Projektas

 

 

 

PASIŪLYMAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VISUOMENĖS INFORMAVIMO ĮSTATYMO NR. I-1418 2, 27, 28 IR 45 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO  PROJEKTO NR. XIIIP-3649(2)

 

 

2020-01-21

 

 

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Str.

Str. d.

P.

2

1

 

Argumentai:

Šiuo metu veikiančio Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo pagrindinis tikslas, nepaisant buvusių Visuomenės informavimo įstatymo pataisų – remti viešosios informacijos rengėjų kultūros ir šviečiamuosius projektus. Projekto autoriai keičiamo įstatymo 27 straipsnyje šalia tokių projektų siūlo įrašyti ir kažkokias „kitas temas“. Terminas „šviečiamieji projektai“ gali apimti pačias įvairiausias temas, todėl neaišku, kokias kitas, ne šviečiamąsias „temas“, siūlo šito Projekto sumanytojai, kokius kitus, ne šviečiamuosius projektus, jie siūlo remti. Taip pat lieka neaišku, kokią dalį šalia tokių neaiškių temų beužimtų kultūros ir meno sklaida žiniasklaidoje, kuria komerciniai viešosios informacijos rengėjai paprastai neužsiima. Todėl tai yra (nors ir kukliai finansuojamo) Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondo misija. Tuo grindžiamas ir valstybės paramos skyrimas. Neaišku, kodėl būtent Kultūros komitetas siūlo sumenkinti kultūros sklaidos ir šviečiamąją fondo misiją. Gal čia yra netikslaus sąvokų vartojimo problema, (šviečiamasis remiamo projekto turinys juk nėra „tema“). Todėl siūlome Projekte pridėtas „kitas temas“ išbraukti.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 2 straipsniu keičiamo 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip

2 straipsnis. 27 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 27 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„1. Valstybė remia viešosios informacijos rengėjų – juridinių asmenų – kultūrinius ir, šviečiamuosius ir kitų temų projektus šio įstatymo 28 straipsnyje nustatyta tvarka. Valstybės finansinė parama viešosios informacijos rengėjams teikiama konkursų tvarka ir, išskyrus finansinę paramą, nurodytą šio straipsnio 2 dalyje, per viešąją įstaigą Žiniasklaidos rėmimo fondą. Žiniasklaidos rėmimo fondo veiklai lėšas iš valstybės biudžeto kasmet skiria Seimas. Valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos negali teikti finansinės ar jai iš esmės lygiavertės paramos viešosios informacijos rengėjams.“

3

1

 

 

 

Argumentai:

Siūlomo Žiniasklaidos rėmimo fondo tikslas Projekto 3 str. suformuluotas itin neaiškiai. Visiškai neaišku, kas turima omenyje, siekiant remti „įvairiapusę visuomenės informavimo plėtrą“, tad susidaro įspūdis, jog siekiama maitinti komercinę žiniasklaidą viešaisiais finansais be jokių uždavinių, kurie atitiktų viešąjį interesą, ir be jokios pridėtinės vertės, kuri pagrįstų valstybės paramos teikimą. Pagal dabartinį teisinį reguliavimą, pagal kurį veikia Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas, parama skiriama tik tokiems projektams (visų pirma, kultūros ir šviečiamiesiems) ir tokiam jų turiniui, kurio komercinė žiniasklaida pagal savo prigimtį, siekdama pelno, nekuria. Kadangi Projekto 2 straipsnio 1 dalyje šalia kultūros ir šviečiamųjų projektų, kuriuos iki šiol rėmė fondas, įrašomos taip pat ir „kitos temos“, tai pagal Kultūros komiteto siūlomą  3 straipsnio formuluotę iš viso lieka nebeaišku, kiek gi dėmesio naujasis fondas skirtų kultūrai. „Įvairiapusės žiniasklaidos plėtros rėmimas“ gali reikšti prioriteto kultūrai atsisakymą iš karto po to, kai (jei) fondas būtų suvalstybintas. Siūlome formuluojant fondo tikslą atstatyti kultūros ir šviečiamojo turinio prioritetą ir pateikti rišlų tikslo apibrėžimą. Terminas „šviečiamieji projektai“ gali apimti pačias įvairiausias temas, todėl, kaip ir Projekto 2 straipsnyje, siūlome atsisakyti neapibrėžtos sąvokos „kitų temų“  ar visokio neaiškaus „įvairiapusiškumo“, kuris nešviestų visuomenės.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

„28 straipsnis. Žiniasklaidos rėmimo fondas

1. Žiniasklaidos rėmimo fondas (toliau – Fondas) ribotos civilinės atsakomybės viešasis juridinis asmuo, kurio tikslas – šio įstatymo nustatyta tvarka teikti paramą viešosios informacijos rengėjų kultūros ir šviečiamiesiems projektams, sudarant sąlygas įvairiapusei visuomenės informavimo plėtrai, analizuotijant visuomenės informavimo raidos procesus, užtikrintiant racionalų ir viešaisiais interesais pagrįstą valstybės skiriamos paramos lėšų panaudojimą.“

 

3

2

 

Argumentai: Viešųjų finansų paramos žiniasklaidai skyrimo nederėtų suvalstybinti, taip suteikiant galimybę valdžiai tiesiogiai ar netiesiogiai kištis į lėšų skyrimą. Žiniasklaida demokratinėje valstybėje turėtų išlikti iš tiesų nepriklausoma, valdžios neįtakojama. Todėl užtenka pertvarkyti dabar veikiantį Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondą, kurio dalininkai yra daugiausia kūrybinės organizacijos (tad ir paramos gavėjai – viešosios informacijos rengėjai negali daryti fondui įtakos per jo dalininkus). Valstybė, kaip vienintelė dalininkė, įtaką tikrai darytų.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 3  straipsniu keičiamo 28 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

2. Fondo steigėjas ir vienintelis jo dalininkas yra valstybė. Valstybės teises ir pareigas Fonde įgyvendina šio įstatymo 45 straipsnyje numatyta Vyriausybės įgaliota institucija. Fondas savo veikloje vadovaujasi Lietuvos Respublikos Konstitucija, Civiliniu kodeksu, Viešųjų įstaigų, šiuo ir kitais įstatymais, taip pat Fondo įstatais.

 

3

3

 

 

 

Argumentai: Projekte siūlomas Fondo senatas yra akivaizdžiai perteklinė institucija, per kurią siekiama daryti politinę įtaką fondui per aiškiai valdiškas institucijas. Toks „senatas“ neužtikrins nei fondo veiklos skaidrumo, nei atskaitomybės (juk pačios prie ministerijų veikiančios tarybos liktų už nieką neatsakingos). Šiuo metu Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas už valstybės paramos lėšų skyrimą yra atskaitingas Seimui. Taip reikėtų ir palikti, o ne kurti visokias fiktyvias atskaitomybes už nieką neatsakingoms institucijoms.  Todėl siūlome senatą kaip instituciją išbraukti ir visą atsakomybę palikti fondo Tarybai. 

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

„3. Fondas turi šiuos kolegialųius organąus – Fondo senatą ir Fondo tarybą (toliau – Taryba). Sprendimus dėl Fondo teikiamos valstybės finansinės paramos priima Taryba.“

 

3

4

 

Argumentai: Siekiant išsaugoti pagrindinę fondo funkciją – remti kultūros ir šviečiamuosius projektus žiniasklaidoje, jei būtų didinamas Fondo tarybos narių skaičius, kaip dabar siūloma Projekte, reikėtų padidinti ir kūrybinių sąjungų atstovų skaičių, kad žiniasklaidos verslo asociacijų atstovai Taryboje nesudarytų daugumos (Projekte siūlomi keturi valdžios atstovai drauge su kai kurių žiniasklaidos asociacijų atstovais sukurtų galimai korupcinį modelį). Taip pat siūlome įtraukti į Tarybą narius nuo žurnalistinių organizacijų, nes jos neatstovauja žiniasklaidos verslo, kuris būtų suinteresuotas parama, taip Lietuvos teisininkų draugijos, kaip vieno iš pradinio fondo steigėjo, atstovą. Lietuvos teisininkų draugijos, kuri nesuinteresuota gauti kokią nors Fondo paramą, atstovas būtų kaip nepriklausomas teisės ekspertas Fondo tarybos darbe.

Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Tarybą sudaro 11 narių. 4 3 narius į Tarybą deleguoja išrenka Fondo senatas Lietuvos meno kūrėjų asociacija iš asmenų pasiūlytų kandidatų sąrašo, skelbiamo viešai Fondo interneto svetainėje, Fondo įstatuose nustatyta tvarka, kitus 7 narius po vieną deleguoja šios viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijos:

1) Lietuvos žurnalistų sąjunga ir Lietuvos žurnalistų draugija bendru sutarimu Lietuvos meno kūrėjų asociacija;

2) Kultūros periodinių leidinių asociacija;

3) Nacionalinė rajonų ir miestų laikraščių leidėjų asociacija;

4) asociacija „Nacionalinė spauda“;

5) Lietuvos radijo ir televizijos asociacija ir Lietuvos regioninių radijo stočių asociacija bendru sutarimu;

6) Lietuvos kabelinės televizijos asociacija ir Regioninių televizijų asociacija bendru sutarimu;

7) Interneto žiniasklaidos asociacija

8) Lietuvos teisininkų draugija.“

3

6

 

Argumentai: Į nepriklausomo fondo tarybos sudarymą ministerija neturėtų kištis. Šiuo metu Kultūros ministerija yra tik viena iš Fondo dalininkių, ir to užtenka formuojant Tarybą. Jei Taryba būtų sudaryta pažeidžiant Įstatymą, tokie sprendimai būtų apskundžiami įstatymų nustatyta tvarka.

Pasiūlymas. Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip:

„6. Tarybos nariai skiriami 4 metų kadencijai ir jais gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Tarybos nariu negali būti renkamas ar deleguojamas Fondo senato narys. Tarybos kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Tarybos sudėtį. Tarybos sudėtis netvirtinama, jeigu Vyriausybės įgaliota institucija nustato, kad Tarybos narys neatitinka šiame straipsnyje nustatytų reikalavimų. Tokiu atveju nustatomas 10 dienų terminas paskirti kitą asmenį į Tarybą. Jeigu Tarybos nario įgaliojimai baigiasi iki Tarybos kadencijos pabaigos, kitas asmuo į jo vietą skiriamas tik iki šios kadencijos pabaigos. Jeigu asmuo Tarybos nariu buvo ilgiau kaip 2 metus nuo Tarybos sudėties patvirtinimo, šis laikotarpis prilyginamas vienai jo kadencijai Taryboje. Taryba veikia tol, kol patvirtinama naujos sudėties Taryba. Likus ne mažiau kaip 60 dienų iki Tarybos kadencijos pabaigos, Vyriausybės įgaliota institucija kreipiasi į Tarybos narius skiriančias viešosios informacijos rengėjų ir skleidėjų asociacijas ir kitas organizacijas dėl naujų narių skyrimo į Tarybą.“

 

3

9

 

Argumentai: Fondo administracijos direktoriaus skyrimo tvarką nepriklausomame fonde turėtų nustatyti jo dalininkai, taip, kaip yra dabar veikiančiame Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fonde pagal jo Įstatus. Kištis į šį procesą ministerijai nėra jokio reikalo.

 

Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip:

„9. Tarybos finansinį, ūkinį ir materialinį aptarnavimą atlieka, jai pavestas funkcijas atlikti padeda Fondo administracija, kuriai vadovauja administracijos direktorius. Asmuo, priimamas į šias pareigas, turi atitikti reikalavimus, keliamus Tarybos nariui. Fondo administracijos direktoriaus skyrimo į pareigas viešojo konkurso būdu nuostatus (tvarką) ir pareigybės aprašymą tvirtina Vyriausybės įgaliota institucija. Fondo administracijos direktoriaus teises ir pareigas, organizuojant Fondo veiklą ir atsakomybę tvarkant, naudojant, įtraukiant į apskaitą Fondui skirtas valstybės biudžeto lėšas, veiklos vertinimo kriterijus bei tvarką nustato įstatymai, Fondo įstatai ir Fondo administracijos direktoriaus pareigybės aprašymas.“

3

13, 14, 15

 

Argumentai:

Projekte siūlomas Fondo senatas yra akivaizdžiai perteklinė institucija, per kurią siekiama daryti politinę įtaką fondui panaudojant valdiškas institucijas. Toks senatas neužtikrins nei fondo veiklos skaidrumo, nei atskaitomybės. Šiuo metu Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas už valstybės paramos lėšų skyrimą yra atskaitingas Seimui. Taip reikėtų ir palikti, o ne kurti visokias fiktyvias atskaitomybes.  Todėl siūlau senatą kaip instituciją išbraukti ir visą atsakomybę palikti fondo Tarybai, kuri, kaip ir dabar, atsiskaitytų Seimui. 

 

Pasiūlymas:  Išbraukti projekto 3  straipsniu keičiamo 28 straipsnio 13, 14 ir 15 dalis:

13. Fondo senatą sudaro asmenys, kuriuos skiria:

1) Tautinių bendrijų taryba;

2) Nevyriausybinių organizacijų taryba;

3) Lietuvos jaunimo organizacijų taryba;

4) Lietuvos kultūros ir meno taryba;

5) Lietuvos mokslo taryba;

6) Lietuvos švietimo taryba;

7) Medijų taryba;

8) Lietuvos teisininkų draugija.

14. Kiekviena šio straipsnio 13 dalyje nurodyta organizacija į Fondo senatą turi teisę deleguoti ne daugiau kaip po 2 atstovus, atitinkančius šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus. Į Fondo senatą negali būti deleguojami Tarybos nariai, Fondo administracijos vadovas ir darbuotojai, Fondo ekspertai. Fondo senato nariai deleguojami 4 metų laikotarpiui. Fondo senato nariu asmuo gali būti ne daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės. Fondo senato kadencija pradedama skaičiuoti nuo tada, kai Vyriausybės įgaliota institucija patvirtina Fondo senato sudėtį. Fondo senato personalinė sudėtis skelbiama Fondo interneto svetainėje. Fondo senato posėdžiai yra vieši.

15. Fondo senato funkcijos:

1) rinkti Tarybos narius šio straipsnio 4 dalyje nustatyta tvarka;

2) įvertinti Tarybos veiklą šio straipsnio 25 dalyje nustatyta tvarka ir teikti dėl jos pastabas Vyriausybės įgaliotai institucijai;

3) teikti pastabas ir pasiūlymus Tarybai dėl Fondo veiklos gerinimo, taip pat dėl Tarybos parengtų finansuojamų projektų teikimo gairių.

3

19

 

Argumentai: Fondo remiamų programų sąraše kultūros ir meno sritis neturėtų būti redukuojama tik į vieną nedidelę Fondo programą, tuo labiau kad šios temos neturėtų būti uždraustos, pavyzdžiui ir regioninėje žiniasklaidoje ar išeivijos projektuose. Sąmoningai ar ne, tačiau Kultūros komitetas siūlo mažinti kultūrinių projektų dalį naujajame Žiniasklaidos fonde, taip mažindamas ir bendrą finansavimą Lietuvos kultūrai. Siūlome nustatyti aiškią minimalią lėšų proporciją, kuri fonde būtų skiriama kultūrai. Juk ir šiandien Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas remia kultūrinius projektus per visas šešias programas ir jie sudaro didžiają dalį visų fondo remiamų projektų (mūsų žiniomis, daugiau kaip 70 poc.). 

 

Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

19. Fondas viešojo konkurso tvarka remia viešosios informacijos rengėjų projektus pagal šias programas:

1) kultūros ir meno;

1) 2) regionų informacinio skatinimo;

2) 3) medijų ir informacinio raštingumo;

3) 4) šviečiamųjų ir mokslo populiarinimo;

4) 5) Lietuvos tautinių bendrijų (projektai tautinių bendrijų kalbomis);

5) 6) lietuvių išeivijos (diasporos);

6) 7) kitas Tarybos patvirtintas programas, kurias Taryba gali inicijuoti, atsižvelgdama į visuomenės informavimo srities prioritetus ir šios srities plėtrą.

Fondo remiami projektai, kurių pagrindinę tematiką sudaro kultūros ir meno turinys, visose Fondo programose turi sudaryti ne mažiau kaip 50 proc. visų paramos lėšų, kurias Fondas iš viso skiria paramos gavėjams per kalendorinius metus.

3

25

 

Argumentai: Siūlome Projekte atstatyti dabar galiojančio įstatymo formuluotę, pagal kurią fondas būtų atskaitingas Seimui, o ne neaiškaus statuso „senatui“, kurį skirtų valdiškos institucijos, kurios pačios už nieką būtų neatsakingos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad Kultūros komitetas nevykdė galiojančio įstatymo ir neteikė fondo ataskaitų svarstyti Seimui, nors Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondas kiekvienais metais tokias ataskaitas pateikdavo (pasiūlyme atstatoma dabar galiojanti įstatymo formuluotė).

Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsniu keičiamo 28 straipsnio 25 dalį ir ją išdėstyti taip:

„25. Fondas kiekvienais metais spaudoje paskelbia metų veiklos ataskaitą, o Fondo tarybos pirmininkas kiekvienais metais Seimo plenariniame posėdyje pateikia lėšų, gautų iš biudžeto, paskirstymo ir panaudojimo ataskaitą.

25. Tarybos veiklą kiekvienais metais vertina Fondo senatas Fondo įstatuose nustatyta tvarka. Fondas kiekvienais metais iki balandžio 1 dienos viešai paskelbia savo praėjusių metų veiklos ataskaitą ir metinių ataskaitų rinkinį.“

5

2

 

Argumentai: Nėra reikalo steigti naujo fondo, kai galima pertvarkyti esamą. Tuo labiau, kad ir pačios Vyriausybės programos įgyvendinimo plane numatyta tobulinti paramos žiniasklaidos modelį „Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fonde“. Siūlau laikytis Seimo patvirtintos Vyriausybės programos ir naujų fondų nesteigti.

 

Pasiūlymas: Pakeisti projekto 5 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Pasiūlyti Spaudos, radijo ir televizijos rėmimo fondui ne vėliau kaip iki 2020 metų rugsėjo 1 d. pakeisti savo pavadinimą ir sudaryti naują Tarybą, įtraukiant į dalininkus organizacijas, kurios turi teisę deleguoti savo atstovus į Tarybą“

„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ne vėliau kaip iki 2020 m. gegužės 1 d. įsteigia Žiniasklaidos rėmimo fondą.“

 

 

 

Teikia

Seimo narys

 

 

Stasys Šedbaras