Projektas Nr. XIIIP-4274(2)

LIETUVOS RESPUBLIKOS

ŽEMĖS ĮSTATYMO NR. I-446 9 IR 24 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 9¹ STRAIPSNIU

ĮSTATYMAS

2020 m. d. Nr.

Vilnius

1 straipsnis. 9 straipsnio pakeitimas

1. Pakeisti 9 straipsnio 14 dalį ir ją išdėstyti taip:

„14. Valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą arba yra keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, išskyrus šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje nurodytus atvejus. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, į kuriuos keičiami esami pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, turi būti numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime. Tuo atveju, jeigu už pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimą turi būti sumokėtas šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje numatytas atlyginimas, šio įstatymo 24 straipsnio 2 dalyje nurodytos institucijos sprendimą pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priima tik pateikus dokumentą, patvirtinantį šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje numatyto atlyginimo sumokėjimą.“

· LR Vyriausybė (2021-06-11):

3. Pagal siūlomą nustatyti teisinį reglamentavimą (Įstatymo projekto 3 straipsnis), išnuomoto valstybinės žemės sklypo pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas būtų galimas visais atvejais, jeigu tenkinamos šios sąlygos – galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, nurodant pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, į kuriuos keičiami esami pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) naudojimo būdas, numatyta valstybinės žemės nuomos sutartyje ar jos pakeitime, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus išnuomotame valstybinės žemės sklype numatyta galimybė pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą kita paskirtimi ir (ar) būdu, ir už tokį pakeitimą sumokėtas atlyginimas.

Pažymėtina, kad išnuomojant be aukciono skirtingos paskirties valstybinės žemės sklypus, taikomi skirtingi reikalavimai. Be aukciono išnuomojami kitos paskirties valstybinės žemės sklypai, jeigu juose yra asmenų nuosavybės teise ar nuomos pagrindais valdomų statinių ir įrenginių.

Įtvirtinus siūlomą teisinį reglamentavimą, susidarytų situacija, kai pakeitus, pavyzdžiui, žemės ūkio veiklai išnuomoto valstybinės žemės ūkio paskirties žemės sklypo paskirtį į kitą paskirtį, asmenys be aukciono taptų kitos paskirties valstybinės žemės sklypų nuomininkais arba be aukciono išnuomotų kitos paskirties ar miškų ūkio paskirties valstybinės žemės sklypų nuomininkai taptų žemės ūkio paskirties žemės sklypų nuomininkais.

Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti, kad galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą būtų nustatoma tik valstybinės žemės sklypams, kurie išnuomojami be aukciono, jeigu jie užstatyti fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniams statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) (Žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktas), taip pat atsisakyti Įstatymo projekte nustatyto 5 procentų dydžio atlyginimo už pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimą, kadangi pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimas susijęs su naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimu naudojamoje valstybinėje žemėje, o Įstatymo projekte nustatytas atlyginimas už teisę statyti valstybinėje žemėje.

Siūloma:

3.1. Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalį išdėstyti taip:

Komiteto nuomonė -  Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

2. Papildyti 9 straipsnį nauja 15 dalimi:

„15. Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą taip pat priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Jeigu toks sprendimas priimamas dėl pastatų būklės ar jų nenaudojimo, apie tokį sprendimą turi būti informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę.“

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-18):

Įvertinę projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:

1. Teikiamo įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi Žemės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 9 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą taip pat priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Jeigu toks sprendimas priimamas dėl pastatų būklės ar jų nenaudojimo, apie tokį sprendimą turi būti informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius <...>“.

Projektu siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas šiais aspektais.

Pirma, projekto nuostata ,,sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą taip pat priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų“ galėtų būti aiškinama taip, kad sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį gali būti priimamas nutraukiant sutartį kitose keičiamo įstatymo 9 straipsnio struktūrinėse dalyse nenurodytais atvejais. Kokie konkrečiai pažeidimai turimi omenyje nėra pakankamai aišku. Projekto nuostata taip pat galėtų būti aiškinama taip, kad 2 metų terminas gali būti nustatomas pažeidimams pašalinti ir esant esminiams sutarties sąlygų pažeidimams. Be to, nėra aišku, kuris subjektas turėtų teisę nustatyti minėtą 2 metų terminą sutarties pažeidimams pašalinti. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar projekte neturėtų būti sukonkretinta, kokiems pažeidimams pašalinti galėtų būti nustatytas dviejų metų terminas ir kuris subjektas jį turėtų teisę nustatyti.

Antra, nuostatoje ,,jeigu toks sprendimas priimamas dėl pastatų būklės ar jų nenaudojimo, apie tokį sprendimą turi būti informuojama savivaldybė“ įtvirtinta sąlyga, kad žemės nuomos sutartį nutraukus dėl pastatų būklės ar jų nenaudojimo, apie tai informuojama savivaldybė. Manytina, kad visų pirma, turėtų būti įstatyme įtvirtintas atitinkamas pagrindas, kuriuo vadovaujantis būtų nutraukiama valstybinės žemės nuomos sutartis, o tik po to nustatomas reikalavimas, nutraukus sutartį, pranešti savivaldybei. Be to, formuluotės „sprendimas priimamas dėl pastatų būklės ar jų nenaudojimo“ turinys nėra aiškus, t. y. nėra aišku, kokia pastato būklė turėtų būti ir, ar pastatas turėtų būti visai nenaudojamas (apleistas), ar nenaudojamas pagal jo paskirtį, kad būtų galima priimti sprendimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties nutraukimo. Tai pat, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekte nereikėtų detalizuoti kuri savivaldybė turėtų būti informuojama apie žemės nuomos sutarties nutraukimą, t. y. ar informuojama ta savivaldybė, kurios teritorijoje yra pastatai, ar turimos omenyje kitos savivaldybės.

Trečia, nuostata ,,priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti“ nėra pakankamai aiški. Neaišku, ar turimas omenyje sprendimas nesudaryti naujos valstybinės žemės nuomos sutarties, kai pasibaigė ankščiau galiojusios sutarties terminas, ar turima omenyje ir kiti atvejai, kai valstybinės žemės nuomos sutartis nėra sudaroma. Svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.

Komiteto nuomonė - Iš dalies pritarti.

Komiteto argumentai:

Vyriausybės nutarimo 4 punktas (žr. išvados 18 psl., pasiūlymas Nr. 8).

Subjektas, kuris priima sprendimą dėl pažeidimo yra valstybinės žemės nuomotojas, kuris prieš priimant sprendimą kreipiasi į statinio priežiūros instituciją.

· LR Vyriausybė (2021-06-11):

4. Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalyje siūloma nustatyti reglamentavimą, kad sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą taip pat priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Kadangi Įstatymo projekte nenustatyta, kokiais atvejais gali būti nustatomas 2 metų terminas pažeidimams pašalinti, dėl siūlomo teisinio reglamentavimo kyla klausimas, ar nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartį nuomotojo reikalavimu, įspėjimo termino taikymas, pasirenkant Lietuvos Respublikos civilinį kodeksą arba pagal Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalį, priskiriamas nuomotojo diskrecijai, ar nuomotojo reikalavimu nutraukiant valstybinės žemės nuomos sutartį visais atvejais nustatomas 2 metų terminas pažeidimams pašalinti.

Siūloma Įstatymo projekto 1 straipsnio 2 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip:

„15. Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių būklės ir (ar) jų nenaudojimo priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų valstybinės žemės nuomos sutarties pažeidimų. Apie sprendimą dėl statinių ar įrenginių būklės ir (ar) jų nenaudojimo turi būti informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių būklės ir (ar) jų nenaudojimo, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir (ar) įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę.“

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

„15. Sprendimas nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį prieš terminą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį priimamas, jeigu per nustatytą 2 metų laikotarpį valstybinės žemės nuomininkas nepašalina nustatytų žemės nuomos sutarties pažeidimų. Apie sprendimą dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį turi būti informuojama savivaldybė. Priėmus sprendimą nutraukti valstybinės žemės nuomos sutartį arba jos nesudaryti dėl statinių ar įrenginių nenaudojimo pagal Nekilnojamojo turto registre įregistruotą jų tiesioginę paskirtį, kai tai neatitinka valstybinės žemės nuomos sutarties sudarymo sąlygų, Vyriausybės įgaliotos institucijos nustatyta tvarka valstybė išperka teisėtai pastatytus statinius ir įrenginius, atlygindama jų rinkos vertę, apskaičiuotą taikant Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatyme nustatytą individualų turto vertinimą, atsižvelgiant į esamą statinių ir įrenginių būklę.“

3. Papildyti 9 straipsnį nauja 16 dalimi:

„16. Jeigu pagal pakeistus valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai eksploatuojami tie patys pastatai, esantys išnuomotame valstybinės žemės sklype, valstybinės žemės sklypo nuomininkas į valstybės biudžetą sumoka tik pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo atlyginimą, nurodytą šio įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje. Laikoma, kad pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai eksploatuojami tie patys žemės sklype esantys pastatai, jeigu pastatų eksploatacijai pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pritaikyti neatliekami jokie statybos darbai arba atliekamas paprastasis ar kapitalinis remontas, taip pat keičiama pastato paskirtis, tačiau neatliekamas pastato rekonstravimas, taip pat nestatomi nauji pastatai. Kai pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą be aukciono išnuomotame valstybinės žemės sklype numatoma statyti naujus (ar) rekonstruoti esamus pastatus, papildomai už teisę statyti naujus (ar) rekonstruoti esamus pastatus valstybinės žemės sklypo nuomininkas turi sumokėti į valstybės biudžetą pinigų sumą, nurodytą šio įstatymo 9¹ straipsnyje.“

· LR Vyriausybė (2021-06-11):

5. Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalyje siūloma nustatyti, jog laikoma, kad pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai eksploatuojami tie patys valstybinės žemės sklype esantys pastatai, jeigu pastatų eksploatacijai pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pritaikyti neatliekami jokie statybos darbai arba atliekamas paprastasis ar kapitalinis remontas.

Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalyje pateikiamą apibrėžimą statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį, t. y. statybai priskiriamas statinių remontas (paprastasis ir kapitalinis).

Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 16 dalyje vietoj žodžių „neatliekami jokie statybos darbai arba atliekamas paprastasis ar kapitalinis remontas“ įrašyti žodžius „neatliekami statybos darbai, išskyrus paprastąjį ar kapitalinį remontą, nekeičiant statinio matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.)“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

„16. Laikoma, kad pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai eksploatuojami tie patys žemės sklype esantys statiniai ar įrenginiai, jeigu statinių ar įrenginių eksploatacijai pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą pritaikyti neatliekami statybos darbai, išskyrus paprastąjį ar kapitalinį remontą, nekeičiant statinio matmenų (ilgio, pločio, aukščio ir pan.), taip pat keičiama statinio ar įrenginio paskirtis, tačiau neatliekamas statinio ar įrenginio rekonstravimas, taip pat nestatomi nauji statiniai ar įrenginiai.

Kai pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą vykdomai veiklai pagal šio straipsnio 6 dalies 1 punktą be aukciono išnuomotame valstybinės žemės sklype numatoma statyti naujus (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, papildomai už teisę statyti naujus (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės sklypo nuomininkas turi sumokėti į valstybės biudžetą ir savivaldybės biudžetą, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, pinigų sumą, pinigų sumą, nurodytą šio įstatymo 91 straipsnio 3 ir 4 dalyse.“

4. Papildyti 9 straipsnį nauja 17 dalimi:

„17. Per 2 metus nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo valstybinės žemės sklypo nuomininkui nepradėjus naujų pastatų statybos ir (ar) esamų rekonstravimo ir valstybinės žemės sklypo nuomotojui nustačius, kad valstybinės žemės sklype yra eksploatuojami esami pastatai ir vykdoma veikla pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, valstybinės žemės sklypo nuomininkas privalo sumokėti žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 5 procentams valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas yra pakeisti, vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos po pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.“

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-18):

2. Projekto 1 straipsnio 4 ir 5 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 17 ir 18 dalyse, 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 2 ir 3 dalyse, 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse po žodžių „ir (ar) esamų“ įrašytinas žodis „pastatų“. Taip pat projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 2 dalyje po žodžių „ir (ar) esami“ įrašytinas žodis „pastatai“.

Komiteto nuomonė - Atsižvelgti.

Komiteto argumentai:

Formuluotė priėmimui buvo redaguota Seimo kalbininkų.

· LR Vyriausybė (2021-06-11):

6. Vadovaujantis imperatyviais teisėkūros aiškumo ir sistemiškumo principais (Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 3 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 6 ir 7 punktai), siūloma Įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 18 dalyje nuostatą „Žemės nuomos mokesčio priedas į savivaldybės biudžetą mokamas kasmet iki pranešimo apie naujų pastatų statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžią pateikimo dienos.“ nustatyti Įstatymo projekto 1 straipsnio 4 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 17 dalyje, kadangi šioje dalyje reglamentuojamas žemės nuomos mokesčio priedas.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

„17. Per 2 metus nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo valstybinės žemės sklypo nuomininkui nepradėjus naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo ir valstybinės žemės sklypo nuomotojui nustačius, kad valstybinės žemės sklype yra eksploatuojami esami statiniai ar įrenginiai ir vykdoma veikla pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, valstybinės žemės sklypo nuomininkas privalo sumokėti žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 5 procentams valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas yra pakeisti, vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos po pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Žemės nuomos mokesčio priedas į savivaldybės biudžetą mokamas Vyriausybės nustatyta tvarka kasmet iki pranešimo apie naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų statinių ar įrenginių rekonstravimo pradžią pateikimo dienos.“

5. Papildyti 9 straipsnį nauja 18 dalimi:

„18. Žemės nuomos mokesčio priedas į savivaldybės biudžetą mokamas kasmet iki pranešimo apie naujų pastatų statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžią pateikimo dienos. Jeigu valstybinės žemės sklypo nuomininkas nepradėjo naujų pastatų statybos ir (ar) esamų rekonstravimo per 5 metus nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės sklypo nuomotojo reikalavimu. Tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas ne tik nepradedamas naudoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, bet žemės sklypas nenaudojamas ir pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka.“

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-18):

3. Projekto 1 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo įstatymo 9 straipsnio 18 dalyje siūloma nustatyti, kad žemės nuomos mokesčio priedas į savivaldybės biudžetą mokamas kasmet iki pranešimo apie naujų pastatų statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžią pateikimo dienos. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, nereikėtų nurodyti subjekto, kuriam turėtų būti pranešama apie naujų pastatų statybos ir (ar) esamų pastatų rekonstravimo pradžią. Be to, svarstytina, ar projekte neturėtų būti nustatyti kasmetinio žemės mokesčio priedo sumokėjimo terminai ir tvarka.

Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau nurodytais argumentais, subjektą, kuriam yra pranešama apie naujų pastatų statybos ir (ar) esamų pastatų rekonstravimo pradžią, taip pat žemės mokesčio priedo sumokėjimo terminus bei tvarką atitinkamai reikėtų nurodyti ir projekto 5 straipsnio 2 dalyje.

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto argumentai:

Netikslinga nurodyti subjekto, kuriam turėtų būti pranešama apie naujų pastatų statybos ir (ar) esamų pastatų rekonstravimo pradžią. Įstatymo projektas papildytas nuostatomis dėl kasmetinio žemės mokesčio priedo sumokėjimo tvarkos.

· LR Vyriausybė (2021-06-11):

7. Įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 18 dalyje nustatyta, kad tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypo nuomininkas nepradėjo naujų pastatų statybos ir (ar) esamų rekonstravimo per 5 metus nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės sklypo nuomotojo reikalavimu. Atkreiptinas dėmesys, kad žemės sklypo naudojimas pagal ankstesnę pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą po to, kai buvo pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas, laikomas žemės naudojimu ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Vadovaujantis tiek šiuo metu galiojančia, tiek Įstatymo projekto 1 straipsnio 1 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalimi, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą nuomotojo reikalavimu, jeigu žemės nuomininkas naudoja žemę ne pagal sutartyje numatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

Nustačius siūlomą teisinį reglamentavimą, nuomininkui būtų sudaryta galimybė naudoti valstybinės žemės sklypą ne pagal pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, o valstybinės žemės nuomos sutartis negalėtų būti nutraukta 5 metus po to, kai buvo pakeista pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas.

Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto 1 straipsnio 5 dalimi dėstomo Žemės įstatymo 9 straipsnio 18 dalyje nustatyti, kad valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka, kai per 2 metus valstybinės žemės sklypas ne tik nepradedamas naudoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, bet žemės sklypas nenaudojamas ir pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

„18. Valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama šio straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka, kai per 2 metus valstybinės žemės sklypas ne tik nepradedamas naudoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, bet žemės sklypas nenaudojamas ir pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą.“

6. Buvusią 9 straipsnio 15 dalį laikyti 19 dalimi.

2 straipsnis. Įstatymo papildymas 9¹ straipsniu

Papildyti Įstatymą 9¹ straipsniu:

„9¹ straipsnis. Teisė statyti išnuomotoje valstybinėje žemėje, kai valstybinė žemė išnuomojama šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju

1. Valstybinės žemės, išnuomotos šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, nuomos sutartyje teisė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus pastatus gali būti įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Nuomininko teisė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus pastatus valstybinės žemės nuomos sutartyje gali būti numatyta tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas teisę statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus įgyja tik sumokėjęs į valstybės biudžetą atlyginimą už teisę statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus, nurodytą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-18):

4. Siekiant suderinti įstatyme vartojamas formuluotes, projekto 2 straipsnio keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalyje po žodžių „kad nuomininkas teisę statyti ir (ar) rekonstruoti“ įrašytinas žodis „esamų“, o 6 dalyje po žodžių „ir (ar) rekonstruotais“ įrašytinas žodis „esamais“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-18):

5. Siekiant aiškumo, reikėtų suvienodinti projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 1 dalyje vartojamą sąvoką „atlyginimą už teisę statyti ir (ar) rekonstruoti pastatus“ ir 3, 4, 5 ir 6 dalyse vartojamas sąvokas „atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje“, „atlyginimas už teisę statyti valstybinėje žemėje“, „atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

· LR Vyriausybė (2021-06-11):

2. Pagal Lietuvos Respublikos statybos įstatymo 2 straipsnio 85 dalį statyba – veikla, kurios tikslas – pastatyti (sumontuoti, nutiesti) naują, rekonstruoti, suremontuoti ar nugriauti esamą statinį. Ši sąvoka taip pat apima kultūros paveldo statinių tvarkomuosius statybos darbus ar statinių statybą kultūros paveldo objektų teritorijose. Statybos įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta teisė būti statytoju ir šios teisės įgyvendinimo principai. Statybą leidžiantis dokumentas – dokumentas, kuriuo kompetentinga institucija suteikia statytojui (užsakovui) teisę įgyvendinti statinio projektą (Statybos įstatymo 2 straipsnio 87 dalis).

Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto nuostatas dėl teisės statyti įtvirtinimo (suteikimo) valstybinės žemės nuomos sutartyje keisti į galimybės statyti suteikimą.

Atkreipiame dėmesį, kad Statybos įstatyme įtvirtintos sąvokos „statybą leidžiantis dokumentas“, „statinio rekonstravimas“, vartojamos formuluotės „rekonstruoti esamą statinį“, „rekonstruojamas esamas statinys“. Atsižvelgiant į tai, siūloma atitinkamai tikslinti Įstatymo projekte vartojamas atitinkamas statybą reglamentuojančias sąvokas ir formuluotes. Taip pat siūloma Įstatymo projekte vietoj žodžių „statyba ir (ar) rekonstravimas“ įrašyti žodžius „nauja statyba ir (ar) rekonstravimas“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

“1. Valstybinės žemės, išnuomotos šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju, nuomos sutartyje galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius gali būti įrašoma nuomininko prašymu sudarant valstybinės žemės nuomos sutartį arba susitarimą dėl valstybinės žemės nuomos sutarties pakeitimo. Nuomininko galimybė statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius valstybinės žemės nuomos sutartyje gali būti numatyta tik tuo atveju, jeigu valstybinės žemės sklypas yra išnuomotas ilgesniam negu 3 metų laikotarpiui ir jeigu tokia statyba ir (ar) rekonstravimas galimi pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentų sprendinius ir atitinka nuomos sutartyje nurodytą valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir būdą. Valstybinės žemės nuomos sutartyje nurodoma, kad nuomininkas galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius įgyja tik sumokėjęs į valstybės ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetus nurodytą šio straipsnio 3 ir 4 dalyse atlyginimą už galimybę statyti ir (ar) rekonstruoti statinius ar įrenginius.”

2. Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems pastatams eksploatuoti, naujų pastatų statyba ir (ar) esamų rekonstravimas gali būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu nauji pastatai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems pastatams eksploatuoti pagal jų paskirtį.

· LR Vyriausybė (2021-06-11):

Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekto nuostatas dėl teisės statyti įtvirtinimo (suteikimo) valstybinės žemės nuomos sutartyje keisti į galimybės statyti suteikimą.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

“2. Valstybinės žemės sklype ar jo dalyje, išnuomotame esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti, naujų statinių ar įrenginių statyba ir (ar) esamų rekonstravimas gali būti vykdomas tik tuo atveju, jeigu nauji statiniai ar įrenginiai statomi ir (ar) esami rekonstruojami neviršijant valstybinės žemės sklypo ar jo dalies dydžio, teisės aktų nustatyta tvarka nustatyto esamiems statiniams ar įrenginiams eksploatuoti pagal jų paskirtį.”

3. Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą teisę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus pastatus, iki statybą ar rekonstrukciją leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu statybai ar rekonstrukcijai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, – iki naujų pastatų statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka į valstybės biudžetą turi sumokėti atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje:

1) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą pastatą pastatu užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu pastatu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo pastato bendras plotas nedidėja arba sumažėja, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto pastato bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

2) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą pastatą pastatu užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu pastatu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo pastato bendras plotas didėja iki 10 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto pastato bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą pastatą pastatu užstatytas žemės plotas didėja nuo 11 iki 20 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu pastatu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo pastato bendras plotas didėja nuo 11 iki 20 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto pastato bendru plotu, – sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

4) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą pastatą užstatytas žemės plotas didėja nuo 21 iki 30 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu pastatu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo pastato bendras plotas didėja nuo 21 iki 30 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto pastato bendru plotu, – sumą, lygią 30 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar žemės sklypo jo dalies, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą pastatą pastatu užstatytas žemės plotas didėja nuo 31 iki 40 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu pastatu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo pastato bendras plotas didėja nuo 31 iki 40 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto pastato bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

6) kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą pastatą pastatu užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu pastatu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo pastato bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto pastato bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-18):

6. Projekto 2 straipsnyje dėstomo keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomininkas už teisę statyti išsinuomotoje valstybinėje žemėje turi sumokėti sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės ,,kai statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą pastatą pastatu užstatytas žemės plotas didėja nuo 11 iki 20 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu pastatu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo pastato bendras plotas didėja nuo 11 iki 20 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto pastato bendru plotu“. Pastaroji nuostata tikslintina, atsižvelgiant į to paties projekto straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostatas. Pagal keičiamo įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalies 2 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą 5 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės įmoka į valstybės biudžetą mokama, kai išnuomotoje valstybinėje žemėje statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą pastatą, pastatu užstatytas žemės plotas atitinkamai didėja iki 10 procentų ir (ar) po statybos ir (ar) rekonstravimo pastato bendras plotas didėja iki 10 procentų. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kokio dydžio įmoka į valstybės biudžetą turėtų būti sumokama išsinuomotoje valstybinėje žemėje statant naują ir (ar) rekonstruojant esamą pastatą, kai pastatu užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 10 procentų, bet neviršija 11 procentų, ir (ar) po rekonstravimo pastato bendras plotas didėja daugiau kaip 10 procentų, bet neviršija 11 procentų. Siekiant pašalinti šį neaiškumą, svarstytina, ar projekto 9¹ straipsnio 3 dalies 3 punkto nuostatų nereikėtų patikslinti taip, kad būtų pašalintas aukščiau nurodytas neaiškumas.

Jeigu būtų pritarta šiai pastabai, vadovaujantis aukščiau išdėstytais argumentais, reikėtų patikslinti ir projekto 2 straipsnyje dėstomas keičiamo įstatymo 9 straipsnio 3 dalies 4 ir 5 punktų nuostatas.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

· LR Vyriausybė (2021-06-11):

Siūloma nustatyti, kad valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą teisę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą ar rekonstrukciją leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu statybai ar rekonstrukcijai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, – iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios, Vyriausybės nustatyta tvarka 50 procentų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje turi sumokėti į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą (Įstatymo projekto 2 straipsnio dėstomo Žemės įstatymo 91 straipsnio 3 dalis).

Komiteto nuomonė - Pritarti.

· LR Vyriausybė (2020-06-11):

8. Įstatymo projekto 2 straipsniu dėstomo Žemės įstatymo 9¹ straipsnio 3 dalies 2–4 punktuose siūlomas nustatyti reglamentavimas, kaip turi būti apskaičiuojamas atlyginimas už teisę statyti valstybinėje žemėje, kai pastatu užstatytas plotas, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo pastato bendras plotas yra didesnis kaip 10 procentų, bet mažesnis kaip 11 procentų, didesnis kaip 20 procentų, bet mažesnis kaip 31 procentas, ir pagal kituose atitinkamuose punktuose nurodytus, kai pastatu užstatytas plotas, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo pastato bendro ploto padidėjimo intervalus, nėra aiškus.

Siūloma nustatyti, kad, pavyzdžiui, padidėjimas iki 10 procentų apmokestinamas vienu tarifu, o padidėjimas daugiau kaip 10 procentų (iki 20 procentų) apmokestinamas didesniu tarifu, atitinkamai pakeičiant ir paskesniuose atitinkamuose punktuose nustatytus intervalus.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

“3. Valstybinės žemės nuomininkas, pageidaujantis įgyvendinti valstybinės žemės nuomos sutartyje numatytą galimybę statyti naujus ir (ar) rekonstruoti esamus statinius ar įrenginius, iki statybą leidžiančio dokumento išdavimo, o jeigu statybai statybą leidžiantis dokumentas nereikalingas, – iki naujų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžios Vyriausybės nustatyta tvarka turi sumokėti 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje į valstybės biudžetą, 50 procentų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje – į savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą:

1) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas nedidėja arba sumažėja, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas nedidėja arba sumažėja, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 5 procentams vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant valstybinės žemės sklypo vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

2) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas didėja iki 10 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja iki 10 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 10 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

3) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 10 iki 20 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 10 iki 20 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 20 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

4) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 20 iki 30 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 20 iki 30 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto pastato bendru plotu, – sumą, lygią 30 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar žemės sklypo jo dalies, rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

5) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 30 iki 40 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 30 iki 40 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 40 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka;

6) kai statomo naujo ir (ar) rekonstruojamo esamo statinio ar įrenginio juo užstatytas žemės plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamu Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruotu statiniu ar įrenginiu užstatytu plotu, ir (ar) po statybos, ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas didėja daugiau kaip 40 procentų, lyginant su iki statybos ir (ar) rekonstravimo esamo Nekilnojamojo turto registre pagrindiniu daiktu įregistruoto statinio ar įrenginio bendru plotu, – sumą, lygią 50 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.”

4. Jeigu statant naujus ir (ar) rekonstruojant esamus pastatus didėja ir pastatais užstatytas žemės plotas, ir po statybos ir (ar) rekonstravimo pastato bendras plotas, atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje, apskaičiuojamą pagal šio straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nustatytą tvarką, sudaro atlyginimo, apskaičiuoto už pastatais užstatyto žemės ploto padidėjimą, ir atlyginimo, apskaičiuoto už pastato bendro ploto padidėjimą, suma.

· Seimo nariai: K. Starkevičius, E. Sabutis, A. Butkevičius, V. Mitalas, E. Gentvilas, G. Surplys, I. Pakarklytė (2021-06-22):

„2 straipsnis. Įstatymo papildymas straipsniu

Pakeisti įstatymo straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip:

„4. Jeigu statant naujus ir (ar) rekonstruojant esamus pastatus didėja ir pastatais užstatytas žemės plotas, ir po statybos ir (ar) rekonstravimo pastato bendras plotas, atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje, apskaičiuojamą pagal šio straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nustatytą tvarką, sudaro atlyginimo, apskaičiuoto už pastatais užstatyto žemės ploto padidėjimą, ir atlyginimo, apskaičiuoto už pastato bendro ploto padidėjimą, suma ne didesne nei 50 procentų atlyginimo dydžio.”

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Komitetas palaiko Vyriausybės pasiūlymą šiuo klausimu ir siūlo nustatyti maksimalią 75 procentų dydžio sumą.

· LR Vyriausybė (2021-06-11):

1. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktu nustatyta, kad valstybinė žemė išnuomojama be aukciono, jeigu ji užstatyta fiziniams ir juridiniams asmenims nuosavybės teise priklausančiais ar jų nuomojamais statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui).

Šiame kontekste paminėtina Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. gegužės 2 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-65-695/2019, kurioje konstatuota, kad valstybinės žemės sklype pastatyta monolitinio betono aikštelė yra inžinerinis statinys, kuris netarnauja kitam statiniui, bet turi aiškią funkcinę technologinę paskirtį ir apibrėžtą naudojimą aikštelės savininko vykdomai ūkinei veiklai – metalo supirkimui, apdirbimui ir stambiagabaričių gaminių sandėliavimui. Aikštelė atitinka aikštelės savininko veiklai taikomų Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimų, patvirtintų Lietuvos Respublikos ūkio ministro 2010 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 4-678 „Dėl Netauriųjų metalų laužo ir atliekų apskaitos ir saugojimo taisyklių ir Netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo vietų įrengimo reikalavimų patvirtinimo“, 4 ir 8 punktus. Todėl bylą nagrinėję teismai turėjo pagrindą ginčo aikštelę kvalifikuoti kaip apibrėžto naudojimo inžinerinį statinį, kurio buvimas valstybinės žemės sklype atitinka tokio žemės sklypo išnuomojimo ne aukciono būdu sąlygą.

Įstatymo projekte siūloma įtvirtinti nuostatą, kad valstybinės žemės sklypo nuomininko prievolė sumokėti atitinkamą atlyginimą siejama tik su pastatu užstatyto ploto ar pastato bendro ploto padidėjimu, valstybinės žemės sklype pastačius, pavyzdžiui, automobilių stovėjimo aikštelę, kuri Nekilnojamojo turto registre įregistruota savarankišku daiktu ir gali būti naudojama komercinei ūkinei veiklai, būtų išvengta Įstatymo projekto 2 straipsnyje dėstomo Žemės įstatymo 91 straipsnyje siūlomo nustatyto atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje.

Atsižvelgiant į tai, siūloma Įstatymo projekte nustatytą atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje sieti su statiniais ar įrenginiais (išskyrus laikinuosius statinius, inžinerinius tinklus bei neturinčius aiškios funkcinės priklausomybės ar apibrėžto naudojimo arba ūkinės veiklos pobūdžio statinius, kurie tarnauja pagrindiniam statiniui ar įrenginiui arba jo priklausiniui) ir nustatyti, kad jeigu statant naujus ir (ar) rekonstruojant esamus statinius ar įrenginius didėja ir statiniais ar įrenginiais užstatytas žemės plotas ir po statybos ar rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas, atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje, apskaičiuojamą pagal Įstatymo projekto 2 straipsnio dėstomo Žemės įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nustatytą tvarką, sudaro atlyginimo, apskaičiuoto už statinio ar įrenginio užstatyto žemės ploto padidėjimą, ir atlyginimo, apskaičiuoto už statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimą, suma, bet ne daugiau kaip 75 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka (Įstatymo projekto 2 straipsnio dėstomo Žemės įstatymo 91 straipsnio 4 dalis), išskyrus, jeigu statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimas atitinka pastato ar įrenginio užstatymo ploto padidėjimą, tuo atveju atlyginimas už teisę statyti mokamas už statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimą.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

„4. Jeigu statomų naujų ir (ar) rekonstruojamų esamų statinių ar įrenginių didėja ir statiniais ar įrenginiais užstatytas žemės plotas, ir po statybos ir (ar) rekonstravimo statinio ar įrenginio bendras plotas, atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje, apskaičiuojamą pagal šio straipsnio 3 dalies 1–6 punktuose nustatytą tvarką, sudaro atlyginimo, apskaičiuoto už statiniais ar įrenginiais užstatyto žemės ploto padidėjimą, ir atlyginimo, apskaičiuoto už statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimą, suma, bet ne daugiau kaip 75 procentų vidutinės valstybinės žemės sklypo ar jo dalies rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka, išskyrus, jeigu statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimas atitinka pastato ar įrenginio užstatymo ploto padidėjimą (tokiu atveju atlyginimas už galimybę statyti mokamas už statinio ar įrenginio bendro ploto padidėjimą).“

5. Atlyginimas už teisę statyti valstybinėje žemėje mokamas kiekvienu naujų pastatų statybos ir (ar) esamų pastatų rekonstravimo atveju. Sumokėjęs atlyginimą už teisę statyti valstybinėje žemėje, valstybinės žemės sklypo nuomininkas įgyja teisę Vyriausybės nustatyta tvarka įgyvendinti statytojo teisę sumokėto atlyginimo dydį atitinkančia apimtimi, numatyta šio straipsnio 3 dalyje.

6. Tuo atveju, jeigu valstybinės žemės nuomininko pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų pastatų bendras plotas ir (ar) naujai pastatytais, ir (ar) rekonstruotais pastatais užstatytas plotas viršija dydį, už kurį buvo sumokėtas šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyje nustatytas atlyginimas, nuomininkas privalo į valstybės biudžetą sumokėti trūkstamą atlyginimo sumą ir papildomai 50 procentų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje dydžio, nurodyto šio straipsnio 3 dalies 2–6 punktuose ir šio straipsnio 4 dalyje, sumą. Iki viso privalomo sumokėti atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje dydžio sumokėjimo valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys netikslinami ir pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų pastatų statybos ir (ar) rekonstravimo užbaigimas Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-18):

Komiteto nuomonė - Pritarti.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-18):

7. Svarstytina, ar projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 9¹straipsnio 6 dalyje nereikėtų nustatyti termino, per kurį valstybinės žemės nuomininkas privalo į valstybės biudžetą sumokėti trūkstamą atlyginimo sumą ir papildomai 50 procentų atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje dydžio, kai nustatoma, kad valstybinės žemės nuomininko pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų pastatų bendras plotas ir (ar) naujai pastatytais, ir (ar) rekonstruotais pastatais užstatytas plotas viršija dydį, už kurį buvo sumokėtas 9¹ straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyje nustatytas atlyginimas.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

· LR Vyriausybė (2021-06-11):

Komiteto nuomonė - Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

„6. Tuo atveju, jeigu valstybinės žemės nuomininko pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių ar įrenginių bendras plotas ir (ar) naujai pastatytais, ir (ar) rekonstruotais pastatais užstatytas plotas viršija dydį, už kurį buvo sumokėtas šio straipsnio 3 ir (ar) 4 dalyje nustatytas atlyginimas, nuomininkas privalo į valstybės ir savivaldybės, kurios teritorijoje yra žemės sklypas, biudžetą sumokėti trūkstamą atlyginimo sumą ir papildomai 50 procentų atlyginimo už galimybę statyti valstybinėje žemėje dydžio, nurodyto šio straipsnio 3 dalies 2–6 punktuose ir šio straipsnio 4 dalyje, sumą. Iki viso privalomo sumokėti atlyginimo už teisę statyti valstybinėje žemėje dydžio sumokėjimo valstybinės žemės sklypo kadastro duomenys netikslinami ir pastatytų naujų ir (ar) rekonstruotų esamų statinių ar įrenginių statybos ir (ar) rekonstravimo užbaigimas Nekilnojamojo turto registre neregistruojami.“

7. Pastatų atnaujinimui (modernizavimui) pagal Lietuvos Respublikos valstybės paramos daugiabučiams namams atnaujinti (modernizuoti) įstatymą šis straipsnis netaikomas.“

3 straipsnis. 24 straipsnio papildymas

Papildyti 24 straipsnį 7 dalimi:

„7. Galimybė keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje arba jos pakeitime gali būti nurodoma, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus išnuomotame valstybinės žemės sklype numatyta galimybė pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą kita paskirtimi ir (ar) būdu. Sprendimas pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priimamas tik sumokėjus į valstybės biudžetą pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo atlyginimą, lygų 5 procentams žemės sklypo, kurio pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas keičiami kita pagrindine žemės naudojimo paskirtimi ir (ar) būdu, vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Jeigu keičiamas valstybinės žemės sklypo dalies, Vyriausybės nustatyta tvarka priskirtos pastato su priklausiniais ir išskirta bendro naudojimo dalimi eksploatacijai, naudojimo būdas, į valstybės biudžetą sumokamas atlyginimas, lygus 5 procentams žemės sklypo dalies, kurios naudojimo būdas keičiamas kitu, vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo atlyginimas skaičiuojamas pagal žemės sklypui po pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą. Pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo keitimo atlyginimas mokamas kiekvienu paskirties ir (ar) naudojimo būdo keitimo atveju.“

· LR Vyriausybė (2021-06-11):

3.2. Įstatymo projekto 1 straipsnio 3 dalyje dėstomo Žemės įstatymo 24 straipsnio 7 dalyje siūloma papildyti pirmąjį sakinį „Galimybė keisti nuomojamo valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą arba jos pakeitime gali būti nurodoma, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatyta galimybė išnuomotame valstybinės žemės sklype pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą kita paskirtimi ir (ar) būdu.“

Komiteto nuomonė -  Pritarti.

Komiteto pasiūlymas:

„7. Galimybė keisti nuomojamo valstybinės žemės sklypo pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą valstybinės žemės nuomos sutartyje, kai valstybinė žemė išnuomojama pagal šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punktą arba jos pakeitime gali būti nurodoma, kai pagal galiojančius teritorijų planavimo dokumentus numatyta galimybė išnuomotame valstybinės žemės sklype pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą kita paskirtimi ir (ar) būdu.“

4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2021 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.

· Seimo narys V. Mitalas (2021-11-23):

Pakeisti Įstatymo projekto 4 straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja ~~2022~~ 2023 m. sausio 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki ~~2021~~ 2022 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.”

Komiteto nuomonė - Pritarti iš dalies.

Komiteto pasiūlymas:

„4 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas

1. Šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja 2022 m. kovo 1 d.

2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ir jos įgaliota institucija iki 2022 m. vasario 28 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

5 straipsnis. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo taikymas, kai valstybinė žemė išnuomojama šio įstatymo 9 straipsnio 6 dalies 1 punkte nustatytu atveju

1. Valstybinės žemės sklypų, dėl kurių sprendimai pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priimti iki šio įstatymo įsigaliojimo, nuomininkai per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo turi pradėti naujų pastatų statybą ir (ar) esamų rekonstravimą. Per 2 metus nuo šio įstatymo įsigaliojimo valstybinės žemės sklypo nuomininkui nepradėjus valstybinės žemės sklype pagal pakeistą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą naujų pastatų statybos ir (ar) esamų rekonstravimo ir valstybinės žemės nuomotojui nustačius, kad valstybinės žemės sklype yra eksploatuojami esami pastatai ir vykdoma veikla pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, valstybinės žemės sklypo nuomininkas privalo sumokėti žemės nuomos mokesčio priedą, lygų 5 procentams valstybinės žemės sklypo ar jo dalies, kurių pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) būdas pakeisti, vidutinės rinkos vertės, apskaičiuotos po pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) būdo pakeitimo atliekant vertinimą masiniu būdu Vyriausybės nustatyta tvarka.

2. Žemės nuomos mokesčio priedas į savivaldybės biudžetą mokamas kasmet iki pranešimo apie naujų pastatų statybos ir (ar) esamų rekonstravimo pradžią pateikimo dienos. Jeigu valstybinės žemės sklypo nuomininkas nepradėjo naujų pastatų statybos ir (ar) esamų rekonstravimo per 5 metus nuo sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo, valstybinės žemės nuomos sutartis turi būti nutraukiama prieš terminą valstybinės žemės sklypo nuomotojo reikalavimu. Tais atvejais, kai valstybinės žemės sklypas ne tik nepradedamas naudoti pagal pakeistus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, bet žemės sklypas nenaudojamas ir pagal iki sprendimo pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą priėmimo nustatytus pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) būdą, valstybinės žemės nuomos sutartis nutraukiama Žemės įstatymo 9 straipsnio 14 dalyje nustatyta tvarka.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-18):

8. Atsižvelgiant į tai, kad įstatymo taikymo nuostatos paprastai nustatomos teisiniams santykiams, kurie prasidėjo iki įstatymo įsigaliojimo ir tęsiasi įstatymui įsigaliojus, svarstytina, ar projekto 5 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „išnuomojama“ nereikėtų įrašyti žodžio „išnuomota“.

Komiteto nuomonė - Pritarti.

· Seimo kanceliarijos Teisės departamentas (2020-12-18):

9. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 5 straipsnio 2 dalies nuostatos iš esmės yra analogiškos projekto 1 straipsnio 5 dalimi keičiamo įstatymo 9 straipsnio 18 dalies nuostatoms, todėl svarstytinas šių nuostatų tikslingumas.

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Įstatymo projekto 5 straipsnio 2 dalimi reglamentuojama situacija, kai valstybinė žemė jau yra išnuomota.

· Seimo narys V. Mitalas (2021-11-23):

Papildyti Įstatymo projekto 5 straipsnį nauja 3 dalimi ir ją išdėstyti taip:

„3. Šio įstatymo projekto 2 straipsnyje išdėstyto Žemės įstatymo 9¹ straipsnio nuostatos netaikomos tais atvejais, kai iki šio įstatymo 2 straipsnio įsigaliojimo dienos teisės aktų nustatyta tvarka buvo parengti statinių projektiniai pasiūlymai ir jiems pritarė savivaldybės administracijos valstybės tarnautojas, atliekantis savivaldybės vyriausiojo architekto funkcijas.“

Komiteto nuomonė - Nepritarti.

Komiteto argumentai:

Pagal lydinčiojo Statybos įstatymo 27 ir 27¹ straipsnių pakeitimo įstatymo projekto nuostatas, statybą leidžiantys dokumentai bus išduodami tik nuomininkui sumokėjus atlyginimą už teisę statyti, kai toks mokėjimas privalomas vadovaujantis Žemės įstatymo 9¹ straipsnio 3, 4 ir 5 dalimis. Taigi, jau turint statybą leidžiantį dokumentą tokio mokėjimo atlikti nereikės.

Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.

Respublikos Prezidentas

Teikia

Komiteto pirmininkas Andriejus Stančikas