Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 381
STENOGRAMA
2024 m. gegužės 30 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. MAZURONIS
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF*). Pradedame gegužės 30 dienos vakarinį Seimo plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 57 Seimo nariai.
Opozicinių Darbo partijos frakcijos ir Mišrios Seimo narių grupės darbotvarkė
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos – L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Yra siūlymas. Gal galime balsuoti po kiekvieno klausimo, po pristatymo? (Balsai salėje) Po kiekvieno klausimo.
PIRMININKAS. Žiūrėkite, kolegos, tvarka, galima apsispręsti balsuojant, bet ateityje siūlyčiau tvirtinant darbotvarkę tokius pakeitimus. Dabar gerai, pabalsuosime, kaip dirbame. Kas pritariate siūlymui balsuoti po kiekvieno klausimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kaip nors kitaip.
Balsavo 56 Seimo nariai: už – 35, prieš – 7, susilaikė 14. Įspėju visus kolegas, kurie žiūri per televiziją, kad grįžtumėte į posėdžių salę, nes balsuosime po kiekvieno klausimo, arba, salėje esantys kolegos, praneškite savo kolegoms, kad pasikeitė darbo tvarka.
14.03 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3204(2) (pateikimas)
Pirmasis popietinės darbotvarkės klausimas – iš rytinės darbotvarkės atkeltas 1-15 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3204(2). Pranešėjas – V. Bakas. Pateikimas.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Noriu pristatyti Švietimo įstatymo 67 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Jo tikslas yra paskatinti ir didinti vaikų užimtumą nustatant, kad neformaliajam vaikų švietimui skiriamų lėšų dydžio matas būtų aiškiai susietas su bazine socialine išmoka, kitaip tariant, priklausytų nuo objektyvių pokyčių.
Ir antras – padidinti vienam vaikui per mėnesį skiriamos išmokos dydį. Taigi projektu siūloma numatyti, kad vienam vaikui neformaliajam švietimui per mėnesį būtų skiriama ne mažesnė kaip 1,3 bazinės socialinės išmokos dydžio išmoka. Tai šiandien būtų 71 euras 50 centų vienam vaikui. Taip būtų skatinamas ir didinamas vaikų dalyvavimas neformaliojo švietimo veiklose, sudarant pakankamas finansines paskatas ir galimybes.
Gerbiami kolegos, norėčiau padėkoti 55 Seimo nariams iš visų frakcijų, kurie parėmė šį projektą, tai yra pasirašė. Nebuvo tokios frakcijos, kurios atstovai nepalaikytų šio projekto bent jau teikiant jį. Taip pat noriu padėkoti Darbo partijos frakcijai už tai, kad įtraukėte į savo opozicinę darbotvarkę.
Dabar norėčiau pasakyti apie tai, kaip atrodo pati problema. Štai mes kalbame apie vienodą startą visiems Lietuvos vaikams. Deja, dabartinė situacija yra tokia, kad vienodo starto, renkantis neformaliojo ugdymo veiklas, būrelius, nėra, nes mes, valstybė šiuo atveju, skiriame 20 eurų vienam vaikui. Tuo tarpu objektyvi tikrovė yra kita. Pavyzdžiui, Vaikų ir jaunimo neformaliojo švietimo asociacija pateikė man rengiant šį projektą duomenis, kad objektyviai vieno būrelio kaina per mėnesį regionuose kainuoja nuo 50 iki 60 eurų, kitaip tariant, už 20 eurų iš viso neįmanoma jokio būrelio lankyti, o Vilniuje, Kaune, didmiesčiuose – svyruoja nuo 70 iki 90 eurų.
Ką tai reiškia? Pavyzdžiui, vaikas, kalbu apie lygias galimybes, kuris nori lankyti futbolo, krepšinio ar informacinių technologijų užsiėmimus, gali pasirinkti ir sportuoti tik tais atvejais, kai jo tėvai yra pasiturintys ir gali skirti tuos 50–90 eurų kas mėnesį. Bet didelė dalis vaikų apskritai nedalyvauja neformaliojo švietimo veiklose. Štai, gerbiami kolegos, čia yra skaidrė, porą skaidrių turiu. Joje matyti, kad Lietuvoje šiandien lanko neformaliojo švietimo veiklas už mokyklos ribų tik 45 % vaikų, kitaip tariant, didžioji dalis negali lankyti būrelių už mokyklos ribų. Apskritai neformaliojo ugdymo veiklose dalyvauja tik 60 % vaikų. Ką tai reiškia pavertus skaičiais? Reiškia, kad 125 tūkst. vaikų nelanko, negali lankyti jokių būrelių.
Kaip pavyzdį noriu pateikti Islandijos pavyzdį. Štai ir mes šiandien turime problemą, kad yra didelis narkotikų paplitimas mokyklose. Ekspertų, tėvų ir mokytojų bendruomenės nuomone, alternatyva tam yra vaikų įtraukimas, jų dalyvavimas neformaliojo ugdymo veiklose. Turi būti kažkokia alternatyva, nepakanka mokyklas apjuosti vien tvoromis, kaip dabar yra numatomos saugumo priemonės. Aišku, jų reikia – kamerų, tvorų, bet tai yra tik vienas iš aspektų mažinant narkotinių ir psichotropinių priemonių vartojimą ir paplitimą mokyklose tarp vaikų, paauglių.
Pavyzdžiui, Islandijos pavyzdys, kaip ji sprendė narkotikų problemą. 1998 metais jų buvo gana kritiška situacija, bet kai islandai nusprendė masiškai investuoti į vaikų užimtumo programą, per 14 metų Islandijoje alkoholio, pavyzdžiui, vartojimas tarp vaikų krito 42 %. Tai yra iš tiesų daug. Tai vienas aspektas.
Dabar, žiūrėkite, antras aspektas. Čia yra lentelė, kaip apskritai atrodo Lietuvoje, kokie yra būreliai, kiek vaikų juos lanko. Pasižiūrėkite. Tuo metu, kai mes, Lietuvos politikai, visuomenė, sakome, kad didžiausias mūsų turtas yra žmogus ir į jį turime investuoti, kad mūsų ekonominis pranašumas gali būti investicijos į technologijas, taip pat ugdymas, informacinės technologijos, technologijos, šiandien technologijų būrelius lanko tik 1 % vaikų. Tai apie ką mes kalbame, apie kokią technologijų ateitį mes kalbame? Arba informacinių technologijų būrelius šiandieną lanko 2 % vaikų. Aišku, šita problema yra, viena vertus, dėl to, kad tai yra brangu, antra vertus, dėl to, kad nėra pasiūlos, ypač regionuose. Aš manau, mes tą problemą privalome spręsti, jeigu galvojame apie tai, kaip apskritai mūsų visuomenė galės išlikti konkurencinga ir kokio lygio bus gyvenimo gerovė.
Gerbiami kolegos, aš iš tiesų noriu pasakyti, kad praktikoje, čia daug kas sako, kad reikės daug finansų, praktikoje finansavimas neformaliajam ugdymui yra skiriamas. Tam skiria pinigų tiek valstybė, tiek savivaldybės, bet susidaro labai keista situacija, kai trūksta skaidrumo. Dalyje savivaldybių, pavyzdžiui, tokioje kaip Visaginas, savivalda sugeba skirti vienam vaikui 1 tūkst. eurų krepšelį per metus. Kitos savivaldybės sugeba skirti tik 20–30 eurų krepšelį. Vadinasi, iš tikrųjų tie pinigai per įvairias galbūt neskaidrias administravimo procedūras, gal kažkokį infrastruktūros išlaikymą, sunku pasakyti, bet tie pinigai nepasiekia vaikų.
Todėl mūsų pasiūlymas šiuo projektu ne pakeisti situaciją, tai yra pinigus skirti ne apskritai neformaliojo švietimo sistemai, o kiekvienam vaikui, kad tai būtų susieta su konkrečiu vaiku ir tėvai galėtų pasirinkti… ir vaikai, tie 125 tūkst. vaikų, galėtų sau leisti lankyti jų mėgstamas neformaliojo ugdymo veiklas ir būrelius.
Iš to laimės visi. Iš to laimės verslas, nes tai paskatins tiek nevyriausybinį sektorių, tiek verslą, tiek pačią savivaldą rengti arba organizuoti įvairias neformaliojo ugdymo veiklas, nes tam atsiras aiškių lėšų ir poreikis. Iš to laimės mūsų vaikai ir iš to laimės mūsų tėvai.
Aš kviesčiau pritarti po pateikimo, tada susėsti komitetuose kartu su savivalda, jeigu reikia, kažkiek projektą tobulinti, bet jeigu ši problema apskritai bus nesprendžiama, ji ne tik darys žalą mūsų vaikų ir visuomenės saugumui, bet ir, kaip minėjau, sukels didelių problemų dėl mūsų galų gale visuomenės konkurencingumo ir žinių.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pereinant prie klausimų, per šoninį mikrofoną – Ž. Pavilionis.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Ačiū. Labai atsiprašau Vytauto, kolegų. Tiesiog čia, balkone, mūsų broliai ir seserys iš Ukrainos, keturių partijų – ir pozicijos, ir opozicijos, tai gal pasveikinkime, jeigu galime, juos visus. (Plojimai) Mes su jais. Slava Ukraini!
PIRMININKAS. Labai ačiū. Pereiname prie klausimų ir atsakymų sesijos. Pirmasis klausia L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Vis dėlto žaviuosi V. Bako atkaklumu rūpintis neformaliuoju švietimu ir drąsa didinti biudžeto išlaidas, kai ką tik diskutavome, kur gauti lėšų gynybai. Paprašyti šiandien pridėti 50 eurų vaikui, tai yra papildomai 150, o šiaip 220 mln. – geras kamuolio pakėlimas nuo kampinio gairelės tikintis, kad kamuolys netikėtai įriedės į vartus nepastebėjus varžovui, taip sakant, šiuo atveju – biudžetui.
Savivaldos biudžetai šiandien yra tikrai reikšmingai išaugę, merai turi milžiniškas galias ir niekas jiems netrukdo rūpintis savo gyventojais ir vaikais. Gal pirmiausia reikėtų pasirūpinti, pažiūrėti, ką savivalda savo vaikams gali pasiūlyti, o ne laikytis įsikibus įstaigų, kurios siūlo vaikams nepatrauklias veiklas, kurios savo požiūrio į ugdymą ir turinį nekeičia jau 50–60 metų.
Iš dalies pats atsakėte į klausimą, kurį norėjau užduoti, pateikdamas Visagino pavyzdį, bet paklausiu. Vytautai, gal galite pasakyti, kas šiandien trukdo savivaldybėms savarankiškai pridėti tuos pinigus savo teritorijoje, kai jie mato poreikį ir tas poreikis gali būti atlieptas pagal tai…
PIRMININKAS. Laikas!
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). …ko reikia savivaldai? Ačiū.
V. BAKAS (DFVL). Labai geras klausimas. Mano ir yra siūlymas, matant objektyvią tikrovę, kuri reiškia, kad pinigų valstybė skiria neformaliam ugdymui, bet kažkodėl neaišku, kur jie nusėda. Vadinasi, savivalda, tvarkydamasi su neformaliuoju ugdymu, turi problemų. Todėl mes, matydami, kad 30 metų situacija nesikeičia, ir teikiame šį įstatymo projektą, kuris išskaidrintų pačią sistemą, susietų pinigų krepšelį su vaiku. Diskutuodami dėl šio projekto mes galime pasikviesti Savivaldybių asociaciją ir pasikalbėti, kas atsitiko ir ką galima padaryti, kad pinigai, kurie ir taip skiriami iš biudžeto, nepasiekia vaikų arba tai vyksta skirtingose savivaldybėse skirtingai, nors savivaldų startinės pozicijos yra vienodos. Sutikite, kad problema yra. Jeigu jos nesprendžia niekas kitas, tai turi daryti Seimas.
PIRMININKAS. Klausia J. Šiugždinienė, kurios salėje nematau. Klausia K. Mažeika. Kęstuti, klausi? Ne. L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų jūs labai teisus sakydamas, kad kai kurios savivaldybės sprendžia ir taip prisideda. Nenoriu pasakyti, kad nepasiekia vaiko, tikrai nelabai sutikčiau. Aš imsiu savo pavyzdį: turime šešias įstaigas, kurios lygiai taip pat prisideda prie neformaliojo švietimo. Viskas yra labai gerai, bet yra tėvų, kurie negali sumokėti to mokesčio. Yra kažkoks nustatytas mokestis, kurį patvirtina taryba, ir tą mokestį turi sumokėti. Nevyriausybinių organizacijų irgi yra organizuojama nemažai būrelių. Aš esu už tai. Kiek dabar, galvotumėte, mes galėtume dar padėti tiems, kurie negali sumokėti faktiškai be tų 70? Dabar vaikas lanko, sakykime, muzikos mokyklą, muzikos mokykla išlikusi yra, tačiau reikia susimokėti už tris keturis vaikus ir yra dideli pinigai. Šiuo atveju mes negalime padengti. Įeina tiktai būreliai, kurie yra nevyriausybinių organizacijų, NVŠ’ai ir taip toliau, šitiems mes dengsime 72. Aš esu už tai, aš visiškai pritariu projektui.
PIRMININKAS. Laikas!
L. NAGIENĖ (DFVL). O kaip galėtume padėti tiems vaikams, kaip išspręsti?
V. BAKAS (DFVL). Nežinau, ar teisingai supratau jūsų klausimą, bet faktas yra tas, kad pusei Lietuvos vaikų neprieinami jokie būreliai ir mes turime tą problemą išspręsti. Tai yra kaip, jeigu reaguotume į poną L. Slušnį, nacionalinio saugumo klausimas. Jeigu mes turėsime problemą, neišspręsime problemos dėl gatvių, narkotikų, vaikų užimtumo ir vaikų pasirengimo, tai yra kvalifikacijos požymių, mes turėsime didelę problemą. Jau dabar ją turime. Aš dėl to ir siūlau pamatyti, kad pusė vaikų nelanko jokių būrelių, ir numatyti krepšelį, kad vaikas, nepriklausomai nuo jo tėvų turtinės padėties, galėtų lankyti, jeigu jis nori, muzikos mokyklą, jeigu jis nori, lankyti futbolo, jeigu jis nori, lankyti technologijų, dailės, nežinau, pilietinio ugdymo pamokas ir panašiai. Laimės visi. Čia nėra išskiriama kokia nors sritis.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Šiaip geras projektas, tikrai…
V. BAKAS (DFVL). Garsiau.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). …pasirašiau ir palaikau. Tačiau noriu paklausti, kad vis dėlto teikdamas tokį projektą…
PIRMININKAS. Šiek tiek arčiau mikrofoną, jeigu galima.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Sakau, geras projektas, palaikau ir pasirašiau, bet noriu paklausti, ar teikdamas tokį projektą pagaliau vis dėlto galite pripažinti, kad ne draudimais, bet užimtumu ir prevencija mes išspręsime šitas problemas, susijusias su priklausomybe, ypač tarp jaunimo?
V. BAKAS (DFVL). Visiškai jums pritariu ir, ko gero (minėjau Islandijos pavyzdį), iš tiesų ten didžiausias akcentas buvo dedamas ne draudimams, o galimybėms suteikti vaikams alternatyvą, kurios jie šiandien neturi. Visiškai sutinku, kad jeigu pasiūlysime vaikui užimtumą, jisai… Na, galų gale nebus poreikio kur nors ieškoti veiklų ar patekti, ar burtis į kokias nors grupes, kurios…
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Jau seniai reikia keisti mąstymo paradigmą, reikia būtent prevencija, o ne postvencija užsiimti. Jeigu mes iš tikrųjų padidinsime ir galės vaikai užsiimti veikla pagal savo poreikius, tai būtent ir prevencija atsiras. Todėl aš irgi labai palaikau ir noriu paklausti, kaip tai bus susiję su formalųjį švietimą papildančiu ugdymu, nes muzikos, meno mokyklos, dailės mokyklos provincijose jau lūžta ir jos nebeišsilaiko? Netgi Vilniaus mieste turime problemų, o neformalusis švietimas būtent papildo ten, nes tai yra trys finansavimo šaltiniai.
V. BAKAS (DFVL). Čia klausimas ar pasisakymas? Pasisakymas daugiau? Į jūsų klausimą dėl muzikos mokyklų, to papildančio ugdymo, – šitas įstatymas jo niekaip neriboja. Mažų mažiausiai, ką galiu atsakyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinysis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju. Alytaus mieste, deja, meras su komanda padidino, patrigubino kainas už būrelius. Yra veikiantys devyni vaikų dienos centrai, taip pat nevyriausybinių organizacijų. Ir kadangi tėvai jau nebegali mokėti, tai jie jau perkėlė savo vaikus, atžalas į vaikų dienos centrus, kur bando tos nevyriausybinės organizacijos organizuoti įvairius būrelius. Tokia mintis man tik šovė į galvą: ar tada nevertėtų tuos krepšelius skirti nevyriausybinėms organizacijoms? Toks variantas būtų.
O klausimas mano būtų, kadangi krepšelis vienam vaikui – 71 euras, koks būtų bendras metinis biudžetas, visa šita suma, sudėjus visus vaikus, už būrelius? Ačiū.
V. BAKAS (DFVL). Atsakysiu dabar dėl Alytaus. Iš tiesų šita idėja maždaug prieš pusantrų metų ir gimė Alytuje susitikus su mokyklų vadovais, sprendžiant būtent narkotikų vartojimo problemą. Tai yra Alytaus bendruomenės, galima sakyti, kūrinys, ji paskatino teikti šį projektą. Kaip jūs ir sakote, tie būreliai, neformaliojo ugdymo paslaugos ir Alytuje, ir kituose miestuose, kuriuos teko aplankyti, tiesiog neprieinami. Tai rodo galų gale ir objektyvi statistika. Dėl asociacijų, taip, sutinku, jeigu mes padarome krepšelinę sistemą, būrelius galės organizuoti ir bendruomenių asociacijos – tėvų ar mokytojų, ar jaunimo organizacijų, – ir verslas, ir savivalda. Mes atveriame galimybes tiesiog bendruomenėms arba verslui pasiūlyti paslaugą vaikams.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus.
Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako M. Danielė.
M. DANIELĖ (LF). Labai ačiū. Aš norėčiau akcentuoti, kad turbūt visi sutariame, kad kompleksinis darbas prevencijos srityje yra pats svarbiausias ir užimtumas yra viena iš labiausiai mokslo pagrįstų priemonių, kuri turi būti tame kompleksiniame pakete. Taip, reikia savivaldybių indėlio. Taip, reikia valstybės indėlio. Užimtumas negali likti toks nice to have krepšelyje, kad kada nors finansuosime, kai gyvensime geriau. Nes kai susiduriame su problema, tai tada tikrai ir šitoje salėje, ir visuomenėje prasideda klyksmas dėl prevencijos, dėl to, kad reikia kažko daugiau. Ir mes nuklystame į lankas, tada galvojame, kad prevencija yra pamokos apie žalą arba narkotikų poveikio apsakymai ar aprašymai ir gąsdinamosios priemonės. Tai ne.
Ir, žinote, neateis tas pasiryžimas finansuoti užimtumą tinkamai ir reikiamos aprėpties niekada. Nebus tokios dienos, kai mes sakysime, va, jau dabar tai turime pakankamai pinigų ir jau taikysime šitą mokslu pagrįstą priemonę, nes visada bus kitų prioritetų. Kadangi aš sakau, kad prioritetas yra šitas darbas, prioritetas yra kompleksinis požiūris į prevenciją, kompleksinis iš visų pusių, tai yra tiek darbas su tėvais, tiek darbas su šeima, tiek darbas su bendruomene, tiek investavimas į pozityvų užimtumą, – jie visi turi eiti koja kojon. Todėl aš raginu palaikyti šitą projektą suprasdama, kad taip, pinigų teks ieškoti, ir čia aš matyčiau savivaldybių indėlį kaip vieną didžiausių resursų. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Projekto nepalaikyti siūlys L. Slušnys.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū. Esu tikrai ne prieš neformalųjį vaikų švietimą. Esu prieš tol, kol turime valstybėje milžiniškų iššūkių dėl gynybos finansavimo, kol mes šiandien ryte kaunamės dėl to, kur rasti papildomą finansavimą tvariam saugumui užtikrinti, kai lėšų reikia tokiems dalykams, kai reikia sveikatos pritaikymui veikti karo sąlygomis. Šiandien valstybė turi turėti šiuos klausimus kaip prioritetinius, valstybė, dar sykį pakartoju.
Būsiu prieš tai, kol nebus sutarta su savivalda, kaip, pridėjus tuos papildomus 30 eurų, pati savivalda tiesiog banaliai neatsitrauks su savo lėšomis, kaip nutiko dėl kai kurių kitų švietimo dalių. Šito nedetalizuosiu, bet taip jau yra atsitikę šiais metais. Neformalūs švietimo klausimai visų pirma turi rūpėti merui, tarybos nariams ir taip demonstruoti savo požiūrį į vaikus ir pagalbą šeimoms.
Tikrai neformalus vaikų švietimas svarbus žalingų įpročių prevencijai. Pritariu tam, bet šis klausimas turi rūpėti ne tik Seimui ir Vyriausybei. Žiūrėkime, kokia kartais yra realybė – vienas vaikas lanko tris, keturis būrelius. Tuo tarpu tikrai tas, kuriam reikia, ir tas, kuriam labai reikėtų to neformaliojo švietimo, ne tik kad neateina į tą būrelį, bet, kaip sakoma, net tėvai su pagaliu nenuvarys. Šiuo atveju mes turime problemą vieną. Savivalda tai mato, savivalda tai gali pastebėti ir surasti būdą, patrauklų būdą tą vaiką įtraukti į tą švietimą, kad jis neitų tuo tikrai prastu žalingų įpročių ar nusikaltimų keliu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Kadangi ministrė M. Navickienė grįžo į salę, galime apsispręsti dėl įstatymo projekto. Kas pritariate jam, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate arba prieš, arba susilaikote.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 47, prieš – 1, susilaikė 28. (Plojimai) Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Ar galime tada susitarti ir dėl komitetų? Tai, kolegos, pagrindiniu komitetu siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime, pritarta. Papildomų komitetų nėra siūloma. Siūloma svarstyti IX (rudens) sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarėme.
Dabar pasisakymai dėl motyvų. Ministre, jūs pirma norėtumėte ar?.. Pirma. Ministre Navickiene, prašau.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Kolegos, aš, tikrai pritardama visiems geriems norams, noriu tiktai priminti, kad čia ir pinigų klausimas, ir paprašyti Vyriausybės išvados dėl šio projekto.
PIRMININKAS. Pinigų klausimu dėl Vyriausybės išvados balsuoti net nereikia, automatiškai priklauso Vyriausybės išvada. V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Aš norėjau sureaguoti į pono L. Slušnio pasisakymą. Aš noriu labai jūsų paprašyti: nustokite priešinti gynybą su kitomis sritimis. Jūs sakote, kad savivaldybė turi pamatyti vieną nelankantį vaiką. Seimo uždavinys – pamatyti 125 tūkst. vaikų, kurie yra gatvėse. Nustokite priešinti gynybą su jautriais klausimais. Taip negalima elgtis. Anksčiau man tekdavo eiti į visokias keistas laidas ir aiškinti tiems, kurie sako: geriau pensijas padidinkite, negu skirkite 2 % BVP. O dabar jūs sakote: ar vaikai, ar gynyba? Na, solidi politinė jėga!
PIRMININKAS. Labai dėkui. D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Iš tikrųjų, palaikydamas kolegą V. Baką, negaliu nesistebėti to pono, kuris vienas atstovauja visai tai komandai, požiūriu: viskas karui – bombos, tankai… O kad mūsų tiktai trys kareivėliai tepaneša šautuvėlį, nusispjauti jums į tai! O rytoj niekas jau nebepaneš to šautuvėlio, pone Slušny, galvokite!
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinysis – J. Razma. L. Slušnio pavardė buvo paminėta. Jeigu labai norėsite, Linai, bet gal kažkaip… J. Razma, prašau per šoninį mikrofoną.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami opozicijos atstovai, jūs čia kaltinate, kad mes priešiname gynybos išlaidų poreikius su kitomis sritimis, dėl kurių jūs teikiate šiandien projektus. Vis dėlto pagalvokite, jeigu čia mes vargstame, partijos tariasi su premjere, kaip rasti tuos kelis šimtus milijonų eurų, kad užtikrintų bent minimalų krašto apsaugos sistemos finansavimą…
Dabar jūs pasižiūrėkite. Jūsų šiandienos projektai: šitas projektas – minus 200 mln., pelno mokesčio lengvata investicijoms – minus 200 mln. Sudėkite visas GPM lengvatas, kurias siūlote, – dar koks 100 mln. Tai 0,5 mlrd. minuso – jūsų projektų visuma. Tai iš kur mes dar rasime ne 0,5 mlrd. finansavimui, o 1 mlrd.?
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kolegos, buvau pasakęs, kad viskas, šituo klausimu nebešnekėsime, išskyrus L. Slušnį, kurio pavardė buvo paminėta. Linai, mes vėluojame 20 minučių.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Tai labai ačiū, kad paminėjote. Aš pasakysiu: tikrai neketinu nieko priešinti. Visų pirma, labai labai noriu, kad mūsų vaikai, pirmiausia, turėtų galimybę turėti neformalųjį švietimą, kad ant neformaliojo švietimo įstaigų ir žmonių, kurie tą vykdo, nekristų bombos ir raketos. Šitas yra tikrai pirmesnis prioritetas, o tada mes galėsime turėti viską, ko tik norime ir pageidaujame.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kolegos, galime susitarti? Buvau sakęs… Žiūrėkite, ne, ne, ne. Buvau sakęs, suspėkite per minutę, duodu abiem po minutę. Tvarka? A. Butkevičius. Ne, L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamam Jurgiui noriu pasakyti. Nemaitinkime privačių pensijų fondų 1,5 % nuo vidutinio darbo užmokesčio ir surasime 200 mln. Bus labai gerai išspręstas gynybos klausimas. Ir neskriausime tuo laiku vaikų. (Balsai salėje) Aš kalbu apie II pakopą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš labai trumpai, gerbiamas Jurgis irgi išprovokavo. Gerbiamas Jurgi, vien tik skolai aptarnauti kitais metais reikės papildomų 300 mln., vien socialiniams įsipareigojimams beveik milijardo. Čia ir yra jūsų užduotis. Ar jūs planuojate perspektyvoje pateikti aiškų ekonomikos plėtros ir skolinimosi planą, laikantis fiskalinės ir monetarinės politikos drausmės? Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui.
14.31 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3451 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-1 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3451. Pranešėja – V. Giraitytė-Juškevičienė. Pateikimas.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Laba diena, gerbiami kolegos. Kadangi vėluojame su darbotvarke, pasistengsiu labai greitai ir konkrečiai pristatyti. Teikiame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 17 straipsnio 1 dalies pakeitimą, toje dalyje yra numatyta, kokios pajamos yra neapmokestinamos. Mes siūlome papildyti viena dalimi, kad pensijų fondų dalyvių vienkartinės išmokos pagal Lietuvos Respublikos pensijų kaupimo įstatymą taip pat būtų neapmokestinamos. Kadangi kolegos taip pat jau yra užregistravę įstatymo projektą dėl to, kad būtų galima išsiimti vienkartinę išmoką pensiją kaupiančiam dalyviui, tai mes siūlome, kad tokios išmokos būtų neapmokestinamos.
Kviečiu visus kolegas laikytis tokio teisingumo principo. Ir Konstitucinis Teismas nustatė, kad visos pensijų fonduose sukauptos sumos yra nuosavybė to žmogaus, kuris kaupia. Todėl prašome palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Vaida. Jūsų klausti nenori nė vienas Seimo narys.
Pasisakymai dėl motyvų dėl įstatymo projekto. (Balsai salėje) Nešaukite iš vietos. Nėra norinčių kalbėti dėl motyvų. Gal galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Negalime, lyg ir girdžiu. Gerai, balsuojame.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 31, prieš – 5, susilaikė 36. Deja, įstatymo projektui po pateikimo nėra pritarta.
Alternatyviai apsispręsime, ką toliau darome su įstatymo projektu. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad atmestume įstatymo projektą. Laisvas mandatas, neklausykite komandų.
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 39, prieš – 36. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
14.34 val.
Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3517 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo Nr. XIII-1281 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3517. Pranešėja – R. Tamašunienė. Pateikimas.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū, pirmininke. Mieli kolegos, teikiame Finansinės paskatos įsigyjant pirmąjį būstą jaunoms šeimoms įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Siūlome iki 20 % padidinti subsidiją jaunoms šeimoms, neauginančioms vaikų, vieną vaiką auginančioms šeimoms – 25 %, jaunoms šeimoms, auginančioms du vaikus, – iki 30 %, auginančioms tris vaikus padidinti daugiau, tai yra 40 %. Taip pat siūloma būsto kredito pirmajam būstui įsigyti sumą didinti iki 100 tūkst. eurų.
Kodėl siūlomas toks projektas? Todėl, kad iš tikrųjų viena iš didžiausių jaunų žmonių problemų yra sumokėti kreditą už būstą. Kodėl svarbus šis įstatymo projektas? Todėl, kad aš galvoju, kad jauna šeima mūsų valstybei yra prioritetas. Apsisprendimas gyventi Lietuvoje, turėti namus Lietuvoje, auginti vaikus, nes tai yra taip pat tiesiogiai susiję su kredito dydžiu, mano vertinimu, turi tapti valstybės prioritetu ir tai yra mūsų užduotis.
Taip pat noriu pasakyti, kad, banko duomenimis, 49 %, tai yra beveik 50 % besirenkančių būsto paskolas, uždirba tarp 1 tūkst. ir 2 tūkst. eurų per mėnesį, o šiuo metu, jeigu būstas kainuoja apie 200 tūkst. eurų, tai sudaro… Tikrai, jeigu dabar paima 100 tūkst. eurų paskolą, tai iš esmės jaunoms šeimoms reikia atiduoti 1 tūkst. eurų per mėnesį su palūkanomis, su dabartiniu EURIBOR’u. Kas lieka jaunoms šeimoms? Be abejo, tiktai labai kuklioms savo reikmėms tenkinti. Ar apsispręs šeimos turėti daugiau vaikų? Nemanau, nes tikrai vaiko auginimas pareikalauja ne tik tėvų dėmesio, ne tik tėvų pastangų, bet ir didelių finansinių išteklių iš bendro šeimos biudžeto. Siūlau pritarti ir svarstyti tą įstatymo projektą, ieškoti geresnių būdų spręsti tą problemą, kurią kelia jauni žmonės.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiama Rita, jūsų paklausti nori trys Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, iš tikrųjų iš esmės pritariu šitam įstatymui, bet mano vienas klausimas. Prašau pasakyti, jeigu šeima augina neįgalų vaiką, ar nemanote, kad iš tikrųjų turėtume irgi pagalvoti apie tai, kad ir vienas vaikas galbūt būtų prilygintas dviem vaikams ir panašiai, nes tai yra paskata? Vienas dalykas, jis neturi galimybės dirbti, galbūt jisai prižiūri vaiką, vienas šeimos narys tiktai tedirba dažniausiai, taip būna, kai yra neįgalus gimęs vaikas.
Kitas momentas. Prašau pasakyti, ar nemanote, kad indeksavimas turėtų būti, nes dabar 100 tūkst., o po tam tikro laiko ta kaina vėl šoktels? Ar nemanote, kad čia turėtų būti taip pat numatyta kas kažkiek laiko indeksuoti tą sumą? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Jūs palietėte tikrai jautrų klausimą. Žmonės, kurie augina neįgaliuosius vaikus, tikrai dažnai neturi galimybių net dirbti ir užsidirbti, kad ir tą 1 tūkst. eurų, o dar iš jo reikia mokėti už paskolą. Mūsų įstatymo projektas neplėtė grupių tų šeimų, kurios buvo įvardintos Finansinės paskatos pirmąjį būstą įsigyjančioms jaunoms šeimoms įstatymo projekte, bet manau, kad tikrai komitete vertėtų papildyti jį dar šita grupe šeimų ir joms numatyti tokio intensyvumo subsidiją, kokia skiriama tris ir daugiau vaikų auginančioms šeimoms.
Kita klausimo dalis dėl indeksavimo. Aš tikrai siūlau didinti bendrą suteikiamą subsidijos sumą, bet žinome, kad iš SAMʼo yra išėjęs įstatymas, pagal jį iš viso vertinamas abstrakčiai vaikų skaičius, būsto energetinio naudingumo klasė ir nesiūlo daugiau nei 50 % įsigyjamo būsto vertės. Manau, kad čia nuo vertės, o čia yra mano siūlomas subsidijos dydis. Galbūt tas indeksavimo mechanizmas ir naudingas, bet irgi galima pagalvoti ir arba skaičiuoti nuo būsto vertės, arba didinti tą subsidijos dydį.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš suteikiant galimybę paklausti A. Sysui, A. Dumbrava – per šoninį mikrofoną.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Mieli kolegos, mieli bičiuliai, tiktai noriu pasveikinti Austrijos ir Lietuvos bendriją, kuri atvyko šiandien į Lietuvą, į mūsų parlamentą. Tikimės sėkmingo bendradarbiavimo ir palinkėkime jiems sėkmės. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia…
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Willkommen herzlich Delegation aus Österreich!
PIRMININKAS. Herzlich willkommen in unsere Parlament!
Labai dėkui. Klausimą suteikiame galimybę pateikti A. Sysui. Žiūrėsime, kokia kalba.
A. SYSAS (LSDPF). Leiskite klausti lietuviškai. Austriškai nelabai, su austrišku dialektu nelabai man kaip.
PIRMININKAS. Vokiškai, ne austriškai ten buvo.
A. SYSAS (LSDPF). Gerai. Gerbiama prelegente…
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Słucham uważnie.
A. SYSAS (LSDPF). …šito įstatymo, kodėl pasirinkote 100 tūkst.? Mes neseniai svarstėme, kaip jūs sakėte, išėjo iš SAM’o įstatymas, tai jis dar vaikšto čia po Seimą, ne tik išėjęs, bet jis vaikšto, ten aiškiai buvo pateikta informacija, kad vidutinė suma yra mažiau – 86 ar 85 tūkst.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). 87.
A. SYSAS (LSDPF). Ne, tai čia įstatyme, bet vidurkis per praeitus metus buvo būtent apie 80. Kodėl jūs pasirinkote 100 tūkst.?
Ir antras klausimas, koks tikslas jūsų dėl pirmojo būsto, kad jį galėtų įsigyti daugiau jaunų šeimų ar mažiau?
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Tikslas, kad tikrai galėtų daugiau, nes jauna šeima nori atskirai gyventi, tai yra natūralus ir normalus noras. Įsigyti kokį nors būstą, pirmąjį būstą, be abejo, be paskolos, be kredito būstui yra faktiškai neįmanoma šiais laikais jauniems žmonėms.
Antras dalykas. SAMʼo siūloma būsto vertės skaičiuoklė, tai yra 120 tūkst., aš nežinau, aišku, tai galbūt daugiau regioninė priemonė, nes 100 tūkst. vertės būsto miestuose tikriausiai mes nelabai rasime, taip pat subsidijos dydis ne daugiau nei 50 % nuo įsigyjamo būsto. Mano vertinimu, mano pasiūlymas, kad subsidijos dydis būtų 100 tūkst., tai yra tokia reikšminga suma jaunai šeimai. Atitinkamai nuo vaikų skaičiaus būtų didesnė ir efektyvesnė, mano vertinimu, parama jaunoms šeimoms, negu kad yra dabar.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinė klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamoji Rita, norėjau paklausti, koks yra jūsų požiūris į šitą priemonę, kai jinai yra orientuota daugiausia į regionuose gyvenančias šeimas? Ar, jūsų manymu, ta tokia kaip diskriminuojanti nuostata, kad miestų šeimas mes kaip ir eliminuojame, daugiau orientuojamės į regionus, yra teisinga skatinant geresnę demografinę padėtį ir visa kita?
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš galvoju, kad vis dėlto jauniems žmonėms turėtume sudaryti vienodas sąlygas, jeigu kalbame apie valstybės subsidiją, ir nerūšiuoti žmonių į miesto ar kaimo žmones.
Antras dalykas, vis dėlto kaip aš daryčiau, aš daryčiau per regioninę politiką, suteikdama regionuose esančioms savivaldybėms finansinius instrumentus dar paremti jaunas šeimas, kurios kurtųsi regionuose. Taip pat įtakos turi ir būsto vertės dalykas. Jeigu jūs turite tokią paramą ir norite įsigyti būstą, sakykime, kur nors Pasvalio rajone ar net pačiame Pasvalyje, tai tikrai jūsų valstybės subsidija bus reikšmingas indėlis į bendrą jūsų įsigyjamo būsto vertę. O įsigyjant ar Vilniuje, ar Kaune automatiškai tos kainos yra daug daug didesnės, bet subsidijos dydis vis tiek lieka tas pats. Jauniems žmonėms taip pat yra galimybė apsispręsti ir aš labiau raginčiau nusipirkti tikrai gerą būstą toliau nuo miesto ir kurtis regionuose, negu tikrai tiek daug mokėti ir tokioje… Mano vertinimu, dabartiniai būsto kreditai – tokia šiuolaikinė vergovės forma, nes tu iki senatvės, 30 metų įsipareigoji tą sumą mokėti. Gerai, kai palūkanų dydžiai, EURIBORʼo svyravimai yra palankūs, bet turime dabar šiuo metu situaciją ir labai mažai valdžios dėmesio tai situacijai, kuomet mokami kreditai išaugo faktiškai tris kartus jauniems žmonėms.
PIRMININKAS. Labai dėkui, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Palaikau šį projektą, nes jaunos šeimos – mūsų ekonomikos ir kultūros ateitis. Šeimos dažnai turi tą didelę naštą – reikia mokėti paskolas. Kiekvienas toks žingsnis, kuris padeda jaunoms šeimoms eiti į priekį, yra labai sveikintinas. Manau, kad mes tokių įstatymų projektų turėtume turėti daugiau ir kuo daugiau. Be abejo, sprendžiant demografines problemas, pasakysiu taip, kad kuo greičiau bus pirmasis būstas, tuo greičiau bus pirmas vaikas. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Nepalaikyti kviečia M. Lingė. Prašom.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Dėkui. Ne tai, kad nepalaikyti, bet tiesiog turbūt agituoti už projektą, kuris jau yra nukeliavęs didesnę kelio dalį ir, atrodo, gimsta tam tikras konsensusas. Vakar ir komitete apsvarstėme papildomus pasiūlymus dėl Vyriausybės pateikto įstatymo projekto. Į juos buvo atsižvelgta. Ir kolegų iš opozicijos, štai L. Kukuraičio pristatyti pakeitimai. Radome galimybę, kad tas dydis nuo kredito galėtų būti padidintas iki 10 % ir atsirastų tam tikra diferenciacija pagal šeimose augančių vaikų skaičių. Tai tos galimybės… Tikrai einame, matyt, labai panašia kryptimi. Bet turbūt nereiktų atskirais projektais papildomai dauginti teisėkūros, o laikytis tos nuoseklios linijos, jau likęs paskutinis etapas Seime, ir palaikyti Vyriausybės projektą.
O iš tikrųjų buvo taiklus gerbiamo Algirdo klausimas. Žinote, kuo didesnės subsidijos, tuo labiau atitolinamas ją gauti laukiančių žmonių skaičius. Tas kūrimas, buvimas ilgoje eilėje, keletą metų trunkančioje, turbūt nepalengvintų tų žmonių, jaunų žmonių, situacijos, kurie metų metus lauktų, o sąlyginai, santykinai mažesnė dalis per metus pasinaudotų ta ribota suma, skiriama šioje programoje, ir tų dalyvių skaičius… tos sumos subsidijos pasiektų kur kas mažiau. Raginčiau šiame etape santūriai nepritarti šiam projektui, bet su optimizmu ir entuziazmu pritarti Vyriausybės jau artimiausiu metu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Kadangi ministrė M. Navickienė vis dar salėje, galime dėl projekto apsispręsti balsuodami. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate arba prieš, arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 34, prieš – 7, susilaikė 43. Įstatymo projektui nepritarta.
Alternatyviai balsuodami apsisprendžiame, ką darome toliau. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad grąžintume iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad atmestume.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 43, prieš – 42. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti. Dar kartą įrodymas, kad ir vienas balsas gali būti labai svarbus.
R. Tamašunienė per šoninį mikrofoną.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš noriu replikuoti Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui, nes čia yra požiūrio klausimas, dėl ko susidaro tos eilės. Biudžete 2024 metais yra suplanuota 4,5 mln. subsidijoms pirmajam būstui įsigyti. Tai tos eilės ir yra. Bet kai bankams padovanojama virš 2 mln. eurų ir negrąžinama ta dalis, kurią permoka mūsų gyventojai, tai mes nesurandame finansinių mechanizmų išieškoti. O štai čia sakome, kad teturime 4 mln. ir štai tokia eilė. Tai grąžinkime tą, ką permokėjome, padarykime normalų subsidijavimo mechanizmą ir tų eilių nebus, visos šeimos gaus tiek, kiek joms priklauso.
14.49 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3072 (pateikimas)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Darbotvarkės 2-3 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3072. Pranešėja – V. Giraitytė-Juškevičienė.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Teikiame Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 20 straipsnio pakeitimus. Tikrai iš karto pasakysiu, kad mes sutinkame, kad diskusijų metu komitete šis klausimas galėtų būti koreguotinas, nes projektas buvo užregistruotas dar 2023 metais, todėl kai kurios formuluotės čia yra jau praradusios aktualumą, tačiau ta dalis, kuria mes siekiame, kad būtų grąžintas papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis būtent šeimoms ir gyventojams, kurie augina vaikus, skiriant už kiekvieną vaiką po 100 eurų papildomą NPD… dėl šios būtent dalies mes neatsisakome šio projekto svarstymo ir norime, kad visi kolegos jį palaikytų.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nenori niekas, labai aiškiai pristatėte. Dėl motyvų prieš pasisako M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Jau atleiskite, pritarti šiam projektui nėra tikslinga vien dėl to, kad istoriškai svarbu priminti tam tikrą neseną praeitį, kai papildomo neapmokestinamojo pajamų dydžio buvo atsisakyta, kai buvo nuspręsta įvesti universalius vaiko pinigus. Tuo metu, 2017 metais, ši priemonė kainavo apie 110 mln. biudžetui. Vaiko pinigai, kaip žinoma, kainuoja 700 mln. vieniems metams. Tikrai galime jausti skirtumą, kiek prasmingiau ir kiek šeimos labiau pajaučia ir pasinaudoja šia universalia galimybe.
Turbūt nebetikslinga būtų gręžiotis atgal ir grąžinti tą priemonę, kurios buvo atsisakyta. Juo labiau kad vėlgi, na, tikrai nesinori, kad būtų traktuojama, kad yra priešinama, tarsi kiek čia reikia gynybai ir panašiai, kam renkame. Bet tie skaičiai yra, man atrodo, labai iškalbingi. Galima, įvertinus indeksavimo dalykus ir nuo to taško, kiek papildomas NPD augo nuo 2017 metų, suskaičiuoti, kad šiai priemonei papildomai gali reikėti per metus apie 350 mln. Tai yra tokia būtų netektis. Labai primenu, kad dėl šio biudžeto, kur mes dabar tikrai ieškome iš įvairių šaltinių, kaip surinkti papildomus 400 mln., tikrai diskusijos bus karštos ir nelengvos, tie skirtumai tikrai yra akivaizdūs.
O papildomos neapmokestinamojo pajamų dydžio priemonės efektyvumas buvo ne visai taiklus. Apie 50 % šeimų tegalėdavo jomis pasinaudoti. Ir administravimo dalykai būdavo sudėtingi. Tie, kurių atlyginimai nesiekdavo NPD dydžio, taip pat negaudavo tos naudos tiek, kiek, matyt, būtų galima gauti ir kiek yra gaunama per vaiko universalius pinigus. Tikrai kviesčiau nepritarti šiam pasiūlymui.
PIRMININKAS. I. Kačinskaitė-Urbonienė norėtų pakviesti pritarti įstatymo projektui.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Taip, norėčiau, kolegos, paskatinti visus balsuoti už šį įstatymo projektą ir pasakysiu, kodėl.
Kaip minėjo gerbiamas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, universali išmoka yra tikrai taikli priemonė paremti vaikus, bet ši priemonė yra nutaikyta ne tik į vaikus, bet ir į apskritai dirbančias šeimas, dirbančius žmones. Ir ką mes darome su tokia priemone? Skatiname, kad žmonės, kurie uždirba daugiau tų pinigų, šiek tiek daugiau savo šeimos biudžete ir pasiliktų, ir galėtų išnaudoti savo šeimos gerovei – tiek vaikų užimtumui, tiek kokioms nors bendroms šeimos veikloms ir panašiai.
Man atrodo, kad mes neturėtume iš karto užkirsti kelio arba priešinti dalykų. Čia, kaip išgirdau, – prieš gynybą ar saugumą ir taip toliau. Mes tiesiog turėtume pasižiūrėti, kaip padaryti mūsų mokesčių sistemą taiklesnę ir skirtą labiau šeimų gerovei, nes čia yra mums labai svarbi sritis. Tai labai kviesčiau visus pradėti diskusijas šia tema ir pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kadangi išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų ir kadangi salėje yra tiek ministrė M. Navickienė, tiek ministrė G. Skaistė, galime apsispręsti dėl įstatymo projekto.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 34, prieš – 10, susilaikė 38. Net ir ministrų dalyvavimas salėje nepadeda. Įstatymo projektui nepritarta.
Alternatyviai apsisprendžiame, ką darome toliau. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad būtų atmestas.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 46, prieš – 36. Įstatymo projektas grąžinamas tobulinti.
Per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos mano bendravardis – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, jūsų vedimas yra tiesiog nuostabus ir juo labai džiaugiamės, bet tokį techninį pasiūlymą turėčiau. Gal sugrįžkime prie intervalinio balsavimo, pabaigoje pabalsuojame dėl visko, nes akivaizdu, kad čia ta strategija po kiekvieno balsuoti jau yra tokia nepavykusi. Pabaigoje einame visi kavos išgerti, visi pristato ir bus paprasčiau, greičiau judėsime.
PIRMININKAS. Pažadate, kad intervalinio balsavimo atveju sėkmė labiau lydės opozicijos projektus?
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gali būti, priklausys nuo kavos.
PIRMININKAS. Supratau. Gerai, labai dėkui. (Balsai salėje) V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš vis dėlto dėl lygių galimybių norėjau kreiptis. Jūsų simpatija ministrei M. Navickienei nestebina, prijungiate ir G. Skaistę, tačiau, žinote, man apmaudu dėl gerbiamos E. Dobrowolskos, kurią aš labai gerbiu, ir prašyčiau ją minėti, ir S. Gentvilą tada. Jeigu visą Vyriausybę, tai visą Vyriausybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiamas Viliau, prašyčiau be pavydo scenų posėdžių salėje.
14.56 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3522 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3522. Pranešėja – R. Tamašunienė. Pateikimas.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū pirmininkui. Mieli kolegos, teikiame įstatymo projektą, šį kartą skirtą senjorams, ir mes siūlome, kad asmenims virš 70 metų amžiaus kartą per metus mažiausiai penkias darbo dienas trunkantį gydymą valstybė kompensuotų 90 % šio gydymo paslaugų bazinės kainos. Kodėl teikiame? Todėl, kad įsitikinome susitikimuose su savo rinkėjais, kad ambulatorinės reabilitacijos paslaugos netenkina senyvo amžiaus žmonių, pirmiausia, kad iki savo poliklinikos, kur tokias paslaugas jie gauna, reikia nuvykti visuomeniniu transportu, iš kaimo tai dar ir mašiną iš kažkur gauti, pašildžius vieną koją ar ranką, kas ten kam skauda, reikia grįžti namo, tai nei efektyvu, nei patogu, nei sveikatina mūsų senjorus.
Antras svarbus dalykas, kad pagal naujausius Europos sveikatos senėjimo, išėjimo į pensiją tyrimus mokslininkai analizuodami nustatė, kad Lietuvos gyventojai savo sveikatą vertina vis tiek prasčiau nei vidutinis CHARE tyrimo dalyvis ir ženkliai prasčiau nei, pavyzdžiui, Danijos gyventojai. Lietuva ženkliai atsilieka nuo Vakarų ir Šiaurės Europos šalių 65 plius amžiaus asmenų pasitenkinimo gyvenimu, todėl galvoju, kad sanatorinį gydymą, tai yra stacionarų gydymą, siūlome tokio intensyvumo, suprasdami ribotas galimybes. Senjorams bus didelė paskata, viena iš pagrindinių įvardinimo problemų, aišku, yra sveikata ir noras ją pastiprinti. Šiuo metu vienas lovadienis kainuoja nuo 70 eurų ir daugiau, juo labiau kad į bendrą paslaugų krepšelį yra dar papildomai įskaičiuojamos procedūros, papildomai gydytojo konsultacijos, papildomai reikalingas tyrimas ir tai susidaro nuo 1 tūkst. iki 1 tūkst. 300 eurų. Tikrai tokią sumą išleisti sanatoriniam gydymui gali leisti sau ne kiekvienas senjoras, o aš norėčiau, kad visi vyresnio amžiaus žmonės tokia galimybe galėtų pasinaudoti, pasikonsultavę su savo šeimos gydytoju, nustačius būtinąjį poreikį. Nelaukti, kuomet jau žmogus po sudėtingos operacijos, po sudėtingos ligos, tik tada mes pradedame jam taikyti sanatorinį gydymą. Prašau palaikyti ir diskutuoti šiuo klausimu komitetuose. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori vienas Seimo narys. Klausia V. Semeška.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Rita, pristatydama jūs tikrai mane sujaudinote, jūsų tas požiūris į senjorus… Prašyčiau, kolegos, nežinau, apie ką jūs pagalvojote, bet aš dėl senjorų. Tai tikrai, ypač man, kilusiam iš kurortų, matome, kad jūs ne tik senjorais rūpinatės, bet ir kurortais, kad jie turėtų pakankamai klientų. Bet kiek valstybei tai kainuotų per metus, ar jūs esate suskaičiavusi, ir kokį šaltinį jūs matytumėte, iš kur paimtumėte tuos resursus? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Pirmiausia, kad Valstybinė ligonių kasa šiam tikslui neišnaudoja lėšų, vadinasi, mechanizmas veikia nepakankamai efektyviai. Tai vienas dalykas. O 2002 metais Lietuvoje gyveno apie 400 tūkst. senjorų virš 70 metų. Tuo labiau kad, kaip aš ir sakiau, tokia galimybė, nepriverstina galimybė, tai yra galimybė, ir nustatys šeimos gydytojas.
Žmogus, sulaukęs tam tikro amžiaus, kreipsis į šeimos gydytoją norėdamas pasinaudoti tokia valstybės teikiama jam garantija, kuri juo labiau nustatyta ir Konstitucijoje, kad mūsų piliečiai gali tikėtis iš valstybės nemokamų sveikatos, kaip ir švietimo, paslaugų. Mano vertinimu, ir sveika mityba, ir režimas, ir procedūros ar mankštos, kurių išmoks kartą senjorai per metus būdami sanatorijose, mūsų gražiose Lietuvos vietose, pirmiausia pataisys sveikatą.
Antra jūsų pastaba labai teisinga, kad ir kurortų ekonomiką šiek tiek paauginsime, nes, be abejo, reikės ir naujų darbo vietų, ir aptarnaujančio personalo. Dėl to, manau, reikia viską susumuoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Rita. Panašu, kad jūs sujaudinote ne tik Vilių, bet ir K. Vilkauską bei A. Matulą, kurie nori pasisakyti dėl motyvų.
Pirmasis pasisako K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Tikrai esu sujaudintas pranešimo. Manau, kad sujaudino šis pristatymas ir mūsų senjorus, kurių Lietuvoje yra gausiausia socialinė grupė – jų yra virš 600 tūkst. Tikrai tiems žmonėms, kurie visą gyvenimą dirbo, atidavė, kūrė pridėtinę vertę tiek Lietuvos ekonomikai, tiek kultūrai, manau, mes tikrai turime padėti kiek įmanoma. Šitas įstatymo projektas būtent tam ir skirtas, nes mūsų senjorų pensijos tikrai atsilieka nuo Europos vidurkio. Kiekvienas toks teigiamas žingsnis motyvuos senjorus kuo ilgiau gyventi ir dar kuo daugiau nešti džiaugsmo anūkams ir visai Lietuvai.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš pasisako A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš, žinote, šeštą kadenciją dirbu ir niekaip nerandu sau atsakymo, kodėl meilė žmonėms padidėja ar atsiranda prieš rinkimus ir būnant opozicijoje. Niekaip nerandu šito atsakymo. Todėl, matau, tribūnoje yra A. Veryga, šalia manęs Linas, pirmininko mylima socialinių reikalų ministrė. Galbūt galiu jūsų paprašyti užsakyti sociologo arba psichologo atlikti tyrimą, kodėl taip atsitinka? Kai tik esi opozicijoje, teiki tokius siūlymus, kurie demonstruoja, be abejonės, meilę žmonėms.
Bet iš tikrųjų, kolegos, 2012 metais Konstitucinis Teismas yra pasakęs: visi žmonės privalo mokėti įmokas į Sveikatos draudimo fondą arba už juos turi būti mokama. Įmokos dydis gali skirtis, bet turi priklausyti nuo pajamų. Šiandien yra 23 ar 24 grupės žmonių, kurie moka ne pagal savo pajamas, bet turi lengvatas. Tai yra vadinamasis gyvulių ūkis, kaip mes dabar mėgstame vadinti. Kodėl žmogus, mokantis įmoką, turi gauti skirtingas sveikatos paslaugas? Konstitucinis Teismas taip pasakė: nesvarbu, kokią įmoką moki, paslaugos kokybė turi būti vienoda.
Todėl, miela Rita, labai jus gerbiu, bet jeigu jūs surasite ir pasiūlysite, kas už juos sumokės į tą fondą, tai mes tikrai Druskininkuose, padedant Viliui, Birštone, Likėnuose, Palangoje visus senjorus… Ir dar penkerius metus pridėsime, kad ir aš patekčiau į tą kategoriją, tikrai vieną kartą per metus būtų malonu už valstybės pinigus pasimėgauti reabilitacijos vandeniu, purvu ir panašiai, ir gražios slaugytojos masažu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Antanai. Nežinau, ar sujaudintas buvote, bet kad užsivedęs tai tikrai.
Balsuojame dėl įstatymo projekto. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 43, prieš – 11, susilaikė 34. Įstatymo projektui nėra pritarta. Alternatyviu balsavimu apsisprendžiame, ką su projektu darome toliau. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad grąžintume įstatymą iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad negailestingai įstatymo projektą atmestume.
Balsavo 85: už – 42, prieš – 43. Vėl vienu auksiniu balsu įstatymo projektas yra atmetamas. Per šoninį mikrofoną R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Labai gaila, kad Sveikatos reikalų komiteto pirmininką mano įstatymo projektas sujaudino kitaip ir jis į senjorus turi savo požiūrį. Bet aš noriu priminti, kad Valstybinė ligonių kasa ir šiuo metu neišnaudoja visų pinigų, kuriuos ar su išimtimi, ar be išimčių moka kiekvienas pilietis. Iš to fondo tikrai galime efektyviau mokėti būtent už tas paslaugas, juo labiau kad mes surinktume per kitus mokesčius, kaip ir minėjau, nes tos paslaugos kuria pridėtinę vertę. Aš labai mąsčiau, kad patobulinsiu įstatymo projektą ir kitos kadencijos pradžioje, kad nebūčiau apkaltinta populizmu, A. Matului stebint per televiziją, pateiksiu dar kartą įstatymo projektą. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, kaip, kas ir ką jaudina gal išsiaiškinsime po posėdžio, o toliau judame prie kito darbotvarkės klausimo.
15.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3837 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3837. Pranešėjas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šis pakeitimas dėl komitetų narių pavaduotojų parengtas pagal Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ teikimą, kadangi pastaruoju metu iš jų frakcijos pasitraukė du Seimo nariai, tai jie turi patikslinti atitinkamus pavadavimus, kur buvo tie nariai iš pradžių įrašyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Jurgi. Paklausti jūsų nenori niekas. Pasisakymai dėl motyvų dėl nutarimo projekto? Nėra. Bendru sutarimu galime pritarti po pateikimo? Galime. Dėkui.
Svarstymas. Diskusijoje nėra norinčių dalyvauti Seimo narių, dėl motyvų po svarstymo taip pat nėra norinčiųjų.
Priėmimas. Nutarimo projektas iš keturių straipsnių, nė dėl vieno iš jų nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime? Labai dėkui, pritarta. Dėl viso nutarimo projekto nėra norinčių kalbėti.
Balsuojame. Kas pritariate ką tik pristatytam nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate arba prieš, arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 84, prieš – 1, susilaikė 1. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-3837) priimtas. (Gongas)
15.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3841 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3841. Pranešėjas – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kaip žinote, neseniai priėmėme Seimo statuto pataisas, kurios leidžia turėti pavaduotojus ne tik komitetų nariams, bet ir komisijų nariams. Posėdžių sekretoriatas kreipėsi į visas frakcijas, kurios pageidautų pateikti tuos pavaduojančius, pagal tai yra parengtas nutarimas. Čia nėra tokio visuotinio pobūdžio dėl tų pavaduotojų kaip komitetų atveju, bet, kiek frakcijos pageidavo, čia tuos pavaduojančius siūloma ir patvirtinti. Daugiausia jų yra Antikorupcijos komisijoje, bet yra po keletą numatytų pavadavimų ir kitose komisijose.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Jurgi. Jūsų paklausti nenori niekas. Pasisakyti dėl motyvų po pateikimo taip pat nenori niekas. Bendru sutarimu galime po pateikimo pritarti nutarimo projektui? Galime.
Dalyvauti diskusijoje nenori niekas. Dėl motyvų po svarstymo taip pat niekas nenori pasisakyti. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarėme.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Nutarimo projektas iš devynių straipsnių. Nė dėl vieno iš jų nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Galime visiems pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl viso niekas nenori kalbėti.
Balsuojame. Kas pritariate ką tik pristatymam nutarimo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate kitaip arba išvis nebalsuojate.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 85, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Nutarimas (projektas Nr. XIVP-3841) priimtas. (Gongas)
15.10 val.
Seimo savaitės (2024-06-03 – 2024-06-07) – 2024 m. birželio 4 d. (antradienio) ir 6 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės rezervinis 5 klausimas – savaitės, prasidedančios birželio 3 diena, darbotvarkės tvirtinimas. Pranešėjas – Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūloma kitos savaitės antradienio darbotvarkę pradėti iš šios dienos perkeltu Seimo nutarimo dėl laikinosios tyrimo komisijos išvadų tvirtinimo projektu. Toliau įvairių krašto apsaugos srities, finansų srities projektų svarstymo stadijos. Visko nevardinsiu. Per Vyriausybės pusvalandį turėsime krašto apsaugos ministrą L. Kasčiūną, po to kaip tik jo teikiami projektai, tai Kibernetinio saugumo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas ir kai kurie kiti. Posėdžio pabaigoje – Seimo nutarimo „Dėl Nacionalinės šeimos tarybos sudėties patvirtinimo“ projektas.
Ketvirtadienį, kaip jau esame įpratę, daug priėmimų. Priėmimai tęsis ir vakariniame posėdyje. Jo pabaigoje – keleto projektų svarstymo stadijos. Sakykime, Visuomenės informavimo įstatymo pataisos. Ką čia dar? Gal nieko daugiau neišskirsiu. Ir porą Seimo narių projektų, kurie yra pagal registracijos eilę privalomai įrašomi pagal Seimo statutą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Jurgi. Jūsų niekas nenori klausti. Galime bendru sutarimu pritarti darbotvarkei? Galime. Labai ačiū.
15.12 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1049(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1049(2). Pranešėjas – V. Fiodorovas. Pateikimas.
V. FIODOROVAS (DPF). Sveiki, kolegos. Teikiu įstatymo projektą, kuris numato galimybę susigrąžinti dalį sumokėto gyventojų pajamų mokesčio už asmeniškai arba šeimos nario panaudotas sporto paslaugas. Žinau, šioje pusėje bus sakančių, kad vėl lengvata ir vėl akivaizdoje to, kad kalbame apie gynybos finansavimą ir panašiai. Tačiau noriu pasakyti, žinote, investavimas į sveikatą yra lygiai taip pat svarbus. Kuo sveikesnė visuomenė, tuo ji stipresnė, kuo ji stipresnė, tuo yra saugesnė, todėl raginu investuoti ne tik į geležį, bet ir į raumenis. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų klausti nori trys, o Jėzau, jau penki Seimo nariai. Pirmas klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, pagirtinas jūsų teikėjų grupės rūpestis žmonių sveikata, sveikatinimu, kad jie sportuotų. Tačiau toks neįprastas žodis įstatyme yra „sportavimas“. Kas įeina į šitą sąvoką? Ar nereikėtų patikslinti projekte? Pavyzdžiui, ar čia įeina individualios sporto šakos, ar įeina komandinės, ar įeina šachmatai, ar įeina šaškės, ar įeina breikas, ar įeina joga? Ar nereikėtų apibrėžti, kas tas sportavimas?
V. FIODOROVAS (DPF). Jeigu jūs mokate už sportavimo paslaugas, normalu, kad jums atsirastų galimybė susigrąžinti dalį gyventojų pajamų mokesčio. O dėl visų patikslinimų. Paleiskite per pateikimą, registruokite pasiūlymus, diskutuokime komitetuose ir turėsime patį geriausią rezultatą, geriausią projektą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Pociūnienė.
L. POCIŪNIENĖ (TS-LKDF). Ko tik kartais neprisigalvojame, viliodami rinkėjus. Bet įstatymo projektas iš viso nelabai aiškus, nes tikrai klausimas, už kokias paslaugas čia būtų kompensuojama ir taikoma ta lengvata? Pavyzdžiui, aš galiu lankyti prabangių treniruoklių salę vos ne kiekvieną dieną ir sau šitą irgi kompensuoti? Bet galbūt man nereikia, galbūt mano pajamos yra tokios, kad aš galiu sau tą leisti. Kodėl turėčiau visų mokesčių mokėtojų sąskaita staiga kompensuoti savo prabangą, ar prabangias teniso raketes, ar teniso kortų nuomą? Galima sveikai sportuoti ir visiškai ne kažkiek sumokėti.
V. FIODOROVAS (DPF). Žinoma. Jūs labai puikiai, gerai pastebėjote, net ir šiandien ne visi susigrąžina savo dalį gyventojų pajamų mokesčio, sumokėto už draudimo paslaugas, ne visi susigrąžina už mokslo paslaugas, ne visi paremia politines partijas, ne visi paremia profesines sąjungas arba nevyriausybines organizacijas. Tai yra visiškai savanoriškas dalykas. Nenorite, jums nereikia, nepildote deklaracijų ir jums ta pajamų dalis negrįžta.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, pirmiausia mano klausimas, ar ne darbdaviai turėtų galvoti apie tai, kad reikia pasirūpinti savo darbuotojų sveikata? Kai kuriose šalyse tuo rūpinasi darbdavys pats, išpirkdamas, sakysime, atitinkamai abonementus ir taip toliau. Yra įmonių dabar ir Lietuvoje, taip besirūpinančių savo darbuotojais.
Antras mano klausimas dėl vaikų. Jeigu mes pritariame po pateikimo įstatymo pataisai, kad būtų vaikų neformaliam ugdymui, o sportas irgi yra neformalus ugdymas, jau mes tą padarome, tai nejaugi dvigubai mes grąžinsime tuos pinigus? Kokia jūsų nuomonė? Ačiū.
V. FIODOROVAS (DPF). Dėl grąžinimo ir dėl krepšelio. Ne visi gali turėti krepšelį ir ne visi sporto paslaugas teikiantys tiekėjai turi įforminę galimybes gauti krepšelio pinigus. Pakalbėkite, Vilniuje yra daug paslaugų, už kurias, sako, mums vėluoja pinigai, todėl mes negalime tiek ilgai laukti ir mes tiesiog neįforminame šito, nedalyvaujame šioje programoje ir visi kaštai, viskas nukeliauja grynai tėvams, ne kitaip. Yra tokių dalykų, nes ne visi būreliai įformina ir gali teikti arba gauti krepšelio pinigus.
Kalbant dėl darbdavių, taip, žinau, kad tokios iniciatyvos yra, greičiausiai, kad artimiausiu metu viena iš frakcijų registruos tokį pasiūlymą, aš esu tikrai už jį. Bet tai apima tiktai dirbančius darbo vietose, o tie, kurie, pavyzdžiui, savarankiškai dirba arba ne visos įmonės gali tuo užsiimti ir negali to skirti… Čia bus kiekvienos įmonės pasirinkimas, jeigu tokia galimybė bus, bet asmeniškai kiekvienas gyventojas, kuris rūpinasi savo asmens, savo šeimos sveikata, turi turėti galimybę gauti tokią lengvatą, kad taip skatintume visuomenę labiau sportuoti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Skaitau ir domiuosi. Vaikai, įvaikiai, ten tėvai ir visa kita, šeimyna. Bet jūs sakėte, kad investuoti siūlote į raumenis. Tai tuos pinigus, kurie liks, reikia investuoti į raumenis ar tiesiog mes galėtume užsiimti tuo, kaip ir rašote įstatyme, sportavimu, nekalbėdami apie pinigus, ir savarankiškai, jeigu trūksta pinigų klubui? Ačiū.
V. FIODOROVAS (DPF). Kaip ir sakiau, savarankiškai viską galima daryti šiuo atveju. O kalbant apie raumenis, apie kuriuos jūs kalbėjote, tai yra palyginimas su geležimi. Žinoma, bet tai yra palyginimas su geležimi. Ne viskas, kas liečia gynybos finansavimą, yra geležis, bet apie tai kalbame daugiausia, apie tankus, apie kitus dalykus. O raumenis sulyginau su sveikata, sportu ir stipresne visuomene.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinysis pagal eilę, bet jokiu būdu ne pagal svarbą R. Masiulis užduos klausimą.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Dėl pastarojo teiginio tai tikrai labai sutinku. Norėčiau jūsų paklausti. L. Nagienė teisingai pradėjo klausti, o aš noriu užbaigti. Šiaip žmonių sveikata rūpinasi jie patys, gali padėti rūpintis organizacijos, įstaigos, kuriose jie dirba, o vaikų sveikata rūpinasi tėvai. Jūs rūpinatės tiktai sportu ir fizine sveikata, bet vaikai turi ir kitokių poreikių, labai įvairių poreikių. Tai gal tada organizuokite ką nors tokio masiško, atiduokite tuos pinigus tėvams ir jie jau investuos, kas į futbolą, kas į programavimą?
V. FIODOROVAS (DPF). Pati didžiausia problema yra ta, kad pinigus skirstote būtent jūs, valdantieji, o jūs pinigų niekam nenorite atiduoti, todėl mes teikiame kažkokias iniciatyvas, dalyvaujame diskusijose ir stengiamės įtikinti jus. Manau, kai kalbame apie sportą ir sveikatinimą per sportą, tai yra labai svarbi dalis, apskritai labai svarbi gyvenimo dalis, todėl pagalba šiuo atveju arba tas paskatinimas reikalingas. Priminsiu, kad tokių panašių GPM lengvatų yra ne viena ir ne tik sporto, taigi galima irgi sakyti, kad jos irgi yra savanoriškos, savarankiškos ir visaip kaip, bet jos yra.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Už įstatymo projektą pasisako A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, išradingumo šiandien opozicijai, akivaizdu, pritrūko, nes visi pasiūlymai tik dėl lengvatų suteikimo ar padidinimo kokių nors išmokų, bet logikos yra, gerbiamas Viktorai. Išties į raumenis investuoti reikia, bet mums abiem, atrodo, daugiau sekasi investuoti į pilvo raumenis negu į kitus. Aš pasikonsultuosiu, ką čia reikia daryti. Bet, žinote, tokie gandai pasklido, kad mano geram draugui, mūsų partijos pirmininkui, geram tenisininkui, susidėvėjo lauko raketės, o jos brangiai kainuoja. Tai, žinokite, tikrai kilnus siūlymas, aš būsiu linkęs pritarti, kad reikia tas raketes padėti nusipirkti savo skyriaus pirmininkui, partijos pirmininkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Deja, bet M. Lingė mano, kad pirmininkui nereikia keisti rakečių, tai paklausykime jo argumentų.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Su dar didesniu apgailestavimu, bet išties, matyt, sportuoti yra prasminga ne dėl pinigų ir galima daryti tai be pinigų. Svarbu, matyt, gerbiami kolegos, žiūrėti ta kryptimi, kurią rodo ir Vyriausybė, pateikdama kitus siūlymus dėl šio įstatymo straipsnio. Kaip matome, tame pačiame įstatymo straipsnyje yra ir tokie privilegijuoti sektoriai kaip draudimo sektorius ar pensijų kaupimo fondai, į kuriuos būdavo būtent viliojama, kad būtų galima susigrąžinti pinigus, o ne dėl to produkto poreikio, svarbiausia – dėl lengvatos galimybės išlaikymo. Matėme, kad tikrai išaugo tų produktų įsigijimai, tą rodo atlikta Lietuvos banko analizė. Vyriausybė siūlo eiti naikinimo, tų lengvatų mažinimo keliu, kad atskiri sektoriai nebūtų privilegijuojami. Šią iniciatyvą būtų labai sudėtinga administruoti. Pabandykime įsivaizduoti, kaip tai atrodytų, kiek čia metų gale VMI ar kažkas būtų užversta visos Lietuvos žmonių sporto prekių ar paslaugų įsigijimo sąskaitomis. Išties, matyt, siūlau nekurti tokių sudėtingų mechanizmų, o užsiimti sportu ir be pinigų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiami kolegos. Kadangi labiausiai sportuojantis Vyriausybės ministras D. Kreivys yra salėje, tai apsispręsime dėl įstatymo projekto balsuodami. Kas pritariate įstatymo projektui, skatinančiam sportą, balsuokite už, kas turite kokią nors kitą nuomonę ir manote, kad sportuoti nereikia, balsuokite prieš.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 44, prieš – 12, susilaikė – 31. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. (Balsai salėje)
Vyriausybės išvada. Tai su pinigais susiję, automatiškai kreipiamės Vyriausybės išvados be paklausimo. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. (Balsai salėje) Gerbiamas Arvydai, protokole įrašysime jūsų balsą, įskaitysime, viskas gerai. Aš suprantu, jūs nepaspaudėte, neveikė mygtukas, viskas gerai. A. Gedvilienė.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke…
PIRMININKAS. Aš turiu teisę – į protokolą viską surašysime, viskas gerai.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, tiesiog nesimaigė mano mygtukai ir nepaspaudžiau. Aš norėčiau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Nesimaigė mygtukas, tai A. Anušausko irgi nesimaigė tikriausiai. Atsiprašau, Arvydai. Taip, prašau, kas jums nesimaigė?
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia, matėte, stovėjau vietoje, spaudžiau – juodas taškas rodo, kad neužfiksuotas balsavimas. Prašau perbalsuoti.
PIRMININKAS. Supratau, pretenzijos išklausytos. Technikus pakviesime į salę. A. Vyšniauskas per šoninį mikrofoną.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, akivaizdu, kad sistema neveikia, dėl to turime perbalsuoti. (Triukšmas salėje) Man atrodo, kad tiesiog jūs ten kažkaip ne taip paspaudėte mygtuką, kur reikia balsuoti.
PIRMININKAS. Gerbiamas Andriau, akivaizdu, kad ne sistema neveikia, bet Seimo narių budrumas, matyt, jau šiek tiek neveikia, ir tai reikėtų užfiksuoti. V. Bakas per šoninį mikrofoną.
V. BAKAS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, nesuveikė mygtukas, tai įskaitykite balsą už.
PIRMININKAS. Įskaitysime balsą už. Va, kažką už, kažką prieš – viską įrašysime į protokolą. Rezultatas yra toks, koks yra. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame, labai dėkui. Ir siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Viskas, apsisprendėme.
Ministrė M. Navickienė. Prašau.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau paprašyti Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Vyriausybės išvados automatiškai jau paprašėme, nes susiję su pinigais. Ir A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Balsavimas buvo prieš, nors aš paspaudžiau…
PIRMININKAS. Viskas gerai, protokole įrašome, kad balsavimas prieš. Viskas gerai.
15.24 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 2 ir 461 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1125(4) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1125(4). Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiame M. Lingę pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Siūlote atmesti projektą, kaip suprantu.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ganėtinai seniai, dar praėjusių metų gruodžio 6 dieną, apsvarstyta išvada, apsvarstytas Pelno mokesčio įstatymo projektas. Komiteto nuomonė: siūloma įstatymo projektą atmesti atsižvelgiant į Teisės departamento, Respublikos teisingumo ministerijos, Europos Sąjungos teisės grupės pateiktas pastabas ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2023 m. birželio 23 d. išvadoje pateiktus argumentus, kuriems komitetas pritarė.
Balsavimo rezultatai: už tokią išvadą buvo 4, prieš – 2, susilaikė 2. Pirmininko balsas lėmė, kad projektui nėra pritarta.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Pasisakymai dėl motyvų dėl komiteto išvados atmesti. Gerbiamas Mindaugai, dėl motyvų pasisakysite, taip? Prašau.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties pelno mokesčio lengvatų turime pačių įvairiausių. Jos yra ir orientuotos, ir ne taip seniai pratęstos jau šitame Seime tvirtinant metų biudžetą. Žinant, kad ir į mokslinius tyrimus, ir į atsinaujinančią… kur tikrai turime paskatų kurti tiems sektoriams, kurie kuria ir tą aukštesnę pridėtinę vertę. Regionų plėtra – regionų įmonėms yra sudarytos galimybės, lengvatinės sąlygos naudotis LEZʼo lengvatomis, o smulkiajam verslui turime 5 % lengvatą ar netgi tų vienerių metų pelno mokesčio atostogas pradedantiems verslą. Tikrai yra ganėtinai platus ratas galimybių turėti konkurencingą aplinką, todėl dar kurti išskirtines aplinkybes toms įmonėms, kurios apibrėžiamos kaip neviršijančios 8 mln. bendrų pajamų ir kurios vysto veiklą vadinamosiose ekonominio augimo požymių neturinčiose savivaldybėse, vis dėlto nėra pagrindo. Siūlau balsuoti už Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. A. Palionis mano, kad tokiai išvadai nereikėtų pritarti.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš tikrai manau visiškai kitaip. Visą laiką mes pripratę žiūrėti, ką veikia kaimynai ir kaip pritraukia verslus į regionus ir į savo šalis. Estai, latviai jau seniai yra įtvirtinę tokią lengvatą, prieš porą metų ir kaimynai lenkai įtvirtino. Šioje geopolitinėje situacijoje, kai mes ieškome kraštui finansuoti pinigų, mes žiūrime tik į lengvatą pelnui, bet mes nežiūrime, kada atsiradusi investicija, kiek bus surinkta papildomai pridėtinės vertės mokesčio, kiek papildomai bus surinkta gyventojų pajamų mokesčio ir kiek į mūsų regioninę politiką bus įtraukta žmonių, naujų darbo vietų regionuose.
Labai apmaudu, kad komitete, aišku, balsavimas pasiskirstė po lygiai ir pirmininko balsas nulėmė pasirinkti išvadą atmesti šitą projektą. Apmaudu, kad toks sprendimas komitete buvo priimtas. Aš tikiu, kad Seimo nariai gal pagalvos blaiviai ir nepritars šitai išvadai, Seimas duos apsvarstyti kitam komitetui šitą projektą. Aš siūlyčiau nepritarti išvadai ir pasirinkti kitą komitetą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Turėsime gerą progą patikrinti, ar visi mygtukai veikia. Kas pritariate komiteto siūlymui atmesti įstatymo projektą, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate arba prieš, arba susilaikote.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 49, prieš – 30, susilaikė 9. Komiteto išvadai atmesti įstatymo projektą yra pritarta.
15.29 val.
Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2445(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-8 klausimas – Išmokų vaikams įstatymo Nr. I-621 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2445(2). Pranešėja – V. Giraitytė-Juškevičienė.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Manau, mano pristatymas jums tik į naudą, nes aš labai stengiuosi greitai ir trumpai.
Teikiame įstatymo projektą – išmokų vaikams pakeitimą. Jis labai elementarus, paprastas ir, manau, teisingas būtent šiuo laiku, kai visos kainos tik didėja, šeimai kaštų vis daugėja. Taigi siūlome išmoką gimus vaikui padidinti (šiuo metu yra skiriama 11 bazinių socialinių išmokų dydžio vienkartinė išmoka) iki 22. Tai reiškia, kad nuo 605 eurų šiandien padidėtų iki 1 tūkst. 210 eurų. Be to, dalis savivaldybių tikrai jau taiko tokią praktiką, kad pačios savarankiškai prideda prie šios gaunamos išmokos iš savo biudžeto lėšų. Manau, kad būtų tikslinga ir valstybės lygiu tai padidinti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiama Vaida, jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama kolege, iš tikrųjų suprantu, kad vaikui gimus reikalingos papildomos išlaidos. Mes dažniausiai sakome, gimstamumas išaugs dėl to, kad mes labai rūpinsimės vaikais. Gal galite man pasakyti, po kiekvieno šių išmokų padidinimo kiek gimstamumas šoktelėjo Lietuvoje? Gal turite tokią statistiką?
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Statistika tokia, kad daug metų gimstamumas mažėja Lietuvoje ir demografinė situacija yra prasta. Mes ir neteigiame, kad būtent su šiuo projektu gimstamumas kažkaip drastiškai išaugs, tačiau tai yra vienas žingsnis padedant šeimoms ir mažinant jų naštą, tarkime, auginant vaikus, nes žinome, kad susilaukus kūdikėlio, jį išlaikant rūbeliai, maistas, higienos priemonės yra netgi daugeliu atveju brangesnės negu, tarkime, suaugusiam žmogui skirti produktai ar prekės.
Gimstamumo, aš manau, kad tikrai drastiškai nepadės padidinti, tačiau mes tada turėtume daryti ir kitus žingsnius – būtent dėl vaiko auginimo atostogų, nes tikrai turėjome situaciją, kai buvo vaiko auginimo atostogos skiriamos dvejus metus gaunant 100 % darbo užmokesčio, atlyginimo dydžio… (Balsai salėje) Buvo anksčiau, tikrai buvo. Po to buvo sumažinta. Žinome, kad per tą laikotarpį tikrai nemažai mamų tuo pasinaudojo ir gimstamumas tais metais buvo tikrai didesnis.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, ačiū už rūpinimąsi ir dėmesį mažiesiems Lietuvos piliečiams. Bet aritmetika paprasta: jūsų siūlymas du kartus didinti, dvigubai didinti, ar apskaičiavote, kokia, pavyzdžiui, reali tokia suma būtų šiandien?
Ir antra. Kokius mokesčius siūlytumėte didinti, nes čia irgi kaip ir numatyta?
Ir dar vienas dalykas – dėl gimstamumo, dėl demografinės situacijos. Ar jos nepadėtų geriau spręsti, jeigu tas pastoviąsias išmokas vaikams, tai yra vaiko pinigų didinimą… apskritai padidintumėme vaikui skirtus pinigus, ar nebūtų tikslingiau tada? Tai du dalykai tokie.
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Ačiū už klausimą. Visos priemonės iš tiesų prisidėtų prie šeimų gerovės ir tikrai visoms pritartume, tiktai suprantame tai, kad ir vaiko pinigai nėra ta išeitis ir gelbėjantis dalykas dabar šeimoms, nes, tarkime, vaiko pinigai didėja kasmet, tačiau tikrai neženkliai.
Dar klausiate dėl…
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Kokia suma…
V. GIRAITYTĖ-JUŠKEVIČIENĖ (DPF). Kokia suma? Jeigu žiūrėtume pagal 2023 metų gimstamumą, tai apie 16 mln., jeigu išlaikome tą patį lygį. Aš manau, kad papildomai jokių mokesčių įvesti nereikia, tereikia perskirstyti, sužiūrėti, sukontroliuoti dabar skiriamas lėšas socialinei apsaugai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama Vaida. Atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų už pasisako K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Na, kokia diena? Senjorams padėti nenorime, jaunoms šeimoms dėl pirmo būsto nenorime padėti. Atėjo lemiamas momentas, manau, kad susiprasime galų gale, kad kiekviena gyvybė yra vertinga, kaip ir sakiau, ir ekonominiu, ir kultūriniu pagrindu. Taigi galime pritarti šiam įstatymo projektui ir paskui pažiūrėti daugiau dėl tų išmokų gal kitokio procento, bet iš tikrųjų, kiek teikiame projektų kalbėdami apie demografines problemas, apie tai mes… jų iš esmės šioje dalyje nesprendžiame. Savivaldybės, pasižiūrėkite, prisideda pagal savo išgales, stengiasi, prisideda prie tų gimstančių vaikų išmokų, krepšelius daro. Pažiūrėkime valstybiškai ir duokime mūsų valstybei impulsą, kad būtų kuo daugiau vaikų, kuo daugiau jaunų šeimų. Ačiū. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsuojame. Kadangi salėje, matau, yra M. Navickienė, tikrai galime drąsiai balsuoti, apsispręsti dėl įstatymo projekto ir judėti tikriausiai prie svarstymo stadijos, kaip suprantu iš Monikos pakeltos rankos.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 39, prieš – 7, susilaikė 36. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.
Alternatyviai balsuodami apsisprendžiame, ką darome toliau. Kas už – grąžiname iniciatoriams tobulinti, kas prieš – tikriausiai negailestingai atmetame, jeigu prieš. Siūlyčiau vis tiek…
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 45, prieš – 37. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti.
15.35 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3658 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-9 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3658. Pranešėjas – R. Šarknickas. Pateikimas. Per šoninį mikrofoną. Labai atsiprašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Žinome situaciją Lietuvoje, dabar penktas mėnuo, kai įvairūs portalai praneša apie uždaromas kavines, restoranus, o rugsėjo mėnesį jau dalis maitinimo įstaigų planuoja nedalyvauti konkursuose. Matau, yra pasirašiusių Seimo narių, kurie leido teikti šitą projektą, bet salėje jų nėra, jie užimti dėl susitikimų, frakcijos vardu prašyčiau šį klausimą perkleti į kitą artimiausią posėdį. Prašome pertraukos.
PIRMININKAS. Prašote pertraukos iki kito posėdžio?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, iki kito posėdžio. Ačiū.
PIRMININKAS. Statutinis prašymas. Pertraukai iki kito posėdžio turbūt galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Labai dėkui.
15.36 val.
Akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 31, 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3806 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-10 klausimas – Akcinių bendrovių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3806. Pranešėjas – V. Fiodorovas. Ne? Irgi gal pertraukos iki kito posėdžio. Prašom, dėl vedimo.
V. FIODOROVAS (DPF). Frakcijos vardu irgi noriu paprašyti pertraukos.
PIRMININKAS. Pertraukos iki kito posėdžio. Galime bendru sutarimu pritarti dėl pertraukos iki kito posėdžio? Galime. Labai dėkui.
15.37 val.
Saugomų teritorijų įstatymo Nr. I-301 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2350 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3769 (pateikimas)
Tada rezervinis 1 klausimas – Saugomų teritorijų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3769. Pateikimo stadija. Pranešėjas – R. Vaitkus. K. Starkevičius. Ne, kas čia? Simonai. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. R. Vaitkui esant komandiruotėje, aš, kaip bendraautoris, pateiksiu Saugomų teritorijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Mažos korekcijos dėl įstatymo, kuris įsigalios nuo liepos 1 dienos, todėl svarbu atitaisyti. Šiek tiek atitaisome įstaigas, kurios yra atsakingos už kompensacijų išmokėjimą. Tai vietoj Saugomų teritorijų tarnybos kompensacijas už saugomų vertybių apsaugojimą savininkams išmokės APVA, ne VSTT.
Patiksliname iš įstatymo šiek tiek iškritusią nuostatą, kas tvirtina pajūrio juostos tvarkymo planą, tai yra aplinkos ministras. Ir pasakome keletą korekcijų, kad iki tvarkymo planų patvirtinimo pagal naują redakciją liktų galioti tipiniai reglamentai saugomose teritorijose. Taip pat įsigaliojimo nuostatų dalyje patiksliname, kad iki 2028 metų galima atkurti sodybas, ir jos atkuriamos, jų atkūrimo tvarkai galiojančios sąlygos yra pagal tuo metu galiojusius įstatymus. Tikrai techninis projektas, kviesčiau pritarti ir komitete apsvarstyti pastabas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūsų paklausti nori du Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš jau salėje klausiau, kur yra ta įstatymo pataisa, kad būtent mokės APVA, sakote, tas išmokas? Kitas dėl privalomų planų, išlieka, jie bus privalomi. Jūs išbraukėte, o tai kur jie atsiras?
S. GENTVILAS (LSF). Šiuo atveju įstatyme yra saugomų teritorijų, Valstybinių saugomų teritorijų tarnybos funkcijos ir kompetencijos išrašytos. Iš jų išbraukiama nuostata dėl kompensacijų išmokėjimo, nes tai yra per įgaliojimus nuleista APVA jau dabar, per įgaliojimus.
Dėl 2 straipsnio 3 dalies, kad kai yra rengiami teritorijų planavimo dokumentai dėl saugomos teritorijos ir jie nėra dar parengti, tai mes tiesiog pakartojome, kad galioja tuo metu tipinis saugomos teritorijos reglamentas, kuris yra tipinis projektas, iki bus patvirtintas tos saugomos teritorijos tvarkymo planas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Norėjau pasitikslinti dėl buvusių sodybų atstatymo. Formuluotė taip suformuluota, kad iki 2028 metų atstatoma pagal iki 2028 metų galiojančią tvarką, o po 2028 metų ir toliau pagal tą pačią tvarką atstatoma. Tai kokia čia šitos formuluotės esmė?
S. GENTVILAS (LSF). Visų pirma Aplinkos apsaugos komitete jūs turėjote klausymus, kad vis dėlto sodybų atstatymo riba nubrėžiama ties 2028 metais. Ir suprantu, čia buvo diskusija dėl to, kaip ši įsigaliojimo nuostata turėtų būti iki galo suformuluota. Gali būti, kad jūsų pastaba teisinga, tai reikėtų komitete pasižiūrėti, ar tikrai ji taikli.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dėl motyvų taip pat niekas nenori kalbėti. Nepaisant to, kad M. Navickienės salėje nėra, vis tiek galime apsispręsti dėl įstatymo projekto balsuodami. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, – kitaip.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 61, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 16. Įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Aplinkos apsaugos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Papildomu komitetu siūloma skirti Kaimo… Nereikia Kaimo komiteto skirti papildomu komitetu. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
15.42 val.
Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo Nr. XI-1307 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3746, Žemės įstatymo Nr. I-446 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3747 (pateikimas)
Ir paskutinis klausimų blokas, rezervinis 2-1 klausimas – Žemės paėmimo visuomenės poreikiams įgyvendinant ypatingos valstybinės svarbos projektus įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3746 ir rezervinis 2-2 klausimas – Žemės įstatymo 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3747. Pranešėjas – K. Starkevičius. Pateikimas. Matau, ponas K. Navickas salėje sėdi, tai galėsime balsuoti ir dėl šito įstatymo projekto iškart. Pašnekėkite, pašnekėkite, mes palauksime. (Juokas salėje)
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, ačiū. Dabar aš pasistengsiu trumpai, nes išsikalbėjau prieš tai. Tai iš tikrųjų inicijuota Susisiekimo ministerijos dėl „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimo, nes kai kuriuose žemės sklypuose, kurių vietose bus sudėtingiau, dviejų lygių sankryžos ar panašiai, jau pradėta išpirkti žemė visoje trasoje ir tai gana sklandžiai vyksta.
Tačiau pagal dabartinius įstatymus, patvirtinus specialųjį planą, kuris dabar rengiamas jau patvirtinti, projektą įgyvendinanti institucija turėtų užrakinti, tiesiog suspenduoti, dabar specialiajame plane nustatytomis sąlygomis sustabdyti komercinio pardavimo–pirkimo sandorio vykdymą. Dabartiniu metu, jeigu susitarė abi pusės ir atitinka kainą, tai tada perkamas tas sklypas. Tai čia norėtųsi, kad išliktų ir ši sąlyga, kad būtų galimas tas komercinis sandoris ir paskui įprastas sandoris, kuris eitų… žemės paėmimas visuomenės poreikiams, tada abu būdai išliktų. Taip, aš galvoju, mes tikrai paspartintume mūsų „Rail Balticos“ tiesimą, bent pačios trasos įrengimą. Projekto esmė tokia.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Kazimierai, ar Kazy. Atsiprašau. Jūsų paklausti nori viena Seimo narė – I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš noriu pasiteirauti. Ar teisingai suprantu, kad šitas įstatymo projektas turėtų suteikti daugiau galimybių gyventojams gauti didesnę, vadinkime taip, sumą arba geresnę kompensaciją už jų šiaip ar taip paimamą žemę nacionalinės svarbos projektui, tai yra „Rail Balticai“? Ar toks yra įstatymo tikslas, nes truputėlį painokai čia pristatėte?
Ir tada iš to kylantis. Čia iš principo daromas palengvinimas ir pagerinimas žmonėms, teisingai?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia bus galima, jeigu žmonės, tiesiog dvi pusės (tai žemės savininkai ir tie, kurie vykdo žemės paėmimo procedūrą) susitaria ir ta kaina atitinka komerciškai, tai tada gali vykti šitas sandoris ir jis toliau vyksta. Tačiau yra procedūros, kai abi pusės nesusitaria, tai tada vyksta procedūros, teismai. Tai štai, tai čia bus dabar abi: kai susitaria, viskas gerai; jeigu ne, tai ta įprasta procedūra. Taip, taip.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Kazy, jūsų paklausti nori dar vienas Seimo narys. Klausia A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, sveikinu su tokiu įstatymo projekto pateikimu. Einant susisiekimo ministro pareigas nepavyko tuo metu įgyvendinti panašaus įstatymo projekto dėl to, kad teisininkai kažkodėl rašydavo neigiamas išvadas.
Mano klausimas būtų toks: ar paimant žemę visuomenės poreikiams, jeigu nesutinka žemės savininkas, bus tiesiogiai jo vardu atidaroma sąskaita ir rinkos kaina pervedami pinigai, ir darbai toliau bus vykdomi (praktiškai ir Lenkijoje, ir kitose šalyse yra taip daroma)? Jeigu nori savininkas, tegul paskui toliau bylinėjasi gal dėl kainos dydžio nustatymo arba dėl žemės įvertinimo ir (arba) jos vertės nustatymo. Kaip šitoje srityje?
Tikrai galiu pasakyti, Vilniaus aplinkkelio trečiasis etapas iš esmės buvo sustojęs ir keletą metų užtruko dėl tuo metu Vilniaus apskrities ir Vilniaus miesto savivaldybės žemės išpardavimo toje vietovėje, kurioje buvo numatyta tiesti, užbaigiant vakarinį aplinkkelį. Galėčiau ir daugiau tokių pavyzdžių pasakyti.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip, koks iš tikrųjų ilgas kelias, kol mes galėjome įrodyti mūsų visai teisinei ir turbūt patiems sau, kad toks būdas yra, atitinka ir mūsų Konstituciją. Tai, iš tikrųjų, galės ginčyti ne tai, kad ta žemė paimama (jinai jau yra ypatingos svarbos objektas, jinai paimama), bet patį atlyginimo būdą, sumą. Tada dėl sumos ten gali ginčytis ir dešimt metų: tau netinka, ir tada teismas priteis didesnę sumą, ir tada tu gausi tą, bet pačiam geležinkeliui tai tikrai netrukdys. Čia visiems yra šitas. Čia buvo kažkaip įstatyme dėl šito „Rail Baltica“ tai nenumatyta, tai čia mes taisome tą klaidą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas Kazy, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymuose dėl motyvų už norėtų pasisakyti A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Tai ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, išties šis įstatymo projektas labai reikšmingas. Turbūt mes žinome apie dabar svarbiausią „Rail Baltica“ dalį, kuri tiesiama prie Jonavos. Didžiausias, ilgiausias, tiksliausias „Rail Baltica“ tiltas ir atsilikimas yra beveik pusantrų metų. O nesusipratimas įvyko dėl to, kad italai projektavo, tiksliau, ispanai projektavo, italai dabar stato, italų kompanija, ir nesusikalbama dėl projektavimo spragų ir dar privažiavimo prie sklypo prieigų. Tai šitoje situacijoje, galima sakyti, dėl pertvarkomo žemės sklypo ir reikalingi šitie įstatymo pakeitimai. Pasirodo, anksčiau projektuojant yra pridaryta klaidų, dėl to vėlgi projektas stringa, o tas 80 mln. vertės tiltas yra būtinas norint, kad „Rail Baltica“ judėtų toliau Panevėžio link. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas bendravardi. Prieš nenori kalbėti niekas. Gal galime bendru sutarimu pritarti? Negalima, matau, linguoja galva. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektams po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kažkaip kitaip.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 73, prieš nebalsavo niekas, susilaikė – 3. Įstatymo projektams po pateikimo pritarta.
Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Ekonomikos komitetą dėl abiejų klausimų. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Papildomu komitetu siūloma skirti Kaimo reikalų komitetą dėl abiejų. Nereikia Kaimo reikalų komiteto, matau? Nereikia.
Siūloma svarstyti 2024 m. birželio 13 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. Na ką, su liūdesiu konstatuojame, kad tai buvo paskutiniai klausimai šios dienos darbotvarkėje.
Matau A. Matulo tiesiog kunkuliuojantį norą dar kartelį užsiregistruoti. Tai, žinoma, užsiregistruojame.
Užsiregistravo 65 Seimo nariai.
2024 m. gegužės 30 d. vakarinis Seimo plenarinis posėdis, kad ir kaip bebūtų gaila, baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.