2018-08-13

 

 

PASIŪLYMAS

 

ASMENŲ, SLAPTA BENDRADARBIAVUSIŲ SU BUVUSIOS SSRS SPECIALIOSIOMIS TARNYBOMIS, REGISTRACIJOS, PRISIPAŽINIMO, ĮSKAITOS IR PRISIPAŽINUSIŲJŲ APSAUGOS ĮSTATYMO NR. VIII-1436 8 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTUI NR. XIIIP-1966

 

Eil.

Nr.

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Straipsnis

Straipsnio dalis

Punktas

1.

8

1

 

Argumentai:

Teikiamam projektui, kuriuo siūloma užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateiktą informaciją ir duomenis apie juos išslaptinti nuo 2019 m. sausio 1 d., trūksta pagrįstumo. Toks reglamentavimas pažeistų asmenų, kurie savanoriškai prisipažino slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, interesus, tokių asmenų teises, laisves bei saugumą.

Remiantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo 3 straipsnio 1 dalimi, „informacija turi būti įslaptinama ir išslaptinama vadovaujantis teisėtumo, pagrįstumo ir savalaikiškumo principais“. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 7 straipsnio 2 dalimi, „prisipažinimo faktas bei prisipažinusio asmens pateikti duomenys yra valstybės paslaptį sudaranti informacija, kuri įslaptinama, naudojama ir išslaptinama įstatymų nustatyta tvarka. Todėl teikiamo projekto nuostatos neatitinka galiojančio teisinio reguliavimo, taip pat jo sistemingumo, teisėtumo, pagrįstumo, savalaikiškumo ir proporcingumo principų.

Šiuos principus atitiktų siūlymas įslaptinimo terminą  sutrumpinti iki protingumo kriterijus atitinkančios datos, tarkime 30 metų nuo užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų informacijos ir duomenų apie juos atsiradimo. Tokiu atveju saugumo aplinka jau bus žymiai pasikeitusi, o vidutinis prisipažinusių KGB agentų amžius sieks 75 metus.

Taip pat ne mažiau svarbu yra numatyti, jog išslaptinimo procedūra turi atitikti įstatymų numatytą tvarką.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamą 8 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

1. Užregistruotų, prisipažinusių ir įrašytų į įskaitą asmenų pateikta informacija ir duomenys apie juos yra išslaptinami nuo 2019 m. sausio 1 d. įslaptinami 30 metų nuo jų atsiradimo dienos ir saugomi įstatymų nustatyta tvarka. Pasibaigus 30 metų terminui, informaciją ir duomenis sauganti institucija gali juos išslaptinti tik laikantis Lietuvos Respublikos valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo bei Lietuvos Respublikos asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo nuostatų.

 

2.

8

3

 

Argumentai:

Priešingai nei Valstybės saugumo departamento saugomų duomenų atveju, KGB dokumentai istorikams turi būti prieinami jau nuo 2025 metų. Juo labiau, kad Lietuvos ypatingajame archyve nėra labai jau tiesioginių nuorodų į prisipažinusiuosius. Juos galima nustatyti tik ilgalaikio tyrimo būdu, daugumos prisipažinusių duomenų archyve net ir nėra.

Pasiūlymas:

Pakeisti įstatymo projektu keičiamo įstatymo 8 straipsnio 3 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

 „3. Komisijai suteikta ir įslaptinta informacija gali būti panaudota moksliniams darbams tik su Komisijos leidimu ir Komisijos užkoduota. Buvusios SSRS specialiųjų tarnybų dokumentai, kurie saugomi Lietuvos ypatingajame archyve ir kuriuose yra informacija apie prisipažinusius slapta bendradarbiavusius asmenis, negali būti laikomi įslaptintais ilgiau nei 30 metų nuo dokumento sudarymo datos arba ne ilgiau kaip iki 2025 metų, jeigu dokumento sudarymo data nežinoma. Informacija apie slapta bendradarbiavusius asmenis taip pat išslaptinama ir viešai paskelbiama, kai asmuo eina Respublikos Prezidento, Seimo ar savivaldybės tarybos nario, Vyriausybės nario, teisėjo arba prokuroro pareigas arba į jas kandidatuoja. Einant minėtas pareigas arba į jas kandidatuojant, registruotis, prisipažinti slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis ir pateikti visą jiems žinomą informaciją apie specialiųjų tarnybų veiklą bei perduoti turimus dokumentus ar daiktus, susijusius su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, privaloma. Jei nurodytas pareigas einantys arba į jas kandidatuojantys asmenys šio įstatymo nustatyta tvarka neprisipažįsta Lietuvos valstybei slapta bendradarbiavę su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, pateikia žinomai melagingas žinias apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą ar tokią informaciją nuslepia, jie atsako įstatymų nustatyta tvarka. Šių asmenų neprisipažinimas slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS slaptosiomis tarnybomis ar žinomai melagingų žinių pateikimas apie save, kitus asmenis ir specialiųjų tarnybų veiklą arba tokios informacijos nuslėpimas, turimų dokumentų ar daiktų, susijusių su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neperdavimas šio įstatymo nustatyta tvarka reiškia priesaikos sulaužymą, pareigūno vardo pažeminimą.

 

3.

9

5

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į tai, kad Vyriausioji rinkimų komisija nepatikrino kandidatų į 2016 metų Seimo rinkimus ir tai, kad įstatyme nėra labai aiškiai nurodyta, kad Vyriausioji rinkimų komisija privalo tai padaryti, siūloma eksplicitiškai numatyti, jog Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į instituciją, kuri saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis ir iki rinkimų dienos privalomai patikrina visų kandidatų į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario pareigas duomenis, o paaiškėjus, kad tarp kandidatų yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešina tokią informaciją

Pasiūlymas:

Pakeisti projektu keičiamo įstatymo 9 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

 

 „5. Asmuo, keliamas kandidatu į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario pareigas ir nepateikęs duomenų Vyriausiajai rinkimų komisijai apie tai, kad jis slapta bendradarbiavo su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, neregistruojamas kandidatu arba išbraukiamas iš kandidatų. Vyriausioji rinkimų komisija kreipiasi į instituciją, kuri saugo asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, duomenis ir iki rinkimų dienos privalomai patikrina visų kandidatų į Respublikos Prezidento, Seimo, Europos Parlamento ar savivaldybės tarybos nario pareigas duomenis. Paaiškėjus, kad tarp kandidatų yra asmenų, prisipažinusių slapta bendradarbiavus su buvusios SSRS specialiosiomis tarnybomis, Vyriausioji rinkimų komisija nedelsiant paviešina tokią informaciją.

 

 

 

 

 

Teikia

Seimo narys

Arvydas Anušauskas