LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 84
STENOGRAMA
2017 m. birželio 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojos
I. DEGUTIENĖ ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDPF*). Gerbiamieji kolegos, pradėsime šios dienos Seimo popietinį posėdį. Pirmasis klausimas yra registracija. Prašau registruotis.
Kolegos, užsiregistravo 78 Seimo nariai. Popietinį posėdį pradedame. (Gongas)
15.06 val.
Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-732(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-733(2), Notariato įstatymo Nr. I-2882 9, 10, 221 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-734(2), Advokatūros įstatymo Nr. IX-2066 13, 23 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-735(2), Antstolių įstatymo Nr. IX-876 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-736(2), Finansinių ataskaitų audito įstatymo Nr. VIII-1227 10, 14, 15, 20, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-737(2), Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 102 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-738(2), Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-739(2), Bankų įstatymo Nr. IX-2085 73 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-820(2), Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-821(2), Sutelktinio finansavimo įstatymo Nr. XII-2690 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-822(2), Kolektyvinio investavimo įstatymo Nr. IX-1709 171 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-823(2) (svarstymas)
Pirmasis darbotvarkės klausimas – Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-732(2) Europos Sąjungos, europinis įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą pristato A. Palionis. Prašom, pranešėjau. Kolegos, čia yra kompleksinis, imsime visus klausimus iki pat darbotvarkės 2-2a klausimo.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė pagrindinį įstatymo projektą – Lietuvos Respublikos pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo Nr. VIII-275 pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-732. Komiteto sprendimas – pritarti patobulintam projektui, atsižvelgiant į Seimo Teisės departamento pastabas, Seimo narių, Seimo Audito komiteto, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė, ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, susilaikė 1.
Taip pat komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė lydimąjį Lietuvos Respublikos azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-739, dėl kurio taip pat yra komiteto sprendimas pritarti iniciatorių projektui su komiteto pastabomis ir pasiūlymais. Balsavimo rezultatai: už – 9, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu pristatyti Audito komiteto išvadą. Gerbiamoji I. Šimonytė. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Audito komitetas, nors ir labai spaudžiamas terminų, apsvarstė įstatymų projektus ir dėl tų, dėl kurių buvo papildomas komitetas, priėmė bendru sutarimu sprendimą siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti pateiktus įstatymų projektus, atsižvelgiant į Teisės departamento ir Audito komiteto pasiūlymus. O dėl tų dviejų įstatymų, dėl kurių buvo pagrindinis, pritarė patobulintiems abiem įstatymų projektams, patobulintiems Nr. 2, kuriuos atitinkamai įregistravo, bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas taip pat pristatė išvadą dėl projekto Nr. XIIIP-737(2) ir projekto Nr. XIIIP-738.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą teikia R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė projektą ir pritarė jam. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Pateikė pasiūlymus, kuriuos turbūt po to svarstysime, taip?
PIRMININKĖ. Dėl Administracinių.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Be to, Teisės ir teisėtvarkos komitetas buvo kaip pagrindinis Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui svarstyti. Taip pat Notariato įstatymo pakeitimo įstatymo projektui svarstyti, Advokatūros įstatymo 13, 23, 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui svarstyti ir Antstolių įstatymo 5, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui svarstyti. Visiems pateiktiems projektams buvo pritarta, tačiau pasiūlymas, kur komitetas buvo pagrindiniu komitetu, buvo tarpusavyje suderinti įstatymų projektų įsigaliojimo ir įgyvendinimo datas ir atitinkamai patikslinti pagrindinio projekto Nr. XIIIP-732 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nustatytus terminus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą pristatyti komiteto pirmininką V. Baką. Prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas birželio 14 dieną kaip papildomas komitetas apsvarstė Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektą, pateikė savo pasiūlymų ir bendru sutarimu pritarė projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, komitetų išvados yra pateiktos. Norintys kalbėti buvo užsirašę. Taigi pirmasis į tribūną yra kviečiamas T. Langaitis. Prašome.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiami kolegos, visuomenėje kilo susirūpinimas dėl svarstomo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo varianto. Dabartiniame įstatymo projekte yra numatoma palikti siauras galimybes identifikuoti asmenį nuotoliniu būdu, nepaisant tiek vartotojų organizacijų, tiek pažangių finansų technologijų, verslo išsakytų argumentų, įstatyme neliko galimybės nustatyti asmens tapatybę atliekant mokėjimo pavedimą iš asmens vardu atidarytos banko sąskaitos, o tai šiandien yra populiaru Lietuvoje ir plačiai taikoma.
Įstatymo projekte leidžiami identifikacijos būdai – tai tik kvalifikuotas elektroninis parašas ir tiesioginio vaizdo perdavimo numatomas identifikavimo būdas, yra prieinami labai ribotam vartotojų skaičiui. Mes kalbame apie 20, 30 % Lietuvos gyventojų, tuo tarpu elektronine bankininkyste naudojasi jau dauguma.
Įstatymo projekte neliko nuotolinio asmens tapatybės nustatymo būdo, kai tapatybė nustatoma atliekant pavedimą iš asmens vardu atidarytos banko sąskaitos ir atsiunčiant to asmens tapatybės dokumento kopiją ar kitą patvirtinimą iš tos institucijos, tai yra dažniausiai iš tradicinio komercinio banko, kuris tapatybę jau nustatė. Šis būdas yra ne tik patogesnis, bet ir labiau prieinamas naudoti, kaip jau minėjau, daug didesnei gyventojų daliai, bet lygiai taip pat yra ir visiškai saugus. Toks tapatybės patvirtinimas iki šiol yra naudojamas finansų įstaigų, valstybės institucijų, pavyzdžiui, jungiantis prie elektroninės valdžios vartų, ką, manau, darote ne vienas jūsų, Valstybės mokesčių inspekcijos sistemos, „Sodros“, Nacionalinės mokėjimų agentūros ir t. t. Jeigu šiandien šie mokėjimo būdai yra naudojami, klausimas, kodėl staiga jie tapo vertinami kaip netinkami?
Vietoje mano siūlomos pataisos komiteto pateiktas sprendimas yra išties sunkiai suprantamas. Turbūt yra sunku rasti labiau nepatogų klientų identifikavimo būdą kaip asmens dokumento kopijos darymas pas notarą ar pas seniūną ir tokios popierinės kopijos siuntimas paštu ar per kurjerį. Tai yra brangu, sudėtinga ir visiškai nešiuolaikiška. Tai išties žlugdytų „FinTech“ sektorių, kurį mes taip sėkmingai Lietuvoje kuriame. Esame jau išdavę daugiau negu 14 elektroninių pinigų paslaugų licencijų vietos ir tarptautiniams „FinTech“ startuoliams, t. y. finansinių technologijų startuoliams, nešantiems inovacijas Lietuvoje, tai yra tiek pat licencijų kiek Prancūzija. Dabar atžagaria ranka galime netyčia nubraukti visą šitą puikų įdirbį, tapdami visiškai nepatrauklūs finansų sektoriaus inovacijoms. Siauras mokėjimo galimybių sąrašas yra naudingas tradiciniams bankams.
Svarbu pastebėti, jog Europos Sąjungos pinigų plovimo prevencijos direktyva nenumato tokių ribojimų, atvirkščiai, ji suteikia galimybių nustatyti tapatybę remiantis ne tik dokumentais, bet ir duomenimis bei informacija, o sandorių, sudarytų nuotoliniu būdu, nepriskiria prie didesnės rizikos, skirtingai nei ankstesnėje Europos Sąjungos direktyvoje. Tik trys Europos Sąjungos valstybės jau yra šią direktyvą adaptavusios.
Nesuprantama, kodėl šiandien yra taikoma skubos tvarka, juolab kad šios visos valstybės leidžia bankinio mokėjimo pavedimu nustatyti asmens tapatybę. Ispanija tai leidžia jau seniai ir tos galimybės neatsisakė, Austrija ir Čekija formuoja pažangią praktiką. Ir tai yra vienintelės trys šalys, kurios kol kas adaptavo Europos Sąjungoje šią direktyvą ir padarė tai pažangiu būdu.
Kodėl mes Lietuvoje norime sunaikinti tai, ką esame sukūrę – „FinTech“ sektorių? Įsigaliojus tokiam įstatymo variantui, kaip yra dabar, finansų paslaugų įmonės bus priverstos išjungti galimybę nustatyti asmens tapatybę banko mokėjimų pavedimu. Faktiškai tai greičiausiai prives prie to, kad sutriks interneto prekyba, prekyba internetu Lietuvoje, nes interneto parduotuvės nėra pritaikytos tapatybės nustatymo būdams, kurie yra siūlomi dabartiniame įstatymo projekte. Tai greičiausiai reikštų staiga nukritusį vartojimą Lietuvoje ir tai greičiausiai neigiamai atsilieptų Lietuvos ekonomikai.
Todėl aš tikiuosi, kad Seimas išlaikys racionalumą, demonstruos pažangą ir palaikys mano teikiamas pataisas, kuriomis siekiama nepanaikinti galimybės nustatyti asmens tapatybę atliekant mokėjimo pavedimą iš asmens vardu atidarytos banko sąskaitos, ir taip nebus žlugdoma elektroninė komercija ir „FinTech“ sektorius Lietuvoje. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiame į tribūną K. Glavecką. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, taip neįdėmiai klausydami šį svarstymą, aš manau, jūs praleidžiate gerą progą sužinoti, kas bus su jūsų pinigais ir atsargomis bankuose. Tado pasisakymas iš principo nušvietė tuos dalykus, kurie susiję su verslo suvaržymo tuo įstatymu rizika.
Aš noriu pažymėti kitą dalyką, apie kurį mes nekalbame, bet kuris jau egzistuoja, tai kriptovaliutos ir bitkoinai, galų gale kiti išvestiniai finansiniai instrumentai, kurie eina už visos finansinės sistemos. Tai yra alternatyvi finansinė sistema, kurios pagrindu dabartiniu metu mėnesinė apyvarta viršija 300 mlrd. eurų. Ji niekur nepapuola, jos niekas netikrina – nei mokesčiai, nei kas, faktiškai negalime patikrinti, nes čia yra kiekvieno sukurtas produktas ir juo galima daryti atsiskaitymus.
Šita direktyva neliečia tų išvestinių produktų ir neliečia tos kriptovaliutos sistemos, kuri dabar egzistuoja. Aš manau, todėl ji yra nukreipta į seną tradiciją žiūrėti, tikrinti ir vienaip ar kitaip apriboti tam tikras iniciatyvas, ypač bankų arba finansinių atsiskaitymų institucijų naudai, bet ne tam tikram tikslui.
Teroristai ar kiti naudoja (mes puikiai tai žinome) visokias platformas, kuriose galima paslėpti ir daryti. Tai yra nepaprastai blogai. Mano supratimu, šita direktyva turėtų būti papildoma dalimi, kuri reguliuoja kriptovaliutas, kuri reguliuoja bitkoinus ir kitus dalykus, į ką įsitraukė ir mūsų žmonės. Ar žinote, kad, pavyzdžiui, Kinijos centrinis bankas turi padalinį bitkoinams leisti? Mes negalime į tai neatsižvelgti, nes iš tikro iš ten atsiranda labai dideli pavojai.
Todėl, aš manau, ši direktyva… Iš tikro reikėtų dar pasvarstyti šį įstatymo projektą, papildyti, atsižvelgti į tą situaciją, kuri netrukdo mūsų verslui, ką čia sakė ponas T. Langaitis, ir tik tada visiems priimti ir balsuoti už ją. O nepasiruošus ir turint tik tą variantą, kurį atsiuntė Briuselis, aš manau, mums tiesiog daryti nevertėtų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, visi norintys kalbėti yra pasisakę. Dabar pereisime prie įstatymo svarstymo procedūros. O lydimuosius, kurie dar liko nepristatyti? (Balsai salėje) Bet jūs sakėte, kad visus pristatėte biudžeto… Tik vieną jūs pristatėte, kur gerbiamas V. Ąžuolas turi išvadas. Prašom. Gerbiamas V. Ąžuolas pristatys išvadą dėl Bankų įstatymo projekto Nr. XIIIP-820(2) ir projektų Nr. XIIIP-821, Nr. XIIIP-822 ir Nr. XIIIP-823. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Laba diena. Tai yra Pinigų plovimo prevencijos įstatymo lydimieji įstatymai, taip pat perkeliami Europos teisės reglamentai. Biudžeto ir finansų komitetas šiam projektui pritarė: 9 – už, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Visus dabar pristatėte?
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Taip. Nes analogiškai ir dėl kitų projektų buvo 1 prieš, 9 – už.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kolegos, pereisime prie pagrindinio įstatymo projekto svarstymo. K. Glaveckas diskutuoti ar dėl teikiamų siūlymų? Nereikia, atsisakote. Gerai.
Kolegos, yra Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymas dėl 5 straipsnio (iki 5 straipsnio nėra jokių siūlymų), kuriam Biudžeto ir finansų komitetas yra pritaręs iš dalies. Ar komiteto pirmininkas norėtų komentuoti? Prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Jeigu galima. Ačiū, pirmininke. Pasiūlymo esmė yra ta, kad Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnyba, kaip pinigų plovimą koordinuojanti institucija, teiktų Seimui periodiškai informaciją apie tai, kokia yra pažanga toje srityje. Mūsų pasiūlymas, kad informaciją teiktų parlamentui… pagrindinio komiteto, konkrečiai tik TTK ir NSGK. Aš manyčiau, kad mūsų pasiūlymui reikėtų pritarti, nes į pinigų plovimo prevencijos procesą turėtų įtraukti ir daugiau komitetų, t. y. Biudžeto ir finansų komitetą, Ekonomikos komitetą. Tai yra labai plati sritis, reikalaujanti specifinių žinių. Todėl būtų logiška, kad ta parlamentinė kontrolė būtų prieinama daugiau Seimo komitetų.
PIRMININKĖ. Ar reikalaujate balsuoti, ar sutinkate su BFK siūloma redakcija? Biudžeto ir finansų komiteto. Jie iš dalies pritarė ir papildo tiktai, kad informacija pagal poreikį teikiama Seimo Nacionalinio saugumo…
A. PALIONIS (LSDPF). Ar aš galiu komiteto?..
PIRMININKĖ. Prašau.
A. PALIONIS (LSDPF). Komitetas pritarė iš dalies atsisakydamas, kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas pasakė, kad periodiškai teikia Seimui, tai jų pasiūlymas buvo, kad periodiškai teikia Seimo komitetams atsižvelgiant į jų kompetenciją. Komitetas pritarė, kad teikiama informacija pagal poreikį Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui bei Teisės ir teisėtvarkos komitetui vykdant parlamentinę kontrolę.
PIRMININKĖ. Ar sutinkate, pirmininke, ar prašysite, kad Seimas apsispręstų balsuodamas?
V. BAKAS (LVŽSF). Argumentus išsakiau. Iš tikrųjų, jeigu mes galime bendru sutarimu pritarti pagrindinio komiteto išvadoms, pritarkime, jeigu nėra kitų nuomonių.
PIRMININKĖ. Motyvai už – profesorius K. Glaveckas. Prašau.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš tikro didelė dalis tų nuostatų ir principas yra teisingi, bet, kaip aš ir sakiau, jis yra ganėtinai atsilikęs nuo gyvenimo, nes dabartinis gyvenimas eina taip greitai ir ypač technologijų ir finansinių atsiskaitymų srityse, kad visos tos prevencinės priemonės, kurių mes čia prašome, jos išeina maždaug kaip vežimas prieš arklį. Aš jau minėjau bitkoinus ir galų gale kriptovaliutas, kurios yra iš tikro finansinio atsiskaitymo įrankiai, kurie iš esmės nepapuola į jokį stebėjimo lauką, o jų dydžiai yra milijardiniai. Mes tuos paliekame, o tai kaip tik yra tie teroristų ir kitų finansavimo šaltiniai. Mano supratimu, pritariant tam, kas yra, iš tikro reikėtų papildyti naujomis kriptovaliutomis ir tomis naujovėmis, kurios eina prieky mūsų ir kurios juokiasi iš to, ką mes darome. Mes gaudome tai, kas jau seniai yra žinoma, o tai, kas nėra žinoma, to iš tikro mes negalime pagauti, nes kol kas dar nepakankamai turime technologijų. Galų gale neturime įstatymų, kurie leistų tą dalyką daryti, ir pinigų, kurie tai leistų padaryti. Aš dėl to sutikdamas nepalaikau ta apimtimi, kuria turėtų būti šitas įstatymas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir J. Sabatauskas – prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, gerbiami kolegos, šitas siūlymas yra toks labai įdomus, kad Seimas, šiuo atveju du komitetai, gautų informaciją, kuri iš esmės bus tarsi kaip ikiteisminio tyrimo medžiaga, nes tos informacijos nereikia šiaip sau gauti. FNTT tą informaciją turi gauti tam, kad, esant reikalui, operatyviai galėtų pradėti tyrimą ir nustatytų… Ir įstatymas taip vadinasi – Terorizmo finansavimo prevencijos, pinigų plovimo prevencijos. Tai yra nusikalstamos veikos. Nusikalstamoms veikoms tirti pradedamas ikiteisminis tyrimas. Iš esmės ar tai reiškia, kad komitetai operatyviai gaus ikiteisminio tyrimo informaciją? Periodiškai – tai visiškai neaišku, ar kartą per metus, ar kartą per dvejus metus, ar kartą per savaitę. Pavyzdžiui, ar pakanka tos institucijos metinės ataskaitos svarstymo ir joje bus apibendrinta informacija apie tendencijas, kaip čia sakoma 2 punkte, apie tos prevencijos sistemos veiksmingumą ir panašiai, ar konkretesnę informaciją? Čia kyla toks neaiškumas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai yra išsakyti. Komiteto pirmininkas balsuoti nereikalauja. Tik aš patikslinu, jog Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas siūlė, kad informacija periodiškai teikiama Seimo komitetams atsižvelgiant į jų kompetenciją. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas siūlo patikslinti tardamas, kad iš dalies pritarė. Formuluotė yra tokia, kad informacija pagal poreikį teikiama Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos bei Teisės ir teisėtvarkos komitetams vykdant parlamentinę kontrolę. Ar bendru sutarimu galime pritarti BFK? Pritariame. Ačiū. Dėkojame.
Kitas siūlymas yra Seimo nario T. Langaičio dėl 10 straipsnio 1 dalies 6 punkto, kurį tiesiog siūlo išbraukti. Ar gerbiamas T. Langaitis norės pristatyti? Prašau.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Dėkui pirmininkei. Esmė čia yra, kokių mes dokumentų reikalaujame, kad nustatytume asmens tapatybę. Ar apsiribojome tiktai dokumentais, kuriuose yra nurodyta pilietybė, tai yra asmens pasas ir identifikacinė kortelė, ar leidžiame nustatyti taip pat ir pagal kitus asmens tapatybės dokumentus, kuriuose pilietybė nenurodyta, tačiau yra nurodytas vardas, pavardė, asmens kodas, yra nuotrauka ir žmogaus parašas?
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto pozicija.
A. PALIONIS (LSDPF). Komitetas nepritaria. Visų pirma įstatymo projektu siūlomas įpareigojimas gauti informaciją apie naudos gavėjo pilietybę yra būtinas sėkmingam ir efektyviam galimų nusikaltimų užkardymui bei nusikaltimų prevencijai vykdyti. Įstatymo projektas neįpareigoja kliento pateikti naudos gavėjo pilietybę patvirtinančius dokumentus ar jų kopijas ir taip pat nereikalauja paties naudos gavėjo dalyvavimo nustatant jo tapatybę.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar sutinkate? Dar yra A. Anušausko motyvai. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mes gyvename XXI amžiuje. Pilietybės reikalavimas yra perteklinis, nes bet kuri institucija, kuri užsiimtų tyrimu, jeigu norėtų nustatyti tikslią žmogaus tapatybę, naudotųsi daugybe duomenų bazių, naudotųsi registrais, naudotųsi viskuo, ko reikia funkcijoms atlikti. Šis reikalavimas yra perteklinis ir atsiliepia tiktai vartotojui. Jokiam tyrimui, jokiam terorizmo prevencijos darbui tai niekaip įtakos pozityvios neturės.
PIRMININKĖ. Kolegos, ar reikalaujate balsuoti? Prašom. Kolegos, motyvai išdėstyti, apsisprendžiame balsuodami. Kas palaikote T. Langaičio siūlymą išbraukti 10 straipsnio 1 dalies 6 punktą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote, kas palaikote Biudžeto ir finansų komiteto poziciją. Balsavimas pradėtas.
Gerbiamieji kolegos, balsavo 88 Seimo nariai: už – 38, prieš – 33, susilaikė 17. Lieka, kaip nusprendė Biudžeto ir finansų komitetas.
Dėl 11 straipsnio taip pat yra teikiamas Seimo nario T. Langaičio siūlymas. 1 dalies 5 punktas. Prašom, gerbiamasis Tadai, dėstyti.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Kaip išdėsčiau iš tribūnos, reikalauti popierinio dokumento iš asmenų tikrai yra ne tik kad perteklinis, bet apskritai praeito amžiaus reikalavimas. Reikėtų fokusuotis į tai, kad būtų pasilikta prie jau turimos ir puikiai veikiančios praktikos asmens tapatybę nustatyti iš asmens vardu banko sąskaitos, registruotos, atliekamo mokėjimo ir tos institucijos atitinkamo patvirtinimo, kad toks asmuo yra tikras.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pranešėjau, prašom komiteto poziciją.
A. PALIONIS (LSDPF). Komiteto sprendimas yra pritarti iš dalies. Visų pirma, jeigu žiūrėtume argumentus ir žiūrėtume šiuolaikines technologijas, mes turėtume identifikuoti asmenis pagal 11 straipsnio 1 dalies 4 punktą. Argumentai, kad žmogus, turėdamas įrangą, paskolą… pildyti pirminius dokumentus, negali nufotografuoti ta įranga savo veido ir asmens dokumento, tai yra tikrai nerimti argumentai. Plius, diskusijoje nuskambėjo, kad prie valdžios vartų jungiamasi per trečius asmenis, t. y. per finansų institucijas. Nepamirškime, kad valstybė yra pasirašiusi su tomis finansinėmis institucijomis sutartis dėl duomenų apsaugos ir atsako už tuos duomenis. Dabar verslo struktūros nori gauti duomenis, bet neatsakyti už tų duomenų saugumą.
Komitetas pritarė iš dalies, siūlydamas, kad būtų galima identifikuotis darant banko pavedimą, bet kartu turėtų atsiųsti kredito įstaigai seniūno ar notaro patvirtintą asmens dokumento kopiją ir tik tada būtų galima vykdyti operacijas. Kaip kompromisas tai buvo padaryta komitete.
PIRMININKĖ. Motyvus už nori sakyti A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ką tik girdėjome komentarą, bet dėl kito skirsnio. Dabar mes kalbame apie tai, kad įvedama prievolė pateikti teisės aktų nustatyta tvarka patvirtintą popierinę asmens tapatybės dokumento kopiją. Aš vis tiek siūlau sugrįžti į XXI amžių. Iš tikrųjų tapatybei nustatyti yra daugybė būdų. Ir dabar reikalauti popierinės (pabrėžiu) asmens tapatybės dokumento kopijos, žinote, yra tas pats kaip reikalauti, skrendant lėktuvais, jeigu atmestų visus jūsų išmaniuosius telefonus ir sakytų, kad jūs registruokitės, tik pateikite visus popierinius dokumentus, o išmaniaisiais telefonais jūs negalite naudotis. Aš siūlau iš tikrųjų sugrįžti atgal į…
PIRMININKĖ. Kolegos, apsisprendžiame. Kas palaikote T. Langaičio?.. J. Olekas nori kalbėti prieš? Ne. Kas palaikote T. Langaičio siūlymą, balsuojate už, kas laikotės Biudžeto ir finansų komiteto pozicijos, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 34, prieš – 27, susilaikė 33. T. Langaičio siūlymui nėra pritarta. Lieka Biudžeto ir finansų komiteto pozicija.
Kitas siūlymas dėl 11 straipsnio 2 dalies 1 punkto. Prašom, gerbiamasis Tadai, pristatyti.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Dabar buvo gerbiamojo A. Palionio komentaras, prieš tai kur buvo, jis buvo didele dalimi dėl šio punkto…
A. PALIONIS (LSDPF). Tikrai ne dėl šito.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). …kur dabar kalbame.
A. PALIONIS (LSDPF). Tikrai ne dėl šito.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Okay. Tai jeigu čia dėl 11.1.4, tai šiuo atveju mūsų nuomonės išties sutampa ir čia viskas okay. Tik kad dabar nelabai aiškiai susikalbame, dėl kurio dalyko kalbame.
PIRMININKĖ. Jūs nereikalaujate balsuoti? Ar reikalausite?
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Jeigu mes kalbame dėl pataisymo, kur prirašoma, kad arba šio straipsnio 1 dalies 5 punkte nurodytu būdu – tokie žodžiai, tada viskas yra gerai.
PIRMININKĖ. Taip ir yra. Komiteto toks siūlymas.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Šiuo atveju viskas gerai.
PIRMININKĖ. Tada nereikalaujate balsuoti?
A. PALIONIS (LSDPF). Posėdžio pirmininke, aš norėčiau sugrįžti, nes 11 straipsnio 1 dalį sudaro keturi punktai, kurie atėjo iš Vyriausybės, ir T. Langaičio pasiūlymas buvo dėl 5 punkto, kuriam komitetas pritarė iš dalies ir pateikė redakciją. Bet prieš tai keturi punktai suteikia galimybę nuotoliniu būdu, naudojantis elektroninėmis priemonėmis, identifikuoti asmenį. Jūs neklaidinkite visos Seimo salės, kad prieš tai aš argumentavau…
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Žiūrėkite, aš per svarstymą labai aiškiai išdėsčiau. Tos priemonės yra prieinamos labai mažai daliai gyventojų, t. y. kvalifikuotas elektroninis parašas.
PIRMININKĖ. Kolegos!
A. PALIONIS (LSDPF). O dabar dėl T. Langaičio pasiūlymo. Iš esmės komitetas pritarė. Kadangi 11 straipsnio 1 dalies 5 punktą papildė taip pat identifikavimo priemonėmis, tai T. Langaičio pasiūlymui pritarė, kad ir tas punktas tiktų.
PIRMININKĖ. T. Langaitis nereikalauja balsuoti. Kolegos, visi siūlymai yra apsvarstyti. Vienas – už, vienas – prieš po įstatymo projekto svarstymo. Prašom, kas norite registruotis kalbėti. Už nori kalbėti V. Bakas. Prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, aš kviečiu pritarti šitam įstatymo projektui, nes vakar įsigaliojo Europos Parlamento ir Tarybos direktyva, susijusi su pinigų plovimo prevencijos ir terorizmo finansavimo prevencijos priemonėmis. Iš tikrųjų projektas yra suderintas su šita direktyva ir su šiuolaikiniais iššūkiais.
Aš norėčiau galbūt pataisyti arba patikslinti gerbiamąjį kolegą J. Sabatauską. Įstatymas nenukreiptas į nusikaltimų tyrimą, įstatymas nukreiptas būtent į prevenciją, todėl labai svarbu suteikti reikiamus įrankius valstybės institucijoms ir sureguliuoti, kad tų nusikaltimų neįvyktų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Argumentai prieš – M. Majauskas. Prašom. Nėra. Tuomet T. Langaitis.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, išties dar sykį pakartosiu, kad mes čia keliame nemažas rizikas. Jeigu toks įstatymas bus priimtas, negalės Lietuvoje veikti internetinės prekybos parduotuvės, kurios naudoja būtent tokį asmens tapatybės nustatymo metodą, negalės pritaikyti jo praktikoje toliau, kaip šiandien taiko. Tai gali sumažinti vartojimą, tai gali neigiamai atsiliepti Lietuvos ekonomikai. Tai apriboja galimybes įsigyti prekių išsipirktinai internetu, nes būtent ten plačiai naudojamas šis metodas. Tai visiškai apriboja galimybes finansinių technologijų startuoliams kurti inovatyvias paslaugas ir mažinti finansinių paslaugų kaštus, konkurenciją su tradiciniais bankais. Toks įstatymo projektas yra palankus tradiciniams bankas, nes jie tada apribotų konkurenciją. Labai aiškiai tą mes girdime iš sektoriaus, iš „FinTech“ sektoriaus, kuriame šiuo metu mes esame vieni iš Europos Sąjungos lyderių. Dabar tarsi viena ranka „FinTech“ kuriame, tikrai sėkmingai sekasi ir tikrai nėra daug Lietuvos ekonomikos sričių – pažangių, inovatyvių, kur mums gerai sekasi, turbūt tokių tėra penkios, o tai yra viena iš penkių sričių, kurią dabar mes bandome tokia atžagaria ranka sužlugdyti. Aš kviesčiau dar priėmimo stadijoje susi… kaip sakyti, dar ir dabar mes turime galimybę, aš matau, tos politinės valios nelabai yra. Aišku, dabar kviečiu balsuoti prieš ir labai tikiuosi, kad jeigu bus nubalsuota už, tai priėmimo stadijoje mes dar sugebėsime sumąstyti kartu, kaip sustabdyti tokią kvailą iniciatyvą. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, apsisprendžiame po išsakytų motyvų dėl svarstomo įstatymo projekto. Kas palaikote, balsuojate už, kas turite kitą priemonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 64, prieš – 2, susilaikė 31. Po svarstymo Pinigų plovimo ir teroristų finansavimo prevencijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektui yra pritarta.
Kolegos, dabar turėsime apsispręsti dėl lydimųjų, jiems komitetai, kurie buvo ir papildomi, ir pagrindiniai, iš esmės pritarė, su siūlymais buvo sutikta. Taigi ar galėtume bendru sutarimu pritarti Administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-733(2), Notariato įstatymo 9, 10, 221 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-734(2), Advokatūros įstatymo 13, 23 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-735(2), Antstolių įstatymo 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-736(2), Finansinių ataskaitų audito įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-737(2), Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 ir 102 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-738(2), Azartinių lošimų įstatymo 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-739(2), Bankų įstatymo 73 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-820(2), Centrinių kredito unijų įstatymo 55 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-821(2), Sutelktinio finansavimo įstatymo 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-822(2) ir Kolektyvinio investavimo įstatymo 171 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-823(2)? Ar bendru sutarimu galime pritarti? Dėkoju už supratimą.
15.44 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 3, 9, 10, 11, 13, 14, 54, 57 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-800(2), Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-801(2), Ginkluotos gynybos ir pasipriešinimo agresijai įstatymo Nr. VIII-1856 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-802(2), Valstybės herbo, kitų herbų ir herbinių ženklų įstatymo Nr. I-130 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-803(2), Kariuomenės drausmės statuto 54 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-804(2), Strateginių prekių kontrolės įstatymo Nr. I-1022 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-805(2) ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 18 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-806(2) (svarstymas)
Žygiuojame toliau. Klausimas 2-2a – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-800(2). Pagrindinis pranešėjas – V. Bakas. Ir lydimieji yra šeši įstatymų projektai: Nr. XIIIP-801, Nr. XIIIP-802, Nr. XIIIP-803, Nr. XIIIP-804, Nr. XIIIP-805, ir Nr. XIIIP-806, visų antrieji variantai. Prašom, komiteto pirmininke, pristatyti išvadą.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, teikiamų įstatymų projektų paketo tikslas susijęs su krašto apsaugos sistemos pirkimų optimizavimu ir išskaidrinimu. Komitetas svarstė šiuos projektus, pateikė savo pasiūlymus ir balsų dauguma pritarė minėtiems projektams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norite jūs pats, komiteto primininke, kalbėti šiuo teikiamu įstatymo projekto klausimu? Prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Kiek turiu laiko? Penkias minutes. Gerbiamieji kolegos, šiandien gali kilti diskusijų, aš norėčiau galbūt atkreipti dėmesį į kai kurias šio įstatymo nuostatas, kurias tobulinti pasiūlė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Be to, kad Krašto apsaugos ministerija ketina keliasdešimt juridinių asmenų, kurie vykdo šiuo metu pirkimus, centralizuoti ir padaryti vieną juridinį asmenį, tai yra gerai, žingsnis į priekį, tai taupys kaštus, bet yra ir dar keli aspektai.
Esminis mūsų pasiūlymas yra tas, kad, mūsų nuomone, Seimas negali nusišalinti nuo parlamentinės kontrolės. Mes, analizuodami užsienio šalių praktiką, pavyzdžiui, Vokietijos praktiką, kuri pripažinta… kurios įsigijimai gynybos srityje pripažinti skaidriausiais visame NATO, vieni iš skaidriausių, siūlome parlamentui suteikti parlamentinės kontrolės funkcijas ir kai įsigijimo vertė viršija 20 mln. eurų, nustatyti pareigą Krašto apsaugos ministerijai teikti informaciją apie tokius įsigijimus Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui, iš tikrųjų šia pataisa taip pat informuoti apie įsigijimo planus, metinius, ketverių metų, t. y. perspektyvinius planus. Šia praktika, kuri grindžiama Suomijos, Vokietijos, Nyderlandų pavyzdžiais, yra svarbi tuo, kad parlamentas galės užtikrinti tiek NATO, tiek Europos Sąjungos gynybos ekspertų ir gynybos srityje dirbančių politikų kvietimą užtikrinti skiriamų lėšų naudojimo efektyvumą ir skaidrumą. To iš mūsų taip pat tikisi ir visuomenė, nes skaidrumas gynybos srityje turi tapti visų parlamentinių partijų nacionalinio susitarimo dalimi. Šiandien mes turime bendrą sutarimą dėl gynybos finansavimo, bet mes kol kas neturime sutarimo dėl gynybos įsigijimų skaidrumo ir efektyvumo. Tikiuosi, kad šiandien jūs pritarsite ir komiteto pasiūlymams, už kuriuos mes balsavome bendru sutarimu vieningai, ir turėsime progą sustiprinti mūsų visuomenės paramą mūsų pastangoms didinti šalies gynybinius pajėgumus.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kolegos, siūlymų dėl teikiamų įstatymų projektų nėra, prašom balsuoti po svarstymo. Dar yra norinčių kalbėti už. Ar kalbėsite, gerbiamas Anušauskai? Ne, dėl motyvų. Dėkoju.
Prašom balsuoti, gerbiami kolegos. Kas pritariate įstatymų projektams, balsuojate už.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Taigi po svarstymo Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui yra pritarta.
Kolegos, tada bendru sutarimu mes pritarėme ir lydimiesiems įstatymų projektams, kurie buvo paskelbti.
15.51 val.
Karo prievolės įstatymo Nr. I-1593 6 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-208(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Karo prievolės įstatymo 6 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-208. Pranešėjas – Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas V. Bakas. Gerbiamas Bakai, prašome į tribūną. Supažindinkite su komiteto išvada dėl Karo prievolės įstatymo.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, ačiū. Galbūt tą paketą galima kartu pristatyti, nes… Taip?
PIRMININKĖ. Jau nėra paketo.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, jeigu leistumėte, iš tikrųjų pagrindinį įstatymą lydi paketas kitų įstatymų, jie yra techninio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Mes jau priėmėme, kolega, jau sutarėme, pritarėm bendru sutarimu. Dabar projektas Nr. XIIIP-208 – Karo prievolės įstatymas.
V. BAKAS (LVŽSF). Komitetas birželio 21 dieną svarstė šį įstatymo projektą. Projektui pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
V. BAKAS (LVŽSF). Atsiprašau, šis projektas susijęs su karo prievolininkų komisijų veikla ir visuomenės įtraukimu į komisijų veiklą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Pasisakyti nori J. Olekas. Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Kolegos, aš labai trumpai. Aš tiesiog kviesčiau pritarti, nes iš tikrųjų šiuo pasiūlymu mes išsprendžiame dvi problemas. Viena – patiksliname tas organizacijas ir žmones, kurie gali dalyvauti, kaip pirmininkas sakė, komisijų veikloje, kas yra labai svarbu tikintis tolesnio visuomenės palaikymo. Antra – kokie gali būti pritaikyti apribojimai tiems žmonėms, kad negalėtų visi būti iš vienos organizacijos, kad žmonės turėtų gerą reputaciją, nebūtų teisti ir panašiai. Todėl manau, kad šis įstatymas yra labai svarbus, ir kviečiu pritarti po svarstymo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norinčių išsakyti argumentus ar motyvus po svarstymo ar bus? Juozai, atsisakote, ar ne? Kviečiu kolegas balsuoti. Kas pritariate įstatymo projektui po svarstymo, prašom balsuoti. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 89, prieš ir susilaikiusių nėra. Taigi įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
15.55 val.
Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 2361, 2431, 3041, 3042 straipsniais ir 250, 268, 303, 312, 589 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-554(2)ES (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas taip pat yra ES – Administracinių nusižengimų kodekso papildymo kai kuriais straipsniais ir pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-554(2). Pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėjas S. Šedbaras. Prašome.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra projektas, kuris numato atsakomybę už anglies dioksido išmetimą iš laivo, šiltnamio efekto mažinimo priemones, už įvairių rūšių pažeidimus baudimą. Šį projektą komitetas svarstė birželio 21 dieną ir balsavus visiems 9 nariams už priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Komitetas siūlo Seimui, kadangi yra įgyvendinama atitinkama direktyva, išvadoje yra nurodytas jos numeris, direktyvos įsigaliojimo data yra 2017 m. rugsėjo 1 d., tai komitetas siūlo šį projektą svarstyti ir priimti skubos tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Aplinkos apsaugos komiteto išvadą pristatys V. Vingrienė. Prašome.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė pasiūlymus ir jiems pritarė bendru sutarimu: už – 8, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Siūlome balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kaimo reikalų komiteto išvadą pristatys P. Čimbaras. Kviečiame, kolega.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Komitetas apsvarstė ir siūlė pagrindiniam Teisės ir teisėtvarkos komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš ir susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Visų komitetų išvados pristatytos. Norinčių kalbėti svarstymo stadijoje nėra, norinčių išsakyti motyvus taip pat nėra. Taigi, kolegos, apsisprendžiame dėl teikiamo įstatymo projekto. Kas jam pritariate, balsuojate už. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 85, prieš – 1, susilaikė 6 Seimo nariai. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-554(2) yra pritarta.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju už supratimą.
15.59 val.
Patentinių patikėtinių įstatymo projektas Nr. XIIP-4628(2), Dizaino įstatymo Nr. IX-1181 2, 16, 511 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4629(2), Patentų įstatymo Nr. I-372 2 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4630(2), Prekių ženklų įstatymo Nr. VIII-1981 2, 11 ir 551 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4631(2), Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo Nr. IX-352 1, 3, 4, 6, 7 straipsnių pakeitimo ir 2 straipsnio bei 6 priedėlio pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4632(2) (svarstymas)
Kitas šiandienos darbotvarkės klausimas – Patentinių patikėtinių įstatymo projektas Nr. XIIP-4628(2). Pagrindinis komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas ir išvadą pristatys komiteto narys, pirmininko pavaduotojas S. Šedbaras. Prašom. Ir lydimasis yra Dizaino įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4629(2).
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra visas paketas įstatymų projektų. Pagrindinis, kaip paminėjo posėdžio pirmininkė, yra Patentinių patikėtinių įstatymo iš esmės nauja redakcija. Kartu yra kaip lydimieji, nes tai sukelia pataisas kitų įstatymų – Dizaino įstatymo, Patentų įstatymo, Prekių ženklų, Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektus įstatymo tam tikras pataisas. Taigi pagrindinis ir bazinis įstatymas yra Patentinių patikėtinių įstatymas. Tikrai buvo daug prie jo dirbta komitete, buvo atlikti klausymai, buvo daug pasiūlymų, jie visi įvertinti. Projektas yra visiškai suderintas ir komitetas svarstė visą šį paketą birželio 21 dieną ir visiems mano paminėtiems įstatymų projektams, visiems 9 balsavus už, pritarė.
Atsižvelgiant į tai, kad šį projektą vertina ir turi galvoje Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir jos atstovai, kurie atvažiuoja į Lietuvą, mes suradome tam tikras formules, jeigu bus priimtas šitas įstatymas, kaip galėtų patentiniai patikėtiniai veikti Lietuvoje ne tik būdami Europos Sąjungos ar Šveicarijos Konfederacijos, bet taip pat ir tų šalių, kurios priklauso EBPO organizacijai. Jie stebi šio projekto eigą. Todėl komitetas taip pat siūlytų šį paketą svarstyti skubos tvarka.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Užsirašiusių kalbėti dėl įstatymo projekto nėra. Kolegos, čia dar yra septyni lydimieji. Be Dizaino įstatymo, kurį paskelbiau, eina Patentų įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4630(2), Prekių ženklų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4631(2), Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo ir 2 straipsnio bei 6 priedėlio pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4632(2), Nr. XIIIP-800… Jau viskas, atsiprašau.
Išvadą dėl Mokesčių už pramoninės nuosavybės objektų registravimą įstatymo straipsnių pakeitimo ir 2 straipsnio bei 6 priedėlio pripažinimo netekusiais galios įstatymo projekto Biudžeto ir finansų komiteto vardu nori pristatyti A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Seimo Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymo projektą kaip papildomas komitetas. Siūlome pagrindiniam komitetui pritarti šitam įstatymo projektui. Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kolegos, kalbančių nėra. Galime balsuoti. Kas pritaria šiems įstatymų projektams po svarstymo? Ar, Juozai, kalbėsite? Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš iš tikrųjų norėčiau pakviesti, nes prisimenu dar praeitos A. Butkevičiaus vadovaujamos Vyriausybės svarstymus ir J. Bernatonio pateiktus projektus. Tikrai šie projektai pasitarnaus, kad būtų geresnė patentinių patikėtinių profesinė veikla, ir užtikrins sąžiningumą, konkurenciją. Todėl kviečiu pritarti pateiktiems įstatymų projektams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, balsuojame. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 87, prieš – 1 ir susilaikė 5. Patentinių patikėtinių įstatymo projektui ir keturiems lydimiesiems įstatymų projektams po svarstymo yra pritarta.
Kitas darbotvarkės klausimas. Dar, atsiprašau, TTK siūlo svarstyti skubos tvarka. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
16.04 val.
Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 15, 53, 54, 56, 57 ir 61 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-807(2)ES (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-807(2)ES. Pagrindinio komiteto vardu kalba J. Sabatauskas. Pristatys komiteto išvadą. Prašom.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstė Autorių teisių įstatymo 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Atsižvelgęs į Teisės departamento pastabas bei papildomo Kultūros komiteto nuomonę, komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui bendru sutarimu. Taip pat atsižvelgdami į tai, kad numatyta įsigaliojimo data yra rugpjūčio 1 diena, prašome svarstyti projektą skubos tvarka. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kultūros komiteto išvada. Komiteto pirmininko nematau. Kas galėtumėte pristatyti Kultūros komiteto išvadą? Gerbiamas V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Kultūros komitetas nusprendė iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymo Nr. VIII-1185 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-807ES ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas. Balsavimo rezultatai: už – 3, susilaikė 2.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kalbėti taip pat niekas nėra užsiregistravęs. Tad po svarstymo, kolegos, ar galime bendru sutarimu, ar norite balsuoti? Norite balsuoti.
Balsuojame. Prašom. Kas pritariate, balsuojate už.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra ir susilaikė 1 Seimo narys. Po svarstymo Autorių teisių ir gretutinių teisių kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektui pritarta.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo svarstyti skubos tvarka. Bendru sutarimu galime pritarti, kolegos? Dėkoju.
16.08 val.
Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4589(3), Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo Nr. I-733 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4590(3) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4589(3) ir lydimasis – Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4590(3). Pagrindinio Kultūros komiteto išvadą pristatyti kviečiame V. Kernagį. Prašom dėl abiejų.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Sveiki, kolegos. Birželio 7 dieną Kultūros komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos kultūros paveldo komisijos įstatymo Nr. IX-2453 pakeitimo įstatymo projektą. Komitetas iš esmės siūlo pritarti šitam įstatymo projektui. Sprendimą priėmėme vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norinčių kalbėti dėl… Jis pristatė komiteto išvadą dėl abiejų – ir dėl nekilnojamojo, ir dėl valstybės kultūros paveldo.
Užsirašiusių kalbėti dėl… Dar papildomą kviesime. Papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Komiteto vardu pranešėjas – V. Bukauskas. Prašau.
V. BUKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, apsvarstė minėtus teisės aktus ir iš esmės pritarė pateiktiems įstatymų projektams.
Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kolegos, dėl Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymo projekto yra registruotas A. Bilotaitės pasiūlymas, tačiau jo šiandien svarstyti negalime. Šitas siūlymas bus svarstomas priėmimo stadijoje, kadangi pagal Statutą nesilaikoma laiko terminų reikalavimų. Kalbėti nori, išsakyti motyvus V. Juozapaitis. Prašome, žodis jums. Ar atsisakote?
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ačiū, atsisakau.
PIRMININKĖ. Atsisakote. Kolegos, balsuojame, kas pritariate teikiamiems įstatymų projektams po svarstymo?
Balsavo 82 Seimo nariai: visi pritarė teikiamiems įstatymų projektams, prieš ir susilaikiusių nėra. Po svarstymo projektams yra pritarta.
16.11 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-718(2) (svarstymas)
Kitas įstatymo projektas – Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-718(2). Pagrindinis komitetas – Aplinkos apsaugos komitetas. Išvadą prašau pristatyti komiteto pirmininką K. Mažeiką. Nematyti salėje. Kas galite? Virginija. Prašom, gerbiamoji Virginija, supažindinti su komiteto išvada.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, įstatymo pakeitimo tikslas, kad atliekų tvarkymo programą administruoja – vietoj dabar esančios įmonės Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo įrašyti „Lietuvos aplinkos ministerijos įgaliota institucija“. Aplinkos apsaugos komitetas, apsvarstęs įstatymo projektą, pritarė vienbalsiai. Už balsavo 10 komiteto narių, susilaikiusių ir prieš nebuvo. Siūlome įstatymo projektui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Prieš nori kalbėti V. Rinkevičius. Prašome.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Man labai keista, kad komitetas visiškai neatsižvelgė į Teisės departamento pastabas, vieną labai esminę pastabą, kad iš šio projekto, kuris yra keičiamas, iš 34 straipsnio 7 dalies išbraukiame žodžius „Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondas“, o kitame straipsnyje, 33 straipsnio 5 punkte, paliekame. Tai niekaip nesuprantu, kodėl taip daroma ir kodėl nebuvo atsižvelgta į Teisės departamento pastabas. Išėjo nonsensas – iš vieno straipsnio išbraukiame institucijos pavadinimą, o kitame paliekame. Čia nelabai suprantama, siūlyčiau pataisyti iki priėmimo ir atsižvelgti į Teisės departamento pastabas, kadangi nelogiškai išeina.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Komitetas tikrai dar padirbės, juolab kad yra A. Bilotaitės registruotas siūlymas. Kolegos, po svarstymo apsisprendžiame dėl pritarimo Atliekų tvarkymo įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 15. Po svarstymo įstatymo projektui Nr. XIIIP-718(2) yra pritarta.
16.15 val.
Atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4355(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4355(2). Pranešėja – Aplinkos apsaugos komiteto vardu V. Vingrienė. Prašom pristatyti komiteto išvadą.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo projekto tikslas yra išskaidrinti ir patobulinti atliekų tvarkymą. Pagrindiniai šio pakeitimo tikslai: atliekų naudojimo šalinimo veiklos nutraukimo sąlygų nustatymas, nustatant nepavojingų atliekų tvarkymo įmonėms banko garantijų reikalavimą, kas užtikrintų atliekų sutvarkymo reikalingumą; taip pat pavojingų atliekų licencijavimo srityje sumažinti administracinę naštą įmonėms, kurios turi TIPK’us, nereikalaujant papildomai leidimų. Komunalinių atliekų tvarkymo paslaugos kainodarą… Jo pakeitimo tikslas – apibrėžti kainodaros principus: solidarumo, proporcingumo, nediskriminavimo, sąnaudų sugrąžinimo. Šiuo metu tai vienintelė viešoji paslauga, kuri neturi įstatymo apibrėžtų kainodaros principų.
Ir dar vienas esminis dalykas – tai gaminių ir pakuočių atliekų tvarkymo licencijavimas. Išdėstoma nauja redakcija, numatant naujus gamintojus, importuotojus, atstovaujančių organizacijų licencijavimo reikalavimus, nes šiandien organizacijų licencijavimo reikalavimai neatitinka Paslaugų direktyvos ir Paslaugų įstatymo nuostatų, reguliuojančių pagrindinius licencijavimo aspektus. Taip pat siūloma atsisakyti rinkos dalies organizacijoms, norint gauti veiklos licenciją, nes tiek Vyriausybė, tiek Konkurencijos taryba, tiek Specialiųjų tyrimų tarnyba pateikė išvadas, kad rinkos dalis pakuočių atliekų tvarkymo sektoriuje, kai reikia turėti 10 % rinkos, norint gauti licenciją, ir iš karto 25 %, norint vykdyti licencijuojamą veiklą, riboja gamintojų ir importuotojų pasirinkimo laisvę dalyvauti organizacijų sudėtyje ir prieštarauja Asociacijų įstatymo nuostatoms.
Aplinkos apsaugos komitetas, apsvarstęs įstatymo projektą, pateiktus Teisės departamento pasiūlymus ir Vyriausybės išvadas, suderinęs įstatymo projektą su Vyriausybės pateiktomis išvadomis ir atsižvelgęs į suinteresuotų institucijų ir organizacijų pateiktus siūlymus, siūlo įstatymo projektui pritarti. 10 komiteto narių balsavo už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Siūlome įstatymo projektui pritarti, tai išskaidrins ir patobulins atliekų tvarkymo sektorių.
PIRMININKĖ. Dėkojame už išsamų pristatymą. Papildomo komiteto – Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą kviečiu pristatyti A. Strelčiūną.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas priėmė sprendimą iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-4355 ir siūlyti pagrindiniam komitetui šį projektą patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos, Specialiųjų tyrimų tarnybos, Valstybės maisto ir veterinarijos tarnybos pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norinčių kalbėti svarstymo stadijoje nėra užsiregistravusių. Motyvų taip pat niekas nenori išsakyti. Prašome balsuoti dėl pritarimo įstatymui po svarstymo. Balsavimas pradėtas.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 83, prieš nėra, susilaikė 5 Seimo nariai. Atliekų tvarkymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
16.20 val.
Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 6, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3441(4) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Ūkininko ūkio įstatymo 6, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3441(4). Pagrindinio komiteto, Kaimo reikalų komiteto, pranešėjas – P. Čimbaras. Prašome pristatyti komiteto išvadą.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms, taip pat pasiūlė, kad šis įstatymas įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1 d., išskyrus straipsnio 2 dalį.
Balsavimas: 7 – už, prieš nėra, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Papildomo komiteto čia nebuvo. Svarstyme užsirašiusių kalbėti nėra. Argumentus išsakyti už, prieš taip pat nėra. Taigi, kolegos, apsisprendžiame dėl pritarimo Ūkininko ūkio įstatymo 6, 8 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIIP-3441(4). Balsavimas pradėtas.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 77, prieš – 1 ir susilaikė 8. Taigi įstatymo projektui po svarstymo yra pritarta.
16.22 val.
Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-266(3) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai
Kitas darbotvarkės klausimas – Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada dėl Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-266(3) atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.
Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį į Statuto 139 straipsnio 1 dalį, kuri skelbia: „Jeigu Teisės ir teisėtvarkos komitetas padaro išvadą, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, ir nėra nustatyta tvarka pateikto Konstitucijos pataisų projekto, Seimo Pirmininkas teikia šią išvadą svarstyti Seimui. Jeigu Seimas visų Seimo narių balsų dauguma nepritaria Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadai, kad įstatymo projektas prieštarauja Konstitucijai, atitinkamas įstatymo projektas gali būti svarstomas ir nepateikus Konstitucijos pataisų projekto.“ Taigi reikia 71 Seimo nario balso.
O dabar kviečiu S. Šedbarą Teisės ir teisėtvarkos komiteto vardu pateikti išvadą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Teisės departamentas iš tiesų pateikė savo vertinimą, kad siūlomos nuostatos gali prieštarauti Konstitucijai, nes yra įsibraunama jau į baigiamus nuosavybės teisės atkūrimo santykius, yra supriešinami potencialūs pretendentai atkurti nuosavybės teisę ir ūkininkai, kurie ūkininkauja toje teritorijoje. Šiuo atveju, Teisės departamento nuomone, pažeidžiamas asmenų lygybės principas kaip pagrindinis, taip pat ir kiti konstituciniai principai.
Komitetas šią Teisės departamento išvadą labai atidžiai svarstė. Taip pat įvertino ir Vyriausybės nuomonę. Komitetas visais devyniais balsais už pritarė Teisės departamento nuostatai, kad šis projektas prieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams ir konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams, todėl siūlo šio projekto nesvarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkojame už pateiktą išvadą. Motyvus prieš nori sakyti K. Starkevičius. Prašome.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Į Teisės ir teisėtvarkos komitetą nebuvau pakviestas, nedalyvavau diskusijoje. Yra tam tikrų argumentų ir prieš. Taip, reforma eina į pabaigą, tačiau, kaip mes žinome, išvados, kurios atkeliamos į vieną ar kitą kadastrinę vietovę, pasirenkama ten, kur ūkininkai dirba žemę, kur ją yra sutvarkę. Tačiau yra ir kitų žemių, kurios ne taip sutvarkytos, galbūt laisvos, nėra išnuomotos ūkininkų. Manyčiau, kad svarstant plačiau būtų galima traktuoti, svarbu, būtų patenkinti interesai teisėtų savininkų, ir nebūtinai toje vietoje, kurioje ūkininkas ūkininkauja, turi sutartį, bet kitoje vietoje būtų galima atkurti nuosavybę.
Ir dar viena. Daugeliu atvejų reikia įvertinti, kad išvados jau yra perparduotos ir tikriesiems savininkams, kurie turėjo žemės mieste ar kitoje kadastrinėje vietovėje, jau atstovauja kažkokios kompanijos ir čia vyksta tam tikras verslas.
Štai mano tokie pamąstymai. Gaila, kad nebuvo platesnės diskusijos, gal būtume radę ir išeitį, bet dabar yra kaip yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, apsisprendžiame dėl teikiamos Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvados, jog įstatymo projektas gali prieštarauti Konstitucijai. Atkreipiu dėmesį, kad, norint atmesti išvadą, reikia 71 Seimo nario. Balsuojame. Kas pritariate komiteto išvadai, balsuojate už.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 48, prieš – 13, susilaikė 25. Komiteto išvadai yra pritarta.
Taigi ir kitas darbotvarkės klausimas 2-11b – projektas Nr. XIIIP-266(3) – nėra svarstomas.
16.28 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos komunistų partijos nusikalstamos veiklos įvertinimo“ projektas Nr. XIIIP-873 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Imamės kito darbotvarkės klausimo – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos komunistų partijos nusikalstamos veiklos įvertinimo“ projektas Nr. XIIIP-873. Pranešėjas – A. Ažubalis. Prašom. Aš turiu išsibraukti, negaliu klausti.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Pone posėdžio pirmininke, kolegos, panaši rezoliucija buvo pateikta dar prieš dvejus metus. Tačiau tąsyk valdančiųjų pastangomis buvo atmesta, net nesvarstyta, net nepabandžius išklausyti jos pagrindimo ir pasistengus suprasti jos reikšmės. Todėl džiaugiuosi, kad šiame Seime šį kartą rezoliucija buvo paremta daugiau nei 50 parašų. Ir šiandien turime realią galimybę priimti sprendimą, kuris teisės aktais jau kada turėjo būti įtvirtintas Lietuvoje. Žinoma, jei tik mes neveidmainiaujame, kai minime Gedulo ir vilties dieną, kai lankome Lietuvos partizanų ir disidentų kapus ir sakome patriotines kalbas.
1998 m. liepos 16 d. įstatymas „Dėl SSRS valstybės saugumo komiteto (NKVD, NKGB, MGB, KGB) vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos“ minėtas saugumo struktūras pripažino nusikalstamomis organizacijomis, vykdžiusiomis genocidą, represijas, terorą ir politinį persekiojimą okupuotoje Lietuvoje. Taigi prieš beveik dvidešimtmetį pagrindiniai okupacinio režimo įtvirtinimo ir teroro vykdymo instrumentai buvo aiškiai įvardinti ir jų vieta mūsų tautos ir valstybės istorijoje yra aiški. Tačiau tas pat nebuvo padaryta su struktūra, kuri okupacijos laikotarpiu priėmė sprendimus ir formulavo įsakymus bei užduotis. Taigi turbūt nereikia daug įrodinėti, kad ne tik vykdytojai atsakingi už nusikaltimus, bet ir tie, kurie davė nurodymą tą daryti.
Taip, Lietuvos komunistų partija 1991 metų rugpjūtį Aukščiausiosios Tarybos buvo uždrausta kaip nelegali organizacija, tačiau ar galime sakyti, kad ji buvo įvertinta taip, kaip įstatymu įvertintos saugumo struktūros? Deja, ne. Todėl šiuo projektu pirmiausia siūlome tai padaryti parlamentinės rezoliucijos išraiška, tačiau tuo pat metu paragindami Vyriausybę tokią nuostatą įtvirtinti ir įstatymu.
To reikia dėl kelių priežasčių. Pirmiausia todėl, kad turime rimtų problemų su savo istorine atmintimi. Tam tikra prasme į sovietinės okupacijos laikotarpį žiūrime susidvejinusiai, nors bendrai suvokiama, kad okupacija buvo vienas kruviniausių ir skaudžiausių mūsų istorijos tarpsnių, kartu neišsivaduojame iš dalies visuomenės sovietinės nostalgijos. Tai sociologiškai ir psichologiškai paaiškinama individo lygmeniu, tačiau sunkiai suprantama, kai mūsų valstybė vis dar nesugeba formuluoti aiškaus ir nedviprasmiško okupacinio laikotarpio vertinimo, kad ir toje švietimo sistemoje. Kad nesugeba, liudija neseniai spaudoje pasirodžiusi informacija, kad istorijos pratybose penktokų buvo prašoma įvardinti ne tik priežastis, kodėl gyvenimas kolūkyje buvo blogas, bet ir geras.
Kolegos, šis siūlomas priimti dokumentas yra svarbus ir siekiant vieningos Europos istorinės atminties, kadangi nacistinių ir komunistinių nusikaltimų vertinimas Vakarų ir Rytų Europoje vis dar yra kardinaliai skirtingas ir dėl nevienodų istorinių patirčių. Vien komunistų partijos uždraudimas savaime nepaaiškina, kuo ši organizacija mūsų valstybei nėra priimtina, tuo tarpu komunistų partijos laisvai veikia Vakarų Europos valstybėse. Įvardindami, kad okupacinio laikotarpio nusikaltimai buvo vykdomi ne abstrakčių sovietų, o valdžią ir galią turėjusios komunistų partijos sprendimais, įtvirtiname šią istorinės atminties tezę aukščiausiu lygmeniu.
Jeigu ne tik nacistiniai nusikaltimai, bet ir pati Vokietijos nacionalsocialistų partija buvo teisiškai įvertinti Niurnbergo tribunolo proceso metu, tai tas pats neįvyko su SSKP ir jos padaliniais Sovietų Sąjungos okupuotose valstybėse. Tad tą turi padaryti pačios valstybės, kad nusikaltimų vykdytojus prieš jas ir jų tautas pačios valstybės įvertintų teisiškai. Kol to nesame padarę, dviprasmiškai vertiname praeitį, taip pat vertiname ir ateitį, žiūrime vieni į kitus su įtarumu. Manau, jeigu Seimas pritartų šiai rezoliucijai ir taip pripažintų, kad komunistų partija Lietuvoje buvo nusikalstama organizacija, tai būtų sąžiningo istorijos vertinimo įtvirtinimas ne tik nuo okupacijos nukentėjusiųjų atžvilgiu, bet ir partijai priklausiusių asmenų teisingas praeities pripažinimas ir kartu jos išsižadėjimas, susitaikymas su istorija.
Galiausiai noriu pabrėžti, kad svarstydami rezoliucijos tekstą radome subalansuotas formuluotes, kad dokumento priėmimas pasmerktų LKP, kaip organizaciją, tai yra rezoliucijoje pabrėžiama, kad ja sprendžiama LKP, kaip juridinio asmens, nusikalstamos veiklos vertinimo problema, o ne konkrečių asmenų, įskaitant ir priklausiusiųjų jai. Jų vertinimas ir toliau yra sprendžiamas galiojančiais Baudžiamojo kodekso ir kitais teisės aktais. Tad komunistų partijos, kaip juridinio asmens, pasmerkimas niekaip nėra nukreiptas prieš atskirus žmones, balsuojant nereikėtų vadovautis tokia klaidinga logika.
Tiems kolegoms, kurie buvo LKP nariai, gali kilti pagrįstas klausimas, ar balsavimas už šią rezoliuciją nėra balsavimas prieš save ir savo praeitį. Esu įsitikinęs, kad šios rezoliucijos palaikymas padėtų jiems ir visiems mums užversti šį praeities puslapį ir praneštų visuomenei, kad praeitis, tragiška praeitis, yra suprasta ir įsisąmoninta. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti daug Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Ačiū pranešėjui. Iš tiesų gaila, kad tokios rezoliucijos smarkiai pavėluotos. Daugelį metų niekaip nebuvo įvertinta Lietuva, taip pat mes reikalaujame, kad įvertintų komunizmo veiklą Europoje bent kiek nors panašiai kaip ir fašizmo poveikį visuomenei.
Norėčiau jūsų paklausti. Jūs užsiminėte apie įstatymą, kad tai yra pirmas žingsnis. Kas tame įstatyme turėtų būti numatyta, ar vėlgi pasmerkimas, ar galbūt ir kompensavimo sistema, nes iš tikrųjų komunistų valdžia anuomet padarė lygiai taip pat, kaip ir kitos represinės struktūros, didelę žalą žmonėms? Ačiū.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Yra susiklosčiusi tam tikra įstatymų leidybos tradicija, kai Seimas, arba Aukščiausioji Taryba, kreipiasi į Vyriausybę su nuomone, t. y. rezoliucija, ir prašo parengti teisės aktą, kuris įvertintų šią nuomonę ir tą klausimą. Turiu minty, tuo atveju buvo dėl SSRS Valstybės saugumo komiteto vertinimo ir šios organizacijos kadrinių darbuotojų dabartinės veiklos. Taigi Vyriausybė turi finansinių resursų, gali suburti tam tikrus specialistus ir parengti kvalifikuotą įstatymą, kurį patvirtinęs Seimas pasielgtų nuosekliai ir logiškai.
O tai, kad pavėluota, sutinku šimtu procentų, bet atsakymas labai paprastas – politinės valios trūkumas.
PIRMININKĖ. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Norėčiau pasitikslinti. Kokios teisinės pasekmės? Minėjote, kad dėl konkrečių asmenų tai nesukelia jokių pasekmių, tiesiog prisimenant, kai dėl saugumo, dėl KGB, anuomet buvo rezoliucija, vėliau įstatymo projektas ir atsiliepė Valstybinių pensijų įstatyme. O šiuo atveju kokios nors pasekmės yra numatomos?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš nemanau, kad buvę partijos vadovai gauna dabar valstybines pensijas. Šiuo požiūriu tikrai nesu įsitikinęs, kad čia būtų tam tikros pasekmės. Čia yra teisinis organizacijos, kuri dabar neegzistuoja ir Lietuvoje yra uždrausta, įvertinimas. Įvertinimas, kurį padarytų Vyriausybė įstatymo forma.
PIRMININKĖ. Klausia L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Audroniau, aišku, pirmiausia malonu būti kartu prie šios rezoliucijos teikėjų. Čia turbūt labai tinka pasakymas, kad geriau vėliau negu niekad tą reikia padaryti. Ir kolegoms kyla vis dar daug tokių abejonių, ar tai reiškia, kad ir eiliniai nariai kaip nors nukentės. Tai gal dar tą truputį galėtumėte paryškinti, išskirti, kad mes pirmiausia kalbame apie komunistų partiją kaip apie juridinį asmenį?
O šalia to dar klausimą turiu. Ką mes turime nuveikti europiniu lygmeniu, juk bandymų adekvačiai įvertinti stalinistinius, komunistinius ir nacionalsocialistinius nusikaltimus būta, bet jie neįgavo pagreičio? Ką turime dar padaryti galbūt kartu su Lenkija, kad antikomunizmas atsirastų europietiškos tapatybės šerdyje? Ačiū.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Prieš tai kažkas labai taikliai pasakė, kad mes reikalaujame, kad Europa, Europos Sąjunga įvertintų komunistinį režimą, komunistinę ideologiją, nepadarę šio darbo Lietuvoje. Aš manau, tas ir trukdo, kad europinės atminties platforma, kuri formaliai egzistuoja, ji yra Europos Parlamente įkurta, prie Europos Parlamento, tačiau ji, sakyčiau, veikia labai menkais apsisukimais, kadangi ir ten nebūtinai yra tos politinės valios. Tai būtų rimtas argumentas Lietuvai, Lietuvos parlamentarams kelti klausimą europinių struktūrų lygiu.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Dėkoju. Gerbiamas kolega, jūs sakėte, kad komunistų partija Lietuvoje yra uždrausta. Ji buvo uždrausta, jeigu aš gerai atsimenu, po rugpjūčio pučo, kai vyko Maskvoje. Vis tiek ji buvo uždrausta ne už gerus darbus – už represijas, už kančias, už žudymus. Ar tikrai dabar tai yra tas laikas, kai vėl reikėtų tai iškelti? Ar tai, jūsų manymu, sukels Lietuvą darbams, žmones, ar tai dar labiau suskaldys, tie visi prisiminimai? Lyg viskas buvo aprimę ir nebuvo tokių didelių problemų. Ačiū.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš manau, skaldo nutylėjimai, skaldo kompromisai, skaldo pusiau išsakyta tiesa. Kai tiesą išsakai labai aiškiai, protingus žmones tai suartina. Žmonių, kurie nusiteikę priešiškai, niekada nepatrauksi. Ko gero, nereikia stengtis patraukti visų žmonių, nes gyvenime taip nebūna.
Dabar dėl jūsų minimo teisės akto. 1991 metais jis buvo priimtas Aukščiausiosios Tarybos. LKP buvo uždrausta, bet tik dėl vienos priežasties. Aš pacituosiu: „LKP, kaip SSKP padalinys, Lietuvoje 1991 m. sausio 13 d. organizavo ir kurstė veiksmus, kuriais buvo siekiama nuversti teisėtą Lietuvos valdžią, prievarta sunaikinti Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, suverenų valstybingumą, sugriauti teritorijos vientisumą, o rugpjūčio 19 dieną vykdė perversmo organizatorių direktyvas Lietuvoje.“ Taigi kaltinimai iš principo yra du. Apie praeitį, apie visą tą veiklą nieko nėra.
PIRMININKĖ. Klausia R. J. Dagys. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, ar jums neatrodo, kad mūsų istorijos vertinime yra tam tikras netolygumas? Mes esame labai aiškiai pasmerkę KGB, o jai pavaldžios struktūros nesame niekaip įvertinę. Suprask, kad ji veikė kaip ir savarankiškai, niekieno nevadovaujama.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Kolega, jūs absoliučiai teisus. Todėl šitos rezoliucijos tikslas yra atkurti ir atstatyti tam tikrą nuoseklią grandinę visų tų represinių struktūrų ir pateikti jų teisinį, istorinį įvertinimą, kad vieną kartą su šituo reikalu Lietuvoje būtų baigta. Kuo mes ilgiau tempsime, kuo ilgiau mes nepriimsime, kaip ir blogai gydoma žaizda – ji visada mums perštės, visada kels įvairių dviprasmybių ir tikrai nevienys visuomenės.
PIRMININKĖ. Klausia J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega Audroniau, dėkui Dievui, neteko būti tos organizacijos nariu, bet tiesiog jūs sakote, kad galų gale vieną kartą reikėtų tai pripažinti. Bet, kiek aš susipažinęs su mūsų istorija, mes daugybę kartų tai esame pasakę. Pirma, uždrausdami šitą partiją kaip organizaciją, kita – pripažindami, kad ji darė nusikaltimus. Aš manau, kad apskritai tai jau seniai yra (gal negražiai pasakysiu) lavonas. Kiek kartų galima tą patį lavoną perlaidoti? Kas dabar sukėlė, kokios priežastys vėl dar kartą grįžti prie tos temos, kurios mūsų vaikai turbūt jau net nebežino? Gal kokios kuopelės vėl steigiasi ar dar kas nors? Tiesiog galbūt šiek tiek su humoru, bet norėčiau atsakymo. Ačiū.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, labai blogai, kad mūsų vaikai nežino, ir aš tikiu, kad ne visi vaikai nežino apie tai, kas buvo praeity. Labai blogai, jeigu tegul nedidelė dalis nežino. Tai rodo, kad iš tikrųjų su švietimo sistema ir kažkas su mūsų istorine atmintimi yra blogai. Mes turime žinoti. Paklauskite lenko Lenkijoje, ar jis nežino savos istorijos? Jis pasakys, kad jis žino. Čeko ir t. t., galime vardyti. Šiuo atveju mes esame susidvejinę. Kalbame, kad buvo blogai, bet kas tą blogį darė, mes nesakome. Mes žodžiais pasakome: taip, ten buvo kažkokie tokie, kažkokie komunistai. Bet reikia vieną kartą labai aiškiai apibrėžti ir pasakyti. Aš tikiu, kad tada baigsis dviprasmybės, baigsis įvairios kalbos, kartais netgi nekorektiški pasakymai, nes mes turėsime aiškų įvertinimą.
Dar kartą pakartosiu, gerbiami kolegos, kad tai iš tikrųjų yra kelias visų tų, kurie buvo tos organizacijos nariais, kelias į save ir, sakyčiau, į supratimą, ir į įsisąmoninimą, ir netgi tam tikru požiūriu į atgailą. Aš manau, kad tai labai svarbu ir reikalinga.
Aš dar daugiau jums priminsiu, kad vienintelis žmogus, kurį aš atsimenu per 20 metų būdamas čia, Seime, kuris stovėjo tribūnoje (tiesa, senoje salėje) ir kalbėjo, sakyčiau, teisingus žodžius, tai buvo Č. Juršėnas. Bet jis tik vienintelis ir tai personaliai. Šiuo atveju netgi jo požiūriu mes nesielgiame teisingai, nes žmogus suprato, pergyveno ir pasakė tai, ką jis jautė. Jeigu mes dabar atsisakysime tai padaryti, netgi šito žmogaus, politinio oponento, mano požiūriu, jo atžvilgiu bus didelė neteisybė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Laikas, skirtas klausti ir šiam klausimui pristatyti, baigėsi. Pagal Seimo Statutą po pateikimo nėra balsuojama rezoliucijos metu. Iškart einame prie pasisakymų.
Pirmasis kalba E. Gentvilas. Deja, salėje nematau. Tada A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pasakysiu apie tai, kodėl nereikia bijoti tokių rezoliucijų. Iš tikrųjų taip, tai yra daugiau mūsų požiūris, požiūrio pateikimas tam tikra teisine forma. Taip, laiko praėjo labai daug. Daugybės tų žmonių, kurie atsakingi už nusikaltimus, padarytus pokariu ir vėlesniais laikais, persekiojant disidentus, pažeidinėjant žmogaus teises, nėra tarp gyvųjų. Jeigu yra, tai yra vienetai. Tačiau ar mes galime likti nuošalėje ir palikti šią organizaciją be įvertinimo?
Kokia buvo komunistų partija, kiekvienas turi savo supratimą, tačiau priminsiu, kad vis dėlto tai buvo organizacija, kuri buvo atsakinga už daugelį nusikaltimų, padarytų Lietuvos teritorijoje. Pavyzdžiui, iš pasakojimų, iš nuotraukų daug kas prisimena numestus pokariu partizanų palaikus turgaus aikštėse, tačiau retas žino, kad politinis sprendimas dėl tokių akcijų buvo priimtas būtent komunistų partijos vadovų. Iš tikrųjų, kokia ta partija, daug ką pasako jos vėlesnieji laikai, kai didelė dalis žmonių į tą partiją, be abejo, stojo dėl konformistinių sumetimų. Pavyzdžiui, 1989 metais darant tyrimus, kokie yra komunistų partijos narių ideologiniai pagrindai, buvo nustatyta, kad didelė dalis jų šitoje ateistinėje partijoje yra save pripažįstantys, priskiriantys prie katalikų arba dar kokio nors kito tikėjimo. Paradoksali padėtis! Iš tikrųjų taip, dviveidystė, savęs apgaudinėjimas buvo įprastas dalykas.
Dabar konstatuojant šita rezoliucija, kad tai yra nusikalstama organizacija, aš manau, kad iš dalies tai galėtų būti ir įvykdymo 2000 metais vykusio Tarptautinio visuomeninio kongreso ir Tarptautinio tribunolo, kuris vertino komunizmo nusikaltimus Europoje ir pasaulyje, tam tikras įgyvendinimas, nes tuo metu buvo konstatuota ir dokumentaliai įrodyta daugelis nusikalstamų veikų. Aš manau, kad priėmus tokią rezoliuciją ir pakvietus Vyriausybę kuo skubiau parengti įstatymą, kuris komunistų partiją pripažintų nusikalstama organizacija, mes pasakytume savo nuomonę apie tai, už ką ši organizacija atsakinga. Pasakytume savo nuomonę apie šią ideologiją, kuri segregavo žmones pagal jų turtą, pagal kitus kriterijus. Ne tik segregavo, bet ir pagal tai vykdė nusikalstamą politiką jų atžvilgiu.
PIRMININKĖ. Kitas kalbės P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau kalbėti labai ramiai, bet labai sunku susivaldyti, kai komunistinę veidmainystę ir dviveidystę tęsia konservatoriai.
1996 metais tampu Seimo nariu, krikščionis demokratas, esame 16 Seimo narių, konservatorių apie 60 – absoliuti valdančioji dauguma. Jaunas politikas atėjau tikrai su tokiu nusiteikimu, kad bus uždrausta komunistų partija, kad bus uždrausta komunistų partijos nariams eiti atsakingas pareigas. Registruoju įstatymo pataisas, registruoju, kad kagėbistai ir rezervistai negalėtų eiti aukštų pareigų. Deja, V. Landsbergis su konservatoriais tyčiojasi iš manęs ir to įstatymo nepriima.
1996 metai. Aš nusivylęs kaip politinis kalinys 30 dienų badauju, kad tas įstatymas būtų priimtas. Tuo metu, kada nuvertė R. Paksą, konservatoriams tiko kagėbistas, rezervistas saugumo vadovu. Ar jūs galite įsivaizduoti nors vieną postsovietinę valstybę, kad buvęs KGB rezervistas vadovautų saugumui? Ar galite jūs tai įsivaizduoti? Tik Lietuvoje taip gali būti prie konservatorių. Kada R. Paksas siūlė į saugumo vado pareigas poną G. Bagdoną, Krašto apsaugos ministerijos Kontržvalgybos skyriaus vadovą, konservatoriai jį apšaukė KGB agentu ir nepritarė, ar jūs įsivaizduojate, nepritarė! O ar žinote, kur šiandien ponas G. Bagdonas dirba? Europos Sąjungoje, Kontržvalgybos NATO struktūrose viršininko pavaduotoju. Tai ką, jau infiltravo į Europos Sąjungą kagėbistą pagal konservatorius? Kokie jūs esate veidmainiai!
1996 metai. Užsienio reikalų ministras A. Valionis irgi KGB rezervistas, ir jus visa tai tenkino. Mielieji, nė vienas jūsų tiek nenukentėjo nuo sovietinės okupacijos kiek aš. Viskam yra savas laikas, bet jūs laiku savo darbų nepadarėte.
Kitas dalykas, aš jums priminsiu, jūs savo daržą išsivalykite. Ateiname į Seimą, prisimenu, dar senoje salėje, pirmininkas buvo profesorius V. Landsbergis, ir kažką Č. Juršėnas pasakė per šoninį mikrofoną, o V. Landsbergis išdidžiai pasakė: o jūs, komunistai, nekalbėkite. Išeina antrą kartą sakyti repliką Č. Juršėnas: profesoriau Landsbergi, mūsų tik 12 komunistų, o jūsų 46. Viską suskaičiavo.
Mielieji, išsivalykite savo daržą pirmiausia, o jūs dabar valote visą Lietuvą. Istorijai palikite istorinius dalykus. Nepadarėte laiku savo darbo, neišlaikėte egzamino ir dabar jūs po 27 metų keliate šitą klausimą, kada išmirė tie žmonės, kurie darė žalą valstybei. O kur jūs dėsite savo Prezidentę? Iškėlėte kandidate D. Grybauskaitę, jūs gi iškėlėte buvusią komunistę! Kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, jinai dar dėstė marksizmą-leninizmą. V. Landsbergis atsisakė kandidatuoti į Prezidentus, užleido šitai, kuri smegenis pudrino, dėstė marksizmą-leninizmą. Kur jūs ją padėsite?
Ar čia yra kerštas Prezidentei, kad nesuskaldė Valstiečių partijos? Kad nepadarė Žemkalnio premjeru, t. y. G. Landsbergio nepadarė premjeru? Bet ji stengiasi, ji stengiasi suskaldyti valstiečius ir šiandien dar nenuleidusi rankų. Patikėkite, būkite kantrūs, galbūt padarys Gabrielių premjeru. Kentėkite jūs! O kur dėsite Gabrielių, savo tėvelį, savo anūką… kuris taip pat dėstė marksizmą-leninizmą pagal mano informaciją. (Triukšmas salėje)
Ponai konservatoriai, turėkite gėdos. Šaukiate, kad gėda konservatoriams. Jūs gyvenate kerštu, neapykanta ir niekaip negalite iš tos neapykantos išbristi. Gerbiamieji, neužkibkite ant konservatorių įvairiausių rezoliucijų ir balsuokite prieš. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Kalba A. Dumbrava. Prašom.
Repliką per šoninį mikrofoną – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Šiaip ar taip, mano pavardė buvo paminėta, nežinau, ar tiesiogiai mano, ar kokio kito giminaičio.
Iš tikrųjų nėra geresnio recepto, kaip surinkti daugiau balsų dėl šios rezoliucijos, negu duoti P. Gražuliui pakalbėti. Man rodos, buvo išsakyti visi argumentai, kodėl reikėtų palaikyti šią rezoliuciją. Tikiuosi, kad kolegos valstiečiai iš tikrųjų išgirdo teisingai. Nenorite savęs asocijuoti su štai šiuo asmeniu ir balsuosite pagal sąžinę teisingai. Ačiū, Petrai.
PIRMININKĖ. Per šoninį mikrofoną – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš tikrai dėl vedimo tvarkos, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš suprantu, kad klausimas nelengvas, bet kartais reikia šiek tiek ir sudrausminti, pamoderuoti diskusiją, kad jau taip…
PIRMININKĖ. Man atrodo, labai tylu. Viskas gerai, tik, konservatoriai, nekelkite patys triukšmo, visi ramiai klauso.
Prašom, Algimantai, į tribūną.
A. DUMBRAVA (TTF). Mielieji kolegos, gerbiamoji posėdžio pirmininke, tikrai klausimas nelengvas ir sunku apsispręsti iki paskutinio momento, kaip pasielgti su šia rezoliucija, tuo labiau, ką kalbėjo gerbiamasis pranešėjas, daug tiesos. Mielieji, pykite nepykite ant Petro, bet irgi daug pasakė tokių minčių, kur verta susimąstyti mums visiems, ir čia negalime to dalyko išskirti.
Mačiau Seimo narius, kurie dalyvavo arkivyskupo T. Matulionio beatifikacijos renginiuose. Buvo labai daug kalbama apie gailestingumą, apie savitarpio supratimą, apie meilę vienas kitam. Be abejo, tų tendencijų, kurias mes matėme ir pokario laikotarpiu Lietuvoje, negalima pamiršti, mes visi turime pasakoti savo vaikams tą istoriją. Bet yra ir kita pusė, kuri liepia burtis bendriems tikslams, kaip mūsų himne giedama, „vienybė težydi“. Tai kaip mums tas tiesas surasti? Kuri ta tiesa yra teisingesnė – ar pono A. Ažubalio, kuris darė pareiškimą (sutinku su daugeliu minčių) ir… Žmonės tikrai nesupras, kad mes kaltiname partiją, bet nekaltiname žmonių.
Partija negali būti be žmonių. Be abejo, Lietuvos komunistų partijoje buvo ir žmonių, daug jų išmirė, daug dirbo sąžiningai, dorai. Aš manyčiau, buvo ir tokių žmonių, kurie stengėsi dėl Lietuvos, ir mes to negalime paneigti. Aišku, buvo visokių žmonių, kurie vos gavę postus arba įstoję į partiją pasikeitė. Kaip ir dabar – ateina žmogus, lyg ir žmogus, kol ne valdžioje, geras žmogus. Gauna valdžią, žiūrėk, nesusikalbėsi – pasikėlęs, pasipūtęs. Taip visur, ir nereikia čia nei komunistų, nei kitos partijos, visur taip yra.
Baigdamas norėčiau pasakyti kardinolo A. Amato vakar išsakytas mintis. Nebuvo pasakyta, kad tai sakome visiems, išskyrus politikus. Tai buvo pasakyta taip pat ir politikams: „Praeities kančių atminimas neturi temdyti mūsų džiaugsmo, bet turi visiems priminti pareigą atleisti, gerbti artimą ir už jį melstis, taip pat ir už priešą“. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu R. J. Dagį. Prašome.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų gilintis į audringą Petro retoriką būtų sudėtinga, prisimenant, kad dėl KGB rezervo komisijos išvadų tik mes su A. Ažubaliu sakėme tai, ką dabar gerbiamasis Petras pasakė, jis kalbėjo priešingai. Dabar jis kalba kitaip. Turbūt ne pagal retoriką reikėtų spręsti, o tiesiog pagal konkrečius darbus.
Dabar apie klausimą iš esmės. Tikrai negalima suplakti organizacijos su žmonėmis. Lygiai taip pat tas krikščioniškas gailestingumas ir supratimas buvo priimtas ir juo vadovaujamasi vertinant nacių nusikaltimus. Buvo vieningai pasmerktas nacizmas kaip toks, organizacija kaip tokia, ideologija kaip tokia, nesiejant su automatine individualia kalte. Čia reikia brėžti brūkšnį. Kiekvieno kaltė ar atsakomybė, gal reikėtų žodžio, yra individuali.
Bet mes šiuo atveju vertiname organizaciją. Mums patiems svarbu, jeigu mes norime pasiekti rezultatų, turėti tolygų ir aiškų istorijos vertinimą. Tikrai, kai mes agituojame pasmerkti komunizmo nusikaltimus, kai patys komunizmo nesame pasvėrę tikrąja prasme, tik dėl paskutinio, tai, kad dalyvavo puče, tai kaip mes prašome kitų kolegų tą vertinti? Nacizmas yra pasmerktas, o mes patys esame to nepadarę. Kai mes smerkiame KGB kaip struktūrą, kuri buvo pavaldi komunistų partijai, totaliai ją smerkiame, ji kaip kažkokia šalia atsiradusi geroji valstybė, o pačios pagrindinės organizacijos, kuri ją sukūrė ir kurios kontroliuojama ji buvo, niekaip neįvertiname. Mes patys savo galvose turime chaosą. Tam chaose kam nors išaiškinti yra labai sudėtinga. Būkime nuoseklūs ir aiškūs savo vertinimais.
Galbūt negerai, kad mes patys anuomet to nepriėmėme irgi dėl tokių radikalių pasisakymų, norint iki absurdo nuvesti. Aš atsimenu tas diskusijas, aš tada nebuvau, Petrai, konservatorius, girdėjau jūsų kalbas, kai jūs viską norėjote kaip tik ir suplakti – komunistų partijos atsakomybę ir individualią atsakomybę. Tokios buvo jūsų kalbos. Ir aišku, kad tokioje atmosferoje nieko nebuvo galima priimti, nes tai buvo absurdas suplakti šituos du dalykus. Žmonių kiršinimas būtent čia ir buvo didžiausias. Dabar jau galbūt iš to yra geroji pusė, kad mes svarstome, kai jau tų konkrečių žmonių kaip ir nėra, ir mes galime ramiai įvertinti tą organizaciją dabar šiuo Seimo sprendimu, ir pabaigti tas ilgalaikes diskusijas, kas čia – daugiau komunistų, mažiau komunistų. Komunizmas yra dvasios būsena, suvokimas ir mąstysena, pagal tai pasireiškia daugumai. Daug mes dar to turim, kiekvienas iš mūsų.
Taigi ši organizacija apsiėmė būti, „apsiėmė“ pabrėžiu žodį, kolaborantų įrankiu. Organizacija apsiėmė būti. Ir ji tapo jų įrankiu, kuris vykdė represijas. Jeigu kalbame apie Lietuvos padalinį, tai taip reikia tą ir vertinti, ne kaip nors kitaip.
Jeigu mes vertiname kitaip, tai tada išeina, kaip šiuo metu Rusijoje. J. Stalinas – taip, padarė klaidų, buvo negerų dalykų, dabar sakoma, bet buvo labai daug gėrio padaryta. Ar neskamba ši retorika pas mus kartais argumentuojant? Siūlau nesupanašėti su mūsų kaimynais vertinant savo istoriją.
PIRMININKĖ. Diskusijas baigia P. Urbšys. Kviečiame.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, minint masinio gyventojų trėmimo 70-metį Lietuvos, Estijos, Latvijos, Lenkijos ir Ukrainos teisingumo ministrai paskelbė bendrą deportacijų pasmerkimo pareiškimą. Pareiškime atkreipiamas dėmesys, kad, „aneksuodama ir okupuodama suverenias demokratines valstybes, Sovietų Sąjunga siekė palaužti žmones dvasiškai, ištrinti iš atminties valstybingumo suvokimą. Praėję metai užmaršties dulkėmis neuždengė dešimčių tūkstančių nekaltų žmonių išgyvento skausmo, patirto žiauraus neteisingumo. Istorija negali būti nei pakeista, nei pamiršta, juolab kai šiandien vis dar yra gyvų patirtų nusikaltimų liudytojų. Išreiškiame pagarbą narsiems žmonėms, pergyvenusiems neįsivaizduojamą skausmą ir kančias. Visada prisiminsime tuos, kurių šiandien jau nebėra, ir visada smerksime šiuos ir kitus žmoniškumą pamynusius totalitarinio režimo nusikaltimus“, – sakoma teisingumo ministrų pareiškime.
Mes turime labai keistą situaciją. Iš vienos pusės, mes išdrįstame pasmerkti žmoniškumą pamynusius totalitarinio režimo nusikaltimus, bet mes bijome įvardinti, kas gi šituos nusikaltimus organizavo. To iš tikro siekia ne kas kitas, o būtent tie, kurie nori pateisinti okupaciją mūsų valstybės atžvilgiu ir tuos žvėriškumus mūsų tautos atžvilgiu. Jūs pažiūrėkite, kas darosi V. Putino Rusijoje! Reabilituojama būtent ta pati komunistų partija! Negana to, reabilituojami nusikaltimai, padaryti prieš žmoniškumą. Ir mes netiesiogiai bijodami po 27 metų nepriklausomybės pripažinti, kad komunistų partija yra nusikalstama organizacija… Tai yra aktualu ypač dabar, kai mes kalbame apie tam tikrą galimybę karinio konflikto su valstybe, kuri komunistų partijos nusikaltimus yra pasirengusi reabilituoti.
Aš manyčiau, kad šiuo atveju mes nekalbame apie individualią žmogaus atsakomybę. Bet žinote, ko aš pasigendu? Kai buvo paminėtas T. Matulionio pašventinimo ceremonijoje… Ir kai po to Palaimintojo pašventinimo atsistojo žmogus ir vėl kalbėjo apie įvykdytus žiaurumus, apie nusikaltimus, bet stovėjo šalia Lietuvos kankinio. Kaip būtų buvę vis dėlto išskirtina, jei šis žmogus būtų pasakęs: aš pripažįstu, kad mano buvimas komunistų partijoje, susiejimas savo karjeros su šia partija buvo klaida, aš atsiprašau, aš atsiprašau už šios partijos vykdytus nusikaltimus, aš atsiprašau šito kankinio šventųjų relikvijų akivaizdoje. Deja, mes šito niekada nesulauksime.
Tai aš manau, kad jei mes norime atsispirti ir norime galų gale iš pačios V. Putino Rusijos pareikalauti teisingumo dėl mūsų atžvilgiu įvykdytų nusikaltimų, mes turime patys turėti drąsos sau patiems pasakyti, kas vis dėlto šituos nusikaltimus organizavo ir vykdė.
PIRMININKĖ. Diskusijos baigtos. Kolegos, motyvai už ir prieš po svarstymo. Pirmasis kalba E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Daug nekalbėsiu, nes visai balsas baigia sugriūti. Aš suprantu, kokias kontroversijas ir aistras gali kelti tokia rezoliucija, nes visi mes turbūt skirtingai matome tą praeitį, tačiau turime rasti bendrą vardiklį. Ir jeigu prieš 10, 15, ar prieš 5 metų Seime buvo bandymų įvertinti komunistų partijos nusikalstamas veiklas Lietuvoje, tai buvo viena situacija. Prieš trejetą metų situacija pasikeitė. Jeigu iki tol Lietuvoje tik kokio nors paleckiuko lūpomis buvo bandoma reabilituoti komunistinį valdymą arba vienas mūsų garbus žmogus sakė, kad ir tada mes dirbome Lietuvai, tai šiandien balsai iš kitos pusės sako: viskas buvo gerai su komunistine santvarka. Tai yra V. Putino Rusija prieš trejus metus pradėjo didžiulę propagandinę kampaniją reabilituoti J. Staliną, reabilituoti Sovietų Sąjungą ir reabilituoti komunistų partiją. Ar mes matome šituos pokyčius geopolitinėje erdvėje, kurioje bandoma pasakyti ir teigti, kad komunistų valdymo laikotarpis buvo tiesiog aksominis laikotarpis tautoms? Ne, tai buvo tautų kalėjimas, kur viską organizavo ir vykdė komunistų partija. Ši rezoliucija yra atsiliepimas ne tik į tą Lietuvoje siautėjusį 50 metų laikotarpį, tačiau kartu tai yra ir atsakymas, kontrpropagandinis atsakymas, jeigu norite, į tą įžūlią propagandą ir įžūlų melą, sklindantį visais kanalais iš šiandieninių Kremliaus kuorų. Aš pasisakau už šitą rezoliuciją.
PIRMININKĖ. Prieš motyvus nori išsakyti P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, jau kalbėjau iš tribūnos. Yra viskam savas laikas. Ir iš tikro aš ir įstatymo projektus, kaip minėjau, siūliau, kad būtų uždrausta šitiems buvusiems komunistų partijos nariams eiti atsakingas pareigas Lietuvoje, taip pat ir ne tik kagėbistams, bet ir kagėbistams rezervistams. Tada konservatoriai turėjo kitą poziciją.
Aš manau, kad istoriją reikia palikti istorikams, tegul ją vertina. Ir šiandien nežinau, kad kas nors teisintų komunizmą. Aš niekada negirdžiu, kad kas nors pasakytų, kad komunizmas tikrai nepadarė – padarė milžinišką žalą mūsų valstybei, tai buvo okupanto pastatyta institucija, kurios rankomis ir buvo tremiami, kalinami žmonės.
Bet prisiminkime. Aš pasakiau ponams konservatoriams, kad jūsų partijoje jų buvo dauguma, gal daugiau negu 50 %. Kodėl jūs leidote savo partijoje labai vešėti komunistams, aukštiems komunistams, partijos sekretoriams, suteikėte jiems ministrų kėdes ir panašiai? Šiandien jūs po 27 metų atsibundate ir jau kovojate su komunistų partija, kuri yra uždrausta. Tai yra kažkoks tuščias politikavimas ir veidmainiavimas, kuris niekur neveda. Už šitą politikavimą, veidmainiavimą aš tikrai negaliu balsuoti ir dar kartą pasimauti ant kokio nors rinkiminio konservatorių kabliuko.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Anušauskas. Prašau.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, be abejonės, didelę dalį argumentų pasakė prieš tai kalbėję. Galiu atkreipti dėmesį į P. Urbšio kalbą. Iš tikrųjų ateistai dažnai apeliuoja į tikėjimo tiesas, putinistai – į demokratijos normas, kokios nors įtariamos partijos atstovai – į dar kokias nors demokratines vertybes. Tai visiškai nenuostabu. Bet akivaizdu viena: isteriškais pasisakymais dabar jau neužkiši šios rezoliucijos reikalingumo argumentų.
Kodėl ne prieš 20 metų? Taip jau yra, kad daugelis įstatymų priimami ne laiku, netobuli, nuolat tobulinami, priimami iš naujo, vėl grįžtame prie tų pačių įstatymų. Tokia jau yra politika – netobula, neišbaigta, bet vis tiek priimami politiniai sprendimai. Tai, kas kalbama siekiant reliatyvizuoti tokias rezoliucijas, man primena vieną istoriją prieš 20 metų, kai buvo priimamas įstatymas dėl KGB vertinimo. Tuomet net valytojas norėta padaryti atsakingas už KGB politiką, jeigu jos dirbo KGB. Iš tikrųjų taip siekiama padaryti tokius teisinius svarbius dokumentus niekiniais, absurdiškais, kad jie taip atrodytų žvelgiant į juos iš šalies. Tokie pasisakymai atspindi norą atstovauti komunistų partijos sekretoriams, kurie priiminėjo tuo metu, sakyčiau, politinius sprendimus, bet siekė prisidengti eiliniais partijos nariais. Siūlau paremti rezoliuciją.
PIRMININKĖ. Kalbės L. Kasčiūnas. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų mane galbūt labiausiai paveikė gerbiamo J. Jaručio klausimas – kam to reikia? Atsakymas yra paprastas: tam, kad žinotų mūsų ateities kartos. Istorinė atmintis yra labai svarbus dalykas kuriant valstybę. Šalia yra Rusija, kurios sociologiniai tyrimai ką tik parodė, kad net 38 % rusų J. Staliną laiko kertine istorine asmenybe. Manau, šiandieninis balsavimas iš esmės yra galimybė mums įrodyti, kad mes iš tikrųjų esame Vakarai, vakarietiška valstybė ir mes atsiribojame nuo komunistinio rytietiško jungo.
Taip pat keletu žodžių norėčiau kreiptis į mano mylimą Lenkų rinkimų akciją. Iš tikrųjų labai tikiuosi, kad jūs irgi balsuosite už šitą rezoliuciją, nes tai yra ta linija, kuria eina ir J. Kačinskio Lenkija. Aš labai tikiu, kad mes su jumis kartu paremsime istorinį teisingumą. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ir baigia motyvus sakyti A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Išties galiu sutikti su tais kolegomis, kurie kalbėjo apie tai, jog komunizmas pamažu yra reabilituojamas. Komunistinė praeitis neretai yra romantizuojama, ji netgi tampa madinga, kas yra, tiesą sakant, labai gąsdinantis dalykas, ypač netgi ir tarp jaunų žmonių. Mus išties pasiekia informacija, kad paskutiniais apklausų duomenimis labiausiai Rusijai nusipelniusiu žmogumi yra laikomas J. Stalinas. Jis ir V. Putinas aplenkia šiose apklausose A. Puškiną. Tai yra neramu.
Tikrai kviečiu palaikyti šią rezoliuciją, palaikyti kryptį, kurią siūlo kolegos, nes vis dėlto daug kas nori paversti praeitį ir komunizmą nuomonės reikalu. Tai nėra nuomonės reikalas, tai yra labai objektyvūs dalykai, faktai, nusikaltimai žmoniškumui. Tai negali tapti nuomonės reikalu. Todėl kviečiu palaikyti šią rezoliuciją.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos. Kolegos, apsispręskime priėmime dėl šios rezoliucijos. Prašau balsuoti. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikote.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 53, prieš – 1, susilaikė 24. Rezoliucijai yra pritarta. (Gongas)
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė.
17.18 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo Nr. XIII-226 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-949 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ (I. DEGUTIENĖ, TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Seimo nutarimas dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. kovo 16 d. nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo II (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo. Pranešėjas – T. Langaitis.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Gerbiami kolegos, prašau papildyti Lietuvos Respublikos Seimo pavasario sesijos darbų programą Lietuvos Respublikos politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-931.
Projekto tikslas yra panaikinti per griežtus reikalavimus politinių kampanijų finansavimui mažomis aukomis ir taip padidinti politinių kampanijų finansavimo skaidrumą. Šiuo metu įstatymas numato mažų aukų ribą – 12 eurų, kuri ateina iš tų laikų, kai ši riba buvo 40 litų. Tai yra ta riba, priminsiu, nuo kurios yra privaloma deklaruoti turtą ir pajamas. Tik iki šios ribos žmogus gali paaukoti auką jums, kaip kandidatui vienmandatėje apygardoje, ar partijai daugiamandatėje apygardoje per Seimo rinkimus.
Antras ribojimas yra numatytas Seimo rinkimų įstatyme. Jį retas išties pastebi. Tai yra kad politinės kampanijos dalyvis gali finansuoti ne daugiau kaip 10 % maksimalaus galimo biudžeto mažomis aukomis. Ką tai reiškia jums, kaip vienmandatininkams? Jeigu jūs, kaip kandidatas vienmandatėje rinkimų apygardoje, registruotas kaip savarankiškos politinės kampanijos dalyvis, galite surinkti mažomis aukomis iš piliečių ne daugiau kaip 2 tūkst. eurų, yra numatytas toks apribojimas, dėl kurio, tiesą sakant, jokios logikos šiandien, jokių argumentų aš neišgirstu. Siūlau pakeisti mažos aukos dydį iš 12 eurų į 50 eurų. 50 eurų dydis yra siūlomas atlikus mūsų pačių apklausą, taip pat pažiūrėjus, kokios nustatomos ribos ir kitų valstybių. Čia buvo T. Tomilino pastaba, kad Jungtinėse Amerikos Valstijose mažos aukos riba yra 200 JAV dolerių. Atrodo, kad maždaug 50 eurų riba pagal mūsų perkamąją galią šiandien adekvati tiek empiriškai žiūrint, tiek ir iš asmeninės patirties mūsų, kaip kandidatų, tą klausimą svarstant.
Taip pat siūlau panaikinti ribojimą, kiek mažų aukų vienas kandidatas gali surinkti, nes manau, kad demokratijai yra tuo geriau, kuo daugiau piliečių mažų aukų bus paaukota kandidatui jo rinkimams finansuoti. Dėkui.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūs pristatėte ir kitą klausimą, bet turbūt mes pirmiausia turime apsispręsti dėl Seimo nutarimo.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Aš prašiau papildyti būtent tą pavasario sesijos darbų programą.
PIRMININKĖ. Dėl papildymo. Jeigu papildys Seimas, tik tada jūs jau galėsite iš esmės pateikti įstatymo projektą.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Taip, esmę pristačiau.
PIRMININKĖ. Po Seimo nutarimo pateikimo yra norinčių klausti? J. Jarutis – dėl Seimo…
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū. Aš norėjau paklausti dėl…
PIRMININKĖ. Dėl įstatymo?
J. JARUTIS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Gerai. O Rita irgi? Gal galime po pateikimo pritarti Seimo nutarimui dėl darbų programos papildymo? Galime? Pritarta.
Svarstymas. Pritarta.
Priėmimas, balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas Seimo nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 67, prieš – 2, susilaikė 13. Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
17.23 val.
Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-931 (pateikimas)
Kadangi T. Langaitis jau pristatė ir patį Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo Nr. IX-2428 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-931 ir buvo užsirašiusių klausti, pirmiausia klausia J. Jarutis.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėjau, kolegos, pasitikslinti. Tie menami 50 eurų, jeigu mes priimsime, būtų nedeklaruotina suma, nereikėtų dar deklaruoti?
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Taip, iki 50 eurų aukojančiam nereikėtų deklaruoti turto ir pajamų, tačiau kiekviena maža auka vis tiek yra griežtai registruojama arba interneto banko mokėjimo, arba banko mokėjimo metu, arba mobiliuoju telefonu, jeigu pagal trumpąjį numerį, arba užpildant popierinius dokumentus ir identifikuojant kiekvieną aukotoją.
PIRMININKĖ. R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiamas pranešėjau, jūs atstovavote organizacijai „Baltosios pirštinės“, kuri stebėjo rinkimus, ir kad buvote ne visai šališkas, tai jau mes tikrai matome, nes tapote partijos nariu ir Seimo nariu. Dabar staiga toks jūsų pasiūlymas. Kiekviena partija gauna valstybės dotaciją, kiekviena partija gali kreiptis beprocentės paskolos rengti rinkimus, man atrodo, kad užtikrintume rinkimų skaidrumą, taip ir elgiasi mūsų partija – mes niekada neėmėme nei iš juridinių, nei iš fizinių asmenų jokios paramos. Už kiekvieno žmogaus yra interesas, jeigu tai ne jūsų mama ir močiutė, nes jos gal jus paremia visiškai nesitikėdamos kokio nors jūsų darbo. Bet kiekvienas žmogus kur nors dirba arba jis yra verslininkas, tai iš tikrųjų čia jokio skaidrumo rinkimams nepridės. Aš iš viso esu visiškai prieš, kad išvis aukos būtų galimos tiek iš juridinių, tiek iš fizinių asmenų.
Klausimas. Kaip jūs, kaip tos kažkada buvusios gražios jaunimo iniciatyvos toks atstovas, manote, kaip skaidrumui?.. Man atrodo, kad čia iš tikrųjų ne jums tą pasiūlymą net reikėjo ir teikti.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Žiūrėkite, mano buvusi ir dabartinė veikla yra labai aiškiai atsietos. Aš po visuomenininko darbo išėjau iš visų nevyriausybinių organizacijų. Išties daugelyje projektų dalyvavau, tiktai po tam tikro laiko įstojau į Tėvynės sąjungos partiją ir pradėjau dalyvauti politikoje. Tie dalykai nesusiję.
Dabar dėl skaidrumo. Aš manau, kad tai išties yra pats geriausias finansavimo būdas, geriausias metodas demokratijai, nes kas gali būti geriau negu kandidatą remiančių tūkstantis žmonių, kurių kiekvienas paaukoja po 10 ar 20 eurų? Išties turbūt nėra geresnio, skaidresnio ir demokratiškesnio būdo, kaip finansuoti rinkimus. Paimkime, jeigu yra tūkstančio žmonių interesai, greičiausiai yra labai skirtingi interesai, juos kartu sudėję jūs negausite kokio nors tik vieno sistemiško intereso, kuris darytų įtaką kandidatui, kaip tik tas interesas išsiskaidytų.
Jūs teisingai paminėjote, kad yra kitų finansavimo šaltinių, t. y. ir valstybės dotacija, ir galima paskola iš banko. Tiktai jokiu būdu, kaip jūs sakėte, ne beprocentė, aš apie tokias nesu girdėjęs. Tačiau, lyginant skirtingus finansavimo šaltinius, man rodos, kad jeigu kandidatas, ypač jeigu atsiradęs naujas, nepriklausomas kandidatas, kuris neturi jokio valstybinio finansavimo, negali pasiimti jokios paskolos, tai jeigu jį remiantys piliečiai susimeta po nedidelę pinigų sumą ir tokiu būdu finansuoja jo rinkimų kampaniją, turbūt yra žaviausia, kas finansuojant rinkimus gali nutikti.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Pinigų telkimas iš tikrųjų nėra nieko bloga, tai parodo galbūt vienų žmonių kitiems paramą, nes žmonės ne visi vienodai supranta, kad politikas yra perkamas. Paprasčiausiai, norėdamas palaikyti savo idėjinę politinę kryptį, tu turi kaip nors remti. Iš tikrųjų čia nėra nieko bloga.
Norėčiau paklausti. Ar reikėtų su pinigine išraiška sieti, ar galbūt su pastoviuoju dydžiu, nes po kiek laiko dėl infliacijos tos sumos pasidaro mažos? Iš tikrųjų siejant su kokiu nors vidutinių pajamų dydžiu arba su kokia nors suma, nereikėtų taip dažnai keisti įstatymų. Ačiū.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Išties dėl paties dydžio pastaba yra labai teisinga. Aš manau, kad mes svarstymo metu ir galėtume būtent tai apsvarstyti. Tiesiog šiuo metu, žiūrėdamas į kitų valstybių praktikas, mačiau fiksuotas sumas, bet tai nereiškia, kad mes negalime padaryti geriau. Išties dėkui. Labai gera mintis.
PIRMININKĖ. Dėkui, jūs atsakėte į visus klausimus.
Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Prieš nėra. Už – R. Martinėlis. Viskas, kolega, galite…
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau pakviesti visus pritarti įstatymo projektui, nes iš tikrųjų rinkimų kampanijoje dalyvauja ne tiktai partijos, bet ir save išsikėlę kandidatai, nepartiniai kandidatai, kuriems tikrai reikia lėšų rinktis ir iš gyventojų. Ta nedeklaruotina 50 eurų suma, manau, yra visai priimtina. Norėčiau pritarti, nes tikrai bus daugiau skaidrumo. Siūlau visiems pritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas po pateikimo pritariate Politinių kampanijų finansavimo ir finansavimo kontrolės įstatymo 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 71, prieš – 7, susilaikė 9. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, numatoma svarstyti rudens sesijoje.
Gerbiami kolegos, labai didelis triukšmas salėje. Jeigu galima, tyliau.
17.29 val.
Terminų banko įstatymo Nr. IX-1950 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-839(2) (svarstymas)
Rezervinis 1 klausimas – Terminų banko įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu į tribūną E. Jovaišą, Švietimo ir mokslo komiteto išvada.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, komitetas svarstė. Pritarimo rezultatai yra štai tokie: pritarti bendru sutarimu. Tačiau mes turime tris Europos teisės departamento pastabas. Departamentas neturi pastabų, pritarėme. Turime Seimo kanceliarijos, turime redakcinio pobūdžio, taip pat pritarėme. Turime Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vieną prašymą, sakykim, pasiūlyti Lietuvos Respublikos Vyriausybei biudžete numatyti reikalingas lėšas, kad būtų galima pertvarkyti šitą Terminų banką. Štai tokie reikalai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje nori dalyvauti J. Sabatauskas. Gal nebenorite?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, atkreipkite dėmesį, kad mes svarstome įstatymą, kuris apibrėžia arba nustato teisinį reguliavimą dėl teisinės Terminų banko veiklos. Kitaip sakant, tie terminai, apibrėžimai, definicijos, kurie vartojami įstatymuose, nutarimuose, Vyriausybės nutarimuose, Prezidento dekretuose ir t. t., kituose poįstatyminiuose teisės aktuose – jie visi sugula ir saugomi Terminų banke. Netgi būna išvados, mes kartais svarstydami įstatymo projektą klausiame Terminų banko, o kaip su šituo terminu būtų, o kaip ta sąvoka būtų apibrėžiama, ar yra panašiai ir panašiai, ir panašiai.
Ką mes darome su šituo projektu? Mes pavedame, nors dabar tuo užsiima Seimo kanceliarija, nes taip buvo pasirinkta todėl, kad istoriškai Seimo kanceliarijoje buvo ir visa įstatymų duomenų bazė kuriama nuo pat 1990 metų. Taip susiklostė istoriškai, kad tai buvo daroma Seime ir tam buvo ir ne tik lėšos, tam buvo specialistų, tai yra ne tik keičiama įstatyminė bazė, bet ir specialistų resursai. Mes turime ištisą Informacinių technologijų departamentą, kur dirba ir šiuo klausimu taip pat. Vadinasi, mes perduodame Lietuvių kalbos komisijai, kuri tokių funkcijų nieko panašaus iki šiol neturėjo. Vadinasi, mes turėsime jiems ne tik pavesti, mes turėsime… Yra papildomas pasiūlymas, atsižvelgiant prašyti Vyriausybės, siūlyti Vyriausybei numatyti papildomų lėšų toms banko valdymo ir tvarkymo funkcijoms įgyvendinti. Institucija, kurios paskirtis yra visai kita, kuri turi žiūrėti lietuvių kalbos grynumo, švarumo, pagaliau pokyčius, nustatant, pateikiant mokslininkų nuomonę. Komisija yra kolegialus organas, joje yra realiai mokslininkai. Tik komisijos pirmininkas ir pavaduotojai yra įdarbinami pagal sutartį, tai yra jie dirba, atsiprašau, kaip Seimo paskirti asmenys. Jie dirba ištisai, o visi kiti tik susirenka į posėdžius. Vadinasi, prie komisijos turi būti sukurtas informacinių technologijų aparatas, ištisas biuras ar daugiau, bet tai visai ne jų funkcija.
Tai ką mes darome, kolegos? Aš manau, kad mes tikrai einame ne tuo keliu. Jeigu mes pavestume tai prie Vyriausybės kuriai nors įtaigai, tai būtų visai kas kita. Aš manau, šitas kelias tikrai yra akligatvis, nes mes numetame. Dabar nuo kada numatomas įsigaliojimas? Įsigaliojimas numatomas 2018 m. sausio 1 d. Jūs tikite, kad įmanoma įsteigti visiškai naują aparatą, naują struktūrą, surinkti naujus specialistus, kurie dirbs tą darbą, kurie sugebės dirbti tą darbą? Lietuvių kalbos komisijos nariai šitoje srityje… tikrai ne jų funkcija. Todėl aš manau, kad tikrai šito įstatymo tokia išraiška priimti negalima. Būtent tikrai ne tai struktūrai pavesti Terminų banko veiklą tiek prižiūrėti, tiek saugoti tuos duomenis. Aš manau, kad mes tikrai neturėtume toliau svarstyti tokios redakcijos įstatymo projekto. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jokių siūlymų nėra. Dabar po pateikimo vienas – už, vienas – prieš. Atsiprašau, po svarstymo. E. Jovaiša – už.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, tai, ką mes išgirdome čia, nėra visai taip jau tiesmukiškai, kaip mums nupasakota. Valstybinė lietuvių kalbos komisija – tai institucija, kuri tas definicijas, tuos terminus ir visokius kitokius daro, normina. Ten yra, aš jums pasakysiu, nereikia klaidinti, ten yra pakankamas informacinių technologijų specialistų aparatas, kuris gali laisviausiai prižiūrėti tą terminų bankelį, kuris nėra, toli gražu jis nėra Eifelio bokštas, kad jam reikėtų paslėpti dar didesnio Eifelio bokšto. Taigi tie pinigai, kuriuos Vyriausybė duotų, būtų pakankami tam pačiam aparatui šituos dalykus sutvarkyti. Apie tai mes kalbėjome su Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nariais. Jie gali tai padaryti, štai tą ir norėjau pasakyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 59, prieš – 4, susilaikė 24. Po svarstymo įstatymo projektui pritarta.
17.38 val.
Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo Nr. IX-985 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-843(2) (svarstymas)
Rezervinis 2 klausimas – Vyriausiosios rinkimų komisijos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Kviečiu į tribūną P. Urbšį, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jūs dar nepalikite tribūnos, nes yra… Atsiprašau, paskui reikės grįžti, nes yra Seimo nario A. Kubiliaus registruoti siūlymai. O dabar dar diskusija. Kol kas laikinai grįžkite į savo darbo vietą, po to pakviesiu. Diskusijoje dalyvauja du Seimo nariai. Pirmasis – T. Langaitis. Nediskutuojate? J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai teikiamas keistas projektas ir, manau, teikiamas visiškai netinkamu laiku. Štai praėjusią savaitę paskyrėme beveik visus Vyriausiosios rinkimų komisijos narius. Nepaskyrėme vieno, kuris negavo mūsų palaikymo slaptame balsavime. Tai čia suprantamas rezultatas. Ir nepaskyrėme dar vieno, kurį siūlė opozicinė partija, manau, dėl nepakankamai teisiškai pagrįstų motyvų. Štai dabar šitoje situacijoje, kai tai opozicinei partijai reikia pateikti dar vieną komisijos narį, atsiranda iniciatyva keisti įstatymą ir padidinti reikalavimus. Kai štai beveik visa Vyriausioji rinkimų komisija paskirta su vienais reikalavimais, dabar tas vienas, galima sakyti, likę du nariai su papildomais reikalavimais. Manyčiau, tai teisiškai labai ydingas dalykas ir plika akimi matomas tos iniciatyvos nutaikymas į vieną jau siūlytą mūsų atstovą, būtent Druskininkų savivaldybės tarybos narį V. Semešką, įrašant dabar tikslų reikalavimą, kad savivaldybės tarybos narys negali būti Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu.
Šis perteklinis reikalavimas, manau, neturi jokio loginio pagrindimo, nes savivaldybės tarybos narys, kai jis jau išrinktas, nebeturi iš esmės jokių santykių su rinkimų komisijomis. Jis turi tą santykį vieninteliu atveju, jeigu atsisako tarybos nario mandato. Taip, tada pateikia Vyriausiajai rinkimų komisijai ir tą mandatą panaikina. Bet ar čia kokia nors problema jam pačiam būnant Vyriausiosios rinkimų komisijos nariu nusišalinti, kai tas klausimas svarstomas? O rinkimai baigiasi, jis eina tarybos nario pareigas. Tikrai nėra jokio jo santykio su rinkimais. Be abejo, jeigu jis bus vėl kandidatu į savivaldybės tarybą ar į Seimą, ar kituose rinkimuose, taip, įstatyme yra tie draudimai, jie šiandien yra, nieko čia nereikia pildyti.
Aš kviečiu nedaryti tokio veiksmo, kurį kolega P. Urbšys čia pasiūlė, ir nepritarti papildomų reikalavimų siūlymui prasidėjus ir beveik pasibaigus Vyriausiosios rinkimų komisijos formavimui. Kaip minėjau, tie siūlymai tikrai nėra reikalingi. Aišku, tas pirmasis patikslinimas dėl patirties rinkimų komisijose jau išrašant konkrečiai, kokiuose rinkimuose, kad būtent rinkimų komisijose ta patirtis reikalinga, tai savotiškai yra pripažinimas, kad nebuvo teisiškai pagrįsti tie motyvai, kuriais būtent remiantis buvo nepriimama V. Semeškos kandidatūra, nes būtent tuomet ir sakėme, kad nėra aišku, apie kokią čia patirtį kalbama, ir negalima, remiantis interpretacija, tą kandidatūrą atmesti. Dabar pripažįstant to teisinio neaiškumo egzistavimą štai ir teikiama ta pataisa.
Manau, kad nėra būtinas ir tas reikalavimas, kad kandidatas turėtų darbo kitose rinkimų komisijose patirtį. Nes ką reiškia ta patirtis? Ji gali būti įvairi. Jeigu žmogus absoliučiai pasyviai pabuvo kokios nors komisijos nariu, ką tai duoda? O gal ta patirtis apskritai yra pasižyminti kokiais nors neigiamais momentais? Ir kuo blogesnė patirtis, jeigu, sakykime, kandidatas buvo kandidatu į Seimą ar į kitas politines pareigybes ir pažino tą rinkimų procesą iš tų pozicijų? Tai taip pat vertinga patirtis. Čia, manau, galima diskutuoti apie tuos dalykus, kai kalbėsime apie naują Vyriausiosios rinkimų komisijos formavimo etapą, bet dabar, kaip minėjau, prasidėjus ir beveik pasibaigus procesui, aš siūlau šio projekto nepalaikyti ir balsuoti prieš jį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu P. Urbšį į tribūną. Yra Seimo nario A. Kubiliaus – papildyti įstatymo 1 straipsnį 2 dalimi. Gal tada pasakykite, kodėl komitetas nepritarė.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamasis Seimo narys A. Kubilius siūlo išbraukti „darbo rinkimų komisijose patirtį“ ir pakeisti „darbo rinkimuose patirties“. Kai mes diskutavome tuo metu dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties, buvo įrodinėjama, kad darbas rinkimuose yra susijęs su dalyvavimu rinkimuose, nors įstatyme buvo aiškiai apibrėžta sąvoka, kad dalyvavimas rinkimų komisijose. Buvo bandyta įrodyti, kad čia reikėtų plačiau suprasti, kad gali ir net partinėje komisijoje turėti tą patirtį.
Todėl komitetas atmeta šį siūlymą ir siūlo nepritarti, nes dabar galiojanti nuostata yra apibrėžiama „darbo rinkimų komisijose“, ir dar siūloma aiškiau asmeniškai A. Kubiliui, R. Juknevičienei ir gerbiamam G. Landsbergiui apibrėžti, ką tai reiškia, kokiuose rinkimuose – tai būtent Seimo, Respublikos Prezidento, savivaldybių tarybų rinkimuose ir rinkimuose į Europos Parlamentą ir referendumo patirties. Todėl mes, kaip komitetas, negalime pritarti siūlomam A. Kubiliaus variantui.
PIRMININKĖ. G. Landsbergis, palaikantis A. Kubiliaus pataisą.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Tiesą sakant, J. Razma labai teisingai išdėstė, kad visos diskusijos, visi debatai, net ir Povilo pasisakymas dabar iš tribūnos, akivaizdžiai parodo, kad visas dokumentas yra taisomas dėl vieno asmens. Dėl to, kad mes kėlėme klausimus, dėl to reikia taisyti įstatymą. Dėl to, kad to žmogaus buvo, kažkam lyg ir susidarė įspūdis, kad nepakankama patirtis, dėl to reikia taisyti įstatymą. Ačiū Dievui, kad bent jau pripažinome.
Mes manome, kad įstatymai turi būti priimami ir taisomi ne dėl vieno asmens. Tai yra universali nuostata. Todėl mes tiesiog siūlome, ir A. Kubilius registravo tą pataisą, atsisakyti perteklinių reguliavimų ir tokiu būdu skirtingus žmones galės teikti visos frakcijos. Aš manau, kad tai yra kur kas demokratiškesnė nuostata.
Dabar dar vienas keistas dalykas, kad šalia kolegos iš Valstiečių frakcijos vienu ar kitu atveju prieidami vis prašosi balsų. Panašu, kad socdemai nepalaiko ir nesutinka balsuoti ir tas toks nuolatinis procesas yra. Mes suprantame, kad tai yra galbūt kvietimas, nežinau, jungtis į kokią koaliciją, tačiau šalia to teikti įstatymus, kurie yra dėl vieno asmens, konkrečiai iš Tėvynės sąjungos, manau, nėra teisinga nuostata. Aš kviesčiau vis dėlto palaikyti A. Kubiliaus grįžimą atgal prie pradinio taško. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame. Kas palaikote A. Kubiliaus pataisą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 31, prieš – 28, susilaikė 22. Pataisai nepritarta.
Dar yra viena A. Kubiliaus pataisa pakeisti 7 straipsnio 10 dalį. Gerbiamasis komiteto pirmininke, gal jūs ir pakomentuokite.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamasis Seimo narys A. Kubilius siūlo išbraukti iš įstatymo projekto žodžius „savivaldos tarybos nario statuso“, nes buvo kilusi diskusija, ar Vyriausioji rinkimų komisija gali būti sudaryta iš atstovų, kurie yra savivaldos tarybos nariai, kaip buvo bandyta interpretuoti, kad čia yra derinama dėl vieno asmens, nors akivaizdu, kad žinodami, kad yra tokia iniciatyva, vis dėlto patys konservatoriai labai nuosekliai darė viską, kad eliminuotų tą savo aktyviausią tarybos narį iš Druskininkų savivaldybės.
Mes manome, jeigu mes kalbame apie tam tikrą susidvejinimą, kai yra Vyriausiosios rinkimų komisijos narys ir savivaldos tarybos narys iš tikrųjų jis išlieka. Yra netiesa, kad Vyriausioji rinkimų komisija jau nebeprisiliečia prie savivaldos tarybos nario įgaliojimų. Jeigu savivaldos tarybos narys pakeičia savo gyvenamąją vietą, ne kas kitas, bet Vyriausioji rinkimų komisija sprendžia dėl mandato atėmimo.
Manau, kad mes, kaip komitetas, negalime pritarti šitai nuostatai išbraukti Vyriausiosios rinkimų komisijos sudėties aiškesnį apibrėžimą, kad savivaldos tarybos nariai negali būti tos komisijos nariais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Landsbergis, palaikantis A. Kubiliaus pataisą.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Dėkui. Gerbiamasis Povilai, galėtumėte bent jau apsimesti, kad čia yra ne vienam asmeniui skirta pataisa, ir bent jau įsukti į saldainio popierėlį, į vatą arba bandyti pristatyti, kad jūsų kolegos ne visi gi pritaria, kad su konservatoriais reikia kiekvieną kovą kovoti. Galbūt yra žmonių, manančių, kad reikia bendradarbiauti ar ieškoti bendrų taškų, bet ne, jūs tiesiai į kaktą kalate saviškiams, va, balsuokite, šituo įstatymu balsuosite prieš konservatorius. Na, tai galbūt yra vienas iš variantų.
Dabar grįžkime prie jūsų pataisos. Kai čia sėdėjo Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, būsimieji tada dar Vyriausiosios rinkimų komisijos nariai, aš priėjęs prie jų paklausiau: gerbiamieji, kilstelkite rankas, kiek iš jūsų šiandien yra savivaldybių tarybų nariai? Pakėlė vienas V. Semeška. Absoliučiai akivaizdu, kad šita jūsų numanoma problema yra skirta tiesiogiai vienam žmogui.
Dabar aš pakartosiu. Žinau, kas jums nepatinka, kas nepatiko ir R. Karbauskiui praeitą kartą, kas nepatiko kitiems jūsų frakcijos kolegoms. Mano supratimu, kova su V. Semeška yra ne kas kita, kaip Druskininkų caro zadanijų vykdymas. Dabar, gerbiamas Povilai, jūs prisiimate sau šią kovą, nežinia, kodėl kovodamas už Druskininkų merą, kuris žinomas, yra įsivėlęs į neskaidrias schemas, ir R. Karbauskis taip pat, kuris irgi tuomet pasisakė už šitas pataisas prieš V. Semešką. Akivaizdu, kad čia yra ta pati gija vyniojama nuo praeito posėdžio, nuo VRK. Deja, nebuvo išmokta pamoka, jūs neatsitraukiate savo pasakymais nuo to, kad jūs kovojate prieš konservatorius ir prieš Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus, ir jūs neatsitraukiate dėl to, kad jūs kovojate prieš V. Semešką asmeniškai. Labai dėl to apgailestauju.
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate A. Kubiliaus pataisai, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 32, prieš – 36, susilaikė 18. Pataisai nepritarta. Ačiū pranešėjai.
Dabar po svarstymo dėl viso projekto vienas – už, vienas – prieš. J. Jarutis – už.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų kažkas čia minėjo, kad šie sprendimai, kuriuos mes priimame, ypač dėl Vyriausiosios rinkimų komisijos, turi būti pamatuoti, pagrįsti. Kolegos iš opozicijos apeliuoja, kad tas įstatymas taikomas vienam asmeniui. Aš manau, yra skirtumas tarp dalyvavimo kokių nors baidarininkų būrelio prezidento rinkimuose ir rinkimuose, apskritai Lietuvos rinkimuose. Šitie dalykai, išvardinti dabar teikiamame įstatyme, manau, aiškiai pasakys, kas, kaip ir kada gali užimti tas pareigas. Aš turbūt aštuoni mėnesiai esu Seime ir iki šios dienos stebiuosi, kad visi eidami į rinkimus mes lyg ir įsipareigojame daryti viską teisingai, pagal sąžinę, pagal įsitikinimus, laikytis įstatymo. Iš vienos pusės, aš žaviuosi Tėvynės sąjungos tuo užsidegimu ginti savo partietį, savo žmogų. Jūs kaip tik galvojate, kad įstatymas turi būti pritaikytas prie vieno žmogaus. Tam pasitelkiama netgi nenorminė leksika ir praeitą savaitę, ir šiandien aš girdėjau. Apie tai turbūt galėtų pagalvoti ir kalbos inspektoriai. Kur ne kur, bet Seime mes turėtume kalbėti kiek įmanoma lietuviškiau. Tiesiog palaikau komiteto sprendimą ir kviečiu balsuoti už tai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Ne, mano pavardė buvo paminėta. Tiesiog noriu pasakyti kolegai Gabrieliui, kad, skirtingai nuo jūsų, aš saugumo pažymą turiu. Kada jūs kelerius metus melavote, kad aš turiu kokių nors tariamų ryšių su Rusijos saugumo tarnybomis, tai dabar šnekėti apie tai, kad aš turiu kokių nors ryšių su Druskininkų meru, – atleiskite, kolega, gerbkite save. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Labai ačiū. Iš tikrųjų aš nežinau, ar aš suklydau, bet man atrodo, kad Ramūnas palaikė A. Kubiliaus šią pataisą. Iš tikrųjų, jeigu tai tiesa, aš norėčiau padėkoti pirmiausia.
O dėl melavimo, matote, melavimą teismas išsiaiškina dažniausiai. Kol jo nebuvo, tai mes nieko ir nežinome. Tas klausimas kol kas lieka ore neatsakytas.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėl įstatymo projekto T. Langaitis – prieš.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, akivaizdžiai matome, kad įstatymo projektas yra pritaikytas vienam asmeniui. Tai kviečiu tiesiog pasižiūrėti į veidrodį ir pagalvoti, kaip būtų, jeigu jūs šiandien būtumėte V. Semeškos vietoje. Žmogus išties nuoširdžiai stengiasi ir kovoja su tomis neteisybėmis, kurios yra Druskininkuose ir kitur Lietuvoje. Jeigu jam, žmogui, kuris siekia sąmoningai šitos karjeros, norinčiam dirbti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, dabar tokiu įstatymo projektu yra užkertamas kelias dėl to, kad yra norima užkirsti kelią dėl vienų ar kitų priežasčių, tai kviečiu pagalvoti, pabandyti įsivaizduoti žiūrint į veidrodį, kaip jaustumėtės jūs jo vietoje. Žmogus, kuris išties niekam čia blogo nepadarė ir tikrai jokiems sąžiningiems žmonėms nekenkė, ir tikrai nori sąžiningai dirbti Vyriausiojoje rinkimų komisijoje, ir tikrai turi gebėjimų ir patirtį gerai atlikti šį darbą. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, atsiprašau. Dėl V. Semeškos. Gatvėje sutikęs turbūt nepažinčiau ir per daug aistrų dėl vieno žmogaus, nors aš sutinku, kad dėl jo turbūt daromos pataisos. Kolegos, aš kviečiu nebalsuoti dėl to, kad mes darome bjaurų precedentą – vienos institucijos formavimo metu mes keičiame įstatymo normas. Aš dar kartą atkreipiu dėmesį į šitą kazusą. Tai būtų tas pats, kas po pirmo Seimo rinkimų turo pakeisti Seimo rinkimų įstatymą ir antrą turą vykdyti pagal kitą Seimo rinkimų įstatymą. Ar jūs suprantate, ką mes darome teisės požiūriu? Man V. Semeška nerūpi, man rūpi absurdas, teisinis absurdas, kurį mes čia bandome daryti. Aš siūlau nebalsuoti, nespausti mygtukų, nedalyvauti balsavime. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, bet procedūrą mes turime atlikti. Po svarstymo balsuojame. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 57 Seimo nariai: už – 48, prieš – 2, susilaikė 7. Po svarstymo pritarta.
17.58 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4538(2), Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo Nr. IX-986 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4539(2) (svarstymas)
Rezerviniai 3a ir 3b klausimai – Energetikos įstatymo 21, 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto svarstymas ir Naftos produktų ir naftos valstybės atsargų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto svarstymas. Ekonomikos komiteto vardu – V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas svarstė ir dėl abiejų įstatymų išvada skamba vienodai: pritarti Ekonomikos komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nėra norinčių dalyvauti diskusijoje. Jokių pataisų nėra. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti minėtiems projektams, t. y. Nr. XIIP-4538 (2) ir Nr. XIIIP-4539(2)?
17.59 val.
Buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 2 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-516(2) (pateikimas)
Ir paskutinis 4 rezervinis klausimas – Buhalterinės apskaitos įstatymo 2 ir 101 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pateikimas. A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu kolegoms priminti, kad šitą projektą jau su kolega Juozu bandėme pateikti, jūs mus pasiuntėte patobulinti projektą. Noriu priminti istoriją, dėl ko šis projektas atsirado.
2011 metais buvo sudaryta darbo grupė dėl įstatymo keitimo ir darbo grupės rezultatas buvo įstatymo projektas, kurį 2012 m. balandžio 24 d. priėmė. Įstatymo nuostatos dėl buhalterių egzaminavimo turėjo įsigalioti 2016 m. sausio 1 d. Tačiau artėjant nustatytam terminui nebuvo parengta egzaminų laikymo ir įskaitymo tvarka. Buhalterių bendruomenė, atsižvelgdama į tai, į susiklosčiusią situaciją ir artėjančius terminus, parašė peticiją. Reaguojant į tą peticiją, buhalterių bendruomenės reikalavimus, visuotinis buhalterių egzaminavimas buvo išbrauktas iš įstatymo nuostatų.
Kai buvo vykdomi pakeitimai, aiškinamajame rašte taip pat buvo akcentuojamos buhalterių bendruomenę vienijančios profesinės asociacijos ir jų veiklos svarba keliant buhalterių profesinę kompetenciją. Taip pat pabrėžta būtinybė Lietuvai perimti Europos Sąjungos nusistovėjusią patirtį, kai įstatymu įtvirtinama savanoriška buhalterių atestacija ir egzaminavimas, kurį organizuoja tam tikros valstybės buhalterių profesinės organizacijos.
Taisant prieš 2016 metų įsigaliojimą dėl privalomo egzaminavimo, buvo padaryti pakeitimai ir minėtos nuostatos yra visiškai naujos Lietuvos teisinėje sistemoje. Iki tol nežinomas buhalterio profesionalo institutas įtrauktas į įstatymą šių nuostatų nederinant su didžiausiomis buhalterius vienijančiomis profesinėmis asociacijomis, nors pagal Teisėkūros įstatymo nuostatas tai privalėjo būti atlikta. Kaip pagrindinė organizacija buvo paskirta Tarptautinė buhalterių federacija, kuri realiai net nevienija buhalterių. Ji daugiau vienija audito profesijos atstovus. Taip pat pagal Tarptautinės buhalterių federacijos nuostatas, pagal tarptautinius apskaitos principus Lietuvoje mūsų įmonės veda tik 0,01 % buhalterinę apskaitą. Pagal dabar galiojantį įstatymą buhalteriu profesionalu gali tapti Lietuvos auditorius, Europos Sąjungos valstybės narės auditorius, taip pat buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios Tarptautinei buhalterių federacijai, narys, kurių Lietuvoje nėra.
Šiuo įstatymo projektu siūlome pakeisti tvarką, kad būtų nustatyti reikalavimai buhalteriams ir įtvirtinta, jog Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija (šiuo metu tai yra patvirtinta Audito apskaitos ir nemokumo valdymo tarnyba prie Finansų ministerijos) tvirtintų buhalterio profesionalo egzaminų organizavimo tvarką, šių egzaminų programą, parengtų buhalterių kvalifikacijos kėlimo tvarką ir tvarkytų buhalterių sąrašą.
PIRMININKĖ. Nori klausti trys Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tiesų kiekvienas laiptelis, kai sunku patekti į vieną ar kitą poziciją, pavyzdžiui, vidaus auditoriaus arba dabar buhalterio, šiek tiek brangina tam tikras paslaugas. Ar nemanote, kad iš tikrųjų galbūt buhalteriams nereikalingas būtų tas egzaminavimas, nes auditoriai, suprantama, atsakingi už tam tikras išvadas ir netgi gali padaryti tam tikrų finansinių problemų, o buhalteriai yra kaip profesija. Nemanau, kad jie tam tikroje rinkoje nedalyvauja, nekonkuruoja. Apie gerus buhalterius be jokių egzaminavimų žmonės žino, pasirenka, kviečia į įmones ir moka didelius atlyginimus. Ar reikia tokio?..
A. PALIONIS (LSDPF). Supratau jūsų klausimą. Iš esmės nelabai norėčiau pritarti jums, kad tik auditoriai gali atnešti nuostolių. Buhalteris kur kas greičiau ir didesnių nuostolių gali atnešti. Kaip darbdavys, ieškantis buhalterio, jūs vien tiktai per pokalbį jo negalėtumėte įvertinti, kiek jis yra geras. Jei būtų savanoriškas egzaminavimas ir kad buhalteriai turėtų šitą profesionalo statusą, turėtų laikyti egzaminus, o jūs, kaip darbdavys, galėtumėte įvertinti, kad jis turi tai. Jums būtų kaip papildoma garantija.
PIRMININKĖ. Klausia J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, sakykite, ar nepažeminsime mes tų buhalterių, kurie netaps profesionalais? Kaip tada juos vadinti – nei mėgėjais, o tokių daugiausia bus regionuose, jiems sunku apsiginti tą buhalterio profesionalo vardą. Apskritai skirstyti tokias specialybes į profesionalo ar ne profesionalo, man atrodo, truputį galbūt ir neetiška. Kaip sakė, ar nepabrangs tų buhalterių profesionalų paslaugos ir t. t.?
Be to, tas papildomas biurokratizmas ir panašiai, kai mes visi siekiame, kad kuo mažiau jo būtų, ir tie egzaminai, ir komisijos, ir t. t., ar nėra perteklinis ir kiek dar tų specialybių, profesijų mes skirstysime į profesionalus ir ne profesionalus? Ačiū.
A. PALIONIS (LSDPF). Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad tai nėra privaloma, kas buvo numatyta 2012 metų įstatymo projekte. Aš sutikčiau, jeigu būtų šitos profesijos žmonių privalomas egzaminavimas, tai mes skirstytume į geruosius ir bloguosius. Tai yra paties žmogaus apsisprendimas ir savanoriškas apsisprendimas, ar jis nori turėti tokią kvalifikaciją, ar nenori.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Atsakėte į visus klausimus.
Dabar po pateikimo J. Varžgalys – už.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Pagal dabartinę Buhalterinės apskaitos įstatymo redakciją buhalteriu profesionalu laikomas tas asmuo, kuris yra Europos Sąjungos buhalterius vienijančios profesinės organizacijos, priklausančios Tarptautinei buhalterių federacijai, narys. Šiuo įstatymo projektu siekiama pakeisti padėtį ir nustatyti aiškius nacionalinius reikalavimus dėl buhalterio profesionalo vardo gavimo. Lietuvos teisės aktų žinios yra labiau reikalingos Lietuvos verslui nei Anglijos teisės aktų žinios, kurios būtinos siekiant išlaikyti egzaminus tarptautinėje asociacijoje. Siūloma panaikinti profesionalumo nustatymą pagal TBV ir palikti Lietuvos asociacijai ir jos rengiamus egzaminus kaip pagalbą verslui atsirenkant buhalterius. Lietuvos buhalterių asociacijos savo lėšomis pačios prižiūrės savo narių teikiamą paslaugų kokybę. Aš siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. E. Gentvilas – prieš.
E. GENTVILAS (LSF). Man atrodo, kad mes čia darome tam tikrą precedentą. Privačioje rinkoje dirbančius asmenis yra siūloma egzaminuoti. Kol kas sako – neprivalomai. Tuoj liepsime privalomai. Man atrodo, darbdavys įvertina savo darbuotojo kvalifikaciją. Esant reikalui, darbdavys siunčia jį į tobulinimosi kursus, į įvairias paskaitas buhalteriai važiuoja, gali pasitobulinti. Pats asmuo, dirbantis buhalterinį darbą, jeigu mato, kad jam nepakanka kvalifikacijos, gali užsirašyti į tuos kursus.
Dabar valstybė nutarė kištis į šitą procesą, t. y. į asmens profesinės kvalifikacijos kėlimą arba patikrinimą. Mes nepainiokime su kokiais nors mokytojais. Mokinių ugdymą, mokymą, švietimą mes finansuojame iš valstybės biudžeto, todėl ten mes galime kelti reikalavimus. O buhalterių darbas nėra finansuojamas iš valstybės biudžeto, bent jau didžioji buhalterių darbo dalis. Todėl valstybė neturėtų kištis į tų žmonių egzaminavimą, žinių patikrinimą, kvalifikacijos nustatymą ir panašius dalykus. Tai yra paties specialisto – buhalterio reikalas didinti savo kvalifikaciją ir jo darbdavio reikalas. Tai yra susitarimas tarp darbdavio ir darbuotojo. Ar jūs norite, kad visur dalyvautų geroji tetulė valdžia? Aš, kaip liberalas, nenoriu, kad valdžia kištųsi į darbuotojo ir darbdavio tarpusavio santykius nustatant, įvertinant to darbuotojo kvalifikaciją. Tai elementarus dalykas, kaip dukart du, bet ne, socialistiniai metodai galioja. Dvarponis nori viską reguliuoti, visiems nurodyti. Viską valdžia patikrins ir viskuo pasirūpins. Ar suprantate, ką darote?
PIRMININKĖ. Balsuojame. Kas pritariate projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 47, prieš – 7, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta.
Pagrindinis komitetas – Audito komitetas. Ar čia nereikėtų papildomo Biudžeto ir finansų komiteto? (Balsai salėje) Nereikia. Yra pagrindinis Audito komitetas. Dėkoju. Numatomas svarstymas rudens sesijoje.
Replika po balsavimo – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Šitas balsavimas ir diskusijos dėl įstatymo projekto akivaizdžiai parodo, į kokią pelkę mus paklaidino viena buvusi Seimo narė, norėjusi įvesti privalomą buhalterio egzaminavimą, kuris vėliau mutavo į tokį nesusipratimą, kuris galioja dabar. Tai, ką pasiūlė gerbiamas Andrius, irgi, kas kontroliuos egzaminuotojus, klausimas lieka atviras. Bet aš norėjau paprašyti, kad taip pat kreiptumės į Vyriausybę išvados, nes reikėtų, kad ir Vyriausybė įvertintų šitą nuostatą, ir tada komitetas galėtų svarstyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Tai kreipiamės į Vyriausybę prašydami išvados. (Balsai salėje) Pritarta. Dėkui. Aš noriu paklausti P. Urbšio. Jūs buvote iš pradžių užsirašęs skaityti pareiškimą, o dabar jau nebematau. Nebereikia. Gerai.
Gerbiami kolegos, registruojamės.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai.
Taigi 2017 m. birželio 27 d. vakarinis posėdis baigtas. (Gongas) Gero vakaro.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.