PASIŪLYMAS

DĖL Vandens įstatymo Nr. VIII-474 3, 8, 9, 12, 14, 15, 18, 20, 21, 25 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektO Nr. XIVP-1745

2022-06-29

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	Str. d.	p.
1.	3 (9)	(12)	(7N)	Argumentai: Pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją natūrali gamtinė aplinka, gyvūnija ir augalija, atskiri gamtos objektai, taip pat ypač vertingos vietovės yra visuotinę reikšmę turinčios nacionalinės vertybės; jų apsauga bei gamtos išteklių racionalaus naudojimo ir gausinimo užtikrinimas – tai viešasis interesas, kurį garantuoti yra valstybės konstitucinė priedermė. Viena svarbiausių vandens telkinių būklės blogėjimo priežasčių yra hidromorfologiniai pakeitimai, susiję su upių vagų ištiesinimu ir hidrotechninių statinių įrengimu – su hidroelektrinės veikla siejami dažni, staigūs ir dideli vandens lygio svyravimai upės atkarpoje žemiau hidroelektrinės, nepakankamas praleidžiamas debitas, tvenkinio krantų ir upės vagos erozija. Trečiuosiuose Nemuno, Ventos, Lielupės, Dauguvos upių baseinų rajonų valdymo 2022-2027 m. planuose nurodoma ryški upių būklės pablogėjimo tendencija (nuo 49% iki 63% upių neatitinkančių geros būklės kriterijų). Aplinkos apsaugos agentūra identifikavo 57 iš 98 hidroelektrines, kurios daro reikšmingą neigiamą poveikį vandens telkinių būklei ir neleidžia pasiekti geros būklės statuso. Lietuvos energetikos instituto Hidrologijos laboratorijos ir Gamtos tyrimų centro Žuvų ekologijos laboratorijos mokslininkai vykdydami mokslinius tyrimus apie hidroelektrinių daromą poveikį, pateikia skaičiavimus, kad hidroelektrinės įvairiuose šalies vietose nepraleidžia net gamtosauginio debito. Atsižvelgiant į tai, siūloma papildyti įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamą Vandens įstatymo 9 straipsnio 12 dalį nauju 7 punktu: „12. Aplinkos apsaugos agentūra išregistruoja paviršinį vandenį naudojantį asmenį šiais atvejais: 1) paviršinį vandenį naudojančio asmens prašymu; 2) nustačius, kad paviršinį vandenį naudojantis juridinis asmuo likviduotas, paviršinį vandenį naudojantis fizinis asmuo mirė; 3) nustačius, kad duomenys ir (ar) informacija, kuria remiantis buvo registruotas paviršinį vandenį naudojantis asmuo, yra klaidingi, o pagal teisingus duomenis ir (ar) informaciją asmuo negalėtų būti registruotas; 4) nustačius, kad paviršinį vandenį naudojantis asmuo neturi privataus paviršinio vandens telkinio savininko ar išnuomoto vandens telkinio nuomininko sutikimo; 5) per Aplinkos apsaugos agentūros nustatytą laikotarpį nepatikslinami šio straipsnio 10 dalies 2 punkte nurodyti paviršinį vandenį naudojančio asmens netikslūs ar neišsamūs duomenys; 6) nustačius, kad vandens išgauti (paimti) iš paviršinio vandens telkinio negalima, nes nebus užtikrintas vandens telkinio gamtosauginis debitas arba vandens lygio pokyčiai darys neigiamą poveikį vandens telkinio ir su juo susijusių vandens telkinių ar teritorijų hidrologiniam režimui ir (ar) vandens kokybei; 7) per kalendorinius metus nustačius bent tris 15 straipsnio 1 dalyje išdėstytų reikalavimų pažeidimus arba 15 straipsnio 1 dalyje 3,4,5,6 punktuose išdėstytų reikalavimų pažeidimo nepašalinus per 3 mėnesius nuo pažeidimo nustatymo.“
2.	6 (15)	2 (1)	(8N)	Atsižvelgiant į aukščiau nurodytus argumentus, taip pat siūloma papildyti įstatymo projekto 6 straipsniu keičiamą Vandens įstatymo 15 straipsnio 1 dalį nauju 8 punktu: „8) jei prie tvenkinio ar patvenkto ežero įrengta hidroelektrinė, jos savininkas privalo užtikrinti, kad vandens lygiai tvenkinyje ar patvenktame ežere ir jo žemutiniame bjefe kas valandą būtų matuojami ir registruojami automatinėmis vandens lygių matavimo ir registravimo priemonėmis, šiuos duomenis realiu laiku neatlygintinai perduodant aplinkos ministro įgaliotai institucijai, kuri užtikrina duomenų prieinamumą (saugojimą) ne trumpiau kaip vienerius metus.“

Teikia:

Seimo narys Linas Jonauskas