LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PRIVALOMOJO TURTO IR VERSLO VERTINIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2024-01-18 Nr. XIVP-3007(3)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto 1 straipsnio 2 dalyje reikėtų atsisakyti trumpinio „(toliau – vertinimo ataskaita)“, nes analogiškas trumpinys yra įvestas projekto 7 straipsnio 1 dalyje.
2. Projekto 2 straipsnio 2 dalyje siūloma apibrėžti sąvoką „Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmai“, nustatant, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmai yra pagal Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymą įsteigtas viešasis juridinis asmuo, vienijantis atestuotus turto ir verslo vertintojus ir įgyvendinantis jų profesinę savivaldą. Pažymėtina, kad Seime yra įregistruotas Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektas reg. Nr. XIVP-3435 (toliau – projektas Nr. XIVP-3435). Projekto Nr. XIVP-3435 2 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmai (toliau – Rūmai) yra viešasis juridinis asmuo, kuris įgyvendina vertintojų savivaldą. Tuo tarpu teikiamame įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Rūmai įgyvendina vertintojų profesinę savivaldą. Taigi, abiejuose projektuose pateikta nevienoda Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų samprata, todėl jų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
3. Pagal projekto 2 straipsnio 9 dalyje pateiktos sąvokos „turto arba verslo vertintojas“ apibrėžimą vertintoju galėtų būti juridinis asmuo, kuris turi reikiamą kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą turinčių darbuotojų. Tuo tarpu projekto Nr. XIVP-3435 6 straipsnio 11 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad vertintojas juridinis asmuo gauna vertintojo atestacijos pažymėjimą ir įrašomas į vertintojų juridinių asmenų sąrašą, jeigu „jame darbo sutarties pagrindais dirba arba jo dalyviu yra bent vienas atestuotas vertintojas fizinis asmuo arba fizinis asmuo, kurio kvalifikacija yra pripažinta Lietuvos Respublikoje ir išduotas atitinkamas pažymėjimas“. Taigi, pagal teikiamo įstatymo projekto nuostatas vertinimą galėtų atlikti juridiniai asmenys, kurie turi atitinkamą kvalifikaciją turinčių darbuotojų, o pagal projekte Nr. XIVP-3435 siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą vertintoju galėtų būti ir toks juridinis asmuo, kuris turi ne tik reikiamą kvalifikaciją atlikti turto arba verslo vertinimą turinčių darbuotojų, bet ir tokią kvalifikaciją turinčių juridinio asmens dalyvių. Todėl abiejų projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
Be to, atsižvelgiant į tai, kad teikiamu projektu siūloma reglamentuoti tik privalomąjį turto arba verslo vertinimą, bei į tai, kad pagal projekto 2 straipsnio 2 dalies nuostatas vertintojai įgyvendintų savo savivaldą per Rūmus, kurie vienytų atestuotus vertintojus ir kontroliuotų jų veiklą, taip pat į tai, kad pagal projekto Nr. XIVP-3435 nuostatas tokią veiklą galėtų vykdyti tik vertintojai (fiziniai ir juridiniai asmenys), kuriems yra išduotas atestacijos pažymėjimas, manytina, kad projekto 2 straipsnio 9 dalį reikėtų papildyti, nustatant, kad vertintojai šiame įstatyme suprantami tik tokie asmenys, kurie turi ne tik reikiamą kvalifikaciją, bet ir kuriems yra išduotas vertintojo atestacijos pažymėjimas kaip yra siūloma nustatyti projekte Nr. XIVP-3435.
4. Projekto 4 straipsnyje siūloma nustatyti reikalavimus vertintojo nepriklausomumui. Šio straipsnio 1 dalies 1-3 punktuose nustatomas baigtinis sąlygų, kurioms esant vertintojas nelaikomas nepriklausomu, sąrašą. Atkreiptinas dėmesys, kad kartu teikiamo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo Nr. XII-2769 3, 6, 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3012(2) 3 straipsnyje dėstomo Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo 14 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad kredito gavėjo pasirinktas turto arba verslo vertintojas turi būti su kredito išdavimo procesu. Taigi, pastarajame projekte taip pat siūloma nustatyti vieną vertintojo nepriklausomumo sąlygą. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 4 straipsnio 1 dalis neturėtų būti papildyta nauju punktu, nustatant, kad vertintojas nelaikomas nepriklausomu, jeigu jis neatitinka kituose įstatymuose nustatytų sąlygų.
5. Projekto 5 straipsnyje siūloma reglamentuoti turto ir verslo vertintojų kvalifikaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto Nr. XIVP-3435 8 straipsnyje taip pat siūloma reglamentuoti turto ir verslo vertintojų kvalifikaciją, bet kiek kitaip nei teikiamame įstatymo projekte. Manytina, kad vertintojų kvalifikacija turėtų būti reglamentuojama ne dviejuose, bet viename iš įstatymų. Kitu atveju, t. y. jeigu turto ir verslo vertintojų kvalifikaciją būtų nuspręsta reglamentuoti abiejuose įstatymuose, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
6. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte numatyta, kad vertintojo kvalifikacija pagrindžiama Rūmams pateikiant pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad išlaikytas vertintojo kvalifikacijos egzaminas. Pastebėtina, kad pagal projekto 5 straipsnio 2 dalį, vertintojų kvalifikacijos egzaminus organizuoja patys Rūmai. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto 12 straipsnio 4 dalyje nurodyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija nuo šio įstatymo įsigaliojimo dienos perduoda Rūmams vertintojų asistentų, vertintojų, vertintojų ekspertų, išlaikiusių nekilnojamojo turto, kilnojamojo turto ir verslo vertintojo kvalifikacinius egzaminus, sąrašus, turtą ir verslą vertinančių įmonių sąrašus, vertintojo kvalifikacinių egzaminų dokumentaciją. Be to, projekto 12 straipsnio 5 dalies 3 punkte nurodyta, kad įsigaliojus šiam įstatymui fiziniai asmenys, turintys nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertintojo kvalifikaciją ir nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertintojo eksperto kvalifikaciją, įgytą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, laikomi asmenimis, turinčiais vertintojo kvalifikaciją. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertintojams reikėtų papildomai pagrįsti savo kvalifikaciją, jei visa informacija apie ją Rūmams jau bus perduota Vyriausybės įgaliotos institucijos, o projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 punkte siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nereikėtų atsisakyti kaip perteklinio.
7. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkte numatyta, kad vertintojo kvalifikacija pagrindžiama Rūmams pateikiant ne tik pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad išlaikytas vertintojo kvalifikacijos egzaminas, bet ir pažymėjimą, kuriuo patvirtinama, kad per kalendorinius metus išklausytas ne trumpesnis negu 20 valandų kvalifikacijos tobulinimo kursas vertinimo temomis. Projekto 5 straipsnio 1 dalies 2 punkto nuostata diskutuotina. Atkreiptinas dėmesys, kad nėra aiškus projekto 5 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų santykis, t. y. ar ir tais metais, kai vertintojas išlaikė vertintojo kvalifikacijos egzaminą, jis taip pat turi išklausyti ne trumpesnį negu 20 valandų kvalifikacijos tobulinimo kursą vertinimo temomis. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
8. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad vertintojų kvalifikacinį egzaminą organizuoja ir kvalifikacijos tobulinimo priežiūrą atlieka Rūmai ir (arba) jų pasitelkti tretieji asmenys. Atkreiptinas dėmesys, kad projekto Nr. XIVP-3435 10 ir 11 straipsniuose taip pat siūloma reglamentuoti vertintojų kvalifikacinių egzaminų organizavimą, tačiau pagal minėtų straipsnių nuostatas egzaminus organizuotų patys Rūmai, bet ne jų pasitelkti tretieji asmenys. Be to, pagal projekto Nr. XIVP-3435 3 straipsnio 9 punkto nuostatas viena iš Rūmų funkcijų yra organizuoti ir užtikrinti vertintojų kvalifikacijos tobulinimą, bet ne organizuoti vertintojų kvalifikacijos tobulinimo priežiūrą kaip yra siūloma nustatyti teikiamame projekte. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
9. Projekto 5 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Rūmai skelbia vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą. Tuo tarpu pagal projekto Nr. XIVP-3435 3 straipsnio 7 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą Rūmai tvarkytų ir skelbtų ne vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašą, bet atestuotų vertintojų sąrašą, į kurį atskira dalimi būtų įtraukiami užsienio valstybėje įgytą ir pagal šį įstatymą pripažintą kvalifikaciją turintys vertintojai. Taigi, abiejuose projektuose nevienodai įvardinami subjektai, kurių sąrašą skelbtų Rūmai. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
Analogiško turinio pastaba taikytina ir projekto 5 straipsnio 4 ir 5 dalims toje apimtyje, kurioje minimas „vertintojo kvalifikaciją turinčių asmenų sąrašas“.
10. Projekto 5 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad vertintojų kvalifikacinis egzaminas organizuojamas Rūmų nustatyta tvarka. Ši nuostata nedera su projekto Nr. XIVP-3435 10 straipsnio 1 dalimi, kurioje nustatoma, kad vertintojų kvalifikacinių egzaminų organizavimo bei vykdymo taisykles nustato finansų ministras, suderinęs su Rūmais. Taigi, projektuose nurodyti skirtingi subjektai, kurie turėtų nustatyti vertintojų kvalifikacijos egzaminų organizavimo tvarką.
Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
11. Siekiant aiškumo, projekto 7 straipsnio 3 dalyje vietoj formuluotės „kitas įgaliotas atstovas“ siūlytina įrašyti formuluotę „jo įgaliotas atstovas“, kad būtų aišku, kad būtent juridinio asmens vadovo įgaliotas atstovas gali pasirašyti vertinimo ataskaitą.
12. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 2 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija prižiūri kaip Vertintojų rūmai atlieka jiems pavestas funkcijas. Projekto 8 straipsnio 3 dalies 2 punkte numatyta, kad Vyriausybės įgaliota institucija, atlikdama savo funkcijas, turi teisę teikti Rūmams nurodymus dėl netinkamo jiems pavestų funkcijų atlikimo, o šio straipsnio 4 dalyje numatyta, kad tuo atveju, jeigu Rūmai laiku neįvykdo Vyriausybės įgaliotos institucijos pateiktų nurodymų - Vyriausybės įgaliota institucija kreipiasi į Lietuvos Respublikos finansų ministeriją dėl Rūmams pavestų funkcijų atšaukimo inicijavimo. Pastebėtina, kad projekto Nr. XIVP-3435 3 straipsnio 8 punkte numatyta, kad Vertintojų rūmai šio įstatymo ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka kontroliuoja vertintojų veiklą, tuo tarpu nagrinėjamame projekte numatyta, kad Rūmų veiklą prižiūrėtų Vyriausybės įgaliota institucija. Kitaip tariant, Vyriausybės įgaliota institucija prižiūrėtų prižiūrėtojo veiklą. Pabrėžtina, kad Viešojo administravimo įstatyme yra reglamentuojama ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų veikla, tačiau šiame įstatyme nėra reglamentuojama ūkio subjektų veiklos priežiūrą atliekančių subjektų priežiūra. Pastebėtina, kad šio įstatymo 36 straipsnio 4 dalyje numatyta, kad ūkio subjektų veiklos priežiūros stebėseną atlieka Ekonomikos ir inovacijų ministerija. Atsižvelgus į tai, nėra aiškus projekto nuostatų santykis su Viešojo administravimo įstatymo nuostatomis, taip pat nėra aišku, kokia tvarka tokia priežiūra būtų vykdoma.
13. Projekto 8 straipsnio 1 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliota institucija, siekdama apginti viešąjį interesą, inicijuoja į vertinimo ataskaitų informacinę sistemą pateiktos vertinimo ataskaitos nagrinėjimą dėl galimų šio įstatymo ir (arba) kitų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimų. Pažymėtina, kad pagal šią projekto nuostatą Vyriausybės įgaliota institucija tik inicijuotų atitinkamų vertinimo ataskaitų nagrinėjimą dėl galimų teisės aktų, nustatančių reikalavimą atlikti vertinimą, nuostatų pažeidimų, tačiau nėra aišku, kuris subjektas jas nagrinėtų. Projektą reikėtų papildyti nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Be to, siūlomas teisinis reguliavimas dėl viešojo intereso gynimo, mūsų nuomone, nėra pakankamas. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal projekto nuostatas vertintojai atliktų ir viešojo sektoriaus turto vertinimą, vertintų visuomenės poreikiams paimamą privačių asmenų turtą, už kurį atlygintų valstybė. Manytina, kad projekto 8 straipsnio 1 dalį reikėtų papildyti atskiru punktu, suteikiant teisę Vyriausybės įgaliotai institucijai, ginant viešąjį interesą, kreiptis į teismą dėl vertinimo ataskaitos, kuria yra įvertintas viešojo sektoriaus turtas, panaikinimo tais atvejais, kai ji nustatytų, kad vertinimo ataskaita parengta pažeidžiant turto vertinimą reglamentuojančių teisės aktų nuostatas.
14. Pagal projekto 8 straipsnio 1 dalies 4 punkte siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, Vyriausybės įgaliota institucija turėtų teisę priimti sprendimą pradėti administracinio nusižengimo teiseną (tyrimą) arba jo nepradėti. Ši nuostata derintina su kartu teikiamo Administracinių nusižengimų kodekso 196 ir 589 straipsnių pakeitimo ir Kodekso papildymo 196(1) straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-3008(2) 3 straipsnio 3 dalies nuostatomis, pagal kurias atitinkamą administracinių nusižengimų teiseną pradeda ne Vyriausybės įgaliota institucija, bet Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnyba prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos. Atsižvelgiant į tai, projektų nuostatas reikėtų suderinti tarpusavyje.
15. Projekto 8 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybės įgaliotai institucijai pateiktus skundus dėl vertinimo gali nagrinėti tik asmenys, kurie tenkina Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatyme nustatytus su išsilavinimu, kvalifikacija ir darbo patirtimi susijusius reikalavimus, taikomus vertintojo atestacijos pažymėjimui gauti. Iš projekto nuostatų nėra aišku, ar nuostata „asmenys“ apimtų Vyriausybės įgaliotos institucijos valstybės tarnautojus, kurie turi įgaliojimus įgyvendinti tai institucijai suteiktas viešojo administravimo funkcijas, ar turimi omenyje kiti asmenys, t. y. nesantys Vyriausybės įgaliotos institucijos darbuotojais. Projekto nuostatos tikslintinos, pašalinant šį neaiškumą, aiškiai įvardinant subjektus, kurie turėtų teisę nagrinėti projekte nurodytus skundus dėl vertinimo.
Be to, abejotinas šių projekto nuostatų tikslingumas, t. y. neaišku, ar tikslinga asmeniui, nagrinėjančiam skundus dėl vertinimo, nustatyti tokius pačius reikalavimus kaip ir turto arba verslo vertintojui, nes minėti asmenys pačio turto arba verslo vertinimo neatlieka, o tik nagrinėja skundus, ar toks vertinimas buvo atliktas laikantis įstatymu ir (arba) kitų teisės aktų, reglamentuojančių vertinimą, nustatytų reikalavimų. Svarstytina, ar šių projekto nuostatų nereikėtų atsisakyti kaip perteklinių.
16. Derinant projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punkto nuostatas su projekto Nr. XIVP-3435 13 straipsnio nuostatomis, projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte išbrauktinas žodis „visuotinio“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projekte Nr. XIVP-3435 nėra nurodoma, kurie Rūmų organai yra laikomi kolegialiais Rūmų organais. Atsižvelgiant į tai, projekto 8 straipsnio 3 dalies 1 punkte reikėtų nurodyti, kurių konkrečiai Rūmų organų posėdžiuose turėtų teisę dalyvauti Vyriausybės įgaliota institucija.
17. Projekto 12 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Vyriausybė iki 2024 m. gegužės 1 d. parengia ir Seimui pateikia Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektą. Kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, Seime jau yra įregistruotas Turto ir verslo vertintojų rūmų įstatymo projektas Nr. XIVP-3435. Projekto Nr. XIVP-3435 1 straipsnio 1 dalyje siūloma nustatyti, kad šis įstatymas reglamentuoja Lietuvos Respublikos turto ir verslo vertintojų rūmų steigimą, narystę, funkcijas, veiklą ir valdymą. Iš abiejuose projektuose siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, ar Vyriausybė turėtų parengti projektui Nr. XIVP-3435 alternatyvų įstatymo projektą. Jeigu neturima tokio tikslo, svarstytina, ar derinant projektų nuostatas tarpusavyje, teikiamo projekto 12 straipsnio 3 dalies nuostatų nereikėtų atsisakyti, o dėl projekto Nr. XIVP-3435 prašyti Vyriausybės išvados.
18. Jeigu būtų nepritarta aukščiau išdėstytai pastabai ir projekto 12 straipsnio 3 dalies nuspręsta neatsisakyti, ji turėtų įsigalioti anksčiau nei visas įstatymas. Todėl projekto 12 straipsnio 1 dalyje vietoj žodžio „dalį“ įrašytini žodžiai ir skaičius „ir 3 dalis”.
19. Svarstytina, ar projekto 12 straipsnio 4 dalyje nereikėtų nurodyti termino, per kurį Vyriausybės įgaliota institucija perduotų Rūmams šioje dalyje nurodytus sąrašus ir dokumentaciją. Kitu atveju, t. y. nenurodžius termino, perdavimo procesas galėtų užsitęsti nepagrįstai ilgą laiko tarpą.
20. Projekto 12 straipsnio 5 dalies 3 punkte siūloma nustatyti, kad fiziniai asmenys, turintys nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertintojo kvalifikaciją ir nekilnojamojo, kilnojamojo turto ir (arba) verslo vertintojo eksperto kvalifikaciją, įgytą pagal Turto ir verslo vertinimo pagrindų įstatymą, laikomi asmenimis, turinčiais vertintojo kvalifikaciją. Atkreiptinas dėmesys, kad, kaip jau buvo minėta šioje išvadoje, reikalavimus vertintojo kvalifikacijai yra siūloma nustatyti tiek teikiamo projekto 5 straipsnyje, tiek projekto Nr. XIVP-3435 8 straipsnyje, todėl iš projektuose siūlomo nustatyti teisinio reguliavimo nėra aišku, kuriame įstatyme (ar abiejuose) nustatytus kvalifikacinius reikalavimus būtų laikomi atitinkančiais projekte nurodyti asmenys. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar, siekiant aiškumo, vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti taip, kad būtų pašalintas šis neaiškumas. Kartu svarstytina, ar projekte nereikėtų nustatyti laikotarpio, per kurį tokie asmenys, siekiantys atlikti privalomąjį turto ar verslo vertinimą, turėtų atitikti reikalavimus, keliamus atestuotiems vertintojams, ir būtų įrašyti į Rūmų sudaromą atestuotų vertintojų sąrašą.
21. Iš projekto nuostatų turinio nėra aišku, ar iki šio įstatymo įsigaliojimo vadovaujantis Turto ir verslo pagrindų įstatymu pradėtas turto ir verslo vertinimas, įsigaliojus įstatymui, turėtų būti užbaigtas vadovaujantis iki įstatymo įsigaliojimo galiojusio Turto ir verslo pagrindų įstatymo nuostatomis, ar turto vertinimui jau būtų taikomos Privalomojo turto ir verslo vertinimo įstatymo nuostatos. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar projekto 12 straipsnį nereikėtų papildyti įstatymo taikymą reglamentuojančiomis nuostatomis, pašalinančiomis šį neaiškumą.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
N. Azguridienė, tel. +370 5 209 6546, el. p. [email protected]
R. Dirgėlienė, tel. +370 5 209 6350, el. p. [email protected]
S. Švedas, tel. +370 5 209 6165, el. p. [email protected]