LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 162
STENOGRAMA
2014 m. birželio 26 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji kolegos Seimo nariai, pradėsime birželio 26 d. (ketvirtadienio) rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 99 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, šiandien sukanka ketveri metai, kai anapilin iškeliavo pirmasis atkurtos Nepriklausomos Lietuvos Prezidentas A. M. Brazauskas. Jo netekome 2010 m. birželio 26 d. Tais metais jam būtų suėję 78 metai. 1992 m. A. M. Brazauskas buvo išrinktas Seimo Pirmininku ir pagal naująją Konstituciją pradėjo eiti Lietuvos Prezidento pareigas. Kitais metais, 1993 m., per tiesioginius visuotinius rinkimus A. M. Brazauskas buvo išrinktas Lietuvos Prezidentu. A. M. Brazauskas vadovavo XII ir XIII Vyriausybėms. Svarus ir reikšmingas jo indėlis Lietuvai stojant į Europos Sąjungą ir NATO. Brazausko gyvenime valstybė Lietuva, jos žmonės buvo esminis pasirinkimas ir pagrindinis tikslas. Jis visų mūsų atmintyje visada liks kaip iškili, stipri asmenybė, drąsiai prisiimdavusi atsakomybę ir rasdavusi sprendimus sudėtingose situacijose. Kartu jis buvo žmogiškas ir jautrus. Pagerbkime A. M. Brazausko atminimą tylos minute.
Tylos minutė
10.07 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2014 m. birželio 26 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Pirmasis šios dienos darbotvarkės klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Pirmiausia mačiau Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkę A. Pitrėnienę. Prašom.
A. PITRĖNIENĖ (DPF*). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, frakcijos vardu prašau, nors reikalas yra visiškai asmeninis. Labai norėčiau paprašyti jūsų, jeigu galėtumėte, 2-10a ir 2-10b, paskutinį klausimą, perkelti prieš Vyriausybės valandą. Turiu asmeninį dalyką, turiu būtinai išvažiuoti. Labai prašau.
PIRMININKĖ. Kurį prašote? 2-10 ir visą paketą? Negalime atskirti tik a ir b. Turbūt 2-9, neformalus suaugusiųjų mokymas. Gerbiamoji Audrone, Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymas, tai 2-9a.
Toliau V. V. Margevičienė. Prašom.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, ketvirtadienį ir penktadienį Seime vyko didelis tarptautinis forumas. Labai prašau forumo vardu įtraukti rezoliucijos projektą Nr. XIIP-1963 „Dėl baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą“. Jeigu būtų galima, būtume labai dėkingi, nes čia prašau viso tarptautinio forumo vardu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Labas rytas! Gerbiamoji Pirmininke, jau n-tąjį kartą iš darbotvarkės išbraukiamas komitete apsvarstytas, pritartas Augalų apsaugos įstatymas. Praėjusį kartą balsavome, ir šį kartą siūlau balsuoti, kad jis būtų įtrauktas į darbotvarkę. Frakcijos vardu.
PIRMININKĖ. Koks numeris?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Augalų apsaugos, pažiūrėkite tiksliai.
PIRMININKĖ. Kurį šiandien Seniūnų sueigoje išbraukėme?
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Ar yra daugiau prašymų? Nėra. Pradėsime nuo pirmojo. Prašoma perkelti 2-9a ir 2-9b klausimus frakcijos vardu. Ar galime bendru sutarimu perkelti? Nežinau, kaip mes suspėsime. Nėra prieštaraujančių? Ačiū.
Toliau buvo siūlymas įtraukti rezoliucijos „Dėl baudžiamosios atsakomybės už seksualinių paslaugų pirkimą“ projektą Nr. XIIP-1963. Balsuojame. Siūlote balsuoti. Prašom. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 98 Seimo nariai. Už – 69, prieš – 3, susilaikė 26. Taigi įtraukta į rezervą. Taip pat buvo prašymas… Noriu pasitikslinti, ar tai buvo frakcijos vardu, gerbiamasis? Frakcijos vardu grąžinti į darbotvarkę Augalų apsaugos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo projektą Nr. XIIP-1577. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 101 Seimo narys. Už – 90, prieš – 1, susilaikė 10, grąžinta į darbotvarkę. Nesupratau, kodėl išbraukėme, jeigu visas Seimas grąžino. Daugiau pasiūlymų, prašymų nėra.
Dėl visos darbotvarkės ar galime sutarti bendru sutarimu? Balsuojame. Yra prašymas balsuoti. Prašom balsuoti.
Balsavo 100 Seimo narių. Už – 98, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Darbotvarkė patvirtinta.
10.14 val.
Seimo nario R. A. Ručio priesaika
Pradėsime pagrindinę mūsų darbotvarkę. 1-2 klausimas – Seimo nario priesaika. Kviečiu laikinai einantį Konstitucinio Teismo pirmininko pareigas D. Žalimą ir Seimo narį R. A. Ručį.
D. ŽALIMAS. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, Gerbiamieji Seimo nariai, Lietuvos Respublikos vyriausioji rinkimų komisija 2014 m. birželio 3 d. priėmė sprendimą dėl Seimo nario V. Mazuronio įgaliojimų pripažinimo nutrūkusiais ir Seimo nario mandato pripažinimo R. A. Ručiui. Juo nusprendė pripažinti, kad nuo 2014 m. birželio 26 d. nutrūkus Seimo nario V. Mazuronio įgaliojimams ir atsiradus laisvai Seimo nario vietai Seimo nariu tampa partijos „Tvarka ir teisingumas“ kandidatų sąrašo, pagal kurį buvo išrinktas buvęs Seimo narys, pirmasis Seimo nario mandato negavęs kandidatas Rimas Antanas Ručys. Vyriausioji rinkimų komisija savo sprendimą internete paskelbė 2014 m. birželio 4 d., taigi šis Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimas įsigaliojo ir minėtas Seimo narys gali prisiekti Seimo plenariniame posėdyje.
Prieš priimdamas Seimo nario priesaiką, turiu paaiškinti kai kurias konstitucines ir Seimo statuto nuostatas, susijusias su šia procedūra. Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 3 dalyse nustatyta: „Išrinktas Seimo narys visas Tautos atstovo teises įgyja tik po to, kai Seime jis prisiekia būti ištikimas Lietuvos Respublikai. Seimo narys, įstatymo nustatyta tvarka neprisiekęs ar prisiekęs lygtinai, netenka Seimo nario mandato. Dėl to Seimas priima nutarimą.“
Konstitucinis Teismas savo baigiamuosiuose aktuose ne kartą yra konstatavęs, kad Seimo nario priesaika nėra vien formalus ar simbolinis aktas. Ji nėra vien iškilmingas priesaikos žodžių ištarimas ir priesaikos akto pasirašymas. Seimo nario priesaikos aktas yra konstituciškai teisiškai reikšmingas. Duodamas priesaiką išrinktas Seimo narys viešai ir iškilmingai įsipareigoja veikti taip, kaip įpareigoja duota priesaika, ir jokiomis aplinkybėmis jos nesulaužyti. Iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti Konstituciją, įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, kaip jį įpareigoja Konstitucija.
Konstitucijos sudedamosios dalies įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje yra nustatytas Seimo nario priesaikos tekstas. Duodant priesaiką, minėtas tekstas turi būti persakomas arba perskaitomas. Po to vardinis priesaikos tekstas pasirašomas. Priesaikos tekstas netaisomas ir nekeičiamas, išskyrus tai, kad prisiekti leidžiama ir be paskutiniojo priesaikos teksto sakinio.
Pagal Seimo statuto 4 straipsnį „Seimo nario priesaiką priima Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo pirmininkas, o jei jo nėra arba jei jis laikinai negali eiti šių pareigų, – laikinai einantis jo pareigas Konstitucinio Teismo teisėjas. Seimo narys prisiekia stovėdamas priešais priimantį priesaiką asmenį, skaito priesaiką padėjęs ranką ant Konstitucijos.“ Pasirašytas vardinis priesaikos lapas perduodamas priėmusiam priesaiką Konstitucinio Teismo teisėjui, kuris jį patikrina ir paskelbia Seimo nario, įgijusio visas Tautos atstovo teises, pavardę. Vardinį priesaikos lapą priėmęs priesaiką asmuo perduoda Seimo Pirmininkui saugoti Seime.
Pagal Seimo tradiciją, priimant Seimo narių priesaiką, Seimo salėje visi stovi.
Taigi pradedame priesaikos priėmimo procedūrą. Prašome stoti. Kviečiu Seimo narį R. A. Ručį prisiekti.
R. A. RUČYS. Aš, Rimas Antanas Ručys, prisiekiu būti ištikimas Lietuvos Respublikai; prisiekiu gerbti ir vykdyti jos Konstituciją ir įstatymus, saugoti jos žemių vientisumą; prisiekiu visomis išgalėmis stiprinti Lietuvos nepriklausomybę, sąžiningai tarnauti Tėvynei, demokratijai, Lietuvos žmonių gerovei. Tepadeda man Dievas!
D. ŽALIMAS. Skelbiu, kad Seimo narys R. A. Ručys prisiekė 2014 m. birželio 26 d. Seimo posėdyje ir remiantis Konstitucijos 59 straipsniu įgijo visas Tautos atstovo teises. Sveikinu naujai prisiekusį Seimo narį ir linkiu jam sėkmės. (Plojimai)
10.20 val.
Informaciniai pranešimai
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prieš pradedant svarstyti klausimus dar noriu paskelbti pirmąjį pareiškimą dėl frakcijos narių prisijungimo.
Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai vienbalsiai priėmė sprendimą priimti Seimo narį V. Vasiliauską į frakciją „Tvarka ir teisingumas“.
Antrasis pareiškimas. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ nariai vienbalsiai nutarė priimti Seimo narį R. A. Ručį į frakciją „Tvarka ir teisingumas“. Sveikiname.
10.21 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-1280(2) (svarstymas ir priėmimas)
Taigi pradedame pagrindinę darbotvarkę. Pirmasis klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-1280(2). Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio komiteto, Sveikatos reikalų komiteto, pranešėją A. Monkauskaitę.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Laba diena, gerbiamieji kolegos, man yra didelė garbė pristatyti ilgai lauktą dokumentą – Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos projektą. Tai yra labai ilgai lauktas, daug laiko svarstytas projektas. Komitetas vienbalsiai (visi 9 nariai balsavo už) šiam projektui pritarė.
Prieš pradėdama išsamiai kalbėti, noriu pasakyti, kad ką tik mūsų komitetas gavo Teisės departamento išvadą, kurioje rašoma: „Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymas, Europos Sąjungos teisės aktams ir teisės technikos taisyklėms pastabų neturime. Tačiau atkreipiame dėmesį, kad 2014 m. birželio 19 d. Seime po pateikimo buvo pritarta Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 46, 61 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui, kuriuo keičiamame Sveikatos sistemos įstatymo 46 straipsnyje siūloma nustatyti, kad Seimas Vyriausybės teikimu tvirtina ne Sveikatos programą, o Sveikatos strategiją“. Dar kartą kartoju, Teisės departamentas esminių pastabų neturi. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu papildomus komitetus. A. Salamakinas, Aplinkos apsaugos komitetas. Gerbiamais Algimantai, prašome pateikti išvadą.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Atsiprašau, ponia Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas apsvarstė nutarimą dėl sveikatos programos ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu G. Purvaneckienę, Audito komitetas.
G. PURVANECKIENĖ (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Audito komitetas apsvarstė Sveikatos programą ir iš esmės bendru sutarimu jai pritarė. Audito komitetas pasiūlė pritarti Teisės departamento pastabai ir pasiūlė savo penkis pasiūlymus, iš kurių pagrindinis komitetas keturiems pritarė, vienam ne, tačiau mūsų komitetą tenkina toks pagrindinio komiteto sprendimas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Kviečiu Biudžeto ir finansų komiteto pranešėją I. Degutienę.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas, įvertinęs Vyriausybės… Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. programoje nustatytų tikslų įgyvendinimui papildomų lėšų nereikės, komitetas pagal kompetenciją pastabų ir pasiūlymų neteikė ir siūlo pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui iš esmės pritarti pateiktam nutarimo projektui, patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą ir apsvarstyti bei įvertinti kitų suinteresuotų asmenų pastabas ir pasiūlymus. Tokia išvada priimta bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu Ekonomikos komiteto pirmininką R. Žemaitaitį.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Ekonomikos komitetas svarstė šį klausimą ir bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Europos reikalų komitetas – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komitetas svarstė šį klausimą ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Kviečiu Kaimo reikalų komiteto pranešėją E. Gentvilą.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, Kaimo reikalų komitetas svarstė ir nusprendė pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo dėl programos patvirtinimo projektui ir komiteto išvadoms. Komitetas pasiūlė Seimo paskirtam pagrindiniam Sveikatos reikalų komitetui tobulinti šį teisės akto projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pateiktas pastabas ir į pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė. Už tokias formuluotes Kaimo reikalų komitetas balsavo bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Paulauską.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas apsvarstė Seimo nutarimo projektą „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. programos“ ir atkreipė dėmesį, kad pagal Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymą sveikatos politika yra sudėtinė nacionalinio saugumo politikos dalis, o visuomenės sveikata yra vienas iš pagrindinių nacionalinio saugumo objektų. Todėl mes siūlome papildyti 10 punktą tokia formuluote: „Programa įgyvendina ir Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo bei Nacionalinio saugumo strategijos nuostatas ir yra prilyginama ilgalaikei valstybės saugumo stiprinimo programai“. Programos tekstui su pataisymu komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją M. Zasčiurinską.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas pritarė Sveikatos programai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pranešėją A. Dumčių.
A. DUMČIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas svarstė Sveikatos 2014–2025 m. programą ir pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską. Gerbiamasis Julius. Prašom. Taip, Sveikatos programa.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Sveikatos programos nutarimo projektą ir bendru sutarimu pritarė. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Užsienio reikalų komiteto pirmininkas – B. Juodka. Prašome.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Užsienio reikalų komitetas vasario 7 d. svarstė šį klausimą ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėja V. V. Margevičienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Mielieji kolegos, gerbiamoji Seimo Pirmininke, Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė šią programą ir priėmė tokį sprendimą: siūlyti pagrindiniam komitetui tobulinti Seimo nutarimo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, taip pat į Seimo narės V. V. Margevičienės, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Mykolo Romerio universiteto Politikos ir vadybos fakulteto pastabas ir siūlymus ir tam pritarė. Taip pat mūsų komitetas savo sprendime įrašė: „Tobulinti Seimo nutarimo projektą, numatyti materialinius ir finansinius išteklius, reikalingus sveikatingumo tikslams pasiekti, apibrėžti kitų ministerijų ir žinybų kompetenciją įgyvendinant Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. programą“. Pritarėme iš dalies. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininką L. Talmontą.
L. TALMONT (LLRAF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Žmogaus teisių komitetas svarstė nutarimą ir nusprendė iš esmės pritarti Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 m. programos patvirtinimo“ ir siūlyti pagrindiniam komitetui papildyti ketvirtąjį programos tikslą – užtikrinti kokybiškesnę, efektyvesnę sveikatos priežiūrą, orientuotą į gyventojų poreikius. Balsavimo rezultatas: bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos pirmininkę L. Dmitrijevą.
L. DMITRIJEVA (DPF). Labas rytas. Mūsų komisija svarstė šią programą. Buvo pasiūlyta 12 pasiūlymų, 6 buvo pritarta, 6 ne.
PIRMININKĖ. Labai ačiū. Diskusijoje užsirašė kalbėti trys Seimo nariai. Pirmąją kviečiu V. M. Čigriejienę. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai! Suprasdama akademinę programų reikšmę noriu pabrėžti, kad mokslu grindžiamas sveikatos politikos suformavimas ir jos įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių įrankių, padedančių siekti socialinės ir ekonominės pažangos bet kurio išsivystymo lygio šalyje. Paprastai tai daroma parengiant nacionalinę sveikatos programą (strategiją) ir detalų jos įgyvendinimo planą.
Fundamentalūs, mokslu pagrįsti teiginiai, kuriuos išskyriau penkis, būtų tokie: pirma, įgyvendinant Nacionalinę sveikatos programą, sveikatos sektorius vykdo jam būdingas funkcijas, užimdamas šio proceso metu mobilizuojantį lyderio vaidmenį; antra, tačiau sveikatos sektorius negali apimti visų veiksnių, kurie turi lemiamą įtaką sveikatos sutrikimams atsirasti, nes tai lemia kitų sektorių atsakomybei priskiriamos funkcijos, tokios kaip švietimas, išsilavinimas, socialinė ir darbo sauga, aplinkosauga, transporto sauga, ekonominiai veiksniai, visuomenės organizavimas, individuali sveikatai įtaką daranti gyvensena – tabakas, alkoholio vartojimas, mityba, fizinė veikla, psichologinė darbo ir apskritai žmonių bendradarbiavimo atmosfera, politinė valia priimant sprendimus bei daugybė kitų; trečia, visa ši didelė sveikatai darančių įtaką socialinių ir ekonominių determinantų grupė, lemianti sunkiai paveikiamą socialinę atskirtį tarp įvairių gyventojų grupių bei sąlygojanti didelius sveikatos netolygumus, negali būti priskirta vien sveikatos sektoriaus veiklai, tačiau jeigu nebus to siekiama, didesnio nacionalinio sveikatos rodiklių pagerėjimo sunku tikėtis; ketvirta, visa tai reiškia, jog Nacionalinės sveikatos programos įgyvendinimas yra visų šalies sektorių, t. y. visos Vyriausybės, užduotis ir atsakomybė; būtent tokiais principais vadovaudamosi Pasaulio sveikatos apsaugos organizacija ir Europos Sąjunga rekomenduoja formuoti savo šalies sveikatos politiką ir įgyvendinti nacionalinę sveikatos programą; penkta, būtina pažymėti, jog taip organizuojant sveikatos programą sinergetinis visų šalių sektorių bei žinybų darbas, o kartu – tikėtinas jo rezultatas bus investicijų į sveikatos didėjimą atspindys.
Žinant, kad gerai organizuota sveikatos priežiūra dėl efektyvaus darbo organizavimo, įvairių šalių patirtimi bei duomenimis, bet kuriuo atveju sukuria 10–15 % bendrojo vidaus produkto, galima teigti, kad Nacionalinės sveikatos programos įgyvendinimas labai prisidės prie šalies socialinės ir ekonominės pažangos. Investicijos į sveikatą – ne kaštai, o investicija į Lietuvos ateitį, tad, gerbiamieji Seimo nariai, balsuosite už Lietuvos ateitį.
Naudodamasi proga kartu noriu padėkoti profesoriui V. Grabauskui, idėjiniam vadui, kuris konsultavo ir teikė patarimus, kad ši programa išvystų dienos šviesą. Ačiū visiems.
PIRMININKĖ. Kviečiu A. Matulą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos! Tikriausiai pamenate, bent jau tie Seimo nariai, kurie Seime esate ne pirmą kadenciją, kad 1998 m. Seimas savo nutarimu patvirtino pirmąją Lietuvos sveikatos programą, kuri galiojo iki 2010 m.
2009 m. parlamentas, matydamas, kad baigiasi senosios programos galiojimo terminas, priėmė rezoliuciją ir įpareigojo buvusią Vyriausybę ir Sveikatos apsaugos ministeriją atlikti analizę, dėl kokių priežasčių nebuvo pasiekti visi Seimo patvirtintos 1998 m. programos tikslai, ir parengti naują programą. Tai buvo bandoma daryti. Buvusi Vyriausybė su ministru R. Šukiu priešakyje sudarė darbo grupę ir buvo parengtas pirminis dabar svarstomos programos variantas. Dabartinis ministras sudarė dar vieną darbo grupę ir bandė koreguoti, papildyti, patikslinti šitą programą. Iš esmės galime teigti, kad šitas dokumentas yra dviejų Vyriausybių, dviejų Sveikatos apsaugos ministerijų darbo vaisius, darbo rezultatas. Išties Seimas pritarė Lietuvos sveikatos programai, kurioje buvo įvardyta, kad jos galiojimas bus iki 2023 m.
Tenka pripažinti, kad programa buvo neambicinga, suformuluoti tikslai buvo labai menki, buvo pasenusi statistika, todėl komitetas sprendė dilemą, ar vis dėlto grąžinti programą Vyriausybei tobulinti, ar sudaryti darbo grupę ir ją tobulinti. Matyt, komitetas pasirinko teisingą sprendimą – sudarė darbo grupę, ir štai mes turime patobulintą variantą.
Pirmiausia pasikeitė pats programos pavadinimas – 2014–2025 m. programa, sukonkretinti tikslai, suformuluoti ambicingesni siekiai, atsirado kažkodėl praleistos sritys arba netiksliai, ne iki galo reglamentuotos tam tikros sritys, tokios kaip vaikų sveikata, kaip farmacinė rūpyba, ir štai turime gerokai geresnį dokumentą su gana ambicingais tikslais. Pavyzdžiui, numatoma iki 2025 m. pailginti vidutinę Lietuvos gyventojų gyvenimo trukmę iki 77,5 metų, sumažinti skirtumą tarp vyrų ir moterų gyvenimo trukmės. Dabar jisai yra vienas didžiausių Europoje – 11 metų. Planuojama, kad tai bus padaryta iki aštuonerių metų. Taip pat mirtingumas dėl savižudybių (šiandien savižudybių skaičius Lietuvoje – vienas didžiausių pasaulyje), irgi suformuluoti labai ambicingi tikslai. Dėl alkoholio suvartojimo, dėl nutukimo, antsvorio, triukšmo. Vienas dalykas, ką komitetui pavyko pasiekti, kad būtų įrašyta, – kad prevencinėms programoms visuomenės sveikatai būtų skirta ne 2 %, kaip buvo numatyta, bet 3 % lėšų.
Išties, kolegos, manau, kad tokiam dokumentui mes turėtume pritarti, bet jo įgyvendinimo sėkmė priklausys ne nuo Sveikatos apsaugos ministerijos, tiksliau, ne tik nuo Sveikatos apsaugos ministerijos, nes pagrindinis tikslas tiek Pasaulio sveikatos organizacijos, tiek Lietuvos Vyriausybės, mūsų visų, parlamento – pasiekti, kad sveikata būtų įgyvendinta per visas politikas, t. y. visų mūsų – tiek Aplinkos ministerijos, tiek Žemės ūkio ministerijos, tiek Švietimo ir mokslo ministerijos, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek kitų ministerijų – tikslas yra savo darbais prisidėti, kad Lietuvos sveikatos programoje numatyti tikslai būtų įgyvendinti. Viena sveikatos sistema su gydymo įstaigų tinklu tikrai nesugebės pasiekti šitų tikslų.
Linkėčiau sėkmės įgyvendinant šią programą. Ne vienai Vyriausybei teks prisidėti prie jos įgyvendinimo. Siūlyčiau jai pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Kviečiu J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Aš, atsiliepdamas į kolegų pasakymą, kad ne tik sveikatos sektoriui turi rūpėti Lietuvos gyventojų sveikata, bet ir kitiems, šiuo metu atstovaudamas Lietuvos krašto apsaugos sistemai, tikrai labai noriu pakviesti ir paraginti jus pritarti šiai programai.
Jau buvo minėta, kad 1998 m. patvirtinta programa baigėsi 2010 m., ir mes turėjome tokį tarpsnį, kada neturėjome pakankamai užsibrėžę savo tikslų, ir kolegos minėjo, kad tikrai pasiekėme gražių rezultatų kai kuriose srityse, net viršydami tuos 1998 m. numatytus tikslus. Deja, buvo ir tokių sričių, kurioms nepavyko pasiekti, tai ir širdies ir kraujagyslių ligos, ir savižudybės, ir kitos sritys. Ir manau, kad dabar parengta programa, ypatingai atkreipiant dėmesį į tarpsektorinį įvairių žinybų bendradarbiavimą, yra labai svarbi, kad mes galėtume priartėti prie Vakarų Europos, senųjų Europos Sąjungos valstybių, kurios, skirdamos pakankamą dėmesį sveikatai, ne tik medicinai, ne tik gydymui, bet sveikatai plačiąja prasme, ypač visuomenės sveikatai, sugebėjo pasiekti tokių rodiklių, į kuriuos mes šiandien norime lygiuotis.
Aš dar prisiminčiau ir tuos ankstesnius autorius, bendradarbius, kurie labai daug prisidėjo prie programų kūrimo, V. Grabauskas buvo paminėtas kaip vienas iš jų. Aš prisimenu bendrą darbą su V. Grabausku jau maždaug prieš ketvirtį amžiaus, tik po Sąjūdžio suvažiavimo, po Gydytojų sąjungos atkūrimo, dar 1989 m., kai mes darbavomės ir ruošėm sveikatos programų pamatus. Bet taip pat norėčiau padėkoti jau minėtos mano kolegos A. Matulo dabartinės darbo grupės ir jos vadovės A. Monkauskaitės nuopelną, kad pagaliau buvo surastas kompromisas, kad visi bendrai, tiek įvairių frakcijų atstovai, tiek Seimo nariai, tiek Sveikatos apsaugos ministerijos, tiek kitų žinybų darbuotojai, turim tokį produktą, kuris kaip visada galimas tobulinti iki begalybės. Mes šiandien girdėjome kai kurių komitetų vienus kitus pasiūlymus. Aš manau, kad jeigu bus sprendimas kai kam dar papildomai pritarti… Bet, mano supratimu, dokumentas – sveikatos programa, apimanti beveik 12 metų periodą, yra gana ambicinga, surašyta ir su konkrečiais rodikliais, ir konkrečiais vykdytojais, ir tikslais, ir uždaviniais. Todėl aš kviečiu po svarstymo šiai programai pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam ministrui. Kviečiu pagrindinio komiteto pranešėją. Pradėsime svarstymo stadiją ir svarstysime pataisas. Prašom. Gerbiamasis…
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi Informacinės visuomenės plėtros komitetas neturėjo galimybės pristatyti sprendimo, tiesiog nebuvo pakviesti, aš per šoninį mikrofoną noriu pareikšti, kad Informacinės visuomenės plėtros komitetas svarstė nutarimo projektą „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“ ir jam pritarė bendru sutarimu. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Aš labai atsiprašau komiteto pirmininko, tiek daug komitetų, kažkaip netyčia praleidau. Labai atsiprašau, pirmininke.
Prašom. Pirmoji pataisa yra 14 puslapyje – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto. Yra pritarta iš dalies. Ar sutinka komitetas? Sutinkate. Pritarta. Balsuoti nereikia.
15 puslapyje yra Seimo narės V. V. Margevičienės. Yra pritarta iš dalies. Ar sutinkate, gerbiamoji? Sutinkate. Balsuoti nereikia.
16 puslapyje – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto. Pritarta iš dalies. Sutinkate? Sutinkate. Ačiū.
19 puslapyje – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymas. Prašom, gerbiamoji pranešėja.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas siūlė glaudžiau sieti programos trečiąjį tikslą įgyvendinančius uždavinius: sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako, neteisėtą narkotinių ir psichotropinių medžiagų vartojimą ir prieinamumą, skatinti sveikos mitybos įpročius.
PIRMININKĖ. Jūs gal tik savo išvadą pristatykite, komitetas pasakys.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Tuoj, sekundę. Mūsų komitetas nepritarė šitai išvadai todėl, kad reikėtų šituos dalykus įdėti į programą įgyvendinančius dokumentus, čia yra per smulkūs pasiūlymai. Kadangi programa yra kaip rėminis dokumentas, labai detalių pasiūlymų nebuvo galima į ją įdėti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas, gerbiamoji pirmininke, noriu klausti, sutinka, nereikia balsuoti? Pritarta. Nepritarti.
Toliau 21 puslapyje yra Seimo narės L. Dmitrijevos. Toks pat, kaip ir Švietimo komiteto. Prašom. Seimo narė L. Dmitrijeva. Prašom pristatyti.
L. DMITRIJEVA (DPF). Čia tas pats prieinamumas…
PIRMININKĖ. Jeigu galima, garsiau, nes negirdime nieko.
L. DMITRIJEVA (DPF). Ne, mes prašome balsuoti.
PIRMININKĖ. Prašom, pristatykite pirmiausia, Seimo nare…
L. DMITRIJEVA (DPF). Čia dėl dvidešimties metų, ar ne?
PIRMININKĖ. Taip. Čia parašyta…
L. DMITRIJEVA (DPF). Taip? Todėl, kad dabar Seime buvo tik pateikimas, ir dar neaišku, ar bus priimtas tas įstatymas, ar ne. Alkoholio vartotojai jaunėja, ir tai yra daugiametė programa, ir aš manau, kad reikia mums turėti tą punktą, o jeigu, duok Dieve, bus geriau, tai ir geriau.
PIRMININKĖ. Ačiū.
L. DMITRIJEVA (DPF). Prašau balsuoti.
PIRMININKĖ. Prašom. Komiteto nuomonė.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Komitetas siūlė nepritarti, kadangi jau yra pateiktas įstatymo projektas, kuriame siūloma didinti amžiaus cenzą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus iki 20 metų amžiaus, dėl to mes manome, kad čia dvigubinami šitie pasiūlymai, ir dėl to nepritarėme.
PIRMININKĖ. Yra prašymas balsuoti. Nuomonių už, prieš pasisakyti dėl pataisos nėra. Balsuojame. Kas pritariate Seimo narės L. Dmitrijevos siūlymui didinti amžiaus cenzą pirkti ir vartoti alkoholinius gėrimus iki 20 metų amžiaus, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 48, prieš – 2, susilaikė 32. Pataisai pritarta. Taigi leisiu sau pajuokauti, kad vesti ir ištekėti bus galima, bet šampano išgerti vestuvių metu – ne.
Toks pat yra ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymas. Balsuoti nebereikia.
Toliau yra 22 punkte Socialinių reikalų ir darbo komiteto…
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas siūlė papildyti programos 76.10 punktą, išdėstant jį taip: „plėtoti asmenų, sergančių priklausomybe nuo alkoholio, psichologinės, medicininės bei socialinės reabilitacijos paslaugas, ypač kaimo gyventojams“. Komitetas nepritarė todėl, kad tai būtų miesto gyventojų diskriminacija, nereikėtų skirti, komiteto nuomone, miesto ir kaimo gyventojų.
PIRMININKĖ. Klausiu, ar sutinka komitetas su nepritarti?
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Sutinka.
PIRMININKĖ. Nereikia balsuoti. Taip. Pritarta nepritarimui.
23 puslapis – taip pat Seimo narės L. Dmitrijevos ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto tokie pat pasiūlymai. Pirmiausia prašom, gal Seimo narė pristatys savo siūlymą.
L. DMITRIJEVA (DPF). Kolegos, visų pirma kaip tik Europos Parlamento ir Tarybos Tabako produktų direktyvos 24 straipsnis ir leidžia mūsų nacionalinei teisei priimti savo nuostatą arba savo įstatymą pagal situaciją Lietuvoje. Neseniai posėdžiavo mūsų Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas ir Informacinės visuomenės plėtros komitetas, mes kaip tik pritarėme šitai situacijai ir prašome palaikyti mūsų siūlymą. Nacionalinė teisė nedraudžia priimti mums savo įstatymo.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Komitetas nepritarė ir argumentuoja tuo, kad dabar yra įgyvendinamos naujosios Tabako direktyvos nuostatos ir įgyvendinant šias nuostatas yra keičiami įstatymai. Vėlgi savotiškai dvigubinasi.
PIRMININKĖ. Aš noriu paklausti, ar prašote balsuoti? Komitetas nepritarė dėl to, kad jau yra rengiamos įstatymo pataisos, o jūs prašote balsuoti. Prašau balsuoti. Kas palaikote Seimo narės ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, nes jis analogiškas, pasiūlymą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 47, prieš nėra, susilaikė 30. Pataisai pritarta.
Kita pataisa yra Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto. J. Sabatausko nematau. Kas gali pristatyti? Gal gerbiamasis S. Šedbaras galėtų pristatyti? Ne, neturite nieko. Pranešėjos paprašysiu. Prašom.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlė papildyti programą nauju punktu išdėstant jį taip: „Siekiant mažinti tabako gaminių paklausą ir vartojimą, į nacionalinę teisę perkelti Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl valstybių narių įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatų, reglamentuojančių tabako ir susijusių gaminių gamybą, pateikimą ir pardavimą, suderinimo, ir kuria panaikinama direktyva, naujuosius reikalavimus.“ Komitetas siūlė nepritarti, nes yra rengiamos įstatymo nuostatos. Priežastis tokia pat, kaip ir dėl prieš tai buvusios pataisos. Tiesiog neįmanoma į šią programą – į strateginį dokumentą perkelti visų direktyvų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime nepritarti bendru sutarimu, ar reikia balsuoti? Nėra Teisės ir teisėtvarkos komiteto bendros nuomonės, taigi siūlau balsuoti. Balsuojame. Kas pritariate Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę ir pritariate komitetui, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 81 Seimo narys: už – 36, prieš – 3, susilaikė 42. Nepritarta.
Kita Teisės ir teisėtvarkos komiteto pastaba ir pasiūlymas. Prašom. Prašau pranešėją, nes nėra kam pristatyti. Čia yra 81.4. Ar jūs čia kartu pristatėte? Čia yra tas pats? Čia gal analogiškas, gal nereikia balsuoti? 24 puslapis.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Taip, tai yra analogiška.
PIRMININKĖ. Tai mes jau balsavome, apsisprendėme. Taip?
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Taip. „Diegti ankstyvąsias pažintines programas mokyklose įtraukiant temas apie tabako gaminių vartojimo daromą žalą.“ Komitetas siūlė nepritarti, nes čia vėlgi yra įgyvendinamos Tabako produktų direktyvos nuostatos.
PIRMININKĖ. Girdžiu, kad nuomonės išsiskyrė.
Balsuojame. Kas pritariate Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 51, prieš – 1, susilaikė 28. Pritarta.
24 puslapyje dėl 82.6 yra Seimo narės V. V. Margevičienės pasiūlymas. Prašom Seimo narę pristatyti. Tuojau. (Balsai salėje) Jau įjungėme. Prašom.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šią nuostatą įrašiau dėl to, kad šiandien mūsų valstybėje tikrai nėra pagalbos mažamečiams ir vyresniems vaikams. Neturime tokio metodinio centro, kuriame galėtų būti rengiami socialiniai darbuotojai, vaikų psichologai, vaikų psichiatrai, todėl tai ir įrašiau, nes daugelis tėvų skundžiasi ir sako: mes nežinome, mes nemokame, kaip atpažinti anksti narkotikus ir alkoholį pradėjusį vartoti vaiką. Bet komitetas nepritarė. Man labai svarbi jūsų nuomonė. Aš prašau balsuoti.
PIRMININKĖ. Prašom, komiteto nuomonė.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Komitetas siūlo nepritarti, nes šios problemos yra plačiau aptariamos Seimo nutarimu patvirtintoje Psichikos sveikatos strategijoje dar 2007 m., taip pat šių metų kovo 28 d. sveikatos ministro įsakyme dėl Psichikos sveikatos įgyvendinimo ir savižudybių prevencijos veiksmų plano 2014–2016 m., skirto psichikos sveikatos strategijai įgyvendinti ir savižudybių problemoms spręsti.
Aš taip pat noriu, kolegos, atkreipti dėmesį į tai, kad jau ankstesnės kadencijos Seimo nutarimu yra nuspręsta steigti tokį centrą, tik jis kažkodėl iki šiol neįsteigtas. Čia būtų irgi nelogiška ignoruoti ankstesnį Seimo nutarimą ir įtraukti į programą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Yra skirtingos nuomonės ir prašymas balsuoti. Balsuojame. Kas pritariate Seimo narės V. V. Margevičienės pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 27, prieš nėra, susilaikė 58. Nepritarta.
25 puslapyje yra Seimo narės L. Dmitrijevos pasiūlymas ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto, irgi analogiškas. Kas pristatys? Gerbiamoji Larisa. Prašom. Ar jus tenkina pritarti iš dalies?
L. DMITRIJEVA (DPF). Taip, iš dalies. Ačiū, kad nors iš dalies, bet šiandien, kolegos, kaip tik buvo pristatyta tyrimo ataskaita dėl sveikatos priežiūros paslaugų vaikams, vartojantiems psichotropines medžiagas, prieinamumo. Tas tyrimas patvirtino, jeigu tėvai ir globėjai, mokytojai nesikreipia iš karto pastebėjus to vaiko problemas, ta problema gilėja, nors tyrimai parodė, kad mes turime specialistų, galime suteikti gerą pagalbą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs sutinkate, jog pritartume iš dalies?
L. DMITRIJEVA (DPF). Taip. Siūlau…
PIRMININKĖ. Balsuoti nereikia. Toliau dėl 83.8 punkto. Prašom šitą pristatyti.
L. DMITRIJEVA (DPF). Jau dabar veikia Probacijos įstatymas ir rezultatai labai geri. Keli šimtai asmenų ne uždaryti į kalėjimą, o gydosi. Tai yra labai geri rezultatai. Deja, tik Vilniaus apskrityje, o labai norisi, kad tai būtų praplėsta ir visai Lietuvai. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Komitetas siūlo pritarti iš dalies, nes, kaip aukščiau…
PIRMININKĖ. Siūlote nepritarti? Jūs kur iš dalies, tai dėl visko sutarėme, bet dėl 83.8.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Šitos problemos yra plačiau aptariamos Psichikos sveikatos strategijoje, kuri patvirtinta Seimo nutarimu.
PIRMININKĖ. Yra komiteto siūlymas nepritarti. Kadangi nuomonės išsiskyrė, balsuojame. Kas pritariate Seimo narės L. Dmitrijevos ir Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 33, prieš nėra, susilaikė 50. Nepritarta.
26 puslapyje 83.9 – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto siūlymas. L. Dmitrijevos irgi lygiai toks pat. Prašom, Larisa. Atsiprašom. Tuoj, minutę.
L. DMITRIJEVA (DPF). Ačiū. Kolegos, prašau balsuoti, bet iš principo šiandien man buvo ministro pasakyta, kad jeigu bus ta programa, tada mes sutinkame su tuo nepritarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
A. MONKAUSKAITĖ (LSDPF). Siūlo nepritarti, nes šios problemos plačiau aptariamos aukščiau minėtuose dokumentuose – Psichikos sveikatos strategijoje ir šių metų sveikatos apsaugos ministro įsakyme.
PIRMININKĖ. Aš klausiu, ar reikia balsuoti? Nereikia. Neprašote balsuoti. Ačiū. Nepritarta.
29 puslapis – Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pataisa. Pritarta iš dalies. Ar tinka, klausiu pirmininkės? Gerbiamoji pirmininke Audrone Pitrėniene? Gerbiamoji pirmininke, klausiu: 29 puslapis – pritarta iš dalies. Ar tinka?
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Tinka.
PIRMININKĖ. Tinka. Balsuoti neprašote. Pritarta iš dalies.
32 puslapis – Žmogaus teisių komitetas. Pritarta iš dalies. Klausiu pirmininko, ar tenkina? Taip, sutinkate. Pritarta iš dalies.
35 puslapis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pirmininke, prašom pristatyti. Gerbiamoji pirmininke? Gerbiamoji Miškiniene? 35 puslapyje yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Ar prašysite balsuoti?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ne.
PIRMININKĖ. Programos įgyvendinimas. Jūs įrašote žodžius „sveikatos srityje“. Komitetas nepritarė. Ar jūs prašote balsuoti?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ne.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir viskas. Yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto dėl priedo – pritarti iš dalies. Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininke, klausiu. Gerbiamoji Audrone, klausiu. Papildomose lentelėse, kur priedai, pritarta iš dalies. Komitetą tenkina? Ačiū.
Priedo 4 puslapyje yra Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto. Nepritarti dėl nutukusių vaikų dalies procento. Ar sutinkate, ar prašote balsuoti? Ar galime pritarti komiteto išvadai nepritarti? Galime.
Tada 6 puslapyje yra Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto. Pritarta iš dalies. Klausiu pirmininkės, ar tinka? Gerbiamoji Virginija Baltraitiene? Iš dalies pritarta, tinka jūsų komitetui.
Klausiu Seimo Audito komiteto pirmininkės, ar tinka pritarimas iš dalies? Sutinkate. Ačiū.
Yra vienas Seimo Audito komiteto – nepritarti. Ar prašysite balsuoti? Neprašysite. Ačiū.
Teisės ir teisėtvarkos komitetas – pritarti iš dalies. Yra atsižvelgta.
Socialinių reikalų ir darbo komitetas – pritarta iš dalies. Jus tenkina? Ačiū. Pritarta iš dalies. Antras pasiūlymas – taip pat pritarta iš dalies. Jums tinka? Ačiū.
Socialinių reikalų ir darbo komiteto. Nepritarti. Ar sutinkate, kad yra nepritarimas? Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto 7 puslapyje. Komiteto nuomonė – pritarta iš dalies. Į daugelį jūsų pasiūlymų atsižvelgė.
Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisija – pritarta iš dalies. Tinka. Ačiū.
Dėkoju pagrindinio komiteto pranešėjai. Ačiū jums už jūsų darbą.
Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Tuoj, palaukite, dar dėl motyvų už ir prieš pažiūrėsime. Yra tik už. Ar galime nekalbėti? Klausiu V. M. Čigriejienės ir J. Oleko, ar galite nekalbėti? Ar norite kalbėti? Ačiū. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašom balsuoti. Kas pritariate Seimo nutarimui „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“ po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 88, prieš nėra, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.
Siūlau ypatingą skubą. Dėl vedimo tvarkos. Prašom.
A. NESTECKIS (LSDPF). Pirmininke, tiems, kurie naudoja kompiuterinį variantą, puslapių nėra. Reikėtų arba straipsniais eiti, arba punktais eiti, nes mums labai sunku sekti jūsų nagrinėjamus klausimus.
PIRMININKĖ. Nekonsoliduota yra.
A. NESTECKIS (LSDPF). Kompiuteriniame variante, kompiuteryje nėra puslapių. Yra iš eilės straipsniai ir punktai. Kadangi jūs nagrinėjate popierinį variantą, tai popieriniame variante puslapiai yra. Bet jūs neminite punktų, jūs minite puslapius ir einate per puslapius.
PIRMININKĖ. Aš nelabai įsivaizduoju, kaip gali nebūti, nes konsoliduota visur sistemoje. Mes išsiaiškinsime. Bet jau baigėme.
A. NESTECKIS (LSDPF). Konsoliduotame nėra elektronikoje puslapių. Iš eilės straipsniai ir punktai. O jūs minite puslapius pagal popierinį variantą.
PIRMININKĖ. Aš atsiprašau. Turbūt visi susigaudėme, nes visi sklandžiai pristatė savo pasiūlymus.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime bendru sutarimu pritarti ypatingai skubai? Pritarta.
Priėmimo stadija. Vienas straipsnis. Todėl motyvai už ir prieš. V. M. Čigriejienė – nuomonė už. Prašom, Vida.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, tai yra pagrindinis dokumentas. Į sveikatos gerinimą bus įtraukta visa visuomenė. Be to, atsirado visuomenės sveikatos biurai, kurie prisidės prie Sveikatos programos įgyvendinimo. Todėl kviečiu būti neabejingiems, balsuoti. Į nutarimo projektą negalima sudėti visko apie tai, ką čia šnekėjote. Man net atrodo keista. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nuomonės prieš nėra. Nuomonė už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Kadangi niekas neprieštarauja, kad sveikata yra brangiausias turtas, tai yra dokumentas, kuris nubrėžia mūsų norus siekti tam tikrų sveikatos rodiklių, todėl pritariu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Kadangi nėra oponuojančių, tai aš nuoširdžiai kviečiu visus balsuoti ir pritarti šitai programai, nes tai yra labai svarbus dokumentas, kuris nubrėš mūsų dvylikos metų perspektyvą, kaip mes norėtume susitvarkyti sveikatos apsaugos sektoriuje. Bendrom pastangom sujungiame įvairias žinybas, įvairius sektorius, kad tikrai galėtume 2025 m. pasidžiaugti tais rodikliais, kurių pasieksime. Kviečiu pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkojame už nuomones. Balsuojame. Kas pritariate Sveikatos programos patvirtinimui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 93, prieš nėra, susilaikė 7. Seimo nutarimas „Dėl Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų programos patvirtinimo“ priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 4, 19, 21, 26, 32, 33, 34, 35, 36, 40, 43, 44, 441, 45, 46, 492, 50, 51, 57, 58, 62, 64, 71, 94, 101, 104, 128, 141 straipsnių pakeitimo ir 1411 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIP-1396(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2, 4, 19, 21, 26, 32, 33, 34, 35, 36, 40, 43, 44, 441, 45, 46, 492, 50, 51, 57, 58, 62, 64, 71, 94, 101, 104, 128, 141 straipsnių pakeitimo ir 1411 straipsnio pripažinimo netekusiu galios“ projektas Nr. XIIP-1396. Priėmimo stadija. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką A. Paulauską. Svarstysime pastraipsniui.
1 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 3 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 4 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 5 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 6 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas.
Dėl 7 straipsnio yra Seimo nario G. Steponavičiaus ir R. Šimašiaus pasiūlymas. Kas pristatys? G. Steponavičius? Prašom, Gintarai.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiamoji Seimo Pirmininke, gerbiamieji kolegos, išties daug laiko šiam klausimui svarstymo stadijoje mes jau buvome skyrę, bet aš dar kartą noriu akcentuoti, kad šis siūlymas yra susijęs su kvalifikuotos darbo jėgos įsidarbinimo terminų sutrumpinimu, ir motyvai, kuriuos pagrindinis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas nepritardamas išdėstė, nėra įtikinami. Tikrai 2 mėnesių laikotarpis, kaip maksimalus terminas išnagrinėti ir leidimą laikinai gyventi išduoti, yra pakankamas. Jeigu kyla klausimas, kad terminai galbūt yra per trumpi, tai spręskime klausimą ne dėl ilgesnio laikotarpio, o pritraukiant daugiau specialistų, daugiau profesionalų prie šitų temų dirbti, skiriant tam reikiamas lėšas. Norime pabrėžti, kad kuo greičiau trūkstami specialistai bus įdarbinti, tuo daugiau mokesčių bus sumokėta į biudžetą, tuo greičiau darbdavys galės spręsti savo įmonės plėtros klausimus, vykdyti užsakymus ir kitas kylančias problemas.
Gerbiamieji kolegos, gyvenimo realybė šiandien yra tokia, kad jeigu mūsų sprendimai nebus pakankamai greiti, kitos kaimyninės šalys turės palankesnes sąlygas, o su jomis mes konkuruojame dėl specialistų pritraukimo, dėl investicijų pritraukimo, mes būsime pralaimėtojų vietoje. Kolegos, 2 mėnesiai ir taip jau atrodo pakankamai ilgas laikotarpis elementariems klausimams apsvarstyti, todėl kviečiu pritarti. Mūsų siūlymas yra trumpinti leidimų gyventi išdavimo terminus iki 2 mėnesių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Reikia 29 Seimo narių palaikymo. Ar jų yra? Balsuojame, jeigu neaišku, yra ar nėra. Kas palaikote, balsuojate, kas nepalaikote, ilsitės.
Nėra palaikančių, už tik 20, reikia 29. Nesvarstome.
Dėl antrojo punkto yra Seimo narių G. Steponavičiaus ir R. Šimašiaus pasiūlymas. Aš matau, kad čia viskas perregistruota, mes svarstymo stadijoje jau buvome apsisprendę, bet vis tiek reikia 29 Seimo narių palaikymo. Ar yra 29? Prašom. Galime pristatyti. Prašom, jeigu nori gerbiamasis Gintaras, bet mes jau vieną kartą girdėjome.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Aš tiesiog nereiškiu jums dėkingumo, o manau, kad Statutas taip numato, kad kiekvienas pasiūlymas, prieš apsisprendžiant, ar jis svarstomas, ar ne, turi būti pristatomas salėje.
Gerbiamieji kolegos, išties ne visus savo siūlymus automatiškai, kurie buvo svarstymo stadijoje, mes perregistravome tikrai svarbesnius ir prie jų norėtume stabtelėti. Kai kurie, toliau mes matysime, yra šiek tiek mūsų sušvelninti. Taigi šitas siūlymas dėl bazinio 7, 33 straipsnio 1 dalies antrojo punkto, yra susijęs su keliais dalykais. Pirma, dėl minimalios ribos kvalifikuotiems specialistams darbo užmokesčio dydžio nustatymo. Mes siūlome nustatyti 1,5 vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio dydį, kaip tai numato Europos Sąjungos direktyvų rekomendacija dėl apatinės ribos. Pabrėžiame, kad tokią kartelę yra numačiusios daugelis mūsų regiono valstybių, tokios kaip Latvija, Lenkija, Slovakija, Estija. Aš manau, kad mes, nustatydami aukštesnę ribą, tiesiog apribotume savo konkurencines galimybes.
Taip pat norime atkreipti dėmesį, kad tikrai tokių atvejų, kiek šiuo metu išduota leidimų su dabar galiojančia riba dviejų vidutinių darbo užmokesčių dydžių pagal įstatymą, skaičius specialistų yra tikrai labai mažas. Dar kartą akcentuojame, kad darbdaviai aiškiai sako, kad vidutinis darbo užmokestis, tarkime, regionuose, yra dar žemesnis. Todėl 1,5 vidutinio darbo užmokesčio dydis būtų maždaug 3,5 tūkst. Lt ir tikrai tai yra kvalifikuotiems specialistams iš Ukrainos, Baltarusijos ar Rusijos IT ar kitose srityse, kur mums trūksta, į regionus pritraukti. Tai būtų didelė paspirtis. Todėl mes ir siūlome nebloginti sąlygų, palyginti su kitomis šalimis, ir kviečiame pritarti mūsų pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Turime turėti 29 Seimo narių pritarimą. Balsuojate, kas palaikote, kas nepalaikote, nebalsuojate. Ne balsavimas čia, bet dėl pataisos, ar galime svarstyti. Reikia 29.
Yra 34 palaikantys. Prašom, komiteto pirmininkas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Noriu priminti, kad šitie visi siūlymai, kurie dabar teikiami priimti, yra identiški tiems, kurie buvo svarstyti šio įstatymo svarstymo metu, ir jie buvo atmesti.
Dabar šio pasiūlymo esmė yra sumažinti atlyginimą aukštos kvalifikacijos specialistui, kuris yra kviečiamas atvykti į Lietuvą, ir jam siūloma pagal Seimo narių G. Steponavičiaus ir R. Šimašiaus pasiūlymą mokėti pusantro dydžio vidutinio mėnesinio atlyginimo.
Projekte yra nustatyti du minimalūs atlyginimai ir, mūsų manymu, nuleidimas žemiau dviejų vidutinių dydžių gali turėti įtakos aukštos kvalifikacijos darbą dirbantiems Lietuvos piliečiams, kuriems turėtų būti pirmenybė įsidarbinti, ir tai neprisidėtų prie mūsų piliečių skatinimo sugrįžti į Lietuvą dirbti. Kitas dalykas, mūsų atlyginimą lyginti su kitomis šalimis nėra visiškai korektiška, nes mūsų vidutinis atlyginimas yra vienas iš žemiausių, kartu su Latvija ir Vengrija. Todėl pusantro atlyginimo, kas dabar sudaro 3 tūkst., ir du, kurie sudaro apie 6, apie 4 tūkst., manome, yra pagrįstas dydis. Pavyzdį galiu pasakyti, kad rumunai taiko net keturių vidutinių atlyginimų dydžio reikalavimą. (Balsai salėje) Aš miniu Europos Sąjungos šalis, o ne trečiąsias šalis, į kurias daugiausia iš Bangladešo ir nori atvykti. Nepainiokime šitų dalykų.
Mūsų nuomone, aukštos kvalifikacijos specialistui mokėti du atlyginimus – tai yra pagrįstas dydis, ir mažinti iki pusantro komitetas nepritaria.
PIRMININKĖ. Ačiū. Noriu paklausti Seimo narių. Už, prieš – dėl pataisos ar dėl viso? Dėl pataisos. Už – R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš net neabejoju, kad visų, kurie ir už, ir prieš nori pasisakyti, tikslai yra bendri ir panašūs. Mes norime, kad mūsų piliečiai rastų galimybę dirbti ir uždirbti čia, Lietuvoje, o ne Jungtinėje Karalystėje, Norvegijoje ar kitose šalyse. Mes turime kelti sau tikslą, kaip tai padaryti. Dabar, kai siūloma pakelti nuo 2 iki 3 vidutinių darbo užmokesčių atlyginimo minimumą, kurį uždirbdamas žmogus gali tikėtis, kad jis bus įsileistas čia, į Lietuvą, ir turės galimybę dirbti, klausimas: mes sumažiname Lietuvos piliečiams galimybę dirbti ar padidiname? Mūsų siūlymas sumažinti iki pusantro sumažina Lietuvos piliečiams galimybę įsidarbinti ar padidina? Aš drįstu pasakyti, kad daug kam atrodanti tokia intuityvi pozicija, kurią ir gerbiamasis komiteto pirmininkas pristatė, kad tai neva sumažina Lietuvos piliečiams galimybes įsidarbinti, yra visiškai klaidinga.
Kokia situacija yra šiuolaikiniame pasaulyje, kai koncentruojasi labai daug ir paslaugų, ir kitokio sektoriaus kuo įvairiausių – ir aukštųjų technologijų, ir žemesnių technologijų? Jeigu negalima suburti žmonių į krūvą, tai ieškoma kitos vietos, kur tuos žmones į krūvą galima suburti. Šiandien Estijoje Britanijos piliečių gyvena tris kartus daugiau negu Lietuvoje. Tris kartus daugiau šalyje, kuri yra dvigubai mažesnė negu Lietuva. Ar nuo to estams yra blogiau, ar geriau? Atsakysiu vienareikšmiškai. Nuo to, kad Britanijos piliečių Estijoje yra tris kartus daugiau, atitinkamas skaičius estų neturi ieškoti gyvenimo ir karjeros galimybių Jungtinėje Karalystėje, o gali tai daryti Estijoje. Klausimas, kada mes pasieksime, kad į Vilnių, į Kauną, į Klaipėdą, į kitus miestus galėsime pritraukti kitų šalių piliečius taip, kad tai sukurtų tokį traukos centrą, kad ir mūsų piliečiai galėtų likti čia, o ne ieškoti vietos kituose traukos centruose jau ne tik Jungtinėje Karalystėje, bet ir Taline? Man atrodo, kad mums yra laikas susiimti ir pagalvoti apie mūsų darbo vietų išsaugojimą būtent atidarant galimybę ir kitiems čia atvažiuoti dirbti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui, Pirmininke. Mūsų pirmininkas pristatydamas labai švelniai kalba kaip tik ir šiuo klausimu, bet, patikėkite, komitete keturis kartus buvo svarstyta, ir tiek žmonių, kiek pasisakė, išnagrinėjo, kodėl nepalaikėme gerbiamojo G. Steponavičiaus ir kitų kolegų pasiūlymų, buvo taip iškvestionuota. Ir stebėkite, jau čia, posėdžių salėje, neperėjo, ir kiekvieną kartą vis bandoma kišti piarinį dalyką. Mes norime apginti savo žmogų, kuris tikrai gali įsidarbinti, kad jo atlyginimas nebūtų mažesnis kaip du. Todėl paprasčiausiai pasakau: negalime lygintis su kitomis minėtomis šalimis, kurios yra čia ir kuriose visai kitas pragyvenimo lygis.
Kviečiu paprastai: tam, ką apsvarstė komitetas ir pritarė, pritarti ir čia, salėje, nes vis dėlto buvo kalbėta ne kartą ir su specialistais. Jeigu pasitikite Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetu, tai prašome balsuoti prieš šią pataisą, už komiteto nuomonę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Balsuojame. Kas pritariate gerbiamojo G. Steponavičiaus ir R. Šimašiaus pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Primenu, komitetas nepritaria. Svarstymo metu buvo nepritarta.
Balsavo 92 Seimo nariai. Už – 32, prieš – 15, susilaikė 45. Nepritarta.
Toliau yra dėl 2 punkto Seimo nario D. Kreivio pasiūlymas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Iš esmės mes atmetėme šį projektą, kuriam nebuvo 29, jis yra labai panašus. Jeigu nepritarėme ankstesniam, tai ir šis iš esmės yra tas pats.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Noriu pasakyti, kad nėra visiškai tas pats. Dviem vidutiniams atlyginimams yra pritarusios visos asocijuotos verslo struktūros.
PIRMININKĖ. Čia ne apie atlyginimus kalbama jūsų pataisoje. Kalbama, kad ne vėliau kaip per vieną mėnesį, jūs siūlote vietoj dviejų.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ir šitą, ir du vidutiniai.
PIRMININKĖ. Ne, aš matau, nėra vidutinių.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Taip taip, yra du vidutiniai.
PIRMININKĖ. Reikia 29 Seimo narių palaikymo. Prašom balsuoti, ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko. Kurie nepalaikote, galite ir nesiregistruoti. (Balsai salėje) Pristatė ką tik.
A. PAULAUSKAS (DPF). Tas pats iš esmės, kas buvo.
PIRMININKĖ. 27. Nesvarstome.
Dėl viso 7 straipsnio galime pritarti bendru sutarimu?
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Galime? Negalime. Balsuojame. Kas pritariate 7 straipsniui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 88 Seimo nariai. Už – 68, prieš – 5, susilaikė 15. Straipsniui pritarta.
8 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 9 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 10 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
11 straipsnis. Yra Seimo narių G. Steponavičiaus ir R. Šimašiaus pasiūlymas. Mes dėl to nebalsavome? Klausiu komiteto pirmininko.
A. PAULAUSKAS (DPF). Ne. Čia yra dėl užsieniečių šeimos narių.
PIRMININKĖ. Prašom, gerbiamasis Gintarai, pristatyti savo siūlymą.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, investuoti ir plėtoti sąžiningą verslą Lietuvoje norintiems trečiųjų šalių piliečiams vienas iš svarbiausių aspektų, jeigu mes tai suvokiame kaip ilgalaikį interesą plėtoti verslą Lietuvoje, galimybė atsivežti ir savo šeimos narius, pabrėžiu, sutuoktinį ir savo vaikus. Stereotipiškai mes tuoj čia išgirsime argumentus prieštaraujančių, kad čia tuoj dešimtys ar šimtai šeimų, giminių iš daugiavaikių šeimų suvažiuos iš trečiojo pasaulio šalių, bet jeigu žiūrėsime į precedentus ir atvejus, kiek tokių atvejų yra buvę, tai yra faktiškai iki šimto atvejų. Ne kartą Investuotojų forumas ir kitos asocijuotos verslo struktūros yra sakiusios, kad kartais tai gali būti netgi didelė ir gana rimta priežastis atsisakyti investuoti, jeigu nuo pat pradžių, kai trečiųjų šalių piliečiai atvyksta daryti verslo į Lietuvą, neleidžiama atsivežti šeimos narių.
Kolegos, nebūkime įklimpę stereotipuose ir matykime, kad iš dabartinės patirties mes tikrai neturime neigiamų pasekmių. Tai kaip tik buvo geras akstinas investuoti pinigus, mokėti mokesčius į valstybės biudžetą, juolab, pabrėžiu, šeimos nariams pajamų užtikrinimo reikalavimai, kaip ir darančiam verslą, įstatyme yra įtvirtinti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Reikia 29 palaikymo. Jeigu palaikote siūlymą, balsuojate, jeigu nepalaikote, galite ir nesiregistruoti. (Balsai salėje) 27. Nesvarstome. Ramiau! Emocijas reikškite už salės ribų, gerbiamasis Kreivy.
Dėl viso 11 straipsnio. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta. (Balsai salėje) Negalime? Balsuojame. Kas pritariate 11 straipsniui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 72, prieš – 5, susilaikė 18. 11 straipsnis priimtas.
12 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 13 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
14 straipsnis. Yra Seimo narių G. Steponavičiaus ir R. Šimašiaus pasiūlymas. Klausiu pirmininko, ar dėl jo nebalsavome? Man atrodo, kad dėl dydžio lyg ir balsavome. Ar čia ne apie tą patį?
A. PAULAUSKAS (DPF). Iš esmės tie pasiūlymai gal su tokiomis nedidelėmis variacijomis kartojasi. Dėl dydžio. Iš esmės ginčijamasi, kad ne 2 vidutiniai, o 1,5. Dėl to dydžio mes balsavome ir nutarėme, kad 2 vidutiniai mėnesiniai atlyginimai yra tas mažiausias dydis, kurį turi gauti atvykęs į Lietuvą aukštos kvalifikacijos specialistas. Čia kartojasi.
PIRMININKĖ. Seimas dėl dydžio jau apsisprendė, todėl balsuoti nereikia.
Dėl 14 straipsnio yra D. Kreivio pasiūlymas. (Balsai salėje) Irgi noriu klausti pirmininko, ar mes dėl jo nebalsavome?
A. PAULAUSKAS (DPF). Esmė yra, kad kai žmogus, aukštos kvalifikacijos specialistas, gauna mėlyną kortelę, kad išdirbęs dvejus metus jis galėtų nebūti susietas su atlyginimo dydžiu, galėtų gauti bet kokį atlyginimą, jau nebūtų reikalavimo tų 2 vidutinių.
PIRMININKĖ. Bet Seimas jau apsisprendė dėl dydžio.
A. PAULAUSKAS (DPF). Iš esmės mes sakome, kad aukštos kvalifikacijos specialistas turi gauti 2 vidutinius atlyginimus.
PIRMININKĖ. Jau balsavome, vadinasi, balsuoti nereikia.
Toliau yra Seimo narių G. Steponavičiaus bei R. Šimašiaus pasiūlymas ir D. Kreivio tas pats. Klausiu pirmininko, ar dėl to mes nebuvome apsisprendę?
A. PAULAUSKAS (DPF). Čia yra siūlymas, kad nebūtų taikomas pagal Darbo biržos poreikius atitinkamas vertinimas, t. y. ar Lietuvos piliečiui…
PIRMININKĖ. Mes dėl šito nebalsavome.
A. PAULAUSKAS (DPF). …buvo pasiūlyta darbo vieta, ar ne. Dėl šito galima apsispręsti.
PIRMININKĖ. Pirmininkas jau pristatė. Ar dar reikia kartoti pristatymą? Reikia 29 palaikančių balsų. Kas palaikote pataisą, balsuojate.
A. PAULAUSKAS (DPF). Čia G. Steponavičiaus ir R. Šimašiaus.
PIRMININKĖ. G. Steponavičiaus, R. Šimašiaus ir D. Kreivio labai panaši. Yra tik 26 palaikantys, vadinasi, nesvarstome.
Dėl vedimo tvarkos – gerbiamasis R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, jūs tikrai labai gražiai pirmininkaujate, bet vis dėlto nelabai pagal Statutą tokia procedūra, kai pats užsakau muziką, pats groju, pats viską atlieku, pats šoku. Vis dėlto yra pataisos autoriai, kurie ir turėtų pateikti pataisą. Dabar jūs su komiteto pirmininku pasikalbėjote, ar pristatyta, ar nepristatyta, ir jūsų trumpas dialogas virto neva pataisos pristatymu. Aš labai kviesčiau, nežinau, arba šį kartą leisti pataisos autoriams pristatyti pataisą ir tada balsuoti iš naujo, arba bent jau laikytis tvarkos ateityje, nes jūs tą procedūrą taikote ne pirmą kartą, ir tai nėra tinkama procedūra čia, Seimo salėje.
PIRMININKĖ. Ačiū už pastabą. Aš atkreipsiu dėmesį, kad mes paprastai visą laiką priėmimo stadijos metu, jeigu Seimas jau yra apsisprendęs, nekartojame to paties sprendimo balsuodami. Aš atsiklausiau gerbiamojo Gintaro, ar jis norėtų papildomai pristatyti, bet aš pasistengsiu pasitaisyti.
Mes dar turime apsispręsti dėl gerbiamojo D. Kreivio vienos dalies, kuri yra šiek tiek skirtinga, dėl užsienietį ketinančio įdarbinti darbdavio. Prašom, gerbiamasis Kreivy, pristatyti, nes mums parašyta, kad reikia pristatyti atskirai.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Noriu pasakyti, kad Darbo biržoje tikrai nėra aukštos kompetencijos specialistų ir papildomas kreipimasis į Darbo biržą tik sukuria papildomas biurokratines kliūtis ir pailginą laiką. Mano manymu, to nereikia, ir kviečiu paremti šią pataisą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu balsuoti. Reikia 29 Seimo narių palaikymo. 21. Palaikymo nėra.
Taip pat dėl šio straipsnio yra Seimo nario D. Kreivio pasiūlymas, čia keičiasi metai. Noriu atsiklausti, ar mes dėl to nebalsavome?
A. PAULAUSKAS (DPF). Ką dabar pristatė, tai buvo jau toliau ta pataisa, tolesnė. Dėl tų visų mes esame iš esmės balsavę.
PIRMININKĖ. Dėl metų yra apsispręsta. Ar sutinka pataisų… Nematau gerbiamojo D. Kreivio. Seimas jau yra apsisprendęs. Dėl visų mes balsavome jau, taip ar ne, klausiu pirmininko? Galime pritarti 14 straipsniui? Ar galime bendru sutarimu pritarti 14 straipsniui?
A. PAULAUSKAS (DPF). Galima.
PIRMININKĖ. Galima. Pritarta.
15 straipsnis. Pastabų ir pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
16 straipsnis. Yra Seimo narių A. Paulausko, D. Petrulio, B. Juodkos, E. Šablinsko, E. Zingerio, R. Šimašiaus, K. Miškinienės, A. Salamakino, A. Pitrėnienės. Yra pritarta iš dalies. Ar jūs visi prašote balsuoti? Klausiu pirmininko.
A. PAULAUSKAS (DPF). Kadangi aš esu vienas iš autorių tos pataisos, mes nesiūlome balsuoti.
PIRMININKĖ. Taigi galime pritarti iš dalies, taip?
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip. (Balsai salėje) Jeigu reikalaujate balsuoti, reikia 29 palaikančių Seimo narių. Prašom. Balsuojame, ar yra 29 palaikantys Seimo nariai?
PIRMININKĖ. Yra net 50 palaikančių Seimo narių. Prašom. Kas pristatys? Pirmininke, gal jūs ir pristatykite.
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip, aš pristatysiu. Esmė yra ta, kad studentas mokydamasis galėtų dirbti, tačiau jis turėtų gauti leidimą dirbti. Tai galėtų daryti nuo antrųjų studijų metų. Mes buvome susitikę ir su Studentų sąjungos, ir su universiteto atstovais ir paaiškinome, kad tas leidimas dirbti, kaip teigia Socialinės apsaugos ir darbo apsaugos ministerija, bus išduodamas per labai sutrumpintą terminą ir kad nebus jokios problemos studentui, kuris mokosi Lietuvoje, gauti leidimą dirbti. Tai užtruks gal dvi savaites, kiek ten patikrins, kiek reikia tos patikros, bet kad visiškai nereguliuotume ir visiškai nekontroliuotume to proceso, nesutinka nei Saugumo departamentas, nesutinka nei Socialinės apsaugos ministerija. Kitaip tariant, Vyriausybės pozicija yra labai aiški – kad studentas turi turėti leidimą dirbti. Tą leidimą gauti nėra sudėtinga, terminas, kaip sakiau, bus sutrumpintas. Mūsų pozicija, kad studentas turi turėti leidimą. Mes siūlome už, kad studentas turėtų gauti leidimą dirbti. (Balsai salėje) Taip, komitetas šitai pataisai pritarė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Supratome. Noriu paklausti. Užsirašėte kalbėti prieš, Audroni Ažubali, jūs dėl pataisos? Prašom. Palaukite minutę. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, galutinėje redakcijoje, kurią mes matome, tai nieko nėra, kaip tik nėra leidimo. Tiesiog yra suteikta teisė dirbti 20 ir 40 valandų. Tai mes būsime pirmoji Europos Sąjungoje valstybė, kuri studentams neišduos leidimo dirbti. Tai yra kas nori, tas dirba ar ne. Va, paprastai – aš dirbu, kur, man nesvarbu, ir man leidimo nereikia, taip?
A. PAULAUSKAS (DPF). Suprantate, mes paneigiame tada apskritai leidimo dirbti esmę. Jeigu tu atvažiavai studijuoti, tai tu studijuoji. Jeigu tu nori kartu ir dirbti, dar gauni leidimą dirbti. Kodėl mes šitą pataisą teikiame? Kad svarstymo metu buvo pritarta kitai nuostatai, kad be leidimo, nors Vyriausybės teiktame projekte buvo su leidimu. Tai mes grįžtame prie Vyriausybės teikto projekto. Tiesiog siūlome grąžinti tą pačią redakciją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Supratome. Balsuojame. Nuomonė už – K. Masiulis. Gerai. Nesiginčijame. Viską darome. Apsispręsime. K. Masiulis – už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, dirbant ankstesniame darbe – universitete teko lankytis ne viename užsienio universitete ir ilgokai ten būti, matyti lietuvių studentų, kurie ir studijuoja, ir dirba, ir tokiu būdu patys finansuoja savo studijas. Vokietijoje matydavau netgi studentiškų šeimų, lietuviškų šeimų ir mišrių šeimų. Jie kitaip net neišgyventų. O mes čia dabar laužome ietis. Universitetai ne taip lengvai gauna tuos užsieniečius studentus, kad atvažiuotų čia studijuoti. (Balsai salėje) Neretai tai susiję ir su universitetų prestižu. Universitetai kovoja dėl studentų. Linco universitete turbūt apie pusė studentų yra užsieniečių, ir daug kur atrasime tai. Ir tikrai nėra tokių suvaržymų, kad studentai negalėtų pusę darbo dienos dirbti ir užsidirbti, ir taip sau finansuoti pragyvenimą.
A. PAULAUSKAS (DPF). Suvaržymų nėra, tik kalbama dėl leidimų. Dirbti – prašau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate kai kurių Seimo narių pasiūlymui, visam pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 70, prieš – 10, susilaikė 13. Pritarta visai pataisai.
Noriu paklausti pirmininko. Ar dėl 5 punkto pataisa yra apie tą patį, ar reikia balsuoti?
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip, čia jūs turite minty dėl termino tęsimo po studijų, taip?
PIRMININKĖ. Taip. Čia jau yra kitas klausimas.
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip, čia yra kitas pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Prašysiu G. Steponavičiaus pristatyti. Prašom.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, ponia Pirmininke. Šiek tiek tęsiasi chaotiškas ir posėdžio vedimas, ir pataisų pristatymas, nes, atleiskite, kolega A. Ažubalis tik klausimą uždavė, bet iš esmės nekalbėjo apie tai, kodėl studentų galimybė gyventi ir dirbti yra svarbus aspektas. Dar kartą mes norime pasakyti, kad nė viena pasaulyje šalis, pritraukdama, gebėdama išlaikyti talentus, nėra pralošusi. Ir mes, sukurdami tam palankias sąlygas, su visais saugikliais užkardydami piktnaudžiavimus, bet ne tokiais būdais, kaip dabar yra siūloma, galėtume būti laimėtojais.
Deja, vėlgi norima žiūrėti siaurai tik iš nacionalinio saugumo pozicijų, o nematomas platesnis kontekstas. Mūsų siūlymas yra šiek tiek dabar sušvelnintas, palyginti su svarstymo stadija. Mes buvo numatę dvejų metų laikotarpį vietoj šešių mėnesių, dabar jis yra vienerių metų, juolab kad paskutiniais mokymosi metais irgi gal būtų jau galimybė įtvirtinta leisti dirbti. Tęstinumas bent metams į priekį darbinei veiklai būtų labai svarbus. Mes pabrėžiame, kad universitetuose, kur yra sukurta moderni už milijardus litų infrastruktūra, moderniausios laboratorijos, slėniuose, tikrai užsienio trečiųjų šalių studentų galimybė dirbti ir kurti pridėtinę vertę tai pačiai Lietuvai yra svarbi. Todėl mes manome, kad bent vienerių metų, šiek tiek ilgesnis laikotarpis nei pusmečio, leistų rimtesniems projektams išlaikyti tuos studentus Lietuvoje, ir iš to mes visi laimėtume. Aš tik noriu akcentuoti, kad užsienio studentai per metus Lietuvoje palieka 147 mln. Lt per mokesčius už studijas ir pragyvenimą. Tai pažiūrėkime, tai irgi yra apčiuopiama investicija ir nauda Lietuvai, ir matykime platesnį vaizdą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Reikia 29 palaikančių Seimo narių. Balsuojame, kas palaikote. Yra tik 24 balsai. Nesvarstome.
Už visą 16 straipsnį. Galime priimti bendru sutarimu?
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Ne. Prašo balsuoti. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas 16 straipsnis, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 69, prieš – 2, susilaikė 13. 16 straipsnis priimtas.
17 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 18 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 19 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 20 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 21 straipsnis. Yra Seimo narių A. Paulausko, D. Petrulio, B. Juodkos, E. Šablinsko, E. Zingerio, R. Žemaitaičio, K. Miškinienės, A. Salamakino, A. Pitrėnienės pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu?
A. PAULAUSKAS (DPF). Taip, nes čia kyla iš to mūsų ankstesnio.
PIRMININKĖ. Pritarta. 21 straipsnį galime priimti bendru sutarimu su pataisa? Pritarta. Ačiū. Priimtas. 22 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 23 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimtas. 24 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 25 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 26 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 27 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 28 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 29 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 30 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 31 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta.
Dėkojame komiteto pirmininkui A. Paulauskui.
Dėl viso nuomonės – už, nuomonės – prieš. Nuomonė už – E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkui. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu visus balsuoti už. Kartu norėčiau pasakyti, kad, gerbiamasis Kreivy, negalima sakyti, kad Darbo biržoje nėra specialistų ir jie nemoka dirbti. Tada neaišku, kam jiems skiriami pinigai ir ką jie ten veikia. Iš tikrųjų šis įstatymas, viena vertus, pagerina situaciją, kita vertus, jeigu reikės, mes jį galėsime iš naujo taisyti. Taigi siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, išties šis projektas turi ir pozityvių dalių, jis gimė kaip sumanymas užkirsti kelią piktnaudžiavimams. Tai yra suprantama, deja, mes turėjome siaurai mąstantį komitetą (bent jau jo daugumą), kuriame nacionalinio saugumo ir įvairių saugiklių, kurie paliečia nepagrįstai platų ratą kvalifikuotų specialistų, kurie galėjo palankesnėmis sąlygomis atvykti į Lietuvą, įtvirtinimą… Todėl projektas sprendžia tiktai dalį problemų. Sprendžiamos problemos piktnaudžiavimo prasme reikalingos, bet kalbant apie verslo plėtrą, investicijų pritraukimą, naujų darbo vietų kūrimą, didesnių įplaukų į biudžetą turėjimą su tokiu projekto variantu, kurį dabar mes priimame, mes tikrai pralošime. Galėjome būti ambicingesni numatydami palankesnes sąlygas pritraukti protus į Lietuvą. Kalbu ne tiktai apie kvalifikuotų specialistų įdarbinimą, bet taip pat ir apie talentų, kurie studijuoja iš užsienio šalių Lietuvoje, išlaikymą mūsų šalyje. Deja, turbūt anksčiau ar vėliau teks prie šito klausimo vėl grįžti, bet tuo laikotarpiu pasinaudos kitos šalys, kurios turi šitoje srityje numačiusios palankias sąlygas. Sutikime, mes konkuruojame dėl profesionalų, dėl protų ir šitoje kovoje su tokiomis pataisomis mes būsime tik pralaimėtojai. Taigi aš negaliu balsuoti už tokį projekto variantą, nors jame yra ir viena kita gera nuostata.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, manau, kad iš tikrųjų įstatymas yra gana subalansuotas nepaisant karšto liberalų mėginimo įrodyti, kad jis neduoda jokios naudos. Kaip tik, jeigu būtume priėmę tas pataisas, būtume jį išderinę, nes suprantama, kad karas dėl kvalifikuotos darbo jėgos, konkurencija dėl jos yra neišvengiama, bet taip pat turime pasimokyti iš to, kaip Europos Sąjunga yra išmokusi kai kurias pamokas ir kas po to eina, kad neateitų įvairūs žmonės, įvairios nusikalstamos grupuotės, kurių per mėnesių negalima patikrinti, kaip čia buvo siūloma, arba palikti spręsti tiktai aukštosioms mokyklos įsteigti savo institutą ir paskui leisti jame dirbti bet kam ir bet kaip. Čia tikrai nematyčiau jokios pažangos. Todėl manau, kad tai tikrai subalansuotas įstatymas.
Galbūt be reikalo mes čia įvedėme visokius darbo apmokėjimo slenksčius, nes tai nėra pagrindinis kvalifikuotos darbo jėgos požymis. Du vidutiniai atlyginimai tikrai yra per didelė kartelė, kurią mes įrašėme, nes vidutinis atlyginimas mokamas kvalifikuotai darbo jėgai. Mes jau čia dvigubai labiau kvalifikuotai negu mūsiškiai žadame mokėti, bet nepaisant to, ar 2, ar 1,5, nėra čia labai didelis skirtumas. Būtų galima pritarti šitam įstatymo projektui ir nesikarščiuojant, protingai, išmintingai plėtoti verslą, o ne griauti visą socialinę sistemą ir sukelti jai didžiulį pavojų, ką jau ne vieną kartą yra mums sukėlę. Paskiau tie patys mokesčių mokėtojai turi tai apmokėti, imti iš verslo pinigus, didesnius mokesčius, kad uždengtų skyles, kurias padaro neprotingi sprendimai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – R. Šimašius.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų Lietuva turi daug iššūkių šiuolaikiniame pasaulyje, tie iššūkiai susiję su tuo, kaip mes turime tapti konkurencingi. Norint tapti konkurencingiems, mums reikia pritraukti darbo jėgą ir iš pačios Lietuvos, ir iš kitur. Deja, įstatymas, kuris tarsi turėjo padėti, realybėje sukuria papildomų barjerų. Kai tie barjerai čia yra įvedami, nepaisant vieno kito technologinio pataisymo, deja, bendra aritmetika yra tokia, kad tai yra ne geras, o blogas signalas tiems žmonėms, kurie nori Lietuvoje ką nors kurti. Todėl apgailestaujant tenka agituoti balsuoti prieš šitą įstatymą, kuris galėjo būti pažadas ir įrankis geriems tikslams pasiekti, deja, ne vieno iš mūsų pastangų dėka („mūsų“ sakau šiek tiek ironizuodamas) jis tapo tokiu įrankiu, kuris dar labiau apsunkina ir taip nelabai konkurencingą mūsų aplinką. Kviečiu balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Prašau. Nuomonė už – K. Masiulis. Gerbiamasis Kęstuti, jums įjungtas mikrofonas. Kęstuti Masiuli, prašom! Nuomonė už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Atsisakau.
PIRMININKĖ. Atsisakote? Balsuojame. Kas pritariate įstatymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas (projekto Nr. XIIP-1396) priimtas. (Gongas)
12.01 val.
Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1411 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-857 (svarstymas)
Klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1411 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-857. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pranešėją R. Šalaševičiūtę.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiamieji kolegos, Žmogaus teisių komitetas, kaip pagrindinis komitetas, šių metų birželio 18 d. svarstė Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 1411 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą ir bendru sutarimu siūlė atmesti iniciatorių pateiktą projektą.
Argumentai tokie. Atsižvelgus į tai, jog Seime buvo svarstomas ką tik mūsų priimtas Vyriausybės pateiktas įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ kai kurių straipsnių pakeitimo ir papildymo bei 1411 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-1396, kaip tik šiame projekte analogiškai buvo pripažintas netekusiu galios 1411 straipsnis, dabar pateiktas svarstyti projektas tapo neaktualus.
PIRMININKĖ. Ačiū pranešėjai. Ar galime pritarti komiteto nuomonei atmesti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta. Atmestas įstatymo projektas Nr. XIIP-857. Pritarta komiteto nuomonei atmesti bendru sutarimu.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Sysas. Prašom, kolega.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Gerą dieną, kolegos. Tęsiame rytinį posėdį.
12.03 val.
Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo Nr. I-532 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1309(4) (priėmimas)
Svarstome Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo vienu straipsniu įstatymo projektą. Priėmimo stadija. Į tribūną kviečiu V. Baltraitienę. Gerbiamieji kolegos, turėtume priimti pastraipsniui. Darbas laukia ilgas, todėl prašyčiau dėmesio.
Dėl 1 straipsnio, keičiančio įstatymo pavadinimą, pastabų nėra. Galime pritarti? (Balsai salėje) Priimtas. Pagrindinio įstatymo 1 straipsnis. Pastabų nėra. Galime priimti? (Balsai salėje) Priimta.
2 straipsnis. Seimo Teisės departamento pastaba. Jai pritarta. Galime priimti? (Balsai salėje) Pritarta.
3 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 4 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta. 5 straipsnis. Pastabų nėra. Priimta.
6 straipsnis. Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Komiteto nuomonė – nepritarti. Gerbiamasis Jurgi, prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš dar kartą kreipiuosi į jus siūlydamas išbraukti galimybę per rinkimų kampanijas dovanoti mažareikšmius daiktus iki 5 Lt. Nes čia yra pasakyta visiškai abstrakčiai, kad galima dovanoti bet kokius mažareikšmius daiktus, uždėjus kokią nors partijos simboliką, jeigu tik jų kaina neviršija 5 Lt. Vadinasi, iš esmės net galima duoti rinkėjui du alaus butelius, tik ant etiketės uždėkime atspaudą su partijos simbolika. Na, nėra jokių apribojimų. Aš manau, galbūt partijos to nedarys, bet siūlau vis dėlto išbraukti ir mums konkuruoti idėjomis, gražiai įformintomis programomis. Negi mes dabar lenktyniausime, kokį mažareikšmį daiktą ir kuo plačiau rinkėjams dalinti sugalvosime. Dar kartą prašau jūsų pritarimo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Reikia 29 Seimo narių palaikymo. Balsuojame, ar yra 29 palaikantys Seimo nariai.
Yra 37 Seimo nariai. Svarstome. Komiteto nuomonė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Nepritarė. O motyvas buvo tas, kad yra įteisinta jau ir kituose rinkimuose. Aš nenoriu sutikti su J. Razmos pasakymu, kad galima ant alaus butelio klijuoti ir dovanoti. Palaukit, Jurgi, aš jums paaiškinsiu. Yra nustatyta tvarka, kurią turi patvirtinti Vyriausioji rinkimų komisija. Turi pateikti Vyriausiajai rinkimų komisijai, ką ruošiamasi dovanoti, Vyriausioji rinkimų komisija nustato tvarką, kaip tai turi būti daroma, turi būti deklaruojamas ir kiekis, ir kaina, turi būti pateikta, kada ir kur bus dalinama, ir tik tada galima dalinti. Taigi Vyriausioji rinkimų komisija tikrai nepatvirtins, kad alaus butelius galima dalinti. Komiteto nuomonė buvo nepritarti. Siūlau balsuoti.
PIRMININKAS. Už – nori pataisai pritarti A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Ką reiškia 5 Lt įsivedant eurą? Kiti rinkimai jau bus įsivedus eurą, tai vis dėlto reikėtų pagal valiutą, pagal kokį nors lyginį skaičių nustatyti tą kriterijų. O šiaip, aš manau, jeigu ne gerberų dalinimas, liberalai turbūt nebūtų laimėję dviejų mandatų. Aš manau, kad buvo tam tikras papirkinėjimas. Todėl siūlau pritarti, kad jo…
PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų visiškai pritariu tam, ką komiteto pranešėja ponia V. Baltraitienė iš tribūnos sakė. Iš tiesų labai keistai ir populistiškai atrodo šis pasiūlymas, nes netgi Seimo narių ataskaita rinkėjams yra gana storas leidinys, kuris taip pat gali kainuoti iki 5 Lt. Aš suprantu, kad būnant opozicijoje galbūt į ataskaitą rinkėjams nelabai yra ką įdėti ar nelabai yra kokios medžiagos įsegti, kai, matyt, nelabai aktyviai buvo dirbta. Bet yra valdančiosios daugumos atstovų, kurie tikrai turi ką parodyti rinkėjams, atliktus darbus įdėti į tą leidinį. Tai čia nereikėtų taip pagal savo kurpalį.
O antras dalykas. Žinote, ne per seniausiai vyko NATO Parlamentinė Asamblėja čia, Lietuvoje, ir buvęs jos prezidentas Vokietijos parlamentaras K. Lamersas man padovanojo, nes jis neseniai dalyvavo rinkimuose, tokį saldainių guminukų maišelį su savo atvaizdu ant jo. Vokietijoje tai yra leidžiama. Buvau Jungtinėse Amerikos Valstijose, mačiau aibes tušinukų su B. Obamos įvairiausiais logotipais, ir tai tikrai nėra traktuojama kaip koks nors rinkėjų papirkinėjimas, iki 5 Lt rinkėjų papirkinėjimas.
Gerbiamoji opozicija, galų gale užsiimkite rimtais dalykais ir baikite populizmą, kuris galbūt tam tikrais atvejais labai gražiai skamba, bet visiškai neturi racionalaus pagrindo.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. (Šurmulys salėje) Už pataisą. Ne kalbėkite, o sekite. Kas pritariate J. Razmos pataisai, kad 5 Lt – irgi pinigai, balsuojate už.
Už balsavo 40, prieš – 16, susilaikė 31. Pataisai nepritarta.
Ar galime pritarti 6 straipsniui? (Balsai salėje) Pritariame. Dėl 7 straipsnio pataisų nėra. Priimta. Dėl 8 straipsnio pataisų nėra. Priimta. Dėl 9 straipsnio pataisų nėra. Priimta. Dėl 10 straipsnio pataisų nėra. Priimta. Dėl 11 straipsnio pataisų nėra. Priimta. Dėl 12 straipsnio pataisų nėra. Priimta. Dėl 13 straipsnio pataisų nėra. Priimta. Dėl 14 straipsnio pataisų nėra. Priimta. 15 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 16 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 17 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 18 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 19 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 20 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 21 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 22 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 23 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 24 straipsnis. Pataisų nėra. Priimtas. 25 straipsnis. Priimtas. 26 straipsnis. Priimtas. 27 straipsnis. Priimtas. 28 straipsnis. Priimtas. 29 straipsnis. Priimtas. 30 straipsnis. Priimtas. 31 straipsnis. Priimtas. 32 straipsnis. Priimtas. 33 straipsnis. Priimtas. 34 straipsnis. Priimtas.
Dėl 35 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai nepritarta. Ar galime pritarti komiteto nuomonei pritarti 35 straipsniui? Priimtas. Čia yra dvi pataisos, kurias priėmėme. 36 straipsnis. Seimo nario S. Jovaišos keletas pasiūlymų.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Čia tas pats vienas, tik per kelis eina.
PIRMININKAS. Taip, aš matau. Tas pats į tris dalis. Gerbiamasis Sergejau, prašom, jums mikrofonas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Šiuo pasiūlymu siūlau suvienodinti reikalavimus, kaip Seimo rinkimų įstatymo viename iš straipsnių yra privalomas rašytinis pasižadėjimas, jeigu kandidatas bus išrinktas, nutrauks darbą ar kitokią veiklą, nesuderinamą su savivaldybės tarybos ar Europos Parlamento nario pareigomis.
PIRMININKAS. Taip, taip. (Balsai salėje) Balsuojame, ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaikytų S. Jovaišos pasiūlymą. Balsavimas. (Balsai salėje)
Nėra 29 Seimo narių. Nesvarstome.
Taip pat yra trys Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, kurioms komitetas siūlo nepritarti.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, jos nėra čia…
PIRMININKAS. Atsiprašau, keturios. Net keturios.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Pirma visiškai neesminė.
PIRMININKAS. Jūs nepritarėte. Dabar nekomentuojame.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, niekas neprotestuoja? (Balsai salėje) Galime priimti 36 straipsnį? (Balsai salėje) Priimtas.
Dėl 37 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kuriai nepritarta. Ar kas nors reikalauja balsuoti? Nėra. Ar galime pritarti 37 straipsniui? Priimtas.
38 straipsnis. Priimtas. 39 straipsnis. Yra Seimo narių pataisa, kuriai komitetas pritarė. (Balsai salėje) Nesvarbu, sako man. V. Bukauskas pasiruošęs pateikti savo siūlymą.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Labai trumpai. Mūsų pataisa, kad tiems asmenims, kuriems pagal įstatymą yra prieštaravimas dėl pareigybių, kad būtų užstatas ne 1 VMDU, o 2 VMDU, nes pasižiūrėjus į 2011 m. savivaldos rinkimus, kai buvo išrinkta per 1,5 tūkst. savivaldybės tarybos narių, iš karto atsisakė 433 tarybos nariai. Kad nebūtų apgaudinėjami rinkėjai, siūlome 2 VMDU užstatą.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi tai pasiūlymas, mes jį vis tiek turime aptarti. Nesvarbu, kad komitetas pritarė. Komiteto… Matau, kad visi nori kalbėti už. Ar galime balsuoti dėl šios pataisos? (Balsai salėje) Balsuojame. Kas pritariate Seimo narių siūlymui padidinti rinkimų užstatą iki 2 VMDU? Gerbiamieji kolegos, nediskutuokite, o balsuokite.
Gerbiamieji kolegos, dalyvavę 55 Seimo nariai pritarė, prieš – 1, susilaikė 22. Pataisai pritarta. Ar galime priimti 39 straipsnį su Seimo narių pataisa? Priimtas.
40 straipsnis. Priimtas. 41 straipsnis. Priimtas. 42 straipsnis. Priimtas. 43 straipsnis. Priimtas. 44 straipsnis. Priimtas. Dėl 45 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai pritarta. Ar galime priimti? Priimtas. 46 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas nepritarė. Protestuojančių nėra. Galime pritarti 47 straipsniui? (Balsai salėje) Atsiprašau, 46 straipsniui? Priimtas. 47 straipsnis. Priimtas. 48 straipsnis. Priimtas. 49 straipsnis. Priimtas. 50 straipsnis. Priimtas. 51 straipsnis. Priimtas. 52 straipsnis. Priimtas. 53 straipsnis. Priimtas. 54 straipsnis. Priimtas. 55 straipsnis. Priimtas. 56 straipsnis. Priimtas. Dėl 57 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas nepritarė. Ar yra norinčių dėl to kalbėti? J. Sabatauskas. (Balsai salėje) Mes nekalbame dėl motyvų. (Balsai salėje) Tik dėl straipsnio galėsite kalbėti. Užsiregistruokite, kai balsuosime dėl straipsnio.
Gerbiamieji kolegos, matau, kad negalime pritarti šiam straipsniui be diskusijų. J. Sabatauskas – prieš.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Dėl 57 straipsnio.
PIRMININKAS. Taip.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, 57 straipsnyje kartu su slapto balsavimo galimybe įtvirtinta galimybė kabinoje stebėti rinkėjo veiksmus, kaip ten parašyta, kad jis neatliktų netinkamų veiksmų. Šiuo atveju tai yra slapto balsavimo pažeidimas. Teisės departamento pastaba, kiek suprantu, buvo papildomai įrašyta ir komitetas jai nepritarė. Aš neįsivaizduoju, ką jūs suprantate po galimybe stebėti kabinoje rinkėjo veiksmus? Kamerą ten pastatysite? Tai akivaizdus Konstitucijos pažeidimas. Kaip kitaip stebėsite kabinoje rinkėjų veiksmus? Rinkėjas, įėjęs į kabiną, uždaro duris ar užtraukia užuolaidą, kitaip sakant, niekas negali stebėti, kaip rinkėjas pildo biuletenį. Tai akivaizdus slapto balsavimo pažeidimas. Todėl tokia norma neturėtų būti įstatyme.
PIRMININKAS. Ačiū.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Komitetas…
PIRMININKAS. Gerbiamoji pirmininke, minutėlę, dar yra J. Razma už, tada jūs pakomentuosite.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, bet gal pirmiau…
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš nežinau, jeigu čia kyla neaiškumų, gal reikia kažkaip redakciškai pataisyti, jog būtų aišku, kad stebėti biuletenių užpildymo nėra galimybės. Nėra siūloma, kad galėtų stebėti, kaip žmogus balsuoja, kaip užpildo biuletenį. Čia, atrodo, yra aiškiai parašyta, kad būtų galimybė stebėti, ar nėra neteisėtų veiksmų. Tai gali būti tikrai techniškai išsprendžiama, kad nebūtų matomas padėtas biuletenis ir rašymas biuletenyje, bet kad būtų matoma kokia nors žmogaus kūno dalis, kuri rodytų, ar žmogus ten nedaro kokių nors veiksmų: nefotografuoja, neatsineša kitų biuletenių. Deja, žinome tuos pažeidimus, kurie yra pasikartojantys. Yra daromos įvairios karuselės. Kokia nors galimybė žinoti, kad kabinoje nedaromi neteisėti veiksmai, turi būti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmininke, pakomentuokite.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Komiteto nuomonė. Iš tiesų čia iš dalies ponas Jurgis paaiškino, nes mes ir Antikorupcijos komisijoje svarstėme, kad reikėtų kaip nors padaryti, kad nebūtų keičiami biuleteniai, nebūtų fotografuojama. Paprasčiausiai, kad kabina būtų peršviečiama arba dengta iki pusės, o jeigu peršviečiama, pavyzdžiui, kaip šita tribūna su rėmeliu, ant kurios pildo, tai niekada niekas nematys, už ką balsuoja, bet kad kabinoje nebūtų keičiami biuleteniai, kaip dažnai vyksta, ta vadinamoji grandinėlė, ar lenciūgėlis, kaip ten yra, kai eina su vienu, arba pradedama fotografuoti, išnešama ir parodoma, už ką balsuojama. Tai yra iš tikrųjų daug skaidriau vykdoma ir joks slaptumas nepažeidžiamas. Ir čia tegu Julius neironizuoja, kad bus pastatytos slaptos kameros, kurios filmuos. Turbūt nereikia iki tiek nusišnekėti, bet tai yra visiškai įmanoma, kad kabina būtų dengiama tik iki pusės, kad nesimatytų, kaip tu balsuoji, bet jokių kitokių veiksmų negali daryti šitoje kabinoje.
Mes siūlome taip, beje, ir kitur taip yra. Prašom balsuoti, nuomonės išsiskyrė. Komiteto nuomonė buvo nepritarti Teisės ir teisėtvarkos komitetui.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar jūs nuspręsite, iki kurios vietos turi matytis Lietuvos pilietis kabinoje. Balsuojame. Kas pritaria komiteto pasiūlytai redakcijai, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip. (Triukšmas salėje)
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Už komiteto – už. J. Sabatauskas nieko nesiūlo.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, po to aptarsite, kokios kūno dalys. Balsuokite ir netriukšmaukite.
Už balsavo 44, prieš – 10, susilaikė 27. 57 straipsniui pritarta.
58 straipsnis. Replika po balsavimo. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip paaiškino komiteto pirmininkė, taip įstatymo projekte neparašyta. Suprantate? Skaitome įstatymą taip, kaip parašyta. Stebėti yra stebėti – arba akivaizdžiai žmogus, komisijos narys, stovi ir stebi, arba tai daroma kameromis, slaptumas pažeidžiamas. Kai jūs kalbate apie kažkokias kabinas, kurios galbūt permatomos, išskyrus tą dalį, kur guli biuletenis, tai yra kas kita, taip reikia ir rašyti. Bet taip, kaip jūs parašėte, tikrai nėra tinkamas variantas.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Aš noriu pasakyti, kad reikalavimus nustato Vyriausioji rinkimų komisija. Mes įstatyme taip ir rašom. Toliau, Vyriausioji rinkimų komisija per savivaldybių komisijos pirmininkus nustatys, kaip turi atitikti, kad nebūtų pažeistas slapto balsavimo reikalavimas.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pirmininke, užtenka diskutuoti. Gerbiamieji Seimo nariai, yra statutinės normos, teikite pasiūlymus, o tai nubalsuojame ir po to pradedame mojuoti kumščiais. Tam buvo galima užregistruoti pasiūlymą ir balsuoti. Todėl straipsnis priimtas ir diskusijos turi būti baigtos.
58 straipsnis. Rinkimų stebėtojai. Yra V. Filipovičienės, V. Gapšio ir V. Baltraitienės pasiūlymas, kuriam pritarta. Vis tiek reikia. Gerbiamoji Vilija, prašom, žodis jums.
V. FILIPOVIČIENĖ (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Dabar šituo pasiūlymu yra siūloma uždrausti stebėtojais būti seniūnams ir seniūnų pavaduotojams. Nes kai seniūnai ir seniūnų pavaduotojai būna stebėtojai, jie labai gerai pažįsta, ypač kaimiškose vietovėse, savo rinkėjus, jie pradeda ieškoti tų rinkėjų po namus ir galimai juos raginti balsuoti atitinkamai, kaip to nori seniūnai. Todėl prašome įtraukti šitą nuostatą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo narių palaikymas? Balsuojame.
Už balsavo 48, prieš – nėra, susilaikė 8. Pasiūlymui pritarta. Atsiprašau, čia yra palaikantys, aš nuskubėjau. Komiteto nuomonė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Komiteto nuomonė yra pritarti ir neleisti seniūnams ir seniūnų pavaduotojams būti stebėtojais. Pritarė vienbalsiai.
PIRMININKAS. Ačiū. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, tikrai labai geras pasiūlymas. Mes žinome didelę kaimiškųjų seniūnijų seniūnų įtaką. Ir jeigu tas seniūnas, ne paslaptis, prieš rinkimus perėjęs per trobas ir pasakęs, kaip reikia balsuoti, dar veriančiu žvilgsiu rinkimų dieną stebės apylinkėje, tai tikrai tam vargšui žmogui neliks balsuoti kaip kitaip, negu jis yra tam seniūnui pažadėjęs. Tikrai pritarkime. Dar gal reikėtų patikslinti, prie žodžio „seniūnai“ parašyti „savivaldybių seniūnai“, nes „seniūnai“ – toks bendrinis žodis. Čia dėl redakcijos, Dokumentų skyrius tai padarys.
PIRMININKAS. Ačiū. Tikslinti negalime, bet supratome. A. Dudėnas – prieš.
A. DUDĖNAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, gal mintis ir gera, bet iš tikrųjų čia draudžiame tik seniūnams, seniūnų pavaduotojams, tai reiškia, kad Seimo nariai lyg ir gali stebėti, savivaldybės meras, kuris irgi turi įtaką, gali stebėti, administracijos direktorius gali stebėti, seniūnijos kokia nors socialinė darbuotoja irgi gali stebėti. Mes išskiriame seniūnus ir jiems suvaržome teises. Aš nežinau, ar tai reikalinga, nes stebėtojų visas darbas yra reglamentuotas.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Ar galiu papildyti?
PIRMININKAS. Nereikia. Balsuojame. Buvo už, prieš, komitetas pritarė, diskutuoti nereikia. Buvo laikas, jūs jau pasakėte komiteto nuomonę. (Balsai salėje) Nereikia, balsuokim, ir taip mes vėluojame visą valandą.
Gerbiamieji kolegos, mes balsuojame už pataisą, kuriai pritarė komitetas ir kurią pristatė V. Filipovičienė.
Už – 59, prieš – 6, susilaikė 14. Pataisai pritarta. Yra dar Seimo Teisės departamento pastaba, kuriai nepritarta. Ar galime priimti 58 straipsnį? Priėmėme.
59 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 60 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 61 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 62 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. 63 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas.
64 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam pritarta. Ar galime 64 straipsnį priimti? Priimtas.
65 straipsnis. Priimtas. 66 straipsnis. Priimtas. 67 straipsnis. Priimtas. 68 straipsnis. Priimtas. 69 straipsnis. Priimtas. 70 straipsnis. Priimtas. 71 straipsnis. Priimtas. 72 straipsnis. Priimtas. 73 straipsnis. Priimtas. 74 straipsnis. Priimtas. 75 straipsnis. Priimtas. 76 straipsnis. Priimtas. 77 straipsnis. Priimtas. 78 straipsnis. Priimtas. 79 straipsnis. Priimtas. 80 straipsnis. Priimtas. 81 straipsnis. Priimtas. 82 straipsnis. Priimtas. 83 straipsnis. Priimtas.
84 straipsnis. Teisės departamento pastaba, kuriai nepritarta. Ar yra norinčių diskutuoti. Ar galime pritarti 84 straipsniui? Priimtas.
85 straipsnis. Priimtas. 86 straipsnis. Priimtas. 87 straipsnis. Priimtas.
88 straipsnis. Priimtas. Atsiprašau, dėl 88 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Ar galime priimti? Priėmėme.
89 straipsnis. Nėra pastabų. Priimtas.
90 straipsnis. Seimo Teisės departamento pastaba, kuriai komitetas pritarė. Nėra protestuojančių. Priimtas.
91 straipsnis. Yra Seimo narės A. Pitrėnienės pasiūlymas, kuriam pritarta iš dalies. Gerbiamoji Pitrėniene, sekite. Pristatykite.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Aš teikiau siūlymą, jį pakoregavau, kaip buvo sakę, ir aiškiai nurodžiau, kad negali būti tarybos nariu žmogus, kuris vadovauja (vadovas) profesinei ar kokiai nors mokyklai, kuri yra įsteigta ir savivaldybės, ir ministerijos. Ir tai gali būti nurodyta ir nuostatuose, nes dabar yra trys mokyklos, kurių steigėjai yra nurodyti tik mokyklos nuostatuose, o ne oficialiai, kaip visų, registruose. Ir to negalėtų būti, nes tada iškreipia lygių teisių… galimybių nuostatą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiamieji kolegos, ar galime sutarti, kad galime svarstyti šią pataisą?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Yra pritarta, iš dalies yra pritarta, jeigu vienas iš savininkų yra… arba savininkė.
PIRMININKAS. Gerbiamoji pirmininke, Statuto normos reikalauja dėl visko paklausti ir balsuoti. Pritariame? Gerai.
Gerbiamieji kolegos, komiteto nuomonė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Pritariame mes tam, tik…
PIRMININKAS. Ačiū.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). …pataisėme sąvokas. Daugiau pritariame.
PIRMININKAS. Sakote, iš dalies. Gerbiamieji kolegos, ar reikia balsuoti? Gerbiamoji autore, ar jūs sutinkate su komiteto redakcija?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Mes pataisėme. Yra parašyta, kad biudžetinės įstaigos, kurios savininkas arba vienas iš savininkų yra savivaldybė, nes mes negalime konkrečiai nurodyti.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Taip, bet jūs išbraukėte „nuostatuose“.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Taip, nes yra ir registre užregistruota ta pati Skuodo amatų ir verslo mokykla, yra parašyta…
PIRMININKAS. Mielosios kolegės!
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Čia ne dėl vieno aspekto.
PIRMININKAS. Gerbiamosios kolegės, reikėjo iki to. Taigi sekame. Vieną pataisą turite ir negalite sekti. (Balsai salėje) Sutinka. Nereikia balsuoti. Galime 91 straipsnį priimti pagal komiteto redakciją? Priimta.
91 straipsnis… Ne, atsiprašau, dar yra V. Baltraitienės, M. Petrauskienės ir V. V. Margevičienės pasiūlymas, kuriam pritarta.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Čia kalbama apie politinio pasitikėjimo. Mes ir su Vyriausiąja rinkimų komisija derinome, kad, likus 10 dienų iki, administracijos direktoriai turi atsistatydinti, o čia dabar yra numatyta, kad tą kadenciją jie dirba iki galo. Būdavo taip: atsistatydina, juos paskiria laikinai eiti, kol įvyksta pirmasis tarybos posėdis. Tai dabar yra nustatyta, kad eina iki pirmojo tarybos posėdžio. Jeigu nepaskiria, viskas, nepaskiria jų.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti svarstyti? Pritariame. Ar galime be balsavimo pritarti? Pritariame. Ačiū. 91 straipsnis priimtas.
Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Ir vėl Seimo narių V. Baltraitienės, M. Petrauskienės, V. V. Margevičienės 91 redakcija. Kaip čia suprasti?
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Čia tas pats yra, viskas gerai.
PIRMININKAS. Ai, įgyvendinimas. Ta pati. Mes už ją balsavome, viską supratau. Ačiū.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Viskas.
PIRMININKAS. Ir dar po viso yra kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai pritarta, viena, kuriai nepritarta, ir vėl dar viena, kuriai pritarta. Ar galime komiteto nuostatai pritarti? Pritariame.
Ačiū. Baigėme priėmimą pastraipsniui.
Motyvai už, prieš. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mūsų frakcijos narių nuomonės yra pasidalinusios. Aš kalbėsiu vardu tų, kurie linkę pritarti projektui.
Gal iš dalies dar ir dėl to, kad daug mano teiktų pataisų buvo priimta, norėčiau padėkoti tą projektą kuravusiai V. Baltraitienei už tokį geranoriškumą svarstant įvairias pataisas, nežiūrint to, ar jos buvo pozicijos, ar opozicijos. Mums pavyko pasiekti, kad dabar tiesiogiai renkamas meras bus renkamas dviem turais, pakoreguota apylinkių, apygardų komisijų sudarymo tvarka, nebeskaidome, kaip buvo jau vienu momentu atsitikę, savivaldybių teritorijų į atskiras dalis. Svarbiausias, žinoma, dalykas yra, kad projektu įgyvendiname rinkėjų lūkesčius patiems tiesiogiai rinkti merą.
Žinoma, gaila, kad mes nesusikoncentravome ir nepamėginome to padaryti Konstitucijos pataisa. Tuomet būtume galėję numatyti tikrai rimtesnius mero įgaliojimus. Dabar tie įgaliojimai yra tik simboliniai ir, aišku, dalis rinkėjų gali nusivilti tokiu rezultatu. Vis tiek tai yra žingsnis ta kryptimi, kurios rinkėjai pageidauja. Bent jau tai garantuoja tam tikrą stabilumą. Maža tikimybė, kad kadencijos metu merai keisis dėl tam tikrų politinių žaidimų, nebent patys darytų rimtus teisės pažeidimus.
Dar lieka probleminė situacija, kurios pasekmių mes taip ir neišanalizavome, jeigu meras atstovaus kitai politinei grupei negu ta, kuri bus susiformavusi savivaldybės daugumoje.
PIRMININKAS. Gerbiamasis Jurgi, laikas! Aš labai atsiprašau. R. Juknevičienė – prieš.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, niekada nebuvau už tokias pataisas, kol nenusistovėjo stabiliai palanki demokratijai terpė visuomenėje, ypač regionuose. Stiprios bendruomenės, tiesiogiai renkami seniūnai – tai kelias, kuriuo turėjome ateiti iki tiesioginių merų rinkimų. Stipri demokratija remiasi stipriomis, atsakingomis partijomis ir sąžiningais, aktyviais žmonėmis jose.
Sovietinis mentalitetas ir menka demokratinė patirtis dar tebedaro didelę įtaką mūsų politiniam gyvenimui, deja. Kol kas mano karta, gimusi ir subrendusi sovietmečiu, kai partijos sekretoriai turėdavo didžiausią įtaką dalinant automobilius, butus, prieškambario baldų komplektus, yra vyraujanti, todėl ir supratimas apie sovietmečiu sunaikintų bendruomenių, mažiausių savivaldos padalinių, svarbą yra menka.
Politinė sistema, besiremianti atsakingomis partijomis, dar tik įsibėgėja stiprėti. Šiuo žingsniu mes tos politinės sistemos tikrai nestipriname. Pagal pateiktą logiką tiesiogiai rinkti turėtume ir premjerą, o Seimo Pirmininką tuo labiau, nes savivaldybės taryba, kuriai vadovaus tiesiogiai išrinktas būtent toks meras, yra miniseimas. Kartais reikia nebijoti ir prieš srovę eiti, paaiškinant lūkesčius puoselėjančiai visuomenei, kad skanus ir gražiai įpakuotas saldainis nebūtinai yra sveikatos šaltinis. Šiandien gi mūsų politinei sistemai siūlomas tik apgaulingą sotumo jausmą sukeliantis saldumynas.
Matau daugiau neigiamų nei teigiamų pasekmių, priėmus šią chaosą sukelsiančią nuostatą, todėl balsuosiu prieš.
PIRMININKAS. Už kalbės A. Mazuronis.
A. MAZURONIS (TTF). Labai dėkui, gerbiamieji kolegos. Iš tiesų ganėtinai paprasta šnekėti už, kai argumentų prieš iš principo nelabai, tiesą pasakius, ir išgirdau.
Kalbėdamas už, norėčiau pasakyti keletą skaičių. Pagal paskutinius visuomenės apklausos duomenis, 76 % Lietuvos Respublikos piliečių pritaria tiesioginių merų rinkimų idėjai, 8 % nepritaria ir 16 % neturi nuomonės. Iš principo šie skaičiai parodo labai paprastą dalyką – kad 20 metų apie 80 % Lietuvos visuomenės buvo apgaudinėjama, ir buvo apgaudinėjama labai brutaliai, sakyčiau. Visų vyriausybių programose buvo įrašyti tiesioginiai merų rinkimai, visų politinių partijų programose nuolat kartojami tie patys žodžiai, kad sieksime tiesioginių merų rinkimų, bet kažkodėl traukinys pajudėjo tik dabar.
Ar šis pateiktas projektas yra idealus? Jokiu būdu ne. Kaip ir kalbėjo J. Razma, jis būtų buvęs idealus, jeigu Seimas būtų radęs jėgų tiesioginius merų rinkimus įvesti Konstitucijos pataisomis ir teisingiau ar preciziškiau apibrėžti funkcijų pasiskirstymą tarp tarybos ir mero. Bet šis projektas yra geras, neviršijant tų įstatymo ribų, kurias turėdami mes galime jį priimti. Iš tiesų yra gana daug gerų dalykų: ir saugiklis dėl mero atleidimo, dėl ko buvo nuogąstaujama pirminiame variante, kad reikalingas teismų žodis, ir daugybė kitų dalykų, o svarbiausia, kad galų gale šis Seimas, tikiuosi, suras jėgų ir įgyvendins tą nuolat dalinamą pažadą siekti ir įgyvendinti tiesioginius merų rinkimus.
PIRMININKAS. K. Masiulis – prieš.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, ką tik girdėjome liaupses, kaip čia žmonėms bandoma padėti arba į juos atsižvelgti, bet didesnės apgavystės negu ši tiesioginių merų rinkimų sistema ir negalėtų būti. Šiuo įstatymu žmonės bus nuvilti ir apgauti. 80 % žmonių nori tiesioginių mero rinkimų, bet ar jie nori, kad tas meras neturėtų įgaliojimų? Tai ir bus išrinktas meras, kuris neturės įgaliojimų. Tikrai to nori žmonės? Tie įgaliojimai bus tokie silpni, kad jis nieko negalės veikti. Tikrai to nori žmonės? Jeigu kokioje nors savivaldybėje susiformuos didelė, svari politinė dauguma, tai meras apskritai bus šlepetės vietoje. To nori žmonės? Štai kas bus padaryta. Jeigu dar kas nors kreipsis į Konstitucinį Teismą ir ne dėl tų silpnųjų įgaliojimų suabejos, ar jie yra konstituciniai, greičiausiai Konstitucinis Teismas pripažins, kad ir jie nėra konstituciniai, ir merai iš viso pakibs beorėje erdvėje. Ar to nori žmonės? Labai abejoju. Jie nori rimtų merų su rimtais įgaliojimais, rimtai veikiančių ir tiesiogiai jiems atsakingų. Reikėjo žengti šitą žingsnį – keisti Konstituciją ir atlikti visus reikiamus veiksmus. Dabar jūs norite prisidengti ir apgauti žmones. (Balsai salėje) Nedžiūgaukite dėl to, tai yra tik apgavystė.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, negrasinkime vieni kitiems apgavystėmis, rinkėjai supras, ką darom. V. Bukauskas – už.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kaip iš to multiplikacinio filmo vaikams, kaip krokodilas Gena su Čeburaška – statėm, statėm ir pagaliau pastatėm. Taip ir mes. Daugiau kaip dešimtmetį kūrėm, kūrėme ir pagaliau sukūrėme. Džiaugiamės. Kolegai Kęstučiui norėčiau pasakyti, kad nuo 2004 m. buvo parengti ir per konstitucinę sandarą tiesioginiai merų rinkimai, ir per vykdomąsias institucijas, per įstatymą. Kažkodėl vis dėlto pritrūko valios. Šiandien aš noriu pasveikinti ir pasidžiaugti. Galbūt po ketverių metų mes įtvirtinsime ir Konstitucijoje, aš neabejoju tuo, nes politikai subręs ir suvoks, kad iš tiesų šis įstatymas, kurį šiandien mes priimsime, pasiteisins ir pasitvirtins. Kviečiu visus balsuoti už ir nedvejoti.
PIRMININKAS. Prieš kalba R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, neužsiimkime kokia nors didesne saviguoda, kad mes gerą darbą padarėme. Jis tikrai toks nėra. Vienu metu turėjome panašią sistemą Lietuvoje, išbandėme, pamatėme, kiek rietenų, kiek buvo visokių nesutarimų, ir panašiai. Tada jau visi pasimokėme – panaikinome tai. Dabar mes vėl kažką panašaus kuriame. Iki šiol mes ginčijomės dėl Prezidento, Vyriausybės ir Seimo galių, kadangi jos nesubalansuotos, nesuteikta pilnai vykdomoji valdžia Prezidentui, o iš dalies kišamasi į kadrų formavimą, atsakomybės už tai nėra ir t. t. Mes patys viską sujaukėme, dabar tą patį, dar blogesnį variantą sukišame į savivaldybę.
Žmonių lūkesčiai yra stiprus meras, kuris priims sprendimus, o dabar jis sakys: aš to negaliu, to negaliu, man įstatymas to neleidžia. Sakys, kokio bieso mes tave rinkom? Čia bus kas, susižavėjimas tiesioginiais mero rinkimais? Visiškai palaidosime tiesioginių merų rinkimo idėją, nes daugumoje savivaldybių bus konfliktas. Konflikto nebus tik ten, kur absoliučią daugumą turės ta pati partija. Kiek tokių savivaldybių yra? Visur kitur dveji metai iki rinkimų prasidės koaliciniai žaidimai – kai neformalus lyderis taryboje mėgins įrodyti, kad jis geresnis už merą, kuris ten yra, kuris neturi didesnių galių, kuriam bus primestas administratorius ir kiti. Tai kas čia bus? Jūs turite iliuzijų, kad čia visi tokie labai išmintingi? Dėl valdžios kausis visi įvairiausiais būdais ir naudos visas mūsų įstatymo dabar užprogramuotas spragas. Mes tiesiog norime diskredituoti savivaldą ir tuos pačius tiesioginius merų rinkimus, tie, kurie yra jų šalininkai. Manau, mes tikrai neturime kuo čia džiaugtis, todėl aš galiu tik susilaikyti.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, ačiū. Už kalbės M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Labai keista girdėti, kiek daug pasipriešinimo naujovėms ir tam dalykui, kam Lietuvos žmonės pritaria. Juk kaip tik naujovės ir mišri rinkimų sistema suaktyvins rinkėjus, bus daugiau demokratijos, juo labiau kad į savivaldybių tarybos narius kandidatus galės kelti ir visuomeniniai rinkimų komitetai, iškelti kandidatus į merus, patys išsikelti kandidatais į merus, vyks didesnė konkurencija idėjų, atsiras nauji lyderiai. Kodėl mes to bijome?
Ir dar vienas dalykas, dėl ko mus kritikuodavo rinkėjai, kad įrašomi į sąrašus tie žmonės, kurių pareigos nesuderinamos su savivaldybių tarybų narių pareigomis, – seniūnai ir kiti, kad papuoštų tą sąrašą, Dabar šito nebus. O jeigu ir bus, tai brangiai kainuos. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Prieš kalba S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nei čia naujovė, nei čia kas nors ko nors bijo. Aš pasakysiu labai trumpai. Konstitucijos 119 straipsnio 2 dalyje yra pasakyta, kaip renkami savivaldybių tarybų nariai, čia yra vienos rūšies savivaldybių tarybų nariai. Šioje dalyje nėra jokių skirtingų kategorijų, skirtingų rūšių savivaldybės tarybos narių, kad vieni būtų renkami vienmandatėje, kiti daugiamandatėje. Gerbiamieji kolegos, kuris iš jūsų eisite į Konstitucinį Teismą, kai iškils toks klausimas, kai kils ginčai tarp tarybų, nes tarybos turi teisę ginti savo teises. Kaip tada atrodysime prieš tuos pačius gyventojus, užuot, kaip ir buvo siūloma, visos politinės partijos susitarusios dėl tam tikros koncepcijos, programos, kaip keičiame Konstituciją, kokį numatome merą, kaip pakeičiame visą savivaldos sistemą, ir visuomenei pateikusios tokį modelį, kokio visuomenė ir tikisi.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Balsuojame dėl Savivaldos tarybų rinkimų naujo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Už – 81, prieš – 3, susilaikė 23. Savivaldybių tarybų rinkimų įstatymo pakeitimo įstatymas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – D. Jankauskas.
D. JANKAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, priimtas įstatymas iš tikrųjų yra žingsnis į priekį. Manau, kad Lietuvos gyventojų lūkesčiai yra pateisinti. Tačiau jeigu artimiausiais metais Lietuvos gyventojai, atėję pas tiesiogiai išrinktą merą, matys jį skėsčiojantį rankomis ir sakantį, kad jokių įgaliojimų aš neturiu, tai tokie lūkesčiai artimiausiais metais tikrai bus nuvilti. Kviečiu ir raginu visus per likusią kadencijos dalį sutelktai įteisinti ir tiesioginius seniūnų rinkimus, seniūnijų finansinį savarankiškumą, didesnę bendruomenės galimybę daryti įtaką savivaldai, ir tada tikrai galėsime ateiti į tikrą realią savivaldą. Toks tikslas, manau, visus gali vienyti. O kad Lietuvos piliečiai nenusiviltų, pasitenkinti tuo įstatymu, kuris šiandien priimtas, tikrai neturėtume.
PIRMININKAS. Ačiū. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Noriu padėkoti M. Petrauskienei už puikų lobistinį darbą. Tikiuosi, kad dabar dauguma partijų, kadangi į rinkimų programas yra įsirašiusios tiesioginius seniūnų rinkimus… Gerbiamoji Milda, pakartokite šį žygdarbį dėl tiesioginių seniūnų rinkimų.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, mes vėluojame, labai stipriai atsiliekame nuo darbotvarkės. Dar reikia apsvarstyti lydimąjį įstatymą ir tada iki Vyriausybės valandos dar turime priimti Seimo nutarimą dėl pritarimo poną J. Žuką skirti Lietuvos kariuomenės vadu.
12.48 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 5, 10, 11, 13, 14, 16, 17, 19, 20, 22, 25, 27, 29, 40, 42, 45 ir 46 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1310(3) (priėmimas)
Svarstome Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Pranešėja – Virginija. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 3 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas.
Dėl 5 straipsnio Seimo Teisės departamento pastaba, jai pritarta. Ar galime pritarti? Priimtas.
Dėl 6 straipsnio J. Razmos pasiūlymas, jam iš dalies pritarta. Gerbiamasis Jurgi, ar norite kalbėti, ar sutinkate?
J. RAZMA (TS-LKDF). Tuoj, žiūriu.
PIRMININKAS. 6 straipsnis. Jūsų siūlymui iš dalies pritarta.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, iš esmės nepritariu.
PIRMININKAS. Prašom, dėstykite.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad neteisinga suteikti merui tokias galias, kad nepatvirtinus jo teiktų kandidatūrų jis galėtų vienasmeniškai paskirti. Komitetas čia pabandė rasti kompromisą, kad laikinai eitų komiteto vadovo pareigas. Aš manau, meras vis dėlto turi išvargti diskutuoti su komitetu ir pasiekti, kad komiteto pirmininku būtų išrinktas toks žmogus, kurį komitetas remia kaip vadovą. Kitaip darbo nebus. Ir priešingai – kai meras žinos, kad jis gali patvirtinti pats, tada teiks, nepaisydamas komiteto nuomonės, sakydamas maždaug taip: na, jūs čia galite nebalsuoti, bet jeigu nebalsuosite, aš vis tiek paskirsiu. Aš manau, kad taip sukūrus struktūras rimto darbo nebus. Jeigu jau meras, tiesiogiai išrinktas, yra tikras lyderis, jis turi rasti dialogą su komitetu ir pasiekti, kad bendru sutarimu būtų paskirtas komiteto vadovas.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
V. BALTRAITIENĖ (DPF). Pritaria iš dalies, kad paskirtų laikinąjį. Vis tiek komiteto veikla turi būti vykdoma, ir reikia ieškoti to sutarimo, kad paskirtų nuolatinį. Mūsų iš pradžių buvo, kad vienasmeniškai paskirtų, jeigu taryba du kartus nepritaria. Kai gavome J. Razmos pasiūlymą, mes siūlome tokį kompromisinį variantą, kad kol tarpusavy sutars, kaip čia minėjo, kad gali susiformuoti kita dauguma, nepritarti, paskirti laikinai eiti komiteto pirmininko pareigas, bet ieškoti sutarimo, kad būtų sutarta…
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, ar yra 29 Seimo nariai, remiantys J. Razmos pasiūlymą? Balsuojame.
Komiteto nuomonė užkirsta.
Dabar 1 – už ir 1 – prieš. R. J. Dagys – už. Prašom.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes patys turime pakankamai patirties. Na, kaip komiteto paskirtas vadovas, jeigu jo nepalaiko dauguma, galės dirbti? Ar jūs įsivaizduojate tokį darbą? Nebus to darbo! Jeigu mes jau paskyrėme merą kaip vykdomąją valdžią, taryba turi savo galias, ji turės dirbti su tuo vadovu. Protingi ieškos dialogo, sutarimo ir visa kita, nes reikės dirbti su abiem pusėm. Bet vis tiek pirmininkas, neturintis palaikymo komitete, sukels amžinus konfliktus ir sprendimų nepriėmimą. Tada mes apskritai padarysime taip, kad savivaldybė nepriims sprendimų. Todėl siūlau palaikyti šitą pataisą.
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Kas pritariate J. Razmos pataisai, balsuojate už, kas turite kitokią nuomonę, balsuojate kitaip.
Už balsavo 43, prieš – 5, 32 susilaikė. Pataisai pritarta.
Ar galime 6 straipsniui pritarti su pataisa? Pritariame.
7 straipsnis. Priimtas. 8 straipsnis. Priimtas.
Dėl 9 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kuriai nepritarta. Ir antra Teisės departamento pastaba, kuriai nepritarta. Ar yra norinčių, kad dėl to būtų balsuojama? Nereikia. Pritarta. Ar pritariame 9 straipsniui? Pritariame.
10 straipsnis. Teisės departamento pastaba, kuriai nepritarta, o kitai pritarta. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? 10 straipsnis priimtas.
11 straipsnis. Priimtas. 12 straipsnis. Priimtas.
13 straipsnis. Teisės departamento pastaba, kuria nepritarta, ir Teisės departamento pastaba, kuriai pritarta. Ar galime pritarti komiteto nuomonei? Pritarta. 13 straipsnis priimtas.
14 straipsnis. Priimtas.
15 straipsnis. Dėl 15 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, kuriai nepritarta. Ar galime pritarti 15 straipsniui su komiteto nuomone? Priimtas.
16 straipsnis. Priimtas. 17 straipsnis. Priimtas. 18 straipsnis. Priimtas. 19 straipsnis. Priimtas. 20 straipsnis. Priimtas.
Motyvai už ir prieš. P. Urbšys – už.
P. URBŠYS (MSNG). Šio projekto priešininkai teigia, kad tokiu būdu tiesiogiai išrinkti merai nepateisins žmonių lūkesčių ir žmonės bus apgauti. Kyla klausimas, kodėl tada nebuvo teikiamas alternatyvus projektas dėl tiesioginių mero rinkimų? Kodėl dabar teikiamos tokios pataisos, kad mažintų mero įgaliojimus ir jį darytų (…) iš tų pačių konservatorių pusės? Tuo labiau kad opozicijos lyderis A. Kubilius aiškiai pareiškė savo nuomonę dėl šito teikiamo projekto.
Prisiminkime, kai buvo teikiamas įstatymo projektas, jis tada retoriškai paklausė įstatymo iniciatorių, ar valstybėje nebėra svarbesnių problemų, jeigu teikiami tokie nereikšmingi įstatymų projektai? Manau, partijų lyderiai, kurie išlaiko savo pozicijas tik dėl savo partijų sustabarėjimo, visada bijos realios konkurencijos, trukdys partijoms atsinaujinti, todėl tokie įstatymų projektai, kurie sumažintų jų galias, jiems visada bus neaktualūs.
Taip, šis projektas nėra idealus, bet manau, tai realus žingsnis pasitikėjimo žmonėmis link. Kiek partijos pasitikės žmonėmis, tiek žmonės pasitikės partijomis. Sveikinu partijas, suvokus šią elementarią tiesą.
PIRMININKAS. Prieš kalbės K. Glaveckas. (Balsai salėje) Kęstutis vaikšto ir nenori kalbėti. V. Stundys kalbės prieš. Po to suteiksime žodį.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Dėkoju. Kęstutis po manęs kalbės?
PIRMININKAS. Taip.
V. STUNDYS (TS-LKDF). Mano pastabos būtų kelios. Aš manau, jos yra labai svarbios ir į jas atkreipė dėmesį Teisės departamentas. Kodėl mes užmerkiame akis prieš esmines teisininkų pastabas? Nepaisant to, kad Teisės ir teisėtvarkos komitetas bandė įrodyti prieš kelias savaites, kad šis įstatymo projektas neprieštarauja Konstitucijai, Teisės departamentas aiškiai pakartoja, kad vienasmeniškų įgaliojimų suteikimas merui reiškia naujos savivaldos institucijos įtvirtinimą. Tai neatitinka Konstitucijos. Konstitucija labai aiškiai sako, kokia yra valdžios sandara savivaldoje. Taigi akivaizdus prieštaravimas Konstitucijai atveria galimybę ir politikams inicijuoti kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.
Antras momentas. Kolega S. Šedbaras labai aiškiai pasakė, kuo ydinga šita siūloma rinkimų tvarka. Konstitucija įtvirtina lygią ir vienodą rinkimų teisę visų tarybos narių, kolege Milda, o šiuo atveju vienam tarybos nariui suteikiame išskirtinumą. Konstitucinis Teismas šitą normą jau yra patvirtinęs viename iš savo ankstesnių nutarimų. Taigi yra bent jau du argumentai kreiptis į Konstitucinį Teismą. Be abejo, mes tą galimybę panaudosime, vildamiesi, kad Prezidentė bus atidi šiems įstatymų projektams ir neužims populistinės pozicijos, kokią demonstruoja socdemai, anoje kadencijoje iš esmės prieštaravę Konstitucijos keitimuisi siekiant įtvirtinti mero instituciją. Taigi…
PIRMININKAS. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Kodėl mes čia taip bijome tų tiesioginių mero rinkimų ir mero įgaliojimų? Svarbiausia yra precedentas, kad mes galėtume pradėti tokią procedūrą, kaip plėsti piliečių teises tiesiogiai rinkti įvairius pareigūnus. Šiuo atveju, aš manau, mero ar kitų renkamų pareigūnų įgaliojimai yra techninis klausimas, kurį šitas ar kitas Seimas gali tobulinti, atsižvelgdamas į situaciją. Svarbiausia suteikti daugiau galių gyventojams. Kuo daugiau demokratijos, tuo geriau.
PIRMININKAS. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, prieš tai kalbėję ir prieš pasisakę kolegos išdėstė konstitucinius motyvus, kad nepakeitus Konstitucijos, nepadarius sisteminių pakeitimų, padaryti efektyvią savivaldybių valdymo sistemą įvedant mero rinkimų institutą praktiškai neįmanoma. Realiai bus, kad karalius yra nuogas, nes praktiškai galios, kurios paskirstytos arba skiriamos merui ir tarybai, yra visiškai neproporcingos. Galų gale jų balansų prasme taip pat nėra aišku.
Kitaip sakant, jeigu mes norime padaryti valdymo chaosą, tai turime pritarti šitokiai sistemai, o pasekmės bus tokios, kad mūsų kova, pradėta su korupcija, visiškai toliau nevyks, ji dar labiau plėsis, visi piktnaudžiavimai valdžia, neefektyvus valdymas ir kiti dalykai lygiai taip pat išliks kaip ir buvo.
Galų gale kyla klausimas: kam mes tą darome? Jeigu mes pasirenkame modelį, kai pagrindinis yra meras, kuriam suteikiame įgaliojimus ir atsakomybę, tai būtų vienas variantas, visiškai kitoks negu dabar. O mes pasirinkome nei tokį, nei kitokį. Kitaip sakant, karaliui (merui) sakome, kad jis yra apsirengęs, o visi aplink mato, kad jis yra nuogas. Toks valdymas ir bus. Aš manau, kad Prezidentė iš tikro atsižvelgs į tai ir vetuos šitą įstatymo projektą. Ačiū.
PIRMININKAS. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aišku, šį projektą rengiantys autoriai buvo suvaržyti Konstitucijos ir nebuvo galimybių didesnių įgaliojimų merui surašyti. Netgi tie, kur dabar surašyti, aš bijau, viršija teisinius konstitucinius rėmus. Nenustebčiau, jeigu būtų vetavimas šito projekto ir pasiūlymas sumažinti mero įgaliojimus iš esmės paliekant juos tokius, kokie yra dabar, nes šiaip, nors ir tiesiogiai išrinkę merą, paliekame jį kaip vieną iš tarybos narių, kaip tos tarybos vadovą. Nėra aišku, ar galima vienasmenius įgaliojimus jam suteikti, pavyzdžiui, keičiant žemės paskirtį ar skiriant kai kurių įstaigų vadovus, tuos, kuriuos skirdavo taryba. Bet šioje stadijoje aš balsuoju už, nes dėl tam tikrų įgaliojimų vis tiek reikia spręsti, bet, kaip minėjau, neatmesčiau galimybės teisiškai juos dar net mažinti.
PIRMININKAS. R. J. Dagys – prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kurie kaip tik dabar taip aktyviai agituojate už šitą modelį apeliuodami į tai, kad mes nėjome kitu keliu, niekas neteikė kitokio pasiūlymo. Mes čia turėjome labai daug diskusijų, bet kad išaiškinčiau, kodėl mes pasisakome prieš, aš supaprastinsiu, nes teisiniai argumentai jūsų neįtikina, gyvenimišku pavyzdžiu, žmonių suprantamais pavyzdžiais, palyginimais.
Žmonės paprašė mūsų pastatyti namą. Užuot pastatę namą, mes pastatėme didelį plakatą, nupiešėme namą ir dar dėl įtikinamumo didelėmis raidėmis viršuje užrašėme: „Čia yra namas“. Dabar norėsime juos įtikinti, kad namą mes pastatėme. Dėl tokių statybų aš pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Ačiū. V. Kamblevičius – už.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Mielieji kolegos, aš nebesuprantu tų žmonių, kurie pasisako prieš tiesioginius rinkimus ir šiandien deklaruoja, ieško priežasčių, kad negalime vienaip ar kitaip. Pirmiausia padarykime taip, kad žmonės taptų, būtų renkami merais, o toliau dirbant, metų eigoje bus matoma, kur yra klaidos. Gal tada atsiras daugiau drąsos ir palaikančių, kurie padės greičiau tuos klausimus spręsti ir Konstituciniame Teisme, ir taip problemos bus išspręstos. Aš siūlau balsuoti už ir nesvarstyti.
PIRMININKAS. Paskutinė prieš kalba R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, nebesikartosiu, esmę jau išsakiau dėl ano įstatymo. Bet man dabar klausantis jūsų tai labai primena situaciją, garsią I. Krylovo pasakėčią, kai nelabai mokantys groti žvėrys muzikantai stengiasi ne išmokti groti, bet perstatyti, persodinti tuos grojikus į skirtingas vietas. Juk ir šiandien, kai meras… Žmonės yra esmė, netgi ne įstatymai. Mes keičiame įstatymus nesuvokdami, kad politinė stipri sistema, stiprios atsakingos politinės partijos, gebančios pasiūlyti stiprius pasiruošusius žmones šitam darbui, yra esmė. Tam reikia laiko, tam reikia dar nemažai laiko, mažiausiai dešimtmečio, kad mes išmoktume demokratinėje politinėje sistemoje gyventi.
Todėl dabar, supainiodami jau beįsibėgėjančią sistemą, kuri iš esmės veikia kaip Skandinavijoje, o negirdėjau, kad Skandinavijoje kas nors labai skųstųsi politinės savivaldos sistema, mes tiesiog elgiamės kaip toje I. Krylovo pasakėčioje, bandome persodinti nemokančius groti žvėris į skirtingas vietas, galvodami, kad nuo to orkestras gros geriau. Manau, kad dėl tų pataisų, kurias dabar jūs pasiūlėte, orkestras, kuris turi trūkumų, kuris dar ne visai moka groti, iš tikrųjų pradės groti tik blogiau.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, balsuojame. Pasitikrinsime, koks mūsų muzikinis išsilavinimas.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 80, prieš – 5, susilaikė 17. Vietos savivaldos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymas priimtas. (Gongas)
13.08 val.
Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Jono Vytauto Žuko skyrimui Lietuvos kariuomenės vadu“ projektas Nr. XIIP-1929(2) (svarstymas ir priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, kaip žadėjome, iki Vyriausybės valandos mes turime priimti Seimo nutarimą „Dėl pritarimo Jono Vytauto Žuko skyrimui Lietuvos kariuomenės vadu“. Kviečiu A. Paulauską į tribūną. Svarstymo ir priėmimo stadija kartu, gerbiamieji kolegos. Gerbiamasis Artūrai! Atmintinai tokius dalykus reikia žinoti. Suteiksime jums pagalbą. Šūktelkite. Aš turiu tik dvi akis.
A. PAULAUSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė pretendento į kariuomenės vadus J. V. Žuko kandidatūrą, išklausė jo paties požiūrį į kariuomenės kūrimą, vystymąsi, susipažino su jo patirtimi. Įvertinęs jo dalykines savybes, jo patirtį, pritarė jo kandidatūrai bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. R. Juknevičienė diskusijoje nori kalbėti frakcijos vardu.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, frakcija vakar susitiko su pretendentu, išklausė jo pasisakymą, gavo išsamius atsakymus į visus klausimus. Manome, kad šiandien tai labiausiai pasirengęs šias pareigas užimti generolas, gerai žinantis padėtį, turintis tinkamą išsilavinimą. Pastaroji jo tarnyba – karinis atstovas prie NATO ir Europos Sąjungos – suteikė labai reikalingos tarptautinės patirties, kuri yra svarbi kariuomenės vado pareigoms. Generolas J. V. Žukas turi didelį autoritetą tarp Lietuvos karių, tą galiu drąsiai pasakyti, o tai yra labai svarbi aplinkybė vadovaujant tokio pobūdžio institucijoms.
Balsuosime už generolo majoro J. V. Žuko kandidatūrą, manome, kad jo patirtis ir kompetencija yra labai reikalinga šioje pasikeitusioje saugumo situacijoje. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. R. Šimašius – frakcijos vardu.
R. ŠIMAŠIUS (LSF). Gerbiamieji kolegos, mes frakcijoje irgi buvome susitikę su pretendentu, mūsų įspūdžiai yra labai geri. Irgi džiaugiamės, kad iš visų generolų būtent J. V. Žukas buvo pasirinktas siūlyti kariuomenės vadu. Manome, kad visa jo kompetencija yra tinkama šitoms pareigoms eiti, juo labiau kad iš tiesų, ką reikėtų pabrėžti, sakant šią trumpą palaikymo kalbą iš šitos tribūnos, tuo labiau turint omenyje, kad iššūkiai Lietuvos kariuomenei iš tiesų yra nemaži. Šalia kitų dalykų, apie kuriuos dažnai mes šnekame – apie prastą finansavimą, nepakankamą suformavimą, nepakankamai ilgą laiką buvusį politinį dėmesį ir t. t., ir t. t., reikia paminėti ir kitus dalykus, kurie yra ne mažiau svarbūs siekiant efektyviai išnaudoti mūsų turimus gynybinius pajėgumus. Aš turiu omeny ir labai aiškios pozicijos priėmimą, kad ne tik NATO Lietuvos neapgins, jeigu patys neapsiginsime, bet ir vien tik Lietuvos kariuomenė Lietuvos neapgins, kad reikia įtraukti plačius visuomenės sluoksnius, kad reikia gerinti vidinę kultūrą (turiu omenyje tam tikrą administracinę kultūrą kariuomenėje), kad Lietuvos karininkai būtų panašesni į amerikiečių karininkus, kurie visą laiką gali viešai drąsiai ir aštriai diskutuoti apie tai, kaip pagerinti padėtį kariuomenėje. Galiausiai apie tai, kad turi būti labai aiški komunikacija apie tai, kur yra mūsų stiprybės, kur mūsų trūkumai ir kokiems trūkumams padengti yra reikalingas atskiras finansavimas ir atskiras įsigijimas. Visi šitie dalykai yra labai svarbūs siekiant išnaudoti tuos pajėgumus, kuriuos turime, juos didinti. Iš tiesų mes manome, kad šis pretendentas puikiai susidoros su šitom užduotim. Kviečiame palaikyti V. Žuko kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu J. Oleką.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, aš užsirašiau kalbėti savo vardu, bet ką tik gavau ir Socialdemokratų frakcijos pirmininkės įgaliojimus pasakyti frakcijos nuomonę, tai pradėsiu nuo frakcijos. Generolas majoras V. Žukas šiandien dalyvavo susitikime su frakcija, atsakė į klausimus, išdėstė savo poziciją ir frakcija vieningai pritarė generolo majoro V. Žuko skyrimui Lietuvos kariuomenės vadu.
O nuo savęs aš noriu pridurti, kad iš tikrųjų tai dar vienas pavyzdys, kaip Lietuva per nepriklausomybės metus užsiaugino gražią karininkų kartą, generolų kartą. Mes turime generolus, subrendusius nepriklausomoje Lietuvoje. V. Žukas yra vienas iš tų, kuris nuėjo visą kelią – nuo Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo gynimo 1990 m. iki generolo majoro laipsnio, ir dabar tikiuosi, kad jūsų visų palaikomas taps Lietuvos kariuomenės vadu.
Generolas majoras yra gerai susipažinęs su Lietuvos kariuomene, pats vadovavęs įvairioms institucijoms, tarnavęs įvairiose pozicijose, turi gerą patirtį ir gerai vertinamas NATO struktūrose, kur jis praleido paskutinius dvejus metus. Todėl aš manau, kad su jo atėjimu tikrai Lietuvos kariuomenė žengs dar vieną žingsnį į priekį stiprindama savo pasirengimą, dalyvaudama tarptautinėse operacijose, bendraudama su Lietuvos žmonėmis, stiprindama pilietinį, patriotinį nusiteikimą. Lietuvos kariuomenė bus naujai modernizuota, apginkluota nauja ginkluote ir tikrai mes būsime saugesni ir būsime stipresni partneriai visame aljanse. Todėl kviečiu visus pritarti pateiktai kandidatūrai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Norėčiau paklausti kandidato, ar norėsite… Statuto norma leidžia, jeigu norite? Ne. Dėkoju. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, keturi – už, keturi – prieš, jeigu yra norinčių kalbėti. (Balsai salėje: „Balsuojam!“) Minutėlę! Tuoj mes pažiūrėsime, ką rodo jūsų norai. Kadangi visi tik už, balsuojame, ar pritariame Seimo nutarimui. Gerbiamieji kolegos, tai yra vienas balsavimas. Po svarstymo atskiro balsavimo nėra. Tai yra priėmimo stadija. Prašau, gerbiamieji kolegos, balsuoti.
Šio nutarimo priėmimas
89 – už, 1 – prieš, susilaikiusių nėra. Seimo nutarimas „Dėl pritarimo Jono Vytauto Žuko skyrimui Lietuvos kariuomenės vadu“ priimtas. (Gongas)
Seimo Pirmininkė įteiks gėles mūsų kariuomenės vadui. (Plojimai)
L. GRAUŽINIENĖ. Aš labai trumpai. Viso Seimo vardu noriu pasveikinti, palinkėti sėkmės nelengvame darbe, ir svarbiausia, kad Lietuvoje ir visame pasaulyje būtų taika. (Plojimai)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų darbą. Matau N. Puteikį. Prašom.
N. PUTEIKIS (TS-LKDF). Aš suklydau. Paspaudžiau prieš, o turėjau paspausti už. Čia A. Sysas kaltas, nes aš buvau užsirašęs kalbėti už. Aš norėjau pagirti. Manau, kad tai bus vienas geriausių karo vadų.
PIRMININKAS. Prisiimu kaltę ir įskaitome jus už.
Dar L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Man tas pats atsitiko – spaudžiau už, bet nepasispaudė. Prašom įskaityti už generolą.
Mielieji kolegos, pirmininke, galiu dar vieną skelbimą paskaityti, man Sekretoriatas patarė? Belgijos…
PIRMININKAS. Jeigu pareiškimas, turi būti daromas posėdžio pabaigoje.
L. BALSYS (MSNG). Gerai. Atsiprašau.
PIRMININKAS. Ne pareiškimas?
L. BALSYS (MSNG). Ne, ne. Čia kvietimas Belgijos tarpparlamentinei grupei. 14.50 val. susirinkime čia, kas užsirašęs, nes dabar bijau, kad jau nespėsime iki Vyriausybės valandos.
PIRMININKAS. Gerai. Labai ačiū.
13.17 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiamieji kolegos, kviečiu Vyriausybę užimti pozicijas. Dvi didžiosios frakcijos – Socialdemokratų ir Darbo partijos siūlo rengti tik pusvalandį opozicijos. Ar frakcija „Tvarka ir teisingumas“ pritaria? Pusės valandos Vyriausybė valanda, likusį laiką galėsime dar išnaudoti keletui įstatymų priimti, nes mes stipriai atsiliekame.
Gerbiamasis Ministre Pirmininke, gerbiamieji ministrai, opozicijos pusvalandis. Klausia tik opozicija. Šiandien Vyriausybei pasisekė, nes nematau A. Kubiliaus, tai dviejų pirmų klausimų nebus. (Balsas salėje) Premjeras sako, kad vakar įtikino A. Kubilių ir šiandien neatėjo. Atsiprašau, į Briuselį… Jau įtikino ir Briuselį.
Kur opozicijos seniūnas J. Razma? Ar nenori klausti? Nenori. V. Juozapaitis. Irgi jau nenori. V. M. Čigriejienė visada pasirengusi paklausti mūsų Vyriausybės.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš jaučiu simpatiją švietimo ministrui, bet jis pastaruoju metu dėl manęs kažkodėl nesirodo, premjere.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Jis komandiruotėje Japonijoje.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (TS-LKDF). Japonijoje. Klausimas tada jums. Ar krepšelio metodika jau neatgyveno savo kadencijos ir ar nepribrendo reikalas finansuoti klasių kompleksus ir įvesti etatinį pedagogų atlyginimą?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, profesore, už klausimą. Tikrai labai geras pasiūlymas. Kiek aš žinau, Švietimo ir mokslo ministerija dirba šiuo klausimu, nes tas principas, kuris buvo taikytas jau ir praėjusiais metais, kad papildomai būtų palikta 67 mln. Lt, iš esmės jis buvo pritaikytas jau nesilaikant tos metodikos, kuri šiuo metu galioja arba praėjusiais metais galiojo planuojant 2014 m. savivaldybių biudžetų asignavimus. Tikrai, aš manau, kad jau nesivadovausime ir kitais papildomais kriterijais skirstant ir planuojant asignavimus, bet reikės vadovautis jau nauja nustatyta metodika.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas kaip visuomet turbūt bus finansų ministrui, nes kažkaip mažai jūsų klausia, ministre, tai aš paklausiu. Šiandien G. Nausėda pradėjo SEB’o spaudos konferenciją pristatydamas visą makroekonominę situaciją tokiu sakiniu, kad „prisijungus prie euro zonos, ekonomikoje kainos pradės kilti sparčiai.“ Jo yra tiesioginė citata, įdėta visuose tinklalapiuose. Sakykite, kaip jūs galėtumėte pakomentuoti, nes visuose komentaruose, kurie buvo pas mus, kuriuos mes teikėme prieš pusę metų, prieš metus, mes kalbėjome, kad kainos tikrai sparčiai nekils, kad bus kokia nors kainų korekcija, bet apie spartų kainų kilimą nebuvo. Kur tiesa? Ar SEB’o banko analitikas kalba tai, kas naudinga SEB’o bankui, ar jūsų pozicija, kuri turėtų būti naudinga Lietuvai? Kuri pozicija vis dėlto yra teisingesnė? Būkite malonus.
R. ŠADŽIUS. Ačiū, gerbiamasis profesoriau, už tikrai gerą klausimą. Iš tikrųjų įvedus eurą, pasikeitus investicijų sąlygoms, atsiradus naujoms ūkio sąlygoms Lietuvoje, kainos taip pat į visa tai sureaguos.
Galima išskirti turbūt du stimulus, skatinančius kainas didėti. Pirmas stimulas – vien euro įvedimas ir apvalinimo efektai, verslininkų kartais naudojimasis, kaip tai švelniai formuluojama, pirkėjų neatidumu. Mokslininkų yra apskaičiuota, kad šitos priežastys yra atsakingos už 0,2–0,3 procentinio punkto bendrame infliacijos indekse. Antra vertus, antras stimulas – padidėjęs ekonomikos augimo tempas. Ir Finansų ministerija, ir komerciniai bankai mato galimybę augti ekonomikos tempui 2015 m., palyginti su 2014 m., tik skaičiai skiriasi.
Pats spartesnis ekonomikos augimas taip pat provokuoja truputį spartesnį kainų augimą. Mūsų optimistinėmis, palyginti su kitais, prognozėmis 2015 m. Lietuvos ekonomika augtų 4,3 %, realusis BVP, palyginti su 2014 m., – 3,4 % ir tai lemtų, mūsų nuomone, paspartėjimą vidutinės metinės infliacijos, kuri kol kas mūsų yra prognozuojama 1 % šiais metais, iki 2 % kitais metais. Mūsų prognozėse mes matome, kad 2017 m., išliekant ekonomikos augimui virš 4 % kasmet, infliacija galėtų paspartėti iki 2,9 %. Bet tai nereiškia spartaus kainų augimo, nes spartus kainų augimas, matyt, yra 7, 8 % , o galbūt 11 %, kaip 2008 m. To tikrai nebus.
PIRMININKAS. Gerbiamasis ministre, kitą kartą paprašysiu trumpiau, nes kuo daugiau kalbate, tuo daugiau klausimų kyla.
Gerbiamieji kolegos, po posėdžio, jis trumpesnis, galėsite atskirai paklausti. R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Labai ačiū. Norėčiau paklausti gerbiamojo susisiekimo ministro. Lietuvoje išties dar labai gausu neasfaltuotų kelių, į gana dideles gyvenvietes gyventojai važiuoja dulkėtais vieškeliais. Pavyzdžiui, Šiaulių rajono gyventojai į Gilaičius, Gilvyčius važiuoja tokiais keliais, jau nekalbant apie šalia kelių esančias sodybas, kurios skęsta dulkėse. Šitą klausimą nuolat kelia gyventojai ir prašė Vyriausybės valandos metu paklausti jūsų, ką numatote daryti žvyrkelių mažinimo klausimu? Labai ačiū.
R. SINKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamoji parlamentare, už jūsų labai aktualų klausimą. Šiandien būsiu atviras, kad netgi išlaikyti esamą kelių tinklą tokios pačios kokybės, kokią mes paveldėjome prieš keletą metų, yra sudėtinga. Šiandien Susisiekimo ministerijoje yra žinoma, kad apie 700 km žvyrkelių, kurių eismo intensyvumas viršija 300 automobilių per parą, laukia asfaltavimo. Tokį minimalų kriterijų mes esame nusistatę. Deja, lėšų tam, jeigu taip skaičiuotume, tai reikėtų gero dešimtmečio pagal šios dienos turimus pinigus. Aš labai dėkingas Seimui ir tiems Seimo nariams, kurie pritarė akcizo dalies, skirtos kelių priežiūrai ir plėtrai, padidinimui nuo 55 iki 65. Būtų gražu, jeigu biudžeto galimybės leistų iš to fondo sukauptų lėšų nenaudoti kitoms reikmėms, kas buvo daroma, tiesą sakant, iki šiol. Papildomi 200 mln. Lt leistų išasfaltuoti apie 150 km žvyrkelių. Viskas jūsų ir mūsų rankose.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys. Ruošiasi E. Gentvilas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mano klausimas būtų gerbiamajam premjerui. Aš jį jau vieną kartą esu uždavęs, bet esu priverstas dar kartą užduoti ir apeliuoti į jus, prisimindamas jūsų pažadą pilniems sporto rūmams, kad jūs remiate Konstitucijos pataisą dėl šeimos apibrėžimo 38… Deja, dabar visos visuomeninės organizacijos sunerimusios ir mato užburtą ratą, kurį, deja, jūsų partijos nariai sukūrė, pirmininkai. Mūsų Teisės ir teisėtvarkos komitetas apeliuoja į Konstitucijos komisiją, kad jinai, kaip papildomas komitetas, neduoda išvados. Jūsų partijos narys J. Sabatauskas apeliuoja į R. Šalaševičiūtę. R. Šalaševičiūtė apeliuoja į Vyriausybę, kuri šešis mėnesius nepateikė išvados, todėl negali svarstyti. Vienas į kitą rodo, bet klausimas nejuda. Pradeda jau lyg ir sąmokslu kvepėti. Galėtumėte išsklaidyti abejones, kad šitas sąmokslas bus išsklaidytas…
PIRMININKAS. Gerbiamasis, minutė!
R. J. DAGYS (TS-LKDF). …pavasario sesijoje?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju, kolega, už klausimą. Tikrai šeima, manau, kiekvienam iš mūsų yra labai svarbi. Galiu pasakyti, kad kitame Vyriausybės posėdyje (aš žiūriu į socialinės apsaugos ir darbo ministrę) turėtų būti galutinai pritarta išvadai. Išvados yra parengtos, bet kaip visada tarp teisininkų kyla tam tikrų diskusijų ir ginčų. Manau, kitą savaitę bus sudėti taškai ir išvada atkeliaus į Seimą. Seimas galės toliau svarstyti ir priimti.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi V. A. Matulevičius.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis premjere, po trijų dienų referendumas, kuriame toks kratinys klausimų, bet, žinoma, svarbiausias dalykas yra dėl žemės pardavimo užsieniečiams draudimo pratęsimo. Praeitų metų balandžio 23 d. jūs pasisakėte, kad pritartumėte dar bent penkerių metų pratęsimui, po to, atrodo, pakeitėte poziciją. Man atrodo, kad jūs ir žemės ūkio ministras turėtumėte labai aiškiai išsakyti asmeninę poziciją ar partijų poziciją dėl šito referendumo. Gal ir dabar galima šia proga pasinaudoti ir bet kokias galimas dviprasmiškas interpretacijas paneigti? Aš girdėjau pastarųjų laikų jūsų poziciją, kuri man priimtina, ir aš tiesiog noriu, kad naudodamasis proga jūs pasakytumėte, ką mąstote apie šį referendumą.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Pirmiausia neatsimenu apie penkerių metų pratęsimą. Aš nuo pat pirmos dienos pasisakiau, kad referendumas yra organizuojamas dėl to, kad artėjo Prezidento ir Europos Parlamento rinkimai. Pasinaudota tam tikra situacija Europoje, kada, pasakyčiau, euroskeptikės partijos kai kuriose valstybėse įgavo tam tikrą visuomenės pasitikėjimą. Manau, buvo tikimasi, kad ir Lietuvoje tas bus įgauta.
Aš tikrai visada buvau prieš šį referendumą. Manau, kad politikai turi visus visuomenės suteiktus įgaliojimus spręsti šias problemas, jeigu jos iškyla, ir operatyviai reaguoti, jeigu reikia, priimant Lietuvos žmonėms reikalingus įstatymus. Aš manau, kad šitas referendumo organizavimas tiesiog pablogino kai kuriems žemdirbiams arba žemės savininkams, žemės nuomotojams tam tikrą jų finansinę būklę, tiems, kurie ketino parduoti žemę, tas procesas irgi užtruko. Jeigu pažiūrėtume, kaip kito per tą laikotarpį žemės vertė, tai jinai irgi sumažėjo. Reikia pripažinti, kad tai atnešė daliai žmonių nuostolių. Aš lieku prie tos pačios nuomonės.
Aišku, aš pats referendume dalyvausiu. Džiaugiuosi, kad yra priimti saugikliai. Aš manau, jie būtų buvę priimti ir be referendumo organizavimo ar kokių nors kitų akcijų kėlimo.
PIRMININKAS. Klausia V. A. Matulevičius. Ruošiasi K. Starkevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū. Gerbiamasis Ministre Pirmininke, jūs pažadėjote, kad kitais metais 5 % bus mažinamos valdymo išlaidos. Bet man teko aptikti tokią statistiką, kad Lietuvoje, vertinant pagal Europos Sąjungos standartus, valdymo aparato skaičius prilygsta 4 mln. gyventojų, o Lietuvoje yra mažiau negu 3 mln. Aš suprantu, kad problema yra skausminga, ir tie atleidimai, aparato mažinimai gali baigtis naujais bedarbiais ar emigrantais, bet vis dėlto ką jūs ketinate daryti šia kryptimi? Ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju už klausimą. Jeigu vertintume tarp visų Europos Sąjungos šalių, kokios yra socialinės… Čia daugiau socialinė sritis, bet socialinė sritis plačiąja prasme. Jeigu mes visas tas išlaidas palyginsime su bendruoju vidaus produktu, tai Lietuvoje tas santykis, arba procentinis dydis yra mažas. Bet jeigu mes vertindami skaičiuosime, kokia dalis yra perskirstoma, palyginti su bendruoju vidaus produktu, tai jau tada ta dalis yra daug aukštesnė. Mes esame numatę 5 % mažinti valstybės valdymo išlaidas. Aišku, nemažinsime taip, kaip buvo elgiamasi anksčiau, kad visiems asignavimų valdytojams būtų mažinama vienodu procentiniu dydžiu – 5 %. Galiu iš karto pasakyti, kad statutiniams darbuotojams išlaidos nebus mažinamos, bet bus mažinamos pirmiausia ministerijų valdymo išlaidos, ir aš manau, kad tam rezervo yra. O kitas, aš manau, labai svarbus aspektas yra motyvacija tarnautojams vis dėlto kelti kvalifikaciją, įgyti daugiau žinių ir pasiekti geresnių rezultatų, atliekant ir vykdant savo pareigas.
PIRMININKAS. Turėtų klausti K. Starkevičius. Jo nematau. S. Šedbaras. Ruošiasi P. Auštrevičius.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Klausimas vidaus reikalų ministrui, jo nematau, bet jis yra svarbus, todėl klausiu premjero. Pareigūnai laukia Vidaus tarnybos statuto, Policijos, kitų lydimųjų įstatymų, ir tai jau trunka ne vienerius metus. Darbo grupės darbus baigė, po pateikimo yra pritarta. Komitetai tikrai laukia ministerijos išvados. Mes žinome, kad ją turėjo rašyti Vidaus reikalų ministerija. Darbo grupėje dirbę asmenys teigė, jog ji bus palanki. Ir štai dabar mes gauname Vyriausybės išvadą, gerbiamasis premjere, kuri yra visiškai priešinga negu 2013 m. kovo 28 d. patvirtintos gairės, Statutinių valstybės tarnautojų tarnybos ir t. t. gairės, kuriose buvo kaip tik numatyta, kad turi būti atskiras visų statutinių valstybės tarnautojų darbo apmokėjimo, socialinių garantijų įstatymas. Jų neparengė, bet yra parengtas mano minėtas įstatymas.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega, minutė!
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Tai ką dabar turės daryti Seimas ir komitetai? Ką dabar darysime?
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Kol kas išvada yra parengta dėl jūsų įstatymo, kiek aš žinau, parengto projekto. Lygiagrečiai yra rengiamas ir kitas dokumentas, jis buvo pristatytas Strateginio komiteto posėdyje. Strateginio komiteto posėdyje buvo pritarta, kuria kryptimi turi būti baigtas rengimas. Kiek aš žinau, vienas variantas jau buvo pasiekęs Vyriausybę. Reikia pripažinti, kad prieš pateikiant Vyriausybės posėdžiui, buvo įtrauktos kai kurios nuostatos (teisingai pasakėte – kai kurios), kurioms nepritarta Strateginio komiteto posėdžio metu. Dėl tos priežasties buvo grąžintas šitas visas paketas įstatymų projektų ir duotas pavedimas, kad iki liepos 15 d. jis būtų patobulintas ir vėl grąžintas į Vyriausybės posėdį svarstyti.
PIRMININKAS. Ne. Klausia P. Auštrevičius. Ruošiasi R. Kupčinskas.
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Dėkoju. Kolega, aš noriu jūsų tolerantiškai paklausti, ar būtų galima, kadangi tai mano paskutinis klausimas šitos kadencijos Seime, užduoti du trumpus klausimus dviem Vyriausybės nariams? Tyla yra pritarimas. Pradedu.
Ministrui J. Neverovičiui. Ministre, aš taip ir nesulaukiau sprendimo dėl atominės elektrinės. Aš tikėjausi, kad birželio mėnesį, kaip jūs žadėjote, pavasarį, bus priimtas galutinis sprendimas. Ką gi, mano kadencija, pasirodo, buvo trumpa, galbūt ne tokia, kokios reikia, kad sulaukčiau šito sprendimo. Ar jūs galite patikinti, kad apskritai tauta gali sulaukti šito sprendimo?
Ministro Pirmininko noriu paklausti. Ministre Pirmininke, Briuselio lietuviai jau išreiškė susirūpinimą, kad bandoma parduoti ambasadą, kurią nupirko Kanados lietuviai ir kurioje glaudėsi Lietuvos ambasada Belgijoje. Šiuo metu Briuselyje dirba arti 1 tūkst. Lietuvos piliečių. Ar jūs nemanote, kad tą pastatą vertėtų išlaikyti ir vis dėlto grąžinti jį tautiečiams Briuselyje, kad jie naudotųsi kultūriniam ir švietimo…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Petrai, nors ir labai gerbiu kaip europarlamentarą…
P. AUŠTREVIČIUS (LSF). Tuo ir baigiu.
PIRMININKAS. …nutraukiu.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Gal aš pradėsiu atsakyti nuo antrojo užduoto klausimo. Tikrai aš tokios informacijos neturiu. Rytoj aš turiu susitikimą su užsienio reikalų ministru, kuris šiandien grįžta į Lietuvą. Tikrai bus atsižvelgta į jūsų išsakytas mintis, pasiūlymus. Baigdamas atsakyti į antrąją klausimo dalį, norėčiau jums palinkėti tos tolerancijos toliau dirbant Europos Parlamente. Aš manau, tai bus labai svarbu ir reikšminga. Linkiu sėkmės!
J. NEVEROVIČ. Labai ačiū už klausimą. Jaučiuosi išskirtinai pagerbtas, kad sulaukiau paskutinio jūsų klausimo šiame Seime.
Atsakydamas norėjau pasakyti, kad bazinė elektros gamyba išlieka mūsų valstybės pagrindinė problema. Po to, kai susitvarkysime su elektros jungtimis, kai tapsime iš labiausiai priklausomos valstybės labiausiai sujungta valstybe Europos Sąjungoje, po to, kai turėsime suskystintųjų gamtinių dujų terminalą ir toliau vystysime regioninę infrastruktūrą dujų sektoriuje, elektros gamyba, bazinė elektros gamyba, išliks mūsų problema.
Mes rimtai vertiname branduolinės projektą kaip vieną iš rimtų alternatyvų, kaip projektą, kuris galėtų atsakyti į tuos klausimus ir iššūkius, tačiau neatsitraukiame nuo to, kas buvo patvirtinta ir Vyriausybės, ir darbo grupių dėl to projekto, kad šitas projektas turi turėti suvaldytas visas rizikas, kad jis turi būti bendras regioninis projektas, kad jis turi spręsti sinchronizavimo klausimą ir jisai turi rasti savo vietą rinkoje.
Tai dėl visų tų trijų klausimų paketų mes labai intensyviai dirbame – dirbame su komisija, dirbame viduje, tarp ministerijų, dirbame su mūsų partneriais. Aš tikiuosi, kad tie jau dabar esami rezultatai daugiau aiškumo įgalina mus visus, įskaitant ir regioninius partnerius, priimti tuos sprendimus, kurie yra reikalingi. Siūlysime tuos sprendimus priimti. Kalbėsime, dirbsime, kad jie kuo greičiau atsirastų.
PIRMININKAS. Dėkoju ministrui. R. Kupčinskas. Ruošiasi V. V. Margevičienė.
R. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Aš gerbiamajam premjerui norėjau pateikti klausimą. Gerbiamasis premjere, kaip ir kolegė V. M. Čigriejienė, praeitą kartą ir aš panašiai klausiau, aš vis dėlto norėčiau, gal jūs galite pasakyti, kokius teisės aktus ketinate priimti dėl mokinio krepšelio, nes buvo siūloma, kad klasės krepšeliai būtų ir panašiai. Tai nepaprastai aktuali problema. Gal jūs galite pakomentuoti?
Antras trumpas klausimas. Čia buvo kalbama apie kompensacijas dėl nepagrįstai išpūstų dujų kainų. Kaip vartotojus pasieks ta kompensacija, 331 mln., jeigu neklystu, apie tai buvo kalbama mūsų frakcijos posėdyje, bet vis dėlto daugeliui įdomu, kaip konkrečiai tos lėšos kiekvienam vartotojui atiteks.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Dėkoju. Dėl krepšelio moksleiviams, turiu pasakyti, bus priimtas atskiras Vyriausybės nutarimas. Projektą turi parengti Švietimo ir mokslo ministerija. Metodikos tikslas – laikytis teisingumo ir sąžiningumo principo skirstant asignavimus, atsižvelgiant į skaičių moksleivių, kurie mokosi rajonų mokyklose, miestų mokyklose, atsižvelgiant į moksleivių skaičių, esantį tose mokyklose.
Dabar dėl kompensacijos už gamtines dujas. Vis dėlto prašyčiau, kad mes suprastume vieną svarbų dalyką: tai nėra jokia kompensacija, tai yra kaina, kuri buvo taikoma, pavyzdžiui, iki 2013 m. sausio 1 d., kaina, kuri buvo taikoma iki 2014 m. sausio 1 d., ir po to buvo priimtas sprendimas, kad bus taikoma kita kaina. „Gazpromas“ jokių pinigų į „Lietuvos dujų“ sąskaitą nepervedė ir nesiruošia pervesti. Bet dabar, kai mes mokame už gamtines dujas, mes mokame kitą kainą, kuri yra šiuo metu pasirašyta tarp „Lietuvos dujų“ ir „Gazpromo“. Bet jūs turite suprasti, kad pats mechanizmas, arba galutinė metodika, nėra patvirtinti, kaip bus atliekamas kainos mažinimas šilumos gamintojams, kurie gamina šilumą ir tiekia tiek įmonėms, tiek gyventojams, nes „Lietuvos dujos“ importuoja tik 40 % viso dujų kiekio, kuris papuola į Lietuvos rinką. Kiek turiu informacijos, šią savaitę kaip tik „Dujotekana“ tariasi su „Gazpromo“ vadovybe dėl jai taikomos būsimos naujos kainos. Ir kada jau turėsime garantiją, kad jiems kaina yra sumažinta, tada mes per liepos mėnesį esame pasiruošę pateikti. Net ne mes, o pati Kainų komisija parengs naują metodiką. Ta metodika turės būti patvirtinta Vyriausybės nutarimu. Šis nutarimas, manau, bus žinomas ir visuomenei, ir politikams ir tikrai tada detaliau galėsime kalbėti apie tolesnio mechanizmo taikymą. Nes jeigu taip atsitiktų, kad „Dujotekana“ negaus, paprastai pasakius, pigesnių dujų, tai mes vis tiek turėtume galvoti apie visus Lietuvos vartotojus, nepriklausomai nuo to, kad kai kuri įmonė negavo tam tikros nuolaidos. Šiandien dar yra labai sunku kalbėti apie šį galutinį mechanizmą.
PIRMININKAS. Klausia V. V. Margevičienė. Ruošiasi L. Kazlavickas.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis premjere, atsiprašom, kad šiandien daugiausia klausimų jums. Jūs žinote, kad yra Lietuvos Respublikos Seimo patvirtinta Narkotikų kontrolės ir narkomanijos prevencijos programa iki 2016 metų. Taip pat Vyriausybės yra patvirtintas tarpinstitucinis veiklos planas. Mes norėjome Narkomanijos ir alkoholizmo prevencijos komisijos posėdyje išgirsti, kaip programa, tarpinstitucinis veiklos planas buvo įgyvendintas 2013 metais. Ir gavome tokį atsakymą, kad iš tikrųjų yra labai didelė problema. Nes už programos įgyvendinimą yra atsakinga 16 institucijų, tačiau jas surinkti, koordinuoti, kalbėtis su jomis yra nepaprastai sudėtinga. Taip pat gavome tokią žinią, kad faktiškai nedalyvauja posėdžiuose Finansų ministerijos, Žemės ūkio ministerijos, Teisingumo ministerijos atstovai. Gerbiamasis premjere, ar nereikėtų Vyriausybės nutarimu patvirtinti reglamentą, kaip turėtų dirbti tokia didžiulė tarpinstitucinė komanda ir kaip koordinuoti jos veiklą? Labai ačiū.
A. BUTKEVIČIUS (LSDPF). Labai ačiū už labai gerą klausimą. Turiu pasakyti, kad vadinamasis tarpinstitucinis veiklos planas yra vykdomas, yra įgyvendinamas, bet aš asmeniškai tuo įgyvendinimu nesu patenkintas. Nesu patenkintas dėl to, kad, mano manymu, vis dėlto turėtų būti didesnis Švietimo ir mokslo ministerijos vaidmuo. Vakar mes kalbėjomės su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vadovybe, nes jie Strateginio planavimo komitete pristatė tam tikrus būsimus įstatymų projektus ir buvo kalbama apie socialinės rizikos šeimose esančius vaikus. Aš manau, kad turi būti didesnis darbas taip pat su vietos bendruomenėmis. Vietos bendruomenės yra arčiausiai vietinių žmonių.
Labai keista, kad tas pats pilietiškumo ugdymas labai stipriai atsilieka. Vis dėlto aš manau, kad ir vasaros metu turėtų būti daugiau organizuojama įvairiausių kultūrinių, sportinių renginių. Turi būti pačios bendruomenės įtrauktos į tą veiklą, kad jos būtų kaip organizatorės. Mes dažnai kalbame apie finansus, finansus, finansus. Bet paprasčiausiai užmirštame kitą sykį gal paagituoti tuos žmones, pakviesti tuos žmones, kad jie organizuotų įvairiausius renginius, kad pakviestų ne tik vaikus, jei kalbame apie vaikus, bet ir tuos suaugusius žmones, kur matome, kad yra tam tikrų problemų šeimose, girtuokliavimo, narkotikų vartojimo. Aš manau, kad trūksta tokio paprasto žmogiško kontakto, gilesnio ir platesnio bendradarbiavimo žemesnėse grandyse vietose. Bet tikrai apie tai kalbame ir manau, kad socialinės reklamos turėtų vaidinti daug didesnį vaidmenį šiuose…
PIRMININKAS. Papildys V. P. Andriukaitis.
V. P. ANDRIUKAITIS (LSDPF). Premjere, tik papildyti. Būtent dėl šių priežasčių yra pateikta Vyriausybės nutarimo projektas dėl Valstybinės sveikatos reikalų komisijos sprendimų sustiprinimo privalomumu – privalomo siuntimo ministrams, privalomo koordinacinių ataskaitų gavimo. Tai viena.
Antra, keliame klausimą dėl Nacionalinės sveikatos tarybos, kuri turėtų įtraukti bendruomenes, įtraukti savivaldybes, įvairias nevyriausybines organizacijas, koordinacinio vaidmens sugrąžinimo įgyvendinant prevencines programas.
Trečias dalykas. Išties reikėtų sustiprinti Narkotikų ir tabako kontrolės departamento veiklą ir ten įsteigti tabako kontrolės sekretoriatą, kaip to reikalauja konvencija. Visi šie trys pasiūlymai Vyriausybei yra pateikti.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia L. Kazlavickas.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Laba diena. Klausimą norėčiau užduoti ūkio ministrui. Prieš trejus metus Ūkio ministerija kartu su Švietimo ir Socialinių reikalų ir darbo ministerija apsisprendė sukurti kompetencijų žemėlapį, specialistų kvalifikacijos žemėlapį. Pasiskirstyta funkcijomis, darbais. Kadangi šiai idėjai įgyvendinti tikrai nereikia daug lėšų, ministerijos apsiėmė jį įgyvendinti savo asignavimais. Pagrindiniai žemėlapio kūrimo iššūkiai yra suderinti „Sodros“ ir studentų duomenų bazes. Klausimas būtų susijęs su tuo.
Praėjo treji metai. Per tuos trejus metus į visų ministerijų darbo planus buvo įtraukiamas kaip prioritetas šito klausimo sprendimas, tačiau nepajudėjo net pirmasis etapas, nors dabar jau turėjome turėti trečio etapo rezultatus. Bet klausimas yra ne apie aplaidumą, o apie finansus. Naujame struktūrinio laikotarpio planavimo dokumente jūsų ministerijos žmogiškųjų išteklių stebėsenos prognozavimo ir plėtros mechanizmą numatoma sukurti…
PIRMININKAS. Gerbiamasis Liutaurai, baikite klausimą.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Baigiu. Kuris yra tas pats kvalifikacijų žemėlapis. Jam yra numatoma skirti 37 mln. Lt. Vien tik 7 mln. numatoma…
PIRMININKAS. Premjere, prašom. Supratot. Ach, ūkio ministrui.
E. GUSTAS. Dėkui už pastabą ir klausimą. Tiesiog noriu pasakyti, kas yra padaryta. Šiuo metu, kaip žinote, visi darbdaviai buvo įpareigoti nuo lapkričio mėnesio teikti „Sodrai“ duomenis apie jų įdarbinamų žmonių ir dirbančių žmonių kvalifikacijas. Tai buvo padaryta ir faktiškai dabar 99 % ir daugiau procentų duomenų yra sukaupta „Sodroje“. Šie duomenys pagal nustatytą tvarką turi būti perduoti į Švietimo ministerijos informacinę sistemą ir tai bus padaryta. Ir po to bus galima daryti tam tikrus pjūvius apie tai, kas yra šiuo metu.
Bet šioje duomenų bazėje neturime verslo ir darbdavių poreikių. Šioje sistemoje mes nematome perspektyvos vystymosi, ekonominio vystymosi ketverių, penkerių metų laikotarpiu. Mes nematome šioje sistemoje švietimo, aukštojo mokslo sistemos planų ir pasirengimo perorientuoti savo mokymo programas. Mes nematome šioje sistemoje galų gale pačių darbo rinkoje esančių žmonių poreikių ir polinkių. Todėl būtent dėl šito ir yra reikalingas kompetencijų žemėlapis, tai yra kvalifikacijų žemėlapis, ir jis kiekvienais metais turės būti atnaujinamas, tobulinamas ir pritaikomas prie egzistuojančių rinkos sąlygų.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju premjerui ir komandai, visiems ministrams. Ačiū už pusvalandį. Gerbiamieji kolegos, posėdis dar nesibaigė. Ne už 40, 30. Mes stebėjome šitą procesą.
13.50 val.
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo Nr. VIII-822 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-5003(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, mes iki 14 val. dar turime keletą minučių. Nors Seimo narių mažoka salėje, bet mes rytinėje darbotvarkėje dar turime Neformalaus suaugusiųjų švietimo įstatymo projektą. Yra pagrindinio komiteto pirmininkė. Kviečiu ją į tribūną, ir mes galbūt spėsime svarstymo stadijoje pasvarstyti šį kompleksinį klausimą. Prašom.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Dėkoju. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jums leidus, aš perskaitysiu kaip išvadų rengėjas Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą: „Siūlyti pagrindiniam komitetui įstatymo projektą tobulinti atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių ir Vyriausybės pastabas bei pasiūlymus.“ Matau V. V. Margevičienę, ji turėtų pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą. Kviečiu ją į tribūną.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymas buvo pritarti. Mes turėjome kelias pastabas, visoms mūsų pastaboms komitetas pritarė. Komiteto išvada – pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu pirmininkę. Pereisime pastraipsniui. Gerbiamieji Vyriausybės ir Seimo nariai, kurie norite paklausti, jeigu galima, išeikite iš salės, kad būtų mažesnis triukšmas. Čia ne priėmimas.
Gerbiamieji kolegos, buvo Seimo narių A. Pitrėnienės, A. M. Pavilionienės ir kitų pasiūlymai dėl daugelio straipsnių, pritarta iš dalies.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Mes neprašome balsuoti.
PIRMININKAS. neprašote balsuoti. Yra gana daug Vyriausybės siūlymų, dėl kurių irgi nereikia balsuoti. Mūsų kolegė ką tik pristatė Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymą ir taip pat neprašo balsuoti. Faktiškai daugiau kitų Seimo grupių pasiūlymų nėra. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame, šventas reikalas.
Už – 24, prieš nėra, susilaikė 1. Po svarstymo pritarta Neformalaus suaugusiųjų švietimo įstatymo projektui.
13.54 val.
Darbo kodekso 150, 181 ir 210 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIP-5004(2) (svarstymas)
Dabar lydimasis Darbo kodekso trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Pranešėjas – A. Sysas. Jums leidus, aš perskaitysiu iš tribūnos. Komiteto išvada – pritarti patobulintam komiteto įstatymo projektui. Kviečiu kolegę A.Pitrėnienę pristatyti Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto nuomonę.
A. PITRĖNIENĖ (DPF). Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas apsvarstė ir iš esmės pritarė įstatymo projektui, pasiūlęs pagrindiniam komitetui jį patobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Seimo narės A. Pitrėnienės, Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pastabas ir pasiūlymus, kuriems Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 10, susilaikė 1.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Po svarstymo pritarta Darbo kodekso trijų straipsnių pakeitimo įstatymo projektui.
Gerbiamieji kolegos, mes dar turime 5 minutes. (Balsai salėje) Dirbame? Ačiū.
13.55 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo Nr. VIII-2043 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1681(2) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, 1-7a klausimas. Yra tik du straipsniai. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymas. Aišku, priėmimo stadijoje mes nebalsuosime, bet pačią procedūrą galime atlikti. Pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Pritarta. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Pritarta. Ačiū. Liko tik balsuoti už visą įstatymą po pietų, kai susirinks kolegos.
13.55 val.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 33 straipsnių, Įstatymo priedo pakeitimo ir papildymo ir Įstatymo papildymo 61, 271 straipsniais įstatymo Nr. XII-360 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1682(2) (priėmimas)
Dabar 1-7b klausimas. Viskas iš eilės. Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo daugelio straipsnių įstatymo pakeitimo įstatymo ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Yra du straipsniai.
Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 2 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Ačiū. Motyvų nėra. Balsuosime, kai susirinksime po pietų.
13.56 val.
Kariuomenės drausmės statuto įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1683(2) (priėmimas)
Kariuomenės drausmės statuto įstatymo 42 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Gerbiamieji kolegos, du straipsniai. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai pritarta. Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti? Pritarta. 2 straipsniui pritariame su Teisės departamento pastabomis. Motyvai už, prieš? Nėra. Lieka tik balsuoti.
Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo kai kurių straipsnių ir įstatymo papildymo kai kuriais straipsniais pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiamas J. Sabatauskas. Šį įstatymo projektą siūloma atmesti. 1-8 arba Nr. XIIP-1934. Jeigu turite, tai gerai, jeigu ne, tai suteiksime. Atmesti nereikia. (Balsai salėje)
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Nėra 36 Seimo narių, pirmininke. Pagal Statutą tam, kad atmestume, reikia 36 balsų.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, nesiginčykime. Praleidžiame, viskas. Atsiprašau, gerbiamasis pirmininke, kad sudrumsčiau ramybę.
13.57 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 415, 11210, 11211, 17217, 2065, 225, 233, 2591 straipsnių ir keturioliktojo1 skirsnio pakeitimo ir Kodekso papildymo 2066 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIP-1397(3) (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, Administracinių teisės pažeidimų kodekso kai kurių straipsnių ir keturioliktojo1 skirsnio pakeitimo ir kodekso papildymo straipsniu projektas. Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Pastabų nėra? Priimtas. 2 straipsnis. Pastabų nėra? Priimtas. 3 straipsnis. Pastabų nėra. Priimtas. Dėl 4 straipsnio pastabų nėra. Priimtas. Dėl 5 straipsnio pastabų nėra? Priimtas. 6 straipsnis. Pastabų nėra? Priimtas. 7 straipsnis. Pastabų nėra? Priimtas. 8 straipsnis. Pastabų nėra? Priimtas. 9 straipsnis. Pastabų nėra? Priimtas. 10 straipsnis. Pastabų nėra? Priimtas. 11 straipsnis. Pastabų nėra? Priimtas.
Norinčių kalbėti nėra. Ar galime? Negalime. Balsuoti negalime, nes nėra 71 Seimo nario. Tikiuosi, kad po pietų tikrai tiek bus ir jūs galėsite šitą misiją atlikti.
13.58 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 2, 58 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1752(2)ES (priėmimas)
1-10 klausimas – Aviacijos įstatymo dviejų straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas. Priėmimo stadija. Yra keturi straipsniai. Jokių pataisų nėra. Ar galime pastraipsniui?
1 straipsnis. Priimtas. 2 straipsnis. Priimtas. 3 straipsnis. Priimtas. 4 straipsnis. Priimtas. Ačiū.
13.59 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1594(2) (priėmimas)
Ir paskutinis – Viešųjų pirkimų įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Yra vienas straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas nepritaria. Ar galime pritarti 1 ir vieninteliam straipsniui? (Balsai salėje) Pritarta.
13.59 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 16, 29, 34, 35, 37, 38 straipsnių, III skyriaus antrojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 371 straipsniu pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1060(2) (priėmimas)
Ta proga užbaigsime Alkoholio kontrolės įstatymo kai kurių straipsnių ir 2 skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą. Priėmimo stadija. Gerbiamieji kolegos, priėmimas pastraipsniui.
Dėl pavadinimo yra Teisės departamento pastaba, jai pritarta. 1 straipsniui, keičiančiam 2 skirsnį, yra Teisės departamento pastaba, jai pritarta. Ar galime pritarti? 2 straipsnis. Pritarta. 3 straipsnis. Pritarta. 4 straipsnis. Pritarta. 5 straipsnis. Pritarta. 6 straipsnis. Pritarta. 7 straipsnis. Pritarta. 8 straipsnis. Pritarta. 9 straipsnis. Pritarta. Ačiū.
14.00 val. Registracija.
Užsiregistravo 33 Seimo nariai. Rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
Pertrauka iki 15 val.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.