LIETUVOS RESPUBLIKOS MOKĖJIMŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1370

PAKEITIMO ĮSTATYMO, MOKĖJIMO ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. XI-549 PAKEITIMO ĮSTATYMO IR ELEKTRONINIŲ PINIGŲ IR ELEKTRONINIŲ PINIGŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. XI-1868 PAKEITIMO ĮSTATYMO  PROJEKTŲ IR SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai:

Lietuvos Respublikos mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 (toliau – Mokėjimų įstatymas) pakeitimo įstatymo, Lietuvos Respublikos mokėjimo įstaigų įstatymo Nr. XI-549 (toliau – Mokėjimo įstaigų įstatymas) pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų ir elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 (toliau – Elektroninių pinigų įstatymas) pakeitimo įstatymo projektai parengti į nacionalinę teisę perkeliant 2015 m. lapkričio 25 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą (ES) 2015/2366 dėl mokėjimo paslaugų vidaus rinkoje, kuria iš dalies keičiamos direktyvos 2002/65/EB, 2009/110/EB ir 2013/36/ES bei Reglamentas (ES) Nr. 1093/2010 ir panaikinama Direktyva 2007/64/EB (toliau – Direktyva). Be to, Mokėjimų įstatymo Nr. VIII-1370 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Mokėjimų įstatymo projektas) siekiama spręsti šiuo metu galiojančio Mokėjimų įstatymo taikymo praktikoje pastebėtus netikslumus.

Teikiamų įstatymų projektų tikslai – įgyvendinant Direktyvos nuostatas skatinti mokėjimų rinkos plėtrą ir konkurenciją, skatinti inovacijas mokėjimų srityje ir sustiprinti mokėjimo paslaugų vartotojų apsaugą, padidinti mokėjimų saugumą.

Kartu su įstatymų projektais teikiami susijusių įstatymų pakeitimų projektai:

1. Lietuvos Respublikos vartotojų teisių apsaugos įstatymo Nr. I-657 1 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas;

2. Lietuvos Respublikos Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 47 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Lietuvos banko įstatymo pakeitimo projektas);

3. Lietuvos Respublikos finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2, 18 ir 44 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Finansų įstaigų įstatymo pakeitimo projektas);

4. Lietuvos Respublikos bankų įstatymo Nr. IX-2085 (toliau – Bankų įstatymas) 56, 72 ir 77 straipsnių pakeitimo įstatymas;

5. Lietuvos Respublikos centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 (toliau – Centrinių kredito unijų įstatymas) 40, 54 ir 60 straipsnių pakeitimo įstatymas;

6. Lietuvos Respublikos kredito unijų įstatymo Nr. I-796 (toliau – Kredito unijų įstatymas) 49, 60, ir 66 straipsnių pakeitimo įstatymas.

2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai:

Įstatymų projektus rengė Finansų ministerijos Finansų rinkų politikos departamento (direktorius – Sigitas Mitkus, tel. (8 5) 2390 070) Kredito ir mokėjimų rinkų skyriaus (vedėja –Edita Bačkieriūtė, tel. (8 5) 2199 385) vyr. specialistė Agnė Grigaitė, tel. (8 5) 2194 482 ir  to paties skyriaus vyr. specialistė Akvilė Kalantaitė, tel. (8 5) 2390 223 ir Lietuvos banko Finansinio stabilumo departamento (direktorius – Simonas Krėpšta, tel. (8 5) 2680 142) Rinkos infrastruktūros politikos skyriaus vyriausioji ekonomistė Jūratė Butkutė, tel. (8 5) 2680 809.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai:

Dabartiniai Mokėjimų įstatymas ir Mokėjimo įstaigų įstatymas įgyvendina 2007 m. patvirtintą Mokėjimo paslaugų direktyvą. Nuostatos, aktualios elektroninių pinigų įstaigoms, įgyvendintos Elektroninių pinigų įstatyme.

● Mokėjimų įstatymas

Mokėjimų įstatyme nustatytas mokėjimo paslaugų sąrašas, apimantis lėšų pervedimą, paslaugas, kuriomis sudaromos sąlygos grynuosius pinigus įmokėti arba išimti iš mokėjimo sąskaitos, visas su mokėjimo sąskaitos tvarkymu susijusias operacijas, mokėjimo priemonių išdavimą arba priėmimą, pinigų perlaidas. Šias paslaugas turi teisę teikti Įstatyme apibrėžti mokėjimo paslaugų teikėjai (toliau – MPT): kredito įstaigos, mokėjimo įstaigos, elektroninių pinigų įstaigos, pašto pinigų persiuntimo sistemų (žiro) įstaigos, Europos centrinis bankas ir nacionaliniai centriniai bankai, kai jie veikia ne kaip pinigų institucijos, ir valstybės, savivaldybės institucijos, kai jos veikia ne kaip valstybės valdžios institucijos.

Įstatymas netaikomas operacijoms grynaisiais pinigais tiesiogiai iš mokėtojo gavėjui be tarpininkų, grynųjų pinigų rinkimui, užsiimant labdara arba vykdant veiklą, kuria nesiekiama pelno, pinigų keitimo veiklai, čekių, vekselių mokėjimo operacijoms, paslaugoms pagal priemones, kurias galima naudoti prekėms ar paslaugoms įsigyti tik jų išleidėjo patalpose arba ribotame paslaugų teikėjų tinkle ar tik tam tikroms prekėms ar paslaugoms įsigyti.

Įstatyme reglamentuojamos mokėjimo paslaugų teikimo sąlygos ir informavimo apie jas reikalavimai. Išskiriamos vienkartinio mokėjimo ir bendrosios sutartys detalizuojant mokėtojui ir gavėjui teikiamos informacijos turinį, pobūdį, informavimo dažnumą ir informacijos pateikimo būdus. Apie bendrosios sutarties pakeitimus MPT privalo informuoti mokėjimo paslaugų vartotoją ne vėliau kaip likus 2 mėnesiams iki pakeitimų įsigaliojimo datos. Nustatomi atvejai, kuomet MPT draudžiama iš savo mokėjimo paslaugų vartotojų imti komisinį atlyginimą, pavyzdžiui, už informacijos pateikimą pagal kai kurias įstatymo projekto nuostatas, už taisomąsias ir prevencines priemones. Įstatymu taip pat draudžiama gavėjui reikalauti iš mokėtojo atlyginimo už tam tikros mokėjimo priemonės naudojimą.

Įstatyme reglamentuojamos MPT ir mokėjimo paslaugų vartotojų teisės ir pareigos, susijusios su mokėjimo priemonių išdavimu, mokėjimo nurodymų vykdymu, nurodyta MPT atsakomybė dėl netinkamai įvykdytų ar neįvykdytų mokėjimo operacijų, dėl neautorizuotų mokėjimo operacijų. Įstatyme reglamentuojami mokėjimo operacijų įvykdymo terminai – gavėjas turi gauti mokėjimo operacijos sumą ne vėliau kaip kitą darbo dieną, jeigu mokėjimo operacija atliekama Europos Sąjungoje (toliau – ES). Tačiau kai mokėjimo operacijos atliekamos Lietuvos Respublikoje, lėšas gavėjas turėtų gauti tą pačią darbo dieną (jeigu mokėjimo nurodymas buvo pateiktas iki 12 valandos). Perlaidoms grynaisiais pinigais numatytas ilgesnis - 2 dienų - terminas.

Priklausomai nuo to, ar mokėjimo paslaugų vartotojas yra vartotojas, įstatymo projekte numatomas skirtingas apsaugos lygis. Mokėjimo paslaugų vartotojams, kurie nėra vartotojai, daugeliu atvejų numatoma galimybė dėl mokėjimo paslaugų teikimo sąlygų susitarti su savo MPT.

Įstatyme taip pat reglamentuojama atsakomybė už įstatymo pažeidimus. Numatyta, kad priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 3 metai nuo teisės akto pažeidimo padarymo dienos, o kai teisės akto pažeidimas tęstinis arba trunkamasis, – nuo paskutinių tęstinio pažeidimo veiksmų atlikimo dienos arba trunkamojo pažeidimo pasibaigimo dienos (analogiški senaties terminai taikomi ir už Mokėjimo įstaigų bei Elektroninių pinigų įstatymų pažeidimus).

● Mokėjimo įstaigų įstatymas

Mokėjimo įstaigų įstatymas reglamentuoja mokėjimo įstaigų licencijavimo, veiklos, jų pabaigos ir veiklos priežiūros tvarką. Siekdamas tapti mokėjimo įstaiga, juridinis asmuo privalo gauti šios įstaigos veiklos licenciją arba mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją. Mokėjimo įstaigoms, turinčioms mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją, nėra taikomi kapitalo ir kai kurie kiti reikalavimai. Tačiau mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licencija nesuteikia teisės mokėjimo įstaigai teikti mokėjimo paslaugas kitose ES valstybėse narėse. Mokėjimo įstaigos ribotos veiklos licenciją gali gauti juridiniai asmenys, kurių mokėjimo operacijų sumos vidurkis per mėnesį neviršys 3 mln. eurų, o asmenys, atsakingi už mokėjimo įstaigos veiklą, nebuvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimus, susijusius su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu, ir kitus nustatytus nusikaltimus.

Mokėjimo įstaigos, turinčios  įprastą veiklos licenciją, turi teisę teikti mokėjimo paslaugas ir kitose ES valstybėse narėse bei Europos ekonominės erdvės valstybėse per tarpininką, įsteigusios arba neįsteigusios filialo.

Juridinis asmuo, siekdamas gauti mokėjimo įstaigos licenciją (ne ribotos veiklos licenciją), privalo atitikti Mokėjimo įstaigų įstatyme nustatytus pradinio kapitalo ir nuosavų lėšų reikalavimus. Mokėjimo įstaigos pradinio kapitalo dydis priklauso nuo numatomų teikti mokėjimo paslaugų rūšies ir sudaro nuo 20 iki 125 tūkst. eurų. Mokėjimo įstaigos nuosavos lėšos turi būti skaičiuojamos atsižvelgiant į mokėjimo įstaigos pasirinktą ir priežiūros institucijos patvirtintą vieną iš trijų nuosavų lėšų skaičiavimo būdų.

Įstatyme nustatyta, kad visos Lietuvos Respublikoje įsteigtos mokėjimo įstaigos, jų filialai ir tarpininkai, veikiantys tiek Lietuvoje, tiek kitose ES valstybėse narėse, yra įtraukiami į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą. Teisė pradėti teikti mokėjimo paslaugas įgyjama tik po to, kai tas asmuo įtraukiamas į minėtąjį mokėjimo įstaigų sąrašą.

Įstatyme nustatyta, kad mokėjimo įstaigų priežiūros institucija Lietuvoje yra Lietuvos bankas.

● Elektroninių pinigų įstatymas

Elektroninių pinigų įstatymas reglamentuoja elektroninių pinigų įstaigų ir užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialų licencijavimo, veiklos, jų pabaigos ir veiklos priežiūros tvarką. Siekdamas tapti elektroninių pinigų įstaiga, juridinis asmuo privalo gauti šios įstaigos veiklos licenciją arba elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją. Elektroninių pinigų įstaigai priežiūros institucijos suteikta licencija suteikia teisę leisti elektroninius pinigus ir teikti Mokėjimų įstatymo 5 straipsnyje nurodytas mokėjimo paslaugas. Elektroninių pinigų įstaigai, kuri teikia mokėjimo paslaugas, mutatis mutandis taikomi atitinkami Mokėjimo įstaigų įstatymo  reikalavimai.

Elektroninių pinigų įstaigoms, turinčioms elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją, netaikomi kapitalo ir kai kurie kiti reikalavimai. Tačiau elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licencija nesuteikia teisės elektroninių pinigų įstaigai teikti licencijuojamų paslaugų kitose ES valstybėse narėse. Elektroninių pinigų įstaigos ribotos veiklos licenciją gali gauti juridiniai asmenys, kurių neapmokėtų elektroninių pinigų vidurkis neviršys 900 tūkstančių eurų, o jos vadovai nebuvo pripažinti kaltais padarę nusikaltimus, susijusius su pinigų plovimu ar terorizmo finansavimu, ir kitus Elektroninių pinigų įstatyme nustatytus nusikaltimus.

Elektroninių pinigų įstaiga, turinti ne ribotos veiklos licenciją, turi teisę kitoje valstybėje narėje leisti elektroninius pinigus įsteigusi filialą, neįsteigusi filialo arba platinti ir išpirkti elektroninius pinigus per fizinį ar juridinį asmenį.

Juridinis asmuo, siekdamas gauti elektroninių pinigų įstaigos licenciją (ne ribotos veiklos licenciją), privalo atitikti Elektroninių pinigų įstatyme nustatytus pradinio kapitalo ir nuosavų lėšų reikalavimus. Elektroninių pinigų įstaiga privalo turėti pradinį kapitalą, ne mažesnį kaip 350 tūkstančių eurų. Elektroninių pinigų įstaigos nuosavo kapitalo dydžio, apskaičiavimo ir taikymo taisykles nustato priežiūros institucija.

Elektroninių pinigų įstatyme nustatyta, kad visos Lietuvos Respublikoje įsteigtos elektroninių pinigų įstaigos, jų filialai, tarpininkai bei užsienio valstybių elektroninių pinigų įstaigų filialai, įsteigti Lietuvos Respublikoje, jų tarpininkai yra įtraukiami į viešąjį elektroninių pinigų įstaigų sąrašą.

Įstatyme nustatyta, kad elektroninių pinigų įstaigų priežiūros institucija Lietuvoje yra  Lietuvos bankas.

● Finansų įstaigų įstatymas

Šiuo metu galiojančiame Finansų įstaigų įstatyme yra nustatyta pareiga rinkos dalyviams, įskaitant mokėjimo įstaigas ir elektroninių pinigų įstaigas, priežiūros institucijai teikti tam tikrą informaciją (pvz., įstatymo 44 straipsnio 3 dalimi nustatytas reikalavimas teikti priežiūros institucijai sutarčių su audito įmonėmis kopijas). Šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, pagal kurias finansų įstaigose turi būti du kolegialūs organai: stebėtojų taryba ir valdyba. Reikalavimus finansines paslaugas teikiantiems ūkio subjektams nustato specialieji įstatymai, todėl siūloma atitinkamai patikslinti Finansų įstaigų įstatymą, atsižvelgiant į konkrečias finansines paslaugas teikiančios bendrovės veiklos specifiką, teikiamų paslaugų apimtį, mastą ir sudėtingumą.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama:

Mokėjimo paslaugų direktyvą įgyvendinančios naujos nuostatos

● Taikymo ir netaikymo sritis

Mokėjimų įstatymo taikymo sritis išplečiama. Informavimo ir mokėjimo operacijų vykdymo reikalavimai taikomi ne tik mokėjimams ES valiutomis, vykdomiems valstybėse narėse, bet dauguma reikalavimų taikomi ir mokėjimams ne ES valiutomis bei mokėjimams, kai tik vienas MPT (mokėtojo arba gavėjo) yra ES, o kitas – už ES ribų. Mokėjimų įstatymo projekte patikslinama agento išimtis, agentas gali atstovauti tik vieną sandorio šalį – mokėtoją arba gavėją, kitu atveju paslauga nepatenka į įstatymo netaikymo sritį. Riboto tinklo išimtis praplečiama įtraukiant Valstybės reguliuojamas priemones, išleistas socialiniais ar mokesčių tikslais. Paslaugų teikėjai, kurie teikia paslaugas ribotame tinkle (t. y. galima atsiskaityti ribotame paslaugų teikėjų tinkle arba įsigyti riboto asortimento prekes) turi informuoti priežiūros instituciją, kai pasiekia 1 mln. Eur per metus apyvartą, kad priežiūros institucija įsitikintų, jog šie paslaugų teikėjai tenkina išimties kriterijus. Išimčių sąrašas papildomas elektroninių ryšių tinklų teikėjų teikiamomis mokėjimo paslaugomis, kai mokama už skaitmeninį turinį ar bilietus, labdaros tikslais, ir išlaidos įtraukiamos į sąskaitą. Šioms paslaugoms numatyti vieno mokėjimo (iki 50 Eur) ir vieno abonento išlaidų per mėn. (iki 300 Eur) apribojimai ir paslaugų teikėjai priežiūros institucijai turi pateikti metines audito ataskaitas, įrodančias, kad laikomasi nustatytų apribojimų. Mokėjimo įstaigų įstatymo projekte numatyta, kad į pastarąsias dvi išimtis (riboto tinklo ir elektroninių ryšių teikėjų) patenkantys paslaugų teikėjai ir jų veiklos aprašymas įtraukiami į viešąjį mokėjimo įstaigų sąrašą ir apie tai pranešama Europos bankininkystės institucijai.

● Mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos teikimo paslauga

Mokėjimų įstatymo projekte numatytos dvi naujos paslaugos – mokėjimo inicijavimo paslauga ir sąskaitos informacijos paslauga. Tai paslaugos, kai mokėjimo paslaugų vartotojas, pasitelkdamas šių paslaugų teikėjus, inicijuoja mokėjimo nurodymą iš sąskaitos atidarytos kitame MPT arba gauna informaciją apie savo mokėjimo sąskaitą(-as), atidarytą(-as) kitoje ar keliose įstaigose. Atitinkamai Mokėjimų įstatymas ir Mokėjimo įstaigų įstatymas papildomi reglamentuojant šią veiklą. Pirmiausia, nustatomi prudenciniai reikalavimai, kuriuos turi atitikti asmenys, kad gautų leidimą teikti šias paslaugas. Mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjai ir sąskaitos informacijos paslaugos teikėjai turi gauti atitinkamas veiklos licencijas. Sąskaitos informacijos paslaugos teikėjams, kurie teikia tik šią paslaugą, taikomi mažesni reikalavimai, lyginant su kitomis mokėjimo įstaigomis. Šias paslaugas taip pat turi teisę teikti kredito įstaigos ir elektroninių pinigų įstaigos.

Taip pat nustatomos šių paslaugų teikimo taisyklės, siekiant užtikrinti jų prieinamumą ir saugumą:

- Mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugų teikėjai gali prieiti prie mokėjimo sąskaitos duomenų tik gavę kliento sutikimą ir naudoti kliento duomenis tik tiek, kiek reikia paslaugai suteikti.

- Sąskaitą tvarkantys mokėjimo paslaugų teikėjai privalo suteikti prieigą prie savo klientų sąskaitų net jei jie nėra užmezgę sutartinių santykių su mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugų teikėjais.

- Mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugų teikėjai turi teisę pasikliauti sąskaitą tvarkančio mokėjimo paslaugų teikėjo klientams suteiktoms autentiškumo patvirtinimo priemonėmis.

- Komunikacijai tarp MPT naudojama atvirojo ryšio sąsaja, kuriai taikomi reikalavimai bus apibrėžti Europos Komisijos reguliaciniuose techniniuose standartuose.

Šios paslaugos reikalauja didelio techninio pasiruošimo, vien tik Europos Komisijos patvirtintų reguliacinių techninių standartų nepakaks – dėl atvirojo ryšio sąsajos gali būti reikalingos detalesnės techninės specifikacijos. Tuo užsiima keletas privačių europinių iniciatyvų. Priežiūros institucijai suteikiama teisė nustatyti privalomus atvirojo ryšio sąsajos techninius ir veiklos reikalavimus, jei to reikia siekiant užtikrinti saugų ir patikimą atvirojo ryšio sąsajų veikimą, jų prieinamumą mokėjimo inicijavimo paslaugos ir sąskaitos informacijos paslaugos teikėjams bei paskatinti konkurenciją mokėjimų rinkoje.

● Teisė naudotis kredito įstaigų paslaugomis, reikalavimai mokėjimo sistemas valdantiems subjektams

Mokėjimų įstatymo projekte įtvirtinama mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigų teisė naudotis kredito įstaigų paslaugomis – teisė atsidaryti mokėjimo sąskaitą ir teisė naudotis tiesioginio mokėjimo sistemos dalyvio paslaugomis. Šios paslaugos turi būti teikiamos laikantis objektyvumo, nediskriminavimo ir proporcingumo principų.

Mokėjimų įstatymo projekte taip pat numatyta, kad mokėjimo sistemas valdantys subjektai iki mokėjimo sistemos veiklos taisyklių ar jų pakeitimo įsigaliojimo datos turi gauti priežiūros institucijos nuomonę dėl taisyklių atitikimo nustatytiems objektyvumo, nediskriminavimo ir proporcingumo reikalavimams. Numatytas 20 darbo dienų terminas priežiūros institucijai pateikti savo nuomonę mokėjimo sistemą valdančiam subjektui dėl minėtų reikalavimų atitikimo. Jeigu pateiktos informacijos nepakanka pateikti nuomonei, priežiūros institucija gali paprašyti papildomų dokumentų ir (arba) informacijos. Nuomonė gali būti pateikiama tik turint visą reikalingą informaciją, dėl to po atitinkamo prašymo gavus papildomus dokumentus ir (arba) informaciją arba jei juos pateikia pats mokėjimo sistemą valdantis subjektas, priežiūros institucijos nuomonės pateikimo terminas skaičiuojamas nuo papildomai pateiktų dokumentų ir (arba) informacijos gavimo dienos.

● MPT pareigos, operacijų vykdymas, informavimo reikalavimai

Mokėjimų įstatymo projekte nustatomas trumpesnis – 6 mėn. – laikotarpis, kuriam praėjus, už bendrosios sutarties nutraukimą nemokamas komisinis mokestis (šiuo metu galioja 12 mėn. laikotarpis). Įstatymo projekte taip pat siūloma pasinaudoti Direktyvos nacionaline opcija dėl geresnių sutarties nutraukimo sąlygų nustatymo. Prieiga prie istorinių sąskaitos išrašų galima tik esant MPT klientu, o sąskaitos išrašų informacija gali būti svarbi įvairiose situacijose ir po sąskaitos uždarymo, pvz., siekiant įrodyti buvusį mokėjimą, panaudojant ją asmens kreditingumo įvertinimui. Taigi Įstatymo projekte nustatoma mokėjimo paslaugų vartotojų teisė, nutraukiant bendrąją sutartį, nemokamai gauti paskutinių 36 mėn. sąskaitos išrašą.

Vartotojui tenkanti patirtų nuostolių dėl prarastos ar pavogtos mokėjimo priemonės maksimali suma sumažinama iki 50 Eur (nuo 150 Eur). Klientui netenka nuostoliai, kai jis negalėjo pastebėti mokėjimo priemonės praradimo. Taip pat nurodoma, kad MPT grąžina neautorizuotos operacijos sumą nedelsiant (ne vėliau kaip iki kitos darbo dienos pabaigos), nebent įtariamas kliento sukčiavimas, apie tai turi būti informuojama priežiūros institucija.

Abiejose aukščiau pateiktose pastraipose aprašyti pakeitimai taip pat prisideda prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 (toliau - Vyriausybės programos įgyvendinimo planas), IV prioriteto „Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra“ 4.2.12.5 priemonės „Finansinių paslaugų vartotojų apsaugos sistemos peržiūra ir tobulinimas” tikslų pasiekimo.

Mokėjimų įstatymo projekte pasinaudota nacionaline opcija dėl trumpesnio nacionalinių mokėjimų eurais vykdymo termino nustatymo ir nustatoma, kad nacionalinių mokėjimų atveju negalioja nuostata dėl papildomos mokėjimo nurodymo įvykdymo dienos, kai jis inicijuotas popierine forma. Pagal dabartinį reguliavimą, pinigų perlaidos grynaisiais pinigais galėtų būti vykdomos 2 dienas (prie numatytos vienos dienos mokėjimo operacijoms įvykdyti galima pridėti papildomą dieną, kai jos inicijuotos popierine forma). Atsižvelgiant į įmokų grynaisiais pinigais paslaugos specifiką, manytina, kad nėra tikslinga nustatyti reikalavimą nacionalines pinigų perlaidas, kaip ir kredito pervedimus, įvykdyti tą pačią darbo dieną. Visgi Direktyvoje numatytas termino pailginimas, kai mokėjimas inicijuotas popierine forma, yra orientuotas būtent į popierinių dokumentų apdorojimą. Įmokų popierine forma apdorojimas yra palengvintas – paprastai sąskaita turi brūkšninį kodą, kurį nuskenavus mokėjimo duomenys iš karto įkeliami į sistemą, skyriuje pateikti mokėjimo nurodymai taip pat yra iš karto įvedami į banko sistemą. Taigi papildoma diena įvykdyti popierine forma pateiktus mokėjimo nurodymus nėra tikslinga.

Vadovaujantis Direktyva, Mokėjimų įstatymo projekte patikslintos MPT pareigos, kai mokėjimas įvykdomas pagal mokėtojo nurodytą neteisingą unikalų identifikatorių – mokėtojo MPT turi dėti pastangas atgauti mokėjimo lėšas, o gavėjo MPT turi bendradarbiauti ir perduoti mokėtojo MPT lėšoms atgauti reikiamą informaciją. Neatgavus lėšų, mokėtojo MPT mokėtojui pateikia turimą aktualią informaciją, reikalingą imtis teisinių priemonių.

Įstatymo projekte nustatomi reikalavimai dėl iš anksto nežinomos mokėjimo sumos rezervavimo – rezervuojant lėšas sąskaitoje turi būti gautas kliento sutikimas dėl konkrečios sumos ir rezervavimas turi būti panaikintas nedelsiant gavus informaciją apie konkrečią mokėjimo sumą.

Įstatymo projekte nurodytos MPT pareigos, kai mokėjimo operacija įvykdyta pavėluotai, iki šiol buvo nurodomos pareigos tik dėl neįvykdytų ir netinkamai įvykdytų mokėjimo operacijų.

● Saugumo reikalavimai

Mokėjimų įstatymo projekte nustatoma, kad turi būti naudojamas saugesnis autentiškumo patvirtinimas (strong customer authentication), kai prie sąskaitos prisijungiama nuotoliniu būdu, inicijuojama elektroninė mokėjimo operacija arba nuotoliniu būdu atliekami kiti veiksmai (kurie gali būti susiję su sukčiavimų rizika). Taip pat reikalaujama, kad saugesnio autentiškumo patvirtinimo procedūra užtikrintų mokėjimo operacijos dinamišką susiejimą su operacijos suma ir gavėju, kai inicijuojama nuotolinė mokėjimo operacija.

● Operacinės ir saugumo rizikos ir incidentai, sukčiavimų statistika

Mokėjimų įstatymo projekte įtvirtinama MPT pareiga nustatyti rizikos mažinimo priemones ir kontrolės mechanizmus, kasmet įvertinti šių priemonių tinkamumą ir apie tai informuoti priežiūros instituciją. Detalesnės rekomendacijos dėl saugumo užtikrinimo, operacinės ir saugumo rizikos valdymo bus nustatyti Europos bankininkystės institucijos gairėse. MPT turės pareigą nedelsiant informuoti priežiūros instituciją apie didelius operacinius ar saugumo incidentus, o taip pat ir klientus, jei dėl incidento jie patyrė arba gali patirti finansinių nuostolių. MPT taip pat turės periodiškai teikti sukčiavimų statistiką (patirtų nuostolių sumą pagal skirtingas mokėjimo priemones) priežiūros institucijai.

● Mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstaigų licencijavimas ir prudenciniai reikalavimai

Mokėjimo įstaigų įstatymo projektu nekeičiamos licencijų mokėjimo įstaigoms išdavimo esminės sąlygos, tačiau licencijai gauti jos privalės pateikti papildomų dokumentų, susijusių su saugumo incidentais, prieiga prie neskelbtinų mokėjimo duomenų, veiklos tęstinumo tvarka, saugumo politika, bent dalį veiklos vykdyti Lietuvos Respublikoje. Mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos paslaugas siūlančioms mokėjimo įstaigoms tam, kad įvykdytų savo įsipareigojimus, Įstatymo projektu reikalaujama, kad jos turėtų profesinės civilinės atsakomybės draudimą, garantiją arba laidavimą. Įstatymo projektu, įgyvendinant Direktyvos nuostatas, mokėjimo įstaigų pradinio kapitalo sudėtis ir nuosavo kapitalo skaičiavimas maksimaliai priartinti prie bankams taikomų kapitalo reikalavimų pagal 2013 m. birželio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos Reglamentą (ES) Nr. 575/2013 dėl prudencinių reikalavimų kredito įstaigoms ir investicinėms įmonėms. Bendrą 1 lygio nuosavą kapitalą turės sudaryti ne mažiau kaip 75 proc. 1 lygio kapitalo, o 2 lygio kapitalas turės būti ne didesnis nei vienas trečdalis 1 lygio kapitalo.

Mažinamas teisiniu reguliavimo sukeliamos naštos verslui dydis mokėjimo įstaigoms: stebėtojų taryba ir valdyba bus neprivaloma. Tik mokėjimo įstaigoje, kuri yra akcinė bendrovė, vadovaujantis Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo nuostatomis, turi būti sudaromas bent vienas kolegialus organas – stebėtojų taryba arba valdyba.  Mokėjimo įstaiga vidaus audito, jei jis yra privalomas, funkcijas galės perduoti kitiems asmenims.

Taip pat Lietuvos Respublikos elektroninių pinigų įstaigų įstatymo Nr. XI-1868 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Elektroninių pinigų įstatymo projektas) įgyvendinamos Direktyvos nuostatos, kurios privalo būti taikomos mutatis mutandis elektroninių pinigų įstaigoms.

● MPT gaunamų skundų (prašymų) nagrinėjimo tvarka

Atsižvelgiant į tai, kad Direktyva nustato pareigą mokėjimo paslaugų teikėjams ir elektroninių pinigų leidėjams nagrinėti klientų skundus ir, atitinkamai, terminus, per kuriuos skundai turi būti išnagrinėti, Mokėjimų įstatymo, Mokėjimo įstaigų įstatymo ir Elektroninių pinigų įstatymo projektuose nustatoma, kad privaloma nagrinėti klientų skundus (prašymus) (toliau – skundas) dėl jų teikiamų paslaugų, priežiūros institucijos nustatyta tvarka. Finansų rinkos dalyvis privalo išnagrinėti rašytinį kliento skundą ir pateikti išsamų motyvuotą dokumentais pagrįstą atsakymą raštu popieriuje ar naudodamas kitą patvarią laikmeną, jeigu  taip susitarė finansų rinkos dalyvis ir klientas, ne vėliau kaip per 15 darbo dienų nuo skundo gavimo dienos. Išskirtiniais atvejais, jei dėl priežasčių, kurių finansų rinkos dalyvis negali kontroliuoti, atsakymo neįmanoma pateikti per 15 darbo dienų, jis turi išsiųsti negalutinį atsakymą aiškiai nurodęs atsakymo į skundą vėlavimo priežastis ir terminą, iki kurio klientas gaus galutinį atsakymą. Bet kuriuo atveju galutinio atsakymo gavimo terminas neturi viršyti 35 darbo dienų. Finansų rinkos dalyviai klientų skundus nagrinėja neatlygintinai.

Siekiant harmonizuoti skundų nagrinėjimo procedūras mokėjimo, elektroninių pinigų leidimo ir kitų finansinių paslaugų teikėjų atžvilgiu, bei užtikrinti vienodas finansinių paslaugų naudotojų teises skirtinguose sektoriuose, analogiškai keičiamos Bankų įstatymo, Centrinių kredito unijų įstatymo ir Kredito unijų įstatymo nuostatos. Šiais pakeitimais stiprinama vartotojų apsauga, kaip numatyta Vyriausybės programos įgyvendinimo plano IV prioriteto „Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra“ 4.2.12.5 priemonėje „Finansinių paslaugų vartotojų apsaugos sistemos peržiūra ir tobulinimas”.

● Poveikio priemonės

Atsižvelgiant į tai, kad būtina užtikrinti veiksmingą pagal Direktyvą priimtų nacionalinės teisės nuostatų vykdymą užtikrinant, kad prireikus bus skiriamos atitinkamos, veiksmingos, proporcingos ir atgrasančios sankcijos, Mokėjimų įstatymo projekte, Mokėjimo įstaigų įstatymo projekte ir Elektroninių pinigų įstatymo projekte nustatomi nauji piniginių baudų dydžiai, taip pat nustatoma nauja piniginių baudų apskaičiavimo bazė juridiniams asmenims (iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų), o fiziniams asmenims – fiksuotas iki 50 000 eurų dydis. Papildomai numatoma galimybė priežiūros institucijai skirti juridiniam asmeniui iki 100 000 eurų dydžio baudą tais atvejais, kai sunku ar neįmanoma nustatyti juridinio asmens bendrųjų metinių pajamų arba kai juridinio asmens bendrosios metinės pajamos yra mažesnės nei 1 milijonas eurų. Ši papildoma galimybė priežiūros institucijai yra būtina tam, kad net ir tais atvejais, kada, pavyzdžiui, juridinis asmuo nepateikia priežiūros institucijai finansinių ataskaitų ar jos yra neteisingos arba net vykdoma neteisėta veikla (verčiamasi licencijuojama veikla negavus licencijos) ir finansinės ataskaitos iš viso nėra sudaromos, būtų sudarytos sąlygos paskirti poveikio priemonę – baudą. Priešingu atveju sąžiningai apskaitą sudarančios ir dideles pajamas gaunančios įmonės atsidurtų blogesnėje padėtyje, nes joms būtų skiriamos didesnės baudos (iki 10 proc. nuo bendrųjų pajamų), nei veikiančioms neteisėtai (slepiančioms pajamas, atvaizduojant jas mažesnes nei yra iš tikrųjų ir pan.). Tokia papildoma galimybė taip pat leistų poveikio priemonę – baudą skirti ir tais atvejais, kada bauda, nustatyta pagal bendrąją baudų nustatymo taisyklę (iki 10 procentų bendrųjų metinių pajamų), nebūtų galima arba ji nebūtų veiksminga dėl  pavyzdžiui, tokių situacijų, kai įmonė neseniai įkurta ir neturi pajamų arba įmonės pajamos yra mažos ir pagal bendrą taisyklę galima būtų paskirti iš esmės tik simbolinę baudą. Baudos dydis juridiniam asmeniui skiriamas atsižvelgus į jo bendrąsias metines pajamas, nustatytas pagal paskutinių sudarytų (pasirašytų) metinių finansinių ataskaitų duomenis. Jei juridinis asmuo priklauso patronuojančiajai įmonei, bendrosios metinės pajamos, pagal kurias nustatomas skiriamos baudos dydis, yra pajamos, nurodytos patronuojančiosios įmonės paskutinėse sudarytose (pasirašytose) metinėse konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose. Baudų dydžiai keičiami atsižvelgiant į paraleliai pradėtą horizontalią Lietuvos banko priežiūrinių pareigų peržiūrą, siekiant suvienodinti ir konsoliduoti priežiūrines procedūras ir poveikio priemones visų finansų rinkos dalyvių atžvilgiu bei įtvirtinti vienodą baudų dydžio apskaičiavimo tvarką.

Taip pat siūloma nustatyti priežiūros institucijos teisę uždrausti mokėjimo ir elektroninių pinigų įstaigoms disponuoti lėšomis, turimomis ne tik kredito įstaigose, bet ir kitose mokėjimo bei elektroninių pinigų įstaigose atidarytose sąskaitose, kad būtų išvengta galimybės apeiti minėtos poveikio priemonės taikymo tikslus, lėšas perkeliant ir jomis naudojantis kitose nei kredito įstaigose. Siekiant, kad vienodos taisyklės būtų taikomos visiems rinkos dalyviams, analogiškai tikslinamos ir Bankų įstatymo, Centrinių kredito unijų įstatymo bei Kredito unijų įstatymo nuostatos.

Mokėjimo įstaigų ir elektroninių pinigų įstatymų projektuose išplečiamas subjektų, kuriems taikomos poveikio priemonės, ratas. Mokėjimo paslaugas gal teikti tik asmenys, turintys Lietuvos banko suteiktą licenciją arba leidimą, jie privalo laikytis įstatymuose ir kituose teisės aktuose nustatytų pareigų. Praktikoje pasitaiko atvejų, kai asmenys verčiasi šia veikla neturėdami tam reikalingos licencijos ar leidimo. Todėl siūloma nustatyti priežiūros institucijai teisę atlikti tokių asmenų patikrinimus ir, jei būtina, taikyti šiems asmenims poveikio priemones.

Kitos mokėjimų rinkos vystymąsi skatinančios nuostatos, nenumatytos Direktyvoje

● Mokėjimo sąskaitos ir kitų MPT teikiamų paslaugų siejimo draudimas

Šiuo metu bankai, teikdami finansines paslaugas, iš savo klientų taip pat reikalauja atsidaryti mokėjimo sąskaitą, t. y. taiko mokėjimo sąskaitos ir kitos savo teikiamos finansinės paslaugos siejimą. Tokia praktika pastebima teikiant kredito paslaugas, indėlių priėmimo paslaugas ir investavimo paslaugas. Šių paslaugų teikimas įprastai susijęs su lėšų pervedimais – pvz., indėlio įmokėjimas ir išmokėjimas, kredito grąžinimo įmokų mokėjimas, su investicinių produktų pirkimu ir pardavimu susiję mokėjimai. Reikalavimas turėti mokėjimo sąskaitą tame banke vartotojams lemia papildomas išlaidas – jie turi mokėti periodinį sąskaitos aptarnavimo mokestį. Klientai galėtų išvengti papildomos mokėjimo sąskaitos minėtiems mokėjimams naudodami savo mokėjimo sąskaitą kitame banke. Galimybę pasinaudoti sąskaita kitame MPT užtikrina jau įgyvendinti SEPA standartai ir taikoma mokėjimo krepšelių kainodara. Visgi, pagal rinkos praktiką klientai neturi galimybės atsisakyti papildomos mokėjimo sąskaitos, o kol kas siejimas draudžiamas tik su nekilnojamuoju turtu susijusių kreditų atvejais ir tik nuo 2017 m. liepos 1 d. sudaromoms sutartims, t. y. kai įsigaliojo Lietuvos Respublikos su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymas.

Atsižvelgiant į tai, manytina, kad šiuo metu esančios priemonės yra nepakankamos užtikrinti mokėjimo paslaugų vartotojo teisę laisvai pasirinkti mokėjimo paslaugų teikėją, neapsaugo nuo kitų perkamų paslaugų pabrangimo dėl reikalavimo turėti ir mokėjimo sąskaitą toje pačioje įstaigoje. Pastebima, kad ši problema ypač aktuali gyventojams sudarant terminuotųjų indėlių sutartis, dėl to siūloma uždrausti mokėjimo sąskaitos ir terminuotųjų indėlių siejimą. Taip pat siūloma uždrausti sieti laidavimo ir garantijos, kuriais vartotojas užtikrina trečiųjų asmenų prievolių mokėjimo paslaugų teikėjui vykdymą, siejimą su mokėjimo sąskaita. Siekiant užtikrinti mokėjimo paslaugų teikėjų galimybes administruoti šias finansines paslaugas ir su jomis susijusius lėšų pervedimus, numatoma mokėjimo paslaugų teikėjų teisė reikalauti atidaryti riboto naudojimo mokėjimo sąskaitą, kuri būtų naudojama tik teikiamos paslaugos administravimui. Atsižvelgiant į tai, kad mokėjimai kitomis valiutomis nėra plačiai naudojami ir kainuoja brangiau, siūloma nustatyti siejimo draudimą tik mokėjimo sąskaitų, atidarytų eurais, atžvilgiu.

Kadangi siejimo klausimas aktualus ne tik naujai sudaromoms sutartims, taip pat numatoma, kad vartotojai turi teisę nutraukti su minėtomis paslaugomis susietos mokėjimo sąskaitos sutartį, kuri buvo sudaryta iki siejimo draudimo įsigaliojimo.

Tuo tarpu, mokėjimo sąskaitos ir kitų paslaugų grupavimas, kai parduodamas paslaugų paketas, tačiau jas galima įsigyti ir atskirai, yra leidžiamas. Tokiu atveju MPT turi nurodyti kiekvienos paslaugos, įeinančios į paketą, kainą, jeigu jos būtų perkamos atskirai.

Šių reikalavimų įgyvendinimui numatytas vienerių metų įgyvendinimo terminas.

● Nuo išieškojimo apsaugotų lėšų naudojimas

Priverstinio lėšų išieškojimo procesą reguliuoja Civilinio proceso kodeksas, atitinkamai Mokėjimų įstatyme nustatyta, kad įstatymo nuostatos netaikomos mokėjimams vykdomiems pagal išieškojimo nurodymus. Teisės aktuose taip pat yra numatyta, kad kai kuriais atvejais tam tikra lėšų suma yra apsaugota nuo priverstinio lėšų išieškojimo, kad būtų užtikrintos minimalios lėšos reikalingos pragyvenimui.

Praktikoje pastebima atvejų, kad MPT asmenims, kuriems taikomas piniginių lėšų apribojimas, nustato papildomus (nenustatytus atitinkamų institucijų pateiktuose lėšų naudojimo apribojimo nurodymuose) apribojimus naudotis nuo išieškojimo apsaugotų lėšų suma, pvz., nustatant, kad lėšas galima naudoti tik atliekant operacijas bankomatuose ar MPT skyriuose. Siekiant mokėtojo galimybių naudotis lėšomis neapriboti daugiau nei nurodyta lėšų išieškojimo nurodymuose, Mokėjimų įstatyme numatomas reikalavimas per 12 mėn. nuo įstatymo įsigaliojimo užtikrinti, kad nuo išieškojimo apsaugotomis lėšomis vartotojas galėtų disponuoti naudodamasis bent mokėjimo kortelėmis. Ši nuostata taip pat padės užtikrinti didesnį pasitikėjimą elektroninėmis mokėjimo priemonėmis.

Pakeitimas yra finansinių paslaugų vartotojų apsaugos sistemos peržiūros ir tobulinimo  iniciatyvų sudedamoji dalis pagal Vyriausybės programos įgyvendinimo plano IV prioriteto „Darni ir konkurencinga ekonomikos plėtra“ 4.2.12.5 priemonę.

Dėl reguliacinės naštos ir teisinio neapibrėžtumo mažinimo finansų rinkos dalyviams

Siekiant sumažinti prižiūrimiems finansų rinkos dalyviams, įskaitant mokėjimo įstaigas ir elektroninių pinigų įstaigas, tenkančią perteklinių reikalavimų naštą, siūloma atsisakyti sutarties su audito įmone kopijos teikimo priežiūros institucijai. Manytina, kad sektoriniuose įstatymuose įtvirtinti reikalavimai dėl audito ataskaitų teikimo numatytais atvejais yra pakankami, o sutarties dėl audito ataskaitos rengimo pateikimas priežiūros institucijai papildomos vertės priežiūros tikslais nesuteikia.

Taip pat siekiant sumažinti ūkio subjektams tenkančią naštą, siūloma atsisakyti Finansų įstaigų įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje įtvirtintos nuostatos, pagal kurią finansų įstaigose turi būti du kolegialūs organai: stebėtojų taryba ir valdyba. Nei stebėtojų taryba, nei valdyba nėra atskaitinga priežiūros institucijai ir iš esmės nesukuria pridėtinės vertės prižiūrint finansų įstaigos veiklą, kadangi priežiūros institucija remiasi ne kolegialaus organo išvadomis, o teikiamomis finansų įstaigos ataskaitomis, planiniais inspektavimais, finansų įstaigos klientų skundais dėl teisės aktų pažeidimo, pateiktomis audito išvadomis dėl finansinių ataskaitų ir finansinės įmonės būklės. Pakeitimai neužkerta kelio akcininkams steigti kolegialius organus, vadovaujantis Akcinių bendrovių įstatymu.

Atitinkamai siūloma atlikti ir kitus redakcinio pobūdžio pakeitimus, atsisakant nuostatų, susijusių su deklaravimu, kad asmuo teikia finansines paslaugas, ir susiejant šias nuostatas su faktiškai vykdomu finansinių paslaugų teikimu.

Atsižvelgiant į tai, kad ribotos veiklos licenciją turinčios įstaigos atlieka mažiau svarbų vaidmenį rinkoje, jų vadovams paprastinami tinkamumo reikalavimai (atsisakoma griežtesnių bankų vadovams keliamų reikalavimų taikymo mutatis mutandis ir nustatomas atskiras baigtinis reikalavimų sąrašas).

Dėl mokėjimo įstaigoms ir elektroninių pinigų įstaigoms taikomų įmokų finansų rinkos priežiūros išlaidoms padengti

Įgyvendinus Direktyvą ir mokėjimo įstaigoms bei elektroninių pinigų įstaigoms pradėjus teikti naujas licencines mokėjimo paslaugas – mokėjimo inicijavimo ir sąskaitos informacijos– būtina pakeisti mokėjimo įstaigoms ir elektroninių pinigų įstaigoms, teikiančioms šias paslaugas, įmokų bazę priežiūros išlaidoms padengti, kadangi šiuo metu taikoma įmokų bazė (mokėjimo paslaugų metinė apyvarta) nėra tinkama, nes teikiant šias naujas paslaugas nėra priimamos klientų lėšos ir nėra atliekamos mokėjimo operacijos. Tokiu būdu Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 1 priedo pakeitimo įstatymu mokėjimo įstaigoms įmokų baze priežiūros išlaidoms padengti siūloma nustatyti su mokėjimo paslaugų teikimu susijusias pajamas, atitinkamai elektroninių pinigų įstaigoms – su elektroninių pinigų leidimu ir (arba) mokėjimo paslaugų teikimu susijusias pajamas.

Dėl poveikio priemonių taikymo senaties termino

Mokėjimų, Mokėjimo įstaigų ir Elektroninių pinigų įstatymuose nustatytas poveikio priemonės skyrimo senaties terminas (3 metai) praktikoje vertintinas kaip nepakankamas, atsižvelgiant į galimus labai sudėtingus ir daug laiko ištirti reikalaujančius pažeidimus. Dėl šios priežasties projektuose siūloma nustatyti ilgesnį poveikio priemonės skyrimo senaties terminą. Projekte  siūloma numatyti, kad priežiūros institucijos sprendimas dėl poveikio priemonės taikymo gali būti priimtas, jeigu praėjo ne daugiau kaip 5 metai nuo teisės akto pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigos) dienos, o priežiūros institucijai pradėjus patikrinimą dėl galimo teisės akto pažeidimo, senaties terminas nutraukiamas, tačiau bet kokiu atveju priežiūros institucijos sprendimas taikyti poveikio priemonę negali būti priimamas, jeigu praėjo daugiau kaip 10 metų nuo pažeidimo padarymo (esant trunkamam pažeidimui, – nuo pažeidimo pabaigos) dienos. Be to, ilgesni senaties terminai yra derinami su senaties terminais, kurie Europos Sąjungos teisės aktuose nustatyti finansų rinkos priežiūrą atliekančioms institucijomis veikiančioms supranacionaliniu lygiu ir taikančioms sankcijas už ES teisės aktų pažeidimus (pvz., bankų ir sandorių duomenų saugyklų veiklos srityse).

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta:

Tikimasi, kad naujasis reglamentavimas padidins MPT konkurenciją, paskatins nebankinio sektoriaus MPT plėtrą ir išplės mokėjimo būdų pasirinkimą mokėtojams ir gavėjams, pavyzdžiui, elektroninės prekybos atstovams. Mokėjimo inicijavimo paslaugos teikėjai galės pasiūlyti inovatyvių ir patrauklių būdų mokėjimams inicijuoti, pavyzdžiui, naudojantis programėlėmis išmaniuosiuose telefonuose, o mokėtojams nereiks iš anksto rūpintis lėšų pateikimu šiems MPT.

Naujasis reglamentavimas užtikrina didesnį mokėjimų vykdymo saugumą ir didesnę vartotojų apsaugą, tai paskatintų mokėjimo paslaugų vartotojus labiau pasitikėti elektroninėmis mokėjimo priemonėmis.

Mokėjimo įstaigoms ir elektroninių pinigų įstaigoms sumažinama dalis veiklos organizavimo reikalavimų – taip pagerinamos jų veiklos sąlygos.

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimtas įstatymas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai:

Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.

7. Kaip įstatymo įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai:

Žr. 5 punktą.

8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios:

Priėmus įstatymų projektus, kitų įstatymų keisti nereikės.

9. Ar įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas, o projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka:

Įstatymo projektas parengtas laikantis Valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai buvo įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.

10. Ar įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus:

Įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.

11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti:

Priėmus įstatymo projektus, Lietuvos bankas iki atitinkamų įstatymų projektų nuostatų įsigaliojimo turės parengti ir priimti įgyvendinamuosius teisės aktus.

12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais):

Įstatymų projektams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės biudžeto nereikės.

13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados:

Negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis:

Mokėjimo sąskaita, mokėjimo paslaugos, mokėjimo paslaugų teikėjas, mokėjimo paslaugų vartotojas.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai:

Netaikoma.

_____________