LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
I (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 22
STENOGRAMA
2016 m. gruodžio 20 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Norime pradėti gruodžio 20 dienos posėdžių darbotvarkę. Pirmiausia, prieš pradedant šią darbotvarkę, leiskite pasidžiaugti… (Gongas) Paskelbiame ir pradedame.
Leiskite pasidžiaugti, kad yra jaunas, energingas, sumanus, iniciatyvus, ir daugelį daugelį gerų žodžių galima pasakyti apie mūsų kolegą M. Majauską, švenčiantį 35-ąjį gimtadienį. Sveikiname! (Plojimai)
10.01 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji Seimo nariai, vadovaudamasi Statuto 165 straipsniu, pranešu, kad yra gautas Lietuvos Respublikos Prezidento dekretas dėl Lietuvos Respublikos Seimo priimto Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-66 grąžinimo Lietuvos Respublikos Seimui pakartotinai svarstyti. Šis Prezidento dekretas jau yra numatytas mūsų posėdžių darbotvarkėje – numatyta svarstyti 2-5 klausimu vakariniame posėdyje.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. gruodžio 20 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Dabar mūsų darbotvarkės tvirtinimas. Kolegė A. Bilotaitė. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Frakcijos vardu norėčiau pasiūlyti išbraukti projektą Nr. XIIIP-173 – Vietos savivaldos įstatymo straipsnių pakeitimo projektą.
PIRMININKĖ. Kuris numeris?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Projektas Nr. XIIIP-173.
PIRMININKĖ. O gal galite darbotvarkės numerį? Vakariniame posėdyje?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Aš dabar nematau, nes jis yra neseniai įtrauktas.
PIRMININKĖ. Klausimas 2-11. Jūs siūlote išbraukti.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). P. Urbšio projektas.
PIRMININKĖ. Vietos savivaldos įstatymas, 2-11 klausimas. Ačiū už jūsų pasiūlymą. Balsuosime. Prašė frakcijos vardu. Dabar P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš taip pat prašau išbraukti iš darbotvarkės klausimą dėl valstybinių įmonių draudimo suteikti paramą. Tai yra mano projektas, jis su Seimo nariais perregistruotas į kitą įstatymą, todėl, aš manau, neverta jo svarstyti. Arba išbraukti iš darbotvarkės.
Taip pat frakcijos vardu prašau išbraukti iš darbotvarkės 1-18 klausimą. Tai yra projektas Nr. XIIIP-209 – Seimo rezoliucija, trečia priimama ta pati, konservatorių pateikta, vėl dėl kažkokių neaiškių dalykų. Siūlau vietoj jos įtraukti rezoliuciją dėl Amerikos prezidento D. Trampo pasveikinimo, nes jau vakar rinkikai jį patvirtino kaip išrinktą Amerikos prezidentą. Buvo vienintelė formali priežastis, kodėl mes negalime pasveikinti, – nes dar rinkikai nepatvirtino. Kadangi rinkikų kolegija jau patvirtino, prašau įtraukti šią rezoliuciją į darbotvarkę vietoj konservatorių tos pačios trečią kartą priimamos rezoliucijos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar jūs frakcijos vardu ir ar rezoliucijos tekstas parengtas?
P. GRAŽULIS (TTF). Taip.
PIRMININKĖ. Prašau. Gerbiamasis E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, prašiau Seniūnų sueigoje, tačiau prašau ir Seimo plenariniame posėdyje. Liberalai yra įregistravę įstatymo projektą dėl PVM kasmetinio mažinimo – trejus metus iš eilės vienu procentu, nes didėjantys mokesčiai turi būti kompensuojami. Per krizę PVM buvo pakeltas nuo 18 iki 21 %. Mes prašome dar kartą įtraukti šiandien į darbotvarkę projektą Nr. XIIP-4293 dėl kasmetinio PVM bendrojo tarifo mažinimo vienu procentu. Kadangi tai yra susiję su biudžeto dalykais, šiandien reikia svarstyti šį projektą. Frakcijos vardu prašome už tai balsuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamasis A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, šiandien popietiniame posėdyje yra numatyta svarstyti Akcizų įstatymą, kuriame iš tikrųjų, mano įsitikinimu, su sveiku protu prasilenkiantys siūlymai pateikti didinti alaus akcizą 112 %, o degtinės – 5 %. Biudžeto ir finansų komitetas yra priėmęs sprendimą, kad tokį pasiūlymą galima svarstyti, jeigu bus atliktas antikorupcinis tyrimas. Ar tas antikorupcinis tyrimas yra atliktas ir ar mes turėsime jo išvadas iki svarstymo Seime pradžios?
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau pasiūlymų nėra. Mes sutarsime iš eilės.
Dėl A. Bilotaitės pasiūlymo išbraukti iš darbotvarkės 2-11 klausimą – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 4, 9 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 91 straipsniu įstatymo projektą. Ar komiteto pirmininkas P. Urbšys taip pat sutinka išbraukti iš darbotvarkės?
P. URBŠYS (LVŽSF). Iš tikrųjų nereikėtų šito projekto išbraukti, nes tai yra susiję su savivaldybių vykdoma veikla, nes tikrai iki galo nėra aiškiai apibrėžta, dėl kokios ūkinės veiklos savivaldybės turės kreiptis į Konkurencijos tarybą. Yra asociacijos išreikšta labai konkreti nuomonė neskubėti, mums reikalingas tas laikas, kad mes galėtume galutinai suderinti pozicijas su įstatymo iniciatoriais. Todėl kviečiu jus neišbraukti šio klausimo iš darbotvarkės. Jis yra labai svarbus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tokiu atveju reikia balsuoti. Kas už tai, kad pritartume A. Bilotaitės ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pasiūlymui projektą Nr. XIIIP-173 išbraukti iš darbotvarkės, prašom balsuoti.
Už pasiūlymą – 49, prieš – 47, susilaikė 17. Projektas Nr. XIIIP-173 lieka darbotvarkėje.
Toliau, P. Gražulio pasiūlymai dėl 1-17 klausimo – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo projekto Nr. XIIIP-147. Komitetas siūlo jį atmesti. Ar reikia jį išbraukti?
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, kadangi aš atsiimsiu, Sekretoriate užregistruosiu, atsiimu, nes perregistruota į kitą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis kolega, jau svarstymo stadija. Gal bendru sutarimu tegu lieka ir Seimas atmes? P. Gražulis sutinka. Nebalsuojame.
Dėl 1-18 klausimo – Seimo rezoliucijos „Dėl parlamentinės diplomatijos stiprinimo“ projekto. P. Gražulis frakcijos vardu siūlo išbraukti iš darbotvarkės. (Balsai salėje) Kolegos, teisėtas siūlymas. Norite, kad balsuotume? Balsuojame. Kas už tai, kad išbrauktume iš darbotvarkės Seimo rezoliuciją „Dėl parlamentinės diplomatijos stiprinimo“?
Už išbraukimą balsavo 25, prieš – 52, susilaikė 38. Seimo rezoliucijos projektas Nr. XIIIP-209 lieka darbotvarkėje.
P. Gražulio ir frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ vardu siūloma įtraukti Seimo rezoliucijos „Dėl sveikinimo išrinktam Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui Donaldui Trumpui“ projektą Nr. XIIP-4851. Kas už šį pasiūlymą, prašome balsuoti, kad tokią rezoliuciją įtrauktume į darbotvarkę ir ją svarstytume šalia anksčiau paminėtos rezoliucijos. 1-19.
Už balsavo 56 Seimo nariai, 17 – prieš, 37 susilaikė. Pritarta. Sutariame, kad rezoliuciją svarstysime pagal rytinę darbotvarkę, tuoj po Seimo rezoliucijos „Dėl parlamentinės diplomatijos stiprinimo“. Būtų 1-19 klausimas.
Dar buvo vienas A. Kubiliaus pasiūlymas ir kartu klausimas, tikriausiai nesiūlant išbraukti. O klausimas – dėl antikorupcinio vertinimo. Klausimas yra dėl alkoholio akcizo, t. y. 2-4. Mes iki šio laiko tikrai šios pažymos tikimės sulaukti. Kai svarstysime, tada jums ji bus paskelbta.
Gerbiamieji kolegos, prašom dėl darbotvarkės. Galime?.. Atsiprašau, gerbiamas E. Gentvilas. Siūlo įtraukti į darbotvarkę Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektą Nr. XIIP-4293. Kas už tai, kad šį įstatymo projektą įrašytume į šiandienos darbotvarkę, prašom balsuoti. Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu.
Už balsavo 24 Seimo nariai, prieš – 39, susilaikė 47. Pasiūlymui nepritarta. Į darbotvarkę neįtraukta.
Dėl visos darbotvarkės galime sutarti bendru sutarimu? Ačiū.
10.12 val.
Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo Nr. XII-1923 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-180(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2 klausimas – Valstybinių socialinio draudimo senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo, kompensavimo įstatymo Nr. XII-1923 2 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-180(2). Pranešėjas – Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkas A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Senatvės pensijų ir valstybinių pensijų, sumažintų dėl draudžiamųjų pajamų turėjimo kompensavimo, įstatymo pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu jam pritarė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, dėl straipsnių. Dėl 1 straipsnio už, prieš nėra. Priimame. 2 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Yra tik norinčių kalbėti už. Tikriausiai norite išsakyti? J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerai, kad vieną iš paskutiniųjų šių metų Seimo posėdžių mes pradedame nuo geros žinios nemažai daliai žmonių, t. y. žinios, kad tie, kurie dar laukia kompensacijų už sumažintas pensijas, jas gaus anksčiau, iki kitų metų vidurio.
Mes, apeliuodami į anksčiau valdžiusius socialdemokratus, sakėme, kad tokia galimybė buvo dar anksčiau. Kai įstatymu priimami tam tikri įsipareigojimai, kaip šiuo atveju tam tikrų kompensacijų išmokėjimas, jau Europos Sąjungos struktūros nebežiūri, skaičiuodamos deficitus, kaip pamečiui tai išdėstysi. Tai yra įsipareigojimas, jis yra fiksuotas. Kai pastaruoju metu buvo tokios palankios skolinimosi sąlygos, tai buvo galima pasiskolinti reikiamas sumas ir dar anksčiau atsiskaityti su žmonėmis. Man bus įdomu žiūrėti, kaip šiandien balsuos dėl šio projekto socialdemokratai, kurie anksčiau mušėsi į krūtinę, kad tai jokiu būdu neįmanoma, kad mes prikursime deficitų. Matyt, protas naujoje koalicijoje, spėju, jiems bus prašviesėjęs ir taip pat balsuos teigiamai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Kolegos, išties norėjau pasakyti viena, pradėti nuo to, kad mūsų šalyje socialinė atskirtis yra ganėtinai didelė. Žiūrėdami į šiandieninius pensininkus matome, kad trečdalis iš jų gyvena žemiau skurdo ribos, todėl šis sprendimas daugelio iš jų yra tiesiog labai laukiamas.
Norėčiau pritarti J. Razmai. Išties susidarė gana geros sąlygos užbaigti pensijų kompensavimą vien dėl to, kad valstybė šiandien gali skolintis itin mažomis arba tiesiog nulinėmis palūkanomis. Jeigu valstybė sau gali leisti pasiskolinti, tai šiandieniai pensininkai tokios galimybės neturi. Daugelis iš jų sako, kad tiesiog jūs Seime laukiate, kol mūsų iš viso nebeliks, kad ir tos problemos nebeliktų ir jos spręsti nebereikėtų. Šiandien kviečiu visus kolegas palaikyti šį sprendimą ir pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš ne prieš projektą, bet prieš konservatorių manipuliavimą šiais dalykais, nes patys sukėlė tas problemas, atėmė pensijas, o dabar, kai norime grąžinti, pasidarė labai dideli patriotai. Kai reikia balsuoti už kitų metų biudžetą, tai ieško tik priežasčių, kaip sumaišyti, kaip trukdyti, nepriimti, o čia lėšos irgi bus reikalingos. Sakyčiau, nelabai gražus toks manipuliavimas ir toks poelgis. Aš tik tiek norėjau pasakyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs čia truputį pagudravote. Nuomonė už – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro grąžinti skolas arba vykdyti valstybės įsipareigojimus, kurie duoti žmonėms, tai yra šventa pareiga. Tik gaila, kad mūsų ne taip ilgoje nepriklausomybės ekonomikos istorijoje tas grąžinimas arba kompensavimas tapo vos ne mūsų vienu iš ekonomikos požymių. Kai mes pradėjome kompensuoti nuo rublinių indėlių, žemę grąžinome, visokias skolas ir t. t., tai tam tikra prasme žmonėms gal ir buvo atkurta ta neteisybė, bet ekonominiu požiūriu, ekonomikai tai yra tam tikras iššūkis, ir ne pats geriausias. Dažniausiai numatomi arba atitraukiami pinigai kompensacijai neleidžia vykdyti pagrindinių dalykų, tai yra investuoti, plėsti šalies ekonomiką, auginti. Aš manau, kad šis kompensavimas bus vienas iš paskutiniųjų mūsų naujosios ekonominės politikos, kuri turi būti kitokia. Ji neturi remtis nei kompensavimo ekonomika, nei biurokratine ekonomika, nei kitais blogais dalykais, kurie iš principo nedidina ekonomikos augimo, o tik sukelia problemas, sprendžia problemas trumpuoju laikotarpiu, o ilguoju laikotarpiu palieka neišspręstas problemas. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamas kolega Rinkevičiau, kai jūs lyginate du nesulyginamus dalykus taip ganėtinai nekorektiškai, kai yra 1 mlrd. deficitas, „Sodros“ skola ir yra pajamų augimas, tai čia palieku jūsų paties sąžinei ir jūsų sugebėjimui suprasti ekonominių sprendimų būtinumą.
Aš raginu kitas politines jėgas, ypač dabar esančias opozicijoje, palaikyti Valstiečių partiją, nes aš manau, kad socialdemokratai ir „tvarkiečiai“, kurie nuosekliai neigė galimybę grąžinti iš karto, turėtų nebalsuoti už šitą sprendimą, nes tada labai aršiai ir aiškiai pasakė, kad jokiu būdu to padaryti negalima, nes tai sužlugdys finansinį stabilumą ir neįsivesime euro, ir t. t. Visus likusius agituoju palaikyti Valstiečių ir žaliųjų sąjungą, nes kitaip šis projektas gali pravirsti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Gerbiamieji kolegos, prašome balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-180(2).
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 123 Seimo nariai, prieš, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-180(2) priimtas. (Gongas)
10.19 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-69(2) (priėmimas)
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-69(2). Komiteto pirmininkas A. Sysas jau tribūnoje. Priėmimas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Tikiuosi, kad dabar vieningai tuos 123, tuos 23 įstatymus ir priimsime. Komitetas svarstė Darbo kodekso įstatymą. Po svarstymo jokių pasiūlymų negauta. Po svarstymo 8 balsavo už, susilaikė 2. Siūlau priimti įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos, pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio norinčių kalbėti nėra. Galime priimti? Galime. Dėl 2 straipsnio norinčių kalbėti nėra. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto. Keturi – už, keturi – prieš. Už kalba J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes šiandien neturėtume tokios situacijos, kai iš tikrųjų nėra gero sprendimo dėl Darbo kodekso įsigaliojimo atidėjimo, jeigu šiek tiek atsakingiau ir jautriau būtų elgusis buvusioji valdančioji koalicija ir pirmiausia buvęs Ministras Pirmininkas A. Butkevičius. Kadangi po to, kai Prezidentė vetavo naująjį Darbo kodeksą ir pateikė apie 30 jautrių, reikalingų pataisų, kurių priėmimo pakankamumą skelbė ir tos pačios profsąjungos, galėjome tada visi darniai palaikyti tą veto ir šiandien ne tik Darbo kodeksas, bet, manau, ir visas socialinis modelis būtų galėjęs pradėti galioti. Na, prireikus ateityje galbūt vieną ar kitą pataisą būtume galėję daryti atsižvelgę į gyvenimo realijas. Prisimename, milžiniškomis pastangomis tuometinis premjeras A. Butkevičius pasiekė, kad valdantieji atmetė Prezidentės veto.
O kita problema, kad kiti dabartiniai valdantieji – Valstiečių ir žaliųjų sąjunga, nors matė prieš rinkimus, kad šis kodeksas ir socialinis modelis yra vieni iš svarbiausių projektų, deja, reikiamai jo neišanalizavo, neparuošė namų darbų, nepasiruošė reikiamų pataisų, kad jį pataisytų, kaip norėtų, ir šiandien, aš manau, mes neturime kitos išeities, dar yra nuogąstavimų iš profesinių sąjungų, iš darbuotojų atstovų, todėl tenka atidėti to projekto įgyvendinimą ir turėti vilties, kad jis bus protingai patobulintas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų pats Darbo kodekso atidėjimas, ar jį pradės valstybė įgyvendinti dabar, ar po pusės metų, čia turbūt nebūtų didelė problema. Problema yra susijusi su tuo, ar iš tikrųjų dabartinė valdžia yra tinkamai pasirengusi įgyvendinti šį sprendimą ir jo galimas pasekmes? Ir aš vėl keliu klausimą apie 250 mln. eurų, kurie yra numatyti kitų metų biudžete, ir galimybė juos panaudoti priklauso nuo to, ar Europos Komisija pripažins socialinio modelio įgyvendinimą struktūrine reforma. Aš matau naujos valdžios blaškymąsi visais, net ir kur kas mažesniais, ekonominiais klausimais, finansiniais klausimais, kaip PVM lengvatos, kaip akcizai, galų gale pensijos, kurias žadėjo nuo metų vidurio padidinti 40 eurų ir nebeliko. Aš turiu labai didelių abejonių dėl to, ar tikrai šiam sprendimui, tai yra Darbo kodekso nukėlimui iki liepos 1 dienos, yra tinkamai pasirengta būtent tuo aspektu, ar yra suskaičiuota, kas gali būti tuo atveju, jeigu Briuselis nepripažins struktūrinės vykdomos reformos. Taip ir neišgirdau iš premjero, gal premjeras dabar paaiškins, ką jis darys tuo atveju, jeigu Europos Komisija priims neigiamą sprendimą? Bet šiuo atveju, nematydamas tokio tinkamo pasirengimo, aš kviečiu, ypač tuos žmones, kurie manė, kad Darbo kodeksas yra gana neblogai sutvarkytas, nebalsuoti už jo atidėjimą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Premjeras S. Skvernelis, žinoma, pasakys situaciją.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Na, tenka dar kartą bandyti paaiškinti. Aš dar kartą sakau, kas nori, girdi, kas nori, negirdi. Vyriausybė dirba, dirba ir su Briuseliu, dirba ir tuo klausimu, ar bus pripažinta struktūrine reforma, ar ne. Jeigu mes atidėsime sprendimą iki liepos 1 dienos ir padarysime tuos pakeitimus, kad iš tikrųjų tai būtų struktūrinė reforma, reali, pagrįsta, o ne imituota, tai yra labai geri signalai ir požymiai, kad tai bus pripažinta kaip struktūrinė reforma. Palikite šitą klausimą išspręsti Vyriausybei ir Vyriausybė išspręs.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti už Darbo kodekso ir lydimųjų įstatymų atidėjimą, nes mes pradėjome kalbėti apie realų socialinį dialogą, bet turime parodyti ir konkrečiu pavyzdžiu, kad tikime tuo dialogu, mes turime įgalinti Lietuvos pilietinę visuomenę. Nekalbėkime tik apie profsąjungas, kalbėkime apie visas jos grandis, įskaitant investuotojus, asociacijas, verslo, smulkaus verslo atstovus – visi turi išsakyti savo nuomonę. Tam yra trišalis formatas, kuriame dalyvavimas nėra paveldimas, ten nėra dinastijų, aristokratų, tai yra formatas tam, kad trys skirtingi interesai – darbuotojų, darbdavių, valstybės – būtų suderinti. Jeigu Seimas neparodys geros valios, neparodys aiškaus trišalio formato autoriteto pripažinimo, visos tos kalbos apie demokratiją, apie skandinavišką modelį, apie ėjimą link Vakarų ir liks kalbomis. O realiai bus toliau taikoma ta administracinė, drįsčiau teigti, net sovietinė metodika, kai viską mes čia priimame, o ten ta pilietinė visuomenė, tai čia tik parėkavimai. Iš tikrųjų parodykite valią, parodykite pagarbą pilietinei visuomenei, kuri labai aiškiai ir nedviprasmiškai jums sako: duokite dar laiko.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, kai prieš tai kalbėjęs gerbiamas kolega sakė, kad duokime laiko, kad dar daug kas neaišku, noriu pasakyti, kad prieš trejus metus, kai buvo pradėtas tas projektas rengti, kai buvo išleisti 5 mln. Lt, perėjo, aš nežinau kiek, šimtus viešų svarstymų – public hearings. Iš esmės tie klausimai visi liko atviri. Noriu pasakyti, kad ir po šešių mėnesių, kai mes nukeliame situaciją, ji iš esmės nepasikeis. Ji gali būti dar labiau dramatiška ir dar sunkesnė tokiam įstatymui priimti. Per tą laikotarpį, be abejo, ekonomika nepradės taip smarkiai augti, tą rodo prognozės.
Antras dalykas, Lietuva ir toliau gali mažiau sulaukti investicijų, kurių mums taip trūksta ekonomikai pakelti. Kaip žinote, be investicijų tikėtis kokio nors spartesnio ekonomikos augimo, ne šliaužimo, o augimo, mes faktiškai mažai tikime tokia tikimybe. Mes iš tikro praleidžiame progą priimti Darbo kodeksą tokį, koks yra dabar, ir paskui koreguoti, turint tikslą, kad ekonomika ir verslas turėtų galimybę pradėti startuoti ir ką nors kurti, o ne vien tik laukti ir numoti ranka. Be to, demografinė situacija yra tokia, kad mes neturime, ko laukti. Pažiūrėkite, kiekvieną dieną vis toliau važiuoja žmonės iš Lietuvos ir, jeigu mes čia neatvesime pinigų, nesukursime darbo vietų kaip vengrai ir kitos valstybės, skatindamos netgi naujų darbo vietų ir gamyklų statymą, tai mes iš tikro atsidursime labai blogoje padėtyje. Todėl aš tikrai manau ir siūlau visiems nepritarti šiam projektui, kitaip sakant, laikui ir grįžti prie sausio 1 dienos įvedimo su tolesnėmis korekcijomis, kurios gali atsirasti, jeigu bus būtinumas po keleto mėnesių. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamieji, iš tiesų mes šiandien priimame sprendimą, kuriuo iš esmės nepriimame jokio sprendimo, o tik atidedame problemą ateičiai. Iš esmės mes esame pastatyti prieš faktą, kai dar vienas įsipareigojimas, kurio praėjusi Vyriausybė neįvykdė. Šiandien vėl kyla tam tikras susipriešinimas tarp atskirų grupių, tarp verslo ir profsąjungų. Manau, kad idealaus varianto vis tiek nepavyks pasiekti, kai vyksta derybos, kuri nors pusė laimi daugiau, kita pralaimi, bet iš tikrųjų turėtume atkreipti dėmesį, kad iš esmės pralaimi bendruomenė. Kaip ir buvo minėta, nėra sukurta palankių sąlygų, kadangi kodeksas pasenęs, verslui taip pat, per derybas, kurios vyko turbūt nepakankamai gerai, neišnaudotos Trišalės tarybos galimybės. Mes turime problemą, kurią turime palinkėti išspręsti naujai Vyriausybei. Kaip ir minėjau, sprendimas turbūt nebus lengvas. Tiktai norisi palinkėti, kad būtų surasta pusiausvyra ir neužmiršta nė viena pusė, nes iš tiesų Lietuvai reikia palankių sąlygų verslui. Savaime suprantama, kodeksas turi daug veikimo būdų, kai veikiama pati darbo bendruomenė, ir ji priversta nepasilikti Lietuvoje, o ieškoti geresnių sąlygų užsienyje, bet taip pat ir dėl verslo sąlygų, ir dėl verslo galimybių turėti palankias sąlygas investicijoms ir patrauklią šalį ne tik Lietuvos investuotojams, kurie galėtų didinti savo investicines galimybes, bet ir investicijoms iš užsienio. Linkiu Vyriausybei sėkmės ir sutarimo su profsąjungomis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Labai nuoširdžiai dėkoju. Mieli kolegos, prašau truputį rimties, nes labai didžiulis triukšmas salėje.
Nuomonė prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad ketveri metai darbo, kai dirbo ir profesoriai, ir socialiniai partneriai, ir vienos ar kitos pozicijos politikai, tai yra tas darbas, kuris yra padarytas. Kai dabar kalbama, kad nauja Vyriausybė ateis ir nauja Vyriausybė turi revizuoti, man skamba šiek tiek sarkastiškai ir juokingai. Atėjo nauja Vyriausybė – revizavo šilumos lengvatą.
Praėjusį ketvirtadienį aš kreipiausi į valdančiąją daugumą, į valstiečių lyderį, į premjerą – nedarykite kvailysčių, sustokite, kol laikas. Ėjo buldozeriu. Priėjo tai, kad šiandieną pakeitė absoliučiai nuomonę ir keičia nuomonę kiekvienais metais, tiksliau, kiekvieną posėdį, kiekvieną rytą. Nežinau, ką turi galvoti Valstiečių ir žaliųjų frakcijos nariai, ypač naujokai, kurie papuolė, ar tai yra normalu, kai jų lyderis keičia nuomonę. Šiandieną vėl girdžiu – duokite naujai Vyriausybei, mes parengsime kažką. Ką jūs parengsite? Darbas jau yra atliktas, darbas yra padarytas.
Pagrindinis dalykas. Man, kaip ekonomistui, kyla klausimas, ar jūs tikrai gausite patvirtinimą ir palaikymą ir Europos Komisija nepripažins kaip nevykdomos struktūrinės reformos? Nes tai yra pinigai. Mano įsitikinimu, po gegužės mėnesio revizijos gausite tokį nemalonų raštą: deja, kadangi jūs neatlikote šitų namų darbų, 120 mln. jums yra nupjaunama. Tada ateisite su nauju Biudžeto įstatymu birželio mėnesį ir nukirpsime, kolegos, socialines pašalpas kirpsite, pensijas kirpsite ir valstybės tarnybos sektorių.
Aš siūlyčiau, kolegos, susilaikyti ir tam įstatymui nuo sauso 1 dienos leisti įsigalioti. Kas yra Seime teisininkai, puikiai supranta, kad per keletą mėnesių galime pažiūrėti, kokie yra minusai, kokie yra pliusai, ir jį pakeisti kovo mėnesį sesijoje.
PIRMININKĖ. Kalba už R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Manau, kad yra didžiulis klaidinimas, kai mes kalbame, siejame tuos 200 mln. su Darbo kodeksu. Siejama ne su Darbo kodeksu, o su pensijų socialinio draudimo sistemos reforma. Su ja mes turime parodyti Briuseliui, kad vyksta tam tikri pokyčiai, nes finansine prasme čia nėra jokių didelių įsipareigojimų, išskyrus vieno fondo sukūrimą. Nustokime vieną kartą klaidinti visus!
Darbas tikrai nepadarytas. Mes iš Prezidentės pateiktų 74 pataisų priėmėme tiktai 11. Jau vien dėl to darbas nepadarytas. Šiaip visas projekto svarstymas patvirtino mano ankstesnę nuostatą, kurią aš ir siūliau, kad nepradėtume šito kodekso svarstymo, o priimtume tai, kas būtina. Jau būtume seniai priėmę ir jis būtų veikęs, bet mes norėjome padaryti neteisingą, negerą, socialinius partnerius naikinantį kodeksą. Turime tokią pasekmę. Ir panaudojome, aišku, 5 mln. Lt, nes reikėjo juos panaudoti. Įtraukėme žmones į chaosą, į ginčą visiškai be argumentų, nes niekas nediskutuoja apie šito kodekso turinį, o kalba apie šalutinius dalykus.
Vienintelis, kas išlošia iš šito kodekso, tai vienas iš kūrėjų – ponas T. Bagdanskis, nes jis per tuos metus, kol mes čia diskutavome, sugebėjo krūvai mūsų verslo įmonių surengti kursus, kaip jos gyvens su naujuoju kodeksu, kurio nėra ir nebus. Bet jis už tai pasiėmė pinigus. Tokio gudrumo reikia paieškoti. Tikrai išmintingas, šaunus jaunuolis, jaunas žmogus, kuris tikrai iš to Darbo kodekso laimėjo. Visi kiti pralaimėjo, taip pat esantys čia, Seimo salėje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, jau daug kartų diskutavome šiuo klausimu. Šis projektas skynėsi kelią labai ilgai į Seimą. Pradininkas buvo dar A. Kubilius, jo Vyriausybė. Vis dėlto darbą užbaigė pačioje praeitos kadencijos pabaigoje Seimas.
Mano manymu, būtų daug logiškiau leisti į gyvenimą dabartinį Darbo kodeksą ir jam veikiant matytume, su kokiomis problemomis susiduriame, kokios išryškėja šio Darbo kodekso ydos, ir mes jas galėtume taisyti. Tokiu atveju, aš manau, būtų kokybiškesnis jo pataisymas.
Bet yra ir kitas dalykas. Atėjo visiškai nauja valdančioji dauguma, daug naujų Seimo narių, apie 80 naujų Seimo narių. Mes su šiuo įstatymo projektu tikrai esame susipažinę, išanalizavę. Jie taip pat nori išanalizuoti, nauja Vyriausybė taip pat nori išanalizuoti ir nauji ministrai nori išanalizuoti. Todėl, aš manyčiau, reikia atsižvelgti į jų prašymą, į jų norą. Ir nieko neatsitiks, šis įstatymas skynėsi kelią aštuonerius metus, jeigu dar pusmetį mes palauksime, leisime susipažinti naujai Vyriausybei, naujai daugumai, kad jie pasižiūrėtų, kas, jų manymu, yra šitame įstatyme taisytina.
Nors užsirašiau prieš ir asmeniškai tik iš pagarbos naujai Vyriausybei balsuosiu, kad būtų atidėtas pusmečiui šio įstatymo įgyvendinimas, bet būtų kokybiškesnis variantas, jeigu mes leistume šį įstatymą į gyvenimą ir tada jį taisytume. Iš pagarbos Vyriausybei balsuoju už.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamas Petrai, jūs kaip visada gudraujate.
Gerbiamieji kolegos, dėmesio! Kviečiu susikaupus atsakingai balsuoti už… (Balsai salėje) Kviečiu balsuoti už Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymą, projektas Nr. XIIIP-69(2).
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 78 Seimo nariai, prieš – 14, susilaikė 30. Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo Nr. XII-2603 2 ir 6 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-69(2) priimtas. (Gongas)
10.38 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 2, 4, 5, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2511 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-70(2) (priėmimas)
Lydimieji įstatymų projektai. Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto sandaros įstatymo Nr. IX-547 2, 4, 5, 11 ir 14 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2511 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-70(2). Pasiūlymų nėra. Turime vieną straipsnį. Dėl šio straipsnio norinčių kalbėti nematau.
1 straipsnį bendru sutarimu galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš tikrųjų mes jau ne vieną kartą sakėme, kad dabartinis… priimta socialinio modelio dalis, susijusi su pensijų reforma, yra netvari ir veda tiktai į pensijų nuvertėjimą, todėl iš tikrųjų reikia atšaukti tuos visus priimtus įstatymų sprendimus, paliekant tik kai kuriuos galioti, kurie leistų įgyvendinti tolesnes reformas, ir tikrai skubiai persvarstyti priimtas nuostatas.
Tikrai agituočiau už tai, kad tas persvarstymas įvyktų būtinai pavasario sesijoje, nes priešingu atveju mes dar labiau nukelsime socialinio draudimo sistemos reformą, dar vieniems metams, o po dvejų metų, primenu kolegoms, visiškai baigiasi demografiškai dar šiek tiek palankesnis laikotarpis. Ir dabar mes prarandame dėl žemo gimstamumo ir emigracijos apie 100 žmonių per dieną. Tai bus dar didesnis mastas ir tikrai jau daugiau sutvarkyti tos sistemos mes negalėsime, todėl raginu Vyriausybę, kad jinai pateiktų pavasario sesijoje visą paketą, kurį reikia pertvarkyti. Nieko čia naujo mes neišrasime. Seimas yra patvirtinęs pertvarkos gaires, jos yra ir ekspertų, ir tarptautinių institucijų įvertintos, Tarptautinio valiutos fondo, Pasaulio banko ir kitų. Iš tikrųjų reforma yra subalansuota, kai ką galima, reikia ten pakoreguoti, bet tikrai ryžtingai pertvarkyti socialinio draudimo sistemą, nes kokia jinai dabar, jinai tikrai neišlaikys ir tikėtis didesnių pensijų mes neturėsime iš ko. Ir neturėsime iš ko kompensuoti to pensijų mažėjimo, nes valstybinė mokestinė sistema irgi nesutvarkyta.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, aš nesu taip kategoriškai prieš, bet aš manau, kad remiantis sisteminiu požiūriu į visą pertvarką ir Darbo kodeksą, ir atitinkamai socialinį draudimą, ir viską… Tai tas variantas, arba sprendimo būdas, kurį mes priėmėme ir nukėlėm viską tolyn, palikdami visas korekcijas pavasariui ar vasarai, ne pats geriausias kelias eiti į priekį, nes vasarą ir pavasarį, aš beveik neabejoju, problemų bus ne mažiau, didesnių ir skaudesnių, atrodo, bus. O tame kontekste grįžti prie šitų klausimų bus tiesiog labai sunku ir dar labiau nepopuliaru. Todėl siūlau vis dėlto susilaikyti. Susilaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti. Nuomonės išsakytos. Kas pritariate įstatymo projektui Nr. XIIIP-70(2)?
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 83 Seimo nariai, prieš – 2, susilaikė 35. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-70(2) priimtas. (Gongas)
10.42 val.
Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2605 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-71(2) (priėmimas)
Kitas – Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2605 pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-71(2).
Gerbiamieji Seimo nariai, vienas straipsnis ir jis kalba apie įstatymo pripažinimą netekusiu galios. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Galime balsuoti. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 87, prieš – 2, susilaikė 27. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-71(2) priimtas. (Gongas)
10.43 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 14 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2467 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-73(2) (priėmimas)
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 14 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2467 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-73(2).
Du straipsniai. (Balsai salėje) Atsiprašau, vienas straipsnis, kad įsigalioja nuo liepos 1 dienos. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 79, prieš – 3, susilaikė 28. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-73(2) priimtas. (Gongas)
10.45 val.
Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 19 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2463 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-74(2) (priėmimas)
Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 19 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2463 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-74(2). Vienas straipsnis. Įsigaliojimo data – nuo liepos 1 dienos. Nuomonės už, nuomonės prieš. Nėra. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Atsiprašau. Už balsavo 79, prieš – 2, susilaikė 33. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-74(2) priimtas. (Gongas)
10.46 val.
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 1, 6, 8, 9 straipsnių, ketvirtojo1 skirsnio ir priedo pakeitimo bei 131 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XII-2606 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-75(2) (priėmimas)
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 1, 6, 8, 9 straipsnių, ketvirtojo1 skirsnio ir priedo pakeitimo bei 131 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XII-2606 2 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-75(2).
Du straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra. 1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime? Galime. Už visą įstatymo projektą už, prieš norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už įstatymą balsavo 82 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 30. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-75(2) priimtas. (Gongas)
10.47 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2468 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-76(2) (priėmimas)
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2468 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-76(2). Vienas straipsnis. Įsigaliojimo data – nuo liepos 1 dienos. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 32. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-76(2) priimtas. (Gongas)
10.48 val.
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5, 6, 8, 14, 17, 18, 19, 20, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-93(2) (priėmimas)
Garantijų darbuotojams jų darbdaviui tapus nemokiam ir ilgalaikio darbo išmokų įstatymo Nr. XII-2604 5, 6, 8, 14, 17, 18, 19, 20, 22 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-93(2). Iš viso turime dešimt straipsnių, dėl jų pasiūlymų nėra. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime. 3 straipsnis. Galime priimti? Galime. 4 straipsnis. Galime priimti? Galime. 5 straipsnis. Galime priimti? Galime. 6 straipsnis. Galime priimti? Galime. 7 straipsnis. Taip, galime. 8 straipsnis. Taip, galime. 9 straipsnis. Galime priimti? Galime. 10 straipsnis. Galime priimti.
Dėl viso įstatymo už, prieš norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 85 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 31. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-93(2) priimtas. (Gongas)
10.50 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-78(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2501 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-78(2). Devyni straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta.
1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. 3 straipsnį galime priimti? Galime. 4 straipsnį galime priimti? Galime. 5 straipsnį galime priimti? Ačiū. Galime. 6 straipsnį galime priimti? Galime. 7 straipsnį galime priimti? Taip, galime. 8 straipsnį galime priimti? Galime. Ir 9 straipsnis. Įsigaliojimas nuo liepos 1 dienos. Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto už… Nebenori kalbėti nei už, nei prieš. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 84 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 32. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-78(2) priimtas. (Gongas)
10.52 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2508 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-79(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2508 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-79(2). Kviečiu komiteto pirmininką, nes yra gautas pasiūlymas dėl 1 straipsnio. A. Stančikas pristato savo pateiktą pasiūlymą. Andriejau, prašom iš vietos.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Sveiki, kolegos, dėl pasiūlymo. Šiuo metu smulkieji ūkininkai, tai yra ūkininkai, kurių ūkis faktiškai yra natūrinis ir savo užaugintos produkcijos didžiąją dalį jis suvartoja savoms reikmėms, ir jų pajamos… šiandien socialinio draudimo mokestis yra keturi EDV, vadinasi, jo mokestis yra didesnis nei realios pajamos. Kompromisinis siūlymas yra skaičiuoti nuo šešių EDV. Tai yra siūlę Žemės ūkio rūmai, tą patį siūlo Žemės ūkio ministerijos specialistai, kurie yra paskaičiavę.
PIRMININKĖ. Komiteto išvada.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos…
PIRMININKĖ. Atsiprašau, dar prieš komiteto išvadą reikėtų paklausti, ar yra 29 Seimo nariai, kurie palaiko A. Stančiko pasiūlymą. Balsuojame. Kas tie 29, palaikantys A. Stančiko pasiūlymą, kad galėtume pradėti priėmimo stadijoje svarstyti šį pasiūlymą?
Taip, yra. Pirmininke, prašome pristatyti komiteto išvadą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Komitetas nepritaria, ir pasakysiu kodėl. Gerbiamieji kolegos, reikėtų įvardyti tokias pataisas, kaip pensijų neskyrimo įstatymo pataisos. Gerbiamieji kolegos, šita nuostata egzistuoja šešeri metai, ja yra apdrausta dešimt tūkstančių ūkininkų ir jų šeimų narių. Jie gali tikėtis pensijos, kai sulauks pensinio amžiaus, socialinio draudimo pensijos. Jeigu mes šitą ribą keičiame, vadinasi, dviem su puse, trims tūkstančiams jų mažėja. Paprasčiausiai tiek bus papildomai neapdraustų.
Aš negaliu suprasti savo kolegos A. Stančiko, kuris sako, kad pasiektas kompromisas. Su kuo tas kompromisas pasiektas? Su kitais mokesčių mokėtojais, kurie dabar moka ir po to senatvėje mokės kitus mokesčius ir mokėsime šalpos pensijas?
Gerbiamieji kolegos, socialinis draudimas tai yra mūsų visų draudimas. Aš suprantu, iš bendrųjų mokesčių gal galime, bet tai yra mūsų draudimas nuo nedarbo, mūsų draudimas ligos metu, mūsų draudimas senatvės pensijai. Kaip tik reikia daryti viską, kad visi mes būtume apdrausti. Šiandien ir taip jau 25 % išeinančių į pensiją žmonių Lietuvoje neturi draudiminio stažo. Vadinasi, mes, visi Lietuvos piliečiai, jiems sumokame šalpos pensijas. Ar mes to siekiame?
Todėl komitetas ir sako: nereikia bent jau žeminti tos ribos, ją reikia kaip tik kelti, kad kuo daugiau žmonių mokėtų ir tikėtųsi kažkiek sukaupti senatvės pensijai. Suprantu, kad yra aruodai, ten prikaupta gėrybių, bet tuos aruodus ne visi išlaiko, ir tai matyti pagal socialinį draudimą.
PIRMININKĖ. Pirmininke, jūs turite pateikti komiteto išvadą.
A. SYSAS (LSDPF). Aš pateikiau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už A. Stančiko pasiūlymą ir nuomonė prieš. Nuomonė prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, komiteto pirmininkas kaip tik ir pateikė mūsų argumentus. Iš tikrųjų, jeigu mes ieškome kompromiso, turime ieškoti, kas padengs šitą socialinį draudimą. Socialinį draudimą, jo neturėjimą, turės dengti kiti mokesčių mokėtojai. Tai yra vienas aspektas. Tai labai svarbu žinoti. Kitas dalykas, mes, darydami „gera“, padarome bloga, nes dar tris tūkstančius žmonių, kurie tikrai nėra stambūs ūkininkai, paliksime ateityje ir be pensijų. Niekas papildomai nesidraus, o kai ateis ta valanda, kai jie neturės iš ko gyventi, tada visi prašys, iš ko tą daryti. O jie nei stažo, nei draudiminių pajamų, nieko neturės. Keturi EDV buvo rastas ne kompromisas, o rastas paskaičiavimas anksčiau, iš ko gali išgyventi tas vadinamasis natūrinis trijų hektarų ūkis ar panašiai, kiek tai galėtų būti EDV, kuris… Papildomai jį apmokestinus, neaišku, iš ko tas žmogus mokės pajamas. Čia buvo kompromisas.
Dabar staiga mes keliame kartelę. Dėl kokių priežasčių? Komitete mes negavome jokių papildomų argumentų, kodėl turėtume daryti šešis. Tik tiek, kad dar apie trys tūkstančiai mūsų piliečių, priklausančių tikrai ne aukščiausiam sluoksniui, netgi ne viduriniam sluoksniui, lieka be pensijų. Aš nesuprantu šio siūlymo logikos. Kodėl mes juos norime palikti be pensijų, nes tai yra draudimo lėšos, tai ne valstybės lėšos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už. A. Stančikas yra pasiūlymo teikėjas, taigi jis pagal Statutą kalbėti negali.
Gerbiamieji kolegos, išsakyta komiteto išvada, išsakyta nuomonė. Prašau balsuoti dėl A. Stančiko pasiūlymo padidinti EDV nuo keturių iki šešių.
Už A. Stančiko pasiūlymą balsavo 51 Seimo narys, prieš – 20, susilaikė 39. Jam nepritarta.
Dėl 1 straipsnio. Galime priimti bendru sutarimu, nes akivaizdu, kad pasiūlymui nepritarta. Galime?
Dėl 2 straipsnio. Galime? Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime? 4 straipsnis. Galime priimti? Galime. 5 straipsnis. Galime priimti? Galime. 6 straipsnis. Galime priimti? Galime. 7 straipsnis. Galime priimti? Galime. 8 straipsnis. Galime priimti? Galime. 9 straipsnis. Galime priimti? Galime. 10 straipsnis. Galime priimti? Galime. 11 straipsnis. Galime priimti? Galime. 12 straipsnis. Įsigaliojimas – nuo liepos 1 dienos. Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, ko dar nepasakiau. Kai teikiame tokias pataisas, visada reikia keisti „Sodros“ biudžeto įstatymą, nes šiuo atveju nebuvo pateiktos Biudžeto įstatymo pataisos.
Gerbiamieji kolegos, tikrai nuoširdžiai siūlau susimąstyti. Situacija, kurioje mes šiandien esame – pensijos yra mažiausios Europos Sąjungoje, verkšlename, kad iš jų neišgyvename. Bet, užuot jas didinę, priimdami logiškus sprendimus, visi mes gyvename šitoje sistemoje ir visi iš jos maitinamės, kai tampame nedarbingi, mes visokiais būdais bandome ją apeiti. Pirmiausia mes apgaudinėjame patys save, savo kaimynus ir artimus, nes šitie pinigai, kurie yra socialiniame draudime, iš niekur neatsiranda, tai yra mūsų dirbančių žmonių įmokos. Bus daugiau įmokų, bus didesnės pensijos. Bus mažesnės įmokos, bus mažesnės pensijos. Todėl raginu priimti šį įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasakėte nuomonę. Prieš įstatymo projektą – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, A. Syso klausysi, toli nevažiuosi. Kalbu apie Lietuvos konkurencingumo stiprinimo dalykus, kalbu apie investicijų pritraukimą, kokybiškų ir gerai apmokamų darbo vietų kūrimą. Šis sprendimas ne tik atidėti įstatymo dalies nuostatų įsigaliojimą, bet ir atsisakyti „Sodros“ lubų, taip pat nukelti ir „Sodros“ tarifo mažinimą nuo liepos 1 dienos yra toks veiksmas, kuris nepasitarnaus Lietuvos ekonomikos stiprinimui.
Kolegos, ne paslaptis, kad darbo jėgos apmokestinimas Lietuvoje yra vienas didžiausių Europos Sąjungoje. Šis įstatymas, kaip sudėtinė socialinio modelio dalis, ir buvo numatęs, kad nuosaikius, bet reikalingus žingsnius ta linkme mes darome. Dabar, dar kartą pabrėžiu, kolegos, šiuo projektu yra ne tik datų nukėlimas, bet ir dalies iš principo svarbių dalykų, tokių kaip „Sodros“ lubos, atsisakoma iš viso „Sodros“ lubų dydžio, kuris buvo numatytas 120 vidutinių metinių įmokų dydžio, jis apskritai būtų palietęs tik vieną kitą procentą, bet būtų pasiuntęs labai stiprų signalą darbuotojams, kad išsilavinusiems, kvalifikuotiems darbuotojams čia yra žalia šviesa. Deja, šis įstatymo projektas yra žingsnis atgal. Todėl kviečiu balsuoti prieš šį projektą.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, kadangi liberalai remia turtuolius ir nori, kad mokesčius mokėtų tik vargšai, liberalus galima suprasti. Bet krikščionių demokratų, kurie pasisako už socialinį teisingumą, tikrai negaliu suprasti. Ir kaip ateina į galvą tokia mintis, ypač krikščionims demokratams, kad jeigu gauni didelį atlyginimą, nemoki mokesčių. Negaliu suprasti. Todėl padidės investicijos. Kokia čia ateina karta – goduolių, gobšuolių, socialiai neatsakingų žmonių. Kaip tai suprasti, kad jeigu gauni didelį atlyginimą, jau negali sumokėti „Sodros“ mokesčio?
Aš manau, kad tikrai be galo ydingas šis įstatymas, mažinkime, jeigu jau turime per daug lėšų „Sodros“ biudžete, mokesčius apskritai, ypač tiems, kurie turi mažas pajamas, o ne turtuolius atleiskime nuo mokesčių. Iš kur ateina toks išsigimimas, aš kitaip negaliu pasakyti. Socialinis išsigimimas ir godumas. Prieš, dar kartą prieš ir trečią kartą prieš.
PIRMININKĖ. Prieš – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis Petras šiek tiek, ko gero, turėjo pasakyti prieš, nes jis kalbėjo absoliučiai kaip prieš. Mane stebina kitas dalykas, tikrai nebūčiau užsirašęs kalbėti. Kai valstiečiai ėjo į Seimą, savo rinkimų programoje aiškino, kad rūpinsis ūkininkais ir rūpinsis smulkiaisiais ūkininkais, mažaisiais ūkininkais rajonuose, regionuose. Žiūrėkite, kas vyksta. Valstiečių frakcijos atstovai – 10 balsuoja susilaikydami, prieš – 3, vienas iš viso… Kas čia per cirkas? Valdančiosios partijos atstovai, valstiečiai ir žalieji, kurie kalba apie ūkininkus, 13 žmonių balsuoja susilaikydami. Tai kaip jūs parvažiuosite į savo apygardas ir savo rinkėjams pasakysite, vienmandatininkai? Man iš viso protu nesuvokiami dalykai. Iš tikrųjų, kolegos, pateiktas pasiūlymas buvo labai geras ir jam reikėjo pritarti. Aš siūlau susilaikyti ir kad įstatymas nebūtų priimtas.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Atsimenu poną R. Žemaitaitį, kai jis kalbėjo už pensijų didinimą. Kaip jūs siūlėte 3 tūkst. žmonių palikti be pensijų, aš nesuprantu. Girdėjau ne vieną jūsų sparnuotą pasisakymą. P. Gražulis vėl kažkokius krikščionis demokratus prisiminė, kurie iš tikrųjų ir nesiūlė niekam sumažinti nei pensijų, nei viso kito, balsavo kitaip. Petras dar nelabai prabudęs, jau antrą kartą šiandien taip kalba.
Šiuo atveju, aš manau, reikia šiuo metu priimti šį įstatymo projektą, nes kitaip pensijų reformos mes nesustabdysime. Ir tada išeis taip, kad vieni straipsniai galios, kiti straipsniai negalios, bus daug didesnis chaosas, o ta socialinės sistemos reforma ir su lubomis, ir be lubų – negali būti svarstomas vienas klausimas atskirai. Nes jeigu tu vienoje vietoje duodi lengvatą, pavyzdžiui, dėl „Sodros“ lubų, tą iš principo galima būtų svarstyti, bet tada turi būti matoma, iš ko tu tą lengvatą, ne lengvatą, o tiesiog priimtą sprendimą kompensuoji. Nes jeigu mes būtume dabar tą priėmę, tai tiesiog būtume sumažinę pensijas, daugiau nieko. Kolegos, kai teikiate pasiūlymus, reikia pateikti pasiūlymus ir iš kitos pusės, kuo tą siūlymą būtų galima pridengti. Todėl siūlau palaikyti šiuo metu tą įstatymo projektą.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – T. Langaitis.
T. LANGAITIS (TS-LKDF). Noriu trumpai pasisakyti prieš gerbiamąjį P. Gražulį ir negebėjimą suprasti, kad vis dėlto yra ir kita pusė Lietuvos. Turime daug talentingų žmonių, kuriems nėra sukurtos gerai apmokamos darbo vietos ir kurie negrįžta į Lietuvą būtent dėl tokių pasisakymų ir tokio požiūrio. Mūsų verslininkai, gyvenantys visame pasaulyje, su mielu noru kuria ofisus, kuria darbo vietas Lietuvoje ir ieško galimybių, kaip investuoti Lietuvoje, kaip sukurti čia gerai apmokamas darbo vietas ir pritraukti atgal tėvynainius, kurie kartu su jais dirba Londone, Briuselyje ir kituose pasaulio miestuose. Viena iš problemų ir viena iš kliūčių, kas jiems trukdo, yra būtent „Sodros“ lubų nebuvimas. Šiuo atveju mes esame nekonkurencingi.
Savo akimis stebėjau, kaip ne vienas šimtas darbo vietų, gerai apmokamų, labai gerai apmokamų darbo vietų, nes patenka po šiandien siūlytų „Sodros“ lubų… buvo minima dešimt vidutinių atlyginimų. Tokios darbo vietos Lietuvoje nekuriamos dėl to, kad pralošiame konkuruodami Bulgarijai, Rumunijai ir kitoms šalims, kurios siūlo daug palankesnį apmokestinimą žmonių, sukuriančių tokio dydžio pridėtinę vertę, kad uždirba tokio dydžio atlyginimus. Gerbiamasis Petrai, nustokime pavydėti šiems žmonėms daug didesnių atlyginimų ir gebėjimų ir nustokime kalbėti nesąmones. Dėkui.
PIRMININKĖ. T. Tomilinas – už.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Raginu visus balsuoti už ir norėčiau grįžti prie Remigijaus pastabos dėl ūkininkų. Gerbiamoji posėdžio pirmininkė patvirtins, kad mes labai išsamiai nagrinėjome šią problemą komitete ir labai aiškiai. Aš labai aršiai gyniau A. Stančiko poziciją, kad reikėtų taip padaryti, tačiau buvo priimtas „Sodros“… Mes visi susilaikėme, nes buvo priimtas „Sodros“ pasiūlymas peržiūrėti, labai skubiai peržiūrėti visą sistemą ir iš esmės visus ūkininkus iki šešių EDV atleisti nuo „Sodros“ mokėjimo, tačiau šiek tiek vėliau, mokant iš žemės ūkio biudžeto už juos, nes tai, kad žmogus gyvena iš savo žemės, jau yra ypatingas nuopelnas. Tuos smulkiuosius mes privalome gelbėti, tačiau dabar sistemiškai grynai technine prasme būtų geriau daryti taip. Tai mano komentaras.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Prašome balsuoti dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 69 Seimo nariai: prieš – 13, susilaikė 34. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-79(2) priimtas. (Gongas)
11.10 val.
Civilinio proceso kodekso 737, 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2518 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-80(2) (priėmimas)
Civilinio proceso kodekso 737, 738 ir 739 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2518 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-80(2). Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra. Norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 80 Seimo narių, prieš – 1, susilaikė 25. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-80(2) priimtas. (Gongas)
Replika per šoninį mikrofoną – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš noriu, kad mes toliau žiemą neprisigrybautume. Kai pradedama kalbėti apie kažkokį fondą, iš kurio ūkininkams bus mokamos pensijos, tai dar didinama takoskyra, įvedamas neaiškumas. Didinant EDV reikia suprasti, kad tie žmonės ateityje liks be pensijų. Buvo ten tų pažadų. Reikia pasakyti, kad mes norime, kad jūs gautumėte pensijas, tada nereiktų čia visokių tokių salėje išsisukinėjimų ir grybavimo žiemą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę.
11.12 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2471 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-81(2) (priėmimas)
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2471 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-81(2). Pasiūlymų nėra. Vienas straipsnis. Nuomonė už, nuomonė prieš. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 26. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-81(2) priimtas. (Gongas)
11.13 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2502 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-82(3) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 17 ir 38 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2502 2 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-82(3). Du straipsniai. Pakeitimų, pasiūlymų nėra.
1 straipsnis. Galime pritarti? Priimtas 1 straipsnis. 2 straipsnis dėl įsigaliojimo datos taip pat priimtas.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Prieš nori kalbėti K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Atsisakau.
PIRMININKĖ. Atsisakote. Kviečiu visus balsuoti. Prašom.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 73 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 26. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-82(3) priimtas. (Gongas)
11.15 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-83(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 63 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-83(2). Vienas straipsnis dėl įsigaliojimo datos. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 67 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 24. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-83(2) priimtas. (Gongas)
11.16 val.
Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2510 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-84(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Krašto apsaugos sistemos organizavimo ir karo tarnybos įstatymo Nr. VIII-723 65, 66, 67, 68, 70 ir 72 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2510 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-84(2). Vienas straipsnis dėl įsigaliojimo datos. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 72 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 27. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-84(2) priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2519 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-85(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8, 10 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2519 2, 3 ir 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-85(2). Trys straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta.
1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. 3 straipsnis dėl įsigaliojimo datos. Galime priimti.
Už visą įstatymo projektą keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 75 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 25. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-85(2) priimtas. (Gongas)
11.18 val.
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 3, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 31, 33, 34, 35, 44 straipsnių, V skyriaus ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo V1 skyriumi įstatymo Nr. XII-2607 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-86(2) (priėmimas)
Darbuotojų saugos ir sveikatos įstatymo Nr. IX-1672 1, 2, 3, 9, 10, 12, 13, 16, 21, 22, 25, 26, 27, 29, 31, 33, 34, 35, 44 straipsnių, V skyriaus ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo V1 skyriumi įstatymo Nr. XII-2607 23 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-86(2). Du straipsniai dėl įsigaliojimo datos.
1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti.
Už visą norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 75 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 21. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-86(2) priimtas. (Gongas)
11.20 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 19 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2466 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-87(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 19 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2466 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-87(2). Vienas straipsnis – įsigaliojimo data. Norinčių kalbėti nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 75 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 25. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-87(2) priimtas. (Gongas)
11.21 val.
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 2, 4, 5, 8 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XII-2504 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-88(2) (priėmimas)
Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės darbuotojų papildomų užimtumo ir socialinių garantijų įstatymo Nr. IX-1541 2, 4, 5, 8 straipsnių pakeitimo ir 7 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XII-2504 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-88(2). Vienas straipsnis – įsigaliojimo data. Nuomonių už, nuomonių prieš nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 76 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 24. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-88(2) priimtas. (Gongas)
11.22 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 3, 4, 6, 14, 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-148(2) (priėmimas)
Ir paskutinis šio paketo įstatymo projektas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 3, 4, 6, 14, 15 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-148(2). Pasiūlymų negauta. Yra septyni straipsniai.
1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. 3 straipsnį galime priimt? Galime. 4 straipsnį galime priimti? Galime. 5 straipsnį galime priimti? Galime. 6 straipsnį galime priimti? Galime. Ir 7 straipsnis – įsigaliojimo data nuo sausio 1 dienos, išskyrus 2 straipsnį. Atsiprašau, viskas gerai. 7 straipsnį galime priimti? Galime.
Už visą norinčių kalbėti už, prieš nėra. Prašau balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 73 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 30. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-148(2) priimtas. (Gongas)
11.24 val.
Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-25(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Tikslinių kompensacijų įstatymo Nr. XII-2507 7 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-25(2). Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Pasiūlymų, papildymų nėra. Iš viso trys straipsniai.
1 straipsnį galime priimti? Galime. 2 straipsnį galime priimti? Galime. 3 straipsnį galime priimti? Galime. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už įstatymą balsavo 96 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-25(2) priimtas. (Gongas)
11.25 val.
Valstybinių šalpos išmokų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2506 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-26(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Valstybinių šalpos išmokų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2506 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-26(2). Socialinių reikalų ir darbo komitetas pasiūlymų negavo. Vienas straipsnis. Nuomonių už, nuomonių prieš nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 97 Seimo nariai, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-26(2) priimtas. (Gongas)
11.27 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 8, 9, 11, 16, 18, 19, 20, 22 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-50(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 8, 9, 11, 16, 18, 19, 20, 22 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-50(2). Dėl šio įstatymo projekto yra gauta pasiūlymų, todėl kviesiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją R. J. Dagį. Dėl 4 straipsnio gautas Seimo nario J. Razmos siūlymas. Kolegos, kadangi einame nuosekliai, tai pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti.
Dėl 4 straipsnio J. Razmos prašome pateikti pasiūlymą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Galbūt aš, taupydamas laiką, iš karto paminėsiu abu pasiūlymus, nors jie yra truputį dėl skirtingų aspektų.
Gerbiamieji kolegos, aš kviesčiau jautriai pasižiūrėti į situaciją tų žmonių, kurie gauna labai mažas pajamas, yra remtini ir pagrįstai stovi eilėje socialiniam būstui gauti arba jau turi socialinį būstą ir jame gyvena. Bet štai atsitinka taip, kad vienais metais jie gali gauti didesnes pajamas, ar paveldi kokio nors mirusio artimo žmogaus lėšas, ar dar ką nors ir dabar užtenka, kad jų metinės pajamos 20 % viršija tą valstybės nustatytą ribą, ir jie yra išmetami iš to socialinio būsto arba išmetami iš eilės. Jeigu po metų jie vėl lieka be pajamų, sugrįžti į tą buvusią padėtį yra neįmanoma. Tada jie tik į eilės galą socialiniam būstui, o jeigu turėjo būstą, tai jo nebeturi, nes buvo išmesti. Aš siūlau tą ribą, kuri leidžia daryti tokius sprendimus, šiek tiek pakelti. Vietoj 20 % parašyti 50 %. Žinoma, aš dėkingas komitetui, kuris gal kažkiek pripažino problemą ir sutiko padidinti bent 5 %, nors man atrodo, kad tai mažokas padidinimas. Aš kviesčiau komitetą ateityje iš esmės panagrinėti tą klausimą, kaip tokioje situacijoje žmonių nepažeisti socialiai, kai vienais metais jie gauna didesnes pajamas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kadangi iš dalies pritarė komitetas, 29 nereikia. Gal galime bendru sutarimu, kad pasiūlymas būtų pateiktas? O dabar komiteto išvada.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Komitetas, kaip jau gerbiamas J. Razma sakė, tikrai ieškojo būdų, kaip atsižvelgti, įvertino dabartinę situaciją ir paprašė ministerijos, kad pateiktų tam tikrus skaičiavimus. Jeigu mes sprendžiame šitą problemą pernelyg iškeldami tiktai procentinę dalį, tai mes to tikslo galime ir nepasiekti, o kaip tik atidaryti tam tikrą nišą pertekliniam pasinaudojimui šituo įstatymu. Jeigu mes grįžtume, ką kolega siūlo, nagrinėti už tam tikrą laikotarpį, tai galbūt būtų geresnis sprendimas, bet komitetas siūlo dabar padidinti 5 %, prie to, kas jau buvo pasiūlyta, pridėti 20, išeis 25 % tas svyravimo lubas pakelti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar pasiūlymo autorius J. Razma sutinka, kad iš dalies, ar prašysite balsuoti? Sutinka.
Už pasiūlymą nuomonė už, nuomonė prieš. A. Sysas nekalba. Ar galime atitinkamai ir dėl kitų straipsnių jūsų pasiūlymą laikyti tuo pačiu sutarimu? Taip. Gerai. Dėkoju komiteto pranešėjui. Ar galime pritarti 4 straipsnio komiteto redakcijai bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Priimta.
5 straipsnis. Galime priimti. Pasiūlymų nėra. Galime. 6 straipsnis. Kaip jau minėjau, yra pritarta Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymui. Galime priimti? Galime. 7 straipsnis su komiteto pasiūlymu. Galime priimti? Galime. 8 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime. 9 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimta. 10 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nekalbėsiu.
PIRMININKĖ. Nekalbėsite. Mieli kolegos, kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 100 Seimo narių, prieš nėra, susilaikė 4. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-50(2) priimtas. (Gongas)
11.33 val.
Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-114(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-114(2). Priėmimas. Kviečiamas komiteto pranešėjas J. Sabatauskas. Yra redakcinių Teisės departamento pataisų. Komiteto išvada.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės departamento pastabos tikrai visiškai redakcinės. Viena pastaba dėl įstatymo projekto pavadinimo. Jai tikrai galima pritarti. Kita pastaba dėl to, kad praleistas taškas. Taip pat galima pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau. Gerbiami kolegos, vienas straipsnis. Nuomonės už, nuomonės prieš nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Už balsavo 106 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-114(2) priimtas. (Gongas)
11.34 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4788(2) (priėmimo tęsinys)
Gerbiami Seimo nariai, jūsų dėmesiui – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4788(2). Pastraipsniui mes jau perėjome visas stadijas. Dabar liko nuomonės už, nuomonės prieš. Nuomonė už – I. Šimonytė. Prašau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū už suteiktą žodį. Labai raginčiau kolegas palaikyti teikiamą įstatymo projektą priėmimo stadijoje dėl labai paprastos priežasties. Pridėtinės vertės mokestis yra vartotojo mokestis ir, jeigu jau lengvata yra taikoma, norėtųsi, kad vartotojas tą lengvatą ir pajustų. Būtent ši lengvata ir yra tas retas atvejis, kada ji pasiekia vartotoją dėl reguliuojamų kainų, skirtingai nuo aibės kitų PVM lengvatų, kurias turėjome arba turime ir dabar ir kur nauda pasiskirsto tiekėjų grandinėje ir vartotojas paprastai gauna mažąją dalį. Jeigu jau ieškome teisybės, turbūt tą teisybę galima kažkur ir arčiau rasti.
Norėčiau už įstatymo projektą pasisakyti ne todėl, kad šita lengvata man asmeniškai labai patiktų arba aš labai norėčiau ja ir toliau naudotis. Aš matau jos trūkumus neblogai, bet centrinio šildymo paslaugų vartotojai neretai yra labiau situacijos įkaitai negu kad tikri vartotojai. Mane glumina tai, kad teisybės paieškoms yra skirta kelios dienos iki metų pabaigos, nors daug skubesnėms reformoms Vyriausybė pasiliko sau neribotą laiko limitą. Teisybės pavedama ieškoti savivaldybėse, per likusį minimaliai trumpą laiką reikalaujant aptarnauti didelį skaičių žmonių, kuriems nėra nei resursų, nei finansinių išteklių.
Be to, nekorektiška sakyti savivaldybėms, kad jos turėtų šitą problemą išspręsti, nes kompensacijų mokėjimas savivaldai buvo perduotas ne tam, kad savivaldybės vėliau centrinės valdžios nurodymu panaudotų sutaupytas lėšas centrinės valdžios nurodytiems tikslams, o tam, kad lėšos būtų naudojamos efektyviau, tai ir pasiteisino.
Kalbama, kad yra daug neefektyvių išlaidų centrinio šildymo sistemoje. Teisybė! Bet argi bus efektyviau, jeigu toms išlaidoms mes uždėsime didesnį pridėtinės vertės mokesčio tarifą? Kalbama, kad bus renovacijos stabdis. Teisybė! Bet jeigu šimtu tūkstančių padaugės žmonių, kurie gaus kompensacijas, argi jie bus motyvuoti renovuoti? Todėl labai raginčiau kolegas palaikyti šitos lengvatos atidėjimą, tai yra pratęsimą, ir pasilikti sau laiko rasti korektišką ir normalų sprendimą, kuris išspręstų tas problemas, kurios realiai kyla. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Iš tikrųjų dar kartą noriu pabrėžti, jog centriniu šildymu naudojasi vidurinioji klasė – miestiečiai. Turčiai gyvena privačiuose namuose ir jie tikrai nesinaudoja centriniu šildymu. Miestiečiai centriniu šildymu naudojasi ne dėl to, kad nori, o dėl to, kad tai yra monopolinė valstybės paslauga ir ji teikiama neefektyviai, nekonkurencingai, brangiai, o atsijungti žmonės negali. Todėl siūlymas atidėti šią lengvatą tik pusei metų problemos neišspręs. Ši lengvata turėtų galioti iki tol, kol bus sutvarkytas centrinis šildymas miestuose ir miestiečiai galėtų gauti konkurencingą paslaugą. Dabar bandymas atidėti pusei metų iš tikrųjų nieko neišspręs. Galbūt padėtų susimąstyti sprendimas Seimo viešbutyje paprašyti komunalines paslaugas susimokėti patiems Seimo nariams ir galbūt tada pasižiūrėtų, ar verta, ar neverta mokėti ir koks tas centrinis šildymas iš tikrųjų yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš taip pat prisijungiu prie tų, kurie siūlo palikti lengvatos galiojimą. Mes matome ir iš viešosios erdvės, ir iš to, kas dabar vyksta visuomenėje, kad tai yra ypatingai jautrus klausimas. Man sunku atsakyti, kodėl valdantieji griebėsi turbūt pačių sudėtingiausių klausimų pirmosiomis savo savaitėmis neišdiskutavę, neapsisprendę, ką jie siūlo, bet išties stačia galva nėrė į pasiūlymus, kurie, tiesą sakant, yra keisti. Galbūt čia yra vienas iš tų klausimų, kuriuos, kaip premjeras sakė, paliko išeidami socialdemokratai, vadinamoji bomba.
Aš siūlyčiau šunis sukarti ant socialdemokratų, pasilikti sau laiko pusę metų iš tikrųjų apsvarstyti, kaip galima būtų padaryti, kad šitas klausimas būtų išspręstas socialiai atsakingai, sąžiningai, nenuskriaudžiant žmonių, nenuskriaudžiant savivaldybių, kurios pagrįstai kelia nuogąstavimus paskutinėmis dienomis, ir ramiai prie to klausimo išdiskutavus grįžti, dar kartą balsuoti kitoje sesijoje. Dar kartą, kolegos, nukelkime klausimą. Tikrai niekas dabar į nugarą nešnopuoja.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Apie lengvatos panaikinimą kalbame jau daug metų, kai ji tiktai atsirado, kas metai mes grįžtame prie šitos temos, o ypač tai jautru rinkimų metais. Bet aš šnekėsiu ne dėl to, kad aš nesinaudoju ta lengvata, kaip čia kažkas įvardino, kad aš labai kapitalistas ir labai turtingas žmogus, skirtingai nuo finansų ministrės, kuri gyvena ir naudojasi … buvusi finansų ministrė.
O todėl, kad lengvata pirmiausia turi būti taikoma tam, kam reikia. Lietuva nėra labai turtinga šalis, kad taikytų lengvatas visiems. Mes ir palaikome tą visuomeninę nuostatą, kad pirmiausia padėkime tiems, kurie šiandien negali susimokėti, todėl man nesuprantama, kodėl žmonės, kurie gauna vidutines pajamas, kurie negali naudotis šita lengvata, turi išlaikyti štai „Vilniaus vartus“ kitoje pusėje gatvės, kur būstas kainavo 2 mln., 150, 120 kvadratų, ir mes, visi Lietuvos mokesčių mokėtojai, turime mokėti lengvatas už tuos žmones. Mes kalbame apie socialinę atskirtį, bet būtent socialinė atskirtis ir auga, kai paramą gauna net tie, kurie gali patys susimokėti, o mes jiems dar primokame. Štai čia ir didėja ta socialinė atskirtis.
Dar kas labai svarbu. Šita lengvata naudojasi tik fiziniai asmenys, kažkodėl dabar pradėjo spekuliuoti viešojoje erdvėje, kad jeigu PVM lengvatą panaikinsime, tai savivaldai padidės išlaidos, nes reikės už mokyklas, darželius ir kitas įstaigas mokėti. Tai ir šiandien 21, niekas lengvatos netaiko savivaldai darželiams, mokykloms ar kitoms įstaigoms, todėl vieną kartą reikia pasakyti: nustojame taikyti lengvatą tiems, kurie gyvena ir gali naudotis šita paslauga, o mokėkime ir paremkime tuos žmones, kuriems tikrai reikia. Tokių Lietuvoje gana daug. Juo labiau kalbėsime apie papildomą lengvatą plečiant galimybę, jeigu žmonės neturi pajamų ir jų išlaidose energijos kaina sudaro daugiau kaip 10 %, jiems mokėti kompensaciją.
PIRMININKĖ. Taip, jūsų laikas jau baigėsi. Nuomonė už – M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš pasisakau už PVM lengvatos pratęsimą, tačiau pasisakyti norėčiau apie patį politinį procesą ir kaip jis atrodo man ir turbūt daugeliui gyventojų.
Mes matome R. Karbauskį ir valstiečius, kurie startuoja su iniciatyva naikinti PVM lengvatą, tada mes matome socialdemokratus, startuojančius kaip koalicijos partnerius su iniciatyva pratęsti PVM lengvatą, lygiai taip pat mes matome buvusią socialdemokratų Vyriausybę, kuri biudžete nenumatė jokių lėšų ir galimybių pratęsti šitą lengvatą. Šiandien mes matome R. Karbauskį, persigalvojusį dėl pradinės pozicijos, ir S. Skvernelį, prieštaraujantį šitam persigalvojimui, bei suglumusius Lietuvos gyventojus. Aš tiesiog noriu pasisakyti už tai, kad mes matytume kuo toliau, tuo mažiau tokio politinio chaoso, jeigu galima jį pavadinti, netvarkos socialiai jautriausiais Lietuvai klausimais. Pasisakau už PVM lengvatos pratęsimą ir tikiuosi, kad chaoso matysime vis mažiau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuoširdžiai dėkoju jums. Nuomonė prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, pasisakysiu savo vardu, ne frakcijos vardu. Man tikrai apmaudu, kad bandoma spręsti šituos klausimus nesprendžiant bendro PVM tarifo klausimo. Aš primenu, kad visos partijos ir pirmiausiai konservatoriai su liberalais, padidindami PVM 2009 metais, įsipareigojo pasibaigus krizei mažinti iki 18 %. Šiandien nebenori šito daryti, na, aš dar galiu suprasti socialdemokratus ir valstiečius, kurie nebuvo įsipareigoję, jiems gal patinka tokios padidintos įplaukos į biudžetą.
Taigi šįryt eilinį kartą atmestas liberalų siūlymas dėl PVM bendro tarifo laipsniško mažinimo. Kolegos, kai kurie pasisakantys ir už, ir prieš, kalbėjo apie nesutarimus Valstiečių partijos viduje, aš jų nenoriu rimčiau analizuoti, jau jie buvo paminėti. Bet dabar pasižiūrėkime į darbotvarkę, ką mes darome? Jau dabar siūloma priimti ir po kelių minučių bus balsuojama dėl PVM lengvatos šildymui atidėjimo, o kompensavimo mechanizmas dar tik pristatomas. Mano įsitikinimu, tai turi eiti kartu ir mes turime žinoti, koks bus kompensavimo mechanizmas. Toks valdančiųjų blaškymasis man neduoda aiškių garantijų, kaip bus su kompensavimo mechanizmu. Noriu pasakyti, kad liberalų rinkimų programoje parašyta: PVM lengvatą naikinti kartu sukuriant efektyvų mechanizmą. Dabar mes jokio lygiagretumo neturime, turime balsuoti už PVM lengvatos pratęsimą, o dėl kompensavimo mechanizmo jokio aiškumo nėra. Aš asmeniškai balsavime nedalyvausiu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė už – G. Skaistė. Minutėlę! Tuoj įjungsime. Prašau.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Svarstome daugelio ilgai lauktą sprendimą dėl PVM lengvatos šildymui. Turime suprasti, kad nepritarus šiam sprendimui ženkliai išaugtų neišvengiamos daugelio daugiabučiuose gyvenančių asmenų išlaidos, sudarančios nemažą dalį bendrų išlaidų, juk nepasirinksi, ar šildyti butą, ar ne. Tuo tarpu šiandieniniai skuboti bandymai vidury žiemos naikinti lengvatą šildymui atrodo itin keistai. Šiek tiek padidinus NPD išsyk užkraunama papildoma finansinė našta ir taip deklaruojamas socialinės atskirties mažinimas.
Nors ir kalbama apie papildomą kompensacinį mechanizmą, tačiau šiandien jokios papildomos lėšos savivaldybėms nėra skiriamos, kitaip sakant, norima gauti į valstybės biudžetą daugiau pajamų savivaldybių sąskaita, ne tik užkraunant joms papildomas kompensavimo pašalpas, bet ir jų administravimą, o žmones priverčiant skubiai rinkti papildomas pažymas ir prašymus. Todėl kviečiu palaikyti PVM lengvatos šildymui pratęsimą iki šildymo sezono pabaigos. Toks sprendimas būtų socialiai jautresnis ir leistų adekvačiai pasirinkti naują kompensavimo mechanizmą, kad kokybiškai būtų įgyvendintas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir nuomonė prieš – K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, tai, kas vyksta mūsų Seime per pastarąsias kelias savaites, perša tokią išvadą, kad dėl beveik visų klausimų būtų galima daryti bent pusės metų pertrauką, kad būtų aptarta, apsvarstyta, susiburta, nutarta, ir tada jau pradėti nuo liepos mėnesio visas reformas. Nes lengvatos pratęsimas, apie kurį mes dabar kalbame, yra svarstomas, nežinau, gal 20 kartą Seime ir kiekvieną kartą visi motyvai būna tie patys, kad kompensacijos mechanizmas nesukurtas arba sukurtas neefektyvus, kad reikia pratęsti, tada sugalvoti. Aš jums beveik garantuoju, kad po šešių mėnesių bus lygiai ta pati situacija ir tie patys argumentai, tiktai kita tvarka bus rikiuojami, kai ateis kitų metų šildymo laikotarpis. Tas kompensavimo mechanizmas bus nesukurtas vien dėl to, kad tam reikia numatyti ir kitaip valdyti viešuosius finansus ir viešuosius išteklius ir ypač tą jų dalį, kuri susijusi su kompensacijomis ir jų būtinumu. Todėl aš asmeniškai nepalaikysiu lengvatos pratęsimo galvodamas ir remdamasis tuo, kad atidėjimas rytdienai klausimų iš tikro nereiškia jų išsprendimo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Gerbiami kolegos, kviečiu susikaupti. Dėmesio! Balsuojame dėl Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo.
Šio įstatymo priėmimas
Na, štai su džiaugsmu galime pranešti, kad už balsavo 96 Seimo nariai, prieš balsavo 13, susilaikė 13. Lietuvos žmonės nuraminti. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIIP-4788(2) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Aš sveikinu sprendimą pratęsti, aš manau, kad ir vėliau jis vėl ir vėl bus pratęstas. Tam, kad sprendimai būtų priimti efektyviau, įsiklausant ir tikrai pajaučiant, labai kviečiu susieti PVM lengvatos naikinimą su privilegijos naikinimu Seimo viešbutyje gyvenantiems parlamentarams, kurie šiuo metu už komunalines paslaugas nemoka, kad jie pajaustų tikrąją centrinio šildymo kainą. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Aš manau, kad visi dabar sveikins tą lengvatą, nes tai yra labai populiaru. Aš tik noriu remarką pasakyti finansų ministrui ir Ministrui Pirmininkui – jums papildomai reikės surasti 36 mln. eurų tam, kad įgyvendintumėte tą pažadą. Ačiū.
PIRMININKĖ. J. Narkevičius. Prašau.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Labai džiugu, kad Lietuvos žmonės jau yra nuraminti, tačiau pasakysiu, tikriausiai ne visi, nes tiems, kurie rūpinasi dabar miestiečiais, ypač dėl didelės šildymo kainos, aš siūlyčiau pasirūpinti ir tais, kurie gyvena ne daugiabučiuose, o kituose pastatuose, namuose, kur irgi nekompensuojama. Taigi tikiuosi, kad gerbiamieji valdantieji ir gerbiamasis premjeras pateiks kompensavimo mechanizmą, o ten bus atsižvelgta ir į kitus Lietuvos gyventojus. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Turėčiau pasakyti, kad ir dabar kompensaciją už šildymą turi teisę gauti besišildantys ir kitomis kūrenimo priemonėmis.
Gerbiamasis premjere, prašau.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš noriu pasakyti, kad niekas čia nėra nuramintas. Jeigu nusiraminimas yra padidinti išlaidas nenumatant šaltinio biudžete, tai čia toks ir nusiraminimas.
Antras momentas, ką mes ką tik padarėme tęsdami socialinę lengvatą, tiesiog neįvertinome, kad nuo sausio 1 dienos didėja, gerokai didėja, drastiškai didėja neapmokestinamas pajamų dydis, ir jeigu jūs galvojate, kad tų žmonių, kurie naudojasi lengvata, padidės, tai jų sumažės. Tai alternatyvai, kurią buvo siūloma įvesti, iš tiesų socialiai teisingą, atsakingą kompensavimo mechanizmą, kuriam valstybė numačiusi lėšas, savivaldybės turi sukaupusios šiai funkcijai ir jokių pakeitimų daryti nereikia. Bet būtų atsiradusi galimybė pakeitus ribą, kuri yra skiriama šildymo kompensavimui gauti… būtų tiesiog atsiradę daugiau žmonių, kurie galėtų gauti tą kompensaciją, ją gautų tie, kuriems reikia. Čia jokios ramybės nėra. Ramybė bus tada, kai biudžete surasime tam finansavimo šaltinį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Sprendimų tikrai bus. Gerbiamasis A. Kubilius. Replika po balsavimo.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš ir repliką po balsavimo, ir dėl vedimo tvarkos. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad Seimas ir aš taip pat nubalsavome, priėmėme, mano manymu, teisingą sprendimą, bet prieštaraujant Vyriausybei. O sprendimas yra priimtas dėl mokesčio lengvatos pratęsimo. Aš noriu pasakyti, ką sako Mokesčių administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 ir 4 dalys. „Lietuvos Respublikos Seimas turi užtikrinti, kad Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymai, nustatantys naują mokestį, naują mokesčio tarifą, mokesčio lengvatą“, o tai yra nauja lengvata nuo sausio 1 dienos ir taip toliau, čia neskaitau viso kito teksto, „įsigaliotų ne anksčiau kaip po šešių mėnesių nuo jų paskelbimo dienos.“
4 dalis. „Šio straipsnio 3 dalis, tai yra šešių mėnesių reikalavimas, netaikoma su atitinkamų metų Valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu susijusiems Lietuvos Respublikos mokesčių įstatymams.“ Susieti gali tik Vyriausybė, jeigu Vyriausybė atsisako susieti šį įstatymo projektą su biudžetu, mes turėsime teisinę problemą, kurią, aš nežinau, kas išspręs.
Gerbiamasis pirmininke ir gerbiamasis premjere, aš siūlau iki rytdienos išsiaiškinti, ar Vyriausybė sieja šį įstatymą su kitų metų biudžetu, nes kitaip šita lengvata galės pradėti galioti tik po šešių mėnesių.
PIRMININKĖ. Ačiū. Susiesime. R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Nenorom atkreipiau dėmesį į posėdžio pirmininkės ir kai kurių kolegų džiaugsmingą ir pakilų sušukimą, kad štai Lietuvos žmonės bus nuraminti…
PIRMININKĖ. Tam kartui.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). …krizė išspręsta. Visiškai nekalbant apie tai, kas ir kodėl tą krizę sukėlė. Sakyčiau, visai nekokia pradžia, jeigu mes patys tas krizes kelsime, tada jas raminsime ir jausimės produktyviai padirbėję. Produktyvesnių metų!
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis Rokai, už pastabą, tačiau noriu pasakyti, kad reikėtų pažiūrėti į darbotvarkę, kad dar yra ir kiti su tuo susiję įstatymų projektai. Bus ir kompensavimo mechanizmas, ir kiti žingsniai, kurie iš tikrųjų bus labai pozityvūs ir teisingi.
R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Iš esmės sveikindamas tokios lengvatos pratęsimą, noriu atkreipti dėmesį, kad vis tiek tam tikras chaosėlis pas mus yra. Štai premjeras pasakė, kad kitokiam būdui buvo numatytos lėšos biudžete, nors jos nenumatytos, reikia tada premjero klausti, kas jam patarinėja, nes savivaldybės gali tai daryti, bet neprivalo pagal dabartinius galiojančius įstatymus, ir priversti jų mes negalėsime, kita vertus, mes dabar svarstysime kompensavimo mechanizmą, kuris būtų tikęs tam atvejui, jeigu mes būtume lengvatos nepratęsę. Tam tikras chaosas yra.
PIRMININKĖ. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų prisiminkite praėjusį ketvirtadienį. Tai, ką aš čia šnekėjau per mikrofoną, ir premjeras, ir visi kiti replikavo, kad yra ne taip. Grįžome į tą pačią situaciją, ką mes išsakėme. Aš tik vieno dalyko valdančiųjų noriu paklausti. Kokį velnią čia krečiate ir kokius cirkus darote, kad keičiate nuomonę tris kartus per dieną, jeigu tą ketvirtadienį galėjote išgirsti?
Ir premjerui replika. Gal nuo sausio 1 dienos policijos pareigūnams didėja atlyginimas ir didėja neapmokestinamas pajamų dydis taip ženkliai? Aš siūlyčiau pasižiūrėti, kaip po Statuto pakeitimo ir policijos reformos paprastam eiliniam policininkui padidės atlyginimas.
Ir kitas dalykas. Gal jūs padidinote bazinį dydį, kad valstybės tarnautojui ir profesionalui, apie kurį jūs kalbate, padidėjo atlyginimas? Siūlyčiau pasiskaičiuoti. Padidėja 34 eurais, kai šildymas tradiciškai dviejų kambarių butui pabrangsta 15 eurų. Pensiją mes padidiname 20 eurų su indeksacija. Vadinasi, pensininkui jūs ne pensiją padidinote, ne indeksaciją, o iš pensininko dar atimate 1,5 euro.
PIRMININKĖ. Atsako S. Skvernelis, ir daugiau replikų nebebus. Kolegos, dirbame, dar bus galimybė.
Žodį suteikiu S. Skverneliui. (Balsas iš salės: „O kodėl man vieninteliam?..“)
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Aš džiaugiuosi, kad gerbiamasis R. Žemaitaitis vis prisimena policiją. Tuos sprendimus policijos atžvilgiu reikėjo padaryti, kada buvo galima padaryti, o ne dabar susirūpinti, kada esama opozicijoje.
Dėl pinigų, kurie skirti, sako, kompensavimui, ne kompensavimui. Gerbiamieji, ypač jau ne pirmą kadenciją esantys Seimo nariai, pasižiūrėkite į patį įstatymą, kuris yra priimtas, savivaldybėms yra skirta parama… savarankiška funkcija, piniginei paramai – 238 mln. eurų teikti socialinę paramą, ir visiškai ten nekalbama, kokiais kriterijais arba kokiais papildomais įsipareigojimais. Pakeitę šitą įstatymą, mes dabar nepanaikiname lengvatos, mes ją vėl pratęsiame eilinį kartą. Jos tiesiog nebuvo užprogramuotos ir turėjo vieną kartą pasibaigti. Tos lėšos savivaldybėms yra numatytos socialinei paramai. Nepanaudotos lėšos, kurios šiemet sudaro, prognozuojama, iki 62 %, bus panaudotos ne socialinei paramai, kam yra skirta, užfiksuota įstatyme, bet kelių tiesimui, pritraukiant prie tam tikrų socialinių įmonių, transporto įsigijimui, paminklų statymui, vandentiekio tiesimui ir taip toliau. Jeigu mes norime paramai skirtas lėšas taip naudoti, tai ir naudokime. Visas mechanizmas buvo numatytas ir mes būtume tikrai turėję socialiai teisingą sprendimą. Dabar jo nėra.
PIRMININKĖ. Matau, kad Kęstutis labai nori pasakyti, tik trumpai.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerai, ačiū. Ačiū, pirmininke, kad jūs tokia demokratiška. Aš manau, kad gerbiamasis premjeras daro klaidą šitaip traktuodamas Biudžeto sandaros įstatymą, bet čia yra teisinė diskusija, ir aš būčiau linkęs pritarti A. Kubiliaus interpretacijai, kad yra įstatyminė kolizija ir jūs į ją patekote.
O politologams norėčiau, kad jie atkreiptų dėmesį į tai, kaip balsavo jūsų frakcija. Dabar pusė yra S. Skvernelio, pusė R. Karbauskio. Man įdomu.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, replikos baigėsi.
11.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. XIII-60 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-243 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 1 d. nutarimo Nr. XIII-60 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-243. Pranešėjas – R. Karbauskis. Pateikimas, svarstymas ir priėmimas.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Siūloma papildyti Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo I (rudens) sesijos darbų programos“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo I sesijos darbų programos, III skyrių „Lietuvos Respublikos Seimo frakcijų ir Lietuvos Respublikos Seimo narių siūlomi teisės aktų projektai“ projektu Nr. XIIIP-241 – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7, 11 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymu.
PIRMININKĖ. Jūsų paklausti niekas nenori. Po pateikimo galime bendru sutarimu?
Svarstymo stadija. Galime bendru sutarimu ar yra norinčių kalbėti? Nėra.
Priėmimas. Kolegos, balsuojame ir po to leisime pateikti.
Šio nutarimo priėmimas
Už balsavo 89 Seimo nariai, prieš – 1, susilaikė 10. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIIP-243) priimtas. (Gongas)
12.01 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7, 11 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-241 (pateikimas)
Skelbiu kitą projektą – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 7, 11 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-241. Pateikimas. Pranešėjas – R. Karbauskis.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kolegos, teikiamas įstatymo projektas numato, kad keičiasi įstatymo norma, kad bus kompensuojama tiems žmonėms, kurių šilumos kaštai viršija 10 % pajamų. Aš nesiplėtosiu, visi turite įstatymo projektą. Ši kompensacija bus prieinama gerokai didesniam skaičiui žmonių. Žinodami, kad kitų metų sausio 1 dieną, įsigaliojus neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimui ir pensijų didinimui, tomis kompensacijomis galės naudotis gerokai mažiau žmonių, negu naudojosi šiandien, ir žinodami, kad Europos norma yra 10 % energetinio skurdo riba, mes siūlome tą pakeitimą padaryti, kad Lietuvoje visi gyventojai, kurių išlaidos šildymui viršija 10 % pajamų, galėtų gauti kompensacijas.
Preliminariai skaičiuojant, tokių žmonių išaugs kelis kartus, bet taip bus įgyvendinta Europos Sąjungos norma. Aš manau, kad vienas pataisymas turėtų būti, bet jis bus padarytas vėliau. Įstatymo projekte buvo parašyta sausio 1 diena. Atsiras birželio 31 diena. Tada mes tikriausiai neturėsime pagrindo kalbėti apie jokių PVM lengvatų šildymui pratęsimą.
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Klausia Seimo narė I. Šimonytė. Ruošiasi A. Kubilius.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Norėčiau paklausti gerbiamojo įstatymo iniciatoriaus dėl tokio dalyko. Šiaip jau prie įstatymo būtų privalu pateikti aiškinamajame rašte, koks būtų finansinis poveikis dėl to, kad iš tikrųjų pagal tokį pakeitimą labai smarkiai išsiplėstų paramos gavėjų ratas, bet ir dabar paramą gaunančių gavėjų gaunama parama būtų gerokai didesnė. Vadinasi, mes čia kalbame apie ženklias finansines lėšas. Klausimas, ar pagal Piniginės paramos įstatymą neturėtų būti atitinkamai didinama gyventojų pajamų mokesčio dalis, skiriama savivaldybėms.
Aš suprantu, motyvas yra toks, kad savivalda turi sutaupiusi pinigų, todėl gali naudoti tuos pinigus, bet pagal įstatymą, nors turi būti pirmiausia naudojama kitai socialinei paramai, bet vis dėlto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka. Šiuo atveju be kompensacijos, sakyčiau, yra intervencija į savivaldybių finansinį savarankiškumą. Bet mano klausimas yra apie lėšų poreikį.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Jisai preliminariai buvo skaičiuotas. Aš galiu pasakyti tik viena, kad jeigu jis būtų įsigaliojęs sausio 1 dieną, Vyriausybė buvo numačiusi ir apie tai buvo kalbama, kad savivaldybėms būtų skiriamos dotacijos. Tiesiog pritrūko laiko komunikacijai tarp Vyriausybės ir savivaldybių, ir savivaldybių reakcija į siūlymą, kad šitas įstatymas įsigaliotų nuo sausio 1 dienos, buvo neadekvati tam, ko mes tikėjomės.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Kubilius. Ruošiasi M. Majauskas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Šiaip jau įstatymo projektas nieko nepasako, aš nežinau, ar iš tikrųjų verta pritarti po pateikimo, nes tai, ko klausė I. Šimonytė, rodo, jog šalia šito įstatymo visų pirma reikėtų pateikti ir Biudžeto pataisų įstatymą, nes tai reikalaus papildomų lėšų. Ar jūs tai pasiruošę padaryti? Kai įstatymas bus priimamas, galbūt pavasario sesijoje, reikia prie jo pridėti Biudžeto pataisų įstatymą.
Antras klausimas. Ar jūs nemanote, jog reiktų ieškoti teisinių sprendimų arba naujų mechanizmų, kaip turi būti sutvarkytas pats kompensacijų… tai yra pareiškėjų registravimas ir visų dokumentų surinkimas, nes tai palies didelį skaičių žmonių? Tas skaičius žmonių išaugs dvigubai ar dar daugiau, tiek nuleidus kartelę, ir akivaizdu, jog nepateikiant sprendimų, kaip sutvarkyti visą biurokratinį mechanizmą, kils didelių problemų. Tai ar jūs nemanote, kad per anksti pateikėte vien tą paprastą sprendimą mažinti nuo 20 iki 10 %?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Pirmiausia vyksta įstatymo pateikimas. Tikrai jokios skubos nėra, pavasario sesijoje mes tą įstatymo projektą svarstysime ir priimsime. Atitinkamai į jūsų komentarus tikrai bus atsižvelgta. Mums rūpi lygiai tas pats, kas ir jums, kad žmonės nebūtų pastatyti į eiles, kad žmonės išvengtų papildomų problemų. Mes dabar su savivalda dirbame, bandome aiškintis, kas turėtų būti patobulinta, o Vyriausybė savo nuomonę, aišku, pateiks.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Majauskas. Ruošiasi E. Pupinis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju. Pranešėjau, aš tik norėjau pasitikslinti, kokią mes valstybės politiką čia formuojame? Nes, jūsų siūlymu, padaugėtų pašalpos gavėjų maždaug 100 tūkst. Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Panevėžyje, jūs miestiečius paversite paramos gavėjais, pašalpų gavėjais, išlaikytiniais. Jeigu jūs iš tikrųjų norite padėti miestiečiams, tai padėkite jiems užsidirbti. Paimkite tuos pinigus ir padidinkite atlyginimus, paskatinkite juos dirbti. Ar nepagalvojote, jog galbūt tokia priemonė būtų tikslingesnė?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kolega, aš klausydamasis jūsų demagogijos, aišku, suprantu, kad jūs realiai bandote teigti, kad mūsų žmonės gyvena taip, kaip jie gyvena, ir šimtai žmonių kasdien Lietuvą palieka būtent todėl, kad šiandien verslas, mūsų kai kurie sprendimai neužtikrina tokių pajamų, kad jie galėtų išlaikyti savo šeimas ir išvengtų kompensacijų. Mes keičiame lygį, mes save vienu klausimu priartiname prie Europos vidurkio. Tai yra energetinis skurdas, parašyta pagal Europos Sąjungos vertinimus – 10 % išlaidų energetikai. Taip, kai pas mus nebus žmonių, kuriems bus reikalinga šita pašalpa, parama, kompensacija, tokiu atveju mes gyvensime taip, kaip norėtųsi gyventi jums ir visiems kitiems. Bet yra taip, kaip yra.
Todėl aš labai džiaugiuosi, kad priėmus šią pataisą tos šeimos, kurios vis dėlto išlaidų šildymui turi daugiau negu 10 %, tą paramą, tą kompensaciją gaus. Šiuo atveju pripažinkime, kad yra taip, kaip yra. Tarp tų žmonių bus ir miestiečių, ir kaimiečių, ir t. t. Tiesiog yra taip, kaip yra. Mes galbūt šiuo sprendimu šiek tiek sumažinsime emigraciją. Mažu mažu žingsneliu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys E. Pupinis. Ruošiasi N. Puteikis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ne tik kompensavimas turi savo kainą, bet ir administravimas turi savo kainą. Iš tiesų, atsižvelgiant į teisės aktus, biudžete turi būti numatyta tam tikra lėšų suma etatams apmokėti už tai, kad jūs didinate naštą savivaldybėms. Kaip jūs manote, ar neturėtų būti šiame biudžete numatyta, ar jūs galvojate, kad vasarą peržiūrėsime biudžetą ir numatysime tą administravimo kainą? Priešingu atveju – savivaldybės išmoko reikalauti savo teisių ir jos paprastai kreipiasi į teismus, teismas faktiškai visada pripažįsta, kad padidinta administravimo našta savivaldybėms turi būti kompensuojama iš valstybės biudžeto. Ačiū.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Visi sprendimai bus rasti, neabejoju.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys N. Puteikis. Ruošiasi J. Razma.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš vakar specialiai pusę dienos praleidau Klaipėdos miesto socialinės rūpybos skyriuje, bandydamas suvokti, kaip tos eilės formuojasi, kas stovi, kokie lūkesčiai, kiek laiko užima, kaip jaučiasi socialinės darbuotojos. Tokie du įspūdžiai iš tų žmonių, kurie aptarnauja tuos bėdžius. Pernai Socialinės apsaugos ministerija žadėjo, kad bus kompiuterinė sistema, kai keliais mygtuko paspaudimais bus suformuojama panaši į preliminariąją pajamų deklaracija ir klientas iš karto matys, kokios yra galimybės ir į kokio dydžio kompensacijas jis gali pretenduoti. Kartu darbuotojos sako ir galvoja, kad jeigu internete būtų tokia galimybė pačiam, prisijungus per elektroninę bankininkystę, žmogui pasižiūrėti, ar jis gali pretenduoti, ar ne, tai tada būtų suvaldyti tie srautai, žmonės suvoktų, turi teisę, neturi teisės ir kiek tos teisės gali realizuoti. Tai jie sakė, kad yra girdėję, kad pernai Socialinės apsaugos ministerijos buvo skirti pinigai tokiai programai. Mano klausimas būtų. Galime turėti lūkesčių, kad visa tai mes realizuosime, panašiai kaip su mokesčių deklaracijomis?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Taip, mes tą turime padaryti, jei mes norime, kad šitie žmonės nebūtų apkrauti papildomais rūpesčiais ir didžiulėmis laiko sąnaudomis dėl to, kad reikėtų daryti tuos darbus, kuriuos galima padaryti internetu.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Razma. Ruošiasi P. Gražulis.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, projektu jūs gerokai plečiate dabartinę kompensacijų už šilumą bazę. Ar nesvarstėte, kad dabartiniai kompensavimo principai iš principo yra ydingi, tuo labiau ydingas jų plėtimas, nes jie neskatina žmogaus nei kiek taupyti? Jei jis gauna kompensacijas ir turi net šilumos reguliavimą, jam nėra jokios prasmės pataupyti, prisukti. Jei ateis didesnė sąskaita, jis žino, jis sumokės tik 10 %, visa kita sumokės valstybė. Jam nėra prasmės rūpintis namo renovacija, nes dėl jos vis tiek 90 % šilumos tikrai nesutaupys, kad jam reiktų mažiau mokėti. Pagaliau jam nelabai yra daug paskatų rūpintis didesnėmis pajamomis, nes, neduok Dieve, tada jis nebebus kompensacijų gavėju. Ar nesvarstėte, kad reikėtų apskritai galvoti apie kitokius kompensacijų skyrimo principus, kurie vis dėlto paliktų paskatą ir taupyti, ir žmogaus siekiui turėti didesnes pajamas?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kai turėsime kitą socialinės atskirties mastą, negu dabar turime, galėsime šnekėti apie tai, apie ką jūs dabar šnekėjote. Bet aš pasakysiu tik viena. Jeigu lyginsime PVM lengvatą šildymui su siūloma kompensavimo sistema, tai PVM lengvata šildymui šiuo atveju socialiai visiškai neteisinga. Ji turi labai daug ydų, kurias reikia naikinti. Tai mūsų siūlymas ir yra, kad pagaliau turėtume tvarką, kuri esant dabartinės socialinės atskirties lygiui galėtų padėti žmonėms išlaikyti savo šeimas ir kurti savo gyvenimą Lietuvoje.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Gražulis. Ruošiasi R. J. Dagys.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis pranešėjau, o jūs skaičiavote, kiek būtų išsiplėstas ratas žmonių ir kokios tiksliai pinigų sumos reikėtų papildomai? Aš kalbėjau su Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriumi ir Socialiniu skyriumi, tai jie nemato problemų – iš dabartinių lėšų, kurios numatytos socialinėms reikmėms, papildomai nesusidarytų labai didelis skaičius, todėl iš dalies gal čia būtų premjeras ir teisus. Vienos savivaldybės gal ir pasiruošusios tam, kitos savivaldybės nepasiruošusios. Bet tikslūs skaičiai… Ar jūs turite tikslius skaičius?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Bandant skaičiuoti, dabar tos paramos gavėjų yra apie 130 tūkst. Po sausio 1 dienos, įsigaliojus NPD didinimui ir pensijų didinimui, jų skaičius gerokai sumažės. Labai sunku pasakyti dabar, kiek tai sudarytų, bet gerokai. Po šito mūsų sprendimo dėl 10 % normos jų skaičius turėtų išaugti iki 260 tūkst. žmonių, kurie galės pretenduoti. Toks yra preliminarus skaičiavimas. Jis nėra tikslus, aišku, bet preliminariai yra taip. Tiesiog mes bandėme skaičiuoti ir pinigus, tai maždaug apie 20 mln.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys R. J. Dagys. Ruošiasi R. Budbergytė.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, aišku, jeigu jūs dabar įrašysite nuo birželio mėnesio, tada kitaip atrodys tas įstatymas. Mano klausimas būtų iš dviejų dalių. Pirmiausia, kai mes savivaldybėms atidavėme tą kompensavimo funkciją, mes sakėme, kad mes atiduodame tinkamas lėšas pagal seną galiojantį įstatymą. Tai tada neišvengiamai turėtume kaip nors su jomis kalbėtis ir kompensuoti tą dalyką, nes jeigu semsime iš to paties sutaupytų lėšų aruodo, tai tada prarasime rezervus jaunimo, socialinio būsto, kitoms problemoms spręsti, jos, matau, ir jūsų programoje numatytos. Ar nereikėtų kompleksiškai į tuos dalykus pasižiūrėti, žinant, kad šis įstatymas skirtas tik miestiečiams, o šilumos kompensacija kitiems, kurie naudoja kitus šaltinius, nenaudojama, jis nėra toks labai socialiai teisingas?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kuris? Šitas? Ne, šiuo atveju reikia pasakyti, kad mes šnekėjomės su Vyriausybe, su premjeru apie tai, kad jeigu savivaldybės būtų… tiesiog būtume turėję laiko komunikuoti dėl to, ką mes norėjome pasakyti, pasiūlyti, ir dėl to, ką turėjo padaryti savivaldybės, tai nebūtų kilę klausimų dėl dotacijų, nes tokios būtų buvusios skiriamos savivaldybėms. Taip buvo premjero pasakyta, bet mūsų tiesiog nenorėjo girdėti kai kurios savivaldybės ir asociacija. Mes neturime atsakymo.
Dabar šnekant apie tai, kodėl tai palies tik miesto gyventojus, aš nesupratau jūsų klausimo. Tai palies visus gyventojus.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, norėčiau pasakyti, kad per pastaruosius ketverius metus valstybė daug investavo apskritai į mūsų energetiką. Ir ne tik į jos saugumą, bet taip pat ir į kitus svarbius energetikos aspektus, kurie turėjo mus jau seniai atvesti prie tikrai mažesnio to energetinio skurdo ribos.
Norėčiau atkreipti dėmesį ir paklausti jūsų. Per visą šį laiką, kol (dabar jau beveik pusę metų) yra diskutuojama apie tą ydingą PVM lengvatą šildymui ir apie tai, ar yra nustatyti reikiami kompensavimo mechanizmai, aš pasigedau tikrai reikiamo dėmesio iš mūsų Energetikos ministerijos, iš mūsų Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos, kokios nors ekspertinės nuomonės, kas yra padaryta ir kas nepadaryta, kad mes turime tokią didelę energetinio skurdo ribą. Klausimas mano būtų toks: iki tol, kol bus šio teikiamo įstatymo projekto svarstymo ir priėmimo stadijos, ką planuoja padaryti atitinkamos Vyriausybės įstaigos?
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Manau, kad viena šios situacijos rimčiausių priežasčių yra per menkos žmonių pajamos. Tai ir efektyvumo didinimo energetikos srityje mes tų problemų neišspręsime. Tiesiog nėra tokių rezervų.
O jeigu kalbėtume apie dabartinės Vyriausybės darbą, aš tikiuosi, kad naujoji Vyriausybė į visus tuos jūsų keliamus klausimus atsižvelgs.
Kodėl to nebuvo daroma anksčiau, atsakyti negaliu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausimų laikas išseko. Vienas – už, vienas – prieš. P. Urbšys kalbės už.
P. URBŠYS (LVŽSF). Atsiprašau. Iš tikro iš klausimų ir pasiūlymų, kuriuos girdėjome iš Konservatorių frakcijos, galima konstatuoti tai, kad tikrai jie buvo nepasiruošę spręsti šios opios problemos, nors po pirmojo turo aiškiai matavosi kai kurių ministrų kėdes. Tai, kokie yra užduodami klausimai ir pamąstymai, tą aiškiai pademonstruoja.
Iš tikro nėra normalu, kad valstybėje, kur yra daugiau negu 600 tūkst. žmonių, gyvenančių žemiau skurdo ribos, taip neefektyviai būtų panaudojamos lėšos, kurios yra skirtos ne kam kitam, bet tam skurdui mažinti. Ar yra normalu, kad iš 228 mln. eurų yra panaudoti tik 103? Ar yra normalu, kad iš tų 103 mln. 44 mln. nepanaudojami socialinei atskirčiai mažinti? Lėšos panaudojamos arba kitoms savivaldybės funkcijoms, kas nesusiję su socialiniais klausimais, arba iš viso 17,5 mln. eurų visiškai nepanaudojama. Būtent tas nustatymas 10 % ribos ir leidžia tuos pinigus skirti pažeidžiamiausiems žmonėms. O mes dabar esame savo žmonėms nustatę taip, tarsi jie gyventų išsivysčiusioje valstybėje, kur pragyvenimo lygis yra vienas iš aukščiausių Europos Sąjungoje. 20 %, kuris nustatytas dabar, nustatytas dėl kompensavimo sumos, tai jis 10 % skiriasi nuo Europos vidurkio ir būtent šiame įstatymo projekte norima sugrąžinti mus ne kur kitur, o būtent į Europą, kurioje gerbiamos žmogaus socialinės teisės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Norėčiau atkreipti gerbiamo kolegos P. Urbšio dėmesį, kad savivaldybės iš tikrųjų naudoja socialinėms reikmėms tuos pinigus. Vilniaus mieste ir savižudybių prevencijai, ir patyčių prevencijai, ir smurto prevencijai, priklausomybių prevencijai tikrai naudoja. Tikrai nederėtų taip kalbėti apie savivaldybes ir tų pinigų panaudojimą.
Antras dalykas, į ką noriu atkreipti dar kartą dėmesį, kad mes šiais sprendimais kuriame tokią pašalpų visuomenę, išlaikytinių visuomenę. Taip, kai kuriems reikia padėti, bet tokiais sprendimais mes padarėme dar 100 tūkst. išlaikytinių. Ar tokia mūsų valstybės politika? Ar ne geriau būtų iš tikrųjų padidinti atlyginimus ir padėti, sukurti sąlygas, padėti žmonėms užsidirbti, užuot darius iš jų paramos ir pašalpos gavėjus?
PIRMININKAS. Dėkojame. Siūlau balsuoti po pateikimo. Balsuojame už pateiktą projektą.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 75, prieš – 6, susilaikė 22. Po pateikimo pritarta.
Seniūnų sueiga siūlo pagrindiniu komitetu skirti Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Papildomo komiteto nesiūlė. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Biudžeto ir finansų komitetą? Papildomu komitetu siūlo skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Dėkoju. Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiam siūlymui? Ačiū. Pritarta. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje. Tinka. Ačiū. Pritarta.
N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš noriu pasakyti M. Majauskui ir kitiems kolegoms. Dalis jūsų galvoja, kad sutaupyti iš socialinių pašalpų pinigai panaudojami socialinėms reikmėms. Taip nėra. Jeigu paimtumėte visos Lietuvos suvestinę, pamatytumėte, kad daugiausia tenka bendriesiems statybiniams darbams. Nežinau, nesiimu dabar per šoninį mikrofoną vertinti, gerai tai ar blogai, bet, pavyzdžiui, Kaune pasielgta saliamoniškai: 9 kilometrai tarp dviejų socialinės rūpybos punktų išasfaltuoti iš sutaupytų pinigų. Patys spręskime, gerai čia ar blogai. Mano galva, jeigu norime, kad tie pinigai būtų skirti socialinei rūpybai, tai tada reikėtų pritarti premjero šiandien išsakytai minčiai, gal ne iki galo jis pasakė, bet aš supratau, jeigu jau socialinei rūpybai, tai vis dėlto tegul sutaupytus ir skiria socialiniams reikalams, o ne bendriems statybiniams reikalams. Vilniuje gal ir yra kitaip, bet Vilnius nėra visa Lietuva. Šiandien tas klausimas iki galo nėra išspręstas, turėkite tą omeny.
PIRMININKAS. J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų nesutikčiau su kolega Nagliu. Per daug čia operuojama ta informacija, kad savivaldybės sutaupytas lėšas socialinei paramai leidžia bele kur. Na, nesutinku. Aš pats buvau savivaldoje, viskas yra gana reglamentuota ir, jeigu savivaldybė pritaiko neįgaliųjų aplinkai iš tų sutaupytų pinigų, negi tai yra bendri statybiniai reikalai? Tai yra tiesiog tam tikros pozicijos, kur savivaldybė mato, kur reikia leisti tuos pinigus. Jeigu yra pavyzdžių kokių nors piktybinių, tai tuos pavyzdžius ir vardinkime, o neklijuokime visoms savivaldybėms tas etiketes. Ačiū.
PIRMININKAS. A. Anušauskas. Prašom.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, balsavau už. Suprantu, kad kompensavimo tvarka atitiks tą energetinio skurto rodiklį realiai, tačiau vis dėlto tikiuosi, kad Vyriausybė jau bent kelia sau uždavinį, kad po kelerių metų, po ketverių metų, kai vėl bus Seimo rinkimai, žmonių, kuriems bus kompensuojama, bus ne 260 tūkst., o, pavyzdžiui, 100 tūkst. mažiau, negu yra dabar. Tą rodiklį linkiu pasiekti ir tikiuosi, jis bus Vyriausybės veiksmų programoje kaip siektinas skaičius.
PIRMININKAS. Ačiū. A. Strelčiūnas. Prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, vis dėlto įstatymas yra labai svarbus ir aš prašyčiau, kad būtų Vyriausybės išvada šiuo klausimu. Prašau frakcijos vardu.
PIRMININKAS. Dėkojame. S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, štai ir pradedame kurti socialinių pašalpų valstybę, kur 100 tūkst. žmonių praleis darbingą savo gyvenimą socialinės paramos skyriuose, užuot kūrę ekonomiką ir mokėję mažesnius mokesčius. Taigi užuot mažinę mokesčius, kad žmonės iš tikrųjų pajustų didesnį atlyginimą savo piniginėje, mes juos priverčiame laukti eilėse kartu su N. Puteikiu Klaipėdos ar kitų rajonų savivaldybių skyriuose.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daug nuomonių išgirdome, gal… (Balsai salėje)
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamas Pirmininke, kai vyksta balsavimas, Statute yra numatyta, kad gali kalbėti per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos ir sakyti replikas. Dabar šitas žanras tikrai nepanašus į replikas. Kaip posėdžio pirmininkas turite žinoti, kad replika yra keliais sakiniais išsakoma savo nuomonė. Dabar mes nukrypstame į to klausimo svarstymą dar kartą ir taip mes ardome darbotvarkę ir negalime išnagrinėti…
PIRMININKAS. Dėkoju, supratau, bet iš anksto negaliu žinoti nuomonės, ką sakys. Prašau. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Aš norėčiau priminti kolegoms, kokie skaičiai buvo, nesakysiu kada, bet turbūt patys suvoksite. Socialinių paramų gavėjų vienu metu buvo 260 tūkst., kartu su kompensacijomis siekė 520 kelis tūkst., Maisto banke per pusmetį apsilankydavo per 500 tūkst. Gerbiamieji, nesimėtykime tais skaičiais, kad čia tai blogai, o kažkada buvo gerai. Manau, mūsų pareiga, kad gaunančių būtų kur kas mažiau. Jeigu mes galvosime apie darbo užmokestį, tai paprasčiausiai šitų gavėjų nebus, bet tai yra galimybė žmonėms, jeigu jų pajamos neaugs.
PIRMININKAS. Dėkojame. A. Strelčiūnas frakcijos vardu buvo pasiūlęs prašyti Vyriausybės išvados. Ar galime bendru sutarimu pritarti tam siūlymui? Ačiū. Pritarta.
12.28 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3940(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9a klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3940(2). Pranešėja – Seimo narė A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Sveikatos reikalų komitetas svarstymo stadijoje pritarė įstatymo projektui. Naujų pasiūlymų negauta, Teisės departamentas pastabų taip pat neturėjo.
PIRMININKAS. Pastabų nėra. Siūlau priimti pastraipsniui.
1 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkui. Pritarta.
Motyvų už, prieš nėra. Balsuojame dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 88, prieš nebuvo, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3940) priimtas. (Gongas)
12.30 val.
Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3941(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-9b klausimas – Tabako, tabako gaminių ir su jais susijusių gaminių kontrolės įstatymo Nr. I-1143 25 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3941(2). Kadangi pastabų nebuvo, pranešėjos nekviesime.
Siūlome balsuoti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 2 straipsnio galime? Ačiū. Pritarta. Dėl 3 straipsnio – įsigaliojimo laikas. Ačiū. Pritarta. Siūlau balsuoti už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: 89 – už, prieš nebuvo, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3941) priimtas. (Gongas)
12.32 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2385 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4771(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10a klausimas – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 3 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XII-2385 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4771(2). Taip pat pranešėja A. Širinskienė. Pastabų negauta. Siūlau balsuoti bendru sutarimu už vieną straipsnį. Ar galite pritarti? Dėkoju. Pritarta. Siūlau balsuoti už visą.
Dėl viso įstatymo yra norinčių kalbėti. Prieš – J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš manau, kad balsuodami už mes neturime kaip nors patvirtinti ir palaiminti buvusios Vyriausybės apsileidimo ir neveiklumo fakto. Jeigu buvo įstatymas, kuris reikalavo įkurti hepatito registrą, tai Vyriausybė galėjo tą padaryti.
Sveikatos apsaugos ministerijos paaiškinimai, kad nebuvo tokiai programai skirta pinigų, yra tokie vaikiški paaiškinimai. Puikiai žinome, kad ministras visada gali savo srityje perskirstyti pinigus tarp programų, ir, jeigu kur nors, kur būtinai reikia, jų nėra, galima rasti, iš kur paimti. Siūlau nepritarti. Tegul Vyriausybė vykdo per likusias dvi savaites tą pavedimą.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Daugiau pasisakančių dėl motyvų nėra. Siūlau balsuoti. Kas už šį įstatymo projektą?
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 72, prieš – 2, susilaikė 12. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4771) priimtas. (Gongas)
12.35 val.
Kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2316 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4772(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10b klausimas – Kraujo donorystės įstatymo Nr. I-1611 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XII-2316 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4772(2). Pranešėja – A. Širinskienė. Pasiūlymų nėra.
Siūlau balsuoti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Yra vienas straipsnis. Siūlau balsuoti už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 83, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4772) priimtas. (Gongas)
12.36 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo Nr. VIII-1207 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3942(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų pirmtakų (prekursorių) kontrolės įstatymo Nr. VIII-1207 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3942. Pranešėjas – J. Sabatauskas. Pastabų nėra.
Siūlau balsuoti pastraipsniui. 1 straipsnis. Dėl 1 straipsnio galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 2 straipsnio bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Siūlau balsuoti už visą įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 89, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Vienbalsiai priimtas įstatymas (projektas Nr. XIIP-3942). (Gongas)
12.38 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3868(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-12 klausimas – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 103 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3868(2). Pranešėjas – J. Sabatauskas. Pastabų nepateikta.
Siūlau balsuoti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 2 straipsnio. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Siūlau balsuoti už visą įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 89, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3868) priimtas. (Gongas)
12.39 val.
Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4854(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-13 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4854. Pranešėjas – E. Jovaiša. Yra Teisės departamento redakcinė pastaba, gal norėtumėte pakomentuoti?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Laba diena. Komitetas susipažino su Teisės departamento pastaba, jinai yra grynai techninio pobūdžio ir komitetas pritarė. Taigi nėra jokių trikdžių balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Komitetas pritarė pastabai. Siūloma balsuoti dėl 1 straipsnio su šia pastaba. Ačiū, pritarta. Siūlau balsuoti už visą. Motyvai? Atsiprašau. Yra motyvai prieš, pasisako Seimo narys G. Landsbergis. Nėra.
Pasisako Seimo narys. G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Iš tiesų įstatymo projektas, kurio bendraautoris yra, matome, V. Juozapaitis, iš pradžių atrodė nedidelis vieno Mokslo ir studijų įstatymo punkto įsigaliojimo atidėjimas dėl suprantamų priežasčių – sugriežtinus reikalavimus aukštosioms mokykloms į nefinansuojamas vietas priimant studentus, privalomo vieno brandos egzamino įvedimo. Pripažįstu ir tai, kad komitete mes nemažai diskutavome ir daug kur radome sutarimą, taip pat su akademinėm bendruomenėm. Bet vis dėlto asmeniškai man, ne tik man, bet ir kolegoms ir iš kitų frakcijų, dėl vienintelio punkto kilo labai aiškus klausimas – jo atidėjimas pristabdo tam tikram laikui aiškesnės ir skaidresnės aukštųjų mokyklų finansavimo tvarkos įgyvendinimą.
Turiu minty tai, kad ankstesnės Vyriausybės priimtas Mokslo ir studijų įstatymas numatė universitetų ir kolegijų bazinį finansavimą susieti su studentų skaičiumi, taip pat mokslingumo lygiu. Dabar būtent šito susiejimo finansavimo ir aiškaus finansavimo pagal aukštųjų mokyklų būklę atidėjimas reiškia, kad vėlgi išlieka gana neskaidrios galimybės aukštųjų mokyklų administravimo išlaidoms, pastatams išlaikyti skirti dideles lėšas, kurios dažnai yra skirtos pustuštiems pastatams finansuoti, kur yra vienas kitas studentas. Tikrai tai neskatina aukštųjų mokyklų efektyvesnės veiklos, nekalbu apie tinklo konsolidavimą. Štai dėl šios priežasties aš manau, kad negaliu balsuoti dėl įstatymo pakeitimo, nors pripažįstu, kad ministerija nėra padariusi savo namų darbų ir per pusmetį nėra deramai pabaigusi rengti visų poįstatyminių aktų. Bet šiuo atveju mes esame Seimas ir turime savo valią išreikšti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš visiškai pritariu šio įstatymo priėmimui, nes ir pats Gintaras pasakė, kad Švietimo ir mokslo ministerija nepadarė savo namų darbų, tačiau mes ir komitete labai aiškiai pasisakėme, ir susitikime su rektoriais, kad mes netoleruosime, kaip pasakė Vilniaus universiteto rektorius, neatliktų higienos darbų. Tai reiškia, kad tas nekilnojamasis turtas turi būti sutvarkytas, aš manau, vien dėl to ir buvo atidėtas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už – Seimo narys E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš nieko naujo nepasakysiu, pasakysiu tai, ką G. Steponavičius teisingai pabrėžė. Noriu tiktai paaiškinti procedūrą. Mes ne tiktai atkeliame tą finansavimą dėl to, kad Vyriausybė nepadarė savo darbų, Švietimo ir mokslo ministerija nepadarė savo darbų, įvesti tą naują finansavimą tiesiog nėra jokių galimybių. Dėl to jau dabar yra pradėtas procesas to finansavimo, skaidraus finansavimo, visiems tinkančio finansavimo, ir jau dabar turime pirmuosius rezultatus, sausio mėnesį mes jau galėsime svarstyti su socialiniais partneriais. Nematau jokio reikalo atidėti šito klausimo sprendimą, o būtent daryti taip, kaip mes esame nutarę. Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Daugiau užsirašiusių nėra. Kviečiu balsuoti už įstatymą. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai. Už – 62, prieš nėra, susilaikė 22. Taigi įstatymas (projektas Nr. XIIP-4854(2) priimtas. (Gongas)
12.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo“ projektas Nr. XIIP-4819(3) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo“ projektas Nr. XIIP-4819(3). Pranešėjas – Seimo narys. E. Jovaiša, Švietimo ir mokslo komitetas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Visiems gerai žinomos ir nuolat visuomenėje apkalbamos aukštojo mokslo problemos ir ypač universitetinio tinklo optimizavimo problemos, todėl mes svarstėme komitete ir siūlome nutarimą „Dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo“. Noriu pasakyti, gavome iš Teisės departamento pastabas ir komitetas bendru sutarimu pritarė joms. O čia yra elementarus siūlymas Vyriausybei parengti projektą dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo.
PIRMININKAS. Dėkojame. Diskusija. Diskusijoje dalyvauti užsirašęs Seimo narys M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Kolegos, kai buvo pristatoma Vyriausybės programa, mes daug sykių girdėjome žodžius: „pokyčiai“, „naujovės“, „taisysime įsisenėjusias problemas“. Laikui bėgant, aš tikiuosi, neatsitiks taip, kad visi pokyčiai pavirs krustelėjimais, kompaso rodyklės krustelėjimais, kas iš tiesų naujos kokybės neatneša. Šis nutarimas, kurį jūs turite prieš akis, iš tikrųjų yra prielaida rimtų pokyčių. Turbūt nereikia kartoti visų argumentų apie tai, kiek daug kartų per daug mes turime universitetų Lietuvoje, tam, kad juose galėtų būti deramo mokslinio, akademinio kapitalo sankaupa, tam, kad valstybės lėšos nebūtų švaistomos šildant pastatus, kuriuose nei vyksta mokslas, nei vyksta studijos. Tai nėra universitetų lėšos, tai yra visų mūsų Lietuvos piliečių lėšos, kurios gali būti panaudotos tam, kad tikrai būtų kuriama kita kokybė ir kita ateitis. Iš tikrųjų labai svarbu, kad šitas nutarimas neliktų dar vienu popieriniu nutarimu.
Praeitoje kadencijoje mes matėme daugybę sprendimų sukurti darbo grupes, kurių rezultatai buvo žadami iš pradžių po dviejų savaičių, paskui po dviejų mėnesių, paskui kitai sesijai. Galiausiai tos darbo grupės taip ir neatnešė rezultatų, kol baigėsi kadencija. Aš labai tikiuosi, kad šis nutarimas, nors jo siūlymas Vyriausybei pateikti Seimui rekomendacijas, siūlymas dėl valstybinių universitetų tinklo optimizavimo yra be datos, aš tikiuosi, kad jis neliks toks, kaip ankstesnės kadencijos jau pagarsėjusios – į tuštumą nukreipti darbo grupių veiksmai. Aš tikiuosi, kad iki kitos sesijos pradžios mes turėsime aiškų planą ir tada aš kviesiu žengti rimtą žingsnį, tai jau yra pribrendę.
Mes negalime leisti toliau stagnuoti ir toliau ristis mūsų aukštojo mokslo sistemai. Patikėkite, tai tikrai yra pribrendę, mums reikia apsispręsti dėl modelio. Aš kviečiu balsuoti už šį nutarimą ir kviečiu neužmiršti jo, kad mes pavasarį galėtume grįžti su konkrečiu planu ir pradėti veiksmus. Nes viskas trunka labai ilgai, net jeigu mes pavasario sesijos pradžioje priimsime reikiamus sprendimus, jiems įgyvendinti reikės metų, todėl jeigu norime palikti bent kokį pėdsaką, o nebūti dar viena Seimo kadencija, kuri pradžioje turėjo daug gerų norų, bet išėjo kaip V. Černomyrdinui – norėjosi kaip geriau, o išėjo kaip visada, išėjo, išsiskirstė nieko nepadariusi, prašau, susikaupkime veiksmui. Mes turime šansą ir mūsų aukštasis mokslas turi šansą realiai pertvarkai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame už pasisakymą. Daugiau užsirašiusių nėra. Siūlau pritarti po svarstymo. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū. Ar galėčiau siūlyti ypatingą skubą? (Balsai salėje) Galima. Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. (Balsai salėje) Balsuoti? Gerai, balsuokime. Kas už šį nutarimą? Prašau.
G. Steponavičius dėl viso.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke, kad suorientavote, kur mes dabar esame, nes vienu metu aš pamaniau, ar čia mes turime dar balsuoti dėl ypatingos skubos. Viskas gerai – dėl nutarimo priėmimo.
Gerbiamieji kolegos, manau, kad šis nutarimo projektas yra perteklinis savaime, nes paradoksas yra iš dviejų dalių. Pirma, šį nutarimo projektą inicijavo MOSTA, atlikusi aukštųjų mokyklų būklės analizę. Dėl to atsirado toks dar bebaigiančio aną kadenciją Seimo nutarimo projektas, paraginimas Vyriausybei, bet tuo metu ta pati J. Petrauskienė, kuri vadovavo MOSTAI, šiandien yra ministrė. Beveik išeina, kad tai yra paraginimas jai pačiai. Tai vienas paradoksas.
Antras paradoksas yra tai, kad bet kokiu atveju, kalbant apie valstybinių universitetų tinklo pertvarkymą, Seimas kaip steigėjas turės tarti galutinį žodį ir šis klausimas vienu ar kitu pavidalu guls ant mūsų parlamento stalo, tada jau mes svarstysime konkrečius planus. Geriau tegul būna sviestas sviestuotas, tegul būna padrąsinimas ir tam tikra žinia iš Seimo, ir aš nematau ypatingų priežasčių, kodėl nereikėtų prieštarauti tokiam nutarimui, kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tai nesuprantu, kokia mes čia kūryba užsiimame. Mes neturime ką veikti, ar ką? Mes raginsime Švietimo ir mokslo ministeriją dirbti darbą! Lygiai taip pat raginkime Finansų ministeriją dirbti darbą, dar ką nors. Visas ministerijas pradėkime raginti pradėti dirbti savo darbą. Aš skaitau – mes raginame pradėti dirbti darbą. Kam to reikia? Tegul dirba, aišku. (Balsai salėje) Optimizavimo, taip, be abejo, o tai ne jų darbas? O kieno čia darbas yra? Juokinga.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Motyvai už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, ypač gerbiamasis Kęstuti, aš manau, kad Seimo lyderystė ir parodymas krypties yra labai svarbu, todėl nutarimo priėmimas, man atrodo, yra tinkamas. Tai, kad tas nutarimas ateina iš praėjusios kadencijos, nereiškia, kad jis turėtų būti kažkoks priešingas. Man atrodo, kad tikrai mes turime nemažai darbų, vienas iš tų darbų yra aukštojo mokslo ir studijų optimizavimas. Mes jį galime pratęsti. Mes čia priėmėme ne vieną rezoliuciją, dar šiandien priimsime ir kitas. Todėl kviečiu pritarti, nes manau, kad tai yra opi problema, kurią reikia spręsti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Ar R. J. Dagys norėtų kalbėti? Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šiandien iš tikrųjų nepritarti jam niekaip neišeitų, nes iš principo ta kryptis turi būti nurodyta, pareikšta Seimo valia. Čia ne šiaip svarstymas dėl svarstymo. Aš bent taip jau tikiuosi. O kad situacija yra labai bloga, tai kas susiduria su ja ir kas žino, tai iš tikrųjų tokia jinai ir yra. Mes labai daug kalbame apie proveržio kryptis, naudojame visokius startuolius ir panašiai – nieko nebebus, nei startuolių, jokių proveržio krypčių, nes nebelieka žmonių, dirbančių šiose srityse. Ir su kiekviena diena jų vis mažiau. Atsirado privatus investuotojas, visas smegenis bei pirmaujančius specialistus išvežė į Jungtines Amerikos Valstijas. Tiems dabar universitete pirmaujantiems specialistams, kurie gauna 400–500 eurų algą per mėnesį, tik pakėlus sparnus į kokią nors artimiausią Skandinavijos šalį – mažiausiai dešimt kartų didesni atlyginimai. Ir jie pakels tuos sparnus, jau dabar kels, nelauks metų.
Su kuo mes tą proveržį darysime? Proveržio srityse dabar trūksta pusės dirbančių žmonių. Startuoliai pas mus yra tik popieriuje, jie neturi jokios realios paramos. Čia yra realybė, mes kalbame užkeikimais, o realiai taip yra. Tiek fizikos, tiek biotechnologijos srityse, su kuriomis aš pats susidūriau, ir su fizika esu susidūręs. Tokia yra realybė. Jeigu mes norime… Mes kalbame apie aukštas technologijas ir labai aukštą būsimą pridėtinę vertę. Nebebus, kas kuria, nebebus fiziškai žmonių, kurie tą dalyką daro, jeigu mes dar metus lauksime.
PIRMININKAS. Dėkojame. Seimo narys E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ir M. Adomėnas, ir G. Steponavičius labai aiškiai pasakė visiems, kam tai reikalinga. Švietimo ir mokslo ministerija dirba kasdienį savo darbą ir turi savo darbą dirbti, bet mes rodome politinę valią. Politinę valią, kur mes kreipiame dėmesį, kaip pirmos eilės valstybės uždavinį, ir čia yra mūsų valia ir pareiga šitą daryti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Siūlau balsuoti. Kas už tai, kad šis įstatymo projektas būtų priimtas? Šis nutarimas būtų priimtas?
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikė 2. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, jūsų darbų programoje yra labai daug šaunių dalykų įrašyta, man atrodo, šitas irgi įrašytas. Dabar mes imkime kiekvienam šauniam dalykui po rezoliuciją. Vyriausybę įpareigokime sustabdyti emigraciją, mažinti korupciją, nes dar neįpareigojome, taip? Tai darbų programa ką nors reiškia šitai Vyriausybei ar nieko nereiškia? Ar mes dėl kiekvienos dar turėsime po rezoliuciją rašyti? Aš nesuprantu, ką mes čia veikiame?
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos… (Balsai salėje) Gal nediskutuokime, jeigu dėl vedimo tvarkos turite pastabų, prašom, jeigu ne, tai ačiū.
12.58 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 9, 17, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4548(2), Baudžiamojo proceso kodekso 51 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4549(2) (svarstymas)
1-15a ir 1-15b klausimus būtų galima pristatyti kartu. Tai yra Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 9, 17, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4548(2) ir Baudžiamojo proceso kodekso 51 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4549(2). Pristato Seimo narys V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas gruodžio 7 dieną svarstė šį įstatymo projektą. Dėl jo buvo gauta nemažai Teisės departamento, Advokatų tarybos, Vilniaus antrosios advokatų kontoros, teikiančios antrinę teisinę pagalbą, pastabų. Projekto esmė, kad įsigaliojusią nuostatą… Šį projektą teikia Teisingumo ministerija, čia yra buvęs ministras J. Bernatonis. Jo esmė, kad įsigaliojus šiam įstatymui šiandien teikiantys šią paslaugą advokatai penkerius metus ją teiks nuo įstatymo priėmimo dienos, o po to bus skelbiami konkursai ir sudaromos terminuotos sutartys. Tikimasi, kad tai pagerins teikiamos paslaugos kokybę. Komitetas, svarstydamas pastabas, nepritarė daugeliui pastabų ir bendru sutarimu pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Siūlau pritarti po svarstymo. Jokių pastabų nepateikta.
13.00 val.
Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo Nr. VIII-1591 9, 17, 18, 21 ir 24 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4548(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Projektas Nr. XIIP-4548. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Ar galiu siūlyti ypatingą skubą? Ačiū.
Kviečiu balsuoti pastraipsniui. 1 straipsnis. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Ačiū. Pritarta. 3 straipsnis. Ačiū. Pritarta. 4 straipsnis. Dėkoju. Bendru sutarimu pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu. Ačiū. Pritarta. 6 straipsnis. Ačiū. Pritarta.
Siūlau balsuoti už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75 Seimo nariai: už – 75, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4548) priimtas. (Gongas)
13.02 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 51 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4549(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Siūlau pritarti po svarstymo ir Baudžiamojo proceso kodekso 51 ir 106 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Pastabų nebuvo. Ar galime pritarti po svarstymo? Ačiū. Pritarta.
Ar galiu siūlyti ypatingą skubą? Ačiū. Siūlau pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Ačiū. Pritarta. 3 straipsnis. Ačiū. Pritarta.
Siūlau balsuoti už visą įstatymą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 76, prieš ir susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4549) priimtas. (Gongas)
13.04 val.
Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 2, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4637(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-16 klausimas – Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 2, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4637(2). Pranešėjas – Seimo narys D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamasis Pirmininke, kolegos, šių metų gruodžio 14 dieną Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė ir pritarė Specialiųjų tyrimų tarnybos statuto 2, 43 ir 44 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui. Pagrindinė šio įstatymo esmė yra suvienodinti visų teisėsaugos institucijų šaunamojo ginklo ir procesinių prievartos priemonių panaudojimo tvarką.
PIRMININKAS. Dėkoju. Papildomas komitetas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Seimo narys V. Gailius. Ačiū D. Gaižauskui.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamasis Seimo Pirmininke. Mielieji kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas gruodžio 14 dieną kaip papildomas svarstė šį projektą. Kaip jau minėjo, esmė yra suvienodinti Vidaus reikalų statuto ir Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo nuostatas, taikant prievartos priemones. Komitetas bendru sutarimu pritarė šiam projektui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų. Motyvai už. Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, šis įstatymo projektas iš esmės apibrėžia tą situaciją, kai reikia ne tik policijai, bet gali atsitikti taip, kad ir Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnams panaudoti specialias priemones. Pavyzdžiui, kad ir elektros šoką. Be abejonės, kad būtų žinomos tų priemonių panaudojimo ribos, tokie įstatymo pakeitimai yra būtini. Aš tikiuosi, kad vėliau bus mūsų darbotvarkėje kitas įstatymas – dėl žvalgybos pareigūnų analogiškų teisių.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau dėl motyvų nėra užsirašiusių kalbėti. Siūlau pritarti po svarstymo. Ar galime bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta.
Siūlau ypatingą skubą. Galime pritarti? Ačiū.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime pritarti? Ačiū. Pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. 3 straipsnis. Ačiū. Pritarta. 4 straipsnis. Dėkoju. Pritarta. Siūlau balsuoti už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4637) priimtas. (Gongas)
13.08 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-147 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-17 klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 3 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-147. Pranešėja – Seimo narė A. Bilotaitė. Audito komitetas.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis Pirmininke. Seimo Audito komitetas svarstė šį įstatymo projektą. Atsižvelgiant į tai, kad pagal galiojantį teisinį reguliavimą valstybės ir savivaldybės įmonės negali teikti paramos, o valstybės ir savivaldybių valdomų įmonių paramos teikimo tvarką reglamentuoja Labdaros ir paramos įstatymas, įvertinus tai, kad pritarus siūlomiems pakeitimams nebus pasiekti iniciatorių tikslai uždrausti galimybę valstybės ir savivaldybių valdomoms įmonėms teikti paramą, buvo priimtas sprendimas bendru sutarimu atmesti šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už – Seimo narys V. Poderys.
V. PODERYS (LVŽSF). Aš siūlau palaikyti teikimą ir pakeisti nuomonę, tai yra palaikyti nuomonę prieš, kurią išsakė Seimo narė A. Bilotaitė. Siūlyčiau iš tikrųjų koncentruotis į valstybės valdomas įmones, o ne į valstybės įmones ir savivaldybių įmones. Ką matome iš spaudos, tai akcinės ir uždarosios akcinės bendrovės daugiausia yra suteikusios labdaros. Taip pat siūlau autoriams ir iniciatoriams atkreipti dėmesį, kad valstybės sektoriaus įmonės ir grupės yra holdinguojamos. Tai yra pagrindiniai labdaros teikėjai yra ne valstybės valdomos įmonės, bet valstybės valdomų įmonių valdomos įmonės ir jos yra pagrindinės labdaros teikėjos. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Čia buvo išsakyti motyvai. Kadangi mes, Seimo narių grupė, tą pačią nuostatą perregistravome į kitą įstatymą, tai yra Paramos ir labdaros įstatymą, tai šios nuostatos Valstybės ir savivaldybių įmonių įstatyme, manau, reikėtų atsisakyti. Pritariu Audito komiteto išvadai.
PIRMININKAS. Kadangi kitokių siūlymų nėra, siūlau bendru sutarimu pritarti Audito komiteto siūlymui ir šį įstatymo projektą atmesti. Pritariame. Ačiū. Pritarta.
13.10 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl parlamentinės diplomatijos stiprinimo“ projektas Nr. XIIIP-209 (pateikimo tęsinys, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl parlamentinės diplomatijos stiprinimo“ projektas Nr. XIIIP-209. Pranešėjas – Seimo narys A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamasis Pirmininke, kolegos, šia rezoliucija išsakomos ne tik mūsų politinės nuostatos, tačiau dar svarbiau, kad tai yra Seimo nustatomi parlamentinės diplomatijos prioritetai, ko anksčiau ir nebūdavo. Anksčiau Seimo politinės parlamentinės diplomatijos prioritetus nustatydavo Užsienio reikalų komitetas, o paskui Seimo valdyba, kai jau šaudavo į galvą, keisdavo tuos prioritetus. Taip atsirasdavo mūsų, parlamentarų, maršrutuose egzotiškos valstybės, kas su kuo susitardavo ir važiuodavo. Aš šitų valstybių dabar neminėsiu, bet iš tikrųjų tai nieko bendro neturi su Lietuvos užsienio politika. Štai kodėl manau, kad šis dokumentas iš tikrųjų sumažins politinį turizmą, padės bent jau mažinti politinį turizmą, nes aiškiai apibrėš, kur yra mūsų Seimo užsienio politikos politiniai prioritetai. Ačiū. Prašom palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Atsakykite dar į klausimus. Užsirašė keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia E. Pupinis. Ruošiasi A. Dumbrava.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, ne visai dėl kelionių parašyta, bet iš tikrųjų daug svarbių temų įtraukta. Savaime suprantama, kad akcentuojamas tas svarbiausias, bet vėlgi dažniausiai būdavo rezoliucijos rašomos dėl kiekvieno įvykio. Galbūt jie taikliau šaudavo į dešimtuką. Ar nemanote, kad šiuo metu gali būti šiek tiek išplauta, nes kai daug užduodi uždavinių, paprastai tada niekas nevyksta?
Ir dar, tarkime, jeigu bus aktualios kokios nors problemos, ar vėl reikės dubliuoti, ar vėl mes apeliuosime tą patį priimtą nutarimą? Ačiū.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Aš pasakysiu taip, kad jeigu atsiras rimtas klausimas, tai važiuos tikriausiai parlamentarai ir į tokią Zambiją arba Vietnamą. Tačiau per mano praktiką (penkta kadencija Seime) tokių atvejų nebūdavo. Dėl to sakyčiau, kad šis dokumentas labai aiškiai apibrėžia.
Kita vertus, jame labai aiškiai pasakyta, kad mes turėtume atitinkamai finansuoti šitą parlamentinę diplomatiją, nes nuo jos irgi labai daug priklauso valstybės saugumas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Dumbrava. Ruošiasi J. Olekas.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, dėl santykių su Lenkija. Jus irgi taip pat „kviečiame atkurti tvarų tarpparlamentinį bendradarbiavimą“. Na, mes lyg ir kviečiame patys save atkurti. Lyg mes galėjome jį visi, bet mums nieko neišėjo.
Prašau pasakyti, tarkime, ar sutiktų Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai, nes mes žinome, kur yra tas slenkstis, dėl kurio mes negalime atkurti normalių santykių, būtent dėl rašymo į pasus lenkiškomis raidėmis ir dėl tų lentelių užrašų su gatvių pavadinimais? Ar jūsų frakcija sutiktų balsuoti, kad nebūtų tokių kliūčių?
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Pirmiausia aš pasakysiu taip. Atkurti kviečiame todėl, kad praėjusios kadencijos buvusi dauguma to nepadarė, nesugebėjo to padaryti. Kur dabar yra svarbiausias mūsų santykių su Lenkija aspektas? Tai aš tikrai neimčiau vieno klausimo, nes išsprendus vieną klausimą atsirastų antras ir trečias klausimas. Reikia žiūrėti kompleksiškai. Yra tam tikri pasiūlymai, aš suprantu, valdančiųjų. Jeigu aš juos teisingai suprantu, tai, manau, ir mūsų bent jau dalis frakcijos palaikytų juos. Tačiau kai kalbi apie dvišalius santykius ir galvoji, kad išsprendus vieną vienintelį klausimą tie santykiai pasikeis, tai tikrai taip nėra.
Pabaigoje tik tiek pasakysiu, kad bent jau aš esu patenkintas ir gerbiu Lietuvos Konstituciją. Ji yra gera, teisinga ir tvarkinga. Ir tai, ką nustato Konstitucija, mes turime vykdyti, o ne bandyti ją apeiti.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Olekas. Ruošiasi A. Skardžius.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, pritardamas iš esmės jūsų rezoliucijai, aš noriu šiek tiek paklausti dėl raginimo stiprinti Baltijos regiono valstybių geopolitinį bendradarbiavimą. Čia jūs krypstate į partinę diplomatiją, kas labai svarbu, bet iš tarpparlamentinių grupių mes turime vienintelę grupę, nežinau, tradiciškai gal ir klaidingai susiklosčiusią, – Šiaurės šalių. Neturime tiesioginių dvišalių tarpparlamentinių grupių su atskiromis šalimis, tas, man atrodo, šiek tiek stiprina. Ar čia būtų potekstė, kad mes siūlytume išskaidyti ir turėti tiesioginį dvišalį bendravimą? Kaip jums tas atrodytų? Labai ačiū už atsakymą.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Čia yra Seimo apsisprendimo, Seimo narių apsisprendimo klausimas. Aš asmeniškai manau, kad dirbti su regionu yra perspektyviau, juoba kad mes turime bendrus projektus tiek su švedais, tiek su tais pačiais suomiais, norvegais. Žodžiu, su skandinavais, taip sakysiu. Net siūliau, tik tas buvo nepalaikyta, kad tokią pat grupę turėtume su Višegrado valstybėmis. Manyčiau, tai irgi padėtų mums, turint nedidelius išteklius ir nedidelius pajėgumus, kompleksiškai užmegzti ir stiprinti ryšius su tuo regionu. Tačiau čia yra parlamento valia. Jūs sukursite grupę su Švedija, bus patvirtinta ir jūs dirbsite su Švedija. Aš manau, kad su regionais yra perspektyviau, nes, šiaip ar taip, regionalizacija tos pačios Europos Sąjungos vyksta. Mes turime vieną poziciją su Šiaurės valstybėmis, o Pietų valstybės mato šiek tiek kitaip. Tai visada, turint regiono nuomonę, yra geriau ir jau vidinėse diskusijose Briuselyje.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, ar tokius klausimus reikėtų spręsti rezoliucijos forma? Ar parlamentas toks neįgalus, kad jį reikia paakinti kaip tą kačiuką, pridariusį balutę: štai, žiūrėk, nesielk taip arba elkis taip? Aš manau, tam ir turime būtent Užsienio reikalų komitetą, kuris puikiai gali suformuoti, atsiliepti į visus parlamento lūkesčius, šios dienos nūdieną ir visus iššūkius, todėl aš nelabai suprantu formos, gerbiamas kolega.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Pasakysiu taip: ši rezoliucija gimė vadovaujantis karčia praėjusios kadencijos Seimo patirtimi, kada prioritetai buvo teikiami sportui ir politikų sportininkų komandiruotėms į užsienio valstybes. Tas yra gerai, tačiau prioritetas pirmiausia yra politika ir tiesioginė politika, o ne Seimo narių kad ir toms pačioms komandiruotėms į pabėgėlių krizės apimtas valstybes, kaip Graikija ir Italija, į jų stovyklas, ir susitinkant, sakykime, su tais pačiais politikais, ir nagrinėjant jų teisės aktus, kaip jie bando spręsti tą problemą. Čia ne iš gero gyvenimo gimė šita rezoliucija.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausti neužsirašė. Diskutuoti užsirašė Seimo narys A. Kubilius. Ruošiasi P. Gražulis.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš gal tik keletą sakinių noriu pasakyti. Kodėl, mano įsitikinimu, tokia rezoliucija yra svarbi, reikalinga? Tai ne todėl, kad Užsienio reikalų komitetas galvoja ką nors kitaip, bet, mano įsitikinimu, tikrai ne visas Seimas tiek yra įsigilinęs į užsienio politikos ir geopolitikos iššūkius, tenkančius Lietuvai, tenkančius visam regionui, kiek yra įsigilinęs arba Užsienio reikalų komitetas, arba atskiri Seimo nariai. Todėl Seimo sutarimas dėl tam tikrų prioritetų viso Seimo vardu, mano įsitikinimu, tikrai yra labai svarbus ir reikalingas.
Man pačiam tenka nemažai dalyvauti įvairiuose forumuose ir įvairiais formatais tiek artimiausiame regione, tiek Vakaruose, Europos kontinente ar Jungtinėse Amerikos Valstijose. Aš matau iš tiesų, kad yra daug dalykų, ką galėtų Lietuva padaryti kur kas efektyviau ir energingiau ir imtis daugiau iniciatyvų, kurių tikrai reikia. Patikėkite, na, tam tikro vakuumo arba deficito iniciatyvų tikrai jaučiama dėl įvairių priežasčių ir šiuo atveju parlamentinė diplomatija kaip tikrai svarus instrumentas galėtų duoti daug pridėtinės vertės. Neužtenka, tikrai galiu pasakyti iš patirties, neužtenka vien tik ministrų pabendravimo savo srityse ar dalyvavimo kažkokiose didelėse konferencijose. Bendradarbiavimas tarp politikų, tarp parlamentarų, tarp svarbiausių partijų turi savo unikalią svarbą ir unikalią naudą, kurią dažnai, deja, ne visi supranta, ne visur tai yra tinkamai išnaudojama. Mes tikrai neturime čia labai didelių resursų ir niekas čia nekalba apie didelius finansus. Tie finansai, kokie yra skiriami Seimo komandiruotėms, mano įsitikinimu, tikrai gali būti išnaudoti kur kas efektyviau. Taip pat gali būti kur kas efektyviau išnaudoti ir tokie tradiciniai mūsų instrumentai kaip Baltijos Asamblėja, kaip Asamblėja su Lenkija ar trišalė su Ukraina ir Lenkija, kur galbūt iš tiesų būtų galima daryti mažiau asamblėjinių susirinkimų, o daugiau specifinių susitikimų, specifinio darbo dėl svarbiausių klausimų ar delegacijų, vykstančių, pavyzdžiui, dėl tos pačios Ukrainos, vykstančių į Vašingtoną, Berlyną ir t. t. Šitų dalykų iš tikrųjų kontūrai yra apibrėžti šioje rezoliucijoje ir aš tikrai raginu pritarti rezoliucijai.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi du Seimo nariai išsibraukė iš diskusijos, tai dar užsirašęs yra E. Vareikis. Kviečiu.
E. VAREIKIS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiami kolegos, aš labai pritariu svarstomos rezoliucijos projektui ir pasakysiu savo asmeninę nuomonę apie tai, kas yra parlamentinė demokratija ir kam jos reikia. Jeigu kas nors atsimena mūsų atkurtos nepriklausomybės pradžią, 1990–1991 metus, jeigu paskaitytų dokumentus, pamatytų, kad tais laikais, kai mes atkūrėme Lietuvos valstybę, užsienio politiką formavo ne Prezidentas, mes tada Prezidento neturėjome, užsienio politiką formavo Seimas. Tuomet Seimui ir parlamentinei dimensijai, diplomatijai buvo skiriama kur kas daugiau dėmesio negu šiuo metu. Aš nemanau, kad mums reikia atimti kompetenciją iš Respublikos Prezidento, tegul ji lieka, bet prisipažinsiu, asmeniškai jau šešiolika metų kaip dalyvauju įvairiuose parlamentinės demokratijos forumuose ir galiu pasakyti, ką mes juose padarome gerai ir ką padarome blogai.
Vienas dalykas, kas yra gerai. Pats faktas, kad mes tiems forumams priklausome, ir jūs patys atėję, ypač nauji parlamentarai, į Seimą tikriausiai skirstėtės: vieni užsirašė į Baltijos Asamblėją, į Lietuvos ir Lenkijos Asamblėją, Europos Tarybos ir panašiai. Gerai, kad jūs užsirašėte ir pasiryžote aktyviai ten būti.
Kas yra blogai? Mes iki šiol daugelį metų siunčiame savo žmones į tas asamblėjas, žinote kaip, pasėdėti ir pasiklausyti. Kitaip sakant, mes iki šiol nuo 1990 metų neatsisakėme tokio vaidmens, kad mes čia esame kažkokie nauji, jauni statistai, tegul kiti ten, vokiečiai, skandinavai šneka, o mes tik viskam pritarsime ir viskas bus gerai. Atėjo laikas taip jau nebesielgti. Aš pats, būdamas ESBO Asamblėjoje, Europos Tarybos Asamblėjoje, visada skatinau, skatinsiu ir tikrai skatinsiu, kas su manimi kartu važiuos į Strasbūrą, skatinsiu tikrai nebūti statistais ir klausytojais. Sykį mes ten atvažiavome, privalome labai noriai ir labai aktyviai įsijungti ir į komitetus, ir į raportų rašytojus, o ne sėdėti, pasiklausyti ir viskam pritarti. Aš pats asmeniškai turbūt buvau, na, pasigirsiu, pirmas ir vienintelis lietuvis, kuris vadovavo komitetui. Šiuo metu esu bent jau keturių raportų rašytojas ir tai yra gerai.
Mes, mūsų parlamentinė patirtis ir mūsų politinė patirtis yra Europai reikalinga. Nevažiuokime ten tam, ką mums Europa duos, o iš tikrųjų ką mes Europai galime duoti. Ką mes Europai galime duoti, aš jau daug metų matau, ką mes galime duoti ir ko mes neduodame, nes gėdijamės duoti. Kai mane prieš 10 metų paskyrė raportuotoju Moldovai, Europos Tarybos raportuotoju Moldovai, moldavai pasakė labai sparnuotą frazę, kuri, aš manau, tiktų mums visiems. Sako: tu, Egidijau, esi labai tinkamas, nes tu jau esi Vakaruose ir atstovauji Vakarų Europai, į kurią Moldovai reikia ateiti. Bet tu gyvenai Sovietų Sąjungoje, tu supranti jos specifiką geriau negu koks prancūzas ar švedas ir tu, būdamas raportuotoju Moldovai, mus suprasi. Suprantate, kur aš suku? Mes esame su ta unikalia patirtimi, kad būdami Vakaruose mes galime būti diplomatai Rytams. Ir mūsų prašo, nors mes labai dažnai sakome, gal čia kas nors nenori, gal nėra lėšų, gal mes čia nepasiruošę. Tai būkime pasiruošę ir tikrai aktyviai šioje srityje veikime.
Pritardamas rezoliucijai, manau, kad neužtenka tik priimti rezoliuciją, reikia taip pat pasiruošti aktyviai būti visuose parlamentiniuose forumuose. Kai mes būsime, pamatysime, kad lėšos, išleistos forumams, nėra išmetamos į vandenį, tai yra iš tikrųjų mūsų diplomatijos stiprinimas ir mūsų valstybės gebėjimų tam tikra reprezentacija pasaulyje. Taigi linkėdamas dar kartą pritarti rezoliucijai, noriu jus uždegti ir aktyviai veiklai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Seimo statuto 184 straipsnio „Seimo sprendimai po rezoliucijos projekto svarstymo“ 1 punkte yra parašyta: „Priimti rezoliuciją be pataisų.“ (Balsai salėje) Dar yra motyvai. Gerai.
Motyvai už – E. Zingeris. Prašom.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mielieji, ši rezoliucija yra labai svarbi. Ji yra svarbi, nes mūsų politinė raiška ir mūsų matomumas pasaulyje priklauso ne tik nuo mūsų prekių kiekio, bet nuo mūsų pasisakymų ir aktyvumo tarptautinėse arenose. Prie įėjimo į Lietuvos Seimą kabo visiems žinoma rezoliucija, 1920 metų Lietuvos Seimo rezoliucija, kalbanti apie atkurtą demokratinę Lietuvos valstybę. Lietuvos demokratijos branda yra šis Seimas, šio Seimo pasisakymai tarptautinėje erdvėje rodo, kas vyksta Lietuvos viduje. Jūsų buvimas Europos Tarybos frakcijose, ESBO Asamblėjoje, NATO Asamblėjoje yra esminis Lietuvos veidrodis ir mūsų pasiekimų demokratijoje parodymas. Mes įsteigėme prie Europos Parlamento mūsų atstovybę ir mes tokią pat atstovybę turėtume įsteigti Amerikoje prie Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso. Todėl remdamas šią rezoliuciją, aš pateikiau biudžeto pataisą, kad mes turėtume ir vieno žmogaus atstovybę prie Jungtinių Amerikos Valstijų Kongreso, kuris koordinuotų mūsų parlamento ir Jungtinių Amerikos Valstijų tarpusavio bendravimą, veiklą svarbiausiais klausimais. Labai jums ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš, aišku, už šį dokumentą, bet aš prieš tokį priėmimo stilių. Mes seniai šitą dokumentą galėjome priimti bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš prisijungiu prie kolegų ir raginu pritarti šiam nutarimui. Manau, kad tai iš tikrųjų subalansuotų mūsų požiūrį į mūsų užsienio politiką, mūsų diplomatinę politiką ir atstovavimą Lietuvai parlamentiniu lygmeniu.
Ir dar kas svarbu, pasakysiu kaip suvalkietis, kad čia apibrėžtas ir veiklos finansavimo parametras. Kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. K. Masiulis. Prašau. Motyvai už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, ypač kreipiuosi į mūsų parlamento vadovus – į Pirmininką, į valdybą. Iš tikro čia labai svarbus dokumentas. Nereikėtų jo nuvertinti ir to svarstymo naudos nereikėtų nuvertinti. Aš pats ne pirmą kadenciją dalyvauju tokiame formate, ypač su vokiškais kraštais. Esu patyręs iš savo patirties, kad parlamentarai gali kartais padaryti tokių dalykų, kurių negali netgi mūsų diplomatai. Neabejotinai stiprinkime parlamentinę diplomatiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau neužsirašė niekas. Siūlau diskusijas nutraukti. Siūlau balsuoti už pateiktą rezoliuciją.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 76, prieš nebuvo, susilaikė 3. Rezoliucija priimta. (Gongas)
13.31 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl sveikinimo išrinktam Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui Donaldui Trampui“ projektas Nr. XIIP-4851 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-19 klausimas – Seimo rezoliucijos „Dėl sveikinimo išrinktam Jungtinių Amerikos Valstijų Prezidentui Donaldui Trampui“ projektas Nr. XIIP-4851. Pranešėjas – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiami Seimo nariai, pristatinėju šį projektą jau trečią kartą. Teksto nepristatysiu. Manau, kad jau beveik ir atmintinai išmokę. Visos formalios priežastys, dėl kurių atsisakėme priimti šitą rezoliuciją pasveikinti Amerikos prezidentą D. Trampą, – jau rinkikai yra patvirtinę ir jau kokių nors permainų nebus. Tikrai, kaip ir kalbėjau, daug įvairiausių mūsų politologų, politikų rinkimų kampanijos metu išsakė daug karčių žodžių.
Aš manau, šitas pasveikinimas tikrai būtų laiku, vietoje. Tai tik stiprintų mūsų ir Amerikos draugystę ir toliau tokius glaudžius ryšius. Turime pripažinti, kad Jungtinės Amerikos Valstijos visus 50 metų nepripažino mūsų okupacijos ir palaikė mus kaip valstybę. Aš manau, šiandien jos yra strateginis partneris ir yra labai svarbu mums glaudūs ryšiai.
PIRMININKAS. Klausia užsirašęs Seimo narys E. Gentvilas. Ruošiasi A. Skardžius.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Petrai, jūs jau 21 metai esate Seimo narys. Kiek žinau, jums dar nepavyko sugadinti santykių nė su viena valstybe. Tikiuosi, kad ir šita jūsų iniciatyva nesugadins. Nežinau, kodėl būtent Amerikos prezidentą nusprendėte sveikinti. Pavyzdžiui, pernai išrinkus A. Dudą mums labai svarbios, strategiškai reikšmingos valstybės prezidentu, iš jūsų nieko nebuvo girdėti. Bet gal atsakykite į esminį klausimą: kaip jūs derinate tarptautinių valstybinių santykių tradicijas, kai prezidentą sveikina šalies vadovas, o parlamentas toje vietoje išlieka nebylus, priimdamas labiau štai tokio pobūdžio rezoliucijas, kokią ką tik priėmėme, – parlamento poziciją dėl tarptautinių santykių ar dėl dvišalių santykių, bet sveikinimo telegramų paprastai nesiunčia. Kaip čia jūs įvedate naujas diplomatinio tarptautinio bendradarbiavimo tradicijas tarp Amerikos prezidento ir Lietuvos parlamento?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš manau, kad tikrai čia mes nieko blogo nepadarysime. Vis dėlto Jungtinės Amerikos Valstijos yra pasaulio lyderė, strateginė partnerė. Galbūt man tokia iniciatyva nebūtų kilusi, jeigu jūs, kai kurie politologai ir politikai, sakyčiau, labai įžūliai nebūtumėte kritikavę D. Trampo, kad jis yra Rusijos vos ne agentas ir panašiai. Todėl čia toks truputėlį parodymas, kad klydome. Manau, kad santykius reikia mums palaikyti.
Dėl kito prezidento – prašau, jūs rodykite iniciatyvą. Taip pat aš noriu pasakyti, kad teko kalbėtis su užsienyje esančiais lietuviais, kurie taip pat… Dabar Užsienio reikalų komitetas lankėsi Jungtinėse Amerikos Valstijose ir kalbėjosi su ponu Seimo nariu, kuris yra konservatorius. Štai buvo atvykęs dar kitas į Lietuvą konservatorius lietuvis, sveikino už gražią iniciatyvą Seimą, kad tikrai yra gera idėja pasveikinti prezidentą D. Trampą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys A. Skardžius. Ruošiasi V. Sinkevičius.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas kolega, išties jūs šioje situacijoje pasirodėte išmintingiausias politikas. Aš manau, kad daliai konservatorių turbūt turėtų būti baisiai baisiai gėda strateginį partnerį – Jungtines Amerikos Valstijas ir jos pirmąjį asmenį taip išplūsti prieš lemiamą turą! Aš nežinau, jie turbūt iš gėdos ten turėtų raudonuoti ir žaliuoti toje vietoje. Gerbiamas Petrai, tikrai sveikinu.
Kaip jūs manote, ar tai atsilieps dėl konservatorių veiksmų, buvusių prieš antrąjį prezidento rinkimų turą, na, visa jų veikla ar neturės Lietuvai ilgalaikių pasekmių dėl Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento pono D. Trampo vykdomos politikos?
P. GRAŽULIS (TTF). Kad neatsilieptų ir neturėtų neigiamų pasekmių, ir kilo mintis pasiūlyti šitą rezoliuciją. Bus pasakyta, kad tai buvo tik atskirų Seimo narių, atskirų politikų ir žurnalistų nuomonė, o Seimas kaip institucija vieningai sveikina išrinktąjį prezidentą D. Trampą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausia Seimo narys V. Sinkevičius. Ruošiasi V. Kamblevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, tai graži Petro iniciatyva, tačiau ar ji yra suderinta su Protokolo skyriumi? Nes vis dėlto prezidentus sveikina prezidentai. Turbūt palikime šį darbą gerbiamai Lietuvos Respublikos Prezidentei. O jeigu Petras nori pasveikinti D. Trampą, jis labai aktyvus tviteryje, tai siūlau pasinaudoti tviteriu.
P. GRAŽULIS (TTF). Petras tviteryje jau pasveikino, bet, manau, galės į tviterį įdėti šitą rezoliuciją ir nuo Seimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausia Seimo narys V. Kamblevičius. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kolega, iš tikrųjų nuoširdžiai dėkoju už jūsų drąsą. Kai sekiau šitą rinkimų kampaniją, aš buvau nustebęs, kodėl Lietuvos ne tik politikai, politologai, net ir užsienio reikalų ministras buvo savotiškai prieš D. Trampą. Kaip dabar jaustis vedant politines derybas, bendradarbiaujant? Kai jau dabar išrinko, lyg ir pasikeitė kalba ir leksikonas. Ar jums neatrodo, kad čia kažkas inspiruoja, kad mus nori, matyt, specialiai sukiršinti su Amerika, nes jūs viską žinote? Ar nejaučiate, kas čia?..
P. GRAŽULIS (TTF). Rusija. Niekas daugiau, tik Rusija čia mus kiršina. Ir konservatorius gal truputį… Bet noriu dabar pagirti konservatorius. Jie tikrai pažadėjo paremti šitą rezoliuciją ir suprato, kad klydo.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys R. Žemaitaitis. Ruošiasi M. Puidokas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas Petrai, ko gero, gal taps gera Seimo tradicija ne tik Amerikos prezidentą, bet ir visus kitus pasveikinti. Aš manau, kad tai yra gera idėja.
Mano klausimas yra kitas. Kaip, jūsų žiniomis, nes jūs turite giminių Amerikoje, kurie gyvena, kurie ten dirba ir būna, kaip, jų nuomone, tas pasveikinimas – padės draugiškiems santykiams ar ne, žinant tai, kad į Lietuvą gruodžio 29–30 dienomis atvažiuoja senatorius ponas D. Makeinas su dviem senatoriais, kurie akivaizdžiai pasisakė prieš D. Trumpą ir apskritai buvo prieš, kad jis taptų prezidentu? Dar didesnė bėda, kad mūsų Seimo Pirmininkas, premjeras ir ministrai susitinka. Kaip įsivaizduojate tuos santykius, jeigu mes priimtume tokią rezoliuciją, gal būtų labai gražu ir geras gestas?
P. GRAŽULIS (TTF). Ne tik mūsų politikų galvose buvo daug kritikos ir nusiteikimo prieš prezidentą, manau, Jungtinėse Amerikos Valstijose irgi buvo pradėta mąstyti, kad tai tiesiog Lietuvos tokia užsienio politika, kad mes nepalaikome D. Trampo. Taip pat reikia pripažinti, kad ir Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo įvairiausių pasvarstymų ir tarp pačių respublikonų, bet, deja, išrinktas ne tik prezidentas – išrinktas Senatas, išrinktas naujas parlamentas Jungtinėse Amerikos Valstijose. Kaip dabar matome, ir jie keičia savo politiką, ir jie palaiko dabartinį prezidentą. Manau, kad ta rezoliucija parodys, kad tikrai mūsų pozicija kažkaip nėra prieš Amerikos politiką, prieš prezidentą D. Trampą ir kad tikrai išlieka strateginis partneris.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, iš tiesų dalis kolegų labai aiškiai pastebėjo, kad tokio pobūdžio iniciatyvos turėtų būti suderinamos su diplomatiniu protokolu. Tada man kyla pagrįstas klausimas, ar iš tiesų šia iniciatyva siekiama pagerinti Lietuvos ir Jungtinių Amerikos Valstijų santykius, nes tie santykiai ir taip yra tikrai geri, strateginiai ir su D. Trumpo administracija yra užmegzti santykiai. Tokiu atveju ta iniciatyva, kuri yra pateikiama čia, Seime, gali kaip tik tiems santykiams pakenkti, o ne padėti, nes jūs iškeliate problemą, ir jeigu mes, remdamiesi diplomatiniu protokolu, atmesime, jūs tada galėsite sakyti, kad Seimas nenori gerinti santykių su JAV naująja administracija ir D. Trampu. Tai vis dėlto ar ta iniciatyva tikrai yra pamatuota, pasverta ir laiku?
P. GRAŽULIS (TTF). Tai jūs neatmeskite, balsuokite už ir nebus jokių problemų.
PIRMININKAS. Dėkojame. Prašau, kolega.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš norėčiau repliką gerbiamajam R. Žemaitaičiui. D. Makeinas yra didis Lietuvos draugas ir aš sveikinu, kad Seimo Pirmininkas ir premjeras su juo susitiks. O į vidinius partijų nesutarimus mums nevertėtų kištis, nes dažnai ir jūsų su Petru nuomonės išsiskiria. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Diskusija. Diskusijoje užsirašęs Seimo narys E. Jovaiša. Diskusija vyksta iš tribūnos. Prašom čia. (Balsai salėje) Nieko, pajudėsim.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kolegos, gal ir neblogas būtų sumanymas pasveikinti D. Trampą, nežinau diplomatinių vingrybių, bet niekas nekalbėjo ir nežiūrėjo, koks tekstas yra surašytas. Tekstas yra surašytas toks, kad jis vertas yra romano, o ne sveikinimo tekstas. Juo labiau kad yra tokia didi Lietuva, didi Amerika, tokie dalykai, kurie man kelia tiesiog… na, šiaip jau keistą nuotaiką. Ar mes čia?.. Na, taip, aš neturiu teksto rankoje, galite duoti man tekstą? (Balsai salėje) Vienu žodžiu, tekstas, mano galva, nėra tinkamas D. Trampo pasveikinimui. Ten yra labai ginčytinų vietų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Seimo narys L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Pirmininke. Čia dabar jau toks procesas, tokia eiga, kai, suprantate, truputėlį pajuokaudami, dabar turime labai rimtai apsispręsti, nes jeigu dabar atmesime šitą rezoliuciją arba balsuosime prieš, tai čia, žinokite, bus menki juokai diplomatijai. Tai dabar sustokime ir apie tai rimtai pagalvokime. Dabar, jeigu kas nors nori prieš balsuoti arba susilaikyti, tai geriau jau eikite kavos ar dar ką nors padaryti. Labai prašau, pagalvokime, čia jau dabar labai rimta. Tikrai rimta situacija. Tiesiog mes dabar esame tokiame etape, kai mes turime pritarti šitai rezoliucijai, tai siūlau pasveikinti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai. Dėl motyvų už pasisako Seimo narys K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, jeigu jau šita rezoliucija atsidūrė mūsų darbotvarkėje, tai tikri Lietuvos patriotai ir draugai negali kitaip elgtis, kaip balsuoti už. Aš raginu balsuoti už, nepaisant kokių nors tekstinių aplinkybių, kaip čia buvo pasakyta. Gal mes galime ir tobulesnio teksto tikėtis, bet tai būtų nepateisinama dėl tokių aplinkybių atmesti šitą rezoliuciją ir balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – R. Žilinskas.
R. ŽILINSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, bičiuliai, linkiu jums stebuklingų Kalėdų ir laimingų Naujųjų metų ir manau, kad išrinktąjį Jungtinių Valstijų prezidentą dabar jau būtų prasmingiau sveikinti artėjančių Kalėdų ir Naujųjų metų proga. (Balsai salėje) Jūs man priminkite, kada jis buvo išrinktas? Prieš pusantro mėnesio. Ir suprantate, koks dalykas, po to, kai ši rezoliucija atsidūrė Seimo darbotvarkėje, negali nieko pasakyti, ar ne? Neišeina balsuoti prieš. Todėl rezoliucinę jos dalį ir išdėstyti šitaip: „Nuoširdžiai sveikina išrinktąjį Jungtinių Valstijų prezidentą Šventų Kalėdų ir Naujųjų metų proga.“ Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už – Seimo narė M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dėl aiškių priežasčių susiduriu su tam tikra moraline dilema šiandien balsuodama už šitą rezoliuciją, kuomet dvišalius santykius imasi tobulinti P. Gražulis, A. Skardžius ir P. Gražulio giminės iš Amerikos. Kadangi jau taip susiklostė, pritarčiau savo kolegai K. Masiuliui ir kviesčiau palaikyti rezoliuciją ir balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Dėl vedimo tvarkos. Gerbiamieji, aš, beje, siūlyčiau išspręsti šitą klausimą pripažįstant, kad padarytas procedūrinis pažeidimas – po diskusijos per svarstymą nebuvo pasisakymo už, prieš. O iš karto po diskusijos per svarstymą perėjome į tą. Bet jeigu jūs manote, kad reikia dabar toliau kalbėti, aš pasirengęs kalbėti prieš, tai galėčiau…
PIRMININKAS. Gerai. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Aš siūlau atkreipti dėmesį į gerbiamojo E. Jovaišos pasisakymą ir gal mes galėtume po pateikimo paprašyti Užsienio reikalų komiteto, kad jie patikslintų tą tekstą, koks yra, nes iš tikrųjų, kad mes nesusidurtume su problemomis. Tai po pateikimo aš siūlau, kad nebūtų priėmimo, o būtų…
PIRMININKAS. Dėl rezoliucijos po pateikimo ir po svarstymo nebalsuojame. (Balsai salėje) E. Gentvilas – prieš.
E. GENTVILAS (LSF). Gerai. Aš tikrai prieš ir buvau iš pat ryto įtraukiant klausimą į darbotvarkę, dabar girdžiu daug kolegų, na, nevardinsiu frakcijų, kad neatrodytų politizavimas, kurie pasisako ir su šypsena pasisako prieš šitą rezoliuciją, tai kodėl jūs balsavote už jos įtraukimą į darbotvarkę? O dabar štai mes atsiduriame tokioje situacijoje, apie kurią kalba L. Kasčiūnas, ir, tiesą sakant, aš ieškau procedūrinės išeities, kad nereiktų sveikinti nei su Kalėdom, nei su artėjančiom Velykom, nei dar su kuo nors, nei su Amerikos nepriklausomybės diena. Aš nenoriu balsuoti už tai, kas tarptautinėje politinėje, diplomatinėje praktikoje yra visiškai nepriimtina, kas nėra suderinta su Lietuvos užsienio politiką formuojančiomis institucijomis ir personalijomis, aš nenoriu balsuoti. Tačiau sutinku su L. Kasčiūno pastaba. Atmetę štai šitoje, jau priėmimo stadijoje, mes atrodysime dar kvailiau. Mano manymu, reikėjo daryti vienokį ar kitokį pertraukos tarpsnį apsisprendžiant po pateikimo ar po svarstymo. Dabar mes nuėjome be jokių diskusijų į priekį ir įvarėme save į kampą. Aš manau, kad šitos rezoliucijos tekstas turi būti atidėtas iki balsavimo, t. y. įvyksta diskusija, tai, kas ir dabar vyksta – keturi – už, keturi – prieš, ir padarome pertrauką.
Gerbiamasis Petrai, tikrai nepadarykime klaidos, nepykite, tai bus pirma tarptautinio pobūdžio rezoliucija, už kurią aš balsuosiu prieš. Tai nėra įprasta, galite mane smerkti, aš nenoriu gadinti santykių su Amerika, nenoriu gadinti santykių su D. Makeinu, nenoriu pastatyti Seimo Pirmininko į nepatogią padėtį, net ir būdamas opozicijoje, aš nelinkėčiau atsidurti nepatogioje padėtyje mūsų valstybės vadovams.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai už – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš pirmiausia norėčiau replikuoti gerbiamam Rokui, kur jis dingo? Taigi šita rezoliucija buvo pateikta kitą dieną, kai buvo išrinktas Amerikos prezidentas D. Trampas. Koks čia kilo triukšmas, kad dar ne laikas, dar nepatvirtinta, dar neaišku, ką pasakys rinkikai. Ir du kartus darbotvarkėj buvo teiktas šitas klausimas. Bet kokios tuščios jūsų, gerbiami Seimo nariai, ambicijos! Jeigu jums būtų pasiūlę konservatoriai, šiandien jinai be diskusijų būtų priimta, ne tas pasiūlė. Štai koks dalykas! Didžiausios tuščios ambicijos.
Aš noriu pasakyti, jūs lankėtės pas gerbiamąjį J. Prunskį, aš kalbėjau praeitą savaitę telefonu, jis sveikino šitą rezoliuciją. Kur Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, kur nariai? Taip pat kalbėjau su gerbiamu respublikonu ponu (…), jis taip pat matė šitos rezoliucijos tekstą. Amerikietis pritarė, sakė, labai graži iniciatyva. Ir jie nieko nebijo. Ko jūs bijote? Patys savęs? Kodėl jūs esate tokie tušti ir išpuikę? Kas atsitiks, jeigu Lietuvos parlamentas pasveikins strateginę partnerę – Jungtines Amerikos Valstijas, išrinktą prezidentą? Tuo labiau aš jums sakau, kiek jūs esate prisikalbėję, ponai toliaregiai? Kiek jūs esate prišnekėję prieš? Prisipažinkite. Ar jums sunku prisipažinti? Aš sakau, balsuokite už ir meskite savo tuščias ambicijas į šoną.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – M. Puidokas. Atsiprašau, prieš.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų kaip Užsienio reikalų komiteto narys, kaip ir minėjo P. Gražulis, vis dėlto manau, kad tokio formato, koks dabar yra pateiktas tekstas, na, mes dėl to teksto negalime balsuoti ir jo tvirtinti. Reikėtų skirti Užsienio reikalų komitetui koreguoti rezoliucijos tekstą, nes tikrai dabar mes patekome į tokią dviprasmišką padėtį, kai negalime balsuoti už, bet kartu ir negalime diplomatiškai balsuoti prieš, nes dabartinis tekstas nėra tikslus, jis nėra korektiškas. Aš pritariu akademikui E. Jovaišai ir kitiems kolegoms, kurie labai aiškiai tą dalyką įvardijo. Aš manau, kad tikrai reikėtų tada padaryti tas korekcijas Užsienio reikalų komitete. Manau, kad su tuo turėtų sutikti ir gerbiamasis P. Gražulis. Tada jau galėtume galvoti apie tos rezoliucijos priėmimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Siūlau nutraukti motyvus ir diskusijas ir siūlau balsuoti iš karto dėl antrojo punkto, kuris skelbia, kad redaguotume rezoliucijos projektą. Visi pasisako lyg ir už tai, kad jį reikėtų redaguoti. (Balsai salėje) Ar galime… (Balsai salėje)
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis Pirmininke, dėl vedimo tvarkos.
Šitas tekstas jau pusantro mėnesio kaip yra pateiktas. Kas trukdė jums, ponai, paredaguoti? Ką jūs darėte? Taip pat sakau visiems Seimo nariams. Aš pasakiau, pateikiau. Laukiame pasiūlymų dėl teksto. Kur tie pasiūlymai, kur jie yra? Nesveikos jūsų ambicijos, daugiau nieko!
PIRMININKAS. Ar jūs kategoriškai reikalaujate balsuoti už pateiktą tekstą? (Balsai salėje)
E. GENTVILAS (LSF). Tada Statuto kita nuostata…
PIRMININKAS. Prašau. E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji, Seimo Pirmininkas pasiūlė vienokį variantą, vienokią išeitį. P. Gražulis garsiai parėkė, parėkė, na, nežinau, ar dėl to mes turėtume kitaip elgtis, tačiau aš noriu pasakyti, jeigu mes surengiame balsavimą, tai 47 balsų prieš užtenka, kad rezoliucija būtų toliau redaguojama. Tai irgi yra išeitis. Seimo Pirmininkas siūlė paprastesnę, racionalesnę išeitį, bet išsigando turbūt P. Gražulio. Turėkime omenyje, jeigu balsuojame ir 47 arba daugiau bus prieš, tada mes redaguosime. Aš tikrai siūlyčiau redaguoti, o jeigu, žinoma, bus daugiau kaip pusė visų prieš, tada bus atmesta. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Išties aš norėčiau pritarti gerbiamojo P. Gražulio pozicijai, nes tai yra paprasčiausia rezoliucija, tekstas gali būti tobulinamas, bet jeigu kam nors kliūna žodžiai, kad greta didžiosios Jungtinės Amerikos Valstijos ir didi Lietuva, tai galbūt vien dėl to, kad nedera šitie žodžiai ir noras redaguoti primenant kažkokią vasališką formulę… Nežinau, gerbiamieji kolegos, mes save taip sureglamentuosime, kad galų gale iš parlamento virsime kažkokia biurokratine mašina.
PIRMININKAS. Parlamentas ir yra biurokratinė mašina. (Balsai salėje) Pirmas balsavimas yra dėl P. Gražulio rezoliucijos. (Balsai salėje) Tai skamba taip – priimti rezoliuciją be pataisų.
Turiu tokį balsavimą ir skelbti. Kas už tai, kad priimtume rezoliuciją be pataisų, prašom balsuoti.
Rezoliucijai nepritarta. Siūlau balsuoti dėl kito pasiūlymo – redaguoti rezoliucijos projektą. Kas už tokį pasiūlymą? Ar reikia… Ar bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuokime, balsuojame. (Šurmulys salėje)
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 59, prieš – 3, susilaikė 3. Vadinasi, redaguojame.
Toliau skaitau Statutą. 185 straipsnis. „Rezoliucijos projekto redagavimas. 1. Jeigu nutarta rezoliucijos projektą redaguoti, Seimas nustato jos svarstymo datą ir laiką, sudaro redakcinę komisiją.“ Ar galiu siūlyti, kad Užsienio reikalų komitetas sudarytų redakcinę komisiją ir iki popietinio posėdžio pasiūlytų rezoliucijos svarstymo laiką? (Balsai salėje) Kartu su iniciatoriumi, Užsienio reikalų komitetas su iniciatoriumi. (Balsai salėje) Ar galime… (Balsai salėje) Mums reikėtų paskelbti, po pietų būtų gerai žinoti bent jau svarstymo datą. (Balsai salėje) Ir komisijos narių pavardes.
Ar galime bendru sutarimu pritarti tokiam nutarimui? (Balsai salėje) Dėkoju. (Balsai salėje)
Turime keletą minučių. Yra būtina dėl kai kurių labai nelaimingų aplinkybių paprašyti profesorių E. Jovaišą pristatyti r-3 klausimą. (Balsai salėje) Seimo narys E. Jovaiša.
13.57 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. IX-1338 „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-239, Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. XI-1297 „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos“ pakeitimo ir papildymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-240 (pateikimas)
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2003 m. sausio 28 d. nutarimo Nr. IX-1338 „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-239. Pranešėjas – Seimo narys E. Jovaiša. Prašome, kolegos, dar susitelkti šiam klausimui.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, kiekvienais metas pagal Teisės departamento nuostatas mes turime atnaujinti Lituanistikos ir paveldo įprasminimo komisijos sudėtį. Taigi mes gavome Teisės departamento išvadą. Iš esmės jis iš dalies pritaria ir iš dalies sako, kad projektas negali būti įvertintas dėl tos mažos priežasties, kad komisija yra Seimo, bet yra keli žmonės ne iš Seimo žmonių. Noriu visiems priminti, kad nemažai metų šita Lituanistikos ir paveldo įprasminimo komisija tokiu principu ir veikia, t. y. dalis yra sudaroma iš Seimo narių, dalis ne iš Seimo narių, į ją įeina pačių svarbiausių lituanistinių įstaigų, institucijų ir kai kurių svarbių valstybinių organizacijų vadovai.
Prašyčiau jūsų pritarimo, kad būtų galima jį pateikti.
PIRMININKAS. Ir paprašysiu iš karto paskelbti ir dėl nutarimo projekto Nr. XIIIP-240. Rezervinis 3b klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2011 m. kovo 24 d. nutarimo Nr. XI-1297 „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Lituanistikos tradicijų ir paveldo įprasminimo komisijos“ pakeitimo ir papildymo“ pakeitimo“ projektas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš galiu perskaityti sudėtį, kaip čia išdėstyta. I. Degutienė – komisijos pirmininkė, M. Adomėnas – Seimo narys, L. Anglickienė – Vytauto Didžiojo universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Kultūros studijų ir etnologijos katedros vedėja, T. Daukantas – Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris, A. Gelūnas – Seimo narys, A. Gumuliauskas – Seimo narys, E. Jovaiša – Seimo narys, K. Kaminskas – biuro vedėjas, D. Kaunas – Mokslų akademijos viceprezidentas, M. Kvietkauskas – Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto direktorius, E. Lazauskaitė – Nacionalinio muziejaus Etninės kultūros skyriaus vedėja, R. Petrauskas – Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto dekanas, D. Staliūnas – Istorijos instituto direktoriaus pavaduotojas, O. Šaltytė – Meno ir kūrybinių industrijų politikos departamento Istorinės ir kultūrinės atminties įprasminimo skyriaus vedėja, J. Širkaitė – Lietuvos kultūros tyrimų instituto direktorė, L. Ubavičius – Kultūros ministerijos kancleris, D. Vaišnienė – Lietuvių kalbos komisijos pirmininkė ir J. Zabarskaitė – Lietuvių kalbos instituto direktorė.
Štai šitie pakeitimai, kurių mes prašome, ir prašome leisti suformuoti štai šitą komisiją. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausti niekas neužsirašė. Siūlau projektui Nr. XIIIP-239 pritarti po pateikimo. Ačiū. Ir projektui Nr. XIIIP-240 pritarti po pateikimo. Ačiū. Siūlau paskirti Švietimo ir mokslo komitetą pagrindiniu. Ar sulauksime pritarimo? Ačiū. Dėl abiejų atvejų. Dėkoju. Siūlome svarstyti 22 dieną. Pritarta. Dėkoju.
Kviečiame registruotis.
Užsiregistravo 56 Seimo nariai. Rytinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.