Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 24, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 321
STENOGRAMA
2023 m. lapkričio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, sveiki susirinkę. Pradedame lapkričio 14 dienos vakarinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu užsiregistruoti.
Gerbiamieji kolegos, mums vakarinėje darbotvarkėje liko svarstyti penkis klausimus. Dėl vieno iš jų yra pasiūlymas, dėl jo turėtume balsuoti. Aš siūlau balsavimo intervalą pradėti 14 val. 30 min., už pusvalandžio, ir 14 val. 30 min. būti su kolegomis Seimo salėje, kad galėtume tada balsuoti dėl visų klausimų. Ar tinka? Tvarka. Įspėkite kolegas.
14.00 val.
Informaciniai pranešimai
Taip pat turiu perskaityti pareiškimą. Pareiškimas dėl Lietuvos socialdemokratų partijos seniūnų: „Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija Seime Seimo narę R. Budbergytę išrinko frakcijos seniūne. Frakcijos seniūno pavaduotojais patvirtinti K. Vilkauskas ir O. Leiputė. Į Seimo seniūnų sueigą siūlome R. Budbergytę.“ (Plojimai) Pasirašo dabartinė seniūnė. Sveikinimai!
14.01 val.
2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3134(2) (svarstymas)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 2-1 klausimas – 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Pranešėjas Sveikatos reikalų komiteto vardu – pirmininkas A. Matulas. Jo nėra. Gal iš Sveikatos reikalų komiteto kas nors norėtų pristatyti komiteto išvadą? Nematau, kas… Ar yra tokių savanorių? Aš ją tada perskaitysiu. Sveikatos reikalų komitetas siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadai ir išdėsto keletą pasiūlymų: siekiant racionaliai ir efektyviai naudoti PSDF lėšas bei užtikrinti savalaikį reikalingų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą, įvertinti galimybę nustatyti maksimalų PSDF biudžeto rezervo dydį (lubas) ir pateikti pasiūlymus dėl teisės aktų, susijusių su lubų nustatymo mechanizmu, tobulinimo. Taip pat atsižvelgiant į tai, kad kai kurioms opiausioms sveikatos priežiūros sritims skiriamo finansavimo nepakanka, sudaryti galimybes dalį PSDF biudžeto rezervo lėšų panaudoti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumui gerinti, asmens sveikatos priežiūros paslaugoms apmokėti, sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčiui didinti ir kitoms svarbioms problemoms spręsti.
Taip pat, atsižvelgiant į tai, kad planuojama kitų metų valstybės biudžeto įmoka, mokama už vieną draudžiamą valstybės lėšomis asmenį, yra beveik tris kartus mažesnė už planuojamą asmens metinę sveikatos draudimo įmoką ir 1,27 karto mažesnė už planuojamą metinę savarankiškai privalomojo sveikatos draudimo įmokas mokančio asmens įmoką, taip pat į tai, kad asmenų, draudžiamų valstybės lėšomis, grupės sveikatos priežiūros paslaugomis naudojasi dažniau, taip pat, siekiant mažinti privalomojo sveikatos draudimo įmokų dydžio netolygumus bei didinti PSDF pajamas, apsvarstyti galimybes nuo 2025 metų didinti valstybės biudžeto įmokos už vieną draudžiamą valstybės lėšomis asmenį dydį, priartinti šį dydį prie privalomojo sveikatos draudimo įmokos, kurią moka savarankiškai jas mokantys asmenys, dydžio; peržiūrėti Sveikatos draudimo įstatymo 6 straipsnio 4 dalyje išdėstytas valstybės lėšomis draudžiamų asmenų grupes ir įvertinti jų aktualumą; tobulinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų, apmokamų PSDF biudžeto lėšomis, apmokėjimo tvarką ir ieškoti galimybių sparčiau didinti tam tikrų asmens sveikatos priežiūros paslaugų bazines kainas. Įgyvendinant šį įstatymą atsižvelgti į birželio 21 dienos komiteto sprendimą, 2023 m. rugsėjo 20 d. sprendimą ir taip pat kitą rugsėjo 20 dienos Sveikatos reikalų komiteto sprendimą. Už – 6, prieš nebuvo, susilaikė 6. Lėmė komiteto pirmininko balsas.
Aš jau perskaičiau tą išvadą, gerbiamas kolega. Jeigu repliką turėtumėte, prašom.
A. MATULAS (TS-LKDF). Atsiprašau, kad nespėjau atlėkti. Gal dar galiu šiek tiek pakomentuoti iš tribūnos?
PIRMININKAS. Aš ką tik labai intensyviai perskaičiau. Man atrodo, kad mes nebent diskutuodami turėsime galimybę, gerai? Užsirašykite diskutuoti, jeigu norite dar ką nors papildyti, tikrai galimybė bus. Dabar kviečiu BFK. Atsiprašau, A. Kubilienę, Audito komiteto atstovę, pristatyti Audito komiteto išvadą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Šis klausimas buvo svarstomas Audito komitete ir išvadų rengėjų išvados išsiskyrė, todėl buvo alternatyvus balsavimas: už A variantą, tai yra J. Razmos pasiūlymą pritarti, balsavo 3; už B pasiūlymą, tai yra mano pasiūlymą grąžinti jį iniciatoriams tobulinti, balsavo 3. Kadangi už mano pasiūlymą balsavo ir pirmininkas, tai galutinė išvada yra grąžinti iniciatoriams tobulinti. Keturi argumentai. Nežinau, ar man juos skaityti trumpai?
PIRMININKAS. Trumpai pristatykite argumentus.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Jie labai platūs, bet aš labai trumpai pristatysiu.
Pirmiausia, kad iš esmės planuojamas biudžetas auga labai labai neženkliai, atsižvelgiant į visas infliacijas ir kitas sąlygas. Antras dalykas yra dėl rezervo. Tokio dydžio sukauptas rezervas nėra paremtas aiškiais įvardytais poreikiais ir aplinkybėmis, todėl lieka neaišku, kam tokio didelio dydžio jis yra reikalingas, o, be to, šitą rezervo dalį, didžiąją jo dalį, tai yra rizikos valdymo dalį, kuri 2024 metais bus beveik 600 mln., ir toliau vienasmeniu savo sprendimu skirstys sveikatos apsaugos ministras. Trečia. Dėl lėšų poreikio vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms. Mažėja 8 %, arba 55 mln., todėl lieka neaišku, kokiomis lėšomis bus šitas skirtumas padengtas. Ketvirtas, paskutinis, čia dėl pavėžėjimo paslaugų. Iki šiol nėra aišku, kokiomis lėšomis bus finansuojamas paslaugų teikimas ir koks bus skiriamas finansavimas savivaldybėms. Nėra aiškių specializuoto pavėžėjimo paslaugų teikimo taisyklių, lieka neaišku, kaip bus išspręstas papildomo medicinos personalo ir greitosios pagalbos automobilių didinimo klausimas šioms paslaugoms teikti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Taip pat pasisakys M. Lingė, pristatys Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Spalio 25 dieną Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė minėtą įstatymo projektą ir balsuojant už 8, prieš nebuvus, susilaikius 2 priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskusija. A. Matulas dar nori dėl argumentų. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, išties atsiprašau, kad šiek tiek pavėlavau pristatyti, bet pavaduotojas labai gražiai pristatė. Reikės galvoti apie tai, kad jį gal reikėtų pasiūlyti perkelti į Sveikatos reikalų komitetą. Tinkamai atstovautų.
O kalbėdamas apie PSDF biudžetą, tikrai noriu pasakyti ir paprieštarauti prieš tai kalbėjusiai kolegei, kad biudžetas auga labai mažai. Daugiausia auga savivaldybių biudžetas – 16 %, antroje vietoje – sveikatos, auga virš 13 % – 13,6 %. PSDF biudžetas pasieks beveik 3,5 mlrd. eurų, augimas yra ženklus. Tik jeigu vertintume, kaip tas augimas augo, kokiomis pajamomis, tai čia išties turime prisiimti atsakomybę visi: tikriausiai ir jūs, gerbiama Asta, ir aš, ir keletas vyriausybių, kad iš esmės per paskutinį dešimtmetį daugiau negu padvigubėjo PSDF biudžetas, bet jisai augo tik žmonių įmokų sąskaita ir valstybės įmokų už valstybės draudžiamus asmenis sąskaita. Valstybė draudžia labai daug mūsų žmonių. Apie 1,5 mln. žmonių draudžia valstybė. Draudžia dvidešimt kelias grupes žmonių arba dvidešimt kelios grupės žmonių turi netgi lengvatas mokėdami įmokas į PSDF už draudimą.
Ir čia išties yra problema, kad mes vis dėlto nesiryžtame panaikinti to vadinamojo gyvulių ūkio, nes Konstitucinis Teismas yra jau gerokai anksčiau, rodos, 2013 metais, pasakęs, kad įmokas už sveikatos draudimą turi mokėti visi – arba už juos turi kas nors mokėti, arba jie patys turi mokėti. Įmokos dydis gali skirtis, bet priklausyti nuo pajamų.
Šiandien, analizuojant kai kurias gyventojų grupes… jie turi pajamų visai nemažai, bet turi lengvatas ir iš esmės moka mažiau, bet gauna, vadovaujantis solidarumo principu, tas pačias paslaugas. Tai čia tikriausiai ateities kartoms, vyriausybėms reikėtų imtis ryžtingų permainų, kad jeigu vis dėlto yra sudaroma kokia nors lengvata… Paskutiniu metu mes svarstome Ekonomikos ir inovacijų ministerijos pateiktą siūlymą, kaip skatinti į Lietuvą, į šalį atvykti sudėtingesnių, retų specialybių kitų šalių žmones. Siūloma tai daryti, darant lengvatas PSDF biudžete. To neturėtų būti.
Jeigu kokią nors žinybą, ministeriją pasiekė, kad lengvata yra suteikta, kas nors turi kompensuoti už tai – ar Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, ar Žemės ūkio ministerija. Pagaliau Vyriausybė… Konstitucinis Teismas pasakė, kad būtinoji pagalba turi būti finansuojama iš valstybės biudžeto – ne PSDF. Vyriausybė tą sėkmingai padarė.
Mes atkreipėme dėmesį, čia ne iš eilės vardinu, kad vis dėlto reikėtų peržiūrėti tas įmokas ir jas sudėlioti taip, kad žmonės mokėtų tam tikrą procentą nuo savo pajamų, nes dabar nėra visiškai teisinga. Taip pat mes siūlome nustatyti lubas, rezervo lubas, nes, būkime biedni, bet teisingi, pagal Fiskalinės drausmės įstatymą praeita Vyriausybė įvedė tokią tvarką ir dabar pagal tą kaupiamas rezervas. Tas rezervas išties yra nemažas, mes tą rezervą sunaudojame ir raginame dar rasti būdą to rezervo daugiau panaudoti.
Bet, kolegos, vėlgi būkime sąžiningi, yra gi pavyzdžių, kaip nueinanti valdžia iššvaisto visus rezervus – ar sveikatos, ar „Sodros“. Mes kalbame apie tai, kad rezervas tokioje sudėtingoje geopolitinėje situacijoje lieka gana nemažas, ir jeigu ištiks kokios nors pandemijos ar kiti nenumatyti atvejai, PSDF rezervas išties turi būti gana nemažas, kad nereikėtų jo viso panaudoti, nes jeigu kas nors atsitiks, tada negalėsime panaudoti.
Sveikatos reikalų komitetas yra priėmęs gana daug parlamentinės kontrolės sprendimų ir pasiūlęs, kaip tobulinti įkainius. Kaip sakiau, vidutiniškai įkainis nuo lapkričio mėnesio augs ne mažiau kaip 10 % visoms paslaugoms. Komitetas atkreipė dėmesį, kokias, mūsų manymu, paslaugas reikėtų indeksuoti aktyviau. Tai ir slaugą, ir paliatyvųjį gydymą, ir būtinąją pagalbą, ir panašiai.
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kaip ir minėjo pavaduotojas, pristatydamas biudžetą, ir aš juokaudamas sakau, kad pritarta PSDF biudžetui beveik vienbalsiai, nes 6 balsavo už, 6 susilaikė, o prieštaraujančių nebuvo. Siūlau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar dėl motyvų prieš kalbės A. Kubilienė. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Iš tikrųjų labai įdomus pasisakymas. Kai negali nieko gero pasakyti, tai tada reikia žiūrėti į kažkokius priekyje būsimus darbus, bet nekalbėti apie tai, kas dabar yra padaryta.
Iš tikrųjų jau tampa „gražia“ tradicija, kad visi nepatogūs pokyčiai, kurie jau turėjo būti padaryti per trejus metus, yra nukreipti ateinančioms valdžioms, tarsi būtų tokie įpareigojimai. Čia jau ne tik šiame Sveikatos reikalų komitete, bet ir kituose komitetuose mes tą matome. Taigi, kolegos, tikrai negalima balsuoti už šį biudžetą, nes parašymas, kad didėja išlaidos, tai yra kad didėja pats biudžetas, yra apgaulingas. Prisiminkime, kokia buvo infliacija, kaip pakilo kainos, kokios buvo elektros kainos, ir jos visos nesumažėjo. Pas mus Audito komitete pristatydami šitą klausimą kai kurie pasisakantys kalbėjo, kad 2024 metais bus numatyta infliacija 2,5, 2,2 ir panašiai. Bet kalbėkime apie tai, kas jau dabar yra, jau yra padaryta, ir tos kainos yra didžiulės, ir jos tikrai nesumažėjo.
Kitas labai svarbus dalykas tai, kad mažėja 8 %, o tai yra iš tikrųjų labai daug, lėšos vaistams. Mes nebeturėsime vaistų, inovatyvių vaistų. Žinome, kas dabar darosi vaistinėse ir panašiai.
Kitas labai svarbus dalykas, ką čia kalbėjo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas, tai yra apie tą biudžetą, kuris yra beveik 600 mln. Mes matome, kad jis faktiškai yra užšaldomas.
PIRMININKAS. Laikas!
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Mažėja gydytojų atlyginimai, nėra dideli slaugytojų. Griūnanti sveikatos apsaugos sistema ir biudžetas yra užšaldomas iš esmės. Prašau tikrai nepritarti šitam projektui, grąžinti jį tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkui. Ar A. Matulas dar norės kalbėti už? Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, dar tada papildau, kad kolegė Asta visiškai neteisi, nes būtent šitos kadencijos Vyriausybė ir parlamentas sveikatos sektoriuje padarė labai didelius darbus. Pirmiausia ištaisė tas klaidas, kurių buvo pridaryta. Pamenate, Vyriausiasis administracinis teismas buvo priėmęs sprendimą, kad negali būti įvestas kompensuojamasis tik pigiausias vaistas. Nepaisydama to, Vyriausybė tada priėmė tokį patį sprendimą. Teko kreiptis į Konstitucinį Teismą ir jau yra ištaisyta šita klaida. Dabar žmonės gauna ne tik pigiausią vaistą iš vaistų sąrašo, o po to moka, jeigu gydytojas skiria kitą vaistą, bet dabar skiriant kitą vaistą, kurį pasirenka gydytojas su pacientu, reikia tik primokėti nedidelę priemoką. Tai tas yra ištaisyta.
Įvedama pavėžėjimo funkcija, dabar vyksta bandomieji modeliai. Apie tai niekas anksčiau nekalbėjo. Optimizuotas greitosios pagalbos įstaigų tinklas. Žmonės kur kas greičiau gaus, pas juos žymiai greičiau atvyks greitoji pagalba, atnaujinamas parkas. Taip pat gyventojams regionuose plečiamos paslaugos, kurių jiems labiausiai trūksta, tai paslaugos namuose, ambulatorinės reabilitacijos paslaugos.
Tai iš esmės būtent šios kadencijos šis parlamentas priėmė visus teisės aktus, reikalingus pertvarkai, ko nepavyko ir jums padaryti, ir visoms kitoms vyriausybėms prieš tai. Aš tikrai užtikrinu žmones, kad artimiausiu metu jie pajus geras permainas sveikatos sistemoje. Taigi nereikia meluoti, gerbiama kolege.
PIRMININKAS. Dėkoju, motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami numatytu laiku. Dėl vedimo tvarkos, aš įtariu, J. Baublys nori pasisakyti. Prašau, Juozai.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Aš tiesiog noriu informuoti, kad šiandien atvykę kolektyvai mini Dzūkijos (Dainavos) metus. Labai norėčiau, kad Seimas pasveikintų būtent ta proga. Labai ačiū. (Plojimai)
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos – A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Pirmininke, aš noriu jūsų paklausti, kodėl jūs manipuliuojate Statutu? Pirmiausia pasisakoma yra už, po to pasisakoma prieš. Ponas A. Matulas buvo užsirašęs nuo pat pradžių. Kodėl jūs man pirma suteikėte galimybę pasisakyti, o ne jam?
PIRMININKAS. Todėl, kad jis dar vaikščiojo Seimo salėje ir eidamas nuo tribūnos nebuvo atsisėdęs į savo vietą.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Baikite išsisukinėti. Labai liūdnai atrodote.
PIRMININKAS. Taip, jeigu kas nors nepatinka, galite mane nušalinti nuo pirmininkavimo. Aš mielai, taip sakant, tik to ir laukiu.
14.19 val.
Seimo nutarimo „Dėl rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-3295 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl rinkimų į Europos Parlamentą datos paskelbimo“ projektas. Kviečiu Seimo Pirmininkę V. Čmilytę-Nielsen į tribūną.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos Seimo nariai, Lietuvos Respublikos rinkimų kodekso 12 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad eiliniai rinkimai į Europos Parlamentą Lietuvos Respublikoje rengiami sekmadienį, kuris yra tuo pačiu laikotarpiu, kai visose Europos Sąjungos valstybėse narėse vyksta rinkimai į Europos Parlamentą. Rinkimus į Europos Parlamentą Lietuvoje skelbia ir jų datą nustato Seimas ne vėliau kaip likus 6 mėnesiams iki nurodyto laikotarpio sekmadienio.
Šių metų gegužės 22 dieną Europos Sąjungos Taryba nutarė, kad rinkimai į Europos Parlamentą vyks įprastine akte nustatyta tvarka, tai yra 2024 m. birželio 6–9 d. Vadovaujantis Rinkimų kodeksu, Lietuvoje jie turėtų vykti sekmadienį, birželio 9 dieną, o politinė kampanija turėtų prasidėti vėliausiai gruodžio 9 dieną. Būtent tai ir siūloma nustatyti mano teikiamame Seimo nutarimo projekte. Kviečiu jį palaikyti ir, aišku, mielai atsakysiu į klausimus, jei tokių turėsite.
PIRMININKAS. Dėkoju, klausimų yra. Pirmasis klausia D. Griškevičius. Prašau.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, pirmininke. Tai ačiū Seimo Pirmininkei už pristatymą. Suprantame, kad mes čia kažko dabar… datų nelabai galėsime pakeisti, tai ir balsuosime už, bet vis dėlto aš noriu, pasinaudodamas proga, jūsų, kaip Pirmininkės, nuomonę išgirsti. Ar vis dėlto negalvojate, kad buvo padaryta didelė žala, tai yra galbūt mūsų diplomatinio korpuso tam tikra nesėkmė, kad būtent nepavyko susiderėti datos, kas pavykdavo daugeliui dabar paskutinių vyriausybių, pavadinkime taip, na, dėl datos? Kaip ten bebūtų, šis malonumas dabar mokesčių mokėtojams kainuos nei daug, nei mažai – VRK skaičiavimu, papildomi rinkimai šią dieną – 18 mln. Tai jeigu mes diskutuojame, iš kur prokurorams pakelti 16 mln., kur gauti, na, štai ir atsakymas, dėl ko nėra prokurorams, nes nepavyko susiderėti tos datos, ką pavykdavo ne vienai vyriausybei padaryti. Tai vis dėlto kaip vertinate šitą, na, nepavykusį…
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už klausimą. Aš nevertinu to kaip kažkokios diplomatinės nesėkmės. Turime suprasti, kad esame viena iš Europos Sąjungos narių, kad pagal galiojančius teisės aktus paprastai rinkimai rengiami birželio pirmąją savaitę, išskyrus tuos atvejus, kai yra vieningai sutariama dėl išimties, vieningai Europos Sąjungoje sutariama dėl išimties. Tai tokio sprendimo vieningo nebuvo ir todėl mes… Negaliu tvirtinti, kad nesistengta, tikrai to netvirtinčiau, bet, kaip žinoma, tai yra konsensuso būdu priimamas sprendimas. Šiandien balsuojama dėl tokios datos, kokia buvo pateiktame sprendime.
PIRMININKAS. Klausia L. Savickas, jo salėje nematau. Klausia R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju už suteiktą žodį. Norėjau paklausti, ar nebuvo vienas iš prioritetų atkreipti dėmesį, kadangi valstybėje yra tikrai nemaža infliacija ir vis dėlto rinkimai kainuoja ne vieną milijoną, ar nebuvo galima atkreipti į tai dėmesį, kad rinkimus padarytume vienu metu? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju. Tai aš jau, manau, atsakiau į šį klausimą. Tikrai ne Seimo Pirmininkas nustato Europos Parlamento rinkimų datą. Tai reikėtų šitų dalykų, atsakomybės nesupainioti ir tų ribų neišplauti. Aš teikiu tą datą, kuri yra, kuri remiasi tuo sprendimu, kuris jau buvo priimtas kolegialiai, tai yra birželio 6–9 dienomis vyks Europos Parlamento rinkimai visose Europos Sąjungos valstybėse, o Seimo prerogatyva yra nustatyti konkrečią datą remiantis mūsų Konstitucija ir galiojančiais teisės aktais.
PIRMININKAS. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Na, jūs jau bandėte, gerbiamoji Pirmininke, atsakyti į klausimus, tačiau žmonėms labai sunku suprasti. Bet jie jau supranta: kuo daugiau rinkimų – tuo mažiau ateis rinkėjų į rinkimus. Čia mums visiems aišku. Tai kokia buvo mūsų pozicija Europos Parlamente? Kokius mes teikėme pasiūlymus ir kas buvo prieš? Ir kas nulėmė, kad taip įvyko, kad rinkimai bus dabar dveji, o ne taip, kaip anksčiau – vieneri? Ir ateidavo rinkėjų, ir visiems žymiai buvo aiškiau viskas, dabar gi suskaldėme ir net nežinome, kas čia tą skaldymą įvykdė. Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Nelabai suprantu, kas ką skaldė ir koks skaldymas įvyko. Dar kartą pabrėšiu, kad nei Seimo Pirmininkas, nei Lietuvos Respublikos parlamentas derybose dėl Europos Parlamento rinkimų datos jokia forma nedalyvauja, tačiau Seime mes priimame sprendimą dėl to, kokią dieną tame nuspręstame dienų terminų… na, tarp tų terminų mes nustatome, tarp birželio 6 dienos ir 9 dienos. Natūralu, kad tai yra sekmadienis, birželio 9 diena.
O visi kiti spėliojimai, kaltinimai, kad kažkas nebuvo atstovėta, mano galva, nėra pagrįsti. Priimamas bendras sprendimas konsensuso būdu. Kai matoma, kad nėra kokių nors išskirtinių aplinkybių, tai ir laikomasi nustatytos tvarkos.
PIRMININKAS. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Kaip aš matau, Seimo Pirmininke, visgi teigiate, kad nebuvo jokių galimybių Lietuvai susitarti ir susiderėti, kad, kaip įprastai, siekiant didesnio rinkėjų aktyvumo rinkimai vyktų tuo pačiu metu, kai vyksta antrasis Prezidento rinkimų turas. Jis vyks lygiai taip pat, kaip ir 2019 metais, tuo pačiu laiku. Mes dabar jau turime paskelbtas Prezidento rinkimų datas. Bent jau mano, sakykime, bendravimas Briuselyje rodo, kad atsakymas buvo toks: Lietuva, na ir Seimo Pirmininkė nedėjo pastangų, kad rinkimai vyktų tuo pačiu metu, kai vyksta antrasis Prezidento rinkimų turas. Kaip jūs galėtumėte atsakyti dėl tokio pastebėjimo iš Briuselio politikų?
Kitas klausimas būtų. Ar vis tik tai nėra daroma dėl to, kad kuo mažesnis aktyvumas yra naudingas konservatoriams ir liberalams? Jų rinkėjai tikrai ateis.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiamas Mindaugai Puidokai, jei jūs man įvardinsite, kurie Briuselio politikai apkaltino Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkę dėl Europos Parlamento datų, aš mielai su jumis apie tai padiskutuosiu, žinoma, taip pat ir su jais pačiais. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiama Pirmininke, iš tikrųjų situacija tokia – visi kalba apie vieną datą. Visi mes tai suprantame, tikriausiai tai ir visuomenei yra labai aktualu. Mes ateityje turėtume… Vis dėlto tai yra derybos. Aš manau, kad turėtų kreiptis, bet nežinau, kas konkrečiai kreipiasi. Jeigu jūs sakote, šiandien teigiate, kad nebuvo priimtas, tai yra vieningas sprendimas, tai kas konkrečiai būtent iš Lietuvos kreipėsi į Europos Parlamentą, kad būtų suderintos tos datos? Kas konkrečiai? Kokį atsakymą gavome iš Europos Parlamento?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dar kartą pakartosiu, kad Europos Parlamentas galbūt čia nėra visiškai ta institucija – Taryba, remdamasi savo galiojančiais teisės aktais, nustato datą. Mes turime savo Lietuvos atstovus visose tarptautinėse institucijose.
Bėda tiktai ta, kad kiekviena valstybė turi savo aplinkybes. Mūsų aplinkybės – du Prezidento rinkimų turai buvo žinomi. Kitos valstybės turi kitas aplinkybes. Šiemet buvo priimtas sprendimas tokiu būdu – neatsižvelgiant į jokias išimtis, organizuoti Europos Parlamento rinkimus. Kaip aš suprantu, tikrai buvo išsakytos Lietuvos aplinkybės, bet jos nenusvėrė visų Europos Sąjungos valstybių nuomonės.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Ačiū Seimo Pirmininkei.
Už kalbės R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašau.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad visą laiką labai smagu ir populiaru viskuo apkaltinti konservatorius, bet mane vis tiktai stebina toks neraštingumas Europos Sąjungos klausimais. Gal dėl to jūsų rinkėjai vengia ateiti į rinkimus, nes supranta, kad šiek tiek trūksta kompetencijos. Aš tikrai raginu įsiklausyti į procedūras. Europos Sąjungos Taryba patvirtina Europos Parlamento rinkimų datą. Ji sutartyse numatyta birželio pirmomis dienomis, jeigu Taryba nesutaria kitaip. Būdavo istorijoje atvejų, kai tas sutarimas įvykdavo ir rinkimai būdavo rengiami gegužės mėnesį. Lietuva ne sykį yra išsakiusi savo matymą ir pageidavimą, kad minėti rinkimai dėl tam tikrų aplinkybių, dėl lėšų taupymo ir kitų dalykų būtų rengiami kartu su prezidentiniais rinkimas. Tas net yra užfiksuota raštu, yra mūsų valstybės kreipimasis kaip nuomonė ir kaip derybinė pozicija. Jeigu valstybių vienbalsiškumo šiuo atveju nėra, tai jo nėra. Mano žiniomis, Vokietija su Portugalija griežtai paprieštaravo ir nebuvo įmanoma rasti bendro sutarimo. Aš prašau pabaigti šitą vietinį politikavimą ir tikrai kaip nors susikaupti ir raginti savo rinkėjus, savo palaikytojus ateiti į rinkimus, pareikšti valią, dirbti Europos Parlamento rinkimų programos rengimo darbą ir susitikti birželio mėnesį rinkimuose.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš – G. Surplys. Prašom.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Vytautai. Tai turbūt visi argumentai buvo išsakyti klausiant, bet vis dėlto norėčiau dar kartą akcentuoti, kad šie rinkimai, kurie vyks ne kartu su Prezidento rinkimų antruoju turu, bus papildomos išlaidos Lietuvai, tai viena. Antra, mes turėjome vieną kartą tokius rinkimus ir jie tada sulaukė 20 % rinkėjų. Tai tiesiog yra pasityčiojimas, arba demokratijos grimasa. Dėl to tikrai pritariu Radvilei ir, naudodamasis proga, kviečiu visus Lietuvos žmones suprasti, kad Europos Parlamento rinkimai irgi yra svarbūs, kad sprendžiamas mūsų, kaip europiečių, likimas, o tai, kad mes nesugebame sau atstovauti, parodo, kad mes šios datos nesugebėjome pakeisti. Taigi tikrai kviečiu Lietuvos žmones nelikti abejingus, nes jeigu bus pasitikėjimas, tada ir tas atstovavimas Lietuvai Europos Sąjungoje bus kur kas stipresnis, negu buvo iki šiol. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Aš manau, kad jau balsavimo intervalas, nes 14 val. 31 min. kaip ir indikuoja, kad jisai prasidėjo. Kviečiu nuspręsti, ar Seimas pritaria po pateikimo šiam klausimui, ar nepritaria. (Šurmulys salėje)
Balsavo 112: už – 84, prieš – 5, susilaikė 23. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos. Siūloma svarstyti lapkričio 23 dieną. Gal galime tam pritarti? Ačiū, pritarta. Replika po balsavimo – E. Gentvilas. Prašau.
E. GENTVILAS (LSF). Kolegos, ypač jaunesni, kartais užsiima spekuliacijomis, gal neprisimindami kai kurių dalykų. Pirmieji Lietuvos Respublikos prezidentai kada buvo išrinkti? A. M. Brazauskas – vasario 14 dieną, aš kalbu apie šitą Lietuvą, V. Adamkus – sausio 5 dieną, R. Paksas – sausio 3 dieną. Ir tik po to, kai R. Paksas buvo nušalintas nuo pareigų, mūsų rinkimai pradėti rengti gegužės–birželio mėnesį, ir mes dabar sakome: Europa privalo derinti Europos Parlamento rinkimų datą prie Lietuvos, kuri pakeitė Prezidento rinkimų datą.
PIRMININKAS. Dėkui. Prašau, premjere, repliką.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš ne repliką, bet, kaip čia sako kolegos: nesuveikė, tai įskaitykite mano balsą už dėl protokolo.
PIRMININKAS. Įskaityti balsą už. D. Griškevičius – replika.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas Eugenijau, Europa tikrai nieko neprivalo, yra taisyklės, jomis vadovaujantis yra priimami sprendimai. Niekas jų nekvestionuoja. Tiktai faktas yra tas, kad Lietuva ne vieną kartą susitarė dėl būtent datų pakoregavimo, priderindama jas prie Lietuvos aktualijų ir prie Lietuvos įstatymų, susijusių su mūsų konstituciniais dalykais. Tai yra faktas ir tai įvyko net du kartus. Tiesiog šį kartą reikia pripažinti, kad nepavyko, apie tai tiesiog mes ir šnekame. Bet tikrai nekvestionuokime galimybės susitarti, nes tai jau istoriškai Lietuva padarė ne kartą.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, sutariame, kad čia paskutinės trys replikos. Tiems, kurie stovi prie mikrofono, duosiu pasisakyti labai trumpai. Prašau, P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiami valdantieji, jūs visada taikotės labiau, negu reikia, prie Europos Sąjungos reikalavimų, tai vieną kartą galėjo prisitaikyti ir Europos Sąjunga prie jūsų reikalavimų. Bet jeigu rimtai, tai nepadarėte namų darbų. Tai, kas buvo padaryta, jeigu būtų su antruoju turu, tikrai būtų daug didesnis aktyvumas, patys žinote, kad labai bus mažas aktyvumas. Tikrai jūs prisiimkite šitą atsakomybę, nepadaryti namų darbai.
PIRMININKAS. Replika – G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Ačiū. Aš tiesiog trumpai į tai, ką pasakė Eugenijus. Iš tikrųjų, Eugenijau, nei Prezidentu būnant A. Smetonai, nei A. Stulginskiui, nei K. Griniui, nei A. M. Brazauskui Lietuva nebuvo Europos Sąjungos nare. Taip jau sutapo, kad po R. Pakso apkaltos ir buvo pradėti rengti Europos Parlamento rinkimai Lietuvoje.
PIRMININKAS. Taip, ir A. Vyšniauskas. Prašom.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, matydamas šią diskusiją siūlau tiesiog priimti kokį nors protokolinį nutarimą ir sudaryti opozicijos darbo grupę, kuri iki 2029 metų galėtų geriau susitarti, geriau išdiskutuoti, galėtų Seimo delegacija važiuoti į Briuselį ir, nežinau, belstis, ir prašyti kitos datos. Gal sutartis perrašyti?
PIRMININKAS. Gerai, prašom rinkti parašus, jeigu yra tokia iniciatyva.
14.35 val.
2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3134(2) (svarstymo tęsinys)
Balsuosime dėl darbotvarkės 2-1 klausimo – 2024 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto. Kas pritaria po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 118: už – 65, prieš – 17, susilaikė 36. Pritarta po svarstymo.
14.36 val.
Valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3132(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3132. Yra komitetų pranešimai. J. Džiugelis pristatys Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą. Aš tada paprašysiu kolegų, mums liko trys klausimai, tai būkite Seimo salėje, reikės balsuoti dėl pasiūlymo dėl šio įstatymo, taip pat dėl viso įstatymo. Jeigu galime sutarti dabar balsuoti po kiekvieno klausimo, tada sėkmingai pabaigsime šios dienos darbotvarkę. Prašom pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Socialinių reikalų ir darbo komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir jam pritarė. Balsai pasiskirstė po lygiai, todėl pirmininko balsas nulėmė sprendimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu R. Budbergytę pristatyti Audito komiteto išvadą.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Kolegos, Audito komitetas lapkričio 6 dienos posėdyje svarstė Valstybės socialinių fondų biudžetų 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3132. Komitete įvykus alternatyviam balsavimui 3 projektui pritarė, 2 projektui nepritarė. Buvo priimtas sprendimas šiam Biudžetų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui pritarti.
Gerbiami kolegos, aš vis dėlto norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad Audito komiteto vadovybė nepritarė šiam projektui dėl šių priežasčių. Norėčiau jas įgarsinti. Pirma priežastis yra ta, kad lėšų ženkliau didinti 2024 metų socialinėms išmokoms ir pensijoms Valstybinio socialinio draudimo fonde pakaktų, nes šio fondo einamųjų, 2024, metų pajamos išlaidas viršys 577 mln., o Rezervinis fondas ir toliau didės – 2023 metų pabaigoje sudarys 2,5 mlrd. eurų, 2024 metais – 3,1 mlrd. eurų. Europos Sąjungos Taryba 2023 metų rekomendacijose nurodė, kad Lietuvoje socialinės išmokos yra gana mažos ir jų aprėptis siaura, o senatvės pensijos, palyginti su darbo pajamomis, yra vienos mažiausių Europos Sąjungoje, todėl Taryba rekomenduoja Lietuvai sustiprinti socialinės apsaugos adekvatumą. Tačiau svarstomame projekte išlaidos šiai sričiai didėja nepakankamai, kad būtų įgyvendinta mano minėta Europos Sąjungos Tarybos rekomendacija.
Antra priežastis. Nėra sprendžiamas klausimas dėl lėšų, likusių Ilgalaikio darbo išmokų fonde, kuris 2024 metų pabaigoje sieks beveik 200 mln. eurų, ir Garantiniame fonde, kuris 2024 metų pabaigoje sudarys 168 mln. eurų, dėl šių fondų optimizavimo. Nėra aišku, kam tokio dydžio likučiai yra reikalingi ir ar jie yra pagrįsti atitinkamais poreikiais.
Ir trečia priežastis. Valstybės kontrolė išvadoje dėl struktūrinio postūmio užduoties atkreipė dėmesį į tai, kad ateityje kils vis daugiau ir daugiau iššūkių siekiant finansuoti didėjančius įsipareigojimus dėl pensijų išmokų, tačiau ilgalaikiai pajamų šaltiniai vis dar yra nepakankami.
PIRMININKAS. Dėkoju. Taip pat prašau M. Lingės pristatyti Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas spalio 25 dieną apsvarstė minėtą įstatymo projektą, įvertino gautus Seimo narių pasiūlymus, nepritarė A. Syso pasiūlymui papildomai didinti lėšų dalį, skirtą papildomai pensijai indeksuoti. Buvo balsuota už bendrą išvadą. Balsuojant už 8, prieš nebuvus, susilaikius 2, pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar diskutuoti yra užsirašęs vienas Seimo narys – A. Sysas. Kviečiu jį į tribūną pasisakyti.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, man lengviau kalbėti, nes tiek mūsų komiteto pirmininkas pasakė, kaip buvo nubalsuota komitete, tai yra tik pirmininko balsas nulėmė, tiek Audito komiteto išvada aiškiai parodo, kad dėl socialinio draudimo biudžeto būtų galima priimti kur kas veiksmingesnius sprendimus.
Noriu priminti, kad šitas biudžetas dabar yra konsoliduotas, ir keletą žodžių noriu pasakyti tiek apie Ilgalaikio darbo išmokų fondą, tiek apie Garantinį fondą.
Ne vienus metus kartoju, kam reikalingas toks didelis rezervas šitų fondų, kai metinė išmoka yra ten 10 mln. eilės, o sukaupta jau yra kokiems 15 metų į priekį, jeigu mes ir nerinktume. Akivaizdu, kad tokių lėšų nereikėtų laikyti, nes prisimenu metus, ypač šitos kadencijos pradžioje, kai bankui už pinigų saugojimą dar mokėjome pinigus. Tikrai šie fondai buvo kurti ne tam, kad bankams mokėtume už pinigų saugojimą. Nesulaukiu siūlymų iš ministerijos, kaip tuos fondus geriau panaudoti. Užimtumo įstatyme, mačiau, jau yra įrašytas vienas fondas, kad galima panaudoti užimtumui. Pažiūrėsime, kas vyks.
Bet aš didžiausią dėmesį vis dėlto norėčiau atkreipti į socialinio draudimo biudžetą ir kaip mes jį išnaudojame. Nekartosiu, ką pasakė mano kolegė Rasa, ką mums Europos ekspertai rašo. Aš noriu priminti Valstybės kontrolės išvadą. Valstybės kontrolės išvadoje dėl socialinio draudimo sistemos akivaizdžiai pasakyta, kad individualioji dalis yra neveiksminga ir neskatina žmonių, gaunančių dideles pajamas, mokėti nuo visų gaunamų pajamų įmokas. Maža to, kad yra lubos, dar, taip sakant, pakeitimo normą lyginant, nors ji eina link 50, bet jeigu mes pažiūrėsime į atskiras grupes, tai tų, kas gauna mažus atlyginimus ir mokėjo mažesnius mokesčius, pakeitimo norma siekia ir 60, kartais net daugiau procentų, o tų, kas mokėjo daugiau, ir 40 % nesiekia.
Manau, kad pirmieji žingsniai, kurie buvo žengti dėl individualios pensijos didinimo, buvo teisingi ir šiais metais tie 4 % buvo geras žingsnis į priekį. Todėl mane šiek tiek nustebino, kad šių metų biudžete šitas žingsnis sumažinamas 2 %. Todėl aš ir pasiūliau laikyti tą patį tempą, tai yra 4 %. Į rezervą tikrai pateks didelis kiekis pinigų papildomai, nes yra šaltinis, iš ko galima didinti. Taip yra parašyta mūsų įstatymuose. Taigi viršpelnis bus galbūt net 700 mln. eurų ir labai jau kukli suma individualiai pensijai didinti – 47 tūkst.
Noriu priminti, kad komitetas neseniai svarstė skurdo problemas. 2022 metai akivaizdžiai parodo, kad senatvės pensininkų būtent skurdo lygis nesumažėjo arba net neišliko to paties lygio, o padidėjo, kai kitų šiek tiek sumažėjo. Aš manau, tai yra mūsų visų reikalas, nes turbūt visi gauna laiškų arba kreipimųsi, kad ypač senatvės pensininkams, na, tų lėšų, kurias jie gauna, neužtenka kaip pragyvenimo šaltinio.
Man aiškina, kad su skurdu mes taip nepakovosime. Taip, bet kiekvienas euras, kurį gauna pensininkai, ne atimamas, o pridedamas. Mano siūlymas vidutiniškai padidina pensiją 4 eurais tiems, kurie neturi stažo, ir 6 eurais vidutiniškai tiems, kurie turi stažą.
Tai aš kreipiuosi ir prašau palaikyti mano pasiūlymą, jį mes svarstysime dabar. Jeigu mes tikrai matome problemas…
PIRMININKAS. Laikas.
A. SYSAS (LSDPF). …su kuriomis susiduria senatvės pensininkai, tai ir spręskime tas problemas priimdami sprendimus. Nespręskime valstybės valdžios deficito klausimų pensininkų sąskaita. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Iš tikrųjų yra Seimo nario A. Syso siūlymas, dėl jo ir spręsime dabar. Iš pradžių gal galime sutarti, kad tas siūlymas yra susijęs. Ten yra kelių punktų pakeitimai, bet jie yra visi iš esmės apie tą patį. Teisingai, kolega? Tai mes balsuosime iš esmės vieną kartą dėl A. Syso siūlymo. Prašau, Algirdai, dar kartelį šansas pristatyti jį.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš nenoriu kartoti, labai trumpai. Aš siūlau padidinti skiriamų lėšų kiekį individualiajai pensijos daliai didinti, tai yra vietoj 2 %, vietoj 47 mln., skirti 4 %, tai sudarytų 93 mln. ir dar šiek tiek. Na, ten tikslių skaičių nereikia. Tuo mes prisidėtume prie didesnio pensijų kėlimo ir didesnės pakeitimo normos, ji laipsniškai atsirastų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar kokia komiteto pozicija buvo šio pasiūlymo atžvilgiu? Prašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamas A. Sysas du kartus teikė tokį pasiūlymą ir du kartus komitetas, įvertinęs ministerijos ir „Sodros“ argumentus, šiam pasiūlymui nepritarė.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl motyvų šio pasiūlymo atžvilgiu už kalbės L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Labai teisingai buvo išsakyta apie tai, kokia yra atskirtis šiandien dėl skurdo.
Kalbant apie pensijas, yra individualioji dalis. Kiekvienas mes galvojame apie tai, kad kuo aš daugiau sumokėsiu, mano pakeitimo procentas bus didesnis. Tačiau išėjo atvirkščiai.
Šiandien mes, aišku, pakėlėme bazinę pensiją. Mes supriešinome kai kuriuos žmones būtent dėl bazinės pensijos. Kai buvo pakeltos, kas neturėjo stažo, nuo 15 metų nepriklausomai gauna visą išmoką. Tačiau užmiršome skatinti žmones, kad tikrai kuo jis daugiau sumokės, jo išmoka bus ženkliai didesnė, tai yra kai sueis senatvės pensijos amžius.
Aš manau, kad šiandien ne be reikalo atsisukusi dar ir paklausiau Lino: kaip yra su rezervu? Valstybė, norėdama fiskalinės drausmės, kad nebūtų pažeidimų, skolinasi iš to paties rezervo 3 mlrd. 3,1 mlrd. numatytas rezervas. Neblogai.
Vadinasi, mes, užuot suradę bent tuos 40 mln. dar papildomai ir padidinę individualiąją dalį, kaip Algirdas siūlo… Aš nematau, kad čia būtų buvusi didelė problema. Mes būtume parodę, kad mes lygiai taip pat skatiname žmones, kad jie gautų didesnę išmoką, kadangi tai priklauso nuo jų darbo užmokesčio, nuo to, kiek jie įdeda į Socialinio draudimo fondo biudžetą.
Tai aš iš tikrųjų pritariu. Atsisukime galų gale į tuos žmones – ir kurie dirba, ir kurie ateityje gaus išmokas, ir šiandien jau gauna išmokas.
PIRMININKAS. M. Navickienė kalbės prieš.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš visgi norėčiau, kad mes debatuodami turėtume šiokio tokio korektiškumo. Kalbėdami apie pensijų augimą per pastaruosius trejus metus, spartesnį, negu numato įstatymas, kasmet socialinio draudimo pensijų indeksavimą, man atrodo, bent jau savo retorikoje turėtume turėti šiek tiek atsižvelgimo į tai, kokiu pagreičiu augo pensijos Lietuvoje. Taip, mes turėjome aukštą infliaciją, taip, mes turėjome aukštas energijos kainas, bet toks kilimas, koks buvo, pavyzdžiui, pernai, tikrai amortizavo tuos netekimus, kuriuos žmonės patyrė.
Dabar, kalbant apie 2024 metus, indeksuojama individualioji pensijos dalis toliau nuosekliai auga. Mes matome pensijos su būtinuoju stažu augimą apie 70 eurų, nors tuo metu infliacijos vienženklis augimas. Apie keturis kartus, prognozuojame, pensijų augimas pralenks numatomą infliaciją. Apie kokį nusigręžimą arba pamiršimą mes čia galime kalbėti? Aš labai suprantu, kad tikrai visada norisi skirti daugiau, kad visada norisi indeksuoti daugiau, bet mes turime kalbėti ne tiktai apie 2024 metus, bet ir apie 2025 metus, ir 2026 metus, apie tai, koks perviršis ir koks rezervas bus tada. Ir turbūt sakyti arba teigti, kad pensijos neauga arba auga mažiau, švelniai tariant, kolegos, tikrai yra nekorektiška. Jos auga ir subalansuotai, ir atsižvelgiant į biudžeto galimybes, ir sparčiau, negu numato įstatymas, o individuali pensija lygiai taip pat auga sparčiai. 70 eurų, aš manau, tai yra ženklus augimas. Jeigu mes čia jau norime bandyti atrodyti kaip nors geri prieš rinkimus arba pasiūlyti vis daugiau, tai tada pagalvokime apie tai, kaip atrodys „Sodros“ biudžetas ir 2025 metais, ir 2026 metais, ir kiek tada bus galima didinti pensijas. Aš norėčiau, kad pensijos Lietuvos pensininkams augtų tvariai, nuosekliai, juntamai ir jokiu būdu…
PIRMININKAS. Laikas!
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). …nepopulistiškai, prišokamai.
PIRMININKAS. Dabar apsispręsime balsuodami. Kas pritaria A. Syso siūlymui, patikslinsiu, dėl 7 straipsnio ir susijusių pakeitimų, tas balsuoja už, kas nepritaria siūlymui, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 122: už – 56, prieš – 30, susilaikė 36. Šiam pasiūlymui nėra pritarta.
Replika po balsavimo – S. Skvernelis.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiami kolegos, aš, išklausęs ministrę M. Navickienę, tiesiog norėčiau dar patikslinti dėl tų pensijų. Tai čiagi Prezidentas viską padarė. Čia nei buvusi Vyriausybė, nei dabartinė yra ne prie ko. (Plojimai)
PIRMININKAS. Ačiū už repliką. Taigi apsisprendėme dėl viso įstatymo projekto. Dėl motyvų prieš kalbės L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiami kolegos, gerbiama ministrė sako – mes padidinome pensijas, mūsų dabartinė dauguma labai gerai išsprendė dėl pensininkų, bet, žurnalistų paskaičiavimais ir kitų paskaičiavimais, paskaitykite, yra labai gera lentelė, tik gaila, aš jos visos neturiu – per ketverius metus, įvertinus infliaciją, pensininkams pensija padidėjo vidutiniškai tik 27 eurais. Tai labai didelis šiandien yra pasiekimas. Jeigu įvertintume ankstesnes vyriausybes, jų pasiekimai buvo ženkliai didesni ir, įvertinus infliaciją, perkamoji galia yra ženkliai didesnė. Dėl to mes ir keliame klausimą, kad šiandien atskirtis pasidaro dar didesnė, nepriklausomai nuo to, kad mes ir didiname tas pensijas, nes infliacija yra be galo didelė. Mes užmirštame savo žmones ir užmirštame skatindami tai, kad individualioji dalis, kaip ir Algirdas sakė, turi didėti ir bent tuos 2 % būtume šiandien pridėję. Mes kėlėme klausimą, turime rezervą, gal ir tas motinystės išmokas galbūt pažiūrėti, kaip galėtume padidinti, skatinti, kad augtų gimstamumas ir didėtų. Tai mes viską darome, kad sukauptume rezervą, nes reikia. Fiskalinės drausmės pažeidimų nebūtų, o 3,1 mlrd. rezervo neblogai nueina į valstybės biudžetą, pateikiant Europos Komisijai ir kitiems visus finansinius rodiklius. Iš tikrųjų, tikrai nepalaikysiu vien dėl to, kad gerbiamoji nenori didinti. Mūsų pensininkų sąskaita mes stengiamės išlaikyti valstybės biudžeto drausmę.
PIRMININKAS. Už kalbės I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Mieli kolegos, tai nei jūs didinate pensijas, nei aš didinu pensijas. Pensijas didina darbo užmokestis, nuosekliai augantis kiekvienais metais, ir ta formulė, kuri buvo patvirtinta įstatyme dėl pensijų indeksavimo. Tai čia šiuo atveju viena ministrė, kita ministrė, viena valdžia ar kita valdžia, mes tiesiog darome tai, kas yra parašyta įstatyme. Taip, įstatymas buvo papildytas. To nebuvo, beje, anksčiau, ir nebuvo tos galimybės papildomai indeksuoti tą dalį, kuri yra individuali, ir tai taip pat yra numatyta. Bet indeksavimas vėlgi visada turi atsižvelgti ne tiktai į momentinę nuotrauką, bet ir į tai, kas bus ateityje.
Tai, mieli kolegos, ypač tie, kurie turi aspiracijų būti Vyriausybėje ar jau gal net manote, kad esate Vyriausybėje, gal jau net ir pozicijas esate toje Vyriausybėje išsidalinę, jūs pagalvokite apie tuos laikus, kada vidutinis darbo užmokestis augs nuosaikiai, o pensijų indeksavimas dėl formulės ypatumų vis dar bus aplenkiantis darbo užmokesčio augimą. Tada jūs pamatysite, kaip gerai yra turėti rezervą ir kam jisai yra reikalingas. Buvo jau viena ministrė, kuri dėl rinkiminių užgaidų visą rezervą ištaškė ir tai nelabai politiškai padėjo. Siūlyčiau balsuoti už įstatymą ir paremti šitą biudžetą kaip subalansuotą, nuosaikų ir aplenkiantį planuojamą infliacijos augimą ateinančiais metais tikrai ne vienu procentiniu punktu ir netgi ne dviem kartais. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria šitam klausimui po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 122: už – 66, prieš – 11, susilaikė 45. Po svarstymo yra pritarta.
14.58 val.
Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3133(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Taip pat kviečiu J. Džiugelį į tribūną pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Projektui pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Pritarta bendru sutarimu. Kviečiu R. Budbergytę iš Audito komiteto pristatyti išvadą.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Audito komitetas tame pačiame lapkričio 6 dienos posėdyje projektui Nr. XIVP-3133(2) pritarė vienbalsiai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir M. Lingė iš Biudžeto ir finansų komiteto. Taip pat BFK išvados prašome.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas spalio 25 dieną svarstė įstatymo projektą ir, balsavus už – 8, prieš nebuvus, susilaikius 2, siūlo pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju, visos išvados pristatytos. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas pritaria Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2024 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 121: už – 80, prieš – 2, susilaikė 39. Taigi pritarta po svarstymo.
15.00 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 19, 221, 222, 33, 48, 51 ir 611 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3291 (pateikimas)
Svarstysime paskutinį šiandien šios darbotvarkės 2-17 klausimą – Elektros energetikos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Kviečiu ministrą D. Kreivį į tribūną pristatyti šį projektą.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, teikiame Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo pakeitimo projektą. Jis parengtas ir skirtas ištaisyti 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl elektros energijos vidaus rinkos bendrųjų taisyklių, vadinamosios elektros direktyvos, perkėlimo į nacionalinę teisę trūkumams, kuriuos nustatė Europos Komisija, atlikusi direktyvos perkėlimo vertinimą.
Įstatymo pakeitimu siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos. Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos patikimumo stebėsenos metinėse ataskaitose taip pat turi būti pateikiami duomenys apie investicijas į elektros energijos gamybos ir kaupimo pajėgumus, siekiant užtikrinti elektros energijos tiekimo saugumą.
Antra. Aktyviesiems vartotojams, kuriems priklauso energijos kaupimo įrenginiai, negali būti taikomi dvigubi mokesčiai, įskaitant tinklo mokesčius ir mokesčius už saugomą elektros energiją, liekančią jų energijos kaupimo įrenginiuose, ar taikant lankstumo paslaugas skirstymo sistemos operatoriams. Taip pat nustatoma, kad nepriklausomi elektros energijos paklausos telkėjai negali sudaryti elektros energijos persiuntimo paslaugos teikimo sutarčių su aktyviaisiais vartotojais ir taikyti jiems mokesčių už atskirų dedamųjų – už elektros energijos persiuntimo, perdavimo ir skirstymo paslaugas. Piliečių energetikos bendrijos (PEB) dalininkais, nariais galės būti visi juridiniai asmenys. Iki šiol buvo nustatyta, kad PEB nariais gali būti tiktai mažos, labai mažos įmonės ir savivaldybių įstaigos. Sprendimus įgyvendinant piliečių bendrijos teises ir pareigas ir toliau galės priimti tiktai fiziniai asmenys, labai mažos ir mažos įmonės bei savivaldybių tarybos. Prieš įrengiant išmaniąją apskaitos sistemą arba jos įrengimo metu vartotojams teikiama informacija apie visas išmaniosios apskaitos sistemos galimybes, susijusias su skaitiklio rodmenų valdymo, energijos vartojimo stebėjimu. Keičiant sąskaitų turinio reikalavimus, privaloma konsultuotis su vartotojų asociacijomis.
Šešta. Vartotojas turi teisę savo nuožiūra pirkti ir (ar) parduoti elektros energijos paslaugas, įskaitant dalyvavimą telkiant elektros energijos paklausą, ir kitas paslaugas, kurias vartotojui leidžia galiojantys įstatymai. Siūloma nustatyti, kad įstatymas įsigaliotų 2023 m. gruodžio 1 d.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra norinčių paklausti. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Gerbiamas ministre, kiek dar bus tokių klaidų? Aš dabar trumpą istoriją. 2019 metais – reglamentas, 2021 metais priimame įstatymą, kuriuo įgyvendiname direktyvą. Europos Komisija 2022 metais informuoja apie pažeidimus. Mes nieko nedarome. 2023 m. liepos 14 d. vėl pakartotinai gauname iš Europos Komisijos, iki šios dienos laukiame. Žinote, kad jau gali būti kreiptasi į Europos Teismą.
Man kilo toks klausimas. Kiek dar galės būti tokių klaidų? Mes turime lygiai tą patį su bendruomenės mokesčiu.
Antras mano klausimas – dėl dvigubo mokesčio. Šiandien yra apie 300 žmonių, kurie gavo paramą. Noriu paklausti, ar jiems buvo taikomas tas dvigubas mokestis?
Trečias klausimas. Kiek šiandien yra įdiegta išmaniųjų apskaitos prietaisų? Kiek reikės papildomų lėšų? Ar iki 2019 metų pakeisti skaitikliai neatitinka, gal be reikalo keitėme? Ar mes dar įgyvendinsime tuos 80 %, numatytus Europos Sąjungos? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo nare, į įstatymą, taip, perkelta su klaidomis, nes didelė direktyva. Natūralu, kad žmonės, dirbantys ministerijoje, nėra robotai ir daro klaidų. Tą reikia suprasti. Nieko baisaus, jei kitą kartą grįžtame, ypač dabar, kai čia yra didžiausi pataisymai dėl kaupimo įrenginių. Kaupimo įrenginių telkimo paslaugos apskritai yra naujos tiek mums, tiek visai Europos Sąjungai. Nenuostabu, kad žmonės, skaitydami direktyvą, ne visą laiką supranta taip, kaip turi būti. Europos Komisija pataiso, mes pataisome ir gausime sutvarkytą rezultatą. Įdiegę turime šiuo metu virš 700 tūkst. skaitiklių ir nieko keisti nereikės dėl to, kas buvo anksčiau įdiegta. Nebent gyventojai ar ESO matys, kad tą reikia ateityje padaryti dėl tam tikrų poreikių teikti kitas paslaugas, ar telkimo, ar kitas.
Dėl dvigubo mokesčio aš negaliu atsakyti, kiek tokių buvo apmokestinta ir ar išvis buvo apmokestinta.
PIRMININKAS. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamasis ministre, jūs tikrai daug dėmesio skiriate kaupikliams, šiuokart jūs atleisite nuo mokesčių, tačiau turime tą jūsų projektą – 200 megavatų akumuliatorių, nupirktą už europinius pinigus, išleistos didelės lėšos. Tai kokiam tikslui jis buvo pirktas? Nes jūsų ir jūsų institucijos komunikacija yra skirtinga labai dažnai. Vienu atveju tai reikalinga dėl sinchronizacijos, kitu atveju – kad rusas gali jungiklį išjungti, reikės staigiai įjungti elektrą. Tai vis dėlto kokiu tikslu ir kaip jisai yra naudojamas? Jis juk negali būti naudojamas komercijai, kai dabar atidavėte, nes reikės, kad jis būtų pakrautas, kada X valandą reikės įjungti. Tai aš matau tokį absoliutų mūsų kvailinimą ir visuomenės kvailinimą. Tai gal paaiškintumėte iš Seimo tribūnos, kaip iš tikrųjų yra? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kaupikliai nėra naudojami komercinei veiklai. Šiandien kaupikliai nėra naudojami komercinei veiklai ir šiandien veikia kaip mūsų sistemos rezervas. Ateityje kaupikliai padės balansuoti sistemą ir padės įtraukti daugiau atsinaujinančios energetikos į mūsų sistemą. Kaip ateityje kaupikliai bus naudojami, ar jie bus parduoti, ar neparduoti į rinką, matysime, bet šiandien, dar kartą pakartosiu, kaupikliai yra naudojami išimtinai mūsų sistemos saugumo poreikiams.
PIRMININKAS. Taip. Klausia L. Savickas.
L. SAVICKAS (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų jau kuris laikas kyla daug klausimų, ministre, dėl jūsų priimamų sprendimų neigiamo poveikio energetikos sektoriaus stabilumui. Tik dar kartelį primenu, kad laukiame jūsų mūsų frakcijos posėdyje rytoj ryte, prieš plenarinį posėdį. Primenu, kad šių metų lapkričio 7 dieną yra priimtas Konstitucinio Teismo nutarimas, numatantis, kad Proveržio įstatymo nuostatos dėl 2 gigavatų apribojimo saulės jėgainių galioms prieštarauja Konstitucijai, nors sakėte ganėtinai ironiškai, teikdamas šį pasiūlymą, kad tokiu būdu iš tikrųjų kuriate darnią atsinaujinančių energetikos išteklių plėtrą.
Dabar vėl ateinate su įstatymo projektu, kuris aiškiai grįstas tuo, kad identifikuojama, jog direktyvos perkėlimas turi problemų. Kaip jūs galėtumėte tą pasakyti, kur atsiranda tos bėdos? Galbūt iš tikrųjų ministerijai reikėtų numatyti papildomą asignavimų eilutę, kad turėtų daugiau kompetentingų specialistų, kad išvengtų pasikartojančių teisėkūros problemų?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo nary, už rūpinimąsi Energetikos ministerija ir domėjimąsi energetikos sektoriumi. Noriu pasakyti, kad Konstitucinis Teismas nepasakė, kad 2 gigavatų riba prieštarauja įstatymui… prieštarauja Konstitucijai. Deja, taip yra. Konstituciniame yra tas faktas, kad įstatyme nėra numatyta, kaip toliau turi būti elgiamasi su projektais, kurie yra virš 2 gigavatų ribos. Priešingai – dėl įstatymo Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Vyriausybė, valstybė turi teisę įstatymais reguliuoti tinklo parametrus tam, kad būtų išlaikomas jos saugumas ir stabilumas. Dar kartą pakartosiu: dėl įstatymo priėmimo, direktyvos priėmimo ir pataisų, kad žmonės nėra robotai. Energetikos direktyvos šiandien yra milžiniškos apimties. Natūralu, kad žmonės, kai perkeliamos direktyvos, kitą kartą ir vėluoja, nes tai užtrunka tikrai daug laiko. Minėtoji direktyva yra labai labai didelės apimties. Dar kartą pakartosiu, natūralu, kad atsiranda klaidų, jas mes taisome. Niekas nėra apsaugotas nuo to. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas ministre, aš irgi apie tas klaidas. Suprantu, kad klysti žmogiška, bet čia ne smulkios klaidos, todėl mano klausimai keli. Pirmiausia ar jūs, kaip ministras, pasiaiškinote, kas tas klaidas padarė, kas galbūt sąmoningai tai padarė ir galbūt sąmoningai pasipelnė iš to, nes ir išmanūs skaitikliai, ir du tarifai – visa tai yra pinigai ir vartotojų pinigai. Norėtųsi, kad tų klaidų būtų mažiau ir jūs į tai reaguotumėte. Tai ar galite atsakyti, ar tai yra sąmoningas veikimas prieš jus ir prieš, taip sakant, Lietuvos Respubliką? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamas Algirdai, turbūt esate didelis energetikos ekspertas, kad galite pasakyti, ar tai didelės, ar mažos klaidos. Mano galva, tai yra grynai techninės, techniniai neatitikimai, techniniai parametrai. Didžiausia dalis, dar kartą pakartosiu, jeigu pažiūrėsite, du trečdaliai yra apie kaupiklius, kurie Lietuvoje apskritai nėra ir niekados nebuvo reglamentuoti. Tikrai aš nemanau, kad dėl šių klaidelių yra patirta kokia nors žala, nes, kaip minėjau, yra reglamentuojami visiškai nauji dalykai. Dar kartą pakartosiu, kad artimiausiu metu tie dalykai bus ištaisyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Na, keistai skamba, vis dėlto žmonės prarado 160 mln. ir panašiai. Vadinti tai technine klaida, kad maždaug ateityje taip pat bus galima nusikaltimus daryti ir neaišku, kieno čia interesai ir panašiai… Ir vėl tą patį mes girdėsime, o žmonės mokės dvigubai, trigubai ir panašiai. Atsakymo gal ir nereikia. Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš dar kartą noriu pakartoti, kad perkeliant šitą direktyvą kalbama apie kaupiklių apmokestinimą, kad telkėjas negalėtų apmokestinti kaupiklių žmonėms, kurie juos turi, papildomai. Vadinasi, kad ateityje, kai žmonės įsirengs kaupiklius, jiems negalėtų būti papildomai apmokestinamos perdavimo ir skirstymo paslaugos. Reikia suprasti, apie ką mes kalbame. Čia ne apie tai kalbama.
PIRMININKAS. Ir paskutinis klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Na, darydami tokias įvairias techninio pobūdžio klaidas gal nedarysite komunikacijos klaidų ir aiškiai pasakysite, nes ne visi žmonės supranta tų sudėtingesnių procesų esmę.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai puikiai supranta.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Kaip jūs ruošiatės vykdyti komunikaciją ir ar žmonės galės tiktai teisės aktų sistemoje perskaityti tai, ką jūs pataisysite? Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Dar kartą pakartosiu – šie keičiami dalykai tiktai ateityje bus diegiami, dabar dar nėra tokių paslaugų.
PIRMININKAS. Dėkui. Dėl vedimo tvarkos dar V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Pateikiamas yra ne vienas projektas, todėl dar vienam klausiančiam galėtumėte leisti klausti?
PIRMININKAS. Vienas projektas, gerbiamas kolega, yra pateikiamas. Tai ačiū, laikas baigėsi. Dabar motyvai dėl šio klausimo. Ačiū, ministre. Dėl motyvų prieš kalbės A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Nesu būtent prieš visą šitą siūlymą, tačiau negaliu sutikti su tokiu energijos saugojimo būdu, kaip, na, ministras čia kalbėjo iš tribūnos. Juk 200 megavatų, europinės lėšos, strateginis projektas buvo įsigytas tam, kad per 15 sekundžių, atjungus mus nuo latvių, estų, nuo lenkų, nuo švedų, galėtume turėti elektrą, tačiau jis perduotas „Litgrido“ komercijai, tai yra jų technologinėms reikmėms. Jį galima pakrauti, iškrauti, žaisti su juo, o jisai turi būti kaip tankas – pasiruošęs eiti į mūšį su užtaisytu vamzdžiu, tie akumuliatoriai, kaupikliai turi būti pakrauti. Gerbiamas ministre, na, tikrai jūs čia tokį juoką suskėlėte iš tribūnos, kad net graudu, todėl sakykite tiesą ir bus viskas gerai.
PIRMININKAS. Už – D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Tikrai pirmiausia noriu pataisyti gerbiamą Artūrą. Įsijungia akumuliatorius per sekundės dalis ir tikrai jis šiandien, galite būti ramūs, saugo mūsų sistemą nuo įvairių netikėtų atsitikimų. Taip, „Litgrido“ nuostolius jis dengia ir tie nuostoliai atitinkamai mažina mūsų visų vartotojų sąskaitas. Tai nėra jokia komercija, o automatiškai skirta nuostoliams padengti.
Dėl direktyvos perkėlimo kviečiu Seimo narius pasisakyti už, nes tikrai diegiamos naujos technologijos į mūsų tinklus. Naujoms technologijoms diegti yra reikalingas atitinkamas reguliavimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Motyvai išsakyti.
Kviečiu apsispręsti balsuojant. Kas už šį projektą po pateikimo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 105: už – 75, prieš – 1, susilaikė 29. Po pateikimo yra pritarta. Pagrindiniu komitetu siūlomas Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 21 dieną. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Dar taip pat Energetikos ir darnios plėtros komisija turbūt. Prašau.
J. URBANAVIČIUS (TS-LKDF). Taip, mes irgi norėtume pasvarstyti šį klausimą.
PIRMININKAS. Supratau, supratau. Tada komisija kaip papildoma. Ar galime visam tam pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta bendru sutarimu tada įtraukiant Energetikos ir darnios plėtros komisiją.
Gerbiamieji kolegos, tai buvo paskutinis mūsų darbotvarkės klausimas šiandien. Ačiū jums už dalyvavimą. Skelbiu posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.