LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 415
STENOGRAMA
2020 m. birželio 4 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. NEKROŠIUS ir I. ŠIAULIENĖ
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiami kolegos, skelbiu vakarinį posėdį pradėtu. (Gongas) Kviečiu visus registruotis.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai.
14.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-4277(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano valstybės teritorijos erdvinio vystymo krypčių ir teritorijos naudojimo funkcinių prioritetų patvirtinimo“ projektas Nr. XIIIP-4277(2). Į tribūną kviečiu išvadų pranešėją K. Bacvinką.
Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymas. Komiteto nuomonė?
K. BACVINKA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – nepritarti, nes tai yra norminio pobūdžio pavedimas Vyriausybei… ne norminio pobūdžio pavedimas Vyriausybei, o tik rekomendacija.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Taip pat yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento antroji pastaba.
K. BACVINKA (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė – pritarti. Galime pritarti ir mes bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Visam 2 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – P. Saudargas. Nėra. K. Mažeika – motyvai už. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Iš tiesų kilo nemažai diskusijų ir aistrų. Iš tiesų keista, kad kai kurie Seimo nariai galvoja, kad tas projektas skubotas, neparengtas ar dar kaip nors. Noriu priminti, kad nuo 2017 metų buvo suorganizuoti aštuoni forumai. Kiekviename iš jų dalyvavo nuo 200 iki 300 žmonių. Buvo diskutuota įvairiausiomis formomis dar 220 kartų. Iš jų 96 susitikimai vyko institucijose prie apskritojo stalo, 30 susitikimų – su pavaldžiomis institucijomis, aštuonios tarpvalstybinės konsultacijos. Buvo apvažiuotos visos savivaldybių regioninės plėtros tarybos, kai kurios net po kelis kartus.
Taigi iš viso iš visuomenės ir įvairių organizacijų, bendruomenių, savivaldybių yra gauta apie 1 tūkst. 500 pasiūlymų, jie buvo įvertinti ir atitinkamai įtraukti į Lietuvos Respublikos bendrojo plano rengimą. Koncepcijos alternatyvos 20 kartų buvo pristatytos skirtinguose Seimo komitetuose. Aplinkos apsaugos komitete buvo keletas svarstymų. Iš tiesų paskutinis buvo šį trečiadienį.
Noriu paraginti kolegas įvertinti bendrą darbą, tikrai buvo įsitraukę ir daug Seimo narių, jie tikrai aktyviai žiūrėjo. Buvo dar keli klausimai ir šiandien per Vyriausybės valandą dėl kelių, dėl mobilumo. Kolegos, kalbant apie mobilumo problemą, kuri sprendžiama, ir kokia vizija turėtų būti ateityje, tai kalbama ne tik apie kelius, kurie turėtų būti asfaltuojami ir žvyrkeliai verčiami asfaltu arba kai kurie platinami ar siaurinami. Kalbama kompleksiškai, tai yra tiek geležinkelio transportas, tiek autostrados, tiek greitkeliai ir taip toliau. Turbūt yra svarbu kai kurias arterijas padaryti geriau prieinamas, pavyzdžiui, iš Kauno į Vilnių nuvažiuoti per…
PIRMININKAS. Laikas.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). …30 minučių, nei išasfaltuoti papildomus kelius, žvyrkelius arba užtaisyti duobes. Regionų tolygus vystymasis nėra konkurencingas ir mes orientuojamės į tarptautinį konkurencingumą, didindami tarp miestų partnerystę ir būtent mobilumą. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai prieš – E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, tokiam nutarimui dėl Lietuvos Respublikos teritorijos bendrojo plano tikrai negaliu pritarti ir dėl kelių priežasčių.
Pirmiausia čia jau buvo kalbėta apie pristatymus. Taip, kažkokie pristatymai buvo, bet buvo pristatomos dvi alternatyvos ir iš tikrųjų niekas nė vienu atveju nepasakė, kad bus pasirinkta antroji alternatyva.
Savaime suprantama, turbūt kai kurie centrai išsisprendė savo problemas. Buvo klausimų dėl Šiaulių, Panevėžio, tai iš tikrųjų jie abu užganėdinti, abu tampa centrais. Marijampolė tampa svarbesniu centru, tačiau ką kalbėti apie kitas vietas. Mes anksčiau kalbėjome ir mūsų pasididžiavimas buvo tolygus Lietuvos vystymasis su daugeliu regionų centrų. Dabar mes faktiškai einame prie to, kad atsiranda jau ne dvi Lietuvos, o trys Lietuvos. Tai yra metropolijos, kurios gerai gyvens, toliau likę keli regionų centrai vidutiniokai ir, aišku, skurstantys pakraščiai.
Ypač skaudu dėl Rytų Aukštaitijos, kur bent jau pagal pirmąją alternatyvą buvo numatyti nors nacionalinės reikšmės keliai. Beje, ir nuo Vilniaus iki Utenos, iki Aukštaitijos ir toliau nuo Kauno kelias, kuris anksčiau būdavo vadinamas kaip svarbus traktas Varšava – Sankt Peterburgas, tampa tik regioninės reikšmės keliais.
Ir šiandien net pats nustebau, kai susisiekimo ministras pamatė šią schemą. Jam bandė aiškinti kitas, aplinkos, ministras, ką tai reiškia. Susisiekimo ministras nustebęs, kad tie keliai tampa ne nacionalinės reikšmės, o regioninės reikšmės keliais.
Tada niekas nepasiaiškino, kaip čia bus su Europos Sąjungos lėšų finansavimu, kaip bus, kai Vilnius taps pagal NUTS variantus, pagal Europos Sąjungos teritorinių statistinių vienetų nomenklatūrą taps vieno regiono centru, bet jis bus išbrauktas pagal tą europinį finansavimą. Iš tikrųjų daug neatsakytų klausimų…
PIRMININKAS. Laikas!
E. PUPINIS (TS-LKDF). …ir siūlau nebalsuoti už šį nutarimą, skubos tvarka stumiamą per Seimą iki rinkimų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai už – J. Jarutis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Galima būtų sutikti dėl daugelio dalykų su kolega Edmundu, kad nėra visiškai atliepta galbūt regioninė politika, tačiau bet kokiu atveju dabar paskutiniu momentu sakyti, kad tik dabar mes pamatėme ir susipažinome, manau, yra neatsakinga.
Treji metai procesas vykęs, kaip ministras pristatė, iš tikrųjų daugybė susitikimų, pasitarimų. Natūralu, kad visų 1,5 tūkst. pasiūlymų neįmanoma perkelti į rengiamą įstatymą. Mes tą žinome kiekvienas iš savo komitetų. Yra daugybė visokiausių pasiūlymų, vienus reikia priimti, kitus priimti iš dalies arba atmesti.
Taip pat šiuo laikotarpiu ir visais laikais turbūt kiekviena valstybė gyveno planuodama savo veiklą į priekį. Šis Lietuvos Respublikos bendrasis planas yra iki 2050 metų. Aš manau, kad Lietuvos Respublikos bendrojo plano sprendiniai taip pat turi įtakos ir rajoninių bendrųjų planų sprendiniams. Tai nėra įkalta amžinai, visada galima koreguoti, bet, manau, bet kokiu atveju priimti ne visai tobulą, bet įstatymą, kad jis veiktų ir galėtume toliau žygiuoti. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau gerbiamam kolegai J. Jaručiui pasakyti, kad čia ne įstatymą priimame. Jūs atkreipkite dėmesį. O tarp įstatymo ir nutarimo yra praraja.
Labai taikliai pastebėjo Teisės departamentas, kad nutarimais pasiūlyti skirstyti Vyriausybei europines lėšas nepriimtina. Galima tik įstatymais tuos dalykus daryti. Nutarimais negalima lygiai taip pat ir šitaip valdyti, kaip čia yra daroma.
Komitetas atsako, kad čia ir nėra siekiama paskirstyti, o yra tik rekomendacija Vyriausybei. Tai jeigu čia yra tik rekomendacija, nieko tokio rimto, tai gal rimtai ir nesvarstome. Tai ir siūlau, susilaikykime, čia vis tiek nerimtas dalykas.
PIRMININKAS. A. Skardžius – už.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Pasvėręs už ir prieš, nepaisydamas 300 svarstymų, 1,5 tūkst. pataisų, vis dėlto nutariau pasisakyti už. Galbūt buvęs ministras K. Masiulis, atsiprašau, K. Navickas, buvęs aplinkos ministras, kuris kandidatuoja konservatorių sąraše, paliko ne vieną Trojos arklį. Kai ką mums teko prakrapštyti ir labai įdomu, tik Seime paskutinę minutę praėjusią savaitę teko išimti tokias nuostatas, kurios apskritai nedaro garbės žaliųjų judėjimui, tai yra CO2 laidojimas buvo paliktas įstatyme, šiame konstituciniame savo turiniu. Tai yra bendrasis planas, taigi visi įstatymai turės būti į jį orientuoti.
Toliau. Atliekų deginimo įmonėms – dėmesys nulinis. Tai vėlgi didžiulė infrastruktūra, atliekų tvarkymo grandinės dalis, kuri absoliučiai buvo neapibrėžta, nors gauti europiniai pinigai, dėl to pripažinti nacionalinės svarbos objektai kaip atliekų tvarkymo grandinės dalis, o jie buvo tiesiog kaip savarankiški energetiniai objektai, kogeneracinės jėgainės.
Toliau. Ko nepavyko absoliučiai reglamentuoti šiame įstatyme, tai „Geotermos“ nemokamos energijos, kur visame pamaryje nuo Šilutės iki Latvijos sienos 40 laipsnių energija, bet ne, ji nereikalinga Lietuvai, nes yra noras deginti dujas, deginti atliekas, deginti biokurą, o ta 40 laipsnių energija niekam nereikalinga. Tačiau pasvėręs viską aš balsuosiu už, bet tikrai yra daug trūkumų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Akivaizdu, kad šitas nutarimas nori pastatyti regionų vystymąsi visai kitais principais. Būtent tas variantas, kuris būtų užtikrinęs tolygų regionų vystymąsi, yra atmestas. Kaip aš suprantu, yra blogai, jeigu pas mus tas tolygumas būtų išsaugotas, nes, pasirodo, tai pažeistų konkurencingumo principą. Gerbiamieji Seimo nariai, kurie per rinkimus mušėtės į krūtinę ir rinkėjams sakėte, aš užtikrinsiu tą tolygumą ir panaikinsiu tą diskriminaciją, šiandien Vidurio ir Vakarų Lietuvoje BVP vienam gyventojui sudaro 65 % ES vidurkio, sostinės regionas BVP vienam gyventojui – 112 ES vidurkio. Štai tos Lietuvos. Dabar jūs norite tą atskirtį dar labiau pagreitinti įsteigdami kažkokias mistines penkių partnerysčių grupes, kai nėra net minimos kitos 46 savivaldybės. Gerbiamas Seimo narys, kuris kalba išrinktas Kupiškyje, ką jis pasakys kupiškėnams, kad Kupiškio rajonas nepaminėtas, ką pasakys Seimo narys Anykščių rajone ar Panevėžio rajone, jų nėra. Taigi, gerbiamieji, jūs neklaidinkite vieną kartą Seimo narių. Aiškiai būtent ministerijos specialistų buvo nurodyta, kad dešimties regionų pagrindinių urbanistinių centrų teritorinis paskirstymas šalyje palyginti tolygus, todėl galimos prielaidos sąlyginai vienodam regioninių paslaugų pasiekiamumui. Tai net esant tam esamam skirtumui net specialistai akcentavo, kad tas pirmas variantas išsaugoti tas dešimt apskričių ir dešimties apskričių pagrindu formuoti regioninę politiką – tai ir yra tolygumo užtikrinimas. Ministras pasakė, tolygus regionų…
PIRMININKAS. Laikas.
P. URBŠYS (MSNG). …vystymasis nėra konkurencingas. Ką tai reiškia? Reiškia tai, kad dalis regionų yra laidojama. Amžinąjį atilsį.
PIRMININKAS. Motyvai už – G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū. Išgirdome čia labai daug demagogijos, ypač iš tų Seimo narių, kurie pasižiūrėjo tik į schemas, bet neskaitė viso dokumento. Visame dokumente yra kiekvienas rajonas pažymėtas, aprašytas mažiausiai du kartus. Noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos teritorijos bendrasis planas nenumato administracinės pertvarkos, kaip buvo dešimt administracinių regionų, taip ir lieka. Koncepcijoje numatoma formuoti ne penkis regionus, o penkias nacionaliniu lygmeniu veikiančias partnerystės grupes, kurias sudaro ne 10, kaip buvo iki šiol, o 14 regioninių centrų. Visos savivaldybės plane paminėtos, kaip ir minėjau, mažiausiai du kartus. Prioritetinės partnerystės veikloje sukuriama sinergija teikiant tarptautinio, nacionalinio ar regioninio lygmens paslaugas, kurios padės efektyviai naudoti viešuosius finansus, administracinius ir žmogiškuosius resursus, ir išvengsime viešųjų funkcijų dubliavimo, kaip yra iki šiol. Kaip pavyzdį, kas tai galėtų būti, kas neskaitė šito plano, galiu pasakyti, kad partnerystė spręs tokias problemas kaip viešojo transporto organizavimas kaimyninėse savivaldybėse. Taigi, paslaugos ateityje bus tik efektyvesnės ir artės prie žmonių.
Dar kas įdėta? Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto buvo pasiūlymas ir jam pritarta, kad 30 % Europos Sąjungos lėšų, kurios pasieks Lietuvą, bus investuojama regioninių tarybų sprendimais. Regionai spręs, kurioje savivaldybėje bus statomi nauji stadionai, baseinai, paslaugų ir kultūros centrai ir visa kita.
Pabrėžiu, kad regionai kaip buvo, taip ir liks. Tai yra papildoma galimybė gauti nacionalinių, europinių lėšų šitų regionų, visos Lietuvos plėtrai. Ir nemaišykime, kur yra regioninė plėtra ir kur yra urbanistinė plėtra. Šituos du žodžius mes labai maišome ir tiesiog nežinome, kuo jie skiriasi.
Taigi, kviečiu balsuoti už. Trejus metus dirbta prie šio projekto ir tikrai yra neblogas.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Mieli kolegos, man truputį liūdna, kad turiu oponuoti būdamas valdančioje daugumoje, tačiau tikrai manęs netenkina. Ką sakė ponia Guoda, aš su viskuo sutinku, bet manęs netenkina, ką kalbėjo ponas E. Pupinis apie susisiekimo sistemos vystymo kryptis. Labai gera buvo pirma alternatyva, kur buvo respublikinės reikšmės nors vienas kelias nuo Kauno iki Daugpilio, iki Sankt Peterburgo. Dabar gi nuo Kauno iki Zarasų – regioninės reikšmės kelias, nuo Vilniaus iki Utenos – krūvą pinigų sudedame, tampa regioninės reikšmės keliu.
Nustebino ir ministro reakcija – jisai net nežinojo apie šias alternatyvas. Ko gero, šitos visos priemonės ir buvo sudarytos, kai ponas R. Masiulis buvo susisiekimo ministru. Dabartinis ministras tikrai apie tai nežinojo, nes aš mačiau, kaip jis žiūrėjo į tą planą, jis stebėjosi viskuo.
Tikrai, pirmoje alternatyvoje buvo labai gražiai surašyta susisiekimo sistemos. Visa Lietuvos teritorija būtų gana tolygiai paremta vidutinio efektyvumo mobilumo paslaugų paketais. O antra alternatyva paremta partneryste, partneryste tarp Vilniaus ir Kauno, partneryste tarp Panevėžio ir Šiaulių bei Klaipėdos ir Palangos. Šitos trys partnerystės patemps visą Lietuvą, vadinasi, visą susisiekimo sistemą.
Mielieji, tikrai nenoriu, kad Zarasai ar Utena, ar Visaginas, ar Molėtai liktų kažkokiu užkampiu, ir tikrai negaliu pritarti šitam nutarimui vien dėl susisiekimo paketo. Nežinau, galbūt ateityje kas nors keisis. Tikėkimės, kad keisis, kaip sakė kolega J. Jarutis, tada turėtume žiūrėti. Bet aš manau, kad jisai yra skubotas, nes susisiekimo ministras apie šį susisiekimo sistemos vystymą tikrai nežinojo, todėl nebalsuosiu už ir kviečiu taip pat nepalaikyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi motyvai išsakyti. Gerbiami kolegos, kviečiu balsuoti dėl šio Seimo nutarimo projekto.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 101, balsavo 100 Seimo narių: už – 63, prieš – 8, susilaikė 29. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo. P. Urbšys – per centrinį mikrofoną. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, kai kas mano, kad regioninė plėtra nėra tas pats kas urbanistinė plėtra. Skaitau tų pačių specialistų parengtą argumentaciją dėl urbanistikos planų: „Įvairių lygmenų urbanistinius centrus sieja susisiekimo, ekonominiai ir laisvo darbo jėgos judėjimo, socialinės ir kitų paslaugų sistemos, kultūros sklaidos ne tik vertikalūs, bet ir horizontalūs ryšiai, formuojami kur kas stipresni ryšiai tarp partnerysčių urbanistinių centrų.“ Tai ką, šitos sritys neapima regiono vystymosi? Tai ką, urbanistinis planas yra aukščiau ar žemiau, ar tarp dangaus ir žemės? Be abejo, urbanistinis planas irgi prisideda prie regioninės plėtros. Jeigu tą dalyką atskiriame, tai tada, vadinasi, kažkas nebesuvokia, ką priima.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, trumpinkite pasisakymus. Dėkoju. E. Pupinis. Prašau.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, na, tiesiog stebina valstiečiai, važiuodami volu per regionus. Užteko jau to, kad sumažintos institucijos, tūkstančiai žmonių perkelta iš regionų į Vilnių.
Pažiūrėkite statistiką, dabar jau jūs pradedate naikinti iš esmės, tai yra pasirenkate metropolijas, tačiau daug tūkstančių žmonių liks užribyje, nes jie net susisiekimo keliais nebus aprūpinti. Čia kalbėjome apie Alytaus kelią, kur tampa ne nacionalinis, o regioninis, Utenos kelią. Ką jūs darote? Ir tai vyks iki 2050 metų. Manau, Lietuva jus įvertins tinkamai.
PIRMININKAS. Paskutinis kalba K. Mažeika. Prašom.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Kolegos, noriu padėkoti visiems, kurie įvertino trejų metų darbą. Noriu padėkoti ministerijų vadovams, viceministrams, specialistams, ekspertams, užsienio ekspertams, visiems žmonėms, kurie buvo neabejingi ir aktyviai rašė pasiūlymus dėl Lietuvos Respublikos bendrojo plano. Ir tai yra koncepcija, kuri leis Lietuvai tapti konkurencingai. Neturi būti konkurencijos tarp Zarasų, Utenos, Marijampolės, Vilkaviškio ir kitų mažų miestelių ar savivaldybių. Lietuva turi kartu konkuruoti su Ryga, su Latvija, su Lenkija, su Varšuva ir su kitais miestais, kurie ir sudaro didžiąją konkurenciją.
Turime dokumentą, kuris leis mums susitelkti ir į Lietuvą žiūrėti ne per savo apygardos ar savo namų prizmę, bet kalbėti apskritai apie Lietuvos pozicijas ir konkurencingumą. Labai visiems ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš, kaip posėdžio pirmininkas, nutraukiu diskusijas. Visos frakcijos jau kalbėjo šiuo klausimu po balsavimo.
14.21 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4081(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkėje – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 60 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4081(2). Kviečiu į tribūną L. Staniuvienę, ji pristatys mums Švietimo ir mokslo komiteto išvadą.
Atsiprašau, turime eiti pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra keletas pasiūlymų. Pirmasis yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Dėl 1 straipsnio pritarta.
PIRMININKAS. Pasiūlė savo redakciją, papildydami „mokyklos nuostatų (įstatų) nustatyta tvarka“. Teisingai?
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta.
Toliau antrasis siūlymas – taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Komiteto nuomonė?
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Ačiū, pritarta.
Toliau trečiasis yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, dar vienas. Komiteto nuomonė.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritari.
PIRMININKAS. Galime ir mes pritarti šiai nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Galiausiai yra analogiškas Teisės departamento pasiūlymui, tai yra Seimo narių A. Papirtienės, L. Jonaičio ir L. Staniuvienės siūlymas.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Mokykloje veikia ir kitos mokyklos savivaldos institucijos.
PIRMININKAS. Kadangi mes jau prieš tai balsavome dėl Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymo, o tai yra analogiškas siūlymas, dėl to nebalsuosime, nes taip pat pritariame.
Galime pritarti visam straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Nuomonė už – E. Pupinis. Ačiū, Levute.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų džiaugiuosi, kad buvo pritarta siūlymams, tik dabar nusistebėjau, kodėl A. Papirtienė užsirašė prieš, nes jos siūlymui yra pritarta. Manau, kad turime teisę leisti moksleiviams demokratiškai veikti toje pačioje mokymo įstaigoje ir turėjome sudaryti visose mokyklose vienodas sąlygas.
Moksleiviai galėtų kurti savo moksleivių tarybą, sudaryti tam tikrą organizacijos valdymo struktūrą, deleguoti savo asmenis, normaliai išrinktus, demokratiškai, į mokyklų tarybas, taip pat ir tėvai… Manyčiau, kad vis dėlto tie demokratiniai procesai, kurie pagrįsti tam tikromis tiek tėvų, tiek mokytojų struktūromis, pilnakraujiškai turi dalyvauti ir turi būti įteisinta ne tik mokyklos įstatuose, bet turi būti ir įstatyme. To norėjo ir Moksleivių sąjunga, kuri atstovauja visai Lietuvos moksleivijai.
Pritariu šiam įstatymo projektui ir manau, kad tikrai einame demokratėjimo keliu ir tos struktūros niekam netrukdys. Kaip ir minėjau, gerbiamosios A. Papirtienės pasiūlymui buvo pritarta, kad jeigu ir įrašome į įstatymą, įstatuose turėtų būti nurodyta, kad tos struktūros egzistuoja ir jos įstatais taip pat remiasi. Siūlau pritarti įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Gerbiama Seimo narė A. Papirtienė – nuomonė prieš.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, ir dabar, ką minėjo gerbiamas Seimo narys, įstatymas tikrai nedraudžia mokiniams dalyvauti savivaldoje, visiškai niekaip neriboja. Nors ir buvo pritarta mano ir kolegų pasiūlymui, kuris imperatyvų reikalavimą dėl įvairių mokyklos savivaldos institucijų veikimo mokyklose sušvelnina, tačiau ir dabar tebesilaikau nuomonės, kad šis Švietimo įstatymo 60 straipsnio pakeitimas tikrai nebuvo reikalingas, toks įstatymas nėra reikalingas. Jis yra perteklinis ir jokios naujos kokybės nesukuria, kadangi pakeista 60 straipsnio 6 dalis teatkartoja jau įstatyme esančią 2 dalį, kurioje nustatoma, kad mokyklos savivaldos institucijų įvairovę, o tai ir įeina vadinamosios ir kitos mokyklos savivaldos institucijos, taigi mokyklos savivaldos institucijų įvairovę, jų kompetenciją ir sudarymo principus įteisina mokyklos įstatai. Tai čia 2 dalis.
Ir 6 dalis dabar skamba taip: „Mokyklose veikia ir kitos mokyklos savivaldos institucijos (mokytojų, mokinių, tėvų (globėjų, rūpintojų) mokyklos įstatų (nuostatų) nustatyta tvarka.“ Tad abiejose dalyse pasakyta visiškai tas pats. Daugiau jokių naujų pakeitimų nėra, todėl įstatymo pakeitimas perteklinis ir nereikalingas ir aš už tokį teisės aktą negaliu balsuoti už, o jūs spręskite, ar atiduosite savo balsą už įstatymo pakeitimą, kuriuo niekas nepakeičiama.
PIRMININKAS. Motyvai už – S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Aušra, aš manau, kad jis daug keičia, ir pagrindinis pakeitimas, kad tai yra pirma demokratinė forma, kurioje dalyvauja nepilnamečiai asmenys, tai yra moksleivių savivalda, moksleivijos taryba. Ir aš čia norėčiau pasveikinti Lietuvos moksleivių sąjungą su idėjos realizacija, kad kiekvienoje Lietuvos mokykloje atsiras pirmas demokratinis organas, kuriame dalyvaus moksleiviai. Labai smagu, kad tai bus šimtaprocentinis jo įgyvendinimas, ne kaip prieš tai, ar tai buvo iniciatyvesnių direktorių inspiruotas jaunimas, kuris susiburdavo, ar būdavo tiesiog vietiniai lyderiai. Man atrodo, žvelgiant į perspektyvą, kai mes visada skundžiamės, kad jaunimas neateina į rinkimus, nebalsuoja, nedalyvauja gyvenime, štai yra konkretus įstatymo projektas, kuris atves jaunimą prie sprendimo teisės visų pirma už save mokykloje, kaip realizuoti kai kuriuos dalykus, o ateityje ir už savo miestų, bendruomenių ir valstybės gyvenimą. Kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Toliau K. Masiulis. Prašom. Nuomonė už.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Kolegos, stengsiuos trumpai, nes faktiškai jau pagrindinės mintys pasakytos. Iš tikro labai svarbu jaunuomenę pratinti dalyvauti demokratijoje ir mokytis valdymo savo artimos aplinkos, sau svarbiausių dalykų, kurie vyksta mokykloje, dalyvauti šiame valdyme ir turėti tam tikras teises ir savo interesą net apginti, jį deklaruoti. Visa tai faktiškai tas įstatymas leidžia, įgalina ir pasako, kad kiekvienoje mokykloje tokios formos turi atsirasti. Tikrai ne visur jos bus efektyvios iš karto ir ne visur sėkmingai vyks, bet tikrai mes einame geru keliu. Aš labai entuziastingai pritariu.
PIRMININKAS. V. Juozapaitis – motyvai už.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Išties noriu paraginti kolegas balsuoti už šį įstatymo projektą. Jau vienas iš stipriausių turbūt argumentų, kad mūsų jaunoji karta, šiuo atveju Lietuvos moksleivių sąjunga, imasi tokios iniciatyvos ir tikrai, žiūrėdama į mus, viliasi, kad jų balsas bus išgirstas. O tai yra labai stiprus motyvas. Žmonės nori dalyvauti savivaldoje, kita vertus, raidė arba tas žodis „veikia“ nėra imperatyviai nurodantis, bet vis dėlto įpareigojantis tokias tarybas turėti mokykloje. Kaip ir kitoje vietoje tame pačiame įstatyme yra nurodyta, kad žmonės, ar mokytojai, ar kiti darbuotojai, turi ne tik teisę, bet ir pareigą veikti mokykloje ir būti organizuoti, nes ne vien tik kažkokios sudarytos administracijos arba inicijuotos organizacijos ar dariniai turi teisę gyvuoti.
Taigi išgirskime Moksleivių sąjungos prašymą, šauksmą, nes jų yra rytdiena, mes gal jau pasitraukime. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 84, prieš – 1, susilaikė 20. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Repliką po balsavimo – R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos iš kairės, iš tikrųjų jūsų nelabai ir suprantu. Prieš keletą savaičių ir prieš keletą mėnesių kalbėjote apie profesines sąjungas, kad jos privalo būti, reikia remti, palaikyti ir panašiai, ir panašiai. Dabar analogiškas projektas, kad tas atsirastų mokyklose, ir vienas kitam prieštaraujate. Man tiesiog keista, kad vienais atvejais jūs už, kitais atvejais jūs esate prieš. Tai susitarkite, kad visose institucijose turi būti atstovaujančios institucijos kaip profesinės sąjungos, ir baikite draskyti į skirtingas dalis.
PIRMININKAS. A. Papirtienė. Prašom.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Dar kartą kartoju visiems, kas tikrai neišmano bendrojo ugdymo ir kaip mokyklose viskas veikia. Mokinių tarybos ir mokinių savivalda daug metų veikė ir dabar. Jokie įstatymai to netrukdė, leido ir tikrai nereikėjo čia tų pakeitimų. Šito įstatymo pirminis variantas buvo noras privaloma tvarka padaryti. Kadangi privaloma tvarka neišėjo padaryti, buvo bandoma kaip nors pataisyti, sušvelninti, kad apskritai tas įstatymas būtų priimtas. Bet jis iš viso nieko nepakeitė, nieko. Jūs įsigilinkite prieš komentuodami apie profsąjungas ir mokinius.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, nutraukiu diskusiją, nes šiek tiek vėluojame su darbotvarke.
14.32 val.
Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3868(2) (priėmimas)
Skelbiu kitą projektą – Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3868(2). Kviečiu A. Širinskienę į tribūną. Einame pastraipsniui.
Dėl 1–6 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime jiems visiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 7 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tai tik techninio pobūdžio pasiūlymas – tiesiog 2 punkte po skaičiaus 2 uždėti skliaustą.
PIRMININKAS. Galime pritarti šiai komiteto nuomonei bendru sutarimu? Galime pritarti. Toliau nuo 8 iki 11 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 12 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Buvo taip pat techninio pobūdžio siūlymas, jam komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ar mes galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Nuo 13 iki 26 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
27 straipsnis. Yra Seimo narės I. Haase siūlymas. Jau atsiėmė. (Balsas salėje) Supratau, neapsvarstyta svarstymo metu. Gerai. Tada nuo 27 straipsnio iki paskutinio pasiūlymų nėra, iki 49 straipsnio daugiau pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Nėra užsirašiusių. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 87, prieš – 1, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.35 val.
Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2264 36, 44, 70, 75 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 701 straipsniu ir 42 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3869(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkėje – Bausmių vykdymo kodekso pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2264 36, 44, 70, 75 straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 701 straipsniu ir 42 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-3869(2). Į tribūną kviečiu R. Andrikį. Einame pastraipsniui.
Dėl 1, 2 bei 3 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galima jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 4 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Ir komiteto nuomonė?
R. ANDRIKIS (LSDDF). Pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime komiteto nuomonei pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ar galime pritarti visam straipsniui? Ačiū, pritarta bendru sutarimu. Toliau. Dėl 5 ir 6 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar jiems galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 84, prieš – 1, susilaikė 4. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.36 val.
Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 2, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 17, 20, 22, 24, 26, 27, 28, 30, 32, 34, 36, 38, 39, 40 ir 42 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3870(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkėje – Suėmimo vykdymo įstatymo Nr. I-1175 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3870(2). Taip pat kviečiu į tribūną R. Andrikį. Ai, nėra pasiūlymų. Žiūrėkite, yra vienas… Iki 23 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė, balsuojame dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 83, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.38 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3871(2) (priėmimas)
Toliau – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3871(2). Yra du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Galima jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 79, prieš – 1, susilaikė 6. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.39 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 4, 5, 6 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3872(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkėje – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3872(2). Yra iš viso penki straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Motyvai dėl viso? Niekas neužsirašė. Balsuojame dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 79, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.40 val.
Teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2650(2)VK (priėmimas)
Toliau darbotvarkėje – Teismo ekspertizės įstatymo Nr. IX-1161 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2650(2). Kviečiu į tribūną R. Andrikį. Einame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gauti Seimo kanceliarijos Teisės departamento siūlymai. Komiteto nuomonė? Pritarti bendru sutarimu. Ar galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei pritarti? Ačiū, pritarta.
Toliau, dėl 2 straipsnio pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
3 straipsnis. Yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvada.
R. ANDRIKIS (LSDDF). Pritarti.
PIRMININKAS. Komitetas pritaria. Ar mes galime pritarti bendru sutarimu komiteto nuomonei? Galime. Ačiū. Toliau nuo 4 iki 27 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Galime tiems straipsniams pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 28 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė.
R. ANDRIKIS (LSDDF). Pritarti.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti komiteto nuomonei bendru sutarimu pritarti? Ačiū, pritarta.
Toliau yra 29 straipsnis. Ar galime jam pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Visi straipsniai pažiūrėti. Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 91 Seimo narys: už – 82, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.42 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3777(2) (priėmimas)
Kitas klausimas – Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 10 ir 26 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-3777(2). Yra trys straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų dėl viso niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso projekto. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 80, prieš nėra, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
14.43 val.
Civilinio proceso kodekso 145 ir 668 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4854(2), Civilinio proceso kodekso 570, 629, 631, 663, 668, 688, 689, 736, 739, 746 ir 749 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1460 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4855(2) (svarstymas)
Toliau darbotvarkėje – Civilinio proceso kodekso 145 ir 668 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4854(2) ir lydimasis – Civilinio proceso kodekso įstatymo projektas Nr. XIIIP-4855(2). Kas galėtų pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas? Gal R. Andrikis? Prašom, dėl abiejų projektų.
R. ANDRIKIS (LSDDF). Komitetas svarstė gegužės 20 dieną. Dalyvavo 11, visi 11 – už.
PIRMININKAS. Taip pat dėl antrojo projekto.
R. ANDRIKIS (LSDDF). Dėl kito projekto tie patys 11 už. Pritarti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl pirmojo projekto pasiūlymų nėra. Dėl antrojo yra Seimo nario T. Tomilino. (Balsai salėje) Gerai, pabaikime dėl pirmojo. Diskutuoti niekas neužsirašė. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta.
Dėl antrojo yra Seimo nario T. Tomilino siūlymas. Prašau Seimo narį pristatyti. Tuoj įjungsime. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, čia yra siūlymas paankstinti sistemų bendros sąveikos terminą iki 2021 m. vasario 1 d. Mes esame ganėtinai seniai nusprendę, kad tos sistemos pradės sąveikauti ir atidėti sistemų suderinimo terminą iki 2022 metų yra visiškai netikslinga. Mes esame preliminariai kalbėję su teisingumo ministru, kad 2021 m. vasario 1 d. yra puiki data. Prieš tai buvo mintis paankstinti iki šių metų gruodžio 1 dienos, bet, atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos pastabas, kad galbūt ir iki to laiko tos sistemos nepradės tarpusavyje veikti suderintai, buvo pasiūlyta tokia kompromisinė data – vasario 1 diena.
Aš nelabai suprantu, kodėl komitetas nepritarė tam pasiūlymui, nes tokį sutarimą su Teisingumo ministerija mes kaip ir turėjome. Šiuo atveju siūlau pritarti pataisai ir numatyti dar pusės metų terminą, kol visi registrai ir „Sodra“, ir Mokesčių inspekcija pradės tarpusavyje bendrauti, ir apsaugoti žmogų dėl jo pajamų neišieškojimo. Mes seniai esame pritarę tai nuostatai ir labai gaila, kad institucijos dar nesugebėjo pasiruošti. Daugiau negu pusės metų terminas yra pakankamas, kad sistema suveiktų.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, ar atsiras 10 balsų, palaikančių šį pasiūlymą? Matau, kad yra. Kviečiu R. Andrikį, kuris pristatytų komiteto nuomonę dėl šio siūlymo. Kviečiu į tribūną. Komiteto nuomonė.
R. ANDRIKIS (LSDDF). Komitetas nepritarė 11 balsų.
PIRMININKAS. Dėkoju.
R. ANDRIKIS (LSDDF). Argumentai tokie, kad komitetas atsižvelgė į tai, kokios sudėtingos procedūros laukia, todėl nutarė, kad pagreitinimas, termino paankstinimas neįmanomas šiuo metu.
PIRMININKAS. Dėkojame. Dėl motyvų dėl šio pasiūlymo niekas neužsirašė. Siūlau balsuoti dėl T. Tomilino pasiūlymo.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 28, prieš – 15, susilaikė 49. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl viso ar yra užsirašiusių kalbėti? Nėra. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Ačiū. Galima pritarti po svarstymo.
14.49 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 4, 7, 12, 13, 14, 15, 16, 19, 20, 24, 26, 27, 29, 32, 321, 33, 351, 53 straipsnių ir devintojo skirsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2834(2) (pateikimas)
Toliau – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 kai kurių straipsnių ir devintojo skirsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo 151 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-2834(2). Pateikimas. Kviečiu pranešėją R. Tamašunienę. Prašom, Rita.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, projekto tikslas – užtikrinti gyventojams teisę daryti įtaką savivaldybėse vykstantiems procesams ir didinti gyventojų aktyvumą sprendžiant viešuosius vietos reikalus.
Pokyčiai, apie pokyčius, kurie numatomi. Pirmiausia nustatyti reikalavimus gyventojų informavimui, kad gyventojams aktuali informacija būtų prieinama, kad tam tikros gyventojų grupės, kurias savivaldybių sprendimai paveiks tiesiogiai, turi būti informuojamos savivaldybės iniciatyva. Taip pat informaciją gyventojams savivaldybė pateikia ne mažiau kaip dviem būdais. Vienas iš jų, be abejo, dabar jau įprastinis tapęs būdas, tai savivaldybės interneto svetainėje.
Taip siekiame nustatyti bendruosius konsultavimosi su vietos gyventojais reikalavimus, tokius esminius dalykus kaip forma, laikas, vieta, trukmė, taip pat dėl grįžtamojo ryšio užtikrinimo, kai turi būti vertinama pateikta gyventojų nuomonė. Nustatyti e. būdu atliekamą vietos gyventojų apklausą, bet kartu paliekant galimybę negalintiems pareikšti savo nuomonės elektroniniais ryšiais pareikšti nuomonę apklausos dalyvių lapuose. Nustatyti, kad seniūnas, prieš teikdamas savivaldybės administracijos direktoriui seniūnijos metinės veiklos plano įgyvendinimo ataskaitą, su jos projektu supažindintų ir gyventojus, kad būtų apsvarstyta išplėstinėje seniūnaičių sueigoje ir tuomet būtų pristatyta savivaldybės administracijos direktoriui.
Taip pat nustatyti, kad seniūnaitis naujuose seniūnaičių rinkimuose išrenkamas likus ne daugiau kaip metams iki savivaldybės tarybų rinkimų, artimiausiuose seniūnaičių rinkimuose toje seniūnijoje seniūnaitis nerenkamas ir tokio seniūnaičio kadencija trunka iki kitų seniūnaičių rinkimų, bet vis tiek ne ilgiau kaip ketverius metus.
Ir dar tokie dalykai kaip nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Manome, kad juos būtinai turi atitikti komisijų pirmininkai ir komitetų pirmininkai. Taip pat etikos ir antikorupcijos komisijos pirmininkai skiriami iš komisijos narių – savivaldybės tarybos narių, sudarant šias komisijas būtų laikomasi proporcinių tarybos daugumos ir opozicijos atstovavimo principų. Ir iš esmės įgyvendiname vietos chartijos reikalavimus, kad gyventojai būtų labiau įtraukiami į vietos savivaldą. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų visai gal ir neblogas projektas, aš pats labai vertinu seniūnaičių institutą ir, man atrodo, jį reikia visaip, kaip įmanoma, stiprinti. Tai jaučiu ir matau Senamiestyje – labai svarbu, kad bendruomenė būtų suburta ir tinkamai atstovaujama.
Bet problema ta, kad gyventojai dažnai žiūri į tą seniūnaitį ir patys savęs ir jo klausia, kokios čia tavo galios, ką tu iš tikrųjų gali realiai padaryti, ar mes turime kokį nors biudžetą tiems sprendimams, kurie galbūt galėtų būti įgyvendinti bendruomenės naudai? Ar svarstėte apie kokį nors biudžeto numatymą ir skyrimą, kad galbūt seniūnaitis galėtų disponuoti, kaip nors sureikšmindami jo veiklą ir naudą bendruomenei, kad jis galėtų disponuoti kažkuo ir kartu su bendruomene skirti kažkokį finansavimo projektą?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Pradėkime nuo to, kad Lietuvoje yra vienos pakopos savivalda, tai yra taryba. Seniūnas yra administracijos valstybės tarnautojas, dirbantis seniūnijoje, o seniūnaičio yra tokia visuomeninė pareiga. Kad jie turėtų atskirą biudžetą ar juos įskaitytume kaip struktūrą, mums reikėtų keisti Konstituciją ir numatyti dviejų lygių savivaldą, labiau įtraukti seniūnaičius, kad jie turėtų balsavimo teisę, pavyzdžiui, tvirtinant seniūnijos metų programą. Bet ar yra instrumentų, kaip padidinti seniūnaičų autoritetą, kaip pabrėžti jų dalyvavimą sprendimuose? Mano vertinimu, tokiu instrumentų yra.
Pirmiausia savivaldybės taryba, tvirtindama atskirus seniūnijų biudžetus, įgalina seniūnaičius savo sueigoje spręsti, ką jie šiais metais su turimu biudžetu darys. Ar tvarkys aplinką, ar labiau spręs socialines problemas, gal skirs kultūrinei veiklai. Tai tokios rekomendacijos, tokios tvarkos savivaldoje jau daug kur sėkmingai veikia, turime gerosios patirties, ir seniūnaičio autoritetas vis labiau auga. Juo labiau kad seniūnaičio sueiga deleguoja savo atstovus į seniūno atrankos konkursą, ir yra sudaroma Valstybės tarnybos departamento jungtinė komisija, kur seniūnaitis dalyvauja atrankoje vertinant kandidatus užimti seniūno postą.
Bet šiuo metu atskirai, sakykime, seniūnaičiams suteikti biudžetą… Tai yra savivaldos tarybos sprendimai, jie tokie galimi, pavyzdžiui, apmokėti telefoną, kokias nors važiavimo išlaidas, bet kitokių instrumentų, kol yra vieno lygio pakopa, šiuo metu kitaip nelabai ir įmanoma.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama ministre, jūs teikiate įstatymo projektą, kuris tarsi ir palengvina susiburti iniciatyvinėms grupėms, inicijuojant tam tikras apklausas, sutrumpina tą laiką, bet mano klausimas yra… Atsimenate, mes rudens sesijoje keitėme įstatymus, susijusius su apklausa, su Kauno miesto ir Kauno rajono, sakysim, pretenzijomis perimti tam tikrą dalį savivaldybės. Kaip koreliuos anos pataisos su šitomis, nes šitos buvo jūsų rengtos kaip ir iš anksčiau, bet atsirado vėliau?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū už klausimą. Šiaip tai čia dvi atskiros dainos. Kalbant apie teritorijos ir savivaldybių ribų perkėlimą, yra taikoma viena apklausos procedūra, kuri ir buvo pristatyta ir kurios kriterijai patvirtinti Vyriausybės nutarimu, kaip tai turėtų vykti. Čia yra gyventojams svarbūs klausimai, pavyzdžiui, komunalinio mokesčio didėjimas arba kokios nors mokyklos uždarymas, arba kokių nors socialinių paslaugų tinklo pertvarka ir taip toliau, tai, kas jiems aktualu, kas juos paveiks, arba netgi lokalūs sprendimai, kurie paveikia tam tikrą kaimą ar miestelį, tuomet organizuojamos tokios apklausos, kaip žmonės vertina tokius valdžios sprendimus. Mes šiuo atveju kalbame būtent apie tą apklausų rūšį.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama ministre, grįždamas prie M. Majausko klausimo – vis dėlto turbūt neturėtume numatyti kažkurio žemiausio lygio savivaldos, bet galbūt būtų galima arba rekomendacijas kokias nors parašyti ar ką nors, kad visose savivaldybėse demokratiškai elgtųsi, nes iš tikrųjų kai kur tos tarybos tikrai prasmės neturi. Bet aš noriu užduoti kitą klausimą – apie seniūnus, apskritai seniūnijų nėra kai kur. Koks jūsų požiūris, šiandien ir įstatymo projektas eis, ar vis dėlto visur turėtų būti suskirstymas seniūnijomis, ar jūs irgi žiūrite, kaip pasirinks savivalda? Ačiū.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Vis dėlto aš esu šalininkė suteikti daugiau teisių savivaldai spręsti, ko reikia savivaldai. Matome, kad Lietuvoje ne visos savivaldybės turi seniūnijas, bet, kita vertus, tarkime, kai miestas, tas pats Alytus, yra gana kompaktiškas, tai dažniausiai gyventojai ir pasirenka centrinę būstinę tvarkyti savo klausimus. Jie neieško kur nors tos seniūnijos kažkokiame nutolusiame pastatėlyje ir dažniausiai vis tiek iš karto ateina į savivaldybių administraciją.
Kalbant apie tuo pačius žmogiškuosius resursus, taip pat, man atrodo, savivaldybės tarybos vertina, kaip organizacine prasme mažiau panaudoti lėšų, valstybės lėšų administravimui ir visam aparatui, bet kalbant iš žmonių pozicijos, iš gyventojų pozicijos, be abejo, kai valdžia yra arčiau žmonių, visada yra gerai. Čia aš matyčiau, kad būtent seniūnaitis, geras, aktyvus seniūnaitis, išrinktas net toje savivaldybėje, kur nėra seniūnijų, atstovas, jo balsas turėtų būti labiau tarybai girdimas.
PIRMININKAS. Klausia V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Aš atsisakau, ištraukė iš mano burnos kolega klausimą. Ačiū.
PIRMININKAS. Tuomet klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, jau atsakė į klausimą, kurį norėjau…
PIRMININKAS. Tada A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Galėčiau irgi atsisakyti, nes iš dalies atsakėte, bet paklausiu, ministre, dėl Antikorupcijos komisijos, dėl Priežiūros komiteto ir kitų. Numatyta, aišku, kad atstovas turi būti pirmininkas, bet jeigu žiūrėsime, daugelyje savivaldybių taip pat visuose tuose komitetuose ir komisijose dauguma turi persvarą ir ką komisijos ar komiteto pirmininkas inicijuotų, vis tiek daugumos neturi, o komisijos ir komitetai turi tiktai patariamojo pobūdžio funkciją. Aš nemanytumėte, kad vis dėlto tokiose komisijose, komitetuose turėtų… Kontrolės komitete ir Antikorupcijos komisijoje opozicija turėtų sudaryti daugumą, nes vis tiek tiktai rekomendacinio pobūdžio?
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Taip, kai kur, noriu pasakyti, savivaldybėse sudėtinga ir persverti opozicijai sudarant komitetus ir komisijas dominuojančią daugumą. Nustatydami tokius labai griežtus kriterijus, tikrai neišvengtume situacijų, kai tai tiesiog praktiškai būtų neįmanoma įgyvendinti.
Manau, vis dėlto savivaldos komisijų, svarbių komisijų, funkcijos ir pirmininko vieta, be abejo, turėtų būti opozicijos arba daugumai nepriklausančių tarybos narių vieta. Labai dažnai susiduriame su problema, mums rašo opozicijos atstovai, kai savivaldybės, pakeisdamos savo vidaus reglamentus, švelniai ignoruoja opozicijos teises. Rašome savo rekomendacijose, kad savivalda užtikrintų atstovavimą, kuris yra nustatytas Vietos savivaldos įstatyme, kalbant šiuo atveju apie Etikos ar Antikorupcijos komisijų pirmininkų skyrimą.
Bet yra ir tokių savivaldybių, kad netgi ir pirmininkas skirtas iš daugumos. Jie aiškina, kad neatitiko nepriekaištingos reputacijos opozicijos siūlomi atstovai arba kad jie laiku nepasiūlė pagal reglamentą savo kandidato. Bet tai Vyriausybės atstovų darbas vietos savivaldos tarybose. Bendromis jėgomis bandome sureguliuoti, kad būtų užtikrintos tiek daugumos, tiek opozicijos teisės.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai dėl viso. P. Urbšys – už.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai, klausant ministrės atsakymus, tam tikrų abejonių išliko, nes tikrai jaučiama tendencija link to, kad būtų didinamas aktyvumas aiškiau apibrėžiant, kas yra apklausa. Yra tam tikro nerimo, kad taip lengva ranka braukiama nuostata, kad savivaldybės institucijos diegia savivaldos principus švietimo, kultūros ir kitose įstaigose, remia asociacijų iniciatyvas, susijusias su savivaldybių viešųjų reikalų tvarkymu.
Taip pat šiek tiek kelia nerimą, kai siūloma išbraukti „Komiteto darbe patariamojo balso teise reglamento nustatyta tvarka gali dalyvauti visuomenės atstovai, seniūnaičiai, išplėstinės seniūnaičių sueigos deleguoti atstovai, ekspertai, valstybės tarnautojai ir kiti.“ Būtent šią nuostatą siūloma išbraukti. Kai kuriais atvejais dėl administracijos direktoriaus susiaurinamos galimybės opozicijai inicijuoti nepasitikėjimo juo procedūrą, nes siūloma, kad atsirastų 1/2 tarybos narių iniciatyva tam, kad būtų pradėta ši procedūra.
Bet kai kurios nuostatos iš tikrųjų yra sveikintinos. Man atrodo, svarstymo metu, šiaip ar taip, mes prieisime prie tam tikro konsensuso ir priimsime geriausią variantą.
PIRMININKAS. Visi motyvai išsakyti. Kadangi motyvų prieš nėra, gal galime pritarti bendru sutarimu po pateikimo? (Balsai salėje) Siūlo balsuoti. Gerai, gerbiami kolegos, balsuojame po pateikimo dėl šio projekto.
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 1. Pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai. Kaip pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomų niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.04 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4159 (pateikimas)
Toliau – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4159. Pranešėja – G. Burokienė. Prašau. Pateikimas.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Įstatymo projektą inicijavo Seimo Antikorupcijos komisija kartu su Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetu. Įstatymo projektą parengti paskatino Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktas Vietos savivaldos įstatymo 33 straipsnio 14 dalies nuostatų dėl seniūnaičių atšaukimo tvarkos antikorupcinis vertinimas.
Todėl keičiame minėtą straipsnį ir siūlome nustatyti, kad seniūnaitį atšaukia iš pareigų savivaldybės administracijos direktorius, jeigu nepasitikėjimą seniūnaičiu pareiškė ne mažiau kaip 20 % seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį, atsisakant galimybės seniūnaičio atšaukimą inicijuoti pačiam seniūnui. Siūloma didinti atšaukimui reikalingų gyventojų skaičių, kad būtų užtikrinta, jog išrinktas seniūnaitis nebus keičiamas santykinai nedidelės gyventojų dalies pageidavimu, o tik esant rimtiems argumentams, jeigu jis netinkamai atstovaus bent penktadalio seniūnaitijos gyventojų interesams.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar užsirašė kas paklausti? Pažiūrėsime. E. Gentvilas klausia pirmasis. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiama Guoda, sakykite, aš nesuprantu vieno dalyko. Jau dabar galiojančiame įstatyme yra 5 % atšaukimas. Bet kaip čia yra? Seniūnaitis yra visuomeninis darbuotojas. Visuomenės iniciatyva pasiskirsto ten seniūnaitijos ribomis, visuomenė išrenka. Ir jam yra taikomas rinkėjų atšaukimo mechanizmas. Nei Prezidentui, nei merui, nei Seimo nariui, nei tarybos nariui tai nėra taikoma. Kodėl mes kišamės į visuomeninių iniciatyvų pagrindu atsiradusio visuomenininko atšaukimą. Mano manymu, reikia naikinti patį 5 % barjerą ir pačią atšaukimo galimybę. Tai yra visuomenės reikalas, kad visuomeniniais pagrindais jų interesams atstovautų koks nors žmogus. O mes jam numatome formalų atšaukimo mechanizmą, svarbesnį, kokio neturi kiti rinkti oficialūs pareigūnai, net Konstitucijoje įtvirtinti. Ar nereiktų apskritai naikinti to atšaukimo mechanizmo?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Tikrai yra labai svarstytina jūsų idėja, ir manau, kad tikrai būtų galima pagalvoti dėl seniūnaičių atšaukimo, ar jie iš viso reikalingi ir ką apskritai seniūnaitis turėtų daryti, kokia proporcija žmonių turėtų rinkti. Nes dabar labai maža dalis žmonių renka, tik 5 %. Galbūt reikėtų didesnės, kad jis tikrai būtų pajėgus atstovauti visuomenei.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, iš tiesų mano panašus buvo, nes iš tiesų labai mažai dalyvauja žmonių pasisakant, kas turėtų atstovauti tai vietovei, tos vietovės gyventojams ir būti seniūnaičiu. Kaip aš sakau, seniūnaičiai yra gyventojų advokatai savivaldybės administracijoje prieš tą patį seniūną ar prieš kitus administracijos darbuotojus. Tai šiuo atveju labai įdomiai atrodo. Tarkime, 5 %, kaip jūs sakote, pasisako, tarsi jį išrenka, o atšaukimą organizuoja visai kiti, kurie galbūt net nedalyvavo prieš tai balsuojant arba dalyvavo ir pralaimėjo. Išeina toks…
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kazusas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš irgi pritarčiau, kad gal reikia permąstyti. Jūsų įstatymo projektas būtų proga permąstyti, ar išvis atšaukimas reikalingas. Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerai, būtinai atkreipsime dėmesį. Dėkoju už klausimą ir pasiūlymą.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš galvoju, kad kiekvienas įstatymas turi gimti iš kokios nors problemos, jei problema yra ar norime išspręsti kokius nors reikalus. Iš tikrųjų aš irgi norėčiau beveik panašiai paklausti: kokia čia problema? Nes yra atvirkštinis momentas su tais seniūnaičiais, ne taip paprasta prisiprašyti aktyvesnį žmogų, kad jis apskritai dalyvautų tuose rinkimuose ir eitų tvarkyti reikalus. O jūs dabar norite pagąsdinti, galbūt priminti, kad galima atšaukti kokiu nors būdu. Ar iš tikrųjų buvo kokia nors problema? Kokia čia esmė? Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiamas kolega, aš jau minėjau, kad šį įstatymą pasiūlė, paskatino parengti Specialiųjų tyrimų tarnybos pateikta išvada būtent dėl seniūnaičių atšaukimo tvarkos, antikorupcinis vertinimas. Tai nebuvo sugalvota mūsų komiteto, tai buvo kartu su Antikorupcijos komisija. Jeigu jūs minite, kad 5 % rinkti yra labai mažai, tai gal iš viso reiktų atsisakyti šios pareigybės.
PIRMININKAS. Klausia P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiama Guoda, aš norėjau paklausti, ar STT rekomendacijose yra dėl tų 20 % gyventojų?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Rekomendacijose siūlo peržiūrėti procentus. Tiesiog mes, kai turėjome bendrą posėdį, svarstėme, kiek tai galėtų būti. Ir čia yra mūsų pasiūlymas.
PIRMININKAS. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiama Guoda, ar procentai didinami ar mažinami, ar jie iš viso duos efektą, kaip rašo tos tarnybos. Kitas dalykas, gal iš esmės reikėtų pradėti nuo seniūnų, kai iš tikrųjų daug metų apie tai kalbama, kad dalyvautų vietos žmonės rinkdami seniūnus. Mes visi žinome, kad visoje Lietuvoje savivaldybės, vietos valdžios – faktiškai jos sustato seniūnaičius su keliais gyventojų balsais iš tos seniūnijos. Tai ką ir kalbėti iš tribūnos, ar iš viso reikalinga ta pareigybė, nes faktiškai jos visos yra politizuotos?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Kaip ir kolegai prieš tai atsakiau, kad yra svarstytina, jeigu yra toks mažas noras dalyvauti savivaldoje visuomeniniais pagrindais, galbūt šitos pareigybės reikėtų ateityje atsisakyti.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai dėl viso. A. Vinkus – už.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, šiandien ponia G. Burokienė teikia visą pluoštą Vietos savivaldos įstatymo pakeitimų projektų. Į porą jų aš norėčiau reaguoti ir pasakyti savo nuomonę.
Dabar pateiktas projektas, kaip jau minėjo pranešėja, pateiktas atsižvelgiant į Specialiųjų tyrimų tarnybos pastabas, kad dabartiniame įstatyme seniūnui suteikta teisė pareikšti nepasitikėjimą seniūnaičiu, bet nenumatyti kriterijai ir pagrindai, kokiais atvejais seniūnai galėtų nepasitikėjimą pareikšti. Pritariu Specialiųjų tyrimų tarnybos nuomonei, kad nepakankamai aiškus reglamentavimas gali būti išnaudojamas subjektyviems ir nepagrįstiems sprendimams. Taip pat pritariu nuostatoms, kad seniūnaitį atšaukti iš pareigų galėtų ne seniūnas, o savivaldybės administracijos direktorius, kai nepasitikėjimą juo pareiškia vietoj dabartinės nuostatos ne mažiau kaip 5 % seniūnaitijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį, o ne mažiau kaip 20 % seniūnijos gyventojų, turinčių teisę rinkti seniūnaitį. Manau, kad siūlomos nuostatos yra realesnės už dabar galiojančias, konkretesnės ir pagrįstesnės. Balsuosiu už ir kviečiu jus taip pat balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, tikrai norėčiau, kad nesuprastumėte kaip kokį juokavimą. Noriu visiškai rimtai pakalbėti apie valstybes, kuriose egzistuoja gentys ir gentinė santvarka, na, tarkime, ir Afganistanas, ir Nigerija. Tai dabar įsivaizduokime, kad ten įstatymu nustatytų, kaip gentis turi išsirinkti savo vadą, taip pat nustatytų vado atšaukimo mechanizmą, kai tai yra pačios genties reikalas. Dabar, žiūrėdami į Lietuvos savivaldos įstatymų lygmenis, mes matome – meras, tarybos narys, seniūnas, čia mes nereglamentuojame tų dalykų, kaip, pavyzdžiui, atšaukti merą, oficialios valdžios atstovą, savivaldybės tarybos narį arba seniūną, ir pradedame kišti nagus prie visuomenės iniciatyvos pasiskirti sau teritoriją, išsirinkti seniūnaitį. Mes nereglamentuojame, kad turi būti gana didelis procentas norint išrinkti, tačiau pradedame reglamentuoti, kaip jį atšaukti. Užuot skatinę tas visuomenines iniciatyvas, mes jau esame įvedę šiuo metu 5 %, na, švelniname iki 20 %, sankcijas, tai yra atšaukimo mechanizmą. Seniūnaiti, gerbiamasis visuomenės atstove, jeigu tu nekukuosi, kaip kukuoja seniūnas arba meras, tuoj suorganizuosime 20 % seniūnaitijos gyventojų ir tave atšauks. Štai kas čia slypi! Gerbiamieji, aš tikrai teiksiu, dabar siūlau atmesti, bet ateityje vis tiek siūlysiu pataisą, kad negaliotų joks atšaukimo mechanizmas visuomenės atstovui seniūnaičiui, tuo labiau kad mes neturime atšaukimo mechanizmo seniūnui, tarybos nariui arba merui.
PIRMININKAS. Po pateikimo išsakyti visi motyvai. Kviečiu balsuoti dėl projekto.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 61, prieš – 8, susilaikė 15. Po pateikimo pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomų… P. Urbšys papildomą norėtų pasiūlyti?
P. URBŠYS (MSNG). Ne, reaguoti po balsavimo.
PIRMININKAS. Pabaigime tada. Papildomų niekas nesiūlo. Ir siūloma svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu.
Ir suteikiu žodį P. Urbšiui. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Dėl gerbiamojo Eugenijaus nuogąstavimų, ar čia nebus galimybės susidoroti su seniūnaičiais. Iš tikrųjų dabartinėje įstatymo nuostatoje yra tai, kad seniūnas motyvuotu teikimu ar ne mažiau kaip 5 % seniūnaitijos gyventojų gali inicijuoti seniūnaičio patraukimą. Dabar būtent siūloma „seniūnas motyvuotu teikimu“ išbraukti, o gyventojų procentą padidinti iki 20 %, kartu įvedant tam tikrą saugiklį, kad nebūtų galima taip lengvai manipuliuoti seniūnaitijos gyventojais.
PIRMININKAS. Taip, replikos. J. Sabatauskas dar nori.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų aš tikiu (gerbiama komiteto pirmininkė dabar manęs negirdi, nes kalbasi su kitu žmogumi), tikiu, kad komitete vis dėlto bus rimtai pamąstyta, ar apskritai atšaukimas renkamo visuomenės atstovo, kuris už tai negauna jokio atlyginimo, turi būti. Iš viso demokratinėje valstybėje niekur atšaukimo mechanizmo nėra. Tai primena man tuos laikus, kurie buvo iki mūsų nepriklausomybės atkūrimo, iki 1990 metų. Tik sovietmečiu buvo galimybė atšaukti.
Manyčiau, kad komitetas turi rimtą užduotį, dabar išklausęs mūsų klausimų ir abejonių, pataisyti taip, kad atšaukimo apskritai nereikėtų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar nori reaguoti kolega B. Bradauskas.
B. BRADAUSKAS (LSDPF). Dėkoju, pirmininke. Iš tikrųjų atšaukimo mechanizmas nėra blogai, bet jeigu mes kalbame kaip Eugenijus apie gentis, tai galbūt suteikime galimybę savivaldybėms pačioms, taryboms nustatyti, ar joms reikalingas atšaukimo mechanizmas, ar nereikalingas. Tada išspręstume ginčą, kad jeigu savivaldybės mato, kad joms reikia šito mechanizmo, tegu pačios ir pasitvirtinta tas tvarkas. Dėkoju.
15.18 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4388, Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4389 (pateikimas)
PIRMININKAS. Daugiau pasisakančių nėra.
Skelbiu kitą darbotvarkės klausimą – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4388. Kartu ir lydimasis. Pranešėjas V. Bukauskas kartu pristatys ir lydimąjį įstatymo projektą Nr. XIIIP-4389. Prašau.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymo projektas yra parengtas siekiant nustatyti aukštesnius nepriekaištingos reputacijos reikalavimus savivaldybės administracijos direktoriui ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui.
Savivaldybės administracijos direktorius arba pavaduotojas yra politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnybos tarnautojai. Vietos savivaldos įstatymu yra pavesta vykdomosios institucijos funkcija, tai yra pareiga įgyvendinti įstatymus, Vyriausybės nutarimus, savivaldybės tarybos sprendimus ir kitus teisės aktus. Minėtoms pareigybėms taip pat yra suteikiamos viešojo administravimo teisės ir pareigos. Taigi, įvertinus savivaldybės administracijos direktoriaus, direktoriaus pavaduotojo pareigybių įgaliojimus ir atsakomybes, pagrįsta ir reikalinga iš jų reikalauti aukštesnio nepriekaištingumo reputacijos standarto.
Taip pat noriu paminėti, kad teikiamas siūlymas sistemiškai dera ir su Vietos savivaldos įstatyme jau esamu teisiniu reguliavimu, nustatančiu reikalavimus savivaldybių tarybų nariams, jau skiriant į pareigas savivaldybės taryboje. Pagal Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio 3 dalį ir 15 straipsnio 61 dalį savivaldybės tarybos nariai negali būti paskirti į komitetų ar komisijų pirmininkų pareigas, jeigu per trejus metus iki paskyrimo yra šiurkščiai pažeidę Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą. Toks įstatymo reglamentavimas nustatytas įvertinus komiteto ir komisijų pirmininkų atsakomybės apimtį priimant sprendimus.
Savivaldybių administracijos direktoriui ir savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojui, kaip politinio asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojams, taikomi bendrieji Valstybės tarnybos įstatymo 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti nepriekaištingos reputacijos reikalavimai. Vietos savivaldos įstatyme nėra reglamentuotini nepriekaištingos reputacijos reikalavimai šiems valstybės tarnautojams. Vietos savivaldos įstatyme nėra nustatyta, kaip sprendžiamas savivaldybės administracijos direktoriaus, savivaldybės direktoriaus pavaduotojo atleidimo, jam neatitikus nepriekaištingos reputacijos reikalavimų, klausimas.
Noriu pasakyti, kad projekto iniciatoriai – Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai. Prašau pritarti po pateikimo
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia M. Majauskas. Atsisako. E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, turbūt skaitėte Teisės departamento išvadą. Ten parašyta, kad vis dėlto tai reguliuojama Valstybės tarnybos įstatymu, ir tai yra numatyta. Koks čia reikalas dvejinti su Vietos savivaldos įstatymu ir dar jame apibrėžti? Ačiū.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Taip, aš esu susipažinęs su Teisės departamento išvada. Jūs paminėjote ir aš pristatydamas taip pat paminėjau, kad Valstybės tarnybos įstatymo 2 straipsnio 4 dalyje yra numatyta būtent valstybės tarnybos nepriekaištingumas. Bet apie politinį pasitikėjimą nėra kalbama. Būtent į savivaldybės 29 straipsnį mes įkeliame nuostatą, kas yra nepriekaištinga reputacija. Sulyginame.
PIRMININKAS. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų Valstybės tarnybos įstatymas šiek kitaip kalba apie politinio ir asmeninio pasitikėjimo valstybės tarnautojus. Jūsų siūlomas naujadaras Vietos savivaldos įstatyme tikrai kelia abejonių. Kokios priežastys paskatino siūlyti tokį kriterijų dėl nepriekaištingos reputacijos? Jūs bandote taisyti Valstybės tarnybos įstatymą, sakyčiau, ne visai vykusiai.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Kolegos, aš noriu pasakyti, kad įstatymo pataisas teikia Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai. Priežastys yra būtent gauti piliečių nuogąstavimai, kodėl valstybės tarnyboje priekaištingos reputacijos (pagal VETK išvadą) pareigūnas netenka pareigybės, o politinio pasitikėjimo – gali toliau vykdyti savo darbą arba tęsti įpareigojimus, nepaisant to, ar tai būtų vieną kartą pripažinta, ar du kartus, ar tris kartus. Kaip politinio pasitikėjimo. Aš manau, kad Valstybės tarnybos įstatymas turėtų būti vienodas tiek savivaldos lygmeniu, tiek valstybės tarnyboje. Turėtų būti lygiava.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis. Tačiau jo nėra. S. Šedbaras. Prašom.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamas Valentinai, aš žiūriu į tekstą ir čia yra pasakyta (antra jūsų siūloma pataisa), kad administracijos direktorius pripažįstamas pažeidęs reikalavimus pagal Viešųjų ir privačių interesų derinimo įstatymą ir savivaldybės taryba artimiausiame posėdyje jį atleidžia. Bet čia yra politinė institucija, direktorius paprastai atstovauja daugumai, yra siūlomas ir akceptuojamas daugumos, jeigu taryba neatleidžia, ir viskas tuo baigiasi. Aš nežinau, ar galima pasakyti, kad netenka pareigų? Turbūt irgi negalima, bet ar tai nebus deklaratyvi norma, kaip jums atrodo?
V. BUKAUSKAS (MSNG). Direktoriaus skyrimo tvarka yra nustatyta įstatyme, kaip ir minėjau. Bet atleidimo tvarka nėra numatyta. Šiuo atveju institucijos pripažintas, kitaip sakant, VTEKʼo pareigūno, jeigu jo išvada yra pagrįsta, tai artimiausiame tarybos posėdyje taryba ir atleidžia, nes mero teikimu direktorius yra tvirtinamas tarybos. Ir mero teikimu turėtų būti ir dėl atleidimo tvirtinama.
PIRMININKAS. Klausia A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas kolega, aš iš tikrųjų sveikinu tą išplėtimą tam, kad sustiprintume tą patį nepriekaištingos reputacijos reikalavimą. Bet klausimas jums kaip komitetui. Kažkaip labai keista, kad jūs nesiėmėte sistemiškai apskritai pasižiūrėti į visą nepriekaištingą reputaciją, kurios reikalaujama ir kitose pareigybėse. Gal reikėtų pasižiūrėti detaliau ir nesiimti kalbėti tik apie savivaldą, konkrečiai, kai čia kalbame apie administracijos vadovus, bet gal reikėtų pasižiūrėti ir kitose pareigybėse dirbančių žmonių nepriekaištingos reputacijos reikalavimus ir valstybės sektoriuje kitų pareigūnų? Kaip pakomentuotumėte? Ar komitetas planuoja?
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū kolegei už teisingą galbūt pastebėjimą. Jeigu po pateikimo bus pritarta, aš manau, kad bus galimybė teikti pasiūlymus, siūlymus dėl jūsų minėtų klausimų. Aš, kaip ir minėjau pristatyme, savivaldybės tarybos nariams užimant komitetų ar komisijų pirmininkų pozicijas, yra numatoma nepriekaištingumo reputacija. Jeigu bus po pateikimo pritarta, tai galbūt bus ir Seimo narių siūlymų.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Norėjau paklausti dėl nepriekaištingos pačios reputacijos ir žodžio „kompetencijos“. Tarkime, administracijos direktorius nepraeina su metine veiklos ataskaita. Ar nebus šio įstatymo išplėtimu pasinaudota taryboje ir jis bus atleidžiamas? Gali vienaip ar kitaip kas nors interpretuoti ir būtent pasinaudojęs šiuo įstatymo išplėtimu ims ir nulems kitaip. Sveikintinas, aišku, dalykas yra jūsų šio įstatymo pristatymas, bet išlieka klausimas bet.
V. BUKAUSKAS (MSNG). Ačiū kolegai už klausimą. Noriu pasakyti, kad apie direktoriaus ataskaitas šiame įstatyme nėra kalbama. Tai turėtų būti numatyta savivaldybių vietos reglamente.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Motyvai dėl viso. A. Vinkus – nuomonė už, tačiau Antano nematau. Gal galime pritarti bendru sutarimu projektams, kartu ir lydimajam? Siūlote balsuoti. Gerai, balsuojame. Už Vietos savivaldos įstatymą ir Valstybės tarnybos įstatymą kartu.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 68, prieš nėra, susilaikė 14. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – pagrindinis, papildomo niekas nesiūlo. Siūlome svarstyti rudens sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
15.28 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4452 (pateikimas)
Toliau darbotvarkėje – Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13, 14 ir 15 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4452. Pranešėja – G. Burokienė. Prašom. O toliau posėdžiui pirmininkauja I. Šiaulienė. Prašom.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, įstatymo įgyvendinimo analizė parodė, kad nors įstatymo leidėjo tikslas yra aiškiai užtikrinti, kad kontroliuojančių komitetų ir komisijų pirmininkų pareigas eitų opozicijos atstovas, kaip tai yra savaime suprantama brandžios demokratijos šalyse, praktikoje nuolat atsiranda bandymų įvairiais būdais apeiti šį įstatymo reikalavimą. Todėl, atsižvelgdami į tai, siūlome tokius pakeitimus:
Pirmas. Išbraukti nuostatą, kad Kontrolės komiteto, Etikos komisijos ir Antikorupcijos komisijos pirmininkai skiriami reglamento nustatyta tvarka. Manytina, kad šių pareigūnų skyrimo tvarką pakanka reglamentuoti įstatyme, todėl papildomos tvarkos tarybos reglamente nėra būtinos, o kaip rodo praktika, neretai jos iškreipia tikrą įstatymo leidėjo valią.
Ir antras. Įstatyme aiškiai nustatyti, kad jeigu kandidatas atitinka įstatymo reikalavimus, savivaldybės taryba turi jį paskirti į pareigas. Šiuo metu galioja įstatymo norma, kad Kontrolės komiteto pirmininką savivaldybės tarybos opozicijos rašytiniu siūlymu, pasirašytu daugiau kaip pusės visų savivaldybės tarybos opozicijos narių, iš komitetų narių skiria savivaldybės taryba.
Taip pat turi būti suprantama kaip imperatyvas paskirti įstatymo reikalavimus atitinkantį asmenį į pareigas, o ne tik svarstyti kandidatūrą. Toks imperatyvas nelaikytinas laisvo mandato pažeidimu, nes Konstitucinis Teismas dar 2009 m. gegužės 15 d. sprendime yra išaiškinęs Seimo nario laisvo mandato ribas, kurios pagal analogiją yra aktualios ir taikytinos ir kitiems atstovavimo valdžią įgyvendinantiems asmenims, tai yra savivaldybių tarybų nariams. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ (I. ŠIAULIENĖ, LSDDF). Dėkojame. Jūsų nori klausti nemažai Seimo narių. Pirmasis klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama kolege, iš tiesų man daugiausia rūpi Kontrolės komiteto pirmininko paskyrimas. Čia būna įvairių dalykų, teko girdėti, vienoje savivaldybėje, neįvardinsiu, specialiai buvo įregistruota valdančiosios daugumos opozicinė frakcija tam, kad būtų perrinktas jai tinkantis asmuo.
Taip pat ar atviras balsavimas nepadarys neigiamų dalykų, kuomet kai kurie gali balsuoti ne pagal sąžinę tokiu atveju, bet pagal tai, kaip nori jų vyriausias viršininkas, tai yra meras. Ar nemanote, kad yra tam tikrų pavojų, ypač kai bus galimybė keisti Kontrolės komiteto pirmininką, tarkime, pamačius, kad šį kartą nepavyko, dar pritrūko vieno žmogaus, tai mes papildysime opoziciją iš pozicijos keliais asmenimis? Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Mes kaip tik kaip komitetas po savivaldos rinkimų gavome labai daug skundų dėl šių komitetų formavimo. Todėl ir teikiame šiuos pasiūlymus, kad nebūtų taip, kaip jūs sakote, padaryta. Aišku, jeigu jūs matote, kad kur nors dar galima patobulinti, tai visą laiką labai dėkotume, jei išreikštumėte savo poziciją raštu.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Bandysime.
PIRMININKĖ. Klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiama kolege, man kyla kitokių nuogąstavimų. Jūs čia rašote, kad bet kuriuo momentu opozicija gali pasiūlyti pakeisti vieną atstovą kitu, ar Kontrolės komiteto, ar Antikorupcijos komisijos, ar Etikos ir procedūrų. Iš tiesų savivaldybės taryboje dažnai būna toks gana judrus politinis aktyvumas, sakyčiau taip, ir tos koalicijos ir opozicijos dažnai keičiasi vietomis. Tarkime, vienai frakcijai pasikeitus, perėjus iš pozicijos į opoziciją ir atvirkščiai, gali inicijuoti pakeisti, nors tas asmuo, kuris yra Kontrolės komiteto pirmininkas ar kito komiteto, vis tiek tebėra opozicijos atstovas, jis nei įstatymus pažeidžia, dirba tvarkingai. Štai čia gali būti tarsi įrankis kuo nors šantažuoti žmones, kad jie darytų taip, kaip kam nors reikėtų. Ar čia neišeis lazda dviem galais? Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū už jūsų pasiūlymą. Mes tikrai ilgai diskutavome ir, manau, komitete dar grįšime prie šio klausimo. Manau, tikrai apsvarstysime. Jeigu tikrai matytume, kad, kaip jūs sakote, tai būtų kaip ir bizūnas kitam, manau, šitos nuostatos būtų galima atsisakyti.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Iš esmės tikrai pritariu dėl ką tik paklausto Juliaus klausimo jums. Tai yra tikrai didelė rizika dėl to dalyko. Jau atsakėte, kad grįšite prie šio klausimo. Iš tikrųjų reikia grįžti, nes tai yra didelė grėsmė dėl to dalyko. Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis. Salėje nematome. Tuomet A. Bilotaitė.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama komiteto pirmininke, aš pati prisimenu tuos momentus, kai mes pasiekėme, kad Antikorupcijos komisijos pirmininku turėtų būti privalomai opozicijos atstovas. Tada atsirado kitų problemų ir iššūkių, nes nepatogūs pozicijai pirmininkai iš opozicijos nebūdavo skiriami.
Kaip šitas momentas būtų sureguliuotas, kaip jūs vertinate tokias situacijas? Labai svarbu, kad kontroliuojančios pozicijos, tokios kaip Antikorupcijos komisija, būtų tikrai opozicijos.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Supratau klausimą. Dėkoju. Taip būtent mes ir bandome dabar. Atrodo, įstatyme viskas aišku, bet, kaip ir minėjau, po rinkimų buvo labai įvairių traktavimų ir tokių atvejų, kaip jūs sakote, pasitaikė ne vienas ir ne du. Tad bandome įstatyme ir įrašyti, kaip, pavyzdžiui, Seime pagal Statutą viskas aišku, kad opozicija teikia ir visi tvirtina, kad būtų lygiai taip pat ir tarybose, kad jeigu opozicija pateikė, tai nebūtų jokių slaptų balsavimų, būtų paprastas balsavimas ir būtų patvirtinta.
PIRMININKĖ. Klausia A. Kupčinskas.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, iš tikrųjų pats taip pat esu buvęs ir Kontrolės komiteto pirmininku, žinau tas visas peripetijas praktiškai. Man tik tai, ką jūs siūlote, iš tiesų gal ir prasminga, nebūtina įvardyti atskiruose tarybų reglamentuose, tiesiog kuri kandidatūra pateikiama, ta ir turi būti tvirtinama, bet čia tas žodis „tvirtinama“. Jeigu nėra politinės valios, tai niekas neprivers ir patvirtinti. Man atrodo, geriau būtų sąvoka tokia, kaip ir frakcijos seniūną paskelbia posėdžio pradžioje ir jau jis yra frakcijos seniūnas. Taip ir su opozicija. Jeigu pagal įstatymą priklauso Etikos ir procedūrų komisija, Antikorupcijos komisija ar ten Kontrolės komitetas, tiesiog opozicija, kuri yra pasiskelbusi, paskelbia, kas bus tos komisijos ar komiteto pirmininku, nes tas „tvirtinimas“ – irgi toks sąlyginis žodis.
Ir dar vienas klausimas labai trumpai. Vis dėlto nevisagalis tas opozicijos narys, kad ir eidamas komiteto ar komisijos pirmininko pareigas, labiau yra santykis tarp daugumos ir mažumos, ir dažniausiai tas daugumos santykis nulemia, kad pirmininkas yra neįgalus.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). To negalime niekaip… Į antrą klausimą tikrai niekaip negaliu atsakyti. Jeigu tai įmanoma įstatymiškai reglamentuoti, teikite pasiūlymus, tikrai svarstysime. O dėl pirmos dalies, manau, jūsų pasiūlymas tikrai svarstytinas ir būtinai komitete tai apsvarstysime.
PIRMININKĖ. Klausia P. Urbšys. Gerbiamas Povilai, jūsų klausimas.
P. URBŠYS (MSNG). Atsiprašau. Gerbiama Guoda, dabar keletas savivaldybių niekaip nesugeba patvirtinti pirmininkų ir pagal įstatymą tai yra jau pretekstas įvesti tiesioginį valdymą. Ar jūs manote, kad jūsų siūlomos pataisos iš tikrųjų suteiks daugiau aiškumo ir padės išvengti to tiesioginio valdymo įvedimo?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Mes būtent, apsvarstę komitete, ir siūlome tokias pataisas, kad dingtų, kuo mažiau būtų klaustukų ir kuo aiškesnė būtų ta skyrimo procedūra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų Seimo narių, norėjusių paklausti, klausimus. Motyvai. Niekas nenori jų pareikšti. Prašau balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-4452 po pateikimo.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 61, prieš nėra, susilaikė 16. Taigi įstatymo projektui po pateikimo yra pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – rudens sesijoje.
15.39 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4128 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas taip pat susijęs su vietos savivalda – Vietos savivaldos įstatymo 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4128. Jį pateikia mums G. Kindurys. Prašom, kolega.
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Vietos savivaldos įstatyme yra nustatytos devynios savivaldybės tarybos Kontrolės komiteto kompetencijos. Dvi iš jų yra, kad Kontrolės komitetas išklauso institucijų, įstaigų ir įmonių vadovus dėl savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atlikto finansinio ir veiklos audito metu nustatytų trūkumų ar teisės aktų pažeidimo pašalinimo ir prireikus kreipiasi į savivaldybės administracijos direktorių, savivaldybės tarybą dėl savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos reikalavimų įvykdymo. O dar kita yra nurodyta, kad komitetas nagrinėja iš asmenų gaunamus pranešimus ir pareiškimus apie savivaldybės administracijos įmonių, įstaigų ir vadovų veiklą ir teikia dėl jų siūlymus savivaldybės administracijai ir tarybai. Atsižvelgiant į tai, kad kontrolės komitetas gali kreiptis tik į savivaldybės administracijos direktorių ir į savivaldybės tarybą, pakeitimo projektu siūloma papildyti minėtas dvi komiteto kompetencijas teise kontrolės komiteto pirmininkui kreiptis į kompetentingas institucijas, prašant pateikti reikalingą informaciją tai kompetencijai įgyvendinti, ir suteikti teisę, esant reikalui, persiųsti gautus prašymus nagrinėti kompetentingoms institucijoms. Papildžius komiteto kompetenciją minėtomis nuostatomis, būtų sudarytos papildomos galimybės labiau užtikrinti, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos atlikto audito metu nustatyti trūkumai ar teisės aktų pažeidimai būtų pašalinti bei užtikrintas kokybiškesnis iš asmenų gaunamų pranešimų ir pareiškimų nagrinėjimas. O tai lemtų ir kokybiškesnį Kontrolės komiteto darbą. Atkreipiu dėmesį, kad Teisės departamentas dėl šio projekto pastabų neturėjo.
PIRMININKĖ. Dėkojame, jūsų klausia A. Bilotaitė. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Mano klausimas, kaip jūs apskritai vertinate savivaldybėse atliekamus auditus. Kaip žinome, tokia problema gali atsirasti, kad savivaldybės auditoriai, jie tokie… gal nesijaučia visu šimtu procentų nepriklausomi. Jūsų nuomone, ar čia yra viskas gerai, ar reikėtų daryti kažkokias korekcijas, kad tie patys auditai ir informacija, vertinimas būtų tikrai tikroviški, ne kažkokie pritempti prie valdančiosios daugumos norų.
G. KINDURYS (LVŽSF). Turbūt ne veltui prieš gerus metus buvo Seime sudaryta darbo grupė dėl savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų veiklos kokybės gerinimo. Galėčiau pasakyti tik tiek, kad tikrai teisybės jūsų žodžiuose yra, tačiau ir įstatymai patys neveikia, juos įgyvendina žmonės ir būtent mano šitas siūlymas yra labai sietinas, nes norima iš Kontrolės komiteto kokių nors darbo rezultatų. Jeigu komitetas gali tik persiųsti neįvykdytus darbus, neištaisytus pažeidimus savivaldybėje, tai jis yra toks formalus. Projekto mintis, kad galėtų ir kitoms institucijoms, jeigu savivaldybė nereaguoja, čia turbūt būtų kraštutinumas. Iš kitos pusės, komitetas gautų papildomos informacijos ir turbūt tas kreipimasis į savivaldybę galėtų būti labiau motyvuotas, kad tikrai čia yra toks rimtas pažeidimas ir jį reikėtų ištaisyti.
PIRMININKĖ. Dėkojame, kolega. Daugiau klausimų nėra. Pareikšti motyvų taip pat niekas nepageidauja. Prašom balsuoti dėl pateikto įstatymo projekto Nr. XIIIP-4128.
Balsavo 70 Seimo narių: už – 67, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Papildomo nėra. Svarstymo data – rudens sesija.
15.44 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4476 (pateikimas)
Kitas klausimas – Vietos savivaldos įstatymo 13 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4476. Jį mums vėl pateikia G. Kindurys. Prašom.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū. Šiuo metu Vietos savivaldos įstatyme yra nustatyta, kad savivaldybės tarybos posėdžiuose svarstomi tik tie klausimai, dėl kurių savivaldybės tarybos veiklos reglamento nustatyta tvarka yra pateikti sprendimų projektai. Tai yra projektų teikimo tvarką nusistato kiekviena savivaldybė savo veiklos reglamente.
Nors savivaldybių tarybos savo reglamentuose yra nustačiusios, kad sprendimų projektai teikiami su aiškinamaisiais raštais, vis tiek pasitaiko atvejų, kai sprendimų projektai pateikiami be pagrįstų paaiškinimų arba aiškinamieji raštai pateikiami tik formaliai, tada savivaldybės gyventojams ir tarybos nariams kyla abejonių dėl šių projektų skaidrumo ar teisėtumo arba tiesiog trūksta elementaraus supratimo, kodėl toks projektas pateikiamas.
Todėl šiuo metu siūloma šiame įstatyme nustatyti visoms savivaldybėms vienodą teisinį reglamentavimą dėl sprendimų projektų teikimo, siekiant užtikrinti savivaldybės veiklos skaidrumą ar teisėtumą, tai yra siūloma nustatyti, kad savivaldybės tarybos sprendimų projektai turi būti pateikti kartu su projektą pagrindžiančia informacija.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, jūsų siūlymas, sakyčiau, logiškas ir pagrįstas, tačiau atkreipiu dėmesį, kad savivaldybės tarybose dažnai pasitaiko tokių atvejų, lyg ir panašiai kaip ir mūsų projektuose, parašo aiškinamajame rašte, kad sukelia tokios priežastys, pagrindai gali būti ir, sakysime, mistiniai, bet vis tiek.
Faktas tas, kad pagrindinė problema, mano manymu, yra kita. Dažniausiai posėdžiuose pirmo pateikimo metu išeina ir priėmimas. Tokie sprendimai dažnai sąlygojami kažkokių nuotaikų ar dar kokių nors politinių svyravimų, kurie sukelia visai nepagrįstus sprendimus. Gal reikėtų numatyti, kad būtų įvertinta, ir kokias pasekmes, socialines pasekmes, ekonomines ir kitas, gali sukelti šitoks projektas? Ačiū.
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Labai panašiai ir Teisės departamentas, tik truputį iš kitos pusės, traktuoja dėl formuluočių. Su pasekmėmis turbūt sunku būtų apsispręsti ir įrėminti tai įstatyme, bet iš principo šitas noras patikslinti ir kyla iš to, kad tam tikrais labai paprastais atvejais, kurie liečia visus gyventojus, pavyzdžiui, tvirtinant atliekų tvarkymo paslaugos įkainį, eiliniam žmogui turbūt visiškai aišku, kad turėtų būti pateikti kokie nors skaičiavimai. Didžiausias nepasitenkinimas ir kyla tokiais elementariais, bet visus paliečiančiais klausimais.
Visiškai suprantama, kad daugelis sprendimų būna politiniai, tai dėl to turbūt aš čia nieko nesakyčiau, bet, ko gero, tame aiškinamajame rašte reikėtų rašyti, kad tai yra politinis sprendimas, ir baigtųsi diskusijos. Kai nebūna pagrįstas, tada problema atsiranda tolesnė. Kreipiasi gyventojas, tarkime, kodėl taip buvo, tada tarybos narys bando aiškintis, pasirodo, kad pateiktas nemotyvuotas, nepagrįstas, tada kreipiasi, pavyzdžiui, net iki Vyriausybės atstovo įstaigos. Atstovo, tarkime, juristas sako, kad tai neapibrėžta tiksliai įstatyme, o kadangi balsavo dauguma, tai sprendimas jiems buvo aiškus. Toks uždaras ratas. Manau, tą pagrįstumą įdėti į įstatymą tikrai būtų labai tikslinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolega. Daugiau klausiančiųjų nėra. Motyvų taip pat niekas nepageidauja pareikšti. Prašom balsuoti. Ar bendru sutarimu? Prašom balsuoti.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 63, prieš nėra, susilaikė 3. Taigi įstatymo projektui Nr. XIIIP-4476 pritarta po pateikimo.
Pagrindinis komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – taip pat rudens sesijoje.
15.50 val.
Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4847 (pateikimas)
Toliau kviečiame A. Strelčiūną mums pateikti Vietos savivaldos įstatymo 24, 31, 33 ir 35 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4847. Prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, teikiu įstatymo pataisą. Iš esmės siūlau, kad pagal Vietos savivaldos įstatymą būtų privalomos seniūnijos, nes tik seniūnams suteiktos ypatingos galios, pavyzdžiui, dėl notarinių veiksmų, ir kad paslaugos gyventojams būtų teikiamos operatyviai ir greitai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų klausia J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas kolega, jau ne pirmą kartą apie tai diskutuojame ir toks įspūdis, kad Lietuvoje kitų savivaldybių nėra – tik Vilnius. Ką tik vidaus reikalų ministrė stovėjo tribūnoje ir gana aiškiai atsakė į tokį klausimą, kad vis dėlto paliktume savivaldybės tarybai spręsti, pagaliau paliktume bendruomenei spręsti. Tuos klausimus, kur iš tikrųjų reikia seniūnijų, galima išspręsti inicijuojant gyventojų apklausą ir būtent savivaldybės tarybai, manyčiau, būtų gana sunku po to atsispirti.
Bet dabar užmirštate, kad tokios savivaldybės kaip Alytus, Klaipėda niekada nebuvo, jeigu ir buvo, tai labai trumpai, ir nepasiteisino. Nėra nei tradicijų, nei pagaliau žmonės prie to įpratę. Gal bandykite kitais būdais spręsti šią problemą, kuri galbūt susidaro Vilniuje, kur žmonės gal norėtų susigrąžinti tas seniūnijas? Ačiū.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū už užduotą klausimą. Galiu pasakyti kaip pavyzdį, kad anksčiau Klaipėdoje buvo įsteigta seniūnija. Kai buvo diskusija radijo laidoje, skambino labai daug gyventojų ir sakė, kad labai blogai, kad panaikinta. Todėl, aš įsivaizduoju, pavyzdžiui, sustiprinus seniūnaičių instituciją, seniūnas yra vienas iš pagrindinių žmonių. Be to, paslauga tikrai reikalinga arčiau. Aš galvočiau, kad tikrai reikėtų ryžtis šiam žingsniui.
PIRMININKĖ. Klausia A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo nary, dėkui už pristatymą. Profesorius A. Kulakauskas kažkada yra pasakęs, kad mes taip ir neišsivaduojame iš vietvaldos sistemos, kuri niekaip netampa savivalda. Aš suprantu, kad šis įstatymas… Noriu paklausti, kiek seniūnų, privalomai tvirtinamų, šiuo atveju padėtų? Pritariu šiek kiek ponui J. Sabatauskui, kai jis sako, kad negali būti dirbtinai, bet, kita vertus, žinome tradiciją, kad jeigu kada nors nepradėsime, tai tradicija nesusiformuos, nes jis sako, kad kai kur nėra tradicijos. Norėčiau paklausti, kiek tai, sakysime, mus priartintų prie realios savivaldos?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Galiu pasakyti, kad pačios bendruomenės stiprinimas ir prasidėtų nuo seniūnijos. Pavyzdžiui, galima paminėti patį Vilnių: norint patekti pas merą, reikia laukti gal metus, o pas seniūną gali kiekvieną dieną ir dar pristatyti netgi tokias paprastas problemas kaip konteinerių aikštelių statymas. Pavyzdžiui, seniūnas gali operatyviai spręsti tą klausimą, o žmogui yra likimo klausimas, ar prie namo 10 metrų atstumu bus konteineris, ar ne. Aš galvoju, čia kaip tik yra pačių bendruomenių paskatinimas.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Latvijoje, Estijoje savivaldybių yra kur kas daugiau negu Lietuvoje, nors tos valstybės yra mažesnės negu mūsų valstybė. Dabar jie ruošiasi kardinaliai mažinti savivaldybių skaičių ir steigti seniūnijas, nes, na, vis dėlto aparatai, taip sakant, didėja ir panašiai. Mūsų mieste Alytuje taip pat yra problema, nes žmonėms reikia laukti, reikia atskaitingo žmogaus, o savivaldybė, vadinasi… nieko tu negali tada apkaltinti ir panašiai, ir panašiai.
Aš tik norėjau paklausti pritardamas jūsų šitam teikimui, kiek biudžeto, preliminariai paskaičiuota, atsieitų lėšų, jeigu priimtume?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Pagal viską šios funkcijos yra pavestos vykdyti kitiems pareigūnams, kad ir dabar galiojančiame įstatyme. Tai aš galvočiau šiek tiek gal ir būtų išlaidų, bet jeigu skaičiuotume ekonominę naudą gyventojams, kurie gaus paslaugą, tai tikrai bus naudingiau.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į klausiančiųjų klausimus. Motyvai. Už – P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiami Seimo nariai, kai mes kalbėjome apie seniūnaitijas, tai aiškiai suvokėme, kad tai yra visuomeniniai dariniai ir savotiška galimybė žmonėms pažaisti demokratiją. Jeigu kalbame apie seniūnijas tai yra realus veikėjas, sakykim, savivaldos demokratijos plėtroje ir suteikia žmonėms betarpiškai dalyvauti kuriant savivaldą, kuri yra arčiausiai jo. Nuostata, kad sustiprintume per seniūnijas, akivaizdu, nėra susilpninimas, o sustiprinimas. Kai kas gali pasakyti, o kodėl privaloma? Tai norėčiau priminti, kad šiandien seniūnaitijų steigimas yra privalomas, tai yra tai nepažeidžia paties principo. Aš sutinku, kad yra ir netobulas šitas projektas, bet sudarykime galimybę pasvarstyti jį, kaip sakoma, septynis kartus atmieruoti, o jeigu nukirpti, tai nukirpti, arba ne, gal palikti?
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, jau ne pirmas kartas, kai mes svarstome panašų įstatymo projektą, kada siūloma įstatymu nustatyti seniūnijų privalomumą, čia kalbama ne seniūnaitijų, bet seniūnijų. Tai šiuo atveju turiu pasakyti, kad vis dėlto laikausi panašios pozicijos kaip vidaus reikalų ministrė, kad tai yra vietos savivaldos klausimas, ir palikime pačiai savivaldai, savivaldybės tarybai, savivaldybės bendruomenei spręsti tą klausimą. Iš tikrųjų šiandien buvo pateiktas įstatymo projektas, kur palengvinama įgyvendinti vieną ar kitą iniciatyvą, pavyzdžiui, ir tokią iniciatyvą – įsteigti seniūniją. Tai jeigu mes labiau įtrauktume visuomenę, bendruomenę tos savivaldybės, organizuodami apklausas, reiškiant įvairias iniciatyvas, tai mes tikriau žinotume žmonių nuomonę, bet nenuleistume iš viršaus, įstatymu, kad štai visose privalo būti seniūnijos. Yra savivaldybių, kur nėra seniūnijų. Alytaus mieste, pavyzdžiui, buvo įsteigta viena seniūnija, irgi iš apačios iniciatyva buvo, bet jinai nepasiteisino, jinai tarsi savaime numirė. Tai buvo daug metų atgal. Jeigu būtų tokia žmonių iniciatyva, tai savivaldybės taryba, manau, kad pritartų, o be to, ar sumažėtų administracijos aparatas, aš labai tuo abejoju, tiktai atsirastų papildomų reikalingų etatų seniūnijose, bet pačioje administracijoje savivaldybės, manau, liktų tiek pat. Todėl nepritariu tokiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom balsuoti ir apsispręsti, ar visose savivaldybėse seniūnijų steigimas būtų privalomas, taip, kaip siūlo Seimo narys A. Strelčiūnas?
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 51, prieš – 4, susilaikė 22. Taigi, po pateikimo siūlymui yra pritarta.
Komitetai: pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, papildomo nėra. Svarstymo data – taip pat rudens sesijoje.
16.00 val.
Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4390 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-730 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4390, kurį mums pateikia R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, teikiu Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio 6 dalies dviejų punktų – 4 ir 5 pakeitimo projektą. Šiuose punktuose yra nustatytos sąlygos apriboti antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimą daugiavaikiams motinai arba tėvui dėl jos arba jo išauginto vaiko, įvaikio nusikaltimų ar baudžiamųjų nusižengimų padarymo. Iš esmės į šiuos minėto straipsnio punktus yra perkeltos nuostatos iš Lietuvos Respublikos pirmojo ir antrojo laipsnių valstybinių pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų.
Šiuo Lietuvos Respublikos valstybinių pensijų įstatymu yra numatyta, kad antrojo laipsnio valstybinės pensijos daugiavaikiams motinai arba tėvui neskiriamos, jeigu yra viena iš mano jau paminėtų ir nurodytų aplinkybių. Toks tėvo arba motinos, daugiavaikių tėvų arba motinų, teisės į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ribojimas galimai yra teisingumo principo pažeidimas. Taikant minėtas nuostatas de facto, yra įgyvendinamas atsakomybės perkėlimas. Tėvai yra netiesiogiai baudžiami už savo vaikų arba įvaikių padarytus nusikaltimus ar baudžiamuosius nusižengimus. Tai prieštarauja tiek Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse, tiek Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse įteisintai nuostatai, kad asmuo atsako tik tuo atveju, jeigu jis yra pats kaltas. Net nepilnamečių vaikų tėvų civilinė atsakomybė taikoma tik esant jų kaltei.
Be to, tiek Civilinio kodekso viename, kitame – dviejuose straipsniuose yra numatyta, kad vaikai tėvų yra prižiūrimi iki pilnametystės arba emancipacijos. Tėvų pareigos vaikų atžvilgiu baigiasi vaikui sulaukus pilnametystės arba tapus veiksniam.
Klaidinga manyti, kad suaugusio žmogaus elgesys, sprendimai, nustatytų elgesio normų nesilaikymas, galimos nusikalstamos veikos turi tiesioginį ir neginčijamą priežastinį ryšį su jo auklėjimu vaikystėje ir todėl turi būti vertinamas kaip jo tėvų atsakomybė – pagrindas riboti antrojo laipsnio valstybinės pensijos skyrimą daugiavaikiams motinai arba tėvui.
Žmogaus elgesį gali lemti ir socialinė aplinka, ir asmeninės savybės, gyvenimiška patirtis, todėl iš tikrųjų motinos, kai jos vaikas yra suaugęs, turi 40–50 metų, padaro nesunkius administracinius nusižengimus arba nesunkius nusikaltimus, teisės gauti antrojo laipsnio valstybinę pensiją ribojimas moterų, pagimdžiusių penkis ir daugiau vaikų, atžvilgiu yra neteisingas. Apskritai tai prieštarauja ir konstituciniam asmenų lygiateisiškumo principui.
Įstatymo projekto tikslas yra, atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, pakeisti teisinį reguliavimą, patikslinti valstybinės pensijos skyrimo daugiavaikiams motinai ar tėvui sąlygas ir pašalinti šiuo metu teisės aktuose nustatytą asmenų lygiateisiškumo principui prieštaraujantį daugiavaikių motinų teisės į antrojo laipsnio valstybinę pensiją ribojimą.
Noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad analogiškas projektas buvo įregistruotas dar 2014 metų pabaigoje, kai man būnant ministre teko dirbti prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudarytoje komisijoje, kuri būtent ir priimdavo sprendimus dėl minėtos pensijos skyrimo. Iš tiesų visų komisijos narių nuostabai kartais būdavo graudu žiūrėti į tokius vaikų, pilnamečių, jau turinčių net anūkų, padarytus pažeidimus, kai mamos, pagimdžiusios ir užauginusios ne mažiau kaip iki aštuonerių metų vaikus, turėdamos pačios 70 ar dar daugiau metų, netekdavo teisės dėl tokio įstatymo ribojimo į minėtą valstybinę pensiją.
Todėl jeigu matėte ir žiūrėjote projektus, jie yra labai neženkliai pataisyti. Tiek 4, tiek 5 punktuose išbraukiant nuostatą „ar bent vienas jos/jo išaugintas vaikas/įvaikis nuteistas už sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymą, nesvarbu, ar teistumas išnykęs“. Tai yra paliekama ir visa kita esanti redakcija yra paliekama. Lygiai tas pats, kai yra nuostata dėl nesunkių ir apysunkių nusikaltimų padarymo išbraukiant „ar bent vienas jos/jo išaugintas vaikas/įvaikis“.
Prašyčiau projektui pritarti. Projektas aptartas, derintas su Socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Aš manau, kad iš tikrųjų čia ne mano vienos, yra kelių Seimo narių. Kaip matėte, jie savo apygardose arba darbe su rinkėjais išgirdo ne iš vieno prašymus būtent išspręsti šį daugiavaikėms motinoms skaudų klausimą. Prašyčiau projektui pritarti.
PIRMININKĖ. Jūsų nori klausti A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiama komiteto pirmininke, jums, kaip teisininkei, nederėtų turbūt lyginti nusikaltimo, prasižengimo ir mokesčių mokėtojų pinigų dalinimo. Taigi valstybinė pensija yra už nuopelnus, už pasiekimus. Ne už nusikaltimą mes jai duodame. Ar tėveliui, ar mamytei. Kai jūs pradedate lyginti teisinius dalykus, kad čia gali būti prieštaravimas, tai čia jokio prieštaravimo nėra. Mes neduodame į kairę ir į dešinę valstybinių pensijų, nors Lietuva tuo pasižymi, kad turi labiausiai išplėstą valstybinių pensijų ratą.
Bet mano klausimas jums, kaip komiteto pirmininkei. Seimas jau yra priėmęs gal tris Seimo nutarimus dėl valstybinių pensijų sustabdymo, peržiūrėjimo, revizijos ir neskyrimo. Kodėl jūs nesivadovaujate Seimo nutarimais? Jie nepanaikinti.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiamas kolega, aš jūsų požiūrį į šio klausimo pateikimą, nagrinėjimą, sprendimų priėmimą puikiai žinau, nes praeitą kartą svarstant komitete, kai jūs vadovavote komitetui ir projektas buvo atmestas, buvo vėl tie patys motyvai.
Pirmiausia, aišku, kad, na, aš taip manau, įžvelgiate, kad moteris, kuri pagimdė penkis ar dešimt vaikų, tai nėra jos nuopelnai Lietuvai. Nuopelnas yra išauginti ir išauklėti tinkamai vaikus. Bet būtent iki 18 metų tuo tėvų pareiga vaikų atžvilgiu baigiasi. Todėl aš ir sakiau, kad kai vaikui ir anūkų yra, tada iš tikrųjų…
Dėl nutarimų dėl valstybinių pensijų jūs puikiai žinote, jeigu mes kalbame apie valstybines pensijas apskritai, kad reikalingas sisteminis požiūris ir turbūt reikėtų daug ką keisti. Aš nemanau, kad tai, kas pas mus šiandien, mes peržiūrėjome ir jau yra rengiami tam tikri projektai ir Socialinės apsaugos ir darbo ministerija tikrai dirba prie valstybinių pensijų, aš nemanau, kad tai turėtų būti trukdis spręsti ir pagerbti daugiavaikes motinas. Juo labiau kad Lietuvos demografinė situacija nėra iš pačių geriausių.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiama pirmininke, jūs man pasakykite, ar teisingai supratau. Vadinasi, čia kalbama tik apie tėvus ir įtėvius, jeigu jie padaro sunkų ar apysunkį nusikaltimą, tuomet jie negauna antrojo laipsnio valstybinės pensijos, bet jau nekalbama apie vaikus, ar ne?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Visiškai teisingai ir jūs tada, kai vieno balso persvara komitete buvo nepritarta, jūs palaikėte, kad reikia tikrai įvertinti motinų nuopelnus. Jeigu pačios motinos ar tėvai yra padarę sunkius, apysunkius nusikaltimus, net, jeigu yra pasibaigęs teistumas, vis tiek teisės gauti neturi. Kaip ir prieš tai yra atskira straipsnio dalis, jeigu buvo motinystės teisės ribotos, jeigu buvo paimti vaikai, jeigu fiksuoti piktnaudžiavimo alkoholiu faktai ir taip toliau, tokios motinos teisės neturi. Tačiau suaugusių vaikų padaryti apysunkiai, sunkūs nusikaltimai neturėtų daryti įtakos motinai, kurios, tarkime, septyni ar aštuoni vaikai, septyni yra idealūs, ir tėvai savo vaikams… ir išsilavinimu, ir elgesiu visų gerbiami, na, vienam kažkas atsitiko. Tai motinos darbas ir pastangos neturi nueiti veltui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai po pateikimo. Už – R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tai tikrai labai jautrus ir subtilus klausimas. Manau, kad niekam čia salėje nėra duota teisė teisti, jeigu įvyko to žmogaus sūnaus ar dukters, motinos neteisingas žingsnis, tai ne mes turime spręsti. Nemanau, kad yra… Aš manau, kad yra klystantys žmonės, bet nėra nei blogų, nei gerų žmonių, tiesiog gimsta klystantis žmogus. Šiuo atveju tai būtų socialinis teisingumas. Yra labai daug iškilių tėvų, kurie net nežinojo, kad jų užaugę vaikai padarys neteisingą žingsnį, mes taip pat čia, salėje, niekas nesame apdraustas dėl savo vaikų galimo nusižengimo. Aš kviečiu palaikyti ir balsuoti už, nes iš tikrųjų tai yra socialinis teisingumas. Niekas nėra nuo to apdraustas.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau priminti kolegoms, kaip atsirado valstybinės pensijos, nes teko dalyvauti priimant šitą įstatymą. Aš suprantu žmones, kurie pirmą kadenciją, nežino visos istorijos. Man keista, kai teisininkai, kurie Seime dirbo ne vieną kadenciją, patys balsavo už Seimo nutarimus dėl valstybinių pensijų, viską padeda į stalčių ir viską pradeda iš naujo. Valstybinės pensijos, būtent antrojo laipsnio, mamoms, išauginusioms dešimt vaikų, atsirado prieš 20 metų, kadangi tuo laikotarpiu jų valstybinio socialinio draudimo pensijos buvo labai mažos, ir tada negalėdami padidinti suradome tokią schemą. Na, po to buvo aštuoni vaikai, septyni, šešių nebuvo, iš karto perėjome prie penkių, bet visada buvo tam tikros sąlygos, ką tėvai turėjo padaryti, nes tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, tai nėra kažkas tokio, ką mes galime į kairę ir į dešinę dalinti. Bet šiandien, praėjus 30 metų, ir šitų mamų pensijos yra žymiai didesnės negu tos, kurios buvo prieš 30 metų, prieš 20, kai atsirado tas įstatymas. Mes užmirštame esminį dalyką, dėl ko jos atsiranda, ir tada pradedame vadovautis emocijomis. Tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, ne A. Syso, ne ponios R. Šalaševičiūtės, nei kieno kito. Mes matome, kad pusmečiui reikia beveik 2,5 mln., metams beveik 5 mln. Aš suprantu, rinkimų metai, mes norime pamaloninti rinkėjus, čia jau tradicija, galite atsiversti pateikiamus įstatymus ir matysite, kad tai ciklinis dalykas. Bet juk nuosmukis. Mes tai žinome, kad biudžeto nebus tokio, kokio norime, iš skolintų lėšų irgi nebus, nes baigsis metai. Tai matykime viską, aš prašau Vyriausybės išvados. Žinau, kad pritarsite, todėl dėl tokių dalykų labai norėčiau ir Vyriausybės nuomonės.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom balsuoti dėl Valstybinių pensijų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 56, prieš – 3, susilaikė 7. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta.
Pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomų nėra. Svarstymo data – birželio 23-ioji.
Per šoninį mikrofoną – R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš kolegai A. Sysui norėčiau pasakyti apie tų pensijų, kurias gauna daugiavaikės motinos, dydį. Kolega žino turbūt, kad valstybinės pensijos dydis yra 116 eurų. Tai yra daugiausia motinos, kurios neturi 15 metų darbo stažo ir jokių kitų pensijų negauta, išskyrus šalpos pensiją. Ir tai, jeigu gauna šalpos išmokas, valstybinės pensijos nebegauna. Turi teisę pasirinkti šalpą arba valstybinę pensiją. Vienu žodžiu, mamos, išauginusios šitiek vaikų, gauna ne daugiau kaip 116 eurų.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, keliaujame toliau. Dėl Vyriausybės išvados siūlymas yra. Prašau balsuoti ar bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašau balsuoti dėl Vyriausybės išvados. Pritariantys – už, turinys kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 35, prieš – 13, susilaikė 17. Taigi, Vyriausybės išvados bus prašoma.
Kitas darbotvarkės klausimas, projektas… Dar per centrinį mikrofoną – P. Urbšys. Prašau.
P. URBŠYS (MSNG). Norėčiau reaguoti į balsavimo rezultatus, nes iš tikrųjų tai nėra susiję su kokiomis nors papildomomis biudžetinėmis išlaidomis. Nejaugi tie Seimo nariai, kurie dabar balsavo už tai, kad reikia Vyriausybės išvadų, įsivaizduoja, kad daugiavaikėse šeimose auga potencialūs recidyvistai, kurie yra teisiami, ir jeigu mes priimsime nuostatą netaikyti tų apribojimų, tai, žinokite, biudžetas patirs didžiulių nuostolių. Absurdas!
PIRMININKĖ. A. Sysas. Prašom. A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū. Aš norėčiau pasakyti kolegai kaip buvusiam pareigūnui, kuris turėjo laikytis tvarkos ir įstatymų. Mūsų Statute aiškiai parašyta, kad jeigu įstatymas reikalauja papildomų lėšų, o tai parašyta aiškinamajame rašte, tai turi būti ir Vyriausybės išvada, ir biudžetas. Apie ką mes čia kalbame!?
PIRMININKĖ. Repetitio est mater studiorum. Kolegos, pabaigiame diskusiją, keliaujame toliau. Motyvai išsakyti. Sprendimas priimtas.
Dar R. Šalaševičiūtė. Prašau.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš tik dabar išgirdau. Labai apgailestauju, kad nekalbėjau apie pinigus. Algirdas buvo pasakęs, kad čia reikėtų 5 mln., va dabar man pasakė. Iš tikrųjų ne, praeitą kartą buvo skaičiuota, reikėjo, jų skaičiavimais, tai buvo prieš šešerius metus, 2,3 mln. Tačiau kiekvienais metais mažėja pensijų prašytojų. Jeigu lygintume valstybinių pensijų motinoms praeitus metus ir 2019 metus, net 400 sumažėjo.
Kalbėjome su ministru. Darytina prielaida, kadangi suskaičiuoti neįmanoma, kiek yra nuteistų, teistų vaikų, nėra tokios statistikos, kaip ir neaišku, kodėl kai kurios mamos, nes potencialiai nuo 2011 metų, kada, kaip Algirdas sakė, 2014 metais buvo sumažintas pensijai gauti vaikų, pagimdytų ir išaugintų, skaičius iki penkių, tai 8 tūkst. mamų, kurios galėjo kreiptis, nesikreipė. Todėl ne 5 mln., gali reikėti 1 mln. su trupučiu, jeigu visos mamos kreipsis.
PIRMININKĖ. Kolegos, bus Vyriausybės išvada ir bus… (Šurmulys salėje) Dar vienas žodis.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKĖ. Rankas iš kišenių!
A. SYSAS (LSDPF). Aš citavau jūsų aiškinamąjį raštą: įsigaliojus nuo liepos 1 dienos, poreikis – 2,3. Tik neužmirškite, kad ši taisyklė galios ir mamoms, išauginusioms ir daugiau vaikų, ne tik penkis. Kai suskaičiuosime, tada pasakysime, kiek viščiukų bus rudenį.
16.20 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Lietuvos mokslininko, švietėjo Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos metais“ projektas Nr. XIIIP-3912 (pateikimas)
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos, keliaujame toliau. Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Lietuvos mokslininko, švietėjo Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos metais“ projektas Nr. XIIIP-3912. Pateikia A. Gumuliauskas. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mūsų Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisijoje yra tokia tradicija, kad mes, prieš pateikdami teisės akto projektą, diskutuojame ir po to tie, kas dalyvauja posėdyje, tampa to pasiūlymo, to projekto signatarais. Kaip matote, čia yra pavardžių iš įvairių frakcijų. Aš manau, kad mes diskusijoje priėjome bendrą sutarimą paskelbti 2021 metus J. A. Pabrėžos metais. Aš tiek trumpai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų klausia S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas komisijos pirmininke, akivaizdu, kad aš pritarsiu šiam projektui, nes esu vienas iš teikėjų. Akivaizdu, kad džiaugsis, tai bus šventė ne tik Žemaitijai, bet ir visai Lietuvai, kuri minės iškiliojo žemaičio, švietėjo, pedagogo, mokslininko J. A. Pabrėžos metus. Tačiau aš norėčiau jūsų pasiteirauti ko kitko. Nors sėdime greta, kaimynai, ne viską spėjame aptarti.
Mūsų komisijos žingsnis buvo, kad pagaliau įrašome, paskelbę metus, tokį sakinį: „Numatyti lėšų valstybės biudžete Vyriausybės patvirtintai programai įgyvendinti.“ Tačiau konkrečių skaičių biudžete nebūna. Aiškinama, kad reikia iš konkrečios ministerijos asignavimų, iš savivaldybės biudžeto. Ar jūs galite pasakyti nors keletą konkrečių skaičių, kiek buvo skirta, pavyzdžiui, Steigiamojo Seimo metams ar Tautodailės metams? Pavyzdžiui, tautodailininkai skundžiasi, kad jie jokio finansavimo negauna savo renginiams. Ar turite nors porą pavyzdžių, kad galėtumėte pasakyti, kiek konkrečiai buvo skirta tam metų projektui įgyvendinti? Nes mes priimame sprendimą…
PIRMININKĖ. Kolega, laikas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). …tikime, kad jis įgyvendintas, bet iš tikrųjų kartais taip nebūna.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Matote, tokiems metams finansuoti biudžete skiriama atskira eilutė ir po to dalinama, kiek tų metų yra paskelbta. Aš nepamenu, kiek yra pinigų, bet aš labai gerai pamenu, kai Kovo 11 dieną šventėme Nepriklausomybės 30-metį, buvo skirta beveik pusė milijono ir tikrai tie pinigai buvo įsisavinti. Dabar Steigiamasis Seimas vyko karantino sąlygomis ir todėl, be abejonės, mes negalėjome įsisavinti visų pinigų, kurie turėjo būti tikslingai skiriami viešiesiems renginiams, nes jų paprasčiausiai negalėjome organizuoti. Aš manau, kad tie, kurie negauna pinigų, sudarant programą, nesikreipia į Kultūros ministeriją, ir galbūt čia tokio ryšio nėra tarp vietos kultūrininkų ir Kultūros ministerijos.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, gerai, kad jūsų komisija renka tokias žymias asmenybes ir skiria pagerbti jiems net visus metus. Dabar, matau, jūs siūlysite ne vieną, o tris pavardes. Norėčiau paklausti, koks yra atskaitos taškas, pasirenkant tas asmenybes? Ar, pavyzdžiui, dabar pretenduotų tokie žymūs rašytojai kaip A. Baranauskas, J. Biliūnas ar A. Vienuolis-Žukauskas. Kai kurias pavardes mes jau paminėjome – J. Tumas-Vaižgantas jau buvo, praėjo, viskas gerai. Bet iš tikrųjų, kokie kriterijai, kuo jūs vadovaujatės parinkdami šiuos žmones tiems pagerbimo metams?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas Sergejau, yra mūsų komisijos paruošti jubiliejinių metų skelbimo nuostatai, už kuriuos ir jūs balsavote. Mes tą padarėme 2017 metais ir ten yra visi kriterijai surašyti. Tiktai aš noriu pasakyti, kad nė vienų metų, gal išskyrus kelias išimtis, komisija neskelbė. Mes gauname iniciatyvą iš vietos, rašo iniciatyvūs kultūrininkai mūsų komisijai ir mes pasižiūrime, jeigu jų pasiūlymas atitinka visus nuostatuose keliamus reikalavimus, be abejonės, po diskusijos, kaip aš minėjau, tada skelbiame metus. Tvarka yra, ji yra vieša, galima mūsų komisijos tinklalapyje rasti.
PIRMININKĖ. Klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Mielas bičiuli, kolega, jūs pirmame pristatyme šito šviesiausio žmogaus… Iš tikrųjų labai teisingai elgiatės ir jūs, ir mūsų komisija, šviesdami Lietuvą, kuri nenueina vien tiktai, mūsų jaunimas vien kompiuterinio įsisavinimo keliu, o žino, kas buvo tie šviesuoliai, todėl aš visiškai pritariu. Ir iš esmės net nedrįstu klausti dėl tokio šviesaus žmogaus, kurį… J. A. Pabrėžos palikimo. Bet mane pritrenkė ką tik. Jūs pasakėte kitą dalyką, kuris iš esmės signatarų bendruomenei yra pritrenkiantis. Kas jums pasakė, kad mes minėjome visapusiškai Lietuvos valstybės Kovo 11-osios 30-metį? Jis buvo, kiek aš supratau, atidėtas ir ieškojome progos po pandemijos tai padaryti visapusiškai. Iš dalies buvo paminėta, bet 30 metų Lietuvos valstybei nėra paminėti, ir tai yra mano, šios valstybės signataro, nuomonė. Ačiū.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš galiu sutikti su jūsų priekaištu tik irgi iš dalies, nes pagrindinis renginys įvyko dar iki pandemijos ir tai buvo pagrindiniai pinigai, skirti būtent tam reikalui. Taip, negalėjome surengti moksleivių olimpiados Kovo 11-osios salėje, tą atidėjome. Ir kai kuriuos renginius mes atidėjome dėl pandemijos, nes iškart po Kovo 11-osios buvo paskelbta pandemija, bet vadinamieji pagrindiniai renginiai įvyko ir jie buvo finansuojami.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visų klausiančių klausimus. Motyvai už – A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, kaip minėjo pranešėjas gerbiamas kolega A. Gumuliauskas, 2021 metais bus minimos mokslininko, botaniko, pedagogo, lietuvių kultūrinio sąjūdžio dalyvio, žemaičių raštijos veikėjo ir mokslo terminų kūrėjo, bibliofilo, kunigo pranciškono J. A. Pabrėžos 250 gimimo metinės. Kunigas Jurgis Ambroziejus paliko ryškų pėdsaką Lietuvos moksle, išleido pirmąjį lietuvišką geografijos vadovėlį, sukūrė ir pagrindė botanikos mokslo terminiją, sukūrė Žemaičių kalbos gramatiką ir rašto sistemą, normino žemaičių tarmes ir kūrė bendrinę rašomąją žemaičių kalbą, leido dvasinės literatūros ir pamokslų rinkinius.
Noriu pasakyti, kad kunigas, gimęs dabartiniame Skuodo rajone, mokėsi Vilniaus universitete kurį laiką, vėliau įstojo į pranciškonų vienuolyną ir vykdė pastoracinį puikų darbą, kaip rašo metraščiuose. Kretingos krašto žmonės ypač gerbia, ir ne tik Kretingos krašto žmonės, bet ištisus metus senose kapinėse, kur jis palaidotas, yra jo nuostabi koplyčia, kur žiemą, rudenį, vasarą, pavasarį gėlių puokštės, dega žvakės. Jis žmonių širdyse ir sielose, ir mąstyme laikomas šventuoju, gydė žmones, aukojo save kitų žmonių gerovei. Todėl 250-ųjų gimimo metinių proga tai būtų neeilinės istorinės asmenybės didžiulis pagerbimas.
Kviečiu visus balsuoti už, kad paskelbtume šiuos metus Jurgio Ambroziejaus Pabrėžos metais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, kaip papildoma – Valstybės istorinės atminties komisija. Svarstymo data – birželio 23 diena.
16.31 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Jono Karolio Chodkevičiaus metais“ projektas Nr. XIIIP-4441 (pateikimas)
Kitas Seimo nutarimas, kurį taip pat mums pristatys A. Gumuliauskas, yra „Dėl 2021 metų paskelbimo Jono Karolio Chodkevičiaus metais“. Projektas Nr. XIIIP-4441. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). J. K. Chodkevičius yra iš tikrųjų labai žymus XVI–XVII amžiaus Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės veikėjas, jis buvo Lietuvos didysis etmonas, Žemaičių seniūnas, Vilniaus vaivada. Geriausiai mes jį žinome kaip karvedį, kuris 1605 metais laimėjo Salaspilio mūšį prieš švedus. Šitas žmogus yra tikrai daug nusipelnęs Lietuvos istorijai, krikščionybės plėtrai. Kaip matome, beveik visi komisijos nariai pasirašėme po šiuo nutarimo projektu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti nėra norinčių. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. Taip pat pagrindiniu komitetu siūlomas Švietimo ir mokslo komitetas, papildoma – Valstybės istorinės atminties komisija. Svarstymo data – birželio 23 diena.
Ir paskutinis nutarimas. Ne, deja, ne paskutinis. Šiandien Arūno benefisas.
16.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Vytauto Mačernio metais“ projektas Nr. XIIIP-4680 (pateikimas)
Kitas projektas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo Vytauto Mačernio metais“ projektas Nr. XIIIP-4680. Prašom, kolega.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš noriu pasakyti, kad tai jaunas poetas, kuris 2021 metais turėtų švęsti 100 metų sukakties jubiliejų. Jis šiame pasaulyje praleido tik 23 metus, iš kurių aštuonerius rašė eiles. Rašė eiles, kurios išliko mūsų poezijos istorijoje, mūsų kultūros istorijoje, todėl mūsų komisija vėl vienbalsiai teikia šį nutarimo projektą paskelbti 2021 metus Vytauto Mačernio metais. Beje, ta pati iniciatyva atėjo į komisiją iš regionų, nes V. Mačernis faktiškai visą gyvenimą sukosi apie Žemaičių Kalvarijos žemes.
PIRMININKĖ. Klausiančiųjų taip pat nėra. Kolegos, galime bendru sutarimu pritarti Seimo nutarimui? Dėkoju.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, kaip papildoma – Valstybės istorinės atminties komisija. Svarstymo data – birželio 23 diena.
16.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 m. sausio 13 d. paskelbimo nedarbo diena“ projektas Nr. XIIIP-4681 (pateikimas)
Ir Seimo nutarimo „Dėl 2021 m. sausio 13 d. paskelbimo nedarbo diena“ projektas Nr. XIIIP-4681. Prašau.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš norėčiau pasakyti, kad 2021 metais sukanka lygiai 30 metų nuo tragiškų Sausio 13-osios įvykių, kurie vyko 1991 metais. Todėl dar vis Seime tebevykstant diskusijai, kad reikėtų padaryti Atmintinų dienų įstatymo pataisą ir įteisinti Sausio 13-ąją kaip nedarbo dieną, aš turiu pasakyti, kad ta diskusija užsitęsė per ilgai ir Seime yra daug šalininkų, kurie Sausio 13-ąją paskelbtų nedarbo diena vietoj kitos, dabar egzistuojančios nedarbo dienos, šventės. Kadangi ta diskusija yra labai ilga, mes nusprendėme, kad galbūt galima tik nutarimu įteisinti pradžioje 2021 metais Sausio 13-ąją nedarbo diena, būtų žengtas pirmas žingsnis. Suprantu, kad susilaukėme priekaištų iš Seimo Teisės departamento, kodėl mes nedarome pataisų Darbo kodekse ir būtent Atmintinų dienų įstatyme. Tačiau kol kas šiandien aš nematau kito kelio, kaip deramai pažymėti Sausio 13-osios 30-metį. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų klausia S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamas profesoriau, iš tiesų iniciatyva verta dėmesio, tą dieną žmonės masiškai dalyvauja renginiuose. Dabar viruso akivaizdoje diskusijos prasidėjo, kad gal reikia keturias su puse dienos dirbti. Ir tikrai netikiu tais pasakymai, turiu statistiką, kad Lietuva turi daugiausia arba priklauso prie daugiausia švenčių dienų turinčių valstybių. Bet iš tiesų jūs teisingai pastebėjote, na, neišeis nedarbo diena paskelbti Seimo nutarimu Sausio 13-osios. Aš manau, jeigu būtų registruojama Darbo kodekso pataisa, greičiausiai mes rastume sutarimą. Aš klausiu jūsų, ar tikrai jūs gerai apsvarstėte ir nematote galimybių tokiu keliu eiti?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamas Stasy, ačiū už klausimą. Iš tikrųjų nėra kitos galimybės, paprasčiausiai nėra bendro sutarimo. Aš manau, priėmus šį nutarimą, gal kardinaliai priešingų nuomonių Seimo nariai vis dėlto prieis kokį nors sutarimą. Dažniausiai priekaištaujama, kad bus vėl eilinis smūgis ekonomikai. Aš labai atsakingai noriu pareikšti, kad jeigu ne Sausio 13-oji, ar apskritai mes šiandien turėtume tą savo ekonomiką. Aš nematau net kokio nors analogo XX amžiaus pabaigoje mūsų istorinėje atmintyje. Šiai datai aš net nematau analogo, tai yra mūsų pergalės diena ir mes turime šiandien nepriklausomą valstybę ir nepriklausomą ekonomiką. Tokiems skeptikams aš galiu pasakyti štai ką. Ir tikrai, gerbiamas Stasy, aš nematau kitos išeities.
PIRMININKĖ. Klausia I. Haase.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas profesoriau. Iš tiesų pasiūlymas yra tikrai geras, bet ar jisai teisiškai yra teisingas, čia yra klausimas, nes Teisės departamentas, kaip jūs ir minėjote, pateikė pastabas. Kadangi jūs siūlote įtvirtinti laisvą, kad būtų nedarbo diena, tai vis tiek yra susiję su Darbo kodeksu, su teisiniu reguliavimu…
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Taip, taip.
I. HAASE (TS-LKDF). …kuris numatytas. Ir tas keblumas bus tuo aspektu, kad darbdaviai, nesant Darbo kodekse nustatytos datos, kad tai yra nedarbo diena, tiesiog negalės žmonių, savo darbuotojų, išleisti, kad tai būtų nedarbo diena. Ar jūs nemanote, kad vis dėlto reikėtų atsižvelgti į Teisės departamento pastabas ir tą teisinį reguliavimą sutvarkyti taip, kad tikrai deramai mes galėtume švęsti Laisvės gynėjų dieną? Iš tiesų jau net sausio 12 dieną Lietuvos šaulių sąjunga švenčia tą dieną išvakarėse, ir Sausio 13-ąją, kaip sakė Stasys, visi tikrai susirenkame ir švenčiame tą dieną, deramai pagerbdami laisvės gynėjus. Bet visgi turi būti mūsų teisinėje valstybėje teisinis reguliavimas, sutvarkyta taip, kad niekam nekiltų jokių rizikų ir keblumų taikant.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Tikrai nesu teisininkas, esu istorikas, bet, kaip matote, mano ir kolegos E. Jovaišos pasiūlytas projektas jau duoda tam tikrą impulsą. Teisininkai, kiek žinau, ir jūs, ir ponas Stasys, teisininkai jau susimąstė. Vadinasi, mes savo nutarimu padarėme teigiamą įtaką ir teisės specialistams Seime, jie galbūt iš tikrųjų, jeigu mes priimsime šitą nutarimą, žengs tą vadinamąjį teisinį žingsnį ir padarys Darbo kodekso pataisą. Mes savo nutarimu norime vis dėlto padaryti teigiamą impulsą.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, aš trumpai. Ar šventinė diena apskritai privalo būti nedarbo diena, ar galima švęsti ir paprastą dieną, tiesiog numačius renginius ten vidurdienį, vakare gal koncertus, sukviečiant buvusius dalyvius ir panašiai?
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Supratau. Gerbiamas Sergejau, tai ne šventinė, o atmintina diena. Mes tų atmintinų dienų iš tikrųjų turime daug ir ta atmintina diena buvo ir Sausio 13 diena. Taigi niekas netrukdo. Bet kadangi 2021 metais mes vis dėlto švęsime 30-metį mūsų pergalės, tai ypatinga data, todėl mes ir ėmėmės šito žingsnio.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visų klausiančių klausimus. Dėl motyvų už – P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, iš tikrųjų su tais, kurie nuogąstauja, ar čia nebus prasilenkta su teise, tai sunku nesutikti. Bet irgi sunku nesutikti su iniciatoriaus argumentais dėl impulso, kad vis dėlto mes atkreiptume dėmesį į šitą mūsų pergalės dieną ir pagalvotume, ar tikrai nereikia inicijuoti atitinkamų teisės aktų projektų, kurie įteisintų tos pergalės dienos atitinkamą statusą. Todėl aš į šį nutarimą žiūriu daugiau kaip į tam tikrą galimybę mums sugrįžti, įsigilinti į labai svarbios datos minėjimą.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti, prašom balsuoti dėl teikiamo nutarimo. Prašom balsuoti.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 67, prieš nėra, susilaikė 6. Taigi po pateikimo Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-4681 yra pritarta. Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildoma – Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Svarstymo data – birželio 30 diena.
16.43 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais“ projektas Nr. XIIIP-4453(2) (pateikimas)
Kitas projektas – Seimo nutarimo „Dėl 2021 metų paskelbimo kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais“ projektas Nr. XIIIP-4453(2). Pateikia V. Rinkevičius. Prašom.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šių metų rugpjūčio 20 dieną kardinolui V. Sladkevičiui sukaktų 100 metų, kai jis gimė, tačiau sukanka tik po jo mirties. Ši asmenybė turbūt visiems gerai žinoma, yra labai nusipelniusi Lietuvai. Jis buvo turbūt vienas iš lietuvių kovos už laisvę simbolių sovietiniu laikotarpiu. Jis niekada nepasidavė sovietinei sistemai, atkakliai laikėsi savo principų, buvo ištremtas į Biržų rajoną, Nemunėlio Radviliškį, po to į Pabiržę. Kad jis turėjo didžiulį pasitikėjimą ir autoritetą Lietuvoje, liudija ir tai, kad 1991 m. sausio 13 d. Kovo 11-osios Lietuvos Nepriklausomybės Aktas buvo patikėtas saugoti būtent jam. Siūlau pagerbti šį žmogų ir kitus metus paskelbti kardinolo Vincento Sladkevičiaus metais. Dar labiau jaučiu pareigą, kadangi jis mane pakrikštijo.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų jums pasisekė, gerbiamas kolega, ne tik todėl, kad jus pakrikštijo šis šventas žmogus, bet ir todėl, kad jūs turite privilegiją teikti šį pasiūlymą. Visi šiandien pasiūlymai yra labai svarbūs, bet šitas ypatingas, juo labiau kad mes truputį pražiopsojome. Yra simboliška, Jonas Paulius II ir kardinolas V. Sladkevičius, kurį Jonas Paulius II ir paskyrė, gimė tais pačiais metais, ir mes šiek tiek pavėluosime jį pagerbdami, tačiau tai yra nuostabu, ką jūs siūlote.
O mano klausimas yra toks. Mes dažnai paskelbiame įvairius metus, ir labai prasmingus, tačiau ar jums neatrodo, kad trūksta intelektualinių, visuomeninių ir valstybės iniciatyvų tam, kad tie paskelbti metai tinkamai, deramai nuskambėtų? Aš nekalbu apie koronos kliūtis, kurios šiemet sutrukdė tinkamai atšvęsti Jono Pauliaus II šimtmetį, tačiau, tarkime, 2020 metai buvo mūsų pačių paskelbti Ateitininkų metais. Aš nežinau, ar jūs pajutote, kad būtų ateitininkų indėlis į Lietuvos, sakykime, rezistenciją, antinacinę, antibolševikinę rezistenciją kaip nors atspindėtas? Aš šito pasigendu. Ir ar jūs nebijote, kad ir čia su šituo šventu žmogumi taip gali atsitikti? Aš abiem rankomis balsuoju už, bet labai norėčiau, kad visuomenei, jaunuomenei būtų kokiomis nors formomis priminta, kad tai iš tiesų yra prasminga. Ačiū.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Aš tikiu, kad kardinolo V. Sladkevičius atminimas, tie metai, tikrai bus pažymėti tinkamai. Aišku, priklauso nuo visų mūsų ir nuo kitų nevyriausybinių organizacijų, nuo Bažnyčios. Tikiuosi, kad tikrai bus tinkamai padaryta.
Apie ateitininkus. Beje, mano mama buvo ateitininkė tarpukario Lietuvoje, irgi priklausė ateitininkų organizacijai, buvo labai aktyvi narė.
PIRMININKĖ. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiama kolegė V. Abramikienė sako, ar nepražiopsojome. Gal ir taip, bet, pasakyčiau, ar ne todėl, kad Kaišiadorių rajone jam yra sukurta nuostabi rožinio teritorija ir ten jis buvo pagerbtas. Šiuo metu mes pristatydami jį šiems metams atiduodame tą teisingumą, kurį turėjome, kaip kolegė V. Abramikienė sakė anksčiau tą padaryti. Tai buvo vienas iš kukliausių, vienas iš padoriausių žmonių. Ir šiandien skamba mintyse mums visiems žodžiai, kuriuos prie atiduotos Arkikatedros jis pasakė: „Mokėkime augti ir laukti.“ Ačiū.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Belieka tik pritarti jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas kolega. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, papildoma – Istorinės atminties komisija. Svarstymo data – birželio 23 diena.
16.48 val.
Atmintinų dienų įstatymo Nr. VIII-397 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4424 (pateikimas)
Kitas projektas – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-4424, jį pateikia R. Šalaševičiūtė. Prašom, kolege.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Gerbiami kolegos, teikiu projektą, kad į atmintinų dienų sąrašą būtų įrašyta Senelių diena. Teikiu kartu su kolegėmis I. Degutiene ir A. Norkiene.
Užsienio šalių praktika rodo, kad daugumoje valstybių yra Senelių diena – tai ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje, Kanadoje, Brazilijoje, Italijoje, Ispanijoje, Portugalijoje. Lenkija turi atskirai babcės ir dieduko dienas atmintinas. Estija turi, lygiai kaip ir mano teikiamame projekte yra siūloma rugsėjo pirmą sekmadienį senelių atmintiną dieną turėti tokią, Estijoje yra antras rugsėjo sekmadienis.
Iš tikrųjų turbūt niekas nepaneigs, kad senelių ir anūkų ryšys yra ypatingas, net kitoks nei tėvų ir vaikų. Kartais yra sakoma, kad seneliai labiau myli anūkus negu vaikus, ir savo ruožtu kai kada anūkai tikrai labai gerbia ir myli savo senelius. Moksliniais tyrimais yra įrodyta, jog senelių ir anūkų bendravimas mažina depresijos simptomus, senelių įsitraukimas į anūkų ugdymą pagal statistiką padidina vaikų galimybes labiau išgyventi kritinius laikotarpius, ilgina pačių senelių gyvenimą. Specialistai pabrėžia, kad senelių ir anūkų santykiai vertinami kaip vieni iš svarbiausių tarp žmonių užsimezgančių santykių, todėl jie turi būti kaip galima labiau skatinami ir branginami.
Įstatymo projekto tikslas yra pagerbti senelius siekiant stiprinti glaudų ryšį tarp atskirų kartų, puoselėti šeimos tradicijas, ypač kartų tradicijas, kurios Lietuvoje tikrai yra senos ir gerbiamos.
Turbūt atsimenate, kad 2018 metais priėmėme net tris įstatymus, kuriais numatėme galimybę seneliams prižiūrėti anūkus jų ligos metu. Skirtingi projektai buvo. Šiandien priimdami Ligos ir motinystės įstatymą vėl atkreipėme dėmesį į senelius ir sudarėme sąlygas jiems gauti papildomas išmokas. Aš manau, kad tai ir suponuoja tą pagarbą, kurią mes rodome ir galime parodyti pritardami tam, kad į Atmintinų dienų sąrašą būtų įrašyta senelių diena. Man atrodo, kad labai puikiai mes matėme… Mūsų projektas, beje, parengtas ir įregistruotas sausio 14 dieną, dabar yra pats tas laikas, aš pradėjau sakyti, kad matėme, kad ekstremaliosios situacijos ir karantino metu dauguma senelių padėjo tėvams prižiūrėti vaikus ir prižiūrėti anūkus. Iš tiesų tai rodo, kad seneliai tikrai turi būti gerbiami ir jiems sudaromos sąlygos suprasti, kad mes – ir vaikai, ir anūkai, mes visi juos vertiname.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsirado per šoninį mikrofoną norinčių. Gal jūs norėjote užsiregistruoti, kad galėtumėte paklausti, ar norite replikuoti? (Balsai salėje) Taip. Vytautai, prašom per šoninį mikrofoną.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš ne per šoninį mikrofoną, pirmininke, aš per priekinį mikrofoną šiandien. Kadangi esu suinteresuotas, keturis kartus būdamas seneliu, aš nusišalinu nuo šio klausimo svarstymo. (Balsai, juokas salėje)
PIRMININKĖ. Supratome. Gerbiami kolegos, klausia P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai, kaip ir jūs minėjote, labai svarbus ryšys tarp kartų. Bet kur jūs minėjote pavyzdžius, kad per koronaviruso pandemiją seneliai prižiūrėjo anūkus, tai nelabai geras pavyzdys, nes kaip tik buvo noras išsaugoti senelius, kad išvengtų tokių kontaktų. Bet norėjau paklausti, ką daryti tiems asmenims, kurie yra jau garbaus amžiaus, bet jų vaikai dar… niekaip nesulaukia anūkų, ar jie turės teisę pretenduoti į tą senelio dieną, ar ne?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Žinote, jeigu jie neturi savo vaikų, tai teisiškai būtent tas projektas, kuris skiriamas, jiems kaip ir būtų nelabai priskirtinas. Bet aš nemanau, kad senelių diena bus pažymima ir švenčiama tik su savo anūkais, vaikais, manau, kad savivaldybės yra išmoningos ir iš tų visų daugumos renginių galės dalyvauti renginiuose, skirtuose seneliams pagerbti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Gerbiama pirmininke, prašom pasakyti: yra mamų diena, yra tėčių diena, šiuo atveju yra tiktai senelių diena, o močiutės kaip?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš sakiau, kad iš pasaulinės praktikos yra tik viena valstybė – Lenkija, bet jinai gana įdomiai turi – Senelio diena yra sausio 21 diena, o Močiučių diena yra sausio 22 diena. Vadinasi, dvi dienas iš eilės pagerbia močiutes ir senelius. Kažkaip įstatymo projekte negalėjau rašyti babytės ar babos tarmiškai, vienur taip vadinasi, tai tiesiog pas mus literatūriškai seneliai apima ir močiutę, ir senelį.
PIRMININKĖ. S. Tumėnas. Prašom.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, girdžiu, kad jau kolegos pradėjo organizuoti beveik lingvistinę, kalbinę diskusiją, kas yra senelis, tai noriu pasakyti, kad senelis nebūtinai turi būti tas asmuo, kuris turi anūkų. Kartais ir seną žmogų seneliu vadina – seneli, senele. Tai noriu pasakyti, kad šis terminas yra savotiška dviprasmybė.
O rimtai, gerbiama pranešėja, noriu priminti, kad dar yra Pagyvenusių žmonių diena. Ar, jūsų nuomone, nepakaktų, kad tą dieną švęstų ir jūsų minimi seneliai? Ar dar reikia atskirų švenčių?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Iš tikrųjų visų pirma jūsų įžanga buvo įdomi. Aš noriu pasakyti, kad Žemaitijoje, jeigu turi anūką, tai esi bočius arba bočelė. Iš karto viskas aišku, kaip ten su tais bočiais ir su anūkais turimais. Tačiau šita seneliams skirta diena yra būtent, aš irgi čia dar pažymėjau atskirai, pagerbti šeimos rate savo senelius, kartu pabūti su tėvais, su anūkais. Iš tikrųjų tai daugiau šeimos šventė, mes gi turime Motinos dieną, turime Tėvo dieną, bet turime vaikų, kurie nešvenčia Mamos ir Tėvo dienų, jie auga su seneliais, tai dar galimybė ir šioje dalyje pagerbti senelius, kurie prilygsta motinai arba tėvui.
PIRMININKĖ. Dėkojame, kolege, jūs atsakėte į visų norinčių klausti klausimus. Motyvai. Už – A. Gumuliauskas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Galima pajuokauti, aš turiu keturis anūkus, irgi negalėčiau balsuoti, bet jeigu taip rimtai pažiūrėtume, vis dėlto mūsų visuomenė yra senstanti ir šita, sakykim, atmintina diena bus tikrai aktuali didžiajai mūsų gyventojų daliai, todėl aš manau, kad čia visiškai logiška mintis. Be abejonės, šita atmintina diena tikrai ne ardys, bet prisidės prie šeimos instituto stiprinimo. Taigi aš čia visiškai ne juokais, bet tikrai siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Ir motyvai prieš – P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Daugiau ne prieš, bet tam tikra abejonė, nes vis tiek senelis ar senelė, tai yra tėvelis ir mama. Jeigu tie, kurie nesugeba pasveikinti jų Tėvo ir Motinos dieną… Mes įvedame dar trečią dieną, jeigu kas pamiršote, dar yra Senelio diena. Ar nenuvertiname paties to santykio, tuo labiau kad mūsų tikrai yra labai gilios tradicijos Kalėdų, Velykų, kai susirenka visos šeimos. Lenkija, aš sutinku, bet kai kurios valstybės, kurios buvo paminėtos, vargiai ar turi Motinos ir Tėvo dieną. (Balsai salėje) Jeigu kalbame apie Pagyvenusių žmonių dieną, tai išvis… Aišku, pavadinimas – Pagyvenusių, gal senjorų diena būtų, nes seneliai pas mus vis dėlto asocijuojasi ir su amžiumi. Be abejo, ir tuo labiau kad turiu du sūnus, suaugę, turi šeimas, bet kol kas aš neturiu anūkų, tai savotiškai tikrai neturiu interesų konflikto ir balsuosiu už šitą dieną tam, kad mes galėtume vienaip ar kitaip išsiaiškinti, kas gi yra tas tikras senelis.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, motyvai išsakyti. Prašom balsuoti dėl siūlomo projekto – Atmintinų dienų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo. Projektas Nr. XIIIP-4424.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 52, prieš – 2, susilaikė 5. Projektui pritarta po pateikimo.
Siūlomi komitetai: kaip pagrindinis – Švietimo ir mokslo komitetas, kaip papildomas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Svarstymo data – birželio 23 diena.
Kito Seimo nutarimo projekto pateikimas. Dar per šoninį mikrofoną V. Juozapaitis. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Labai atsiprašau, Švietimo ir mokslo komitete yra dauguma senelių, mes negalėsime svarstyti šito klausimo, nes teks visiems nusišalinti. Gal yra koks jaunesnis komitetas.
PIRMININKĖ. Jūs svarstysite ne dėl savęs, o dėl kitų senelių.
17.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl 1990–1991 metų Nepriklausomybės gynėjo vardo“ projektas Nr. XIIIP-4760 (pateikimas)
Seimo nutarimo „Dėl 1990–1991 metų Nepriklausomybės gynėjo vardo“ projektas Nr. XIIIP-4760. P. Urbšys. Prašom pateikti.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, tikrai norėčiau priminti, kad šitie metai yra jubiliejiniai mūsų valstybėje – tai mūsų nepriklausomybės atkūrimo 30-mečio metai. Gal geriau vėliau negu niekada įvertinti tuos žmones, kurie prisidėjo prie nepriklausomybės įtvirtinimo. Daugiau negu keistai atrodo, kad iki šios dienos nėra apibrėžtas nepriklausomybės gynėjo vardas.
Mes visi esame nepriklausomybės gynybos liudininkai ir dauguma iš mūsų, ko gero, dalyvavome tame taikiame pilietiniame pasipriešinime. Kai dabar bando surūšiuoti, kurie čia yra tikrieji ar netikrieji nepriklausomybės gynėjai, tai nueina į tokius šunkelius, kad šiandien mes neturime aiškaus vardo apibrėžimo. Tai šitas nutarimas yra orientuotas į tai, kad būtų apibrėžta, kas yra nepriklausomybės gynėjas.
Tai, pirma, tas, kuris davė priesaiką ir priklausė Lietuvos gynybos struktūroms. Asmuo, dalyvavęs organizuotose struktūrose, tai yra ar Šaulių sąjungoje, ar kitose struktūrose, kurios nepriklausė krašto apsaugai. Trečia grupė asmenų, kurie nepriklausė organizuotoms grupėms, bet dalyvavo ginant nepriklausomybę. Aš turiu omenyje tuos asmenis, kurie saugojo parlamentą, televizijos bokštą ar kitus valstybei reikšmingus pastatus. Ir kita grupė – tai asmenys, turintys valstybinius apdovanojimus už nepriklausomybės gynybą.
Šis nutarimas nesuteikia statuso. Jis tik apibrėžia vardą. O toliau atskirais įstatymais tos organizacijos apibrėš ir socialinio statuso problemas. Tokia šito nutarimo esmė.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūsų klausia S. Šedbaras.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kolega Povilai, iš tiesų, matyt, ir jūs matėte Teisės departamento pastabą, ir mums kyla klausimas. Dabar yra toks vardas ir statusas. Aš visiškai sutinku su tuo, ką jūs pasakėte. Ar negalvojote šitą įstatymą koreguojant plėsti sąvoką? Tai būtų aukštesnis lygis ir apibendrintas. Nereikėtų koreguoti atskirų įstatymų. Ar negalvojote apie tai?
P. URBŠYS (MSNG). Dėl įstatymo. Nežinau, gal aš klystu, bet, kiek žiūrėjau, tai tas įstatymas labai įdomiai apibrėžia. Jis yra tarp nukentėjusiųjų. Įsivaizduokite, ką tai reiškia: tu esi nepriklausomybės gynėjas, jeigu tu esi nukentėjęs. Bet jeigu tavęs tankas nepervažiavo ar tavęs kulka nekliudė, tai tavo statusas lieka toks neaiškus. Todėl aš ir sakau, šiuo atveju įstatymas labiau apibrėžia socialinį statusą. Čia yra labiau deklaratyvus nutarimas, 30-mečio proga valstybė pasako, kas yra tas nepriklausomybės gynėjas. Toliau pagal atskirus įstatymus yra apibrėžiamas socialinis statusas, o šis nutarimas leidžia ir pagal asociacijų įstatus apibrėžti būtent tą vardą tiems, kurie iš tikrųjų dalyvavo ginant nepriklausomybę. Aš sakyčiau, čia yra toks kompromisinis variantas, nes įstatymo kelias vedė prie dabartinės situacijos, kad praėjus 30 metų niekaip negalime įvardinti, kas yra nepriklausomybės gynėjas.
PIRMININKĖ. Klausia R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, idėja tikrai graži ir sena, daug diskusijų sulaukusi įvairiuose formatuose, tačiau mane domina įgyvendinimo niuansai, nes, kaip aš suprantu, tai liečia iš esmės visus žmones, kurie vienu ar kitu periodu gynė parlamentą, televizijos bokštą ir kitus objektus, ir nebūtinai Vilniuje.
Sakykite, kaip jūs atrinksite tuos žmones? Ar tada jie automatiškai visi tampa valstybės gynėjais, ar reikės kokio nors paliudijimo, dokumentavimo? Man atrodo, čia labai pavojingas dalykas suskirstyti žmones. Galbūt ne visi turi nuotraukos įrodymą, kad jie buvo, bet jie buvo. Jie galės tada pretenduoti į tokį statusą ar neturės? Kaip tas praktinis įgyvendinimas? Man atrodo, kad šimtai ir tūkstančiai žmonių, kurie gynė laisvę, jie visi, mes juos laikome gynėjais, tačiau kai tik prasideda apie statusą, galbūt vėliau apie socialinių garantijų klausimą, ar nebus įsižeidusių ir nuskriaustų?
P. URBŠYS (MSNG). Aš nemanau, kad bus įsižeidusių ir nuskriaustų, nes dabar yra pagrindas įsižeisti, nes, kaip minėjau, niekaip nėra apibrėžta. Niekaip neapibrėžta, kas yra nepriklausomybės gynėjai. Ir jūs supraskite viena, kad tais metais, kai buvo paskelbta nepriklausomybė, kai mes organizavomės į tą gynybą, kaip mus įvardino ta priešiška pusė? Banditiškos formuotės arba suklaidinti asmenys. Man atrodo, čia tik atveria galimybę, kaip aš ir minėjau, nesuskaidyti visuomenės, bet parodyti pagarbą.
Pavyzdžiui, tuose nuostatuose, kur yra: tie asmenys, kurie nepriklausė organizuotoms struktūroms, bet 1990 metų kovo 11 d. ir 1991 m. rugpjūčio 21 d. gynė svarbius valstybinius objektus sovietų kariuomenės agresijos metu, jei tai dokumentais įrodoma. Jeigu mes kalbame apie pokario ginkluotą rezistenciją, kaip gauna būtent tą statusą, kuris net suteikia valstybines išmokas? Reikia gauti paliudijimą dviejų, kurie dalyvavo ginkluotame pasipriešinime, ir tai jau įtvirtinta įstatymu. Man atrodo, šiuo atveju, kadangi tikrai nekalbama apie socialines garantijas, to supriešinimo tikrai pavyks išvengti. Bet jeigu kas, mes reaguotume, nes mes dar turėtume pasvarstyti šį nutarimą.
PIRMININKĖ. Klausia G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Mano klausimas būtų, ar išties šį įstatymo projektą aptarėte, galbūt diskutavote su visuomeninėmis organizacijomis, tokiomis kaip Sausio 13-osios brolija, ir kokia buvo jų nuomonė, nes turbūt labiausiai juos palies tas įstatymas, tiek Šaulių sąjungos narius, tiek šios brolijos narius. Kokia būtų jų nuomonė? Ar turite informacijos?
P. URBŠYS (MSNG). Iš tikro čia ankstesnių kadencijų metu buvo bandymas būtent nepriklausomybės gynėju apibrėžti savo kaip statusą ir, man atrodo, per Seimo narį J. Oleką buvo inicijuota pataisa, kuri aiškiau apibrėžtų, bet čia būtent Nukentėjusiųjų įstatyme. Ir tą organizavo, sakykime, visuomeninė asociacija, kuri pasivadino Sausio 13-osios vardu. Bet, kaip minėjau, nepriklausomybės gynyboje dalyvavo asmenys, kurie priklausė organizuotoms struktūroms. Po kiek laiko jie būtent perėmė iniciatyvą ir dabar yra įstatymo projektas, kuris susijęs su tais, kurie priklauso organizuotoms grupėms, struktūroms. Mes šį įstatymo projektą esame svarstę ir tikrai jis pasieks posėdžių salę, bet tie kiti visuomenininkai, kurie nepriklauso organizuotoms struktūroms, jie tarsi palieka paraštėje.
Mes ir norėjome priimti tokį nutarimą, kuris pagerbtų ir tuos, kurie, kaip pasakius, dalyvavo nepriklausomybės gynyboje, bet jie negali pretenduoti į socialinį statusą, o tuos, kurie gali pretenduoti į socialinį statusą, tai mes šituo įstatymu patvirtinsime. Todėl tame nutarime yra išskirtos tos grupės.
PIRMININKĖ. Klausia V. Kamblevičius.
V. KAMBLEVIČIUS (LSDDF). Ačiū. Gerbiamas kolega, norėjau paklausti, kokia organizacija ar įstaiga vykdys registraciją ir aiškinsis, kas yra gynėjas ir kas yra apsimetėlis, nes šiuo metu labai daug kas norės būti nepriklausomybės gynėju?
P. URBŠYS (MSNG). Na, iš tikro visada būna, kad gynėjų ne mažėja, o daugėja su amžiumi. Bet saugiklis yra toks, kaip aš minėjau, čia išvardintos tos grupės asmenų, tai kai kurios grupės reglamentuos tą statuso nustatymą, jos jau apibrėš statusą su socialinėmis pasekmėmis pagal savo įstatymus, o kitos yra asociacijos. Čia nebus galima taip, kad žmogus pasiskelbė – aš esu nepriklausomybės gynėjas. Aš galiu sakyti, aš dalyvavau parlamento gynyboje sausio mėnesį, aš atsisakiau Sausio 13-osios medalio, bet jeigu aš čia išeisiu ir sakysiu – aš nepriklausomybės gynėjas, tai šiuo atveju man vis tiek reikės paliudyti dokumentu ar liudininku, kurie paliudytų, ar aš tikrai toks buvau. Šiuo atveju tikrai aš netikiu, kad atsiras apsišaukėlių organizacijų. Tuo labiau kad tie žmonės, patikėkite manimi, nepriklausomybės gynėjai yra labai aktyvūs ir pilietiški, tai neįsivaizduoju, kad gali atsirasti apsišaukėlių ir bandyti prisidengti nebūtais nepriklausomybės gynėjų vardais.
PIRMININKĖ. Klausia E. Zingeris.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Ačiū. Dėkui jums, mielas Povilai, už šią gerą iniciatyvą. Aš norėčiau paklausti. Kaip aš supratau iš jūsų teikimo, tie žmonės, kurie buvo prisiekę, pavyzdžiui, savanoriai Seimo rūmuose, kaip aš atsimenu, tai šitie žmonės neįeina į šitą jūsų labai gerą iniciatyvą? Jeigu jūs galėtume kaip nors patikslinti, nes reikėtų gal suprasti vidinę logiką. Ačiū.
P. URBŠYS (MSNG). Vidinė… Yra nuoroda, kad čia yra nutarimas, kad mes kaip Seimas įvardiname, kas yra asmenys, kurie turi nepriklausomybės gynėjo vardą. Tai ten yra kariai, kurie 1990 m. kovo 11 d.–1991 m. rugpjūčio 21 d. priklausė krašto apsaugos struktūroms, asmenys, dalyvavę organizuotose struktūrose, jie neįėjo į krašto apsaugą, bet buvo, pavyzdžiui, nors aš nebuvau šaulių narys, bet parlamente aš buvau priskirtas prie Panevėžio šaulių sąjungos būrio, ir asmenys, kurie dalyvavo gynyboje. Sutikite, mes čia, parlamente, tikrai nebūtume jautęsi saugiai ir galų gale tikrai būtų įvykęs Aukščiausiosios Tarybos šturmas, jeigu nebūtų buvę išorėje žmonių. Šitie žmonės dabar pakimba, jeigu jie nebuvo nukentėję fiziškai, jie pakimba, jie tarsi turi įrodyti, kad jie buvo nepriklausomybės gynėjai, bet vardo… Mes, valstybė, jiems nepasakome, kad jūs turite tą vardą. Ir savanoriai. Savanoriai įeina į karius, kurie 1990 metais, kaip aš minėjau, įėjo į krašto apsaugos struktūrą, įeina.
PIRMININKĖ. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Išgirdau atsakymus, tai dėkui, nereikia, neklausiu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūs atsakėte į visų norinčių paklausti… Motyvai. A. Gumuliauskas – už. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Aš tik norėčiau patikslinti Povilą. Klausymai vyko nuo 2018 metų, jie buvo surengti net ketveri, po to buvo sudaryta komisijos darbo grupė, kuri dirbo pusę metų. Ją sudarė Krašto apsaugos ministerijos atstovai, nevyriausybinių organizacijų atstovai, taip pat mūsų Seimo nariai. Dėl tų, kurie davė priesaiką ir kurie tikrai gynė mūsų šalį nuo 1990 m. kovo 11 d. iki 1991 m. rugpjūčio 21 d., tai yra iki pučo pabaigos, jau yra parengtas įstatymo projektas, kurį mūsų komisija svarstys kitą trečiadienį. Aš tikiuosi, kad mes prieisime prie bendros išvados ir pateiksime kaip projektą. Tai čia kas klausia.
Dabar kolegė G. Skaistė paminėjo šaulius, šauliai į tą įstatymą įeis. O Sausio 13-osios brolija, draugija yra šiek tiek kiti dalykai. Aš manau, kad šitam nutarimo projektui tikrai buvo skirtas pakankamas dėmesys. Mes ir komisijoje diskutavome šiuo klausimu ir priėjome prie bendros išvados. Taigi jis yra pakankamai apsvarstytas, apsvarstytas su suinteresuotomis pusėmis, tai būtent su organizacijomis tų žmonių, kuriuos šitas nutarimas tiesiogiai palies. Aš kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, prašau balsuoti dėl teikiamo Seimo nutarimo.
Balsavo 66 Seimo nariai ir visi 66 pritarė Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-4760.
Komitetai: kaip pagrindinis – Žmogaus teisių komitetas ir papildoma – Istorinės atminties komisija. Svarstymas rudens sesijoje. (Balsai salėje)
Per šoninį mikrofoną – V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Aš norėčiau pasisakyti dėl to klausimo, kuris turėtų būti kitas, užbaigiantis šios dienos darbotvarkę. Kolega V. Simulikas nori pateikti Lygių galimybių tarnybos nuostatas. Peržiūrėjusi projektą aš pamačiau, kad tos teisės, kurias siūloma įtvirtinti, neatitinka dabar galiojančio Lygių galimybių įstatymo. Tikriausiai kolega paskubėjo ir įrašė nuostatas, kurias siūlo naujajame projekte, tačiau tas projektas dar yra svarstymo stadijoje, ir mes nežinome, koks įstatymas bus priimtas Seime, ar visos tos teisės, kai kurios iš jų gal ir abejotinos, išliks būsimajame įstatyme.
Todėl šitas teikimas šiandien primena vežimo statymą prieš arklį ir yra ne tik nesavalaikis, nelogiškas, bet ir teisiniu požiūriu nekorektiškas. Mes negalime patvirtinti nuostatų pagal dar negaliojantį įstatymą, suprantate? Jeigu kolega palauktų, kol Seimas priims naują Lygių galimybių įstatymo redakciją, tai toks teikimas būtų logiškas.
Dėl ko aš dabar kreipiuosi? Aš siūlyčiau kolegai tiesiog neteikti šiandien to, ką jis ketino teikti, priešingu atveju būsiu priversta prašyti pertraukos frakcijos vardu. Suprantate, jūs negalite teikti nuostatų, kurios neatitinka galiojančio įstatymo, o šitas nuostatas galėsite teikti tada, kai įsigalios naujai priimtas įstatymas, jeigu toks bus priimtas.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, man atrodo, kad pateikimas gali vykti, o visa tai, ką jūs formuluojate dabar, būtent po pateikimo, jeigu būtų pritarta, būtų galima išnarplioti, nes iš esmės keičia ne įstatymą, o tiktai Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos pavadinimą.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ne, ne pavadinimą. Jūs turbūt neskaitėte projekto. Pirmas yra mano patirties visoje erdvėje atvejis, kai įgyvendinamasis teisės aktas yra teikiamas anksčiau negu priimamas pats teisės aktas. Taip negali būti tiesiog iš principo. Galbūt visiškai pasikeis to įstatymo turinys, o mes jau būsime po pateikimo pritarę įstatymo nuostatų neatitinkančiam projektui. Aš tiesiog siūlau šiandien jo neteikti ir nereikės prašyti pertraukos.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, yra siūlymas, jis buvo pateiktas. Kas pritariate, kad neteiktų, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje) Išspręsime šį klausimą ir grįšime. Nekelkite panikos. Kas palaiko jūsų siūlymą, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę – prieš arba susilaiko.
Balsavo 61 Seimo narys: už – 24, prieš – 17, susilaikė 20. Kaip ir būtų nepritarta. Bet ar jūs čia frakcijos vardu? (Balsai salėje) Jūs prašėte iš viso nesvarstyti, mes apsisprendėme. (Balsai salėje) Kolegos, kartojame balsavimą. Frakcijos vardu prašoma pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Taip, formaliai teisūs, aš nespėjau paskelbti klausimo, buvo suteiktas žodis, Vilija išsakė savo siūlymą. Kadangi pradėjome procedūrą, balsuokime dėl pertraukos iki kito posėdžio. Povilai, ramiai, grįšime.
Balsavo 63 Seimo nariai: už pertrauką – 31, prieš – 15, susilaikė 17. Pertrauka iki kito posėdžio.
Per šoninį mikrofoną – A. Gumuliauskas dėl praėjusio klausimo, aš suprantu.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Aš norėčiau šiek tiek patikslinti. Ten Povilo pateiktas nutarimo projektas. Pagrindinis komitetas – Žmogaus teisių komitetas, kuris tikrai nelabai kuo dėtas. Todėl aš siūlyčiau Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, nes vis dėlto vyko agresija ir panašiai, kaip pagrindinį.
PIRMININKĖ. Ar sutinkame su siūlymu? P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamieji, dabar mes norime įvelti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą būtent į nutarimo svarstymą, kuris daugiau susijęs su istorine atmintimi. Man atrodo, yra Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija, pasitikėkite ja. Mes galime dar tų komitetų prijungti, kaip jūs manote, gerbiamas pirmininke?
PIRMININKĖ. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Prašom, pirmininke.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš prašyčiau palikti mus kaip pagrindinį ir tikrai mes niekur neįsivelsime, padarysime savo darbą labai greitai.
PIRMININKĖ. Jūs nepageidaujate?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Pageidaujame.
PIRMININKĖ. Pageidaujate?
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. O Žmogaus teisių komiteto pirmininkas? (Balsai salėje) Nereikia, nepageidaujate.
Gerbiami kolegos, ar galime, grįždami prie darbotvarkės 2-21 klausimo, projekto Nr. XIIIP-4760, pagrindiniu komitetu skirti ne Žmogaus teisių komitetą, o Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą? Papildoma lieka Laisvės kovų ir valstybės istorinės atminties komisija. Bendru sutarimu? Dėkojame. (Balsai salėje) A. Mazuronis reikalauja balsuoti. Balsuokite. Kas už Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetą, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę – prieš arba susilaikote.
Taigi balsavo 61: už – 46, prieš – 4, susilaikė 11. Tikrai patvirtinome, kad dėl projekto Nr. XIIIP-4760 pagrindiniu komitetu yra skiriamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas.
17.25 val.
Seimo savaitės (2020-06-08–2020-06-12) – 2020 m. birželio 9 d. (antradienio) ir 11 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kviečiame Seimo Pirmininką mums pateikti savaitės, prasidėsiančios birželio 8 diena, posėdžių darbotvarkes.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, birželio 9 ir 11 dienomis vyks plenariniai posėdžiai. Darbotvarkės šiandien buvo svarstytos seniūnų sueigoje ir iš esmės tos darbotvarkės yra likusios tokios, kokios buvo pateiktos Seniūnų sueigoje. O pokytis antradienio posėdyje yra tas, kad ministro A. Verygos pateikiami projektai iš šiandienos persikelia į antradienį. Toliau, ne toliau, bet prasidės nuo apsvarstytų įstatymų priėmimo. Toliau – komitetuose apsvarstytų klausimų svarstymas Seimo posėdyje, vakariniame posėdyje – Nacionalinės sveikatos tarybos metinis pranešimas ir vėliau jau Vyriausybės pateikiami projektai.
11 dieną, tai yra ketvirtadienį, rytiniame posėdyje – taip pat įstatymų priėmimai, Vyriausybės valanda nuotoliniu būdu ir vakariniame posėdyje – komitetuose apsvarstytų klausimų svarstymas bei Seimo narių ir Vyriausybės inicijuojamų naujų projektų pateikimas. Laukiu klausimų.
PIRMININKĖ. Dėkojame, jūsų nori klausti V. Vingrienė. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėkojame, gerbiama pirmininke. Aš labai dėkoju už Mokesčių už aplinkos teršimą įstatymo įtraukimą į darbotvarkę, jis tikrai jau seniai turėtų būti svarstomas ir labai svarbus, bet norėjau paklausti, kitas labai aktualus klausimas yra dėl degintinų atliekų kiekių ir deginimui skirtų atliekų importo. Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1555 seniai turi Aplinkos apsaugos komiteto išvadą, gal vertėtų jį įtraukti, nes jau dabar faktiškai veikia dvi papildomos kogeneracinės jėgainės, turi leidimus tai veiklai ir mes neturėtume… turėtume priimti tikrai reikiamus sprendimus, kad netaptume atliekų deginimo sąvartynu.
V. PRANCKIETIS. Tai jūsų klausimas, ar yra? Dabar nėra. O ar bus įtrauktas? Taip, bus įtrauktas.
PIRMININKĖ. Klausia G. Burokienė.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju posėdžio pirmininkei. Norėjau paklausti, kada bus įtrauktas toks svarbus Lietuvai įstatymas kaip valstybės strateginis valdymas?
V. PRANCKIETIS. Gal turėsite pasiūlymą, ne klausimą, kada reikėtų įtraukti tokį įstatymą?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tai aš klausiu, kada jūs jį įtrauksite?
V. PRANCKIETIS. Ar jūs siūlote įtraukti į kurią nors iš?.. Kada?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš siūlau kitą ketvirtadienį įtraukti.
V. PRANCKIETIS. Kitą ketvirtadienį siūlote įtraukti, gerai, užsirašysime ir įtrauksime į darbotvarkę.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Kolegos, neužstokite.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiamas Pirmininke, ar būtų galima paprašyti jūsų įtraukti pateiktą pateikimą, kuris perėjo, rodos, prieš kokius du, tris mėnesius, bijau sumeluoti, dėl šiukšlių mokesčio įstatymo, projektas Nr. XIIIP-3244?
V. PRANCKIETIS. Ar komitetai yra svarstę?
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Aš nesu tikras šiuo klausimu, nes labai labai ilgai…
V. PRANCKIETIS. Gerai, tai mes patikrinsime, ar yra svarstyti, ir jeigu svarstyti, tai galėsime įtraukti. Kaip matote, posėdžiai baigiasi gana anksti, 17 valandą su trupučiuku, ir šiandien taip pat, kaip matote, pusė šešių.
PIRMININKĖ. Ir E. Zingeris klausia.
E. ZINGERIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke. Europos reikalų komitete mes svarstome šiuo metu ir, matyt, greitai pateiksime Europos Sąjungos indėlio įveikiant koronavirusą metmenis, apžvelgę visus faktus, kiek Europa yra prisidėjusi, įskaitant ir būsimą „Recovery Fund“ prie pandemijos įveikimo. Aš tik norėčiau priminti, kad mūsų komitetas, kai nubalsuos dėl šio įstatymo, kuris jau buvo pristatytas Seimo salėje, mes prašysime jūsų iki mėnesio pabaigos jį įtraukti.
Antras dalykas, būtų gerai, jeigu jūs pasidalytumėte savo žiniomis ir nuojautomis, kada mes šioje salėje užbaigsime šią nuostabią pavasario sesiją. Ačiū.
V. PRANCKIETIS. Praėjusį ketvirtadienį tas klausimas taip pat buvo užduotas ir atsakysiu taip pat, kaip ir praėjusį ketvirtadienį. Konstitucija numato, kad birželio pabaiga būtų ir sesijos pabaiga. Mes taip planuojame, todėl kviečiame ir opozicines frakcijas teikti siūlymus dėl darbotvarkės, tuos klausimus, kuriuos, mano, reikia išspręsti šioje sesijoje tam, kad nereikėtų specialiai dėl atskiros darbotvarkės pratęsti sesijos.
PIRMININKĖ. Dėkojame, Pirmininke. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Dėkoju.
Mūsų darbotvarkės klausimai baigti ir lieka Seimo narių pareiškimai. Kviečiu V. Baką.
17.30 val.
Seimo narių pareiškimai
V. BAKAS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, gerbiamas Seimo Pirmininke, šiandien Seimo Pirmininkas atsisakė tenkinti kai kurių kolegų, čia esančių, užgaidą atimti iš manęs leidimą dirbti su įslaptinta informacija. Tačiau nepagrįsti kai kurių politinių veikėjų puolimai žemina mano garbę, todėl aš siūlau, vadovaudamasis Poligrafo įstatymu, poligrafą.
Seimo Pirmininkas V. Pranckietis nesivelia į makles, kurias kurpia politinę daugumą turintys veikėjai. Pabrėžiu bet kuriam iš jūsų: jeigu sprendimas būtų kitoks, tai būtų universali susidorojimo priemonė su bet kuriuo iš jūsų, užtektų kelių žmonių kreipimosi į Seimo Pirmininką. Aš tikrai sveikinu poną Seimo Pirmininką, kad jis nesukūrė tokio antidemokratinio precedento. Jis priėmė logišką sprendimą ir remiasi tik kompetentingų institucijų informacija.
Tačiau Seimo Pirmininkas taip pat pranešė, kad Valstybės saugumo departamente šiuo metu vykdomas tyrimas dėl galimai neteisėtos VSD įslaptintos informacijos atskleidimo. Neturiu ko slėpti, savo pareigas atlikau sąžiningai, buvau ir esu viešojo intereso pusėje, mano sprendimų ginti viešąjį interesą nesaisto svarstymai, ar tai naudinga, ar žalinga vienai ar kitai politinei jėgai. Esu pasirengęs pasitikrinti poligrafu viešai.
Primenu, kad Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių A. Šimo, D. Gaižausko, J. Jaručio, G. Kirkilo, A. Gumuliausko, M. Mackevičiaus prašymas atimti iš manęs leidimą dirbti su įslaptinta informacija yra grindžiamas tuo, kad esą atskleidžiau tai, ko negalėjau atskleisti. Matydamas būtinąjį reikalingumą ir viešąjį interesą, neleidau numarinti pranešėjo informacijos apie galimą neteisėtai įslaptintos žvalgybinės informacijos rinkimą ir perdavimą asmenims, kurie neturėjo teisės su ja susipažinti.
Užuot atlikę išsamų tyrimą, kaip tai pasiūliau šių metų pradžioje, šio komiteto ir frakcijos vadovai daro spaudimą VSD, kad šis persekiotų pranešėją, kelia kaltinimus niekaip jų nepagrįsdami. Pavyzdžiui, ką reiškia daugybiniai darbo su įslaptinta informacija pažeidimai, kas juos nustatė, kokie tie atvejai?
Jei trumpiau, esu kaltinamas rimtu nusikaltimu, tai yra išdavęs valstybės paslaptį. Tai netiesa, tačiau tai yra rimtas klausimas, rimtas kaltinimas. Esu pasirengęs pasitikrinti melo detektoriumi viešai dėl to, ar esu išdavęs valstybės paslaptį. Poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsnio 5 ir 6 dalys numato atvejus, kai atliekami tyrimai poligrafu. Tai yra tiriant nusikalstamas veikas ir vykdant jų prevenciją, tiriant kitus teisės pažeidimus, jeigu tai susiję su valstybės paslaptimi, ir, antra, kai yra pagrindas manyti, kad asmeniui daromas neteisėtas poveikis, turintis reikšmės nustatytai susipažinimo darbo su įslaptinta informacija tvarkai, jos saugojimui ir naudojimui.
Esu pasirengęs sėstis prie vadinamojo melo detektoriaus su ta sąlyga, jeigu Valstybės saugumo departamento direktorius D. Jauniškis ir jo pavaduotojas R. Bridikis taip pat bus patikrinti melo detektoriumi, atsakys į klausimus. Ar jie kišosi į Prezidento rinkimų kampanijos rinkimų procesą, ar teikė informaciją pasirinktiems kandidatams, ar jų pavedimu buvo renkama įslaptinta informacija iš žvalgybos duomenų bazių apie asmenis, verslo, politikos, meno, kultūros, žiniasklaidos atstovus, ar ji buvo perduoda kandidatui į Prezidentus G. Nausėdai arba jo atstovams? Ar tai padaryta D. Jauniškio, jo pavaduotojo pavedimu per trečius asmenis ar tiesiogiai? Ar informacija buvo perduoda asmenims, kurie neturi šios teisės, neturi teisės šios informacijos gauti? Ar minimi VSD vadovai yra davę žinomai neteisėtų pavedimų savo pavaldiniams? Ar VSD direktorius, jo pavaduotojas gavo informacijos apie galimą Prezidento rinkimų kampanijos neteisėtą, neskaidrų finansavimą arba kitokią paramą ir jos kandidatas nedeklaravo?
Rimtą grėsmę matau, kad informacija, pranešėjo pateikta informacija, nebuvo iš esmės tiriama. Nebuvo apklausti net pareigūnai, kuriems VSD vadovas galėjo duoti neteisėtus nurodymus. Priešingai, buvo puolami tie, kurie parlamentinę kontrolę atliekančiam Seimui, mums, pateikė svarbios informacijos apie galimus piktnaudžiavimus specialiosiose tarnybose.
Nors NSGK patvirtino, kad tokia informacija buvo renkama, nebuvo net aiškinamasi, kam ši informacija buvo perduoda, kaip dokumentuotas šis procesas, kur informacija saugoma ir ar apskritai ji saugoma. Mes turime pasitikėti specialiosiomis tarnybomis, turime būti tikri, kad jų veikla neperžengia įstatymų, kad kurie nors vadovai, pareigūnai neaptarnauja atskirų politikų, verslo ar interesų grupių. Turime būti tikri, ar VSD yra atsparus politizavimui, nėra naudojamas konkurencinėse kovose, tiek versle, tiek politikoje. Jūs turėsite progą įsitikinti, aš taip pat turėsiu progą apginti savo garbę nuo žmonių, kurie dėl politinių motyvų ir keršto bando ją suteršti.
Taigi mano pasiūlymas. Remiantis Poligrafo naudojimo įstatymo 5 straipsniu, vykstant tikrinimui, ar nebuvo nutekinta slapta informacija, priimti sprendimą dėl tyrimo atlikimo poligrafu, per jį esu pasirengęs atsakyti į klausimą, ar kam nors esu nutekinęs įslaptintą, valstybės paslaptį sudarančią informaciją. Norėčiau, kad į šį bei kitus klausimus atsakytų ponas D. Jauniškis bei jo pavaduotojas R. Bridikis. Ačiū jums visiems už dėmesį. Prašau laikyti šį pareiškimą oficialiu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau nėra registravusių pareiškimus. (Balsai salėje) Prašom registruotis, gerbiami kolegos.
Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Gerbiami kolegos, 2020 m. birželio 4 d. vakarinį Seimo posėdį baigėme. (Gongas) Gero vakaro!
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.