Projekto Nr. XIIIP-3708(3)
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
APLINKOS APSAUGOS ĮSTATYMO NR. I-2223 15, 19, 191, 192, 47, 55, 126, 127 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 551 STRAIPSNIU
ĮSTATYMAS
2020 m. ................. d. Nr. ......................
Vilnius
1 straipsnis. 15 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 15 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„15 straipsnis. Ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, planavimas ir leidimų išdavimas
Planuojamos ūkinės veiklos organizatorius (užsakovas), planuojantis vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, šias procedūras atlieka iki leidimo, nurodyto šio straipsnio trečiojoje dalyje, išdavimo.
Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdomoji institucija, įstatymuose nustatyta tvarka dalyvaujančios planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – poveikio aplinkai vertinimas) ar atrankos dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo (toliau šiame straipsnyje – atranka) procese, įstatymų nustatyta tvarka įvertina pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir pagal kompetenciją teikia išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai ar pateikia pasiūlymus dėl atrankos informacijos ir (ar) planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo.
Įstatymuose įtvirtinti leidimai (statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai), kuriuos išduodant nustatyta pareiga kartu su prašymu leidimus išduodančiai institucijai pateikti atsakingosios institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (toliau šiame straipsnyje – sprendimas), ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šiame straipsnyje – atrankos išvada), išskyrus atvejus, kai taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ar taršos leidimas yra keičiamas dėl priežasčių, nesusijusių su eksploatuojamo įrenginio ar įrenginyje vykdomos ūkinės veiklos pakeitimu ar išplėtimu, gali būti išduodami tik kai yra galiojantis atsakingosios institucijos sprendimas ar atrankos išvada. Jeigu planuojamai ūkinei veiklai vykdyti nereikia jokių įstatymuose nustatytų leidimų, ūkinė veikla gali būti pradėta tik gavus sprendimą ar atrankos išvadą.
Jeigu fizinis asmuo, juridinis asmuo ar jo padalinys (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje, šio įstatymo 19, 191, 192 ir 193 straipsniuose – fizinis ar juridinis asmuo) turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes, išduotą sprendimo arba atrankos išvados galiojimo metu, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma sprendime ar atrankos išvadoje nurodyta ūkinė veikla, šio straipsnio trečiosios dalies nuostatos netaikomos. Šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodyti leidimai turi atitikti sprendime nustatytas sąlygas ir sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą bei charakteristikas, numatytas priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiu etapu.
Fizinis ar juridinis asmuo, planuojantis, vykdantis ar užbaigiantis ūkinę veiklą, privalo užtikrinti, kad būtų įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos, sprendime ir (ar) atrankos išvadoje nustatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti pasirengimo vykdyti ūkinę veiklą ir (ar) ūkinės veiklos vykdymo ir (ar) ūkinės veiklos užbaigimo etapais.
Fizinis ar juridinis asmuo, rengiantis statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią daryti poveikį aplinkai, Lietuvos Respublikos statybos įstatyme nurodytus projektus, statinio projekte privalo numatyti priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, suprojektuoti priemones reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią, jį sumažinti bei, jeigu galima, jį kompensuoti ir vadovautis šio straipsnio trečiojoje dalyje nurodytu sprendimu ar atrankos išvada.
Valstybės institucijos ir savivaldybės vykdomoji institucija, nagrinėjusios poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ar informaciją atrankai ir nurodytos Statybos įstatyme, tikrindamos statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, statybos ar rekonstravimo projektų atitiktį, pagal kompetenciją tikrina, ar bus įgyvendintos sprendime nustatytos sąlygos ir suprojektuotos sprendime ir (ar) išvadoje numatytos priemonės reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos konkrečiu statybos etapu. Papildomai aplinkos ministro įgaliota institucija tikrina, ar statinių, kuriuose bus vykdoma ūkinė veikla, kuriai atliktas poveikio aplinkai vertinimas arba atranka, statybos ar rekonstravimo projektai:
1) atitinka sprendime ar atrankos išvadoje nurodytą ūkinės veiklos mastą ir charakteristikas;
2) ar nepasibaigęs sprendimo arba atrankos išvados galiojimo terminas;
3) ar statinio projektas atitinka aplinkos apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.“
Fizinio asmens, juridinio asmens
ar jo padalinio (įskaitant užsienio valstybės juridinį asmenį ar kitą
organizaciją, taip pat jų padalinį) (toliau šiame straipsnyje – fizinis ar
juridinis asmuo) ūkinės veiklos, galinčios turėti poveikį aplinkai, planavimas
vykdomas pagal teritorijų planavimo dokumentus.
Planuojamos ūkinės veiklos
organizatorius (užsakovas), planuojantis vykdyti ūkinę veiklą, kuriai reikia
atlikti Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai
vertinimo įstatyme nustatytas procedūras, šias procedūras atlieka iki leidimo,
nurodyto šio straipsnio ketvirtojoje dalyje, išdavimo.
Valstybės institucijos ir
savivaldybės vykdomoji institucija, įstatymuose nustatyta tvarka dalyvaujančios
planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo procese, įstatymų
nustatyta tvarka įvertina pateiktus poveikio aplinkai vertinimo dokumentus ir
pagal kompetenciją pateikia išvadas arba motyvuotą sprendimą dėl planuojamos
ūkinės veiklos poveikio aplinkai.
Įstatymuose įtvirtinti leidimai
(statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba
ertmes, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas, taršos leidimas
ir kituose įstatymuose nurodyti leidimai), kuriuos išduodant nustatyta pareiga
kartu su prašymu leidimus išduodančiai institucijai pateikti atsakingosios
institucijos sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai, pagal kurį
planuojama ūkinė veikla atitinka teisės aktų reikalavimus (toliau šiame
straipsnyje – sprendimas) ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadą,
kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas (toliau šiame straipsnyje –
atrankos išvada), gali būti išduodami esant galiojančiam atsakingosios
institucijos sprendimui ar atrankos išvadai.
Jeigu fizinis ar juridinis asmuo
turi galiojantį statybą leidžiantį dokumentą ar leidimą naudoti žemės gelmių
išteklius arba ertmes, išduotą galiojančios atrankos išvados arba sprendimo
galiojimo metu, išduodant taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą,
taršos leidimą ar kitą leidimą, pagal kurį bus vykdoma atrankos išvadoje ar
sprendime nurodyta ūkinė veikla, šio straipsnio ketvirtosios dalies nuostatos
netaikomos, išskyrus atvejus, kai planuojamas ūkinės veiklos pakeitimas,
galintis sukelti neigiamą poveikį aplinkai.
Juridiniai ir fiziniai asmenys,
rengiantys statinių, kuriuose planuojama vykdyti ūkinę veiklą, galinčią turėti
poveikį aplinkai, naujos statybos, rekonstravimo ar kitus Lietuvos Respublikos
statybos įstatyme nurodytus projektus, statinio projekte privalo numatyti
priemones gamtos ištekliams racionaliai naudoti, suprojektuoti priemones
neigiamam poveikiui aplinkai išvengti, užkirsti jam kelią, jį sumažinti bei,
jeigu galima, jį kompensuoti ir vadovautis šio straipsnio ketvirtojoje dalyje
nurodytu sprendimu ar atrankos išvada, kai sprendimas ar atrankos išvada
privalomi pagal teisės aktų reikalavimus.
Statinių, kuriuose bus vykdoma
ūkinė veikla, galinti turėti poveikį aplinkai, statybos ar rekonstravimo
projektų atitiktį aplinkos apsaugos reikalavimams prieš išduodant statybą
leidžiantį dokumentą tikrina už aplinkos apsaugą atsakinga institucija,
nurodyta Lietuvos Respublikos statybos įstatyme. Šio straipsnio ketvirtojoje
dalyje nurodytas leidimas turi atitikti sprendime ar atrankos išvadoje
nurodytus sprendinius.
2 straipsnis. 19 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 19 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, prieš pradėdamas eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinę veiklą, privalo šio ir kitų įstatymų nustatytais atvejais gauti taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimą, taršos leidimą ar kitą leidimą (toliau – leidimas) arba įrenginį įregistruoti. Apie planuojamą ūkinės veiklos objekto, kuriam išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas, eksploatavimo ir ūkinės veiklos vykdymo pradžią fizinis ar juridinis asmuo turi aplinkos ministro nustatyta tvarka informuoti aplinkos ministro įgaliotą instituciją. Aplinkos ministro įgaliota institucija prieš fiziniam ar juridiniam asmeniui pradedant eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir vykdyti ūkinės veiklą aplinkos ministro nustatyta tvarka patikrina, ar ūkinės veiklos objekte įgyvendintos leidime nurodytos sąlygos, kurios privalo būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos vykdymo pradžios. Pradėti eksploatuoti ūkinės veiklos objektą ir (ar) vykdyti ūkinę veiklą galima tik aplinkos ministro nustatyta tvarka įsitikinus, kad ūkinės veiklos objektas atitinka šias sąlygas. Toks patikrinimas nemažina fizinio ar juridinio asmens atsakomybės dėl leidime nurodytų sąlygų laikymosi.“
2. Pakeisti 19 straipsnio antrąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės
veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai reikalingas leidimas, privalo
laikytis leidime nustatytų sąlygų ir eksploatuoja pagal leidime
nustatytas sąlygas ir neviršydamas tokiems objektams
eksploatuoti ir (ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos
normatyvų bei ir aplinkos apsaugos standartų. Vykdant
leidime nurodytą ūkinę veiklą, kietosios medžiagos (šalutiniai produktai,
nurodyti Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatyme, atliekos, žaliavos ir
produktai) už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų
gali patekti tik tokiais atvejais, kiekiais ir būdais, kaip tai numatyta
leidimo sąlygose ir (ar) aplinkos apsaugos normatyvuose bei aplinkos apsaugos
standartuose.“
3. Pakeisti 19 straipsnio penktąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Fizinis ar juridinis asmuo, eksploatuojantis ūkinės
veiklos objektą ar vykdantis ūkinę veiklą, kai nereikalingas leidimas, privalo
laikytis tokiems objektams bei tokiems objektams eksploatuoti ir
(ar) ūkinei veiklai vykdyti nustatytų aplinkos apsaugos normatyvų ir aplinkos
apsaugos standartų.“
3 straipsnis. 191 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 191 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„191 straipsnis. Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas
Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – TIPK taisyklės) tvirtina aplinkos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. TIPK taisyklėse nustatyta paraiškos taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimui gauti ar pakeisti (toliau – TIPK paraiška) rengimo, pateikimo ir aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos TIPK paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, derinimo, priėmimo, taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo (toliau šiame straipsnyje – TIPK leidimas) projekto rengimo, TIPK leidimo išdavimo, TIPK leidimo sąlygų peržiūrėjimo, TIPK leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarka, taip pat informacijos teikimo kitai Europos Sąjungos valstybei narei, konsultavimosi su kita Europos Sąjungos valstybe nare, informavimo apie priimtą sprendimą išduoti TIPK leidimą tvarka, kitos Europos Sąjungos valstybės narės visuomenės informavimo tvarka.
Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti
TIPK taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio
asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos,
patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį TIPK
leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo
eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), nurodytą TIPK
taisyklėse, laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų
prevencijos priemonių; taiko geriausius prieinamus gamybos būdus, kurių
apibrėžtį nustato aplinkos ministras, suderinęs su žemės ūkio ministru ir ūkio
ekonomikos ir inovacijų ministru; nesukelia didelės taršos; užtikrina
atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo
įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos
būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai
techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet
kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi
priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti; galutinai
nutraukdamas ūkinę veiklą, imasi priemonių, būtinų taršos grėsmei
išvengti ir eksploatavimo vietos būklei tinkamai atkurti.
TIPK leidimus išduoda, keičia ir jų galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija.
TIPK paraiškas derina ir pagal kompetenciją dalyvauja
nustatant nustato ir peržiūri TIPK leidimo sąlygas Nacionalinis
visuomenės sveikatos centras prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau –
NVS centras), vykdydamas Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos
priežiūros įstatymo ir Lietuvos Respublikos triukšmo valdymo įstatymo jam
priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo ir kvapų kontrolės
srityje TIPK taisyklėse nustatyta tvarka ir terminais.
Aplinkos ministro įgaliota institucija apie gautą TIPK paraišką ir apie galimybę susipažinti su TIPK paraiška informuoja savivaldybės vykdomąją instituciją. Savivaldybės vykdomoji institucija, turėdama pastabų dėl TIPK paraiškos, per 7 darbo dienas nuo šioje dalyje nurodytos informacijos gavimo dienos pateikia pastabas aplinkos ministro įgaliotai institucijai.
Sprendimą priimti TIPK paraišką priima aplinkos
ministro įgaliota institucija, atlikusi gautos TIPK paraiškos viešinimo ir
derinimo procedūras, kai yra gautas šio straipsnio ketvirtojoje dalyje
nurodytos įstaigos NVS centro sprendimas su jame nustatytomis
TIPK leidimo triukšmo ir kvapų valdymo sąlygomis, jeigu tokios sąlygos turi
būti nustatytos, derinti TIPK paraišką arba kai per TIPK
taisyklėse nustatytą terminą šios įstaigos šis sprendimas arba
sprendimas nederinti TIPK paraiškos derinti TIPK paraišką ar
jos nederinti nepateiktas, ir nustačiusi, kad paraiškoje pateikti visi
tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi TIPK leidimo
sąlygoms nustatyti.
Sprendimas priimti TIPK paraišką arba nepriimti TIPK paraiškos priimamas per 30 darbo dienų nuo TIPK paraiškos gavimo dienos. Jeigu įrenginio eksploatavimas gali daryti reikšmingą poveikį kitos Europos Sąjungos valstybės narės aplinkai arba jeigu Europos Sąjungos valstybė narė, kuriai gali būti daromas reikšmingas poveikis, prašo pateikti informaciją apie gautą TIPK paraišką, sprendimo priimti TIPK paraišką arba nepriimti TIPK paraiškos priėmimo terminas gali būti pratęstas dviem mėnesiams.
Sprendimas nepriimti TIPK paraiškos priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) TIPK paraiška neatitinka TIPK taisyklėse nustatytų reikalavimų, TIPK paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant TIPK leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;
2) anksčiau išduoto TIPK leidimo
galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio keturioliktosios dalies 2 ar
5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys,
lėmusios TIPK leidimo galiojimo panaikinimą;
3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
5) TIPK paraiška pateikta dėl ūkinės veiklos, kuri uždrausta įstatymais;
6) TIPK paraiška pateikta dėl įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) arba dėl įrenginio esminio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, jeigu Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio esminis pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), dėl kurių pateikta TIPK paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;
7) paraiškoje nenumatytos priemonės sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytoms priemonėms reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, įgyvendinti;
8) fizinis asmuo ar juridinio asmens vadovas TIPK paraiškos pateikimo metu yra ar buvo ūkinės veiklos objektų ar įrenginių, dėl kurių eksploatavimo jo vadovavimo ar ūkinės veiklos vykdymo metu buvo panaikintas TIPK leidimo galiojimas šio straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, vadovas ar ūkinės veiklos vykdytojas ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto TIPK leidimo galiojimo panaikinimo dienos.
Sprendimą išduoti ar pakeisti TIPK leidimą arba sprendimą neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo aplinkos ministro įgaliota institucija privalo priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo dienos.
Sprendimas neišduoti ar nekeisti TIPK leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) po sprendimo priimti TIPK
paraišką priėmimo įrodoma nustatoma teisėtomis priemonėmis,
kad TIPK paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti
pagal TIPK taisykles norint gauti ar pakeisti TIPK leidimą, buvo pateikta melaginga
neteisinga informacija, kuria remiantis turėtų būti nustatomos TIPK
leidimo sąlygos;
2) po sprendimo priimti TIPK
paraišką TIPK paraiškos priėmimo yra įsiteisėjęs įsiteisėja
teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai
vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama
ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra
privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas;
3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas TIPK leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
4) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo paaiškėja, kad TIPK paraiška pateikta dėl ūkinės veiklos, kuri uždrausta įstatymais;
5) po sprendimo priimti TIPK paraišką priėmimo, kai TIPK paraiška pateikta dėl naujo įrenginio arba įrenginio esminio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio vienuoliktojoje dalyje, paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad ūkinė veikla jau vykdoma ar ūkinės veiklos pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas.
Fizinis ar juridinis asmuo, norėdamas daryti įrenginio, kuriam išduotas TIPK leidimas, esminį pakeitimą (t. y. pakeisti įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) pobūdį ar veikimą arba jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai toks pakeitimas ar išplėtimas atitinka arba viršija TIPK taisyklėse nustatytas įrenginio pajėgumo ribas), turi TIPK taisyklėse nustatyta tvarka kreiptis dėl TIPK leidimo pakeitimo. Kad TIPK leidime būtų nustatytos su planuojamu įrenginio esminiu pakeitimu susijusios sąlygos, fizinis ar juridinis asmuo privalo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo. Jeigu planuojamas pakeitimas nėra esminis, TIPK taisyklėse nustatyta tvarka fizinis ar juridinis asmuo privalo raštu pranešti aplinkos ministro įgaliotai institucijai apie planuojamus įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimus ar išplėtimą, kurie gali daryti poveikį aplinkai, o aplinkos ministro įgaliota institucija įvertina, ar pakeitimai galimi, ir priima sprendimą dėl poreikio keisti leidimo sąlygas ar patį leidimą.
TIPK leidimas turi būti
pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) planuojamas esminis pakeitimas
(t. y. planuojama pakeisti įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių),
kuriam išduotas TIPK leidimas, pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti,
kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį
žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos
ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai toks pakeitimas
ar išplėtimas atitinka arba viršija TIPK taisyklėse nustatytas įrenginio
pajėgumo ribas);
2) išduotame TIPK leidime
nustatytos sąlygos ir terminai, dėl kurių TIPK leidimas turi būti pakeistas;
3) aplinkos ministro įgaliota
institucija TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems
arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos
apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos
apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų
reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo
sąlygos arba kad yra galimybė TIPK taisyklėse nustatyta tvarka taikyti kitas
išmetamų teršalų sumažinimo priemones.
Šio straipsnio vienuoliktojoje
dalyje nurodytais atvejais fizinis ar juridinis asmuo privalo TIPK taisyklėse
nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK
paraišką dėl TIPK leidimo pakeitimo:
1) šio straipsnio vienuoliktosios
dalies 1 arba 2 punkte nurodytais atvejais – savo iniciatyva arba
2) Kai Aplinkos ministro įgaliota
institucija, siekdama užtikrinti šio straipsnio antrojoje dalyje nurodytų
principų laikymąsi ir TIPK leidimo sąlygų atitiktį teisės aktų reikalavimams,
TIPK taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri TIPK leidimo sąlygas ir, nustačiusi,
kad atsirado bent viena šio straipsnio vienuoliktojoje šioje dalyje
nurodytų TIPK leidimo keitimo sąlygų, arba gavusi NVS centro pranešimą, kad TIPK leidimo
sąlygos dėl šios dalies 3 ir 4 punktuose nurodytų priežasčių turi būti
keičiamos,
ir priima sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, – gavęs šį
sprendimą. Apie šį sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu
per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos. Gavęs šiame punkte nurodytą
sprendimą, fizinis ar juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais
terminais pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai TIPK paraišką dėl
TIPK leidimo pakeitimo. Paraiškos pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis
kaip 20 darbo dienų,
o šios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytais atvejais – ne trumpesnis kaip 20
darbo dienų ir ne ilgesnis kaip 30 darbo dienų. TIPK leidimas turi būti
pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) išduotame TIPK leidime nustatytos sąlygos ir terminai, dėl kurių TIPK leidimas turi būti pakeistas;
2) aplinkos ministro įgaliota institucija TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos TIPK leidimo sąlygos;
3) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, TIPK leidime turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos triukšmo ar kvapų valdymo sąlygos arba kad turi būti taikomos kitos triukšmo ar kvapų sumažinimo priemonės;
4) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 2 kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė TIPK leidime nurodytas triukšmo ar kvapų valdymo sąlygas, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas TIPK leidimo sąlygas;
5) fiziniam ar juridiniam asmeniui 2 kartus per metus pažeidus TIPK leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų patekimu į aplinką, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti TIPK leidimo sąlygas arba įrašyti papildomas;
6) aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina TIPK leidime įrašytas išmetamų teršalų ribines vertes pakeisti ar į TIPK leidimą įrašyti naujas ribines vertes;
7) esamas gamybos būdas neleidžia užtikrinti saugaus įrenginio eksploatavimo ir dėl to įrenginiui saugiai eksploatuoti turi būti naudojami kiti gamybos būdai;
8) kai leidimo sąlygos neatitinka įrenginiui taikytinų pakeistų arba naujų geriausių prieinamų gamybos būdų arba jų nepakankama.
Jeigu aplinkos ministro įgaliota institucija,
atlikusi TIPK leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio vienuoliktojoje
dvyliktojoje dalyje nustatytos TIPK leidimo keitimo sąlygos, TIPK
taisyklėse nustatyta tvarka ji priima sprendimą nekeisti TIPK leidimo. Šis
sprendimas laikomas neatsiejama TIPK leidimo dalimi.
Sprendimas panaikinti TIPK leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
31) TIPK leidimo turėtojo prašymu;
12) aplinkos ministro įgaliotai
institucijai šio straipsnio dvyliktojoje dalyje nustatyta tvarka priėmus
sprendimą dėl prievolės pakeisti TIPK leidimą, TIPK leidimo turėtojas per
sprendime nustatytą terminą TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nepateikia šiame
sprendime nurodytus reikalavimus atitinkančios TIPK paraiškos dėl TIPK leidimo
pakeitimo;
3) jeigu šio straipsnio aštuntosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti TIPK paraiškos TIPK leidimo turėtojas per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikia pataisytos TIPK paraiškos, kai to reikia dėl šio straipsnio dvyliktosios dalies 2, 3, 6, 7 ir 8 punktuose nurodytų sąlygų;
4) jeigu šio straipsnio aštuntosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti TIPK paraiškos TIPK leidimo turėtojas per 20 darbo dienų nepateikia pataisytos TIPK paraiškos, kai to reikia dėl šio straipsnio dvyliktosios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų sąlygų;
5) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad TIPK leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos TIPK leidimo sąlygos;
46) TIPK leidimą turintis juridinis
asmuo likviduotas, TIPK leidimą turintis fizinis asmuo mirė, teismas jį
pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio straipsnio
antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių)
eksploatavimu, arba nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas per 6
mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse
nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų
patikslinimo;
7) jeigu įvykus juridinio asmens pertvarkymui arba reorganizavimui juridinio asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šių aplinkybių atsiradimo TIPK taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl TIPK leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
5) neįvykdytas Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka
priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
68) yra įsiteisėjęs teismo
sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba
sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla
galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi
tam, kad būtų išduotas TIPK leidimas;
9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad TIPK leidime nustatyti leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės aktų reikalavimų pažeidimais pagal Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu toks TIPK leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis negu šiame punkte nurodytas terminas arba NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo ir Triukšmo valdymo įstatymo jam priskirtas funkcijas triukšmo ir kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato TIPK leidimo sąlygų pažeidimus, susijusius su triukšmo arba kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai toks TIPK leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą, centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų tvarkymą) negu tęsiamos ūkinė veiklos daromas poveikis;
10) neįvykdytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka duotas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą arba sustabdyti veiklą.
Nustačius šio straipsnio
keturioliktosios dalies 1, 4 ir 5 2, 3, 4, 6, 7, ir 8
ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes, fizinis ar juridinis asmuo prieš
sprendimo panaikinti TIPK leidimo galiojimą priėmimą per 3 darbo dienas
nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos įspėjamas apie galimą TIPK leidimo
galiojimo panaikinimą. ir Šio straipsnio keturioliktosios
dalies 2, 3, 4, 7 ir 10 punktuose nurodytais atvejais nustatomas 20
darbo dienų terminas, o šio straipsnio keturioliktosios dalies 8 punkte
nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per kurį asmuo turi pašalinti
trūkumus. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį laiką trūkumus pašalina, TIPK
leidimo galiojimas nepanaikinamas. Nustačius šio straipsnio keturioliktosios
dalies 2, 3 ir 6 1, 5 ir 9 punktuose nurodytas aplinkybes, TIPK leidimo
galiojimas panaikinamas neteikiant šioje dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar
juridinis asmuo apie priimtą sprendimą panaikinti TIPK leidimo galiojimą per 3
darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos informuojamas raštu, išskyrus
atvejus, kai TIPK leidimo galiojimas panaikintas nustačius šio straipsnio
keturioliktosios dalies 4 6 punkte nurodytas aplinkybes ir
nurodomos TIPK leidimo galiojimo panaikinimo priežastys. Panaikinus TIPK
leidimą, fizinis ar juridinis asmuo (ūkinės veiklos vykdytojas) privalo saugiai
nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas priemones, reikalingas
siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas poveikis aplinkai ir nekils
žalos aplinkai grėsmė.“
4 straipsnis. 192 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 192 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„192 straipsnis. Taršos leidimas
Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisykles (toliau – Taršos leidimų taisyklės) tvirtina aplinkos ministras, suderinęs su sveikatos apsaugos ministru. Šiose taisyklėse nustatyta paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti rengimo, pateikimo, aplinkos ministro įgaliotos institucijos atliekamo gautos paraiškos viešinimo, nagrinėjimo, priėmimo, taršos leidimo projekto rengimo, taršos leidimo išdavimo, taršos leidimo sąlygų peržiūrėjimo, taršos leidimo pakeitimo ir galiojimo panaikinimo tvarka.
Fizinis ar juridinis asmuo turi teisę eksploatuoti Taršos leidimų taisyklėse nurodytą įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis), šio asmens eksploatuojamą ar valdomą nuosavybės teisės, nuomos, panaudos, patikėjimo teisės ar kitu teisiniu pagrindu, tik turėdamas galiojantį taršos leidimą ir jame nustatytomis sąlygomis. Fizinis ar juridinis asmuo privalo eksploatuoti įrenginį (jo dalį, kelis įrenginius ar jų dalis) laikydamasis šių principų: imasi visų reikiamų taršos ir kvapų prevencijos priemonių; nesukelia didelės taršos; užtikrina atliekų prevenciją, o jeigu atliekos susidaro, laikydamasis Atliekų tvarkymo įstatyme nustatytų atliekų tvarkymo prioritetų eiliškumo, užtikrina, kad jos būtų paruoštos naudoti pakartotinai, perdirbtos, kitaip panaudotos, o kai tai techniškai ir ekonomiškai neįmanoma, – pašalintos, stengiantis išvengti bet kokio poveikio aplinkai arba jį sumažinti; energiją naudoja efektyviai; imasi priemonių, būtinų avarijoms išvengti ir (ar) jų padariniams apriboti.
Išduodamas Taršos leidimas
gali turėti vieną ar kelias specialiąsias dalis, kuriose nustatomos įrenginio
eksploatavimo aplinkos apsaugos sąlygos pagal konkretų Taršos leidimų
taisyklėse nustatytą kriterijų, kurį atitinkančio įrenginio eksploatavimui
privaloma turėti taršos leidimą. Taršos leidimus išduoda, keičia ir jų
galiojimą panaikina aplinkos ministro įgaliota institucija. Sprendimas priimti
paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas aplinkos ministro
įgaliotai institucijai įvertinus gautą paraišką ir nustačius, kad ji atitinka
Taršos leidimų taisyklėse nustatytus reikalavimus, paraiškoje pateikti visi
tinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai, reikalingi taršos leidimo
sąlygoms nustatyti. Taršos leidimų taisyklėse nustatytais atvejais, tvarka
ir terminais NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros
įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, derina paraiškas,
pagal kompetenciją nustato ir peržiūri taršos leidime nurodytas kvapų valdymo sąlygas.
Sprendimas priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti arba nepriimti šios paraiškos priimamas per 15 darbo dienų nuo paraiškos gavimo dienos.
Sprendimas nepriimti paraiškos taršos leidimui gauti ar pakeisti priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) paraiška neatitinka Taršos leidimų taisyklėse nustatytų reikalavimų, paraiškoje pateikti ne visi ar netinkamai įforminti duomenys ir (ar) dokumentai arba paraiškoje ir (ar) kituose dokumentuose, naudojamuose nustatant taršos leidimo sąlygas, pateikta neteisinga informacija;
2) anksčiau išduoto taršos
leidimo galiojimas buvo panaikintas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2
ar 5 ar 8 punktuose nurodytais atvejais ir nepašalintos priežastys,
lėmusios taršos leidimo galiojimo panaikinimą;
3) yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
4) nėra atrankos išvados dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimo dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, arba ši išvada ar sprendimas nebegalioja, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
5) paraiška pateikta dėl ūkinės veiklos, kuri uždrausta įstatymais;
6) paraiška pateikta dėl įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių) eksploatavimo arba įrenginio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio aštuntojoje dalyje, jeigu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad įrenginys (jo dalis, keli įrenginiai ar jų dalys) jau eksploatuojamas ar įrenginio pakeitimas jau atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas arba įrenginyje (jo dalyje, keliuose įrenginiuose ar jų dalyse), dėl kurio pateikta paraiška, Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka nustatyti pažeidimai nenutraukti ir (ar) nepašalinti pažeidimų padariniai;
7) paraiškoje nenumatytos priemonės sprendimui dėl planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai nustatytų sąlygų ir priemonių reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, ar atrankos dėl poveikio aplinkai vertinimo išvadoje, kad poveikio aplinkai vertinimas neprivalomas, nustatytoms priemonėms reikšmingam neigiamam poveikiui aplinkai sumažinti ir (ar) jį kompensuoti, kurios turi būti įgyvendintos iki ūkinės veiklos pradžios, įgyvendinti;
8) fizinis asmuo ar juridinio asmens vadovas paraiškos pateikimo metu yra ar buvo ūkinės veiklos objektų ar įrenginių, dėl kurių eksploatavimo jo vadovavimo ar ūkinės veiklos vykdymo metu buvo panaikintas taršos leidimo galiojimas šio straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkte nurodytu pagrindu, vadovas ar ūkinės veiklos vykdytojas ir nepraėjo penkeri metai nuo anksčiau turėto taršos leidimo galiojimo panaikinimo dienos.
Sprendimą išduoti ar pakeisti taršos leidimą arba sprendimą neišduoti ar nekeisti taršos leidimo aplinkos ministro įgaliota institucija privalo priimti ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo dienos.
Sprendimas neišduoti ar nekeisti taršos leidimo priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) po sprendimo priimti paraišką
taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo įrodoma nustatoma teisėtomis
priemonėmis, kad paraiškoje taršos leidimui gauti ar pakeisti ir (ar)
kituose dokumentuose, kuriuos reikalaujama pateikti pagal Taršos leidimų
taisykles norint gauti ar pakeisti taršos leidimą, buvo pateikta melaginga
neteisinga informacija, kuria remiantis turėtų būti nustatomos taršos
leidimo sąlygos;
2) po sprendimo priimti paraišką paraiškos
taršos leidimui gauti ar pakeisti priėmimo yra įsiteisėjęs teismo sprendimas,
panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimą
dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima
pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad
būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas;
3) nebegalioja atrankos išvada dėl poveikio aplinkai vertinimo arba sprendimas dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi tam, kad būtų išduotas ar pakeistas taršos leidimas, išskyrus atvejus, kai buvo išduotas statybą leidžiantis dokumentas, leidimas naudoti žemės gelmių išteklius arba ertmes ar kituose įstatymuose nurodytas leidimas galiojant šiam sprendimui ar šiai atrankos išvadai;
4) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti priėmimo paaiškėja, kad paraiška taršos leidimui gauti pateikta ūkinei veiklai, kuri uždrausta įstatymais, vykdyti;
5) po sprendimo priimti paraišką taršos leidimui gauti priėmimo, kai paraiška taršos leidimui gauti pateikta dėl naujo įrenginio eksploatavimo arba įrenginio pakeitimo, nurodyto šio straipsnio aštuntojoje dalyje, paaiškėja, kad Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nurodyta tvarka nustatyta, kad ūkinė veikla jau vykdoma ar ūkinės veiklos pakeitimas atliktas neteisėtai ir pažeidimas nepašalintas.
Fizinis ar juridinis asmuo, norėdamas pakeisti įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių), kuriam išduotas taršos leidimas, pobūdį ar veikimą arba jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba aplinkai, kaip nustatyta Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba kai dėl pakeitimo ar išplėtimo atsiranda prievolė turėti kitą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis), turi Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka kreiptis dėl taršos leidimo pakeitimo. Kad taršos leidime būtų nustatytos su šioje dalyje nurodytu įrenginio pakeitimu susijusios sąlygos, fizinis ar juridinis asmuo privalo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo. Jeigu planuojamas kitoks įrenginio pakeitimas, negu nurodyta šioje dalyje, Taršos taisyklėse nustatyta tvarka fizinis ar juridinis asmuo privalo raštu pranešti aplinkos ministro įgaliotai institucijai apie planuojamus įrenginio pobūdžio arba veikimo pakeitimus ar jo išplėtimą, kurie gali daryti poveikį aplinkai, o aplinkos ministro įgaliota institucija įvertina, ar pakeitimai galimi, ir priima sprendimą dėl poreikio keisti leidimo sąlygas ar patį leidimą.
Taršos leidimas turi būti
pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) planuojama pakeisti Taršos
leidimų taisyklėse nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar jų dalių)
pobūdį ar veikimą arba planuojama jį išplėsti, kai toks pakeitimas ar
išplėtimas gali turėti reikšmingą neigiamą poveikį žmonių sveikatai arba
aplinkai, kaip nustatyta Lietuvos Respublikos planuojamos ūkinės veiklos
poveikio aplinkai vertinimo įstatyme, arba dėl tokio pakeitimo ar išplėtimo atsiranda
prievolė turėti kitą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis);
2) aplinkos ministro įgaliota
institucija Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad,
įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės
aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės
aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos
kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos
taršos leidimo sąlygos arba kad yra galimybė Taršos leidimų taisyklėse
nustatyta tvarka taikyti kitas išmetamų teršalų sumažinimo priemones;
3) fizinio ar juridinio asmens
prašymu, jei dėl veiklos pakeitimo nelieka prievolės turėti atitinkamą taršos
leidimo specialiąją dalį (dalis).
Šio straipsnio aštuntojoje dalyje
nurodytais atvejais fizinis ar juridinis asmuo privalo Taršos leidimų
taisyklėse nustatyta tvarka pateikti aplinkos ministro įgaliotai institucijai
paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo:
1) šio straipsnio aštuntosios
dalies 1 arba 2 punkte nurodytais atvejais – savo iniciatyva arba
2) Kai aplinkos
Aplinkos ministro įgaliota institucija, siekdama užtikrinti šio straipsnio
antrojoje dalyje nurodytų principų laikymąsi ir taršos leidimo sąlygų atitiktį
teisės aktų reikalavimams, Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka peržiūri
taršos leidimo sąlygas, ir, nustačiusi, kad atsirado bent viena šio
straipsnio aštuntojoje šioje dalyje nurodytų taršos leidimo keitimo
sąlygų, arba
gavusi NVS centro pranešimą, kad taršos leidimo sąlygos dėl šios dalies 3 ir 4
punktuose nurodytų priežasčių turi būti keičiamos, ir priima sprendimą dėl
prievolės pakeisti taršos leidimą, – gavęs šį sprendimą. Apie šį
sprendimą fizinis ar juridinis asmuo informuojamas raštu per 3 darbo dienas nuo
sprendimo priėmimo dienos. Gavęs šiame punkte nurodytą sprendimą, fizinis ar
juridinis asmuo privalo šiame sprendime nustatytais terminais pateikti aplinkos
ministro įgaliotai institucijai paraišką dėl taršos leidimo pakeitimo.
Paraiškos pateikimo terminas turi būti ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų, o šios dalies 4 ir 5
punktuose nurodytais atvejais – ne trumpesnis kaip 20 darbo dienų ir ne
ilgesnis kaip 30 darbo dienų.
Taršos leidimas turi būti pakeistas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
1) fizinio ar juridinio asmens prašymu, jeigu dėl ūkinės veiklos pakeitimo nelieka prievolės turėti atitinkamą taršos leidimo specialiąją dalį (dalis);
2) aplinkos ministro įgaliota institucija Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nustato, kad, įsigaliojus naujiems arba pasikeitus Europos Sąjungos aplinkos apsaugos teisės aktų, aplinkos apsaugą reglamentuojančių įstatymų ir jų įgyvendinamųjų teisės aktų, aplinkos apsaugos normatyvų, aplinkos apsaugos standartų, aplinkos kokybės normų reikalavimams, turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos taršos leidimo sąlygos;
3) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, nustato, kad, pasikeitus arba įsigaliojus naujiems visuomenės sveikatos priežiūrą reguliuojantiems teisės aktams, taršos leidime turi būti nustatytos griežtesnės ar papildomos kvapų valdymo sąlygos arba kad turi būti taikomos kitos kvapų sumažinimo priemonės;
4) NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas funkcijas kvapų valdymo srityje, 2 kartus per metus nustato, kad fizinis ar juridinis asmuo pažeidė taršos leidimo sąlygas, susijusias su kvapų valdymu, ir pateikia sprendimą, kad tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti arba įrašyti papildomas taršos leidimo sąlygas;
5) fiziniam ar juridiniam asmeniui 2 kartus per metus pažeidus taršos leidimo sąlygas, susijusias su neleistinu teršalų išmetimu, atliekų susidarymu, laikymu ar apdorojimu arba neteisėtu gamtos išteklių naudojimu, jeigu tokių pažeidimų prevencijai reikia sugriežtinti taršos leidimo sąlygas arba įrašyti papildomas;
6) aplinkos monitoringo ar aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės rezultatai rodo, kad įrenginio leistina tarša daro reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, todėl būtina taršos leidime įrašytas išmetamų teršalų ribines vertes pakeisti ar į taršos leidimą įrašyti naujas ribines vertes.
Jeigu aplinkos ministro įgaliota institucija,
atlikusi taršos leidimo sąlygų peržiūrą, nenustato bent vienos šio straipsnio aštuntojoje
devintojoje dalyje nustatytos taršos leidimo keitimo sąlygos, Taršos
leidimų taisyklėse nustatyta tvarka ji priima sprendimą nekeisti taršos
leidimo. Šis sprendimas laikomas neatsiejama taršos leidimo dalimi.
Sprendimas panaikinti taršos leidimo galiojimą priimamas, kai yra bent viena iš šių sąlygų:
31) taršos leidimo turėtojo
prašymu;
12) aplinkos ministro įgaliotai
institucijai šio straipsnio devintojoje dalyje nustatyta tvarka priėmus
sprendimą dėl prievolės pakeisti taršos leidimą, taršos leidimo turėtojas per
šiame sprendime nustatytą terminą ir Taršos leidimų taisyklėse nustatyta
tvarka nepateikia šiame sprendime nurodytus reikalavimus atitinkančios
paraiškos dėl taršos leidimo pakeitimo;
3) jeigu šio straipsnio penktosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti paraiškos taršos leidimo turėtojas per aplinkos ministro įgaliotos institucijos nustatytą terminą nepateikia pataisytos paraiškos, kai to reikia dėl šio straipsnio devintosios dalies 2, 3 ir 6 punktuose nurodytų sąlygų;
4) jeigu šio straipsnio penktosios dalies 1 punkte nustatytu atveju aplinkos ministro įgaliotai institucijai priėmus sprendimą nepriimti paraiškos taršos leidimo turėtojas per 20 darbo dienų nepateikia pataisytos paraiškos, kai to reikia dėl šio straipsnio devintosios dalies 4 ir 5 punktuose nurodytų sąlygų;
5) teisėtomis priemonėmis įrodyta, kad taršos leidimui gauti ir (ar) pakeisti buvo pateikta melaginga informacija, kuria remiantis buvo nustatytos taršos leidimo sąlygos;
46) taršos leidimą turintis
juridinis asmuo likviduotas, taršos leidimą turintis fizinis asmuo mirė,
teismas jį pripažino neveiksniu ar ribotai veiksniu srityje, susijusioje su šio
straipsnio antrojoje dalyje nurodyto įrenginio (jo dalies, kelių įrenginių ar
jų dalių) eksploatavimu, ar nežinia kur esančiu, jeigu asmens teisių perėmėjas
per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo Taršos leidimų
taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidime nurodytų formalių
duomenų patikslinimo;
7) jeigu įvykus juridinio asmens pertvarkymui arba reorganizavimui juridinio asmens teisių perėmėjas per 6 mėnesius nuo šiame punkte nurodytų aplinkybių atsiradimo Taršos leidimų taisyklėse nustatyta tvarka nesikreipia dėl taršos leidime nurodytų formalių duomenų patikslinimo;
5) neįvykdytas Lietuvos
Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo nustatyta tvarka
priimtas nutarimas sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą;
68) yra įsiteisėjęs teismo
sprendimas, panaikinantis atrankos išvadą dėl poveikio aplinkai vertinimo arba
sprendimą dėl planuojamos ūkinės veiklos, pagal kurį planuojama ūkinė veikla
galima pasirinktoje vietoje, jeigu ši išvada ar šis sprendimas yra privalomi
tam, kad būtų išduotas taršos leidimas;
9) Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme
nustatyta tvarka 3 kartus per metus nustatoma, kad taršos leidime nustatyti
leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo
normatyvai viršijami, išskyrus atvejus, kurie laikytini mažareikšmiais teisės
aktų reikalavimų pažeidimais pagal Viešojo administravimo įstatymą, arba jeigu
toks taršos leidimo sąlygų pažeidimas nenutraukiamas ilgiau kaip 6 mėnesius nuo
pažeidimo užfiksavimo dienos, išskyrus atvejus, kai privalomuoju nurodymu
pažeidimui pašalinti nustatytas ilgesnis negu šiame punkte nurodytas terminas arba
NVS centras, vykdydamas Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo jam priskirtas
funkcijas kvapų valdymo srityje, 3 kartus per metus nustato taršos leidimo
sąlygų pažeidimus, susijusius su kvapų normų viršijimu, išskyrus atvejus, kai
toks taršos leidimo galiojimo panaikinimas galėtų sukelti visuomenės interesams
didesnę žalą (sutrikdyti viešąjį vandens tiekimą, nuotekų tvarkymą,
centralizuotą šilumos ar elektros energijos tiekimą, mišrių komunalinių atliekų
tvarkymą) negu tęsiamos ūkinės veiklos daromas poveikis.;
10) neįvykdytas Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka duotas privalomasis nurodymas sustabdyti įrenginio ar jo dalies eksploatavimą arba sustabdyti veiklą.
Nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 1,
4 ir 5 2, 3, 4, 6, 7, 8 ir 10 punktuose nurodytas aplinkybes,
fizinis ar juridinis asmuo prieš sprendimo panaikinti taršos leidimo galiojimą
priėmimą per 3 darbo dienas nuo atitinkamos aplinkybės nustatymo dienos
įspėjamas apie galimą taršos leidimo galiojimo panaikinimą. ir Šio
straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3, 4, 7 ir 10 punktuose nurodytais
atvejais nustatomas 20 darbo dienų terminas, o šio straipsnio
vienuoliktosios dalies 8 punkte nurodytu atveju – 6 mėnesių terminas, per
kurį asmuo turi pašalinti trūkumus. Jeigu fizinis ar juridinis asmuo per šį
laiką trūkumus pašalina, taršos leidimo galiojimas nepanaikinamas. Nustačius
šio straipsnio vienuoliktosios dalies 2, 3 ir 6 1, 5 ir 9 punktuose
nurodytas aplinkybes, taršos leidimo galiojimas panaikinamas neteikiant šioje
dalyje numatyto įspėjimo. Fizinis ar juridinis asmuo apie priimtą sprendimą
panaikinti taršos leidimo galiojimą per 3 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo
dienos informuojamas raštu, išskyrus atvejus, kai taršos leidimo galiojimas
panaikintas nustačius šio straipsnio vienuoliktosios dalies 4 6 punkte
nurodytas aplinkybes, ir nurodomos taršos leidimo galiojimo panaikinimo
priežastys. Panaikinus taršos leidimą, fizinis ar juridinis asmuo (ūkinės veiklos
vykdytojas) privalo saugiai nutraukti įrenginio veiklą ir įgyvendinti būtinas
priemones, reikalingas siekiant užtikrinti, kad nebus padarytas neigiamas
poveikis aplinkai ir nekils žalos aplinkai grėsmė.“
5 straipsnis. 47 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 47 straipsnio pirmąją dalį ir ją išdėstyti taip:
„Nustačius šio įstatymo 55 straipsnio 5 dalyje,
57 straipsnio 1, 3, 5 dalyse, 76 straipsnio 1 dalyje, 93 straipsnio
1, 4 dalyse, 94 straipsnio 1, 4 dalyse, 107 straipsnio 1 ir 4
dalyse, 109 straipsnio 3, 4, 6, 9, 10, 11, 12, 13, 15, 19, 20 dalyse,
112 straipsnio 1 dalyje straipsniuose numatytus pažeidimus,
juridinis asmuo įspėjamas raštu ir jam nustatomas protingas terminas
nustatytiems pažeidimams pašalinti, kuris negali būti trumpesnis kaip 7
kalendorinės dienos ir ilgesnis kaip 30 kalendorinių dienų. Išimtiniais
atvejais pagal motyvuotą juridinio asmens prašymą, atsižvelgiant į objektyvias
aplinkybes, terminas nustatytam pažeidimui pašalinti gali būti vieną kartą
pratęstas, tačiau ne daugiau kaip 15 kalendorinių dienų.“
6 straipsnis. 55 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 55 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„55 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už ūkinės ar kitokios veiklos vykdymą, objektų naudojimą neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo ar taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų
naudojimas neturint taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimo, kai
pagal teisės aktus toks leidimas yra reikalingas, užtraukia baudą nuo trijų
dešimt tūkstančių iki aštuonių trisdešimt tūkstančių eurų.
Šio straipsnio 1 dalyje numatytas pažeidimas,
padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo keturiolikos trisdešimt
tūkstančių iki trisdešimt penkiasdešimt tūkstančių eurų.
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų naudojimas
neturint taršos leidimo arba neįregistravus įrenginio, kai pagal teisės
aktus toks leidimas yra reikalingas arba pagal teisės aktus toks įrenginys turi
būti įregistruotas, užtraukia baudą nuo šešių šimtų penkių tūkstančių
iki vieno tūkstančio dešimt tūkstančių eurų.
Šio straipsnio 3 dalyje numatytas pažeidimas,
padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt
dešimt tūkstančių iki vieno tūkstančio septynių šimtų penkiolikos
tūkstančių eurų.
Ūkinės ar kitokios veiklos vykdymas, objektų
naudojimas nesilaikant šio straipsnio 1 ar 3 dalyje nurodytame leidime
nustatytų sąlygų (išskyrus reikalavimus dėl ūkio subjekto aplinkos monitoringo
programos pateikimo kompetentingoms institucijoms teisės aktų nustatyta tvarka,
reikalavimus dėl teršalų išmetimo į aplinką viršijant taršos integruotos
prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytus išmetamų teršalų
normatyvus ir reikalavimus dėl vandens išgavimo viršijant taršos integruotos
prevencijos ir kontrolės leidime ar taršos leidime nustatytą išgaunamo vandens
kiekį) arba nesilaikant įregistruotam įrenginiui nustatytų reikalavimų po
rašytinio įspėjimo apie pažeidimą užtraukia baudą nuo vieno šimto
penkiasdešimt vieno tūkstančio iki dviejų tūkstančių šešių
šimtų eurų.
Šio straipsnio 5 dalyje numatytas pažeidimas,
padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo šešių šimtų dviejų
tūkstančių iki vieno tūkstančio keturių šimtų penkių tūkstančių
eurų.“
7 straipsnis. Įstatymo papildymas 551 straipsniu
Papildyti Įstatymą 551 straipsniu:
„551 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtą šalutinių produktų, nurodytų Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų patekimą už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, kai ūkinės veiklos objektui eksploatuoti ar ūkinei veiklai vykdyti išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas arba taršos leidimas
Šalutinių produktų, nurodytų Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų patekimas už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, kai tokios ūkinės veiklos objektui eksploatuoti ar tokiai ūkinei veiklai vykdyti išduotas taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimas ir kai tai nenumatyta leidimo sąlygose, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio iki trijų tūkstančių eurų.
Šalutinių produktų, nurodytų Atliekų tvarkymo įstatyme, atliekų, žaliavų ir produktų patekimas už teritorijos, kurioje vykdoma leidime nurodyta ūkinė veikla, ribų, kai tokios ūkinės veiklos objektui eksploatuoti ar tokiai ūkinei veiklai vykdyti išduotas taršos leidimas ir kai tai nenumatyta leidimo sąlygose, aplinkos apsaugos normatyvuose ir aplinkos apsaugos standartuose, užtraukia baudą nuo penkių šimtų iki vieno tūkstančio penkių šimtų eurų.“
8 straipsnis. 126 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 126 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„126 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už privalomojo nurodymo neįvykdymą
Neįvykdymas laiku ar aiškiai
aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės
kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas iškilus grėsmei, kad bus
padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių
įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas
reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno
duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų
pažeidimo gali kilti žala aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba)
žalos aplinkai išvengti ar ją sumažinti, užtraukia baudą nuo šešių šimtų
iki vieno tūkstančio keturių šimtų eurų.
Neįvykdymas laiku ar aiškiai
aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės
kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas iškilus grėsmei, kad bus
padarytas aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių
įstatymų ar kitų teisės aktų reikalavimų pažeidimas, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas
laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos
apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris
buvo duotas, kai dėl padaryto teisės aktų pažeidimo gali kilti žala
aplinkai ir siekiama tokio pažeidimo ir (arba) žalos aplinkai išvengti ar ją
sumažinti, padarytas pakartotinai, užtraukia
baudą nuo vieno tūkstančio keturių šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Neįvykdymas laiku ar aiškiai
aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės
kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos
apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės
aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas
reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno
duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą
pažeidimo priežastims pašalinti, užtraukia baudą
nuo vieno tūkstančio dviejų šimtų iki trijų tūkstančių eurų.
Neįvykdymas laiku ar aiškiai
aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės
kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas trunkamojo aplinkos
apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės
aktų pažeidimo atveju ir kuriame nustatomas terminas jį nutraukti, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas
reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno
duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas nustatant terminą
pažeidimo priežastims pašalinti, padarytas
pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki šešių
tūkstančių eurų.
Neįvykdymas laiku ar aiškiai
aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės
kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuriame buvo nustatytas dėl aplinkos
apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės
aktų pažeidimų sukeltų pasekmių likvidavimo terminas, arba neįvykdymas laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas
reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno
duotame privalomajame nurodyme, kuris buvo duotas padarius žalą aplinkai
ir nevykdant ar netinkamai vykdant aplinkos atkūrimo priemones, ir
kuriame nustatytos aplinkos atkūrimo priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, užtraukia baudą nuo dviejų
tūkstančių iki penkių tūkstančių eurų.
Neįvykdymas laiku ar aiškiai
aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos apsaugos valstybinės
kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuriame buvo nustatytas dėl aplinkos
apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių įstatymų ir kitų teisės
aktų pažeidimų sukeltų pasekmių likvidavimo terminas, padarytas pakartotinai, arba neįvykdymas
laiku ar aiškiai aplaidus įvykdymas reikalavimų, nustatytų aplinkos
apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotame privalomajame nurodyme, kuris
buvo duotas padarius žalą aplinkai ir nevykdant ar netinkamai vykdant
aplinkos atkūrimo priemones, ir kuriame nustatytos aplinkos atkūrimo
priemonės ir jų įgyvendinimo terminai, padarytas
pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki aštuonių
tūkstančių eurų.“
9 straipsnis. 127 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 127 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„127 straipsnis. Juridinių asmenų atsakomybė už neteisėtai atnaujintą įrenginio ar jo dalies eksploatavimą ar kitą veiklą, sustabdytą pagal aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotą privalomąjį nurodymą
Įrenginio ar jo dalies eksploatavimo ar kitos veiklos (išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio trečiojoje dalyje), sustabdytų pagal aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotą privalomąjį nurodymą, neteisėtas atnaujinimas, užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių šimtų eurų.
Įrenginio ar jo dalies eksploatavimo ar kitos veiklos (išskyrus atvejus, nurodytus šio straipsnio trečiojoje dalyje), sustabdytų pagal aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno duotą privalomąjį nurodymą, neteisėtas atnaujinimas, padarytas pakartotinai, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
Įrenginio ar jo dalies eksploatavimo ar kitos veiklos, sustabdytų vykdant aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno privalomąjį nurodymą, kuris buvo duotas dėl juridinio asmens vykdomo vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo, dėl kurio masiškai žūsta gyvūnai ar augalai ir (ar) juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei, atnaujinimas negavus aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūno patvirtinimo apie tinkamą privalomajame nurodyme nurodytų sąlygų arba priemonių įvykdymą, užtraukia baudą nuo trijų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.“
127 straipsnis. Juridinių
asmenų atsakomybė už nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą nevykdymą
Aplinkos apsaugos valstybinės
kontrolės pareigūno nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą (išskyrus
atvejus, kai aplinkai kenksminga veikla stabdoma dėl juridinio asmens vykdomo
vandens, aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo masiškai žūsta
gyvūnai ar augalai ir (ar) juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį
ir tai kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei) nevykdymas
užtraukia baudą nuo aštuonių šimtų penkiasdešimt iki vieno tūkstančio septynių
šimtų eurų.
Aplinkos apsaugos valstybinės
kontrolės pareigūno nutarimo sustabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, kai
aplinkai kenksminga veikla stabdoma dėl juridinio asmens vykdomo vandens,
aplinkos oro, žemės ar kitų aplinkos komponentų teršimo masiškai žūsta gyvūnai
ar augalai ir (ar) juridinis asmuo teršia aplinkos orą, žemę, vandenį ir tai
kelia tiesioginį pavojų žmonių sveikatai ar gyvybei, nevykdymas užtraukia baudą
nuo trijų tūkstančių iki dešimt tūkstančių eurų.
10 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas
1. Šis įstatymas, išskyrus 2 , 7 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2020 m. gegužės 1 d.
2. Šio įstatymo 2 ir 7 straipsniai įsigalioja 2022 m. sausio 1 d.
3. Lietuvos Respublikos aplinkos ministras iki 2020 m. balandžio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
4. Šio įstatymo 4 straipsnyje išdėstyto Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio devintosios dalies 3 ir 4 punktai, trečiosios dalies nuostata dėl Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prievolės derinti paraiškas ir pagal kompetenciją nustatyti ir peržiūrėti taršos leidime nurodytas kvapų valdymo sąlygas ir vienuoliktosios dalies 9 punkto nuostata dėl taršos leidimo sąlygų pažeidimų, susijusių su kvapų valdymu, įrenginiams, kuriuos eksploatuoti buvo išduotas taršos leidimas ar priimta paraiška taršos leidimui gauti iki šio įstatymo įsigaliojimo, taikomi nuo 2021 m. sausio 1 d.
5. Iki šio įstatymo įsigaliojimo nustatytiems ir nepašalintiems Aplinkos apsaugos įstatymo 191 ir 192 straipsniuose nurodytų leidimų sąlygų pažeidimams, susijusiems su leidime nustatytos leistinos taršos (kiekio ir (ar) koncentracijos), atliekų susidarymo, laikymo normatyvų viršijimu, Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio keturioliktosios dalies 9 punkte ir 192 straipsnio vienuoliktosios dalies 9 punkte nurodytas 6 mėnesių terminas skaičiuojamas nuo 2020 m. gegužės 1 d.
6. Iki šio įstatymo įsigaliojimo neįvykdžius nutarimo stabdyti aplinkai kenksmingą veiklą, priimto iki 2020 m. gegužės 1 d. galiojusia Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme nustatyta tvarka, Aplinkos apsaugos įstatymo 191 ir 192 straipsniuose nurodytų leidimų galiojimas panaikinamas vadovaujantis iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia Aplinkos apsaugos įstatymo 191 straipsnio keturioliktosios dalies 5 punkte arba iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusia Aplinkos apsaugos įstatymo 192 straipsnio vienuoliktosios dalies 5 punkto nuostata.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas Juozas Imbrasas