LIETUVOS RESPUBLIKOS

EKONOMIKOS KOMITETAS

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KELIŲ TRANSPORTO KODEKSO 8¹, 11, 17¹, 18, 18² STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR KODEKSO PAPILDYMO 18² STRAIPSNIU ĮSTATYMO PROJEKTO XIVP-2183

2023-03-15 Nr. 108-P-03

                                                                                                                         Vilnius

1. Komiteto posėdyje (nuotoliniu būdu) dalyvavo: komiteto pirmininkas K.Starkevičius, komiteto pirmininko pavaduotojas G.Paluckas; komiteto nariai: A.Bagdonas, V.Fiodorovas, D.Labanavičius, A.Kupčinskas, L.Mogenienė, A.Nekrošius, I.Pakarklytė, J.Pinskus, P.Saudargas, M.Skritulskas. Komiteto biuro: vedėja R.Petkūnienė; patarėjai: D. Šaltmeris, R. Duburaitė, R.Danė, L. Jasiukėnienė, I. Jurkšuvienė, Ž. Klimka; padėjėja Z. Jodkonienė. Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėjas N.Kaučikas, Susisiekimo viceministras M.Tarnauskas,  Susisiekimo ministerijos atstovai: A.Stupenko, M.Pakėnas, V.Kondratovič, Konkurencijos tarybos. Narė M.Augustavičienė, Lietuvos savivaldybių asociacijos prezidentas M.Sinkevičius, Lietuvos keleivių vežimo asociacijos prezidentas G.Nakutis, Asociacijos LINAVA atstovai A.Burba ir Z.Buivydas, Respublikinė keleivių vežėjų autobusais asociacijos direktorius D.Marma.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti		Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-28	2	1	1.         Projekto 2 straipsnio 1 dalimi keičiamo Kelių transporto kodekso (toliau – keičiamas kodeksas) 11 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad autobusų stočių priežiūrą vykdo Transporto saugos administracija. Atkreiptinas dėmesys, kad projekte nėra jokių nuostatų, detalizuojančių minėtos „priežiūros“ turinį, t. y. priežiūros institucijos teises, pareigas, kompetenciją. Atsižvelgiant į tai, projekto nuostatos atitinkamai tikslintinos.	Nepritarti	Kelių transporto kodekso 13 straipsnyje nurodyta, kad „Valstybinės kelių transporto priežiūra apima ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus.“ To paties straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad viena iš valstybinę kelių transporto priežiūrą atliekančių institucijų yra Lietuvos Transporto saugos administracija. Kodekso 14 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad „Lietuvos transporto saugos administracijos pareigūnai turi teisę atlikti ūkio subjektų veiklos priežiūrą ir patikrinimus,“ Atsižvelgdami į tai, kad autobusų stotys taip pat yra ūkio subjektai, papildomai reglamentuoti autobusų stočių priežiūrą nėra tikslinga.
2	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-28	2	2	2.         Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo kodekso 11 straipsnio 5 dalyje formuluotė „nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną“, tikslintina – pakanka nurodyti „ne vėliau kaip kitą darbo dieną“. Analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 5 straipsniu keičiamo kodekso 18^2 straipsnio 7 dalyje vartojamos formuluotės „nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas“.	Pritarti	Projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo kodekso 11 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Autobusų stotys, taip pat geležinkelio stotys ir oro uostai, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, privalo sudaryti vienodas nediskriminacines sąlygas visų nuosavybės formų vežėjams naudotis autobusų stočių, taip pat geležinkelio stočių ir oro uostų, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, teikiamomis paslaugomis ir teikti Transporto saugos administracijai ir savivaldybių vykdomosioms institucijoms (jei dėl duomenų teikimo yra sutarta) pranešimus apie tolimojo susisiekimo maršrute vežėjų nutrauktus reisus bei nukrypimus nuo reisų tvarkaraščio. Šie duomenys teikiami per Transporto saugos administracijos informacinę sistemą nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną, o savivaldybių vykdomosioms institucijoms (jei dėl šių duomenų teikimo yra sutarta) – jų nurodytu būdu per jų nustatytą terminą.“ Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18^2 straipsnio 7 dėstomąją dalį išdėstyti taip: „7. Leidimo galiojimas panaikinamas ir vežėjas informuojamas apie leidimo galiojimo panaikinimą ne vėliau kaip per 3 darbo dienas bet kuriuo iš nurodytų atvejų:“
3	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-28	2	3	3. Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo kodekso 11 straipsnio 6 dalyje nustatoma, kad autobusų stoties savininkai (valdytojai) privalo patvirtinti autobusų stoties darbo reglamentą pagal susisiekimo ministro tvirtinamuose autobusų stočių nuostatuose nustatytus reikalavimus ir paskelbti jį viešai. Atkreiptinas dėmesys, kad keičiamo kodekso 11 straipsnio 3 dalyje yra įvedama „autobusų stoties valdytojo“ sąvoka, kuri apima ir tuos atvejus, kai „autobusų stotį teisėtu pagrindu valdo savivaldybė, Lietuvos Respublikos ar užsienio fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai“. Taigi, atsižvelgiant į tai, kad „autobusų stoties valdytojo“ sąvoka gali apimti ir jų savininkus, o keičiamo kodekso 11 straipsnio 3 ir 4 dalyse yra vartojama „autobusų stoties valdytojo“ sąvoka, vadovaujantis teisinio nuoseklumo ir aiškumo principais reikėtų tikslinti ir keičiamo kodekso 11 straipsnio 6 dalies nuostatas. Pažymėtina, kad nustatyti esmines ūkinės veiklos sąlygas, draudimus ir ribojimus, darančius esminį poveikį ūkinei veiklai pagal Konstituciją galima tik įstatymu (Konstitucinio Teismo 2005 m. lapkričio 3 d., 2006 m. gegužės 31 d., 2008 m. kovo 15 d. nutarimai). Atkreipiame dėmesį, kad reikalavimai autobusų stotims yra nustatyti tiek galiojančio keičiamo kodekso 11 straipsnyje, tiek siūloma nustatyti projekto 2 straipsnyje dėstomuose keičiamo kodekso 11 straipsnio pakeitimuose. Iš teikiamo projekto turinio nėra aišku, kokius kitus reikalavimus autobusų stotims ir (ar) tokių stočių savininkams (valdytojams) nustatytų susisiekimo ministras. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar tuo atveju, jeigu susisiekimo ministras savo tvirtinamuose nuostatuose detalizuotų tiek keičiamame kodekso, tiek teikiamu įstatymo projektu keičiamame kodekse siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti, aiškiai nustatant, kokius konkrečiai reikalavimus autobusų stočių veiklai susisiekimo ministras turėtų teisę nustatyti.	Pritarti Pritarti	Siūloma išdėstyti Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo kodekso 11 straipsnio 6 dalį taip: „6. Autobusų stoties savininkai (valdytojai) privalo patvirtinti autobusų stoties darbo reglamentą pagal susisiekimo ministro tvirtinamuose autobusų stočių nuostatuose nustatytus reikalavimus ir paskelbti jį viešai autobusų stoties interneto svetainėje.“ Šiuo įstatymo projektu 2 straipsnyje dėstomais keičiamo kodekso 11 straipsnio pakeitimais nesiūloma nustatyti naujų reikalavimų, o detalizuoti galiojančio kodekso 11 straipsnyje nustatytus reikalavimus. Projekto 2 straipsnio 6 ir 7 dalyse nustatomi autobusų stočių reikalavimai.
4	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-28	2	3	4. Siūlytina atsisakyti projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo kodekso 11 straipsnio 6 dalies nuostatų dėstymo skliaustuose, nes toks savarankiškų teisės normų ar jų sudėtinių elementų dėstymas skliaustuose neatitinka teisės technikos taisyklių.	Pritarti	Siūloma išdėstyti Projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo kodekso 11 straipsnio 6 dalį taip: „6. Autobusų stoties  savininkai (valdytojai) privalo patvirtinti autobusų stoties darbo reglamentą pagal susisiekimo ministro tvirtinamuose autobusų stočių nuostatuose nustatytus reikalavimus ir paskelbti jį viešai autobusų stoties interneto svetainėje.“
5	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-28	2	5	5. Projekto 2 straipsnio 5 dalyje dėstomo keičiamo kodekso 11 straipsnio 8 dalies 1 punkte vartojama sąvoka ,,autobusų stoties darbuotojai“. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio 6 dalyje dėstomo keičiamo kodekso 11 straipsnio 9 dalies pirmojoje pastraipoje vartojama sąvoka ,,autobusų stoties personalas“. Tuo atveju, jeigu abi šios sąvokos apimtų tuos pačius asmenis, svarstytina, ar, siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo, projekte nereikėtų vartoti vienos iš šių sąvokų. Kitu atveju, svarstytina, ar projekte nereikėtų atskleisti šių sąvokų turinio, kad būtų aišku, kuriuos asmenis kiekviena iš šių sąvokų apimtų.	Pritarti	Siūloma išdėstyti Projekto 2 straipsnio 5 dalimi keičiamo kodekso 11 straipsnio 8 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) keleivių laukiamoji salė ir patalpos stoties darbuotojams personalui;“
6	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-28	2	6	6. Projekto 2 straipsnio 6 dalies pakeitimo esmėje žodis „nauja“ brauktinas kaip perteklinis.	Pritarti	Projekto 2 straipsnio 6 dalies pakeitimo esmę išdėstyti taip: „6. Papildyti 11 straipsnį nauja 9 dalimi:“
7	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-28	2		7.         Projekto 3 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 17^1 straipsnio 2 dalyje yra vartojamos formuluotės „savivaldybių atstovaujamosios institucijos“, „savivaldybių vykdomosios institucijos“. Atkreipiame dėmesį, kad galiojančio keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalyje, 16 straipsnio 2 dalyje, kurių teikiamu įstatymo projektu nėra siūloma keisti, yra vartojama kiek kitokia formuluotė ,,savivaldybių tarybos”. Atsižvelgiant į tai, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 1 punktu, savivaldybės atstovaujamoji institucija yra laikoma savivaldybės taryba, bei atsižvelgiant į tai, kad galiojančio kodekso nuostatose yra vartojama formuluotė ,,savivaldybių tarybos“, siekiant aiškumo, siūlytina šias vartojamas formuluotes suvienodinti. Pritarus šiai pastabai, analogiško turinio pastaba teiktina ir dėl projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 18 straipsnio 1 dalyje yra vartojamos formuluotės „savivaldybių atstovaujamos institucijos“. Be to, atkreiptinas dėmesys, kad projektu teikiamo įstatymo įsigaliojimo data numatyta 2023 m. vasario 1 d., tuo tarpu 2023 m. balandžio 1 d. įsigalioja nauja Vietos savivaldos įstatymo redakcija, kurios 3 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba, o savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės meras. Taigi, vadovaujantis nurodyta Vietos savivaldos įstatymo redakcija, pastarajame įstatyme bus vartojamas terminas „savivaldybės vykdomoji institucija“, o ne „savivaldybės vykdomosios institucijos“. Atsižvelgiant į tai, kad įsigaliojus naujai Vietos savivaldos įstatymo redakcijai, vos po 2 mėnesių būtų reikalingi projektu teikiamo teisinio reguliavimo pakeitimai bei siekiant teisinio reguliavimo efektyvumo principo užtikrinimo, projektas turėtų būti papildytas keičiamo įstatymo atskirų straipsnių pakeitimais, kuriuose terminas ,,savivaldybės vykdomosios institucijos“ būtų keičiamas terminu „savivaldybės vykdomoji institucija“. Šie straipsniai turėtų įsigalioti kartu su naująja Vietos savivaldos įstatymo redakcija. Pastebėtina ir tai, kad vadovaujantis tiek galiojančia, tiek ir nuo 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančia keičiamo įstatymo redakcija, terminas „savivaldybės atstovaujamosios institucijos“ taip pat turėtų būti vartojamas vienaskaita.	Pritarti	Projekto 2 straipsniu keičiamo kodekso 11 straipsnio pakeitimas papildomas nauja 3 dalimi: „3. Pakeisti 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „6. Autobusų stotys steigiamos pagal savivaldybių atstovaujamųjų institucijų nustatytus kriterijus ir tvarką bei patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų nustatytose vietose.“ Taip pat projektas papildytas nauju 3 straipsniu, kuriuo keičiama kodekso 16 straipsnio 2 dalis: „3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas 1. Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius tarifų dydžius nustato savivaldybių atstovaujamosios institucijos. Šie tarifų dydžiai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus, atsižvelgiant į vežimo sąnaudų, gautų pajamų pokyčius ir viešųjų paslaugų sutartyse tarp savivaldybių ir vežėjų numatytus įsipareigojimus. Atskiriems maršrutams gali būti nustatomi skirtingi tarifų dydžiai.“
8	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-28	4		8.         Projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 17^1 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,Transporto saugos administracija privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nutraukti viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, jeigu paaiškėja, kad vežėjas netenka šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 arba 4 punkte nurodytos licencijos“. Atkreipiame dėmesį, kad nuostata ,,netenka <…> licencijos“ taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama. Nėra aišku, ar viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį Transporto saugos administracija turėtų nutraukti jau tuomet, kai, pavyzdžiui, sprendžiamas klausimas dėl atitinkamos vežėjo licencijos galiojimo panaikinimo, ar tik tuomet, kai pasibaigė vežėjo licencijos galiojimas, t.y. vežėjas neteko licencijos. Atsižvelgus į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų patikslinti. Kita vertus, svarstytina, ar nuostata ,,netenka licencijos“ nereikėtų keisti nuostata ,,licencijos galiojimas panaikinamas arba pasibaigia jos galiojimo terminas“. Pažymėtina, kad licencijų galiojimo panaikinimo pagrindai yra nustatyti keičiamo kodekso 8^1 straipsnio 9 dalyje. Kartu atkreipiame dėmesį, kad, atsižvelgiant į keičiamo kodekso 8^1 straipsnyje nustatytą teisinį reguliavimą, licencijos galiojimas gali būti ne tik panaikinamas, bet ir sustabdomas. Iš projekto nuostatų nėra aišku, kuris subjektas vykdytų viešosios paslaugos tolimojo susisiekimo maršrutu teikimą, jeigu tokią paslaugą vykdančio vežėjo licencijos galiojimas būtų sustabdytas. Svarstytina, ar projektą nereikėtų papildyti atitinkamomis nuostatomis, kurios pašalintų šį neaiškumą.	Pritarti	Projekto 4 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 17^1 straipsnio 7 dalį išdėstyti taip: „7. Transporto saugos administracija privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nutraukti viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, jeigu paaiškėja, kad šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 arba 4 punkte nurodytos vežėjo licencijos galiojimas panaikinamas arba pasibaigia jos galiojimo terminas. Transporto saugos administracija, paaiškėjus, kad vežėjo, su kuriuo sudaryta viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartis, licencijos galiojimo terminas sustabdytas, užtikrina laikiną paslaugos teikimą paskirdama naują vežėją, kurį parenka apklausos būdu. Naujo vežėjo parinkimas atliekamas ne vėliau, kaip per 5 darbo dienas nuo licencijos galiojimo termino sustabdymo vežėjui, su kuriuo sudaryta viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartis. Transporto saugos administracija, nutraukusi viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, užtikrina šios paslaugos teikimo tęstinumą Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka.“
9	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-28	5		9. Siekiant aiškumo projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 18 straipsnio 15 dalyje po žodžių „nuo informacijos gavimo“ įrašytinas žodis „dienos“.	Pritarti	Projekto 5 straipsnyje dėstomo keičiamo kodekso 18 straipsnio 15 dalį išdėstyti taip: „15. Savivaldybių vykdomosios institucijos, gavusios iš Transporto saugos administracijos informaciją apie organizuojamus ir (ar) keičiamus tolimojo susisiekimo maršrutus, per 10 darbo dienų nuo informacijos gavimo dienos nustato gatves, kuriomis vyks eismas tolimojo susisiekimo maršrutais, ir raštu apie tai praneša Transporto saugos administracijai.“
10	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-28	6		10. Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18^2straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,nustačius vežėjo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams, leidimas išduodamas arba atsisakoma leidimą išduoti, jeigu nustatoma vežėjo neatitiktis minėtiems reikalavimams, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tinkamai pateikto pranešimo pateikimo dienos“. Nuostata ,,tinkamai pateiktas pranešimas” taikant įstatymą gali būti nevienodai aiškinama, nes nėra aišku, ar netinkamu pranešimo pateikimu būtų laikomas jo pateikimas pažeidžiant pateikimo procedūras, ar netinkamu pranešimo pateikimu būtų laikomas ir pranešimo turiniui keliamų reikalavimų nesilaikymas. Svarstytina, ar projekto nuostatų nereikėtų patikslinti, pašalinant šį neaiškumą.	Pritarti	Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18^2straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Nustačius vežėjo atitiktį šio straipsnio 2 dalyje nurodytiems reikalavimams, leidimas išduodamas arba atsisakoma leidimą išduoti, jeigu nustatoma vežėjo neatitiktis minėtiems reikalavimams, ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo  tinkamai pateikto pranešimo pateikimo dienos. Leidimas išduodamas neterminuotai. Vežėjas turi pasirašyti sutartį su Transporto saugos administracija ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo leidimo išdavimo dienos, bet ne anksčiau, kaip tą dieną, kurią įsigalioja išduotas leidimas.“
11	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-28	6		11. Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18^2straipsnio 7 dalies 1 punktas derintinas su Civilinio kodekso 2.95 straipsnyje vartojama terminija, todėl žodžių junginys „asmuo baigė veiklą“, keistinas žodžiu junginiu „asmuo pasibaigia“. Be to, nuostata ,,prašymą panaikinti leidimą” keistina nuostata ,,prašymą panaikinti leidimo galiojimą“.	Pritarti	Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18^2straipsnio 7 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) vežėjas, kuris yra fizinis asmuo, miršta ar vežėjas, kuris nėra fizinis asmuo, buvo likviduotas, pasibaigia savo veiklą, bankrutavo arba pateikė prašymą panaikinti leidimo galiojimą;"
12	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-28	6		12. Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18^2straipsnio 7 dalies 2 punkte skliausteliuose dėstoma nuostata ,,(licencija buvo panaikinta)“ keistina nuostata ,,(licencijos galiojimas buvo panaikintas) “.	Pritarti	Projekto 6 straipsniu keičiamo kodekso 18^2straipsnio 7 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) vežėjas neteko šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos licencijos (licencijos galiojimas buvo panaikintas);“
13	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-28	8	3	13. Projekto 8 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė, susisiekimo ministras iki 2022 m. spalio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atsižvelgiant į teisės aktuose numatytų projekto svarstymo, priėmimo, pasirašymo bei promulgacijos procedūrų trukmę, projekto 7 straipsnio 3 dalyje reikėtų nustatyti vėlesnę įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datą.	Pritarti	Projekto 8 straipsnio1, 2 ir 3 dalis siūloma išdėstyti taip: „1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2, 7 straipsnius ir šio straipsnio 3 dalį, įsigalioja 2023 m. kovo 17 d. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 2 ir 7 straipsniai įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 3. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, susisiekimo ministras iki 2023 m. kovo 17 d. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“
14	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-28	8	4	14. Projekto 8 straipsnio 4 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,pagal šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18^2 straipsnį išduoto leidimo įsigaliojimo diena negali būti ankstesnė kaip 2023 m. balandžio 2 d.”. Atkreipiame dėmesį, kad pagal projekto 5 straipsnyje išdėstyto keičiamo įstatymo 18^2 straipsnio 3 dalyje siūlomą nustatyti teisinį reguliavimą  neterminuotai galiojantis leidimas išduodamas ne vėliau kaip per 20 darbo dienų nuo tinkamai pateikto pranešimo pateikimo dienos, o vežėjas sutartį su Transporto saugos administracija turi pasirašyti ne vėliau kaip per 7 darbo dienas nuo leidimo išdavimo dienos. Taigi, galimi atvejai, kai vežėjas turėtų pasirašyti sutartį, nors leidimas dar nebūtų įsigaliojęs. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar minėtas projekto nuostatas nereikėtų patikslinti taip, kad sutartis būtų pasirašoma tik po to, kai vežėjui išduotas leidimas jau įsigaliojo, arba pati sutartis su vežėju turėtų įsigalioti ne anksčiau kaip tą dieną, kurią įsigalioja išduotas leidimas.	Pritarti	Projekto 8 straipsnio 4 dalį siūloma išdėstyti taip: „4. Pagal šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18^2 straipsnį išduoto leidimo įsigaliojimo diena negali būti ankstesnė kaip 2023 m. balandžio liepos 1 d. Sutartis dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais turi įsigalioti ne anksčiau kaip tą dieną, kurią įsigalioja išduotas leidimas.“
15	LR Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2022-10-28	8	5	15. Projekto 8 straipsnio 7 dalyje siūloma nustatyti, kad leidimai vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki juose nurodytos jų galiojimo termino pabaigos”. Atkreipiame dėmesį, kad aukščiau nurodyti leidimai gali pasibaigti ir iki juose nurodytos galiojimo termino pabaigos, jeigu jų galiojimas prieš terminą būtų panaikintas esant įstatyme nustatytam pagrindui. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar vertinamosios projekto nuostatos nereikėtų atitinkamai patikslinti, nurodant aukščiau nurodytą sąlygą.	Pritarti	Projekto 8 straipsnio 5 dalį siūloma išdėstyti taip: „5. Leidimai vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki juose nurodytos jų galiojimo termino pabaigos arba iki jų galiojimo panaikinimo šiame įstatyme nustatytu pagrindu ir kurių galiojimas baigėsi š. m. kovo 31 d., galioja iki š. m. birželio 30 d., jeigu jų galiojimas nebuvo sustabdytas arba panaikintas iki š. m. kovo 31 d.  Šiems leidimams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios teisės aktų nuostatos, išskyrus nuostatas dėl jų pratęsimo.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
		str.	str. d.	p.
1	Respublikinė keleivių vežėjų autobusais asociacija, 2022-11-28	2	1			Projekto 2 straipsnio 1 dalies pakeitimu keičiamas Kelių transporto kodekso (toliau – Kodeksas) 11 straipsnio 2 dalis ir numatoma įtvirtinti, jog autobusų stočių priežiūra vykdo Transporto saugos administracija. Įvertinant tai, jog su tuo susijęs tiek teisėkūros požiūriu, tiek minėtos institucijos, kaip viešojo administravimo institucijos, galimų sprendimų priėmimas, matytina, kad formuluoto, jog Transporto saugos administracija vykdo autobuso stočių priežiūrą, nėra aiški ir turėtų būti patikslinta. Atsižvelgiant į Įstatymo projekto numatomus papildomus reikalavimus autobusų stotims, sutarčių su vežėjais sudarymą ir kt., manytina, kad tikslinga patikslinti Projekto 2 straipsnio 1 dalį ir įtvirtinta, jog Transporto saugos administracija vykdo autobusų stočių ir sutarčių su vežėjais sudarymo ir vykdymo priežiūrą. Siūloma formuluotė: 1. Pakeisti 11 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Autobusų stotis gali steigti savivaldybė, fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai. Autobusų stočių ir jų sutarčių su vežėjais sudarymo ir vykdymo priežiūrą vykdo Transporto saugos administracija.“	Pritarti iš dalies.	LTSA pagal savo funkciją negali tikrinti ūkio subjektų sudarytų  sutarčių. Todėl siūloma nuostatą išdėstyti taip: „2. Autobusų stotis gali steigti savivaldybė, fiziniai ir juridiniai asmenys, kitos organizacijos ir jų padaliniai. Autobusų stočių priežiūrą vykdo Transporto saugos administracija. Stočių valdytojai turi sudaryti visiems vežėjams vienodas sąlygas ir rinkodarą naudotis stočių infrastruktūra.“
2	Respublikinė keleivių vežėjų autobusais asociacija, 2022-11-28	5				Projekto 5 straipsnyje įtvirtintame naujam Kodekso 18^2 str. 2 dalies 3 punkte numatyta, kad siekiant gauti leidimą vežėjas privalo be kita ko būti sudaręs sutartis dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis. Pažymėtina, kad praktikoje kyla tarp šalių nesutarimų dėl sutarčių su autobusų stotimis sudarymo arba gali būti nustatomos nesąžiningos sąlygos, tokiu būdu minėtos nuostatos varžo galimybes vežėjams pradėti leidimų gavimo procedūras, gali būti sudėtinga autobusų stočių kontrolė, kuri priskirta Transporto saugos administracijai (pavyzdžiui, dėl taikomų skirtingų sutarčių sąlygų (nuostatų) ir pan.). Siekiant Įstatymo projekte numatytų tikslų ir siekiant sudaryti tinkamas prielaidas sąžiningai konkurencijai ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio imperatyvų laikymosi, tikslinga numatyti, kad „sutartys dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis sudaromos pagal Transporto administracijos patvirtintas standartines sąlygas“. Šių nuostatų įtvirtinimas Kodekse ne tik užtikrins vienodą paslaugų teikimą ir lygiavertes sąlygas skirtingose autobusų stotyse tolimojo susisiekimo maršrutuose, tačiau ir sudarys tinkamas sąlygas kompetentingai institucijai vykdyti kontrolę ir užtikrinti Įstatymo projekto tikslus. Siūloma Kodekso 18^2 str. 2 dalies 3 punktą papildyti formuluote: „Sutartys dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis sudaromos pagal Transporto saugos administracijos patvirtintas standartines sąlygas.“	Pritarti.	Kodekso 18^2 str. 2 dalies 3 punktą išdėstyti taip: „3) būti sudaręs sutartis dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis, o savivaldybių centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos nurodytos stotelės infrastruktūros valdytoju, vadovaudamasis Autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatytais tvarkaraščių sudarymo principais ir kriterijais. Sutartys dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis sudaromos pagal Transporto saugos administracijos patvirtintas sąlygas;“.
3	Lietuvos vežėjų automobiliais asociacija LINAVA ir Lietuvos keleivių vežimo asociacija LKVA, 2022-11-30					I. ESAMA SITUACIJA. Svarstant pateikto projekto priėmimą ir vertinant tai, kokias pasekmes sukels šis Projektas, pirmiausiai turi būti įvertinama esama tolimojo susisiekimo sistemos būklė ir išskiriamos Projekto iniciavimo priežastys. Pažymėtina, kad tolimojo susisiekimo paslaugas teikia daugiau kaip 46 vežėjai, o daugiau kaip 250 maršrutų tinklas apima visą Lietuvos teritoriją. Maršrutai prasideda ir baigiasi specialiosios infrastruktūros objektuose – autobusų stotyse arba stotelėse ten kur nėra autobusų stoties. Autobusai pagal suderintus tvarkaraščius sustoja prie keleiviams svarbių objektų: oro uostų, geležinkelio stočių, ligoninių, kitose keleiviams svarbiose vietose. Paslaugos vykdomos laisvoje konkurencingoje aplinkoje, kadangi kiekvienas vežėjas nustato savo kainodarą, siūlo pridėtinę vertę suteikiančias paslaugas (pavyzdžiui interneto prieigos, mediatekos ir pan.), t.y. vežėjai tarpusavyje konkuruoja dėl paslaugos kainos ir kokybės.  Ši veiklos sritis nėra valstybės subsidijuojama. Remiantis Statistikos duomenimis vartotojų kainų pokytis 2022 m. rugsėjo mėn., palyginti su 2019 m. sausio mėn. buvo 35,8 %.  Bilietų kainos tolimojo susisiekimo maršrutuose tą patį laikotarpį padidėjo vidutiniškai 22 proc. Toks bilietų kainos kilimas paaiškinamas ženkliai pabrangusiomis kuro sąnaudomis, tačiau bendrai kainos išliko konkurencingos tiek lyginant vežėjus tarpusavyje, tiek kainas lyginant su geležinkelių vežėju, kurio kainų kilimas preliminariais vertinimais per tą patį laikotarpį sudarė apie 25-30 proc. Lietuvoje Susisiekimo ministerija formuoja valstybės transporto politiką ir organizuoja keleivių vežimą tolimojo susisiekimo maršrutais. Šiuo metu valstybės politikos tolimojo susisiekimo srityje įgyvendinimą reglamentuoja Transporto veiklos pagrindų įstatymas, Kelių transporto kodeksas, susisiekimo ministro įsakymu tvirtinamos Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklės (toliau – Taisyklės) ir kiti lydimieji teisės aktai. Šie pagrindiniai teisės aktai nuo pat Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais buvo  nuosekliai transformuojami, pritaikant juos prie valstybės ir visuomenės bei jos narių (gyventojų) poreikių, t.y. valstybės politika iki šiol buvo grindžiama keleivių poreikiais ir vežėjų interesais, o tolimojo susisiekimo maršrutų tinklas buvo kuriamas ir puoselėjamas vežėjų finansiniais ir intelektiniais resursais, atsižvelgiant į keleivių poreikius[1]. Paslaugų kokybė buvo užtikrinama ir nuolat gerinama. II. PROJEKTO INICIAVIMO PRIEŽASTYS. Projektas parengtas ir ketinama vykdyti tolimojo susisiekimo reforma motyvuojama Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos[2] ir Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo sprendimais[3], kuriuose nurodyta, kad poįstatyminiu aktu (Taisyklėmis) įtvirtintas ūkinės veiklos reguliavimas, kai leidimai vežti keleivius buvo pratęsiami neorganizuojant konkurso, pažeidė teisės aktų hierarchiją ir toks reguliavimas negali būti įtvirtintas poįstatyminiame lygmenyje.  Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas konstatavo, kad nors Taisyklių 22 ir 14.5 punktai prieštarauja konstituciniam teisinės valstybės principui, tačiau reguliavimas, susijęs su sutarčių pratęsimu, gali būti įtvirtinamas ne žemesnės galios nei įstatymas teisės akte. Iš to seka išvada, jog, įstatymo leidėjas turi diskrecijos teisę numatyti konkurencingos procedūros organizavimo būdus. III. PASIRINKTA KONKURENCINGA PROCEDŪRA. Socialiniai partneriai  - Lietuvos keleivių vežino asociacija ir Lietuvos nacionalinės vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA (toliau – Asociacijos) pritaria pasirinktam liberaliam patekimui į vežimo paslaugų teikimo rinką modeliui, tačiau mano, jog teikiamu Projektu ketinamai vykdyti tolimojo susisiekimo reformai yra nepasiruošta, ji vykdoma be jokio pagrindimo, be studijos ir be aiškiai suformuluotų tikslų – ko siekiama tokia reforma, ar nenukentės keleiviai ir Paslaugos kokybė. Šis laisvo patekimo į rinką būdas, tinkamai jį reglamentavus, suteiktų verslui reikalingą stabilumą, o keleiviams – dabar gaunamų tarpmiestinių paslaugų esamais maršrutais teikimo tęstinumą. Ilgametė patirtis veikiant tolimojo susisiekimo rinkoje parodė, kad ši veiklos sritis geba tvariai funkcionuoti be valstybės pagalbos, todėl Asociacijų nuomone, būtent šio tikslo – nesugriauti to kas sukurta, turėtų siekti ir Projektą svarstantis įstatymų leidėjas. Dėl šios priežasties Projektu turėtų būti sprendžiamos dvi problemas: (i) perkeltas reguliavimas iš poįstatyminio akto į įstatyminį lygį ir tokiu būdu įvykdyti Konkurencijos tarybos ir teismų sprendimus ir (ii) atverta rinka naujiems vežėjams. IV. SIŪLOMI PROJEKTO PAKEITIMAI. Kartu su nurodytais teisėkūros aspektais, pateiktas Projektas turi būti vertinamas atsižvelgiant ir į strateginius viešojo transporto skatinimo ir plėtojimo tikslus – kad kuo daugiau keleivių naudotųsi viešuoju transportu, tokiu būdu mažinant asmeninio transporto naudojimą. Siekiant šio tikslo jokiu būdu negali būti suardomas šiuo metu išvystytas maršrutų tinklas, jam aptarnauti skirta infrastruktūra, o rinkoje dirbantys ir į ją investavę vežėjai, kurių dauguma yra savivaldybių įmonės, priverčiamos nutraukti savo veiklą tolimojo susisiekimo srityje. Būtent šie Projekto įgyvendinimo pavojai, turėtų būti eliminuoti iš Projekto, todėl siūlome, jog Projektas būtų koreguojamas įvertinant žemiau nurodomas pastabas. 1. Kiekvienai transporto rūšiai aptarnauti skirta infrastuktūra, pagal galiojančias tokios infrastruktūros įrengimo bei veiklos vykdymo įstatymines nuostatas, turi būti specifiškai pritaikoma tai transporto rūšiai, kurios aptarnavimui ji įrengiama. Logiška, jog oro uostai turi tarnauti keleivių ir įgulos poreikiams,  jiems naudojantis oro transporto paslaugomis, geležinkelių stotys statomos atsižvelgiant į geležinkelio transporto ypatumus, o autobusų stotys skirtos tam, jog autobusų keleivis ir vežėjas vienoje vietoje rastų susisiekimo paslaugos autobusais infrastruktūrą. Tačiau projekte numatoma, jog autobusų maršrutai gali prasidėti ir baigtis tiek oro uoste, tiek geležinkelio stotyje, o jeigu šie objektai tampa „autobusų stotimis“ tai jiems taikomi kiti daug mažesni kokybiniai kriterijai. Siūlome  vadovautis dabar galiojančiu reglamentavimu ir numatyti, kad maršrutai gali prasidėti ir baigtis tik autobusų stotyse arba išimtiniu atveju, jei nėra stoties – savivaldybės nurodytoje stotelėje.	Susipažinta.	Nėra konkrečiai suformuluotų pasiūlymų. Konkrečius pasiūlymus teikia Ekonomikos komitetas.
4	Lietuvos vežėjų automobiliais asociacija LINAVA ir Lietuvos keleivių vežimo asociacija LKVA, 2022-11-30					Projekte numatoma, jog negalės būti organizuojami autobusų reisai, kurie konkuruoja su traukinių reisais, jei autobusas išvyksta mažiau kaip 10 min. prieš arba po traukinio. Šiuo atveju klaidingai interpretuojamas Projekto aiškinimas dėl traukinių ir autobusų tvarkaraščių derinimo. Tvarkaraščių derinimas turi būti suprantama kaip vienos transporto priemonės tvarkaraščio priderinimas prie kitos, kad keleivis galėtų sklandžiai pasiekti kelionės tikslą, pavyzdžiui, keleiviui traukiniu atvykus iki miesto, kuriame baigiasi geležinkelio vėžė stoties, toliau kelionė galėtų būti tęsiama autobusu. Tačiau Projektas numato, jog tuose maršrutuose, kuriuose dabar veikia tiek geležinkelių, tiek autobusų vežėjai, pastarieji po reformos eliminuojami ir konkuruojančiu tvarkaraščiu su geležinkeliu išvažiuoti negalėtų. Iš to seka, jog nors autobusais aptarnaujami 250 maršrutai, o geležinkeliais 27, tačiau konkurencijos ribojimas pasireiškia ne formaliu maršrutų mažinimu, o reisų (važiavimu į vieną pusę tuo pačiu maršrutu) mažinimu. Pavyzdžiui, priėmus Projektą Vilnius – Kaunas maršrute autobusų reisų sumažėja preliminariu vertinimu siektų 57 proc. Kartu tai reiškia akivaizdžiai mažesnį pasirinkimą keleiviams, kuris mažins viešojo transporto patrauklumą ir keleivius vėlgi vers rinktis nuosavus automobilius.  Siūlome atsisakyti reikalavimo autobuso reisus derinti prie geležinkelio vežėjo.	Susipažinta.	Nėra konkrečiai suformuluotų pasiūlymų. Konkrečius pasiūlymus teikia Ekonomikos komitetas.
5	Lietuvos vežėjų automobiliais asociacija LINAVA ir Lietuvos keleivių vežimo asociacija LKVA, 2022-11-30					3. Atsižvelgiant į poreikį mažinti administracinę naštą verslui ir viešojo administravimo subjektams bei procesus perkelti į skaitmeninę erdvę, Projekte numatomi papildomi administraciniai įpareigojimai vežėjams nėra tikslingi, kadangi jie turi būti sprendžiami naudojamos „Vintra“ sistemos pagalba. Todėl jei yra „Vintra“ sisteminiai sprendimai, kurie leidžia gauti ir pateikti reikiamą informaciją, tai vežėjams neturi būti užkraunama prievolė dar papildomai teikti analogišką informaciją. Labai panaši situacija susiklosto ir dėl projekte numatytų nuobaudų taikymo vežėjams. LR Administracinių nusižengimų kodeksas numato galimybes už keleivių vežimo pažeidimus taikyti administracines nuobaudas. Manytina, jog šio tikslinės paskirties kodekso nuostatų dubliavimas Projekte būtų perteklinis ir prieštaraujantis teisiniam principui, jog už vieną nusižengimą turi būti taikoma viena bausmė. Tuo tarpu, jei būtų priimta Projekto redakcija tai nuobaudos galėtų būti taikomos ir pagal Kelių transporto kodeksą ir pagal Administracinių nusižengimų kodeksą. Siūlome įvertinti administracinės naštos mažinimą ir numatyti ilgesnius terminus duomenų pateikimui į „Vintra“. Taip pat siekiant išvengti dvigubo baudimo siūlome sankcijas taikyti tokia apimtimi kaip jos numatytos Administracinių nusižengimų kodekse.	Susipažinta.	Nėra konkrečiai suformuluotų pasiūlymų. Konkrečius pasiūlymus teikia Ekonomikos komitetas.
6	Lietuvos vežėjų automobiliais asociacija LINAVA ir Lietuvos keleivių vežimo asociacija LKVA, 2022-11-30					4. Nei LR Konkurencijos taryba, nei teismai nėra pasisakę ar nurodę, jog šiuo metu paslaugas teikiantys vežėjai negalėtų tęsti savo veiklos maršrutuose ir reisuose, kuriuose dirba, jei kartu ir kitiems galimiems rinkos dalyviams nebūtų sudaromos sąlygos į ją patekti, t.y. išspręstas konkurencingos procedūros reglamentavimo klausimas.  Visgi, pateiktas Projektas nenumato jokių galimybių veiklos tęstinumui, vežėjams, kurie jau vykdo veiklą, o priešingai įteisina papildomą administracinę – biurokratinę naštą savivaldybėms, valstybės institucijoms ir vežėjams. Kaip minėta tvarus ir ilgalaikis keleivių vežimas kuo mažesnėmis valstybės sąnaudomis, ką garantuoja laisvas rinkos dalyvių veikimas konkurencinėje aplinkoje, įgalina įstatymo leidėją pasirinkti tokį rinkos reguliavimo būdą, kuris leistų šį tikslą realiai pasiekti. Dėl šios priežasties įstatymu turėtų būti įteisinta galimybė leidimus jau turintiems vežėjams veikti toliau, nustatant pereinamąjį laikotarpį prisitaikyti prie pasikeitusio reglamentavimo. Dėl šios priežasties, logiška, jog jau veikiantiems rinkoje vežėjams neturi būti taikomos įėjimo į rinką sąlygos, kokios nustatomos įstatymu naujus leidimus ketinantiems gauti vežėjams. Siūlome sudaryti galimybes vežėjų veiklos tęstinumui ir rinkos stabilumui, išlaikant egzistuojantį maršrutų tinklą ir reisų dažnį. Taip pat siūlome tęsti valstybės politiką ir užtikrinti paslaugų tęstinumą keleiviams.	Susipažinta.	Nėra konkrečiai suformuluotų pasiūlymų. Konkrečius pasiūlymus teikia Ekonomikos komitetas.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1	Konkurencijos taryba, 2022-12-20		(1) Lietuvos Respublikos konkurencijos taryba savo iniciatyva įvertino Lietuvos Respublikos Seimo Ekonomikos komitete svarstomą pasiūlymą dėl Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8^1, 11, 17^1, 18, 18^2 straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 18^2 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-2183 (toliau – Įstatymo projektas). Lietuvos keleivių vežimo asociacijos ir Lietuvos vežėjų automobiliais asociacijos LINAVA rašto pagrindu svarstoma Įstatymo projektą papildyti nuostata, pagal kurią būtų įtvirtinama tokia Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 5 dalies formuluotė: „Leidimai vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo, galioja iki juose nurodytos jų galiojimo termino pabaigos arba iki jų galiojimo panaikinimo šiame įstatyme nustatytu pagrindu. Šiems leidimams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo galiojusios teisės aktų nuostatos, išskyrus nuostatas dėl jų pratęsimo. Pasibaigus šiame punkte nurodytų leidimų galiojimo terminui, užtikrinant tolimąjį susisiekimą, paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais norintiems tęsti ir dėl to Transporto saugos administracijai iki 2023 m. kovo 1 d. pateikusiems pranešimą vežėjams, išduodami leidimai ir sudaroma sutartis dėl keleivių vežimo tais pačiais tolimojo susisiekimo maršrutais ir reisais. Įgyvendinant šią nuostatą, Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalies 5 punktas, 18^2 straipsnio 2 dalies 3 ir  6 punktai netaikomi.“ (2) Konkurencijos tarybos ekspertų vertinimu, tokia nuostata potencialiai galėtų sudaryti nevienodas konkurencijos sąlygas ūkio subjektams tolimojo reguliaraus keleivių vežimo paslaugų sektoriuje bei Konkurencijos tarybos nustatyti ir teismo patvirtinti įpareigojimai nebūtų tinkamai įgyvendinti iki nustatyto termino pabaigos. Toliau pateikiame detalesnius paaiškinimus. Dėl vežėjų esamų leidimų galiojimo priėmus Įstatymo projektą (3) Siekiant tinkamai įgyvendinti Konkurencijos tarybos nutarimą^[4] ir Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimą (toliau – Teismo sprendimas)^[5], ir tam, kad visi tolimojo reguliaraus keleivių vežimo paslaugų sektoriuje veikiantys ar norintys veikti subjektai būtų lygiavertėje padėtyje, po Įstatymo projekto įsigaliojimo jiems turėtų būti užtikrinamos vienodos įėjimo į rinką ir veikimo joje sąlygos. Visiems vienodai turėtų būti taikomas Įstatymo projekto naujasis reikalavimas dėl konkurencingos procedūros vežėjams parinkti.  (4) Pagal Konkurencijos tarybos nustatytus ir Teismo sprendimu patvirtintus įpareigojimus, ne vėliau kaip iki 2022 m. gruodžio 31 d. turėjo būti organizuojama konkurencinga procedūra tolimojo reguliaraus susisiekimo maršrutų naujiems vežėjams parinkti. Šie įpareigojimai nebūtų tinkamai įgyvendinti, jeigu esamiems vežėjams būtų leidžiama tęsti savo veiklą be visiems konkurentams vienodai taikomos konkurencingos procedūros. Be to, buvo iš anksto žinoma, kad terminas Teismo sprendimu yra nustatytas iki 2022 m. gruodžio 31 d., todėl buvo pakankamai laiko pasiruošti naujos tvarkos įvedimui. (5) Jeigu priėmus Įstatymo projektą esamų vežėjų leidimai pereinamuoju laikotarpiu liktų galioti ankstesnėmis sąlygomis, tai reikštų, kad rinkoje jau veikiantiems ūkio subjektams būtų įtvirtinama ankstesnių teisių išsaugojimo išlyga (angl. grandfather clause). Tokia išlyga, kaip pažymi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija, kuomet jau rinkoje veikiantiems subjektams leidžiama tęsti jų ūkinę veiklą, netaikant naujai priimtų reikalavimų, taikytinų naujai veiklą pradedantiems subjektams, gali sudaryti sąlygas jau rinkoje veikiančių ir naujai į ją siekiančių patekti subjektų išlaidų disbalansui, kuris gali riboti konkurenciją ir užkirsti kelią patekimui į atitinkamą rinką^[6]. (6) Nagrinėjamu atveju, esami vežėjai jau turi sutartis su autobusų stotimis, yra susiderinę su jomis savo maršrutų tvarkaraščius, ir atitinkamai galėtų veikti iš esmės šiuo metu esančiomis sąlygomis. Tuo tarpu naujas vežėjas, siekiantis vežti keleivius tuo pačiu maršrutu kaip ir esamas vežėjas, turėtų pasirašyti sutartis su stotimis ir susiderinti savo maršrutų tvarkaraštį, kuris turėtų būti derinamas ne tik prie traukinio maršrutų laikų, bet galimai atsižvelgiant ir į kito (jau rinkoje veikiančio) vežėjo maršrutų laiką (pavyzdžiui, jeigu stotyje yra ribotas autobusų sustojimų vietų skaičius ir tuo pačiu laiku ta pačia kryptimi iš stoties gali išvykti tik nedidelis skaičius autobusų). (7) Taigi, esamiems vežėjams galimai būtų užtikrinama jų esama padėtis rinkoje, o naujiems vežėjams gali būti sudėtingiau nei esamiems vežėjams teikti paslaugas keleiviams norimu laiku pageidaujamu maršrutu. Be to, esamiems vežėjams išsaugant dabar esančius maršrutus (jų laikus), galėtų mažėti paskatos naujiems vežėjams pradėti teikti paslaugas šiais maršrutais, žinant, kad vartotojams reikalingų paslaugų poreikį (ar jų reikšmingą dalį) jau tenkina esamas vežėjas.             Dėl naujų leidimų išdavimo esamiems vežėjams pasibaigus senųjų leidimų galiojimui (8) Pagal Seime svarstomą naują Kelių transporto kodekso 8 straipsnio 5 dalies formuluotę, pasibaigus rinkoje įsitvirtinusių vežėjų esamų leidimų galiojimo terminui, tiems vežėjams, kurie iki 2023 m. kovo 1 d. Transporto saugos administracijai pateikė pranešimą, nebūtų taikomos vienodos konkurencingos procedūros sąlygos kaip jų konkurentams, siekiantiems patekti į rinką. Pavyzdžiui, jiems nebūtų taikomi reikalavimai dėl infrastruktūros naudojimo sutarčių sudarymo ir banko ar draudimo bendrovės garantijų pateikimo. (9) Rinkoje įsitvirtinusiems vežėjams nebūtų taikomas Seimo Ekonomikos komiteto 2022 m. gruodžio 14 d. posėdyje patvirtintas Kelių transporto kodekso 18^2 straipsnio 2 dalies 3 punkto reikalavimas, kad paslaugas norintis teikti vežėjas turi: „būti sudaręs sutartis dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis, o savivaldybių centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos nurodytos stotelės infrastruktūros valdytoju, vadovaudamasis Autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatytais tvarkaraščių sudarymo principais ir kriterijais. Sutartys dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis sudaromos pagal Transporto saugos administracijos patvirtintas sąlygas“. Šį pakeitimą Respublikinė keleivių vežėjų autobusais asociacija grindė tuo, kad standartinės formos sutartys reikalingos siekiant „sudaryti tinkamas prielaidas sąžiningai konkurencijai ir Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio imperatyvų laikymuisi“. (10) Konkurencijos tarybos ekspertų vertinimu, jei rinkoje jau veikiantiems vežėjams būtų sudaroma išimtis ir netaikomas reikalavimas sudaryti naujų standartizuotų sutarčių, susidarytų situacija, kad naujai į rinką ateinantys vežėjai turėtų sudaryti sutartis, kurių turinį nustato Transporto saugos administracija, o rinkoje jau veikiančių vežėjų turimos sutartys nebūtų standartizuotos, t. y. būtų neužtikrinamos prielaidos sąžiningai konkurencijai ir Konkurencijos įstatymo 4 straipsnio imperatyvų laikymuisi. (11) Be to, jeigu rinkoje įsitvirtinusiems vežėjams nereikėtų pateikti Kelių transporto kodekso 18^2 straipsnio 2 dalies 6 punkte nurodyto banko ar draudimo bendrovės išduotos keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais užtikrinimo garantijos, tuomet jiems būtų taikomas palankesnis reguliavimas nei naujai siekiantiems patekti į rinką vežėjams, kuriems galiotų toks reikalavimas. (12) Manome, kad aukščiau aptartos nuostatos iš esmės reikštų ankstesnių teisių išsaugojimo išlygas (angl. grandfather clause) rinkoje jau įsitvirtinusiems ūkio subjektams, kurios juos privilegijuotų, o naujai į rinką siekiančius patekti konkurentus diskriminuotų. (13) Apibendrinant tai, kas išdėstyta, ir vadovaujantis Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo 16 straipsnio 2 dalimi bei Konkurencijos įstatymo 4^1 straipsnio 1 dalies 8 punktu, turėtų būti atliekamas poveikio konkurencijai vertinimas, kai siūlomu reguliavimu padidinami ar sumažinami rinkoje veikiančių ūkio subjektų veiklos kaštai nustatant skirtingus reikalavimus atskiriems ūkio subjektams. Jame reikėtų įvertinti svarstomo sprendimo įtaką veiksmingai konkurencijai, t. y. tai, ar įtvirtinant tokias ankstesnių teisių išsaugojimo išlygas (angl. grandfather clause), kai rinkoje įsitvirtinusių vežėjų jau turimi leidimai pereinamuoju laikotarpiu liktų galioti ankstesnėmis sąlygomis, jiems būtų taikomos išimtys dėl infrastruktūros naudojimo sutarčių sudarymo, banko ar draudimo bendrovės garantijos pateikimo, nebūtų sudaromos nevienodos konkurencijos sąlygos ūkio subjektams tolimojo reguliaraus keleivių vežimo paslaugų sektoriuje ir diskriminuojami naujai į rinką siekiantys patekti vežėjai. (14) Pasitvirtinus tikėtinam neigiamam poveikiui konkurencijai, atitinkamų sprendimų siūlytume atsisakyti, ir visiems konkuruojantiems ūkio subjektams vienodai taikyti Įstatymo projektu nustatomą naująją konkurencingą vežėjų leidimų suteikimo tvarką. (15) Jeigu turėtumėte klausimų, susijusių su šiame rašte pateikta informacija, maloniai prašome kreiptis į mūsų instituciją.	Susipažinta.	Konkrečių pasiūlymų nėra suformuluota. 2023-01-25 komiteto klausymu metu Konkurencijos Tarybos atstovas išdėstė poziciją, kad Įstatymo projekte esamiems vežėjams gali būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, tačiau jam pasibaigus, esamiems vežėjams turi būti taikomi visi nauji reikalavimai. Atsižvelgiant į tai, siūloma nustatyti 18 mėnesių pereinamąjį laikotarpį.
2	Lietuvos savivaldybių asociacija, 2023-03-14		Lietuvos savivaldybių asociacija susipažinusi su Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 8(1), 11, 16, 17(1), 18, 18(2) straipsnių pakeitimo ir kodekso papildymo 18(2) straipsniu įstatymo projektu Nr. XIVP-2183(2) (toliau – KTK projektas) atkreipia dėmesį į tai, kad KTK projektą būtina suderinti su nuo 2023 m. balandžio 1 d. įsigaliosiančia nauja Vietos savivaldos įstatymo (toliau – VSĮ) redakcija. Naujo VSĮ 3 straipsnio 10 dalyje numatyta, kad savivaldybės atstovaujamoji institucija yra savivaldybės taryba, o savivaldybės vykdomoji institucija – savivaldybės meras. Atsižvelgiant į pasikeitusį reglamentavimą VSĮ bei siekiant teisinio reguliavimo aiškumo ir reguliavimo efektyvumo principų užtikrinimo, Lietuvos savivaldybių asociacija siūlo tikslinti KTK projekto nuostatas, susijusias su savivaldybių vykdomosios institucijos įgaliojimais. 1. Vietoj termino „savivaldybių vykdomosios institucijos“ naudoti terminą „savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgaliotas viešojo administravimo subjektas“. 2. Vietoj termino „savivaldybių vykdomosios institucijos arba jų įgaliotos įstaigos“ naudoti terminą „savivaldybės vykdomoji institucija arba jos įgaliotas viešojo administravimo subjektas“. Lietuvos savivaldybių asociacijos teigimu, siūlomi pakeitimai yra suderinti su nauju VSĮ ir atitinka Viešojo administravimo įstatymo reglamentavimą dėl viešojo administravimo įgaliojimų suteikimo įstatymo pagrindu kitiems viešojo administravimo subjektams. 3. Taip pat siūlome palikti KTK 17(1) straipsnio 2 dalies esamą reglamentavimą, kuriame nurodoma, kad savivaldybių vykdomosios institucijos vežėjus teikti viešąsias paslaugas vietinio susisiekimo maršrutais pagal viešųjų paslaugų įsipareigojimus parenka: 1) konkurso būdu, vadovaudamosi Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytais reikalavimais nurodyta tvarka; 2) tiesiogiai sudarydamos viešųjų paslaugų teikimo sutartį su vežėju, atitinkančiu Reglamento (EB) Nr. 1370/2007 5 straipsnyje nurodytus reikalavimus. Kadangi Reglamentas (EB) Nr. 1370/2007 leidžia taikyti minėtus būdus, manome, kad jie turi būti aiškiai įvardijami KTK projekte taip, kaip tai yra reglamentuota iki šiol.	Pritarti.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1	Seimo narys J.Razma, 2022-12-20	2	5		Pasiūlymas:  Pakeisti 2 straipsnio 5 dalimi siūlomą naują 11 straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Autobusų stoties darbo laiką nustato stoties administracija, atsižvelgdama į reisų tvarkaraščius. Autobusų stotyje viso stoties darbo metu turi būti prieinama naudoti: 1) keleivių laukiamoji salė ir patalpos stoties darbuotojams; 2) keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo peronai; 3) autobusų stovėjimo tarp reisų aikštelės; 4) autobusų ekipažų poilsiui skirtos patalpos; 5) bilietų kasos ir (ar) bilietų terminalai; 6) bagažo saugyklos.“	Nepritarti.	Siekiant keleivių interesų užtikrinimo, infrastruktūros objektams, tarp jų ir autobusų stotims turi būti keliami aukštesni paslaugų standartai. Tačiau gali būti siūloma numatyti ilgesnį pereinamąjį laikotarpį, kuris suteiktų galimybę stotims pasiruošti naujų reikalavimų įvedimui. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu veikiančios stotys atitinka nustatytus reikalavimus, yra investavę į infrastruktūrą. Siūloma nustatyti, kad privalomi reikalavimai autobusų stotims įsigalioja 2028 m. sausio 1 d.
2	Seimo narys J.Razma, 2022-12-20	2	5		Pasiūlymas: Pakeisti 2 straipsnio 5 dalimi siūlomą naują 11 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Keleiviams aptarnauti, autobusų stoties personalo darbui ir reguliariam autobusų eismui užtikrinti autobusų stotyje autobusų stoties darbo metu būtina teikti Susisiekimo ministro įsakymu nustatytas atsižvelgiant į stoties aptarnaujamų reisų skaičių šias paslaugas.“ 1) bilietų pardavimo; 2) autobusų eismo organizavimo (dispečerinės); 3) informacijos teikimo; 4) bagažo saugojimo; 5) Reglamento (ES) Nr. 181/2011 nuostatas atitinkančią pagalbą neįgaliesiems ir riboto judumo asmenims.“	Nepritarti.	Keleivių interesas gauti geresnės kokybės paslaugas sietinas su aukštesniais reikalavimais infrastruktūrai, todėl reikalavimai autobusų stotims neturi būti mažinami. Be to, šiuo metu veikiančios stotys atitinka nustatytus reikalavimus, yra investavę į infrastruktūrą. Siūloma nustatyti, kad privalomi reikalavimai autobusų stotims įsigalioja 2028 m. sausio 1 d.
3	Seimo narys J.Razma, 2022-12-20	2	7		Pasiūlymas: Išbraukti 2 straipsnio 7 dalimi siūlomą naują 11 straipsnio 3 dalį. 8. Papildyti 11 straipsnį 13 dalimi: „13. Geležinkelio stotys ir oro uostai, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, turi užtikrinti informacijos, susijusios su paslaugomis keleiviams, vežamiems tolimojo susisiekimo maršrutais, teikimo ir bilietų į tolimojo susisiekimo reisus pardavimo keleiviams funkcijas.“	Pritarti iš dalies.	Siūloma nustatyti galimybę reisus pradėti ir baigti oro uostuose: „13. Geležinkelio stotys ir Oro uostai, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, turi užtikrinti informacijos, susijusios su paslaugomis keleiviams, vežamiems tolimojo susisiekimo maršrutais, teikimo ir bilietų į tolimojo susisiekimo reisus pardavimo keleiviams funkcijas.“
4	Seimo narys J.Razma, 2022-12-20	5	5		Pasiūlymas: 4 straipsniu keičiamo 18 straipsnio 5 dalį išdėstyti taip: „5. Užsakomieji reisai – reisai, kai pagal išankstinį užsakymą vežamos iš anksto sudarytos, bendrą kelionės tikslą (vykstant turizmo, verslo reikalais, į parodas, simpoziumus, konferencijas, seminarus, pasitarimus, koncertus, spektaklius, vestuves ir panašiais atvejais) turinčios keleivių grupės. Vien tik vykimas į tą patį paskirties punktą nelaikomas bendru kelionės tikslu. Iš anksto sudarytos keleivių grupės vežamos turint keleivių vežimo sutartis ir keleivių vežimo lapus. Keleivių vežimo lapai nebūtini, jeigu keleivių grupės vežamos į tos pačios savivaldybės teritorijoje tame pačiame mieste vykstančius renginius. ... Dėl užsakomojo reiso paslaugos užsakovas susitaria su vežėju.“	Pritarti.
5	Seimo narys J.Razma, 2022-12-20	5	14	5	Pasiūlymas: 4 straipsniu keičiamo 18 straipsnio 14 dalies 4 punktą išdėstyti taip: „4) autobusų išvykimo dažnumas nustatomas pagal gyventojų skaičių, kuris vertinamas  pagal Valstybinės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, maršruto pradžios ir pabaigos miestuose, vertinant mažesnį gyventojų skaičių turinčio miesto, kuriame yra maršruto pradžios arba pabaigos punktas, gyventojų skaičių.:“ a) miestuose, turinčiuose iki 10 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 2 reisus pirmyn ir atgal per dieną; b) miestuose, turinčiuose nuo 10 001 iki 50 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 3 reisus pirmyn ir atgal per dieną; c) miestuose, turinčiuose nuo 50 001 iki 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 5 reisus pirmyn ir atgal per dieną; d) miestuose, turinčiuose daugiau kaip 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 7 reisus pirmyn ir atgal per dieną.	Nepritarti.	Dažnio nustatymas užtikrina minimalias susiekimo galimybes ir atspindi keleivių interesų prioritetą.

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti		Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1	Ekonomikos komitetas, 2022-12-02	2, 5, 6		Argumentai: Kiekvienai transporto rūšiai aptarnauti skirta infrastruktūra, pagal galiojančias tokios infrastruktūros įrengimo bei veiklos vykdymo įstatymines nuostatas, turi būti specifiškai pritaikoma tai transporto rūšiai, kurios aptarnavimui ji įrengiama. Autobusų stotys skirtos tam, kad autobusų keleivis ir vežėjas vienoje vietoje rastų susisiekimo paslaugos autobusais infrastruktūrą. Geležinkelio stotys ir autobusų stotys susisiekimo prasme beveik visuose miestuose yra šalia viena kitos arba nutolę nedideliais atstumais, todėl, siekiant keleivių interesų, pagrindinę infrastruktūra aptarnauti autobusų keleivius turi būti sutelkta autobusų stotyje su galimybe maršrutą pradėti ir baigti oro uoste, kuris geografine prasme, yra nutolęs nuo autobusų stoties. Pasiūlymai: 1. Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 2 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip: „5. Autobusų stotys, taip pat geležinkelio stotys ir oro uostai, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, privalo sudaryti vienodas nediskriminacines sąlygas visų nuosavybės formų vežėjams naudotis autobusų stočių, taip pat geležinkelio stočių ir oro uostų, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, teikiamomis paslaugomis ir teikti Transporto saugos administracijai ir savivaldybių vykdomosioms institucijoms (jei dėl duomenų teikimo yra sutarta) pranešimus apie tolimojo susisiekimo maršrute vežėjų nutrauktus reisus bei nukrypimus nuo reisų tvarkaraščio. Šie duomenys  teikiami per Transporto saugos administracijos informacinę sistemą nedelsiant, tačiau ne vėliau kaip kitą darbo dieną, o savivaldybių vykdomosioms institucijoms (jei dėl šių duomenų teikimo yra sutarta) – jų nurodytu būdu per jų nustatytą terminą.“ 2. Pakeisti  įstatymo projekto 2 straipsnio 9 dalį ir ją išdėstyti taip: „9. Papildyti 11 straipsnį 13 dalimi: 13. Geležinkelio stotys ir Oro uostai, kuriuose prasideda arba baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, turi užtikrinti informacijos, susijusios su paslaugomis keleiviams, vežamiems tolimojo susisiekimo maršrutais, teikimo ir bilietų į tolimojo susisiekimo reisus pardavimo keleiviams funkcijas“. 3. Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu  keičiamo įstatymo 18 straipsnio 14 dalies 2 punktą  ir jį išdėstyti taip: „2) maršrutas prasideda ir baigiasi autobusų stotyse, o savivaldybių centruose, kur kuriuose nėra minėtų infrastruktūros objektų, autobusų stoties – savivaldybės vykdomosios institucijos nurodytoje stotelėje, maršrutas taip pat gali prasidėti ir (arba) baigtis geležinkelio stotyse, oro uostuose“. 4.  Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu įstatymą pildančio 18^2 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „3) būti sudaręs sutartis dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų, geležinkelio stotimis, ar oro uostais, gauti o savivaldybių vykdomųjų institucijų rašytinius sutikimus dėl sustojimo vietų tolimojo susisiekimo maršrute ir suderinti reisų tvarkaraštį su šiame punkte centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos nurodytos stotelės infrastruktūros valdytojais taip, kad tame pačiame mieste autobusų valdytoju, vadovaudamasis šio Kodekso 18 straipsnio 14 dalies  maršrutų sudarymo kriterijais ir Autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatytais tvarkaraščių sudarymo principais ir kriterijais. Sutartys dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis ir oro uostais sudaromos pagal Transporto saugos administracijos patvirtintas sąlygas; autobusų atvykimo arba išvykimo laikas maršruto pradžios mieste nesutaptų su geležinkelių tvarkaraštį Transporto saugos administracija turi teisę derinti prie geležinkelio transporto, vežančio keleivius vietiniais maršrutais, atvykimo arba išvykimo tomis pačiomis kryptimis laiku ne mažiau kaip 10 minučių; tvarkaraščio tokiu būdu, jog keleivis, atvykęs autobusu, galėtų persėsti į traukinį arba baigęs kelionę traukiniu, galėtų tęsti kelionę tolimojo susisiekimo autobusu“. 5.  Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu įstatymą pildančio 18^2 straipsnio 13 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip: „9. 13. Vežėjas, vykdantis leidime nurodytą veiklą, privalo: 1) gavęs leidimą, ne vėliau kaip prieš likus 2 darbo dienas dienoms iki veiklos pradžios atitinkamame tolimojo susisiekimo maršrute, informuoti autobusų, geležinkelio stotis, oro uostus, kuriuose kuriose prasideda ar baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, ir bilietų platinimo sistemų valdytojus arba kitus bilietų platintojus apie pradedamą vykdyti veiklą ir sudaryti keleiviams galimybę įsigyti bilietą bilietų internetu iš anksto ir autobuse, taip pat autobusų stotyse, oro uostuose ar kitose bilietų platinimo vietose “.	Pritarti.
2.	Ekonomikos komitetas, 2023-02-08	2	3	Argumentai: Autobusų stočių steigimas turi būti vykdomas planingai, įvertinus miesto planavimo poreikius, todėl tikslinga įtvirtinti, jog stotys turi atitikti vietos savivaldos nustatytus kriterijus. Pasiūlymai: Pakeisti įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalimi keičiamo įstatymo 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: „3. Pakeisti įstatymo 11 straipsnio 6 dalį ir ją išdėstyti taip: 6. Autobusų stotys steigiamos pagal savivaldybių tarybų atstovaujamųjų institucijų nustatytus kriterijus ir tvarką bei patvirtintų teritorijų planavimo dokumentų nustatytose vietose.“	Pritarti
3.	Ekonomikos komitetas, 2023-02-08	3N		Argumentai: Papildant įstatymą siekiama subalansuoti savivaldos ir vežėjų interesu tokiu būdu, jog paslaugų įkainis būtų peržiūrimas kas metai įvertinus realią situaciją ir vežėjas nebūtų priverstas nutraukti paslaugų teikimo, jei šie įkainiai nėra peržiūrimi. Pasiūlymai: Papildyti įstatymo projektą nauju 3 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „3 straipsnis. 16 straipsnio pakeitimas Pakeisti 16 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Keleivių vežimo reguliariais reisais vietinio susisiekimo maršrutais konkrečius tarifų dydžius nustato savivaldybių tarybos atstovaujamosios institucijos. Šie tarifų dydžiai peržiūrimi ne rečiau kaip kartą per metus, atsižvelgiant į vežimo sąnaudų, gautų pajamų pokyčius ir viešųjų paslaugų sutartyse tarp savivaldybių ir vežėjų numatytus įsipareigojimus. Atskiriems maršrutams gali būti nustatomi skirtingi tarifų dydžiai.“	Pritarti
4.	Ekonomikos komitetas, 2023-02-08	4		Argumentai: Papildant įstatymą siekiama, jog nesusidarytų situacija, jog nutraukus vežėjo veiklą iki naujo vežėjo parinkimo nebūtų galimybės sudaryti laikino aptarnavimo sutartį. Siūlomu papildymu laikino aptarnavimo klausimas yra išsprendžiamas. Pasiūlymai: Pakeisti įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo 17^1 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „7. Transporto saugos administracija privalo nedelsdama, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas nutraukti viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, jeigu paaiškėja, kad vežėjas netenka šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 arba 4 punkte nurodytos licencijos. šio kodekso 8 straipsnio 2 dalies 1 ar 4 punkte nurodytos vežėjo licencijos galiojimas panaikinamas arba pasibaigia jos galiojimo terminas. Transporto saugos administracija, paaiškėjus, kad vežėjo, su kuriuo sudaryta viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartis, licencijos galiojimo terminas sustabdytas, užtikrina laikiną paslaugos teikimą paskirdama naują vežėją, kurį parenka apklausos būdu. Naujo vežėjo parinkimas atliekamas ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo licencijos galiojimo termino sustabdymo vežėjui, su kuriuo sudaryta viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartis. Transporto saugos administracija, nutraukusi viešųjų paslaugų tolimojo susisiekimo maršrutais teikimo sutartį, užtikrina šios paslaugos teikimo tęstinumą Reglamento Nr. 1370/2007 5 straipsnio 5 dalyje nustatyta tvarka“.	Pritarti.
5.	Ekonomikos komitetas, 2022-12-02	5		Argumentai: Siekiant, kad būtų užtikrintas keleivių interesas ir autobuso stotelės numatytos prie svarbių objektų, tokių kaip ligoninės ir pan., siūloma tai nustatančią nuostatą papildyti geležinkelio stotimis ir oro uostais. Tokiu būdu užtikrinant susisiekimą su geležinkelių stotimis bei oro uostais nebus poreikio tolimąjį susisiekimą pradėti iš šių infrastruktūros objektų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip: „1. Keleivių vežimą autobusais reglamentuoja šis kodeksas, taip pat susisiekimo ministro tvirtinamos keleivių ir bagažo vežimo taisyklės. Savivaldybių atstovaujamosios institucijos, detalizuodamos keleivių ir bagažo vežimo taisykles ir patvirtindamos keleivių ir bagažo vežimo vietinio (miesto ir priemiestinio) susisiekimo maršrutais taisykles, keleivių įlaipinimo ir išlaipinimo stotelėse tvarką tvarkos aprašus, privalo užtikrinti, kad stotelės būtų įrengiamos tose vietose, kuriose yra užtikrintas patogus sveikatos, švietimo, mokslo, socialinių, kultūros, oro uostų, geležinkelių stočių ir kitų viešųjų paslaugų teikimas. Keleivių ir bagažo vežimo taisyklėse nustatoma ir gyvūnų vežimo tvarka“.	Pritarti.
6.	Ekonomikos komitetas, 2023-02-08	5		Argumentai: Įvertinus tai, kad vežėjas veikia savo rizika, todėl jam turi būti sudaroma galimybė įtakoti reisų skaičių, kuris užtikrintų patogesnes susiekimo paslaugas keleiviams. Pasiūlymas:   Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 11 dalį ir ją išdėstyti taip: „11. Tolimojo susisiekimo maršrutas – Transporto saugos administracijos nustatyta gatvių ir kelių trasa tarp dviejų ir daugiau Lietuvos Respublikos savivaldybių centrų, esančių bendros ribos neturinčiose savivaldybėse (neįskaitant miestų savivaldybių), ilgesnė kaip 50 km, kuria vežami keleiviai. Vėžėjai turi teisę siūlyti Transporto saugos administracijai nustatyti tolimojo susisiekimo maršrutus ar keisti maršrutų reisų skaičių pagal reikalavimus, nustatytus šio straipsnio 14 dalyje“.	Pritarti.
7.	Ekonomikos komitetas, 2022-12-02	5		Argumentai: Viena esminių maršrutų tvarumo ir paslaugos kokybės užtikrinimo sąlygų yra maršrutų nustatymas pagal taisykles, kad sudaromi maršrutai nebūtų dubliuojami, o priešingai – plėstų galimybes platesniam keleivių ratui naudotis viešojo transporto paslaugomis, nes plėsis maršrutų geografija. Dėl šios priežasties turi būti vengiama pilno maršrutų dubliavimo.   Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 14 dalį nauju 4 punktu ir jį išdėstyti taip: „4) sudaromo maršruto trasa nesutampa su kitų maršrutų trasomis daugiau kaip 50 procentų, palyginti su kiekvienu esamu maršrutu atskirai;“.	Pritarti.
8.	Ekonomikos komitetas, 2023-02-08	5		Argumentai: Reisų minimalaus dažnio reikalavimas užtikrina keleivio interesą pagrįstai tikėtis, jog viešoji paslauga bus teikiama pagal prognozuojamą dažnį. Pasiūlymas: Pakeisti  įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 14 dalies 5 punktą ir jį išdėstyti taip: „5) autobusų išvykimo dažnumas nustatomas pagal gyventojų skaičių, kuris vertinamas pagal Valstybinės duomenų agentūros skelbiamus duomenis, maršruto pradžios ir pabaigos miestuose, vertinant mažesnį gyventojų skaičių turinčio miesto, kuriame yra maršruto pradžios arba pabaigos punktas, gyventojų skaičių: a) miestuose, turinčiuose iki 10 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 2 1 reisus pirmyn ir atgal per dieną; b) miestuose, turinčiuose nuo 10 001 iki 50 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 3 2 reisus pirmyn ir atgal per dieną; c) miestuose, turinčiuose nuo 50 001 iki 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 5 3 reisus pirmyn ir atgal per dieną; d) miestuose, turinčiuose daugiau kaip 100 000 gyventojų, turi būti ne mažiau kaip po 7 5 reisus pirmyn ir atgal per dieną“.	Pritarti.
9.	Ekonomikos komitetas, 2023-02-08	5		Argumentai: Keleivių vežimui būdingas sezoniškumas, todėl vežėjui, reaguojant į keleivių poreikius, turi būti suteikta teisė, keisti išvykimo dažnį, išlaikant minimalius dažnio reikalavimus. Pasiūlymai: Pakeisti įstatymo projekto 5 straipsniu keičiamo įstatymo 18 straipsnio 17 dalį ir ją išdėstyti taip: „17. Transporto saugos administracija gali keisti, panaikinti maršrutus arba nustatyti viešųjų paslaugų teikimą šio kodekso 17^1 straipsnyje nustatyta tvarka maršrutuose, kuriuose ilgiau kaip 2 mėnesius nuo tolimojo susisiekimo maršruto paskelbimo nėra nė vieno vežėjo, kuriam būtų išduotas leidimas vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu, taip pat, įvertinusi keleivių srautus, keisti autobusų išvykimo dažnumą. Vežėjas, įvertindamas sezoninius (vasaros ir žiemos) keleivių srautų pasikeitimus, gali keisti autobusų išvykimo laikus du karus per metus.“	Pritarti.
10.	Ekonomikos komitetas, 2023-02-08	6		Pasiūlymai: Pakeisti 18^2 straipsnio pavadinimą ir jį išdėstyti taip: „18^2 straipsnis. Leidimo vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu išdavimas ir, leidimo galiojimo panaikinimas sustabdymo, galiojimo sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo pagrindai, sutarties dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais sudarymas ir keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutu veiklos sąlygos“.	Pritarti
11.	Ekonomikos komitetas, 2022-12-02	6		Argumentai: 1. Projekte numatoma, jog negalės būti organizuojami autobusų reisai, kurie konkuruoja su traukinių reisais, jei autobusas išvyksta mažiau kaip 10 min. prieš arba po traukinio. Šiuo atveju klaidingai interpretuojamas Projekto aiškinimas dėl traukinių ir autobusų tvarkaraščių derinimo. Tvarkaraščių derinimas turi būti suprantama kaip vienos transporto priemonės tvarkaraščio priderinimas prie kitos, kad keleivis galėtų sklandžiai pasiekti kelionės tikslą, pavyzdžiui, keleiviui traukiniu atvykus iki miesto, kuriame baigiasi geležinkelio vėžė stoties, toliau kelionė galėtų būti tęsiama autobusu. Tačiau Projektas numato, jog tuose maršrutuose, kuriuose dabar veikia tiek geležinkelių, tiek autobusų vežėjai, pastarieji po reformos eliminuojami ir konkuruojančiu tvarkaraščiu su geležinkeliu išvažiuoti negalėtų. Iš to seka, jog nors autobusais aptarnaujami 250 maršrutai, o geležinkeliais 27, tačiau konkurencijos ribojimas pasireiškia ne formaliu maršrutų mažinimu, o reisų (važiavimu į vieną pusę tuo pačiu maršrutu) mažinimu. Pavyzdžiui, priėmus Projektą Vilnius – Kaunas maršrute autobusų reisų sumažėja preliminariu vertinimu siektų 57 proc. Kartu tai reiškia akivaizdžiai mažesnį pasirinkimą keleiviams, kuris mažins viešojo transporto patrauklumą ir keleivius vėlgi vers rinktis nuosavus automobilius.  Todėl siūlytina reglamentavimą sudaryti tokiu būdu, kad jis būtų priderintas prie geležinkelio tuose maršrutuose, kur geležinkelio transporto nėra, t.y. keleiviui turi būti patogu traukinį pasiekti tolimojo susisiekimo autobusu iš vietovių, kur nėra traukinio, o atvažiavus į galutinę traukinio stotelę – toliau kelionę tęsti tolimojo susisiekimo autobusu. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu įstatymą pildančio 18^2 straipsnio 2 dalies 3 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. Vežėjas, siekiantis gauti leidimą, privalo: 3) būti sudaręs sutartis dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų, geležinkelio stotimis, ar oro uostais, gauti o savivaldybių vykdomųjų institucijų rašytinius sutikimus dėl sustojimo vietų tolimojo susisiekimo maršrute ir suderinti reisų tvarkaraštį su šiame punkte centruose, kuriuose nėra autobusų stoties, – savivaldybės vykdomosios institucijos nurodytos stotelės infrastruktūros valdytojais taip, kad tame pačiame mieste autobusų valdytoju, vadovaudamasis šio Kodekso 18 straipsnio 14 dalies  maršrutų sudarymo kriterijais ir Autobusų stočių veiklos nuostatuose nustatytais tvarkaraščių sudarymo principais ir kriterijais. Sutartys dėl infrastruktūros naudojimo su autobusų stotimis ir oro uostais sudaromos pagal Transporto saugos administracijos patvirtintas sąlygas; autobusų atvykimo arba išvykimo laikas maršruto pradžios mieste nesutaptų su geležinkelių tvarkaraštį Transporto saugos administracija turi teisę derinti prie geležinkelio transporto, vežančio keleivius vietiniais maršrutais, atvykimo arba išvykimo tomis pačiomis kryptimis laiku ne mažiau kaip 10 minučių; tvarkaraščio tokiu būdu, jog keleivis, atvykęs autobusu, galėtų persėsti į traukinį arba baigęs kelionę traukiniu, galėtų tęsti kelionę tolimojo susisiekimo autobusu.“	Pritarti.
12.	Ekonomikos komitetas, 2023-03-14	6		Argumentai: Įvertinus tai, kad paslaugų teikimo garantijos tikslas yra paslaugų stabilumas į rinką atėjus naujam vežėjui, ši garantija turi užtikrinti minimalų 12 mėnesių paslaugos vykdymo terminą, o ne sudaryti perteklinę naštą, kurios pasekmes galiausiai pajus keleivis, per visą paslaugos teikimo laikotarpį. Siūloma patikslinti įsipareigojimų garantijos taikymo tvarką. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu įstatymą pildančio 18^2 straipsnio 2 dalies 6 punktą ir jį išdėstyti taip: „2. Vežėjas, siekiantis gauti leidimą, privalo: 6) turėti Lietuvos Respublikoje ar užsienio valstybėje registruoto banko ar draudimo bendrovės išduotą keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais užtikrinimo garantiją (toliau – garantija). Garantijos vertė (eurais) skaičiuojama tolimojo susisiekimo maršruto atstumą kilometrais padauginus iš pusės per metus atliekamų reisų skaičiaus. Garantija turi galioti visą leidimo galiojimo laikotarpį ne trumpiau kaip 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo dienos. Garantijos vertė nustatoma Transporto saugos administracijos ir vežėjo sutartyje. Jeigu vežėjas nesilaiko šio straipsnio reikalavimų, jis privalo sumokėti 10 procentų garantijoje nurodytos sumos Transporto saugos administracijai. “ Įstatymo projekto 6 straipsniu įstatymą pildančio 18^2 straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Garantijos vertė (eurais) skaičiuojama tolimojo susisiekimo maršruto atstumą kilometrais padauginus iš pusės per metus atliekamų reisų skaičiaus. Garantija turi galioti ne trumpiau kaip 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo dienos. Garantijos vertė nustatoma Transporto saugos administracijos ir vežėjo sutartyje. Jeigu vežėjas nesilaiko šio straipsnio reikalavimų, jis privalo sumokėti 10 procentų garantijoje nurodytos sumos Transporto saugos administracijai. 10 procentų garantijoje nurodytos sumos sumokama Transporto saugos administracijai jos nustatyta tvarka viešųjų paslaugų teikimo tolimojo susisiekimo maršrutais organizavimui kompensuoti kiekvieną kartą bet kuriuo iš nurodytų atvejų Transporto saugos administracijai priėmus sprendimą dėl to, kad: 1) vežėjas pažeidžia bent vieną iš keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutu reikalavimų, nurodytų šio straipsnio 9 ir 10 dalyse; 2) vežėjas keleiviams nesudaro galimybės įsigyti bilietus internetu iš anksto ir (arba) autobusuose ir (arba) autobusų stotims nesudaro galimybių parduoti bilietus į vežėjo reisą (-us); 3) vežėjas dėl nuo jo priklausančių priežasčių neteikia realaus laiko geografinės padėties duomenų į IS „Vintra“ ilgiau kaip 48 valandas.“	Pritarti.
13.	Ekonomikos komitetas, 2023-02-08.	6		Argumentai: Susisiekimas sausumos transportu, ypač tokiu transportu, kuris nepaprastosios situacijos atveju gali pervežti didelį kiekį civilių turi būti laikomas nacionalinio saugumo klausimu. Todėl į keleivių pervežimo rinką turi būti leidžiama patekti tik tiems keleivių vežėjams, kurie nekelia abejonių dėl nacionalinio saugumo interesų užsitikrinimo. Pasiūlymas: Papildyti įstatymo projekto 6 straipsniu įstatymą pildančio 18^2 straipsnio 2 dalį 7 punktu ir jį išdėstyti taip: „7) Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisijai pateikti atitikties nacionalinio saugumo interesams deklaraciją, jog vežėjas, jo steigėjai, kontroliuojantys asmenys, galutiniai naudos gavėjai ar kiti su jais susiję asmenys nėra susiję su Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka patvirtintomis valstybėmis ar teritorijomis, kurios kelia grėsmę nacionaliniam saugumui.“	Pritarti
14.	Ekonomikos komitetas, 2022-12-02	6		Argumentai: Taikomos sankcijos turi būti proporcingos pažeidimo mastui, todėl siūlomas pakeitimas subalansuoja taikomas sankcijas ir pažeidimus bei leidžia pažeidimą padariusiam vežėjui ištaisyti pažeidimą. Tokia sistema suteikia tvarumą ir atspindi keleivių interesus. Pasiūlymas:        1. Pakeisti įstatymo projekto 6 straipsniu įstatymą pildančio 18^2 straipsnio 6 ir 7 dalis, papildyti dalį naujomis 8-11 dalimis (atitinkamai pakeisti likusių punktų numeraciją) ir 18^2 straipsnio 6-11 dalis išdėstyti taip: „6. 10 procentų garantijoje nurodytos sumos sumokama Transporto saugos administracijai jos nustatyta tvarka viešųjų paslaugų teikimo tolimojo susisiekimo maršrutais organizavimui kompensuoti kiekvieną kartą bet kuriuo iš nurodytų atvejų Transporto saugos administracijai priėmus sprendimą dėl to, kad Vežėjas įspėjamas raštu apie leidimo galiojimo konkrečiame maršrute sustabdymą, jeigu Transporto saugos administracija nustato, kad jis: 1) vežėjas pažeidžia bent vieną iš keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutu reikalavimų, nurodytų nesilaiko šio straipsnio 9 2 dalies 2–4 punktuose nustatytų reikalavimų; 2) nesilaiko šio straipsnio 13 ir 10 14 dalyse nustatytų reikalavimų; 2) vežėjas keleiviams nesudaro galimybės įsigyti bilietus internetu iš anksto ir (arba) autobusuose ir (arba) autobusų, geležinkelio stotims, oro uostams, kuriuose prasideda ar baigiasi tolimojo susisiekimo maršrutai, nesudaro galimybių parduoti bilietus į vežėjo reisą (-us); 3) vežėjas dėl nuo jo priklausančių priežasčių neteikia realaus laiko geografinės padėties duomenų į IS „Vintra“ ilgiau kaip 48 val.; 4) vežėjas be pateisinamos priežasties daugiau kaip 2 kartus per metus nukrypsta nuo reisų tvarkaraščio daugiau kaip 15 minučių; 5) vežėjas daugiau kaip 2 kartus per metus pažeidžia vairuotojų darbo ir poilsio režimą; 6) vežėjas Transporto saugos administracijai jos nustatytu laiku ir tvarka nepateikia keleivių srautų, realaus laiko autobusų stebėjimo (arba prisijungimo prie realaus laiko autobusų stebėjimo sistemų) ataskaitų; 7) vežėjas 3) pateikė netikslią ar neišsamią ir (ar) ne visą informaciją, dokumentus ar klaidingus duomenis, netinkamai įformintus dokumentus dėl atitikties šio straipsnio 2 dalyje nustatytiems reikalavimams; 4) daugiau kaip 2 kartus per metus pažeidžia nuolaidų, nurodytų Lietuvos Respublikos transporto lengvatų įstatyme, taikymo tvarką; 5) Transporto saugos administracijai jos nustatytu laiku ir tvarka nepateikia keleivių srautų, realaus laiko autobusų stebėsenos (arba prisijungimo prie realaus laiko autobusų stebėsenos sistemų) ataskaitų. 7. Vežėjas, įspėtas raštu apie leidimo galiojimo sustabdymą, turi pašalinti Transporto saugos administracijos nustatytus pažeidimus per ne ilgesnį kaip 30 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo Transporto saugos administracijos įspėjimo gavimo dienos.           8. Leidimo sustabdomas, jeigu vežėjas: 1) įspėtas raštu apie leidimo galiojimo sustabdymą, per ne ilgesnį kaip 30 darbo dienų terminą pažeidimams pašalinti, skaičiuojamą nuo Transporto saugos administracijos įspėjimo gavimo dienos, nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių buvo įspėtas raštu apie leidimo galiojimo sustabdymą; 2) pats raštu prašo Transporto saugos administracijos sustabdyti leidimo galiojimą prašomam laikotarpiui. 9. Transporto saugos administracija, priėmusi sprendimą sustabdyti leidimo galiojimą, per 3 darbo dienas nuo šio sprendimo priėmimo dienos raštu praneša apie tai vežėjui ir motyvuotai nurodo leidimo galiojimo sustabdymo priežastis. Transporto saugos administracijos nustatyti pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, turi būti pašalinti per ne ilgesnį kaip 30 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo Transporto saugos administracijos pranešimo gavimo dienos. 10. Kai vežėjas pateikia Transporto saugos administracijai dokumentus, kuriais įrodoma, kad pažeidimai, dėl kurių buvo sustabdytas leidimo galiojimas, per šio straipsnio 7 dalyje nustatytą terminą yra pašalinti, išskyrus šio straipsnio 11 dalies 2 punkte nurodytą atvejį, ir Transporto saugos administracija nustato, kad nurodyti pažeidimai yra pašalinti, leidimo galiojimo sustabdymas panaikinamas ir vežėjas informuojamas apie leidimo galiojimo panaikinimą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo dienos ir per 3 darbo dienas nuo sprendimo panaikinti leidimo galiojimo sustabdymą priėmimo dienos apie tai pranešama vežėjui. 7. 11. Leidimo galiojimas panaikinamas ir vežėjas informuojamas apie leidimo galiojimo panaikinimą nedelsiant, bet ne vėliau kaip per 3 darbo dienas bet kuriuo iš nurodytų atvejų: 1) vežėjas, kuris yra fizinis asmuo, miršta ar vežėjas, kuris nėra fizinis asmuo, buvo likviduotas, baigė savo veiklą, bankrutavo arba pateikė prašymą panaikinti leidimą; 2) vežėjas neteko šio straipsnio 2 dalies 1 punkte nurodytos licencijos (licencija buvo panaikinta); 3) vežėjas pakartotinai per vienus metus padarė antrą tokį patį pažeidimą, dėl kurio nuo Transporto saugos administracija yra priėmusi sprendimą, nurodytą šio straipsnio 6 dalyje; 4) vežėjas nepradėjo vykdyti leidime nurodytos veiklos per 7 darbo dienas nuo leidime nurodytos administracijos pranešimo apie leidimo išdavimo galiojimo sustabdymą gavimo dienos vežėjas tęsia veiklą pagal leidime nurodytą veiklą; 5) vežėjas nesilaiko šio straipsnio 11 dalyje numatyto bent vieno draudimo; 6) vežėjas neįvykdo įpareigojimo vežti keleivius ne trumpiau kaip 12 mėnesių nuo leidimo išdavimo dienos. 4) vežėjas, sustabdžius leidimo galiojimą, per ne ilgesnį kaip 30 darbo dienų terminą, skaičiuojamą nuo Transporto saugos administracijos pranešimo gavimo dienos, nepašalina nustatytų pažeidimų, dėl kurių leidimo galiojimas buvo sustabdytas.“ 2. Buvusias 18^2 straipsnio 8 – 12 dalis pernumeruoti į 12 – 16 dalis:              „8. 12. Jeigu leidimo galiojimas panaikinamas (...). 9. 13. Vežėjas, vykdantis leidime nurodytą veiklą, privalo (...): 10. 14. Vežėjo autobusas, kuriuo vykdoma leidime nurodyta veikla, veiklos vykdymo metu turi (...): 4) vežti keleivius tik sėdimosiose vietose; 11. 15. Draudžiama vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutu (...): 12. 16. Vežėjas, kuriam buvo panaikintas leidimas (...).“	Pritarti.
15.	Ekonomikos komitetas, 2023-03-14	8		Argumentai: Tolimojo susisiekimo reglamentavimas turi užtikrinti keleivių interesų apsaugą tokiu būdu, jog priėmus įstatymo pataisas keleivis pokyčio nepajustų, t.y. nebūtų pablogintos susisiekimo galimybės ir paslaugų kokybė. Siekiant šio tikslo yra būtina užtikrinti paslaugų tęstinumą, sudarant galimybes vežėjams toliau tęsti paslaugų teikimą su sąlyga, jog paslaugų teikimas bus užtikrintas mažiausiai 18 mėn. laikotarpiui, t.y. analogiškam laikotarpiui, kiek galioja garantija naujai sudaromam maršrutui. Tokiu būdu, tiek paslaugų teikimą tęsiantis vežėjas, tiek naujas vežėjas po 18 mėn. įsipareigojimo vykdymo laikotarpio atsiduria vienodoje rinkos situacijoje. Įvertinus tai, kad keleivių vežimas vykdomas nekeičiant maršruto ir tvarkaraščio, todėl įsipareigojimą tęsti paslaugos teikimą pateikusiems vežėjams, LTSA ir kitoms institucijoms neturi būti sukuriama perteklinė administracinė našta antrą kartą suderinti maršrutus, jei jie jau suderinti.  Teikiamas įstatymo pakeitimas atspindi Konkurencijos tarybos poziciją suvienodinti visiems vežėjams dalyvavimo rinkoje sąlygas, nes po 18 mėn. nuo veiklos pražios visi vežėjai atsiduria iš esmės vienodo veikimo situacijoje, o 18 mėn. pereinamasis laikotarpis apsaugo rinką ir keleivius nuo sistemos išbalansavimo. Taip pat būtina patikslinti įstatymo įsigaliojimo ir taikymo datas. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „8 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas ir taikymas 1. Šis įstatymas, išskyrus šio įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalis, 7 straipsnį ir šio straipsnio 4 dalį, įsigalioja 2023 m. liepos 1 d. 2. Šio įstatymo 2 straipsnio 6 ir 7 dalys įsigalioja 2028 m. sausio 1 d. 3. Šio įstatymo 7 straipsnis įsigalioja 2026 m. sausio 1 d. 4. Lietuvos Respublikos Vyriausybė, susisiekimo ministras iki 2023 m. birželio 30 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. 5. Pagal šio įstatymo 5 straipsnyje išdėstytą Lietuvos Respublikos kelių transporto kodekso 18^2 straipsnį išduoto leidimo įsigaliojimo diena negali būti ankstesnė kaip 2023 m. liepos 1 d. Sutartis dėl keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais turi įsigalioti ne anksčiau kaip tą dieną, kurią įsigalioja išduotas leidimas. 6. Leidimai vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais, išduoti iki šio įstatymo įsigaliojimo ir kurių galiojimas baigėsi š. m. kovo 31 d., galioja iki š. m. birželio 30 d., jeigu jų galiojimas nebuvo sustabdytas arba panaikintas iki š. m. kovo 31 d. Šiems leidimams taikomos iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos galiojusios teisės aktų nuostatos. 7. Pasibaigus šio straipsnio 6 dalyje nurodytų leidimų galiojimo terminui, užtikrinant tolimąjį susisiekimą, vežėjams, norintiems tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais, kurie yra galiojančioje sutartyje su Transporto saugos administracija, išduodami leidimai ir sudaroma sutartis dėl keleivių vežimo, jeigu vežėjas Transporto saugos administracijai iki 2023 birželio 1 d. pateikia prašymą ir įsipareigoja ne trumpiau kaip 18 mėnesių laikotarpiu nuo prašymo pateikimo dienos tęsti paslaugų teikimą tais pačiais maršrutais ir reisais, kuriais paslaugos buvo teikiamos iki šio įstatymo įsigaliojimo. Įgyvendinant šią nuostatą, Kelių transporto kodekso 18 straipsnio 14 dalies 5 punktas, 18^2 straipsnio 2 dalies 3 ir 6 punktai netaikomi vežėjams 18 mėnesių laikotarpiu, nuo sutarties sudarymo ir leidimo išdavimo. 8. Iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos pradėtos ir nebaigtos procedūros dėl leidimų vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais išdavimo, leidimų galiojimo sustabdymo, sustabdymo panaikinimo, galiojimo panaikinimo baigiamos, o pradėta keleivių vežimo tolimojo susisiekimo maršrutais veikla vykdoma pagal iki šio įstatymo įsigaliojimo dienas galiojusias nuostatas, išskyrus nuostatas dėl leidimų vežti keleivius tolimojo susisiekimo maršrutais pratęsimo.“	Pritarti.	Dėl reikalavimų autobusų stotims įgyvendinimo. Tam reikalingas ilgesnis pereinamasis laikotarpis – 2028-01-01. Nes dabar visus reikalavimus atitinka tik 8 didžiųjų miestų I-os kategorijos stotys, o kitoms stotims reikia laiko ir resursų, kad atitiktų keliamus reikalavimus. Ministerija siūlo, kad įsigaliotų nuo 2026-01-01, bet ilgesnio laikotarpio prisitaikyti reikia, ypač, savivaldybių ar jų įmonių valdomoms autobusų stotims. Kita vertus, reikalavimus įgyvendinti anksčiau (bet ne vėliau) – niekas nedraudžia. Dėl pereinamojo laikotarpio. Atsižvelgiant į Konkurencijos Tarybos atstovo š. m. sausio  25 d.  LRS EK klausymų metu išsakytą poziciją, kad  Įstatymo projekte esamiems vežėjams gali būti nustatytas pereinamasis laikotarpis, tačiau jam pasibaigus esamiems vežėjams turi būti taikomi visi nauji reikalavimai, siūloma nustatyti 18 mėnesių pereinamąjį laikotarpį.

8. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: K.Starkevičius, G.Paluckas.

10. Komiteto narių atskiroji nuomonė: nėra.

PRIDEDAMA. Komiteto patobulintas įstatymo projektas ir jo lyginamasis variantas.

Komiteto pirmininkas                                                                                                                         Kazys Starkevičius

Komiteto biuro patarėjas Darius Šaltmeris 

---

[1] Atkūrus nepriklausomybę, sovietinė komandinė tolimojo susisiekimo reguliavimo sistema palaipsniui buvo reformuotą į dabartinę ir esami maršrutai buvo įteisinti 1997-2000 metais. Valstybės politika buvo sureguliuoti keleivinį kelių transportą taip, kad į rinką ateinant naujiems vežėjams, nebūtų pažeidžiami jau dirbančių vežėjų interesai.

[2] Konkurencijos tarybos 2020 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 1S-77 (2020) „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įsakymu patvirtintų Leidimų vežti keleivius reguliaraus susisiekimo kelių transporto maršrutais išdavimo taisyklių ir Lietuvos transporto saugos administracijos veiksmų jas įgyvendinant atitikties Lietuvos Respublikos konkurencijos įstatymo 4 straipsnio reikalavimams“.

[3] LVAT 2021 m. gegužės 17 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI-12-502/2021

[4] 2020 m. liepos 14 d. nutarimas Nr. 1S-77 (2020).

[5] 2021 m. spalio 15 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. eI4-782-816/2021.

[6] Organisation for Economic Co-operation and Development. Competition assessment toolkit, 2 guidance, 59 p., 62-69 p., 107 p.