LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Ekonomikos komitetas

Papildomo komiteto IŠVADA

DĖL lietuvos respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto nr. xiiip-2715

2018-10-31 Nr. 108-P-41

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius, Komiteto pirmininko pavaduotojas Dainius Kreivys, Komiteto nariai: Antanas Baura, Zbignev Jedinskij, Andrius Kupčinskas, Gabrielius Landsbergis, Bronius Markauskas, Virgilijus Poderys, Jurgis Razma, Virginijus Sinkevičius.

Komiteto biuro vedėja Rima Petkūnienė, patarėjai: Raimonda Danė, Rasa Ona Duburaitė, Laura Jasiukėnienė, Irina Jurkšuvienė, Žilvinas Klimka, Darius Šaltmeris, padėjėja Zita Jodkonienė.

Kviestieji asmenys: Lietuvos Respublikos finansų ministras Vilius Šapoka, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Biudžeto departamento Ūkio sektorių skyriaus vedėjas Antanas Makaveckas, Lietuvos Respublikos finansų ministerijos Finansų politikos departamento Pajamų analizės ir planavimo skyriaus vedėja Eglė Bajorinienė, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministras Rokas Masiulis, Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos Biudžeto ir investicijų departamento direktorius Saulius Kerza, Lietuvos Respublikos energetikos ministras Žygimantas Vaičiūnas, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Tarptautinio bendradarbiavimo ir planavimo skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Vaitėnas, Lietuvos Respublikos energetikos ministerijos Naftos ir dujų skyriaus vedėjas Dainius Bražiūnas, Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos Strateginio planavimo departamento direktorė Inga Steponavičienė, Lietuvos Respublikos ūkio ministro patarėja Jekaterina Rojaka, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Strategijos departamento direktoriaus pavaduotojas Eugenijus Žvalionis, Lietuvos Respublikos ryšių reguliavimo tarnybos Strategijos departamento l.e. departamento direktoriaus pavaduotojo pareigas Loreta Kalvaitienė, Lietuvos energetikos agentūra, VšĮ direktorius Darius Biekša, VĮ Ignalinos atominės elektrinės Nepriklausomos profsąjungos pirmininko pavaduotoja Ilona Nekrošienė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2018-10-18				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seimo 2018 m. spalio 18 d. posėdžių darbotvarkėje numatytas Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-2471(2), priėmimas, kuriuo siūloma pakeisti Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimus į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Priėmus nurodytą įstatymo projektą, atitinkamai tikslintinas projekto tekstas.	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas

2018-10-18

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, atkreipiame dėmesį, kad Seimo 2018 m. spalio 18 d. posėdžių darbotvarkėje numatytas Vyriausybės įstatymo Nr. I-464 29 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, reg. Nr. XIIIP-2471(2), priėmimas, kuriuo siūloma pakeisti Ūkio ministerijos ir Švietimo ir mokslo ministerijos pavadinimus į Ekonomikos ir inovacijų ministeriją ir į Švietimo, mokslo ir sporto ministeriją. Priėmus nurodytą įstatymo projektą, atitinkamai tikslintinas projekto tekstas.

Pritarti

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės Jungtinė profsąjungų atstovybė 2018-10-22 Nr. g-2018-9809				DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJOS STRATEGINIO VEIKLOS PLANO 2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas. Realizuojant anksčiau minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, 2017 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu Nr. 1-329 (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2018 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 1-51 redakcija) buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro valdymo sričių 2018-2020 metų strateginis veiklos planas. Vienas šio plano darbų (plano 3 darbas) - Saugus ir efektyvus Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas. Tai yra taip pat ir vienas Energetikos ministerijos strateginių tikslų. Pažymėtina, kad 2009 m. gruodžio 31 d., sustabdžius antrąjį Ignalinos atominės elektrinės energijos bloką, VĮ Ignalinos AE veikla finansuojama daugiausia ES lėšomis. Europos Komisija nustato išankstines sąlygas, kurias įvykdžius gali būti panaudojamos įmonei skirtos lėšos, ir kontroliuoja jų įvykdymą. Europos Komisija, skirdama finansavimą Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo veikloms, kelia įmonei reikalavimą didinti elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesų ir skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą. Europos Komisija, vykdydama savo įsipareigojimus pagal Stojimo į Europos Sąjungą sutarties protokolą Nr. 4 „Dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje“, iki 2006 m. skyrė 530 mln. eurų. 2007-2013 m. laikotarpiu Ignalinos programai skirta 837 mln. eurų. 2014-2020 metų laikotarpiui Ignalinos programai numatyta 450,8 mln. eurų, iš kurių 2014-2016 m. kasmetiniais Europos Komisijos sprendimais jau skirta 185,6 mln. eurų. Šiais kasmetiniais sprendimais Europos Komisija patvirtina ir atitinkamų metų Ignalinos programos metines darbo programas. Iš ES biudžeto skiriamos Ignalinos programos lėšos administruojamos dviem būdais: 1) per Tarptautinį Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondą, administruojamą Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko pagal šio fondo taisykles ir banko pirkimo procedūras; 2) per Ignalinos programos administravimo Lietuvoje Programą, *tiesiogiai administruojamą Lietuvos institucijų.* Energetikos ministerija koordinuoja programos tikslų įgyvendinimą, užtikrina tinkamą programos lėšomis finansuojamų priemonių įgyvendinimo priežiūrą. Finansų ministerija tikrina teikiamas CPVA mokėjimo paraiškas, atlieka CPVA administruojamų programos lėšų panaudojimo ir CPVA finansinę priežiūrą. Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra atlieka projektų vertinimą, vykdo projektams įgyvendinti reikalingus pirkimus ir (arba) vykdo tokių pirkimų kontrolę, sudaro projektams įgyvendinti reikalingas sutartis, tikrina projektų išlaidų tinkamumą, atlieka tinkamų finansuoti projektų išlaidų apmokėjimą ir programos lėšų panaudojimo kontrolę pagal EK nustatytus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos teisės aktus. Projektų vykdytojai (VĮ Ignalinos atominė elektrinė, VATESI, Aplinkos apsaugos agentūra, savivaldybių administracijos) įgyvendina Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programos projektus. Įgyvendindama Stojimo į ES sutarties protokole Nr. 4 „Dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje“ numatytą įsipareigojimą, energetikos ministerija nustatė strateginį tikslą - užtikrinti saugų ir sklandų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą, skaidriai ir efektyviai panaudojant tam skiriamas lėšas. Šiam strateginiam tikslui įgyvendinti vykdoma Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programa. Pavyzdžiui, Ignalinos Programos administravimui Lietuvoje 2018 m. skirta 68 622 tūkst. eurų asignavimų (iš jų 60 803 tūkst. eurų - ES lėšos, 6 760 tūkst. eurų - bendrojo finansavimo lėšos, 1 059 tūkst. eurų - valstybės biudžeto lėšos, skirtos apmokėti bendrai finansuojamų iš ES fondų lėšų projektų netinkamam PVM kompensuoti). Savo ruožtu, VĮ Ignalinos AE veiklos strategija įgyvendinama etapais pagal rengiamus metinius priemonių planus. Energetikos ministerija kasmet tvirtina metinius VĮ Ignalinos AE veiklos strategijos įgyvendinimo rodiklius, tarp kurių yra projektų vykdymo rodikliai, ir konkrečias siektinas ketvirtines tų rodiklių reikšmes. Realizuojant šį planą buvo numatytas priemonių, mažinančių Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo proceso išlaidas, įgyvendinimas, siekiant efektyviau panaudoti 2014-2020 m. ES numatytą paramą (2020 m. III ketv.). Tarp jų numatytas uždavinys „mažinti veiklos sąnaudas“ su siektina rodiklio reikšme „kasmet iki 2020 m. mažinti poeksploatacinės veiklos sąnaudas 2,5 %“. Bet nuo 2015 m. minėtas vertinimo kriterijus transformavosi į du: • kasmet mažinti ir iki 2018 metų sumažinti ne mažiau kaip 20 % 2018 m. tvirtinamą IP lėšomis finansuojamą Įmonės darbo užmokesčio fondą lyginant su GENP (galutinis eksploatacijos nutraukimo planas) numatytu 2018 m. Įmonės darbo užmokesčio fondu. • sumažinti energetinių išteklių sunaudojimą. Nors uždavinys „mažinti veiklos sąnaudas“ yra/turi būti realizuojamas ir per projektų vykdymui skirtą grupę rodiklių, kurie apima pagrindinius projektus ir veiklas ir atspindi kiekvieno projekto vykdymą procentais, laiko panaudojimo efektyvumo rodiklį ir projekto biudžeto panaudojimo efektyvumo rodiklį. Pagal 2018 m. VĮ Ignalinos AE veiklos strategiją kol kas pasiektas rodiklis turi išsilaikyti iki 2021 m., t.y. 80 % lygyje nuo planuoto pagal GENP. Vadinasi, nuolatinis personalo mažinimas yra ir bus kompensuojamas Įmonės darbo užmokesčio fondo mažinimu. Žemiau pateiktame grafike („VĮ Ignalinos AE 2017 metų veiklos ataskaita“, 2018-02-01 Nr. At-552(1.195)) matyti, kad nuo 2014 metų personalo skaičius mažinamas apie 3-4% per metus, likusi dalis kompensuojama, priimant naujus darbuotojus su minimaliais pagal įmonėje nustatytas bazinio atlyginimo ribas darbo atlyginimais. Taip pat iš pateikto grafiko matyti, kad nuo 2013 m. vidutinis darbo užmokestis įmonėje padidėjo nuo 1118 eurų iki 1200 eurų, t. y. apie 7,3% per keturių metų laikotarpį. Tuo tarpu pagal statistikos departamento duomenis vidutinis atlyginimas per tą patį laikotarpį augo apie 30 %, t.y. 5-8 % kasmet ir kol kas pagal prognozę augimo tempas nemažės. Matyti akivaizdus VĮ Ignalinos AE darbuotojų atlyginimo nuvertėjimas Lietuvos darbo rinkos atžvilgiu, o turint omenyje infliaciją (kuri niekaip nekompensuojama pagal galiojančią darbo užmokesčio sistemą VĮ Ignalinos AE) - ir perkamosios gebos atžvilgiu. Tai jokiu būdu neprisideda prie strateginio tikslo „užtikrinti saugų ir sklandų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą, skaidriai ir efektyviai panaudojant tam skiriamas lėšas“ ir taip pat neprisideda prie kito Ignalinos programos tikslo „Sušvelninti neigiamus IAE eksploatavimo nutraukimo socialinius ir ekonominius padarinius IAE regionui (Visagino, Ignalinos ir Zarasų miestai)“ siekimo. Apie šią susiklosčiusią situaciją Europos Parlamento (EP) Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto paskirtoji pranešėja Rebecca Harms savo ataskaitoje (pateiktoje šiais metais Europos parlamentui), su Ignalinos programos pataisymo pasiūlymais taip pat užsiminė: *Amendment:* (11) The decommissioning o f the Ignalina nuclear power plant should be carried out with recourse to the best available technical expertise, and with due regard to the nature and technological specifications of the installations to be decommissioned, in order to ensure safety and the highest possible efficiency, thus taking into account international best practices and ensuring competitive salaries for qualified personnel *Justification* One of the challenges faced in Ignalina is that the salaries are often not attractive to specialists who often seek employment elsewhere. This might affect the quality o f decommissioning works. Ataskaitą galima rasti per Energetikos ministerijos svetainėje patalpintą straipsnį: http://enmin.lrv.lt/lt/nauiienos/eneraetikos-ministras-z-vaiciunas-mums-vpac-svarbu-kad-es-indelis-iiunalinos-ae-uzdarvma-isliktu-stabilus-ii-adekvatus. VĮ Ignalinos atominės elektrinės Jungtinei profesinių sąjungų atstovybei kelia pagrįstą nerimą įmonei iškeltas uždavinys dėl darbo užmokesčio fondo sumažinimo, nes: 1. tai užkerta būdus užtikrinti reikiamas kompetencijas, pritraukti ir išsaugoti aukščiausio lygio profesionalus bei patyrusius kompetentingus darbuotojus. O juk veiklos sėkmę lemia žmonės; 2. tai ne tik neprisideda, bet ir daro negatyvią įtaką neigiamoms socialinėms pasekmėms dėl VĮ IAE uždarymo sušvelninimo regione. VĮ IAE regione yra ne tik aukščiausias Lietuvoje bedarbystės lygio rodiklis, kuris tik didėja, bet ir vienas aukščiausių emigracijos lygių. Atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, prašome įvertinti ir išnagrinėti galimybę pakoreguoti ir/ar pakeisti sprendimą dėl Ignalinos programos lėšomis finansuojamo VĮ Ignalinos atominės elektrinės darbo užmokesčio fondo, lyginant su Galutinio Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo plano darbo užmokesčio fondu, sumažinimo 20 proc. iki 2020 m. (III ketv.).	Spręsti pagrindiniame komitete

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Valstybės įmonės Ignalinos atominės elektrinės Jungtinė profsąjungų atstovybė

2018-10-22
Nr. g-2018-9809

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ENERGETIKOS MINISTERIJOS STRATEGINIO VEIKLOS PLANO

2017 m. kovo 13 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr. 167 buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planas. Realizuojant anksčiau minėtą Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo planą, 2017 m. gruodžio 21 d. Lietuvos Respublikos energetikos ministro įsakymu
Nr. 1-329 (Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2018 m. kovo 1 d. įsakymo Nr. 1-51 redakcija) buvo patvirtintas Lietuvos Respublikos energetikos ministro valdymo sričių 2018-2020 metų strateginis veiklos planas. Vienas šio plano darbų (plano 3 darbas) - Saugus ir efektyvus Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimas ir radioaktyviųjų atliekų tvarkymas. Tai yra taip pat ir vienas Energetikos ministerijos strateginių tikslų.

Pažymėtina, kad 2009 m. gruodžio 31 d., sustabdžius antrąjį Ignalinos atominės elektrinės energijos bloką, VĮ Ignalinos AE veikla finansuojama daugiausia ES lėšomis. Europos Komisija nustato išankstines sąlygas, kurias įvykdžius gali būti panaudojamos įmonei skirtos lėšos, ir kontroliuoja jų įvykdymą. Europos Komisija, skirdama finansavimą Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo veikloms, kelia įmonei reikalavimą didinti elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesų ir skiriamų lėšų panaudojimo efektyvumą.

Europos Komisija, vykdydama savo įsipareigojimus pagal Stojimo į Europos Sąjungą sutarties protokolą Nr. 4 „Dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje“, iki 2006 m. skyrė 530 mln. eurų. 2007-2013 m. laikotarpiu Ignalinos programai skirta 837 mln. eurų. 2014-2020 metų laikotarpiui Ignalinos programai numatyta 450,8 mln. eurų, iš kurių 2014-2016 m. kasmetiniais Europos Komisijos sprendimais jau skirta 185,6 mln. eurų.

Šiais kasmetiniais sprendimais Europos Komisija patvirtina ir atitinkamų metų Ignalinos programos metines darbo programas.

Iš ES biudžeto skiriamos Ignalinos programos lėšos administruojamos dviem būdais:

1) per Tarptautinį Ignalinos eksploatavimo nutraukimo rėmimo fondą, administruojamą Europos rekonstrukcijos ir plėtros banko pagal šio fondo taisykles ir banko pirkimo procedūras;

2) per Ignalinos programos administravimo Lietuvoje Programą, tiesiogiai administruojamą Lietuvos institucijų.

Energetikos ministerija koordinuoja programos tikslų įgyvendinimą, užtikrina tinkamą programos lėšomis finansuojamų priemonių įgyvendinimo priežiūrą.

Finansų ministerija tikrina teikiamas CPVA mokėjimo paraiškas, atlieka CPVA administruojamų programos lėšų panaudojimo ir CPVA finansinę priežiūrą.

Viešoji įstaiga Centrinė projektų valdymo agentūra atlieka projektų vertinimą, vykdo projektams įgyvendinti reikalingus pirkimus ir (arba) vykdo tokių pirkimų kontrolę, sudaro projektams įgyvendinti reikalingas sutartis, tikrina projektų išlaidų tinkamumą, atlieka tinkamų finansuoti projektų išlaidų apmokėjimą ir programos lėšų panaudojimo kontrolę pagal EK nustatytus reikalavimus ir Lietuvos Respublikos teisės aktus.

Projektų vykdytojai (VĮ Ignalinos atominė elektrinė, VATESI, Aplinkos apsaugos agentūra, savivaldybių administracijos) įgyvendina Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programos projektus.

Įgyvendindama Stojimo į ES sutarties protokole Nr. 4 „Dėl Ignalinos atominės elektrinės Lietuvoje“ numatytą įsipareigojimą, energetikos ministerija nustatė strateginį tikslą - užtikrinti saugų ir sklandų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą, skaidriai ir efektyviai panaudojant tam skiriamas lėšas. Šiam strateginiam tikslui įgyvendinti vykdoma Ignalinos programos administravimo Lietuvoje programa.

Pavyzdžiui, Ignalinos Programos administravimui Lietuvoje 2018 m. skirta 68 622 tūkst. eurų asignavimų (iš jų 60 803 tūkst. eurų - ES lėšos,
6 760 tūkst. eurų - bendrojo finansavimo lėšos,
1 059 tūkst. eurų - valstybės biudžeto lėšos, skirtos apmokėti bendrai finansuojamų iš ES fondų lėšų projektų netinkamam PVM kompensuoti).

Savo ruožtu, VĮ Ignalinos AE veiklos strategija įgyvendinama etapais pagal rengiamus metinius priemonių planus. Energetikos ministerija kasmet tvirtina metinius VĮ Ignalinos AE veiklos strategijos įgyvendinimo rodiklius, tarp kurių yra projektų vykdymo rodikliai, ir konkrečias siektinas ketvirtines tų rodiklių reikšmes.

Realizuojant šį planą buvo numatytas priemonių, mažinančių Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo proceso išlaidas, įgyvendinimas, siekiant efektyviau panaudoti
2014-2020 m. ES numatytą paramą (2020 m. III ketv.). Tarp jų numatytas uždavinys „mažinti veiklos sąnaudas“ su siektina rodiklio reikšme „kasmet iki 2020 m. mažinti poeksploatacinės veiklos
sąnaudas 2,5 %“. Bet nuo 2015 m. minėtas vertinimo kriterijus transformavosi į du:

• kasmet mažinti ir iki 2018 metų sumažinti ne mažiau kaip 20 % 2018 m. tvirtinamą IP lėšomis finansuojamą Įmonės darbo užmokesčio fondą lyginant su GENP (galutinis eksploatacijos nutraukimo planas) numatytu 2018 m. Įmonės darbo užmokesčio fondu.

• sumažinti energetinių išteklių sunaudojimą.

Nors uždavinys „mažinti veiklos sąnaudas“ yra/turi būti realizuojamas ir per projektų vykdymui skirtą grupę rodiklių, kurie apima pagrindinius projektus ir veiklas ir atspindi kiekvieno projekto vykdymą procentais, laiko panaudojimo efektyvumo rodiklį ir projekto biudžeto panaudojimo efektyvumo rodiklį.

Pagal 2018 m. VĮ Ignalinos AE veiklos strategiją kol kas pasiektas rodiklis turi išsilaikyti iki 2021 m.,
t.y. 80 % lygyje nuo planuoto pagal GENP. Vadinasi, nuolatinis personalo mažinimas yra ir bus kompensuojamas Įmonės darbo užmokesčio fondo mažinimu.

Žemiau pateiktame grafike („VĮ Ignalinos AE 2017 metų veiklos ataskaita“, 2018-02-01
Nr. At-552(1.195)) matyti, kad nuo 2014 metų personalo skaičius mažinamas apie 3-4% per metus, likusi dalis kompensuojama, priimant naujus darbuotojus su minimaliais pagal įmonėje nustatytas bazinio atlyginimo ribas darbo atlyginimais.

Taip pat iš pateikto grafiko matyti, kad nuo
2013 m. vidutinis darbo užmokestis įmonėje padidėjo nuo 1118 eurų iki 1200 eurų, t. y. apie 7,3% per keturių metų laikotarpį. Tuo tarpu pagal statistikos departamento duomenis vidutinis atlyginimas per tą patį laikotarpį augo apie 30 %, t.y. 5-8 % kasmet ir kol kas pagal prognozę augimo tempas nemažės.

Matyti akivaizdus VĮ Ignalinos AE darbuotojų atlyginimo nuvertėjimas Lietuvos darbo rinkos atžvilgiu, o turint omenyje infliaciją (kuri niekaip nekompensuojama pagal galiojančią darbo užmokesčio sistemą VĮ Ignalinos AE) - ir perkamosios gebos atžvilgiu. Tai jokiu būdu neprisideda prie strateginio tikslo „užtikrinti saugų ir sklandų Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo procesą, skaidriai ir efektyviai panaudojant tam skiriamas lėšas“ ir taip pat neprisideda prie kito Ignalinos programos tikslo „Sušvelninti neigiamus IAE eksploatavimo nutraukimo socialinius ir ekonominius padarinius IAE regionui (Visagino, Ignalinos ir Zarasų miestai)“ siekimo.

Apie šią susiklosčiusią situaciją Europos Parlamento (EP) Pramonės, tyrimų ir energetikos komiteto paskirtoji pranešėja Rebecca Harms savo ataskaitoje (pateiktoje šiais metais Europos parlamentui), su Ignalinos programos pataisymo pasiūlymais taip pat užsiminė:

Amendment:

(11) The decommissioning o f the Ignalina nuclear power plant should be carried out with recourse to the best available technical expertise, and with due regard to the nature and technological specifications of the installations to be decommissioned, in order to ensure safety and the highest possible efficiency, thus taking into account international best practices and ensuring competitive salaries for qualified personnel

Justification

One of the challenges faced in Ignalina is that the salaries are often not attractive to specialists who often seek employment elsewhere. This might affect the quality o f decommissioning works.

Ataskaitą galima rasti per Energetikos ministerijos svetainėje patalpintą straipsnį: http://enmin.lrv.lt/lt/nauiienos/eneraetikos-ministras-z-vaiciunas-mums-vpac-svarbu-kad-es-indelis-iiunalinos-ae-uzdarvma-isliktu-stabilus-ii-adekvatus.

VĮ Ignalinos atominės elektrinės Jungtinei profesinių sąjungų atstovybei kelia pagrįstą nerimą įmonei iškeltas uždavinys dėl darbo užmokesčio fondo sumažinimo, nes:

1. tai užkerta būdus užtikrinti reikiamas kompetencijas, pritraukti ir išsaugoti aukščiausio lygio profesionalus bei patyrusius kompetentingus darbuotojus. O juk veiklos sėkmę lemia žmonės;

2. tai ne tik neprisideda, bet ir daro negatyvią įtaką neigiamoms socialinėms pasekmėms dėl VĮ IAE uždarymo sušvelninimo regione. VĮ IAE regione yra ne tik aukščiausias Lietuvoje bedarbystės lygio rodiklis, kuris tik didėja, bet ir vienas aukščiausių emigracijos lygių.

Atsižvelgdami į tai, kas aukščiau išdėstyta, prašome įvertinti ir išnagrinėti galimybę pakoreguoti ir/ar pakeisti sprendimą dėl Ignalinos programos lėšomis finansuojamo VĮ Ignalinos atominės elektrinės darbo užmokesčio fondo, lyginant su Galutinio Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo plano darbo užmokesčio fondu, sumažinimo 20 proc. iki 2020 m. (III ketv.).

Spręsti
pagrindiniame komitete

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Prienų rajono savivaldybės meras 2018-10-29 Nr. g-2018-10092				KREIPIMĄSIS DĖL KELIO NR. 130 KAUNAS-PRIENAI-ALYTUS REKONSTRUKCIJOS DARBŲ PRADŽIOS Prienų rajono savivaldybės meras kartu su Birštono, Alytaus miesto, Alytaus rajono ir Kauno rajono savivaldybių merais dar 2015 m. birželio 25 d. raštu Nr. 17-2649 kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją dėl krašto kelio Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus ruožo nuo Garliavos iki Prienų rekonstrukcijos darbų. Susisiekimo ministerija 2015 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 17-2649 informavo, kad baigiamas rengti kelio Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus ruožo nuo 11,6 iki 31,1 km specialiojo teritorijų planavimo dokumentas. Savivaldybių merai 2017-12-28 raštu Nr. (7.27.)-R3-2017/2638 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką ir į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą. Atsakyme, gautame 2018-01-12 (rašto Nr. 2E-102), konstatuojama, kad buvo parengtas kelio Nr. 130 minėto ruožo specialusis planas Kauno ir Prienų rajonų savivaldybių teritorijose ir bus teikiamas derinti Kauno ir Prienų rajonų savivaldybių teritorijų planavimo komisijoms, vėliau perduotas tikrinti kitoms institucijoms. Specialusis planas yra patvirtintas Prienų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T3-133 „Dėl Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus ruožo nuo 11,60 iki 31,10 km rekonstravimo specialiojo plano patvirtinimo“. 2018 m. spalio 11 d. Kaune vyko Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Kauno apskrities savivaldybių bei verslo atstovų apskritojo stalo diskusija dėl kelių infrastruktūros plėtros. Diskusijoje dalyvavo ir susisiekimo ministro patarėjas. Nors diskusijos dalyviai pripažino, kad kelio Kaunas-Prienai-Alytus ruožas nuo 11,6 iki 31,1 km avaringas, eismas jame labai intensyvus ir sudėtingas, iš atsakingų institucijų konkretaus atsakymo nebuvo, išskyrus tai, kad sprendimas dėl kelio bus priimtas metų pabaigoje, kai bus peržiūrėta kelių infrastruktūros plėtros strategija ir įvertinti visi rodikliai. Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informavo, kad krašto kelyje Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus nuo 2015 m. sausio 1 d. iki 2017 m. gruodžio 7 d. užregistruoti 168 eismo įvykiai. Iš jų 29 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu 5 eismo dalyviai žuvo, o 51 buvo sužalotas. Minėtų savivaldybių merų bei gyventojų, kasdien važiuojančių šiuo keliu, nuomone (ji ne kartą buvo išsakyta spaudoje, taip pat susitikimuose su gyventojais, verslo bendruomene), kelio Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus ruožas nuo 11,6 iki 31,1 km yra labai intensyvus, nesaugus, beveik visame ruože draudžiama lenkti, taip pat jis yra pavojingas dėl prasto matomumo (daug posūkių ir įkalnių), žemės ūkio technikos (ypač derliaus nuėmimo metu) ir karinės technikos junginių judėjimo (šiais metais įvyko didelė avarija), todėl jame dažnai įvyksta autoavarijų. Kreipiuosi Birštono, Alytaus miesto ir rajono, Kauno rajono savivaldybių merų vardu į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, Aplinkos apsaugos komitetą, Seimo narius Andrių Palionį, Rasą Budbergytę, Vytautą Kamblevičių, Ramintą Popovienę, Kęstutį Bacvinką, Robertą Šarknicką ir prašau inicijuoti veiksmus, kad kelias Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus būtų įtrauktas į valstybei svarbių projektų sąrašą bei 2019 m. būtų skirtas finansavimas šio kelio rekonstrukcijos darbams, nes kelias užtikrina susisiekimą tarp centrinės ir pietinės Lietuvos dalių, juo labiau kad eismo intensyvumas šiame kelyje tik didės. PRIDEDAMA. Prienų rajono, A lytaus miesto, Alytaus rajono, Birštono, Kauno rajono savivaldybių merų 2017 m. gruodžio 27 d. kreipimosi dėl kelio Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus rekonstrukcijos darbų pradžios kopija, 1 lapas.	Pritarti	Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą.

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Prienų rajono savivaldybės meras 2018-10-29

Nr. g-2018-10092

KREIPIMĄSIS DĖL KELIO NR. 130 KAUNAS-PRIENAI-ALYTUS REKONSTRUKCIJOS DARBŲ PRADŽIOS

Prienų rajono savivaldybės meras kartu su Birštono, Alytaus miesto, Alytaus rajono ir Kauno rajono savivaldybių merais dar 2015 m. birželio 25 d. raštu Nr. 17-2649 kreipėsi į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministeriją dėl krašto kelio
Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus ruožo nuo Garliavos iki Prienų rekonstrukcijos darbų. Susisiekimo ministerija 2015 m. rugpjūčio 4 d. raštu Nr. 17-2649 informavo, kad baigiamas rengti kelio Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus ruožo nuo 11,6 iki 31,1 km specialiojo teritorijų planavimo dokumentas.

Savivaldybių merai 2017-12-28 raštu Nr. (7.27.)-R3-2017/2638 kreipėsi į Lietuvos Respublikos Ministrą Pirmininką ir į Lietuvos Respublikos susisiekimo ministrą. Atsakyme, gautame 2018-01-12 (rašto Nr. 2E-102), konstatuojama, kad buvo parengtas kelio Nr. 130 minėto ruožo specialusis planas Kauno ir Prienų rajonų savivaldybių teritorijose ir bus teikiamas derinti Kauno ir Prienų rajonų savivaldybių teritorijų planavimo komisijoms, vėliau perduotas tikrinti kitoms institucijoms. Specialusis planas yra patvirtintas Prienų rajono savivaldybės tarybos 2018 m. gegužės 31 d. sprendimu Nr. T3-133 „Dėl Valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus ruožo nuo 11,60 iki 31,10 km rekonstravimo specialiojo plano patvirtinimo“.

2018 m. spalio 11 d. Kaune vyko Kauno prekybos, pramonės ir amatų rūmų, Lietuvos automobilių kelių direkcijos, Kauno apskrities savivaldybių bei verslo atstovų apskritojo stalo diskusija dėl kelių infrastruktūros plėtros. Diskusijoje dalyvavo ir susisiekimo ministro patarėjas. Nors diskusijos dalyviai pripažino, kad kelio Kaunas-Prienai-Alytus ruožas nuo 11,6 iki 31,1 km avaringas, eismas jame labai intensyvus ir sudėtingas, iš atsakingų institucijų konkretaus atsakymo nebuvo, išskyrus tai, kad sprendimas dėl kelio bus priimtas metų pabaigoje, kai bus peržiūrėta kelių infrastruktūros plėtros strategija ir įvertinti visi rodikliai.

Alytaus apskrities vyriausiasis policijos komisariatas informavo, kad krašto kelyje Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus nuo 2015 m. sausio 1 d. iki
2017 m. gruodžio 7 d. užregistruoti 168 eismo įvykiai. Iš jų 29 įskaitiniai eismo įvykiai, kurių metu 5 eismo dalyviai žuvo, o 51 buvo sužalotas. Minėtų savivaldybių merų bei gyventojų, kasdien važiuojančių šiuo keliu, nuomone (ji ne kartą buvo išsakyta spaudoje, taip pat susitikimuose su gyventojais, verslo bendruomene), kelio Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus ruožas nuo 11,6 iki 31,1 km yra labai intensyvus, nesaugus, beveik visame ruože draudžiama lenkti, taip pat jis yra pavojingas dėl prasto matomumo (daug posūkių ir įkalnių), žemės ūkio technikos (ypač derliaus nuėmimo metu) ir karinės technikos junginių judėjimo (šiais metais įvyko didelė avarija), todėl jame dažnai įvyksta autoavarijų.

Kreipiuosi Birštono, Alytaus miesto ir rajono, Kauno rajono savivaldybių merų vardu į Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininką Viktorą Pranckietį, Seimo Biudžeto ir finansų komitetą, Aplinkos apsaugos komitetą, Seimo narius Andrių Palionį, Rasą Budbergytę, Vytautą Kamblevičių, Ramintą Popovienę, Kęstutį Bacvinką, Robertą Šarknicką ir prašau inicijuoti veiksmus, kad kelias Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus būtų įtrauktas į valstybei svarbių projektų sąrašą bei 2019 m. būtų skirtas finansavimas šio kelio rekonstrukcijos darbams, nes kelias užtikrina susisiekimą tarp centrinės ir pietinės Lietuvos dalių, juo labiau kad eismo intensyvumas šiame kelyje tik didės.

PRIDEDAMA. Prienų rajono, A lytaus miesto, Alytaus rajono, Birštono, Kauno rajono savivaldybių merų 2017 m. gruodžio 27 d. kreipimosi dėl kelio
Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus rekonstrukcijos darbų pradžios kopija, 1 lapas.

Pritarti

Žr. Ekonomikos komiteto pasiūlymą.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo narys Vytautas Kamblevičius 2018-10-18					Argumentai: Norint pagerinti švietimo sistemą, svarbu suteikti mokykloms tinkamas sąlygas darbui. Pasiūlymas: Skirti lėšų Prienų rajono Stakliškių gimnazijos renovavimo darbams – 50 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.	Nesvarstyti	Komitetas pasiūlymo šioje dalyje nevertina, nes jis nepatenka į Komiteto kuruojamas sritis.
						Argumentai: Atsižvelgiant į daugkartinius Prienų rajono gyventojų pageidavimus gerinti susisiekimo infrastuktūrą, reikalinga skirti lėšų kelio asfaltavimo darbams, kurie būtų saugūs ir gerintų susisiekimą. Pasiūlymas: Skirti lėšų Prienų rajono keliui Nr. 3305 Stakliškės – Butrimonys asfaltavimo darbams – 2 000 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.	Spręsti skirstant KPPP lėšas	Komitetas siūlo spręsti šį klausimą bendra tvarka skirstant Susisiekimo ministerijos administruojamas Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) lėšas.
						Argumentai: 2004 m. gegužės mėn. Lietuvos stojimo į Europos Sąjungą datai paminėti buvo atlikti 1989 metais Prancūzijos nacionalinio geografijos instituto mokslininkų nustatyto Europos kontinento geografinio centro Vilniaus rajono savivaldybės Bernotų kaime lankymo komplekso infrastruktūros įrengimo darbai. Siekiant išlaikyti kompleksą patrauklų visuomenei, reikalingos papildomos lėšos. Pasiūlymas: Skirti lėšų Europos geografinio centro išlaikymui – 30 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.	Nepritarti	Nėra tikslinga skirti finansavimą.
2.	Seimo narys Arvydas Nekrošius 2018-10-23					Argumentai: Raseinių rajono žvyrkelių būklė yra prasta ir kelia daug problemų gyventojams. Nemažai šių kelių likę be dangų – tik gruntas. Daugelyje žvyrkelių reikia atstatyti sankasas, šalikelėse įrengti griovius, vandens pralaidas. Itin prastos kokybės krašto kelių ilgis (su DBI balu >=3) savivaldybėje sudaro 115,37 km. Tai didžiausias tokių kelių ilgis Lietuvoje. Atsižvelgiant į daugkartinius Raseinių rajono gyventojų pageidavimus gerinti susisiekimo infrastuktūrą, reikalinga skirti lėšų kelių tvarkymo darbams, kurie būtų saugūs ir gerintų susisiekimą. Pasiūlymas: Skirti lėšų Raseinių rajono krašto keliams, su DBI balu >=3 sutvarkyti – 1 000 000 Eur. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.	Spręsti skirstant KPPP lėšas	Komitetas siūlo spręsti šį klausimą bendra tvarka skirstant Susisiekimo ministerijos administruojamas KPPP lėšas.
3.	Seimo narė Laimutė Matkevičienė 2018-10-25					Argumentai: Kaišiadorys – miestas vidurio Lietuvoje, tarp Kauno ir Vilniaus (nutolęs atitinkamai per 40 km ir 60km). Kaišiadorys yra svarbus geležinkelio mazgas. Per miestą eina geležinkelis Vilnius – Kaunas ir jo atšaka į Šiaulius, dalinantis Kaišiadorių miestą į dvi dalis. Pėsčiųjų tiltas, įrengtas virš geležinkelio, yra vienintelis statinys, skirtas pėstiesiems patekti į norimą miesto dalį, į geležinkelio stotį arba į peronus, kuriuose stoja traukiniai, vykstantys iš Vilniaus į Kauną, atvirkštine ir kitomis kryptimis. Statūs minėto pėsčiųjų tilto laiptai tapo neįveikiama kliūtimi vyresnio amžiaus žmonėms, tėvams su vaikų vėžimėliais bei neįgaliesiems miesto gyventojams ir miesto svečiams. Tiltas apriboja norinčiųjų patekti į Kaišiadorių socialinių paslaugų centrą, kuriame veikia net keletas neįgaliuosius vienijančių organizacijų, galimybes, nes jis visiškai nepritaikytas neįgaliųjų eismui. Tiltas neužtikrina neįgaliesiems lygių teisių ir galimybių visuomenėje ir pažeidžia neįgaliųjų socialinės integracijos principus. Kaišiadorių mieste, kaip ir daugelyje kitų Europos Sąjungos miestų, visuomenė senėja. Gyventojų, kuriems reikia patogesnės ir patrauklesnės aplinkos dalis, gerokai didėja, įskaitant visus judėjimo, suvokimo ir kitokių sunkumų turinčių gyventojų grupes (neįgalieji, senyvo amžiaus asmenys, vaikai ir kt.). Ši dalis gyventojų patiria netiesioginę diskriminaciją dėl nepritaikytos fizinės aplinkos. Pasiūlymas: Skirti 2019 metams 8 mln. eurų Kaišiadorių miesto geležinkelio pėsčiųjų tilto rekonstrukcijai, restauravimui ir pritaikymui neįgaliesiems. Lėšų šaltinis: Valstybės biudžeto įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką arba iš gautų viršplaninių biudžeto pajamų.	Spręsti pagrindiniame komitete	Kaišiadorių miesto geležinkelio pėsčiųjų tilto darbai turėtų būti finansuojami iš AB „Lietuvos geležinkeliai“ administruojamų lėšų.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas (pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 150 straipsnį. Jeigu siūlomas sprendimas numatytas Seimo statuto 150 straipsnio 1 dalies 3–6 punktuose, pateikiami šio sprendimo argumentai): pritarti Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektui Nr. XIIIP-2715 Komiteto kuruojamose srityse ir siūlyti pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui patobulinti įstatymo projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, Komiteto pasiūlymą, kuriems Komitetas pritarė.

6.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Ekonomikos komitetas
2018-10-31

Argumentai:

Prienų rajono savivaldybės mero Kreipimasis dėl kelio Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus rekonstrukcijos darbų pradžios (2018-10-29, Nr. g-2018-10092).

Pasiūlymas: numatyti finansavimą 2019 metais kelio
Nr. 130 Kaunas-Prienai-Alytus rekonstrukcijos darbams iš Susisiekimo ministerijos administruojamų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų.

Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 5. Lėmė Komiteto pirmininko balsas.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimantas Sinkevičius.

Komiteto pirmininkas Rimantas Sinkevičius

Komiteto biuro patarėja Laura Jasiukėnienė