LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 138
STENOGRAMA
2018 m. sausio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Labas rytas, gerbiamieji Seimo nariai. Pradedame 2018 m. sausio 12 d. plenarinį posėdį ir prašau registruotis.
Užsiregistravo 92 Seimo nariai.
Prieš pradedant darbotvarkės tvirtinimą, aš noriu pranešti malonią žinią, pasidžiaugti ir paprašyti Seimo Pirmininko, kad jis įteiktų gėles ir mūsų linkėjimus A. Vinkui, kuris išties yra ypač mūsų gerbiamas ir mylimas, išmintingas ir gero mums linkintis. (Plojimai) Gerbiamasis Antanai, prašau iš tribūnos.
A. VINKUS (LSDDF). Atsakau taip, sulaukęs 75 metų. Kiek aš gyvensiu, nežinau, bet, ponai Seimo nariai, mieli kolegos, aš gyvensiu, kol gyvensiu! (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame mielajam kolegai už įkvėpimą, kurį mes gavome kartu su jo žodžiais.
10.02 val.
Informaciniai pranešimai
Dar leiskite vieną informaciją paskelbti prieš tvirtinant mūsų darbotvarkę. Yra gautas frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ pranešimas, kad frakcija rotacijos būdu išrinko Seimo narį V. Kamblevičių frakcijos seniūnu, o pavaduotojais – R. Andrikį ir K. Bartkevičių. Informacija susipažinti.
Ir dar noriu priminti, nes šiandien bus reikalinga skaičiavimo grupė, skaičiavimo grupę šiaip pranešame nuolat. Sausio 12–vasario 12 dienomis V. Bukauskas, A. Dumbrava, A. Gelūnas, D. Kepenis, J. Narkevičius, M. Navickienė, G. Steponavičius ir D. Šakalienė skelbiami balsų skaičiavimo grupės nariais.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. sausio 12 d. (penktadienio) darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Seniūnų sueigoje jai buvo pritarta. Ar yra pasiūlymų? (Balsai salėje) J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pateikiu keletą siūlymų frakcijos vardu. Pirmiausia siūlymai išbraukti. Frakcija siūlo išbraukti projektus, kurie darbotvarkėje įrašyti numeriais 2-5, 2-6, tai yra projektai dėl universitetų jungimo. Be abejo, atskirai turbūt turi būti balsuojama.
Ir yra siūlymų įtraukti į darbotvarkę papildomus projektus, tai yra Labdaros ir paramos įstatymo projektą Nr. XIIIP-1261(2) dėl valstybės kontroliuojamų įmonių labdaros negalimumo. Tai tas projektas, dėl kurio, atrodo, gerbiamasis P. Urbšys paprašė pertraukos iki kito posėdžio praėjusiame, paskutiniame prieš pertrauką, posėdyje, ir turime jį įrašyti. Taip pat yra mūsų frakcijos siūlymas įrašyti į darbotvarkę projektą Nr. XIIIP-1561, dėl kurio surinkti 47 parašai, t. y. Alkoholio kontrolės įstatymo taisymas reaguojant į visas tas nesąmones, susijusias su žurnalų puslapių plėšymu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau pasiūlymai. Gal tokiu rateliu. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju. Labas rytas! Liberalų sąjūdžio frakcijos vardu norėjome paprašyti iš posėdžio darbotvarkės išbraukti 1-7 klausimą – Seimo nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo. Taip pat norėjome atkreipti dėmesį. Norėtume, kad formuojant darbotvarkę į priekį, į rytinį posėdį būtų atkelti nutarimai dėl universitetų sujungimo, nes vis tiek švietimas turėtų būti valstybės prioritetas, o neitų gale darbotvarkės. Prašytume…
PIRMININKĖ. Nurodykite konkrečią vietą, kur siūlote.
S. GENTVILAS (LSF). Rytinio posėdžio pradžioje. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Gerbiamasis S. Tumėnas. Prašau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiamoji posėdžio pirmininke, komiteto vardu prašyčiau sukeisti vietomis 1-9 ir 1-10 klausimų svarstymą, nes pirma reikia atleisti žmogų iš pirmininko pareigų ir tik tada tvirtinti, o ne atvirkščiai. Seimo Teisės departamentas tą patį pasakė.
PIRMININKĖ. Ačiū. Daugiau siūlymų? A. Strelčiūnas. Prašau.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Aš norėčiau pasiūlyti arba į šį, arba į kitą posėdį įtraukti vieną klausimą – tai būtų Atliekų tvarkymo įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4758. Nors ir keista, Vyriausybė pusę metų to projekto nesvarstė. Norėčiau, kad vis dėlto paragintumėte, kad Vyriausybė kuo greičiau padarytų išvadą ir pateiktų artimiausiame posėdyje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Frakcijos vardu siūlote?
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. D. Šakalienė. Prašau.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kadangi atrodo, kad šiandien vis tiek pavyko ponui K. Pūkui išvengti svarstymo, aš siūlyčiau vietoj to laiko įtraukti svarstymą, nes yra surinkti 47 parašai, Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 3 straipsnio pakeitimo įstatymo ir Odontologijos praktikos įstatymo Nr. I-1246 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektų, nes dėl rezidentų, atrodo, visi esame pasiekę sutarimą, todėl būtų gerai kuo greičiau svarstyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kokie dar siūlymai? A. Armonaitė. Prašau.
A. ARMONAITĖ (LSF). Sveiki. Frakcijos vardu noriu paprašyti palikti darbotvarkėje 1-12 klausimą – Seimo nutarimą dėl Kęstučio Pūko Seimo nario mandato panaikinimo. Pagal Statutą nėra privaloma, kad advokatas dalyvautų. Dabar mes žinome priežastis, kodėl jo nėra. Lietuvos Respublikos parlamentas negali būti pakabintas dėl kažkieno asmeninių atostogų, kad kažkas gulės paplūdimy. Dabar mes negalėsime įgyvendinti savo priedermės? Prašau palikti darbotvarkėje. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Visi pasiūlymai aptarti. Dabar, gerbiamieji kolegos, iš eilės. Yra Tėvynės sąjungos pasiūlymas išbraukti iš darbotvarkės 2-5 ir 2-6 klausimus – įstatymų projektus dėl universitetų jungimo. Prašome balsuoti. (Balsai salėje)
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 38, prieš – 47, susilaikė 23. Darbotvarkėje lieka.
Toliau. Tėvynės sąjungos, J. Razmos pasiūlymas įtraukti į darbotvarkę Labdaros ir paramos įstatymo projektą Nr. XIIIP-1261(2). Gal galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame. Prašome balsuoti, kad įtrauktume minėtą pasiūlymą.
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 37, prieš – 17, susilaikė 52. Deja, neįtraukta į darbotvarkę.
Kitas siūlymas buvo įtraukti į darbotvarkę projektą Nr. XIIIP-1561, nes yra surinkti 47 parašai, dėl Alkoholio kontrolės įstatymo. Tačiau pagal Statutą mes galime įtraukti į tą arba į kitą darbotvarkę. Deja, apgailestauju, šiandien mes dar neturime Teisės departamento išvados, todėl… (Balsai salėje: „Turime, turime!“) Sekretoriatas mane informuoja, kad Teisės departamento išvados nėra. Patikslinsime. (Balsai salėje) Jeigu yra Teisės departamento išvada ir yra surinkti 47 Seimo narių parašai, mes turime įtraukti į darbotvarkę. Galime bendru sutarimu pritarti? Yra 47. Priežasties dėl įtraukimo, dėl neįtraukimo… Jūs reikalaujate balsuoti? Galime įtraukti ir į kitą. Tada prašau balsuoti, kadangi yra toks reikalavimas ir nėra bendro sutarimo.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 67, prieš – 3, susilaikė 41. Įtraukiame į darbotvarkę. Gal galime į rezervinius, tada matysime… (Balsai salėje) Gerai, tiesiog pagrindinės paskutiniu klausimu sutariame – į pagrindinę darbotvarkę.
Liberalų sąjūdžio siūlymas išbraukti darbotvarkės 1-7 klausimą dėl laikinosios komisijos sudarymo. Siūlymas teisėtas, prašom balsuoti. Mane Sekretoriatas patikslino, atsiprašau, gerbiamieji, deja, čia turime jau privaloma tvarka įtraukti į darbotvarkę, kadangi yra surinkti parašai, kurių reikia įtraukti ir leisti daryti pateikimą. (Balsai salėje, triukšmas salėje) Seniūnų sueigoje priežasties dėl to nebuvo, Seniūnų sueiga pritarė, kad reikia. Bet jeigu jūs keliate klausimą, aš galėčiau taip formuluoti šitą straipsnį: galima balsuoti, kad šiame posėdyje arba kitame, ką ir numato Statutas. Yra jūsų reikalavimas, kadangi bendro sutarimo nėra, mes galime balsuoti ir jūsų valia apsispręsti. Statutas numato – į artimiausią ar kitą darbotvarkę. Prašome balsuoti. (Balsai salėje) Dėl laikinosios tyrimo komisijos išbraukimo iš darbotvarkės. Toks buvo Liberalų sąjūdžio frakcijos pasiūlymas.
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 36, prieš – 39, susilaikė 30. Darbotvarkėje lieka.
Kitas Liberalų sąjūdžio siūlymas dėl nutarimo dėl universitetų išbrau… tai yra perkėlimo į rytinį posėdį. Gerbiamieji kolegos, mes, matydami darbotvarkę, tikrai stengsimės tai padaryti, tačiau suprantame, kad pirmiausia mes turėtume priimti įstatymus, kuriems priimti reikia 71 Seimo nario balso.
Iš tikrųjų toliau viskas nuosekliai. Dėl S. Tumėno pasiūlymo sukeisti vietomis, kad… Tuoj atsiverčiu, Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos pirmininko paskyrimo“ projektas. Buvo siūlymas pirmiausia ne paskirti, o atleisti, bet praktika diktuoja tai, kad jeigu mes nepaskirsime kito, kas tada atsitiks, bus patinė situacija, nebus kas vadovauja. Gal galime palikti taip, kaip yra, ar jūs reikalaujate balsuoti? (Balsai salėje) Visada yra problemų, jeigu Seimas neapsisprendžia, kai mato šalia einančius du Seimo nutarimus. Paliekame kaip yra? Paliekame. Dėkoju. Bendru sutarimu paliekame.
Gerbiamojo A. Strelčiūno siūlymas įtraukti Atliekų tvarkymo įstatymo projektą Nr. XIIIP-4758. Komitetas nėra apsvarstęs ir šio pasiūlymo negalime tenkinti. Lieka kaip priminimas, kad į artimiausius posėdžius tai būtų galima įtraukti.
D. Šakalienės pasiūlymas, nes yra surinkti 47 parašai dėl medicinos praktikos ir odontologijos. Gerbiamieji kolegos, kadangi mes jau balsavome dėl praeito siūlymo, ar į šį posėdį, ar į artimiausią būsimą posėdį, tai prašau balsuoti dėl medicinos praktikos ir odontologijos, kad įtrauktume į darbotvarkę.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 54, prieš – 38, susilaikė 22. Deja, neįtraukiama į šią, bet į artimiausią posėdžių darbotvarkę bus įtraukiama.
Ir paskutinis buvo klausimas kolegės A. Armonaitės, kad būtinai svarstytume apkaltos procedūrą. Gerbiamieji Seimo nariai, pagal Statutą mes tą pradžią ir darysime. Jūsų valioje bus apsispręsti, todėl aš labai prašau 12 valandą dalyvauti, Seimo Pirmininkas ves posėdį ir bus pateikti visi argumentai. Jūsų valioje bus atsakyti į klausimą, ar advokatės nedalyvavimas yra ta priežastis, dėl kurios būtų galima nukelti šitą svarstymą. Apsispręsime čia, pradėdami apkaltos procedūrą.
Visi pasiūlymai aptarti, ar galime tvirtinti darbotvarkę bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
10.16 val.
Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo Nr. I-1392 4 ir 16 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIIIP-1117(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 ir 16 straipsnių pakeitimo konstitucinio įstatymo projektas Nr. XIIIP-1117. Priėmimas. Gerbiamieji Seimo nariai, kviečiu A. Širinskienę, komiteto pirmininkę, į tribūną, nes reikia aptarti gautus pasiūlymus.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas gruodžio 20 dieną svarstė Lietuvos Respublikos Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1117(2). Nebuvo gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabų, tačiau buvome gavę Seimo nario J. Sabatausko pasiūlymą, kuriam pritarėme. Vėliau patobulintam variantui buvo pritarta, 5 balsavo už, 0 – prieš, susilaikė 4.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Seimo narius prašau dėmesio, kad leistume pateikti pasiūlymą. Ar yra 29 balsai, kad J. Sabatauskas galėtų pateikti pasiūlymą? Prašom balsuoti. Ar yra 29 Seimo nariai, palaikantys pasiūlymą, kad leistume pateikti?
Yra. 36 Seimo nariai balsavo už tai, kad gerbiamasis J. Sabatauskas pateiktų pasiūlymą. Prašom, kolega.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai nebūčiau gaišinęs jūsų laiko ir siūlęs tokio siūlymą, jeigu prieš tai nebūčiau pasitaręs su buvusiu Konstitucinio Teismo pirmininku E. Kūriu. Jis iš tiesų pasakė tokį dalyką, kad, nustatant kriterijus, kas atitinka tuos kriterijus, čia suplakama ir negatyvieji, ir pozityvieji. Pozityvieji šiuo atveju yra išvardijimas tų valstybių, kurios yra būtent Europos Sąjungos, Šiaurės Atlanto Sutarties Organizacijos, Ekonominės bendrijos susitarimo ir EBPO narės, todėl visiškai nereikia teisiškai (jau išeina perteklinis siūlymas) dar nustatyti negatyvųjį kriterijų. Juolab kad Lietuva yra priėmusi konstitucinį aktą dėl nesijungimo į tokias postsovietines sąjungas. Todėl teikiu šitą siūlymą. Tiesiog tai bus teisiškai korektiškesnis variantas, nes vis dėlto čia nėra paprastas įstatymas, o konstitucinis įstatymas. Juolab kad dėl narystės EBPO mums buvo svarbu pataisyti šio projekto 2 straipsnį – tai 16 straipsnį. Ten pagrindinė esmė, dėl ko atsirado šis projektas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Komiteto nuomonė buvo pritarti.
PIRMININKĖ. Nuomonė už, nuomonė prieš pasiūlymą. Prieš pasiūlymą kalba A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia labai miglotai kalbate, bet nepasakote, kokia čia yra esmė. Gerbiamasis J. Sabatauskas siūlo išbraukti iš įstatymo vieną kriterijų, kuris čia buvo įrašytas, kaip jis vadina, neigiamą, bet kuris iš tikrųjų skamba taip, kad toms šalims įsteigti valstybėse, kurios neįeina į buvusios Sovietų socialistinių respublikų sąjungos pagrindu sukurtų, įkurtų įvairių sąjungų. Kitaip sakant, kad negalėtų žemės įsigyti Lietuvoje pagal šį įstatymą tos įmonės, kurios yra įsteigtos kur nors dabartinėje Rusijoje ar kitose panašiose valstybėse. Nes kokia yra problema ir kodėl tai buvo įrašyta ir teisingai įrašyta? Todėl, kad gali būti taip, kad kažkada ta pati Rusija taps vadinamosios OECD, arba Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos, nare, ir jeigu išbrauksime būtent tą neigiamą draudimą, koks dabar buvo įrašytas, tai tokiu atveju sudarysime galimybę pirkti žemę jiems Lietuvoje. Aš siūlau neatsisakyti šito kriterijaus ir nepritarti J. Sabatausko siūlymui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už nėra. Apsisprendžiame balsuodami. Ar pritariame J. Sabatausko pasiūlymui? Tie, kurie balsuojate už, vadinasi, balsuojate už J. Sabatausko pasiūlymą, kas manote kitaip, spaudžiate kitus mygtukus.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 15, prieš – 54, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar už visą 1 straipsnį. Ar galime bendru sutarimu priimti? Galime priimti. 2 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Ačiū pranešėjai. Nuomonė už – L. A. Linkevičius.
L. A. LINKEVIČIUS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Iš tiesų tikiuosi, kad susitelksime, ir tas balsavimas nepaprastai svarbus pirmiausia integruojantis į EBPO. Mes iš tikrųjų turime galimybę ir tikslą gegužės pabaigoje būti pakviesti. Čia buvo vienas iš svarbiausių namų darbų. Iš tikrųjų visi labai intensyviai dirbome ir noriu atkreipti dėmesį, kad ir tie komentarai, kurie buvo A. Kubiliaus, iš tikrųjų visiškai teisingi. Mes turime galvoti ir apie ateitį, kai jau įstosime į tą organizaciją. Taigi labai agituočiau visus šiuo atveju balsuoti vieningai, nes prieštaraujančių argumentų po diskusijų Seimo komitetuose ir po kitų diskusijų, manau, neturėjo likti. Agituočiau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ministras viską pasakė, aš tikrai raginu balsuoti už. Bet, gerbiama pirmininke, aš į jus kreipiuosi, kad čia yra, man atrodo, konstitucinis įstatymas, ir tai reiškia, kad reikia daugiau balsų. Jeigu aš neklystu, tai 85. Gal jūs, aš taip matau, čia visi praskydę, rytinės kavos, matyt, kažkur ieško, gal jūs galite patikrinti, kiek čia mūsų yra toje salėje, ar dar sykį paraginti visus greitai sugrįžti į salę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Daugiau nuomonių išsakyti nėra norinčių. Taip. Iš tikrųjų tikiu, kad Seimo nariai atsakingai supranta, kad tai konstitucinis įstatymas. Yra užsiregistravę 104 Seimo nariai. Prašome visus į darbo vietas, kviečiu balsuoti dėl Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinio įstatymo 4 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo. Prašom.
Primenu, iš tiesų reikia 85, t. y. trijų penktųjų.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 111, prieš nėra, susilaikė 2. Skelbiu Konstitucijos 47 straipsnio 3 dalies įgyvendinimo konstitucinį įstatymą priimtą. (Gongas)
10.25 val.
Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo Nr. IX-1132 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-885(2) (svarstymas)
Skelbiame kitą darbotvarkės 1-3a klausimą – Strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir įrenginių bei kitų nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių įstatymo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-885(2). Svarstymas. Kviečiu Ekonomikos komiteto pranešėją, A. Baura, matau, ateina, pateikti komiteto išvadą svarstymo stadijoje.
Dabar jus prašome pateikti komiteto galutinę išvadą svarstymo stadijoje.
A. BAURA (LVŽSF). Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė ir daug kartų mes rinkomės. O išvada tokia, kad po svarstymo Ekonomikos komitetas pritarė šiam įstatymo projektui, kuris yra svarstomas.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Buvo paskirtas papildomas komitetas. Pirma išklausysime, gerbiamas pranešėjau, ir Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto A. Anušausko… Ar nėra A. Anušausko? Yra Arvydas. Pateiks Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, kaip papildomo komiteto, išvadą. Prašom, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas iš tikrųjų pateikė gana daug savo pasiūlymų ir sprendimą priėmė tokį: siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti minimam naujos redakcijos įstatymo projektui ir tobulinti jį, atsižvelgiant į Teisės departamento, Valstybės saugumo departamento pasiūlymus, o jiems komitetas pritarė, bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pateiktus pasiūlymus. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusija. V. Bakas kviečiamas diskutuoti. Penkios minutės. Atsisakote? Jūs atsisakote. Ačiū. Pradėsime svarstymą, nes yra gauta pasiūlymų. Kviečiu pranešėją, kad aptartume visus pasiūlymus pastraipsniui.
Dėl 1 pasiūlymo yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Gal galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame.
2 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas, pritarta. Ir dar vienas Teisės departamento pasiūlymas, komitetas pritarė. Dėl 2 straipsnio 14 punkto yra gautas Seimo nario R. Sinkevičiaus pasiūlymas.
Mielieji kolegos, ar galime sutarti, kad nereikalaujame Seimo narių balsavimo dėl dešimties Seimo narių palaikymo ir bendru sutarimu sutariame, kad visus pasiūlymus leisime pateikti? Galime bendru sutarimu. R. Sinkevičius. Prašom pateikti savo pasiūlymą, dar kartą primenu, tai būtų dėl 2 straipsnio 14 punkto. Jūs siūlėte čia dėl datų.
R. SINKEVIČIUS (LSDDF). Taip, iš tikro. Kadangi įstatymo svarstymas labai vėlavo dėl įvairių priežasčių, buvo labai daug pastabų ir panašiai, pirminiame projekte buvo numatyta, kad įstatymas įsigalioja nuo 2018 m. sausio 1 d., kadangi mes šią datą jau praleidome, tai mano pasiūlymas, kad įstatymas įsigaliotų nuo šių metų kovo 1 dienos.
PIRMININKĖ. Nuo kovo 1 dienos, o kitas, ten, kur buvo gruodžio 31 diena – nuo vasario 28 dienos. Komiteto nuomonė?
A. BAURA (LVŽSF). Komitetas minėtai pataisai bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Galime pritarti. Dėl 2 straipsnio daugiau pasiūlymų nebuvo gauta.
3 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė, techninio pobūdžio ir pataisytam galime pritarti. Taip pat dar vienas Teisės departamento pasiūlymas dėl šio straipsnio. Komitetas pritarė. Daugiau pasiūlymų nebuvo gauta. Bendru sutarimu sutarėme dėl 3 straipsnio. 4 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo. 5 straipsnis. Nebuvo.
6 straipsnis – Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė ir aš prašau komiteto pasakyti argumentus.
A. BAURA (LVŽSF). Komitetas nepritarė ir išdėsto argumentus. Pagal savo esmę analogišką pastabą Teisės departamentas teikė dar praeitų metų liepos 4 dieną ir būtent šiai 16 pastabai svarstant projektą komitetas nepritarė. Be to, reikalingumą apibrėžti įstatyme nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbius ūkio sektorius, svarstant įstatymo projektą komitete, pagrindė Valstybės saugumo departamento atstovai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti už, prieš dėl komiteto argumentų nėra. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei ir nepritarti Teisės departamento pasiūlymui? Galime bendru sutarimu. Gerai.
7 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Dar vienas Teisės departamento pasiūlymas dėl 8 straipsnio. Komitetas taip pat pritarė.
10 straipsnis – Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Prašau argumentuoti.
A. BAURA (LVŽSF). Argumentai būtų tokie. Įstatymo projekto 10 straipsnio 6 dalyje pagrindine sąlyga, sprendžiant dėl investuotojo atitikties nacionalinio saugumo interesams, laikytina investuotojo įsisteigimo ir veiklos vieta valstybėse, atitinkančiose euroatlantinės integracijos kriterijus. Kaip teisingai nurodyta pastaboje, projekto 12 straipsnio 1 dalyje nurodyti atvejai, kada turi būti atlikta investuotojo patikra. Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, kad šie atvejai realiai yra tam tikri investuotojo veiksmai, dėl kurių iškyla patikros atlikimo reikalingumas. Todėl naujai papildytame projekto 11 straipsnio 6 punkte ir yra nurodoma, kad vienas iš investuotojų atitikties nacionalinio saugumo interesams kriterijų yra ir investuotojo realios galimybės įgyvendinti veiksmus, numatytus projekto 12 straipsnio 1 dalies 1–5 punktuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių išreikšti savo nuomonę nėra. Galime pritarti komiteto pozicijai? Galime pritarti bendru sutarimu.
11 straipsnis. Yra gauti Teisės departamento pasiūlymai. Komitetas visiems trims pasiūlymams pritarė. Galime pritarti? Pritarėme.
12 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas nepritarė. Prašom argumentuoti.
A. BAURA (LVŽSF). Nepritarimo argumentai. Projekto 12 straipsnio 5 dalis yra bendrojo pobūdžio norma, nurodanti subjektus, kurie gali kreiptis dėl investuotojo patikros, bet ne atvejus, kada dėl šios patikros kreipiamasi. Nuostatoje nurodžius vieną išimtinį kreipimosi atvejį, kai kreiptųsi Lietuvos radijo ir televizijos komisija, atitinkamai reikėtų detalizuoti ir kitų šioje normoje nurodytų subjektų kreipimosi atvejus, kas iš esmės nėra tikslinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti išsakant savo nuomonę nėra. Galime pritarti komiteto pozicijai? Bendru sutarimu. Prieštaravimų nematau.
Kitas Teisės departamento pasiūlymas dėl šio straipsnio. Komitetas pritarė.
Dėl 13 straipsnio yra Teisės departamento du pasiūlymai. Komitetas vienam pritarė, kitam nepritarė. Dėl 13 straipsnio 4 dalies prašom argumentuoti.
A. BAURA (LVŽSF). Komitetas nepritarė. Pažymima, kad projekto 13 straipsnio 4 ir 5 dalys yra taikytinos skirtinga apimtimi: 13 straipsnio 4 dalis taikytina visoms nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbioms įmonėms, o 13 straipsnio 5 dalis – tik 1 ir 2 kategorijos nacionaliniam saugumui svarbioms įmonėms. Todėl ir nebuvo pritarta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto pozicijai? Pritariame bendru sutarimu.
14, 15 ir 16 straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. 17 straipsnis. Yra Seimo nario L. Kasčiūno pasiūlymas.
A. BAURA (LVŽSF). Komitetas Seimo nariui…
PIRMININKĖ. Gal galime leisti L. Kasčiūnui pristatyti?
A. BAURA (LVŽSF). Prašau.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gal galima, aš pakomentuosiu, pirmininke? Aš pakomentuosiu.
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, tai yra jūsų pasiūlymas. Prašom pristatyti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes čia nemažai diskutavome ir komitete netgi du kartus. Aišku, labai gaila, kad Ekonomikos komitetas pakeitė savo požiūrį, bet situacija yra tokia, kas paskatino mano iniciatyvą teikti tokią pataisą. Yra Lietuvoje strateginių įmonių, kurių profsąjungoms vadovauja net ne Lietuvos Respublikos piliečiai. Pagal Profsąjungų įstatymą įmanoma netgi ir tokia situacija, kad profsąjungai vadovauja žmogus, kuris net nedirba toje strateginėje įmonėje ir jis net negali būti patikrintas pagal kitus mechanizmus. Todėl aš pasiūliau, kad kaip galioja strateginių įmonių vadovams tam tikra patikra, numatyta šitame Strateginių įmonių įstatyme, lygiai taip pat būtų galima tokią pačią patikrą atlikti strateginių įmonių, bet tik valstybinių strateginių įmonių, veikiančių profsąjungų vadovų arba darbo tarybų vadovų.
Mano požiūriu, tai yra toks labai geras sprendimas, nes mums vis dėlto turi rūpėti profsąjungų įvaizdis visuomenėje, jų derybinė galia. Mes remiame, dabar stipriname profsąjungas, tai lygiai taip pat reikia apsaugoti profsąjungas nuo įvairių abejotinų ryšių. Būtent mano pataisa tam ir yra skirta, kad tą įvaizdį pagerintume, sustiprintume profsąjungų derybines galias, nes profsąjungiečiai lygiai taip pat turi žinoti, kas jiems atstovauja, kas yra jų lyderiai ir panašiai. Mielieji, labai raginu pritarti šitai pataisai, kuri iš tikrųjų yra labai, sakykim, atitinkanti visus sveiko proto ir Lietuvos nacionalinio saugumo interesus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Komiteto nuomonė.
A. BAURA (LVŽSF). Kadangi kolega Laurynas jau paminėjo, kad jo pataisa dėl 17 straipsnio 1 dalies buvo nagrinėta šiandieną komiteto posėdyje, ir turint omenyje tai, kad Seimo narys V. Bakas irgi yra pateikęs alternatyvią pataisą, todėl balsuojant alternatyviai daugiau balsų surinko ir komitetas pritarė būtent V. Bako pataisai, nepritardamas Seimo nario L. Kasčiūno.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, mes balsuosime pagal pateiktus pasiūlymus, pagal jų registravimo laiką. Todėl žinodami, kad yra ir gerbiamo V. Bako, prie kurio pasiūlymo mes grįšime, pirmiausia turime apsispręsti dėl L. Kasčiūno pasiūlymo. Žinote komiteto nuomonę. Todėl dabar už L. Kasčiūno pasiūlymą kalba A. Ažubalis.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, ponia pirmininke. Kolegos, iš tikrųjų L. Kasčiūno pasiūlymas yra, sakyčiau, konkretesnis ir suteikia daugiau galimybių Lietuvos valstybei apsiginti nuo galimų neramumų kėlėjų profsąjungose. Visi puikiai žinome iš istorijos, kad profsąjungos dažnai yra taikiniai ne tik nusikalstamų grupuočių, bet ir trečiųjų šalių įtakos. Taigi, aš manau, ta pataisa, kuri yra, ji yra gera, teisinga, neribojanti jokių profsąjungos teisių, tačiau valstybei suteikianti galimybę pasižiūrėti, kas vadovauja vienai ar kitai profsąjungai, kuri yra įsisteigusi strateginėse įmonėse.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsakytą nuomonę. Nuomonės prieš nėra.
Kolegos, dėmesio! Prašom balsuoti, kolegos, kurie pritariate L. Kasčiūno pasiūlymui, įvertindami išsakytus argumentus ir komiteto argumentą, kad pritarta V. Bako pasiūlymui, kuris bus po to aptariamas.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 35, prieš – 34, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar mes prašome V. Bako pateikti savo pasiūlymą, kuris yra dėl to paties straipsnio. Tuoj, minutėlę!
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, ačiū už balsavimą. Aš noriu pasakyti, kad nacionalinio saugumo interesas yra laisvai veikiančios profesinės sąjungos. Žinote, Lietuvos istorijoje buvo atvejų, kada grėsme viešajam interesui buvo pripažinta tikimybė, kad nebus pagamintas alaus reikiamas kiekis, ir dėl to žmonėms buvo draudžiama streikuoti. Tai visiškai neseni laikai.
Kai politikai sprendžia tikrinti profesines sąjungas, net ne tikrinti, pagal šitą pasiūlymą, kurį teikia mano kolega, iš esmės bus galima nepritarti žmonių išrinktam pirmininko paskyrimui, valdžia galės nepritarti. Jūs įsivaizduokite, mes, pritarę tokioms pataisoms, pažemintume savo valstybę prieš visą civilizuotą pasaulį. Pabrėžiu, ne tik vienoje, bet maždaug 20 įmonių galima būtų tikrinti visus vadovus, todėl mano siūlymas yra grįstas dviem konvencijomis, kurias mes ratifikavome ir kurių nariai esame. Lietuvos Respublikos Konstitucija ir aš siūlau nepritarti jokiems siūlymas ieškoti profesinių sąjungų vadovams, kuriuos renka žmonės, tarybų nariams, pažymų iš specialiųjų tarnybų, iš Vyriausybės – tai yra absurdas, mes eisime į Rytus, mes sukompromituosime valstybę.
Kolegos, aš kviečiu šiandien ir kitoje sesijoje iš tikrųjų ieškoti būdų, kaip sustiprinti profesines sąjungas. Ir kaip Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas pabrėžiu, kad šiandien yra visi įrankiai tam, kad neleistume veikti toms organizacijoms (ir nevyriausybinėms, ir profsąjungoms), kurios daro žalą nacionaliniam saugumui. Yra daug kitų instrumentų, apie kuriuos aš čia neišsiplėsiu, bet jų tikrai yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė?
A. BAURA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra pritarti Seimo nario V. Bako siūlomai pataisai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš pasiūlymą – L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš tik reaguosiu į tai, kas buvo pasakyta. Čia ne tik pasiūlymas, gerbiamasis pirmininke, čia jūs tiesiog išbraukėte mano pasiūlymą. Aš tiesiog suformuluosiu labai paprastą klausimą. Yra situacijų, kai gali būti, kad profsąjungų vadovai, kurie gali būti susiję su trečiųjų šalių struktūromis, su organizuotu nusikalstamumu, su kokiais nors teroristiniais tinklais, juk tie kriterijai yra Strateginių įmonių įstatyme, tie kriterijai galioja įmonių vadovams ir jie yra tikrinami. Kodėl profsąjungas, kai ateina prašyti 3 % GPM, mes visi remiame ir stipriname. Ir aš remiu, bet kai reikia pasitikrinti truputėlį, galbūt šiek tiek apsivalyti, atkurti savo statusą ir autoritetą, tada jau jos yra išskirtinės.
Mielieji, gal vieną kartą vis dėlto suvokime, kad gyvename sudėtingoje geopolitinėje aplinkoje, ir kažkokia elementari patikra, kuri būtų daug seklesnė ir paprastesnė nei pusei Seimo narių, kurie yra čia jau yra perėję slaptumo tuos visus testus… Mielieji, čia nereikia mitologizuoti, čia nebūtų kokių nors tyrimų ar dar ko nors, tai yra paprasti dalykai. Aš siūlau, pirmininke, kartu galvoti, kaip užkirsti kelią toms situacijoms. Labai prašau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl V. Bako pasiūlymo. Kolegos, gal nuomonės po balsavimo, replikos po to. Mes vėluojame pagal laiką, bet tiesiog labai atsakingai dirbame, pratęsiame ir prašome balsuoti dėl V. Bako pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 66, prieš – 14, susilaikė 17. V. Bako pasiūlymui pritarta. Dėl to paties 17 straipsnio yra Teisės departamento pasiūlymas. Jam komitetas pritarė, techninio pobūdžio.
A. BAURA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip pat yra gautas Teisės departamento dar vienas pasiūlymas dėl 9 dalies. Komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu abiem? (Balsai salėje) Galime.
Seimo narys D. Kreivys. Yra gautas pasiūlymas. Tačiau Seimo narys atsiima šitą pasiūlymą. Tai fiksuoja Sekretoriatas. Taip pat yra registruotas Seimo nario V. Sinkevičiaus pasiūlymas. Aš noriu priminti Seimo nariams Statuto 140 straipsnį – iniciatorių teisę atsiimti įstatymo projektą, tačiau taip pat kito Seimo nario iniciatyvos teise procedūra gali būti tęsiama. Todėl dėl V. Sinkevičiaus pasiūlymo teisėtumo viskas aišku. Prašome V. Sinkevičių pateikti pasiūlymą.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Labai trumpai. Pasiūlymas – kad nebūtų taikoma patikra tikrinant trečios kategorijos įmones ir jų darbuotojus.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė?
A. BAURA (LVŽSF). Komitetas pritarė vienbalsiai.
PIRMININKĖ. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu pritarti pasiūlymui. 18, 19, 20 straipsniai. Pasiūlymų nėra. Priedas. Dėl priedo yra gautas A. Bauros pasiūlymas. Gerbiamasis kolega, jūs tribūnoje, pristatykite.
A. BAURA (LVŽSF). Taip. Aš savo pasiūlymą atsiėmiau dar komiteto posėdyje.
PIRMININKĖ. Jūs pasiūlymą atsiėmėte, todėl nebalsuojame.
A. BAURA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Visi pasiūlymai aptarti. Ačiū pranešėjui. Po svarstymo – nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – J. Razma. Prašau, kolega. J. Razmos nėra. (Balsai salėje) V. Bakas – už. Atsiprašau. V. Bako taip pat nematau. L. Kasčiūnas. Atsisako kalbėti. Gal galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? (Balsai salėje) Galime bendru sutarimu.
Gerbiamieji kolegos, turime daug lydimųjų įstatymų projektų minėto mūsų pagrindinio, kuriam pritarėme bendru sutarimu, ir pradedame kiekvieną iš eilės.
10.46 val.
Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymo Nr. X-1231 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-886(2) (svarstymas)
Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymo Nr. X-1231 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-886(2). Ekonomikos komitetas. Prašome. Jūs gal čia tiesiog ir būkite tribūnoje, pateikite išvadą.
A. BAURA (LVŽSF). Ekonomikos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, svarstė šį įstatymo projektą ir priėmė sprendimą pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pranešėjau, ar galime mes tada kartu ir kitus lydimuosius įstatymų projektus… Kad jūs, kaip pranešėjas, peržiūrėtumėte, nes visur yra tie patys Teisės departamento ir Seimo nario V. Sinkevičius pasiūlymai.
A. BAURA (LVŽSF). Lydimuosius?
PIRMININKĖ. Taip, kad nepasimestume visi. Dėl Branduolinės (atominės) elektrinės įstatymo minėti pasiūlymai aptarti. Galime pritarti bendru sutarimu?
A. BAURA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Norinčių kalbėti nėra. Dėkoju.
10.47 val.
Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-887(2) (svarstymas)
Kitas lydimasis įstatymo projektas – Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-887(2).
A. BAURA (LVŽSF). Lygiai taip pat komitetas bendru sutarimu pritarė, įvertino ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, jai irgi pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar kviesime kitą komitetą kaip pagrindinį. Dėl šitų bendru sutarimu aptarėme.
10.47 val.
Civilinio kodekso 2.33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-888(2) (svarstymas)
Kviečiu dėl Civilinio kodekso 2.33 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto. Kaip pagrindinis buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Agne Širinskiene, prašom pateikti išvadą. O jūs, kaip papildomas komitetas, pateiksite po to. Pasiūlymų komitete nebuvo gauta, komiteto išvada, jau sako pirmininkė, kad neitų į tribūną, – buvo pritarta. Papildomas komitetas – Ekonomikos komitetas. A. Baura dėl Civilinio kodekso.
A. BAURA (LVŽSF). Lygiai taip pat Ekonomikos komitetas kaip papildomas svarstė ir jam bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu.
10.48 val.
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 27 straipsnio įstatymo projektas Nr. XIIIP-889(2) (svarstymas)
Elektros energetikos įstatymo Nr. VIII-1881 27 straipsnio įstatymo projektas Nr. XIIIP-889(2). Prašome – komiteto išvada.
A. BAURA (LVŽSF). Čia komitetas irgi buvo pagrindinis. Įvertino Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, kuriai pritarė, ir sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Bendru sutarimu.
10.49 val.
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-890(2) (svarstymas)
Energetikos įstatymo Nr. IX-884 33 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-890(2).
A. BAURA (LVŽSF). Analogiškai. Čia komitetas irgi pagrindinis. Buvo viena Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, galime bendru sutarimu pritarti? Galime pritarti.
10.49 val.
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-891(2) (svarstymas)
Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos įstatymo Nr. IX-816 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-891(2). Prašome – Ekonomikos komiteto išvada.
A. BAURA (LVŽSF). Taip, čia irgi Ekonomikos komitetas buvo kaip pagrindinis. Taip pat buvo dvi Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabos, kurioms komitetas pritarė. Komiteto verdiktas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Papildomas buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ir, kaip matau protokole, – pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui: už – 8, prieš ir susilaikiusių nėra. Tokia Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada. Bendru sutarimu galime pritarti? Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime pritarti.
10.50 val.
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo Nr. X-764 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-892(2) (svarstymas)
Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-892, lydimasis įstatymo projektas. Prašome, išvada.
A. BAURA (LVŽSF). Ekonomikos komitetas čia irgi buvo pagrindinis. Vienai Teisės departamento pastabai pritarėme, komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu.
10.50 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-893(2) (svarstymas)
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo projektas.
A. BAURA (LVŽSF). Taip, čia irgi komitetas buvo pagrindinis. Buvo viena Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Bendru sutarimu galime? Galime.
10.51 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-894(2) (svarstymas)
Investicijų įstatymo projektas.
A. BAURA (LVŽSF). Čia irgi pagrindinis buvo Ekonomikos komitetas, taip pat viena Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Bendras sprendimas – pritarimas komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkojame.
10.51 val.
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo Nr. I-1340 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-895(2) (svarstymas)
Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymas. Pritarti bendru sutarimu, matau kolegų nuotaiką, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto įstatymo projektui.
A. BAURA (LVŽSF). Komitetas gavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento vieną pastabą, jai pritarė. Bendras verdiktas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu? Galime.
10.51 val.
Korupcijos prevencijos įstatymo Nr. IX-904 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-896(2) (svarstymas)
Korupcijos prevencijos įstatymo projektas Nr. XIIIP-896(2). Prašome.
A. BAURA (LVŽSF). Komitetas čia irgi pagrindinis buvo. Komitetas įvertino Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, jai pritarė. Taip pat Seimo narys J. Razma pateikė savo pasiūlymus dėl 9 straipsnio pakeitimo. Komitetas atsižvelgė į jo argumentus ir pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
A. BAURA (LVŽSF). Pritarė, atsiprašau. Galutinis sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Čia papildomas buvo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, matau išvadą – pritarti iniciatorių pateiktam projektui bendru sutarimu. Pagarsinu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą.
Gerbiamieji kolegos, yra gauti pasiūlymai ir komitetas jiems pritarė. Galime bendru sutarimu pritarti?
A. BAURA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėl datos pakeitimo ir suderinimo. Bendru sutarimu pritarta Korupcijos prevencijos įstatymui.
10.54 val.
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo Nr. VIII-49 priedėlio 4 skyriaus pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-897(2) (svarstymas)
Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas.
A. BAURA (LVŽSF). Ekonomikos komitetas buvo pagrindinis komitetas. Sprendimas toks: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai, kartu pritarėme Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlomai pataisai.
PIRMININKĖ. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas taip pat pritarė bendru sutarimu. Dėkojame. Galime pritarti bendru sutarimu įstatymo projektui po svarstymo? Galime.
10.54 val.
Nepaprastosios padėties įstatymo Nr. IX-938 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-898(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Nepaprastosios padėties įstatymo projektas Nr. XIIIP-898, lydimasis.
A. BAURA (LVŽSF). Pagrindinis buvo Ekonomikos komitetas. Komiteto posėdyje pritarėme Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai, taip pat Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadai. Bendras sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai, balsavimas – bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvada, matau, yra pritarti bendru sutarimu. Galime jai pritarti. Ir dėl įstatymo projekto bendru sutarimu galime pritarti? Galime.
10.54 val.
Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-899(2) (svarstymas)
Kitas – Policijos įstatymo projektas.
A. BAURA (LVŽSF). Ekonomikos komitetas čia irgi buvo pagrindiniu komitetu. Ekonomikos komitetas posėdyje įvertino Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą, jai pritarė. Taip pat atsižvelgė į Teisės ir teisėtvarkos komiteto siūlymus, jiems irgi pritarta ir bendru sutarimu buvo priimtas sprendimas pritarti šiam įstatymo projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Atsiprašau, Teisės ir teisėtvarkos komitetas taip pat pritarė ir išvada yra pritarti. Galime visam įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu? Dėkoju.
10.54 val.
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-1190 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-900(2) (svarstymas)
Radioaktyviųjų atliekų tvarkymo įstatymo projektas.
A. BAURA (LVŽSF). Komitetas buvo pagrindinis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai komitete pritarta. Ir bendras sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
10.55 val.
Susirinkimų įstatymo Nr. I-317 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-901(2) (svarstymas)
PIRMININKĖ. Kitas – Susirinkimų įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-901. Čia jau bus pasiūlymų. Gerbiamieji Seimo nariai, mums reikės juos aptarti, bet prieš tai komiteto išvada.
A. BAURA (LVŽSF). Komiteto išvada yra tokia, kad svarstė ir pritarė komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar prašome aptarti Seimo nario N. Puteikio pasiūlymą. Kolega N. Puteikis. Prašome. Mes pritariame, kad leidžiame pateikti, kaip ir buvome sutarę dėl pagrindinio, neprašome dešimties Seimo narių palaikymo. Žodis jums.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Atsiimu.
PIRMININKĖ. Atsiimate. Komitetas nepritarė, jūs atsiimate. Puiku. Seimo narys V. Sinkevičius taip pat pateikė pasiūlymą. Komitetas jam pritarė. V. Sinkevičius, prašome trumpai pristatyti.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Pasiūlymas iš tiesų redakcinio pobūdžio, tiesiog buvo praleistas sakinys redaguojant įstatymo projektą. Teko siūlyti pataisyti taip, kaip turi būti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas, matau, pritarė, ar galime bendru sutarimu pritarti? Galime pritarti Seimo nario pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė. Dėl 2 straipsnio yra R. Sinkevičiaus pasiūlymas dėl datos, jau mes bendru sutarimu pritarėme ir ankstesniems įstatymų projektams dėl datos. Taip pat Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Pasiūlymus aptarėme. Visam įstatymo projektui galime pritarti? Galime pritarti bendru sutarimu.
10.56 val.
Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo Nr. XI-2053 3 ir 11 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-902(2) (svarstymas)
Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektas. Ekonomikos komiteto išvada.
A. BAURA (LVŽSF). Pagrindiniu komitetu buvo Ekonomikos komitetas. Seimo kanceliarijos Teisės departamento buvo viena pastaba, jai pritarta. Bendras sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu pritarti Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymo projektui.
10.57 val.
Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-903(2) (svarstymas)
Vadovybės apsaugos įstatymo projektas. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas.
A. BAURA (LVŽSF). Ekonomikos komitetas gavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, jai pritarė, taip pat komitetų, tai yra Teisės ir teisėtvarkos komiteto bei Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto, pasiūlymus, jiems komitetas pritarė. Bendras verdiktas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Yra papildomi du komitetai: Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas, išvada – pritarti bendru sutarimu; Teisės ir teisėtvarkos komitetas, už – 8, susilaikiusių ir prieš nėra. Siūloma pritarti. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Dėkoju.
10.57 val.
Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymo Nr. XII-2393 preambulės, 2 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-904(2) (svarstymas)
Valstybės įmonės Lietuvos oro uostų valdomų oro uostų koncesijos įstatymas. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas, papildomų nebuvo. Ekonomikos komiteto išvada.
A. BAURA (LVŽSF). Taip, dar vienas lydimasis įstatymas. Ekonomikos komitetas gavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, jai pritarė ir bendras sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
10.58 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-905(2) (svarstymas)
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo projektas. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Prašome išvadą.
A. BAURA (LVŽSF). Buvo gauta viena Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ir sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Galime bendru sutarimu? Galime.
10.58 val.
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 4 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-906(2) (svarstymas)
Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo projektas. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas. Išvada.
A. BAURA (LVŽSF). Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabai komitetas pritarė. Taip pat pritarė Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymui. Balsuojant bendru sutarimu, buvo pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas pritarė bendru sutarimu. Išvadą skelbiu aš ir manau, kad bendru sutarimu pritarsime įstatymo projektui po svarstymo. Pritarėme.
10.59 val.
Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo Nr. VIII-1996 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-907(2) (svarstymas)
Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo projektas. Ekonomikos komiteto išvada.
A. BAURA (LVŽSF). Čia Ekonomikos komitetas buvo kaip pagrindinis. Atsižvelgėme į Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą. Taip pat svarstėme Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto siūlymą. Jų siūlymas buvo atmesti. Komiteto nuomonė buvo pritarti Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetui ir komiteto sprendimas būtų toks: „Įstatymo projektą atmesti.“ Bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Atsiprašau. Ar galime bendru sutarimu pritarti Ekonomikos komiteto pasiūlymui atmesti? Galime bendru sutarimu. Dėkoju.
11.00 val.
Viešojo saugumo tarnybos įstatymo Nr. X-813 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-908(2) (svarstymas)
Viešojo saugumo tarnybos įstatymo projektas. Ekonomikos komiteto išvada.
A. BAURA (LVŽSF). Kaip pagrindinis komitetas šiuo atveju mes irgi buvome. Gavome Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, jai komitetas pritarė. Taip pat komitetas atsižvelgė į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymus, jiems pritarė, ir bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas buvo papildomas ir bendru sutarimu pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui. Galime pritarti po svarstymo šiam įstatymo projektui? Galime.
11.01 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 22, 31 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-909(2) (svarstymas)
Kitas mūsų įstatymo projektas – Visuomenės informavimo įstatymo projektas. Ekonomikos komiteto išvada.
A. BAURA (LVŽSF). Ekonomikos komitetas buvo pagrindiniu komitetu dėl šio įstatymo projekto. Gavome Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabą, jai pritarta. Bendru sutarimu komitete buvo pritarta komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo.
11.01 val.
Valstybės sienos ir jos apsaugos įstatymo Nr. XIII-593 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1119(2) (svarstymas)
Ir paskutinis šį paketą baigiantis projektas – Valstybės sienos apsaugos tarnybos įstatymo projektas Nr. XIIIP-1119. Pagrindinis – Ekonomikos komitetas.
A. BAURA (LVŽSF). Komitetas gavo Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadą ir ją svarstėme. Buvo komiteto sprendimas į ją atsižvelgti.
Taip pat komitetas svarstė Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos siūlymus. Taip pat į juos atsižvelgta. Ir taip pat atsižvelgta į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pasiūlymą, jam yra pritarta. Bendru sutarimu komitetas pritarė įstatymo projektui ir komiteto išvadai.
PIRMININKĖ. Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto išvadą leiskite pagarsinti: „Pritarta bendru sutarimu.“
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Po svarstymo galima pritarti bendru sutarimu? Galima pritarti bendru sutarimu. Dėkoju, kolegos. Aptarėme visą paketą.
Komitetui ypatingą skubą taikant (dėl jos jau buvo priimtas sprendimas), vakariniame posėdyje vykdysime priėmimą.
11.03 val.
Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo Nr. IX-517 6, 7, 71, 10 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 131 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1461(2) (priėmimo tęsinys)
Mūsų darbotvarkės 1-4 klausimas – Pakuočių ir pakuočių atliekų tvarkymo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1461(2). Gerbiamieji Seimo nariai, noriu atkreipti jūsų dėmesį. Priėmimas šio įstatymo projekto buvo įvykdytas gruodžio 19 dieną. Po įstatymo projekto priėmimo gruodžio 20 dieną Teisės departamentas (jam labai dėkojame) pastebėjo, kad netyčia buvo sukeisti techninio pobūdžio (galbūt tiesiog dėl neatidumo) tam tikri straipsniai. Prašome, pasinaudojant 160 straipsniu, o tai reiškia, įstatymo pasirašymo sulaikymas, priimti sprendimą, kad mes grįžtame. Tiesiog priimsime sprendimą, ar sutinkame pagal 160 straipsnį pripažinti įstatymą nepriimtu. Dėl to prašome balsuoti, kad galėtume ištaisyti klaidą.
Gerbiamieji Seimo nariai, norinčių kalbėti dėl to nėra, prašome balsuoti, kad pripažintume įstatymo projektą nepriimtu. Būtų įstatymo projektas Nr. XIIIP-1461 ir lydimieji įstatymų projektai.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 87, prieš nėra, susilaikė 1. Gerbiamieji Seimo nariai, grįšime prie priėmimo stadijos, kurios metu Aplinkos apsaugos komitetas, kaip pagrindinis komitetas, pataisys techninio pobūdžio klaidą ir vakariniame posėdyje mes galėsime iš naujo priimti Pakuočių ir pakuočių atliekų įstatymo ir lydimuosius įstatymų projektus, kuriuos perėjome pastraipsniui, jų priėmimą įvykdyti.
11.05 val.
Metrologijos įstatymo Nr. I-1452 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1210(2)ES (priėmimas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą. Tai 1-5 klausimas – Metrologijos įstatymo Nr. I-1452 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1210(2)ES. Ekonomikos komitetas. Pranešėjas – Z. Jedinskis. Yra pasiūlymų. Prašom. Prašom, kolega.
Z. JEDINSKIJ (LLRA-KŠSF). Yra Seimo nario A. Butkevičiaus pasiūlymas papildyti 9 straipsnio 1 dalį ir išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Vyriausybė paskiria Nacionalinį metrologijos institutą…“
PIRMININKĖ. Atsiprašau, gerbiamas pranešėjau, gal mes pasitarkime šitaip. Pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Dėl 2 straipsnio nebuvo gauta. Dėl 3, 4, 5, 6 straipsnių nebuvo gauta. Juos galime priimti? Galime priimti. 7 straipsnis – nebuvo gauta. Galime priimti. 8 straipsnį taip pat galime priimti? Galime.
Dėl 9 straipsnio buvo gautas Seimo nario A. Butkevičiaus pasiūlymas. Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie pritaria ir leidžia pateikti? Nematome gerbiamo A. Butkevičiaus. Yra. Gerbiamasis A. Butkevičius atsiima pasiūlymą ir čia jau balsuoti mums nebereikia, komitetas buvo jam nepritaręs. Jūs atsiimate abu pasiūlymus, gerbiamas kolega? Abu pasiūlymus.
9 straipsnį galime priimti? Galime. 10 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23, 24, 25, 26, 27, 28, 29, 30 straipsniai. Nebuvo gauta pasiūlymų, juos galime priimti? Galime priimti.
Dėl 31 straipsnio buvo gautas A. Butkevičiaus pasiūlymas. Dėl 31 straipsnio „Finansavimas“. Taip pat atsiima kolega minėtą pasiūlymą. Nebalsuojame. 31 straipsnį galime priimti? Galime priimti.
32 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti. Ačiū gerbiamajam pranešėjui.
Dabar yra priedas „Įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai“. Du straipsniai. Pasiūlymų nebuvo gauta. 1 ir 2 straipsnius galime priimti? Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto norintys kalbėti už, prieš. Norinčių kalbėti nėra, prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Dėl Metrologijos įstatymo įvyko balsavimas priėmimo metu ir balsavo 93 Seimo nariai, prieš, susilaikiusių nėra. Skelbiu įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1210) priimtą. (Gongas)
11.08 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 17, 19, 22, 24, 49, 50 ir 52 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1356(2) (priėmimas)
Kitas mūsų įstatymo projektas – Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1356(2). Kultūros komitetas. S. Tumėnas kviečiamas į tribūną. Aptarsime priėmimo metu gautus pasiūlymus. Dėl 1, 2, 3 (pastraipsniui priėmimas) straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
Dėl 4 straipsnio buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas, komitetas jam pritarė. Ar komiteto pranešėjas norėtų dar komentuoti?
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ne, bendru sutarimu pritarta.
PIRMININKĖ. Galime pritarti? Galime. Teisės departamento antrasis pasiūlymas. Jūs pritarėte iš dalies, todėl prašau pakomentuoti.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Komitetas savo komiteto posėdyje truputėlį patikslino, bet iš principo pritarė Seimo Teisės departamento pastabai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl 5, 6, 7 straipsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime šiuos straipsnius priimti? Galime priimti.
Dėl 8 straipsnio buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė.
Gautas Seimo nario R. Karbauskio techninio pobūdžio pasiūlymas. Prašom pakomentuoti, pranešėjau.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Abu šie pasiūlymai koreliuoja, t. y. Teisės departamento ir R. Karbauskio apie tą patį – patikslintos priėmimo datos, nuo kada įsigalioja pataisos. Tai yra tapačios ir Teisės departamento, ir R. Karbauskio pastabos. Komitetas pritarė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti komiteto pozicijai, išsakytai nuomonei ir 8 straipsnį priimti? Galime priimti. Pastraipsniui visus straipsnius priėmėme.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už, nuomonė prieš. Ačiū pranešėjui. Nuomonė prieš – S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šito įstatymo pradžia buvo be galo ydinga. Laimei, pats įstatymas virto gana sušvelnintu variantu. Tad priminsiu, kaip gimė įstatymo pirmoji redakcija ir projektas. Iš esmės buvo Kultūros ministerijos iniciatyva sužinoti visas visų žiniasklaidos priemonių didesnes pajamas ir didesnius komercinius užsakovus. Buvo planuojama turėti informaciją apie visus reklamos davėjus, kurie sumoka žiniasklaidos priemonėms daugiau kaip 3 tūkst. eurų. Laimei, buvo atsitraukta nuo šito tikslo ir sušvelninta tiktai iki viešųjų ir valstybinių įmonių finansuojamos informacijos pateikimo, bet aš grįžtu prie pagrindinio tikslo ir pačių valdančiųjų, kurie inicijavo šitai.
Šitame etape, kai bus kitas įstatymas ir mes diskutuosime apie laikinosios komisijos įsteigimą, man atrodo, šituo Visuomenės informavimo įstatymu buvo galima siekti daug didesnės politikų įtakos ribojimo iniciatyvų, negu dabar yra įstatyme pasiūlyta. Dabar tiktai apčiuopiama forma mes kalbame apie tai, kad išviešinsime savivaldybių arba savivaldybių įmonių, valstybinių įmonių užsakymus žiniasklaidai, bet mes visiškai nematomoje zonoje paliekame savo žurnalus, kuriuos jūs turite, gerbiamieji, t. y. „Naisių žemė“, „Bundanti Klaipėda“. Mes kalbame dvilypai, kad mes laisvąją žiniasklaidą iš esmės kontroliuosime ir žinosime apie ją, bet kartu paraleliai leidžiame kitus žurnalus, kurie nepateks į šituos registrus. Kitu nutarimu mes inicijuosime laikinosios komisijos veiklą, kai iš esmės pažeisime tuos principus, kuriuos nustatome šituo įstatymu ir šita iniciatyva. Tad šitas įstatymas buvo nusivylimas. Jeigu iš tikrųjų buvo siekiama iš esmės padidinti žodžio laisvės galimybes Lietuvoje, reikėjo rimčiau imtis šito. Kviečiu susilaikyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs kalbėjote ilgai, kitų norinčių kalbėti nebuvo, todėl ir nenutraukėme. Prašom apsispręsti ir balsuoti dėl Visuomenės informavimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 10. Visuomenės informavimo įstatymas priimtas. (Gongas)
11.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“ projektas Nr. XIIIP-1564 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“ projektas Nr. XIIIP-1564. A. Širinskienė – per šoninį mikrofoną. Prašau, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Frakcijos vardu norėčiau paprašyti pertraukos, nes vakar jau po pietų gavome Teisės departamento išvadas ir tiesiog dar norėtume dėl vieno klausimo padiskutuoti. 30 minučių pertrauka…
PIRMININKĖ. Jūs prašote 30 minučių pertraukos?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Kolegos, galime bendru sutarimu sutarti? (Šurmulys salėje) Prašom balsuoti. Frakcijos prašymas teisėtas, prašom balsuoti. Kas už tai, kad pritartume pasiūlymui ir šiuo klausimu darytume pusės valandos pertrauką?
Balsavo 86 Seimo nariai: 69 pritarė pertraukai, prieš – 8, susilaikė 19. Skelbiama pusės valandos pertrauka.
11.15 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo Irmanto Jarukaičio kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XIIIP-1536 (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl pritarimo Irmanto Jarukaičio kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus“ projektas Nr. XIIIP-1536. Svarstymas. Kviečiu Europos reikalų komiteto pranešėją G. Kirkilą. Prašom, gerbiamasis pirmininke, pristatyti komiteto išvadą.
G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Komitetas šios dienos posėdyje apsvarstė Seimo protokolinį nutarimą „Dėl pritarimo Irmanto Jarukaičio kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus“ projektą Nr. XIIIP-1536. Komitetas vienbalsiai nusprendė pritarti Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadai, siūlo pakeisti Seimo protokolinio nutarimo 1 punktą ir išdėstyti taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Europos Sąjungos sutarties 19 straipsniu, Lietuvos Respublikos Seimo statuto 18020 straipsnio 1 dalies 2 punktu, pritarė Irmanto Jarukaičio kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus.“ Pritarta vienbalsiai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas pranešėjau, yra gauta Teisės departamento gana techninio pobūdžio išvada.
G. KIRKILAS (LSDDF). Aš jau minėjau – mes jai pritarėme.
PIRMININKĖ. Pritarėme ir galime bendru sutarimu, gerbiamieji Seimo nariai, tam pritarti. Dėkojame. Ar yra frakcijų atstovų, norinčių kalbėti šiuo klausimu? Nėra.
Diskusija. Norinčių kalbėti taip pat nėra.
Ar kandidatas norėtų kalbėti? Ne, nėra. Svarstymą tuo baigėme.
Priėmimas. Keturi – už, keturi – prieš. J. Olekas. Prašau, kolega. Minutėlę! Tuoj įjungiame. J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Socialdemokratų partijos frakcija buvo susitikusi su gerbiamu kandidatu. Kandidatas atsakė į visus užduotus klausimus. Atrodo, kad yra pasirengęs šiam darbui, todėl Socialdemokratų frakcijos vardu pritarėme kandidatūrai. Prašom balsuoti už.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prašom balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl pritarimo Irmanto Jarukaičio kandidatūros siūlymui į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus“.
Šio protokolinio nutarimo priėmimas
Balsavo 85 Seimo nariai: už – 91, prieš nėra, susilaikė 4. Skelbiu, kad I. Jarukaitis siūlomas į Europos Sąjungos Teisingumo Teismo teisėjus. (Gongas)
Leiskite nuoširdžiai pasveikinti. Prašom čia, į tribūną, mes norime įteikti… (Plojimai) Prašau.
I. JARUKAITIS. Tikrai trumpai. Labai ačiū už suteiktą pasitikėjimą. Tikiuosi, kad tinkamai atstovausiu Lietuvai ir teisės sistemai šiame darbe. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Linkime sėkmės! Ačiū.
Tęsiame mūsų darbotvarkę. Kadangi truputėlį… P. Gražulis – replika po balsavimo.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, trumpa replika po balsavimo. Gaila, kad neužsirašiau svarstymo stadijoje. Aš manau, kad tikrai tinkamas kandidatas, nes gėjų eitynes leido teismo sprendimu kaip teisėjas pačioje prestižiškiausioje vietoje – Gedimino prospektu žygiuoti. Sveikinu jus, tikrą europietį!
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, tęsiame mūsų posėdį toliau.
11.20 val.
Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 2, 18, 30 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1284(2)ES (svarstymas ir priėmimas)
Kadangi nematau pranešėjų, tai aš labai prašyčiau, gal tada galime įstatymo projektą, darbotvarkės 1-14 klausimą. Matau, pranešėjas G. Vasiliauskas yra. Profesinių pensijų kaupimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1284(2) . Prašome pateikti komiteto išvadą.
G. VASILIAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, mielieji kolegos, komiteto išvada – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nebuvo gauta. Po svarstymo norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galime. Pirmininkas siūlo ypatingą skubą, nes viskas gana aišku. Teisės departamento išvados yra gautos. Galime pritarti ypatingai skubai? Galime pritarti.
Priėmimas. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime. 3 straipsnis. Galime priimti? Galime. 4 straipsnis. Galime. 5 straipsnis – įsigaliojimas nuo 2018 m. gegužės 21 d. Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1284(2) priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-888 1 ir 2 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1347(2) (svarstymas ir priėmimas)
Nematau komiteto pirmininkės, bet matau Socialinių reikalų ir darbo komiteto pavaduotoją T. Tomiliną. Gal galėtų kolega po svarstymo pateikti išvadą dėl Profesinio mokymo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1347(2). Pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvada dėl Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 8 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto. Balsavimo rezultatai – pritarta bendru sutarimu. Komitetas siūlo įstatymo projekto lyginamąjį variantą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pasiūlymų nebuvo gauta. Norinčių diskutuoti nėra. Nuomonė už, nuomonė prieš. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu po svarstymo? (Balsai salėje) Galime.
Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti ypatingai skubai? Galime pritarti.
Pastraipsniui. Priėmimas. Du straipsniai, dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Norinčių kalbėti keturių už, keturių prieš nematau. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai. 84 vienbalsiai pritarė Profesinio mokymo įstatymui (projektas Nr. XIIIP-1347(2). (Gongas) Skelbiu priimtą.
11.25 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1068(3) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-15 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 10 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1068(3). Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininkę R. Šalaševičiūtę pateikti komiteto išvadą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 10 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą gruodžio 20 dieną ir projektui pritarė. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš – 1, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Diskusija. R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, svarstome korekciją įstatymo, kuris jau gerai veikia ir tikrai davė gerų rezultatų. Tuo kriziniu laikotarpiu, kai buvo 2002 metai, tokio visuotinio laisvės klestėjimo, liberalizmo laikai, tai buvo pats mažiausias gimstamumas. Viena iki 45-erių metų moteris turėjo 1,2 vaiko. Tai buvo mirties zona, iš tos mirties zonos tas įstatymas padėjo išlipti, brangiai kainuojantis įstatymas. Jis po to patyrė tam tikras modifikacijas, bet jo esmė išliko.
Dabar yra siūlymas jį padaryti dar lankstesnį, suteikti galimybę reikalui esant seneliams prižiūrėti vaikus. Tai tikrai svarstytina idėja ir manau, kad verta dėmesio ir iš dalies palaikymo. Bet mes turime suvokti kai kurias problemas, kad galėtume priimdami jų išvengti.
Didžiausia problema yra ta ir tai pirmas įstatymas, kuris tai parodė, ką reiškia, kai nėra šeimos apibrėžimo. Paskui mes čia ietis dažnai laužydavome. Dabar aiškėja, kad santykį su mūsų seneliais apibrėžti nėra taip paprasta, nes neaišku, kaip juos apibrėžti, nes neaišku, kas yra šeima, kraujo ryšys nėra niekaip įteisintas ir tie seneliai išeina kaip eilinė civilinių santykių dalis. Ir tai gali būti ir senelis, gali būti ir taip, ir dar kas nors, ir panašiai, o teismai dažniausiai ginčo atveju vadovaujasi kodeksu. Išeitis yra viena, reikia apibrėžti, viską tada reikia aprašyti šiame įstatyme, kad išvengtume galimų kolizijų.
O problemos čia iškyla dvi. Pirmiausia kas bus, jeigu nesutars, kuris senelis išeina atostogauti, vienos ar kitos pusės, turint omenyje, kad šeimos pas mus irgi ne visos yra pilnos ir tėvystės bei motinystės santykiai teisiškai yra gana komplikuoti, gali būti nesutarimų, kas galės pasinaudoti šita teise. Iš kurios pusės senelis ar senelė, vienos pusės ar kitos ir panašiai? Kas sprendžia? Yra kolegės G. Skaistės registruota pataisa, kad tėvai nusprendžia, abi pusės, tuo įstatymu galima pasinaudoti, jeigu abu tėvai sutaria, kas tą dalyką daro. Tai turbūt būtų viena iš išeičių, kad mūsų teisinėje praktikoje po to nepradėtų vėl ieškoti ir eiti ginčai per Civilinį kodeksą. Čia tam tikrą riziką turime matyti.
Dar iškyla viena rizika, kurią iškėlė žmonės, kurie yra susiję su darbo teise. Turbūt po šito įstatymo reikės labai smarkiai peržiūrėti priimtas Darbo kodekso pataisas, nes tai gali būti pretekstas darbdaviui tiesiog reikalauti, kad moteris neitų ilgalaikių vaiko priežiūros atostogų, o šitas įstatymas yra skirtas tam, kad vaikus prižiūrėtų tėvai, jo bazinė nuostata – tėvai, tik išimtiniais atvejais seneliai ar kiti gali, reikalui esant, tą dalyką padaryti, pavaduoti, kad būtinai pasakyk, kad vaikus prižiūrės tavo senelis. Taip gali būti. Mes peržiūrėjome Darbo kodeksą, kol kas nėra jokių saugiklių ir stabdžių šiuo atveju.
Nepaisant tų visų įstatymo prieštaravimų, turbūt galima tikrai pritarti. Kadangi jis įsigalioja balandžio 1 dieną, galime šiandien, galime ir vėliau priimti, čia ne tiek yra problema, kadangi dar pataisą reikės svarstyti komitete. Bet tas grėsmes mums reikės pašalinti Darbo kodekse ir vis dėlto pažiūrėti, ar nereikėtų atitinkamai reglamentuoti ir Civilinio kodekso aspektu pažiūrėti į šitą įstatymą, nes ginčų gali būti. Tada mes galime diskredituoti gerai veikiantį įstatymą, jeigu prasidės nereikalingi ginčai dėl to. Tiesiog tai yra sudėtinga problema. Jeigu turėtume šeimos apibrėžimą, tai mes tikrai tų problemų neturėtume ir galėtume lengvai jį sureguliuoti.
PIRMININKĖ. Ačiū. A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Skirtingai nuo R. J. Dagio, norėčiau kalbėti ne apie grėsmes, o apie vertybes labai trumpai. Aš įstatymus irgi bandau vertinti, kiek tai prisideda prie šeimos stiprinimo ar neprisideda arba kiek tai suteikia galimybių šeimai būti stipresnei ir mažiau priklausomai nuo valstybės. Mano įsitikinimu, labai svarbu, kad šalia deklaracijų, šalia labai svarbaus įstatymo, šeimos stiprinimo įstatymo, kurį mes priimame, suteiktume kuo daugiau galimybių šeimai tvarkytis savo šeimos viduje ir, kita vertus, skatintume kartų solidarumo principą, kas irgi labai svarbu.
Įsivaizduoju, kad tokio įstatymo dar prieš keliasdešimt metų tikrai nebūtų reikėję, bet dabar, kai mes gyvename tuo laikotarpiu, kai šeima patiria nepaprastai didelį spaudimą, tai aš bent jau į šitą įstatymo pasiūlymą žiūriu kaip į vieną kompleksinę detalę, bet labai svarbią kompleksinę detalę, būtent ginant šeimos galimybę, skatinant šeimos solidarumą ir tvirtumą. Ir labai džiaugiuosi, kad mes be kalbėjimo, kuris daug metų truko, apie tai, kad mes šeimą remiame, galime pasiūlyti ir tam tikrus konkrečius mechanizmus, kurie, tikrai tikiu, prisidės prie gimstamumo skatinimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Netyčia išsibraukė M. Navickienė. Išbraukė, tiesiog mūsų technika taip parodė. Kviečiu diskutuoti.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš tikrai labai trumpai. Norėčiau pasinaudoti proga ir dar kartą padėkoti tiems Seimo nariams, kurie pasirašė šio projekto teikimą ir tiki jo nauda. Norėčiau padėkoti ir komiteto kolegoms, ir gerbiamajai posėdžio pirmininkei, ir kitiems, kurie palaiko šitą idėją. Aš manau, taip, yra svarbu atsižvelgti į šiandienines realijas, su kuriomis susiduria dirbančios jaunos šeimos. Aš pabrėžiu, kad nėra jokio privalomumo šeimos pasirinkimo plėtra. Jeigu šeima nutaria, tėvai ir seneliai, kad vaiko priežiūra, tarkime, antraisiais vaiko auginimo metais galėtų rūpintis seneliai, o tėvai galėtų grįžti į darbo rinką, jie tiesiog turėtų galimybę tai padaryti. Aš tikrai kviečiu ir toliau balsuoti, palaikyti šitą pasirinkimo galimybę šeimoms. Tikiu, turėsime gerų žinių visiems, kam šis klausimas rūpi. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijas išgirdome. Kviečiu komiteto pirmininkę į tribūną. Mums reikia aptarti Seimo narės pasiūlymą. M. Navickienė teikė pasiūlymą, jam komitetas pritarė iš dalies.
Gal galime išgirsti M. Navickienės pasiūlymą dėl 2 straipsnio? (Balsai salėje) Ją tenkina komiteto pozicija, kad pritarta iš dalies?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Taip, mane tenkina. Šito pasiūlymo esmė buvo atsižvelgiant į Vyriausybės išvadą tam, kad užtikrintume, kad šitas projektas papildomai nekainuotų biudžeto lėšų… Aš sutinku su komiteto išvada.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar komiteto pirmininkė norėtų pakomentuoti?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Aš manau, kad iš tiesų pasakė tai, ką aš ruošiausi pasakyti, nes komitetas patobulino pagal Vyriausybės išvadą. Vyriausybės išvadai komitetas buvo nepritaręs. Šiuo metu esama redakcija yra būtent ta, kurios reikia ir teikėjai, ir mums, Seimo nariams, apsisprendžiant, kaip balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiamoji pirmininke, dar yra gautas vienas pasiūlymas, jis svarstymui mums netiktų, bet priėmimo stadijoje galbūt ir galėtų būti, G. Skaistės, tačiau ji atsiėmė pasiūlymą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Taip.
PIRMININKĖ. Pasiūlymas yra atsiimtas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Pasiūlymas atsiimtas, jo jau nėra.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Svarstymo stadija. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nuomonė už – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Norėjau kalbėti už šitą įstatymo projektą pirmiausia todėl, kad jis tarnauja dviem pagrindiniams tikslams. Vienas iš jų, kad socialinė politika turi skatinti žmones dirbti ir dalyvauti darbo rinkoje. Ir kitas dalykas tas, kad padės apsispręsti apskritai šeimoms turėti daugiau vaikų.
Manau, kad šitas įstatymas suteikia didesnę pasirinkimo laisvę pačiai šeimai nuspręsti, kas turėtų auginti vaiką, kas gali auginti vaiką. Manau, kad seneliai tikrai yra tie asmenys, kurie gali padėti tėvams auginti vaikus. Jeigu šeima apsisprendžia, kad jie nori susilaukti vaikelio, tačiau negali palikti darbo, šitas įstatymas tikrai padėtų jiems apsispręsti turėti vaikų, grįžti į darbo rinką, o seneliai galėtų rūpintis savo vaikaičiais, ir tikrai iš to visiems būtų naudos. Kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės prieš nėra po svarstymo. Ar galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galime pritarti po svarstymo.
Dėl vedimo tvarkos – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes visi norime priimti šitą įstatymą. G. Skaistės pataisa išsprendė visą tą problemą, apie kurią mes kalbėjome. Tėvų sutarimu būtų galima, visus teisinius ginčus mes tiesiog pašaliname. Būtų visiškai normalu, būtume apsvarstę per pietų pertrauką. Komitetas buvo apsvarstęs, pritaręs tai pataisai, ir po pietų būtume normaliai visi priėmę. Dabar mes paliekame tokią skylę. Ir kam tai reikia daryti? Aš pats tada registruoju šitą pataisą, mes priimame per pietų pertrauką ir po pietų balsuojame. Aš nematau problemos. Bet mes išsprendžiame šitą problemą.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų nuomonę. Komiteto pirmininkė R. Šalaševičiūtė. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Aš noriu atkreipti kolegos dėmesį, tiesiog nespėjau galbūt pasakyti, mes diskutavome ir su Teisės departamentu. Gerbiamosios G. Skaistės įregistruota pataisa yra laikoma kaip ir perteklinė. Kadangi ar tėvas, ar motina – jie patys nusprendžia ir šeimos rate turėtų nuspręsti. Aš manau, tai buvo motyvas G. Skaistei atsiimti savo pataisą. Jeigu įstatymo galiojimo metu matysime, kad kažkas taisytina, mes visada galime vėliau pateikti tokius pasiūlymus ir dar svarstyti.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Galime pritarti.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime priimti 1 straipsnį? Galime. 2 straipsnis. Galime priimti? Galime. 3 straipsnis. Galime priimti? Įsigalioja nuo balandžio 1 dienos. Galime.
Nuomonės už. Gal galime nekalbėti, kolegos? Ar norite būtinai išsakyti nuomones? Nori. M. Majauskas – nuomonė už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gal trumpai, primindamas kelis argumentus. Žmonės, norintys gauti motinystės/tėvystės išmoką, turi atitikti nemažai reikalavimų. Vienas iš jų ir labai labai svarbus yra draudimo įmokų mokėjimas. Seneliai moka draudimo įmokas ir jie turi teisę gauti išmoką. Labai elementarus dalykas. Arba mes tada neverskime dirbančių vyresnių žmonių mokėti, jeigu sakome, kad nesuteiksime jiems galimybės išeiti motinystės, tėvystės atostogų. Arba jeigu jie moka, mes suteikime jiems galimybę.
Antras dalykas, kuris yra be galo svarbus, tai mes labai dažnai kalbame apie šeimos politiką, apie tai, kokia turi būti šeima, kas yra graži šeima, bet labai mažai skiriame dėmesio praktiniams siūlymams, kaip padėti šeimai. Man atrodo, čia yra vienas iš labai paprastų ir konkrečių praktinių siūlymų, kaip padėti šeimoms. Todėl aš kviečiu pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – S. Gentvilas. Tuoj įjungiame mikrofoną.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, į šitą įstatymą galima pažiūrėti ne tik kaip į galimybių atskleidimą, bet ir kaip į lyčių lygybių įstatymo projektą. Statistika rodo, kad Lietuvoje šeimose vyrai dažniausiai yra vyresni už moteris. Lietuvoje vyrų apmokėjimas yra didesnis už moterų vidutinį darbo užmokestį. Taigi moterims išėjus ilgesniam periodui į vadinamąsias atostogas, nors aš manau, kad tai visavertis darbas su vaiku, susiformuoja iš esmės vyrų pranašumas prieš moterį ir bet kokia neapmokama šeimos darbo valanda iš esmės yra eigoje… santuokoje pasirenkama moterų, nes vyras kyla karjeros laiptais, o moterys iš esmės pripranta prie vaikų ugdymo. Jeigu mes norime užprogramuoti visuomenę dėl lyčių lygybės ir lygiavertiškesnės vyrų ir moterų padėties šeimoje, mes turime suteikti galimybę motinystės arba tėvystės įpareigojimus perimti ir seneliams. Juo labiau kad nebegalime turėti ir aukštai kvalifikuotų auklių, sėdinčių namuose dvejus metus, vien dėl to, kad nėra galimybės pasirinkti. Mes kalbame apie visuomenę, kur greitai dirbančiųjų procentas su išlaikomų vaikų ir senjorų procentu susilygins – 2022 metais. Mes turime kiekvieną išsilavinusį, dirbantį žmogų grąžinti į darbo rinką, ir kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui, nes jis būtent taip ir padarys. Tiek lyčių lygybės aspektu, tiek darbo rinkos aspektais.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos. Prašom balsuoti dėl Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo projekto. Priėmimo stadija.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai: 103 balsavo už, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymą (projektas Nr. XIIIP-1068(3) skelbiu priimtą. (Gongas) Dėkoju kolegos.
M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, norėjau nuoširdžiai padėkoti už palaikymą. Ačiū visiems. Greičiausiai galime rasti talką klausimais, dėl kurių turi keblumų ir problemų jaunos šeimos, auginančios vaikus. Tikrai nuoširdžiai dėkoju visiems palaikiusiems. Ačiū.
11.42 val.
Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-1553 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kolegos, kadangi jau mūsų laikas yra ribotas, aš labai prašau… (Balsai salėje) Atleiskite, nebesuteiksiu žodžio replikuoti. Su visa pagarba R. J. Dagiui, skelbiu ir kviečiu į tribūną Seimo Pirmininką V. Pranckietį. Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-1553. Mums reikia suspėti, nes čia būtų slaptas balsavimas. Prašom, gerbiamas Pirmininke. Pateikimas.
V. PRANCKIETIS. Gerbiamieji kolegos, Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos pirmininko paskyrimo“ projektas Nr. XIIIP-1553. Pagal Lietuvos Respublikos etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo 61 straipsnio 14 dalį, Seimui patvirtinus tarybą, ne vėliau kaip per 10 darbo dienų pradedami tarybos pirmininko rinkimai. Seimo Pirmininkas teikia Seimui tvirtinti tarybos siūlomą kandidatą į tarybos pirmininko pareigas ketverių metų kadencijai. Teikiu Seimui tvirtinti D. Urbanavičienę kaip Etninės kultūros globos tarybos pirmininkę.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui ir kviečiu D. Urbanavičienę – kandidatę į Etninės kultūros globos tarybos pirmininkes. Žodis jums. Prašom.
D. URBANAVIČIENĖ. Laba diena. Labai malonu su jumis visais pasisveikinti ir pabandysiu kiek įmanoma trumpiau apibūdinti savo patirtį ir ką norėčiau nuveikti būdama Etninės kultūros globos tarybos pirmininke.
Turiu platų kultūrinį akiratį. Mano pomėgiai yra labai įvairūs, tačiau tikrai daugiausia širdies esu atidavusi etninei kultūrai, nes jaučiu ir žinau jos vertę. Tas pajautimas atėjo dar nuo vaikystės, kai daug laiko praleidau kaime – iš miestietės virtau į kaimo mergaitę. Paskui studijų metais pradėjau vaikščioti į ekspedicijas, užrašinėti dainas, šokius ir labai išsiplėtė etninės kultūros supratimas. Atsivėrė naujos įžvalgos ir atvedė iki tyrimų, kurie palaipsniui nuo vestuvinių šokių perėjo į labai plačius tyrimus. Savo moksliniais atradimais dalinausi rašydama monografijas, straipsnius, skaitydama pranešimus mokslinėse konferencijose, paskaitas plačiajai visuomenei, mokytojams, kultūros darbuotojams, žinoma, savo studentams.
Neblogai pažįstu tarptautinę etninės kultūros srities tyrėjų bendruomenę. Dalyvauju jų organizacijose, dažnai atstovauju Lietuvai, skleidžiu žinias apie mūsų etninę kultūrą, jos savitumą. Pavyzdžiui, buvau pasaulinėse konferencijose, kurios ne taip seniai vyko Airijoje, Anglijoje, Norvegijoje. Čia galėčiau daug šalių įvardyti.
Jau daugelį metų užsiimu ir praktine etnokultūrine veikla – dalyvauju folkloriniame judėjime kaip atlikėja, mokau kitus, organizuoju seminarus, stovyklas, šventes, esu pradininkė tradicinių šokių klubo judėjimo, jis sparčiai plinta Lietuvoje ir į jį įsitraukia labai daug jaunimo, tokiu būdu šokiui sugrąžinama socialinė paskirtis.
Etninę kultūrą suvokiu kaip gyvą, nuolat atsinaujinančią ir kintančią, kuri tikrai nėra vien muziejus ar praeities paveldas. Tiesa, galima joje rasti labai senų laikų pėdsakų, pradedant nuo senųjų baltų genčių palikimo, bet kartu į ją nuolat įsipina nauji reiškiniai, pavyzdžiui, Baltų vienybės dienos ugnys, šiuolaikiniai anekdotai, naujas vaikų folkloras ir panašiai. Toje įvairovėje darniai susipina senasis pasaulėvaizdis su krikščionybe, šalia kaimo kultūros, dvarų, miesto kultūra, taip pat bendražmogiški dalykai. Visiems sakau, kad savo tautos šaknimis ir kultūra besidomintys žmonės paprastai labiau gerbia ir kitų tautų kultūras, supranta kultūrų įvairovės vertę.
Esu įsitikinusi, kad etninė kultūra puikiai dera su šiuolaikiniu gyvenimu ir tai paprastai galbūt geriau suvokiame, kai kalbame apie Japoniją, kuri turi šiuolaikines technologijas ir kartu gerbia tradicijas, tačiau tikrai labai trūksta tokio požiūrio Lietuvoje.
Jau daugiau kaip prieš du dešimtmečius ėmiau teikti siūlymus, kaip būtų galima sustiprinti etninės kultūros išsaugojimą ir plėtrą Lietuvoje valstybiniu lygmeniu. Visų pirma pasiūliau Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo apmatus, jiems pritarė profesorius N. Vėlius, ir, deja, jam mirus, man teko vadovauti tai grupei, kuri parengė įstatymą. Vėliau buvau viena iš tautinio paveldo produktų įstatymo iniciatorių, dalyvavau rengėjų darbo grupėje, tas įstatymas įtvirtino tradicinių amatų sertifikavimą. Vadovavau rengiant Etninės kultūros ugdymo rekomendacijas ir programas, kurios apima nuoseklų etnokultūrinį ugdymą nuo lopšelių darželių iki baigiamųjų klasių. Pastaruoju metu daug dirbau tyrinėdama ir rengdama siūlymus dėl etninės kultūros panaudojimo kultūrinio turizmo plėtrai, taip pat galimų regioninės pertvarkos modelių, stiprinant regioninę savimonę Lietuvoje.
Noriu pabrėžti, kad etninė kultūra apima labai plačias sritis. Tai yra ne tik kultūra, tai ir švietimas, mokslas, tradiciniai amatai, kultūrinis turizmas, verslas, aplinkosauga, ekologija, regioninė politika. Žodžiu, beveik visas gyvenimas. Ir kaip atskaitinga Seimui institucija Etninės kultūros globos taryba iš tikrųjų yra unikali, nes ji vienintelė turi penkis padalinius etnografiniuose regionuose. Į ją įeina įvairiausių sričių atstovai, yra atstovaujamas Lietuvos nacionalinis kultūros centras, Liaudies buities muziejus, mokslo institutai, etnospecialistus rengiančios aukštosios mokyklos, visuomeninės organizacijos, aš pati esu kaip tik išrinkta iš visuomeninės organizacijos – Lietuvos etninės kultūros ugdytojų sąjungos.
Jau buvau Etninės kultūros globos tarybos pirmininke 2009–2013 metais Kaip to laiko svarbiausius pasiekimus įvardinčiau savo siūlymą Kūčias paskelbti švenčių diena, taip pat Tarmių metus, Etnografinių regionų metų įgyvendinimą, Etnokultūrinio ugdymo bendrųjų programų priėmimą. Matau, jau kad reikia šiek tiek trumpiau.
Aš labai trumpai pasakysiu, kokias matau pagrindines veiklos kryptis, kurias reiktų stiprinti. Visų pirma, aišku, etnokultūrinio ugdymo integravimas į švietimo sistemą. Antra. Specialistų rengimas ir etnokultūrinių tyrimų bazės stiprinimas.
Trečia, etninės kultūros integravimas į bendrąją kultūros politiką. Etnografinių regionų savitumo išryškinimas galbūt labiau įsigilinant į baltų genčių ir archeologijos palikimą ir panašiai. Matau, laiko nėra. Aš galėčiau daug kalbėti, ir jeigu būtų klausimų, aš galėčiau atsakyti.
PIRMININKĖ. Iš tiesų, gal sutarkime taip. Jūs trumpai atsakykite Seimo nariams, norintiems paklausti. N. Puteikis. Prašom.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš atsiprašau, aš neklausiu, aš norėjau paagituoti už kandidatę balsuoti, nes jos veikla jau yra patikrinta, jau buvo pirmininkė. Niekas jokių pretenzijų jai neturėjo, ji dirba puikiai, labai šauni specialistė. Agituoju visus ne klausinėti, o balsuoti už ją.
PIRMININKĖ. Ačiū. S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiama kandidate, neabejoju, kad šiandien jūs būsite patvirtinta pirmininke. Noriu priminti, kad jūsų taryba jau išrinko jus pirmininke, tačiau kokia jūsų nuomonė, kokie bus jūsų žingsniai? Mes žinome, kad etnosrities projektai yra begėdiškai ignoruojami tarybos. Kokie bus jūsų žingsniai, nes pernai iš beveik 700 projektų buvo finansuota tik apie 20 %? Kokie jūsų konkretūs žingsniai, kad keistųsi požiūris į etnokrypties projektų finansavimą mūsų valstybėje?
D. URBANAVIČIENĖ. Aš kaip tik ir dariau tuos tyrimus ir nustačiau, kad iš tikrųjų yra diskriminuojama etninė kultūra. Buvau susitikusi su Lietuvos kultūros taryba. Vienas toks pirmas žingsnis. Jau faktiškai yra sutarimas, kad galima išskirti įvairių sričių etninę kultūrą į atskirą programą ir jai skirti atskirą pakankamai tinkamą kvotą, ir pritaikyti specialius kriterijus, nes tikrai netinka profesionaliajam menui skiriami kriterijai, tarkim, inovacijų reikalavimas ir panašiai.
Kitas dalykas. Jau buvau parengusi Lietuvos kultūros tarybos įstatymo keitimo projektą, kuriame būtų iš tikrųjų įvairioms sritims atstovavimas, kvotos. Jeigu būtų galima tai pateikti ateity, manau, kad galima dėl tų klausimų diskutuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Gumuliauskas. Trumpas klausimas, trumpas atsakymas.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Aš solidarizuojuosi su kolega N. Puteikiu. Aš matau prieš mus stovintį žmogų, kuris dega ta kultūra, ir aš siūlyčiau tikrai trumpinti klausimus ir paremti šitą kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. E. Pupinis. Neklausiate. A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiama pranešėja, iš tikrųjų sveikindamas jūsų darbą, aš noriu paklausti kaip Seime veikiančios neformalios Gegužės 3-iosios grupės vienas iš vadovų. Kai kalbame apie Lietuvos etninę kultūrą, jūs kalbate labiau apie lietuvių etninę kultūrą – apie dzūkus, žemaičius, aukštaičius, suvalkiečius, kas iš tikrųjų yra svarbu. Bet Lietuvoje yra ir tokios etninės grupės, pavyzdžiui, istorinės, autochtoninės: žydų, lenkų ar gudų. Ar jūsų taryba tuo visai neužsiima, ar jūs užsiimate tik lietuvių? Jeigu tai yra Lietuvos etninė kultūra, tada aš kažkaip negirdžiu, kad būtų užsiimta ir tų istorinių etninių grupių kultūros paveldu.
D. URBANAVIČIENĖ. Atsakyčiau dvejopai. Visų pirma Etninės kultūros valstybinės globos pagrindų įstatymo paskirtis yra būtent lietuvių etninės kultūros globa ir taryba tarsi turėtų vien tiktai lietuvių, tačiau kai aš buvau pirmininkė, iš tikrųjų mes svarstėme ir mažumų klausimus. Pavyzdžiui, centro išsaugojimo klausimą. Kai rengiau etninės kultūros ugdymo programas, ten kaip tik yra įterptas ir pažinimas kitų tautinių bendrijų, kad jos pačios geriau žinotų savo šaknis. Tomis programomis naudojasi ne tik lietuviškos mokyklos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus klausimus. Galite atsisėsti.
D. URBANAVIČIENĖ. Ačiū.
PIRMININKĖ. Po pateikimo nebalsuojama.
Svarstymas. Norinčių dalyvauti diskusijose nėra. Taip pat po svarstymo nebalsuojama.
Priėmimas. Nuomonės už, nuomonės prieš. Keturi – už, keturi – prieš. Nuomonė už – E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Kandidatę į pirmininkus pažįstu nuo aštuntos klasės – kažkada buvau jos mokytojas. Noriu pasakyti, kad šio žmogaus gyvenimas iš tikrųjų yra paskirtas tarnystei mūsų etninei istorijai, mūsų etninei kultūrai. Aš prašyčiau palaikyti jos kandidatūrą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kadangi nesuspėjo paklausti V. Juozapaitis, gal norite dabar išsakyti nuomonę? Ne. O S. Jovaiša? Ir E. Pupinis. Atsiprašome, kad nesuteikėme galimybės paklausti.
Gerbiami Seimo nariai, balsavimas bus slaptas ir balsavimą mes skelbsime pietų pertraukos metu. Dabar yra numatyta 14 val. 30 min. Mums reikia patvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Jūs puikiai žinote, kokie jie būna. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti slapto balsavimo biuletenį dėl Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos pirmininko paskyrimo“ projekto? Bendru sutarimu. Dėkoju.
Dar primenu, kad slapto balsavimo grupė yra: V. Bukauskas, A. Dumbrava, A. Gelūnas, D. Kepenis, J. Narkevičius, M. Navickienė, G. Steponavičius ir D. Šakalienė. Pakeitimas, atsiprašau, J. Narkevičius keičiamas ir vietoj jo bus M. Mackevičius. Ačiū už pastabą. Galime pritarti? Galime pritarti.
Gerbiamieji kolegos, toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami kolegos, kadangi iki transliacijos iki 12 valandos yra likę laiko keturios minutės, skelbiu techninę pertrauką iki 12 valandos. 12 valandą pratęsime posėdį.
Pertrauka
12.01 val.
Kęstučio Pūko Seimo nario mandato panaikinimo svarstymas
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, tęsiame posėdį. Pradedame svarstyti darbotvarkės 1-12 klausimą – Seimo nario Kęstučio Pūko Seimo nario mandato panaikinimo klausimą. Vadovaudamasis Seimo statuto 241 straipsnio 10 dalimi, Seimo posėdžių sekretoriato vedėją V. Gureckienę skiriu posėdžio sekretore.
Gerbiamieji Seimo nariai, noriu jums priminti Seimo statute reglamentuotas apkaltos proceso taisykles. Posėdžio pirmininkas sprendžia procesinius klausimus. Seimo nariai gali klausinėti tik proceso dalyvius, tik posėdžio pirmininkui leidus. Kalbėti dėl bylos iš esmės ar kitaip bandyti paveikti proceso eigą Seimo nariams neleidžiama, tačiau jie gali užprotestuoti posėdžio pirmininko atsisakymą leisti klausinėti ar skubotą sprendimą nutraukti apklausą ir balsuodami jį atmesti.
Konstitucinio Teismo išvada bei kiti šio ir kitų teismų sprendimai nesvarstomi ir dėl jų teisėtumo bei pagrįstumo nediskutuojama. Sprendžiant asmens, kuriam taikoma apkalta, konstitucinės atsakomybės klausimą, remiamasi minėtuose sprendimuose nustatytais faktais ir pateikta jų juridine kvalifikacija, o šių klausimų tyrimas neatliekamas.
Asmeniui, kuriam taikoma apkaltos procedūra, klausimus užduoda Seimo posėdžio pirmininkas ir advokatas. Šie asmenys kalbose gali remtis įrodymais, turinčiais reikšmės sprendžiant konstitucinės atsakomybės klausimą. Seimo nariai Seimo nariui, kuriam taikoma apkalta, ar vietoj jo kalbančiam advokatui pateikia klausimus tik posėdžio pirmininkui leidus.
Pagal Statuto 241 straipsnio 4 dalį perskaitysiu pranešimą, kuriame išdėstoma Konstitucinio Teismo išvados esmė.
Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 19 d. pateiktoje išvadoje konstatavo, kad Seimo nario K. Pūko veiksmai Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigas einančių ir šias pareigas užimti pretendavusių asmenų atžvilgiu, nurodyti Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Seimo nariui K. Pūkui išvadoje, prieštarauja Konstitucijai. Šiais veiksmais Seimo narys K. Pūkas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
Konstitucinis Teismas savo jurisprudencijoje yra konstatavęs, kad valstybės pareigūnai turi turėti piliečių pasitikėjimą. Tam, kad piliečiai galėtų pagrįstai pasitikėti valstybės pareigūnais, yra reikalinga vieša demokratinė valstybės pareigūnų veiklos kontrolė. Viena tokios kontrolės formų – konstitucinis apkaltos procesas. Pagal Konstituciją įgaliojimus apkaltos procese turi tik dvi valstybės valdžios institucijos – Seimas ir Konstitucinis Teismas. Apkaltos byla gali būti pradėta tik Seimo narių siūlymu. Konstitucinis Teismas teikia išvadą, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai. Jeigu Konstitucinis Teismas konstatuoja, kad asmuo šiurkščiai pažeidė Konstituciją, Seimas ne mažesne kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma gali panaikinti jo Seimo nario mandatą.
Konstitucinio Teismo išvada – šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta priesaika. Pagrindiniai argumentai.
Specialiosios tyrimo komisijos dėl apkaltos Seimo nariui K. Pūkui išvadoje, be kita ko, nurodyta, jog Seimo narys K. Pūkas žodžiais, neverbaline kūno kalba žemino padėjėjo-sekretoriaus pareigas einančių ir pretenduojančių užimti šias pareigas asmenų orumą, juos akivaizdžiai diskriminavo, nepagrįstai kišosi į jų privatų gyvenimą. Šiais savo veiksmais Seimo narys K. Pūkas diskreditavo valstybės ir Seimo autoritetą. Atsižvelgiant į tai, Specialiosios tyrimo komisijos manymu, K. Pūko veiksmai vertintini kaip Seimo nario priesaikos, kuria Seimo narys įsipareigojo gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sulaužymas ir šiurkštus Konstitucijos pažeidimas.
Konstitucinis Teismas šioje išvadoje konstatavo, kad iš Seimo nario priesaikos, Seimo nario konstitucinio statuso kylantys reikalavimai gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, vengti elgesio, žeminančio Seimo – Tautos atstovybės reputaciją ir autoritetą lemia ir pareigą gerbti Konstitucijoje įtvirtintas ir jos saugomas žmogaus teises, nesinaudoti savo statusu kitų asmenų konstitucinėms teisėms ir laisvėms pažeisti. Seimo nario veiksmais, kuriais pažeidžiamos kitų asmenų konstitucinės teisės ar laisvės, gali būti šiurkščiai pažeista Konstitucija ir sulaužyta Seimo nario priesaika, žeminama Seimo – Tautos atstovybės reputacija ir autoritetas.
Konstitucinis Teismas išvadoje pažymėjo, kad viena iš pagal Konstitucijos 29 straipsnį draudžiamo diskriminavimo (kartu ir žmogaus orumo žeminimo) formų yra priekabiavimas, be kita ko, priekabiavimas dėl lyties ir seksualinis priekabiavimas. Priekabiavimas dėl lyties suprantamas kaip nepriimtinas ar nepageidaujamas fiziniais, verbaliniais ar neverbaliniais veiksmais (be kita ko, prisilietimais, gestais, žodžiu, raštu ar vaizdu) išreikštas elgesys, susijęs su lytimi, kuriuo, be kita ko, siekiama pažeminti arba yra žeminamas žmogaus orumas, siekiama sukurti arba kuriama asmenį, su kuriuo taip elgiamasi, bauginanti, priešiška, žeminanti ar žeidžianti aplinka. Seksualinio priekabiavimo, kuris yra viena iš priekabiavimo dėl lyties formų, skiriamasis bruožas yra asmeniui, prie kurio priekabiaujama, nepageidaujamas seksualinio pobūdžio elgesys. Tokiu elgesiu neišvengiamai yra kėsinamasi ir į fizinį ar psichinį asmens neliečiamumą, sutrikdoma žmogaus fizinė, psichinė ir dvasinė būsena, suvaržoma jo fizinio aktyvumo, intelektinės ir kūrybinės laisvės, taigi ir laisvos asmenybės, raiška, gali būti apsunkinami santykiai su kitais asmenimis. Priekabiavimas gali sukelti ilgalaikes ar net nuolatines pasekmes, neigiamai veikiančias asmens privatų ir socialinį gyvenimą.
Priekabiavimo faktams nustatyti nebūtina, kad asmuo, prie kurio priekabiaujama, aiškiai ir kategoriškai prieštarautų tokiam elgesiui, kai akivaizdu, kad toks elgesys šiam asmeniui buvo nepriimtinas ir objektyviai įžeidžiamas, bet atsižvelgtina į tai, kaip jį suvokė asmuo, prie kurio buvo priekabiaujama (be kita ko, nebūtina nustatyti asmens, kuris galbūt priekabiavo, siekio pažeminti žmogaus orumą ar sukurti jam priešišką, jį bauginančią, žeminančią ar žeidžiančią aplinką). Priekabiavimo faktams paneigti nepakanka vien to, kad juos neigia asmuo, kuris galbūt priekabiavo, bet privalu atsižvelgti į visas kitas šiems faktams nustatyti reikšmingas aplinkybes.
Įvertinus Seimo nario K. Pūko veiksmus, konstatuota, kad jo veiksmai iš esmės atitinka minėtus priekabiavimo dėl lyties ir seksualinio priekabiavimo požymius, taigi gali būti laikomi priekabiavimu dėl lyties, be kita ko, seksualiniu priekabiavimu. Seimo nario K. Pūko veiksmai jo padėjėjo-sekretoriaus pareigas ėjusiems ir šias pareigas užimti pretendavusiems asmenims buvo nemalonūs, nepageidaujami ir nepriimtini, tokiu būdu jis elgėsi išskirtinai su moterimis (merginomis).
Kviesdamasis į pokalbį pretendentus užimti Seimo nario padėjėjo-sekretoriaus pareigas, K. Pūkas pirmenybę teikė netekėjusioms ir artimų asmeninių ryšių neturinčioms pretendentėms, kalbino su tiesioginėmis pareigomis nesusijusiomis intymiomis, trikdančiomis, nemaloniomis, su lytiniais santykiais susijusiomis ir panašiomis seksualinio pobūdžio, kitomis itin asmeninėmis temomis, komentavo jų išvaizdą ir fizines savybes, teikė trikdančius, dviprasmiško pobūdžio pasiūlymus, kitaip nekorektiškai, nepagarbiai bendravo ir tokiu savo elgesiu sukūrė nemalonią, žeminančią, įžeidžiančią aplinką. Dalis Seimo nario K. Pūko veiksmų buvo seksualinio pobūdžio. Seimo narys K. Pūkas taip elgėsi ne vieną kartą, priekabiavo ne prie vieno asmens. Minėti asmenys jautėsi pažeminti ir įžeisti, turėjo kęsti įtampą, stresą ir baimę, patyrė ilgalaikių nemalonių pasekmių. Toks Seimo nario K. Pūko elgesys ir objektyviai vertintinas kaip akivaizdžiai įžeidžiamas ir nepriimtinas.
Nors Seimo narys K. Pūkas teigia minėtų asmenų nežeminęs, nesielgęs su jais nepagarbiai ir prie jų nepriekabiavęs, ištyrus ir įvertinus surinktus įrodymus, konstatuota, jog nėra pagrindo manyti, kad liudytojos būtų sakiusios netiesą ar nurodžiusios tikrovės neatitinkančias aplinkybes, būtų buvusios tarpusavyje susijusios, pažįstamos ir susitarusios ar pavieniui sąmoningai veiktų prieš Seimo narį K. Pūką.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad pagal Konstituciją iš Seimo nario priesaikos jam kyla pareiga gerbti ir vykdyti ne tik Konstituciją, bet ir įstatymus.
Remdamasis šioje byloje nustatytomis aplinkybėmis, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo narys K. Pūkas pažeidė Seimo statuto 16 straipsnio 2 dalį, Valstybės politikų elgesio kodekso 4 straipsnio nuostatas. Taip pat minėti Seimo nario K. Pūko veiksmai gali būti laikomi priekabiavimu pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį, Lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 5 dalį… be kita ko, seksualiniu priekabiavimu pagal Moterų ir vyrų lygių galimybių įstatymo 2 straipsnio 6 dalį.
Dėl diskriminacinio ir žeminančio žmogaus orumą priekabiavimo pobūdžio ir juo sukeliamų pasekmių tokiu Seimo nario elgesiu neišvengiamai žeminama Seimo – Tautos atstovybės reputacija ir autoritetas, diskredituojama valstybės valdžia, nepriklausomai nuo to, ar toks Seimo nario elgesys yra susijęs su jo parlamentine veikla arba naudojimusi konstituciniu Seimo nario statusu. Seimo nario diskriminacinis ir žeminantis žmogaus orumą elgesys, kuris gali būti laikomas priekabiavimu dėl lyties, be kita ko, seksualiniu priekabiavimu, laikytinas šiurkščiu Konstitucijos, be kita ko, jos 21 straipsnio 1, 2, 3 dalių, 22 straipsnio 1, 4 dalių, 29 straipsnio nuostatų, pažeidimu, taip pat Seimo nario priesaikos sulaužymu.
Atsižvelgdamas į tai, kad Seimo nario K. Pūko elgesys buvo diskriminuojantis ir juo pažemintas jo padėjėjo-sekretoriaus pareigas ėjusių ir šias pareigas užimti pretendavusių asmenų orumas, taip pat į tai, kad jo veiksmai laikytini priekabiavimu dėl lyties ir seksualiniu priekabiavimu, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad tokiu elgesiu Seimo narys K. Pūkas šiurkščiai pažeidė Konstituciją ir sulaužė priesaiką.
Gerbiamieji kolegos, pagal Seimo statuto 241 straipsnio 5 dalį, suteikiu žodį posėdžio sekretorei V. Gureckienei.
V. GURECKIENĖ (Seimo posėdžių sekretoriato vedėja). Gerbiamieji Seimo nariai, į apkaltos procesą Seime atvyko Seimo narys K. Pūkas, tačiau Seimo nario K. Pūko advokatė A. Ručienė nedalyvauja.
PIRMININKAS. Kviečiu Seimo narį Pūką į tribūną, nes yra gauti jo ir jo advokatės prašymai.
K. PŪKAS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui prašymas dėl klausimo svarstymo atidėjimo. Remdamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 241 straipsnio 2 dalimi, prašau atidėti klausimo svarstymą dėl mano, kaip Lietuvos Respublikos Seimo nario, mandato panaikinimo, nes 2018 m. sausio 12 d. posėdyje dėl svarbių priežasčių negali dalyvauti mano advokatė A. Ručienė. Nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. sausio 29 d. yra išvykusi į užsienį, ši kelionė buvo suplanuota iš anksto, todėl prašome šio klausimo svarstymą perkelti į kitą artimiausią Lietuvos Respublikos Seimo posėdį, vadovaudamiesi Lietuvos Respublikos statuto 241 straipsnio nuostatomis. Pageidauju, kad, svarstant klausimą dėl Seimo nario mandato panaikinimo, posėdyje pasisakytų mano advokatė A. Ručienė. (Pridėti jos kelionės bilietai.)
PIRMININKAS. Dėkui. Gerbiami Seimo nariai, vadovaujantis Seimo statuto 240 straipsnio 9 dalimi, 2017 m. gruodžio 19 d. Seimo posėdyje buvo priimtas protokolinis nutarimas Seimo nario K. Pūko mandato panaikinimo klausimą svarstyti 2018 m. sausio 12 d. Vadovaujantis Seimo statuto 240 straipsnio 9 dalimi, Seimo nariui K. Pūkui, kuriam taikoma apkalta, buvo nedelsiant, t. y. 2017 m. gruodžio 19 d., raštu ir pasirašytinai pranešta apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką, kada Konstitucinio Teismo išvados pagrindu bus sprendžiamas Seimo nario mandato panaikinimo klausimas.
2018 m. sausio 9 d. Seimo narys K. Pūkas raštu dėl advokato dalyvavimo Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. sausio 12 d. posėdyje informavo Seimo Pirmininką, kad Seimo posėdyje dalyvaus jis pats ir advokatė A. Ručienė. Pagal Seimo statuto 241 straipsnio 1 dalį Seimo prievolė – rašytiniu pranešimu pakviesti advokatą į Seimo posėdį. Tai buvo padaryta 2018 m. sausio 10 d. registruotu ir elektroniniu paštu. Registruota siunta siųstas kvietimas dalyvauti posėdyje gavėjai įteiktas sausio 11 dieną. Apie gautą kvietimą advokatė A. Ručienė patvirtino elektroniniu paštu 2018 m. sausio 11 d. Taip pat pridėjo advokato orderio, kuriame nurodoma, jog ji atstovauja K. Pūkui apkaltos procese Lietuvos Respublikos Seime, kopiją. 2018 m. sausio 11 d. gautas advokatės A. Ručienės prašymas dėl Seimo posėdžio atidėjimo… Lietuvos Respublikos Seimo statuto 241 straipsniu, kuriame nurodoma, kad iš anksto buvo suplanavusi išvykimą iš Lietuvos nuo 2018 m. sausio 11 d. iki 2018 m. sausio 29 d., todėl prašo tai laikyti svarbia priežastimi nedalyvauti posėdyje ir klausimo svarstymą atidėti bei jį nagrinėti kitame artimiausiame posėdyje.
Taip pat A. Ručienė pridėjo bilietų į Buenos Aires, Argentinoje, kurie buvo užsakyti – pabrėžiu! – dar 2018 m. sausio 5 d. Atkreipiu dėmesį, kad 2018 m. sausio 9 d. Seimo narys K. Pūkas informavo, kad jis ir jo advokatė dalyvaus posėdyje. Seimo statuto 241 straipsnio 2 dalis numato, kad kai posėdyje be svarbių priežasčių nedalyvauja asmuo, kuriam taikoma apkalta, arba jo advokatai, jų nedalyvavimas netrukdo apkaltos bylą nagrinėti Seime. Seimo statuto 240 straipsnio 3 dalies 2 punktas numato, kad posėdžio pirmininkas prireikus gali paklausti Seimo nuomonės ar prašyti pritarimo savo sprendimams.
Remdamasis minėtais straipsniais bei Seimo statuto 261 straipsniu, prašau Seimo apsispręsti balsavimu, ar advokatės A. Ručienės nedalyvavimo priežastys Seimo posėdyje laikytinos svarbiomis priežastimis, dėl kurių būtų tenkintinas jų prašymas atidėti svarstymą iki kito posėdžio.
Ar Seimo nariai norėtų išsakyti savo nuomonę dėl balsavimo motyvų? E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū, kad sutinkate paklausti kitaip manančių. Visų pirma jūs pats turite pagal Statutą teisę priimti sprendimą, neklausdamas Seimo, t. y. Statute nenumatytais atvejais, tai galbūt paskutinis – 264 straipsnis. Tai čia vienas dalykas. Jūs apsisprendėte klausti Seimo.
Kitas dalykas, kaip jūs suformulavote ką tik, klausdamas Seimo narių, – iki kito posėdžio. Ką tai reiškia? Kitas posėdis popiet ar 17 dieną, ar kovo mėnesį? Čia reikėtų iš jūsų pusės aiškumo, iki kada jūs siūlytumėte atidėti. Mes negalime pradėti pageidavimų koncerto, mes nežinome, kada advokatė A. Ručienė grįžta iš savo kelionės, tą reikėtų tiksliai žinoti, tada galėtume apsispręsti. Pavyzdžiui, man tiktų, sakyčiau, 17 diena, bet ar ji bus grįžusi.
Jeigu klausiate mano asmeninės nuomonės arba mūsų frakcijos nuomonės, mes siūlome įvertinti kaip bandymą apgauti Seimą, suvedžioti ir todėl nelaikyti tinkama ir pakankama priežastimi nesvarstyti klausimo. Siūlome klausimą svarstyti šiandien.
Dar taip pat siūlau protokolinį Seimo nutarimą arba kreipimąsi, pranešimą Advokatų tarybai dėl advokatės A. Ručienės elgesio.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kitas posėdis nereiškia, kad artimiausiame posėdyje. Kitas, į kurį mes įrašytume šio klausimo svarstymą. I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš kreipiuosi į Seimo narį K. Pūką. Pasižiūrėkite, kokia susidarė situacija Seime. Ar jums neatrodo, kad garbingiausiai tiek jums ir išlaikant orumą Seime, jūs pats galėtumėte atsistatydinti ir nereiktų čia sukti galvos, kada jūsų advokatė grįš, kaip čia procedūriškai toliau spręsti. Man atrodo, jau po Konstitucinio Teismo išaiškinimo aš jūsų vietoj tikrai taip padaryčiau. Todėl jūs gerai pagalvokite, ar nereikia nutraukti visos šitos grandinės ir tiesiog savo noru palikti Seimą.
PIRMININKAS. J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Kadangi, gerbiamas Pirmininke, jūs ką tik pats paskelbėte, kad Seimas dar gruodžio 19 dieną nustatė svarstymo datą, mes dabar sužinome, kad sausio 5 dieną užsakyti bilietai. Advokatės elgesys šiuo atveju tikrai yra nederamas net advokatui, kai jis palieka savo, galima būtų taip vertinti, palieka savo klientą likimo valiai, atsisakydamas savo išvykimu kartu ir jį ginti. Kita vertus, žinodamas svarstymo datą, jis turėjo suplanuoti savo laiką taip, kad galėtų dalyvauti. Todėl galbūt Seimui vertėtų atkreipti Advokatų tarybos dėmesį, kad įvertintų.
Kita vertus, tikrai pagal Statuto141 straipsnio 2 dalį tai nelaikytina svarbia priežastimi, o pagal 6 dalį posėdžio pirmininkas sprendžia tik tada, ar daryti pertrauką, jei yra svarbi priežastis. Taigi pagrindinis klausimas, ar tai yra svarbi priežastis? Mūsų frakcijos manymu – ne.
PIRMININKAS. Ačiū. D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš, kolegos, tik noriu paprašyti, kad neleiskime padaryti Seimo teisiškai neįgalaus. Konstitucinio Teismo pirmininkas lygiai tokiomis panašiomis aplinkybėmis – vilkinimo, tempimo ir melavimo neleido tęsti tokių žaidimų, posėdžiai vyko, įvyko ir sėkmingai pasibaigė. Tai prašau, kad šiandien, Laisvės gynėjų dieną, mes kažkaip prisimintume savo savigarbą ir orumą, šito Seimo orumą. Tai prašau neleisti žaisti šiuo procesu.
PIRMININKAS. R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Iš tikrųjų, kolegos, jeigu teisine prasme mes neturime pažeidimo, mes čia daugelis nesame teisininkai, bet mūsų frakcija yra pasirengusi priimti sprendimą dalyvauti balsavime šiandien. Mes turime aiškią nuomonę ir atidėjimas, jeigu nėra teisinių priežasčių atidėti, tikrai nebūtų teisingas sprendimas.
PIRMININKAS. G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Aš prisijungdamas prie kolegų kalbėsiu frakcijos vardu. Mūsų frakcija taip pat yra pasirengusi šiandien priimti sprendimą ir manome, kad tas klausimas nebeturėtų būti tempiamas toliau.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau? Gerbiamieji Seimo nariai, aš vis dėlto prašau balsuoti, ar advokatės A. Ručienės nedalyvavimo priežastys Seimo posėdyje laikytinos svarbiomis? (Šurmulys salėje)
Nutraukiame balsavimą. Akcentuoju, ar laikoma svarbiomis. Kas laiko, kad yra svarbi priežastis, balsuoja už, kas laiko, kad tai nesvarbi priežastis, balsuoja prieš, ir tada procedūrą tęsiame. Kas mano, kad procedūrą reikia šiandien tęsti ir baigti, balsuoja prieš. Pradedame balsavimą.
Balsavo 109 Seimo nariai: už balsavo 2, prieš – 101, susilaikė 6 Seimo nariai. Procedūra tęsiama. M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, supainiojau balsavimo motyvus, prašau įskaityti kaip balsavusį prieš.
PIRMININKAS. M. Adomėnas taip pat balsavo prieš. Ačiū.
Gerbiamieji kolegos, Seimas nusprendė, kad A. Ručienės nedalyvavimo priežastys Seimo posėdyje nėra svarbios ir, remiantis Seimo Statuto 241 straipsnio 2 dalimi, jos nedalyvavimas netrukdo apkaltos bylą toliau nagrinėti Seime. Todėl tęsiame apkaltos procedūrą Statuto numatyta tvarka.
Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pasitarti dėl atsakymų į klausimus? Siūlome Seimo nariui 10 minučių. Po posėdžio pirmininko klausimų Seimo nariui, kuriam taikoma apkalta, skiriama iki… jei aš turėsiu klausimų, skirkite man bent dvi minutes. Seimo narių klausimams Seimo nariui, kuriam taikoma apkalta, iki 40 minučių. Ar sutinkate? (Balsai salėje) Daugiau? Mažiau? Palikime. Iki reiškia gali būti ir mažiau. Seimo nario, kuriam taikoma apkalta, baigiamajam žodžiui iki 10 minučių. Siūlau pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Vadovaujantis Seimo statuto 241 straipsnio 7 dalimi, žodis suteikiamas asmeniui, kuriam taikoma apkalta, arba jo prašymu vienam iš advokatų. Šiuo atveju advokatų nėra, kviečiu Seimo narį K. Pūką į tribūną. Jums skirta 10 minučių.
K. PŪKAS (MSNG). Ačiū. Matydamas susidariusią situaciją, koks sukeltas ažiotažas, noriu pateikti Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkui V. Pranckiečiui atsistatydinimo pareiškimą dėl Seimo nario mandato atsisakymo pagal Lietuvos Respublikos Seimo statuto 243 straipsnį.
„Sutinkamai su Lietuvos Respublikos Seimo statuto 243 straipsniu, teikiu atsistatydinimo pareiškimą, kuriuo atsisakau Seimo nario mandato, kadangi apkaltos proceso metu buvo pažeistos mano teisės į gynybą, kurios reglamentuotos Lietuvos Respublikos Seimo statuto 241 straipsnyje, Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje, ir 2018 m. sausio 12 d. vyksta Seimo posėdis, kuriame turi būti svarstomas klausimas dėl mano kaip Seimo nario mandato panaikinimo. Dėl šio klausimo svarstymo atidėjimo buvo pateikti tiek mano, tiek mano advokatės A. Ručienės prašymai su juos pagrindžiančiais įrodymais, kuriuose nurodyta, kad dėl svarbių priežasčių man atstovaujanti advokatė A. Ručienė dalyvauti šiame posėdyje neturės galimybės, todėl šio klausimo svarstymas turėtų būti perkeltas į kitą artimiausią Seimo posėdį. Tačiau Lietuvos Respublikos Seimo nariai, nepaisydami įstatymo nuostatų ir tuo pažeisdami Lietuvos Respublikos Seimo statuto 241 straipsnį ir Lietuvos Respublikos Konstitucijoje bei Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijoje reglamentuotas asmens teises turėti advokatą taip pat ir apkaltos proceso metu, uždraudė man šiomis teisėmis pasinaudoti. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 243 straipsnio 2 dalimi, prašau šį mano pareiškimą nedelsiant patenkinti.“ Ir pridedu Vyriausiajai komisijai raštą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Gerbiami kolegos, šiuo klausimu mes turėtume paskelbti dabar 10 minučių techninę pertrauką, nes reikia parengti Seimo nutarimą ir jį priimti tuoj pasibaigus tai pertraukėlei. 10 minučių techninė pertrauka.
Pertrauka
12.41 val.
Seimo Pirmininko informacija apie Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. išvadą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Basčio, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, tęsiame posėdį.
Kol bus parengtas Seimo nutarimas, svarstome darbotvarkės 1-11 klausimą – Seimo Pirmininko informacija apie Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. išvadą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo nario Mindaugo Basčio, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai.“
Konstitucinis Teismas pateikė išvadą dėl Seimo nario M. Basčio, kuriam pradėta apkaltos byla, veiksmų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai. Pagal Seimo statuto 240 straipsnio 6 dalį, įsigaliojus Konstitucinio Teismo išvadai dėl to, ar asmens, kuriam pradėta apkaltos byla, konkretūs veiksmai prieštarauja Konstitucijai, posėdžio pirmininkas artimiausiame Seimo posėdyje su ja supažindina Seimo narius.
Taigi noriu supažindinti su Konstitucinio Teismo 2017 m. gruodžio 22 d. išvada. Konstitucinis Teismas 2017 m. gruodžio 22 d. pateiktoje išvadoje pažymėjo, kad iš Konstitucijoje nustatytos Seimo nario priesaikos, įtvirtintos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje, konstitucinio Seimo nario statuso, įtvirtinto, be kita ko, Konstitucijos 59 straipsnio 2 ir 4 dalyse, kyla Seimo nario pareigos, be kita ko, būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais. Šios konstitucinės Seimo nario pareigos lemia, be kita ko, pareigą saugoti valstybės paslaptį, kurią Seimo narys sužino vykdydamas Tautos atstovo pareigas. Iš šios pareigos, taip pat iš reikalavimo sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas kyla pareiga sąžiningai pateikti valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, visą būtiną informaciją, be kita ko, apie savo ryšius su kitais asmenimis, bendravimas su kuriais gali turėti įtakos valstybės interesų, be kita ko, valstybės paslapties apsaugai.
Šios pareigos nevykdymas gali būti pagrindas abejoti Seimo nario sąžiningumu, be kita ko, ir vykdant kitas Tautos atstovo pareigas, jo veikimu Tautos ir Lietuvos valstybės interesais, jo pagarba Konstitucijai ir įstatymams, taigi ir ištikimybe Lietuvos Respublikai. Nesąžiningas informacijos pateikimas valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, taip pat gali lemti tai, kad su valstybės paslaptimi galės susipažinti asmuo, kuris nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, ir taip kelti grėsmę valstybės paslapties saugumui, taigi ir Konstitucijoje įtvirtintoms ir saugomoms vertybėms.
Vertindamas Seimo nario M. Basčio paaiškinimą, kad pildydamas klausimyną jis esą pamiršo nurodyti buvusį KGB darbuotoją P. Vojeiką, Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad M. Bastys gana gerai pažinojo P. Vojeiką (jie pažįstami jau ilgą laiką, Seimo nario M. Basčio teigimu, 16 metų), gana artimai su juo bendravo (yra prašę vienas kito paramos, Seimo narys M. Bastys keletą kartų yra lankęsis P. Vojeikos namuose, pažįsta jo šeimos narius), žinojo apie jo veiklą KGB (P. Vojeika jam pats apie tai buvo sakęs ir užsiminęs, kad jų bendravimas Seimo nariui M. Basčiui gali būti nepalankus); pats Seimo narys M. Bastys paiškinimuose teigė nesupratęs, kad bendravimas su P. Vojeika jam gali sukelti nepatogumų.
Vertindamas Seimo nario M. Basčio paaiškinimą, kad jis esą nesuprato klausimyno 55 punkto klausimo turinio, Konstitucinis Teismas atkreipė dėmesį į tai, kad jis ne kartą yra išrinktas Seimo nariu, turi aukštąjį išsilavinimą ir mokslų daktaro laipsnį. Atsižvelgiant į tai, jam turėjo būti suprantama, kad klausimyno 55 punkte turimi omenyje bet kurių kitų valstybių (įskaitant ir SSRS) žvalgybos, saugumo tarnybose ar su jomis susijusiose institucijose kada nors dirbę asmenys, jam taip pat turėtų būti žinoma apie represinių SSRS vidaus reikalų ir saugumo struktūrų veiklą Lietuvoje ir šios veiklos istorines bei politines aplinkybes, todėl jam neturėjo kilti abejonių, kad vertinant asmens, pretenduojančio gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, patikimumą gali būti aktualūs jo ryšiai su buvusiais SSRS saugumo tarnybų darbuotojais.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, jog pildydamas klausimyną Seimo narys M. Bastys turėjo pakankamai laiko įsigilinti į jame išdėstytus klausimus. Be to, jis nesikreipė į VSD pareigūnus, kad šie paaiškintų klausimą dėl pažinčių su kitų valstybių žvalgybos ir (ar) saugumo tarnybų darbuotojais, taip pat nepasinaudojo numatytomis papildomomis galimybėmis atsakymus į klausimyną surašyti atskirame lape ir kartu su klausimynu pateikti už įslaptintos informacijos apsaugą atsakingam asmeniui. Be to, nei pirmą kartą, nei pakartotinai apklaustas VSD Seimo narys M. Bastys neteigė, kad nesuprato klausimo turinio, šis argumentas pateiktas vėliau, todėl jis vertintinas kaip gynybinė Seimo nario M. Basčio pozicija.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad klausimyną, skirtą asmenims, kurie pretenduoja gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, M. Bastys pildė ne pirmą kartą ir ne pirmą kartą nenurodė visų asmeninių ryšių, turinčių įtakos sprendimo dėl leidimo dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija išdavimo priėmimui.
Konstitucinis Teismas pažymėjo, kad jeigu VSD pareigūnai nebūtų turėję informacijos apie Seimo nario M. Basčio ir P. Vojeikos ryšius ir nebūtų apie tai paklausę Seimo nario M. Basčio, o būtų vadovavęsi vien klausimyne paties Seimo nario M. Basčio pateikta informacija, šie ryšiai būtų nepaaiškėję. Kaip matyti iš šios konstitucinės justicijos bylos medžiagos, jie atskleisti ne tik Seimo nario M. Basčio, bet ir VSD pareigūnų, kurie vadovavosi savo turimais duomenimis, o ne Seimo nario M. Basčio užpildytame klausimyne pateikta informacija, iniciatyva.
Taip pat Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo narys M. Bastys neįvykdė iš konstitucinės Seimo nario pareigos saugoti valstybės paslaptį, taip pat iš Seimo nario priesaikos, Seimo nario konstitucinio statuso kylančio reikalavimo Seimo nariui elgtis sąžiningai, pareigos sąžiningai pateikti valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, visą būtiną informaciją, be kita ko, apie savo ryšius su kitais asmenimis, bendravimas su kuriais gali turėti įtakos valstybės interesų, be kita ko, valstybės paslapties apsaugai. Taigi Seimo narys M. Bastys nesilaikė iš Konstitucijoje nustatytos Seimo nario priesaikos, įtvirtintos įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnyje, konstitucinio Seimo nario statuso, įtvirtinto, be kita ko, Konstitucijos 59 straipsnio 2, 4 dalyse, kylančios Seimo nario pareigos, be kita ko, būti ištikimam Lietuvos Respublikai, gerbti ir vykdyti Konstituciją ir įstatymus, sąžiningai vykdyti Tautos atstovo pareigas, veikti Tautos ir Lietuvos valstybės interesais.
Konstitucinis Teismas taip pat pažymėjo, kad nesąžiningas informacijos pateikimas valstybės institucijoms, sprendžiančioms dėl teisės dirbti ar susipažinti su valstybės paslaptį sudarančia (ar kita įslaptinta) informacija, taip pat gali lemti tai, kad su valstybės paslaptimi galėjo susipažinti asmuo, kuris nėra patikimas ir lojalus Lietuvos valstybei, ir taip kelti grėsmę valstybinės paslapties saugumui, taigi ir Konstitucijoje įtvirtintoms ir saugomoms vertybėms.
Atsižvelgdamas į visas šias aplinkybes, Konstitucinis Teismas konstatavo, kad Seimo narys M. Bastys, nuslėpdamas savo ryšius su P. Vojeika ir taip nesąžiningai siekdamas gauti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija, žymima slaptumo žyma „Visiškai slaptai“, šiurkščiai pažeidė Konstituciją, be kita ko, jos 59 straipsnio 2 ir 4 dalis, įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucijos įsigaliojimo tvarkos“ 5 straipsnio reikalavimus ir kartu sulaužė priesaiką. Kiti Seimo nutarime nurodyti veiksmai netirti, nes jų nagrinėjimas yra nežinybingas Konstituciniam Teismui. Vadovaudamasis Seimo statuto 240 straipsnio 8 dalimi, Seimas posėdyje priima sprendimą svarstyti Seimo posėdyje asmens, kuriam taikoma apkalta, Seimo nario mandato panaikinimą.
12.50 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Seimo nario Mindaugo Basčio Seimo nario mandato panaikinimo klausimo svarstymo“ priėmimas
Perskaitysiu Seimo protokolinio nutarimo projektą, kuriame Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Seimo statuto 240 straipsnio 8 dalimi, nutarė svarstyti M. Basčio Seimo nario mandato panaikinimo klausimą.
Seimo protokolinio nutarimo projektas „Dėl Seimo nario Mindaugo Basčio Seimo nario mandato panaikinimo klausimo svarstymo“. „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 240 straipsnio 8 dalimi, nutaria: svarstyti Lietuvos Respublikos Seimo nario M. Basčio Seimo nario mandato panaikinimo klausimą.“ Ar galime priimti šį protokolinį nutarimą bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, priimta.
12.51 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Seimo nario Mindaugo Basčio Seimo nario mandato panaikinimo klausimo svarstymo datos“ priėmimas
Toliau. Pagal Seimo statuto 240 straipsnio 9 dalį Seimas paskiria Seimo posėdžio dėl asmens, kuriam taikoma apkalta, Seimo nario mandato panaikinimo svarstymo datą. Svarstymo data turi būti paskirta ne anksčiau kaip po septynių nuo posėdžio, kuriame ši data buvo nustatyta, dienų. (Balsai salėje)
Seimo protokolinio nutarimo projektas „Dėl Seimo nario Mindaugo Basčio Seimo nario mandato panaikinimo klausimo svarstymo datos“. „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 240 straipsnio 9 dalimi, nutaria Seimo nario M. Basčio Seimo nario mandato panaikinimo klausimą svarstyti 2018 m. kovo 13 d. 12 valandą.“ (Balsai salėje) Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Protokolinis nutarimas priimtas.
Pagal Seimo statuto 240 straipsnio 9 dalį asmeniui, kuriam taikoma apkalta, nedelsiant raštu ir pasirašytinai pranešama apie paskirtą Seimo posėdžio datą ir laiką, kada Konstitucinio Teismo išvados pagrindu bus sprendžiamas jo Seimo nario mandato panaikinimo klausimas, todėl prašau Seimo posėdžių sekretoriato darbuotojus įteikti pranešimą Seimo nariui M. Basčiui pasirašyti. Jei Seimo nario nėra, prašau informuoti, kad pranešimas bus įteiktas artimiausiu metu.
Taip pat noriu priminti, kad pagal Seimo statuto 241 straipsnio 1 dalį asmuo, kuriam taikoma apkalta, turi teisę dalyvauti Seimo posėdyje pats ir (ar) per savo advokatą. Jis turi teisę turėti kelis advokatus. Apie pasirinktus advokatus asmuo, kuriam taikoma apkalta, raštu praneša Seimui ne vėliau kaip likus dviem dienom iki pirmojo apkaltos proceso Seime posėdžio. Tokiu atveju jie taip pat rašytiniu pranešimu kviečiami į Seimo posėdį.
Taigi šis darbotvarkės klausimas baigtas. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
12.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“ projektas Nr. XIIIP-1564 (pateikimo tęsinys)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, baigėsi pertraukos laikas, kurį mes buvome paskelbę dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos sudarymo ir pavedimo jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo, finansinės bei ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą“ projekto Nr. XIIIP-1564. Kviečiu pranešėją A. Širinskienę, vykdysime pateikimą.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mieli kolegos, noriu pristatyti nutarimą, kuris buvo registruotas pirmadienį. Nutarimas atsirado dėl to, kad Lietuvos Respublikos Seimas, reagavęs į LRT tarybos pateiktą 2016 metų veiklos ataskaitą, po to du kartus pakartotinai kreipėsi ir gavo LRT atsakymus tiek 2017 m. lapkričio 28 d. raštu, tiek ir šių metų sausio 2 dienos raštu. Šie visi pateikti LRT atsakymai reikalauja išsamios analizės ir LRT veikla, kurios detales buvo siekiama išsiaiškinti Seimo narių paklausimuose, reikalauja parlamentinės kontrolės, įvertinant, kaip yra taikomas Lietuvos Respublikos nacionalinio radijo ir televizijos įstatymas bei kiti LRT valdymą, finansinę ir ūkinę veiklą reglamentuojantys teisės aktai.
Pastebėtina, kad net ir po pakartotinio Seimo narių grupės kreipimosi į LRT, LRT, motyvuodama konfidencialumu, pateikė tikrai ne visą Seimo narių prašytą informaciją, kuri yra susijusi su LRT valdymu, ūkine ir finansine veikla. Netgi nebuvo pateiktas Seimui siunčiamų dokumentų sąrašas, dėl to negalime vertinti, ar iš viso visi dokumentai, kuriuos norėta pateikti, yra pateikti. Nesutampa ir viešojoje erdvėje skelbiamų bei Seimui pateiktų dokumentų apimtis. Dalis sutarčių su prodiuseriais yra pateiktos be dalies puslapių, priedų arba, atvirkščiai, pateikiami tik priedai, tačiau nepateikiamos sutartys.
Apibūdinsiu keletą dokumentų, su kuriais teko susipažinti skaitant LRT išsiųstą informaciją Seimo nariams. Pavyzdžiui, krinta į akis tai, kad pasirašomi papildomi susitarimai prie sutarčių, kuriose numatomas naujas vienkartinių programų prodiusavimas ir transliavimas. Tarkime, 130 minučių vienkartinė programa, už kurią prodiuseriui yra mokama apie ir net daugiau nei 120 tūkst. eurų. Kita programa – 150 minučių trukmės, prodiuseriui mokama per 110 tūkst. eurų ir LRT dar prisideda savais resursais, t. y. technine įranga, paslaugomis, o tai bendrą 150 minučių trukmės programos kainą iškelia iki 140 tūkst. eurų. Tai nėra vienintelės dvi tokios sutartys. Jų, tie, kurie skaitėte dokumentus, radote tikrai ne vieną. Yra sutarčių, kurios yra pasirašomos kaip neatlygintinos, praleidžiamas sutarties V skyrius, po to pasirašomas papildomas susitarimas, kurio V skyrius yra įterpiamas į sutartį ir neatlygintinoje sutartyje iš esmės atsiranda atlyginimo suma. Kodėl taip įvyksta? Tai yra retorinis klausimas.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 67 straipsnyje Seimui yra nustatytas įpareigojimas ne tik tvirtinti Lietuvos Respublikos biudžetą, bet ir prižiūrėti, kaip yra vykdomas biudžetas. Konstitucinis Teismas 2006 m. gruodžio 21 d. nutarime yra pažymėjęs, jog LRT atžvilgiu vykdoma kontrolė inter alia turi užtikrinti (citata): „Ar nacionalinis visuomeninis transliuotojas nepiktnaudžiauja savo ypatingu statusu ir galimybėmis, kurias šis statusas suteikia, taip pat ir radijo ir televizijos paslaugų rinkoje, ar jo veikloje nėra nukrypstama nuo konstitucinių, sąžiningos konkurencijos imperatyvų, ar lėšos, ne tik valstybės biudžeto, kurios nacionaliniam visuomeniniam transliuotojui yra skiriamos jo konstitucinei misijai įgyvendinti, yra naudojamos būtent šitam tikslui.“ Taip pat Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas tame pačiame 2006 metų nutarime yra konstatavęs, kad nacionalinio transliuotojo kontrolė apima ne tik turto ar finansinį auditą, bet ir kitas įstatymų nustatytas kontrolės formas. Taigi darytina išvada – ir parlamentinę kontrolę, kurią, be kita ko, Seimas taiko vertindamas, kaip institucijos laikosi įstatymų, Seimo nutarimų, komitetų pasiūlymų ar rekomendacijų. Parlamentinė kontrolė, tarp jų ir laikinųjų tyrimo komisijų apimtimi, yra tapusi įprasta Seimo veiklos praktika.
Manau, kad visi nutarimą pasirašę Seimo nariai, kurie kreipėsi į Seimą prašydami sukurti laikinąją tyrimo komisiją, neabejotinai gerbia žodžio ir spaudos laisvę. Nė vieno klausimo, kuris buvo suformuluotas laikinosios komisijos klausimyne, nėra susijusio nei su laidų turiniu, nei su kitais dalykais, kurie iškrenta už finansinių, biudžetinių ar veiklos organizavimo klausimų. Manau, kad tie Seimo nariai, kurie formulavo klausimus, puikiai suvokia savo, kaip Seimo narių, atsakomybę užtikrinti, kad, gerbiant žodžio laisvę, kartu būtų gerbiama ir laikomasi konstitucinės pareigos prižiūrėti, kaip yra vykdomas valstybės biudžetas. LRT finansavimas siekia netoli 40 mln. eurų per metus ir, kaip žinome, augant ekonomikai, metai iš metų didėja.
Taigi, kaip ir Konstitucinis Teismas nurodo, Seimas turi galimybę ir turi prievolę žiūrėti, ar tos lėšos iš tiesų yra naudojamos konstitucinei LRT misijai vykdyti ir naudojamos tokiu būdu, kad nekiltų abejonių dėl nacionalinio transliuotojo veiklos viešumo ir, žinoma, nacionalinio transliuotojo atvirumo Lietuvos visuomenei. Tiesiog tikrai prašyčiau palaikyti Seimo nutarimą ir pradėti mums vykdyti tą pareigą, kurią įpareigoja Konstitucija, sakydama, kad mes prižiūrime biudžeto vykdymą ir atliekame biudžeto parlamentinę kontrolę.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajai pranešėjai. Jūsų užsirašė paklausti labai daug Seimo narių. M. Majauskas klausia pirmasis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamoji Agne, turiu kelis klausimus jums. Norėčiau pradėti nuo to, ar jums neatrodo visa šita veikla paprasčiausias valdančiųjų bandymas užčiaupti tuos, kurie nebijo jūsų kritikuoti? Ar speciali komisija nėra kuriama tam, kad politikai gautų daugiau įtakos nacionalinio transliuotojo valdyme? Ar nemanote, kad apskritai, be Seimo, dar yra kitų kompetentingų institucijų, kurios galėtų atlikti finansinį auditą, veiklos auditą, kam čia dabar kištis politikams? O gal apskritai yra kitų viešųjų įstaigų, kurias iš tikrųjų reikėtų audituoti ir žiūrėti, kaip, tarkime, universitetai, kurie nesugeba pritraukti studentų, ligoninės, kurios nesugeba padidinti gydytojams atlyginimų? Kodėl dabar staiga jums parūpo nacionalinis transliuotojas? Ar nemanote, jog jūsų veikla yra elementarus persekiojimas už kritiką, persekiojimas žurnalistų už tai, jog jus kritikuoja?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Nežinau, ar mes galime laikyti persekiojimu tokius klausimus: įvertinti, ar LRT valdymo struktūra, įdarbintų darbuotojų skaičius, darbuotojų atlyginimas įgalina racionalų valstybės biudžeto naudojimą. Nežinau, ar persekiojimu mes galime vadinti tokius klausimus, kurie prašo nustatyti, ar nuomos sąlygos, kurias sukuria LRT ir leidžia nuomoti savo patalpas, atitinka rinkos sąlygas. Iš tiesų nuomos kainos yra toje viešojoje dalyje, internete, tai kiekvienas Lietuvos pilietis gali tiesiog pažiūrėti, už kiek nuomojama LRT, pasiskambinti į aplinkinius pastatus, paklausti, už kiek nuomoja kiti ūkio subjektai, esantys aplinkui toje pačioje gatvėje. Dar kartą kartoju, kad visi klausimai yra finansinio ir vadybinio pobūdžio.
Vėlgi dažnai pasigirsta, ką ir jūs minėjote, klausimas, ar to negalėtų atlikti kitos institucijos? Aš manau, kad laikinoji komisija neabejotinai pasitelks kitas institucijas, kaip įvyko ir kitose komisijose. Mes neseniai turėjome dėl e. sveikatos komisiją, kai kilus klausimų dėl skaidrumo, buvo atliekami antikorupciniai vertinimai. Ta pati A. Skardžiaus tyrimo komisija – vėlgi buvo STT antikorupciniai vertinimai. Laikinosios komisijos pagal Laikinųjų komisijų įstatymą turi begalę instrumentų pasitelkti ekspertus, taip pat ir Valstybės kontrolę.
Tačiau kodėl yra reikalinga laikinoji komisija? Ogi dėl to, kad mes, kalbėdami apie problemas, kurias galbūt matome dabar, didelę dalį, manau, dar turės nagrinėti komisija, iš tiesų kalbėdami apie problemas, turime ne tik problemas konstatuoti, bet ir rengti teisės aktus, kurie padėtų spręsti probleminius klausimus. Nei STT, nei kitos institucijos neturi galimybės šios problemos spręsti, tiesiog negali už mus parengti teisės aktų. Manau, Seimas, kurdamas laikinąją komisiją, tikrai neabejotina, dalį funkcijų paves atlikti kitoms institucijoms, bet kartu prisiims ir įstatymo leidybos pareigą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolegos primenu, klausimui – minutė, atsakymui – maksimumas dvi.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Klausia E. Gentvilas. Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamoji komiteto pirmininke, jūs ką tik pasakėte, kad nei STT čia negali, nei kas, o štai Seimo nariai gali viską. Jūs jau vis tiek turite parlamentinio darbo patirties ir žinote, kokios komisijos dirbo. Beje, čia apie e. sveikatą, tai nepainiokime, Antikorupcijos komisija – specializuota Seimo komisija. Galų gale įvertinkime statusą, kurį turi nacionalinis transliuotojas demokratinėse valstybėse ir Lietuvoje. Ir negalima čia lyginti su kokia parlamentine kontrole Sveikatos apsaugos ministerijos. Žinote, kuo baigiasi parlamentiniai tyrimai, – po-li-ti-ka-vi-mu. Vienas parlamentinis tyrimas, tokia laikinoji tyrimo komisija vieną iš parlamentinių frakcijų įvardino kaip organizaciją, turinčią teroristinės organizacijos požymių. Na ir kas iš to? Kuo baigėsi A. Skardžiaus komisijos tyrimas? Niekuo. Mano klausimas jums. Yra toks pasaulinis žiniasklaidos laisvės indeksas. Kaip jums atrodo…
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
E. GENTVILAS (LSF). …kiek nukris Lietuvos pozicijos pagal pasaulinį žiniasklaidos laisvės indeksą po šiandien jūsų pateikiamo nutarimo projekto?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų nemanau, kad nukris. Jeigu žiūrėtume Europos praktiką, beje, ir viena iš komisijos užduočių būtų rengti teisės aktus, jeigu skaitėte, atsižvelgiant į europinę gerąją praktiką, ir turėtume, žvelgdami į Europos gerąją praktiką, tarkime, BBC, kaip nacionalinį transliuotoją. Greičiausiai britų parlamentui net mintis nekyla klausti, kokie yra atlyginimai, koks yra atlyginimų vidurkis, kaip tie atlyginimai išsidėlioja. Nes ne tik britų parlamentas, bet ir kiekvienas Britanijos pilietis tuos atlyginimus gali rasti tinklalapyje. Manau, tikrai galime kalbėti apie skaidrinimą ir institucijų atvėrimą visuomenei, apie informacijos apie tą instituciją prieinamumo klausimą. Pagalvokime, kiek Seimui reikėjo dėti pastangų, kad nuo lapkričio mėnesio gautų bent dalį informacijos apie tai, kaip yra naudojamas valstybės biudžetas, kuris sudaro 40 mln. eurų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Armonaitė. Aušrine, prašom.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Gerbiamoji pranešėja, jūs kalbate apie tai, kad ta komisija, komisija sudaryta iš politikų, tarsi sudarys prielaidas didesniam viešumui ir skaidrumui. Bet ar jums neatrodo, kad iš politikų sudarytos komisijos visada yra politinės, ir čia ekspertinio vertinimo mes nesitikėkime? Tai bus politikų įtaka nacionalinio transliuotojo veiklai. Bet, kita vertus, įstatymų leidėjas kuria tam tikrą teisinę bazę, kurioje veikia nacionalinis transliuotojas. Tai ar ne geriau sutelkti laiko ir išminties resursus sukuriant skaidresnę teisinę bazę, kuri reguliuoja nacionalinį transliuotoją, užuot sudarinėjus komisijas, išvedžiojant viešojoje erdvėje, kartais gal net ir persekiojant kai kuriuos žurnalistus? Ar nereikėtų mums leisti įstatymus? Juk tai ir yra mūsų pagrindinis darbas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų atsakydama į jūsų klausimą galiu tik pažymėti, kad veikdamas pagal Laikinųjų komisijų įstatymą. Laikinosios komisijos tikrai veikia labai viešai ir skaidriai. Posėdžiai pagal įstatymą, jeigu nesudaro valstybės paslapties, yra atviri.
Kitas dalykas. Mes kalbame apie teisinę bazę ir jos keitimą. Tačiau tam, kad ją galėtume keisti, turėtume žinoti, ką keisti. Jeigu mes negauname išsamių ataskaitų, kaip įvertinti realią institucijos būklę ir žinoti, ką keisti?
PIRMININKĖ. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi A. Gelūnas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiama komiteto pirmininke, aš tiesiog tikiuosi, kad rengdamasi šiam Seimo nutarimui jūs susipažinote, ką Prezidentė sakė šioje salėje prieš pusmetį, kad palydint Lietuvos demokratijos tėvo K. Griniaus metus buvo įvykdyti keturi pasikėsinimai į žodžio laisvę, o kaip ir prieš šimtą metų, žiniasklaida yra mūsų ginklas, tėvynės sargas ir tiesos kardas, neretai vienintelis valstybės ramstis kovojant su korupcija, informacinėmis atakomis, socialiniu nejautrumu.
Gerbiama nutarimo teikėja, aš norėčiau paklausti, ar vis dėlto jūs nesvarstėte imtis kitų institucijų, kurios galėtų tirti mūsų nacionalinio transliuotojo veiklą, užuot joje būtų tik politikai? Jūs asmeniškai, jau viešojoje erdvėje nuskambėjo, įsivėlėte į tiesioginį diskursą su konkrečiais laidų rengėjais, publicistinių laidų vedėjais, užuot diskutavusi su instituciją valdančia taryba arba jos vadovu. Man atrodo, kad su turinį gaminančiais vedėjais įsivėlimas į išankstinę diskusiją iš esmės jau rodo, kad diskusija yra apie turinį, o ne apie valdymo būdus.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tik dar kartą galiu atkreipti dėmesį, kad tikrai apie turinį niekas niekada ir niekur nėra klausęs. Yra klausęs apie finansus, viešuosius pirkimus, interesų deklaravimą. Beje, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija yra pradėjusi tris tyrimus, susijusius ir su tarybos narių interesų deklaravimu.
Kitas dalykas. Buvo užduodami klausimai apie turto nuomą. Kaip jau minėjau, didžiosios dalies atsakymų mes iki šiol negavome. Arba gavome fragmentuotus atsakymus: sutarčių priedai, kitų sutarčių pabaigos, supainioti dokumentai, dalis sutarčių iš viso nepateikta, remiantis konfidencialumu. Tai yra iš esmės biudžeto klausimai, kurie neturi nieko bendro su turiniu. Aš nesuprantu, kaip, klausdami apie 40 mln. biudžetą ir kaip jis yra naudojamas, mes klausiame apie turinį. Nesuvokiamas sulyginimas tų dviejų segmentų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gerbiamieji kolegos, 10 minučių laikas prabėgo, bet užsirašė aštuoniolika, paklausė tik keturi. Aš siūlau pratęsti klausimų laiką dar 10 minučių. Galime bendru sutarimu? Dėkoju. Klausia A. Gelūnas. Ruošiasi A. Kubilius.
A. GELŪNAS (LSF). Gerbiamoji pranešėja, dirbant Lietuvos atstovu UNESCO, man teko tikrai daug domėtis žiniasklaidos laisvės, žurnalistų saugumo, žodžio laisvės temomis ir tikrai tame garbingame tarptautiniame forume bet koks politikų priartėjimas prie žurnalistų problematikos nebuvo laikomas geru tonu. Kaip jums yra žinoma, gruodžio 19 dieną LRT pati kreipėsi į Valstybės kontrolę, kad būtų atliktas išsamus jų auditas, jų naudojamų lėšų tikslingumo patikrinimas. Noriu paklausti, ar jūs manote, kad Seimo nariai yra geresni finansų ir vadybos ekspertai negu profesionalai, dirbantys Valstybės kontrolėje? Ar tikrai nepakaktų pasitikėti Valstybės kontrolės teikiamomis išvadomis, kaip mes pasitikime jų išvadomis, vertinant kitas sritis? Ačiū.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų šie klausimai, kurie yra keliami registruojant laikinosios komisijos nutarimą, nėra žurnalistų klausimai. Nėra nė vieno klausimo, kuris būtų orientuotas į žurnalistus ar LRT darbuotojus. Yra klausimai, kurie susiję su viešosios įstaigos ir jos biudžeto valdymu.
Kitas dalykas, kaip suprantame ir iš 2006 metų Konstitucinio Teismo nutarimo, turto auditas tėra viena iš priemonių, ir aš manau, kad Seimas tikrai džiaugsis tyrimo metu gavęs Valstybės kontrolės atliktą turto auditą. Tačiau yra parlamentinė kontrolė, kur yra savita parlamentinio domėjimosi tam tikrais klausimais… kaip yra įgyvendinami teisės aktai, kaip yra paisoma biudžeto sudarymo tvarkos, kaip galų gale biudžetas yra naudojamas toje ar kitoje institucijoje. Šiuo atveju nei STT, nei Valstybės kontrolė, deja, parlamentinių klausimų, parlamentinės kontrolės klausimų tikrai užduoti negalės.
Aš manau, kad mes vykdydami parlamentinę kontrolę ir daugeliui kitų institucijų užduodame klausimus. Klausiame svarstydami STT darbuotojų atlyginimus, kiek uždirba STT darbuotojai. Tai tikrai nebuvo paslaptis ir mums buvo pateikta informacija, ir niekas nesakė, kad mes kišamės į STT nepriklausomumą. Manyčiau, tiesiog ir kitų institucijų ar šiuo atveju mūsų minimos viešosios įstaigos interesas būtų būti kiek įmanoma viešai ir atvirai visuomenei, nes vis dėlto 40 mln. mokesčių mokėtojų lėšų yra tikrai didelė suma.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dar kartą primenu, atsakymai turėtų būti trumpesni, kad galėtų daugiau kolegų paklausti. Klausia A. Kubilius. Ruošiasi N. Puteikis.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamoji pranešėja, jūs citavote 2006 metų Konstitucinio Teismo gruodžio mėnesio išvadą, bet citavote pasirinktinai. Iš tikrųjų Konstitucinis Teismas toje byloje yra labai nuosekliai išnagrinėjęs nacionalinio transliuotojo veiklą, labai aiškiai pabrėžęs, kad jo nepriklausomumas yra konstitucinė vertybė, kuri turi būti ginama konstituciniu lygmeniu. Taip pat labai aiškiai apibrėžė, kaip turi būti ne tik valdomas nacionalinis transliuotojas, bet ir kaip turi būti vykdoma jo kontrolė, kad tai turi būti apibrėžta įstatyme ir kad tai turi būti daroma tokiu būdu, kad niekaip nebūtų pažeistas nacionalinio transliuotojo nepriklausomumas.
Noriu pacituoti, ką sako Konstitucinis Teismas savo sprendime: „Nacionalinio transliuotojo veiklos kontrolės negali atlikti tie asmenys, kurie yra susiję su nacionaliniu visuomeniniu transliuotoju tarnybiniais, turtiniais ar finansiniais ryšiais arba yra kaip kitaip nuo jo priklausomi…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). (Tuoj pat baigiu.) …arba patys turi savų interesų, susijusių su nacionalinio visuomeninio transliuotojo veikla.“
Politikai yra tiesiogiai susiję, yra suinteresuoti nacionalinio transliuotojo veikla, nori, kad gražiau juos rodytų, todėl, mano įsitikinimu, kaip tik Konstitucinis Teismas tiesiai ir pasako, kad politikai negali užsiimti kontrole.
PIRMININKĖ. Klauskite!
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar jūs pritariate mano nuomonei?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų pratęsdama jūsų mintį galiu pasakyti, kad ir Valstybės kontrolė yra suinteresuota, kad žiniasklaida ją gražiai rodytų. Vadinasi, ji yra interesų grupė, kuri negali, jeigu remtumės tokia logika, vykdyti audito. STT greičiausiai taip pat yra suinteresuota, kad ji gražiai atrodytų spaudoje. Ar tai reiškia, vadovaujantis jūsų logika, kad ir STT negali atlikti savo kontrolės? Ar mes Seimą galime in corpore, kur yra frakcijų proporcinis atstovavimas komisijoje, sakyti, kad tai yra interesų grupė? Tokiu atveju mes lygiai taip pat kitas institucijas turime pripažinti interesų grupėmis ir nuoširdžiai pasakyti, kad (apgailestaujame) LRT biudžeto kontrolės mes vykdyti negalime, nes aplinkui vien interesų grupės, kurios nori gražiai atrodyti žiniasklaidoje. Aš manau, kad su tokia logika mes nueisime iki absurdo.
Jūs minėjote, kad kontrolė, Konstitucinis Teismas savo nutarimu pasako, turi būti apibrėžta įstatymu. Parlamentinė kontrolė yra apibrėžta Statute, jis yra įstatymo lygmens.
Biudžeto vykdymo kontrolė yra apibrėžta Konstitucijoje. Aš manau, mes tikrai turime visus teisinius pagrindus vykdyti…
PIRMININKĖ. Atsakyti – dvi minutės. Kolege, jūs atsakote labai išsamiai, bet nustatytas laikas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Dėl vedimo tvarkos – I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Dėl vedimo tvarkos. Aš noriu kreiptis į ponią A. Širinskienę, kad ji viską čia supainiojo. Politikai yra Seimo nariai, yra savivaldybių tarybų nariai, tačiau niekaip Valstybės kontrolė ir STT nėra politikai, todėl jūsų argumentai, kad sulyginate Seimą ir Seimo laikinosios komisijos veiklą ir jos suinteresuotumą dėl LRT transliacijos su STT ar su Valstybės kontrole, kuri galėtų tas funkcijas, jūsų dabar keliamas problemas spręsti, tai iš tikrųjų nėra taip. Seimas pirmiausia yra viena iš valstybės institucijų ir svarbiausių institucijų. Mes esame politikai, bet ne valstybės tarnautojai. Tai yra du skirtingi dalykai.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolege.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų…
PIRMININKĖ. Tai nebuvo dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). …atsakau į ponios Irenos pastabą. Tai atkreipkite dėmesį – ten ne politikai Konstitucinio Teismo nutarime įvardyti, o interesų grupės.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausinėjame toliau, nes laikas senka. Klausia N. Puteikis. Ruošiasi J. Razma.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos sako, kad žiniasklaidos laisvė – LRT. Jūs turbūt nežiūrite geriausio Lietuvos propagandisto – lietuviškojo D. Kiseliovo, t. y. A. Matonio, parengtų siužetų, kuriuose yra vienos pusės nuomonė nepateikiant antros? Bet klausimas būtų ne apie lietuviškąjį Kiseliovą, o klausimas gerbiamai A. Širinskienei. Aš trečia kadencija Audito komitete, kai tik Audito komitetas bando Valstybės kontrolės paprašyti atlikti LRT auditą, visi valstybės kontrolieriai, kuriuos aš asmeniškai pažįstu nuo pirmo iki paskutinio, čiumpa už galvos ir sako: tik ne šitai, būkite geri, tik nekiškite mūsų ten. Kaip jūs paaiškintumėte tokį keistą Valstybės kontrolės nenorą tikrinti akivaizdžiai labai keistą ir supainiotą LRT finansavimą?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Greičiausiai ne aš tai galėčiau paaiškinti, o tie žurnalistai, kurie yra antroje salėje, aš net neabejoju, kad nuvyks į Valstybės kontrolę ir paklaus, kodėl tiek laiko nebuvo audituojama.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia J. Razma. Ruošiasi R. Budbergytė.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš sutinku, kad Seimas turi teisę gauti konkrečius atsakymus į ūkinio, finansinio pobūdžio klausimus ir kad tai nėra koks nors neteisėtas kišimasis į transliuotojo veiklą, bet ar tokius reikalavimus keliantys iniciatoriai, vėliavnešiai (turiu galvoje R. Karbauskį) patys neturėtų rodyti pavyzdį, kad į iškeltus klausimus reikia atsakyti konkrečiai, išsamiai? Ar negalėtų R. Karbauskis atsakyti į tų pačių LRT žurnalistų iškeltus klausimus dėl trąšų verslo, dėl grūdų verslo ir su juo susijusių buvusios jų deleguotos žemės ūkio ministrės sprendimų ar į B. Matelio iškeltus klausimus dėl „Ūkininko patarėjo“ akcijų pardavimo ir taip parodyti, kaip pavyzdingai reikia atsakyti į iškeliamus klausimus?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų, kiek atsimenu, nei lyties nepakeičiau, nei asmens dokumentų. Tikiu, kad jūs tuos klausimus adresuosite tam žmogui, kuris iš tiesų turėtų į juos atsakyti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskelbiau klausiančiąją – R. Budbergytę. Prašau. Žodis jums.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiama pranešėja, teikiamame Seimo nutarimo projekte jūs pažymite, kad Valstybės kontrolė negali įvykdyti tos parlamentinės kontrolės dalykų, kuriuos numato Konstitucinis Teismas, pažymėdamas, kad tos sritys yra gana plačios, nes vykdo tiktai arba finansinį, arba veiklos auditą. Sakykite, ar jums yra žinoma, kad Valstybės kontrolė, kaip aukščiausia audito institucija, taip pat daro ir teisėtumą… arba atitikties auditą? Čia būtų mano pirmoji klausimo pusė.
Antroji klausimo pusė. Aš norėčiau jūsų paprašyti konkrečiai išvardyti iš nutarimo projekte numatytų 12 klausimų, kurie būtent klausimai yra viršijantys Valstybės kontrolės, kaip aukščiausiosios audito institucijos, kompetencijos ribas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Iš tiesų jūs puikiai žinote, kad Valstybės kontrolė nerengia Seimui teisės aktų projektų. Jeigu žiūrėtume į Laikinųjų komisijų įstatymą, įstatyme matytume, kad yra komisijos teisė ir pareiga pateikti pasiūlymus. Šiuo atveju aš manau, kad parlamentinė kontrolė, kuri vėlgi yra savita kontrolės rūšis, yra galima. Parlamentinę kontrolę, kaip žinome, mes vykdome nuolat ir labai įvairiais klausimais. Niekada nekilo klausimas, kad mes kurios nors institucijos, kuri finansuojama iš valstybės biudžeto, negalėtume vykdyti parlamentinės kontrolės.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Olekas – dėl vedimo tvarkos. Prašau, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Gerbiama pirmininke, jūs ten bent porą minučių su gerbiama I. Degutiene kalbėjotės ir tiesiog suvalgėte tą laiką, kuris skirtas klausti. Aš prašyčiau leisti dar užduoti klausimą ir atsakyti į jį.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų pasiūlymas yra, bet 22 minutes jau atsakinėjo į klausimus. Užsirašė 18 Seimo narių, paklausė 9, plius I. Degutienė. Siūlyčiau apsispręsti ir balsuoti, ar pratęsti dar penkias minutes klausimų laiką, ar užtenka. (Balsai salėje) Po balsavimo priimsime, išgirsime visas replikas. Prašom balsuoti, ar pratęsti dar atsakymus į klausimus.
Balsavo 99 Seimo nariai: už atsakinėti į klausimus skirto laiką pratęsimą – 28, prieš – 42, susilaikė 29. Dėkoju pranešėjai.
Replika. Dėl vedimo tvarkos, kolege Budbergyte, norėjote? Prašau.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Aš norėjau tiesiog atkreipti dėmesį, kad uždaviau pranešėjai labai konkretų klausimą – atsakyti pagal punktus, kurie klausimai, iš išvardytų 12 klausimų, yra viršijantys Valstybės kontrolės kompetenciją. Atsakymo aš nesulaukiau ir nemanau, kad galima taip labai… (Balsai salėje) Atsiprašau, netrukdykite man! Nesulaukiau iš gerbiamos pranešėjos, į kokius būtent klausimus negali atsakyti Valstybės kontrolė. Man būtų labai įdomu žinoti, nes tai yra svarbu apsisprendžiant dėl motyvų, kaip balsuoti, ar kurti, ar nekurti komisiją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Matau, kad prie šoninio mikrofono dar A. Širinskienė nori patikslinti, galbūt atsakyti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tiesiog tikrai labai mielai atsakysiu, nes mačiau, kad jau laikas baigėsi, todėl neatsakiau. Tarkim, antrasis klausimas, kur yra siekiama įvertinti europinę nacionaliniams transliuotojams taikomą praktiką. Nežinau, ar Europos Sąjungos teisės aktų analizes atlieka Valstybės kontrolė. „Įvertinti europinę patirtį užtikrinant nacionalinių transliuotojų veiklos viešumą ir atskaitingumą bei nustatyti, kokie LRT veiklos reguliavimo pakeitimai padėtų garantuoti didesnį LRT veiklos viešumą.“ Jeigu jūs tiesiog skaitytumėte tuos 12 klausimų, tikrai jų nemažai surastumėte.
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Galbūt sutarkime…
Dėl vedimo tvarkos – N. Puteikis. Atsiprašau, L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, Rima. Aš dėl vedimo tvarkos. Protokoliškai norėčiau pareikšti, kad turėčiau turbūt prieš balsuojant nusišalinti nuo šio balsavimo, nes galimai turėsiu interesų konfliktą – mano žmona turi darbinius santykius su šia įstaiga.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Linai. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš norėčiau, kad gerbiama R. Budbergbytė ir kiti Seimo nariai būtų įsiklausę į gerbiamo N. Puteikio komentarą. Taip pat esu Audito komitete ir man teko bendrauti privačiai ne su vienu Audito komiteto… valstybinio audito komisijos pareigūnu, kurie aiškino: jeigu jūs atiduosite šitą klausimą mums, konservatoriai ir prezidentūra išsukios rankas. (Triukšmas salėje) Jeigu mes šiandien čia nesudarysime komisijos, vadinasi, mums išsukiojo rankas!
PIRMININKĖ. Ačiū už išsakytas nuomones. Dar nuomones už ir prieš išsakysite pasisakydami.
N. Puteikis – nuomonė už. N. Puteikio nematau. A. Širinskienė. Jūs jau kalbėjote, tai nuomonės išsakyti, deja, negalite. Nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mažai kam kyla abejonių dėl nacionalinio transliuotojo kuriamo turinio. Jis tikrai geras ir, kaip gerbiamoji Agnė ką tik patvirtino, kad turiniui priekaištų neturi. Realiai klausimas, kuris šiandien yra keliamas, ar buvo galima sukurti tą patį turinį už mažesnes valstybės lėšas. Galbūt, nežinau, bet žinau, kad tikrai yra daug didesnių viešųjų įstaigų, kurios išleidžia daug daugiau mokesčių mokėtojų pinigų ir net nepasiekia rezultatų, kuriais mes būtume patenkinti, kuriais valstybė, žmonės būtų patenkinti. Žiūrėkime, ligoninė, universitetai kiek daug pinigų išleidžia ir nepasiekia to rezultato, dėl kurio mes čia galėtume visi sutarti ir pasidžiaugti. Taigi čia veiklos rezultatas abejonių nekelia, todėl peršasi mintis, jog tikslas yra visai kitas.
Tikslas, kad prisidengdami siekiu skaidrinti nacionalinio transliuotojo veiklą, na, tiesiog siekiame užvaldyti nacionalinį transliuotoją ir užčiaupti kritikus. Aš tai traktuoju kaip tiesioginį nacionalinio transliuotojo spaudimą, spaudimą jam, o ne parlamentinę kontrolę. Kviečiu nepritarti tokiam projektui ir kalbėti apie sisteminį skaidrinimą nacionalinio transliuotojo, keičiant įstatymus, numatant galbūt Valstybės kontrolės reguliarų finansinį ir veiklos auditą, o ne kavaleriškomis atakomis daryti spaudimą nacionaliniam transliuotojui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Matau, atbėgo N. Puteikis, jis buvo užsirašęs sakyti nuomonę už. Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Kolegos, būkime vieną kartą sąžiningi, negi mes nematome, kad jau daug metų LRT yra tapusi politinių ir ekonominių užsakymų stalu, kuriame tie politikai, kurie draugauja su grupe draugų, gauna teigiamus reportažus ir teigiamas laidas, o kurie oponuoja valdžiai arba LRT, yra tenai visą laiką prausiami, nesuteikiant jiems galimybės kalbėti priešingai.
Noriu atkreipti dėmesį į Žinių tarnybai vadovaujantį A. Matonį – jis tenkina ne tik politinius užsakymus, bet ir ekonominius. Iš esmės A. Matonis prekiauja poveikiu, jis organizuoja šališkus reportažus, nukreiptus prieš viešąjį interesą, jis organizuoja tokius reportažus konkrečių korporacijų užsakymu, pagal tenkinančius korporacinius užsakymus. Kurioje valstybėje visuomeninė televizija ir radijas tenkina korporacinius interesus ir negina viešojo intereso? Šitą argumentaciją aš skiriu tiems opozicijoms atstovams, kurie teigia, kad šitas Seimo žingsnis yra neva pasikėsinimas į žiniasklaidos laisvę.
Jeigu mes būtume nuoseklūs, mes priimtume, pavyzdžiui, norvegišką įstatymą, kuriame esant ginčams žurnalistas turi skirti vienodą plotą abiem ar trims besiginčijančioms pusėms. Jūs pasižiūrėkite „Panoramos“ siužetus D. Kiseliovo stiliumi. A. Matonis veikia kaip lietuviškas D. Kiseliovas, t. y. pateikia vienpusišką informaciją. Šitą įžangą aš jums sakau dėl to, kad LRT seniai nebėra visuomeninis transliuotojas. Jis yra užsakymų stalas, vykdantis ekonominius užsakymus, tarsi jis būtų laisvos rinkos institutas. Taigi, kolegos…
PIRMININKĖ. Laikas!
N. PUTEIKIS (LVŽSF). LRT atsisakymą pateikti informaciją apie biudžeto lėšų naudojimą…
PIRMININKĖ. Laikas!
N. PUTEIKIS (LVŽSF). …reikia traktuoti kaip iššūkį Seimui, tai nieko bendro su žiniasklaidos laisve neturi, t. y. grupė draugų, užvaldžiusių biudžetą, ir aš agituoju visus būti tikru parlamentu ir atlikti savo konstitucinę pareigą.
PIRMININKĖ. Laikas!
N. PUTEIKIS (LVŽSF). …mes privalome vykdyti ir parlamentinę kontrolę, todėl agituoju balsuoti už tokią komisiją. (Balsas salėje: „Dėl vedimo tvarkos.“)
PIRMININKĖ. Pirma balsuojame, kadangi nuomonės išsakytos… (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos griežtas reikalavimas. Suteiksime žodį A. Kubiliui.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau, kad Seimo Pirmininkas man išaiškintų, ką čia norėjo pasakyti N. Puteikis. Aš supratau, kad jis labai aiškiai pasakė, jog komisijos tikslas yra pakeisti A. Matonį ir pakeisti visą „Panoramos“ turinį. Ką tai reiškia? Tai nėra kišimasis į televizijos veiklą? Ačiū už tokį gerą argumentą, kodėl reikia balsuoti prieš. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kolegos, dabar ne dėl vedimo tvarkos, bet jūs jau… (Balsas salėje: „Tikrai dėl vedimo tvarkos.“)
PIRMININKĖ. …dėl vedimo tvarkos. J. Olekas sako, kad dėl vedimo tvarkos.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Iš tikrųjų dėl vedimo tvarkos, nes šiandien buvo išaiškinta, ką tik kolegos…
PIRMININKĖ. Nes jūs gudraujate.
J. OLEKAS (LSDPF). …kad reikia ištirti prekybą poveikiu, kad tą daro Lietuvos radijas ir televizija. Prekybą poveikiu, politiką politikams tiria Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pagrindu sudaryta komisija. Aš siūlau nedubliuoti, nes mes iš tikrųjų pasimesime. Mes turime vieną komisiją, kuri labai aiškiai sudaryta tokiam poveikiui tirti ir… Ar tada jūs jau nepasitikite ponu V. Baku?
PIRMININKĖ. Ačiū. R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Kolegos N. Puteikio išsakytos mintys yra vieno Seimo nario asmeninė nuomonė, nieko bendro neturinti su mūsų frakcijos nuomone. (Balsai salėje) Ir negali būti laikoma argumentu balsuojant.
PIRMININKĖ. Ramybės.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Ačiū.
PIRMININKĖ. N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Gerbiamasis Kubiliau ir gerbiamasis Olekai, jeigu jūs paskaitytumėte mano šitos kalbos stenogramą, jūs pamatytumėte, kad pirma dalis skirta tiems iš jūsų, kurie aiškinate, kad neva mes kėsinamės į LRT žurnalistikos laisvę, ta dalis, aš aiškinu, kad nėra jokios žurnalistikos laisvės LRT dabar, o antroje savo kalbos dalyje aš labai aiškiai pasakiau, kad Seimas turi teisę patikrinti grupės draugų grobstomas biudžetines lėšas. Labai aiškiai atskyriau, paskaitykite stenogramą. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gal galime apsiriboti ar P. Gražulis būtinai dėl vedimo tvarkos? Ne dėl vedimo tvarkos, bet tiesiog gudraujate.
P. GRAŽULIS (TTF). Kadangi A. Anušauskas man leido pasisakyti, tai aš pasakysiu, be abejonės, visuomeninis transliuotojas turi dvi problemas, kad jie įsijautė kaip viešpačiai ir jie gali pinigus, skirtus iš biudžeto, naudoti, kaip nori, ir Seimas šitą… Be abejonės, kadangi konservatoriai globojami ir Prezidentės D. Grybauskaitės. Tai tą jie gali daryti, ką nori, ir Seimas ryžosi šiuo klausimu sudaryti komisiją, bet yra kita problema, kurios Seimas, labai gaila, nesprendžia – kad yra užvaldyta konservatorių ir D. Grybauskaitės televizija. Dabar yra viena nuomonė – konservatorių ir Prezidentės, ir kas turi kitą nuomonę, yra persekiojamas, niekinamas, žeminamas…
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos…
P. GRAŽULIS (TTF). …net sovietmečiu nepersekiojo, kaip dabar persekioja.
PIRMININKĖ. Nutraukiu jūsų replikas, nes jos visai nesusijusios su vedimo tvarka.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš dėl vedimo.
PIRMININKĖ. Po balsavimo leisiu išsakyti replikas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš dėl vedimo, aš dėl vedimo.
PIRMININKĖ. Vėl gudrausite? A. Anušauskas gudraus.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Daktaras čia gudravo, aš ne. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Kalba dėl vedimo tvarkos.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Dalis Seimo narių, kurie teikia šį projektą, įsivėlė į asmeninius, pabrėžiu, asmeninius konfliktus, ir tas matyti, ir tai aprašoma su LRT darbuotojais, todėl aš klausiu, būtent dėl vedimo tvarkos, ar jie žada nusišalinti nuo šio balsavimo, ar ne? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Tikiuosi, R. J. Dagys nebenori kalbėti dėl vedimo tvarkos. Skelbiu balsavimą dėl Seimo nutarimo po pateikimo. Prašom balsuoti ir apsispręsti, ar sudaryti laikinąją tyrimo komisiją ir pavesti jai atlikti Lietuvos nacionalinio radijo ir televizijos valdymo finansinės ir ūkinės veiklos parlamentinį tyrimą.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 71, prieš – 33, susilaikė 4. Po pateikimo pritarta. Seimo Pirmininkas… (Balsai salėje) Po pateikimo.
Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą. Galime pritarti ypatingai skubai – tai Seimo nutarimas? (Balsai salėje) Prašom balsuoti dėl ypatingos skubos.
Balsavo 107 Seimo nariai. Už ypatingą skubą 70, prieš – 30, susilaikė 7. Skelbiama ypatinga skuba.
Dabar noriu su kolegomis pasitarti, nes yra keturi pasiūlymai ir trijų lapų Teisės departamento išvada. Manau, per tris valandas, kaip ir privalu pagal Statutą… Leiskite tada paskirti komitetą, kad kažkas parengtų. Gal galime siūlyti komitetus? Kokių būtų pasiūlymų? Teisės ir teisėtvarkos komitetas? Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš tiesiog noriu atkreipti dėmesį, kad 164 straipsnio „Svarstymas skubos tvarka“ 5 dalyje sakoma, kad kai kuriais atvejais projektui svarstyti gali būti paskirtas komitetas.
PIRMININKĖ. Taip, aš būtent taip ir siūlau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Tai nėra privaloma. Tikrai, manyčiau, įvertinus Teisės departamento pastabas bei tai, kad aš jau dėl dalies pastabų, kur yra reikalingas įstatymo leidėjo įsikišimas, registravau pasiūlymus, tiesiog siūlyčiau remtis 4 dalimi ir tokiu atveju patikėti tuos kablelius ir taškelius sudėlioti tiems, kurie gali tai padaryti redaguodami tekstą.
PIRMININKĖ. Gerbiamoji kolege, prašome… Pasirašė 40 Seimo narių, tai nelabai aišku, kas tada iniciatoriai? Ar visi 40 dėlios kablelius?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kaip matote, pagal 4 dalį iš tiesų ne iniciatoriai kablelius dėlioja, bet dėlioja kitos… Yra rašoma, kad projektas suredaguojamas Seimo kanceliarijos Dokumentų departamente, manau, jie tai tikrai puikiai gali daryti. Ten yra pastaba dėl nutarimo, kad jis yra ne 2018 metais, o 2017 metų data, tokius dalykus ne komitetas sprendžia.
PIRMININKĖ. Ačiū. Aš skaičiau Teisės departamento išvadas, jos nėra tik kableliai, todėl aš kreipiuosi į Seimą ir manau, kad reikėtų atsakingai atkreipti dėmesį į Teisės departamento išvadą, ir manau, man patars ir J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tiesų ir Teisės departamento pastabos nėra redakcinio pobūdžio, jos esminės, taip pat ir Seimo narių siūlymai yra esminiai, todėl dėl jų reikia apsispręsti. Negi mes apsispręsime dėl visko iš karto čia, plenariniame posėdyje? Todėl reikėtų kurio nors komiteto dėl…
PIRMININKĖ. Jūs galite pasiūlyti komitetą?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ir dar vienas dalykas, ką aš norėjau pareikšti. Mano balsavimą dėl skubos laikykite balsavimu prieš, aš suklydau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Protokole tai pažymėsime.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Gal vis dėlto šį klausimą kuruoja Švietimo ir mokslo komitetas, tai jis turėtų apsispręsti. (Balsai salėje) Atsiprašau, Kultūros komitetas.
PIRMININKĖ. J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, kadangi yra tokių gana esminių Teisės departamento pastabų dėl kai kurių klausimų, dėl kurių nėra padaryta iniciatorių pataisų, ir kadangi keliami ir konstitucingumo klausimai, vis dėlto reikia juos girdėti. Aš siūlau, kad būtų skiriamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar P. Gražulis nori pasiūlyti komitetą?
P. GRAŽULIS (TTF). Aš noriu dėl vedimo tvarkos. Noriu pasiūlyti ir paremti gerbiamąją A. Širinskienę. Mes balsuodami… Bus pateiktos Teisės departamento išvados, ir Seimas kaip visada apsispręs – pritarti Teisės departamento ir atskiro Seimo nario pasiūlymui. Čia yra tokia procedūra, eikime pastraipsniui, apsvarstykime plenarinių posėdžių salėje visus pasiūlymus, ir Seimas apsispręs – vieniems pritars, kitiems ne.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, iš tiesų kreipiuosi į jus ir prašau blaivaus mąstymo. Mes tikrai greičiau ir dalykiškiau dirbtume paskirdami komitetą ir turėdami tam tikrą poziciją. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad skiriame komitetą? (Balsai salėje) Skiriame. Pasiūlymas buvo Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū už jūsų pritarimą ir po trijų valandų grįšime prie šio darbotvarkės klausimo.
Gerbiamieji Seimo nariai, yra gautas ir parengtas Seimo nutarimas „Dėl Kęstučio Pūko atstatydinimo iš Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigų ir apkaltos proceso Lietuvos Respublikos Seime nutraukimo“. Aš kviečiu Seimo Pirmininką V. Pranckietį. Gerbiamasis Pirmininke! Gerbiamasis Seimo Pirmininke Pranckieti, jums reikia pristatyti Seimo nutarimo projektą Nr. XIIIP-1576, kaip jau ir minėjau, dėl K. Pūko atstatydinimo iš Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigų ir apkaltos proceso Lietuvos Respublikos Seime nutraukimo. Prašom.
13.44 val.
Seimo nutarimo „Dėl Kęstučio Pūko atstatydinimo iš Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigų ir apkaltos proceso Lietuvos Respublikos Seime nutraukimo“ projektas Nr. XIIIP-1576 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
V. PRANCKIETIS. Gerbiamieji Seimo nariai, nutarimas „Dėl Kęstučio Pūko atstatydinimo iš Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigų ir apkaltos proceso Lietuvos Respublikos Seime nutraukimo“, 2018 m. sausio 12 d. „Lietuvos Respublikos, atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos Seimo nario K. Pūko 2018 m. sausio 12 d. atsistatydinimo pareiškimą ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Seimo statuto 243 straipsniu, nutaria:
1 straipsnis. Patenkinti Lietuvos Respublikos Seimo nario K. Pūko atsistatydinimą iš Seimo nario pareigų ir Seimo nario mandato atsisakymo pareiškimą. Nutraukti Seime Seimo nario K. Pūko apkaltos procesą.
2 straipsnis. Nutarimas įsigalioja nuo paskelbimo visuomenės informavimo priemonėse.“ Viskas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra. Po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? Norinčių kalbėti nebuvo. Galime.
Svarstymas. Diskusija. Norinčių kalbėti nėra. Nuomonė – už, nuomonė – prieš. Nėra.
Priėmimas. Du straipsniai. 1 straipsnis. Galime priimti? Galime priimti. 2 straipsnis. Taip pat galime priimti. Keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl Seimo nutarimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: 105 Seimo nariai pritarė Seimo nutarimui „Dėl Kęstučio Pūko atstatydinimo iš Lietuvos Respublikos Seimo nario pareigų ir apkaltos proceso Lietuvos Respublikos Seime nutraukimo“. (Gongas)
Replika po balsavimo – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Ačiū. Replika po balsavimo, bet iš tikrųjų šiek tiek kitu klausimu. Aš minėjau, kad reikėtų Seimo reagavimo į Advokatų tarybą dėl advokatės A. Ručienės tyčiojimosi iš Seimo. Ar čia reikėtų viso Seimo protokolinį nutarimą priimti, ar galbūt užtektų Seimo vadovybės, Seimo valdybos kreipimosi į Advokatų tarybą? Jeigu jūs pažadate, kad Seimo valdyba tai padarys, tai galime neapkrauti Seimo, tačiau reaguoti į tokį advokatės išpuolį prieš Seimą, mes privalome.
PIRMININKĖ. Ačiū. Matau, jau Seimo Pirmininkas reaguoja. Prašom, V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS. Mes paprašysime teisininkų išsiaiškinti, kaip turime reaguoti. Tikrai, dėkoju už tą pastabą, negalime leisti tyčiotis iš Seimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Armonaitė. Prašom.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš iš tikrųjų noriu atkreipti kolegų ir visų stebinčių posėdį dėmesį, jog tai, kad gerbiamasis K. Pūkas pats atsistatydino, nepanaikina jo kaltės ir nepanaikina Konstitucinio Teismo sprendimo, jog jis sulaužė priesaiką. Lietuvoje priekabiavimas yra nusikaltimas. Toks elgesys, koks buvo daromas čia, Seime, nėra toleruotinas, tai yra priesaikos sulaužymas, ir tiesiog pamažu mes einame į priekį. Tik noriu pasakyti dar kartą – tai, kad jis pats atsistatydino, nepadaro jo mažiau kalto, ar mažiau nusidėjusio.
PIRMININKĖ. Ačiū. D. Šakalienė. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Aš noriu tiesiog labai trumpai padėkoti, kad sugebėjome dėl šito klausimo susivienyti – ir opozicija ir pozicija, ir visi vieningai pasakyti: baigta ir užtenka. Ačiū, visiems.
PIRMININKĖ. Ačiū. S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Nebuvo, kolegos, čia plačios galimybės padiskutuoti, ką šitas precedentas reiškia Lietuvai ir pasauliui. Per pastarąjį pusmetį pasaulyje nusirito seksualinio priekabiavimo skandalų gausa, ir būtent mes, vyrai, turime prisiimti lyderystę, kad būtų nustota taip elgtis. Dažnai kalba apie tai tik moterys, ir K. Pūko elgesys Seime iš tikrųjų diskreditavo didžiąją dalį vyrų elgesio. Mes turime iškelti šitą vėliavą ir kalbėti apie tai, kad tai egzistuoja mūsų visuomenėje. Negalime būti tylūs ir nekalbėti apie tai viešai ir kiekvienu atveju. Tai dar kartą sveikinu su atsitraukimu, bet būtina pažymėti, kad tai yra pačių vyrų lyderystės reikalas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Gerbiamieji kolegos dėl mūsų darbo toliau. Mes turime nustatytą laiką ir galime dar kai kuriuos mūsų darbotvarkės klausimus svarstyti. Matau, T. Tomilinas dėl rezervinio gyventojų pajamų mokesčio. Jūs neprašysite jo toliau… tai yra jūs atsisakote pateikti šiame posėdyje įstatymo projektą, rezerviniai 1a ir 1b klausimai.
13.50 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1481(2) (svarstymas ir priėmimas)
Toliau yra Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1481(2). A. Gumuliauskas. Nematau pranešėjo. Nėra. Negalime. Yra. A. Gumuliauskas ateina.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Sausio 10 dieną Švietimo ir mokslo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 48 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1481(2). Buvo pateikti du pasiūlymai. Tai Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, jam komitetas pritarė. Taip pat Europos Teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pasiūlymas, jam taip pat komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Nuomonių už, nuomonių prieš nėra. Galime bendru sutarimu po svarstymo pritarti? Galime pritarti. Dėkoju. Komitetas siūlo skubos tvarką. Ar Seimo Pirmininkas sutinka, kad Mokslo ir studijų įstatymas, dėl kurio Teisės departamento išvadų daugiau nėra, gali būti priimamas? Seimo Pirmininkas siūlo taikyti ypatingos skubos tvarką.
Gerbiamieji kolegos, priėmimas. Yra vienas straipsnis ir pakeitimas yra toks, kad valstybinių aukštųjų mokyklų, vietoj „studijų programos“ yra įrašytas žodis „studijos“, turi būti įvertinamos ir t. t. kaip tekste. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto nuomonė už, nuomonė prieš. Nėra. Prašom balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai. Už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1481(2) priimtas. (Gongas)
13.53 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1482(2) (svarstymas)
Dėl kito – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2534 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1482(2) vėlgi kviečiu A. Gumuliauską.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Sausio 10 dieną Švietimo ir mokslo komitetas svarstė Lietuvos Respublikos mokslo ir studijų įstatymo pakeitimo įstatymą. Svarstymo metu buvo pateikta keletas pasiūlymų. Pirmas pasiūlymas buvo Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Jam komitetas nepritarė. Pagrindiniai argumentai buvo tokie, kad šį pasiūlymą reglamentuoja to paties įstatymo kita dalis.
Toliau buvo Teisės departamento antras pasiūlymas, jam pritarė komitetas. Taip pat buvo pasiūlymas Seimo nario G. Steponavičiaus. Aš nematau jo. Gal galėtų pristatyti? Yra. G. Steponavičiaus pasiūlymui buvo pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Noriu klausti G. Steponavičiaus. Ar jūs sutinkate su redakcija pritarti iš dalies? Tuoj, minutėlę, įjungiame.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Taip, mane tenkina. Vienai daliai yra visiškai pritarta dėl studijų programų išbraukimo pripažįstant, kad netikslinga aukštosioms mokykloms užkrauti biurokratinę naštą per trumpą laikotarpį ne tik studijų kryptis, bet ir programas vertinti.
O dėl antros dalies redakcijos, kurią pasiūlė pritardamas komitetas iš dalies, aš sutinku ir neprašau balsuoti, jei šioje stadijoje išties yra integruojami šie siūlymai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime, kolegos, pritarti? Komiteto pozicija dėl šito. Viskas suderinta, taip. Prašom.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Už šitą projektą buvo balsuota bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Bendru sutarimu. Dėkojame. Po svarstymo nuomonė už, nuomonė prieš. Prašome balsuoti dėl Mokslo ir studijų įstatymo, kurį ką tik po svarstymo aptarėme.
Balsavo 73 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Po svarstymo pritarta. Ar Seimo Pirmininkas siūlo ypatingą skubą? Taip. Seimo Pirmininkas buvo minėjęs apie ypatingą skubą, tačiau, kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį, kad yra Teisės departamento išvadų. Gal mes padarykime priėmimą vakariniame posėdyje ir Teisės departamentas bus suspėjęs pasižiūrėti redakciją, kad nebūtų jokių techninių klaidų. Mes tada viską padarysime labai atsakingai. Vakariniame posėdyje vykdysime šio teisės akto priėmimą.
13.57 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Janinos Statkienės ir kitų pareiškėjų peticijos“ (projektas Nr. PNP-42) priėmimas
Rezervinis 4 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Janinos Statkienės ir kitų pareiškėjų peticijos“ projektas. Gerbiamasis Petrai Čimbarai, kviečiu jus, kaip Peticijų komisijos pirmininką, pateikti šią peticiją ir savo išvadą.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Peticijų komisija praėjusių metų gruodžio 29 dienos posėdyje išnagrinėjo J. Statkienės ir kitų pareiškėjų peticiją ir priėmė sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą Lietuvos valstybės nepriklausomybės atkūrimo šimtmečio proga išleisti amnestijos aktą, visiems nuteistiesiems sutrumpinant paskirtos laisvės atėmimo bausmės laiką.
Komisija priėmė sprendimą atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę. Nuo 1990 m. kovo 11 d. Seimas (Aukščiausioji Taryba-Atkuriamasis Seimas) priėmė septynis įstatymus dėl amnestijos. Pažymėtina, kad vertinant amnestijų taikymo efektą išskirtinas 2000 metais priimtas įstatymas „Dėl amnestijos akto“. Pritaikius minėtą amnestiją, nuteistųjų skaičius laisvės atėmimo vietose iš karto sumažėjo 39 %, tačiau netrukus laisvės atėmimo vietų įstaigas vėl papildė 32 % nuteistųjų, kurių didžiąją dalį sudarė asmenys, kuriems ir buvo pritaikytas minėtas amnestijos aktas.
Prašau pritarti komisijos protokoliniam nutarimui ir atmesti pareiškėjos pateiktą pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių paklausti nėra, norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
13.59 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Edo Kizelevičiaus peticijos“ (projektas Nr. PNP-43) priėmimas
Rezervinis 5 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Edo Kizelevičiaus peticijos“ projektas. P. Čimbaras.
P. ČIMBARAS (LSDDF). Ačiū, pirmininke. Komisija taip pat gruodžio 29 dieną iš esmės išnagrinėjo E. Kizelevičiaus peticiją ir priėmė sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą papildyti Seimo statutą nauju 2611 straipsniu, kuriame būtų nustatyta apmokėjimo už darbą Seimo struktūrinių padalinių arba Seimo pareigūnų sudarytose darbo grupėse (komisijose) teisės aktų projektams rengti tvarka.
Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Teisingumo ministerijos pateiktas nuomones. Taip pat manytina, kad teisės normų darnos galima pasiekti ne Seimo statute įpareigojant, pavyzdžiui, Seimo valdybą, nustatyti pagal turinį panašią arba identišką tvarką, kaip šiuo metu yra Vyriausybės nutarimu nustatytoji, tiksliau būtų pakeisti Teisėtvarkos pagrindų įstatymo 10 straipsnį ir suteikti teisę šią tvarką nustatyti Vyriausybei. Taip būtų išvengta naujų normų, nesukuriančių teisės akto priėmimo… Atsižvelgus prašau pritarti komisijos išvadai, t. y. priimti Seimo nutarimą atmesti pareiškėjo pateiktą pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Norite balsuoti? J. Razma prašo balsuoti ir jo valiai paklūstame, nes toks yra pageidavimas. (Balsas salėje: „Jis vienas.“) Jis vienas, bet labai reikšmingas. (Balsai salėje) Prašome išreikšti valią, gerbiamieji kolegos. Balsuojame dėl peticijos, kurią ką tik pristatė Peticijų komisijos pirmininkas P. Čimbaras ir siūlė atmesti šią peticiją, kurią pateikė E. Kizelevičius.
Balsavo 59 Seimo nariai: už atmetimą – 53, prieš – 2, susilaikė 4.
Gerbiamiesiems Seimo nariams primenu, kad kai mes pasitvirtinome darbotvarkę, mes numatėme rytinį posėdį iki 14 val. 30 min. Liko dar klausimų. Kad mes suspėtume daugiau padaryti ir vakarinį posėdį baigtume greičiau, o galbūt ir sugiedotume himną, tai iki 14 val. 30 min. dirbame, 14 val. 30 min. – slaptas balsavimas dėl Etnokultūros komisijos pirmininkės.
12.02 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-779(2), Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1427 (pateikimas)
Dabar prašau T. Tomiliną. Pateikimas. Galbūt mes truputėlį nesusikalbėjome. Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto ir lydimojo – Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 pakeitimo įstatymo projekto pateikimas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, leiskite jums pateikti Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kartu aš taip pat pateikiu Labdaros ir paramos įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą, kuris eina kartu (Labdaros ir paramos įstatymo 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą). Šio pakeitimo esmė (čia yra parengta skaidrė būtent tam tikslui) yra iš esmės grąžinti skolą darbuotojams, kurią mes turime dar nuo Darbo kodekso priėmimo laikų, kai buvo labai aiškiai mūsų pažadėta, kad bus priimti įstatymo pakeitimai, didinantys Lietuvos darbo žmonių derybinę galią. Šiandien mes kartu su ministerijomis, su ekspertais radome tą formulę, kuri galėtų išjudinti derybas darbo vietose iš mirties taško.
Deja, bet darbo tarybos šiame etape tikrai nesuvaidins to pozityvaus vaidmens ir tikrai neišjudins realių derybų darbo vietoje. Darbo tarybos yra tiktai pagalba, sakykim, tose įstaigose, kur iš tikrųjų nevyksta išvis jokio dialogo. Galbūt prasidės tik pirmi pokalbiai tarp darbdavio ir darbuotojo dėl darbo situacijos, darbo sąlygų, bet reali konstitucinė Lietuvos žmogaus galia derėtis dėl savo darbo sąlygų yra garantuota per paramą, per pagalbą, per profsąjunginio judėjimo skatinimą. Šiandien mes bendrai nevyriausybines organizacijas skatiname, nes skiriame dalį gyventojų pajamų mokesčio tarifo bet kokiai nevyriausybinės organizacijos formai, ar tai būtų asociacija, ar tai būtų viešoji įstaiga, ar tai būtų profesinė sąjunga, labdaros fondas, bendrija, kas tik nori, mes galime skirti 2 % savo GPM.
Čia aš turėčiau atkreipti dėmesį, kad, deja, buvo tokie laikai, kai Seimas leido taip pat tuos atskaitomus 2 % skirti darželiams, mokykloms. Buvo priimtas toks politinis sprendimas, kad žmonės galėtų paremti ir savo tiesioginės aplinkos institucijas, į kurias eina jų vaikai arba kur ypač svarbu, gyvenant ir patiriant tą viešojo sektoriaus nepriteklių, padėti, galbūt ir kai kurias biudžetines įstaigas. Toks kompromisas anksčiau buvo pasiektas, aš jo dabar nesiūlau griauti. Taigi su ta 2 % paramos sistema aš siūlau nieko nekeisti. Mes siūlome kartu. Tai yra kelių Seimo narių projektas: Seimo nario V. Bako, R. Miliūtės, J. Jaručio.
Tačiau mes turėjome istorijos momentą, kai Seimas nusprendė papildomą GPM procentą skirti politinėms partijoms. Tas sprendimas irgi suprantamas. Jis remiasi konstitucine mūsų sandara. Politines partijas reikia stiprinti, aš tam visiškai pritariu. Tai buvo tuo momentu, kai dar, jeigu man atmintis nemeluoja, nebuvo vadinamųjų VRK dotacijų. Tačiau atsirado ir VRK dotacijos už rinkimų rezultatus, šiandien mes turime gana efektyvią, sėkmingą ir neblogą partijų rėmimo sistemą. Mano giliu įsitikinimu, mes galime tą 1 % GPM taip pat, esant tokiai nelygybės, skurdo, atskirties situacijai, iš dalies skirti ir profesinėms sąjungoms, kad jos pagaliau turėtų realias materialines, finansines galimybes stoti į nelygią derybų, jeigu norite, kovą arba dialogą su daug stipresniu varžovu, priešininku, oponentu, t. y. darbdaviu, kuris turi visas įmanomas galias. Mes tai matome pagal statistiką, pagal tai, kad esame atsiliekanti pagal pajamas, pagal minimalią algą, pagal vidutinę algą šalis. Ypač aš čia noriu pabrėžti būtent vidutinės algos atsilikimą nuo Vakarų Europos.
Mes turime daryti nestandartinius sprendimus. Mes turime parodyti kaip politinės partijos bendrai savo valią, savo geranoriškumą, savo gebėjimą iš tikrųjų savo tiesioginių interesų sąskaita padėti žmonėms stiprinti savo kolektyvines organizacijas. Nei asociacijos, nei viešosios įstaigos negali suvaidinti to esminio vaidmens, kalbu apie darbo rinkos politiką, kalbu apie darbo rinkos struktūrinį pokytį.
Čia yra (ačiū) perjungta skaidrė. Jūs matote dabartinę status ąuo, dabartinę situaciją, kiek iš to GPM atskaitymo šiandien gauna asociacijos ar labdaros fondai, t. y. daugiau negu 7 mln. eurų. Viešosios įstaigos su politinėmis partijomis – per 4 mln. Čia truputį supaprastintas grafikas. Biudžetinės įstaigos, darželiai, mokyklos, – arti 4 mln. Tvarka! Mes turime tokį neblogą išdėstymą. Tikrai žmonės noriai aukoja asociacijoms arba darželiams, bet profesinė sąjunga šituo atveju yra ten kažkur visiškai dugne ir realiai profesinės sąjungos nekonkuruoja su darželiais. Kai ateina žmogus į profesinę sąjungą, nėra jokio reikalavimo neskirti savo vaiko darželiui ar mokyklai to atskaitomo GPM.
Profesinės sąjungos, kaip minėjau, nekonkuruoja su darželiais, yra principinė nuostata, todėl mes turime ieškoti papildomų galimybių, kaip paskatinti nepriklausomas, aktyvias kolektyvinio veikimo organizacijas, dirbančias darbo rinkoje, t. y. būtent profesines sąjungas. Pagal Konstituciją ir pagal įstatymą būtent jos atlieka tą atlyginimų kėlimo ir derybų dėl atlyginimų funkciją. Šituo atveju manau, kad tas papildomas specialus, išskirtinis procentas, skirtas partijoms, būtų idealus instrumentas. Tai parodytų ir Seimo politinę valią, kad vis dėlto mums rūpi ne tik mūsų pačių partijos, bet ir platesnis Lietuvos problemų ir bėdų kontekstas, t. y. visų pirma mažos, labai mažos ir dar kartą labai mažos algos. Mes galime daug kalbėti apie biudžetą, mes galime kalbėti apie „Sodros“ problemas, mes galime kalbėti apie kelius, mes galime kalbėti apie viešąsias paslaugas ir jų kokybę, bet struktūrinė Lietuvos problema Nr. 1 yra iš tikrųjų baisi ir akį rėžianti nelygybė darbo vietoje. Viešajame, privačiame, kokiame norite sektoriuje mes turime tą didžiulę problemą.
PIRMININKĖ. Nori paklausti penki Seimo nariai.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Žmogus turės laisvę pasirinkti savo mėgstamą partiją paremti ir kartu kurti profesinę sąjungą ir stiprinti ją. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsamų pristatymą. Nori paklausti penki Seimo nariai. Klausia A. Anušauskas, ruošiasi N. Puteikis.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš jau iš skaidrių supratau, koks yra jovalas šiame supratime, kas yra partijos, kas yra viešosios įstaigos, kas yra pagaliau profsąjungos, ar jos gali skirtis, ar gali būti lyginamos apskritai su partijomis. Jos ką, tiesiogiai rinkimuose dalyvauja? Tai yra atskiri įstatymai, todėl atskirai yra išskirtas finansavimas. Juolab kad gal koks dešimtadalis žmonių pasinaudojo ta galimybe ir iš partijų taip pat. Profsąjungų problema ne procentai, o narių skaičius. Beje, kadangi profsąjunga kaip organizacija prilyginama kitoms organizacijoms, ir tai yra visiškai teisėta ir konstituciška, kaip jūs vis dėlto atremsime Teisės departamento pastabas, kad jūsų siūlymas neatitinka Konstitucijos 29 straipsnio?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Labai ačiū už klausimą. Galiu pasigirti, kad tas pastabas aš ir kolegos esame jau atrėmę, nes vyko specialus Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdis, kuriame balsų dauguma, labai aiškia balsų dauguma buvo nuspręsta, kad Teisės departamento komentarai šiuo atveju nėra teisingi. Konstitucijai projektas neprieštarauja ir aš pateiksiu pagrindinius argumentus.
Visų pirma, kalbėdami apie masines organizacijas, mes ir kalbėkime apie masines kolektyvines organizacijas, ar tai būtų partija, turinti savo specifiką, dalyvaujanti rinkimuose, ar tai būtų profesinė sąjunga, kuri konstituciškai ir įstatymiškai turi savo specifiką, nes ji sudaro kolektyvines sutartis. Jūs kaip partija to negalite padaryti, mes kaip partija tai… ir taip toliau. Kiekviena organizacija, viešoji įstaiga turi savo specifiką, asociacija dar savo, bet bendra prasme tai yra pilietinės organizacijos, tai yra mūsų pilietinė galia mūsų masinės organizacijos. Dabar kalbant apie skirtingą traktavimą, šiandien jau partijos turi dvigubą finansavimą, ir 1 %, ir VRK dotacija. Aš nesu matęs, kad VRK dotacija būtų pervedama profesinėms sąjungoms ar asociacijoms. Paramos formų yra įvairių, taip, bet mūsų tikslas, aš noriu paaiškinti, taip, nedalyvauja rinkimuose, bet pasirašo kolektyvines sutartis…
PIRMININKĖ. Atsakyti – dvi minutės, nori paklausti ir kiti Seimo nariai.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Atsiprašau. Aš pabaigsiu atsakydamas į kitą klausimą.
PIRMININKĖ. Klausia N. Puteikis. Ruošiasi G. Skaistė.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Atlyginimo vidurkiai kaimynų didesni, nors BVP vienam Lenkijos, Estijos, Latvijos gyventojui panašūs arba tolygūs kaip Lietuvoje. Iš to turbūt galima spėti, kad arba politika, arba profsąjungos kaimynų yra stipresnės. Kadangi Lietuvos politikai sprendžiant iš klausimų jums mano, kad jie labai smarkiai dirba dėl algų padidinimo, vis dėlto matematika, statistika rodo, kad taip nėra. Man atrodo, labai logiškas žingsnis finansiškai paremti gyventojų pinigais profsąjungas. Gerbiamasis Tomai, norėčiau, kad jūs tai pakomentuotumėte.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Labai ačiū, Nagli. Aš esu liberalios demokratijos aršus šalininkas ir manau, kad politines partijas taip pat reikia labai stiprinti, ir būtent iš apačios, ir kuo daugiau skirti įvairių paramų ir pagalbų, kad partijos stiprėtų. Jos yra nepakankamai stiprios šiandien, bet, deja, mes kartu turime struktūrinę skurdo ir atskirties problemą, ir negalime stovėti vietoje ir laukti, kol gerasis darbdavys sumokės tą didesnį atlyginimą. Taip, žmonės turi jungtis į kolektyvinius darinius ir atlikti specifinę užduotį, t. y. pradėti realias derybas dėl savo pačių algų, taip, jie taip pat turi dalyvauti rinkimuose ir kitaip padėti sau ir savo gyvenimą pagerinti, bet tai yra apleista sritis, tai yra neprižiūrėta sritis. Čia mes turime situaciją, kai 70 % Lietuvos darbingo amžiaus žmonių yra darbuotojai pagal darbo sutartį. Tai yra labai didelis skaičius, todėl yra išskirtinumas, taip, yra išskirtinumas, nes žmonės turi pradėti rūpintis savo darbo pajamomis, jų pakėlimu, jų sisteminiu planavimu kartu su darbdaviais. Čia yra specifinė, labai sunki užduotis ir mes jai turime išskirtinę valstybės subsidiją ir čia, aš pabrėžiu, mes neduodame projekto vienam ar kitam profsąjungų centrui, mes nedovanojame kokios nors subsidijos tiesiogiai kokiai nors organizacijai, čia yra korupcijos minimalus šansas, nes čia konkretus žmogus. Vadinasi, ta profesinė sąjunga turi prieiti prie to žmogaus, paprašyti jo to procento, įtikinti, kad jinai yra galinga ir kad jinai atstovaus iš tikrųjų jo interesams. Čia yra… Čia reikia padaryti darbą tam, kad gautum tą vieną ar pusę procento, jeigu žmogus jau yra skyręs partijai. Manau, kad tai yra būtent tas kelias, kai pakels galvas tos profsąjungos, kurios sugeba dirbti su žmonėmis, kurios turi žmonių paramą, kurios turi autoritetą tarp žmonių, o ne tiesiog dar vieną kartą gauna projektą iš kažkur, iš vienos ar kitos ministerijos.
PIRMININKĖ. Klausia G. Skaistė. Ruošiasi S. Jakeliūnas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš taip klausau, turi žmonės jungtis į profesines sąjungas, turi… Aš nemanau, kad jie ką nors turi. Tiesą sakant, niekada nepriklausiau profesinei sąjungai ir nemanau, kad turėčiau ir kad jūs man turėtumėte pasakyti, kad aš turiu jungtis į profesinę sąjungą ar neturiu. Jeigu profesinės sąjungos šiandien turi tiek narių, kiek jos turi, tai turbūt yra jų veiklos kokybės rezultatas. Jeigu žmonės nepasitiki jomis, tai dabar priversti juos atiduoti žmonių pinigus, kuriuos mes visi sunešame kaip gyventojų pajamų mokestį, aš asmeniškai profesinėms sąjungoms nenoriu tų pinigų skirti, nes aš nematau tame jokios prasmės. Gal geriau tuos pinigus, gyventojų pajamų mokestį skiriam gyventojų paslaugoms, jų kokybei užtikrinti, kur tikrai visi žmonės tas paslaugas gauna, o ne tik profesinių sąjungų darbuotojai?
Kitas mano klausimas, tiksliau, vienintelis klausimas, kurį aš turiu, tai kiek iš tikrųjų tai kainuos valstybės biudžetui ir kiek mes atiduosime profesinėms sąjungoms, užuot žmonės gavę tiesioginėmis paslaugomis?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš manau, kad į pirmą savo klausimo dalį jūs pati sau ir atsakėte. Taip, aš nesakau, kad žmonės privalo kur nors dalyvauti, mes tiesiog turime paraginti, paskatinti žmones galvoti apie savo bendrą interesą darbdavio atžvilgiu, ne tik individualų. Lygiai tą patį mes sakome, kai raginame žmones dalyvauti rinkimuose, nes išrinks ne tuos, išrinks ne tokius, nelabai vienam ar kitam visuomenės lyderiui patinkančius. Atsakymas yra… Jūs kaip partija gaunate dotacijas ir daug kam Lietuvoje nepatinka, kad išvis partijos kaip nors remiamos. Tai nieko nekeičia.
Dabar atsakant dėl biudžeto. Aš esu aptaręs su finansų ministru, kitų metų biudžete nebegaus nei lito, nei euro, atsiprašau, pasakiau patriotiškai, tai noriu pasakyti, kad papildomų lėšų nereikia, pagal dabartinius rezervus užteks to, ką mes esame dabar numatę tai paramos sistemai.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, mes kartu dalyvavome rinkimų kampanijoje, bendravome su profsąjungomis ir programoje įrašėme kartu, kad jas reikia remti, palaikyti, stiprinti ir jų lyderystę, ir finansines galimybes, išteklius, kompetenciją ir panašiai, bet tai, ką jūs pristatėte dabar, visiškai nedera su tuo, kas yra surašyta įstatymo projekte. Jūs tą žinote, mes apie tai kalbėjome kelias valandas čia dabar prieš jums pristatant. Ar jūs pats klystate, ar jūs klaidinate Seimą? Jūsų parodyta skaidrė, kai iš 1 %, politinėms partijoms skirto, papildomai galima skirti profsąjungoms ir iš 2 %, skirtų organizacijoms, papildomai galima skirti profsąjungoms, kaip ir yra dabar, visiškai nedera su tuo, kas yra pateikta jūsų įstatymo projekte, kur yra iš 2 % išbrauktos profsąjungos, 1 % politinėms partijoms nenumato priskyrimo profsąjungoms, o profsąjungoms yra numatyta papildomai 3 % gyventojų pajamų mokesčio. Formulė iš vienas plius du tampa formule vienas plius du plius trys. Paaiškinkite, ką jūs čia darote pristatydamas visiškai ne tokią informaciją?
T. TOMILINAS (LVŽSF). Taip, aš patikslinu, kad mes tą pokalbį turėjome, ir projektą yra parengusi Finansų ministerija, aš tikrai kalbėjau su ministru šiandien ryte. Mes dar pasiūlymo forma pateiksime vieną patikslinimą, kad tikrai yra maksimumas, kiek iš viso žmogus gali skirti asociacijoms, partijoms, profsąjungoms, yra vos 3 %, kaip ir yra dabar. Mes tikrai nekeičiame, nedidiname to skaičiaus ir tai yra techninis klausimas, kuris šiandien yra aptartas ministro įsakyme. Aš visiškai jums pritariu, kad turi būti aiškiai išdėstytas įstatymo projektas. Tai mes padarysime komitete su pasiūlymų pagalba. Aš patvirtinu dėl stenogramos ir visiems, kad tikrai nekalbama apie jokius papildomus procentus.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir paskutinis klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamasis kolega, jūs kalbate, aišku, kad profsąjungoms reikia tam tikro pinigų kiekio, kad jos galėtų gyventi. Iš tikrųjų, kodėl jūs nesiūlote galbūt toms pačioms profsąjungoms, kad jos didintų savo skaičių ir taip susirinktų daugiau mokesčių ir kartu faktiškai išspręstų tas problemas. Kas tam trukdo?
Antras dalykas. Jūs turbūt irgi žinote, kad, pavyzdžiui, jeigu daugiau siūlome kitoms organizacijoms, vadinasi, bendruomenėms lieka mažiau, nes dalis lėšų, kurios pereina į kitas struktūras, paprasčiausiai atimamos iš kaimiškųjų bendruomenių ten, kur per biudžetą buvo perskirstomos lėšos. Nežinau, dabar, atrodo, nelikę. Galima geriau tai padaryti, kad tos lėšos pakliūtų į bendruomenes. Jos per Socialinės apsaugos ir darbo ministeriją gaudavo pinigus ir įgyvendindavo projektus.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Aš dabar paaiškinsiu. Pirmiausia to nėra, ir yra didelis klaustukas, ką su tom nepanaudotomis vadinamomis, atsiprašau, kad taip rodau, bet tariamai nepanaudotomis lėšomis reikia daryti, čia diskusija mums ateičiai. Kalbant apie panaudotas lėšas, tai aš jums kontraklausimą turiu: o kodėl tada atsirado papildomas procentas partijoms? Nes partijos kažkodėl nepanoro dalyvauti tame dviejų žaidime. Čia lygiai tas pats klausimas, tas pats atsakymas.
Taip, mes turime išskirtinę situaciją dėl skurdo ir atskirties, mes turime padėti išskirtinai šiandien. Aš pripažįstu, kad tai yra tam tikras subsidijavimas, tam tikras papildomas skatinimas, nes taip, toje konkurencijoje tarp darželio, labdaros organizacijos, rodomos per televiziją, profsąjungos negauna nieko. Aš rodžiau, kiek tai yra mažai. Ir tai yra normalus žmogus, skiria savo darželiui, mokyklai, kartais iš jo išreikalaujama. Ir profsąjungos iš tikrųjų yra labai skaitlingos, lyginat netgi su partijomis, ypač su asociacijomis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kolega, laikas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Nėra problemų dėl skaitlingumo, yra problema, kad nėra to procento, neužtenka tarp tų dviejų procentų realiai galimybių padėti profsąjungoms.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – V. Bakas. V. Bakas, projekto autorius.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gali.
V. BAKAS (LVŽSF). …leiskite pasakyti keletą žodžių už. Iš tikrųjų kūriau, dalyvavau nuo nulio kuriant profesines sąjungas, perėjau visus laiptelius. Šiandien pareigūnai suvienija apie 25 % darbuotojų, lyginant su tuo, kad Lietuvoje yra iki 9 %. Aš pirma noriu pasakyti G. Skaistei, kaip tikrai puikius pasiūlymus teikiančiai politikei, iškelti klausimą, kiek mums kainuoja tai, kad mūsų žmonės masiškai išvažiuoja vien dėl to, kad negali išgyventi iš darbo. O negali išgyventi dėl to, kad nėra dialogo. Aš manau, kad valstybė praranda daug daugiau, kada žmonės išvažiuoja dėl to, kad negali išgyventi.
Dėl Konstitucijos. Kolegos, Konstitucijai prieštarauja ne šis įstatymas, jis sudarys vienodas sąlygas veikti ir esančioms, ir būsimoms profesinėms sąjungoms. Konstitucijai prieštarauja tai, kad iki šiol nebuvusi praktika, kad politiškai palankioms profsąjungoms kažkas duodama ir tokiu būdu kišamasi į veiklą.
Mielieji kolegos, iš tiesų mes, Seimas, po 27 metų veiklos, kada mums nepavyko sustiprinti žmonių derybinės galios, nepavyko sukurti normalaus socialinio dialogo, mes negalime manyti, kad žmonės vienysis į profesines sąjungas ar profsąjungos stiprės tiesiog iš dangaus, šiaip sau. Jeigu pažiūrėsime Skandinavijos šalių praktiką,1980 metais valstybė šiek tiek skatino profesinių sąjungų veiklą, ir šiandien mūsų žmonės važiuoja į Skandinavijos šalis. Priimkime sprendimus, kurie sustiprintų mūsų darbuotojų ir darbdavių derybines galias ir sukurtų šiek tiek geresnę aplinką gyventi.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonė prieš – G. Skaistė. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Viena, aš norėčiau sureaguoti, kad, mano nuomone, profesinės sąjungos ir mažas darbo užmokestis toli gražu nekoreliuoja šiandien Lietuvoje. Geriausias pavyzdys yra dabartinis medikų sąjūdis, kuris atsirado tikrai ne lygioje vietoje ir tikrai ne todėl, kad gydytųjų profesinės sąjungos veikė labai efektyviai ir gerai jiems atstovavo. Matyt, veiklos kokybėje irgi reikėtų įžiūrėti nepatrauklumo priežastis.
Esmė, ką aš prieš tai norėjau pasakyti, viskas suplakta į vieną krūvą ir tai, kas iš tikrųjų visiškai tarpusavyje nesusiję, šiame projekte yra sumakaluojama ir bandoma parodyti kažkoks bendras finansavimo modelis. Yra skiriami 2 % nevyriausybinėms organizacijoms. Profesinė sąjunga yra nevyriausybinė organizacija, lygiai tokia pati, kokios yra ir kitos. Ir jos funkcijos yra panašios kaip ir kitų nevyriausybinių organizacijų. Tas 1 %, į kurį yra apeiliuojama, kuris skiriamas politinėms partijoms, buvo skirtas todėl, kad iš politinių partijų yra atimta galimybė gauti juridinių asmenų finansavimą, kurį gali gauti nevyriausybinės organizacijos. Ir lygiai taip pat politinės partijos dalyvauja rinkiminėje veikloje, kur, kaip žinote, išleidžiamos milžiniškos lėšos reklamai. Tam, kad nebūtų kitų asmenų poveikio, tam yra politinėms partijoms skirtas išskirtinis finansavimas, kad būtų užtikrinama demokratija. Tuo tarpu profesinės sąjungos gauna nario mokestį, turi tikrai puikią galimybę susirinkti 2 %, ne 1 %, o 2 % iš savo narių, iš savo rėmėjų, jeigu sulaukia to pasitikėjimo. Jeigu pasitikėjimo trūksta, yra problemų ir dėl to žmonės nenori skirti tų 2 %, tai čia reikėtų pirmiausia pažiūrėti į savo veiklos kokybę.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos, prašome balsuoti dėl Gyventojų pajamų mokesčio ir kartu lydimojo įstatymo projektų Nr. XIIIP-779(2) ir Nr. XIIIP-1427.
Balsavo 45 Seimo nariai: už – 29, prieš – 6, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo.
Skelbiu pagrindinį Biudžeto ir finansų komitetą. Ar reikia papildomo komiteto? (Balsai salėje) T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Jeigu galima, Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
PIRMININKĖ. S. Jakeliūnas. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Prašau kreiptis į Vyriausybę dėl išvados, nes tai yra finansiniai dalykai. Pagal įstatymo projektą reikės daugiau finansinių išteklių, negu buvo pasakyta pristatant įstatymo projektą, todėl Vyriausybės išvada yra būtina.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu sutarti, kad reikia Vyriausybės išvados? Reikia Vyriausybės išvados. Tai fiksuojame. Dėl papildomo Socialinių reikalų ir darbo komiteto? Tegu svarsto Socialinių reikalų ir darbo komitetas, jeigu toks pageidavimas būtų, taip? Skiriame papildomu komitetu. Pagrindinis, kaip minėjau, Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti pavasario sesijoje.
Gerbiamieji kolegos, esate šaunuoliai, dirbome puikiai, atsakingai.
Dabar lieka dar atsakingas mūsų veiksmas – slaptas balsavimas. Nesiregistruojame, nes posėdis nebaigtas. Mes einame balsuoti slaptai dėl Etninės kultūros globos tarybos pirmininkės galimo išrinkimo. Skelbiame, kad pradedame balsuoti 14 val. 30 min. ir baigiame 14 val. 50 min. Posėdis toliau bus tęsiamas 15 valandą. Baigiamas rytinis ir pradedamas vakarinis posėdis 15 valandą. Iki pasimatymo.
Kolegos, V. Bukauskas, A. Dumbrava, A. Gelūnas, T. Tomilinas, L. Talmontas, M. Navickienė, G. Steponavičius ir D. Šakalienė ruošiasi būti balsų skaičiavimo grupės nariais ir eina darbuotis.
Pertrauka
PIRMININKĖ. Kolegos, gerbiamieji, kadangi pirmininkavau rytiniam posėdžiui, tai noriu jį ir sėkmingai pabaigti. Įvyko slaptas balsavimas ir dabar baigiame rytinį posėdį. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.