LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PINIGINĖS SOCIALINĖS PARAMOS NEPASITURINTIEMS GYVENTOJAMS ĮSTATYMO NR. IX-1675 5, 6, 7 IR 11 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2022-09-29 Nr. XIVP-1994(3)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Įstatymo projektu 4 straipsniu siūloma papildyti keičiamo Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 11 straipsnį 7 ir 8 dalimis ir nustatyti tiek asmenis, turinčius teisę gauti elektros energijos išlaidų kompensaciją, tiek šios kompensacijos dydį. Siūlomas reguliavimas svarstytinas.
Pirma, pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 11 straipsnis reglamentuoja tik kompensacijų dydį, o sąlygos teisei į kompensacijas yra įtvirtintos keičiamo įstatymo 7 straipsnyje (pagal keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 punktą elektros energijos išlaidos kaip ir kitos šiame punkte nurodytos išlaidos visos kartu toliau keičiamame įstatyme įvardijamos trumpiniu ,,kompensacijos“). Todėl siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir siekiant išvengti galimo nuostatų prieštaravimo, nuostatos susijusios su asmenų teise gauti elektros energijos išlaidų kompensacijas turėtų būti dėstomos keičiamo įstatymo 7 straipsnyje.
Antra, svarstytina, ar visi asmenys, auginantys vaikus, kuriems pagal Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo 6 straipsnio 2 dalį papildomai skiriama ir mokama išmoka vaikui gali būti laikomi nepasiturinčiais gyventojais ir jiems teikiama valstybės garantuojama socialinė parama – elektros energijos išlaidų kompensacija. Manytina, jog pritarus siūlomam teisiniam reguliavimui, būtų nepagrįstai išplėstas asmenų, turinčių teisę gauti piniginę socialinę paramą, ratas ir tuo nebūtų įgyvendintas keičiamo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte įtvirtintas socialinio teisingumo ir veiksmingumo principas, kuriuo siekiama sudaryti sąlygas piniginę socialinę paramą gauti tada, kada jos labiausiai reikia, didinti motyvaciją integruotis į darbo rinką ir išvengti skurdo spąstų bei racionaliai naudoti turimus išteklius piniginei socialinei paramai teikti.
2. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 5 ir 7 dalis, 7 straipsnį bei kitus keičiamo įstatymo straipsnius, yra kompensuojamos išlaidos už būsto šildymą ir karštą vandenį, kurių paruošimui, kaip energija, taip pat gali būti naudojama elektros energija. Todėl iš įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 ir 8 dalyse siūlomo reguliavimo neaišku, ar būtų taikoma siūloma taisyklė, kad bendra kompensacijos suma per mėnesį negali viršyti 300 kWh elektros energijos kainos tuo atveju, jeigu elektros energija būtų naudojama ir būsto šildymui ir karštam vandeniui pašildyti.
3. Siekiant teisinio reguliavimo nuoseklumo ir įgyvendinant įstatymo projekto aiškinamajame rašte apibrėžtą tikslą, svarstytina, ar nereikėtų atitinkamai tikslinti keičiamo įstatymo 7 straipsnio 1 dalies 2 punkto, 8 straipsnio 6 dalies, 23 straipsnio 1 dalies 5 ir 6 punktų, 3 dalies 2 punkto taisyklių.
4. Atsižvelgiant į tai, kad keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 punkte nurodoma elektros energijos išlaidų kompensacija, siūlytina projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 7 ir 8 dalyse vietoj žodžių ,,elektros išlaidų kompensacija“ įrašyti žodžius ,,elektros energijos išlaidų kompensacija“.
5. Įstatymo projekto 4 straipsniu keičiamo įstatymo 11 straipsnio 8 dalyje vartojama sąvoka ,,gaminantys vartotojai ar atsinaujinančių išteklių energijos bendrijos dalyviai“, kurios turinys neaiškus. Pastebėtina, kad Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymo 2 straipsnio 30 dalyje yra apibrėžta sąvoka ,,elektros energiją iš atsinaujinančių išteklių gaminantis vartotojas“. Todėl siekiant aiškumo, keičiamame įstatyme turėtų būti vartojamos kituose įstatymuose apibrėžtos sąvokos, o tuo atveju, jeigu yra poreikis įtvirtinti kitokią sąvoką, jos apibrėžtis turėtų būti pateikiama keičiamame įstatyme arba pateikta nuoroda į kitą įstatymą, kuriame ši sąvoka apibrėžiama.
6. Atsižvelgiant į teisės technikos taisyklių reikalavimus ir įvertinus tai, kad projekto 1 ir 2 straipsniais keičiama mažiau negu pusė keičiamo įstatymo 5 ir 6 straipsnio nuostatų, siūlytina nedėstyti jų nauja redakcija, o išdėstyti atitinkamai tik keičiamo įstatymo 5 straipsnio 2 punkto bei 6 straipsnio 1 punkto siūlomą naująją redakciją.
7. Projekto 5 straipsnio 2 dalyje siūloma nustatyti, kad: „Būsto šildymo išlaidų ir elektros energijos išlaidų kompensacijos skiriamos, jeigu dėl šių išlaidų kompensacijų buvo kreiptasi įsigaliojus šiam įstatymui. Būsto šildymo išlaidų bei elektros energijos išlaidų kompensacijos skiriamos pagal šio įstatymo nuostatas už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo.“ Atkreiptinas dėmesys, kad nuostatos turinys yra neaiškus, nes nesuprantama, ar siekiama nustatyti, kad kompensacijos pagal įstatymo nuostatas skiriamos tik už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo, ar, galbūt, ši nuostatos dalis reikštų įstatymo galiojimą atgal, kai siekiama nustatyti, kad kompensacija gali būti skirta ne tik nuo įstatymo įsigaliojimo už ateinančius laikotarpius, bet ir už laikotarpį nuo 2022 m. spalio 1 d. iki šio įstatymo įsigaliojimo.
Be to, svarstytina, ar nereikėtų šioje dalyje nurodytų nuostatų dėstyti atskiromis dalimis, kadangi jos galimai reguliuoja du skirtingus kompensacijų skyrimo laikotarpius.
8. Atsižvelgiant į tai, kad siūlomu teisiniu reguliavimu siūloma įteisinti naują socialinės paramos rūšį – elektros energijos išlaidų kompensaciją ir kurio įgyvendinimas pareikalautų papildomų valstybės biudžeto lėšų, dėl šio įstatymo projekto reikėtų gauti Vyriausybės kaip valstybės biudžeto lėšų planuotojos išvadą.