LIETUVOS RESPUBLIKOS
Lietuvos
Respublikos VALSTYBINĖS KULTŪROS PAVELDO KOMISIJOS
ĮSTATYMO Nr. IX-2453
4 IR 8 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO
projektO
aiškinamasis raštas
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Valstybės tarnybos įstatymas valstybės pareigūnams visa apimtimi šiuo metu netaikomas. Numatytas tik atskirų nuostatų taikymas (pvz., kai kurios nuostatos, susiję su materialine atsakomybe ir žalos atlyginimu, materialine pašalpa, Seimo, Prezidento, Vyriausybės paskirtų valstybės institucijų ir įstaigų vadovų kompetencijų ugdymu ir kt.). Atskirų valstybės pareigūnų socialinės garantijos yra numatytos atskiruose specialiuose įstatymuose arba iš viso nėra nustatytos. Priėmus šį įstatymą būtų suvienodintos valstybės pareigūnų socialinės garantijos, užtikrintas lygiateisiškumas ir teisėtų lūkesčių principas.
Valstybės pareigūnai iš esmės yra valstybės tarnautojai, nes jų pareigos yra susiję su valstybės funkcijų vykdymu, siekiant užtikrinti viešųjų interesų apsaugą ir gerovę. Valstybės funkcijas vykdančiose institucijose dirba asmenys: valstybės pareigūnai, vykdantys funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, ir valstybės tarnautojai, atliekantys viešojo administravimo funkcijas arba padedantys valstybės ar vietos valdžią įgyvendinantiems asmenims atlikti jiems nustatytas funkcijas. Daugeliui valstybės pareigūnų Lietuvos Respublikos Konstitucijoje yra nustatyta ypatinga – konstitucinė – atsakomybė. Valstybės pareigūnai, vykdantys funkcijas įgyvendinant valstybės valdžią, nuo visų kitų institucijose, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, dirbančių asmenų skiriasi ne tik vykdomomis funkcijomis, bet ir atsakomybės atžvilgiu. Kiti asmenys, dirbantys institucijose, per kurias vykdomos valstybės funkcijos, sudaro valstybės tarnautojų korpusą. Valstybės tarnyba yra šių asmenų profesinė veikla, susijusi su viešojo intereso garantavimu. Valstybės pareigūnų statusas yra skirtingas nei valstybės tarnautojų, tačiau atsakomybės ir socialinių garantijų reguliavimu jie yra panašesni nei Lietuvos Respublikos darbo kodekse reguliuojami santykiai privačiame sektoriuje, kai pagal darbo sutartis įdarbintų darbuotojų pagrindinis tikslas yra gauti atlyginimą už atliktą darbą, o ne valstybės funkcijų atlikimas.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Valstybinės kultūros paveldo komisijos iniciatyva Įstatymo projektą parengė Seimo narys Vytautas Juozapaitis.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu Valstybės tarnybos įstatymas (toliau – VTĮ) valstybės pareigūnams visa apimtimi netaikomas, VTĮ numatytas atskirų nuostatų taikymas, t. y. VTĮ 5 straipsnio nuostatas (tiek, kiek jų nepriekaištingos reputacijos nereglamentuoja jų veiklą reglamentuojančių specialiųjų įstatymų nuostatos), 27, 28 straipsniai, 34 straipsnio 2 dalis (tiek, kiek materialinių pašalpų skyrimo nereglamentuoja jų veiklą reglamentuojančių specialiųjų įstatymų nuostatos), Lietuvos Respublikos Seimo, Respublikos Prezidento ar Lietuvos Respublikos Vyriausybės paskirtiems valstybės institucijų ir įstaigų vadovams – valstybės pareigūnams taikomas VTĮ 37 straipsnis, 30 straipsnio 1, 2 ir 3 dalys (kasmetinės atostogos) ir 35 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytu pagrindu išeitinė išmoka.
Atskirų valstybės pareigūnų socialinės garantijos yra numatytos atskiruose specialiuose įstatymuose arba jos yra iš vis niekur nenumatytos. Atsižvelgiant į tai, teisinis reglamentavimas yra labai nevienodas, pvz.: minimali kasmetinių atostogų trukmė numatyta nuo 20 darbo dienų iki 28 kalendorinių dienų, maksimali – nuo 30 darbo dienų iki 42 kalendorinių dienų. Valstybės pareigūnams numatytos išeitinės išmokos 2-4 mėnesių atlyginimo (darbo užmokesčio, vidutinio darbo užmokesčio, pareiginės algos) dydžio.
Taip pat valstybės pareigūnams teisės aktuose nėra numatytas darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojančių įstatymų taikymas (tiek, kiek jų statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja specialiųjų įstatymų nuostatos), kaip tai yra nustatyta valstybės tarnautojams, statutiniams valstybės tarnautojams, prokurorams ir kt. Tai sukelia neaiškumų, taikant nuostatas, kai specialieji teisės aktai nereguliuoja tam tikrų tarnybos santykių sričių (pvz., darbo laiko, poilsio laiko, garantijų ir pan.). Valstybinės kultūros paveldo komisijos įstatymas šiuo metu nenumato socialinių garantijų valstybės pareigūnui – Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkui.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Specialiojo įstatymo projekte, išskyrus atvejus, kai dėl pareigų specifikos negalima užsiimti tam tikra veikla, siūloma:
1) nustatyti, kad valstybės pareigūnui – Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkui taikomi darbo santykius ir socialines garantijas reglamentuojantys įstatymai tiek, kiek jo statuso ir socialinių garantijų nereglamentuoja Valstybės tarnybos įstatymas ir jo veiklą reguliuojantis specialusis įstatymas.
2) pasibaigus kadencijai, jeigu jis nėra paskiriamas antrai ar kitai kadencijai ir per 2 mėn. terminą nepradeda eiti valstybės pareigūno ar valstybės tarnautojo pareigų, siūloma mokėti 2 mėn. jo vidutinių darbo užmokesčio (VDU) dydžio išeitinę išmoką. Tuo atveju jei įgaliojimai nutrūktų dėl sveikatos priežiūros įstaigos išvados, būtų išmokama 3 mėn. jo VDU dydžio išeitinė išmoka. Mirties atveju valstybės pareigūno šeimos nariams (sutuoktiniui, partneriui, sugyventiniui, nepilnamečiams vaikams (įvaikiams)) būtų išmokama 3 mėn. jo VDU dydžio išmoka.
3) tais atvejais, kai valstybės pareigūnui nustatyta, kad negali dirbti kito darbo, negali gauti jokio kito atlyginimo (išskyrus jam nustatytą darbo užmokestį ir užmokestį už mokslinį bei pedagoginį darbą ar atlyginimą už kūrybinę veiklą) papildomai siūloma numatyti teisę gauti užmokestį už dalyvavimą Europos Sąjungos, tarptautinių organizacijų, užsienio valstybių finansuojamuose arba Lietuvos vystomojo bendradarbiavimo projektuose, kuriuose vykdoma pedagoginė ar kūrybinė veikla.
Priėmus Įstatymo projektą, bus numatytos socialinės garantijos valstybės pareigūnui - Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkui, užtikrintas teisinis aiškumas, lygiateisiškumas ir teisėtų lūkesčių principas.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto Įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymo projektą iš esmės neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas Įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas Įstatymo projektas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai
Įstatymo projektas nesusijęs su įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas strateginio lygmens planavimo dokumentams neprieštarauja.
9. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymo projektą, nereikės priimti kitų įstatymų, juos keisti ir (ar) pripažinti netekusiais galios.
10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir įstatymo projekto sąvokų bei jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama, galiojančios sąvokos nekeičiamos.
11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas.
12. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai
Priėmus Įstatymo projektą, įgyvendinamųjų teisės aktų projektų rengti nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymo projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
Įstatymo projektu teikiamiems pasiūlymams įgyvendinti papildomų lėšų iš valstybės ir (ar) savivaldybių biudžetų nereikės, jų sutaupyti nenumatoma.
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados
Rengiant Įstatymo projektą, specialistų vertinimų nebuvo gauta.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „valstybės tarnautojas“, „valstybės pareigūnas“, „išeitinė išmoka“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.