LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
V (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 244
STENOGRAMA
2018 m. gruodžio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiami Seimo nariai, gerbiami svečiai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. gruodžio 11 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 106 Seimo nariai. Darbotvarkės tvirtinimas. J. Jarutis.
10.01 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2018 m. gruodžio 11 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
J. JARUTIS (LVŽSF*). Gerbiamasis posėdžio Pirmininke, frakcijos vardu norėtume paprašyti išbraukti iš vakarinės darbotvarkės du klausimus, tai yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo projektą Nr. XIIIP-3034, jį teikia socialinės apsaugos ir darbo ministras, ir M. Puidoko ir kolegų projektą Nr. XIIIP-2966, nes M. Puidokui yra pateikta Teisės departamento išvada, kad galimai prieštarauja Konstitucijai. Manome, kad tuos abu projektus reikėtų sujungti ir teikti kartu. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau pasiūlymų? J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Frakcijos vardu aš prašau sukeisti vietomis klausimus, tai yra projektą Nr. XIIIP-3060, tai yra rezoliucija, svarstyti prieš biudžeto projektą, nes, kaip žinote, rezoliucijos turinyje yra svarbiausias klausimas, ar mes galime sutarti dėl biudžeto. Yra siūlymas biudžeto priėmimą daryti 18 dieną, todėl nelogiška būtų, kad pirma mes svarstome biudžetą, o paskui svarstome rezoliuciją, kuria siūloma nukelti biudžeto svarstymą. Todėl frakcijos vardu prašau, kad rezoliucija būtų svarstoma prieš svarstant biudžetą.
PIRMININKAS. J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis Pirmininke, pirmiausia noriu pasveikinti jus, nes šiandien išaušo kaip tik ta diena, kai galite parodyti savo tikrą lyderystę kaip Seimo Pirmininkas ir parodyti, kad girdite tautos balsą.
O aš prašau išbraukti projektą Nr. XIIIP-2715(2) dėl valstybės biudžeto tvirtinimo ir taip pat prašau projektą Nr. XIIIP-3060 perkelti prieš biudžeto svarstymą arba kaip pirmą klausimą.
PIRMININKAS. Dėl darbotvarkės 1-15 klausimo, tai prašymas ne frakcijos vardu ir Seimas yra nusprendęs svarstyti šią dieną, todėl tas klausimas negali būti nesvarstomas.
Dėl J. Jaručio pasiūlymo išbraukti 2-16 ir 2-17 klausimus iš darbotvarkės, ar galime pritarti bendru sutarimu, ar… (Balsai salėje) Balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame. (Balsai salėje)
Dar norite dėl darbotvarkės? Gerai. Atsiprašau.
J. Razma. Prašom, dėl darbotvarkės.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, jūs neturėtumėte klaidinti Seimo sakydamas, kad negalima išimti iš šios dienos darbotvarkės biudžeto projekto priėmimo ir perkelti į kitos savaitės kurį nors posėdį. Taip, yra Seimo nutarimas svarstyti šiandien, bet lygiai taip pat Seimas savo nutarimą gali ir pakeisti. Tai nėra koks nors ankstesnis aukštesnio rango nutarimas, koks nors konstitucinis įstatymas, kurio mes negalėtume čia pakeisti.
Mūsų frakcija taip pat remia Mišrios frakcijos siūlymą biudžeto priėmimą nukelti į kitą savaitę, kad būtų galimybė pratęsti dialogą su mokytojais. Taip pat remia Mišrios grupės siūlymą rezoliuciją, kuri taip pat susijusi su biudžetu, dėti į darbotvarkės pradžią, nes jos svarstymas po biudžeto priėmimo, jeigu tas projektas liktų darbotvarkėje, tikrai neturi jokios prasmės ir nereikėtų taip tyčiotis iš iniciatorių.
O dėl Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos siūlymų išbraukti aš prašyčiau kiekvieną siūlymą dėl išbraukimo teikti atskirai, nes mes nesame linkę išbraukti Vyriausybės projekto, bet pritariame, kad kolegos M. Puidoko projektas būtų išbrauktas.
PIRMININKAS. B. Matelis. Prašom.
B. MATELIS (MSNG). Seimo Pirmininke, aš tik noriu pasakyti, kad kai J. Džiugelis pateikė pasiūlymus, jis pateikė Mišrios Seimo narių grupės vardu, todėl prašyčiau balsuoti.
PIRMININKAS. Jūs papildėte J. Džiugelio pasiūlymą. Gerai.
A. Kubilius dar nori kalbėti. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, aš frakcijos vardu siūlau oficialiai, remiantis 177 straipsnio 5 dalimi, pirmuoju klausimu apsispręsti dėl biudžeto priėmimo datos pakeitimo. Kodėl mes tai siūlome? Todėl, kad biudžeto priėmimo data buvo svarstoma praeitą savaitę. Aš manau, kad po sekmadienio daug kam turėtų paaiškėti, kad iš tikrųjų geriau dar savaitę duoti svarstymams, deryboms su streikuojančiomis profsąjungomis ir kitiems svarbiems dalykams. Kitu atveju iš tikrųjų kyla labai didelis klausimas, kodėl taip yra bijoma valdančiojoje koalicijoje tą savaitę dar duoti deryboms.
Kas įvyks per tą savaitę? Kas turi tokią daugumą, tokią tvirtą… Suprantu, kad socialdarbiečiai gal šiek tiek kėlė jums rūpesčio. Vakar davėte ministrą, viskas jau sutarta, suderinta, balsai yra. Nebent galvojate, kad Lenkų rinkimų akcija gali suabejoti, jeigu davėte socialdarbiečiams ministrą, kodėl jiems nieko neduodate, ir po savaitės galbūt jau bus kitaip apsisprendę. Jeigu turite daugumą, tai nėra jokių pavojų jums dar savaitę duoti normaliai svarstyti ir rasti tinkamą sprendimą. Todėl formaliai siūlau balsuoti dėl datos pakeitimo.
PIRMININKAS. Pirmiausia apsispręsime dėl išbraukimo, o po to dėl kitos datos nustatymo. Teikiu siūlymus nuosekliai, kaip jie buvo pateikti čia, dėl darbotvarkės.
Dar norite kalbėti? V. Gailius. Prašom.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Aš norėčiau pateikti Seimui informaciją iš Teisės ir teisėtvarkos komiteto posėdžio. Mes negalime kartu svarstyti Vyriausybės ir grupės Seimo narių projekto, kadangi Teisės ir teisėtvarkos komitete, svarstant grupės Seimo narių pateiktą įstatymo projektą dėl Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo pataisų, buvo padaryta pertrauka ir iš esmės šiandien nėra priimtas sprendimas dėl to, ar jis prieštarauja Konstitucijai. Aš nemanau, kad turėtų būti tokia forma balsuojama abu kartu išimti. Dėl jo nereikia balsuoti, nes jis negali būti šiandien svarstomas Seime. Negali būti pateikiamas, dėl jo nereikia net balsuoti.
PIRMININKAS. Dėkui. Nuosekliai. Dėl J. Jaručio pasiūlymo išbraukti darbotvarkės 2-16 klausimą. (Balsai salėje) 2-16 klausimas yra Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymas, teikiamas ministro L. Kukuraičio. (Balsai salėje) Taip, Vyriausybės projektas. Frakcijos vardu J. Jarutis siūlė šį klausimą išbraukti iš darbotvarkės. Skelbiu balsavimą.
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 71, prieš – 47, susilaikė 8. Projektas išbrauktas iš darbotvarkės.
O dėl 2-17 klausimo Seimo narys V. Gailius yra teisus, mes jo net neturime svarstyti, nes Teisės departamentas nebaigė svarstyti. (Balsai salėje)
Replika po balsavimo – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Aš dėl paskutinio balsavimo, dėl išbraukimo klausimo, kurį pateikė Vyriausybė. Aš tik atkreipiu dėmesį, kad šiandien Vyriausybės, pateikusios Seimui projektą, nariai balsavo, kad jis būtų išbrauktas iš darbotvarkės. Tai vis dėlto kokios pozicijos laikosi Vyriausybė?
PIRMININKAS. Kitas pasiūlymas buvo Mišrios grupės ir J. Oleko, taip? Dėl rezoliucijos perkėlimo į ankstyvąjį laiką, tai yra prieš biudžetą. Balsuojame.
Balsavo 129 Seimo nariai: už – 51, prieš – 55, susilaikė 23. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas buvo Mišrios grupės ir Tėvynės sąjungos dėl 1-15 klausimo, dėl biudžeto išbraukimo iš šios dienos darbotvarkės. Teikiu balsuoti. Kas pritaria pasiūlymui išbraukti iš šios dienos darbotvarkės, balsuoja už, tie, kurie mano, kad turi būti šios dienos darbotvarkėje, balsuoja prieš.
Balsavo 129 Seimo nariai: už – 48, prieš – 68, susilaikė 13 Seimo narių. Pasiūlymui nepritarta. Lieka darbotvarkėje.
Replika po balsavimo – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Iš tikrųjų reikia apgailestauti, kad neradome to sutarimo. Kai girdime iš įvairių žiniasklaidos priemonių, kad mokytojai pradeda kalbėtis su laikinai einančiu pareigas švietimo ministru, ir yra vilties susitarti, kad būtų mažiau įtampos mūsų šalyje ir žmonės galėtų grįžti į savo darbo vietas, čia, Seime, valdantieji demonstruoja tokią jėgos poziciją, kad jokių vilčių tartis ar susitarti nėra, nes šiandien sprendimus priimsime dar prieš tarimąsi. Tai tiesiog labai apgailestaujame.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Negalime. Tada balsuojame. Pritariantieji darbotvarkei balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 133 Seimo nariai: už – 86, prieš – 36, susilaikė 11. Darbotvarkė patvirtinta.
10.15 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2716(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Pelno mokesčio įstatymo 172 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2716. M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mane šiek tiek, švelniai tariant, nustebino pasiūlymas išbraukti ministerijos projektą dėl Vaiko teisių apsaugos įstatymo ir dar labiau nustebino premjero S. Skvernelio balsavimas. Žinome, koks yra Lietuvos šeimų susirūpinimas dėl įstatymo taikymo, dėl visų problemų, kurios kyla iš šio įstatymo konteksto. Galbūt premjeras galėtų pasakyti, kodėl balsavo už išbraukimą šito įstatymo projekto ir ar nereikia mums skubiai apsispręsti Seime dėl tų pataisų? (Balsai salėje) Mano žiniomis, ministerija tikrai ilgą laiką dirbo tam, kad projektas būtų pateiktas svarstyti.
PIRMININKAS. Ar būtinai norite kalbėti, premjere? Prašau. (Balsai salėje)
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Geriausiai žino, kada aš noriu ar nenoriu, ponas G. Landsbergis. Noriu. Aš noriu nuraminti, kad kitą ketvirtadienį, tiksliau, kitą savaitę, ketvirtadienį, šitas projektas bus pateiktas, ir viskas bus gerai. Nesijaudinkite. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, įstatymo projektą paskelbiau. Priėmimas. Pasiūlymų priėmimo stadijoje nėra. Priimame pastraipsniui.
1 straipsnis. Jam galime pritartai bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas, taip pat pritariame bendru sutarimu.
Nuomonės už, prieš dėl viso įstatymo. Nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 122, prieš nėra, susilaikė 24 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2716) priimtas. (Gongas)
10.17 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1335 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2901(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 2, 6, 16, 20, 21 ir 27 straipsnių pakeitimo įstatymo 2, 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2901. Priėmimas. Pasiūlymų taip pat nėra. Pranešėjo nekviečiu į tribūną. Priimame pastraipsniui.
1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. Ir 3 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta.
Motyvai už. Motyvai už – Seimo narys S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Diskutavome ne vieną kartą įvairiose stadijose ir komitete, ir čia, Seime. Man nelabai suprantami kolegų, kurie pasisakys arba planuoja pasisakyti prieš, motyvai. Jeigu mes dabar nepriimtume šio įstatymo pakeitimo, tai tantjemų gavėjai džiaugtųsi daugiau kaip aštuoniais procentiniais punktais sumažėjusia mokestine našta ir biudžetas netektų tam tikrų pajamų. Tikiuosi, kad suprantame, kad tai yra atsakingas ir mokestinės naštos dalykus balansuojantis sprendimas, jis reikalingas, ir neabejoju, kad visi jį palaikysime. Priešingu atveju kils klausimas, kas remia turtinguosius.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Matyt, čia reikia suteikti šiek tiek aiškumo. Visų pirma jūs, įgyvendindami mokesčių reformą, sumažinote tais 8 % tantjemų apmokestinimą, panašu, per klaidą, išsigandote ir dabar taisote. Bet jūs negrąžinate atgal tų 8 %, o tik padidinate 3 %, kas bendra suma iš esmės sumažėja 5 %. Tai jūs vieną klaidą elementariai taisote kita klaida. Jeigu pažiūrėtume, kaip keičiasi apmokestinimai, apie tai vakar šiek tiek kalbėjome, jau dabar turime ir Finansų ministerijos išaiškinimą, kaip keičiasi pajamos į rankas, priminsiu, to žmogaus, kuris gauna minimalų atlyginimą, pajamos dėl šios mokesčių reformos padidės 14 eurų. Jeigu jis kaups ateičiai, jo pajamos net sumažės 2 eurais. Seimo nario pajamos dėl šios reformos padidės 52 eurais, Ministro Pirmininko pajamos dėl šios reformos į rankas padidės 84 eurais. Tų žmonių, kurie uždirba dešimt vidutinių atlyginimų, pajamos į rankas padidės 331 euru. O konkrečiai šis įstatymo projektas sako, kad tų, kurie uždirba dešimt vidutinių atlyginimų, išsimoka tantjemomis, pajamos padidės 485 eurais.
Aš suprantu, kad nėra labai daug žmonių, kurie gauna tokias pajamas, ir čia ne baseinai pinigų, bet čia yra socialinio teisingumo klausimas. Jeigu mes sakome, kad Lietuvoje yra viena didžiausių socialinių atskirčių Europos Sąjungoje ir turime spręsti nelygybės klausimą, tai tokiais sprendimais mes einame atgal. Todėl kviečiu nepritarti.
PIRMININKAS. Gerai. Premjeras turi teisę kalbėti tada, kada…
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Tiesiog reikia paneigti dar kartą melą. Jaunas kolega ponas Mykolas galėtų nemeluoti, nes dėl mokestinės reformos niekam nedidės atlyginimai iki dviejų vidutinių darbo užmokesčių. Taip pat ir Ministrui Pirmininkui, ir Seimo nariams.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Sysas. A. Sysas paskelbtas kalbėti. Kortelę įdėkite. Algirdai Sysai, kortelę reikėtų įdėti. Veikia. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Atsiprašau, buvau už salės ribų.
Gerbiami kolegos, kai mes kalbame apie gyventojų pajamų mokestį ir dydžius, kuriuos mes nustatėme, kaip tik dabar žurnalistai klausė, kam pagerės gyvenimas kitais metais, tai Vyriausybė teigia, kad visiems atlyginimai didės. Taip, atlyginimai didės labai skirtingai. Tiems, kas uždirba 400, – 14 eurų, kas uždirba 5 tūkst., – 104, o lubos, nuo kurių mokės didesnius mokesčius, yra net 9 tūkst. per mėnesį. Beveik 10 tūkst. Tai yra per metus apie 110 tūkst. eurų atlyginimai, 100 tūkst. per metus. Aišku, šitų pajamos didės beveik 600 eurų. Kai tokiu principu skirstoma…
Labai džiaugiuosi, kad vis dėlto Vyriausybė išgirdo opozicijos kritiką dėl tantjemų, nes ir čia buvo palikta skylė, kad šitie žmonės gautų dar didesnes pajamas. Dabar šiek tiek padidinama, bet tai ne tie mokesčiai, kuriuos turėtų sumokėti šitie žmonės. Jų mokesčiai santykinai išlieka labai maži. Todėl aš ir pasisakau prieš.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš prisijungiu prie kolegų raginimo ir paaiškinimo, kodėl mes kritikuojame būtent šį Gyventojų pajamų mokesčio įstatymą. Todėl, kad finansų ministras daug kalbėjo apie mokestinę reformą. Be abejo, priimti sprendimą, kad tantjemos būtų apmokestinamos daugiau dėl mūsų pasikeitimo – dėl socialinių mokesčių įskaičiavimo į atlyginimą – yra būtina, bet kritikuojame dėl to, kad šitas tarifas yra nepakankamas. Kolegos, man atrodo, labai aiškiai išdėstė faktus, kad kuo didesnės pajamos, tuo daugiau šitiems žmonėms pasilieka. Negalima palikti taip, kaip yra, nes būtų padaugėję dar daugiau. Įstatymą būtina priimti, bet mes kritikuojame tą tarifo dydį, kuris šiuo metu siūlomas, kadangi lėšų daug kur trūksta.
Tuoj svarstysime šių metų biudžetą. Yra nemažai labai svarbių pasiūlymų dėl švietimo, dėl sveikatos apsaugos ir finansų ministro atsakymas yra vienintelis – iš kur paimti pinigų. Ne kartą šioje salėje jau yra skambėję siūlymai, kad reikia kai kuriuos mokesčių tarifus ne mažinti, o padidinti. Mokesčio padidinimas gaunantiems tantjemas yra iš tikrųjų ta vieta, kuri mažiausiai skaudėtų daugeliui Lietuvos žmonių. Mūsų siūlymas yra todėl, kad šiuo įstatymo projektu per mažai atsižvelgiama į šiandienos Lietuvos žmonių poreikius, į biudžeto poreikius ir daugiausiai uždirbantiems žmonėms tiesiog paliekamos per didelės sumos.
PIRMININKAS. Ir motyvai prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, apie tantjemas čia viskas jau yra pasakyta ir paaiškinta, bet man kelia nerimą premjero pasisakymas. Reaguodamas į M. Majausko argumentus, premjeras pasakė, kad Seimo narių ir premjero pajamos po mokesčių reformos nepadidės. Mes iki šiol, skaitydami ir visą informaciją, ir Finansų ministerijos duomenis, matome tuos skaičius, kad to, kuris uždirba 4 tūkst. eurų, tai maždaug premjero atlyginimas, pajamos padidės 104 eurais, o to, kuris uždirba minimalią algą, pajamos padidės tik 14 eurų. Mes abejojame dėl tokios mokesčių reformos tikslingumo, kai iš tikrųjų turtingesnieji turtės dar labiau. Bet mane labiausiai sujaudino tas faktas, kad premjeras čia per centrinį mikrofoną pasakė tai, kad nuo mokesčių reformos, girdi, pajamos niekam nepadidės. Tada iš tikrųjų kyla klausimas, kam ta mokesčių reforma? Arba kyla klausimas, kokia informacija remiasi Ministras Pirmininkas taip kalbėdamas. Gal reikia kreiptis į specialiąsias tarnybas, kad jos išsiaiškintų, kas apgaudinėja Ministrą Pirmininką.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti, kviečiu balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-2901. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 131 Seimo narys: už – 95, prieš – 5, susilaikė 31. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2901(2) priimtas. (Gongas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIIIP-2606(2).
S. Jakeliūnas – replika po balsavimo. Prašau.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Norėčiau reaguoti į A. Kubiliaus komentarą, premjeras turėjo omeny, kad neapmokestinamuoju pajamų dydžiu, kurio taikymas plečiamas iki dviejų vidutinių darbo užmokesčių, nesinaudos nei Seimo nariai, nei Vyriausybės vadovas. Galbūt formuluotės nebuvo visai aiškiai pateiktos, bet čia yra esmė. O visi tarifų mažinimai taikomi vienodai tiek uždirbantiems daugiau, tiek mažiau. Tiems, kurie uždirba mažiau ir kuriems neapmokestinamasis pajamų dydis didėja ir didės kitas metais taip pat, tai nauda iš mokestinės reformos bus didesnė, palyginti su Seimo nariais ir su Vyriausybės vadovais. Tokia yra šių pakeitimų esmė. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Jūs nebuvote paminėtas.
10.27 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 34 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1325 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2606(2) (priėmimas)
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 34 straipsnio pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2606(2). Pranešėjas – V. Ąžuolas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Seimo narių V. Ąžuolo, T. Tomilino, R. Miliūtės, J. Jaručio ir A. Skardžiaus pasiūlymas. Pristato V. Ąžuolas ar kas? (Balsas salėje: „Galiu, galiu.“) T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, ši pataisa nesusijusi su kitų metų biudžetu, ši pataisa susijusi su 2021 metų situacija, kai žmogus deklaruos pajamas ir pagal tam tikrą galiojantį reguliavimą galės skirti dalį savo gyventojų pajamų mokesčio bendruomenei, nevyriausybinei organizacijai, politinei partijai ar profsąjungai. Mūsų siūlymas yra paprastas – nuosekliai, labai mažais žingsniais, nuosekliais mažais žingsniais didinti pilietinę žmonių galią. Labai džiaugiuosi, kad mes matome ir mitingus, ir protestus, galia iš tikrųjų auga šitoje valstybėje. Mes turėtume padėti tai galiai augti. Gerai, kad Biudžeto ir finansų komitete rasti kompromisai dėl Gyventojų pajamų mokesčio subsidijos nuo 2020 metų. Mano pasiūlymas susijęs su 2021 metais, kad mes padarytume dar vieną laiptelį ateityje. Kaip ir minėjau, kitų metų biudžetui tai neturės jokios įtakos, bet mes kaip ir deklaruosime tam tikrą solidarumą ir paramą augančiai ir stiprėjančiai pilietinei visuomenei. Labai tikimės, kad joje įvyks pozityvios pertvarkos, galbūt konsoliduosis ir tam tikri judėjimai, nes tikrai fragmentacija yra labai didelė, tai yra taip pat problema. Mes matome – labai sunku vesti darybas su keturiais partneriais, pavyzdžiui, dabar, šiuo metu, kalbant apie mokytojų streiką. Bet manau, kad čia būtų pozityvus signalas iš Seimo, kad Seimas mato pilietinės visuomenės reikšmę ir galią.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime manyti, kad turime 29 palaikančius? Manykime. Ačiū. Komiteto nuomonė, prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Komiteto nuomonė nepritarti. Argumentai būtų – 2019 metų mokestiniam laikotarpiui šiek tiek padidinti procentai, apie 3 mln. daugiau gaus profesinės sąjungos ir kitos organizacijos. Toks trumpas pasiūlymas. Bet, žinoma, šis pasiūlymas liečia daugiau 2021 metus, ne 2020 metus.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar Seimo nariai užsirašę dėl motyvų dėl pataisos? S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, sveikintinas T. Tomilino ir kitų kolegų pasiūlymas. Iš tikrųjų Lietuvoje žmonės turi labai mažai galimybių perskirstyti savo mokesčius savo bendruomenėms, bendrijoms, mokestinė sistema yra labai centralizuota, labai daug lėšų nueina tiesiogiai į centrinį biudžetą. Savivalda gauna vos 13, 14 % visų mokesčių į savo biudžetus. Toks mokesčio padidinimas nuo gyventojų pajamų mokesčio, motyvuojant, kad ne taip, kaip dabar pasiūlyta, kad 1,2 % arba 0,6 % eitų bendruomenėms, politinėms partijoms, profsąjungoms, o didesnis tarifas, iš tikrųjų yra ir liberalu, ir bendruomeniška, ir tikrai perspektyvu. Siūlau palaikyti.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Suprantu norą mažinti mokesčius ir didinti asignavimus. Tai labai logiška ir sveikintina žiūrint iš politinės perspektyvos, iš populistinės perspektyvos. Bet iš atsakingo finansų valdymo – manau, kad tikrai turime elgtis kitaip ir su tomis pilietinėmis bendruomenėmis, ir su organizacijomis. Be abejo, jas reikia remti ir remiame, ir profsąjungas remiame pirmą kartą, skirdami joms atskirą dalį gyventojų pajamų mokesčio paramos. Tačiau dabar galvoti, kad 2021 metai kažkada toli ir kažkaip viskas bus gerai… Finansuose taip nebūna, jeigu dabar priimame klaidingus sprendimus, nepamatuotus, nesubalansuotus sprendimus, tai tie metai labai greitai ateina. Tokių pavyzdžių mes turėjome. Pirmiausia, aš manau, reikia išsamiai peržiūrėti tos paramos gavėjus, ypač tuos, kurie gaus 1,2 % gyventojų pajamų mokesčio, nes ten yra labai įvairių, yra tikrai tų, kuriems reikia ir būtina ta parama, pilietinės organizacijos, visuomeninės organizacijos. Tačiau yra įvairių viešųjų įstaigų, kurios užsiima iš dalies ir komercine veikla. Yra ir biudžetinių įstaigų, kurios gauna biudžeto finansavimą, ir tas finansavimas dubliuojamas. Taigi tuos principus, ratą tų paramos gavėjų reikia išgryninti. Profsąjungas aš taip pat raginu ir linkiu joms ne tik stiprėti, bet ir konsoliduotis. Kai yra viename sektoriuje po kelias – penkias, šešias ir daugiau profsąjungų, kurios tarpusavyje konkuruoja ir konkuruoja dėl tų lėšų, efektyvaus atstovavimo taip pat sunku tikėtis. Mokytojų vadinamasis streikas taip pat yra to pavyzdys, kai didžioji dalis profsąjungų pasirašė, o viena, raginama čia iš salės sabotuoti, kelia savo reikalavimus. Todėl siūlau nepritarti šitam siūlymui bent jau šitame etape.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos, jos išsiskyrė, turime balsuoti dėl pataisos. Seimo nariai, kurie pritaria T. Tomilino pataisai, balsuoja už, Seimo nariai, kurie pritaria komiteto nuomonei nepritarti, balsuoja prieš.
Balsavo 120 Seimo narių: už – 53, prieš – 19, susilaikė 48 Seimo nariai. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo narių… (Balsai salėje) Teisingai, dėl viso straipsnio. Visas 1 straipsnis. Dėl viso straipsnio. Nėra užsirašiusių kalbėti dėl viso straipsnio. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas, įgyvendinimas, taikymas. Seimo narių V. Ąžuolo, T. Tomilino, R. Miliūtės, J. Jaručio ir A. Skardžiaus pasiūlymas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų jie yra susiję. Jeigu pirmam nepritarėme, tai ir šitam.
PIRMININKAS. Susiję. Ar galime kreiptis į autorius? Autorius V. Ąžuolas taip pat yra. Sakote, kad?..
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Jie yra susiję. Jeigu pirmam nepritarėme, tai ir šitas…
PIRMININKAS. Jie susiję, svarstyti nebereikia, nebėra prasmės. Ačiū.
Ar galime pritarti 2 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėkoju pranešėjui.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys V. Bakas. Vytautas atsisako. Motyvai prieš – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad iš tikrųjų šiuo balsavimu mes galėjome pademonstruoti solidarumą su mūsų bendruomene ir ypač su profesinėmis sąjungomis. Kolegų pasiūlymas nuo 2021 metų šiek tiek padidinti galimybę paremti profesines sąjungas būtų buvęs labai tinkamas. Deja, valdantieji nusprendė, kad to daryti jie nenori ir to nebus, todėl aš ir siūlau balsuoti bent jau ne už tokį įstatymo projektą, nes tai tikrai neatspindi tų lūkesčių. Svarbiausia, kad mes šiandien kalbame apie galimą tarimąsi, bendrystę, kažkokį darnos suradimą su profesinėmis sąjungomis ir kita ranka iš jų atimame finansavimą.
Noriu pabrėžti, kad šitas sprendimas dėl profesinių sąjungų rėmimo… buvo pasirašytas susitarimas ir priimtas įstatymas jau liepos mėnesį, kada buvo aiškūs visi mokestiniai pakeitimai. Dabar, nepraėjus nė pusmečiui, mes nuo profsąjungų nurėžėme beveik pusę tos sumos, kurios galėjo profesinės sąjungos tikėtis. Būtent toks sprendimas buvo priimtas, kada buvo kalbama apie mokesčių reformą, kad mes atsisukame į profsąjunginį judėjimą, kad mes remiame, kad mes norime išgirsti tų žmonių balsą. Šiandien, kada vyksta ir streikai, ir kai žmonės labai aiškiai sako, aš nenorėčiau sutikti ir su savo kolega gerbiamu S. Jakeliūnu, kuris sako, kad turi būti tik viena profsąjunga. Paskui turbūt bus pasakyta, kad turi būti tik viena partija. Tai mes kai kurie jau gyvenome tokiomis sąlygomis, kai buvo viena profsąjunga, viena partija, ir prie to grįžti nenorime.
PIRMININKAS. Laikas!
J. OLEKAS (LSDPF). Todėl aš manau, kad profesines sąjungas reikia paremti.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, gerbiamas Pirmininke, aš šiek tiek norėčiau pratęsti pono J. Oleko mintį ir paaiškinti, kas vis dėlto įvyko nuo liepos.
Būkime geri, neklaidinkime vieni kitų. Mes priėmėme sprendimą dėl papildomo procento profesinėms sąjungoms. Kitais metais deklaruodami pajamas už šiuos 2018 metus, jūs galėsite iš savo 2 %, skiriamų nevyriausybinėms organizacijoms, 1 % – mylimai partijai, jūs dar galėsite papildomą visą procentą pervesti jums patinkančiai profesinei sąjungai, pavyzdžiui, tai, kuri dabar streikuoja. Aš, beje, raginu poną A. Tapiną pradėti rinkti tą procentą streikuojančiai profsąjungai. Galėtų bent taip konstruktyviai prisidėti prie profsąjungos problemų sprendimo ir žmonių tos ilgos kovos apmokėjimo.
Dabar kas vyks nuo 2020 metų? Taip, iš tiesų keičiasi mokesčių tarifai ir mechaniškai perskaičiuodami mes turėjome palikti tik 0,54 nuošimčius šito procento. Bet aš labai džiaugiuosi, kad Biudžeto ir finansų komiteto pirmininko V. Ąžuolo, Seimo nario, pastangomis derybose su Finansų ministerija buvo rastas kompromisas, ir parama nevyriausybinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms, bendruomenėms, taip pat ir partijoms 2020–2021 metais didės, ne ženkliai, bet didės. Tai yra apčiuopiami pinigai, konkretus didėjimas. Todėl kalbėti apie mažinimą jūs neturite jokios moralinės teisės, nes mažinimas nevyksta. Mano pasiūlymas buvo politinis, jis buvo padidinti dar labiau. Seimas nusprendė neskubėti, mes turėsime dar dvejus metus dėl to diskutuoti, ir aš džiaugiuosi, kad mes tai darysime. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Mano kolega užsiima destrukcija. Pirma teikia pataisą, o po to pritaria įstatymui, kuris nepritaria pataisai. Manau, kad tada ko nors vieno nereikėtų daryti, nes kažkoks dvejinimasis šioje situacijoje.
Taip, niekas nieko čia nemažina, visiškai sutinku, bet lygiai taip pat negaliu sutikti su kolega, kuris pasakė, kad profsąjungos ten streikuoja, o mes jiems didinsime finansavimą. Susiskaidymas yra sena lietuvių tradicija. Mes esame iš prigimties separatistai, mūsų tautosaka tokia, kad brolis broliui tik kenkia, bet nepadeda, tai mes prikūrę daug profsąjungų, kadangi dirbau, žinau visą šitą situaciją profesinėse sąjungose.
Aš manau, kad tokie žingsniai kaip tik dar daugiau skaldo, o ne vienija. Jeigu mes tikrai vieningai remtume, ne tik žodžiais kalbėtume apie socialinį dialogą, o veiksmais, ko gero, galbūt nebūtų penkių mokytojų profsąjungų ir nebūtų trijų aukštųjų mokyklų profsąjungų, o būtų galbūt viena. Jau 30 metų vis dėlto, pats laikas suprasti, kad skaidymasis neduoda efekto. Todėl šiuo atveju įstatymo pataisai nepritariu, nes net ir finansiniu požiūriu tas didėjimas būtų labai neženklus. Mes matome praeitų metų rezultatus, kiek skirta tiek politinėms partijoms, tiek profsąjungoms.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Kai girdžiu argumentus, jeigu nieko nebūtume padarę, tai viskas būtų gerai, o dabar padarydami sumažiname ko ne dvigubai paramą profsąjungoms, tai man labai panašiai skamba turbūt argumentai, kuriuos mes svarstysime taip pat šiandien, kad jeigu mes nieko nebūtume darę, viskas būtų buvę gerai, ir parlamentinės išlaidos būtų padidėjusios 29 %. Ar, kolegos, galvojate, kad tai yra normalu nieko nedarant palikti tas neištaisytas klaidas arba korekcijas, kurias būtina atlikti?
Lygiai taip pat ir dėl tantjemų. Jeigu nieko nebūtume darę, tai 8 % pajamos būtų padidėjusios kažkam. Tai reikia daryti, ir tie sprendimai yra pagrįsti, pamatuoti. Profsąjungas mes mylime, remiame ir remsime toliau, o apie tą fragmentaciją čia galima daug kalbėti. Ir politinių partijų skaičius 20 ar 30, ir komitetų dabar kiek prisisteigę – 60 ar 70, tad klausimas, ar mes nenueiname per toli su tokiomis mintimis?
Aš manau, kad diskusijų su profsąjungomis reikia, ir mes tai darome, ir turbūt pirmieji, kurie išskyrėme profesines sąjungas ir finansiškai jas remiame, kad jos nekonkuruotų bent jau paramos lėšomis su kitomis organizacijomis, ir tuo keliu toliau eisime. Todėl siūlau pritarti šiam įstatymo projektui, jis tikrai reikalingas ir geras, o kartu ir balansuojantis viešuosius finansus.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Visų pirma norėčiau grįžti prie diskusijos su Ministru Pirmininku, kuris teigia, kad aš meluoju sakydamas, jog Ministro Pirmininko atlyginimas nuo Naujųjų metų į rankas didės. Būtų gerai, kad kas nors išsiaiškintų, nes, mūsų supratimu, visiems asmenims, kurie gauna maždaug 2 ar 4 tūkst. į rankas, bus pritaikyta ši mokesčių reforma, ir visų pajamos į rankas keisis. Daugiausia gaus tie žmonės, kurie uždirba daugiausia. Būtų gerai, kad išaiškintų Ministras Pirmininkas, ar čia įsivėlė kokia nors klaida, nes jeigu klaida, ją vis dėlto reikėtų taisyti, nes taip, kaip dabar parašyti įstatymai, pajamos į rankas Ministro Pirmininko didės. Būtų gerai, kad jisai išaiškintų. Čia vėlgi antrą klaidą mes diskutavome apie tantjemas, kur viena klaida buvo taisoma kita, dabar čia jau trečia, panašu, klaida.
Priminsiu, jog, priėmus mokesčių reformą ir ją įgyvendinus, pajamos nevyriausybinėms organizacijoms, politinėms partijoms ir profesinėms sąjungoms didėtų. Taip, kaip dabar yra parašytas įstatymas, nevyriausybinės organizacijos galėtų pretenduoti į 2 %, politinės partijos – į 1 %, profesinės sąjungos – į 1 %. Balsuodami už šį sprendimą, gerbiami kolegos, pasižiūrėkite lyginamąjį variantą, mes sumažintume galimas pajamas toms organizacijoms. Lyginamasis variantas išbraukia 2 % ir įrašo 1,2, išbraukia 1 % politinėms partijoms ir įrašo 0,6, išbraukia 1 % profesinėms sąjungoms ir įrašo 0,6. Tai jeigu mes nepritartume šiam projektui, mes skatintume pilietinę visuomenę, skatintume nevyriausybines organizacijas, skatintume ir profesines sąjungas. Kviečiu susimąstyti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, dar svarstant biudžetą aš klausiau finansų ministro, tyčia ar netyčia jis pamiršo apmokestinti tantjemas, nes buvo padaryta tokia spraga, kuri būtų buvus labai naudinga tiems asmenims, kurie slepiasi po vietoje… kitomis pajamomis, jie paimdavo tantjemas. Iš tikrųjų pirminis biudžeto variantas buvo jiems labai naudingas. Taip, dabar ta klaida ištaisoma. Tačiau dabar šitą projektą svarstome dėl to, kad nevyriausybinėms organizacijoms, profsąjungoms, politinėms partijoms siūloma mažinti koeficientą. Suprantu, kad siekiama išlaikyti daugmaž tą patį lygį, bet įvertinus ir tą profesinių sąjungų judėjimą, ir tą jų nevieningumą, iš tikrųjų T. Tomilinas buvo teisus, kai jisai siūlė pernai įtvirtinti atskirą procentą profsąjungoms, jis buvo teisus su viltimi, kad profsąjungos taip sustiprės. Galbūt ir sustiprės, bet kol kas nematyti, kad jos sustiprėtų, nes joms labai trūksta vieningumo. Jeigu mes ir toliau iš vienų metų darysime išvadas… Aišku, kad reikia palaukti, kaip išeis su tomis pajamomis, bet mažinti dabar, aš manyčiau, kaip tik negalima nei nevyriausybinėms organizacijoms, nei profsąjungoms. Todėl siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų, mieli kolegos, labai stebina anos pusės sakymas, kad tarsi mes profsąjungas bandome silpninti, kažką blogiau joms daryti. Norėtųsi paklausti, kur 25 metus buvote ir, pavyzdžiui, nepriėmėte, kas šiais metais buvo priimta, – 1 % papildomai profsąjungai atskirai skiriama? Tai tų žingsnių galėjo anksčiau padaryti… Iš tikrųjų gal nereikėtų sakyti, kad čia yra tarsi mažinimas. Dėl mokesčių perskaičiavimo tie tarifai yra pakeičiami ir sumažėjimo čia nėra. Apie 3 mln. daugiau bus skiriama profsąjungoms ir kitoms organizacijoms.
Mielas Mykolai, kažkaip stebina – dirbant Biudžeto ir finansų komitete nežinoti tų duomenų. Jeigu gali, prieik, aš tau lentelę išsamią paduosiu ir sužinosi, kad didėja tenai pinigai, o ne mažėja. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Nuomonės išsakytos. Kaip buvo kviečiama, taip ir aš kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 91, prieš – 2, susilaikė 33 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2606) priimtas. (Gongas)
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas Nr. XIIIP…
Replika po balsavimo – R. Juknevičienė.
R. JUKNEVIČIENĖ (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš čia tokią repliką dėl to (ir pasiūlymą), kas vyksta ir už šitos salės sienų.
Premjeras, prieš ateidamas į salę, pasakė žiniasklaidai (dabar jau yra išplatinta), kad jis kreipiasi į specialiąsias tarnybas dėl Rusijos ar Kremliaus įtakos didžiausiai opozicinei partijai, ir tai pasakė gąsdindamas prieš biudžeto priėmimą. (Šurmulys salėje)
Aš noriu atkreipti dėmesį… (Šurmulys salėje) Aš noriu atkreipti dėmesį, kad žvalgybų įtraukimas į tokį politikavimą apskritai yra blogas dalykas, neleistinas visiškai. Antra. Aš noriu priminti premjerui, kad jo kalbas, jo žodžius vertina ne tik Lietuvos žmonės, ne tik valstiečių rinkėjai, bet vertina ir čia dirbančios, reziduojančios įvairių valstybių ambasados, jų atstovai. Šitos žinios tokios, kokios dabar skleidžiamos iš premjero lūpų, yra valstybės kompromitacija, todėl aš prašau, kreipiuosi į Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką, kad rytoj pat į posėdį būtų pakviesti žvalgybų tarnybų vadovai ir kad jie iš karto pateiktų informaciją, o ne būtų spekuliuojama šitokiomis temomis, šitaip be jokios atsakomybės.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, aš norėčiau priminti, kad pareiškimų laikas yra posėdžių pabaigoje. Ar jūs norite dėl buvusio įstatymo kalbėti? (Balsai salėje) Manau, kad gal nutraukime šią neprasmingą diskusiją. (P. Gražulis: „Pirmininke, netaikykite dvigubų standartų. Kodėl R. Juknevičienei leidžiate kalbėti? Kas čia per…“)
P. Urbšys dėl įstatymo. Prašau. Replika po balsavimo.
P. URBŠYS (MSNG). Gerbiamiems valstiečiams aš norėčiau priminti rinkimų šūkį: „Orus žmogus – stipri valstybė.“ Jeigu mes kalbame apie orų žmogų, jis turi būti oriai atstovaujamas. Jeigu mes kalbame apie profsąjungas, tai yra viena iš atstovavimo formų. Jeigu mes kalbame, kaip atrodo profsąjungos Lietuvoje, tai baisiau negu Rusijoje. Pas mus tik 7 % dirbančiųjų priklauso profsąjungoms, ir mes kalbame apie tai, žinote, jūsų yra per daug, Skandinavijos valstybėse tokių žmonių yra 80 %. Man atrodo, kalbėti apie tai ir dar kalbėti tai politinei jėgai, kuri atėjo kalbėdama, kad pirma ne partiniai bilietai, o vertybės ir kompetencija, kur žmonės atėję nepartiniai ir kalba dabar, kad reikia stabdyti šitą procesą, reikia kaip nors kontroliuoti, aš manau, kad tai atsitraukimas nuo rinkimų nuostatų.
10.53 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-1326 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2607(2) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo 4 ir 9 straipsnių pakeitimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2607(2). Pataisų nėra. Pranešėjas – V. Ąžuolas, tačiau nekviečiu į tribūną.
Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. 3 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Galime pritarti bendru sutarimu. Pritarta.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Dar kartą apibendrinant viską, kas čia vyksta dėl to procento subsidijos, nes čia susiję įstatymų projektai. Šiuo metu politinės partijos per subsidiją gauna apie 1 mln. eurų, profesinės sąjungos – vos 200 tūkst., tiek sugeba surinkti iš 2 %. Mes su jumis kartu priėmėme sprendimą papildomą, išskirtinį procentą suteikti profesinėms sąjungoms. Tikimės, kad jos kitais metais tą procentą deklaruodamos, nes kitais metais jokių pakeitimų nėra, surinks daug daugiau.
V. Ąžuolo ir S. Jakeliūno dėka bendras finansavimas partijoms, nevyriausybinėms organizacijoms, profesinėms sąjungoms didėja 3 mln., apie 3 mln. Kolegos, apie kokį mažinimą jūs galite kalbėti? Kaip galite taip įžūliai meluoti? Ačiū Seimui, kad šiandien mes priimsime pilietinę galią stiprinantį sprendimą, taip, ne idealų, bet idealių dalykų nebūna, tik būsimame gyvenime galbūt bus, o šiandien mes darome aiškų šuolį į priekį ir padėkokime sau už tai.
PIRMININKAS. Daugiau nuomonių sakyti Seimo nariai neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl šio įstatymo priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 116 Seimo narių: už – 97, prieš – 1, susilaikė 18 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2607) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš noriu vis dėlto repliką pasakyti po balsavimo gerbiamai R. Juknevičienei. Gerbiamoji, jūs esate konservatorių destruktyvi, valstybę griaunanti politinė jėga. Man labai gaila, kad Saugumo departamentas, kur buvo atliktas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto tyrimas, tikrai nepanagrinėjau giliau jūsų veiklos. Žinoma, jūs esate „demokratinė“ partija, užvaldžiusi Saugumo departamentą, užvaldžiusi „nevaldomą“ žiniasklaidą, teismus. Man atrodo, tai jūs griaunate valstybę iš principo. Jūs lygioje vietoje keliate riaušes, jūs esate pučistai. Ne veltui Seimas jūsų partiją pripažino teroristine organizacija. Jūs tai prisiminkite ir žinokite. Ir vieną kartą jūs negriaukite valstybės, negriaukite jos pamatų ir prisiimkite atsakomybę. Jūs keliate politines bylas, jūs, kaip sako, kompromituojate kitus, o patys bandote darytis šventaisiais. Jūs iš tikrųjų, esu įsitikinęs…
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos…
P. GRAŽULIS (MSNG). …esate Rusijos agentai su visa partija.
PIRMININKAS. …nesivelkime į diskusijas, kurios niekur neveda.
10.56 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2902(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2902. Kviečiu pranešėją S. Jakeliūną. Priėmimas. S. Jakeliūnas prašomas į tribūną, nes yra pataisų. (Balsai salėje)
Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra Seimo nario J. Razmos pasiūlymas. Kas pristatote? J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iki šiol knygų leidybos ir spaudos lengvatos buvo viena pozicija – prie 9 % PVM lengvatos, dabar pagrindiniame projekte mes geriname situaciją ir nustatome 5 % PVM lengvatą tik spaudai. Vis dėlto aš kviečiu pagalvoti, ar koks nors Klaipėdos rajone einantis P. Gražulio laikraštėlis, ar Širvintose einantis ir ponios Ž. Pinskuvienės įtakos veikiamas laikraštis, ar pagaliau prieš rinkimus ypač aktyviai leidžiama „Naisių žemė“ yra labiau visuomeniškai vertingas dalykas ir nusipelno didesnės PVM lengvatos, negu, sakykime, kokybiška knyga ar vadovėlis, būtinai reikalingas moksleiviui. Jeigu jau darome tą kėlimą laikraščių į didesnės lengvatos sritį, tai dėkime ir knygas, ir vadovėlius.
PIRMININKAS. Ar turime 29 palaikančius? Kolegos, tikėkime, turime 29 palaikančius, kad galėtume taupyti laiką. Pritariate. Komiteto nuomonė.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Labai dėkoju J. Razmai, kad jis, rodos, vakar įregistravo. Tai vakar mes turėjome rinktis komitete, apsvarstėme šitą pasiūlymą ir bendru sutarimu jam nepritarėme. O argumentai štai tokie, kad tai, be abejo, sukeltų papildomus valstybės biudžeto netekimus, o biudžeto projektas jau yra pateiktas. Gal tai ateityje ir svarstytinas dalykas, bet šiemet mes, deja, nematome galimybės jo palaikyti, todėl komitetas ir balsavo prieš.
PIRMININKAS. Stasy Jakeliūnai, dar truputį pabūkite. Motyvai. Motyvai už dėl pasiūlymo – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, Pirmininke. Čia toks fariziejiškas, sakyčiau, pasakymas, kai vienu metu mes esame pasiruošę sumažinti mokesčius daugiausiai uždirbantiems, o kai jau kalbame apie paramą knygų leidybai, tai, pasirodo, mes staiga neturime pinigų. Iš tiesų, jei pasvarstytume ir pasižiūrėtume, kokią įtaką daro regioniniai laikraščiai, ypač žiniasklaida, čia yra ypač regioninei žiniasklaidai skirta parama, nes didžioji dalis žiniasklaidos miestuose iš esmės yra iškeliavusi į internetinę spaudą, kaip ir mes visi skaitome internetinę spaudą, ir palygintume, kokią įtaką padarytų PVM lengvata knygų leidybai, tai iš tikrųjų, mano giliu įsitikinimu, yra reikšmingai didesnė nauda. Aš kviečiu labai rimtai susimąstyti ir pagalvoti, ar nevertėtų investuoti į mūsų visų ateitį, į vaikų ateitį, į švietimą, į visuomenės išsilavinimą ir paskatinti mus skaityti knygas.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys P. Urbšys. Motyvai prieš, atsiprašau.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai yra gera iniciatyva skatinti knygų leidybą, ypač vaikams. Bet tas priešinimas periodinės spaudos su knygų leidimu iš tikrųjų yra nesąžiningas. Galima suprimityvinti, kad regioninė spauda yra tik kažkieno kišeninė spauda, bet jūs tokiu būdu įžeidžiate žurnalistus, kurie dar bando kovoti už tą laisvą žodį regionuose, bando kovoti su ta partokratine diktatūra, nes jums vis dėlto, ko gero, tos vaikiškos knygelės yra priedanga to, kaip išsaugoti savo partokratinę įtaką periodinei žiniasklaidai. Šis siūlymas yra tam, kad būtų gauta daugiau pajamų, man atrodo, tai yra susiję su didesnio laisvo žodžio atsparumu jūsų įtakai.
PIRMININKAS. Nuomonės išsiskyrė, balsuosime dėl pataisos. Tie, kurie pritaria J. Razmos pataisai, balsuoja už, tie, kurie pritaria komiteto nuomonei nepritarti, balsuoja prieš.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 42, prieš – 39, susilaikė 30. Pasiūlymui nepritarta. Ar galime pritarti visam 1 straipsniui be šio pasiūlymo? Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
S. Jakeliūnas apie Teisės departamento išvadą. Prašom.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, Pirmininke. Teisės departamentas, įvertinęs, kad yra ir kitas įstatymo projektas, kuris yra apie tą patį įstatymo straipsnį, siūlo derinti tas nuostatas tarpusavyje. Jeigu bus nubalsuota už kitą įstatymo projektą, aš pasiūlysiu sujungti, kad redaguojant ir pateikiant pasirašyti juos būtų galima kartu sujungti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Dėkoju pranešėjui.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas 2019 m. sausio1 d. Tokiam straipsniui galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Nepaisant to, kad buvo nepritarta mano siūlymui tokią pat 5 % PVM lengvatą numatyti ir knygų leidybai, aš vis tiek balsuosiu už, nes žiniasklaida, ypač regioninė žiniasklaida, tikrai tos paramos yra verta. Yra sudėtingos tokio verslo sąlygos ir siekiant, kad tikrai ji būtų kuo labiau nepriklausoma, štai tokia parama yra tikrai objektyviai pagrįsta.
Žinoma, tenka apgailestauti dėl skuboto šio projekto pateikimo ir tokio politizuoto, kai pasirašo projektą Ministras Pirmininkas asmeniškai kaip Seimo narys, valdančiųjų lyderis R. Karbauskis ir Seimo vicepirmininkė R. Baškienė. Na, Seimo Pirmininkas čia gali pasijusti, kad ne jis yra tikrasis Seimo vadovas, nes jo parašo čia kažkaip neprireikė. Toks bandymas tarsi signalizuoti spaudai, kad štai čia mes esame tie svarbiausi politikai, kurie tikimės ir kažkokio gal atsidėkojimo prieš rinkimus. Prastai atrodo. Geriau jau, kad toks projektas būtų pateiktas Vyriausybės bendrame pakete kartu su biudžetu kaip politinis sprendimas toks bendresnis. Galbūt būtų galima ir tobuliau pateikti tokį projektą, kad nebūtų ta lengvata pritaikoma visokiems partiniams laikraščiams, kurių, deja, dar yra, ir būtų galima ją nukreipti tikrai nepriklausomai žiniasklaidai, kuri atlieka svarbią misiją.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Iš tiesų yra nemažai motyvų ir priežasčių, kodėl vis dėlto reikalinga parama spaudai. Aš pabandysiu išvardinti kelis. Mes apie tai kalbėjome visai neseniai, kad kainos kyla ir brangsta popierius, jis brangsta kiekvienais metais maždaug 5–7 %. Laikraščiai dabar dažnai spausdinami Lenkijoje, kur spausdinimui yra taikomas nulinis pridėtinės vertės mokesčio tarifas. Taip pat didelė dalis žurnalistų perėjo iš autorinių santykių į darbo santykius su leidėjais, vadinasi, apmokestinimas bendra tvarka taip pat padidėjo. Toliau yra įvairūs reklamos draudimai, kurie įsigaliojo, tai alkoholio, lošimų, kreditų, ir tai sumažino leidėjų pajamas. Taip pat mes girdėjome ir daug argumentų, kodėl reikia paramos regioninei žiniasklaidai. Iš tikrųjų būtų labai sunku nepritarti.
Tačiau į vieną dalyką reikia atkreipti dėmesį, kad šis sprendimas yra dabar daromas prieš pat rinkimus. Yra treji artėjantys rinkimai, ir mes priimame sprendimą padovanoti saldainį regioninei žiniasklaidai ją paremdami. Tačiau aš manau, kad spaudos saldainiais nenupirksi ir nepriversi rašyti apie valdančiąją daugumą gražiau, negu kad ji atrodo. Jeigu jau priimame tokį sprendimą, siūlyčiau jį priimti po rinkimų, nes jis atrodytų sąžiningesnis, nuoširdesnis ir skaidresnis. Taip pat kviesčiau susimąstyti, ar toks sprendimas neiškraipo žiniasklaidos, nes remdami spausdintą žiniasklaidą, o ne internetinę žiniasklaidą, mes iškraipome konkurencines sąlygas.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, ką tik T. Tomilinas paminėjo pilietinę galią. Aš įsitikinęs, kad šis sprendimas, šis žingsnis yra Lietuvos sugrįžimas į demokratinių, pilietinių valstybių būrį, dar ne į elitą, o į būrį, nes elitinės valstybės būtų Skandinavijos šalys, Jungtinė Karalystė, kur yra nulinis tarifas periodiniams leidiniams.
Tai yra puiki žinia prismaugtai finansinės naštos, mokesčių naštos regioninei spaudai, regioniniams leidiniams ir ne tik regioniniams leidiniams. Tai gera žinia, progresyvi žinia „Literatūrai ir menui“, „Šiaurės Atėnams“, „Nemunui“, „Naujajai Romuvai“ ir kitiems leidiniams, kurie irgi yra ties išgyvenimo riba.
Čia gerbiamas J. Razma minėjo, kad reikėtų lengvatos knygų leidybai. Tai lengvata yra, tik ne tokia didelė. Man regis, nereikia painioti kelių dalykų. Knygų leidybai, ypač vadovėliams, milijonai iš mūsų biudžeto yra skiriami. Kitas dalykas, kad prekybininkai yra gobšuoliai ir čia yra problema, kai daugiau nei dvigubai sukelia kainas prekybininkai. Ateityje reikėtų apie tai, matyt, pamąstyti. Aš tikiuosi, kad ateis eilė ir dar didesnei lengvatai vadovėliams ir knygoms. Kviečiu pritarti, nes tai yra Lietuvos sugrąžinimas į demokratinių valstybių būrį.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji Seimo nariai, aš prieš, prieš konservatorių pasakytus, sakyčiau, sapaliojimus. Be abejonės, jie yra užvaldę beveik visą respublikinę žiniasklaidą, internetinius portalus. Jie siekia užvaldyti ir regioninę žiniasklaidą, bet jos yra palyginti nemažai, tai yra sunkiau, o sumažinus finansinę naštą konservatoriams darysis vis sunkiau užvaldyti regioninę žiniasklaidą. Todėl pasisakau prieš bet kokius konservatorių kalbėjimus ir už demokratinę spaudą, kad atspindėtų objektyvią tiesą ir nepriklausytų vienai konservatorių politinei jėgai, kuri užvaldžiusi visą žiniasklaidą. Aš pasisakau prieš visus konservatorių plepėjimus.
PIRMININKAS. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Iš tikrųjų jūs turėtumėte pirmininkauti – dažnai neleisdavote taip elgtis, kai asmuo, užsirašęs prieš, kalba visai kitaip ir kalba niekus. Vis dėlto aš norėčiau atkreipti ir kolegų dėmesį. Čia nemažai ginčų dėl laiko, bet iš tikrųjų galbūt laikas ir netinkamas, bet vis dėlto kai kur regionuose, kur žmonės dar pakankamai pagyvenę ir ne visada dar naudojasi internetine žiniasklaida, neturi tam tikro priėjimo, tai iš tikrųjų kai kada būna vienintelis spaudos šaltinis, kurį jie gauna. Manyčiau, ypač tie, kurie yra regionų atstovai, kurie iš tikrųjų supranta tą situaciją, turėtų pabalsuoti už, kadangi labai svarbu žmonėms gauti informaciją.
Džiaugiuosi, kad kai kur dar išsilaiko ir tam tikra konkurencija, ne vieninteliai spaudos leidiniai. Gerai, kad yra bent kelios alternatyvos. Siūlau pritarti šitam įstatymo projektui ir priimti jį.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Aš irgi noriu pasisakyti prieš sapaliones, kurios ką tik nuskambėjo iš P. Gražulio lūpų. Iš tikrųjų mes už demokratinę spaudą, už jos laisvę, už tai, kad ji naudotųsi lengvatomis. Taip, spaudai jos yra reikalingos, tačiau turime suprasti, kadangi, pavyzdžiui, europinės direktyvos įrašo į bendrą sąrašą, kam galima taikyti lengvatas: ir laikraščius, ir knygas su vadovėliais taip pat įrašo į tą patį sąrašą, būtų labai teisinga, kad tos lengvatos būtų taikomos visiems. Aš suprantu, kad visi kalba apie regioninę žiniasklaidą, bet siūlomos pataisos yra universalios. Jos bus taikomos ne tik kultūrinei spaudai, ne tik regioninei, bet ir nacionalinei žiniasklaidai: tai ir „Lietuvos rytas“, ir visi kiti laikraščiai, kurie leidžiami visai Lietuvai, taip pat naudosis ta lengvata.
Aišku, čia nėra ta žiniasklaida, kuri, ko gero, sakyčiau, skursta, nes tai yra jau gerai išvystytas verslas. Bet kokiu atveju aš pritarčiau kolegų nuomonei, kad tokios reikalingos pataisos turėtų eiti po rinkimų.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Po rinkimų būna kiti rinkimai. Nedidelis čia tarpas, kai mes gyvename be rinkimų. Aš manau, kad jeigu yra geras sprendimas, jį reikia priimti. Šiek tiek abejonės yra, kad mes išskiriame pagal buvusią tvarką, kur buvo ir regioninė spauda, ir knygos, kad dabar iškeliame dėl geresnio, mažesnio tarifo tiktai regioninę spaudą, bet, kaip kolegos kalbėjo, galbūt čia ateities klausimas.
Bet aš noriu paremti, kad tokios pagalbos ir tokio sprendimo iš tikrųjų reikia. Jau čia buvo minėta, kad regionuose, savivaldybėse žmonės iš tikrųjų užsisako daugiausia regioninės arba savivaldybės spaudos, ir tų nacionalinių dienraščių ar savaitraščių nėra tiek daug prenumeruojama. Reikia sudaryti sąlygas, kad ten gyvenantys žmonės galėtų turėti tokią galimybę, galbūt ta spauda labai nepigs, bet džiaugtumės, kad ji nebrangtų ir kad ji galėtų pasiekti gyventojus su savo visa informacija, kuri yra reikalinga. Todėl kviečiu pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto Nr. XIIIP-2902 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 112, prieš – 1, susilaikė 11 Seimo narių. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2902) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Pasiklausęs P. Gražulio, galvoju, kad kartais čia užtektų magnetofono su juostele, – ta pati kalba visą laiką sukasi ir sukasi. Petrai, ar neatsibosta pačiam visą laiką apie tą patį šnekėti? Bent jau klausyti, tai atsibosta. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. P. Gražulis, buvo paminėtas.
P. GRAŽULIS (MSNG). Labai ačiū konservatoriams, kad jie dažniau mano vardą pradėjo minėti negu aš jų.
11.15 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2406(4) (priėmimas)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-6 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2406(4). Pranešėjas – S. Jakeliūnas. Priėmimas, tačiau pataisų nėra, į tribūną nekviečiu.
Priimama pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Paprašysime S. Jakeliūną pristatyti Teisės departamento nuomonę.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Teisės departamentas teikia dvi pastabas. Viena iš jų dėl formuluotės, kiek jinai dera ir atitinka PVM direktyvą. Tai mes ir apsvarstėme komitete, ir įvertinome, kad tai, ką pateikėme komiteto išvadoje, yra maksimaliai, ką galime suformuluoti, kad atitiktų direktyvą. Kitaip sakant, į tai jau yra iš esmės atsižvelgta. O antroji pastaba yra lygiai tokia pati, kurią paminėjau svarstant praėjusį įstatymo projektą, kad šių projektų, dėl kurio mes ką tik balsavome ir kurį dabar svarstome, nuostatos derintinos tarpusavyje. Taigi siūlysiu po priėmimo, jeigu bus priimta, sujungti abu įstatymų projektus. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dėl viso projekto nuomonė už – Seimo narys R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas pirmininke, na, aš jau vakar sakiau motyvus, argumentus, galiu tik dar kartą pakartoti, kad džiaugiuosi tokiu sprendimu ir esu įsitikinęs, kad kitais metais mes jau turėsime pirmus rezultatus. Pirmi rezultatai, matyt, bus vasario–kovo mėnesį, kada bus matyti, kiek sąskaitų faktūrų yra išrašoma ir kiek yra apmokama, ir kokia yra apimtis ir dydis. O žmonių, kurie tiesiog nori įžvelgti neigiamą ir viską kritikuoti, man iš tiesų nuoširdžiai gaila, nes kai kas nors eina į priekį ir ką nors bandom daryti, ir bandome įrodyti, kad šiandien būtent šešėlio toje rinkoje yra didžioji dalis pinigų, reikia juos ištraukti, deja, kai kas nenori to dalyko padaryti. Klausimas, ar tų asmenų verslai nėra susiję su šitais dalykais, ar jie patys tame versle nedalyvauja? Todėl visus kviečiu palaikyti pasiūlymą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Na, aš gal jaunesniam kolegai R. Žemaitaičiui. Atkreipsiu dėmesį, jog pridėtinės vertės mokesčio lengvatos šešėlinėje rinkoje neveikia. Deja, įstatymo iniciatoriai nepateikė argumentų ir informacijos, kiek ir kokia dalimi malkų šiuo metu yra prekiaujama oficialioje, o ne šešėlinėje rinkoje, nes galime įsivaizduoti, kad šešėlinėje rinkoje yra kartais pigiau negu oficialioje, ir jeigu mes oficialioje sumažinsime apmokestinimą šiek tiek, jis vis tiek nebus pajėgus konkuruoti su šešėline rinka. Tai čia yra vienas argumentas.
Antras argumentas, kad, kaip kalbėjome, centrinio šildymo, jeigu sumažiname mokesčius, visą naudą atiduodame vartotojui, nes yra reguliuojamos kainos. Malkomis – didelę naudą gali pasiimti ir prekeiviai, prekybininkai, įvairūs tarpininkai, kokia dalis naudos atiteks galutiniam vartotojui, yra didelis klausimas.
Trečias argumentas. XXI amžiuje ką mes renkamės skatinti? Ne geoterminį šildymą, ne saulės baterijas, nežinau, galų gale net mes renkamės remti ne knygas, o renkamės remti malkas. Man atrodo, kad iš tiesų reikėtų susimąstyti apie tai, kokių tikslų siekiame ir kokias priemones renkamės. Kviečiu tokiam siūlymui nepritarti. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis Pirmininke. Aš kviečiu pritarti tokiam siūlymui. Šiek tiek apgailestauju, kad mes jį priimame dabar, nes lygiai tokį projektą buvau pateikęs praeitų metų lapkričio mėnesį. Deja, tuo metu jis nebuvo priimtas. Pasakysiu keletą argumentų.
Pirma. Kaip žinote, įvykdžius urėdijų reformą, šiemet medienos kaina pakilo 25 %. Žmonėms mūsų regionuose tai iš tikrųjų gana nemaža suma. Kaip žinote, pusė Lietuvos negali gauti centrinio šildymo paslaugos ir beveik pusė žmonių turi kurti savo krosneles vienokiu ar kitokiu kuru, kad apšildytų ar pasišildytų vandenį. Todėl amortizuoti malkų kainos kilimą mes iš tikrųjų turime. Viena iš tokių rimtesnių priemonių – būtent pridėtinės vertės mokesčio sumažinimas.
Nesutinku su jumis, kolega, kai sakote, kad necentralizuotam tiekimui pridėtinės vertės mokestis nieko nedaro. Ką tik ir jūsų frakcijos žmonės balsavo už pridėtinės vertės mokesčio sumažinimą regioninei spaudai. Vadinasi, mes tikimės, kad jeigu ir nesumažės, tai bent nepadidės.
Antras dalykas, sumažinus pridėtinės vertės mokestį, mes tikrai turime vilties, kad bent dalis paslaugų iš šešėlio pereis į rinką, viešai, bus mokami mokesčiai.
Trečias dalykas yra sąlygų sudarymas. Kaip sakiau, vienodų sąlygų sudarymas tiems, kurie turi centrinį šildymą ir gauna pridėtinės vertės mokesčio lengvatą, ir tiems, kurie patys kūrena. Aš dar sakyčiau, kad ateityje mes turėtume peržiūrėti, nes Europos direktyvoje, be malkų, kituose straipsniuose yra galimybė tokią pat lengvatą pritaikyti dujoms ir elektrai. Bet šiuo atveju kviečiu pritarti nors tokiam daliniam variantui.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narė G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš pasisakyčiau prieš tokią lengvatą dėl trijų aspektų.
Viena, pridėtinės vertės mokesčio lengvatos visų ekonomistų ir tarptautinių organizacijų yra laikomos pačiomis netaikliausiomis. Iš principo tikimybė, kad galutinė vertė nusės vartotojo kišenėje, yra labai maža ir didžioji dalis lengvatos naudos atiteks tiekėjams, o ne tiems žmonėms, kurie šildosi malkomis.
Kitas aspektas yra tas, kad mes paprastai mokestinėmis lengvatomis esame linkę ką nors skatinti. Šiuo atveju mes skatiname vieną iš pačių taršiausių šildymosi formų, visai neinvestuodami į atsinaujinančią energetiką ir mažiau taršius šildymosi būdus.
Kitas aspektas yra kaštai šitos lengvatos. Suskaičiuota, kad šita lengvata biudžetui kainuos 7 mln. eurų. Žiūrėdama į šios dienos kontekstą, kai visą laiką yra sakoma, kad biudžete trūksta lėšų vienam dalykui ar kitam dalykui, tiesiog norėčiau trumpai pasakyti, kad 7 mln. eurų reiškia, kad kitais metais galėtume ikimokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimą padidinti dar 5 %. Šiandien turbūt pagalvokime, kas iš tikrųjų yra mums svarbiau: ar lengvata malkoms, kuri nusės ne visai aišku kieno kišenėje, ar viešojo sektoriaus darbuotojų darbo užmokestis, kuris šiandien yra neadekvačiai per mažas.
PIRMININKAS. Nuomonė už – Seimo narys K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų bandysiu paneigti argumentais tiems, kurie sako už ir lygina kaimą ir miestą ir stato į priešingas barikadų puses. Mes pavasarį balsavome dėl to paties PVM mieste – 9 %. Tai kodėl kaime turi būti kitaip? Ką gi, norite pasakyti, kad vien miestai tik dujomis kūrenami? Naudojama ir atsinaujinanti elektros energija – tai sutraiškyta ta pati mediena, kuri dabar yra kaip bio-. Kodėl mes neturime leisti ir kaimo žmogui? Argumentus čia sako: jie ir dabar perka kone juodai. Tai gerai, gal pirks ir baltai, bet negalvokime, kad tai vyksta tik juodojoje rinkoje. Miškų tarnybos taip pat ne taip lengvai parduoda. Jeigu ūkininkai valo griovius ir pasidaro malkų, tai čia yra kas kita, jie nei perka, nei parduoda. Tačiau šiuo atveju lygybės principas turėjo būti ir anksčiau. Kodėl miesto žmogus mokėjo už šilumą brangiau, o kaimo – brangiau? Pasakyti, kad neturi kito pasirinkimo, tai irgi čia nevisiškai motyvuotas pasakymas. Kodėl mes sakome, kad daug žmonių išvažiuoja iš miesto į kaimą gyventi? Tai gal ir šioje pusėje šiek tiek padėsime ir tą migraciją sumažinsime, jeigu sulyginsime miesto ir kaimo kainas? Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kodėl iki šio momento daug metų buvo lengvata centriniam šildymui, bet nebuvo kurui, kuris naudojamas individualiai šildantis? Tai buvo remtasi tokiu paprastu teisingumo principu, kad centrinį šildymą naudojantis žmogus yra tos sistemos įkaitas. Retu atveju jis gali pasireguliuoti ir pasiekti, kad gautų mažesnę sąskaitą. Tas, kuris individualiai šildosi, ar malkas naudotų, ar dujas, vis dėlto gali pagal situaciją taupiau naudoti tą kurą, todėl buvo tas skirtumas. Manau, kad čia yra tam tikra logika. Jeigu dabar numatome lengvatą tik malkoms, tai žmonės, kurie individualiai kūrenasi dujomis, elektra ar dar kažkuo, sakys, o kodėl tada mums nėra lengvatos.
Plius dar dėl pačios formuluotės. Jeigu būtų čia įrašyta tiesiog lengvata malkoms, būtų aiškiau. Dabar yra parašyta „malkoms, buitiniams vartotojams, kurie apibrėžti Energetikos įstatyme“. Dabar įsivaizduokite, jūs ateinate pirkti malkų, bet ar ant jūsų kaktos užrašyta, kad jūs buitinis vartotojas, ar perkate šašlykams kepti, ar kokiai nors savo dirbtuvėlei, technologiniams procesams. Tie dalykai, mano supratimu, skubotai teikiant projektą, nėra išspręsti. Kaip minėjau, balsavime nedalyvausiu, nes pats kūrenu malkomis, kad nebūtų klausimų dėl interesų konflikto, kad lengvatą balsuodamas išsikovoju ir sau.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys P. Urbšys.
P. URBŠYS (MSNG). Tikrai reikia sutikti su tuo, kad gali atsirasti tam tikrų sunkumų įgyvendinant šią tvarką, bet akivaizdu, kad reikia pradėti naikinti akivaizdžią diskriminaciją tarp energetikos vartotojų, nes tikrai, jeigu kalbėtume apie kitus energetikus vartotojus, kurie kūrena ne malkomis, tai jie jau seniai yra pamaloninti valstybės PVM lengvata. Nesutikčiau, kad PVM lengvata yra vien tik skatinimas. PVM lengvata yra ir valdžios socialinio jautrumo išraiška. Aš siūlau tą išraišką pademonstruoti, o po to, jei atsiskleis kokių netobulumų, bus galima tobulinti.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-2406 priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 112 Seimo narių: už – 99, prieš – 5, susilaikė 8. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2406) priimtas. (Gongas)
Pavedame Dokumentų departamentui sujungti projektus Nr. XIIIP-2902 ir Nr. XIIIP-2406.
11.29 val.
2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2715(2) (priėmimas)
Gerbiami kolegos, toliau pagal darbotvarkę, pagal laiką mes turime pereiti prie darbotvarkės 1-15.1 ir 1-15.2 klausimų – 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-2715(2). A. Palionis.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš frakcijos vardu norėčiau paprašyti pusės valandos pertraukos, kad frakcija galėtų apsvarstyti Seimo narių pasiūlymus, įregistruotus dėl priėmimo stadijos.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu pusės valandos pertraukai? (Balsai salėje) Negalime, balsuojame. Yra galimybė balsuoti. (Balsai salėje)
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 74, prieš – 25, susilaikė 10 Seimo narių. Pusės valandos pertrauka. Kitas 1-15.2 klausimas – projektas Nr. XIIIP-2718. (Balsai salėje) J. Razma – dėl vedimo tvarkos.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, mes ne pirmą kartą ne vienoje kadencijoje susiduriame su tuo, kad būta bandymų priimant biudžetą prašyti pertraukų, ir visada būdavo pasakoma, kad tai yra speciali procedūra, kurioje jokios pertraukos nenumatytos. Jeigu jūs norite prisidaryti problemų, kad priimsite biudžetą pažeisdami Statutą su šia pertrauka, tai jūs darykite. Suteiksite mums pretekstą kreiptis dėl Biudžeto įstatymo galiojimo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Išgirdome. Dėl pertraukos nubalsuota, pusės valandos pertrauka. Grįžtame prie darbotvarkės. (Balsai salėje)
11.31 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 84 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1850(5) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-7 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 84 ir 85 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-1850. Pranešėjas – A. Palionis. Yra pataisų, kviečiu į tribūną. (Balsai salėje)
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio Pirmininke.
PIRMININKAS. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėl 2 straipsnio taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ir dėl 3 straipsnio yra Seimo nario S. Jakeliūno pasiūlymas. Pristato S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkui, gerbiamas Pirmininke. Tai atsižvelgdamas į Teisės departamento pastabą siūlau koreguoti formuluotę įrašant „išskyrus fizinį asmenį“ ir šiai formuluotei arba šiai koreguojančiai formuluotei Biudžeto ir finansų komitetas, kiek žinau, yra pritaręs, nes ten dalyvavau.
Kitas siūlymas yra susijęs su įsigaliojimo terminais. Kadangi mokesčių administratoriui reikia pasiruošti, kad šis įstatymo projektas tinkamai veiktų, nes jis reikšmingai paveikia tiek finansų srautus, tiek informacijos teikimą ir jos kontroliavimą, tai reikalingas bent pusmetis ir visi terminai, kurie buvo pradiniame įstatymo projekte, yra siūlomi koreguoti vienais metais: jeigu sausio 1 diena, tai liepos 1 diena, jeigu sausio 31 diena, tai atitinkamai liepos 31 diena ir panašiai. Tokie siūlymai.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
A. PALIONIS (LSDDF). Komitetas pritarė ir argumentai tie patys, ką ir sakė pasiūlymo autorius.
PIRMININKAS. Ar galime bendru sutarimu pritarti šiam pasiūlymui ir integruoti į 3 straipsnį? Pritariame. Ačiū. Motyvai už, prieš. Dėl 3 straipsnio pritariame, dėl viso straipsnio pritariame. Dėl viso įstatymo projekto. Motyvai už – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas Seimo Pirmininke, nors ir esu jaunesnis, bet vis dėlto drįsčiau atkreipti į kai kuriuos dalykus jūsų dėmesį. Gerbiamas A. Kubilius jau kurį laiką stovėjo ir prašė žodžio dėl vedimo tvarkos, bet jūs kažkaip selektyviai nusprendžiate nematyti, ignoruoti ir tikrai kažkaip nepagarbiai elgtis su kitais Seimo nariais. Jūs – Seimo Pirmininkas, jūs atstovaujate mums visiems, tai, man atrodo, jūs rodote prastą pavyzdį. Čia tik mano asmeninė nuomonė ir jūs, aišku, galite nesutikti.
Dabar dėl šio įstatymo projekto. Šio įstatymo projekto kelias buvo iš tikrųjų labai ilgas, gal net penkerių metų. Keitėsi, rutuliojosi, vienos pataisos, antros, trečios ir labai džiaugiuosi, kad iš tikrųjų atėjome prie galutinio varianto, ir šiandien, labai tikiuosi, jis bus priimtas. Labai trumpai, ką jis daro.
Šiuo metu, jeigu įstaiga, institucija, įmonė, asmuo generuoja pajamas, viršijančias 45 tūkst. eurų, privalo registruotis PVM mokėtoju ir kas mėnesį pildyti PVM deklaracijas. Jeigu jisai išrašė kažkokią sąskaitą ir ta sąskaita nėra dar apmokėta, Mokesčių inspekcijai vis tiek privalo sumokėti pridėtinės vertės mokestį. Tokiu būdu jis yra priverstas finansuoti savo veiklą, nors dar negavo pajamų už suteiktas paslaugas, sukurdamas ganėtinai sudėtingą situaciją sau.
Šis įstatymas pakeis šią nuostatą ir nustatys tai, kad smulkios įmonės, kurios generuoja iki 300 tūkst. eurų, galės teikti PVM deklaracijas kas ketvirtį. Vadinasi, galės išrašyti sąskaitas, per ketvirtį surinkti pajamas ir tiktai tada teikti PVM deklaraciją. Tokiu būdu jisai neturės tos skylės, kuomet išrašo sąskaitą, baigiasi mėnuo, jisai turi sumokėti Mokesčių inspekcijai…
PIRMININKAS. Laikas!
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …bet negauna pajamų už parduotas paslaugas. Taigi kviečiu pritarti.
PIRMININKAS. Ir nuomonė už – Seimo narys V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Pradžiai aš taip pat prisijungiu prie savo kolegos komentaro Seimo Pirmininko elgesio atžvilgiu. Tai yra nekorektiška, kas čia vyksta.
Taip pat ir premjerui S. Skverneliui noriu pasakyti, kad jūs, apkaltindamas visą Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partiją, darote didžiulę asmeninę klaidą, kuri tikrai jums nei garbės, nei kokio nors autoriteto neprideda.
Dėl to įstatymo projekto aš džiaugiuosi, nes buvau iniciatorius ir autorius to projekto. Kelią skynėsi praeitoje kadencijoje. Netgi dvi Vyriausybės išvados buvo – viena palanki, kita nepalanki, viena kitai prieštaravo. Šios kadencijos pradžioje kreipiausi į Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką ir ten tikrai nebuvo jokių problemų, bet praėjo kažkodėl dveji metai, kol mes pagaliau priėjome tą bendrą supratimą, kad mažam ir vidutiniam verslui privalome suteikti pagalbą ir pakoreguoti tą įstatymą taip, kad jam būtų lengviau kvėpuoti.
Taigi džiaugiuosi, kad šiandien tikrai bent vienu tuo klausimu mes randame bendrą supratimą, ir kviečiu visus balsuoti už, nepaisant, kad šito įstatymo ir projektų autorius yra konservatorius V. Juozapaitis, prie kurio prisidėjo ir mūsų frakcijos nariai M. Majauskas ir I. Šimonytė. Taigi, mielieji, kviečiu balsuoti už konservatorių pateiktą projektą. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121 Seimo narys: 121 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo. (Balsai salėje: „O o o o!“)
Dėl vedimo tvarkos – A. Salamakinas. Prašau.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Dėl vedimo tvarkos. Aš norėčiau, kad jūs, kaip Seimo Pirmininkas, paaiškintumėte Seimui, kokiu pagrindu ir pagal kokį Statuto straipsnį padarėte pusės valandos biudžeto priėmimo pertrauką? Niekuomet šito nebuvo daroma, bet jūs kuriate precedentą, kad pagal 109 straipsnį bus galima daryti tris pertraukas. Noriu priminti, kad dėl biudžeto yra numatytos tikslios normos, kada svarstymas, po kiek laiko priėmimas. Kaip jūs dabar paaiškinsite, kaip elgtis toliau? Ar mes turime kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją ir laukti jos išvados, arba jūs paaiškinkite, kad suklydote, ir atsiprašykite.
PIRMININKAS. V. Juozapaitis – dėl vedimo tvarkos.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ne, šįkart replika po balsavimo. Aš noriu padėkoti Seimui už sąmoningumą, kad jūs vis dėlto pripažįstate mūsų lyderystę. Linkiu ir toliau taip pat elgtis.
Iš tikrųjų, gerbiamas premjere, nesinervinkite taip. Ačiū jums, kad jūs balsavote ir savo balsu šiandien ką tik paneigėte savo norą kreiptis į VSD, o tai turėtų labai negražiai šiandien atrodyti. Ką jūs darote? Ką jūs darote?
PIRMININKAS. Taigi dėl 109 straipsnio. Svarstymo stadijoje yra nurodyti terminai, o priėmimo stadijoje nėra nurodyta terminų. Apsisprendžiau ne aš, apsisprendė Seimas daryti pusės valandos pertrauką.
11.40 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2903(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Akcizų įstatymo 26 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2903(2). Pranešėjas – A. Palionis. Jis jau tribūnoje. Priėmimas. (Balsai salėje)
Dėl 1 straipsnio yra gautas A. Matulo pasiūlymas. Prašau. (Šurmulys salėje) A. Matulas pateikia pasiūlymą. Prašau.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, siūlymas didinti akcizą etilo alkoholiui yra teisingas, bet štai turiu Valstybinės mokesčių inspekcijos duomenis, pagal kuriuos matyti, kad, pavyzdžiui, akcizų surinkimas už etilo alkoholį smarkiai didėja. Štai lyginant 2018 metų rugsėjo mėnesį su 2017 metų rugsėjo mėnesiu, didėja netgi 17,9 %, o vyno ir alaus akcizų surinkimas mažėja. Vadinasi, mes pasiekėme galbūt vieną tikslą, kad apskritai mažėja alkoholio suvartojimas, bet, deja, atrodo, didėja etilo alkoholio suvartojimas, o tai išties yra didžiulė neigiama pasekmė ir tai, matyt, mūsų 2016 metų akcizo didinimo rezultatas, kai mes didinome silpniems alkoholiniams gėrimams ir labai mažai stipriems.
Todėl siūlau didinti akcizą ne 10 %, bet 20 % etilo alkoholiui. Manau, kad tokiu atveju mes pasieksime ir antrą tikslą, kad ne didėtų, o bent jau mažėtų vienodai tiek stipraus, tiek silpno alkoholio vartojimas. Primenu, kad pagal mokslininkų duomenis, PSO duomenis, būtent stiprus alkoholinis gėrimas daug greičiau suteikia socialines pasekmes, sukelia psichozes ir panašiai, ir panašiai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar galime manyti, kad turi 29 Seimo narių palaikymą, kad būtų svarstoma pataisa? (Balsai salėje) Galime. Ačiū. Komiteto nuomonė.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kadangi šitas pasiūlymas buvo užregistruotas 9 val. 55 min., komitetas nebuvo susirinkęs, bet tai yra analogas, ką mes vakar svarstymo metu svarstėme ir išsakėme savo pozicijas. Seimo narių projektas, kuris didina akcizą 10 %, yra suderintas ir su kaimyninėmis šalimis. Latvijos Respublikoje lygiai taip pat 10 % kelia akcizo mokestį etilo alkoholiui. Mes vakar nuogąstavome, kad jeigu padidinsime daug daugiau, sukelsime šešėlinės rinkos didėjimą. Turime kaimynus lenkus, kur dabar akcizas yra virš 1 tūkst. 300 už hektolitrą, pagal Seimo nario, projekto autorių siūloma 1 tūkst. 832 eurai, o pagal A. Matulą – 1 tūkst. 998 eurai už etilo alkoholio hektolitrą akcizų tarifas. Aš manau, kad Seimo nariai turi apsispręsti balsuodami.
PIRMININKAS. Motyvai dėl pataisos. Motyvai prieš – Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, ir vienas, ir antras pasiūlymas nukreiptas ne į biudžeto pajamų didinimą, bet iš tikrųjų į mažinimą, nes tai tiesioginis skatinimas gaminti samanę ar kitus. Tai viena. Antra. Skatinimas arba palaikymas situacijos, kai Lenkijos pasienyje ar Latvijos pasienyje statomi nauji kioskai, kuriuose bus prekiaujama ta pačia degtine, bet pigiau. Iš draudimų, kaip žinoma, nieko gero nebūdavo, aš manau, kad mes turėtume neliesti šio dalyko ir dar dėl vieno aspekto, nes, didindami alkoholio kainas, mes keičiame tam tikras konkurencijos sąlygas. Alaus gamintojams tai yra labai paranku ir gerai, aš nenustebsiu, jeigu praėjus pusei metų mes bandysime siūlyti ir alui padidinti, ir galų gale būsime visiškai sutrikę, kur yra biudžeto pajamos ir kur jų nėra. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tiesų turbūt visi matėte statistiką, kai silpnųjų gėrimų vartojama mažau – pradedami vartoti stiprieji gėrimai. Iš tikrųjų ir gydytojai pasisako už tai, kad kenksmingesni yra stiprieji, kadangi jų poveikis didesnis. O, be to, dar vienas argumentas – manau, kad niekam netrukdytų papildomos pajamos į biudžetą, keli milijonai, kurie galbūt būtų skirti sveikatinimui ir kitiems reikalingiems dalykams. Manyčiau, A. Matulo, kaip specialisto, pateiktas siūlymas yra labai logiškas, nes toks palaipsninis perėjimas po keliasdešimt centukų, nieko nepadaro, o čia būtų didesnis akcizo taikymas. Siūlau pritarti A. Matulo pasiūlymui.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pataisos. Pritariantieji Seimo nario A. Matulo pasiūlymui balsuoja už, kiti – kitaip.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 20, prieš – 48, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu, be šio pasiūlymo? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas. Taip pat galime pritarti bendru sutarimu. Motyvai dėl viso. Motyvai už – Seimo narys A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties man labai gaila, kad jūs nepritarėte mano siūlymui, dėl to, kad būtų atsiradę papildomai keli milijonai ar mokytojams, ar kultūrai, ar tiems patiems gydytojams rezidentams. Aš noriu priminti, kad 2016 metais kai kas iš Vyriausybės buvo atnešęs pasiūlymą didinti akcizą silpniems alkoholiniams gėrimams virš 400 %, o stipriems alkoholiniams gėrimams – 5 %. Žinote, kokie rezultatai būtų? Tada mes bendrai kovojome ir pavyko pasiekti, kad silpniems buvo padidinta 120 %, o stipriems, rodos, 20 %. Mes išbalansavome sistemą ir pasienio regionai ir dabar perka, ypač silpnus alkoholinius gėrimus, kaimyninėse šalyse.
Aš nežinau, kas čia kam atstovavo. Kurie kolegos, kurie yra kilę iš Kauno, tikriausiai atstovavo tam tikrai gamyklai, kad iš esmės siūlė nedidinti stipriems alkoholiniams gėrimams akcizo. Mes turime pasekmes. Ženkliai mažėja silpnų, ko pasaulis siekia, kad būtų pereinama prie silpnų alkoholinių gėrimų kultūringo vartojimo, ir kiek įmanoma mažinti stiprių suvartojimą. Mes matome akivaizdų rezultatą. Jūs nepritariate tam siūlymui, nes iš esmės pagal 10 % pusė litro degtinės pabrangs tik 36 centais. Ką tai reiškia? Aišku, turiu pritarti tam siūlymui, kad 10 %, bet labai gaila, kad nepritarėte tam siūlymui, matyt, kartojasi V. Juozapaičio argumentai, kad ne tas pasiūlė.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, galite gal paaiškinti, kodėl skubos tvarka teikiamas šis projektas? Gal čia iš draugystės su Lenkija, ar čia kokia kompensacija „Orlenui“ už išardytus bėgius? Skirtumas stipraus alkoholio Lenkijoje ir Lietuvoje, įvairiais skaičiavimais, čia turiu įvairių pavyzdžių, skiriasi net 30 %. Ir aš puikiai suprantu, kad idealiomis sąlygomis reikėtų didinti akcizą, nes jisai mažina alkoholio vartojimą ir didina pajamas. Bet mes negyvename idealiom sąlygom, mes turime ir naminukę, mes turime ir kontrabandą, mes turime ir pasienio važinėjančius žmones, kai jokia kontrabanda, o tiesiog važiuoja į Latviją ar Lenkiją nusipirkti maisto produktų, gėrimų, alkoholio. Aš suprantu, kad su Latvija yra suderintas akcizo kėlimas, bet su Lenkija ne. Čia tokia lengva, maloni, kalėdinė dovana Lenkijai. Kaip ir sakiau, gal čia iš draugystės, o gal tiesiog elementari kompensacija už išardytus bėgius į Rengę.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiami Seimo nariai, manau, kad mes kiekvienas, priimdami sprendimą, prisiimame ir atsakomybę už pasekmes. Todėl manau, kad reikėtų jau dėti į šoną, padėti į šoną tai, kad sprendimas priklauso nuo to, kas pateikė. Kaip matėte, gerbiamojo profesoriaus V. Juozapaičio sprendimas buvo priimtas aukščiausiu lygiu.
Labai palaikau ir sveikinu kiekvieną iniciatyvą, skatinančią riboti alkoholinių gėrimų prieinamumą, todėl pritariu siūlomam Akcizų įstatymo pakeitimo projektui, numatančiam, kad akcizo tarifas etilo alkoholiui būtų padidintas 10 %. Manau, kad pasirinkta alkoholio prieinamumo mažinimo kryptis yra teisinga, ir, kaip rodo, ir dar labiau tikimės, kad patirtis duos matomą rezultatą. Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, be akcizo alkoholiui, be abejo, nė viena valstybė beveik neišgyvena, išskyrus Afrikos ir musulmonų valstybes. Bet tos musulmonų valstybės (humoro forma) turi du kitus mokesčius: tai gražių moterų mokestį ir blogų vyrų mokestį. Jie kompensuoja tuos dalykus.
Bet, kalbant rimtai, akcizo didinimas iš tikro neatves prie pajamų padidėjimo tokio, kokio tikimasi, ir atidarys kelią ir samanei, ir visiems kitiems dalykams, nes paprasti žmonės, dauguma kaimo žmonių, tiesiog norėdami išgerti, ieškos mažesnės kainos. Kaina vis dėlto lemia. Koreliacija yra tiesioginė, pavyzdžiui, tarp cukraus ir samanės. Kuo didesnis akcizas yra cukrui, tuo daugiau varoma samanės. Ir atvirkščiai – kuo mažesnis akcizas cukrui, tuo daugiau perkama valstybinės degtinės, pagamintos valstybinėse įstaigose ir privačiose įmonėse.
Aš manau, tikėjimas, kad padidinimas 10 % atneš 6 mln. papildomai gydytojų, praktikantų visų atlyginimams padidinti, iš tikro nėra teisingas dalykas. Taigi siūlau nepritarti tam dalykui ir nedidinti mokesčių, susijusių su akcizo padidinimu alkoholiui.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys S. Jovaiša.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Kolegos, jeigu jau stojome mes į kovos su alkoholizmu kelią, tai nesitraukime nuo jo. Tai, aš manau, viena iš priemonių taip pat riboti stipraus alkoholio įsigijimą. Bet norėčiau atkreipti dėmesį tiek finansų ministro, tiek visos Vyriausybės į išorės veiksnius. Pavyzdžiui, estai dabar jau įšaldo akcizų didinimo politiką. Įšaldo todėl, kad labai nesunku aplinkinėse valstybėse įsigyti pigesnio alkoholio, ir Estija dėl to praranda 50 mln. eurų per metus. Įsivaizduojate, kokios tai sumos?!
Ar Lietuva taip pat nepraras didelių įplaukų, didindama vien tik akcizus, bet pamiršdama, kad reikia kontroliuoti tą alkoholio rinką, kuri čia viduje iškreipia bendrą vaizdą? Latviai, išgirdę estų pamąstymus, nusprendė taip pat laikinai įšaldyti akcizų kėlimą, todėl ten niekas nesikeičia. Kadangi nesikeičia aplinkinėse valstybėse aplink Lietuvą, mūsų tie praradimai vis tiek bus dideli.
Todėl, pritardamas šiam sumanymui, vis dėlto norėčiau atkreipti dėmesį į papildomą kontrolę, ypač po paskutinių duomenų, kad nelegalių taškų Lietuvoje gerokai padaugėjo ir kažkodėl niekaip mes nesugebame jų pažaboti.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – Seimo narys S. Gentvilas.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiami kolegos, šis Akcizų įstatymo projektas registruotas vos prieš dvi savaites. Registruotas net ne kaip sesijos darbų programos projektas ir gerbiamas sveikatos apsaugos ministras iš eigos pasiūlė tokį. Iš eigos galima pasiūlyti ne 10 % augimą, bet galima pasiūlyti 20 %, kaip gerbiamas A. Matulas, gal 30 %. Argumentacija, kuri pateikta aiškinamajame rašte, kad etilo alkoholio suvartojimas sumažėjo tik 4 %, yra menka. Menka dėl to, kad nenarpliojami tie argumentai, ką būtent gerbiamas S. Jovaiša kalbėjo apie Latvijos, Estijos, Lenkijos akcizų politiką. Mes prieš metus, gerbiamas sveikatos apsaugos ministre, girdėjome jūsų kalbas, kad jūs kalbėsitės su kolegomis Latvijoje, Estijoje apie bendrą akcizų politiką tam, kad nenukentėtų mūsų prekybos tinklai, prekybininkai ir taip toliau. Bet mes matome atvirkštinį procesą, kad Latvija ir Estija įšaldo savo akcizų politiką ir naudojasi tuo, kad mes keliame. Tai mums reikia atsakyti dėl šito išsamiai, aš tikiuosi, jūs per mikrofoną pakomentuosite, nes aiškinamajame rašte argumentacija dėl alkoholio rinkos iš viso nepateikta, susikoncentruojama tik į vartojimą. Pagrįstumas, ar didinti 10, ar didinti 20, ar didinti 30, nėra visiškai aiškus, prišokamai imama didinti. Iš tikrųjų prieš dvi savaites pateiktas įstatymo projektas, nematyti nuoseklios politikos, kaip tai veikia tiek prekybą, tiek vartojimą. Siūlyčiau dėl tokių spontaniškų įstatymų ir mokesčių pakėlimų balsuoti prieš.
PIRMININKAS. Motyvai už – Seimo narys J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad mes visi suprantame, kad kova su alkoholizmu yra kompleksinis procesas. Viena iš to kompleksinio proceso dalių yra prieinamumo mažinimas. Akcizo didinimas yra įrodytas būdas, kuris stiprina prieinamumo mažinimą. Manau, kad šitą žingsnį mes turime daryti, juo labiau kad anksčiau daliai silpnesnio alkoholio akcizą esame padidinę, tai padaryti normalias proporcijas yra svarbu.
Bet kitas dalykas, kuris ne mažiau svarbus, tai nebandyti užkardyti sienų į kaimynines valstybes, kur galbūt yra šiek tiek pigesnis alkoholis, bet padaryti patrauklias vietas jaunimui ir vyresniems čia, Lietuvoje. Palaikau šį įstatymo projektą ir kviesiu jus netrukus labai palaikyti mūsų su G. Vasiliausku teikiamą projektą dėl biudžeto, kad skatintume sporto aikštynų įrengimą Lietuvoje, kad, užuot ieškoję, kur apsisvaiginti ar ką nors įsigyti, ar tai būtų alkoholis, narkotikai, ar tai būtų kas nors kita, eitų į sporto aikštes, sportuotų, užsiimtų, bendrautų ir taip aktyviai leistų laiką. Jeigu mes eisime tuo keliu, kad tik drausime šiuo metu stipresnį alkoholį… Jau girdžiu, kad Seime skinasi kelią pasiūlymai dėl samanės, taip pat turbūt dėl kanapių prieinamumo didinimo ir panašių dalykų. Aš kviečiu iš tikrųjų žiūrėti į tai, kaip į bendrą kompleksą, ir susitarti, kad mes rimtai kovojame su tuo žalingu alkoholio paplitimu.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti dėl šio projekto priėmimo.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 113 Seimo narių: už – 92, prieš – 5, susilaikė 16. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-2903) priimtas. (Gongas)
Repliką po balsavimo – ministras A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, kolegos, kad palaikėte šį sprendimą. O kolegai Simonui norėčiau pasakyti, kad pažadų, kuriuos aš duodu, laikausi. Mes esame pasirašę susitarimus su Latvija ir Estija. Šiandien, kai mes čia dirbame, Taline kaip tik vyksta trijų šalių specialistų ir ekspertų pasitarimas, ten ir derinamos šitos priemonės, dėl kurių mes esame susitarę. Taigi šitas darbas vyksta. Tiems, kurie abejoja, ar čia auga, ar neauga neapskaitytas vartojimas Lietuvoje, yra pakartotas tyrimas – neapskaityto alkoholio vartojimas neauga, tuo pačiu metu mažėja apsinuodijimų ir psichozių. Vadinasi, šios priemonės, nepaisant visų nuogąstavimų, veikia.
PIRMININKAS. Dėkoju. Posėdį tęsia Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
12.00 val.
2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2715(2) (priėmimo tęsinys)
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Mieli kolegos, dirbame labai atsakingai toliau. Skelbiu Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-2715(2). Kviečiu V. Šapoką. Priėmimas.
Mielieji kolegos, primenu jums 178 straipsnį, kad „Alternatyvūs pasiūlymai ir pataisos, su kuriais nesutinka Vyriausybė, bet kurie atitinka šio skirsnio 174 straipsnyje numatytas sąlygas, gali būti priimti tik tada, kai už juos balsuoja daugiau kaip pusė visų Seimo narių“.
Gerbiamas ministre, prašom.
V. ŠAPOKA. Gerbiami Seimo nariai, atsiprašau, kad prižadinau. (Juokas salėje) Finalinis mūšis. Kelio atgal nebėra. Kalėdų dvasia mums padės. Taip šaukia antraštės. Aš čia, žinoma, ne kovoti ir ne kalėdines dovanas atėjau dalinti. Atėjau pristatyti pasvertą, subalansuotą biudžetą ir tegul kalba skaičiai.
Kitų metų biudžetas orientuotas į struktūrines reformas, skurdo mažinimą, rezervų kaupimą ateičiai. Labiausiai išlaidos augs tose srityse, kuriose įgyvendinami pokyčiai – švietimo ir mokslo, sveikatos ir socialinės apsaugos. Rengiant biudžetą atsižvelgta į fiskalinės drausmės reikalavimus, žinoma, besikeičiančią makroekonominę aplinką ir būtinybę kaupti rezervus. Reformų įgyvendinimas, suplanuotas 2019 metų biudžete, vidutiniu laikotarpiu didins šalies bendrąjį vidaus produktą, bus sukurtos naujos darbo vietos. Reformos yra tas įrankis, kuris leidžia įgyvendinti strateginius tikslus, mažinti darbo jėgos apmokestinimą, skatinti inovacijas ir investicijas, didinti gyventojų pajamas ir ekonominį saugumą, užtikrinti pensijų sistemos tvarumą, taip pat mažinti šešėlinę ekonomiką ir, žinoma, didinti sveikatos bei švietimo sektorių kokybę ir svarbiausia – jų efektyvumą.
Gerbiami Seimo nariai, teikiu Lietuvos Respublikos Vyriausybės išvadą dėl Lietuvos Respublikos 2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo projekto pasiūlymų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamas ministre, mieli kolegos, priėmimas pastraipsniui. Yra gauti Seimo narių pasiūlymai. Preambulė. Seimo narys J. Razma trečią, ketvirtą, penktą pastraipas siūlė išdėstyti kitaip.
J. RAZMA (TS-LKDF). …kiti siūlymai.
PIRMININKĖ. Suprantame. Prašome dėl 3 punkto.
J. RAZMA (TS-LKDF). 3 punkte aš siūliau išbraukti žodžius, kad būtų remiamasi, jog bus tęsiama 2017 metais pradėta struktūrinė darbo rinkos reforma. Tikrai neturiu jokių įrodymų, kad tokia reforma kažkaip būtų tęsiama, o remtis jau senu Darbo kodekso pakeitimu manau, kad yra visiškai čia nereikalinga ir netinkama, jeigu tas turėta omeny. Bet matau, kad Vyriausybė šitam išbraukimui taip pat pritarė.
PIRMININKĖ. Taip, Vyriausybė pritarė.
V. ŠAPOKA. Siūlome pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, norėčiau jūsų atsiklausti. Jūsų pasiūlymų daug. Kad taupytume laiką, ar galime sutarti, kad 29 Seimo nariai visada bus pritariantys pasiūlymams? Dėkoju.
4 punktas. Prašom. J. Razma. Bendru sutarimu Seimas pritarė J. Razmos ir Vyriausybės pritartai 3 daliai. Taip? Bendru sutarimu. Dėkoju. J. Razma dėl 4 dalies.
J. RAZMA (TS-LKDF). Čia mes vis kalbame apie preambulę, kuri, aišku, neturi tiesioginių teisinių pasekmių, bet norisi, kad viskas čia būtų surašyta logiškai ir teisingai. Čia bandoma skelbti, kad bus įgyvendinamos struktūrinės reformos švietimo, sveikatos apsaugos srityse. Na, tos buhalterinės mokytojų etatinio atlyginimo įvedimo reformos, kuri jau yra, aš nevadinčiau struktūrine reforma, apie kokią nors kitą švietimo struktūrinę reformą tikrai nežinau. O jeigu kalbame apie sveikatos apsaugos struktūrinę reformą ir turimas omenyje tas ministro internetinėje žiniasklaidoje jau atskleistas slaptas planas uždaryti rajonų ligonines, na, tai aš tokiam planui nepritariu ir nenorėčiau, kad būtų remiamasi tokiais planais formuojant kitų metų biudžetą ir kad tai būtų kaip nors lyg ir palaiminama įrašant į preambulę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybė siūlo nepritarti pasiūlymui. Rengiant vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus projekcijas buvo vertinamas reformų visumos poveikis valdžios sektoriaus finansų rodikliams, tai yra pajamoms ir išlaidoms, dėl to siūlome palikti tokią redakciją, kokia jinai yra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už J. Razmos pasiūlymą nori kalbėti A. Kubilius. Suteikiame žodį.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Čia du dalykai. Vienas – aišku, kad čia yra propagandinė pastraipa, kur Vyriausybė bando vis įtvirtinti, kad jinai daro labai dideles reformas net šešiose srityse, čia vis apie tai kalbama. J. Razma visiškai teisus, nes iš tikrųjų įžiūrėti kokią nors sveikatos apsaugos reformą nėra turbūt galimybių, be ministro dar kišenėje nešiojamų projektų, kurie ar pasieks dienos šviesą, ar ne, neaišku, ir ar bus pritariama, taip pat neaišku, nes R. Karbauskis garsiai pasakė, kad tai bus galima svarstyti tik po savivaldos rinkimų. Švietimo taip pat jokios reformos nevyksta, išskyrus tai, kad mokytojai yra paversti kišenių skaičiuotojais, o kokių nors kitokių reformų tenai nėra. Šešėlinės ekonomikos mažinimo reformų taip pat nėra, yra elementariai daromi kai kurie darbai, kurie visą laiką buvo daromi. Lygiai taip pat nematome ir jokių reformų inovacijų srityje.
Rašyti apie tai, kad štai šitos reformos yra kokios nors ypatingos šiose srityse ir kad yra jų kokie nors įgyvendinimo kaštai, tai tikrai netiesa. Vienintelės dvi reformos, kurios yra įgyvendinamos, – tai socialinio draudimo bei mokesčių reforma. Apie tai ir reikia kalbėti. Kad jos iš tikrųjų kainuoja brangiai, tai tą reikia tiesiai šviesiai ir pasakyti.
Dar blogiau yra tai, kad šitos pataisos, kurias J. Razma pateikė, M. Majauskas ir aš pateikiau, nė viename komitete – nei Biudžeto ir finansų komitete, nei kokiame nors kitame komitete, apskritai nebuvo svarstytos. Mane stebina, kad biudžeto svarstymas, kuris turėtų būti pats svarbiausias klausimas Seimo darbe, eina tokiu būdu, kad tokių pataisų svarstymas Seimo salėje dabar vyksta pirmą kartą. Biudžeto ir finansų komitete visas pataisas – ir valstiečių, ir konservatorių, ir visas kitas, – buvo suteikta galimybė tik 16 minučių svarstyti. Aš tiesiog noriu konstatuoti, kad toks…
PIRMININKĖ. Laikas, kolega.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …darbas su biudžetu tikrai yra labai prastas darbas. Siūlau pritarti J. Razmos pataisai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl J. Razmos pasiūlymo dėl 4… (Balsai salėje) Norinčių kalbėti prieš nėra? Nėra. Balsuojame dėl J. Razmos pasiūlymo, dėl 4 pastraipos pataisos.
Balsavo 121 Seimo narys: už – 44, prieš – 53, susilaikė 24. Pasiūlymui nepritarta.
J. Razmos pasiūlymas redaguoti penktą pataisą. Prašau, Jurgi Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš siūlyčiau tokiomis frazėmis, kuri čia įrašyta, tiesiog nejuokinti nei Seimo narių, nei Lietuvos gyventojų, nes rašoma: „Atsižvelgdama į valstybės išorinės ekonominės aplinkos neapibrėžtumą…“ Įdomu, kuriais metais tą išorinę aplinką iki detalių galima apibrėžti? Jūs gal tada čia pradėkite rašyti: atsižvelgdami į tai, kad saulė teka ryte, o vakare leidžiasi, teikiame biudžeto projektą. Nes jeigu jūs kalbate apie tam tikras prognozes, kaip ir kiekvienais metais, ir šiemet jas turite, ir jūsų ministerija jas padarė, ir tam tikrą apibrėžtumą, prognozę duoda. Tai jeigu jūs norėjote parašyti, kad įžvelgiate kokias nors pasaulinės ekonominės krizės grėsmes, taip reikėtų ir rašyti, o ne skelbti kažkokį neapibrėžtumą. Nes kas jums apibrėš, ką, pavyzdžiui, Amerikos prezidentas savo tviteryje parašys rytoj ir kaip tai atsilieps ekonomikai ar panašiai? Tiesiog aš siūlau preambulėje nerašyti tokių trivialių dalykų.
PIRMININKĖ. Dėkoju už J. Razmos pasiūlymą, motyvas už – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš vėl raginu įsiklausyti, ką J. Razma sako. Nes iš tikrųjų yra visiškas nelogiškumas. Tarptautinėje finansinėje spaudoje galima skaityti įvairių nuogąstavimų, kad vėl ateina įvairūs kriziniai išbandymai ir tai būtų galima turėti omeny. Bet tokiu atveju, jeigu iš tikrųjų ateina, jeigu Finansų ministerija ir finansų ministras nori perspėti Seimą ir per Seimo priimamą Biudžeto įstatymą visą Lietuvą, kad ateina krizė, tai ateinant krizei nereikia priimti mokesčių reformos, kuri ženkliai mažina valstybės biudžeto pajamas, ir dėl to negalima kaupti tinkamų rezervų. Tada arba nerašykime tokių dalykų, kad štai ateina krizė ir Seimas į tai nori atsižvelgti, arba stabdykime mokesčių reformos įgyvendinimą, jeigu tikrai yra galvojama, kad krizė ateina ir dėl to apie tai reikia kalbėti Biudžeto įstatyme.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai prieš – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). A. Kubilius iš dalies ir paneigė J. Razmos siūlymą, nes to neapibrėžtumo tikrai yra ir daugiau negu praėjusias metais: breksitas, prekybos karai, tam tikrų valstybių problemos, kurios gali persimesti į kitas rinkas, taip pat ir į euro zoną, Italijos situacija yra žymiai rimtesnė, negu buvo prieš metus. Aš manau, tokio sakinio arba tokios frazės vartojimas yra visiškai pagrįstas ir logiškas. Todėl siūlau nepritarti J. Razmos siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl J. Razmos trečiojo pasiūlymo. Primenu, kad Vyriausybė nepritarė.
Balsavo 111 Seimo narių: už pasiūlymą – 37, prieš – 51, susilaikė 23. Pasiūlymui nepritarta.
Seimo nariai M. Majauskas ir A. Kubilius teikia pasiūlymą dėl preambulės 4 ir 5 pastraipų, siūlo jas pakeisti ir papildyti naujomis pastraipomis. Kuris iš kolegų pristatys? M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Kadangi teikiame kartu, aš pristatysiu 4 ir 5, o kolega A. Kubilius – 6, 7 ir 8 siūlymus. Dabar dėl 4 siūlymo. Grįšiu prie to, apie ką kalbėjo gerbiamas J. Razma, kalbėdamas apie struktūrines neva reformas, vykdomas švietimo ir sveikatos apsaugos srityse.
Dėl struktūrinės reformos švietimo srityje mes matome streikus už lango, matome susirinkusius mokytojus, kurie nepritaria, jog tai yra reformos, nepritaria, jog kažkas yra struktūriškai keičiama ir jų gyvenimas yra gerinamas. Nes jeigu pinigus iš vienos švarko kišenės perdedame į kitą, pinigų dėl to nepadaugėja, kokybė dėl to nepasikeičia, mokyklų tinklas taip pat nepasikeičia. Čia jokia struktūrinė, tikrai jokia švietimo reforma nedaroma.
Taip pat ir su sveikatos sritimi, kai yra deklaruojama, jog įgyvendinamos reformos. Kaip girdėjome, ministras atsiėmė siūlymus uždaryti kai kurias rajonines ir regionines ligonines ir pasilieka sau tokį sprendimą jau po rinkimų. Vis dėlto neaišku, ar bus, ar nebus tai daroma. Ir kol nėra tokio aiškumo, man atrodo, čia rašyti tokių dalykų taip pat negalime. Tuo labiau žinome, kad yra kaupiami pinigai Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezerve, medikams yra neišmokami tokie atlyginimai, kokie galėtų būti išmokami. Tai vėlgi sunku pasakyti, kokia čia iš tikrųjų ta reforma įgyvendinama? Mano su kolega A. Kubiliumi siūlymas yra išbraukti „…švietimo, sveikatos apsaugos, šešėlinės ekonomikos mažinimo, inovacijų reformų įgyvendinimo…“ sakinius iš preambulės ir tiesiog atkreipti dėmesį, kad dėl šios įgyvendinamos reformos didele apimtimi yra sumažinamos valdžios sektoriaus pajamos.
PIRMININKĖ. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybė siūlo nepritarti šiems pasiūlymams. Rengiant vidutinio laikotarpio valdžios sektoriaus projekcijas, buvo vertinamas reformų visumos poveikis valdžios sektoriaus finansų rodikliams, tiek pajamoms, tiek ir išlaidoms. Tuo tarpu rizikų identifikavimas yra privalomas elementas pagal Biudžeto sandaros įstatymą. Taigi dalis pasiūlymo prieštarauja įstatymui. Siūlomas papildymas dėl viešojo sektoriaus atlyginimų supriešintų visuomenės grupes, išskirdamas atskiras darbuotojų kategorijas. Taip pat atkreipiu dėmesį, kad Vyriausybė yra nusprendusi sudaryti derybų grupę dėl viso viešojo sektoriaus finansavimo iki 2025 metų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už motyvai. V. Gailius – už pasiūlymą.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip ministras labai tiksliai pastebėjo, rizikų identifikavimas yra privalomas. Be jokios abejonės, aš labai norėčiau, kad mes visi identifikuotume vieną riziką – per daug didelis optimizmas. O per daug didelis optimizmas labai dažnai pasibaigia metų viduryje, kai matome, kad biudžetas nėra toks optimistinis, koks galėtų būti. Todėl šios pastabos yra prasmingos, kad mes nepaskęstume tame optimizme ir po to, po pusmečio, kai optimizmas pasibaigs, į verslą nenukreiptume visų represinių institucijų, ir biudžetą jau tada bandytume gelbėti represinėmis priemonėmis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Daug nekalbėsiu, bet tai, kas čia pasiūlyta, iš tikrųjų yra maždaug pusė, o gal du trečdaliai rezoliucijos. Rezoliucijas galima registruoti ir diskutuoti apie jas, o toje preambulėje, aš manau, tokių dalykų tikrai nereikia, todėl siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo narių M. Majausko ir A. Kubiliaus pirmojo pasiūlymo. Vyriausybė nepritarė.
Balsavo 115 Seimo narių: už pasiūlymą – 43, prieš – 52, susilaikė 20. Pasiūlymui nepritarta.
Antrasis pasiūlymas penkta pastraipa. M. Majauskas, prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Pirma atkreipsiu dėmesį, kad ministras skaito atsakymus iš lapelio ir kartoja tuos pačius sakinius, nors, jeigu būtų klausęs, tai būtų išgirdęs, kad dar nebuvo pristatyti visi siūlymai, bet jis, panašu, perskaitė atsakymą į visus siūlymus. Kviečiu, ministre, įsiklausyti.
Dabar teikiame siūlymą dėl penktos pastraipos, kuri yra abstrakti ir nėra tiesiogiai susijusi su ateinančių metų biudžetu. Kalbama apie išorės neapibrėžtumą, apie kintančią geopolitinę ir saugumo padėtį, apie poreikį vykdyti narystę NATO ir kitose tarptautinėse organizacijose. Dėl šitų dalykų, man atrodo, mes visi puikiai sutariame ir dėl to didelių krizių nematome. Labai didelis apgailestavimas, kad, kalbėdami apie išorines rizikas, mes nematome rizikų vidaus ekonomikoje, vidaus politikoje ir šalyje, kuomet tiek medikai, tiek mokytojai streikuoja, ir čia yra didžiosios rizikos, į kurias mes turime atsižvelgti. Todėl yra siūlymas: atsižvelgdamas į tai, kad viešojo sektoriaus – mokytojų, medikų, kultūros darbuotojų, socialinių darbuotojų, valstybės tarnautojų atlyginimas vis labiau atsilieka nuo vidutinio šalies darbo užmokesčio augimo… Taigi, įdėdami tokią labai konkrečią formuluotę į preambulę, mes labai aiškiai įvardintume, kur yra didžioji rizika, kokios yra realios problemos ir ką mes šiuo biudžetu iš tikrųjų turėtume spręsti, o ne rašyti deklaratyvius dalykus apie NATO ir tarptautinius įsipareigojimus, kurių mes nė vienas čia nekvestionuojame.
PIRMININKĖ. Ačiū. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Gerbiamas M. Majauskas teisingai pastebėjo, aš dėl šio straipsnio pasiūlymų pasakiau visą išvadą. Noriu papildomai pridurti, kad teiginys, jog viešojo sektoriaus atlyginimų augimas yra lėtesnis nei privataus arba kad vis labiau atsilieka nuo šalies darbo užmokesčio augimo, yra melas. Tikrai negalima tokių melagingų formuluočių rašyti į įstatymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už – A. Kubilius. Motyvai.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tik pritariu tam, ką sakė M. Majauskas. Iš tikrųjų preambulė yra skirta tam, kad įvardintume pagrindines problemas, kurias bandoma spręsti Biudžeto įstatymu arba su juo susijusiais kitais teisės aktais. Iš tiesų čia jau kalbėjome apie tai, kad kalbėti apie tarptautinę padėtį ir kokias nors iš to ateinančias problemas yra labai neapibrėžta, tačiau viduje matome problemų, apie kurias mes kalbėjome jau nuo vasaros, kai buvo priimami sprendimai dėl mokesčių reformos, ir sakėme, kad viešasis sektorius lieka vis labiau užmirštas, kad jame gali kilti įvairių problemų. Tos problemos yra matomos.
Tuo metu tas pats komiteto pirmininkas S. Jakeliūnas perspėjo, kad tokia mokesčių reforma yra padedama tiksinti bomba po ekonomine, finansine ir politine… To rezultatus matome. Todėl šiuo atveju mes siūlome konstatuoti tai, kas yra reali situacija.
Gerbiamas ministre, nežinau, kokia informacija jūs remiatės. Aš nemanau, kad Statistikos departamentas ką nors meluoja. Noriu jums parodyti ir aš jums įteiksiu tuoj pat Seimo salėje statistinius duomenis, iš kurių matyti, kad iš tiesų vidutinio darbo užmokesčio augimo tempai yra kur kas spartesni paskutinius keletą metų negu mokytojų darbo užmokesčio augimas, negu viso viešojo sektoriaus darbo užmokesčio augimas. Tokia yra realybė. Mes siūlome ją ir konstatuoti štai šitokia teze, įrašyta preambulėje, tam, kad po to galėtume formuluoti ir kitus tikslus, kurių reikia Lietuvoje siekti svarstant tiek kitų metų biudžetą, tiek ir vėlesnius biudžetus.
Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad tai, ką Vyriausybė dabar pradėjo galvoti apie tai, kad reikia sudaryti darbo grupę, yra kaip tik pasekmė to, kad mes šitas pataisas buvome įrašę…
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). …jau prieš gerą pusantro mėnesio.
PIRMININKĖ. Laikas. Už – S. Jakeliūnas. Atsiprašau, prieš pasiūlymą – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Aš taip pat kaip ir finansų ministras reagavau į abi pastraipas ir jų visumą bandžiau apibūdinti, tačiau tai, kas čia dabar šnekama, kad yra bombos… Taip, rizika buvo, bet ji yra suvaldyta. Tėvynės sąjungos ponų konservatorių bombos buvo paliktos „Sodros“, socialinio draudimo sistemoje ir jas buvo bandoma toliau išsaugoti, o ilgainiui susprogdinti Konstituciniame Teisme. Tai buvo 400 mln. eurų bomba 2020 metais – tolesnis finansavimas pensijų sistemos, privačios pensijų sistemos ir privačios mokyklos, ir 2021 metais taip pat. Tai yra milijardinė bomba, kurią aš nežinau, kas galėjo susprogdinti, jeigu ne jūs. Mes ją išėmėme, detonavome. Siūlau neužsiimti tokiais dalykais.
O dėl viešojo sektoriaus dar finansavimo, tai, kolegos, kai „Barclays“ bankas ir kiti bankai, kurie skolino valstybei už 7 ir daugiau procentų, baigs lupikauti Lietuvoje ir klientai, tarp kurių yra aukštų valstybės pareigūnų, galbūt grąžins dalį permokėtų palūkanų, galėsime finansuoti viešąjį sektorių. O iš viešojo sektoriaus per dešimt metų paimta daugiau kaip 2 mlrd. Jeigu turėtume minėtas permokėtas palūkanas ir pavėluotus sprendimus dėl komercinių bankų uždarymo, bent jau vieno konkretaus tai tikrai…
Taigi kam jau kam kalbėti apie viešojo sektoriaus nustekenimą, tai tikrai galite pasižiūrėti į save, kolegos. Šiam siūlymui siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl M. Majausko antro pasiūlymo dėl minėtos preambulės. Vyriausybė nepritarė.
Balsavo 104 Seimo nariai: už pasiūlymą – 34, prieš – 54, susilaikė 16. Pasiūlymui nepritarta.
Pasiūlymas, kurį dabar jau ruošiasi pristatyti A. Kubilius, pažymėtas šeštuoju numeriu. Prašome.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, man gaila, kad tenka klausytis S. Jakeliūno ir fantazijų, ir visiškai negarbingų melų. Aš noriu tik pasakyti, kad 400 mln., dėl kurių jūs sakote, kad išgelbėjote „Sodrą“, yra paimti iš biudžeto. O ką reiškia paimti iš biudžeto? Tai reiškia, paimti iš tų pinigų, kurie galėtų būti panaudoti mokytojų, kultūros darbuotojų, valstybės tarnautojų atlyginimams.
Antras dalykas. Kai jūs visą laiką kalbate apie tai, kiek brangiai kainuoja prižiūrėti paskolas, tai noriu priminti, kad dabar paskoloms aptarnauti, matuojant BVP dalimi, yra išleidžiama tiek pat, kiek buvo išleidžiama 2008 metais. Nustokite vieną kartą verkšlenti ir meluoti Lietuvos žmonėms.
Ką mes dabar siūlome čia pasakyti? Iš tikrųjų Lietuva yra tapusi Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare ir turi pareigą vadovautis geriausia šitos organizacijos sukaupta patirtimi, taip pat spręsdama valdymo problemas ir atlyginimų problemas. Mes siūlome įtvirtinti, kad toks turi būti kitų metų siekis ir tai turėjo atsispindėti kitų metų Biudžeto įstatyme, o ne tiktai premjero ar Vyriausybės pasvarstymuose. Tai turi būti mūsų tikslas ir mes siūlome jį įrašyti į Biudžeto įstatymą.
PIRMININKĖ. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybė siūlo nepritarti dėl jau anksčiau mano paminėtų priežasčių.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Motyvai. A. Kubiliui nesuteiksiu žodžio, nes tai jūsų pasiūlymas. J. Olekas – už pasiūlymą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų gal čia aistros kiek per didelės ir asmeniniai kaltinimai prasideda į vieną ar į kitą pusę, bet mes tikrai visi džiaugiamės, kad tapome Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare. Šis kolegų siūlymas, kad į preambulę būtų įtrauktas teiginys, kad, atsižvelgdami į tai, kad 2018 metais Lietuva tapo Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare ir yra įsipareigojusi valstybės valdymo srityje remtis geriausia EBPO patirtimi, man atrodo, nieko nesugadintų. Mes ne kartą esame kalbėję čia, šioje salėje, kad mes turime atitikti reikalavimus, kad mes įvykdėme tam tikras reformas, būtent atsižvelgdami į EBPO patirtį. Ar tikrai čia verta laužyti ietis ir kalbėti apie tai, kad čia kažkas kaltas dėl vienų ar kitų sprendimų? Man atrodo, tam yra visiškai kiti formatai.
Siūlau, kad mūsų priimamo biudžeto projekto preambulėje, nes yra tokia kaip preambulė, būtų įrašyti tokie teiginiai. Juo labiau kad yra sudaryta ir premjero darbo grupė, girdžiu, kad ir Seime galbūt kažkokia grupė bus, kai bus tariamasi ir žiūrima, kokiomis gairėmis remiantis ir kur link eiti tvarkant mūsų viešąjį sektorių. Čia mus, matyt, klauso ir girdi Lietuvos žmonės ir įvairių profesijų atstovai, kure tikrai palaikytų, aš manau, tokią kryptį, kad mes neišradinėtume dviračio iš naujo, o pasiremtume ta geriausia patirtimi, kurią yra sukaupusios tarptautinės organizacijos. Kviesčiau pritarti pateiktam siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Vėl tą patį tenka kartoti. EBPO galima įrašyti, galima neįrašyti, bet iš esmės mes jau remiamės EBPO patirtimi. Konkrečiai pensijų sistemos II pakopos atskyrimas nuo „Sodros“ tai buvo EBPO ekspertų rekomendacija. Aš nežinau, jeigu jūs siūlote įrašyti ir patys ignoruojate, ir ginčijate šitą rekomendaciją Konstituciniame Teisme, ketino jūsų kandidatė į Prezidentus ginčyti šitą nuostatą ir toliau sabotuoti valstybinio socialinio draudimo sistemą, tai nežinau, ar padės kas nors čia įrašyta, todėl siūlau tuščių frazių neįrašyti, o dirbti, remtis ta pasauline patirtimi ir priimti sprendimus. Siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame už A. Kubiliaus pasiūlymą, kuriam Vyriausybė nepritarė. Ką tik išsakėme argumentus. Balsavo 106 Seimo nariai: už – 38, prieš – 54, susilaikė 14. Nepritarta.
A. Kubilius. 7 punktu pažymėtas jūsų pasiūlymas. Prašau. (Balsai salėje) Įjungta.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, mes ir svarstant mokesčių reformą kalbėjome labai aiškiai, kad visų pirma iš tiesų mums reikia Lietuvoje susitarti dėl to, kokios norime valstybės, kokios apimties valstybės norime, kokių viešųjų paslaugų, kokio dydžio viešojo sektoriaus norime. Neatsakius į tą klausimą, buvo padaryta klaida, kad pradžioje buvo priimtas sprendimas dėl to, kokius finansų Lietuvos valstybė toliau valdys, tie finansai buvo sumažinti priėmus sprendimą dėl mokesčių reformos, dėl to viešajame sektoriuje mes matome didėjančias problemas. Mūsų siūlymas įrašyti į įstatymą bent vieną dalį to, kokio viešojo sektoriaus apimties mes norime, ir visų pirma pradėti kalbėti nuo to, kokius atlyginimus turėtume siekti mokėti viešajame sektoriuje. Čia siūlome priimti labai aiškų apsisprendimą, kad turime galimybę dabar lyginti save su Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacija ir imti kaip pavyzdį jų vidutinių atskiros srities, pavyzdžiui, mokytojų ar medikų atlyginimų santykius su vidutiniais atlyginimais šioje organizacijoje ir būtent tokio rezultato siekti. Čia tik noriu pasakyti, kad, pavyzdžiui, tarp Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijų šalių mokytojų atlyginimai yra maždaug 20–30 % didesni negu vidutiniai atlyginimai, o Lietuvoje mes jau matome, jog mokytojų atlyginimai tuoj bus mažesni. Gydytojų atlyginimai toje pačioje organizacijoje siekia 260 % vidutinio šalies atlyginimo, Lietuvoje – tik 150 %. Tai mes turime labai aiškiai pasakyti, kad mes toliau sieksime Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos standartų ir į tai turime eiti jau su kitų metų biudžetu.
PIRMININKĖ. Ačiū, laikas. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybė siūlo nepritarti. Esminė priežastis – nėra prasmės ir tikslo priešinti visuomenę išskiriant atskiras profesijas. Nuo savęs aš papildomai pridursiu, na, tikrai suprantame, gerbiamasis Kubiliau, kad reikia parodyti, jog dirbate, bet nustokime vieną kartą priešinti visuomenę. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ramybės.
Motyvai. J. Olekas už pasiūlymą.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš manau, kad šitas siūlymas kaip tik suartina žmones, o ne priešingai. Jeigu jūs matote prieš save sėdinčius ne tik Seimo narius, bet ir žmones, kurie atėjo pasiklausyti šitos diskusijos, tai jie kaip tik norėtų išgirsti, tai kokia mūsų valia? Ar Seimas turi kokią nors poziciją?
Dabar siūlymai yra atsižvelgti į EBPO patirtį ir kas gi rašoma. Rašoma, kad pasilygiuokime, kaip yra kitose valstybėse, kokie yra maždaug vidurkiai. Jūs puikiai žinote, kad vienas iš Vyriausybės narių, jūsų kolega ministras A. Veryga yra pasirašęs su medikų profesinėmis sąjungomis susitarimą, kad medikų atlyginimas bus lygus trims vidurkiams. Ar jūs norite jį palikti vieną ant ledo? Kad paskui pirštais badytų, kad 2020 metais toks atlyginimas nėra pasiektas? Čia yra siūlymas visų. Ar mes sutinkame kaip Lietuvos Respublikos Seimas, Vyriausybė, kad mes iš tikrųjų turime tokį siekį? Ar mes tiktai kviečiame darbo grupes, kad būtų pamuilintos akys ir pasakyta, kad vyksta koks nors procesas, bet rezultatas mums nėra svarbus? Priimdami ir įsirašydami tokias nuostatas, mes galėtume aiškiai užduoti toną, kad mes būtent siekiame tapti bent jau vidutine Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos nare, o ne pagal savo žmonių atlyginimus vilktis kažkur gale. Todėl, aš manau, tikrai turime rasti jėgų tarpusavyje, jeigu mes tokį siekį turime, tokį siekį, kad jis būtų įrašytas, o ne tik maždaug darome ir pažiūrėsime, kaip išeis. Aš siūlau pritarti kolegų pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiamas pone Kubiliau, jūs 30 metų neradote atsakymo dėl viešojo sektoriaus vaidmens ir galios. Aš priminsiu, ką rašė ponas Ž. Šilėnas apie jūsų partijos programą. Joje yra būtent NPD didinimas, jūs tai žadėjote per rinkimus. Tik jeigu jūs būtumėte valdžioje, jūs tai darytumėte su dvigubai didesniu entuziazmu ir mums čia aiškintumėte, kaip yra tai gerai. Jūs daug kalbate apie EBPO, bet ne jūsų dėka, o būtent premjero A. Butkevičiaus dėka ir mūsų Vyriausybės dėka mes esame šitos organizacijos nariai. Aš džiaugiuosi tuo spaudimu, kurį mes dabar patiriame iš pilietinės visuomenės, iš profesinių sąjungų. Diskusija dėl viešojo sektoriaus ateities finansavimo pagaliau bus labai visavertiška ir vaisinga. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl A. Kubiliaus pasiūlymo, dėl kurio motyvus ką tik išgirdome.
Balsavo 108 Seimo nariai: už pasiūlymą – 40, prieš – 54, susilaikė 14. Pasiūlymui nepritarta.
Ir paskutinis pasiūlymas. Dėl vedimo tvarkos – J. Razma. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Trumpa replika po balsavimo.
PIRMININKĖ. Replika po balsavimo.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami valdantieji, aš manau, kad jūs tikrai padarėte klaidą šiuo balsavimu. Tai buvo neįpareigojanti nuostata, bet ji būtų pasakiusi taip pat ir tiems streikuojantiems mokytojams, kad mes, Seimas, matome, kokios turi būti mokytojų, gydytojų atlyginimų proporcijos su vidutiniu atlyginimu. Mes pasakėme, kad to nematome, balsavome prieš. Mes balsavome už, bet jūs balsavote prieš. Aš manau, kad tai supras kaip tam tikrą ženklą ir jums dialogas bus tikrai sudėtingesnis su streiką tebetęsiančiais žmonėmis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Tokia Seimo valia. Paskutinis pasiūlymas, kurį pristato A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš visų pirma stebiuosi ministro argumentacija, kuri rodo, kad ministras galbūt nesupranta, ką mes siūlome pasakyti, aš nežinau, kaip išaiškinti. Gaila, kad taip ir nebuvo galimybės nei Biudžeto ir finansų komitete šitų pataisų svarstyti, nei pasikviesti jūsų į frakciją, tuo labiau premjero. Aš nežinau, ar premjeras taip mato šitas pataisas.
Dabar aštuntoji pataisa skamba taip: „Seimas, įsipareigodamas siekti, kad viešojo sektoriaus atlyginimai Lietuvoje būtų didinami žymiai sparčiau, taip, kad iki 2022 m. sausio 1 d. viešojo sektoriaus vidutinio atlyginimo santykis su šalies VDU pasiektų atitinkamus EBPO santykių vidurkius…“ Mes apie tai kalbėjome jau nuo vasaros, mes tai pasiūlėme įrašyti į Biudžeto įstatymo preambulę lapkričio 20 dieną. Prasidėjus mokytojų streikams ir mokytojams užėmus ministeriją, apie tai pradėjo kalbėti ir premjeras. Jeigu jūs dabar atmetate šitą pataisą savo balsais, vadinasi, premjero raginimas rinkti kažkokią darbo grupę, nelabai aiškią, yra visiškai tuščias, nes jūs tam nepritariate.
Gerbiamieji, jūs pagaliau perskaitykite, kas parašyta, ir nekreipkite dėmesio, kas teikia. Tai galėjo pateikti T. Tomilinas, gal būtų lengviau priimti. Dabar pateikė A. Kubilius ir M. Majauskas, tai dėl to šitą nuostatą reikia išmesti. Ką jūs darote? Ar turite bent kiek sveiko proto? Klausimas toks. Aš raginu balsuoti už tokį Seimo siekį, kad viešajam sektoriui būtų aiškiai pasakyta, jog Seimas jau pabudo, Seimo dauguma jau pabudo, mato problemą ir ieškos būdų iki 2022 metų. Ne 2019 metais, o iki 2022 metų, kaip spręsti šitą problemą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybė siūlo nepritarti. Gerbiamojo A. Kubiliaus noriu atkreipti dėmesį, kad vienu metu kviečiate susitarti, kokio mums viešojo sektoriaus reikia ir tuo pat metu jau pateikiate atsakymą, lyg ir turėtumėte viešojo sektoriaus vienetinį mandatą kalbėti viešojo sektoriaus vardu. Siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai. M. Majauskas – už.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas finansų ministre, gerbiami kolegos, čia klausimas yra, ar mes girdime streikuojančius mokytojus, ar mes girdime nepatenkintus medikus? Nes tai, kas čia yra parašyta, yra konkrečiai tai, ką jie kelia streikuodami ir protestuodami. Ir mes, balsuodami prieš, tiesiog ignoruojame jų valią ir apsimetame, kad negirdime ką jie sako. Ir ministras, stovėdamas čia, tribūnoje, sako, kad mes išskirdami mokytojus priešiname visuomenę. Ne, gerbiamas ministre, jūs tiesiog negirdite mokytojų, kurie streikuoja. Ir tai yra žala valstybei, nes vaikai negauna išsilavinimo tuo metu, kai kurie mokytojai negauna atlyginimo tuo metu ir visuomenė dėl to kartais tampa paralyžiuota.
Man atrodo, kad mes turime išgirsti mokytojų argumentus, turime išgirsti viešojo sektoriaus darbuotojų argumentus, ką jie sako, įrašyti tai į biudžeto preambulę ir atitinkamai koreguoti biudžetą, nes dabar mes tiesiog elementariai ignoruojame ir negirdime to, ką sako mokytojai. Išgirskime ir pritarkime šiai formuluotei.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – J. Olekas. Nesuklydote? Prašom.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tikrųjų aš su abejone užsirašiau būtent į šią poziciją dėl to, kad pats siekis pasiekti EBPO santykinį darbo užmokesčio vidurkį yra teisingas, ir aš tokiam dalykui pritarčiau. Bet aš jokiu būdu negaliu pritarti, kad mes tai įrašome, kas jau yra pasirašyta. Dar kartą pakartosiu: dar praeitais metais sveikatos apsaugos ministras pasirašė susitarimą su Lietuvos medikų profesinėmis sąjungomis, kad jau 2020 metais medikų, gydytojų atlyginimas bus trys vidutiniai atlyginimai. O čia mes jau nukeliame tik į 2022 metus. Manau, kad tai yra neteisingas žingsnis. Mes turėtume įteisinti tuos žinybinius susitarimus, kad paskui čia, Seime, negalėtume kritikuoti: o ministras neturėjo įgaliojimų. Mes nieko nesakėme, mes jau rašome 2022 metus, o ministras pasirašė 2020 metams. Aš manau, kad mums reikėtų žymiai (…). Jeigu yra toks ministro pasirašytas susitarimas su profesinėmis sąjungomis, mes turėtume jį palaikyti ir čia, Seime.
Antras dalykas. Lietuvos švietimo profesinės sąjungos kelia klausimą apie darbo užmokesčio padidinimą 20 %. Padidinę tokiu skaičiumi, mes artėtume prie EBPO vidurkio. Galbūt ne 20 % reikėtų padidinti, o reikėtų padidinti 30 %. Pasilikti tą vėl ketveriems metams, man atrodo, irgi yra per didelis laiko rezervas, todėl aš susilaikysiu dėl šio kolegų pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl A. Kubiliaus pasiūlymo, dėl kurio motyvus ką tik išgirdome.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 39, prieš – 48, susilaikė 27. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiami kolegos, visi pasiūlymai dėl preambulės aptarti.
Dėl visos preambulės norinčių išsakyti motyvus? Balsuojame. Prašom. Norinčių kalbėti nebuvo.
Balsavo 115 Seimo narių: už – 78, prieš – 14, susilaikė 23. Preambulė priimta.
Ir pastraipsniui 1 straipsnis. Kolegos, dabar dėmesio – jūsų užregistruoti pasiūlymai pagal užregistravimo eilę. Seimo narė A. Armonaitė. Prašom. Yra kolegė? Nėra. Ministre, gal jūs pakomentuokite ir pasiūlymą, ir Vyriausybės išvadą.
V. ŠAPOKA. Siūloma skirti 540 tūkst. eurų mikrokompiuteriukams įsigyti ir pritaikyti Lietuvos mokyklose. Vyriausybė siūlo nepritarti. Viena iš priežasčių, jog yra nurodytas netinkamas lėšų šaltinis. Suplanuotos visos numatomos gauti pajamos iš akcizų, o apie viršplanines, jeigu tokios būtų, bus žinoma tik 2020 metų pradžioje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir Vyriausybė?
V. ŠAPOKA. Siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Nepritaria. G. Steponavičius nori pritarti kolegės A. Armonaitės pasiūlymui.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, klausimas nereikalauja didelių lėšų, bet iš tiesų mikrokompiuteriukams penktokams lėšų valstybės mastu skyrimas atlieptų puikią praėjusiais metais Lietuvoje, Vilniaus mieste, įgyvendintą iniciatyvą, nevyriausybinę iniciatyvą, kuri ir tarptautiniu mastu – Jungtinių Tautų Organizacijoje buvo pripažinta kaip viena įdomiausių idėjų, skatinančių moksleivių kūrybiškumą, informacinių technologijų įgūdžius ir kitus dalykus. Iš tiesų vienam mokiniui mikrokompiuterio įgijimas valstybės lėšomis 540 tūkst. eurų suma leistų aprūpinti visus Lietuvos penktokus. Tai būtų gražus gestas šalia kitų iniciatyvų, kurių mes girdime, pasirūpinti vienais ar kitais vaikais. Aš manau, pasiūlymas vertas dėmesio ir kviečiu pritarti A. Armonaitės teikiamam siūlymui, nepaisant tokio nelabai toliaregiško Vyriausybės matymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Siūlau palaikyti Vyriausybės poziciją ir nepritarti šiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl A. Armonaitės pasiūlymo, kuriuo prašė skirti 540 tūkst. eurų mikrokompiuteriams įsigyti.
Balsavo 100 Seimo narių: už pasiūlymą – 28, prieš – 41, susilaikė 31.Pasiūlymui nepritarta.
Seimo nariai V. Bakas, V. Alekna, A. Anušauskas, R. Juknevičienė, J. Olekas ir M. Mackevičius teikia pasiūlymą skirti lėšų Specialiųjų tyrimų tarnybai. V. Bakas.
V. BAKAS (LVŽSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų vertė, kurios netenkame dėl korupcijos, kasmet yra įspūdinga ir, aišku, mes, visuomenė, uždirbame gerokai daugiau, negu išleidžiame. Išleisti negalime dėl to, kad kažkokios siauros grupės, kurios turtėja iš korupcinių nusikaltimų, paima dalį visų mūsų sukurtos vertės. Todėl mes siūlome Specialiųjų tyrimų tarnybai skirti 2,4 mln. eurų tam, kad galėtų įsigyti reikalingą techninę įrangą, kuri būtina, komiteto nariai tai žino, būtina tam, kad tarnyba galėtų sėkmingai tirti sudėtingiausius, sunkiausius korupcinius nusikaltimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybė siūlo iš dalies pritarti ir skirti 1 mln. eurų Specialiųjų tyrimų tarnybai turtui įsigyti. Tikrai suprantame poreikį, atsižvelgę į finansines galimybes ir turėję diskusiją su Specialiųjų tyrimų tarnybos vadovu, siūlome pritarti ir skirti 1 mln. eurų.
PIRMININKĖ. Matau, kad Seimas nenori pritarti iš dalies Vyriausybės pateiktiems argumentams ir pasiūlymams. A. Salamakinas prieš pasiūlymą.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamas ministre, kodėl jūs priešinate visuomenę? Jūs šiandien tą žodį pakartojote kelis kartus. Per tą minutę laiko, kuris man skirtas Statuto prasme pasakyti, aš išvardinčiau (galėčiau penkias minutes) biudžetines įstaigas, kurios gyvena kur kas blogiau nei STT. O jūs dabar siūlote dar padidinti jų finansavimą 1 mln. eurų. Aišku, gal biudžeto prasme tai nėra didelės lėšos, bet manau, kad tai yra absoliutus visuomenės priešinimas. Pirmas dalykas.
Antras dalykas. Jūs iš tribūnos turėjote pasakyti, iš kur imamos lėšos, nes Statutas numato, kad jeigu yra siūlymas, yra numatyta lėšų. Remiantis Vyriausybės nutarimu Nr. 2715, jūs imate lėšų iš Klimato kaitos programos. Atleiskite, bet Klimato kaitos programoje yra numatyta, kur gali būti naudojamos lėšos iš Klimato kaitos programos, bet ten aš STT nematau. Ten yra numatyta taršos mažinimui.
Jeigu jūs norite patenkinti tą ir pažeidžiate kitą įstatymą, tai atsiprašau. Jeigu Seimas ir Vyriausybė pažeis įstatymus skirdami finansavimą, tai ką tada daryti už Seimo ribų? Tai jiems išvis nesilaikyti įstatymo?
Ministre, pirmas dalykas, patikslinkite, iš kur lėšos? Aš tikrai, kolegos, prašau nepritarti tokiems dalykams. Girdime nūdienos aspektus – piketai, visa kita, o mes vėl STT. Juk mes padidinome jiems atlyginimus, ir gana smarkiai. Kur dar ten trūksta?
PIRMININKĖ. Ačiū. Už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Iš kur paimti lėšų, aš nekomentuosiu, nes vis dėlto Vyriausybė pati apsisprendžia, ar vienas, ar kitas būdas. Bet manau, kad svarbiausias dalykas – suprasti, kad STT šiuo atveju nėra algų finansavimas. Tai yra technikos finansavimas. Mes puikiai suprantame, kad nuostoliai, patiriami dėl korupcijos, yra milžiniški. Galima įvardinti įvairius skaičius. Aš laikausi saikingo požiūrio. Tai vis tiek kelis šimtus milijonų eurų kiekvienais metais kainuoja valstybei. Aš manau, kad tas skirtas milijonas laikui bėgant tikrai atsipirks, todėl siūlau pritarti. Aš suprantu, kad sudėtinga situacija įvairiuose sektoriuose, bet vėlgi nesupriešinkime jų. Poreikiai įvairūs ir tikslai skirtingi, tačiau siekis šiuo atveju yra, manau, bendras visų, kad biudžeto lėšos didėtų, o ne mažėtų dėl korupcijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jeigu teisingai supratau, iniciatoriai sutinka su tuo, kad Vyriausybė pritarė iš dalies. Taip. Dėkoju. Todėl balsuojame, kadangi motyvai buvo išsakyti skirtingai, dėl šio įstatymo pasiūlymo Seimo narių V. Bako, V. Aleknos, A. Anušausko, R. Juknevičienės, J. Oleko ir M. Mackevičiaus. Vyriausybė pritarė iš dalies.
Balsavo 106 Seimo nariai: už pasiūlymą – 85, prieš – 3, susilaikė 18. Kaip jau ir minėjau, už pasiūlymą, kuriam pritarta iš dalies Vyriausybės sprendimu.
Trečias iš 35 pateiktų pasiūlymų dėl šio straipsnio. Seimo narys J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmiausia paminėčiau, kad aš siūlau realų lėšų šaltinį. Netikėtai kitiems metams naftos produktų atsargoms saugoti yra numatoma biudžeto projekte net 5,7 mln. eurų daugiau negu šiais metais. Tai yra nesuprantami dalykai. Tuo labiau kad jungiant agentūras buvo sakoma priešingai, kad pavyks lėšų sutaupyti. Kai komitete energetikos ministro paklausėme, ar nebūtų galima tą finansinę naštą užkelti naftos produktų pardavėjams, tai, sakė, taip, galima, bet galbūt mes atsipūtę pavasarį parengsime įstatymo projektą, gal tada nuo kitų metų taip ir bus. Aš manau, nepateisinamas toks požiūris, tą naštą galėtume ir anksčiau perkelti tos rinkoms dalyviams ir sutaupyti lėšų. O jas panaudoti siūlau tikrai vienam svarbiam mano gimtųjų kraštų, Plungės poreikiui… (Šurmulys salėje) nes ten tikrai reikia universalus sporto ir sveikatingumo komplekso. Šaipytis čia nereikėtų, tuo labiau kad prieš dvejus metus Vyriausybė tokią reikmę buvo pripažinusi ir lėšos biudžete buvo numatytos. Deja, tik savivaldybė nesugebėjo tuomet to projekto pradėti. Dabar projektas yra parengtas ir pradėti kliūčių nebūtų, o tie poreikiai tikrai objektyvūs, nes kai rajonas neturi nė vienos normalios krepšinio aikštelės, kai nėra net mažiausio plaukimo baseino, tai, man atrodo, reikia tokius dalykus spręsti, nes ir mažesni miesteliai yra gavę tokių finansavimų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybė siūlo nepritarti. Sprendimą dėl lėšų skyrimo atskiriems projektams priims Kūno kultūros ir sporto departamentas, skirstydamas jam patvirtintus asignavimus Valstybės investicijų programai.
PIRMININKĖ. Už pasiūlymą – A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Tikrai nesu kilęs iš Plungės ir nesiruošiu ten kandidatuoti, bet manau, kad šiemet yra puikus dalykas, nes apskritai Plungės projektų turime gerokai mažiau nei praeitais metais, bet turime galbūt rimtesnių. Šiuo atveju man šis projektas imponuoja, todėl jam siūlau pritarti, nes tai yra kartu ir regionų stiprinimas, ir sporto stiprinimas, kartu labai svarbus veiksmas dėl prevencijos. Mes daug kalbame apie alkoholio prevenciją, daug kalbame apie sveikatos prevenciją, bet taip ir lieka visokios programos. Žinau, kad Plungė tikrai dirba su prevencija, man atrodo, kad šis objektas būtų labai svarbus, kad tas regionas, savivaldybė stiprėtų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl J. Razmos pasiūlymo.
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 31, prieš – 43, susilaikė 29. Nepritarta.
Ketvirtasis pasiūlymas. J. Olekas ar G. Vasiliauskas. Kuris kolega pristato? J. Olekas. Prašau.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien daug dėmesio skyrėme prevencijai, didinome akcizo mokestį alkoholiui, bet iš tikrųjų tikroji prevencija yra jaunimo įtraukimas į kokią nors aktyvią veiklą. Svarstydami dabar naują situaciją, kai Kūno kultūros ir sporto departamentas pereina Švietimo ir mokslo ministerijai, pasitarę su ministerijos žmonėmis, su sporto atstovais, su jaunimo organizacijomis, mes siūlome, kad jau šiame biudžete būtų paskirta 1 mln. 800 tūkst. eurų paremti Švietimo ir mokslo ministerijos numatomai programai, prie kurios prisideda ir atskiros savivaldybės, kad įvairiose savivaldybėse, įvairiuose regionuose būtų sudarytos galimybės mūsų vaikams, moksleiviams, galbūt ir suaugusiems sportuoti ir nepalankiu oru. Žinome, kad Lietuva yra tokioje klimato zonoje, kur tiktai trumpai vasaros laiku galime žaisti kolektyvinius žaidimus, kaip futbolą ar regbį, todėl Švietimo ir mokslo ministerija pateikia iniciatyvą dėl dengtų aikščių maniežams. Siūlome, kad jau šiame biudžete iš valstybės biudžeto būtų prisidėta prie savivaldybių teikiamų siūlymų ir atsirastų įvairiuose regionuose nauji, dengti maniežai. Todėl labai prašytume pritarti. Šaltinį nurodėme kaip viršplanines biudžeto pajamas. Galbūt galima atrasti ir kitų, bet kviečiu priarti pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybė siūlo nepritarti. Tai būtų naujas investicijų projektas. Žinoma, negalime pritarti dėl tų priežasčių, kurias ką tik buvo jūsų kolega A. Salamakinas įvardinęs. Tokio dalyko kaip viršplaninės pajamos biudžete nėra.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, mes daug kalbame apie šeimą, apie rėmimą, apie pagalbą, net strategijas, įstatymus priimame, kai ateiname iki konkrečių dalykų, kaip užimti tuos vaikus, tai visas mūsų entuziazmas baigiasi čia, kad kažko trūksta ar kažko nenorime padaryti. Kas važiuoja buvusios Kuro aparatūros gamyklos link, ten prie licėjaus yra Senvagės mokykla, yra futbolo aikštė. Ji užimta ir žiemą, ir vasarą iki 22 valandos. Norinčių sportuoti, norinčių žaisti yra labai daug. Būtų jų dar daugiau, jeigu būtų sudarytos normalios sąlygos. Turbūt daugelis lietuvių didžiuojasi krepšiniu, kad tai yra mūsų sporto šaka numeris vienas. Ne mažiau nori didžiuotis ir futbolu, ir kitais žaidimais. Ministre, jeigu išeisite į Finansų ministeriją ir nusileisite laiptais, ten yra daug taurių. Tas taures iškovojo ne krepšinio, na ir Seimo krepšinio komanda, bet daugiausia jų iškovojo Seimo futbolo komanda. (Balsai salėje) Pažiūrėkite, kad ir Seime, ta sporto šaka propaguojama ir rezultatai yra puikūs. Bet aš manau, kad pirmiausia yra ne Vilniuje, ne Seimo nariams statyti, bet yra moksleiviams, kurie tikrai nori spardyti kamuolį ir galėtų tai daryti ir žiemą, ir lyjant lietui. Yra viena „Sportimos“ aikštelė Vilniuje, apskritai į ją neįmanoma patekti, ten dar ir kainuoja labai brangiai. Suteikdami prioritetą švietimui ir mokslui, ką jūs ir teigiate, perdavėme jiems Kultūros ir sporto departamentą. Tai būtų puiki investicija ir geras pavyzdys, kad mes ne žodžiais, o darbais tuos dalykus darome. Vaikai būtų jums labai dėkingi, gal net balsuotų ateityje už jus.
PIRMININKĖ. Balsuojame dėl J. Oleko ir gerbiamojo G. Vasiliausko teikto pasiūlymo, jam Vyriausybė nepritarė.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 38, prieš – 33, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.
Seimo nariai A. Matulas, V. Gailius, I. Degutienė, J. Liesys, J. Olekas, B. Matelis, A. Maldeikienė, R. Martinėlis teikė pasiūlymą, penktąjį pasiūlymą. A. Matulas jį pristato.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties kolegos, aš abejoju, ar čia dauguma išgirs, bet, manau, visuomenė išgirs dar kartą, kaip yra formuojamas sveikatos biudžetas. Džiaugiamasi, kad jis didėja 17 mln., bet pažiūrėkime, iš ko jis didėja? Jis didėja dėl to, kad didėja įmoka dirbantiems asmenims ir savarankiškai mokantys žmonės daugiau sumokės. O ką gi valstybė padarė? Štai valstybė turi sumokėti 152 mln. už asignavimus, už funkcijas, kurios nebūdingos vykdyti PSDF biudžetui, bet pavedė Vyriausybei ir turi tuos pinigus pervesti. Valstybė sugeba pervesti 36 mln., arba 7 mln. daugiau, negu praeitais metais. Tai viskas, ką valstybė ir ministerija padarė formuodamos šitą biudžetą. Kaip sakiau, viskas didėja tik dėl to, kad kyla ekonomika. Būtinajai pagalbai reikia 57 mln., tą pasakė Konstitucinis Teismas, skiriama nulis. Ir dar sugebame 105 mln. iš PSDF biudžeto padėti į rezervą. Šiuos 105 mln. pervesti į Finansų ministeriją tam, kad būtų subalansuotos valstybės pajamos ir išlaidos. Manau, kad yra kažkas baisaus daroma medikų ir pacientų sąskaita. Todėl mes siūlome atstatyti, įvykdyti įsipareigojimus, kuriuos privaloma įvykdyti pagal Konstitucinį Teismą ir pagal įstatymus, ir atiduoti pinigus ir privalomąjį sveikatos draudimą ir Sveikatos ministerijai papildomai 173 mln., tai, kas priklauso padaryti. Nes kada, jeigu ne augant ekonomikai, tai bent jau pradėti daryti? Aš suprantu, jei nėra tų pinigų pakankamai, būtinajai pagalbai skirkite ne 57, na, 10, na, 9, na, 5 mln., bet pradėkite vykdyti tą įsipareigojimą! Tai kada jis bus pradėtas vykdyti, jeigu praėjo jau keleri metai ir jūs, augant ekonomikai, nė vieno lito nesugebate rasti?
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybė siūlo nepritarti, yra keletas priežasčių. Sveikatos sektorius sparčiausiai finansiškai augantis sektorius, netoli 300 mln., čia dar be rezervų. Į ką aš noriu atkreipti dėmesį? Šaltinis nurodytas 5 mln. eurų, jūs siūlote skirti papildomai 173, o šaltinį nurodote 5 mln., ir visiškai orinius dalykus, ką ne kartą sakiau. Nėra tokio dalyko biudžete kaip viršplaninės pajamos. Pritarus tokiam pasiūlymui Lietuva labai šiurkščiai pažeistų fiskalinės drausmės reikalavimus, pažeistų konstitucinį įstatymą ir euro zonos reikalavimus. Taigi, atkreipiu dėmesį, Vyriausybė nepritaria.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Navickas – motyvai už.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Tiktai noriu atkreipti dėmesį, kad tai retesnis siūlymas, kurį teikia įvairių frakcijų atstovai, atrodo, keturių ar trijų frakcijų atstovai. Ir dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad tikrai yra Konstitucinio Teismo įpareigojimas, ir mes dabar kalbame apie tai, kad turime didžiausius pinigus, skirtus sveikatos apsaugai, didžiausius pinigus, skirtus švietimo apsaugai. Bet arba mes juos kažkaip prastai skirstome, arba iš tikrųjų nėra elementariai skirtų būtinajai pagalbai, reikalingai gyvybei gelbėti ir išsaugoti. Tai čia bent jau simbolinis žingsnis, kaip sako A. Matulas, galbūt ne visa suma, bet dalinė suma būtų labai svarbus ženklas, kad mes ieškome sutarimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Matome pavyzdį, ar tai būtų 100 tūkst., ar 173 mln., mes labai laisvai diskutuojame apie tai. Jeigu kartais kas nors čia ryžtųsi ir nubalsuotų, mes atsidurtume ten, kur buvo Graikija, kur gali atsidurti Italija ir kitos pietinės šalys. Arba nesuprantame, apie ką mes čia diskutuojame, arba turime remtis sveiku protu. Tas rezervas, matome, kad ten dabar kaupiasi pinigai, labai smarkiai gundo, bet supraskime, kad jų reikia ateičiai. Ir tai viena iš priežasčių, kodėl patyrėme krizę ir kodėl skolintis reikėjo labai brangiai, skirtingai nuo Estijos, kuri turėjo tuos rezervus ir neištaškė jų. Kai atėjo krizė, turėjo galimybę jais naudotis ir nereikėjo mokėti palūkanų, kurias mes vis dar mokame ir mokėsime. Siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo narių A. Matulo ir kolegų teikto pasiūlymo skirti papildomai 173 mln. Sveikatos apsaugos ministerijai.
Balsavo 95 Seimo nariai: už pasiūlymą – 39, prieš – 40, susilaikė 16. Pasiūlymui nepritarta.
Kolegos, labai prašau nereplikuoti, nesuteiksiu replikoms.
Seimo narys R. J. Dagys. Prašom, jūsų šeštasis pasiūlymas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, labai norėčiau, kad jūs įsiklausytumėte į mano pasiūlymo esmę, tikėjausi, kad tikrai Vyriausybė pritars. Jo esmė ta, kad mes šiuo metu indeksuojame „Sodros“ pensijas, bet kitų pensijų neindeksuojame, ir svarbiausia kitų pensijų dalis, valstybinių pensijų dalis, tai yra nukentėjusių asmenų pensijoms mokėti, tai yra apie 80 % visos pensijų sumos.
Noriu priminti, kad ši pensija atsirado ne už kokius nors nuopelnus, o už tai, kad mes, skaičiuodami tremtinių pensijas, neturėjome kaip į formulę įkelti tos dalies, kuri skirta darbo užmokesčiui, nes jokių duomenų nei apie tremtyje, nei žmonių, dirbančių kalėjimuose, tiesiog neturėjome galimybės suskaičiuoti. Ta pensija visą laiką turėjo būti indeksuojama, bet tai nepadaryta. Norint indeksuoti infliaciją, reikia pusantro milijono, tūkstančių eurų. Šaltinis yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos užimtumo lėšos priemonei gerinti darbo pasiūlymą, paklausą, remti bedarbių integraciją į darbo rinką. Už tuos pusantro milijono pagal tos programos efektyvumą mes sugebėsime geriausiu atveju įdarbinti 50 žmonių.
Tas efektyvumas yra žemas, jokių nuostolių dėl to nebūtų, o mes iš esmės pasielgtume teisingai atsižvelgdami į šitų pensijų prigimtį, teisingai pasielgtume ir dėl mokslininkų valstybinių pensijų, kurios irgi yra tokiu pat principu įvestos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Laikas. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Tikrai vertiname tuos iškeltus tikslus. Vyriausybė siūlo nepritarti, bet klausimo problematika yra aktuali, Vyriausybėje šie klausimai buvo svarstomi. Kadangi valstybinių pensijų problematika yra tikrai platesnė, nutarta tai spręsti kompleksiškai. Tas yra numatyta.
Dabar dėl lėšų šaltinio. Tai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos 1.2 programoje daugiau kaip pusę asignavimų sudaro struktūrinių fondų lėšos, skirtos aktyvios darbo rinkos politikos priemonėms finansuoti pagal 2014–2020 metų Europos Sąjungos fondų investicijų veiksmų programą. Valstybinės pensijos nėra ir negali būti finansuojamos iš Europos Sąjungos fondo lėšų. Taigi dėl šių įvardintų priežasčių siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Malonu, kad ministras supranta problemą ir pažada ją kaip nors spręsti, tik mes neišgirdome, kaip ir kada. Būtų gerai, kad tą girdėtume, galbūt būtų galima ir surasti kompromisą.
Antras dalykas. Jūs minėjote, kad pusę šio fondo lėšų sudaro Europos Sąjungos lėšos. Tai finansavimui reikia tik milijono 550 tūkst., tai nėra pusė fondo lėšų, ir mes siūlome, ir kolega siūlo iš tos dalies, kur yra biudžeto lėšos. Tą europinių lėšų dalį – pusę palikite finansuoti programai, o šį indeksavimą finansuokime… dėl to iš principo, aš suprantu, sutinkate. Iš tikrųjų tas atsilikimas… ir mes girdime, kad vienas pensijas mes indeksuojame, didiname, o kitos pensijos lieka neindeksuojamos. Tai yra, kaip jūs sakote, socialinė neteisybė ir žmonių priešinimas. Todėl aš kviesčiau dar, ministre, pagalvoti, gal būtų galima finansuoti iš tos dalies, kuri nėra europinė. Kita vertus, jeigu jau šiandien nepavyks taip susitarti ir pritarti, artimiausiu metu per Vyriausybės valandą praneškite, kada ir kokiu dydžiu jūs numatote tas pensijas indeksuosite. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl R. J. Dagio pasiūlymo, kuriam Vyriausybė nepritarė.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 33, prieš – 43, susilaikė 18. Nepritarta.
Septintasis – L. Staniuvienės pasiūlymas. Prašom, kolege. Vieną minutę, tuoj įjungsime. Prašom. Prašom kalbėti.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, suprasdama, kad valstybės ekonominiai ištekliai yra riboti, o prašoma lėšų suma yra nemaža, ir vildamasi, kad ateityje Vyriausybė tikrai atkreips dėmesį į mūsų tautinio, istorinio paveldo objekto renovaciją, ji yra iš tikrųjų labai reikalinga, yra Vilniaus mieste, šiuo metu aš savo pasiūlymą atsiimu.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Gerbiamoji Levute, yra dar vienas jūsų pasiūlymas dėl Skuodo rajono savivaldybės sporto komplekso.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, jeigu mes vystome, plečiame, žiūrime į atsilikusių rajonų ateitį, tai nemanau, kad šita lėšų suma sporto centro statybai – 2 mln. yra labai didelė. Mes iš tikrųjų miname valdžios slenksčius jau nuo 2010 metų. 2014 metais esame pasidarę techninį projektą ir labai intensyviai prašome, kad patenkintumėte šio sporto statybą. O iš tikrųjų savivaldybė atrado 15 % prisidėti, nors biudžetas ir yra labai labai ribotas. Prašau balsuoti už šį mano pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Vyriausybės išvada. Prašau.
V. ŠAPOKA. Vyriausybė siūlo nepritarti. Aš visgi tose diskusijose noriu atkreipti dėmesį – ne tai, kad savivaldybė prisideda, o savivaldybė daro, valstybė prisideda savo lėšomis, ES prisideda savo lėšomis. Tą požiūrį reikėtų keisti. Savivaldybės yra savarankiškos organizacijos. Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai už pasiūlymą – V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Visų politinių partijų programose buvo noras skatinti regionus, gerinti žmonių gyvenimo kokybę regionuose, be jokios abejonės, skatinti sveiką gyvenseną. Aš manau, nėra problemų pritarti kolegės L. Staniuvienės pasiūlymui, kadangi visiems yra labai aišku, kad visi pirks alkoholinius gėrimus, bet niekas negers.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Nelabai supratau, kodėl Vilnių atsiėmėme, Skuodą palikome, ir ta motyvacija buvo tokia iškilminga dėl Vilniaus. Skuodui kažkaip šitas negalioja. Aš truputį sutrikau, nors apskritai Seimo narė yra, kiek žinau, J. Razmos ugdytinė, buvusi konservatorė, tai tarsi turėčiau motyvą balsuoti už, bet išgirdau kitą dalyką, kodėl negaliu balsuoti už. Negaliu sutikti, kad Skuodas yra atsilikęs. Galbūt kai kurie tenai rinkti nariai yra atsilikę, bet tikrai ne Skuodas. Mes negalime taip įžeidinėti Skuodo savivaldybės narių vadindami juos atsilikusiais. O šiaip nelabai turiu vilties, kad mes apskritai kažką paremsime, ką Vyriausybė atmetė. Kad ir kaip būtų gaila Skuodo, bet manau, kad balsuosiu prieš šį kartą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl L. Staniuvienės pasiūlymo skirti 2 mln. 85 tūkst. eurų Skuodo rajono savivaldybės sporto komplekso renovacijai.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 32, prieš – 18, susilaikė 44. Nepritarta. (Šurmulys salėje)
Devintas pasiūlymas. Mieli kolegos, labai didžiulis triukšmas. Negirdėsime vieni kitų. Seimo nariai A. Papirtienė, G. Vasiliauskas teikia pasiūlymą. Gerbiamoji Papirtiene, prašau.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Gerbiami kolegos, šiuo pasiūlymu prašome 150 tūkst. eurų Lietuvių kalbos prestižo programos įgyvendinimui. Šios programos įgyvendinimas yra vienas iš svarbiausių uždavinių. Ji yra jau priimtose Valstybinės kalbos politikos gairėse, todėl prašau balsuoti dėl šio pasiūlymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybė siūlo nepritarti pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą – J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad čia pasiūlymo bent viena dalis, iš kur galima surasti 150 tūkst. lėšų šaltinį, galėtų būti priimtina – tai valstybės skolai prižiūrėti numatomos skirti lėšos. Tikrai tai yra dėl mūsų unikalios, vienintelės kalbos prestižo saugojimo vykdoma programa. Siūlau pritarti kolegų pateiktam projektui, tikrai nesugadins viso mūsų biudžeto projekto, kuris yra teikiamas. Jau 150 tūkst. tikrai mes galėtume perskirstyti ir pritarti. Kviečiu pritarti pateiktam kolegų siūlymui.
PIRMININKĖ. M. Majauskas – prieš.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gal ir reikėtų pritarti, bet lėšų iš tikrųjų nėra.
PIRMININKĖ. Tai apsispręskite.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Skirtingai nei Ministras Pirmininkas kalbėjo visai neseniai ir sakė, kad meluojame sakydami, kad Ministrui Pirmininkui atlyginimas nedidės… Bet vis dėlto, panašu, Ministras Pirmininkas suklydo ar gal tyčia taip sakė, galbūt galėtų pataisyti, nes jo atlyginimas kitais metais nuo šiuo metu 3 tūkst. 221 euro didėja iki 3 tūkst. 348. Tai 127 eurais, Ministre Pirmininke, panašu, didėja jūsų atlyginimas. Ar jūs galite paneigti, ar atsiprašyti, kad apkaltinote mus melu? Seimo Pirmininkui taip pat didėja atlyginimas 114 eurų.
Iš tikrųjų priimant tokius sprendimus, kai taip reikšmingai didėja atlyginimai daugiausia uždirbantiems valstybės tarnautojams ir politikams, nebelieka pinigų visai kitiems dalykams. Iš tikrųjų lieka tik apgailestauti.
PIRMININKĖ. Taip, ir Seimo nariams, ir visiems kitiems.
Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo narių A. Papirtienės ir G. Vasiliausko pasiūlymo skirti lėšų Valstybinės lietuvių kalbos komisijos vykdomai Lietuvių kalbos prestižo programai.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 43, prieš – 15, susilaikė 43. Pasiūlymui nepritarta.
Dešimtas pasiūlymas. R. Šarknickas. Ar kolega R. Šarknickas sutinka su perskirstymu, kurį siūlo jam pritardama Vyriausybė? (Balsas salėje: „Taip, pritariame.“) Ministre, norite komentuoti? Tekstą visi matome ir turime.
V. ŠAPOKA. Taip, Vyriausybė pritaria perskirstymui: sumažinti Kultūros ministerijai planuojamus asignavimus šia suma ir skirti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai.
PIRMININKĖ. Deja, teks motyvus išklausyti. V. Gailius pritaria pasiūlymui. Prašau. Bet ir Vyriausybė pritaria. Dėl ko mes ginčysimės? Bendru sutarimu. S. Jovaiša.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, kad Vyriausybė pritaria.
PIRMININKĖ. S. Jovaiša nepritaria, kad būtų perskirstyta.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Nesu aš labai nepritariantis, bet…
PIRMININKĖ. Jūs reikalausite balsuoti?
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Taip. Klausydamas ministro aš visur įžvelgiu didžiulį taupymą. Gerbiamasis ministre, jūs man pasakykite, ką reikia daryti, kad iš Raseinių būtų pervežti dviem mašinomis kokie nors leidiniai ir už tai sumokėta 100 tūkst. eurų? Jūs duokite 20 tūkst. bet kam ir su malonumu, su vėjeliu perveš. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Ar ministras nori pakomentuoti? (Balsai salėje)
V. ŠAPOKA. Aš siūlau tiesiog balsuoti.
PIRMININKĖ. Siūlote balsuoti. Gerbiami kolegos, R. Šarknickas siūlė sumažinti 100 tūkst. eurų asignavimus išlaidoms Kultūros ministerijai ir juos skirti Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Vyriausybė pritarė, tačiau atsirado abejojančių kolegų. Prašome balsuoti už šį pasiūlymą.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 77, prieš – 2, susilaikė 13. Pasiūlymui ir Vyriausybės pozicijai pritarta.
11 pasiūlymas. Seimo narė A. Papirtienė. Prašom, kolege.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū. Mano pasiūlymas atsirado remiantis Vyriausybės įsipareigojimais, užfiksuotais Lietuvos švietimo ir mokslo šakos kolektyvinėje sutartyje, pasirašytoje 2017 m. lapkričio 22 d. Ši sutartis, beje, yra konstruktyvaus socialinio dialogo rezultatas. Taigi, šioje sutartyje Vyriausybė įsipareigojo iki 2020 metų prilyginti ikimokyklinių ir priešmokyklinių pedagogų atlyginimus bendrojo ugdymo mokytojų atlyginimams. Pirminiame biudžeto projekte buvo mūsų su kolega A. Gelūnu pirminis pasiūlymas būtent dėl to. Į jį buvo, mano žiniomis, atsižvelgta ir lėšų mokytojų, dirbančių pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas, darbo užmokesčiui buvo rasta nuo 2019 m. rugsėjo 1 d. Šis pasiūlymas – kad lėšų būtų rasta ne tik nuo rugsėjo, bet jau ir nuo sausio 1 dienos. Ir būtent buvo skaičiuojamas 8,8 mln. eurų poreikis, kad būtų papildomai didinamas 10 % šių pedagogų pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas. Džiaugiuosi, kad Vyriausybė savo įsipareigojimus savo socialiniams partneriams vykdo, nelaukia 2020 metų, o jau nuo 2019 m. sausio 1 d. Mano žiniomis, rasta 13,6 mln. eurų būtent šių pedagogų atlyginimams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybė siūlymas – iš dalies pritarti. Truputį patikslinsiu. Suma yra 13,4, bet tai visiškai atliepia tuos susitarimus, kurių pasiekta su profesinėmis sąjungomis. Manau, kad tai tikrai rimtas žingsnis į priekį. Kadangi dalis lėšų buvo numatyta ankstesniame projekte, dalis lėšų yra peržiūrėjus Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos prioritetus, tai papildomai dar skirta 6,7. Vyriausybė siūlo iš dalies pritarti ir skirti papildomai 6,7 mln. eurų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai, kad nuo 2019 m. sausio 1 d. būtų užtikrintas 10 % pareiginės algos pastoviosios dalies koeficientas mokytojams, dirbantiems pagal ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo programas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išties puiki žinia, tačiau prieš nori kalbėti L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Iš tiesų žinia tai puiki ir aš tikrai palaikau, kad ikimokyklinukams ir kultūros darbuotojams pagal vėliau siūlomas pataisas tikrai būtų skiriama papildomų lėšų, bet, gerbiami kolegos, aš noriu atkreipti dėmesį į lėšų šaltinį, kurį nurodo ministerija, kuriuo ketina naudotis. Tai yra iš Aplinkos ministerijos Klimato kaitos specialiosios programos. Gerbiamieji, ar čia koks nesusipratimas, ar čia tokia kūrybinė buhalterija? Kas čia yra, nes tai nėra šiaip ministerijos kažkokios lėšos? Klimato kaitos specialioji programa yra nacionalinė programa, kuri įsteigiama ir reguliuojama atskiru įstatymu. Aš priminsiu, tai yra Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymas, kuriame aiškiai aprašyta, visiškai papunkčiai, vienareikšmiškai, kam galima, o kam negalima skirti Klimato kaitos specialiosios programos lėšas. Iš ten nei ikimokyklinukų mokytojams, nei kultūros darbuotojams negalima skirti, bet galima skirti namams renovuoti, tobulinti visoms programoms, kurios skatina, mažina šildomų dujų išmetimą, miškų atsodinimui galima skirti. Gerbiami kolegos, tikslai labai gražūs ir sveikintini, bet negalima pažeidžiant įstatymą imti lėšų iš ten, iš kur jų imti negalima.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ministras, matyt, iš karto reaguos ir atsakys.
V. ŠAPOKA. Aš pakomentuosiu. Tikrai, gerbiamas Seimo nary, nesigąsdinkite. Suprantu tą susirūpinimą. Nebus tiesiogiai naudojamasi iš klimato kaitos programos. Dalis… (Balsai salėje) Jeigu leisite, dalis lėšų yra užšaldoma ir, jeigu nebus prieštaravimų fiskalinei drausmei, ta užšaldyta suma galės būti atšaldyta. Mes turime laikytis… (Balsai salėje) Jeigu galėtumėte ne šaukti, o paklausyti, mes turime laikytis fiskalinės drausmės. Atkreipsiu dėmesį, kad klimato kaitos programa, jos šuolis, sakau iš atminties, 37 mln., tad beveik padvigubėjo. Taip, iškilo klausimų, ar pavyks tas lėšas efektyviai panaudoti. Todėl yra visiškai pagrįsta užšaldyti dalį su galimybe atšaldyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Aš suprantu, kad atšilimas… Čia visų bendras interesas, kad lėšos tikslingai pasiektų ikimokyklinio ugdymo pedagogus, bet, gerbiami kolegos, siūlymas, kuriam aš pritariu, vis dėlto reikalauja platesnio konteksto supratimo. Vyriausybė bėga procesui iš paskos karštligiškai ieškodama keleto milijonų, kurie akivaizdžiai buvo reikalingi pateikiant visą kitų metų biudžetą, įskaitant ir švietimo dalį. Mes matome, kad beveik 190 mln. kitais metais buvo suplanuotas biudžeto didėjimas, bet pirminiame biudžeto projekte nebuvo deramai atspindėtas ir sistemiškai paliestas visų švietimo sričių finansavimas. Iš esmės liūto dalis yra sukoncentruota į bendrąjį ugdymą ir šiek tiek į dėstytojų atlyginimus. Aišku, nebūtų buvę mokytojų aštrios protesto formos streikais ir ministerijoje, turbūt Seimo narių iniciatyvos dėl ikimokyklinio didesnio finansavimo nebūtų sulaukusios palaikymo. Štai šia prasme pats būdas, kaip lėšos yra atrandamos, yra nuviliantis, rodantis, kad yra bėgama procesui labiau iš paskos, kamšant skyles.
Mano antra pastaba, gerbiami kolegos, nesikarščiuokite, nes tai yra kritinės pastabos, kurias reiktų žiūrint į ateitį šiek tiek įvertinti.
Kita mano pastaba yra ta, kad šis 10 % padidinimas vis tiek savo tempu, lyginant bendrojo ugdymo didėjantį darbo užmokesčio finansavimą, yra mažesnis negu mokytojų atlyginimai. Todėl aš kviesčiau pritarti visa apimtimi kolegų A. Papirtienės ir A. Gelūno siūlymams, o ne tam variantui, kur siūlomas pritarimas iš dalies.
PIRMININKĖ. Noriu paklausti iniciatorės, ar pritariate, kad iš dalies būtų pritarta tam, kur Vyriausybė pritarė jūsų pasiūlymui? Tai jūsų iniciatyva.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Visa apimtimi mūsų buvo 13 mln., dabar aš girdžiu, ministras pasakė 13,4 randama. Aš manau, kad tikrai pritariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
Gerbiami kolegos, balsuojame labai atsakingai ir pasidžiaugdami, tikiuosi, kad bus pritarta A. Papirtienės pasiūlymui, kuriam Vyriausybė pritarė iš dalies, skirti ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo specialistų darbo užmokesčio koeficientams tikrai ženklią pinigų sumą – 6,6 prie jau numatytos ankstesnės sumos, ir tai jau yra 13,4 mln. Vyriausybė pritarė. Balsuojame už arba susilaikome.
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 106, prieš nėra, susilaikė 3. Pasiūlymui pritarta.
Gerbiami kolegos, susijęs ir A. Gelūno pasiūlymas, atskirai balsuoti dėl to neteikiu. 13 pasiūlymas. J. Varkalys. Gerbiamas kolega, prašome.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu kalbėti apie melioracijos įrenginius. Visi puikiai žinome, kad melioracijos įrenginiai, apie 50 kilometrų melioracijos griovių ir apie 720 kilometrų drenažo linijų, priklauso valstybiniam sektoriui. Žinome, kad turime 3,4 mln. hektarų nusausintų žemių prieš daugelį daugelį metų ir kad tam dalykui reikia priežiūros, reikia skirti ne tik dėmesį, bet ir investicijų. Melioracijos įrenginių susidėvėjimas siekia 60–80 %.
Vien tik melioruotų sistemų būklei palaikyti pagal įvairius skaičiavimus kasmet reikėtų bent 70–80 mln. eurų. 2017 lietingais metais daugelis ūkininkų patyrė šimtamilijoninius nuostolius, valstybė taip pat. Kad nereikėtų ateityje tokių nuostolių patirti, siūlau nors dalelę, 28 mln. eurų, skirti melioracijos statinių priežiūrai ir remontui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybė siūlo nepritarti, nes tai yra tikrai milžiniška suma ir pažeistume fiskalinės drausmės reikalavimus. Pažymėtina, kad Vyriausybės programos įgyvendinimo plane yra numatyta, kad iki 2020 metų valstybei priklausančių melioracijos statinių dalis sumažėtų iki pat nulio, o 2019 metų biudžete, atkreipiu dėmesį, melioracijai jau yra numatyta 14,4 mln. eurų. Taip pat reikėtų prisiminti, kad šiuo metu Žemės ūkio ministerija intensyviai vykdo projektą tam, kad būtų sukurtas specialus fondas, kad tos problemos, kurias turbūt visi puikiai žinome, būtų sprendžiamos tvariu būdu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pasiūlymą. J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pirmiausia atkreipsiu dėmesį, kad nėra buvę nė vienoje kadencijoje, kad taip ryškiai būtų mažinamos lėšos žemės ūkio sričiai, palyginti su ankstesniais metais. Dabar yra sumažinama 97 mln. eurų. Tikrai yra paradoksas, kad valdžioje valstiečiai ir žalieji, kuriems žemės ūkio reikalai lyg ir turėtų rūpėti, bet mažina savo sričiai labai drastiškai. Viena iš tų svarbių sričių žemės ūkyje, aišku, yra melioracija.
Kolegos pasiūlymas atsižvelgia į labai jau liūdną melioracijos sistemų būklę, kuri, aišku, ne per vienus metus yra susidariusi. Vis dėlto reikėtų galų gale ryžtis kokiems nors rimtiems postūmiams, jeigu mes norime gauti naudą iš tos žemės, kuri nemelioruota tikrai to neduos. Kviečiu pritarti bent iš dalies, bet vis tiek čia nėra kaip iš dalies balsuoti, tai pritarkime siūlymui. Manau, tų lėšų Vyriausybė tada ieškotų ir gal ką nors rastų.
PIRMININKĖ. Prieš – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Iš tikrųjų nei ieškojo, nei ieškos, galime drąsiai su tuo susitaikyti. Gal čia buvo meškerė numesta, kad kas nors balsuos už biudžetą, štai lyg ir atkreiptas dėmesys į melioraciją, į kaimo problemas. Liberalai, tikrai nepasimaukite ant tos meškerės.
Dar viena. J. Razma pasakė, kad šiais metais 98 mln., tačiau iš tikrųjų praėjusiais metais žemės ūkiui mažinimas buvo dar beveik 100 mln. Taigi per dvejus metus žemės ūkio sektorius, kaimas, negavo 200 mln. valdant valstiečiams.
Dabar dar vienas momentas. Mes turime 67 tūkst. kilometrų melioracijos įrenginių. Noriu pabrėžti visiems, kad įrenginiai taip pat, kaip ir keliai, reikalauja priežiūros ir priklauso valstybei. Valstybė supranta, keliams turi programas ir skiria lėšų, tačiau melioracijai lėšų, deja, valdant valstiečiams žaliesiems neatsiranda.
PIRMININKĖ. Kolegos, balsuojame dėl J. Varkalio pasiūlymo skirti melioracijai 28 mln. eurų.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 43, prieš – 19, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiami kolegos, aš tiesiog primenu, kad jūsų pasiūlymui pritarti reikia daugiau kaip 71 balso.
J. Varkalys teikia 20 mln. eurų pasiūlymą. Kas daugiau? Prašom, Jonai.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, ekonomika auga, gyvenimo tempas auga, intensyvumas keliais, gatvėmis, susisiekimo transportu didėja tiek regioniniais, tiek vietiniais keliais. Regionų centruose žmonės pasistatė namelius dar prieš 50–60 ar daugiau metų, gyvena dulkėtuose kvartaluose, kur galbūt zuja tik lengvieji automobiliai, galbūt ir sunkvežimiai pravažiuoja keldami dulkių debesis, o kai šlapia, tiesiog yra purvais taškomi arba užliejami, užnešami smėliu ten, kur dideli nuolydžiai yra.
Iš Kelių priežiūros ir plėtros programos kasmet vietiniams keliams yra skiriama 35 % lėšų ir kiekvienoje savivaldybėje tokių kelių turime apie 500 kilometrų. Jeigu investicijoms skirtume 50 %, taip, kaip numatyta pagal Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų panaudojimą, reikėtų 80 metų laukti, kol tie dalykai būtų išasfaltuoti, ir žmonės galėtų pasigerinti sau gyvenimo sąlygas. Todėl siūlau artimiausiu metu spręsti bent jau antisanitarinėmis sąlygomis gyvenančių žmonių problemą, kasmet skiriant po 20 mln. dulkėtumo mažinimo programai. Ačiū.
PIRMININKĖ. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybė siūlo nepritarti. Sprendimą dėl lėšų skyrimo priims Susisiekimo ministerija, skirstydama Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšas jau 2019 metais.
Į ką noriu atkreipti dėmesį, kad iš Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų kitais metais planuojama skirti 80 mln. eurų valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti ir 10 mln. eurų vietinės reikšmės keliams su žvyro danga asfaltuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Pats būdamas kaimo bendruomenės narys susiduriu su žvyrkeliais, kurių vis nepavyksta asfaltuoti, reikia prižiūrėti ir tikrai didžiulė problema kaimų gyventojams, miestelių gyventojams. Problemą kolega J. Varkalys tikrai kelia labai svarbią ir siūlo skirti tokias lėšas. Pritariu šitam, tačiau aš jau ir kolegai sakiau: žiūrėkite, iš kur mes nerealistiškai ieškome tų lėšų. Pats kolega J. Varkalys, būdamas nevartojantis asmuo, sako, kad iš alkoholio prekybos augančių akcizų turi atsirasti 28 mln., čia 20 mln…
V. ŠAPOKA. Gal pradės?
E. GENTVILAS (LSF). Pats neprisiimdamas jokios asmeninės atsakomybės nori mūsų sąskaita papildyti biudžetą ir užlopyti visas biudžeto skyles. Iš tiesų juokauju ir neskatinu pradėti poną J. Varkalį, tačiau noriu pasakyti, vargu ar tai yra realistiškas pajamų šaltinis kalbant net apie didinamus akcizus alkoholiui nuo kovo 1 dienos. Tačiau pati problema (iš tikrųjų apeliuoju į Vyriausybę ir į ministrą) tikrai yra svarbi ir ją būtina spręsti.
PIRMININKĖ. Balsuojame, kolegos. Kad priimtume šį pasiūlymą, reikia 71 Seimo nario. Apskritai, kolegos, labai svarbūs jūsų pasiūlymai, bet, žiūrint į laikrodį ir į mūsų ilgus kalbėjimus, – galbūt pristatykite, ką norite, esmę ir įvertinkite galimybes. Maloniai kviečiu.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 36, prieš – 24, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.
J. Varkalys teikia 15, 16 ir 17 pasiūlymus – pagerinti Plungės rajono objektus. Gal galite dėl visų iš karto?
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Taupydamas visų brangų laiką, labai trumpai. Plungėje veikia daugybė visuomeninių organizacijų, kurios savo veiklą skiria žmonėms su negalia, tą mes matėme per išvažiuojamąjį posėdį. Vienas iš dalykų yra tas, kad jie neturi normalių patalpų tai veiklai, todėl siūlau Plungės rajono savivaldybėje esančius parapijos namus pritaikyti neįgaliųjų žmonių veikloms, užimtumui, socialinėms paslaugoms teikti ir skirti 300 tūkst. eurų. Tai vienas pasiūlymas.
Antras pasiūlymas būtų dėl Plungės Senamiesčio mokyklos kapitalinio remonto. Objektas yra pradėtas prieš daugelį metų, po truputį finansuojamas, jo tęstinumą išlaikyti ir skirti taip pat 280 tūkst. kanalizacijos tinklams, elektros instaliacijai ir kitiems būtiniausiems darbams užbaigti Plungės Senamiesčio mokykloje.
Ir paskutinis mano pasiūlymas būtų viešosios įstaigos Plungės rajono savivaldybės ligoninės patalpoms pritaikyti žmonėms su negalia, kurių turbūt visoje Lietuvos teritorijoje yra pakankamai, taip pat ir Plungėje. Ir šnekant apie tai, kad reikės pertvarkyti Dūseikių, Stonaičių ir kitų Lietuvos vietovių žmonių su negalia globos namus, siūlau kaip tik pritaikyti Plungėje esančias tuščias poliklinikos patalpas ir joms pritaikyti skirti 210 tūkst. eurų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybė siūlo nepritarti nė vienam iš šių trijų pasiūlymų. Priežastys labai aiškios. Iš vienos pusės, nurodyti pajamų šaltiniai nėra realūs, aš jau sakiau, kad nėra tokio dalyko kaip viršplaninės pajamos biudžete. Valstybės skolos priežiūra yra apskaičiuota tiksliai, na, nebent patys pasiryžtumėte išpirkti tas skolas.
Kalbant apie pritaikymą žmonėms su negalia, primenu, jog tai yra savivaldos atsakomybė, ir jeigu tai yra tikrai didelė problema, manau, kad savivalda tą ir turėtų išspręsti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. J. Razma – už.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas iškilmingai papozavo nuvažiavęs į Plungės savivaldybę, susipažino ir su tų bendruomeninių paslaugų poreikiais, ir, be abejo, suteikė plungiškiams viltį, kad į tuos poreikius bus kažkiek atsižvelgiama. Dabar aš matau Vyriausybė visiškai į tai neatsižvelgia, nors tie prašymai tikrai yra nedidelės apimties. Visų trijų prašymų apimtis nesiekia nė 1 mln. eurų. Jeigu šaltinis, kurį kolega siūlo, netinka, aš vėl grįžčiau prie mano paminėtų šaltinių – naftos produktų atsargų kaupimo kaštų mažinimo. Tikrai finansų ministras nepasižiūrėjo atidžiai, kiek energetikos ministras užsiprašė, galėjote pasižiūrėti atidžiau ir vis dėlto galėtų bendruomenių paslaugų poreikiams tikrai tas sumas skirti, tuo labiau kad kaip tik dėl pirmojo siūlymo Plungės klebonas geranoriškai atiduoda panaudai savivaldybei tą pastatą, kur nemažai investuota pačios bendruomenės pastangomis. O Plungės Senamiesčio mokyklos kapitaliniam remontui irgi reikalingos tos lėšos, kad galų gale būtų įmanoma tą remontą užbaigti. Be to, ir aš baigiau tą mokyklą, tai irgi svarbus faktorius.
PIRMININKĖ. Viešieji ir privatūs interesai prasideda.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jau baigiau, nebėra interesų.
PIRMININKĖ. Dėkojame. S. Jakeliūnas siūlo nepritarti.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Nepaisydamas to, kad J. Razma tą mokyklą baigė, mano mama yra gimusi Plungės rajone, vis tiek siūlau nepritarti. Kolegos, siūlau rimtai žiūrėti į finansavimo šaltinius, nes jeigu mes nuspręstume nemokėti dalies palūkanų, o tai reiškia – sumažinti valstybės skolos aptarnavimo išlaidas, tai būtų paskelbtas valstybės bankrotas. Galbūt į ateitį… rimčiau žiūrėsime ir Biudžeto ir finansų komitete į tokius finansavimo šaltinius. Manau, turime atsakingai elgtis su tokiais pasakymais kaip palūkanų nemokėjimas bankams, kurie mums paskolino, kad ir brangiai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Balsuojame dėl J. Varkalio teiktų pasiūlymų dėl valstybės biudžeto. Tai būtų 15, 16, 17 pasiūlymų numeriai.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 42, prieš – 16, susilaikė 40. Pasiūlymams nepritarta.
Seimo nariui J. Baubliui nuoširdžiai dėkoju. 18, 19 pasiūlymai. Jis, suprasdamas situaciją, įvertino juos, galbūt apie juos dar ir kalbės, ir atsiėmė.
20 pasiūlymas.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro pastatų fasadų ir dalies stogo atnaujinimo darbai nebuvo atliekami nuo pat pastatų statybos pabaigos. Siekdamas užtikrinti tinkamą gyventojams teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, padidinti pastatų energetinį efektyvumą, pagerinti pastatų estetinį vaizdą, pagerinti patalpų sanitarines ir higienos sąlygas, siūlau skirti Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centro pastatų renovacijai 651 tūkst. eurų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Noriu atkreipti dėmesį, kad dėl prieš tai buvusių pasiūlymų, kuriuos gerbiamasis Seimo narys atsiėmė, čia yra randami sprendimai, todėl… Gal ne todėl, bet tik atkreipiu dėmesį, kad yra sprendžiami dalykai. O šiam konkrečiam pasiūlymui, kadangi naujas objektas būtų, Vyriausybė siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. J. Olekas – už.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš išgirdau gerą žinią dėl Dainavos apygardos partizanų atminimo įamžinimo Merkinėje, jeigu teisingau suprantu. Ministras sako, kad…
PIRMININKĖ. Mes kalbėjome apie pirminės sveikatos priežiūros centrą.
J. OLEKAS (LSDPF). Pirmininke, 30 sekundžių užtruko, kol jūs mane pertraukėte.
Iš tikrųjų džiaugiuosi, nes tai labai svarbu, Dainavos apygarda dar likusi neįamžinta. Tikrai man atrodo, kad dėl Varėnos pirminės sveikatos…
PIRMININKĖ. Kolega atsiėmė šiuos pasiūlymus.
J. OLEKAS (LSDPF). Atsiėmė, nes ministras sako, kad sprendžiama. Ar jūs neklausote, ką kalba ministras, pirmininke?
PIRMININKĖ. Mes labai įdėmiai klausome jūsų. Prašome.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū ir už tai. Tikrai sveikinu, jeigu toks sprendimas bus, nes mūsų komisija ne kartą kreipėsi dėl to projekto, kad jis būtų įgyvendintas.
Dėl pirminės sveikatos priežiūros centro. Aš manau, iš tikrųjų labai svarbu girdint, ką sveikatos apsaugos ministras kalba apie regionines ir savivaldybių ligonines, kad būtų sutvarkyti pirminiai centrai, kurie galėtų bent iš dalies patenkinti ten gyvenančių žmonių sveikatos paslaugų poreikį, labai svarbu, kad tie centrai atrodytų deramai, į juos žmonės mielai galėtų užeiti ir sulauktų kvalifikuotos pagalbos. Todėl, vėl man atrodo, kaip tokiai įstaigai suma nėra didelė. Šaltinis, kuris nurodytas, kaip suprantu, ministrui bent antroji jo dalis galėtų būti tinkama, todėl kviečiu pritarti kolegos teikiamam pasiūlymui.
PIRMININKĖ. A. Matulas – motyvai prieš.
A. MATULAS (TS-LKDF). Išties, kolegos, renkamės labai sudėtingą ir įdomų kelią. Tiesiogiai Seimo nariai, matydami regionuose didžiulių sveikatos sistemos problemų, teikia siūlymus dėl biudžeto, o tam gi yra skirta Valstybės investicinė programa. Praeitais metais ji buvo apie 19 mln., šiais metais kaip visada ministerija sugebėjo prarasti daugiau kaip 4 mln. ir skirta tik 14,2 mln. eurų. Kai pasižiūrime, kaip paskirstomi tie 14 mln., tai taip, kaip ir šiais metais, kitiems metams iš 14,2 mln. apie 800 tūkst. – atkreipkite dėmesį – 800 tūkst.! – skirta regionams ir rajonams, tarp jų Klaipėdai. Visa kita suma – daugiau kaip 13 mln. eina iš esmės dviem miestams, o didžioji dalis eina dviem ligoninėms. Galite įtarti kokioms.
Mano manymu, jeigu jau nepritariame šitam siūlymui, tai turime aiškiai duoti žinią Sveikatos ministerijai, kad toliau neproteguotų dviejų ligoninių ir dviejų miestų, bet būtent tiek, kiek čia dabar Seimo nariai siūlo skirti regionų sveikatos apsaugai, iš tų 14 mln. visiškai būtų galima patenkinti tuos poreikius ir dar liktų toms dviem pamiltoms ligoninėms. Manau, finansų ministras turėtų tą akcentuoti ir pavesti sveikatos ministrui, jeigu bus nepritarta šiems siūlymams, juos perkelti ir finansuoti tuos objektus iš VIP lėšų, nes situacija, kiek žinau, Varėnoje dėl pirminės sveikatos priežiūros centro gana bloga.
PIRMININKĖ. Kolegos, balsuojame dėl Seimo nario Jono Baublio siūlymo skirti… (Balsai salėje) Juozo – 651 tūkst. Varėnos pirminės sveikatos priežiūros centrui.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 40, prieš – 19, susilaikė 37.
Gerbiamas kolega Baubly, dar vienas jūsų pasiūlymas skirti 950 tūkst.
J. BAUBLYS (LSF). Ačiū, pirmininke. Varėnos ligoninės pastatų kompleksą sudaro atskiri ne vienu metu pastatyti korpusai. Seniausias korpusas pastatytas 1956 metais. Siekdamas užtikrinti tinkamą asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimą gyventojams, pagerinti pastatų būklę, padidinti jų energetinį efektyvumą, užtikrinti tinkamas higienos normas darbo ir paslaugų teikimo vietose, siūlau skirti Varėnos ligoninės pastatams renovuoti 950 tūkst. eurų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybė siūlo nepritarti, tai būtų naujas projektas, ir didelis projektas. Dabar tokių galimybių nėra.
PIRMININKĖ. Kolegos, balsuojame. Dėkoju, kad motyvuoti atsisakėte.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 31, prieš – 20, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta.
22 pasiūlymas. Seimo narys M. Puidokas prašė skirti 91 tūkst. Lietuvos edukologijos universiteto oranžerijai perkelti į Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodą. Vyriausybė pritarė.
Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarėme.
23 pasiūlymas. Seimo nariai, valdybos nariai prašė skirti 3 mln. 317 tūkst. eurų Seimo narių padėjėjų-sekretorių darbo užmokesčiui padidinti. Gerbiamas ministre, Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybė siūlo iš dalies pritarti ir skirti 300 tūkst. eurų, iš jų – 300 tūkst. eurų Seimo kanceliarijai politinio (asmeninio) pasitikėjimo valstybės tarnautojų darbo užmokesčiui nuosekliai didinti. Įvertinus mokesčių pertvarkos ir bazinio dydžio didinimo poveikį, palyginti su 2018 metais, minėtų politinio asmeninio pasitikėjimo tarnautojų darbo užmokestis padidės 21 %. Patobulintame įstatymo projekte šiam tikslui jau buvo numatyta 740 tūkst. eurų. Kadangi dalis pasiūlymų yra susiję su Seimo narių parlamentine veikla, tai šitam lėšų skyrimui siūlome nepritarti atsižvelgdami į Lietuvos Respublikos Seimo statuto 153 ir 154 straipsnių pakeitimo projektą, kuriuo siekiama išlaikyti lėšų dydį, nepakitusį dėl mokesčių pertvarkos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. A. Anušauskas – už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išgirdome iš ministro, kad yra numatytame biudžete 700 tūkst., čia 300, milijonas, tačiau finansavimas tų pokyčių, kurie laukia, nes, kaip žinome, laukia įstatymo pakeitimas dėl Seimo nario padėjėjų darbo laiko normų ir panašiai, keičiasi iš tikrųjų apmokėjimo sistema, tai klausimas, ar išties to milijono pakaks. Keliu tokį retorinį klausimą. Aš suprantu, kad Vyriausybė jau priėmusi sprendimą ir jo nepakeisi, tačiau tas klausimas, aš manau, lieka ir valdybos išsakytas pageidavimas buvo pagrįstas.
PIRMININKĖ. Prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mes turbūt turime tokį beprecedentį atvejį svarstydami biudžetą. Šitie koeficientai buvo jūsų pačių kolegų siūlomi patvirtinti įstatyme ir tam visi pritarėte. Prezidentė pasirašė. Paskui biudžeto projekte mes jų neradome. Aš suprantu, dėl parlamentinių išlygų padėtas… Dabar mes visą tą tvarką jau patvirtinome, ji pasirašyta ir galioja, ir staiga sužinome, kad ji nefinansuojama. Man dalyvaujant posėdyje visi ministrai pritarė tam dalykui, nes teko jį stebėti dėl kitų klausimų. Kas čia pasidarė, aš nesuprantu. Jeigu įstatymas galioja, vadinasi, jis turi būti visiškai finansuojamas. Ta dalis, kuri atsirado nauja, tai dėl jos aš sutinku, bet dėl įstatymo, kurio nuostatos jau galioja, mes nieko dabar nekeičiame. Aš kalbu apie padėjėjus ir kitus. Tiesiog įstatyme yra ir jį reikėjo visiškai finansuoti, toks Biudžeto sandaros įstatymas, įstatymo įgyvendinimas turi būti užtikrintas Finansų ministerijos.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime bendru sutarimu pritarti iš dalies skirti? (Balsai salėje) Ne. Aš visko noriu nuosekliai atsiklausti. Ar iniciatoriai sutinka, kad būtų pritarta iš dalies? (Balsai salėje) Nesutinka. Dabar balsuosime, kad būtų pritarta iniciatorių teiktam pasiūlymui, kuriuo buvo siūloma 2 mln. 987 tūkst. padidinti Lietuvos Respublikos Seimo kanceliarijai skirtas lėšas padėjėjų-sekretorių darbo užmokesčiui. Kadangi jūsų motyvai buvo už, už šitą sumą ir taip pat prieš. Gerbiamas ministre, prašau.
V. ŠAPOKA. Gerbiami kolegos, aš tik noriu atkreipti dėmesį prieš jums balsuojant, kad jeigu nubalsuosite už šį pasiūlymą… (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Prašome, kad ministras paaiškintų.
V. ŠAPOKA. Gerbiamieji Seimo nariai, aš jūsų tikrai negąsdinu ir manau, jūs tikrai manęs nebijote, jeigu ir gąsdinčiau. Noriu atkreipti dėmesį, kad nubalsavus… (Balsai salėje) Ar aš galiu pabaigti?
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, netriukšmaukime ir išklausykime ministro komentaro dėl mano pasakyto paaiškinimo. Seimo nariai teikė pasiūlymą, motyvai išklausyti, apsispręsime balsuodami, o ministras dar norėjo teikti savo argumentus. Leiskime tai padaryti.
V. ŠAPOKA. Nubalsavus už šį pasiūlymą, o ne už Vyriausybės, Seimo padėjėjų atlyginimas vidutiniškai padidės 55 %. Noriu, kad žinotumėte prieš balsuodami. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo narių pasiūlymų. Seimo narių, valdybos narių pasiūlymų, kuriems… (Balsai salėje) Gerbiamas kolega, replikuoti nesuteiksiu, paskelbiau balsavimą. Kad būtų skirta 2 mln. 987 tūkst., Vyriausybė pritarė tik iš dalies. Mes balsuojame, kad skirtume bendrą sumą.
Balsavo 108 Seimo nariai: už – 57, prieš – 18, susilaikė 33.
Vyriausybė pritarė iš dalies skirti 300 tūkst. eurų. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju. Niekam dėl replikų žodžio nesuteiksiu. Dirbame toliau.
Seimo narys A. Strelčiūnas. (Balsas salėje: „Pirmininke, aš dėl laiko. Pertrauka!“) Pirmiausia kalbės… Palaukite! Rytinis posėdis iki 14 val. 30 min. Balsavome dėl to.
Gerbiamoji Seimo Pirmininko pavaduotoja I. Degutienė. Prašau. (Triukšmas salėje)
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke…
PIRMININKĖ. Kolegos, triukšmas!
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, ačiū, kad leidote kalbėti. Bet iš tikrųjų kuo toliau, tuo labiau aš čia stebiuosi, kas vyksta mūsų valstybėje ir šitame Seime. Man atrodo, kad jau čia ne parlamentinė valstybė, o premjerinė valstybė, nes jeigu leidžia ministras, kuris yra atskaitingas Seimui, gerbiamas ministre, noriu jums priminti, ir netildykite Seimo narių. Tikrai mes turime teisę, mes esame tautos išrinkti. Pagal Konstituciją savo pareigas ir vykdome. O jeigu jūs esate tik profesionalas, bet ne politikas ir dėl to nesusigaudote, tai rekomenduoju paskaityti Konstituciją ir žinoti savo vietą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji, dirbame toliau.
Skelbiu Seimo nario A. Strelčiūno pasiūlymą Nr. 24. Gerbiamas kolega, prašau.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiami Seimo nariai, labai norėčiau atkreipti dėmesį. Vilnius yra Lietuvos Respublikos sostinė ir vienas iš sparčiausiai Lietuvoje augančių miestų. Per trejus metus Vilniuje padidėjo 2,7 % gyventojų, o 2017 metais Vilnių aplankė virš milijono turistų. Todėl siūlau nuo 2019 metų Vilniaus miesto savivaldybei skirti papildomai 1 mln. eurų asignavimų. Šios lėšos būtų panaudotos gatvių remontui, skirtingų lygių sankryžoms įrengti ir garso izoliacinėms sienelėms. Prašau jūsų palaikymo.
PIRMININKĖ. Ministro komentaras, išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybė siūlo nepritarti. Užtikrinus papildomą lėšų poreikį Seimo ir Vyriausybės priimtiems sprendimams vykdyti, Vilniaus miesto savivaldybės 2019 metų pajamos savarankiškoms funkcijoms didėja, todėl skirti lėšas Vilniaus miesto infrastruktūrai gerinti turėtų pati Vilniaus miesto savivaldybė. Aišku, atkreipiu dėmesį į nurodytą lėšų šaltinį, kuris nėra pagrįstas.
PIRMININKĖ. A. Anušauskas – už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, jūs dabar labai teisingai susiejote priimtus teisės aktus su pasiūlymu ir kalbate, kad jau yra pakeitimai, kurie didina lėšas ir panašiai. Prieš tai, kai mes svarstėme teisės aktą, buvo kalbama, kad nepakanka tų lėšų, kurios bus skirtos įgyvendinti priimamą įstatymą, kuris, beje, bent jau buvo šios dienos darbotvarkėje. Aš manau, kad tie standartai turi būti išlaikyti. Jeigu įstatymas yra priimamas, turi būti ir jo finansavimas.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl 24 pasiūlymo, kurį teikia Seimo narys A. Strelčiūnas. O kol jūs balsuojate, tiesiog primenu ir pasakau (nes buvo klausta dėl ankstesnio mūsų balsavimo, dėl Seimo narių padėjėjų): nesurinko 71, vadinasi, nepritarta. (Balsai salėje) Pritarta tik iš dalies – 300.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 34, prieš – 26, susilaikė 33. Nepritarta.
Seimo narys J. Baublys atsiėmė savo pasiūlymą. Dėkojame.
26, 27, 28, 29 ir 30 pasiūlymai yra gerbiamoji Seimo nario K. Bartkevičiaus. Gal jūs galėtumėte juos visus pristatyti?
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, gerbiami kolegos, kad mano teikti pasiūlymai yra dėl gyventojų užimtumo, mokinių užimtumo bei sveikos gyvensenos skatinimo. Pirmasis pasiūlymas buvo 3,2 mln. Mažeikių sporto ir pramogų centro statybai. Noriu informuoti, kad Mažeikiai – aštuntas miestas pagal dydį. Iš visų didžiųjų miestų jis neturi sporto komplekso, nors praeita Vyriausybė ir skyrė… iš valstybės investicijų programos techniniam projektui parengti. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad ten yra viena didžiausių įmonių Lietuvoje „PKN Orlen Lietuva“, ir tiesiog gaila, kad dirbantieji ir miesto gyventojai, ir jaunimas neturi uždarų patalpų, o sporto renginius vykdo mokykloje. Tai vienas pasiūlymas.
Jeigu leisite, posėdžio pirmininke, aš visus pasiūlymus pateiksiu.
Toliau. Praeitos Vyriausybės iš valstybės investicijų programos lopšeliui-darželiui „Delfinas“ buvo skirta lėšų jam užbaigti, trūkstamų pinigų reikėtų 180 tūkst. eurų, tai būtų skirta pabaigai – plaukimo baseinėliui įrengti.
Kitas pasiūlymas yra nedidelė suma – 50 tūkst. eurų Merkelio Račkausko gimnazijoje, kurioje mokosi 650 gimnazistų, įrengti gamtos pažinimo ir mokymosi reikmių laboratoriją – gamtos mokslų centrą.
Toliau yra Mažeikių „Vyturio“ pradinė mokykla, pastatyta 1974 metais, bet visiškai renovuota. Deja, pradinė mokykla neturi absoliučiai jokio aikštyno, joje mokosi 290 mokinių. Prašymas skirti 40 tūkst. aikštynui įrengti.
Paskutinis pasiūlymas dėl „Ventos“ progimnazijos. Joje mokosi beveik tūkstantis mokinių, dirba 100 darbuotojų, iš kurių 70 mokytojų. Deja, progimnazija neturi jokio aikštyno, nors joje sportuoja visi (nors nebesutelpa) sporto, uždaro sporto sportininkai. Krepšinis, tikslinis vyksta būtent progimnazijoje, o mokiniams, deja, nelieka… Todėl prašoma skirti 350 tūkst. eurų.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis kolega. Ačiū, už supratingumą ir kartu visų jūsų pasiūlymų pristatymą.
Gerbiamasis ministre, Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Taip, kaip suprantu, 25 pasiūlymas yra atsiimtas.
PIRMININKĖ. Taip, visi iki 30. Taip, visiems Vyriausybė nepritarė.
V. ŠAPOKA. Nuo 26. Dėl Mažeikių sporto ir pramogų centro. Na, šiuo metu tikrai tokių galimybių nėra. Projekto bendra vertė yra labai didelė – 8,4 mln. eurų, tačiau projekte numatoma finansuoti nuo 2020 metų.
Dėl Mažeikių lopšelio-darželio vis dėlto Vyriausybė siūlo nepritarti – ikimokyklinis vaikų ugdymas priskiriamas savarankiškoms savivaldybių funkcijoms, todėl klausimą, ypač, kadangi suma nėra didelė, Mažeikių rajono savivaldybė turi išspręsti, jeigu tai patenka į jų prioritetus.
Dėl Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos. Tai yra naujas objektas. Vyriausybė siūlo nepritarti. Dėl Mažeikių „Vyturio“ pradinės mokyklos aikštyno – Vyriausybė taip pat siūlo nepritarti, vėlgi tai būtų naujas projektas. Dėl Mažeikių „Ventos“ progimnazijos stadiono buvo iš dalies pritarta patobulintame įstatymo projekte, skirta 100 tūkst. eurų. Taigi šitam pasiūlymui siūlome nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Galbūt kolega išsakė savo norus, tačiau aš norėčiau, gerbiamas ministre, gerbiami Seimo nariai, susikoncentruoti prie 28 ir 29 punktų. Tikrai, 50 tūkst. ir 40 tūkst., iš viso 90 tūkst. eurų. Ministre, mes truputį kai kur naudojame dvejopus standartus. Kai kur irgi dar yra tik projekto pradžia ir kai kam skiriamos lėšos, ir šiandien mes tai svarstėme. Tikrai 90 tūkst. eurų, aš manau, mes galėtume šiandieną surasti ir nieko čia mums neatsitiktų. Tai yra mūsų vaikai, tai yra mūsų patys mažiausi vaikai – pradinukai, ir dabar neturi nei aikštelės, nei kur pasportuoti, nei kur pažaisti. Tikrai taip neturėtų būti Lietuvoje.
Tos pirmosios Merkulio Račkausko mokyklos 69 % vaikų renkasi gamtos mokslus. Gamtos kabinetą tikrai, manau, nesudėtinga būtų įrengti, tuo labiau kad prisideda ir savivaldybė, ir privatus verslas. Aš manau, galėtų prisidėti ir savivaldybė. Kai mums reikia, darome švietimo reformą, prisidėti turi ir savivaldybė. Kelius tiesti reikia – savivaldybė turi prisidėti. Kultūrai reikia pakelti atlyginimus – savivaldybė turi prisidėti. Kai tik reikia truputį savivaldybei paramos – ir viskas, ir stop. Tikrai, mieli kolegos, 90 tūkst. (28, 29 punktai), raskime galimybę padėti Mažeikiams ir kad vaikai galėtų džiaugtis. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo nario K. Bartkevičius pasiūlymų.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 37, prieš – 15, susilaikė 44. Nepritarta.
31 pasiūlymas. Seimo narė R. Tamašunienė. Prašom. Minutę, tuoj įjungsime.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, frakcijos vardu prašome skirti, Vyriausybė pritaria, 200 tūkst. eurų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių bei bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti, įvertinant tai, kad tai kartu yra ir kultūros paveldo objektai, bent nežymia suma padidinti ir šitą fondą taip reikalingiems atstatymo darbams. Man atrodo, labai logiškas siūlomas šaltinis – įplaukos iš akcizo už alkoholinius gėrimus bei apdorotą tabaką. Kadangi maldos namai Lietuvoje prisideda prie žalingų įpročių prevencijos, manome, būtent iš šitos eilutės taip pat turėtų šiek tiek atitekti religinėms bendruomenėms ir maldos namams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybė siūlo pritarti ir skirti 200 tūkst. eurų tradicinių Lietuvos religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų maldos namams atstatyti ir kitoms reikmėms finansuoti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, gal galime bendru sutarimu pritarti? Galime. Ačiū, gerbiamam S. Jovaišai, jis norėjo kaip tik pasakyti, kad pritariame.
Seimo narys V. Bakas, 32 pasiūlymas. Ponas Vytautai, prašom.
V. BAKAS (LVŽSF). Šiuo pasiūlymu sprendžiami Valstybės saugumo departamento tam tikri pradėti ilgalaikiai projektai, susiję su technologine pažanga ir apskritai susiję su tos institucijos gebėjimais reaguoti į grėsmes. Iš tikrųjų tos priemonės, kurios diegiamos, leistų žvalgybos institucijoms dešimtimis kartų greičiau reaguoti į rizikas, kurios mums visiems svarbios. Ir ponui… Socialdemokratų partijai norėčiau pasakyti: vieną kartą nustokite žiūrėti į specialiąsias tarnybas kaip į išlaikytinius, tai yra investicija į tai, kad mes galėtume surinkti dar didesnį savo biudžetą, atgrasyti tuos vagis, kurie pelnosi iš visų mūsų darbo, ir pagaliau nustokite žeminti tas institucijas, nes kitokios alternatyvos, kaip turėti aukšto lygio pareigūnus ir pasirengusias institucijas, mes neturime.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybėje tikrai svarstėme tą dalyką labai rimtai, tiek dėl Specialiųjų tyrimų tarnybos dėl technologinės pažangos, tiek dėl Valstybės saugumo departamento, priminsiu, skyrėme ir jau nubalsavome dėl 1 mln. STT. Čia siūlome taip pat iš dalies pritarti ir irgi skirti 1 mln. eurų Valstybės saugumo departamento asignavimų išlaidoms.
PIRMININKĖ. Motyvai. A. Navickas – už.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Tikrai pritariu lėšų skyrimui VSD, bet vis dėlto, reaguodamas į pono V. Bako sakymą, galiu tik pasakyti, kad niekas taip nepažemino VSD per šį laikotarpį kaip premjeras, kreipdamasis ir ieškodamas opozicijos klaidų. Jeigu jis galvoja, kad čia jis skiria kaip premiją už gerai atliktą darbą, tikiuosi, kad jis nepažįsta VSD ir jam nepasiseks.
Man gėda dėl premjero ir tikrai džiaugiuosi, kad lėšų bus skirta VSD.
PIRMININKĖ. Prieš – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Nereaguosiu į vieno kolegos pasakymus, kol jis neatsiprašys už chamiškus savo posakius, nes Etikos ir procedūrų komisija pripažino jį pažeidus etiką, bet jis iki šiol neranda drąsos atsistoti ir atsiprašyti.
O kalbant apie pataisas, pirmiausia aš norėčiau, ministre, dar kartą, gal jūs sureaguosite. Vyriausybės nutarime, kur jūs kam skiriate, kam neskiriate, susumavus nesueina skaičiai. Pliusas ir minusas skiriasi 100 tūkst. Tam, kam davėte, tai yra Vyriausybės nutarimas. Jūs pasižiūrėkite, nes tai yra oficialus dokumentas ir 100 tūkst. šiaip sau neturi dingti iš biudžeto.
O dabar pasakysiu, kodėl pasisakau prieš.
Gerbiami kolegos, mes būtent šioms tarnyboms padidinome darbo užmokestį kaip niekam kitam, tiek STT, tiek saugumui, ir nebijokime to pasakyti, nes mes tą padarėme. Tai ne priešinimas, tai faktas. Mes negalime mokytojams rasti, kitiems negalime rasti. Mes, Socialinių reikalų ir darbo komitetas, pavyzdžiui, prašėme padidinti Užimtumo tarnybai. 2 mln. eurų trūksta darbo lėšų normaliam atlyginimui, tai yra mažam atlyginimui mokėti. Bet komiteto pasiūlymui nebuvo pritarta, turbūt net nesvarstyta, net nepažiūrėta. O saugumo tarnybai nėra problemos milijoną rasti.
Bet Užimtumo tarnyba rūpinasi visų Lietuvos bedarbių užimtumu. Aš manau, jeigu mes į tai neatkreipiame dėmesio… Aš jau nekalbu apie kitas tarnybas, kurios lygiai taip pat prašė lėšų papildomai. Komitetas surašė visą peticiją. Todėl aš ir negaliu pritarti tokiems dalykams, nes mes, ypač šis Seimas, išsiskiria tuo, kad myli tam tikras grupes piliečių ir padidintą atlyginimą moka, ir visiems pasiūlymams pritaria didinti biudžetą. Tokių dalykų neturėtų būti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar iniciatorius V. Bakas sutinka, kad pritarta iš dalies? Sutinka.
Kolegos, balsuojame už V. Bako pasiūlymą, kuriam pritarta iš dalies – 1 mln. eurų skiriant Valstybės saugumo departamentui.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 85, prieš – 2, susilaikė 3. Pasiūlymui pritarta.
33 pasiūlymas. Seimo narys R. Karbauskis. Prašom. Tuoj įjungsime mikrofoną.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Vykdant Seimo valdančiosios daugumos ir Vyriausybės programą, siekiama kultūros ir meno specialistų darbo užmokestį sulyginti su mokytojų darbo užmokesčiu. Dėl jau priimtų sprendimų, dėl mokesčių reformos ir taip toliau jis didėja nuo 90 iki 120 eurų kitais metais, bet, šituo sprendimu paskyrus papildomai 1 mln. eurų, jis padidės dar plius 7 eurais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės išvada ir galbūt iš karto atsakymas dėl lėšų šaltinio, nes manau, kad L. Balsys būtent dėl to ir klaus.
V. ŠAPOKA. Iš pradžių dėl Vyriausybė siūlymo. Vyriausybė siūlo pritarti ir skirti 1 mln. eurų kultūros ir meno darbuotojų darbo užmokesčiui padidinti pagal pateiktą subjektų sąrašą, atitinkamai patikslinti įstatymo projekto 2 straipsnyje visų savivaldybių biudžetų gyventojų pajamų mokesčio procentinę dalį ir kiekvienai savivaldybei atskirai įstatymo projekto 6 priede analogiškas lėšų šaltinis (tai paaiškinimas gerbiamam Seimo nariui) galioja. Nėra taip, kad tos lėšos pranyks iš Klimato kaitos programos. Jeigu fiskalinė drausmė per metus bus užtikrinta, galimybė atšildyti tas lėšas išlieka.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. A. Navickas – už.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Tikrai pritariu pačiai idėjai, man atrodo, šiaip tai visada atrodo, kad suma galėtų būti didesnė, bet gerai, kad yra ir tokia. Dėl šaldymo, šildymo varianto, tai esu kažkada analizavęs krionikos meną ir viską, kaip žmonės užsišaldo, bet jūsų šaldymo, šildymo menas man vis tiek lieka kažkoks truputį neaiškus. Suprantu, čia mano problema, bet pritariu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Motyvai prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (LSDPF). Gerbiami kolegos, ačiū už išaiškinimus, man dar net nepaklausus. Tai irgi rodo tam tikrą požiūrį. Gerbiamas ministre, jūs čia galite vykdyti kulinarinių eksperimentų, kiek tik norite, atšaldyti, atšildyti ir vėl ką nors padaryti, tačiau aš labai pritariu, kad mokytojams ir kultūrininkams būtų padidintos algos. Labai pritariu. Ir didžios frakcijos pirmininkas ponas R. Karbauskis, Kultūros reikalų komiteto pirmininkas, ir premjeras S. Skvernelis, Vyriausybės vadovas, turėjo parengti plačią, visa apimančią programą, kaip visam viešajam sektoriui bus didinamos algos, ne iš kažkokių atskirų keistų šaltinių, pažeidžiant įstatymą, o iš normalaus biudžeto, gerbiant tuos žmonės, apie kuriuos kalbame, tai yra kultūros, meno ir viešojo sektoriaus darbuotojus.
Tai, ką jūs siūlote paimti iš Aplinkos ministerijos Klimato kaitos programos, yra įstatymo pažeidimas. Dar sykį kartoju, Klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo pažeidimas. Jūs kalbate apie kažkokį įšaldymą. Įšaldymas pagal mūsų įstatymus reiškia tik viena – draudimą naudotis tomis lėšomis. Jeigu jūs įšaldysite, niekas tų lėšų negalės panaudoti. Taigi čia nereikia tos kūrybinės buhalterijos, reikia tiesiog normalaus suvokimo ir kitų šaltinių paieškojimo, gal iš šešėlio ištraukti, gal iš viešinimo milijonų, skirtų ministerijoms ir ministrų reklamai, gal iš viešųjų pirkimų. Yra tų šaltinių, kodėl imate klimato kaitą ir atimate iš renovacijos, atimate iš biokuro katilų tobulinimo, atimate iš miškų atsodinimo? Jeigu sugebate tik tiek, vadinasi, esate desperacijoje ir nežinote, ko griebtis. Labai gaila.
PIRMININKĖ. Na, nežiūrint emocingų žodžių, balsuojame atsakingai, pritardami arba nepritardami Seimo nario R. Karbauskio pasiūlymui skirti 1 mln. eurų kultūros ir meno specialistų darbo užmokesčiui padidinti.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 93, prieš nėra, susilaikė 2.
Gerbiami kolegos, buvo numatyta, kad rytinį posėdį baigsime 14 val. 30 min. Maloniai noriu jūsų prašyti leisti pratęsti rytinį posėdį, dar maždaug 20–30 minučių liko darbo, nes baigėme beveik visus pasiūlymus, kad galėtume priimti valstybės biudžetą. Ar galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuojame, kad pratęstume posėdį tol, kol pabaigsime svarstyti jau pradėtą projektą Nr. XIIIP-2715(2). (Balsai salėje) Pertrauką paskelbsime po šio klausimo svarstymo ir kartu pasitarsime, kiek tam skirsime laiko.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 80, prieš – 5, susilaikė 13. Dirbame toliau.
34 pasiūlymas. Seimo nariai R. Baškienė ir V. Juozapaitis teikia pasiūlymą. Aš prašau V. Juozapaičio pateikti.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, tai yra pasiūlymas…
PIRMININKĖ. Labai prašau dėmesio.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). …skirti 200 tūkst. eurų tikslinių lėšų socialinėms išmokoms profesionalaus scenos meno darbuotojams, kurie dėl objektyvių priežasčių nebegali tęsti savo profesinės veiklos. Tos socialinės išmokos iki šiol buvo mokamos, bet pasikeitus socialiniams rodikliams būtent šie rodikliai nekito. Taigi mūsų siūlymas yra pakelti iki 10 išmokų. Mano žiniomis, prieštaraujančių neturėtų būti šiandien. Tai gal negaištame laiko ir balsuojame už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Siūlome pritarti.
PIRMININKĖ. Motyvai. A. Navickas – už.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Vėl labai puikus siūlymas, tiktai nesuprantu lėšų šaltinio. Kodėl ne iš Aplinkos klimato kaitos programos užšaldome ir atšildome, nes, kiek aš žinau, kiek buvo sakyta, kad valstybės biudžete jokių viršplaninių pajamų nėra ir panašiai. Čia ironizuoju. Bet šiaip labai dėkui, tikrai geras pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Kitaip mano J. Olekas – motyvai prieš.
J. OLEKAS (LSDPF). Pirmininke, aš tik patikslinsiu, nes visą laiką ministras kalbėjo, kad ir biudžeto viršplaninės pajamos nėra toks pajamų šaltinis ir nėra valstybės skolos priežiūros mažinimas. Ten viskas suskaičiuota tiksliai. Būkite geras, ministre, vienodai traktuokite visų Seimo narių pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos. Balsuojame dėl Seimo narių R. Baškienės, V. Juozapaičio pasiūlymo, jam Vyriausybė pritarė.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 92, prieš nėra, susilaikė 3. Pasiūlymui pritarta.
Ir paskutinis pasiūlymas dėl šio straipsnio. Seimo narys E. Pupinis. Prašom, kolega.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, tai yra pasiūlymas dėl visų mūsų jaunimo švietimo sistemos. Klausimas yra labai svarbus, kadangi susijęs su jaunimo užimtumu. Praeitais metais mes žadėjome jau šiais metais biudžete pasiekti 15 mln. ribą ir finansuoti neformalųjį vaikų švietimą. Deja, kol kas to nepasiekėme.
Dar vienas dalykas, kad daugumas projektų finansuojama iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, ir tas finansavimas smarkiai vėluoja. Mes visaip patraukiame valstybės biudžetą iš neformaliojo vaikų švietimo finansavimo. Iš tikrųjų aš siūlau skirti tuos 3 mln., kadangi nemažai buvo kreipimųsi iš įvairių asociacijų ir čia paskutiniu metu komitetas svarstė Kauno variantą, kai iš finansavimo… negalima finansuoti net ir rugsėjo, ir sausio mėnesį. Tai iš tikrųjų šie 3 mln. tikrai būtų esminiai pagelbėjant tiems pedagogams, kurie užsiima su vaikais ir atitraukia juos nuo visokių blogų dalykų, suorganizuoja įvairių užsiėmimų, kurie tinka vaikams, taip pat pagelbėtume ir patiems vaikams, kad jie galėtų užsiimti neformaliuoju švietimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Sutinku, kad jeigu yra vėluojama, tai tikrai reikia pakviesti ministerijas ir susijusias įstaigas reaguoti greičiau tam, kad būtų nenutrūkstamai užtikrinama, tačiau ne viską per vieną naktį. Šitam siūlymui Vyriausybė siūlo nepritarti. Suma yra didelė. Kviečiu apsispręsti balsuojant.
PIRMININKĖ. Motyvai. G. Steponavičius – už.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, aš trumpai noriu reaguoti į ministro dabar komentarą. Visos vaikų neformaliojo švietimo lėšos, beveik 11 mln., tiek šiais, tiek kitais metais yra planuojamos finansuoti, kai yra pinigų skiriama 15 eurų vienam vaikui. Jas administruoja ESFA, ir apsukos joje, kai jie faktiškai užsibrėžę tikslus tikrinti vos ne kiekvieną sutartį… ji yra pasmerkta vėluoti.
Mes turime informacijos, tarkime, iš Kauno miesto neformalaus vaikų švietimo paslaugų tiekėjų, kad ištisi mėnesiai iškrenta. Rugsėjo mėnesį nebuvo apmokėta, dabar kyla klausimas, ar bus apmokėta už kitų metų sausio mėnesį, įsibėgėjant visam procesui. Gali atsitikti taip, kad vietoj devynių mėnesių šios finansavimo sistemos bus finansuojami septyni ar tik aštuoni mėnesiai. Tam tikro rezervo turėjimas, kolegos, biudžete, ne vien rėmimasis Europos Sąjungos lėšomis, leistų užtikrinti tvaresnį tokio veikiančio, pasiteisinusio finansavimo modelio veikimą. Kviestume pritarti. Suma nėra dramatiška.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame dėl E. Pupinio pasiūlymo, kuriam Vyriausybė nepritarė.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 37, prieš – 26, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, dėl 1 straipsnio visi pasiūlymai aptarti. 1 straipsnį galime priimti? Galime priimti. (Balsas salėje: „Balsuojame.“) Balsuojame. Prašome balsuoti, kad priimtume 1 straipsnį.
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 79, prieš – 18, susilaikė 7. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Dėl jo yra gautas Seimo nario A. Strelčiūno pasiūlymas. Dėl jo jau apsispręsta. Seimo nario M. Majausko pasiūlymas. Gerbiamasis Majauskai, prašom pristatyti savo pasiūlymą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkui, pirmininke. Puikiai žinome, kad centrinės valdžios mokestinė politika neturėtų būti įgyvendinama savivaldybių sąskaita, todėl buvo siūlymas, ir ne vienas, keisti savivaldybių pajamų metodiką, numatant didesnes pajamas savivaldybėms. Kadangi nebuvo pritarta tiems siūlymams, iš tikrųjų net nebuvo galimybės jiems būti pateiktiems ir išdiskutuotiems, tie sprendimai nebuvo priimti, todėl ir pats šis siūlymas irgi netenka prasmės. Mes atsiimame šį siūlymą.
PIRMININKĖ. Ačiū už jūsų supratimą.
Taip pat noriu Seimo nariams priminti, kad dėl šio straipsnio yra teikti A. Gelūno, A. Papirtienės, J. Varkalio, R. Karbauskio ir E. Pupinio pasiūlymai. Dėl jų taip pat jau apsisprendėme. Daugiau pasiūlymų nėra. 2 straipsnį galime priimti? (Balsai salėje) Balsuojame dėl 2 straipsnio. Prašau.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 81, prieš – 18, susilaikė 8. 2 straipsnis priimtas.
Dėl 3 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti bendru sutarimu? Galime priimti bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Dėkoju. Dėl 5 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti bendru sutarimu? Galime. Ačiū. Dėl 6 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 7 straipsnį galime priimti, nes pasiūlymų nebuvo gauta? Galime priimti. 8 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimame. Dėkoju. 9 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti bendru sutarimu? Priimame.
10 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti bendru sutarimu? Priimame. 11 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti bendru sutarimu? Priimame. 12 straipsnis. Dėl 12 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta, galime priimti bendru sutarimu? Priimame.
13 straipsnis. M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, mes dėl šios metodikos ne vieną kartą diskutavome ir čia ši Vyriausybė, valdančioji dauguma įveda naują tradiciją, kai nėra aiškiai numatytas finansavimo šaltinis. Įrašoma galimybė skolintis valstybės vardu ir taip finansuoti. Jeigu pamenate, kalbėjome apie įsipareigojimus NATO partneriams, ir čia visi sutarėme, jog tai tikrai yra išskirtinės aplinkybės, išskirtinės sąlygos ir mes turime vykdyti tuos įsipareigojimus. Čia buvo atsiradę siūlymų taip pat dar priderinti ir nenumatytus įsipareigojimus partijoms finansuoti, bet Prezidentė atmetė, ir mes iš tikrųjų tam pritarėme, kad neturėtų būti numatyti tokie neaiškūs įsipareigojimai.
Aiškūs įsipareigojimai turi būti kaip asignavimai, numatyti biudžete, ir dėl jų visų mes balsuojame. Vis dėlto čia Vyriausybė grįžta prie tokios neįprastos ir keistos metodikos, kai nėra numatytas labai aiškus šaltinis, kaip finansuoti vaiko pinigus, išmokas vaikui mokėti, taip pat iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį mokamai pensijų įmokai į pensijų fondą mokėti. Kalbame apie tai, jog šiems poreikiams bus numatyta galimybė skolintis valstybės vardu. Tai nėra gera praktika, nėra skaidri praktika ir, sakyčiau, ydinga praktika, kai metų eigoje bus perskirstomas finansavimas tarp eilučių, ir toks dalykas būtų neskaidrus – įvestų tikrai prastą valstybės išlaidų planavimo praktiką.
Todėl kviečiame koreguoti 13 straipsnio 3 dalies 1 punktą – išbraukti nuostatas išmokas vaikui mokėti ir iš valstybės biudžeto už pensijų fondo dalyvį mokamai pensijų įmokai į pensijų fondą finansuoti pagal faktišką poreikį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybė siūlo nepritarti. Reikia atkreipti dėmesį, kad vaikų skurdas tikrai yra didelė problema, o teisė skolintis išmokai vaikui numatoma, kad išmoka vaikui bet kuriuo atveju būtų išmokėta laiku. Jeigu pagal faktinį poreikį prireiktų papildomų lėšų, priežastis gali būti labai paprasta, dėl staigesnių migracijos pokyčių… Atsižvelgiant į tai, kad vykdoma pensijų kaupimo reforma, kurios poveikį 2019 metams nuspėti ir įvertinti, net ir naudojant tikrai patikimus ekonometrinius modelius, sudėtinga. Todėl ir numatoma teisė skolintis dėl šito poreikio tam, kad įsipareigojimai būtų įgyvendinti, jeigu ekspertų nuomonė nepasitvirtintų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai. I. Šimonytė – už pasiūlymą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiamas ministre, jūs labai greitai ir labai tiksliai, ir didelėmis sumomis įvertinate pedagogų reikalavimus, kuriuos jie iškėlė streikuodami. Jums neužtrunka laiko suskaičiuoti, kiek reikės papildomų šimtų milijonų. Kokia problema yra suskaičiuoti Lietuvos vaikus, padauginti 20 eurų iš 12 ir apskaičiuoti sumą, kuri turi būti suplanuota Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimuose. Kokia problema yra įvertinti, kokia pasekmes jūsų priimta pensijų reforma turės gyventojams ir kas iš jų pasiliks ar nepasiliks antroje pakopoje. Juk jūs, kai siūlėte reformą, be jokios abejonės, tuos vertinimus turėjote būti padarę. Šitoks finansavimas iš biudžeto yra niekas kitas kaip deficito slapstymas, ir aš niekaip kitaip to nevadinčiau. Todėl, kad jūs turite šių metų patirtį, jūs žinote, kiek išmokų išmokėjote šiais metais, ir sėdėti dabar ir sakyti: o gal, žinote, ten kažkokie dideli skaičiai neateis ir nepaprašys tų pinigų. Nepaprašys – tai sutaupysite. Bet, man atrodo, kažkas, atėjęs į Seimą prieš dvejus metus, sakė, kad sugrąžins sprendimo galią į Seimą. Asignavimų tvirtinimas yra Seimo prerogatyva pagal Konstituciją. Todėl aš niekaip nesuprantu, kodėl jūs norite atimti iš Seimo galimybę tvirtinti asignavimus išlaidoms ir perkelti juos į Vyriausybės teisę skolintis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Keistai nuskambėjo, kad gynybai, NATO finansuoti pagrįstas toks būdas, o vaikų išmokų, vaikų pinigų mokėjimui, jeigu tų vaikų grįžtų daugiau iš emigracijos, mažiau pagrįsta. Tai man keisti tokie dalykai, visiškai nesuprantami.
Dėl antrosios pakopos. Kadangi vyksta esminiai pokyčiai, tiksliai numatyti, kiek iš valstybės biudžeto reikės kofinansavimo, nes dalyvių skaičius tikrai neapibrėžtas… Dabar šiųmetinė ar ankstesnių metų patirtis sunkiai pritaikoma kitiems metams, bet gali būti ir taip, kad tų asignavimų bus sutaupyta, nebūtinai į vieną pusę, ar į kitą. Bet žinant, kaip sunkiai mes renkamės, balsuojame ir sutelkiame savo jėgas, metų viduryje perdaryti biudžetą dar kartą gali būti didesnė grėsmė, negu dabar priimti tokį sprendimą. Be abejo, mes atsižvelgsime, jeigu tie nepamatuoti siūlymai bus ateityje teikiami. Šiuo atveju siūlau nepritarti šitam siūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl Seimo nario M. Majausko pasiūlymo.
Balsavo 110 Seimo narių: už – 32, prieš – 49, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.
13 straipsnį galime priimti? Galime priimti. (Balsai salėje) Balsuojame dėl 13 straipsnio. Prašom balsuoti dėl 13 straipsnio… pasiūlymui buvo pritarta.
Balsavo 114 Seimo narių: 84 – už, prieš – 19, susilaikė 11. 13 straipsnis priimtas.
Replika po balsavimo – I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui: ir dėl krašto apsaugos taip pat nėra nieko ypač gero, bet čia yra jūsų pasirinkimas slidinėti aplinkui 2 procentinius punktus BVP. Akivaizdu, kad niekaip kitaip jūs pasielgti ir negalite.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, 14 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime priimti bendru sutarimu.
15 straipsnis. Dėl jo buvo gauti pasiūlymai J. Razmos, J. Oleko, G. Vasiliausko, L. Staniuvienės ir K. Bartkevičiaus. Šiuos pasiūlymus jau aptarėme. Tad visą 15 straipsnį galime priimti? (Balsai salėje) Galime priimti. Prašom balsuoti dėl 15 straipsnio priėmimo.
Balsavo 119 Seimo narių: už – 84, prieš – 23, susilaikė 12. 15 straipsnis priimtas.
16 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime. 17 straipsnis. Nebuvo gauta pasiūlymų. Galime priimti? Galime. 18 straipsnį galime priimti? Galime. 19 straipsnis. Taip pat pasiūlymų ir pastabų nebuvo gauta, galime priimti. 20 straipsnis. Pasiūlymų ir pastabų nebuvo gauta, galime priimti.
Štai ir būtų visas valstybės biudžetas, tačiau Seimo narys M. Majauskas siūlė papildyti įstatymą 21 straipsniu.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Labai tikiuosi, kad čia balsuosime bendru sutarimu, ir aš pabandysiu perskaityti tai, ką siūlome.
„Pavesti Vyriausybei nedelsiant pateikti Seimui informaciją apie svarbiausių viešojo sektoriaus sričių darbuotojų ilgalaikę ligšiolinę atlyginimų kaitą. Pavesti Seimo Biudžeto ir finansų komitetui parengti tikslų aprašą, kokią informaciją Vyriausybė turėtų pateikti Seimui.
Antras punktas. Pavesti Vyriausybei nedelsiant pateikti Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos sukauptą informaciją apie svarbiausių viešojo sektoriaus sričių atlyginimų santykio su vidutiniais EBPO šalių atlyginimais standartus. Pavesti Vyriausybei nedelsiant parengti ir iki 2019 m. kovo 1 d. pateikti Seimui valstybės strategiją, skirtą svarbiausių viešojo sektoriaus sričių darbuotojų atlyginimų augimo perspektyvoms 2019–2021 metais.“
Iš esmės šiuo sprendimu mes dar kartą įtvirtiname mokytojų reikalavimus, dar kartą įtvirtiname švietimo sektoriaus ir kito viešojo sektoriaus darbuotojų reikalavimus pateikti informaciją, kaip kito jų vidutiniai atlyginimai, kaip atrodo tarptautiniai viešojo sektoriaus atlyginimų standartai, ypač mokytojų, nes dabar daug apie juos kalbame, ir pateikti labai aiškią strategiją, kaip bus didinami šie atlyginimai, kad jie pasiektų tarptautinius standartus.
Man atrodo, nebūtų čia nė vieno Seimo nario, kuris nepritartų, jog mokytojų atlyginimai turėtų siekti tarptautinius standartus ir tai turėtų būti pasiekta kuo įmanoma greičiau. Apie tai kalba ir šis įstatymo straipsnis. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybė siūlo nepritarti dėl labai paprastos priežasties – tai nėra šio įstatymo sritis. Biudžeto sandaros įstatymo 18 straipsnio 2 ir 3 dalyse aiškiai ir konkrečiai nustatyta, kas yra tvirtinama atitinkamų metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme. Taip pat jau kelintą kartą atkreipsiu jūsų dėmesį, kad Vyriausybė nusprendė sudaryti derybų grupę dėl viešojo sektoriaus finansavimo didinimo. Manau, kad siekiai, kuriuos jūs norite įrašyti į Biudžeto įstatymą, bus svarstomi būtent Vyriausybės sudarytoje derybų grupėje. Manau, kad siūlymai tikrai verti dėmesio, bet tai ne šio įstatymo sritis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Už pasiūlymą – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, jeigu yra preambulė, tai gali būti ir baigiamosios nuostatos. Niekas tam netrukdo, ne viską mums reglamentuoja teisės aktai, kaip rašyti dokumentus. Iš tikrųjų tai niekam netrukdytų. Juo labiau, kaip sakė pats ministras, yra parašyta tiesa, kurią ir bando nagrinėti vadinamoji dar sudaroma turbūt premjero komisija.
Iš tiesų mes negalime gyventi apgraibomis, kaip šiuo metu, ypač kas susiję su viešojo sektoriaus atlyginimais. Šiuo metu susidarė tokia situacija, kad mes neplanavome viešojo sektoriaus atlyginimų, ypač pedagogų, ir priėjome prie tokios situacijos, kad prasidėjo streikai. Nemanau, kad tai turėtų tęstis, juo labiau kad mes visi lygiuojamės į jau nustatytus EBPO standartus, dažnai atvažiuoja ekspertai, mes klausomės, paplojame ir išvažiuoja. O kai reikia laikytis tų nuostatų, kurios yra patvirtintos EBPO, mes nesilaikome.
Manyčiau, nieko blogo, jeigu pasiliktų šis straipsnis prie Biudžeto įstatymo, tai būtų tam tikra nuoroda, kad Vyriausybė galbūt patvirtintų tam tikrą perspektyvą, kaip turėtume judėti, nes žmonės turbūt privalo gauti tinkamus atlyginimus, nepaisant to, kaip valstybė sugeba tvarkyti savo ūkį. Manyčiau, kad atlyginimai yra svarbiausia, nes žmonės turi savo šeimas, turi savo vaikus ir mes turime užtikrinti pakankamas pajamas. Tą siūlo ir M. Majauskas, kad vis dėlto būtų matoma perspektyva žmonėms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Na, štai ir išsiaiškinome, kuo skiriasi Vyriausybė nuo Seimo. Jeigu Vyriausybė reglamentuoja įstatymus, jų privalu laikytis, o Seimo narių pareiškimų ir kalbų nereglamentuoja niekas: nei įstatymai, nei dažnais atvejais ir Konstitucija. Čia yra reikalingi deklaratyvūs dalykai, tačiau galbūt daugiau skirti rezoliucijai, kiek mačiau, T. Tomilino rezoliucijos projekte kai kas iš tų dalykų yra minima, siūlau tą rezoliuciją ir apsvarstyti, galbūt paredaguoti ir priimti, o šiam siūlymui siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, prašome balsuoti dėl M. Majausko pasiūlymo.
Balsavo 117 Seimo narių: už pasiūlymą – 36, prieš – 49, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta, ir įstatymo projektas nepapildomas 21 straipsniu.
Dar vienas M. Majausko pasiūlymas papildyti dar vienu straipsniu. Prašau, kolega.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, žinome, kad, augant finansavimui, auga ir savivaldybių gaunamos pajamos, nes jų pagrindinis pajamų šaltinis yra gyventojų pajamų mokestis. Augant ekonomikai, auga finansavimas, iš tikrųjų turėtų didėti ir savivaldybių finansavimas ateinančiais ir dar ateinančiais, ir dar ateinančiais metais, kol yra projektuojamas ekonomikos augimas. Deja, dėl centrinės valdžios įgyvendinamų mokesčių reformų kai kurių savivaldybių biudžetai netgi būtų galėję mažėti, jeigu nebūtų buvę pakoreguota taip, kaip čia buvo dar visai neseniai padaryta.
Mes siūlome priimti dar papildomą straipsnį – pavedimą Vyriausybei dėl savivaldos finansavimo stiprinimo strategijos, tai yra pavesti Vyriausybei nedelsiant parengti ir iki 2019 m. kovo 1 d. pateikti Seimui valstybės savivaldos finansiniam stiprinimui skirtą strategiją, kurioje būtų įtvirtinta nuostata, kad savivaldybių finansinė padėtis, valstybei nesant ekonominėje ar finansinėje krizėje, negali blogėti, nepriklausomai nuo Vyriausybės ar Seimo priimamų mokestinių ar kitokių finansinių sprendimų. Taigi pakartosiu, tai yra straipsnis, kuris užtikrintų reikalingą, tinkamą ir adekvatų finansavimą savivaldybėms ekonominio augimo laikotarpiu. Taigi, artėjant savivaldos rinkimams, man atrodo, kad vėlgi čia straipsnis, dėl kurio mes visi tikrai galėtume sutarti. Kviesčiau jam pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Vyriausybės išvada.
V. ŠAPOKA. Vyriausybė siūlo nepritarti šiam pasiūlymui. O priežastis yra paprasta – aš kviečiu gerbti Seimo valdybos 2018 m. lapkričio 28 d. sprendimą, kuriuo buvo sudaryta darbo grupė savivaldybių biudžetų pajamų nustatymo metodikai tobulinti. Šioje grupėje būtų tikslinga svarstyti ir šiuos siūlymus, ypač atsižvelgiant į tai, kad šiuo metu savivaldybių savarankiškų funkcijų ir jų finansavimo peržiūrą atlieka Valstybės kontrolė, kurios išvada bus įvertinta priimant tam tikrus sprendimus. Kadangi Seimas ėmėsi iniciatyvos, tai kviečiu tą sprendimą gerbti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai už – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Mes gerbiame tuos turbūt sprendimus ir tų grupių veiklą. Jūs galite sudaryti kiek norite grupių, kiek norite rašyti rezoliucijų, tačiau savivaldos teisių pažeisti negalite. Šiuo metu biudžete tas yra įtvirtinta, kad valdžia, vyriausybės ir seimai priima tam tikrus sprendimus, kuriuos privalo vykdyti savivaldybės, kai joms neužtikrinamas finansavimas. Tas pats buvo ir su pajamomis, kai savivaldybės netenka dalies pajamų, o joms pridedama daugiau funkcijų.
Lygiai taip pat atsitiko ir su fondu, iš kurio buvo skiriamos pašalpos socialiai remtiniems. Dėl jų irgi kažkada buvo žadėta, kad prie jų niekas nelįs, kad savivaldybės galės savo nuožiūra panaudoti socialinei paramai, o šiuo metu atsiranda įvairių mėginimų primesti kuo daugiau darbų, veiklų ir finansavimą iš tų šaltinių, kurie turėjo būti savivaldybėms. Iš tikrųjų galbūt grupės tai nustatys, bet šiame biudžete yra problemų, kurias teks spręsti savivaldybėms arba teks eiti į teismus ir duoti Vyriausybę už tokius neteisėtus sprendimus.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – S. Jakeliūnas.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Noriu priminti ponams konservatoriams, kad jie šiurkščiai pažeidė Valstybinio socialinio draudimo įstatymą, kuriame reikalaujama, kad jeigu padidėja išmokos arba sumažėja „Sodros“ pajamos dėl Vyriausybės arba Seimo sprendimų, o tai buvo 2008 metais nuo rugpjūčio mėnesio, tai reikėjo didinti arba tarifus, arba priimti kitus sprendimus, vietoj to nuo 2009 metų balandžio mėnesio buvo intensyviai skolinama, „Sodra“ sumokėjo 1 mlrd. eurų palūkanų. Tai rodo, kad tai, kas įrašyta netgi įstatymuose, nesilaikoma. Kadangi savivaldybių problemos yra puikiai žinomos ir jos sprendžiamos, taip pat ir M. Majauskas, kiek žinau, dalyvaus toje Seimo valdybos sudarytoje darbo grupėje, aš manau, ten ir vieta aiškintis ir diskutuoti apie tokius dalykus, o šitam siūlymui vėl siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, balsuojame dėl M. Majausko pasiūlymo papildyti įstatymą 22 straipsniu.
Balsavo 116 Seimo narių: už – 36, prieš – 51, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamieji kolegos, mes aptarėme visus pasiūlymus. Dėkojame ministrui už pateiktas Vyriausybės išvadas. Dėl viso valstybės biudžeto už – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Iš tiesų, kolegos, aš manau, kad čia didelių diskusijų gal ir nebereikėtų kelti, kviečiu tikrai balsuoti už. Juolab kad 600 mln. yra virš biudžeto, jis yra paskirstytas pradedant mokytojų atlyginimu, neapmokestinamuoju pajamų dydžiu, taip pat yra išsaugotos lengvatos, jeigu pažiūrėsime, centriniam šildymui, dėl ko prieš kiekvieną biudžetą dažniausiai būdavo keliamos batalijos, diskusijos, registruojami pasiūlymai ir panašiai, ir panašiai. Aš tikrai, kolegos, kviečiu balsuoti. Galima sakyti, gal jis nėra pats tobuliausias, pats geriausias, kaip mes norėtume, koks jis turėtų būti, ir valstybės tarnautojams gal norėtume pakelti atlyginimą, ne 1,5 euro, o gal 5 eurais, gal 6 eurais ir grąžinti būtent tą 2008–2009 metų lygį, bet bet kokiu atveju jis yra pozityvus. Kolegos, tikrai kviečiu palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – G. Skaistė.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Išties mes šiandien taip jaukiai posėdžiaujam ir, atrodo, visi pamiršo jau tas įtampas, kurios laukia už Seimo durų, tiek mokytojų streiką, tiek mitingą, kuris neseniai įvyko, tiek ugniagesius, kurie neturi antros uniformos. Viskas atrodo kur nors toli. Iš principo man atrodo, kad šitas biudžetas neatliepia visuomenės lūkesčių ir Vyriausybė pozicija yra gana veidmainiška. Nuo 2009 metų viešasis sektorius, kuriam buvo sumažinti atlyginimai, laukia, kol pasibaigs krizė ir ekonomikos pakilimas grąžins jiems tą gyvenimo lygį, prie kurio jie buvo pripratę. Per tą dešimtmetį jų atlyginimą reglamentuojantis bazinis dydis buvo padidintas vos 1,5 %. Tuo tarpu vidutinis atlyginimas augo po 8 % kasmet pastaruoju metu. Akivaizdu, kad viešojo sektoriaus darbuotojų atlyginimas tampa nebepatrauklus ir visiškai nekonkurencingas, palyginti su privačiu sektoriumi. Augant ekonomikai ir matant, kad buitis asmeniškai negerėja, akivaizdu, kad viešojo sektoriaus darbuotojų nepasitenkinimas išsprogsta mitingais, streikais ir protestais. Nors atrodė laikas, kad pasaulinės ekonomikos pakilimo laikotarpiu išties atėjo laikas gerinti viešojo sektoriaus darbo sąlygas ir netgi Seimas buvo priėmęs nutarimą 2020 metais grąžinti bazinį dydį į buvusį lygį, akivaizdu, kad tie gražūs deklaravimai nebevirsta darbais. Vyriausybė apsisprendė kartu su Seimu sumažinti mokestines pajamas ne mažiau kaip 4 %. Akivaizdu, kad visas ekonomikos augimas būna išdalinamas kažkam šiek tiek po truputį, tačiau nesprendžiamos viešojo sektoriaus problemos, kokios jos yra susiklaupusios. Kai sakoma, kad reikėjo mažinti darbo apmokestinimą, tai noriu priminti, kad lygiai taip pat buvo sakoma, kad reikia įvesti kitus mokesčius, kurie kompensuotų netektas pajamas, ir tada būtų buvę galima išspręsti tas problemas, kurios susikaupė šiandien. Premjero siūlomos darbo grupės gerinti viešojo sektoriaus situaciją 2020 metais…
PIRMININKĖ. Ačiū, kolege, bet jau laikas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). …2025 metais išties yra pakankamai ciniškas siūlymas, kadangi viešojo sektoriaus biudžetas išdalintas keleriems metams…
PIRMININKĖ. Laikas.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). …į priekį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. S. Jakeliūnas – motyvai už.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Taip, šitas biudžetas tikrai nėra idealus, idealių biudžetų nėra, kaip ir nėra idealių žmonių, o čia biudžetas, kuris liečia beveik 3 mln. šalies gyventojų. Sunku rasti galimybes, kad visų poreikiai būtų patenkinti, visos problemos išspęstos, kurios kaupėsi ketvirtį amžiaus, o čia reikalavimas buvo per vieną savaitę ir vieną mėnesį išspręsti mokytojų problemas, viešojo sektoriaus problemas ir įsipareigoti nežinia kam. Taip, mes mokame per daug palūkanų dėl anksčiau priimtų sprendimų ir šia prasme ta sudėtinga situacija vis dar tęsis kelerius metus. Kai baigsime jas mokėti, tada ir galėsime finansuoti tą viešąjį sektorių.
Manau, kad viena iš problemų, bent jau mano asmeniniu požiūriu, dėl padidėjusių lengvatų skaičiaus, tai yra dėl PVM lengvatos centriniam šildymui, kuri šantažo būdu buvo išreikalauta vėlgi ponų konservatorių priimant urėdijų reformą. Tai dabar pasipylė kaip iš gausybės rago. Džiaugiuosi, kad nesugriovė biudžeto. Dėl to biudžetas taip pat turi tam tikrų ydų ir spręstinų problemų.
Savo esme tai yra tikrai kur kas tvaresnis sprendimas, negu buvo prieš dešimt metų – 2008 metais. Nors panašumo aš matau daug, spaudimo didinti išlaidas nepagrįstai yra, siūlymų buvo. Džiaugiuosi, kad mes sugebėjome atsispirti tam populizmui ir spaudimui ir iš vidaus, ir iš išorės. Turime priimti įsipareigojimus tvariai, o ne galvodami, kad kada nors – po dvejų ar penkerių metų – gyvensime daug geriau. Turime būti realistiški, turime būti atsakingi, ir šitas biudžetas, manau, didžiąja dalimi tai atspindi. Todėl siūlau balsuoti už jį.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Sysas – motyvai prieš.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Suprantu, kodėl taip skubama priimti šitą biudžetą, ir vakar svarstymai. Būdas pasislėpti nuo kylančių protestų gatvėje – ne pats geriausias. Noriu priminti, buvo daug kalbama, einant į rinkimus ir laimėjus rinkimus, apie skaidrumą, kad jo bus daugiau. Deja, su visa pagarba net 600 mln. eurų didėjantį biudžetą vis tiek reikia vadinti deficitą slepiančiu biudžetu. Apie tai kalbėjo mano kolegos.
Daug kalbame ir net kovai su korupcija skyrėme papildomų lėšų, bet akivaizdžiai, šiandien balsuojant šioje salėje, vyko korupciniai dalykai. Jeigu Seimo narys iš opozicijos siūlo pasiūlymą finansuoti, pavyzdžiui, iš viršplaninių lėšų, tai ministras sako, kad to daryti negalima, tai draudžia įstatymai. Bet jeigu tai siūlo Seimo narys iš pozicijos, tai tą galima daryti ir Vyriausybė pritaria. Tai kas čia, ne korupcija? Akivaizdu, korupcija. Ir manau, galbūt STT susidomės tokiais priimtais sprendimais čia, Seime.
Apskritai kalbant, kitų metų biudžetas, pavadintas „milijardas milijonui“, akivaizdžiai rodo spragas jau svarstant. Visoms biudžetinėms įstaigoms darbo užmokestis beveik nekyla, net priėmus minimalius padidinimus trūksta lėšų, bet didinama vėl labai saikingai ir kai kam. Ir dar daugiau – tiems siūlymams užtikrinti pasitelkiama Klimato kaitos specialioji programa, kuri yra specialiame įstatyme, kurią galima naudoti. Mes maskuojame. Apie kažkokius šaldytuvus, kuriuose užšaldys lėšas ir po to atšildys kaip skumbres, jau kalbėjau per svarstymą, kad vaiko pinigų trūksta, vaiko…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, deja, laikas.
A. SYSAS (LSDPF). …įgyvendinimui trūkta, todėl balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. V. Rinkevičius. Prašom, kolega, motyvai už.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, nepriėmus Biudžeto finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo, kitais metais neįmanoma bus išspręsti ir mokytojų atlyginimų problemų, ir kitų valstybei ir visuomenei svarbių klausimų.
Kolegos iš opozicijos, matyt, bijo, kad po mokesčių reformos kitais metais gyventojų pajamos, pensijos dar didės ir dabar skleidžiami gandai nepasitvirtins, o tai labai svarbu prieš kitų metų rinkimus, kurie bus net treji. Iš kitos pusės, visi puikiai žinome, kad šio biudžeto projekto Europos Sąjungos vertinimai, kitų institucijų vertinimai yra teigiami, geri. Mes pereiname prie teigiamo balanso biudžetų praktikos Lietuvoje, ko dar nebuvo. Tai, aišku, naujas dalykas, o visos naujovės visada sutinkamos su didžiuliu pasipriešinimu. Taip yra visame pasaulyje, turbūt psichologiškai žmogiška. Todėl siūlau pamiršti ambicijas ir vieningai patvirtinti kitų metų biudžetą, sutikti Naujus metus su gera nuotaika ir optimizmu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Liaudies išmintis sako, kad gilios mintys neduoda turtų. Aš pabandysiu paprastais faktais dekonstruoti labai skambią finansų ministro frazę „milijardas milijonui“. Tai šitas milijardas milijonui bus toks. Žmonėms, kurie uždirba mažiausią atlyginimą, kaip minėjau, – 14 eurų. Jeigu jis nekaupia, net mažės jo pajamos. Seimo nario pajamos į rankas didės daugiau kaip 50 eurų, Seimo Pirmininko – 114 eurų, Ministro Pirmininko – 127 eurais, 10 vidutinių atlyginimų gaunančių žmonių didės 331 euru, o tantjemas gaunančių tą pačią sumą – 10 vidutinių atlyginimų – 485 eurais. O valstybės biudžetas dėl visų šitų sprendimų neteks maždaug 312 mln. jau 2019 metais. 2020 metais neteks apie 200 mln., 2021 metais – dar 200 mln., ir tai yra labai rimtas netekimas.
Kol priimami šie sprendimai, mokytojai vis dar streikuoja užsidarę Švietimo ir mokslo ministerijoje, o valdantieji juokiasi. Man atrodo, kad mes turime labai rimtai žiūrėti į iššūkius valstybėje, išgirsti protestuojančius mokytojus, matyti medikus, girdėti biudžetinio sektoriaus darbuotojus ir iššūkius, kuriuos mes sukuriame ir į bado dietą pastatome priimdami šį 2019 metų biudžetą, todėl kviečiu nepritarti.
PIRMININKĖ. A. Palionis – motyvai už.
A. PALIONIS (LSDDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Visų pirma aš noriu priminti visiems Seimo nariams: nepriklausomoje Lietuvoje gyvename jau 30 metų ir visi žadame progresinius tarifus. Pirmasis biudžetas, turėsiantis gyventojų pajamų mokesčio progresinį tarifą, kuris skirsis ne vienu ir ne dviem procentais. Lygiai taip pat, kad vaiko pinigai, kurie buvo žadėti, priimant pernai metais, 30 eurų, bus didinami, tai vėl įrodo, kad mes žiūrime atsakingai ir didiname vaiko pinigus. Aš sutinku, kad gal galima būtų daugiau ir buvo mūsų frakcijos pasiūlymas didesnis, bet turime žiūrėti ir fiskalinį deficitą.
Man labai keistai atrodo opozicijos argumentai, kai traukiame kokias nors atskiras dalis ir bandome įrodinėti, kad yra blogai. Gerbiamieji, kodėl jūs nepasiūlėte kaip visa Europą alternatyvaus biudžeto projekto, kur galėtumėte įrodyti ir ginti tą projektą? O dabar ištraukiate atskirus fragmentus ir sakote, kad blogai. Aš džiaugiuosi, kad ši Vyriausybė žiūrėjo kompeksiškai ir žiūrėjo visą visumą, o ne atskiras dalis. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Kubilius. Vietoj jo kalbės I. Šimonytė – toks frakcijos prašymas ir sutarimas. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Tikrai, kaip sakė klasikai, viskas susimaišė mūsų karalystėje. Centro kaire save vadinanti Vyriausybė priėmė mokesčių reformą ir dabar siūlo priimti biudžetą. Juos kritikuoja bet kuris žmogus, kuris yra bent šiek tiek arčiau kairiųjų nuostatų. Centro kairės Vyriausybės ministras gąsdina mus K. Markso šmėkla. Nors visa tai, dėl ko dabar iš tikrųjų verda aistros, yra įrašyta šitos labai darnios Vyriausybės labai darnioje programoje, kur nebuvo jokio K. Markso.
Išties ironiška, kad dabar oponentai bando ginti tas nuostatas, kurias Vyriausybė pamiršo, nes atsisakė sudėtingų diskusijų, atsisakė politikos ir nuėjo pramintu keliu, kai visiems visko bus ir niekam nieko už tai nebus. Labai gaila, kad Vyriausybei neužteko noro ir išminties parodyti žmonėms dėmesį. Vietoj to pasirinktas gąsdinimas, priešinimas, mėtymas kažkokių kosminių reikalavimų. O juk jūs kelis kartus didesnę sumą paaukojote vardan savo ambicingumo, net ne ambicijos.
Kartu kažkam jūs pasistengėte pinigų paieškoti. Daliai pedagogų, malkoms, Naisių oficiozui, atskiriems Seimo nariams, kur kiekvieno balsas yra aukso vertės, gal ir vienam kitam atsakingesniam vienmandatininkui kas nors perkrito. Jūs nusipirksite biudžetą, bet jūs nenusipirksite ramybės. Kadangi problemų, kurios nebuvo išspręstos praeityje, bet kurias jūs, eidami į rinkimus pažadėjote išspręsti, jūs nesprendžiate. Jūs iki šiol bandote paaiškinti, kokie kiti yra blogi, o ne kokie jūs esate geri. Žinoma, galima sumažinti viešąjį sektorių iki vonios dydžio ir jį paskandinti vonioje. Labai gaila, kad jūs nedrįstate šito pasakyti žmonėms.
O viešasis sektorius ir toliau kiekvienais metais vaikščios ant galvos, o ne kojomis, bus priverstas jūsų prašyti, kaulyti, kažką gauti. Bet gal toks ir yra tikslas. Nes jums valdžia yra ne apie atstovavimą, o apie galią. Ačiū. (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Aplodismentai nebūtini, bet balsavimą jau turiu paskelbti.
Dėl vedimo tvarkos prieš paskelbiant – E. Gentvilas.
E. GENTVILAS (LSF). Aš tik atkreipiu dėmesį, kad čia ne Vyriausybės valanda ir vietoj A. Kubiliaus žodį turėjau gauti aš, o ne jo frakcijos narė, kandidatė į prezidentus.
PIRMININKĖ. Buvo toks frakcijos prašymas ir mes tiesiog… (Triukšmas, šūksniai salėje) Ar vienas, ar kitas frakcijos narys kalba, galbūt tai nėra tokia didžiulė klaida. Jeigu tai laikote klaida, prašome ją įskaityti. (Balsai salėje)
Gerbiami kolegos, keturi kalbėjo už, keturi kalbėjo prieš, ar vieni, ar kiti, bet tai buvo keturi ir keturi, kaip nustato Statutas. Mieli kolegos, prašome balsuoti dėl 2019 metų valstybės biudžeto. Prašau.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 130 Seimo narių: už – 84, prieš – 41, susilaikė 5.
2019 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymą (projektas Nr. XIIIP-2715(2) skelbiu priimtą. (Gongas)
Prieš suteikdama replikoms, kolegos, – 15.16 val., ar galime bendru sutarimu sutarti, kad pietų pertrauka iki 16 valandos, 16 valandą skelbiame vakarinį posėdį ir vakarinį posėdį pradedame nepabaigtais priimti rytinio posėdžio klausimais? (Šurmulys salėje)
O dabar replikos. Prašom. A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Matau, kad džiaugiatės, bet nemokamas patarimas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui. Kitą kartą, kai norėsite pasakyti, ką konservatoriai padarė prieš dešimt metų, kaip Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkui klaida neatleistina, sakykite – du tūkstančiai, ne du tūkstantis, ne trys tūkstantis ir ne keturi tūkstantis. Du tūkstančiai. Aš irgi darau tą pačią klaidą, tai nemokamas siūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. (Balsai salėje) Justai, prašau.
J. DŽIUGELIS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Iš tiesų norėčiau kalbėti dėl vedimo tvarkos, jeigu galima. Gerbiami kolegos, suprantu, kad su euforija jau išeinate iš salės, bet norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad rezoliucija, kuri buvo registruota Nr. 3060, buvo tam tikra prasme iliustracija, kaip jūs, apakinti valdžios, neatsižvelgėte į pilietinės visuomenės balsą. Iš tiesų sekmadienį vykęs protestas nebuvo mokytojų protestas, jis buvo protestas už mokytojus. Šiame proteste susivienijo visos profsąjungos, pradedant nuo švietimiečių, baigiant gaisrininkais. Man labai labai gėda už jus, kolegos, už buvusius kolegas, kurie deklaravote visiškai kitokias vertybes eidami į parlamentą, bet dabar iš tiesų demonstruojate politinę šizofreniją, sakyčiau. Aš atsiimu savo rezoliuciją, nes ji nebetenka visiškai jokios prasmės. Akivaizdu, kad jūs visiškai nenorite atsižvelgti į tautos žodžius, tautos prašymą, ir man gėda už tai, kad aš buvau jūsų frakcijoje.
PIRMININKĖ. Ačiū. Tačiau jūs ne vienas pasirašėte rezoliuciją, todėl turite suderinti ir su kitais pasirašiusiais savo kolegomis. G. Kirkilas. Prašau, replika po balsavimo.
G. KIRKILAS (LSDDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kaip aš ir prognozavau, pasirodo, mūsų kolegos konservatoriai ir jų satelitai socialdemokratai už krašto apsaugos biudžetą nebalsavo. (Balsai salėje) Socialdemokratai nepasirašė, jūs ką tik prieš mėnesį pasirašėte ir nebalsavote.
Ir dar vienas dalykas dėl pasiūlymo, kurį pasiūlė M. Majauskas. Mielas Mykolai, kam siūlyti į biudžeto projektą, jūs jau esate pakviesti į darbo grupę dėl viešojo sektoriaus atlyginimų. Tai kodėl nedalyvaujate? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. N. Puteikis. Prašau.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Balsavau prieš biudžeto projektą. Galvojau susilaikyti, bet matydamas milžinišką paniekos streikuojantiems mokytojams bangą, aš nusprendžiau užimti kategoriškesnę poziciją. Vis dėlto streikas, mitingai, peticijos yra absoliučiai vakarietiškos kultūros sudedamoji dalis ir streikuojantys mokytojai turi tokią teisę daryti, juos palaikantys žmonės ir politikai turi teisę tai daryti. O tie, kurie juos įžeidinėja, tokios teisės neturi.
Mokytojų reikalavimas yra absoliučiai pagrįstas, mūsų kaimyninių šalių BVP vienam gyventojui visiškai toks pat kaip ir mūsų. Vadinasi, mokytojų, kitų viešojo sektoriaus darbuotojų reikalavimas, pensininkų reikalavimas, kad algos ir pensijos prilygtų kaimynams, yra visiškai normalus. Kodėl kaimynai keliais šimtais eurų į rankas gauna daugiau negu mūsų viešasis sektorius ar pensininkai? Tai aš vis dėlto tikėjausi iš valdančiosios koalicijos didelio žingsnio į tą pusę, deja, matau, kad didžiuliai priešiškumai, ir raginu valdančiųjų frakcijų vadovus elgtis su streikuojančiais mokytojais ir kitais viešojo sektoriaus atstovais pagarbiai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Mačiau darbą, rūpestį, atsakomybę už įvairias sritis, tačiau pirmininkaudama nemačiau paniekos, išties šito nemačiau. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Aš tikrai noriu pasidžiaugti, kad nepavyko konservatorių planas – sugriauti biudžeto patvirtinimą, sąmyšio kėlimas yra gana dirbtinis. Gerbiamas Nagli, švietimo darbuotojams atlyginimai tikrai nemažėja ir kiekvienas sektorius tikrai norėtų gauti didesnį atlyginimą. Aš manau, niekas taip nenorėtų padidinti atlyginimų visam viešajam sektoriui kaip valdančioji dauguma, premjeras ir šita valdančiosios daugumos frakcija.
Vienas pasiūlymas. Gerbiamas M. Majauskas priekaištavo, kad jeigu nebūtų sumažinti mokesčiai, tai 300 mln. biudžete būtų daugiau. Gerbiamas Majauskai, sumažinti mokesčiai atiteko kiekvienam darbuotojui į kišenę. Jūs, kai skolinote po 10 % palūkanų, visi pinigai atiteko jūsų „Barclays“ bankui, per 10 metų – 2 mlrd. eurų ir Lietuvos žmonės tai turi žinoti! Duokite kiekvienais metais po 200 mln. eurų ir tada tikrai visas jūsų pageidavimų koncertas bus įgyvendintas. Ir dar vienas dalykas. Atėjus „Barclays“, pone Majauskai, jūs kiek įkišote iš biudžeto? 150 mln.! Nematėte nei mokytojų, nei pensininkų, nei dirbančių, jūs matėte bankus, nes ten kvepėjo dideliais pinigais!
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš tik Petrui pasakysiu, kad M. Majausko tada nebuvo, jis nebuvo parlamentaras. (Balsai salėje) Gerai. O dabar noriu pasakyti, kad aš blogai, matyt, buvau įkišęs kortelę ir nesugebėjau balsuoti, nors mygtuką spaudžiau. Prašau įskaityti mano balsą, kad susilaikiau.
PIRMININKĖ. K. Masiulis susilaikė per balsavimą už valstybės biudžetą. (Šūksniai salėje) Ir dar kartą P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Kadangi paminėjo mano vardą, buvau kantrus, tikrai dėl biudžeto mažai kalbėjau, pone Masiuli, tu turi žinoti – buvo dar daugiau, M. Majauskas buvo A. Kubiliaus patarėjas, kuris ir formavo finansiniais klausimais A. Kubiliui nuomonę ir kišo savo bankus.
PIRMININKĖ. Mieli kolegos, baigiame rytinį posėdį. (Balsai salėje, gongas) Registravomės paskutiniu balsavimu, jau nebesiregistruosime. (Balsai salėje) Stengiamės būti visiems pakankamai tolerantiški ir kviečiame 16 valandą į vakarinį posėdį. Ramaus pabuvimo gerą pusvalandį.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.