AIŠKINAMASIS RAŠTAS

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS VIETOS SAVIVALDOS ĮSTATYMO NR. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 IR 29 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETO SANDAROS ĮSTATYMO NR. I-430 37 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS BIUDŽETINIŲ ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1113 12 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VIEŠOJO SEKTORIAUS ATSKAITOMYBĖS ĮSTATYMO NR. X-1212 30 IR 32 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS RINKLIAVŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1725 14 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ TURTO VALDYMO, NAUDOJIMO IR DISPONAVIMO JUO ĮSTATYMO NR. VIII-729 25 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS SVEIKATOS PRIEŽIŪROS ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. I-1367 19 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės 24 d. sprendimu Nr. SV-S-268 sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl savivaldybių išorės audito modelio tobulinimo parengti (toliau – Darbo grupė), kuriai pavesta išnagrinėti užsienio valstybių savivaldybėse taikomo išorės audito modelio gerąją patirtį ir pasiūlyti tinkamiausią Lietuvos vietos savivaldos išorės audito modelį bei, jeigu reikia, parengti teisės aktų projektus, atlikusi teisės aktų, reglamentuojančių savivaldybių kontrolierių (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų) veiklą, analizę, nustatė, kad esamas teisinis reguliavimas nepadeda užtikrinti nepriklausomumo, objektyvumo ir profesionalumo principų, ir parengė įstatymų pakeitimo projektus.

Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto tikslas – stiprinti savivaldybių išorės auditorių nepriklausomumą, objektyvumą ir profesionalumą, užtikrinti atliekamo audito kokybę ir efektyvesnę savivaldybių turto valdymo bei lėšų naudojimo kontrolę, taip pat galimybę atlikti sisteminius veiklos auditus. Pagrindiniai projekto uždaviniai šiam tikslui pasiekti:

1) siekiant užtikrinti nepriklausomumą, nustatyti, kad subjektas, prižiūrintis, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas bei patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, būtų biudžetinė įstaiga – savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba, kurios vadovas – savivaldybės kontrolierius, ir sudaryti sąlygas visose savivaldybėse veikti savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboms (ne vienasmeniškai savivaldybės kontrolieriui), kuriose būtų įsteigtos ne mažiau kaip 2 pareigybės;

2) siekiant užtikrinti savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų profesionalumą ir atliekamo audito kokybę, numatyti, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba išorės auditui atlikti ir (ar) atliktam auditui peržiūrėti galėtų bendradarbiavimo sutarčių pagrindu pasitelkti kitų savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų valstybės tarnautojus ir darbuotojus, dirbančius pagal darbo sutartis; sudaryti sąlygas ugdyti savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų darbuotojų kompetenciją, gerinti audito kokybę bei galimybę dalytis gerąja praktika, jungtis į asociacijas;

3) siekiant užtikrinti savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamo audito kokybę, nustatyti, kad savivaldybėse išorės auditas būtų atliekamas vadovaujantis Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) standartais ir Valstybės kontrolės metodikomis, parengtomis pagal tarptautiniu lygiu pripažintus standartus, ir atsisakyti nebeaktualių valstybinio audito reikalavimų;

4) siekiant užtikrinti objektyvumą ir tinkamą teisinį reguliavimą, numatyti, kad savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, pasibaigus kadencijai ar atsistatydinęs iš pareigų, negalėtų būti skiriamas savivaldybės kontrolieriumi arba savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbuotoju ir įgyti teisę bei pareigą kontroliuoti savo paties veiklą ir dėl veiklos rezultatų teikti išvadą.

Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 30 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siekiama patikslinti ir suvienodinti įstatymuose vartojamas sąvokas, atsižvelgiant į tai, kad Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma atsisakyti sąvokos „savivaldybės kontrolierius (savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba)“ ir vartoti sąvoką „savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba“.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektų rengimą iniciavo Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2017 m. gegužės
24 d. sprendimu Nr. SV-S-268 sudaryta darbo grupė pasiūlymams dėl savivaldybių išorės audito modelio tobulinimo parengti.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai

Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnyje nustatyta, kad savivaldybėse, ar teisėtai, efektyviai, ekonomiškai ir rezultatyviai valdomas ir naudojamas savivaldybės turtas ir patikėjimo teise valdomas valstybės turtas, kaip vykdomas savivaldybės biudžetas ir naudojami kiti piniginiai ištekliai, prižiūri savivaldybės kontrolierius. Juridinį asmenį – savivaldybės kontrolės ir audito tarnybą – savivaldybės taryba steigia savivaldybės kontrolieriaus teikimu. Kai savivaldybės gyventojų skaičius yra mažesnis kaip 30 tūkstančių, savivaldybės taryba gali pasirinkti steigti ar nesteigti juridinio asmens.

Lietuvos Respublikos valstybės kontrolė 2015 m. kovo 2 d. atliekamų auditų išorinės peržiūros apibendrinimo ataskaitoje Nr. IP-16 pažymėjo, kad savivaldybės kontrolės ir audito tarnybose, kuriose dirba 1 arba 2 darbuotojai, gali nepakakti pajėgumų ir laiko kokybiškai atlikti suplanuotus auditus, įvykdyti kitas Vietos savivaldos įstatyme ir kituose teisės aktuose numatytas funkcijas. Jau 2013 m. Valstybės kontrolė rekomendavo inicijuoti Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 2 dalies pakeitimą ir numatyti pakankamus savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos steigimo kriterijus, pareigybių skaičių, įvertinus tarnybos tikslus, padidėjusias funkcijas ir išaugusias darbų apimtis. Atkreiptinas dėmesys, kad Įstatyme nustatytas vienas tarnybos steigimo kriterijus – gyventojų skaičius – nėra pakankamas pagrindas nesteigti tarnybos, o vienam dirbančiam savivaldybės kontrolieriui sudėtinga užtikrinti tinkamą audito kokybės kontrolę (vykdyti peržiūros ir priežiūros procedūras) ir „keturių akių“ principo taikymą, nes esama galimybė pasitelkti kitų savivaldybių kontrolierius neprivaloma ir yra tik teorinis problemos sprendimo būdas.

Atsižvelgiant į Registrų centro pateikiamus duomenis, šiuo metu Lietuvoje 59 savivaldybėse įsteigtos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kaip juridiniai asmenys. Savivaldybė, kurioje nėra įsteigtos savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos kaip juridinio asmens, yra tik viena, tačiau šiuo metu yra 5 savivaldybės, kuriose yra tik viena savivaldybės kontrolieriaus pareigybė, ir būna atvejų, kai kai kurios savivaldybės yra vertinamos kaip neužtikrinančios audito kokybės. Be to, tokios savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos negali planuoti atlikti veiklos auditų, neidentifikuojamos reikšmingos vietos savivaldos problemos.

Vietos savivaldos įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad savivaldybių kontrolieriai auditus atlieka vadovaudamiesi valstybinio audito reikalavimais ir Valstybės kontrolės parengtomis metodikomis. Pažymėtina, kad savivaldybių kontrolieriai (savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos) auditus praktiškai atlieka vadovaudamiesi tarptautiniu mastu pripažintais standartais, o ne nebeaktualiais valstybinio audito reikalavimais.

Vietos savivaldos įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje nustatyta, kad savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, pasibaigus kadencijai ar atsistatydinęs iš pareigų, turi teisę Vyriausybės nustatyta tvarka grįžti į iki paskyrimo savivaldybės administracijos direktoriumi, administracijos direktoriaus pavaduotoju eitas pareigas, o kai tokios galimybės nėra, – į kitas lygiavertes ar žemesnes pareigas. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą savivaldybės administracijos direktoriui, administracijos direktoriaus pavaduotojui nėra taikomos Lietuvos Respublikos viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnio nuostatos ir savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas gali būti skiriamas savivaldybės kontrolieriumi arba savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos darbuotoju ir įgyti teisę bei pareigą kontroliuoti savo paties veiklą, ir dėl savo veiklos rezultatų teikti išvadą, nes jam nėra taikomas „atvėsimo laikotarpis“. Toks teisinis reguliavimas sudaro prielaidas asmenims, ėjusiems savivaldybės administracijos direktoriaus, administracijos direktoriaus pavaduotojo pareigas grįžti ar būti paskirtam į savivaldybės kontrolieriaus ar savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo pareigas ir audituoti savo paties veiklą.

Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 30 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma suvienodinti ir patikslinti vartojamą sąvoką „savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba“.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu siūloma suvienodinti visų savivaldybių kontrolės mechanizmą, kad savivaldybėse kontrolės ir audito funkcijas įgyvendintų juridiniai asmenys – savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos, kuriose pareigybių skaičius būtų ne mažesnis kaip 2. Tokiu būdu siekiama užtikrinti savivaldybių išorės auditorių nepriklausomumą, kokybišką ir objektyvią savivaldybių biudžetų kontrolę bei savivaldybių kontrolės ir audito tarnyboms teisės aktuose nustatytų tikslų ir funkcijų tinkamą įgyvendinimą. Pakeitus teisinį reguliavimą, teigiamas poveikis pasireikštų tuo, kad būtų sustiprinama viešųjų finansų kontrolė savivaldybėse. Būtų užtikrintas didesnis savivaldybių konsoliduotųjų ataskaitų audito patikimumas, nes šio audito išvadomis Valstybės kontrolė remiasi teikdama išvadą dėl nacionalinio ataskaitų rinkinio. Įstatymas turėtų teigiamą prevencinį poveikį išaiškinant neteisėto savivaldybių turto bei patikėjimo teise savivaldybių valdomo valstybės turto valdymo ir naudojimo bei savivaldybės biudžetų ir kitų piniginių išteklių naudojimo atvejus, atsirastų didesnės galimybės atlikti veiklos auditą.

Siekiant užtikrinti savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų atliekamo audito kokybę, Įstatymo 27 straipsnio 5 dalyje nustatyti, kad savivaldybėse išorės auditas atliekamas vadovaujantis Tarptautinės aukščiausiųjų audito institucijų organizacijos (INTOSAI) standartais ir Valstybės kontrolės metodikomis, parengtomis pagal tarptautiniu lygiu pripažintus standartus.

Atsižvelgiant į tai, kad savivaldybių kontrolierius atlieka auditus ir turi užtikrinti darbo kokybę, Įstatymo 27 straipsnio 8 dalyje patikslinami kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi savivaldybių kontrolieriui, – numatoma, kad jis turi atitikti analogiškus specialiuosius reikalavimus, keliamus auditoriams.

Siekiant sudaryti tinkamas sąlygas savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų darbuotojams gerinti darbo kokybę, tobulinti kvalifikaciją ir dalytis gerąja praktika, siūloma Įstatymo 27 straipsnį papildyti naujomis dalimis, kuriose numatoma, kad savivaldybių kontrolės ir audito tarnyba auditui atlikti ir (ar) atliktam auditui peržiūrėti gali būti bendradarbiavimo sutarčių pagrindu pasitelkiami kitų savivaldybių kontrolės ir audito tarnybų valstybės tarnautojai ir darbuotojai, dirbantys pagal darbo sutartis, kad savivaldybių kontrolės ir audito tarnybos gali jungtis į asociacijas.

Atsižvelgiant į tai, kad turi būti taikoma Viešųjų ir privačių interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 18 straipsnio nuostata, t. y. turi būti numatytas „atvėsimo laikotarpis“, kad valstybės tarnautojas – savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas neturėtų galimybės, pasibaigus kadencijai ar atsistatydinęs iš pareigų, negalėtų grįžti arba būti paskirtas į savivaldybės kontrolieriaus arba savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautojo pareigas ir įgyti teisę bei pareigą kontroliuoti savo paties veiklą ir dėl savo veiklos rezultatų teikti išvadą, Įstatymo 29 straipsnio 6 dalyje numatoma išimtis, kad savivaldybės administracijos direktorius, administracijos direktoriaus pavaduotojas, pasibaigus kadencijai ar atsistatydinęs iš pareigų, negalėtų būti skiriamas savivaldybės kontrolieriumi arba savivaldybės kontrolės ir audito tarnybos valstybės tarnautoju ir būti tiesiogiai susijęs su savo paties veiklos priežiūra ar kontrole.

Biudžeto sandaros įstatymo Nr. I-430 37 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, Biudžetinių įstaigų įstatymo Nr. I-1113 12 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 30 ir 32 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu, Rinkliavų įstatymo Nr. VIII-1725 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu ir Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektu siūloma suvienodinti ir patikslinti vartojamą sąvoką „savivaldybės kontrolės ir audito tarnyba“, naujo teisinio reguliavimo nesiūloma.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymo projektą toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus įstatymų projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai, korupcijai.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymų projektai neturės įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus įstatymų projektus, nereikės keisti ar pripažinti netekusiais galios kitų galiojančių teisės aktų.

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose naujų sąvokų, kurias reikėtų įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka, neapibrėžiama.

10. Ar įstatymų projektai atitinka Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas bei Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymų projektų nuostatos neprieštarauja Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir atitinka Europos Sąjungos dokumentus.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Įstatymų projektų nuostatoms įgyvendinti įgyvendinamųjų teisės aktų priimti nereikės.

12. Kiek biudžeto lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymų įgyvendinimas

Vietos savivaldos įstatymo Nr. I-533 3, 12, 14, 16, 20, 27, 28 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo projektui įgyvendinti iš viso per metus papildomai gali reikėti apie 85 tūkst. eurų. Savivaldybei, kurioje šiuo metu savivaldybės kontrolės ir audito tarnyboje yra įsteigta tik viena pareigybė, naujai (antrai) pareigybei įsteigti papildomai per metus iš savivaldybės biudžeto reikėtų skirti apie 17,1 tūkst. eurų, tačiau pažymėtina, kad šios pataisos gali būti įgyvendinamos neviršijant savivaldybių biudžetuose patvirtintų asignavimų, o prireikus optimizuojant ir perskirstant savivaldybės administracijos ir savivaldybės biudžetinių įstaigų atliekamas funkcijas ir žmogiškuosius išteklius.

13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados

Įstatymų projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc

„kontrolės ir audito tarnyba“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Nėra.

Teikia

Seimo nariai: Ričardas Juška

Aušrinė Norkienė

Rasa Budbergytė

Gintautas Kindurys

Ingrida Šimonytė