Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 25, 2024 |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VII (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 332
STENOGRAMA
2023 m. gruodžio 12 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas V. MITALAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos, kviečiu užimti vietas. Pradedame gruodžio 12 dienos, antradienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Registruokimės.
Užsiregistravo 113 Seimo narių.
10.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. gruodžio 12 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. J. Pinskus. Prašau.
J. PINSKUS (MSNG*). Gerbiamoji Pirmininke, prašyčiau įtraukti į darbotvarkę nutarimo „Dėl pavedimo Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei atlikti valstybinį auditą“ projektą Nr. XIVP-3348(2).
PIRMININKĖ. Dėkui. Tačiau nėra dėl to projekto dar Teisės departamento išvados.
J. PINSKUS (MSNG). Tai gal tada galima ketvirtadienį?
PIRMININKĖ. Tai ketvirtadienį ryte ir pasiūlykite.
J. PINSKUS (MSNG). Dar kartą.
PIRMININKĖ. Kai bus Teisės departamento išvada, ketvirtadienį ryte…
J. PINSKUS (MSNG). Gerai. Tai prašysime Teisės departamento išvados. Ačiū.
PIRMININKĖ. …ir pasiūlykite per darbotvarkės tvirtinimą. Čia ne Seimo salėje gal, gerai? Daugiau nematau prašymų.
Yra trys klausimai, kurie nėra įtraukti į darbų programą. Visų pirma 2-22.1 klausimas – Atsiskaitymų grynaisiais pinigais apvalinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3275. Ar galime sutarti bendru sutarimu, kad šiandieną svarstysime šį klausimą? Dėkui.
Taip pat 2-24 klausimas – įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3352. Ar galime sutarti svarstyti jį šiandieną? Dėkui.
Ir 2-25 klausimas – Vartotojų teisių apsaugos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3329. Ar galime sutarti svarstyti šiandieną? Nematau prieštaraujančių, dėkoju.
Dėl visos darbotvarkės. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta bendru sutarimu.
10.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Vytautui Gapšiui pradžios“ projektas Nr. XIVP-3395 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Vytautui Gapšiui pradžios“ projektas Nr. XIVP-3395. Kviečiu J. Razmą pristatyti projektą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, teikiamu nutarimo projektu, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 74 straipsnio 1 dalimi ir Lietuvos Respublikos Seimo statuto 239 straipsnio 3 ir 5 dalimis, siūloma pradėti apkaltos procesą Lietuvos Respublikos Seime Seimo nariui V. Gapšiui, atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas 2023 m. lapkričio 22 d. nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1A-40-307/223 pripažino V. Gapšį kaltu padarius nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 225 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje, tai yra dėl kyšio, kaip 12 tūkst. 100 eurų nuolaidos Darbo partijos reklamai, taip pat 225 straipsnio 3 dalyje ir 226 straipsnio 4 dalyje dėl kyšio, kaip 15 tūkst. eurų paramos viešajai įstaigai „Meno ir sporto projektai“, ir paskyrė V. Gapšiui galutinę apibendrintą bausmę – laisvės atėmimą ketveriems metams 6 mėnesiams, bei į tai, kad Lietuvos apeliacinis teismas tuo pačiu nuosprendžiu paskyrė V. Gapšiui baudžiamojo poveikio priemonę, numatytą Baudžiamojo kodekso 681 straipsnyje, ir atėmė jam teisę būti išrinktam ar paskirtam į visas valstybės ar savivaldybių institucijų ir įstaigų, įmonių ir nevalstybinių organizacijų renkamas ar skiriamas pareigas penkeriems metams, ir, vadovaudamasis Baudžiamojo kodekso 72 straipsnio 5 dalimi, nusprendė iš V. Gapšio išieškoti valstybės naudai 8 tūkst. eurų. Na, jūs visi gavote atitinkamą teismo nutarimą, turėjote galimybę susipažinti, dar detaliau viską išnagrinėti. Tai čia tik trumpai, koncentruotai pasakyta nuosprendžio esmė.
Toliau nutarime siūloma svarstyti, ar Lietuvos Respublikos Seimo nario V. Gapšio mandato pateikimo klausimą spręsti gruodžio 21 dienos posėdyje 10 val. 10 min. Tai yra posėdis, iki kurio bus praėjusios daugiau kaip 7 dienos nuo šio momento ir bus išlaikytas atitinkamo Seimo statuto straipsnio reikalavimas. Priėmus šį nutarimą, matyt, tektų įgalioti Seimo posėdžių sekretoriato atstovą nuvykti į įkalinimo įstaigą, kur dabar yra V. Gapšys, kur mūsų priimtas nutarimas būtų įteiktas įstaigos administracijai, taip pat būtų paprašyta, kad Seimo narys būtų supažindintas pasirašytinai su numatytu apkaltos posėdžiu, ir tikimės, kad įkalinimo įstaigos administracija sudarytų galimybę Seimo nariui dalyvauti tame posėdyje, kuriame bus vykdoma apkalta. Tiek trumpai apie teikiamą nutarimo projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmoji klausia A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kolega, gal galėtumėte pakomentuoti, kaip atrodo situacija, kuomet faktiškai lygiagrečiai Seime yra vykdomos dvi apkaltos, tai Seimo nariui už mygtuko paspaudimą ir kita Seimo nariui rezonansinėje korupcijos byloje. Ar jūs jaučiate tą skirtumą paties nusižengimo priešiškumo teisei atžvilgiu ir kaip jūs vertinate tą apkaltos proporciją, kai vienur turime mygtuką, kur netgi ne įstatymo projektas priimamas, o darbų programa priimama, ir čia turime rezonansinį nusikaltimą, kai yra politinės korupcijos byloje priimtas apkaltinamasis nuosprendis, tikrai, na, sukrėtęs visą politinę sistemą ir krečiantis jau iš esmės nuo 2016 metų?
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, man atrodo, gerbiama kolege, jūs pati čia jau padarėte palyginimus tų atskirų apkaltos iniciatyvų, bet mano tikslas čia teikiant nutarimo projektą tikrai nėra lyginti šios iniciatyvos su kitomis. Aš tiesiog siūlau apkaltos proceso pradžią ir konkrečią datą. Ir šiaip aprašant apkaltos procesą yra pažymima, kad nėra nagrinėjama tų priimtų teismo nutarimų esmė, o yra sprendžiama, kad esant tokiam ar kitokiam teismo nutarimui, ar tai būtų Konstitucinio Teismo nutarimas, ar Apeliacinio teismo nuosprendis, kaip tai įvertinti, ar dėl to, taip sakant, Seimo narys turi netekti mandato.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Bet kokį teismo sprendimą, ko gero, reikia gerbti, nors kartais yra niuansų gyvenime. Čia, Seimo salėje, mes dažnai kalbame apie humanizmą. Jūsų Seimo nutarime, dabar teikiamame projekte, ar neturėtų dalyvauti pats ponas V. Gapšys, juolab kad mandatas tai nėra atimtas pagal humanizmą, gal jisai irgi čia turėtų klausimų jums? Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, šitoje stadijoje Statutas nenumato pareigos dalyvauti Seimo nariui, kuriam inicijuojama apkalta, nes čia yra tik kaip toks įvadas į apkaltą. Nieko esmingo čia mes nesprendžiame, tik iš esmės pasisakome dėl datos. Galbūt Seimo narys ir turėtų kokią nors nuomonę dėl datos, ją galėtų pasakyti, bet šiuo atveju mes vadovaujamės Statutu, kuris sako, kad data negali būti anksčiau kaip už 7 dienų po šio nutarimo priėmimo, tai tikrai išlaikome. Suprantama logika – reikalingas tam tikras laiko intervalas, kad apkaltą patiriantis Seimo narys galėtų jai pasiruošti. Dėl to aš čia šiandien ypatingos prasmės dalyvauti V. Gapšiui tikrai nematyčiau.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Turėčiau du klausimus. Pirmas klausimas. Mes pirmą kartą susiduriame su tokia situacija, kada Seimo narys nuteisiamas realia bausme, jisai patenka į kalėjimą ir dabar reikia atimti mandatą. Gal čia reikėtų reglamentuoti įstatymu, kad nereikėtų mums taip svarstyti? Nes hipotetiškai galimas toks atvejis, kad nepavyksta atimti, tada turėtume Seimo narį, kuris keletą metų yra Seimo nariu, bet nuteistas.
Dabar antras klausimas būtų toks. Mes dėl P. Gražulio atvejo laukiame Aukščiausiojo Teismo, dėl V. Gapšio nelaukiame. Vėlgi hipotetiškai gali būti taip, kad Aukščiausiasis Teismas sugrįš prie pirmosios instancijos teismo sprendimo ir tada jau mes būsime atėmę mandatą, tarkime, jeigu atimame, tai tada jis nebegali susigrąžinti.
J. RAZMA (TS-LKDF). Atsakydamas į pirmą klausimą aš pažymėsiu, kad čia ne pirmas toks atvejis. Dėl Seimo nario A. Butkevičiaus buvo visiškai panaši situacija, kai jam buvo skirta įkalinimo bausmė. Seimas sprendė mandato panaikinimo klausimą, sprendė nerezultatyviai ir jis buvo įkalintas išlaikydamas Seimo nario statusą. Aš nematyčiau galimybės čia ką nors keisti. Vis dėlto tai yra konstituciškai labai jautrūs klausimai. Taip, Seimo nario mandatas yra stipriai saugomas Konstitucijos. Dėl to čia yra du svarbūs sprendimai, sakykime, Konstitucinio Teismo, Aukščiausiojo ar Apeliacinio teismo ir paties Seimo. Reikia, kad abu tie sprendimai būtų nepalankūs apkaltą patiriančiam Seimo nariui, tik tada yra rezultatas. Yra tokia stipri konstitucinė apsauga. Aš manau, kad ji yra reikalinga. Tiesiog kiekvienu atveju aš linkėčiau, kad Seimo nariai balsuotų atsakingai, įvertindami visas aplinkybes.
Antras jūsų klausimas dėl to Aukščiausiojo Teismo dar neišnagrinėto kasacinio skundo iš esmės, bet aš atkreipčiau dėmesį, kad tam tikrą nagrinėjimą Konstitucinis Teismas atliko, nes buvo V. Gapšio prašymas sustabdyti Apeliacinio teismo nuosprendžio galiojimą. Kaip suprantu, kreipimesi kaip tik buvo argumentuojama, kad gali būti patiriama žala, jeigu Seimo narys būtų išteisintas ir jis būtų praradęs mandatą pagal Apeliacinio teismo nuosprendį. Bet visas tas aplinkybes nagrinėdamas Aukščiausiasis Teismas visgi nesustabdė Apeliacinio teismo nuosprendžio. Aš manau, kad tai yra tam tikras objektyvus atsakymas ir mums, kad reikia dirbti pagal Apeliacinio teismo įsigaliojusį nuosprendį.
PIRMININKĖ. Klausia R. Žemaitaitis. Ir paskutinis ruošiasi klausti D. Kepenis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Iš tiesų man tai absurdas, aišku, kas vyksta su V. Gapšiu, palyginus tai, kaip buvo su N. Venckiene. Kažkodėl N. Venckienės laukėte, kol parsivešite iš Amerikos, ir panašiai.
Mano klausimas yra kitas. Gerbiamas Jurgi, kaip jūsų frakcija? Jūs visą laiką toks rimtas, tvirtas vyras, visąlaik kalbate frakcijos vardu, nors I. Šimonytė kartais sako, kad frakcijoje nebūna jokio balsavimo. Ar frakcijoje bus vieningas balsavimas, apkaltos palaikymas, ar laisvas balsavimas?
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcija dar nesvarstė ir jokių tokių formalių sprendimų nėra priėmusi, galbūt svarstys. Bet, aš manau, jūs puikiai suprantate, kad, kai yra slaptas balsavimas, kokie nors kad ir labai vieningi frakcijos nutarimai čia nieko nereiškia. Kiekvienas Seimo narys per slaptą balsavimą balsuoja pagal sąžinę ir niekaip nepatikrinsi, kaip čia kas balsavo.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamas vicepirmininke, turbūt suprantame visi, kad V. Gapšio situacija tame trejete yra gerokai skirtinga. Ar nereikėtų apsiriboti, sakysime, jam tiktai bauda? Dabar darome dvigubą žalą mokesčių mokėtojams – ant jų pečių užkeliame dar žmogaus išlaikymą kalėjime. Ar nereikėtų tikrai peržiūrėti ir pagalvoti, kad reikia skirtingiau vertinti žmonių nusikalstamą veiką?
Antras dalykas. Padėjęs ranką ant širdies pasakykite, kad tikrai tikrai jūsų partijos kolegos niekuomet nepasinaudojo galimybėmis taip netyčia pasireklamuoti per radiją, per televiziją (tuo, kuo dabar yra kaltinamas V. Gapšys)? Padėkite ranką ant širdies ir pasakykite. Ačiū.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pagal pirmą klausimą jūs mane turbūt supainiojote su kasacinį skundą nagrinėjančiu Aukščiausiuoju Teismu. Aukščiausiasis Teismas, aišku, turės galimybę spręsti dėl švelnesnės bausmės. Matysime, kaip ten bus.
O dėl kitų galimų atvejų, kokių nors piktnaudžiavimų, gaunant televizijos eterį, tikrai man nėra žinoma, kad kas nors iš mano kolegų būtų piktnaudžiavęs tokiomis galimybėmis. Aš pats ranką prie širdies pridėjęs, jeigu jums to reikia, galiu tikrai tvirtinti, kad to nesu daręs.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar pereiname prie diskusijos. Diskutuoti užsirašė tik P. Gražulis. Prašau.
P. GRAŽULIS (MSNG). Sveiki, gerbiami Seimo nariai. Ot, galvojo jau dabar Apeliacinis teismas, po polnoj katuške davė. Vienas išteisino, kitas teismas nuteisė griežčiausia bausme, ir jau galvoja, kad pakils pasitikėjimas teismais visuomenėje. Bet „Vilmorus“ vadovas sako: toliau krenta pasitikėjimas. Kaip jis nekris, tas pasitikėjimas?
Aš jau iš šitos tribūnos sakiau, kada važiuoji, su žmonėmis bendrauji, o ypač dabar, kai man panaikinsite imunitetą, turėsiu daugiau laiko bendrauti, sako, kaip gali būti, kad „MG Baltic“ savininkas D. Mockus nieko nežinojo, kad iš jo kasos šimtais tūkstančių nešė pinigus R. Kurlianskis? Ir jis neatsakingas? Nors, paskaičius TV3 pateiktą medžiagą, akivaizdžiai matosi, kad D. Mockus žinojo. Šita byla yra su labai storu politiniu pamušalu.
Ir dar vienas dalykas. Manau, kad dabar pirmosios instancijos teismo teisėjai turėtų atsistatydinti. Arba jie papirkti, arba jie nekompetentingi – ir taip kalba visuomenė. Bet jie net nežada atsistatydinti – kalba, kad ir pirmosios instancijos teismas priėmė teisingą sprendimą, ir Apeliacinis teismas priėmė teisingą sprendimą. Šitaip negali būti.
Sėdi čia nedaug liberalų, bet jie daugiau žino šios bylos aplinkybių. Kodėl išgelbėtas yra R. Šimašius, nors pinigai turėjo atsidurti tenai, kaip kalbėjo ir E. Masiulis, ir kiti? Pas mus galioja politinė nuostata: nė vieno politiko reitingai negali būti aukštesni kaip anūko. O E. Masiulį jau vadino premjeru, nes reitingai buvo aukšti, palaikė „MG Baltic“, jo žiniasklaidos priemonės kėlė ir pūtė – kaip ant šakių, kaip ant mielių augo reitingai. Susirūpino, be abejonės, valdantieji, tie, nu, kaip čia pasakyti, Landsbergiai, reikia kažką daryti. Nu ir padarė. „MG Baltic“ byla – reitingai krito. Negalvokite, kad R. Šimašius taip sausai išsisuko. Jis privalėjo įkurti Laisvės partiją, galutinai pribaigti liberalus. Tą jis įgyvendino, bet, be abejonės, bylos išvengė. Bet jau neturite R. Šimašiaus. Jis savo darbą padarė, tai, kas jam buvo pasakyta. Eugenijau, pats gerai žinai, daug geriau už mane žinai, kad teisingumo Lietuvoje nerasi, kad yra tikrai storas pamušalas. Mes galime turėti kitą versiją: galbūt teisėjai, STT paimti už geros vietos ir pasakyta, kaip jiems elgtis, kokį sprendimą priimti. O jūs galvojate, tik jūs matote, žinote? Žmonės tai mato. Paklauskite, ką kalba žmonės. Pabendraukite su žmonėmis. Juokiasi iš šitų teismų sprendimų. Galiausiai, teismai ne tik priima tai, ką, giliu mano įsitikinimu, Landsbergių klanas nurodo, o dar ir derina to sprendimo laiką, kada priimti sprendimą. Ir jūs galvojate, kad žmonės tų dalykų nemato? Žmonės mato tuos dalykus ir apie tai kalba. Nesvarbu, kad „Vilmorus“ vadovas stebisi, kad ir toliau krenta teismų reitingai. Jie ir kris, nes matyti visiškai politizuoti sprendimai.
Pažiūrėkite dabar vėl į teismų sprendimus. Jau Jonavos merą M. Sinkevičių, kaip ir E. Masiulį, vadino premjeru, ypač artimas ratas, tie, kurie kažko tikėjosi iš Jonavos mero M. Sinkevičiaus, būsimo premjero. O premjero nėra. Iš tūkstančio čekių ištraukė vieną M. Sinkevičiaus čekį ir pradėjo bylą. O kur finansų ministrė G. Skaistė, grąžinusi 14 tūkst. eurų? O kur kultūros ministras, nežinantis, kur padėjo 35 tūkst. eurų, negalintis pateisinti? Atsistatydino viena, gal truputėlį sąžinės turi, švietimo ministrė.
PIRMININKĖ. Laikas!
P. GRAŽULIS (MSNG). Pažiūrėkite, kokioje mes Lietuvėlėje gyvename. Teismai reguliuojami, ir ne tik sprendimai, bet reguliuojama, ir kada turi būti priimtas sprendimas.
PIRMININKĖ. Daugiau diskutuoti nėra norinčių. Einame į priėmimo stadiją. Priėmimas pastraipsniui. Ar 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Dėkui. Dėl 2 straipsnio nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Motyvai. A. Širinskienė – motyvai…
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kai registravausi kalbėti, maniau, kalbėsiu už. Išties maniau, kad Seimas bus vieningesnis. Man kolegos Jurgio pasisakymas apie tai, kad yra uždaras, slaptas balsavimas, kad yra neaiškus rezultatas, iš tikrųjų labai kelia nerimą, ypač turint omenyje tai, kad ir kai kurie Konservatorių frakcijos vadovai yra dalyvavę atskiruose „MG Baltic“ bylos epizoduose. Prisiminkime tą patį poną G. Landsbergį, derinusį programą, ar prisiminkime L. Kasčiūną, vėlgi derinusį atskirų balsavimų klausimus su „MG Baltic“ vadovais. Išties raginčiau kolegas pamiršti savo praeitį ir slaptame balsavime tikrai būti nuoseklius. Tiesiog nepamiršti, kad vis dėlto teismo sprendimai, priimant apkaltinamąjį nuosprendį baudžiamosiose bylose, Seime tikrai turėtų būti gerbiami.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, gerbiama Agne, yra neteisiamieji, jie tik kitus teisia. Mes žinome, girdėjome, ką kalbėjo E. Masiulis, kai vaikščiojo laisvėje. Tikrai ne didžiausius, pagal jį… jis gavo tik vieną dėžutę. Kaip teigia, kiti, Landsbergiai, gavo gal penkias ar daugiau, bet jie neteisiami. Pažiūrėkite į Landsbergių mokyklų biznį, net narkotikų dileriai tiek neuždirba ir taip neturtėja, kaip Landsbergiai iš mokyklų biznio – per metus po 15 mln. pelno. Čia gal paprasčiausiai išgrynina pinigus, ir viskas. Bet jie neteisiami, jie yra kitų teisėjai.
PIRMININKĖ. V. Semeška – motyvai už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Gerbiami kolegos, tikrai situacija nėra maloni Seimui, kuomet Seimo narys šiandien yra belangėje, kalėjime, nuteistas, yra įsiteisėjęs nuosprendis. Gerbiamai Agnei norėčiau tik patvirtinti – taip, net neabejoju, kad visa Tėvynės sąjungos frakcija ateis balsuoti ir balsuos pagal sąžinę, nes toks precedentas, kuomet Seimo narys iš įkalinimo įstaigos dar turi mandatą, buvo vieną kartą, bet nebeturėtų pasikartoti, nes tai yra visų mūsų įvaizdis. Aš labai tikiuosi, kad ne tik visa Tėvynės sąjungos frakcija, bet ir opozicija, taip pat ir Mišri frakcija lygiai taip pat Seimo įvaizdį gerins ir nepaliks tokios dėmės, kuri šiuo metu yra. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Aš irgi vertinu šį procesą kaip bandymą savo nuodėmes nurašyti kažkam kitam. Čia jau buvo įvardinta daug pavardžių iš dabartinių valdančiųjų, kaip jie elgėsi toje byloje, ką jie tuo metu darė, kaip jie ten bendravo. Ir tikrai juokas ima girdint, už ką dabar kaltinamas V. Gapšys. Nereikia toli ieškoti – perverskime visų televizijų laidas ir pamatysime, kiek tenai buvo tokių vadinamųjų papirkinėjimų, bet niekas už tai neatsako, tik suradome vieną atpirkimo ožį – V. Gapšį. Tikrai manau, kad būtų neteisinga jį čia vieną bausti. Jeigu jau jį dabar baudžiame, tai prašom tada išrikiuoti visą eilę kitų kolegų, kurie lygiai taip pat panašiai naudojosi nemokamomis paslaugomis televizijos, radijo ir kitų žiniasklaidos priemonių ir neliko net susimokėję už tai. Manau, kad tikrai, jeigu nerikiuojame visos eilės kolegų, tai V. Gapšio tikrai dabar atpirkimo ožiu daryti nereikėtų. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Anušauskas – motyvai už.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Na, pirmiausia atpirkimo ožiu nereikia daryti viso Seimo. Šiuo atveju yra teismo sprendimas įsiteisėjęs, priimtas, patvirtintas, skundai atmesti ir Seimas negali būti įkaitu to žmogaus, kuris yra nuteistas konkrečioje byloje, todėl opozicijai aš pasakysiu, kad frakcijoje kiekvienas supranta savo atsakomybę ir balsuos už šį nutarimo projektą. Siūlau labiau susirūpinti savo balsavimu.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Balsuosime numatytu laiku. Primenu, kad šiandieną balsavimo intervalas prasideda 11 valandą.
10.27 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3129(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3129(2). Iš pranešėjų pirmiausia kviečiu M. Lingę, kuris pristatys Biudžeto ir finansų komiteto išvadą.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Komitetas apsvarstė minėtą įstatymo projektą ir nutarė jam pritarti bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Džiugelis pristatytų Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą, tačiau nematau. Aš perskaitysiu tuomet, kadangi nematau nieko iš SRDK. Taigi: „Komitetas apsvarstė šį įstatymo projektą ir balsavimo metu jam pritarta bendru sutarimu.“
Per svarstymo stadiją diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Kaip jau minėjau, dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Neužsirašė. Balsuosime nuo 11 valandos.
10.29 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 2, 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3313(2), Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3308 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3314(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3313(2). Svarstymo stadija. Pranešėja – R. Budbergytė. Prašau taip pat ir lydimuosius pristatyti.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, Audito komitetas buvo pagrindinis komitetas ir savo 6 dienos posėdyje priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam projektui ir taip pat Audito komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Darbotvarkės 1-4.2 klausimas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimo projektas. Mūsų komitetas taip pat pagrindinis buvo ir priėmė sprendimą pritarti komiteto parengtam projektui ir Audito komiteto išvadai. Balsavimo rezultatai – visi vienbalsiai buvo už. Gal ir viskas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje niekas neužsirašė kalbėti. Dėl motyvų po svarstymo taip pat užsirašiusių nėra. Apsispręsime vėliau, balsuoti numatytu laiku.
10.30 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 12, 131 ir 154 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3160(2), Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3161(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5.1 klausimas – Investicijų įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3160(2). Svarstymo stadija. V. Mitalas pristatys Biudžeto ir finansų komiteto išvadą. Dėl lydimojo taip pat.
V. MITALAS (LF). Gerbiamieji kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir nusprendė pritarti pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu, turiu omenyje Investicijų įstatymą. Lydimasis Pelno mokesčio įstatymas taip pat buvo aptartas komitete, svarstytas ir pritarta jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Bagdonas pristatys Ekonomikos komiteto išvadas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui Nr. XIVP-3160 ir pasiūlė pagrindiniam Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti pagal Seimo Teisės departamento pastabą, jai komitetas pritarė. Taip pat papildomai dėl Pelno mokesčio įstatymo projekto. Ekonomikos komitetas taip pat jį apsvarstė ir pasiūlė Biudžeto ir finansų komitetui jį tobulinti pagal Seimo Teisės departamento pastabas, joms Ekonomikos komitetas pritarė. Tiek pirmam, tiek antram klausimui Ekonomikos komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išvados pristatytos. Diskutuoti niekas neužsirašė. Dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Balsuosime numatytu laiku.
10.32 val.
Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. I-1591 3, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3256(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo pakeitimo projektas Nr. XIVP-3256(2). Pranešėjas – A. Kupčinskas, tačiau šiuo metu jo salėje nematau. Galbūt galėtų A. Bagdonas dar kartą pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą dėl projekto Nr. XIVP-3256?
A. BAGDONAS (LSF). Dar kartą dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, Ekonomikos komitetas apsvarstė pateiktą įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje kalbėti niekas neužsirašė. Dėl motyvų po svarstymo užsirašiusių taip pat… A, yra. Taip. V. Fiodorovas kalbės prieš. Prašau.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų ne bendru sutarimu – buvo balsuojančių prieš, šiek tiek pranešėjas praleido. Iš tikrųjų nekeliu klausimo visiškai dėl to, kad tos LEZ’ų teritorijos turi būti atstatytos, aš keliu klausimą dėl to, kad visi kiti Lietuvoje veikiantys LEZ’ai, tokie kaip Šiaulių, Panevėžio, Kėdainių, Marijampolės, nebeturės tokių galimybių, kokios bus suteiktos šitam LEZ’ui – jisai galės iš esmės plėstis bet kurioje Lietuvos vietoje, taip turėdamas tikrai išskirtines konkurencines galimybes. Taigi, kaip ir komitete pasisakiau diskusijoje, taip ir dabar Seime tikrai negalėsiu palaikyti šito projekto. Ačiū.
PIRMININKĖ. A. Kupčinskas kalba už.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, noriu pasakyti, kad prieš 20 metų, kai buvo steigiama Kauno LEZ’o bendrovė, buvo numatyta 1 tūkst. 50 hektarų, kad toje teritorijoje būtent galėtų steigtis Kauno LEZʼas. Atėjusi belgų kompanija, Kauno LEZ’o operatorius turėjo teisėtus lūkesčius, tačiau bėgant metams tie lūkesčiai buvo apkarpyti ir sumažinti perpus. Todėl dabar, kai jau Kauno LEZʼas pasiekė atitinkamą išsivystymo lygį, plėtros lygį ir ima trūkti tų teritorijų, turbūt logiška ir Ekonomikos ir inovacijų ministerija būtent siūlo atstatyti 1 tūkst. 50 hektarų, tai yra tą pačią teritoriją, tiktai neaišku, ar tose pačiose vietose, nes išties aplink Kauno LEZʼo dabartinę teritorija yra, na, gal tiktai III kategorijos miškas ir oro uostas, turbūt toje pačioje vietoje bus sudėtinga plėstis. Tačiau, jeigu pasižiūrėsime, ir mus čia kelis buvo pakvietę, ne tiktai valdančiuosius, bet ir opozicijos atstovus, į Kauno LEZʼo bendrovę, tai yra pasirašytas ketinimų protokolas su Jonavos savivaldybe, kad būtent prie „Achemos“ teritorijos ir Kauno regione – ne visoje Lietuvoje, kaip gerbiamas Viktoras sako, galėtų plėstis Kauno LEZʼas ir toje atstatytoje teritorijoje. Kad LEZʼai konkuruoja dėl investicijų pritraukimo, yra faktas, bet, kaip ir girdėjome komitete, tiek „Investuok Lietuvoje“, tiek Ekonomikos ministerija ieško visų įmanomų galimybių, kad ateitų tiesioginės užsienio investicijos ir investuotojai. Tai nepavydėkime, bet iš tiesų Kauno LEZʼas turi teisėtus ekonominius lūkesčius. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Tačiau V. Fiodorovas norėtų replikuoti. Prašau.
V. FIODOROVAS (DPF). Ačiū, Seimo Pirmininke. Iš tikrųjų jūs ką tik patvirtinote, kad… iš pradžių pasakėte, kad nėra aiškios teritorijos, bet teritorijos, pasirodo, visiškai aiškios, jau yra numatytos, kur bus plečiamasi. Žinote, čia nėra pavydo klausimas. Čia visiškai ne pavydo klausimas. Čia yra teisėtų lūkesčių klausimas, kai vieni LEZʼai yra apriboti įstatymu veikti tiktai savo teritorijose, o kiti LEZʼai gali plėstis labai normaliai.
Jeigu kalbate apie 1 tūkst. 50 ir kelis hektarus, tai buvo nubraižyta aiški teritorija, kur turi būti LEZʼas. Buvo visiškai aiškiai nubraižyta teritorija ir dėl to niekas nekelia klausimo. Niekas nekelia klausimo, niekas nemenkina Kauno LEZʼo įdirbio ir visa kita. Esminis dalykas yra tas, kad ir kiti LEZʼai turėtų turėti tokias pačias galimybes plėstis, tačiau tokios įstatymo iniciatyvos iš ministerijos aš nematau. Realiai visi kiti LEZʼai veiks savo teritorijose, Kaunas bus laisvas konkuruoti visiškai išskirtinėmis sąlygomis.
PIRMININKĖ. A. Kupčinskas. Prašau.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas bičiuli, regiono kolega, iš tikrųjų noriu pasakyti, kad taip, Kauno LEZʼas buvo viena pirmesnių kregždžių. Tada, kai buvo konstruojamas tas įstatymas, tie teisėti ekonominiai lūkesčiai pirmiausia buvo suteikiami tai bendrovei. Aš tikrai ne prieš, jeigu ir Kėdainių LEZʼas plėstųsi kur kas toliau, net ir iki Kauno, ar jie konkuruotų. Aš manau, ministerija tikrai girdėjo, ką mes kalbėjome Ekonomikos komitete, ir išgirs, tikiuosi, iki priėmimo, ir pasiūlys atitinkamas galimybes, kad Kėdainių LEZʼas galėtų taip pat plėtotis. Aš irgi nebūčiau prieš, jeigu Kėdainių LEZʼas plėtotųsi per visą Kauno regioną, bet ir Kauno LEZʼas neturi galimybės plėstis visoje Lietuvoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos išsakytos. Balsuosime numatytu metu.
10.37 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 3, 5, 6, 8 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3266(2), Administracinių nusižengimų kodekso 29, 385, 386, 387, 393, 394, 395, 396, 443 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3267(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-7.1 klausimas – Aviacijos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3266. Gerbiamas Andriau Kupčinskai, gal galėtumėte pristatyti Ekonomikos komiteto išvadą dėl šio 1-7.1 klausimo bei lydimojo? Ne, tik dėl 1-7.1 klausimo.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, tuoj atsiversiu. Pasižiūrime. Taip, dėl Aviacijos įstatymo – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir išvadoms. Balsavimo rezultatai – bendru sutarimu už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašau Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkę I. Haase pristatyti komiteto išvadą dėl 1-7.2 klausimo, tai yra lydimojo.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 385, 386, 387, 393, 394, 395, 396 ir 443 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komiteto išvadą. Diskusijoje dalyvauti niekas neužsirašė. Dėl motyvų po svarstymo taip pat neturime užsirašiusių kalbėti. Apsvarstėme 1-7.1 klausimą bei lydimąjį. Darbotvarkės 1-8 klausimą praleidžiame, nes čia yra pataisų, dėl kurių reikės balsuoti. Taigi 11 valandą apsvarstysime.
10.39 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3311(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3311(2). Pranešėjai. Reikėtų Socialinių reikalų komiteto atstovo. Vėlgi nematau. Galiu aš perskaityti išvadą? Prašau, L. Kukuraitis gali. Prašau. Dėl 1-9 klausimo – Šalpos pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-3311.
L. KUKURAITIS (DFVL). Taip, komitetas apsvarstė. Už balsavo 11, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Biudžeto ir finansų komiteto išvadą galbūt galėtų pristatyti gerbiamas V. Mitalas dėl darbotvarkės 1-9 klausimo?
V. MITALAS (LF). Dėkoju. Biudžeto ir finansų komitetas buvo papildomas dėl šio projekto. Jo nuomonė buvo iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui, tačiau, atsižvelgiant į Vyriausybės sausio 4 dienos nutarime išdėstytus argumentus, pasiūlyti pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui daryti projekto svarstymo komitete pertrauką, iki Vyriausybė, įvertinusi mokslininkų pateiktas rekomendacijas dėl minimalių pajamų sistemos pertvarkos, pateiks Seimui svarstyti atitinkamus įstatymų projektus. Tokiai išvadai buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Neįgaliųjų teisių komisijos išvadą pristatys gerbiama M. Ošmianskienė dėl darbotvarkės 1-9 klausimo – Šalpos pensijų įstatymo projekto.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Neįgaliųjų teisių komisija pritarė įstatymo projektui iš esmės ir siūlė pagrindiniam komitetui tobulinti pagal Teisės departamento išvadas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išvados pristatytos. Diskutuoti užsirašė du Seimo nariai. Pirmoji kalba M. Ošmianskienė.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, pagaliau Seimą pasiekė Šalpos pensijų įstatymas, jis išties yra labai laukiamas ir reikalingas, jame yra daug gerų dalykų. Nuo šiol visiems šalpos išmokų gavėjams bus sudarytos vienodos galimybės dirbti. Iki šiol buvo žmonių skirstymas: tie, kurie gaudavo „Sodros“ pensiją, galėdavo dirbti, tačiau tie, kurie gaudavo išmokas pagal Šalpos pensijų įstatymą, įsidarbinimo atveju jas prarasdavo. Taip pat šalpos negalios pensijos bus mokamos lengvą negalią turintiems asmenims, čia taip pat ilgą laiką buvo diskriminacija. Visos šalpos išmokos bus padarytos priemokinės, tai yra asmenims, turintiems teisę į socialinio draudimo ar kitą pensiją, kuri yra mažesnė už šalpos pensiją, bus primokamas skirtumas iki šalpos pensijos dydžio, taip pat bus nustatyta teisė didesnio dydžio šalpos pensijas gauti ne tik motinoms, bet ir tėvams. Tai yra taip pat labai gerai. Taip pat bus sudaryta galimybė gauti šalpos išmokas ne už 6 mėnesius, bet už 12 mėnesių.
Tačiau ko nebuvo padaryta ir kas yra šio įstatymo esmių esmė, tai yra dalis sunkiausią negalią turinčių asmenų, tai yra patys patys pažeidžiamiausi visuomenės nariai, vis dar paliekami gyventi, o tiksliau būtų pasakyti, egzistuoti absoliučiame skurde, nes dydžiai, siūlomi jų šalpos neįgalumo pensijoms, nesiekia net absoliutaus skurdo ribos, o šiandien tai yra 354 eurai. Norisi atkreipti dėmesį ir į tai, kad ši suma skaičiuojama paprastai sveikam žmogui išgyventi, o žmonės su negalia dažnai susiduria su papildomomis išlaidomis, kurios nesusijusios su įprastu gyvenimu, ir šios išlaidos gali žymiai viršyti standartines gyvenimo sąnaudas.
Šį nesusipratimą ir neteisybę, tiesą sakant, būtina ištaisyti, ir aš tikiuosi, kad tiek ministerija dar kartą pagalvojusi atneš reikiamą pasiūlymą arba bus pritarta mano teikiamam siūlymui, kuriuo siūlau ištraukti būtent visus Lietuvos žmones su sunkia negalia iš absoliutaus skurdo, nes dabar mes vėl paliksime dalį jų skursti, o kiti gyvens oriai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. L. Kukuraitis taip pat kalbės diskusijoje. Prašom į tribūną.
L. KUKURAITIS (DFVL). Gerbiami kolegos, labai daug procentų, 95 % turbūt, pritarė šitam įstatymui. Jį palaikau, nes tikrai sprendžiama daug svarbių dalykų, apie kuriuos seniai kalbėjome. Ir apskritai šalpos sistemoje atsiras daug daugiau socialinio teisingumo, negu yra iki šiol. Dėkoju Vyriausybei, kad atsižvelgė į mano kartu su kolegomis registruotus pasiūlymus dar 2021 metų pavasario sesijoje. Ir jau po dvejų su puse metų žmonės su negalia, kurie būdami vyresnio amžiaus įgijo nesunkią negalią, taip pat galės gauti šalpos pensijas ir dirbti. Tokie mūsų Vyriausybės tempai – dveji su puse metų. Ačiū jai.
Tačiau noriu pakalbėti apie tuos kelis procentus įstatymo, kam nepritariu. Mano vertinimu, jie tokie reikšmingi, kad aš net negaliu balsuoti už visą įstatymą. Tai kalba apie finansus, tai yra iš ko bus finansuojami visi šitie pakeitimai, reikalingi neįgaliesiems? Ar žinote iš ko? Visi šie įstatyme numatyti didinimai bus mokami iš mažiausių pensijų priemokų. Nes naujoje Šalpos pensijų įstatymo redakcijoje Vyriausybė keičia pensijų priemokų apskaičiavimo mechanizmą, priemokos dydį siedama ne su aktualiu minimalių vartojimo poreikių dydžiu, bet su praėjusių metų.
Trumpai paaiškinsiu, ką tai reiškia. 2019 metais įvesta pensijos priemoka iki šiol mūsų valstybėje yra kaip priemonė pažeidžiamiausių visuomenės grupių absoliutaus skurdo prevencijai užtikrinti. Ji mokama visiems, kurie gauna pensines išmokas, tai socialinio draudimo, senatvės, negalios, netekto darbingumo ar invalidumo pensijas, mažesnes, negu šiuo metu aktuali absoliutaus skurdo riba. Ir primokama tiek, kad gyventojai, turintys būtinąjį stažą, gautų pajamas, ne mažesnes negu absoliuti skurdo riba, kuri šiais metais siekia 354 eurus. Absoliutaus skurdo ribą kasmet apskaičiuoja Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, nustatydama aktualų minimalių vartojimo poreikių dydį, kuris nurodo asmens išlaidų sumą eurais, reikalingą minimaliems asmens maisto ir ne maisto poreikiams patenkinti per mėnesį.
Grįžtame prie Vyriausybės siūlomo pakeitimo arba šio įstatymo finansavimo šaltinio. Ši įstatymo nuostata griauna absoliutaus skurdo mažinimo principą. Kadangi priemonė siejama su praėjusių metų absoliutaus skurdo riba, visus mažų pensijų gavėjus laikys absoliučiame skurde šiais metais, nes absoliutaus skurdo riba kasmet auga. Žvelgiant į ateinančius metus, į 2024 metus, tai reiškia, kad 2024 metais mažiausios pensijos neaugs ir liks įšaldytos 2023 metų lygio. Tai yra skurdžiausi mūsų visuomenės nariai, kurių yra apie 30 tūkst., dvejus metus iš eilės turės išgyventi už tą pačią 354 eurų per mėnesį ir mažesnę sumą, nes ta išmoka priklauso nuo stažo. Prisimenant tai, kad vidutinė metinė infliacija vis dar yra didesnė negu 10 %, šis Vyriausybės siūlymas sukurs didžiulę socialinę įtampą vargingiausiems visuomenės nariams. Tai yra akivaizdus bloginimas.
Kas tai per naujas socialinės politikos žanras? Atimti iš vienų skurdžiausių ir atiduoti kitiems skurdžiausiems? Ministerija teigia, kad ir kitų išmokų, tai yra vaiko pinigų, įvairių išmokų vaikams, globos išmokų ir daugelio kitų – visų jų indeksacija yra siejama su praėjusių metų MVPD, tad ir mažiausias pensijas susiedami su praėjusių metų MVPD mes pasieksime tariamą teisingumą. Bet, kolegos, visos kitos išmokos nėra siejamos su absoliučia skurdo riba, siekiant, kad tie žmonės gyventų virš jos. Ir vienai grupei geriau renkamasi ne visiems pagerinti, pritraukti prie tos grupės, kuriems geriau, bet tai, kuriai geriau, pabloginti.
Kolegos, nei iš vienų skurdžiausių atidavimas kitiems, nei tiems, kuriems geriau, bloginimas, siekiant visus suvienodinti, nėra gerovės valstybės principas. Greičiau tai yra blogovės ir socialinės politikos bankrotas. Dėl to šiam įstatymui, išreikšdamas pagarbą visai Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos komandai, kuri ruošė, aš pritarti negaliu. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Visi, užsirašę diskutuoti, pasisakė. Motyvai už. Kalba A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiamieji Seimo nariai, gerbiama kolege Monika Ošmianskiene, labai motyvuotai, labai dalykiškai ir konkrečiai kalbėjai. Turbūt šiandien nereikia įrodinėti, kas yra žmogus su negalia, kokiose kančiose jis gyvena, taip pat kokiose bėdose gyvena.
Atsižvelgdamas į tai, ką pasakė ir gerbiamas L. Kukuraitis, aš manau, kad jis čia nekaltina neįgaliųjų. Čia neįgalieji neišprovokavo to, bet jie reikalauja to, kas jiems priklauso. Todėl formuodamas savo nuomonę apie naują Šalpos pensijų įstatymo redakciją ieškojau esminių priežasčių, kurios pateisintų galiojančio įstatymo keitimą. Manau, kad radau.
Pirma priežastis. Kadangi nuo kitų metų sausio 1 dienos įsigalioja negalios reforma, kuri įgyvendinama vadovaujantis Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymu, nepakeitus šiandien svarstomo įstatymo, be abejonės, susiformuotų dviejų glaudžiai susijusių įstatymų nuostatų nesuderinamumas.
Antra priežastis. Įstatymo projekto iniciatoriai galiojančiame įstatyme rado nemažai atskiras asmenų grupes diskriminuojančių nuostatų, nustatant pensijų skyrimo ir mokėjimo sąlygas, pensijų dydį. Tuo pagrindu siūlo projektą likviduoti.
Trečia priežastis. Projekto autoriai siūlo praplėsti pensijų gavėjų ratą, pagerinti šalpos pensijų mokėjimo sąlygas, patobulinti šalpos pensijų skaičiavimo tvarką ir kita. Todėl šie argumentai mane įtikino. Aš agituoju ir abejojančius, ir tuos, kurie pasisakė, kad negali pritarti, – pritarkime šiam įstatymui po pateikimo. Prašau.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš suprantu, kad prieš Kalėdas visi norime būti Kalėdų Seneliais ir teikti dovanas. Bet kad teiktume dovanas, tas dovanas kažkas turi į tą maišą įdėti. Tai, gerbiamieji, mes jau priėmėme ne vieną įstatymą, kuris pareikalaus ir kitais metais, o ypač nuo 2025 metų, ne vieno maišo, o kelių maišų papildomų lėšų, kurių kol kas aš nematau, kur jos yra padėtos.
Tai siūlymas, kurį siūlė Monika, yra nesisteminis, pats įstatymas… Mes pirmąkart taip nusižengdami valstybinio socialinio draudimo sistemai nutarėme iš socialinio draudimo sistemos papildomai mokėti šalpos pensijos dalį, nors šitie žmonės jau nedirba, jau įmokų nemoka. Tai buvo padaryta, kad būtent visiems pensija padidėtų. Mano kolegės siūlymas paprasčiausiai išbalansuoja šią sistemą. Na, negalime padaryti taip, kad dirbantis pensininkas gali gauti mažesnę pensiją negu nedirbantis ir nemokėjęs. Todėl suprantu, kad norisi, kad visi gautų didesnes pajamas, bet mes neužmirškime, kad aš siūliau padidinti pensijas visiems šiek tiek. Deja, šitas Seimas ir mano kolegė balsavo, kad nepadidintume.
Tai matykime visą vaizdą ir tada bus paprasčiau. Todėl su visa pagarba kolegei aš negaliu pritarti, nes tai yra įsipareigojimai, kurių mes negalėsime vykdyti po kiek laiko.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręsime jau netrukus balsavimo metu.
10.54 val.
Civilinio proceso kodekso 82, 108, 145, 192, 590, 593, 596, 601, 602, 609, 610, 611, 614, 6241, 626, 627, 631, 632, 634, 636, 648, 650, 651, 654, 656, 661, 663, 668, 685, 689, 702, 706, 710, 713, 723, 727, 731, 732, 753, 754, 755 ir 7711 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2861(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.1 klausimas – Civilinio proceso kodekso keliolikos straipsnių pakeitimo projektas Nr. XIVP-2861(2). Priėmimo stadija. Priėmimas pastraipsniui. Šį įstatymo projektą sudaro 43 straipsniai. Nė dėl vieno iš jų nėra gauta pasiūlymų, pastabų. Ar galima būtų kiekvienam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Taigi apsispręsime balsuoti numatytu laiku.
10.55 val.
Antstolių įstatymo Nr. IX-876 2, 4, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 22, 28, 29, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 43, 431, 46 ir 48 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2862(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-10.2 klausimas – Antstolių įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2862(2). Tai yra taip pat priėmimas. Prašau. Gerbiama I. Haase, Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkė, trumpai pakomentuos.
Nuo 1 iki 25 straipsnių pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl 26 straipsnio yra viena tokia redakcinė, galbūt korektūros pastaba. Prašau, gerbiama pirmininke, pristatyti.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Noriu pabrėžti, kad priėmimo metu reikia pataisyti 26 straipsnio 3 dalį – vietoj 2023 metų įrašyti 2024 metus. Čia įvyko korektūros klaida tobulinant ir techniškai tvarkant šitą įstatymo projektą. Tik tiek.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime 25 straipsniui pritarti bendru sutarimu su korekcine pastaba? Ačiū, pritarta. Motyvai. Prieš kalbės V. Semeška.
O toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas V. Mitalas.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, jau svarstymo stadijoje aš minėjau, kad įstatymo projektas yra tikrai geras, tačiau yra vienas bet. Šiuo įstatymo projektu mes norime suteikti antstoliams galimybę tapti politikais, tai yra būti renkamiems į savivaldą. Nepamirškime, kad regionuose žmonės negali pasirinkti antstolių, jie tiesiog priskiriami. Įsivaizduokite, antstolis tampa politiku, o tol, kol jis politikuoja, jo kontorai vadovauja jo atstovas. Nemanyčiau, kad tai yra visiškai gerai, prilyginti antstolio advokatui nereikėtų, nes antstolio yra specifinės valstybės funkcijos. Todėl drįsčiau abejoti, ar tikrai turėtume pritarti antstoliui kaip politikui. Nors ir laikinai suspenduoja savo kaip antstolio veiklą, bet jo biurui vadovauja jo atstovas ir tam tikrą įtaką regionui vis tiek turi. Ar tai užtikrintų pasitikėjimą antstolio institutu? Todėl aš siūlyčiau susilaikyti dėl teisės, galimybės suteikimo antstoliui tapti ir savivaldybės tarybos nariu. Ačiū.
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF). Dėkui už motyvus. Tiktai patikslinu, kad būtų iki galo aišku, gal visiems 26 straipsniams galime dar kartelį pritarti bendru sutarimu? Balsuosime labai greitai.
10.58 val.
Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3017(2) (priėmimas)
Gal dar galime spėti 1-11 klausimą – Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 2 iki 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą? Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 ir 2 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Pritarta. Dėl 3 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, komitetas jai pritarė, dėl įgyvendinamųjų teisės aktų parengimo. Galime pritarti? Ačiū, pritarta. Ir visam 3 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu. Ačiū.
Dėl viso projekto motyvų nėra norinčių išsakyti. Tuoj pat balsuosime.
10.58 val.
Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-700(3) (priėmimas)
Gal dar 1-12.1 ir 1-12.2 klausimus galėtume? Priėmimas. Darbotvarkės 1-12.1 klausimas – Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Dėl 1 straipsnio pastabų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Galime 2 straipsniui pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl motyvų dėl viso projekto už kalbės A. Širinskienė, bet jos savo vietoje Seimo salėje nematau. Vadinasi, balsuosime netrukus. Daugiau dėl motyvų nėra kalbančių.
10.59 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1703 (svarstymas)
Ir darbotvarkės 1-12.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Atsiprašau, taip, komitetas siūlo jį atmesti svarstymo stadijoje. Kviesčiau trumpam komiteto pirmininkę I. Haase ateiti į tribūną, jeigu galėtų. Ar galime I. Haase pakviesti į tribūną pristatyti 1-12.2 klausimo atmetimą? Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo įstatymo projektą Teisės ir teisėtvarkos komitetas siūlo atmesti, tai būtų gerai, kad jūs galėtumėte pristatyti motyvus. Ačiū.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1703. Komiteto sprendimas – įstatymo projektą atmesti kaip perteklinį, nes nėra poreikio keisti galiojančiame Administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnyje įtvirtinto teisinio reglamentavimo – pagrindinės taisyklės ir reikalavimai, už kurių nesilaikymą taikoma atsakomybė, yra nustatomi specialiame Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projekte Nr. XIVP-700(3), o atsakomybė už pažeidimus taikytina visiems subjektams, keliantiems vėliavas, tarp jų ir gyvenamųjų namų savininkams. Balsavimo rezultatai: 6 – už, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ačiū, kad pristatėte komiteto išvadą. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti.
Mes atėjome į balsavimo intervalo pradžią. Aš siūlyčiau pradėti pagal eilę, pagal tai, kaip svarstėme klausimus iš rytinės darbotvarkės.
11.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Lietuvos Respublikos Seimo nariui Vytautui Gapšiui pradžios“ projektas Nr. XIVP-3395 (priėmimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, pradėkime nuo darbotvarkės 1-2 klausimo, tai yra nuo Seimo nutarimo „Dėl apkaltos Seimo nariui Vytautui Gapšiui pradžios“ projekto priėmimo. Kviečiu apsispręsti. Kas pritaria, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 99: už – 95, prieš – 1, susilaikė 3. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tiesiog aš manau, kad reikia pagarsinti tam tikrus skaičius, nes J. Razma, kuris stovėjo čia, tribūnoje, sakė, kad Konservatorių frakcija dar yra neapsisprendusi, kaip jie balsuos.
Gerbiamasis Jurgi, jūs ir negalite apsispręsti, nes „MG Baltic“ ir jo grupės, pradedant nuo „Tromena“, „MG Baltic“, „Amedia“, „Mineraliniai vandenys“, jums būnant vienu iš štabo lyderių, partijai pervedė nei daug, nei mažai – 350 tūkst. paramos. Jūs man galite pasakyti, kur dabar jūsų čia moralės veidas ir klausimas? V. Gapšį jūs čia dabar giljotinuojate ir kalate už nieką, kai patys zūbuose kruvinus pinigus turėjote. Liberalų sąjūdis tuo metu gavo 298 tūkst. paramos. Dabar vėlgi jūsų moralės veidas – matau, baudžiate žmogų, baudžiate kolegą, kai irgi rieškutėmis ėmėte tuos pinigus. Socialdemokratai gavo nei daug, nei mažai – 115 tūkst. paramos. (Balsai salėje) Kaip jūs dabar irgi smerkiate žmogų, bandydami save legalizuoti, moralizuoti? Kolegos, atsisukite į veidrodį.
Jeigu kalbėtume toliau, aš jums pateiksiu dar įdomesnės statistikos apie draugus konservatorius ir jų ryšius su „MG Baltic“.
PIRMININKAS. Gerbiamasis…
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Palaukite! Čia yra replika po balsavimo, kaip balsuoja. Dėl gerbiamojo A. Listavičiaus. Jis – sūnus J. Listavičiaus, kuris buvo jūsų Seimo narys, konservatorius nuo 1992 metų, visiškai su jumis dalyvavęs. Stebuklingu būdu vėlgi Konservatorių partijai perveda pinigus ir 2012 metais dalyvauja su jumis rinkimuose. Kolegos konservatoriai, Liberalų sąjūdi, socialdemokratai, Kalėdų proga nusipirkite veidrodėlius ir pasižiūrėkite į savo veidus, prieš darydami kitiems savo kolegoms nuosprendžius ir sprendimus.
11.04 val.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo Nr. IX-1007 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3129(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Darbotvarkės 1-3 klausimas – Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo svarstymas. Kviečiu balsuoti, kas pritaria po svarstymo.
Balsavo 122: už – 114 , prieš nebuvo, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.
11.05 val.
Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 2, 4 ir 13 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3313(2), Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo Nr. X-1212 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-3308 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3314(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-4.1 klausimas – Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo projekto ir lydimojo Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto paketas. Kviečiu balsuoti, ar pritariame po svarstymo. Šį kartą trumpesnis balsavimas.
Balsavo 126: už – 105, prieš nebuvo, susilaikė 21. Pritarta.
11.05 val.
Investicijų įstatymo Nr. VIII-1312 2, 12, 131 ir 154 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3160(2), Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3161(2) (svarstymo tęsinys)
Apsispręskime dėl darbotvarkės 1-5 klausimų paketo – Investicijų įstatymo ir Pelno mokesčio įstatymo projektų. Ar pritariame po svarstymo? Kviečiu balsuoti.
Balsavo 124: už – 116, prieš nebuvo, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.
11.06 val.
Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. I-1591 3, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3256(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo 3, 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 124: už – 114, prieš – 1, susilaikė 9. Po svarstymo pritarta.
11.07 val.
Aviacijos įstatymo Nr. VIII-2066 3, 5, 6, 8 ir 36 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3266(2), Administracinių nusižengimų kodekso 29, 385, 386, 387, 393, 394, 395, 396, 443 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3267(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-7 klausimų paketas – Aviacijos įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo projektai. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 123: už – 119, prieš nebuvo, susilaikė 4. Po svarstymo yra pritarta.
11.08 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151, 152, 153, 36 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2987(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo keleto straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Čia yra taip… Iš pradžių komiteto išvados. Sveikatos reikalų komiteto išvadą pristatys O. Leiputė. Prašau.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Sveikatos reikalų komitetas svarstė gruodžio 6 dieną ir priėmė sprendimą pritarti komiteto patobulintam Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo projektui bei komiteto išvadai. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju už pristatytą išvadą. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti.
Dėl 6 straipsnio yra Seimo narių A. Matulo, L. Slušnio, O. Leiputės, R. Šalaševičiūtės, Z. Streikaus, P. Kuzmickienės pasiūlymas, jam komitetas pritarė iš dalies. Norėtumėte pristatyti? Prašau, A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, Vyriausybė teikia šeimos gydytojams ir sveikatos sistemai labai reikalingą įstatymo projektą, kuriuo bus nustatytos darbo valandos ir šeimos gydytojų atsakomybė. Įstatymo projekto laukia visi medikai.
Kartu buvo pateiktas siūlymas šiek tiek tobulinti įstaigų vadovų darbo apmokėjimo tvarką. Mes pabandėme pasižiūrėti ir gautus duomenis bandėme lyginti su dabar realiai egzistuojančia tvarka ir pastebėjome, kad galbūt ta korekcija yra šiek tiek teisingesnė, bet iš esmės didžiajai daliai įstaigų vadovų atlyginimai dar didės. Pavyzdžiui, įstaigos vadovas, kurio įstaigoje yra 65–75 darbuotojai, dabar jau uždirba apie 5 tūkst. su viršum ir jam pagal tą naują siūlomą tvarką dar keliais šimtais atlyginimas didėtų. Aš manau, jeigu mes norime įvesti geresnę tvarką, bendrą sistemą… Galbūt tokio dydžio įstaigų vadovų atlyginimas pagal mūsų pragyvenimo lygį dabar jau yra daugiau negu pakankamas. Todėl mes komitete vieningai apsisprendėme ir ministerija pritarė, kad šią dalį išbraukiame, visus kitus dalykus, tikrai reikalingus, svarstome, o prie to klausimo sugrįšime pavasario sesijoje. Tikrai negalima taip lengva ranka dar kartą supykdyti visuomenę, įstaigų vadovus, nes kai kurie įstaigų vadovai, kaip jau minėjau šį pavyzdį, arba didesnių įstaigų vadovai uždirba ir po 7 tūkst., ir po 8 tūkst. Čia dar reikia visiems padirbėti, todėl labai prašyčiau visiems siūlymams (visi susiję) pritarti taip, kaip komitetas pasiūlė. Mes visi sutinkame.
PIRMININKAS. Pritarimui iš dalies jūs pritariate pats ir teikėjų vardu, taip? Gerai. Galime pritarti bendru sutarimu komiteto siūlymui, komiteto redakcijai? Galime. Pritarta bendru sutarimu. Dėl viso nėra norinčių kalbėti. Kviečiu apsispręsti, kas pritaria Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo.
Balsavo 122 – visi 122 balsavo už.
11.11 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3311(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-9 klausimas – Šalpos pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Kviečiu balsuoti dėl pritarimo po svarstymo. Siūlymas bus priėmimo stadijoje, nes neišlaikyti terminai, man taip sako Sekretoriatas.
Balsavo 116: už – 104, prieš nėra, susilaikė 12. Po svarstymo yra pritarta.
11.12 val.
Civilinio proceso kodekso 82, 108, 145, 192, 590, 593, 596, 601, 602, 609, 610, 611, 614, 6241, 626, 627, 631, 632, 634, 636, 648, 650, 651, 654, 656, 661, 663, 668, 685, 689, 702, 706, 710, 713, 723, 727, 731, 732, 753, 754, 755 ir 7711 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2861(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-10 klausimų paketas, tai yra Civilinio proceso kodekso ir… Atsiprašau, priėmimas. Balsuosime dėl Civilinio proceso kodekso pakeitimo įstatymo priėmimo. Kas už, balsuoja už.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123: už – 115, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
Matau, J. Džiugelis – repliką. Prašom.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū, pirmininke. Aš dėl vedimo tvarkos. Mes nubalsavome svarstymo stadijoje už Šalpos įstatymo projektą, bet mes neapsvarstėme pataisų. Šiandien ryte rinkosi Socialinių reikalų ir darbo komitetas, nes yra kolegės M. Ošmianskienės pataisa, kuri buvo registruota laikantis Statuto. Mes ją apsvarstėme ir šiandien ją turėtume svarstyti svarstymo stadijoje, nes jinai buvo registruota 24 valandos iki svarstymo Seimo salėje. Dėl skubos yra 24 valandų poreikis.
PIRMININKAS. Gerai. Atsiprašau. Vadinasi, mane Sekretoriatas blogai informavo. Mes grįžtame prie svarstymo ir apsispręsime dėl siūlymų. (Balsai salėje) Aš labai atsiprašau, mes neturime iš komiteto konsoliduotos versijos, išvados dėl to. Dėl šio siūlymo siūlau spręsti per kitą balsavimo langą ir grįžti prie kito klausimo, prie kito klausimo svarstymo.
Tuojau, minutėlę. Gerbiamieji kolegos, mano siūlymas, kadangi komitetas rinkosi šį rytą iki Seimo svarstymo, apsvarstė tuos siūlymus, mes juos šiandien galime svarstyti, ir mano siūlymas yra, kad mes juos šiandien svarstytume, taip tada sutaupytume visiems jėgų per priėmimą ir iki priėmimo turėtume galimybę apsispręsti, kokios iš tikrųjų yra mūsų pažiūros į tą įstatymą. Prašau – dvi replikos. R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Pirmininke, jūs negalite po svarstymo. Procedūra yra baigta. Jeigu komitetas laiku iki plenarinio posėdžio salėje neįformino dokumentų, Violeta jums gali pasakyti, Seimo salėje pataisos yra nesvarstomos. Tokiu atveju pataisos svarstomos priėmimo stadijoje. Aiški Statute imperatyviai yra įdėta nuostata. Tai padarykite priėmimą ketvirtadienį ir priėmimo metu darysite. Viskas. Ta prasme, nesivelkite, pirmininke.
PIRMININKAS. Ačiū už pastabą, bet jeigu Seimas gera valia sutiktų, mes tikrai galėtume per svarstymą pasiūlymus apsvarstyti. Prašau, dar J. Džiugelis norėtų? Prašau.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Kolegos, atkreipiu dėmesį, kad komitetas šiandien rinkosi, pateikė savo išvadą. Teoriškai turėtume M. Ošmianskienės pataisas svarstyti Seimo salėje dabar, per svarstymą. Bet jeigu Seimas sutinka, tai aš neprieštarauju, galime svarstyti ir per priėmimą.
PIRMININKAS. Dėkoju už pasiūlymus. Gerbiamieji kolegos, tikrai, jeigu galime, tai, ką gali daryti tuoj, niekad nedaryk rytoj. Jeigu galėsime apsvarstyti ir svarstymo stadijoje, tai tikrai, manau, niekas nuo to nenukentės. Aš siūlau sulaukti suredaguotos versijos ir prie šito projekto dar grįžti.
11.16 val.
Antstolių įstatymo Nr. IX-876 2, 4, 5, 6, 8, 10, 11, 12, 14, 20, 21, 22, 28, 29, 32, 33, 34, 35, 36, 37, 43, 431, 46 ir 48 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 251 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2862(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11, atsiprašau, 1-10.2 klausimas – Antstolių įstatymo pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. Balsuojame dėl priėmimo. Prašau.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121: už – 114, prieš nebuvo, susilaikė 7. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3017(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo 2 ir 10 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto priėmimas. Kviečiu balsuoti. Projektas Nr. XIVP-3017.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 120: už – 116, prieš nebuvo, susilaikė 4. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.17 val.
Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo Nr. I-1497 5 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-700(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12.1 klausimas, čia tik pažymiu, kad, pritarus Teisės departamento pastabai, nebelieka 2 straipsnio, lieka tiktai 1-as. Kviečiu apsispręsti dėl Valstybės vėliavos ir kitų vėliavų įstatymo priėmimo. Projektas Nr. XIVP-700.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 119: už – 115, prieš – 1, susilaikė 3. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.18 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1703 (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-12.2 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Pagrindinis komitetas siūlo jį atmesti. Kas pritaria pagrindinio komiteto nuomonei? Gal galime bendru sutarimu pritarti dėl atmetimo? Galime. Pritarta bendru sutarimu. Projektas yra atmestas.
11.19 val.
Prokuratūros įstatymo Nr. I-599 161, 20, 25, 27, 39, 40, 49, 501, 60 straipsnių ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2909(3) (priėmimas)
Dabar dar yra balsavimo langas. Tai pagal eilę darbotvarkės 1-13 klausimas – Prokuratūros įstatymo priėmimas. Kviečiu R. Jušką į tribūną padėti mums priimti. Priėmimas pastraipsniui. Nuo 1 iki 11 straipsnio nėra pastabų ir pasiūlymų, galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 12 straipsnio yra keletas pasiūlymų. Taip, Teisės departamentas siūlo… Gal jūs galėtumėte tada trumpai pakomentuoti Teisės departamento?
R. JUŠKA (LSF). Tikslintinas projekto 12 straipsniu keičiamo įstatymo 1 priedo 22 eilutėje numatytas pareiginės algos koeficiento dydis, atsižvelgiant į tai, kad vyriausiojo prokuroro pavaduotojo pareigybė pagal pareigybių hierarchiją yra aukštesnė nei specializuoto skyriaus vyriausiojo prokuroro. Galima sakyti, kad pastebėta techninė klaida, ir dėl to A. Petrošius yra įregistravęs pataisą, jai komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Gerai, tai mes čia šiek tiek ir stabtelime. A. Petrošius turi galimybę pristatyti savo pasiūlymą. Jį jau pristatė pirmininkas.
R. JUŠKA (LSF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Tvarka. Ar galime laikyti, kad salėje yra 29 pritariantys? Yra? Manau, kad galime laikyti. Gal bendru sutarimu galime pritarti šitam siūlymui, jam komitetas pritarė? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl šio straipsnio taip pat yra Seimo narių A. Norkienės, G. Kindurio, D. Labanavičiaus, V. Ąžuolo, J. Jaručio ir kitų pasiūlymas. Kviečiu pristatyti tą siūlymą tikriausiai A. Norkienę. Prašau.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tik primenu, kad 2023 m. liepos 1 d. įsigaliojo nauja teisėjų darbo apmokėjimo sistema. Atsižvelgiant į būtinumą išlaikyti tam tikrą teisėjų ir prokurorų atlyginimų pusiausvyrą, šių dviejų profesijų atstovų darbo apmokėjimo nuostatų pakeitimai turėjo būti svarstomi neatsiejamai vieni nuo kitų. Deja, nuostatos, numatančios prokurorų darbo apmokėjimo klausimus, pakeistos nebuvo. Vis tik siūlome prokurorų algas padidinti vienu etapu jau nuo 2024 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar yra 29 palaikantys šį siūlymą? Matau, kad opozicijos kyla rankos, tai gal galime fiksuoti, kad yra? Prašau komiteto tada pristatyti nuomonę šiuo klausimu.
R. JUŠKA (LSF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Pagrindinis argumentas – komitetas jau yra apsvarstęs pasiūlymus prokurorų atlyginimus didinti vienu etapu ir jiems nepritarė. Seimas tokiems pasiūlymams svarstymo stadijoje taip pat nepritarė, todėl yra nuosekliai laikomasi anksčiau priimtų sprendimų. Įstatymo projektu numatomi pakeitimai leis užtikrinti tiek valstybės biudžeto tvarumą, tiek teisingą atlygį prokurorams už jų atliekamas pareigas. Dar reikėtų atkreipti dėmesį, kad mes jau biudžetą priėmėme svarstydami, ir tai būtų neįvertinta.
PIRMININKAS. Dėkoju. Tai dabar dėl motyvų. Už šį siūlymą kalbės A. Dumbrava. Prašau.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aišku, biudžetas yra priimtas, tačiau išėjo labai labai negražiai, manyčiau, prokurorų atžvilgiu, na, tikrai yra negražus gestas. Buvo teisėti lūkesčiai, buvo viskas, tačiau išėjo taip, kad teisėjams mes pakėlėme vienu etapu, prokurorams bandėme prikaišioti dėl darbų kažkokių neatlikimo, dėl ne savo funkcijų vykdymo, neaiškių dalykų prikalbėta įvairiausių, nors, aišku, jie reformas darė pakankamai aktyviai.
Kai kuriose savivaldybėse neliko prokuratūrų, tokiose kaip Zarasų, jie išsikėlė, neturi savo, kaip sakant, nuolatinės darbo vietos, tai policijos patalpose glaudžiasi, tai vėl kažkur, na, o kai reikia atlyginimus didinti, tuomet atsiranda du etapai, keli etapai. Aš manau, kad tai yra labai neteisinga. Siūlyčiau pritarti, kad tie atlyginimai būtų didinami vienu etapu, kaip ir priklauso visiems, ne žeminti jų pareigybę, o lyginti kartu su teisėjais, nes jie tikrai atlieka labai sudėtingus darbus ir dažnai pateisina mūsų lūkesčius. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prieš kalbės A. Petrošius. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Na, mieli kolegos, visiškai nepriešindami šitų dviejų institucijų – teismų ir prokuratūros – turime atkreipti dėmesį, kad iš esmės tos sąlygos visada skyrėsi ir iš tikrųjų niekam neskaudėjo, kad, tarkime, prokurorų atlygiai nuo 2009 metų buvo peržiūrėti, kelti, o teisėjų atlygiai buvo sustoję 2009 metų lygmens.
Ir šiandien kalbėti apie tai, kad teisinga, neteisinga, matyt, nėra gerai todėl, kad ta situacija skiriasi. Turime vertinti valstybės galimybes. Taip, siekiame visi, kad tas sprendimas būtų maksimaliai kokybiškas, taip, yra padaryta labai daug nuolaidų nuo pradinio pasiūlymo ir iš Vyriausybės, kuomet buvo siūloma per trejus metus išdėstyti šitą kėlimą, bet iš esmės tai yra 12 mėnesių laikotarpis. Biudžetas yra priimtas, kaip minėjo pirmininkas. Na, iš tikrųjų tas santykis, kai mes kalbame, 90 %, nėra niekaip įpareigojantis, nes nėra tokių taisyklių, kurios nustato tą teisingą atlygį. Turime vertinti tai, kad nuo sausio 1 dienos iš tikrųjų yra drastiškas atlyginimų kėlimas. Pradedančios grandies apylinkės prokuratūroje atlyginimas pradedančiam prokurorui kils daugiau kaip 1 tūkst. 200 eurų į rankas. Matyt, tuos metus prokuratūros institucijai siūlyčiau išnaudoti dar kartą sistemai peržiūrėti, galbūt tobulinti, galbūt teisingiau koeficientams išdėlioti, kad tie pakėlimai ir tas biudžetas, kuris yra pridedamas prokuratūros institucijai, būtų maksimaliai teisingai išnaudojamas ir darbuotojai, dirbantys šioje sistemoje, jaustų maksimalų pasitenkinimą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Kviečiu apsispręsti, ar palaikote šį siūlymą, jam komitetas šiuo atveju nepritarė.
Balsavo 128: už – 64, prieš – 37, susilaikė 27. Dar kartelį kviečiu perbalsuoti. Kas pritaria siūlymui, balsuoja…
Prašau. Dar premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš vis dėlto noriu pasinaudoti savo teise kalbėti be eilės ir truputėlį apeliuoti į sveiką protą. Biudžetas, kaip sakė komiteto pirmininkas, yra patvirtintas. Jūs turbūt nenorite, kad prokuratūra turėtų tokio dydžio kreditorinius įsiskolinimus? Tvirtinant biudžetą, pasiūlymų dėl biudžeto padidinimo buvo, jiems Seimas nepritarė. Dabar tokio sprendimo priėmimas tiesiog reikš, kad prokuratūra neturės lėšų šitiems atlyginimams mokėti. (Triukšmas salėje) Taip, taip.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, teikiu perbalsuoti. Kas pritaria šiam siūlymui, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 129: už – 61, prieš – 40, susilaikė 28. Siūlymui nėra pritarta.
Replika po balsavimo – R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties premjerė moka pasisvaidyti savo žodžiais apie savo koalicijos partnerius. Sako, turėkite proto. Gerbiamas Žukauskai ir Matijošaiti, ačiū Dievui, kad suradote protą ir pasitaisėte, nes prieš tai premjerė sakė, kad jūs esate nepročiai. Kolegos, žiūrėkite, kaip jūs elgiatės su savo koalicijos partneriais.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, kadangi nepritariame šiam siūlymui, analogiškai turime manyti, kad ir kitiems dėl to paties straipsnio taip pat nepritariame. Ar sutinka pasiūlymo autoriai? Natūralu, čia tie klausimai yra susiję.
Dabar visam 12 straipsniui ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū.
Tada 13 straipsniui, analogiškai įvertinant balsavimo rezultatus, kuris ką tik vyko, ar galime pritarti 13 straipsniui? Galime.
Ir yra dėl 14 straipsnio, dėl susijusio taip pat šito balsavimo, nekeičiant komiteto redakcijos. 14 straipsniui galime pritarti? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dabar dėl viso įstatymo projekto yra norinčių kalbėti. A. Petrošius – už. Prašau.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Kolegos, aš noriu atkreipti dar kartą dėmesį, kad tai iš esmės yra beprecedentis algų kėlimas šiame sektoriuje, kalbant tiek apie teisėjus, kuriems atlyginimų pokyčių įsigaliojimas buvo numatytas nuo liepos 1 dienos, tiek prokuratūrą. Taip, sulaukiame kritikos. Vieni sako, kad galima greičiau, kiti sako, kad galima daugiau, bet iš esmės tobulumui ribų nėra. Per praėjusias kadencijas kažkaip tos valios šitam klausimui spręsti iš esmės nebuvo, nepaisant to, kad tiems patiems teisėjams atlygis nuo 2009 metų buvo nedidintas. Tie didinimai iš tikrųjų yra įspūdingi.
Kalbant apie pačius dydžius. Tikrai prokuratūra kalba ir galima su jais sutikti, kad yra labai sudėtinga pritraukti naujų prokurorų į sistemą. Šitas sprendimas užtikrina tiek esamų prokurorų darbo sąlygų ypatingą pagerinimą, tiek naujai ateinančių. Naujai ateinančių atlyginimas padidėtų maždaug nuo 1 tūkst. 600 eurų į rankas iki 2 tūkst. 800 eurų į rankas viršijantį atlyginimą jau kitais metais, numatant, kad 2025 metais tas atlyginimas kiltų dar beveik 500 eurų. Kylant laipteliais aukštyn, tas atlyginimas kyla aukštyn. Atsispiriama nuo to, kad prokurorų atlyginimas yra lyginamas su atitinkamos grandies teisėjų atlyginimais. Sistema yra teisinga, tikrai atneš rimtą pokytį. Taip, kaip valstybės tarnyboje, vadovams šie pokyčiai įsigalioja anksčiau, tai galima atkreipti dėmesį ir į generalinės prokurorės atlygį, kuris šiandien prieš mokesčius siekia 5 tūkst. 300 eurų viršijantį atlygį, po pokyčių sieks daugiau kaip 7 tūkst. 800 eurų.
Iš esmės ta sistema bus subalansuota. Jeigu mes galvojame, kad prokuratūra turi žmogiškųjų išteklių problemų, tai tos problemos tikrai išgaruos kaip rūkas, tai jau yra vakarykštė diena. Konkursai atsigaus, turėsime kur kas daugiau žmonių, norinčių papildyti šitą sistemą. Palinkėkime sėkmės prokuratūrai ir teismams ir jų nepriešinkime.
PIRMININKAS. Prieš kalbės A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas Andriau, mes įeiname į rūko zoną, nes dar 2 ar 3 mėnesius gyvensime tokiame rūke ir tikrąja, ir perkeltine prasme. Ar šitas įstatymas galėjo būti geresnis? Aišku, galėjo. Buvo daug kalbų, dabar visi atsižegnoja, buvo teigiama, kad dviem etapais užbaigsime valstybės tarnybos įgyvendinimą po teismų reformos. Deja, pritrūko. Aš žmogiškai suprantu, trūksta pinigų. Štai sėdi pareigūnai viršuje, jiems trūksta, trūksta prokurorams, trūksta mokytojams, praeitą savaitę čia, balkone, sėdėjo. Reikia paprasčiausiai ir prisipažinti, kad, taip sakant, valdžios deficitą mes sprendžiame ne tik pensininkų sąskaita, bet ir prokurorų sąskaita, iš dalies mokytojų sąskaita. Kai kurių pažadų neįvykdėte ir į biudžetą neįplaukė daugiau pinigėlių. Būtų daugiau pinigėlių, aš manau, tokių klausimų ir tokių diskusijų čia, Seime, nebūtų.
Todėl tikrai nebalsuosiu prieš, nes sistemiškai čia yra kitos pataisos, bet negaliu ir pritarti tokiam įstatymui, nes neįvykdėte tam tikrų įsipareigojimų šiai žmonių kategorijai.
PIRMININKAS. Už kalbės A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Nepaisant to, kad visi greičiausiai balsuosime už, matyt, yra tokie trys „gaila“. Pirmas „gaila“ būtų, kad kolegą iš dešinės, jis labai norėjo žemesnių prokurorų atlyginimų, yra ištikusi rinkiminė užmarštis, tokia sunki liga. Ta rinkiminė užmarštis vis dėlto padarė taip, kad kolega pamiršo, jog praėjusią kadenciją buvo suvienodinti prokurorų ir teisėjų atlyginimai. Pirmą kartą Lietuvos istorijoje mes tą standartą, kurį jūs dabar vėl išbalansavote, padarėme ir įgyvendinome.
Kitas „gaila“. Aišku, labai gaila, kad gerbiama premjerė išlaužia rankas savo koalicijos partneriams, prieš tai dar juos išvadina faktiškai bepročiais. Tikrai yra apmaudu, kuomet taip yra naudojamasi savo politine galia ir suvaržoma Seimo narių pasirinkimo ir balsavimo laisvė. O visi puikiai atsimename, kuo baigėsi, tarkime, M. Majauskui.
Ir trečiasis „gaila“. Gaila dėl to, kad valdžia pasirinko betoną, bet nepasirinko žmonių. Jūs pasirinkote statyti ministerijų miestelį. Jeigu jis būtų kiek atidėtas, metams, kitiems, lėšų būtų pakakę ne tik prokurorų, bet ir mokytojų atlyginimams. Šiuo atveju jūs kažkodėl norite statyti betoną, norite statyti pastatus, kurių statymas tiesiog galėjo palaukti ir dešimt metų, bet jūs nenorite matyti žmonių. Dėl to, matyt, yra apmaudžiausia, ypač kai į rinkimus atėjote su aiškiu pažadu, kad išgirsite ir matysite visus.
PIRMININKAS. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti. Kas pritaria įstatymo priėmimui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126: už – 107, prieš – 6, susilaikė 13. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
11.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. lapkričio 24 d. nutarimo Nr. XIV-30 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-3382 (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-14 klausimas – nutarimo „Dėl Seimo nutarimo „Dėl Seimo komisijų sudarymo“ pakeitimo“ projektas. Čia buvo padaryta svarstymo pertrauka. Diskutuoti nėra norinčių. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Priėmimas. Bendru sutarimu po svarstymo galime pritarti? (Balsai salėje) Negalime? Tada balsuojame, kas pritaria po svarstymo. Primenu, kad esame pasiekę balsavimo intervalo laiką ir dar kurį laiką jis bus – iki 12 valandos.
Balsavo 127: už – 70, prieš – 17, susilaikė 40. Pritarta po svarstymo.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. Dėl abiejų pasiūlymų nėra. Galime jiems pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl viso? Nėra norinčių kalbėti. Prašom balsuoti dėl šio nutarimo priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 128: už – 70, prieš – 12, susilaikė 46. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
11.37 val.
Šalpos pensijų įstatymo Nr. I-675 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3311(2) (svarstymo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, kadangi Socialinių reikalų ir darbo komiteto biuras parengė išvadą, o M. Ošmianskienės pasiūlymo terminai buvo išlaikyti, tai aš sakau, nenorėdamas pažeisti Statuto, kad prie šio klausimo mes turime grįžti. Į tribūną kviečiu dar kartelį pranešėją J. Džiugelį, Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką, o tada mes apsvarstysime tą M. Ošmianskienės pasiūlymą, kurio terminai buvo išlaikyti. Informuoju, kad gerbiamo L. Kukuraičio siūlymo terminai nebuvo išlaikyti, tai dėl to mes spręsime per priėmimą. Bet dabar dėl vieno siūlymo kviečiu apsispręsti. Prašau M. Ošmianskienę pristatyti tą siūlymą.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gerbiami Seimo nariai ir narės, apie ką iš esmės yra Šalpos pensijų įstatymas? Jo tikslas yra nustatyti mėnesines pinigines išmokas, užtikrinančias minimalias pajamas asmenims. Ką dabar sako mūsų valstybė, kas gi yra minimalių vartojimo poreikių dydis? Tai yra 354 eurai. Vadinasi, iš vienos pusės, mes, kaip valstybė, sakome – kad sveikas žmogus išgyventų, egzistuotų, jam reikia 354 eurų. Iš kitos pusės, šiame įstatyme mes sakome – ei, žmogau su sunkia negalia, čia tau yra mažesnė suma, egzistuok kaip nori.
Aš noriu atkreipti dėmesį, kad žmonės su sunkia negalia susiduria su daugiau išlaidų negu sveiki žmonės, todėl jiems išgyventi yra žymiai sunkiau. Yra bandoma teigti įvairių argumentų, kad neva tokiu atveju draudimą mokantys asmenys bus neteisingai pastatomi tokioje pačioje lentynoje, tačiau tai yra netiesa. Tokių asmenų yra 16 tūkst. 700, iš jų mažesnę, negu yra absoliuti skurdo riba, gauna 136 vienetai. Tų 136 vienetų būryje yra daugybė „Sodros“ klaidų, kurių ten net neturėtų būti, nes tenai rodomi dydžiai yra neadekvatūs. Vidutinė „Sodros“ netekto darbingumo pensija yra 505 eurai, o didelė dalis žmonių gauna dar daugiau, todėl aš siūlau šią neteisybę ištaisyti ir pagaliau nutraukti absoliutų skurdą tarp sunkią negalią turinčių žmonių, nes mes ir vėl kažkodėl norime palikti nedidelę grupelę žmonių skursti, kai visais kitais pasirūpiname.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar mes galime laikyti, kad yra dešimt Seimo narių, kurie palaiko šio klausimo, šio pasiūlymo svarstymą? Galime. Sutariame. Prašau, komiteto išvada, komiteto nuomonė.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Komitetas šįryt svarstė šį pasiūlymą. Už jį balsavo 4, susilaikė 7. Jam nebuvo pritarta. Pagrindiniai argumentai yra, kad siūlymas iš esmės pakeistų dabartinę socialinio draudimo tvarką, kai asmenys, kurie moka socialinio draudimo įmokas, galėtų gauti mažiau negu tie, kurie nemoka. Taip pat šiam pasiūlymui yra reikalingi papildomi 7 mln. eurų, jų valstybės biudžete nėra numatyta. Ir trečias argumentas. Įsigaliosianti neįgalumo nustatymo reforma ir numatoma negalios nustatymo gradacija taip pat keistų sistemą iš esmės, kai žmonės, kurie turi mažesnį dalyvumo lygį, galėtų gauti didesnes išmokas negu tie, kurie turi didesnį dalyvumo lygį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Už pasiūlymą kalbės V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nė vienas Lietuvos pilietis Lietuvoje neturi gyventi skurde, visų pirma. Gėda valdantiesiems net kalbėti apie skurdą ir kad jie kažką daro, kad skurdas mažėtų – jo išvis neturi būti kaip tokio. Aš visiškai palaikau M. Ošmianskienės pasiūlymą. Kaip ir prieš metus aš sakiau, pensijas reikia didinti dvigubai ir nebus tada pavydo, kaip dabar čia sakė vienas kolega, dirbantieji gaus daugiau negu pensininkai. Visiems dirbantiems, kurie sąžiningai dirba Lietuvos labui, padidinti atlyginimus dvigubai ir tada viskas išsilygins, nereikės kalbėti apie skurdą. Gėda jums! Tai žmogaus žeminimas.
PIRMININKAS. Prieš kalbės M. Navickienė.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš už tai, kad trigubai didintume, gerbiamas Valdemarai. Jeigu tiktai surinksite mokesčių ir galėsime visiems padidinti, tai geriau trigubai didinkime.
Bet jei kalbame apie šį konkretų pasiūlymą, kolegos, aš manau, kad apskritai Šalpos pensijų įstatymu mes sistemiškai ir esmingai sprendžiame šalpos gavėjų problemas. Noriu priminti, kad bazinė pensija šiandien nesiekia MVPD. Todėl kas šiuo pasiūlymu yra padaroma? Yra įnešamas neteisingumo į pensijų sistemą principas ir programuojama tokia situacija, kai įmokų nemokėję asmenys, nepriklausomai nuo priežasčių, atsiduria palankesnėje situacijoje negu jas sąžiningai sumokėję. Visas Vyriausybės pateikto įstatymo projekto tikslas yra tikslinti šalpos negalios pensijų dydžių nustatymo mechanizmą taip, kad visiems asmenims dydžiai priklausytų nuo nustatyto dalyvumo lygio, išsidėstytų tolygiai kas 5 % tarp skirtingų gavėjų kategorijų ir kad išliktų dydžių diferenciacija neįgaliais pripažintiems iki 24 metų ir po 24 metų sukakties dienos.
Pateiktas įstatymo projektas yra grindžiamas ir teisingumo, ir nediskriminavimo principu, o Seimo narės siūlymas yra nesisteminis ir iš esmės jis palieka netolygų, nuo dalyvumo lygio tiesiogiai nepriklausantį pensijų dydžių išdėstymą bei sukuria situaciją, kai pagal negalios nustatymo kriterijus dviejų žmonių būklė skiriasi labai neženkliai, tačiau jų pensijų dydžiai skirtųsi labai reikšmingai. Taip pat pastebime, kad šalpos išmokų dydžių matas yra šalpos pensijų bazė, kuri jau susieta su MVPD, o Seimo narė siūlo su MVPD susietą dydį dar kartą lyginti su MVPD. Kolegos, žiūrėkime sistemiškai, problemas spręskime iš esmės. Nepritarkime šiam siūlymui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai dėl šio siūlymo išsakyti. Aš kviečiu apsispręsti, ar Seimas palaiko šį siūlymą, ar ne. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 123: už – 50, prieš – 12, susilaikė 61. Šiam pasiūlymui nėra pritarta.
Gerbiamieji kolegos, tai ar dabar galime sutarti, kad tada, įvertinę šitą balsavimą dėl pasiūlymo, mes apsispręstume iš naujo dėl pritarimo po svarstymo, kad Seimas galėtų be procedūrinių pažeidimų toliau judėti į priekį? Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Kviečiu apsispręsti, ar pritariame Šalpos pensijų įstatymo pakeitimo įstatymo projektui po svarstymo.
Balsavo 123: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 10. Po svarstymo yra pritarta.
11.46 val.
Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3172(2), Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3173(2), Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3174(2), Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 15, 18, 28 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3175(2), Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2, 6, 7, 13, 14, 17, 18, 20, 23, 26, 28, 29, 32, 33, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1732 9, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3176(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3177(2), Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr. XIV-2011 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3178(2), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2012 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3179(2), Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 17, 18, 20, 23, 31, 36, 37, 38, 39, 43, 44, 45, 47, 48, 49, 50, 55, 59, 61, 65, 70 straipsnių, priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 521 straipsniu ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3180(2) (svarstymas)
Tai, gerbiamieji kolegos, gal dar mes 1-17 klausimų paketą, čia yra keletas įstatymų projektų, tai yra Vidaus tarnybos statuto ir susiję. Tai 1-17 iš eilės, jeigu būtų galima. Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu I. Haase pristatyti Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą dėl šių projektų, Teisės ir teisėtvarkos komitetas juos apsvarstė.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Teisės ir teisėtvarkos komitetas kaip pagrindinis svarstė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3172. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-3172(2) ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nėra, susilaikė 2.
PIRMININKAS. Tai jūs ir dėl lydimųjų gal galite analogiškai paminėti, dėl visų, kad mes galėtumėme taip pat ir… Čia yra iš viso bent devyni įstatymų projektai, jiems, suprantu, tikriausiai būsite pritarę, kaip įtariu. Gerbiamoji pirmininke, Muitinės įstatymas, dar taip pat Profesinio mokymo du įstatymai, Vadovybės apsaugos įstatymo…
I. HAASE (TS-LKDF). Gerbiamas pirmininke, dėkoju. Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos muitinės įstatymo 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3174. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš, susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Taip pat Profesinio mokymo du įstatymai.
I. HAASE (TS-LKDF). Taip pat komitetas svarstė Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo 15, 18, 28 ir 37 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 291 straipsniu įstatymo projektą Nr. XIVP-3175. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš, susilaikiusių nebuvo.
Taip pat komitetas svarstė Lietuvos Respublikos profesinio mokymo įstatymo nurodytų straipsnių pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo nurodytų straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-3176. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
Taip pat komitetas svarstė Lietuvos Respublikos vadovybės apsaugos įstatymo nurodytų straipsnių ir priedo pakeitimo, įstatymo papildymo 521 straipsniu ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektą Nr. XIVP-3180. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai – pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 7, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu V. Aleknaitę-Abramikienę pristatyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadas dėl minimo projektų paketo.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Noriu pasakyti, kad dėl daugumos šio paketo projektų Socialinių reikalų ir darbo komitetas buvo papildomas, tačiau dėl dviejų mes buvome pagrindinis, tai yra dėl Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo ir taip pat dėl Valstybinio socialinio draudimo įstatymo. Abiem šiems projektams mūsų komitetas pritarė bendru sutarimu be balsavimo. O apie visus kitus, jeigu reikia, aš galiu pasakyti.
PIRMININKAS. Taip, taip, visus paminėkite.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Dėl Vidaus tarnybos statuto balsavimo rezultatai: už – 5, prieš – 1, susilaikė 4 ir lėmė pirmininko balsas. Muitinės įstatymo mes nesvarstėme. Toliau Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui projektas. Mes buvome papildomas ir pritarėme bendru sutarimu. Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymui – bendru sutarimu ir Vadovybės apsaugos įstatymui – taip pat bendru sutarimu. Kaip matote, dirbome labai sutartinai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Aš tiktai pastebėsiu, kad per šį balsavimo langą jau nebespėjame su šiuo projektu, tai kitas balsavimo langas bus 12 val. 30 min.
Prašau dar A. Petrošių taip pat pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė nemažai klausimų kaip papildomas ir du klausimus kaip pagrindinis komitetas. Kaip papildomas komitetas projektui Nr. XIVP-3172 pritarė. Pritarimą lėmė pirmininko balsas: 6 – už, 6 susilaikė. Buvo pritarta iš esmės pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Teisės departamento pastabas, joms komitetas pritarė.
Kitas klausimas – projektas Nr. XIVP-3173. Jam buvo pritarta bendru sutarimu. Projektui Nr. XIVP-3174 taip pat buvo pritarta bendru sutarimu, projektui Nr. XIVP-3175 pritarta bendru sutarimu, projektui Nr. XIVP-3176 pritarta bendru sutarimu, projektui Nr. XIVP-3177 taip pat pritarta bendru sutarimu. Dabar projektas Nr. XIVP-3180, jam taip pat pritarta bendru sutarimu. Ir kaip pagrindinis komitetas svarstėme projektą Nr. XIVP-3178. Ten taip pat pritarta bendru sutarimu, projektui Nr. XIVP-3179 taip pat pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, aš matau, kad čia yra diskusijoje norinčių dalyvauti. Galbūt mes, matau, Seimo Pirmininkė yra salėje, galbūt mes galėtume tada padaryti čia tokią trumpą techninę pertrauką iki diskusijos ir tada pakviesti Seimo Pirmininkę į tribūną dėl 1-16 klausimo, o tada grįžtume prie diskusijų dėl Vidaus tarnybos statuto.
11.53 val.
Seimo Pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen atsakymai į Seimo narių iš anksto raštu pateiktus klausimus
Kviečiu Seimo Pirmininkę į tribūną. Pagal Statutą jūs turėtumėte atsakyti į tuos du klausimus, kuriuos gavote. Prašau.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, grupė Seimo narių, vadovaudamiesi Seimo statuto 29 straipsnio 4 dalimi, raštu man uždavė kelis klausimus. Nors, mano vertinimu, šie klausimai nėra tiesiogiai susiję su mano, kaip Seimo Pirmininkės, veikla, kaip reikalauja Seimo statuto 29 straipsnio 4 dalis, mielai į juos atsakysiu.
1-as klausimas. Ar pritariate jūsų koalicijos sutarties preambulėje esančiam teiginiui: „Skaidrumas ir aukščiausi politinės etikos standartai. Moralinius ir etinius kriterijus savo veiklai kelsime tolygiai teisiniams, suprasdami, kad politinės atsakomybės prisiėmimui pakanka ir moralinių priežasčių. Politinę kultūrą valstybėje stiprinsime ir žmonių pasitikėjimą politika grąžinsime asmeniniu pavyzdžiu. Reikalausime nulinės tolerancijos korupcijai.“ Ar esate linkusi šį teiginį laikyti ne tik savo politinių oponentų, bet ir savo pačios elgesio matu?
Taip, pritariu šiam teiginiui ir visų pirma jį taikau ne politiniams oponentams, o pačiai sau. Nors užduotas klausimas yra apie koalicijos sutarties teiginius ir jų taikymą, leiskite atsakyti šiek tiek plačiau, reaguojant ir į kitus klausimus, ir į Seimo salėje ne kartą nuskambėjusias replikas, pateikiant mano situacijos, susijusios su vadinamąja „MG Baltic“ byla, matymą.
Šių metų lapkričio 22 dienos Lietuvos apeliacinio teismo sprendimas šioje byloje sukėlė didelį rezonansą ir suprantama, kad politiniai oponentai mėgina šį sprendimą panaudoti prieš koaliciją, prieš Liberalų sąjūdį ir prieš mane asmeniškai. Tačiau kelia nerimą manipuliavimas teismo sprendimu ir šios bylos aplinkybėmis bei faktais ar teisės normomis, nepagrįsti kaltinimai ir epitetai, kaip antai nusikalstama organizacija.
Todėl leiskite jums labai trumpai priminti esmę. 2023 m. lapkričio 22 d. Lietuvos apeliacinis teismas pakeitė 2022 m. balandžio 19 d. pirmosios instancijos Vilniaus apygardos teismo sprendimą, kuris buvo Liberalų sąjūdį išteisinęs. Liberalų sąjūdžiui Apeliacinis teismas skyrė piniginę baudą visų pirma dėl to, kad nuteisė už korupciją bei piktnaudžiavimą E. Masiulį, kuris teismo nagrinėjamu laikotarpiu, tai yra 2012–2016 metais, buvo Liberalų sąjūdžio pirmininku.
Pažymėtina, kad Baudžiamajame kodekse nustatytas atskiras juridinių asmenų bausmių rūšių reglamentavimas. Pagal Baudžiamojo kodekso 43 straipsnį juridiniam asmeniui gali būti skiriama viena iš šių bausmių: pirmoji – bauda, antroji – juridinio asmens veiklos apribojimas, trečioji – juridinio asmens likvidavimas. Priminsiu, kad teismas skyrė partijai piniginę baudą, neapribojo Liberalų sąjūdžio veiklos, neuždraudė jam dalyvauti politikoje, neįsakė jam likviduotis. Liberalų sąjūdis neturi, skirtingai nei teigia kai kurie oponentai, ir teistumo, nes juridiniams asmenims šis terminas nėra taikomas. Taigi, Liberalų sąjūdžio dalyvavimas politinėje veikloje nėra apribotas jokiomis teisinėmis priemonėmis, jis gali būti apribotas tik Lietuvos rinkėjų valia, o koks bus jų verdiktas, mes pamatysime jau kitąmet.
Verta priminti, kad teismas nagrinėjo gana trumpą ir seną laikotarpį – 2012–2016 metus. Po tų įvykių Liberalų sąjūdis nedelsdamas ėmėsi veiksmų, užtikrinančių veiklos skaidrumą, kad tokia situacija negalėtų pasikartoti. Per pastaruosius septynerius metus Liberalų sąjūdis dalyvavo ir pelnė rinkėjų pasitikėjimą 2016–2020 metų Seimo rinkimuose, 2019 metų savivaldybių tarybų ir Europos Parlamento rinkimuose bei 2023 metų savivaldos rinkimuose. Gerbiu teismo sprendimą, tačiau nesutinku su kai kurių oponentų mėginimais daugiau nei septynerių metų senumo istoriją susieti su 2023 metų Liberalų sąjūdžiu ar manimi, partijos pirmininke tapusia 2019 metais.
Norėčiau pažymėti ir tai, kad vertinant, jog pirmos instancijos ir Apeliacinis teismai priėmė kardinaliai skirtingus sprendimus nagrinėdami tą pačią prokuratūros surinktą medžiagą, galima pagrįstai tikėtis, kad savo žodį šioje byloje tars ir Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Kaip savo 2017 m. vasario 24 d. nutarime nurodo Konstitucinis Teismas, Lietuvoje įstatymais yra įtvirtinta bendrosios kompetencijos teismų trijų pakopų instancinė sistema. Instancinė bendrosios kompetencijos teismų sistema nėra savitikslė, kiekviena bylos nagrinėjimo pakopa turi savo paskirtį ir prasmę. Taigi, teismo procesas laikytinas galutinai pabaigtu tik tada, kai nebėra teisinių galimybių apskųsti teismo sprendimo aukštesnės instancijos teismui ir teismo sprendimas nebegali būti panaikintas ar pakeistas.
Grįždama prie 1 klausimo dar kartą norėčiau pabrėžti, kad man asmeniškai koalicinėje sutartyje įrašyti žodžiai nėra tušti pažadai. Sau visada kėliau ir keliu aukščiausius skaidrumo standartus ir kol kas neišgirdau jokių abejonių dėl mano, kaip Seimo Pirmininkės, elgesio atitikties šiems skaidrumo standartams ar nulinės tolerancijos korupcijai, todėl negaliu pritarti raginimams prisiimti atsakomybę už tai, kas neliečia nei manęs, kaip asmens, nei manęs, kaip 2020 metais į Seimą išrinktos politikės.
2-as klausimas. Ar nemanote, įvertinusi ir taip jau didelį Lietuvos Respublikos piliečių nepasitikėjimą Lietuvos Seimu bei geopolitines aplinkybes, kurioms esant tą pasitikėjimą yra privalu stiprinti, kad toliau norėdama atstovauti Lietuvos Respublikos Seimui privalote sustabdyti savo, kaip Seimo Pirmininkės, įgaliojimus nuteistoje Liberalų sąjūdžio partijoje ir aiškiai atsiriboti nuo bet kokių sąsajų su nuteista partija, jos praeitimi bei asmenimis, kurie šiuo metu atlieka įkalinimo bausmę? Jei narystės partijoje sustabdyti neplanuojate, kaip įsivaizduojate tolesnį Seimo darbą ir kodėl pati neinicijuojate pasitikėjimo pasitikrinimo procedūros?
Pirmiausia, norėčiau atkreipti dėmesį į tai, kad Seimo statutas nenumato Seimo Pirmininko pasitikėjimo pasitikrinimo procedūros. Vadinasi, inicijuoti tokios procedūros Seimo Pirmininkė negali.
Antra. Labai rimtai vertinu jūsų minimas geopolitines aplinkybes ir mūsų koalicijai tenkančią atsakomybę. Pastaruosius trejus metus kaip Seimo Pirmininkė dėjau dideles pastangas, kad su mums tenkančiais neeiliniais išbandymais mūsų Seimas susidorotų tinkamai. Taip pat manau, kad Lietuvos piliečių pasitikėjimą Seimu ir kitomis valstybės institucijomis reikia stiprinti nuolat. Tai niekada nebus baigtinis procesas, ar nuo vieno, ar nuo kelių politikų priklausantis procesas. Tuo turėtume rūpintis kiekvienas iš mūsų, Seimo narių, pagarbiai elgdamiesi su kolegomis ir rinkėjais, tinkamai atstovaudami Lietuvos žmonių interesams, išmintingai ir atsakingai spręsdami Lietuvos valstybės bei jos gyventojų problemas, vengdami ir stengdamiesi eliminuoti neapykantą kurstančius antisemitinius, homofobiškus ir kitokius įžeidžiančius pasisakymus Seimo salėje, nelaužydami duotos priesaikos.
Trečia. Nematau pagrindo stabdyti savo narystės Liberalų sąjūdyje, atsisakyti partijos pirmininko pareigų ar kitaip nutraukti ryšius su liberalų bendruomene. Pasiūlymą atsiriboti nuo dabartinės Liberalų sąjūdžio bendruomenės vertinu ne tik kaip spaudimą asmeniškai sau, o kaip kaltinimą visai Liberalų sąjūdžio bendruomenei, kiekvienam jos nariui, įskaitant ir daugiau nei 1 tūkst. naujų narių, prisijungusių prie partijos po 2016 metų. Jiems mėginama primesti kolektyvinę kaltę už vieno asmens prieš daugiau nei septynerius metus padarytus veiksmus, dėl kurių partija ir taip jau patyrė didelę reputacinę ir finansinę žalą.
Man politinės atsakomybės klausimas yra kertinis. 2019 metais tapusi Liberalų sąjūdžio pirmininke dėjau visas pastangas, kad partija atsinaujintų ir vėl taptų integralia mūsų politinės sistemos dalimi. Tuo, manau, įrodžiau, kad mano politinėje veikloje atsakomybė, nuoseklumas ir atvirumas yra ypač svarbūs. Mielai atsakysiu į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Prašau, D. Gaižauskas turi klausimą.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Gerbiama Pirmininke, labai įdėmiai klausiau jūsų atsakymą. Išties aš matau, kad jūs suprantate, kad jūs, būdama kolegė ir Seimo narė… Jums buvo Seimo patikėtos pačios aukščiausios pareigos, dėl to ir reikalavimai yra pagrįsti.
Aš noriu jūsų paklausti, kodėl jūs maišote, arba painiojate, arba pinate, du laikotarpius? Pirmas – tai yra iki įsiteisėjusio teismo sprendimo, ir antras – po įsiteisėjusio teismo sprendimo. 2019 metais, kai jūs tapote partijos pirmininke, įsiteisėjusio teismo sprendimo nebuvo. Iš pradžių buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vėliau pirmosios instancijos teisme sprendimai buvo priimami. Be jokios abejonės, turėjome vadovautis nekaltumo prezumpcija. Ir viskas, kas jums buvo keliama tuo metu, buvo pagrįstai jūsų atsakyta, kad dar nėra įsiteisėjusio nuosprendžio. Tačiau po įsiteisėjusio nuosprendžio jūs privalote elgtis labai atsakingai ne tik kaip Seimo narė, ne tik kaip Liberalų…
PIRMININKAS. Laikas, kolega.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). …partijos pirmininkė, bet ir kaip Seimo Pirmininkė, einanti labai aukštas pareigas. Dėl to reikalavimai yra teisėti. Kodėl jūs sąmoningai maišote šiuos du laikotarpius?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, kolega, už kelis klausimus. Man atrodo, jūs sąmoningai maišote kelis laikotarpius, kadangi esu jau ne kartą sakiusi, kad partijos pirmininke tapau 2019 metais. Jokio asmeninio ryšio su 2012–2016 metų istorija neturiu ir todėl labai prašau manęs į ją nevelti.
PIRMININKAS. Klausia A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiama Seimo Pirmininke, ryte, komentuodama žurnalistams, jūs minėjote, kad naudosite partijos dotacijos pinigus sumokėti paskirtai baudai. Kaip jūs manote, ar sąžininga, kad visų mokėtojų skirta dotacija jums… Tarsi ir bus priversti visi susimokėti. Galbūt yra žmonių, kurie turi kitą nuomonę, jie nesutinka, kad jų pinigais būtų apmokamos partijos nusikalstamos veiklos. Gal partija vis tik gautas baudas susimokėtų iš nario suneštų pinigų? Ačiū.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Gerbiama kolege, visų pirma, dotacija partijai yra skiriama dėl konkrečios priežasties – dėl rinkėjų pasitikėjimo, gauto per rinkimus. Tai pirma. Nemanyčiau, kad čia yra kas nors nesąžininga ar amoralu, kaip yra nuskambėję.
Antra, man susidaro įspūdis, kad kolegoms iš opozicijos vis nepakanka bausmės Liberalų sąjūdžiui. Ši partija nuo 2016 metų gyvena su labai didele reputacine dėme. Didelėmis skaidrinimo, atsinaujinimo, naujų žmonių atėjimo pastangomis mes iš tiesų sugrįžome į politinius procesus. Manyčiau, kad ta skirta sankcija, tai yra ta skirta bauda, yra gana skausminga sankcija. Tiesiog raginu nenorėti, neraginti dar kaip nors labiau nubausti partiją, nei jau dabar yra skirta.
PIRMININKAS. Klausia A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Noriu jūsų paklausti. Prisimenu, kai jūs kandidatavote į Seimo Pirmininkus, deklaravote aukščiausius skaidrumo standartus ir žadėjote pakelti visuomenės pasitikėjimą Lietuvos Respublikos Seimu. Ar manote, kad po to, kai teismas nuteisė jūsų vadovaujamą partiją – Liberalų sąjūdį, jos pirmininke esate iki šiol, tai netrukdo atkurti to pasitikėjimo? Kaip jūs galite paneigti, kad partija nežinojo apie tuometinio partijos pirmininko gaunamas dėžutes? Akivaizdu, kad už jas būtų reikėję balsuoti. Ar jūs tikite, kad pirmasis dešimtukas nežinojo apie susitikimus su dabar jau teistais asmenimis, vaikščiojimus pietauti, kalbas apie verslininkams rūpimus projektus? Kiek žinau…
PIRMININKAS. Laikas!
A. GEDVILAS (MSNG). …jūs pozicionuojatės kaip demokratiška partija. Spėju, atsakymas – ne. O jeigu rimtai?
PIRMININKAS. Laikas, kolega!
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Visų pirma apie pasitikėjimą Seimu. Pasitikėjimą Seimu mes kiekvienas kuriame kas dieną Seimo salėje. Jūs, kolega, mano galva, ne visada išlaikote pasitikėjimo Seimu kėlimo testą. Manau, kiekvienas iš mūsų, aišku, turime pasirinkę savo liniją, kaip kalbame čia, kokius pasisakymus, klausimus leidžiame sau kitų kolegų atžvilgiu ir kokį pagarbos lygį išlaikome. Man atrodo, kad tai yra tikrai kiekvieno iš mūsų pastanga.
Kalbant apie bylos aplinkybes, aš esu viską ne kartą pasakiusi. Nemanau, kad mes turėtume atverti bylą, kuri jau yra teisme išnagrinėta ir kuri galbūt dar bus nagrinėjama ir Aukščiausiajame Teisme.
PIRMININKAS. Klausia P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Taip, gerbiamoji, žiūriu į jus ir matau aukščiausią cinizmo viršūnę. Aš suprantu, kad nei vaikai, nei anūkai neatsako už savo tėvų klaidas. Bet vis tik eiti pareigas ir neatsiprašyti už savo senelio klaidas, už savo tėvo tarnavimą sovietinei sistemai jau yra cinizmas.
Antras dalykas. Štai dabar jūs kito akyje matote krislą, o savo akyje nematote rąsto. Ir štai Dievulis baudžia jus. Šitaip žiūrėjote į mane, šitoks nusikaltėlis P. Gražulis, mygtuko nepaspaudė! Štai kaip ciniškai jūs šypsotės. Bet Dievas yra aukščiau jūsų ir nubaudė jus, gerbiamoji, už tą puikybę, už tai, kad enkavėdistas senelis tankais vežė į Lietuvą…
PIRMININKAS. Ar išgirsime klausimą, gerbiamas kolega?
P. GRAŽULIS (MSNG). …okupaciją, o jūs net neatsiprašėte už tai! Ir tai, matote, kad yra gėris?!
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Petrai Gražuli, vien dėl to, kad jūs įžeidinėsite prieš 50 metų mirusį žmogų, kurio… (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Labai atsiprašau. Gerbiamas Petrai!
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Vien dėl to, kad jūs įžeidinėsite prieš 50 metų mirusį žmogų ir sakysite… (Balsas salėje: „Atsiprašyti jūsų pareiga.“) Jūs nesate Dievas, nors tokiu, be jokios abejonės, save laikote. Tačiau… (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Petrai Gražuli, prašau tylos salėje atsakinėjant į klausimus. Ar galite nusiraminti? Prašau frakcijos seniūnės pakuruoti Seimo narį, kad nusiramintų. Prašau, Seimo Pirmininke, tęsti, jeigu norite dar papildyti atsakymą.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Norėjau papildyti, kad P. Gražuliui atrodo, kad aš kažkaip ypatingai į jį žiūrėjau, bet aš tikrai ypatingai įdėmiai į jus, Petrai Gražuli, niekada nežiūriu. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Aš ne apie teismus, bet apie darbus. Žinau, kad pasitikėjimas sumažėjo, o ypač kultūros lauke, dėl pavaldžių institucijų – komisijų, tarybų optimizavimo nebuvo tartasi su bendruomenėmis, juolab ir su Kultūros komitetu, o su kitais, aš nežinau. Norėjau paklausti, gerbiama Pirmininke, kas jums pasiūlė tokią mintį centralizuoti tokius dalykus? Ačiū jums.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū, kad paklausėte apie šią iniciatyvą, dar neturėjau progos jos pateikti Seimui. Kaip žinome, teisėkūros kokybė yra viena iš labai svarbių temų, dėl jos Seimas tikriausiai dažniausiai gauna pastabų. Turint galvoje, kad šiuo metu mes turime šešias institucijas, kurios atlieka ekspertinę patariamąją veiklą, o jos yra gana skirtingos ir apima labai daug funkcijų, kurios nebūtinai yra tiesiogiai susijusios su ekspertiniais patarimais, tai mano siūlymas yra nieko nenaikinti, tačiau padaryti šią sistemą tikrai efektyvią ir tikru pagalbininku tiek Seimo, tiek kitų institucijų sudėtingame teisėkūros darbe. Tikrai aš labai atvirai su kolegomis tiek iš Kultūros komiteto, tiek iš kitų – Švietimo komiteto ir kitų diskutuočiau apie tai, kaip mes galėtume pasiekti, kad tos patariamosios institucijos kuo kokybiškiau patartų Seimui.
PIRMININKAS. Dėkoju, 10 minučių klausimams baigėsi. (Balsai salėje) Ačiū Seimo Pirmininkei. Na, dviejų klausimų mes jau… (Balsai salėje) Na, gerai, paskutiniai du klausimai. Tada V. Valkiūnas ir A. Širinskienė. Prašau, Valdemarai.
V. VALKIŪNAS (DPF). Kaip galima nesinervinti, kad teisybės nėra? Miela Pirmininke, kolege, čia nuskambėjo ir Liberalų partijos cheminis valymas, tai natūralu. Čia šiandien mes frakcijoje, Darbo partijos frakcijoje, ilgai diskutavome su teisėjais, buvo atėjęs Prezidento patarėjas A. Kabišaitis ir sakė, kad teisėjai sprendžia pagal sąžinę. O į mano klausimą, o jeigu jos, tos sąžinės, neturi, tai nebuvo atsakymo, kad pagal sąžinę. Kaip jūs manote, ar neturėtų teisėjai, galimai susikompromitavę, ir paskelbti specialūs liudytojai, kol jie paskelbti ir, kaip sakant, neišplauti, nuplauti to cheminio valymo…
PIRMININKAS. Laikas.
V. VALKIŪNAS (DPF). …jie neturėtų dirbti kitoje sferoje, kitoje sferoje ir su kita specifika?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju už tokį suktą klausimą, aš iki galo jo nesupratau. Atsiprašau, bet nenoriu komentuoti apie teisėjus, nes nesuprantu, apie ką konkrečiai kalbate. Tai gal Darbo partijos frakcija, jūs kažkaip tą klausimą išgryninsite? Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gerbiama Pirmininke, kitą kartą jūsų atsakymai panašėja į vieno herojaus iš LRT reportažo, kuris aiškina, kad nepažįsta tų draugų, tai tiesiog gal įrašą kitąkart paleiskite ir bus tas pats atsakymas. Bet pereinu prie klausimo. Jūs labai garsiai pasisakėte apie savo laiku garsią problemą – J. Narkevičiaus kotletukus, tai pasakykite, kuri moraliniu požiūriu problema yra didesnė, ar tie suvalgyti J. Narkevičiaus kotletukai, ar politinės korupcijos byla, kurioje murkdosi visa Lietuva nuo 2016 metų?
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Ačiū. Gerbiama kolege, aš niekada nesakiau, kad nepažįstu tų draugų, aš likau Liberalų sąjūdyje, niekur nelaksčiau, prisiėmiau atsakomybę, prisiėmiau gana sudėtingą reputacinę atsakomybę ir 2019 metais tapau partijos pirmininke. Mėginimas man prisiūti kaltes ir nuodėmes, kurios buvo padarytos vieno žmogaus 2012–2016 metų laikotarpiu, mano galva, yra manipuliacija. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Visi klausimai yra baigti.
E. Gentvilas dėl vedimo tvarkos.
E. GENTVILAS (LSF). Juridiškai jautrus dalykas, jį privalu paaiškinti po A. Gedvilo tokių keistokų klausimų. Partijos atsakomybė ir kaltė yra dėl vieno asmens padarytų nusikaltimų, todėl klausinėjimas ir kalbėjimas apie tai, ar partija žinojo, ar pirmas dešimtukas žinojo, yra nepagrįsta bylos duomenimis. Net prokuroras sau neleidžia tokių kaltinimų leisti į viešumą, ką padarė kolega A. Gedvilas.
PIRMININKAS. Dabar… Prašau, A. Širinskienė norėtų dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Aš atsakymo į savo klausimą dėl tų kotletukų ir politinės korupcijos bylos, deja, neišgirdau. Kažkaip norėjosi gauti įvertinimą, kur yra didesnė problema, žinoma, moraline prasme.
PIRMININKAS. Paskutinės replikos. A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Aš niekaip neatsistebiu E. Gentvilo pasisakymais. Eligijaus, savo užauginto kūdikio, politiko… Gerbiamas Eugenijau, iš istorijos neištrinsime, kad jūs nepažįstate, nematėte ir nežinote.
PIRMININKAS. Ir A. Gedvilas. Prašau.
A. GEDVILAS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Eugenijau, be reikalo jūs įsižeidėte, klausimas visiškai logiškas, nes iš tikrųjų teismas apie tai nepasisakė. O Seimo Pirmininkės nuomonė man tikrai buvo svarbi ir aš norėjau išgirsti, tikiuosi ateityje išgirsti atsakymą.
12.17 val.
Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3172(2), Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 6 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3173(2), Muitinės įstatymo Nr. IX-2183 16 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3174(2), Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 15, 18, 28 ir 37 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 291 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-3175(2), Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 2, 6, 7, 13, 14, 17, 18, 20, 23, 26, 28, 29, 32, 33, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo ir 11 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo Nr. XIV-1732 9, 18 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3176(2), Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3177(2), Pareiginės algos (atlyginimo) bazinio dydžio nustatymo ir asignavimų darbo užmokesčiui perskaičiavimo įstatymo Nr. XIV-2011 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3178(2), Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 pakeitimo įstatymo Nr. XIV-2012 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3179(2), Vadovybės apsaugos įstatymo Nr. IX-1183 2, 17, 18, 20, 23, 31, 36, 37, 38, 39, 43, 44, 45, 47, 48, 49, 50, 55, 59, 61, 65, 70 straipsnių, priedo pakeitimo, Įstatymo papildymo 521 straipsniu ir 46 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-3180(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Taigi grįžtame prie darbotvarkės 1-17 klausimo, tai yra diskusijos dėl Vidaus tarnybos statuto ir lydimųjų projektų paketo. Kviečiu į tribūną A. Vyšniauską kalbėti frakcijos vardu. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, šitas įstatymo projektas, Vidaus tarnybos statutas, iš esmės yra paskutinis projektas, juo yra užbaigiama valstybės tarnybos reforma. Tai, kas jame yra sudėliota, iš esmės labai panašiai atliepia ir tai, kas yra visuose kituose valstybės tarnybos reformos įstatymuose – visa tai, ką mes jau priėmėme tiek dėl valstybės tarnautojų, tiek dėl diplomatų, tiek ir dėl visų kitų sektoriaus darbuotojų. Lygiai taip pat žinau, kad diskusija bus apie stažus – visur kitur taip pat numatėme 20 metų stažą.
Labai svarbu suvokti visose šitose diskusijose, kas nutiktų, jeigu šiandien mes nepriimtume Vidaus tarnybos statuto? Įsivaizdavimas, kad pavyktų kaip nors iki Naujųjų metų kažką pakoreguoti, yra neteisingas, nes to nepavyktų padaryti. Tai reikštų, kad nuo sausio 1 dienos statutiniai pareigūnai gautų mažesnius atlyginimus, nei tie atlyginimai yra suplanuoti šiuo metu. Tai iš esmės reikštų, kad pareigūnai, pirmiausia, žemiausios grandies, kuriems šiuo metu yra suplanuota reikšmingai kelti atlyginimus, to negalėtų gauti. Noriu pabrėžti – žemiausios grandies pareigūnams atlyginimai kyla statistiškai daugiausia todėl, kad yra siekiama juos truputį priartinti, kad nebūtų tokių didelių skirtumų tarnyboje.
Be abejo, šiandien Seimo salėje bus daug kalbama ir diskutuojama apie stažą ir tikrai bus bandančių neteisingai pasakyti, kad neva bus mažinamas stažas. Ne, tiems žmonėms, kurie yra sukaupę ir 30 metų stažo, stažas niekur nedingsta, jis lieka. Dar daugiau. Tiems žmonėms, kurie turės 20 metų stažo, likusi dalis, tai yra sutarta su profsąjungomis, bus atliepiama per darbo užmokesčio tvarką. Man atrodo, tai yra svarbus momentas, tai profsąjungos žino, tam profsąjungos pritarė ir tai komitete mes girdėjome.
Labai prašau suprasti vieną paprastą dalyką. Jeigu šiandien nepritariame šiam įstatymui, vadinasi, nuo sausio 1 dienos pareigūnams algos neauga. Todėl labai kviečiu to nedaryti, labai kviečiu šiandien priimti šį įstatymą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Kviečiu A. Stončaitį į tribūną. Dėl vedimo tvarkos? Prašom, kol eina.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Aš tik dėl vedimo tvarkos, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties manau, kad turi tokią pareigą kartais ir posėdžio pirmininkas pasakyti, kaip sakė, kad profsąjungos pritarė, nors visos profsąjungos sėdi čia ir sako: mes nepritariame. Ir sako melą. Aš manau, kad jums yra svarbu tai akcentuoti, nes vis dėlto tai didelė bendruomenė, atsakinga už mūsų vidaus saugumą.
PIRMININKAS. Taip. (Balsai salėje) Gerbiami kolegos, kviečiu A. Stončaitį. Čia, aš suprantu, A. Vyšniauskas dar atsakys.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kad aš esu apkaltintas melu. Aš sutinku, iš tribūnos meluoti negalima, todėl gerbiamą D. Gaižauską kviečiu išeiti iš uždarų posėdžių, ateiti į TTK, kur buvo visa tai pasakyta. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji kolegos, dabar vyksta diskusija ir kalba A. Stončaitis. Prašom.
A. STONČAITIS (DFVL). Aš tikiuosi, kad mano minutė bus kompensuota?
PIRMININKAS. Kompensuosime pusę minutės.
A. STONČAITIS (DFVL). Mieli kolegos, iš tikrųjų mes šiandien svarstome labai svarbų įstatymo projektą, kur priimtas sprendimas gali lemti, kaip jausis visuomenė, kaip jausis žmonės Lietuvoje ir kokią procesų, neigiamų procesų, nusikalstamumo procesų, kontrolės eigą artimiausiais metais mes regėsime. Pažiūrėkime, apie ką mes kalbame.
Pirmas dalykas. Jeigu imame tiktai policijos sistemą, paskutiniais metais policijos sistemoje, vien policijos sistemoje, pabrėžiu, panaikinta daugiau negu 2 tūkst. pareigūnų etatų. Lygiai tas pats vyksta ir kitose tarnybose.
Maža to, tai būtų dar, sakykime, pakenčiama, galbūt vienas pareigūnas kitą pakeistų. Tačiau ką mes turime? Toje pačioje policijos sistemoje mes turime jau šiuo metu dar apie 18 % laisvų etatų, tai yra nėra noro kam ateiti darbuotis.
Toliau. Mes turime dar didesnę riziką, nes toje pačioje policijos sistemoje šiuo metu daugiau negu 40 % pareigūnų yra ištarnavę 20 metų ir daugiau. Apie ką kalbame, kokią riziką? Jeigu tik įstatymu mes padarysime blogesnes sąlygas ir nebebus pareigūnai suinteresuoti tarnauti ilgai, bent jau ilgiau negu minimalų tą laiką – 25 metus, tai paprasčiausiai jie paliks tarnystę. O šiandien siūlomos Vidaus statuto pataisos, aš manau, kad ir veda būtent į tai.
Mes turime, deja, teisinę iniciatyvą, kai yra siūloma ne didinti garantiją, o yra siūloma mažinti jau pasiektą ir fiksuotą įstatymu garantiją. Tai yra maksimalus už ištarnautus metus procentas, kai yra mokama, siūloma pagal naują projektą, vietoje dabar esamų 30 % yra siūloma 20 %.
Jūs pasakykite, kokia motyvacinė sistema turi veikti pareigūną, kad jis liktų toliau tarnauti? Ir taip jinai buvo minimali – 1 % už vienus metus, bet iš principo nuo 20 metų nebelieka ir šito. Ne veltui jau daugelį metų mūsų kolegos Latvijoje, Lenkijoje gąsdina savo pareigūnus, kad mes padarysime jums taip, kaip Lietuvoje, jeigu blogai tarnausite.
Na, negalima taip daryti, tai yra milžiniškos rizikos, kolegos. Ir menamos kažkokios gairės, kad galbūt kada nors ateityje bus geriau, na… Ką mes turime padaryti – fiksuoti įstatyme, o ne menamose gairėse. Niekas nesako, kad čia kas nors yra suinteresuotas, kad tik blogiau Lietuvai padarytų. Bet supraskime, kokią situaciją mes turime, ir mes ją turime suvaldyti. Todėl aš manau, kad vis dėlto 30 metų ir 30 % palikimas už ištarnautus metus yra tokia minimali, minimali sąlyga, kurią mes tikrai galime šiandien sutarti ir palikti, ir balsuoti už ją.
O visi kiti pakeitimai, kolegos, taip, kai kuriems pareigūnams galbūt 30 ar 50 eurų padidės atlyginimai, bet daugeliui tai nepadidės. Ypač tai vėl liečia tuos pareigūnus, kurie turi galbūt maksimalias šiandien jau priskirtas kategorijas ir maksimalius ištarnautus metus. Todėl, mieli kolegos, vis dėlto tam pateiktam projektui mūsų frakcija, deja, pritarti negalėtų ir siūlytume tuos pakeitimus – palikti bent jau 30 % apmokėjimą už stažą. O visa kita, be abejo, galima galbūt dar ir pataisyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Į tribūną kviečiu V. Valkiūną.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiami kolegos valdantieji, jums reikia rimtai susimąstyti, kaip toliau gyvensite. Jeigu jūs ir toliau norite vadovauti, primesti ar toliau kurti savo taisykles, tai taip toliau gyventi negalima, nes motyvacija – tai egzistencinė jėga ir, kaip čia kolega A. Stončaitis sakė, toli su šiais pakeitimais nenuvažiuosi. Kam reikia viską keisti, tai, ko nereikia keisti. O pasiteisinimas, kaip ir dėl M. Ošmianskienės gero pasiūlymo, kad nesurenkate biudžeto, neturite lėšų, tai reiškia nemokėjimą surinkti tų lėšų. Kiek ir premjerei esu sakęs, tai pakvieskite, sakykite: Valdemarai, patark, kaip surinkti į biudžetą tiek, kad dvigubai būtų pakelti atlyginimai ir išvengta kolapso. Žmonės juk išvažiuoja, tai mūsų laukia kolapsas ir rimti dalykai, o ne čia, kaip sakant, chi chi cha cha užsiimti Seime ir pasiteisinti, kad nemokate surinkti. Tai užleiskite vietą tiems, kurie mokės, sugebės surinkti biudžetą tokį, kad po mokesčių gautų 2 tūkst. eurų pradžioje, ir tada, kaip sakant, viskas bus stabilizuota ir išvengsime to kolapso, ir profesinėms sąjungoms nebūtų darbo. Jums reikia stengtis. Eiti į Darbo biržą arba dalinti siuntimus į sanatorijas. Ačiū.
PIRMININKAS. Į tribūną kviečiu V. Ąžuolą.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, iš tikrųjų, kai pasižiūri į prieš tai kalbantį konservatorių, tai toks klausimas, ar jis išvis kalbasi su profsąjungomis, su pareigūnais? Toks vaizdas, kad ne. Žinote, mes turime labai įdomią situaciją. Mes turime ministrę, kuri turėtų ginti savo sritį, bet ji daro atbulai – ne gina, o blogina sąlygas. Kažkoks stebuklų kraštas iš viso. Žemės ūkio ministras negina žemės ūkio – blogina jam sąlygas. Bet turime sričių, kurioms didės atlyginimai, pavyzdžiui, 10 %, 15 %, nes ministras kažkaip pasistengė.
Bet ką mes turime viduje tarp pareigūnų? Ministrė duoda nurodymą pažeisti Darbo statutą, Darbo kodeksą. Už 10 valandų viršvalandžių galima sumokėti pareigūnams, o jeigu daugiau dirba viršvalandžių – negalima. Taip pažeidžiamas Darbo kodeksas, pažeidžiami įstatymai. Tada liepia išskirstyti pareigūnus į mylimus ir nemylimus. O kaip taip yra rūšiuojama? Jeigu tu esi pareigūnas Kelmėje, kokiame Skuode ar Mažeikiuose ir toje vietoje trūksta pareigūnų, tai tie atlyginimai, kurie turėtų būti išmokėti trūkstant pareigūnų, yra atimami iš regionų, tie pinigai yra paskiriami į centrą ir centras iš tų pinigų, iš regionų atimtų, moka sau priedus. Kaip gerai. Jeigu tu esi vilnietis pareigūnas, gausi priedą, o tą priedą gausi iš pinigų, atimtų iš regionų. Ir ministrė liepia taip daryti – išrūšiuoti pagal mylimus ir nemylimus. Jeigu labai pasiseks regionui, tai 30 % nuo to pareigūnų neužpildyto etato galbūt paliks regionui, o jeigu nepasiseks, tai visą 100 % atims.
Kai mes matome tokį rūšiavimą ir kas vyksta dabartinėje valdžioje, tai kaip jaustis tiems pareigūnams? Ir iš tikrųjų dabar susidaro tokia situacija, kad centras ir nori, kad regionuose dirbtų kuo mažiau pareigūnų, todėl ir tos sąlygos bus bloginamos. Todėl alga jums didės arba nedidės, arba didės 3 eurais, pavyzdžiui, išgirdo tokį pavyzdį. Jeigu labai pasiseks, gal net 10 eurų padidės. Tai jų tikslas ir yra, kad regionuose liktų kuo mažiau pareigūnų. Visi etatai yra padengti pinigais, mes tą puikiai suprantame. Regiono pinigus bus galima atimti vėl į centrą ir tenai mokėtis priedus. Tai toks yra skirstymas, šis statuto pakeitimas tam ir skirtas. Ir mes visi turime suprasti, kad jeigu tu nori pagerinti sąlygas, tai tu atneši įstatymus, kurie gerina sąlygas, o jeigu nori pabloginti, tu atneši, kurie blogina.
Ir, taip sakant, ne žodžiais, o darbais tėvynę mylime. Ir ministrai, ir konservatorių valdantieji taip myli pareigūnus. Ir, pareigūnai, supraskite, jų tikslas toks ir yra, kad jūsų būtų mažiau, ne kitaip, nes kitaip jie darytų kitus sprendimus. Na, pamatysime, kuo tai baigsis, bet jau dabar matome, kiek išeina pareigūnų ir nebeateina naujų. Bet centras labai tuo džiaugiasi ir visos reformos tam ir reikalingos, kad visus pinigus būtų galima supumpuoti į centrą ir paskirstyti pagal mylimus, nemylimus, tik taip.
PIRMININKAS. Ir V. Bakas taip pat kalbės diskusijoje. Prašom.
V. BAKAS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tiesų kiekviena reforma, šiuolaikinė, moderni reforma, visų pirma turi kurti vertę tam tikrai sričiai. Jeigu tu nori reformuoti, pavyzdžiui, vidaus reikalų sistemą, tereikia žinoti, kokio pozityvaus pokyčio tu sieki. Deja, šiame projekte aš matyčiau daugiau grėsmių ir nematau iš esmės vertės, kuri galėtų būti sukurta. Pavyzdžiui, šiandien, po 30 metų, vidaus reikalų sistema kaip tokia, perėjusi daugybę etapų, tapo moderni. Daugeliu jos institucijų visuomenė pasitiki, kas yra pagrindinis matas, ar tai būtų policija, ar tai būtų ugniagesiai. Tai klausimas, ką norima dar padaryti? Iš esamo statuto, kuris yra teikiamas, aš matau tokias tris pagrindines problemas.
Pirma problema, aišku, – darbo užmokesčio sistema. Pagal siūlomas nuostatas darbo užmokesčio sistemą jau kurs nebe Seimas, kaip iki šiol, ką pasakė Konstitucinis Teismas, bet kurs ministrė. Ji nustatys darbo užmokesčio gaires ir, kas yra labai svarbu, jas nustatant nereikės konsultuotis su pačiais pareigūnais. Tiesiog bus ministrės įsakymas, jinai galės nuspręsti, kam kiek bus mokama. Ir aš čia noriu ministrės dabar paklausti, ar tokiu būdu, pavyzdžiui, ar jau dabar nėra taip, kad žmonėms, vadovams, kurie jums yra nelojalūs, arba jūs taip manote, jūs savo sprendimais tiesiog paimate ir sumažinate atlyginimus? Aš tokios informacijos esu girdėjęs. Arba, pavyzdžiui, kaip su Viešojo saugumo tarnyba. Tiesiog žmogus buvo atleistas vien dėl to, kad vykdė įstatyme numatytus politinio neutralumo ir įstatymo viršenybės principus. Kitaip tariant, darbo užmokesčio sistema pertvarkoma taip, kad faktiškai ministrei galima jau dabar dėti generolo antpečius ir jau ji tampa nebe ministre, o generole, atsakinga už visas tarnybas. Tai yra labai pavojinga. Iki šiol mes visą laiką ėjome tuo keliu, kad kurtume nuoseklią, skaidrią darbo užmokesčio sistemą ir kad tai darytų Seimas. Bet dabar gi pagal ją įtakos neturės ne tik Seimas, ne tik pareigūnai, neturės netgi įstaigų vadovai.
Antras aspektas – tai yra naikinamas priedas už laipsnius ir 10 % mažinamas priedas už stažą. Gal atrodytų tai smulkmena, bet aš noriu pasakyti, kad būtent stažas ir laipsniai yra šitos sistemos organizacinės kultūros dalis, formavosi daugybę metų. Karininkui, ar tai būtų kariškis, ar tai būtų policininkas, laipsnis yra labai svarbu. Tai yra jo veiklos įvertinimas, tai yra jo tarnybos įvertinimas, tai nustato subordinaciją tarp pačių pareigūnų. Ministrė visa tai meta į šiukšlių dėžę ir iš esmės naikina pačią vidaus tarnybos prigimtį. Tai yra labai blogai.
Visų pirma, tai kirs per pareigūnų motyvaciją. Negali būti policija arba ugniagesiai prilyginta įmonei arba UABʼui. Iš principo, griaunama visa vidaus tarnybos filosofija.
Dėl stažo. Stažas, kai numatomi priedai, tai yra horizontalios karjeros išraiška. Pavyzdžiui, tu gali nekilti karjeros laiptais, bet gali būti įvertinama tavo patirtis. Ir kai dabar bus mažinamas priedas už stažą, naikinami priedai už laipsnius, tai gali paskatinti patirtį turinčius pareigūnus palikti tarnybą, nes taip ministrė sako: jūsų patirtis nevertinama, jūsų patirtis nereikalinga. Aš suprantu, jaunam žmogui, atėjusiam ką tik į tarnybą, gal nesvarbu. Jam tas bazinis atlyginimas geras, jis tikisi kažkada augti, užaugti. Bet kai jisai užauga, nelieka priemonių jo išaugimui arba jo kvalifikacijai įvertinti. Čia yra labai bloga situacija, kuria mes patirtį turinčius pareigūnus skatinsime palikti tarnybą arba, priešingai, nesiekti tos patirties, nesiekti kvalifikacijos.
Tai, gerbiami kolegos, iš tiesų, dabar yra Seimo atsakomybė pritarti ar nepritarti tokiai siūlomai reformai. Bet ji yra nelogiška – ji griauna tradicijas ir yra nukreipta prieš didžiausią patirtį turinčius pareigūnus.
PIRMININKAS. Dėkoju, diskusija baigta. Kadangi yra balsavimo intervalas, galėsime greitai spręsti dėl siūlymo (yra vienas užregistruotas). Tai kviečiu I. Haase į tribūną. Apsispręsime dėl siūlymo dėl Vidaus tarnybos statuto.
Dėl vedimo tvarkos – M. Maldeikis. Prašau.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). O tuo metu, kol ponia I. Haase ateis, aš norėjau pasveikinti… Mes turime Salomėjos Nėries gimnazistus, tai aš norėjau, kad visi pasveikintų juos. (Plojimai) Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Kviečiu I. Haase į tribūną. Yra K. Vilkausko, R. Budbergytės ir kitų pasiūlymas dėl Vidaus tarnybos statuto pakeitimo įstatymo. Prašau, Kęstuti, pristatyti siūlymą.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Pirmiausia, sveikinu dar kartelį Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo atstovus ir pirmininką S. Džiautą.
Pasiūlymas jau skambėjo ir iš pranešėjų lūpų, jis yra motyvacinis ir vienas iš svarbiausių punktų motyvacinėje pareigūnų sistemoje. Taip, mes tikrai galvojame apie tai, kad jau dabar begriūnanti sistema po šitų sprendimų visai nesugriūtų ir neišsibėgiotų pareigūnai. Tai siūlome Valstybės tarnybos nustatytą valstybės tarnautojo stažą vietoje 20 % nustatyti 30 % pareiginės algos. Turime neužmiršti, kad gyvename tokioje geopolitinėje situacijoje, kur labai svarbu mūsų vidinis saugumas. Dėl to labai prašau Seimo narių atsakingai balsuoti už šitą pasiūlymą.
PIRMININKAS. Dėkoju, prašau pristatyti komiteto nuomonę.
I. HAASE (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Komitetas nepritarė. Pagrindiniai argumentai. Visoje valstybės tarnybos reformoje yra nuosekliai laikomasi pozicijos, kad priedas už stažą turi daryti vis mažesnę įtaką darbo užmokesčio dydžiui ir darbo užmokestis turi būti labiau orientuotas į asmens pasiektus rezultatas. Todėl visoms darbuotojų kategorijoms, kurioms yra mokamas priedas už stažą, didžiausias galimas šio priedo dydis yra mažinamas iki 20 %, išlaikant, tai yra fiksuojant, jau turimą priedo dydį tiems, kurie iki įstatymo įsigaliojimo turi užsidirbę daugiau nei 20%. Šiuo požiūriu išskirti pareigūnus iš kitų darbuotojų nėra objektyvaus pagrindo. Pareigūnų darbo apmokėjimo sistemos gairėse įtvirtinama, kad pareigūnų pareiginės algos koeficiento dydžio nustatymo kriterijus bus tarnybos patirtis, tai yra tarnybos stažas (kriterijus, apibrėžiantis pareigybės specifiškumą), kai tinkamai atlikti darbą reikalinga atitinkamų profesinių įgūdžių taikymo patirtis. Šis kriterijus taikomas tuomet, kai pareigūnų priedas už tarnybos Lietuvos valstybei stažą yra pasiekęs arba viršija 20 % pareiginės algos dydžio ir kai didesnė kaip 20 metų tarnybos patirtis kuria pridėtinę vertę. Taikant šį kriterijų rekomenduojama, kad pareiginė alga kasmet būtų didinama už kiekvienus paskesnius tarnybos toje pačioje statutinių įstaigų sistemoje metus. Toks reglamentavimas aptartas ir sutartas su profesinėmis sąjungomis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar dėl motyvų dėl pasiūlymo už kalbės G. Burokienė. Prašau.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš nelabai suprantu, kodėl dabar pareigūnai turėtų būti prilyginti valstybės tarnautojams, sėdintiems su tušinuku prie stalo, o pareigūnai kiekvieną dieną rizikuoja savo gyvybe? Išeidami iš ryto jie nežino, ar grįš vakare. Matau, tikrai nėra priežasties, kodėl jie dabar turėtų rinktis valstybės tarnybą ir tarnauti 20 ar 30 metų vienoje vietoje? Tragiškai trūksta pareigūnų. Pavyzdžiui, Panevėžio rajone trūksta 30 % pareigūnų. Aš neįsivaizduoju, ką mes norime tuo pasiekti. Tikriausiai mes norime nebūti saugūs, kad niekas neatvažiuotų, kad niekas negelbėtų. Žmonės turi gauti padorų atlyginimą už savo darbą. O mes dabar suniveliuojame visus pareigūnus į tą patį lygmenį su tais žmonėmis, kurie sėdi prie stalo ir atlieka taip pat labai svarbų valstybei darbą, bet nerizikuoja savo gyvybe. Pagalvokime, ką mes darome, ką mes norime tuo pasiekti ir kur mes nueisime. Jeigu jau dabar trūksta 30 % pareigūnų, ką mes turėsime po 5–10 metų? Neliks kam dirbti, neliks norinčių dirbti, žmonės tiesiog nematys priežasties, kodėl jiems tarnauti daugiau negu 20 metų. Apsigalvokime, kolegos. Raginu šiam įstatymo projektui nepritarti.
PIRMININKAS. Čia mes dabar dėl konkretaus pasiūlymo kalbame. Dėl šio pristatyto siūlymo prieš kalbės A. Bilotaitė. Prašau.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Pirmiausia norėčiau atkreipti dėmesį, kad ši Vyriausybė skiria ypatingą dėmesį pareigūnų motyvacijai ir skatinimui. (Triukšmas salėje) Skaičiai sako tai, ką galėčiau paryškinti. Policijai praeitos kadencijos metu finansavimas augo 6 %, šios Vyriausybės metu – 40 %. (Šurmulys salėje) Tai yra aiškūs, konkretūs skaičiai.
Kalbant apie šitą konkretų pasiūlymą. Su profesinėmis sąjungomis yra suderintos parengtos darbo užmokesčio gairės. Valstybėje turi veikti vienodi darbo apmokėjimo principai, išlaikant tarnyboms būdingą specifiką. Gairėse yra įtraukti ir bendrieji, ir specifiniai pareigūnų darbo apmokėjimo principai, tačiau, suprasdami tarnybų darbo specifiką ir būtinybę išlaikyti patyrusius pareigūnus, mes esame susitarę, kaip ir minėjau, turime darbo užmokesčio gaires, jos yra suderintos su profesinėmis sąjungomis, ir siūlome, kad darbo užmokestis didėtų ir po 20 metų, praleistų tarnyboje. Tai yra už kiekvienus tolesnius metus darbo užmokestis būtų didinamas po 1 % kiekvienais metais.
Dar baigdama noriu akcentuoti. Šis Vidaus tarnybos statutas pareigūnams reiškia papildomus 24 mln. Šiandien daug girdžiu diskusijų, kaip pritraukti pareigūnus, kad jų reikia dar daugiau. Norėčiau atkreipti dėmesį į praėjusios Vyriausybės rezultatus, kiek jų darbo metu buvo prarasta pareigūnų, kas buvo daroma, kokių veiksmų buvo imtasi. Mes kaip tik šiuo Vidaus tarnybos statutu siūlome paskatinti ir pritraukti šiuos žmones, taip pat, žinoma, išlaikyti profesionalius pareigūnus mūsų sistemoje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai dėl pasiūlymo išsakyti.
Dabar balsuosime. Kas pritaria pasiūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 125: už – 59, prieš – 20, susilaikė 46. Pasiūlymui nepritarta. Replika po balsavimo – premjerė I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš labiau galbūt dėl vedimo tvarkos. Nenoriu čia nieko kaltinti mizoginija, bet man atrodo, kad yra tiesiog neetiška šitaip baubti, kai kalba bet koks kolega. (Šurmulys salėje) Kai kalba kolegė ministrė – dar labiau.
PIRMININKAS. Prašau. K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiama Ministre Pirmininke, jeigu sakote, kad su profsąjungomis sutarėte, kad prieš tai teikėte, kad sutarėte, tai kodėl šie pareigūnai stovi čia? Kodėl profsąjunga čia, jeigu jūs su jais sutarėte? Manau, kad reikėtų atsakingiau rinkti žodžius ir tokius projektus leisti prieš tai smarkiai suderinus. Aš manau, kad dar pareigūnai savo žodį pasakys. Ačiū.
PIRMININKAS. Ir paskutinioji replika – R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Aš galvoju, kad vis dėlto čia dar yra svarstymo stadija ir mes per priėmimo stadiją dar galėtume apsvarstyti. Ir apeliuoju į daugumą, kad vis dėlto įvertintų ir nepainiotų stažo su priedu už stažą, už tarnavimą valstybei, kaip ir valstybės tarnautojai šiame sektoriuje dirba, taip ir pareigūnai tarnauja, davę priesaiką. Tai visiškai nėra priedas už darbo rezultatus, o mes norime stažą paversti priedu už rezultatus. Už rezultatus yra visai kitas mechanizmas ir ta garantija, kuri tiek metų priklausė ir pareigūnams šiuo atveju, turėtų likti. Ir ją net galima pratęsti tol, kol tarnauja pareigūnas, tai jis ir gautų tą stažą už tai, kad jis šiame sektoriuje, už tai, kad jis prisiekęs, ir už tai, kad jis lieka tarnauti kaip pareigūnas. O mes norime, ministre, kad tas stažas… Vis dėlto rezultatams tai įtakos neturi, ar blogai, ar gerai dirba. Taip, už tai, kad jis tarnauja, tai ir yra būtent priedas už stažą. Galvoju, kad per priėmimą mes dar kitaip pabalsuosime. Labai raginu tą padaryti, kad patenkintume, nes yra iš tikrųjų skirti papildomi finansai ir užtektų finansų tam stažui išlaikyti.
PIRMININKAS. Labai ačiū už tikrai netrumpą repliką. Gerbiamieji kolegos, apsispręsime tuoj dėl viso projekto. Dabar dėl viso projektų paketo motyvai. Už kalbės A. Bilotaitė. Prašom.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, dar kartą norėčiau kreiptis į jus ir kalbėti apie 24 mln. eurų, ir atkreipti dėmesį, kad šis Vidaus tarnybos statutas liečia ne tik Vidaus reikalų ministerijai pavaldžias tarnybas, bet taip pat ir Teisingumo, ir Finansų ministerijoms. Todėl yra labai svarbu turėti šituos pokyčius, nes tai yra augimas darbo užmokesčio, pirmiausia – tų žmonių, tų pareigūnų, kurie turi žemiausius atlyginimus, tai yra žemiausios ir vidurinės grandies. Atkreipiu dėmesį į tai, kas buvo pasakyta, kad galbūt nebuvo derinta su profesinėmis sąjungomis. Noriu jus patikinti, kad buvo ne vienas, o daugybė formatų, kurių metu buvo derinamas projektas, buvo diskutuojama, ieškoma kompromisų. Aš tikrai suprantu pareigūnų lūkestį ir visada, matyt, norisi galbūt dar didesnio, dar geresnio rezultato, bet tikrai siekiame geriausio, geriausio rezultato šiuo projektu.
Atkreipsiu dėmesį, kad šiuo projektu yra siūloma: pirmiausia tobulinti pareigūnų darbo užmokesčio sistemą; didinti pareigūnų motyvaciją; taip pat pritraukti į tarnybą naujų pareigūnų, dėl ko šiandien labai daug diskutuojama, kad juos reikia pritraukti, o tam, kad pritrauktume, mes jiems turime mokėti adekvačius atlyginimus; taip pat efektyviau valdyti žmogiškuosius išteklius mūsų statutinėse tarnybose; taip pat sukurti pareigūnų rezervą; taip pat užtikrinti efektyviai veikiančią pareigūnų reabilitacijos sistemą. Tai yra daug gerų dalykų – 24 mln. eurų. Ir jūs, balsuojantys prieš, pasisakote, kad esate prieš tai, kad pareigūnams atlyginimai didėtų. Aš nežinau, ar galite drįsti šiandien pažiūrėti pareigūnams į akis, siūlydami jiems šiuos pinigus nubraukti? (Šurmulys salėje)
Kalbant apie bendrą augimą, tai šiais metais biudžete yra numatyti 37 mln. papildomai, kad vidaus reikalų sistemos darbo užmokestis augtų. Vidaus tarnybos statutui įgyvendinti yra 24 mln. Tai aš labai tikiuosi, kad bus tas sveikas protas, nebus to baubimo kai kurių kolegų, kurie būdami valdančiose pozicijose kažkodėl nedidino toms pačioms statutinėms tarnyboms finansavimo taip, kaip turėjo, lyg ir suprasdami, būdami patys buvę pareigūnai.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš kalbės A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Kadangi ministrė taip maniakiškai kalba apie tuos 24 mln., tai aš greičiausiai nuo jų ir pradėsiu. Jūs dabar siūlote pareigūnams 24 mln., o jūsų ministerijų miestelis kainuoja 200 mln. Tai jūs į savo parketą, kilimus ir kėdes investuojate daugiau, negu investuojate į policijos pareigūnus. Dar bandote daryti taip, tarsi jie gauna kažkokią išskirtinę jūsų malonę, nors pinigai, kuriuos jūs taip maloningai čia skirstote, lygiai taip pat yra mokesčių mokėtojų ir nėra jūsų asmeniniai pinigai.
Iš tiesų reikėtų turėti gėdos aiškinant, kad jūs padarėte viską. Reikėtų turėti dar didesnės gėdos vėl bukai meluojant faktiškai viso posėdžio metu, kad yra kažkas suderinta. Jeigu yra suderinta su pareigūnais, kodėl tuomet tų pačių pareigūnų profsąjungos ir policijos profsąjunga, ir ikiteisminio tyrimo įstaigų profsąjunga rašo Seimo nariams laiškus ir įspėja, kad jau dabar pareigūnai, vien matydami šitą reformą, traukiasi iš savo institucijų, palieka pareigas ir išeina į užtarnautą poilsį? Jiems jau užtenka matyti, kaip valstybė, vykdydama reformą, taip pat ir jų atlyginimų reformą, su jais nesiskaito. Tai jūs pasiskaitykite tuos raštus, gal pagaliau suprasite, kur yra jūsų tarimosi rezultatas.
Ir trečias dalykas dėl tų 30 metų. Žmonėms, kurie ėjo į tarnybą, buvo sukurtas teisėtas lūkestis, kad jie turi galimybę tarnauti 30 metų, užsitarnauti papildomus priedus. Manau, daugelį žmonių tas motyvavo. Jūs dabar bandote, kai ir taip pareigūnų trūksta mūsų įstaigose, tą pagrindinį motyvatorių panaikinti.
PIRMININKAS. Laikas.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Iš tikrųjų reiktų prisiimti atsakomybę ir už policijos žlugdymą.
PIRMININKAS. Kviečiu balsuoti ir po balsavimo bus galimybė pasisakyti, replikuoti. Kas pritaria šiam paketui? Kas pritaria po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 128: už – 66, prieš – 52, susilaikė 10. Po svarstymo yra pritarta. Prašom, G. Skaistė per šoninį mikrofoną.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog norėčiau pakviesti nemanipuliuoti, nes šiandien jau kelintą kartą girdžiu, kad biudžete yra numatytos lėšos ministerijų miesteliui įgyvendinti, kurias Vyriausybė investuoja į betoną, užuot investavusi į žmones. Aš kokius 30 kartų biudžeto svarstymo metu pasakiau, kad lėšų valstybės biudžete ministerijų miestelio statybai nėra, tačiau jūs sąmoningai naudojate tą argumentą, tarytum tų pinigų būtų. Tą projektą įgyvendina valstybės įmonė Turto bankas, parduodamas ministerijų pastatus. Valstybės biudžete mistinių 245 mln. ministerijų miestelio statybai tiesiog nėra, tai kviesčiau nemanipuliuoti ir nekartoti šitos pasakos penktą kartą iš eilės.
PIRMININKAS. Prašom, L. Nagienė repliką.
L. NAGIENĖ (DFVL). Aš vis dėlto niekaip negaliu suvokti, kaip gali nubraukti stažą ir už atitinkamą laipsnį. Šiandien mes sakome, nesvarbu, kokį jis laipsnį turės, jis gaus tokį pat atlyginimą, jeigu bus lojalus viršininkui ar kuriam nors ministrui. Tai tikrai yra pats blogiausias sprendimas, manau.
PIRMININKAS. Prašom. V. Bakas.
V. BAKAS (DFVL). Aš dar kartą noriu atkreipti viso Seimo dėmesį į ministrės tokį šantažą prieš bendruomenės pareigūnus ir Seimą, maždaug jeigu nepriimsime statuto, nebus 24 mln. Ministre, galite paaiškinti, kaip darbo užmokestis susijęs su statutu? Jeigu norite didinti, jūs galite didinti jį dabar, tai yra biudžeto klausimas, ne statuto klausimas. Todėl nešantažuokite žmonių ir neklaidinkite Seimo.
Antra, nustokite meluoti. Jūsų visa politika pagrįsta melu. Jūs nesitariate su profesinėmis sąjungomis. Kiek šiandien matė Seimo nariai savo pašto dėžutėse, visos Lietuvoje veikiančios profesinės sąjungos Seimo nariams parašė raštus, kuriuose išdėstė savo nepritarimą šitam projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju.
12.55 val.
Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo Nr. XIII-2166 7, 8, 51, 53, 140, 141 straipsnių, 2 ir 4 priedų pakeitimo ir 142 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-2927(3) (priėmimo tęsinys)
Balsuojame dėl darbotvarkės 1-18 klausimo – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo priėmimo. Kviečiu apsispręsti balsuojant.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124: už – 94, prieš – 2, susilaikė 28. Įstatymas yra priimtas. (Gongas)
12.55 val.
Seimo nutarimo „Dėl patariamojo referendumo dėl plynųjų miško kirtimų ribojimo ir uždraudimo saugomose teritorijose paskelbimo“ projektas Nr. XIVP-3342 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 1-19 klausimas. Mums taip pat liko balsavimas dėl Seimo nutarimo „Dėl patariamojo referendumo dėl plynųjų miško kirtimų ribojimo ir uždraudimo saugomose teritorijose paskelbimo“. Kviečiu balsuoti, kas pritaria po pateikimo.
Balsavo 122: už – 56, prieš – 25, susilaikė 41. Po pateikimo yra nepritarta. Tai, gerbiamieji kolegos, dėl… Repliką po balsavimo – T. Tomilinas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, jūs deklaruojate norą bendrauti su visuomene, girdėti jos nuomonę. Lietuva yra viena labiausiai plynuosius kirtimus vykdanti valstybė iš Europos. Jūs visiškai neatsižvelgiate į tai, ko prašo nevyriausybinės organizacijos, ko prašo mokslininkai. Mes tikrai galėjome padaryti referendumą, diskutuotume dėl to, kaip saugoti miškus, o dabar tiesiog spjovėte į veidą žmonėms ir toliau pirmausime pagal miškų kirtimo intensyvumą. Labai gėda iš tikrųjų, kolegos.
PIRMININKAS. Prašau. V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS (LSF). Kadangi referendumą, kaip sakė T. Tomilinas, apspjaudėme, tai pasakysiu taip: ekologinis populizmas labai madingas. Tai tikrai nesispjaudykime ekologinėmis frazėmis ir terminais. O jeigu jau taip, tai rytoj siūlysiu referendumą dėl arimo gylio. Ačiū.
PIRMININKAS. J. Razma. Prašau.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas kolega Tomai Tomilinai, nereikia čia tų skambių kalbų. Žinome, kokiu pagrindu ta jūsų iniciatyva atsirado. Neatsitiktinai su Europos Parlamento rinkimų data susieta. Jūs siūlote patariamąjį referendumą dėl plynųjų kirtimų. Klausite žmonių nuomonės. O jums neaišku, kokia žmonių nuomonė tuo klausimu? Galvojate, kad jie už plynuosius kirtimus, ar ką, kad žadate jų klausti? Jeigu jūs norėjote konkretaus rezultato, tai reikėjo ne patariamąjį referendumą, o konkretų, su konkrečiu projektu, tada būtų rezultatas koks nors. Dabar čia yra tiktai žaidimas, norint sutelkti rinkėjus Europos Parlamento rinkimams.
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, aš pratęsiu tada šį posėdį, matydamas, kad yra dar norinčių pasisakyti, iki tol, kol pabaigsime klausimus. Labai nedaug liko. Tikrai, manau, nieko neatsitiks. K. Adomaitis. Prašau.
K. ADOMAITIS (LF). Gerbiamieji, turbūt dėl visiems jau girdėto, žinoma, teismo sprendimo šią akimirką Miškų urėdija apskritai sustabdė kirtimus saugomose teritorijose. Ten bus atliktas poveikio aplinkai vertinimas ir mes matysime, tikiuosi, visai kitokį požiūrį ir situaciją saugomose teritorijose. Beje, gerbiamas Viktorai, teismo sprendimas liečia ir žemės ūkio teritorijas, kurios yra „Natura 2000“ vietose, tad gali būti sprendimų ir tenai.
PIRMININKAS. Gerai. Tai sutariame, kad paskutiniai, kurie čia stovi, ir pasisakys. R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašau.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū. Aš tai norėčiau pasinaudoti proga ir atkreipti dėmesį į klausimą, kuris labai svarbus, kalbant apie miškus, gyvąją gamtą ir visus kitus dalykus, kaip suderinti su ūkiniais interesais, tai yra Nacionalinį miškų susitarimą. Mano turimomis žiniomis, jisai yra užstrigęs, nes čia kai kurie sėdintys kolegos, jų partijos nesutinka pasirašyti. Čia tiesiog kreipiuosi į opoziciją, į socialdemokratus, galbūt net ir paties T. Tomilino partiją, kurios nuomonės išsiskiria, matėme, net ponas A. Stončaitis nepalaikė tos iniciatyvos dėl referendumo. Tai tikrai, kolegos, labai kviečiu susitarti. Su Nacionaliniu miškų susitarimu mes galėtume labai sėkmingai pajudėti, nes vienas iš tų blokų, dėl ko yra pavykę susitarti su nevyriausybininkais ir, atrodė, tarp partijų, būtent orientuotas į gyvosios gamtos ir saugomų teritorijų apsaugą.
PIRMININKAS. Dėkoju. T. Tomilinas. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiama Radvile, tai ir buvo pasiūlymas, kaip išspręsti šitą neišsprendžiamą situaciją dėl Miškų susitarimo. Jūs prisižadėjote jį turėti, mes jo dabar neturime, nėra susitarimo, neegzistuoja dėl esminių dalykų. Referendumas būtų padėjęs, bet, deja, kaip pats gerbiamas J. Razma ir prisipažino, referendumas yra nenaudingas vienai didelei valdančiajai partijai ir dėl to jūs jo nenorite daryti, nors per kitus rinkimus stebuklingai referendumai galioja ir eina, dėl dvigubos pilietybės jūs puikiai žinote taip pat rezultatą. Tai visi tie argumentai, kuriuos patys sakėte, galioja ir jums. Jūs nubalsavote specialiai dėl to, kad nebūtų padidėjęs aktyvumas per Europos rinkimus, ir tai yra naudinga jūsų partijai. Na, labai gerai, tegul išgirsta visos nevyriausybinės organizacijos tą žinią apie jūsų partijos strategiją Europos rinkimuose.
PIRMININKAS. V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamas Jurgi, daugiau kaip prieš dešimt metų dėl atominės uždarymo buvo referendumas irgi patariamasis, tačiau uždarėte atominę elektrinę. Taigi, Jurgi, kieno karvė maurotų, bet jūsų patylėtų! (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ir D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Aš ne apie karves. Vis dėlto, gerbiama Radvile, reikia prisiminti, kad mes turime įvairių susitarimų įvairiais klausimais, bet net ir biudžeto priėmimo metu yra konkretūs punktai, kurie yra neįgyvendinami, nors yra susitarimai ir juos reikėtų įgyvendinti. Tai yra vienas dalykas.
Na, ir antras dalykas. Aišku, Tomas turbūt pasakė esminę mintį, bet taip, demokratams svarbu, kad svarbiais klausimais Lietuvos piliečių būtų atsiklausiama. Ir antras dalykas, aš suprantu, kad konservatoriams naudinga, kad būtų mažas aktyvumas, bet tikrai mes norime, kad aktyvumas būtų kuo didesnis, ir tikrai manome, kad svarbiu klausimu galima išklausyti. Juo labiau kadangi rinkimai, šiaip ar taip, vyks tą dieną, tai papildomo finansavimo tam referendumui nereikia. Dėl to mes ir turėjome iniciatyvą, kurią palaiko ir nevyriausybinis sektorius, dėl to ir teikėme. Todėl jūs netgi savo žodžius irgi puikiai pasakėte, jūs ne apie miškus kalbėjote, jūs kalbėjote apie rinkimus. Tai akivaizdu, kad jūs šitą klausimą blokavote tik dėl to, kad nenorite pakelti aktyvumo.
PIRMININKAS. Taip, tuoj balsuosime, ar tobulinti nutarimą, taigi, dar pasitaupykite. Bet Jurgis buvo paminėtas ne kartą. Prašau – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Ne, aš kalbėjau apie miškus ir sakiau, kad man tikrai aišku, kad žmonių nuomonė yra neigiama dėl plynųjų kirtimų, ir nebereikia čia patariamojo referendumo, kad tą sužinotume, bet džiugu, kad kolegos prisipažino, kad jų tikslas – ne tą klausimą dėl miškų spręsti, bet rinkėjų aktyvumą pakelti. Na, tam tikslui paieškokite kokių nors kitų priemonių, na, negi neturite fantazijos, kad taip dirbtinai su tuo patariamuoju referendumu tą darytumėte?
Ir dėl atominės elektrinės. Ponui V. Valkiūnui derėtų žinoti, kad ne mūsų Vyriausybė priėmė sprendimą jos nestatyti po patariamojo referendumo, o A. Butkevičiaus Vyriausybė, kai turbūt ir Darbo partija buvo sudėtyje tos… (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, dabar mes balsuojame ir tada bus replikos po balsavimo. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji kolegos, ramiai, ramiai, nagi viskas gerai, taigi ko čia nervinamės, na, tikrai. Duokime dar dviem paskutiniams pasisakyti ir tada jau tikrai balsuosime.
V. Valkiūnas. Tikiu, kad bus įdomu.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiamieji visi kolegos, dėmesio! 2008–2012 metais, mano kadencijoje, buvo balsavimas dėl atominės uždarymo, neuždarymo. Darbo partija ir aš balsavome, kad neuždarytume atominės elektrinės, o konservatoriai, galime patikrinti, kas balsavo, kitą kartą pavardes išvardysiu, už uždarymą. Ir dabar, kad būtų ir tokios kainos elektros baisios, ir viskas, kas kalti?
PIRMININKAS. Taip, gerbiamieji, ir A. Butkevičius.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Man gaila, kad jau J. Razmos atmintis pradėjo labai šlubuoti, tikriausiai jau pavargo nuo užimamų savo pareigų. Tuo metu ne aš buvau Ministru Pirmininku, bet aš noriu jums priminti, kad A. Kubiliaus spaudimas tuo metu ir diskusija su A. M. Brazausku buvo labai stipri. Ir tuo metu netgi P. Auštrevičiaus, kuris yra Liberalų sąjūdžio atstovas, tikriausiai derybų metu tuomet gal… Taip, taip, patikrinkite dokumentus ir pasižiūrėkite.
PIRMININKAS. Gerai, gerbiamieji, mus nunešė prisiminimų upė toli, bet grįžtame prie referendumo. Kas už šio nutarimo projekto dėl referendumo tobulinimą, balsuoja už, kas už atmetimą, balsuoja prieš. Alternatyvus balsavimas.
Balsavo 108: už – 54, prieš – 54. Kviečiu pakartoti balsavimą. Kas už tobulinimą, balsuoja už, kas už atmetimą, balsuoja prieš.
Balsavo 107: už – 54, prieš – 53. Nutarimo projektas bus tobulinamas.
13.06 val.
Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo Nr. I-693 1, 3, 6 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2256 (pateikimo tęsinys)
Gerbiamieji kolegos, darbotvarkės 1-20 klausimas. Mums liko pateikimo tęsinys. Aš kviesčiau pateikimą padaryti T. Tomiliną, bet balsavimo intervalą daryti jau popietiniame posėdyje, nes laiko nėra daug. Prašau tada įvykdyti pateikimo tęsinį. Prašau.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiami kolegos, leiskite jums pristatyti Pareigūnų ir karių valstybinių pensijų įstatymo projektą, kuris, mano galva, atkurs istorinį teisingumą, ištaisys istorines klaidas. Tai yra seniai vykstanti diskusija. Kai vyko įvairios statutinės reformos, vadinamieji išstatutinimai, dalis muitinės pareigūnų neteko teisės į pareigūnų ir karių pensijas ir taip buvo pažeisti jų teisėti lūkesčiai, kurie susiformavo dar 1990 metais, kai buvo priimtas tuo metu Muitinės veiklą reglamentuojantis įstatymas. Jame buvo tokie žodžiai: „Muitinės pareigūnams taikoma tokia pat kaip ir karinę tarnybą atliekantiems pareigūnams asmenų socialinė apsauga.“
Šiuo metu iš esmės galioja tokia kolizinė situacija, kai iki 2018 metų tarnavę muitinės pareigūnai, anksčiau tarnavę ir turintys daugiau negu penkerių metų stažą, iš esmės vykdė tą pačią tarnybą, turėjo uniformas, davė priesaiką, de facto buvo statutiniai pareigūnai, bet jie neteko galimybės gauti valstybinę pensiją, nes 2007 metais iš esmės taisant įstatymus buvo padaryta klaida ir valstybės pensija numatyta ne visiems statutiniams muitinės pareigūnams, o tik tiems, kurie dirbo postuose, mobiliose grupėse ir ikiteisminiame tyrime, o likę statutiniai pareigūnai tos teisės į pareigūnų pensiją neteko.
Buvo daug diskusijų, daug raštų, daug kreipimųsi į teismą, vyko įvairūs nagrinėjimai Seime ir kitose institucijose ir 2020 metais daliai muitinės pareigūnų buvo suteikta teisė į pareigūnų pensiją, tačiau ne visiems. Tokiu būdu susiklostė konstitucinio lygiateisiškumo principą pažeidžianti situacija, kai muitinės pareigūnai tapo vieninteliais pareigūnais, kai daliai išstatutintų pareigūnų neliko valstybinių pensijų.
Visiškai kitaip klostėsi situacija kitose tarnybose, ar tai būtų policija, ar tai būtų kalėjimų tarnyba, ar kitos. Taip, vyko vadinamasis išstatutinimas, dalis pareigūnų neteko statutinio pareigūno statuso. Žiūrint į priekį (tai yra normalu), tada tie pareigūnai, kurie netenka to statutinio statuso, ateityje negauna ir pareigūnų pensijos. Tačiau, žiūrint retrospektyviai, tokia tvarka negalėjo egzistuoti, negalėjo susidaryti, nes taip išeina, kad muitinės pareigūnai yra vieninteliai, kuriuos diskriminuojame.
Taigi, mūsų siūlymas yra tiesiog pradėti diskutuoti dėl to, kad visiems pareigūnams, muitinės pareigūnams, tarnavusiems kaip statutiniams iki 2018 metų, tiesiog būtų suteikta teisė į pareigūno pensiją, kuri jiems ir priklauso. Kiek man teko analizuoti įvairiausių raštų, institucijų susirašinėjimų, iš tiesų visi mato tą 2007 metais padarytą klaidą. Neužtenka valios tą klaidą ištaisyti. Mes kalbame apie 1 tūkst. 900 žmonių. Siūlome tą klaidą taisyti palaipsniui, ne iš karto, galbūt kokie nors atidėjimai įmanomi. Diskutuosime komitetuose. Nesinori palikti vienos grupės žmonių, palikti jų tokioje nelygiateisėje situacijoje ir kažkodėl taikyti jiems visiškai kitokius standartus, negu mes taikėme kitoms tarnyboms. Diskusijos apie tai vyko ir praeitoje kadencijoje. Tiesiog siūlau pagaliau įveikti tą pirmą šių kalbų barjerą ir normaliai Socialinių reikalų ir darbo komitete ištaisyti tą seną istorinę klaidą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dar bus keletas klausimų, nepabėkite iš tribūnos. L. Nagienė turi klausimą. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, kiek reikės valstybės biudžeto lėšų? Esate maždaug skaičiavę, kiek šiandien pareigūnų turėtų teisę gauti šitą išmoką, valstybinę pensiją?
T. TOMILINAS (DFVL). Bendra tendencija nėra plėsti tų kategorijų. Tiesiog tendencija yra tokia, kad yra siaurinamos pareigūnų, gaunančių valstybinę pensiją, kategorijos. Tokia tvarka galioja jau nuo 2018 metų. Todėl tas poreikis gali būti iki 6 mln., bet būti išdėstytas per kelerius metus, tai tikrai tokio didelio poveikio biudžetui nebus. Apie 1 mln. ar panašiai per metus, nemanau, kad yra didžiulė našta.
Labai svarbu yra iš tikrųjų ištaisyti tą neteisybę. Žmonės jaučia, kad kitos grupės (taip pat dirbusios ne postuose ir ne gatvėje, bet ir statutiniai pareigūnai, kurie dirbo tiesiog muitinėje) negavo valstybinės pensijos, kai policijos pareigūnai tą valstybinę pensiją gauna. Tokia neteisybė negali egzistuoti teisinėje valstybėje. Ir tų pinigų kiekis nėra toks didelis, juolab kad mes šiaip papildomų grupių į pareigūnų pensijų gavėjų ratą neįtraukėme taip intensyviai.
PIRMININKAS. Klausia I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Labai ačiū. Man, galbūt priešingai negu gerbiamai mano kolegei L. Nagienei, atrodo, kad čia ne tiek svarbu, kiek pinigų reikės. Svarbu, kad būtų užtikrintas lygybės ir lygiateisiškumo, teisingumo principo įtvirtinimas. Socialinės garantijos veikia tada, kada iš tiesų visiems, kuriems priklauso, kurie atsiduria tokioje pačioje situacijoje kaip ir kiti (nesvarbu, kokią sritį mes bepaimsime, – ar tai pareigūnų socialinė apsauga, ar bet kokios kitos grupės žmonių), na, turi būti taikomi tie patys principai. Man atrodo, kad akivaizdu, kad šiuo atveju tie principai yra pažeidžiami.
Ir aš pačią idėją tikrai labai palaikau. Gal jūs galėtumėte plačiau paaiškinti Seimo nariams ir pakomentuoti, kokias socialines pasekmes sukuria toks išskirtinumas? Aš kaip suprantu, ir dabar jau dalis muitinės pareigūnų, statutinių pareigūnų, taip pat turi teisę į tą valstybinę pensiją, bet tiktai dalis. Vadinasi, kad net toje pačioje tarnyboje dirbantys, tokio paties statuso statutiniai pareigūnai…
PIRMININKAS. Laikas.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). …irgi vieni turi galimybę pretenduoti, kiti – ne. Kokias tai sąlygas kuria bendram darbui ir visoms kitoms, kaip sakyti, socialinėms pasekmėms?
T. TOMILINAS (DFVL). Tikrai labai ačiū už klausimą. Visiškai sutinku su požiūriu, kad lygiateisiškumas yra mūsų pagrindinis konstitucinis principas ir mes turime jį maksimaliai taikyti. Mes kalbame apie istorines skriaudas. Dabar dirbantys pareigūnai tos skriaudos nejaučia, iš esmės dalis tarnybos yra išstatutinta. Pavyzdžiui, koks nors buhalterijos darbuotojas muitinėje galbūt ir neturi teisės į statutinio pareigūno pensiją. Tačiau tada, kai susikūrė valstybė, 1990 metais, buvo priimtas įstatymas ir tuo metu visa muitinės tarnyba buvo statutinė, kaip ir visa policijos tarnyba, kaip ir visa Kalėjimų departamento, – visi buvo vienodai statutiniai. Tas išstatutinimo procesas vyko ilgus metus. Tačiau kalbant apie tą laiką, kai visi tie pareigūnai buvo statutiniai, ir jau dabar skirstyti, kokį jie darbą dirbo, tikrai yra nesąžininga, nes tuo metu, 1990 metais, kai kūrėsi mūsų valstybė, jiems buvo pasakyta – visi jūs tokie patys, kaip ir karinę tarnybą atliekantys pareigūnai. Lūkestis buvo sukurtas, o 2007 metais tą lūkestį staiga Seimo komitetuose kažkas nusprendė paneigti. Tai yra tikrai didžiulė neteisybė. Pareigūnai iki šiol jaučia tą skriaudą. Čia kalbame ne apie pinigus, o būtent apie teisingumo jausmą, apie tai gerbiama Ieva ir kalba.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Ačiū už pristatymą. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti. Apsispręsime per balsavimo intervalą po pietų. Yra? I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų, man atrodo, ir mano klausimo metu, ir gerbiamo T. Tomilino pristatymo metu mes girdėjome aiškius argumentus, kodėl šiam įstatymo projektui derėtų pritarti. Iš tiesų todėl, kad sudaromos ne tokios pačios sąlygos vienai socialinei grupei, tai yra statutiniams pareigūnams, dirbantiems muitinėje, bet nepriklausantiems tam tikriems padaliniams, nors statusas yra tas pats, įgyti teisę į valstybinę pareigūnų pensiją. Man atrodo, tokių skirtingų sąlygų suteikimas sudaro nelygiateisiškumą, pažeidžiamas lygybės principas, taip mes kuriame ir nepasitikėjimą mūsų socialinės apsaugos sistema, taip pat neskatiname gerų, tarnauti valstybei pasirengusių žmonių, ir būtent tarnauti konkrečiai muitinėje. Todėl tikrai labai kviečiu palaikyti. Palaikau šią iniciatyvą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Apsispręsime per balsavimo intervalą popietiniame posėdyje.
13.17 val.
Seimo narių pareiškimai
Dabar Seimo narių pareiškimai. Pirmasis – R. Šarknickas. Prašom.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, noriu kalbėti žodžiais, skirtais dvejų metukų mergaitei, paliktai gyvybės langelyje. Garsioji, liūdnoji Kauno mergaite, žinau, kad dabar esi sunkioje vienatvėje. Gyvybės langelis. Dveji metukai. Vis klausiu savęs, kaip tu ten langelyje tilpai su išgąstingais jausmais? Kelios gyvenimo minutės, skardus skambutis išgąsdino tave, kad be motinos, be tėčio likai viena. Neklausiu, kodėl vasarą staiga krenta šaltos snaigės. Neklausiu, kodėl žibuoklė staiga sužydi žiemą. Neklausiu savęs. Gyvena Saulė ir Mėnulis danguje, o debesys ir dieną, ir naktį seka, gąsdina juos. Tikiu, kad kažkam buvo sunku arba lieka nežinia. Tikiu, kad Saulės ir Mėnulio šviesa apkabins, sušildys tavo nerimą dabar.
Po to, kas įvyko, ko gero, gal taip geriau, negu vaikas būtų kur nors pamestas, paliktas arba, neduok Dieve, dar labiau. Tokie įvykiai, keičiantys vienas kitą, rodo, kad jaunoms šeimoms tikrai nėra lengva, patiria stresą. Turbūt jaunos šeimos ir susilaukė vaikų, ir panašiai. Mes matome, kad valstybėje trūksta ir psichologų. Pagrindinė priežastis, manyčiau, yra ta, kad švietimo, mokymosi įstaigose iki šiol nėra emocinio raštingumo nuo pat 1 klasės arba net nuo darželio. Kad kiekvienas žmogus, vaikas, berniukas, kuris taps tėvu arba mama, sugebėtų save kritiškai vertinti, pažinti savo emocijas bet kuriose situacijose.
Vakar stebėjau televizijos laidą, joje pasisakė Vaiko teisių tarnybos atstovai. Buvo pasakyta, kad politikai neturi kištis į esamus įvykius, sukrečiančius visą valstybę. Taip, iš dalies sutinku, bet politikai taip pat turi savo šeimas, taip pat turi vaikų, taip pat turi emocijas, taip pat turi įvertinimus, nes jie pagal įvykius dirba su teisėkūra ir daro sprendimus. Žinoma, su specialistais.
Mano palinkėjimas būtų Švietimo, mokslo ir sporto ministerijai greičiau imtis šios iniciatyvos, kad mokymosi programose atsirastų emocinis raštingumas. Tai jau senokai yra užsienio valstybių mokyklose. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau nėra norinčių kalbėti. Skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.