LIETUVOS RESPUBLIKOS
MOKSLO IR STUDIJŲ ĮSTATYMO NR. XI-242 12 ir 13 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR PAPILDYMO ĮSTATYMAS
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, įstatymo projekto tikslas ir uždaviniai.
Įstatymo projektas buvo parengtas atsižvelgus į akademinės bendruomenės siūlymą.
Įstatymo projekto tikslas – numatyti mokslo ir eksperimentinės veiklos finansavimo galimybes valstybės užsakymo principu.
Uždaviniai – Įstatymo projektu siekiama sufokusuoti mokslininkų vykdomus mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus svarbiausių šalies problemų sprendimui, pasirengti finansavimo pokyčiams, kurie įvyks, pasibaigus ES struktūrinės paramos laikotarpiui.
2. Įstatymo projekto iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Seimo nariai.
3. Dabartinis teisinis įstatymo projekte aptartų teisinių santykių reglamentavimas.
Šiuo metu galioja nauja Mokslo ir studijų įstatymo redakcija, kuri įsigaliojo 2017 m. sausio 1 d. Įstatymo 12 straipsnyje yra nustatyta, kad valstybinis mokslinių tyrimų institutas vykdo valstybei, visuomenei ar ūkio subjektams svarbius ilgalaikius instituto įstatuose nustatytų krypčių mokslinius tyrimus. Įstatymo 13 straipsnis nustato, kad su valstybiniais mokslinių tyrimų institutais, kurių teisinė forma yra viešosios įstaigos, valstybės turto patikėjimo sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 20 metų terminui. O tuo tarpu šio įstatymo 87 straipsnio 2 dalyje su valstybiniais universitetais tokia sutartis sudaroma ne ilgesniam kaip 99 metai terminui.
4. Naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Valstybiniai mokslinių tyrimų institutai, be fundamentinių ir taikomųjų mokslinių tyrimų, turėtų atlikti ir valstybiniu užsakymu grindžiamus mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus. Šiuo metu tokie darbai įstatyme nėra numatyti. Todėl yra siūlomas Mokslo ir studijų įstatymo 12 straipsnio 2 dalies papildymas bei 3 dalies papildymas. Pagal valstybės užsakymą atliekami moksliniai tyrimai galėtų būti finansuojami atskirai, šiems tyrimams atlikti galima kitokia (ne vien mokslinės publikacijos) atsiskaitymo forma. Pavyzdžiui, lietuvių kalbos tyrimams, pagal kuriuos parengiamas žodynas, atlikti reikia aukštos tyrėjų kompetencijos. Kai vienintelė atsiskaitymo forma už atliekamus tyrimus yra tik mokslo produkcija, kurią sudaro moksliniai straipsniai, monografijos, patentai ar naujų veislių išvedimas, užsakomieji darbai nėra vertinami. Ypač tai pasakytina apie fizinių ir technologijos mokslų vertinimą. Energetikos instituto atlikta studija dėl atominės energetikos plėtros galėtų būti labai geru tokių užsakomųjų mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros darbų pavyzdžiu. Šio darbo ataskaita nevertintina kaip mokslo produkcija, bet ji gali būti vertinama kitaip – kaip svarbus pagal valstybės užsakymą atliktas darbas. Šių nuostatų įgyvendinimui papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikėtų, tačiau jų skyrimas mokslo ir studijų institucijoms būtų žymiai aiškesnis ir skaidresnis, o atlikti darbi duotų didelę naudą šalies visuomenei.
Siūloma iš dalies pakeisti Mokslo ir studijų įstatymo 13 straipsnio 4 dalį, išbraukiant numatytą ribojimą valstybiniams mokslinių tyrimų institutams, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, ir kurie valdo valstybės turtą pagal patikėjimo sutartis. Šio ribojimo jau atsisakyta valstybinių universitetų atžvilgiu. Nėra logiška, kad valstybiniams mokslo institutams, kurių teisinė forma yra viešoji įstaiga, būtų taikomas 20 metų ribojimas. Pavyzdžiui, nebūtų tikslinga vykdyti mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus žemės ūkio sklypuose, dėl kurių sudaryta patikėjimo sutartis ne ilgesniam kaip 20 metų laikotarpiui. Dėl tos pačios priežasties būtų apribojamos investicijos, nes susikurti naują infrastruktūrą pasibaigus sutarčiai ir netekus patikėjimo teisės į valstybės turtą, būtų ypač sudėtinga. Be to, visų valstybinių mokslinių tyrimų institutų, nepriklausomai nuo jų teisinio statuso, steigėja yra valstybė, institutai vykdo valstybei reikalingus mokslinius tyrimus ir eksperimentinės plėtros darbus, todėl nereikėtų taikyti kitokias, nei valstybinėms aukštosioms mokykloms taikomas nuostatas.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Neigiamų priimto įstatymo projekto pasekmių nenumatoma.
6. Galima priimto įstatymo įtaka kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymo projektas ir kiti teikiami teisės aktų projektai neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Galima priimto įstatymo įtaka verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Įstatymo įgyvendinimas neturės neigiamos įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
8. Įstatymo inkorporavimas į teisinę sistemą, galiojantys teisės aktai, kuriuos būtina pakeisti, panaikinti ar priimti, priėmus teikiamą įstatymo projektą.
Įsigaliojus šiam įstatymui, turės būti parengtas Vyriausybės nutarimas dėl tvarkos patvirtinimo.
9. Įstatymo projekto atitiktis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimams ir bendrinės lietuvių kalbos normoms, sąvokų ir terminų įvertinimas.
Įstatymo projektas parengtas, laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos įstatymo, Lietuvos Respublikos įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymo reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte vartojamos naujos sąvokos ir jas įvardijantys terminai bus įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
10. Įstatymo projekto atitiktis Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei.
Įstatymo projektas neprieštarauja Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisės aktams.
11. Jeigu įstatymui įgyvendinti reikia įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų, kas ir kada juos turėtų parengti, šių aktų metmenys.
Įsigaliojus šiam įstatymui, turės būti parengtas Vyriausybės nutarimas dėl tvarkos patvirtinimo ir peržiūrėti kiti teisės aktai.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų pareikalaus ar leis sutaupyti įstatymo įgyvendinimas.
Įstatymo projekto nuostatoms įgyvendinti papildomas valstybės biudžeto lėšų poreikis šiuo metu nenumatomas.
13. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Su visuomene konsultuojamasi, įstatymo projektą skelbiant Lietuvos Respublikos Seimo Teisės aktų informacinėje sistemoje.
14. Reikšminiai šio įstatymo projekto žodžiai.
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: valstybinis užsakymas, Valstybiniai mokslinių tyrimų institutai.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.Nėra.
Seimo nariai
Eugenijus Jovaiša
Arūnas Gumuliauskas
Levutė Staniuvienė