|
|
|
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS
LiGOS IR MOTINYSTĖS SOCIALINIO DRAUDIMO ĮSTATYMO Nr. IX-110
16 ir 22 straipsniŲ pakeitimo ĮSTATYMo PROJEKTO
aiškinamasis raštas
1. Įstatymo projekto rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatyme (toliau – Įstatymas) nustatyta išimtis, kad turinčiam nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą ir per 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų dienos tapusiam neapdraustu asmeniu (pasibaigus darbo sutarčiai, atleidus iš tarnybos, nutraukus individualią ar kitą veiklą, sporto, atlikėjo veiklą arba pasibaigus draudimui pagal autorinę sutartį), skiriamos ir mokamos motinystės ar (ir) vaiko priežiūros išmokos. T. y. Įstatyme nurodytas baigtinis atvejų, kai asmuo laikomas tapusiu neapdraustu asmeniu, sąrašas draustumo išimčiai pritaikyti. Tačiau iš praktikoje susiklostančių situacijų matyti, kad į šį sąrašą nepatenka visi atvejai, kai savarankiškai dirbantys asmenys nevykdo veiklos (pvz., kai mažosios bendrijos veikla laikinai nevykdoma arba kai įgyjamas likviduojamos ar bankrutuojančios įmonės ar bendrijos statusas), nors šiais atvejais, vadovaujantis Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo nuostatomis, asmuo laikomas bedarbiu ir jam, vadovaujantis Lietuvos Respublikos nedarbo socialinio draudimo įstatymu, gali būti mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka. Todėl taikant galiojančias Įstatymo nuostatas, tam tikrais atvejais asmenys neturi teisės gauti motinystės ir vaiko priežiūros išmokos, taikant draustumo išimtį.
Tad, siekiant spręsti praktikoje kylančias problemas, taip padidinant socialines garantijas kūdikių besilaukiančioms ir jų susilaukusioms šeimoms, teikiamas Lietuvos Respublikos ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 16 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Įstatymo projektas).
2. Įstatymo projekto iniciatoriai ir rengėjai
Įstatymo projektą parengė Lietuvos Respublikos Seimo narys Justas Džiugelis.
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami Įstatymo projekte aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu galiojančio Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje ir Įstatymo 22 straipsnio 11 dalyje nustatyta išimtis, kad turinčiam nurodytą motinystės socialinio draudimo stažą ir per 24 mėnesius iki pirmosios nėštumo ir gimdymo ar vaiko priežiūros atostogų dienos tapusiam neapdraustu asmeniu (pasibaigus darbo sutarčiai, atleidus iš tarnybos, nutraukus individualią ar kitą veiklą, sporto, atlikėjo veiklą arba pasibaigus draudimui pagal autorinę sutartį), skiriamos ir mokamos motinystės ar (ir) vaiko priežiūros išmokos. Įstatymo 22 straipsnio 10 dalyje nustatyta, kad vaiko priežiūros išmokos mokamos ir tais atvejais, kai asmuo, gaunantis vaiko priežiūros išmoką, tampa neapdraustu asmeniu (pasibaigus darbo sutarčiai, atleidus iš tarnybos, nutraukus individualią ar kitą veiklą, sporto, atlikėjo veiklą arba pasibaigus draudimui pagal autorinę sutartį). Tiek Įstatymo 16 straipsnio 3 dalyje, tiek Įstatymo 22 straipsnio 10 ir 11 dalyse nurodytas tas pats baigtinis atvejų, kai asmuo laikomas tapusiu neapdraustu asmeniu, sąrašas.
Užimtumo įstatymo 22 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos suteikia bedarbio statusą ir tokiems asmenims – individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos savininkams ir mažosios bendrijos nariams ar tikrosios ūkinės bendrijos, ar komanditinės ūkinės bendrijos tikriesiems nariams, jeigu individuali įmonė, mažoji bendrija, tikroji ūkinė bendrija ar komanditinė ūkinė bendrija laikinai nevykdo veiklos ir apie tai yra informavusi mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka, taip pat Juridinių asmenų registre suteiktą likviduojamos ar bankrutuojančios individualios įmonės, mažosios bendrijos, tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos statusą turinčios individualios įmonės savininkams ar mažosios bendrijos nariams, ar tikrosios ūkinės bendrijos ar komanditinės ūkinės bendrijos tikriesiems nariams. Šiems asmenims, atitinkantiems Nedarbo socialinio draudimo įstatyme nustatytas sąlygas, mokama nedarbo socialinio draudimo išmoka.
4. Siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
Įstatymo projektu siūloma papildyti baigtinį atvejų, kai asmuo laikomas tapusiu neapdraustu asmeniu, sąrašą, taikant draustumo išimtį. Siūloma papildyti, kad tapusiu neapdraustu asmeniu taip pat laikomi atvejai, kai Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 5 straipsnio 2 dalies antrajame sakinyje nurodyti asmenys (individualių įmonių savininkai, mažųjų bendrijų nariai ir ūkinių bendrijų tikrieji nariai) sustabdo veiklą ir apie tai informuoja mokesčių administratorių centrinio mokesčių administratoriaus nustatyta tvarka arba įgyja likviduojamo ar bankrutuojančio asmens statusą.
Siūloma, kad šios nuostatos įsigaliotų kitą dieną po oficialaus įstatymo paskelbimo Teisės aktų registre.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų Įstatymo projekto pasekmės ir kokių priemonių reikia imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Priėmus Įstatymą, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimtas Įstatymo projektas turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimtas Įstatymas neturės įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai.
7. Kaip Įstatymo projekto įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir plėtrai
Priimtas Įstatymas tiesioginės įtakos verslo sąlygoms ir verslo plėtrai neturės.
8. Ar Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams
Įstatymo projektas neprieštarauja strateginio lygmens planavimo dokumentams.
9. Įstatymo projekto inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Priėmus Įstatymą, kitų įstatymų keisti nereikės.
10. Įstatymo projekto atitiktis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimams ir Įstatymo projekto sąvokų bei jas įvardijančių terminų įvertinimas Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Įstatymo projektas parengtas laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas. Įstatymo projekte naujų sąvokų nepateikiama, galiojančios sąvokos nekeičiamos.
11. Įstatymo projekto atitiktis Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatoms ir Europos Sąjungos teisei
Įstatymo projektas atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatas.
12. Įstatymo projektui įgyvendinti reikalingi įgyvendinamieji teisės aktai, šių aktų rengėjai ir terminai
Įgyvendinant Įstatymo projektu siūlomus pakeitimus, įgyvendinamųjų teisės aktų rengti nereikės.
13. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks Įstatymo projektui įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti
14. Įstatymo projekto rengimo metu gauti specialistų vertinimai, rekomendacijos ir išvados
Rengiant Įstatymo projektą, konsultuotasi su Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos specialistais.
15. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Įstatymo projektą įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno Eurovoc terminus, temas bei sritis
Reikšminiai Įstatymo projekto žodžiai, kurių reikia įstatymo projektą įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną Eurovoc, yra „motinystės išmoka“, „vaiko priežiūros išmoka“.
16. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.