LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS KORUPCIJOS PREVENCIJOS ĮSTATYMO NR. IX-904 2, 5, 8, 10 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 51, 52, 101, 102 STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO
2016-12-01 Nr. XIIP–2520(4)
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Teikiamo projekto 1 straipsniu keičiamame Korupcijos įstatymo (toliau – įstatymo) 2 straipsnyje visos pagrindinės įstatymo sąvokos dėstytinos abėcėlės tvarka (past. – neapsiribojant tik naujų sąvokų atitinkamu išdėstymu).
2. Projekto 1 straipsnio 8 dalyje teikiamas „korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo“ sąvokos apibrėžimas turi tam tikrų trūkumų. Akcentuotina, kad apibrėžime pateikiama „viešosios teisės normų“ sąvoka yra pernelyg nekonkreti. Sąvoka „viešoji teisė“ yra labiau teisės teorijos (t. y. doktrininio lygmens), o ne įstatymo, kategorija. Akcentuotina, kad net ir civiliniuose teisiniuose santykiuose pasitaiko savo esme imperatyvaus pobūdžio normų.
Be to, pastebėtina, kad apibrėžime esanti „kitokios asmeninės naudos“ sąvoka ten pat ir detalizuojama, skliausteliuose nurodant, kad tai galėtų būti dovana, pažadas ar privilegija. Atkreipiame dėmesį, kad Baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 230 straipsnio 4 dalyje vartojamas analogiškas vertinamojo pobūdžio terminas nėra formalizuotas. Manytina, kad šio termino apibrėžti nereikia, nes „kitokia asmeninė nauda“ gali būti suvokiama ir plačiau nei tik dovana, pažadas ar privilegija.
3. Siūlytina išbraukti projekto 6 straipsnyje dėstomo 10 straipsnio 4 dalį kaip neturinčią teisinio krūvio, nes švietimo tiekėjai visais atvejais turi teisę savo iniciatyva vykdyti neformalųjį antikorupcinį švietimą.
4. Projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 101 straipsnio 2 dalies 2 punkte tarp viešinamų atvejų nurodomi atvejai, kai „įsigalioja sprendimas dėl tarnybinės ar drausminės nuobaudos skyrimo valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui už tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių, arba baigiamas tarnybinio ar darbo drausmės nusižengimo tyrimas ir nustatoma, kad valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo padarė tarnybinį ar darbo drausmės nusižengimą, turintį korupcinio pobūdžio teisės pažeidimo požymių, tačiau nusprendžiama tarnybinės ar drausminės nuobaudos neskirti, o valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo per teisės aktuose nustatytą terminą sprendimo neapskundžia“. Svarstytina, ar viešinimo atveju nebūtų pažeidžiamos asmens teisės, jeigu jis pateiktų skundą, praleidęs terminą dėl svarbios priežasties, o skundo nagrinėjimas būtų atnaujinamas.
5. Sunkiai įsivaizduojama, kaip pagal projekto 7 straipsniu teikiamo įstatymo 101 straipsnio 8 dalį po vienerių metų bus ištrinami arba nuasmeninami viešose elektroninėse priemonėse viešai skelbiami su korupcija susijusių atvejų duomenys (paskelbta informacija gali būti ir bus platinama bei kopijuojama labai plačiai įvairiausiose viešose elektroninėse priemonėse).
6. Projekto 8 straipsniu teikiamas įstatymo 102 straipsnis, kuriame įtvirtinta valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareiga pranešti apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Projekto aiškinamajame rašte teigiama: „Dėl atsakomybės taikymo už nepranešimą apie veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių. Šiuo atveju kitų teisės aktų keitimo buvo atsisakyta, atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projekto Nr. 11-3651-03 derinimo metu gautas pastabas, kadangi dauguma derinančių subjektų manė, kad šiuo atveju papildomos specialiosios atsakomybės nustatymas būtų perteklinis.“ Vis dėlto svarstytina, ar pateisinama tokia praktika, kuomet yra nustatoma pareiga, nenustatant atsakomybės už jos nevykdymą. Pažymėtina, kad BK 238 straipsnyje yra numatyta atsakomybė už nepranešimą apie labai sunkų nusikaltimą, tačiau nei viena iš galiojančio įstatymo 2 straipsnio 2 dalyje paminėtų korupcinio pobūdžio nusikalstamų veikų labai sunkiems nusikaltimams nėra priskiriama.
7. Nėra aiškus santykis tarp 102 straipsnio nuostatų, įtvirtinančių valstybės tarnautojo ar jam prilyginto asmens pareigą pranešti apie jam žinomą veiką, turinčią korupcinio pobūdžio nusikalstamos veikos požymių, ir šio straipsnio 5 dalies nuostatos, numatančios galimybę „asmeniui, pranešusiam apie korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas“ (neišskiriant ir pareigą pranešti turinčių valstybės tarnautojų ir jiems prilygintų asmenų) gauti atlyginimą už šios įstatyme numatytos pareigos vykdymą.
8. Projekto 8 straipsniu teikiamo įstatymo 102 straipsnio 1 dalyje minimos šeimos narių ir artimųjų giminaičių sąvokos. Be to, šios dalies pirmajame sakinyje skliausteliuose pastebima, kad „artimųjų giminaičių sąvoka suprantama taip, kaip ji išaiškinta Lietuvos Respublikos baudžiamajame kodekse“. Atkreiptinas dėmesys, kad tokia formuluotė sukelia neaiškumų, kokiu teisės aktu reikėtų vadovautis, atskleidžiant „šeimos nario“ sąvokos turinį.
Be to, pastebėtina ir tai, kad visame BK nėra atskleistos vieningos šeimos narių ar artimųjų giminaičių sąvokos. Pažymėtina, kad BK 248 straipsnio 1 ir 2 dalyje apibrėžiamos artimųjų giminaičių ir šeimos narių sąvokos yra taikomos išimtinai tik BK XXXIV skyriaus „Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai teisingumui“ (BK 231 – 248 straipsniai) kontekste. Atsižvelgiant į išdėstytą, siūlytina šias dvi sąvokas apibrėžti keičiamame įstatyme.
9. Projekto 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta įstatymo įsigaliojimo data turėtų būti nukelta, nes iki 2016 m. gruodžio 31 d. bus beveik neįmanoma suspėti priimti įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]