Lietuvos Respublikos

JURIDINIŲ ASMENŲ REGISTRO ĮSTATYMO NR. IX-368 3 STRAIPSNIo PAKEITIMO, ĮSTATYMO PAPILDYMO 1¹ir 4¹ STRAIPSNiais IR PRIEDU ĮSTATYMo PROJEKTO,

LIETUVOS RESPUBLIKOS CIVILINIO KODEKSO 2.71 STRAIPSNIO IR PRIEDO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

IR LIETUVOS RESPUBLIKOS AKCINIŲ BENDROVIŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1835 75 ir 76 STRAIPSNIų IR PRIEDO PAKEITIMO įstatymo PROJEKTO

AIŠKINAMASIS RAŠTAS

1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo Nr. IX-368 3 straipsnio pakeitimo, įstatymo papildymo 1¹ ir 4¹ straipsniais ir priedu įstatymo projektas, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.71 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 75 ir 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas (toliau kartu – Įstatymų projektai) parengti siekiant nacionalinėje teisėje įgyvendinti 2012 m. birželio 13 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2012/17/ES kuria iš dalies keičiamos Tarybos direktyva 89/666/EEB ir Europos Parlamento ir Tarybos direktyvų 2005/56/EB ir 2009/101/EB nuostatos dėl centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos (toliau – Direktyva 2012/17/ES) nuostatas. Direktyvoje 2012/17/ES nustatyta privalomų teikti per Europos Sąjungos valstybių narių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų (toliau – registrai) sąveikos sistemą (toliau – registrų sąveikos sistema) duomenų, dokumentų ir kitos informacijos apimtis ir pobūdis.

Įstatymų projektų tikslas – sudaryti teisines prielaidas veikti registrų sąveikos sistemai Lietuvos Respublikoje. Šia sistema siekiama pagerinti tarpvalstybinę prieigą prie registruose esančios informacijos apie Europos bendroves, akcines bendroves ir uždarąsias akcines bendroves, šias teisines formas atitinkančias Europos Sąjungos valstybėse narėse registruotas ribotos atsakomybės bendroves (toliau kartu – bendrovės) bei šių bendrovių filialus, registruotus kitose (nei bendrovė) Europos Sąjungos valstybėse narėse (toliau – užsienio bendrovės filialas), užtikrinti, kad valstybių narių registruose būtų saugoma aktuali informacija, ir sukurti aiškią šiuose registruose kaupiamos informacijos perdavimo sistemą, reikalingą tarpvalstybiniam keitimuisi informacija.

Bendrovėms ir kitiems verslo subjektams pasinaudojus Europos Sąjungos vidaus rinkos teikiamomis galimybėmis ir vis dažniau vykdant veiklą keliose Europos Sąjungos valstybėse narėse, auga poreikis gauti bendrovių ir užsienio bendrovių filialų aktualius duomenis, dokumentus ir kitą informaciją. Šiuo metu registrų duomenys, dokumentai ir kita informacija ne visada yra lengvai prieinami tarpvalstybiniu mastu ir ne visais atvejais yra tikslūs ir atnaujinti. 1989 m. gruodžio 21 d. Vienuoliktosios Tarybos direktyvos 89/666/EEB dėl atskleidimo reikalavimų filialams, įsteigtiems valstybėse narėse tam tikrų tipų bendrovių, kurioms taikomi kitos valstybės įstatymai (toliau – Direktyva 89/666/EEB), 2005 m. spalio 26 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2005/56/EB dėl ribotos atsakomybės bendrovių jungimųsi, peržengiančių vienos valstybės ribas (toliau – Direktyva 2005/56/EB), 2009 m. rugsėjo 16 d. Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos 2009/101/EB dėl apsaugos priemonių, kurių valstybės narės reikalauja iš Sutarties 48 straipsnio antroje pastraipoje apibrėžtų bendrovių siekiant apsaugoti narių ir trečiųjų asmenų interesus, koordinavimo, siekiant suvienodinti tokias apsaugos priemones (toliau – Direktyva 2009/101/EB) pakeitimais siekiama sukurti Europos Sąjungos lygmens teisinių priemonių, kurios, taikant naujausias informacines ir ryšių technologijas, pagerins tarpvalstybinio keitimosi duomenimis, dokumentais ir kita informacija efektyvumą ir patikimumą bei Europos Sąjungos verslo subjektų konkurencingumą, teisinį tikrumą.

Registrų sąveikos sistemą sudarys registrai, šių registrų sąsajos priemonė – Europos centrinė platforma, įsteigta vadovaujantis Direktyva 2012/17/ES, ir Europos e. teisingumo portalas – interneto svetainė, kuri bus Europos elektroninės prieigos taškas, per kurį vartotojai galės gauti registrų duomenų, dokumentų ir kitos informacijos. Šie duomenys, dokumentai ir kita informacija galės būti papildomai pasiekiami ir per nacionalinius prieigos punktus, pavyzdžiui, nacionalinių registrų interneto svetaines. Registrų sistemai veikti Europos Komisija iki 2015 m. liepos 7 d. turės priimti įgyvendinamuosius teisės aktus, kuriuose planuojama išspręsti techninius registrų sąveikos sistemos veikimo klausimus. Direktyvoje 2012/17/ES numatyta, kad registrų sąveikos sistema pradės veikti praėjus 2 metams po minėtųjų įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo.

Bendrovės ir užsienio bendrovių filialai registrų sąveikos sistemoje bus atpažįstami pagal unikalų atpažinties kodą, kuris leis aiškiai juos identifikuoti registrų sąveikos sistemoje. Atpažinties kodu per registrų sąveikos sistemą bus perduodama informacija, duomenys ir dokumentai. Šis kodas bus naudojamas tik registrų sąveikos techniniam užtikrinimui šios sistemos viduje. Direktyvoje 2012/17/ES nurodoma, kad atpažinties kodą sudarys keletas elementų, kurie leis identifikuoti registro, kuriame įregistruota bendrovė ar užsienio valstybės filialas, valstybę narę, registrą ir bendrovės ar užsienio bendrovės filialo numerį (Lietuvoje – juridinio asmens kodą ar filialo kodą), ir kiti elementai, dėl kurių bus išvengta identifikavimo klaidų. Konkrečią atpažinties kodo struktūrą ir jo naudojimą, perduodant informaciją iš vieno registro į kitą, patvirtins Europos Komisija, priimdama įgyvendinamuosius teisės aktus.

Atlyginimas, kurį turės mokėti vartotojas, gaudamas duomenų, dokumentų ir kitos informacijos per registrų sąveikos sistemą, neturės viršyti administracinių šios paslaugos teikimo išlaidų, o keitimasis informacija dėl bendrovės likvidavimo, pertvarkymo, reorganizavimo, buveinės perkėlimo ir nemokumo procedūrų pradžios ir pabaigos tarp registrų per sąveikos sistemą bus vykdomas neatlygintinai.

Direktyva 2012/17/ES netaikoma filialui, kurį Europos Sąjungos valstybėje narėje įsteigė bendrovė, kuriai netaikomi tos Europos Sąjungos valstybės narės teisės aktai (pavyzdžiui, JAV bendrovė), kaip nustatyta Direktyvos 89/666/EEB 7 straipsnyje.

Be to, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 75 ir 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsniu siekiama įgyvendinti 1989 m. gruodžio 21 d. Vienuoliktosios bendrovių teisės direktyvos 89/666/EEB dėl atskleidimo reikalavimų filialams, įsteigtiems valstybėse narėse tam tikrų tipų bendrovių, kurioms taikomi kitos valstybės įstatymai, (toliau – Direktyva 89/666/EEB) nuostatas (2 straipsnio 1 dalies g punktą ir 3 straipsnį) dėl užsienio bendrovių finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo kartu su auditoriaus išvada atskleidimo. Užsienio bendrovė Juridinių asmenų registrui turi pateikti metinių finansinių ataskaitų rinkinį ir metinį pranešimą (jei rengiamas) kartu su auditoriaus išvada (tais atvejais, kai auditas yra atliktas arba pagal įstatymus privalo būti atliktas), kurie būtų sudaryti (parengti) ir atskleisti pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę, kuri remiasi 1978 m. liepos 25 d. Ketvirtąja Tarybos direktyva 78/660/EEB grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl tam tikrų tipų bendrovių metinių atskaitomybių, 1983 m. birželio 13 d. Septintąja Tarybos direktyva 83/349/EEB pagrįsta Sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu, dėl konsoliduotos atskaitomybės ir 1984 m. balandžio 10 d. Aštuntąja Tarybos direktyva 84/253/EEB grindžiama Europos ekonominės bendrijos steigimo sutarties 54 straipsnio 3 dalies g punktu dėl asmenų, atsakingų už įstatymu numatyto apskaitos dokumentų audito atlikimą, patvirtinimo. Europos Parlamentas ir Taryba 2013 m. birželio 26 d. priėmė direktyvą 2013/34/ES dėl tam tikrų rūšių įmonių metinių finansinių ataskaitų, konsoliduotųjų finansinių ataskaitų ir susijusių pranešimų, kuria iš dalies keičiama Europos Parlamento ir Tarybos direktyva 2006/43/EB ir panaikinamos Tarybos direktyvos 78/660/EEB ir 83/349/EEB. Šioje direktyvoje numatyta, kad ją įgyvendinantys įstatymai ir kiti teisės aktai, būtini, kad jos būtų laikomasi, turi įsigalioti ne vėliau kaip nuo 2015 m. liepos 20 d. Joje nustatyti finansinių ataskaitų rinkinio ir metinio pranešimo kartu su auditoriaus išvada atskleidimo reikalavimai iš esmės tapatūs šiuo metu galiojantiems.

2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai

Įstatymų projektų iniciatorė yra Ūkio ministerija. Įstatymų projektus parengė Ūkio ministerijos Įmonių teisės ir viešųjų pirkimų politikos departamento (direktorė Audronė Railaitė, tel. 8 706 64 741, el. p. [email protected]) Įmonių teisės skyriaus valstybės tarnautojai.

3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai

Atsižvelgus į tai, kad registrų sąveikos sistema yra nauja, Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatyme, Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatyme šiuo metu nėra nuostatų, reglamentuojančių registrų sąveikos sistemą.

Registrų, informacinių sistemų, jų sąveikos bendruosius klausimus reguliuoja Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 76 straipsnis nustato, kokie užsienio bendrovės ir jos filialo dokumentai turi būti pateikti juridinių asmenų registrui. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad juridinių asmenų registrui turi būti pateiktas užsienio bendrovės metinių finansinių ataskaitų rinkinys, kuris yra sudarytas, audituotas ir atskleistas pagal valstybės, kurioje įsteigta užsienio bendrovė, teisę.

4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo Nr. IX-368 3 straipsnio pakeitimo, įstatymo papildymo1¹ ir 4¹ straipsniais ir priedu įstatymo projektas

Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo Nr. IX-368 3 straipsnio pakeitimo, įstatymo papildymo 1¹ir 4¹ straipsniais ir priedu įstatymo projektu siūloma įtvirtinti esmines Lietuvos Respublikos dalyvavimo registrų sąveikos sistemoje nuostatas. Atsižvelgiant į tai, kad bendrovės ir užsienio bendrovių filialai Lietuvos Respublikoje registruojami ir duomenys, dokumentai ir kita jų informacija atskleidžiami Juridinių asmenų registre, siūloma nustatyti, kad Juridinių asmenų registras dalyvautų registrų sąveikos sistemoje, kurią sudaro Europos Sąjungos valstybių narių centriniai, komerciniai ir bendrovių registrai, šių registrų sąsajos priemonė – Europos centrinė platforma ir Europos e. teisingumo portalas, kuris veikia kaip Europos elektroninės prieigos taškas. Taip pat siūloma įtvirtinti, kad Juridinių asmenų registro duomenys, Juridinių asmenų registre kaupiami ir šiame įstatyme nurodyti dokumentai ir bet kuri kita Juridinių asmenų registrui pateikta informacija apie bendroves bei užsienio bendrovių filialus būtų prieinama per registrų sąveikos sistemą, o registrų duomenys, šiuose registruose kaupiami dokumentai ir bet kuri kita registrui pateikta informacija apie bendroves ir užsienio bendrovių filialus Lietuvos Respublikoje būtų prieinama viešai per Europos e. teisingumo portalą ir Juridinių asmenų registro tvarkytojo interneto svetainę. Registro tvarkytojas bendrovėms ir užsienio bendrovių filialams turėtų suteikti unikalų atpažinties kodą, pagal kurį šias bendroves ir užsienio bendrovių filialus būtų galima aiškiai identifikuoti, perduodant duomenis, dokumentus ir kitą informaciją per registrų sąveikos sistemą. Unikalaus atpažinties kodo suteikimo tvarką nustatytų Vyriausybė. Taip pat šiuo projektu, įgyvendinant Direktyvos 2012/17/ES nuostatas, siekiama nustatyti, kad atlyginimas už duomenų, dokumentų ir informacijos gavimą per registrų sąveikos sistemą neturi viršyti administracinių šios paslaugos teikimo išlaidų, o keitimasis informacija dėl bendrovės likvidavimo, pertvarkymo, reorganizavimo, buveinės perkėlimo ir nemokumo procedūrų pradžios ir pabaigos per registrų sąveikos sistemą tarp registrų būtų vykdomas neatlygintinai. Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo Nr. IX-368 3 straipsnio pakeitimo, įstatymo papildymo 1¹ ir 4¹ straipsniais ir priedu įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad Juridinių asmenų registro sąveikos su kitų Europos Sąjungos valstybių narių centriniais, komerciniais ir bendrovių registrais tvarką nustato Vyriausybė ar jos įgaliota institucija.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.71 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas

Atsižvelgus į Direktyvos 2012/17/ES 3 straipsnio 3 dalį, kuria Direktyva 2009/101/EB papildoma nauju 3a straipsniu, siejamu su Juridinių asmenų registro duomenų, dokumentų ir kitos informacijos patikimumu, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.71 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekte siūloma nustatyti, kad, apie Juridinių asmenų registro tvarkytojo išduodamų Juridinių asmenų registro duomenų ir informacijos išrašų, dokumentų kopijų turimą prima facie galią, Juridinių asmenų registro tvarkytojas turi nurodyti skelbdamas ir teikdamas šiuos duomenų ir informacijos išrašus ir dokumentų kopijas.

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 75 ir 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas

Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 75 ir 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekte siekiama įgyvendinti Direktyvos 2012/17/ES 1 straipsnio 2 dalį, kuria Direktyva 89/666/EEB pildoma 5 a straipsniu, ir 2 straipsnio 3 dalį, kuria Direktyva 2009/101/EB papildoma 3 d straipsniu, nustatančiais, kad Europos Sąjungos valstybės narės nustato tvarką, kurios turi būti laikomasi užsienio bendrovės filialo registrui gavus informacijos apie bendrovės likvidavimo ar nemokumo bylų pradėjimą arba užbaigimą ir apie bendrovės pašalinimą iš registro, jei tai turėtų teisinių pasekmių bendrovės registro valstybėje narėje. Tokia tvarka turėtų būti užtikrinta, kad, bendrovės veiklą nutraukus arba dėl kitų priežasčių ją išbraukus iš registro, kitose Europos Sąjungos valstybėse narėse registruoti jos filialai taip pat būtų nedelsiant išbraukti iš registro. Šis reikalavimas netaikomas tais atvejais, kai bendrovė išregistruota iš registro šią bendrovę pertvarkius, reorganizavus ar jos buveinę perkėlus į kitą Europos Sąjungos valstybę narę.

Atsižvelgiant į šias Direktyvos 2012/17/ES nuostatas, Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo VIII-1835 75 ir 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projekte siekiama nustatyti, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas, gavęs informaciją apie likvidavimo procedūrų užsienio bendrovei pradėjimą, pertvarkymo, reorganizavimo ar buveinės perkėlimo į kitą Europos Sąjungos valstybę narę procedūrų užsienio bendrovei pradėjimą ar jų pabaigą, turi nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo dienos, apie tai informuoti užsienio bendrovės filialą, kuris, nuo tos dienos, kai šią informaciją gavo Juridinių asmenų registro tvarkytojas, įgyja atitinkamai likviduojamos užsienio bendrovės filialo, pertvarkomos užsienio bendrovės filialo, reorganizuojamos užsienio bendrovės filialo, perkeliančios buveinę į kitą Europos Sąjungos valstybę narę užsienio bendrovės filialo statusą ir jo netenka tą dieną, kai Juridinių asmenų registro tvarkytojas gavo informacijos apie šių procedūrų pabaigą. Šiais atvejais mutatis mutandis būtų taikomos šiuo metu galiojančio Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 75 straipsnio 7, 9, 10 dalys. Taip pat siekiama nustatyti, kad Juridinių asmenų registro tvarkytojas, gavęs informaciją apie nemokumo: bankroto, restruktūrizavimo ar kitų jiems analogiškų nemokiai bendrovei taikomų procedūrų užsienio bendrovei pradėjimą ar jų pabaigą, turi nedelsdamas, bet ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo šios informacijos gavimo dienos, apie tai informuoti užsienio bendrovės filialą, kuris, nuo tos dienos, kai šią informacija gavo Juridinių asmenų registro tvarkytojas, įgyja nemokios užsienio bendrovės filialo statusą ir jo netenka tą dieną, kai Juridinių asmenų registro tvarkytojas gavo informaciją apie šių procedūrų pabaigą. Užsienio bendrovės filialo vadovas apie šių procedūrų užsienio bendrovei pradėjimą ar pabaigą turės nedelsdamas viešai paskelbti Vyriausybės nustatyta tvarka Juridinių asmenų registro tvarkytojo leidžiamame elektroniniame leidinyje viešiems pranešimams skelbti ir ne vėliau kaip pirmą viešo paskelbimo dieną pranešti visiems kreditoriams raštu. Taip pat, įgyvendinant aukščiau paminėtą Direktyvos 2012/17/ES 1 straipsnio 2 dalį, siūloma nustatyti, kad užsienio bendrovės filialas, jo vadovo iniciatyva, būtų išregistruotas iš Juridinių asmenų registro iki užsienio bendrovės išregistravimo, išskyrus atvejus, kai užsienio bendrovė išregistruota iš registro šią bendrovę pertvarkius, reorganizavus ar jos buveinę perkėlus į kitą Europos Sąjungos valstybę narę.

Įvertinus Direktyvos 89/666/EEB 2 straipsnio 1 dalies g punktą ir 3 straipsnį, siūloma papildyti Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 76 straipsnio 1 dalies 3 punktą ir nustatyti, kad juridinių asmenų registrui turi būti pateikiamas užsienio bendrovės metinis pranešimas, jei jis yra rengiamas, ir auditoriaus išvada, tais atvejais, kai auditas yra atliktas arba pagal įstatymus privalo būti atliktas, taip pat, jei sudaromi, metinis konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys ir konsoliduotasis metinis pranešimas, jei jis yra rengiamas, kartu su auditoriaus išvada, tais atvejais, kai auditas yra atliktas arba pagal įstatymus privalo būti atliktas.

5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai, galimos neigiamos priimtų įstatymų pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta

Priėmus įstatymus, kurių projektai teikiami, bus sudarytos teisinės prielaidos veikti registrų sąveikos sistemai Lietuvos Respublikoje. Registrų sąveikos sistema užtikrins prieigą prie bendrovių ir užsienio bendrovių filialų aktualių (atnaujintų) duomenų, dokumentų ir kitos informacijos. Atitinkamai bendrovėms ir kitiems verslo subjektams, veikiantiems ar ketinantiems veikti bendrojoje Europos Sąjungos vidaus rinkoje, bus sudarytos galimybės gauti bendrovių ir užsienio bendrovių filialų aktualius duomenis, dokumentus ir kitą informaciją, todėl sumažės verslo rizika ir išaugs verslo subjektų priimamų sprendimų kokybė. Tai leis padidinti verslo skaidrumą ir duomenų, dokumentų ir informacijos teisinį tikrumą. Tikimasi, kad, pradėjus veikti registrų sąveikos sistemai, išaugs ir bendrovių, ir visos Europos Sąjungos ekonomikos konkurencingumas.

Neigiamų pasekmių nenumatoma.

6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai

Įstatymų projektai korupcijai ir kriminogeninei situacijai įtakos neturės.

7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai

Įstatymų projektai leis pagerinti verslo sąlygas ir skatins jo plėtrą. Pradėjus veikti registrų sąveikos sistemai vartotojai turės galimybę gauti bendrovių ir užsienio bendrovių filialų naujausius (aktualius) duomenis, dokumentus ir informaciją.

8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios

Priėmus Įstatymų projektus reikės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo būtų pakeisti ir papildyti Juridinių asmenų registro nuostatai, patvirtinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 12 d. nutarimu Nr. 1407 „Dėl Juridinių asmenų registro įsteigimo ir Juridinių asmenų registro nuostatų patvirtinimo“ (toliau – Juridinių asmenų registro nuostatai), taip pat – Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą, kuriuo būtų pakeistas ir papildytas Juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių viešų pranešimų skelbimo elektroniniame leidinyje tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. liepos 21 d. nutarimu Nr. 1056 „Dėl juridinių asmenų, užsienio juridinių asmenų filialų ir atstovybių viešų pranešimų skelbimo elektroniniame leidinyje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Viešų pranešimų skelbimo elektroniniame leidinyje tvarkos aprašas). Priėmus atitinkamą Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimą dėl įgaliojimų priimti įgyvendinamuosius teisės aktus suteikimo, šiuos teisės aktus turės priimti Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliota institucija.

9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka

Įstatymų projektai parengi laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų. Įstatymų projektuose nėra apibrėžiama naujų sąvokų ir atitinkamai jas įvardijančių terminų.

10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus

Įstatymų projektai nesusiję su Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatomis.

Įstatymų projektai atitinka Europos Sąjungos dokumentus: jais į nacionalinę teisę perkeliama Direktyva 2012/17/ES.

11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti

Priėmus Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.71 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymą, kurio projektas teikiamas, iki šio įstatymo įsigaliojimo turės būti pakeisti Juridinių asmenų registro nuostatai. Tuo tikslu atitinkamą Vyriausybės nutarimo projektą turėtų parengti Teisingumo ministerija.

Europos Komisijai priėmus Direktyvos 2012/17/ES įgyvendinamuosius teisės aktus, būtini teisės aktų pakeitimai turės būti atlikti per 2 metus nuo šių teisės aktų priėmimo. Šiais pakeitimais bus įgyvendinamos šių teisės aktų ir Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo Nr. VIII-1835 75 ir 76 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo ir Lietuvos Respublikos juridinių asmenų registro įstatymo Nr. IX-368 3 straipsnio pakeitimo, įstatymo papildymo 1¹ir 4¹ straipsniais ir priedu įstatymo nuostatos dėl registrų sąveikos sistemos ir sudarytos teisinės prielaidos užtikrinti šios sistemos tinkamą veikimą nacionaliniu lygiu. Tuo tikslu atitinkamą Vyriausybės nutarimo projektą dėl Juridinių asmenų registro nuostatų pakeitimo turėtų parengti Teisingumo ministerija, o Vyriausybės nutarimo projektą dėl Viešų pranešimų skelbimo elektroniniame leidinyje tvarkos aprašo pakeitimo turėtų parengti Ūkio ministerija per 2 metus nuo Europos Komisijos įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo.

12. Įstatymų projektams įgyvendinti reikalingos išlaidos

Direktyvoje 2012/17/ES numatyta, kad kiekviena valstybė narė padengia savo vidaus registrų pritaikymo prie šios direktyvos ir šių registrų administravimo bei veikimo išlaidas. Atsižvelgus į tai, Įstatymų projektams įgyvendinti bus būtinos papildomos biudžeto lėšos. Registrų sąveikos sistemos veikimui užtikrinti reikalingas lėšų poreikis paaiškės 2015 m. antrąjį pusmetį Europos Komisijai priėmus Direktyvos 2012/17/ES įgyvendinamuosius teisės aktus ir valstybės įmonės Registrų centro specialistams įvertinus esamos sistemos pritaikymo prie registrų sąveikos sistemos, administravimo ir veikimo išlaidas. Preliminariais skaičiavimais manoma, kad šiuo tikslu galėtų reikėti nuo 3 mln. iki 5 mln. litų valstybės biudžeto lėšų.

Teisingumo ministerijos duomenimis, dėl Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.71 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto nuostatų, kurios įsigalios 2014 m. liepos 7 d., turės būti pakeisti 5 Juridinių asmenų registro išrašai (trumpasis išrašas (identifikaciniai duomenys), pagrindinių duomenų išrašas, išplėstinis išrašas, išplėstinis išrašas su istorija ir elektroninis sertifikuotas išrašas (ESI)), jų struktūrą papildant įrašu apie prima facie galią. Šis funkcionalumas turės būti įgyvendintas, kai Juridinių asmenų registro išrašai teikiami popieriniu formatu, teikiami elektroniniu būdu tiek registruotiems vartotojams, tiek ir kitiems klientams per valstybės įmonės Registrų centro savitarnos sistemą. Preliminariais skaičiavimais šio funkcionalumo įgyvendinimui reikėtų 70 tūkst. litų valstybės biudžeto lėšų.

13. Rengiant įstatymų projektus gauti specialistų vertinimai ir išvados.

Specialistų vertinimų ir išvadų negauta.

14. Įstatymų projektų reikšminiai žodžiai

Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiems Įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant reikšminius žodžius pagal Europos žodyną „Eurovoc“: „Europos Sąjungos valstybių narių centrinių, komercinių ir bendrovių registrų sąveikos sistema“, „Juridinių asmenų registras“, „bendrovė“, „užsienio bendrovės filialas“.

15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai

Atkreiptinas dėmesys, kad šiuo metu galiojančiame Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priede yra tik vienas punktas, tačiau yra priimtas, bet neįsigaliojęs Lietuvos Respublikos civilinio kodekso pakeitimo ir papildymo įstatymas (2013 m. gruodžio 19 d. įstatymas Nr. XII-700), kuris įsigalios 2014 m. birželio 13 d., kuriuo Lietuvos Respublikos civilinio kodekso priedas pakeistas ir jame nustatyti 5 punktai. Kadangi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 2.71 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas įsigalios vėliau negu 2013 m. gruodžio 19 d. įstatymas Nr. XII-700, projekte nurodoma, kad Civilinio kodekso priedas pildomas 6 punktu.

_____________________