LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Žmogaus teisių komiteto

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO NUTARIMO „DĖL ATSISAKYMO SUTEIKTI VALSTYBĖS PRIPAŽINIMĄ LIETUVOS JEHOVOS LIUDYTOJŲ RELIGINEI BENDRIJAI“ PROJEKTO

Nr. XIVP-3713

2024-05-21

Vilnius

1. Komiteto / Komisijos posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Tomas Vytautas Raskevičius; Komiteto nariai: Dainius Kepenis, Vytautas Bakas, Tomas Bičiūnas, Eugenijus Gentvilas, Arūnas Valinskas; Komiteto biuro patarėjos Jolanta Savickienė, patarėjos Eglė Lukšienė, Rūta Ragaliauskienė, Inga Strazdė.  Kviestieji asmenys: Tarptautinio bendradarbiavimo ir žmogaus teisių politikos grupės patarėjas Donatas Glodenis ir vyriausioji specialistė Nadia Sungailė.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:-.

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto / Komisijos sprendimas	Argumentai, pagrindžiantys sprendimą
		str.	str. d.	p.
1.	Seimo narys Jurgis Razma 2024-05-17				Preambulė	Argumentai: Seimo nutarimas priimamas vadovaujantis Konstitucijos 43 str. 1 d. ir Religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsniu. Šio Įstatymo 6 str. veikiančiai bendrijai, kuri siekia aukštesnio– valstybės pripažintos religinės bendrijos statuso (kaip Lietuvos istorinio, dvasinio ir socialinio palikimo dalis) nustato du esminius reikalavimus kurie kyla iš Konstitucijos :1) turėti tvirtą ir ilgalaikę atramą visuomenėje 2) jų mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai. Seimo nutarimas priimamas, atsižvelgiant į Teisingumo ministerijos išvadą, kurios 10 lape padaryta išvada, kad Jehovos liudytojų bendrija turi atramą visuomenėje, įvertinus šios bendrijos veiklos laikotarpį Lietuvoje ir narių skaičių. Išvadoje teigiama, kad Jehovos organizacija buvo įregistruota 1934 m. pagal Draugijų įstatymą kitu pavadinimu, jos registracija nebuvo pratęsta 1938 m., veiklos tęstinumas laikomas nepertraukiamu nuo 1934 m. iki 1993 m. remiantis tuo, kad nepriklausomos Lietuvos laikotarpiu Jehovos draugijos veiklos nepratęsimas 1938 m. buvo priimtas „tuometinio nedemokratinio valdymo kontekste“. Tokiam teisingumo ministrės pateiktam istoriniam buvusio laikotarpio vertinimui ir jo metu priimtų teisės aktų, sprendimų paneigimui Seimas neturi pagrindo pritarti. Kartu negali pritarti ir išvadai, kad Jehovos liudytojų bendrija Lietuvoje veikė nepertraukiamai nuo 1934 m. Išvadoje (10 Lapas) nurodoma, kad atkūrus Lietuvos Respublikos nepriklausomybę, Jehovos liudytojų bendrija įregistruota 1993 m. liepos 21 d. ir tikinčiųjų skaičius 2021 m. buvo 2118, kas sudaro 0,075 procentų visų Lietuvos gyventojų. Teisingumo ministerija laiko, kad bendrija sudarydama 0,075 procentų visų Lietuvos gyventojų vienija pakankamai gausią žmonių grupę ir visuomenės dalį. Ministerija remdamasi klaidingu vertinimu, kad Jehovos liudytojų bendrija Lietuvoje turi gausią žmonių grupę ir veikė nepertraukiamai nuo 1934 m. padarė nepagrįstą išvadą, kad ši Bendrija turi atramą visuomenėje. Pagal Įstatymo 6 str. atrama turi būti tvirta ir ilgalaikė, o pagal Konstitucinį Teismą religinės organizacijos atrama visuomenėje turi būti tvirta ir ilgalaikė, tokia, kad dėl jos nekiltų jokių abejonių; ji negali apsiriboti negausia žmonių grupe ar nedidele visuomenės dalimi, keliais veiklos dešimtmečiais, viena arba keliomis žmonių kartomis. Atsižvelgiant į tai, kad 0,075 procentų visų Lietuvos gyventojų  laikymas didele visuomenės dalimi ir  veiklos laikotarpis  laikymas nepertraukiamu yra nepagrįsti, todėl nepagrįsta yra ir išvada, kad minėta bendrija turi atramą visuomenėje. Atsižvelgtina, kad nėra kitų argumentų, kad ši Bendrija turi atramą visuomenėje. Priešingai, antai Išvados 12 lape nurodyta, kad Jehovos bendrijos mokymas reikalauja nevykdyti įstatymų reikalavimų dėl valstybinės vėliavos iškėlimo ir tokia įstatymo neatitiktis įstatymams Išvadoje laikoma mažareikšme. Tokios pozicijos – valstybės simbolių negerbimo, Seimas neturi pagrindo palaikyti kaip galinčią reikšti visuomenės atramos turėjimą. Todėl siūlau neatsižvelgti į Išvados dalį tiek, kiek ji susijusi su konstatavimu, kad Bendrija turi atramą visuomenėje. Atkreiptinas dėmesys, kad Seimo nutarimu siūloma pripažinti, kad Bendrija neatitinka kito konstitucinio ir Įstatymo reikalavimo (bendrijos mokymas bei apeigos neprieštarauja įstatymams ir dorai), todėl vertinimas, ar bendrija turi ar neturi atramą visuomenėje nebeturi reikšmės, tačiau preambulėje nurodyta, kad remiamasi visa Teisingumo ministerijos išvada, kurioje nepagrįstai bandyta įrodyti, kad Bendrija turi atramą. Todėl siūlau papildyti Seimo nutarimo preambulę nurodant kad Seimas priima nutarimą, atsižvelgdamas tik į Teisingumo ministerijos išvadą dalyje dėl Jehovos liudytojų bendrijos mokymo dėl kraujo perpylimo draudimo bei dėl valstybės gynimo ginkluoto užpuolimo atveju ir su valstybės gynimu susijusios tarnybos atlikimo negalimumo. Pasiūlymas: Pakeisti projekto preambulę ir ją išdėstyti jį taip: „Lietuvos Respublikos Seimas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Konstitucijos 43 straipsnio pirmąja dalimi, Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatymo 6 straipsniu ir atsižvelgdamas į Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos 2022 m. lapkričio 25 d. išvadą tiek, kiek ji susijusi su  Jehovos liudytojų bendrijos mokymo dėl kraujo perpylimo draudimo bei dėl valstybės gynimo ginkluoto užpuolimo atveju ir su valstybės gynimu susijusios tarnybos atlikimo negalimumo, nutaria:“	Nepritarti	Argumentai: Komiteto 2024 gegužės 15 d. posėdyje svarstant Lietuvos Respublikos Seimo nutarimą „Dėl atsisakymo suteikti valstybės pripažinimą Lietuvos Jehovos liudytojų religinei bendrijai“   buvo aptartas klausimas dėl Jehovos liudytojų bendrijos tvirtos ir ilgalaikės atramos visuomenėje ir dėl Jehovos liudytojų  bendrijos veiklos nepertraukiamumo, bendrijai nepratęsus registracijos 1938 metais. Teisingumo ministerijos atstovė Aistė Mikočiūnienė patikino, kad Teisingumo ministerijos išvadoje šios bendrijos atrama visuomenėje įvertinta  remiantis kriterijų visuma, kaip to reikalauja konstitucinė doktrina, o ne tik bendrijos narių skaičiumi. Pagal EŽTT praktiką, religinės bendrijos skaitlingumas vertintinas atsižvelgiant į jau turinčių valstybės pripažinimą bendrijų narių skaičių pripažinimo suteikimo metu ir skaitlingumo vertinimas negali būti diskriminacinis lyginant su kitomis bendrijomis. Į klausimą  dėl nepratęstos registracijos 1938 metais Aistė Mikočiūnienė atsakė, kad nepratęsus registracijos bendrijos veikla nebuvo sustabdyta – ši bendrija ir toliau nepertraukiamai veikė.  Balsuota: „Pritarti Seimo nario pasiūlymui“ Balsavimo rezultatai: už – nėra, prieš – 3, susilaikė – 3.; (Pasiūlymui nepritarta).

Komisijos pirmininkas                                                                        (Parašas)                                                                      Tomas Vytautas Raskevičius

Patarėja Eglė Lukšienė, tel. 2096809