LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
posėdžio NR. 344
STENOGRAMA
2016 m. gegužės 6 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas J. NARKEVIČIUS
PIRMININKAS (J. NARKEVIČ, LLRAF*). Laba diena, gerbiamieji Seimo nariai, pradedame šios dienos plenarinį Seimo posėdį. (Gongas) Prašom registruotis. Ačiū.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai.
9.00 val.
2016 m. gegužės 6 d. (penktadienio) posėdžio darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Taigi pirmas klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Prašom. Ponas P. Gražulis. Prašom.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, dėl komisijos sudarymo buvo padaryta techninė pertrauka svarstymo stadijoje, nes keitėsi komisijos narių sudėtis. Todėl frakcijos vardu prašau šį klausimą įtraukti į darbotvarkę.
PIRMININKAS. Supratome. Balsuosime. Kitų pasiūlymų nėra? Tai ką, gerbiamieji Seimo nariai, yra siūlymas įtraukti į darbotvarkę. Kuriuo klausimu, pone Petrai? Tai jau paskutiniuoju tada būtų. (Balsai salėje) Paskutiniuoju klausimu. Gerai. Taigi, gerbiamieji, bendru sutarimu galime pritarti? Ne. Tada balsuojame. Prašom, Petrai.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas pirmininke, čia dėl techninių priežasčių, būtų tikrai trumpas klausimas, tai prašau įtraukti į darbotvarkę pirmuoju klausimu.
PIRMININKAS. Tai gal mes taip: pasitarkime pirmiausia, ar įtraukti į darbotvarkę, o paskui jau kuriuo klausimu. Ponia R. Baškienė. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamas pirmininke, dėl vedimo tvarkos. Aš noriu labai atsakingai atkreipti jūsų dėmesį į tai, ką mes šnekėjome Seniūnų sueigoje ir kokia buvo sutarta pozicija – kad penktadieniais išskirtinai bus svarstomas tik Darbo kodeksas, jokių kitų pasiūlymų į darbotvarkę nebus įtraukta. Ir tai nėra koks nors Seimo nario siūlymas, dėl ko mes turėtume balsuoti. Tai buvo bendras sutarimas, valdybos sprendimas dėl darbo penktadieniais ir dėl darbotvarkės, kuri jau buvo net nekvestionuojama. Todėl gerbiamo kolegos teikiamą siūlymą aš laikau visiškai niekiniu.
PIRMININKAS. Ačiū, ponia Rima, už išsakytą poziciją. Ponas K. Komskis. Prašau.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamoji Rima, aš tikrai nesutinku su jūsų išsakyta nuomone. Pirmiausiai aš galiu pasakyti, kad išnaudotos yra visos pertraukos, ir tik dėl to, kad reikėjo padaryti korekciją, buvo padaryta pertrauka. Ir mes privalome šiandien, yra statutinė norma, svarstyti, nes kitaip neįsivaizduoju. Tokių atvejų yra buvę ir mes puikiai žinome, net ir į opozicinę darbotvarkę įdedam klausimus, jeigu buvo padaryta pertrauka.
PIRMININKAS. Prašau, pone Gyly.
P. GYLYS (TTF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Noriu paaiškinti kai kuriems Seimo nariams, kad Seimas yra aukščiau už bet kokius dalinius susitarimus. Kaip Seimas nuspręs, taip ir bus. Taigi reikia truputį studijuoti demokratijos pagrindus.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi apibendriname. Mes turime pirmą pasiūlymą įtraukti į darbotvarkę, antrą pasiūlymą – neįtraukti dėl sutarimo Seniūnų sueigoje ir t. t. Priminsiu, kad iš tiesų Seimo salėje sprendžiami visi klausimai, jie gali būti keičiami, nors ir buvo priimta Seniūnų sueigoje. Kitas dalykas, nėra statutinės prievolės būtent šiandien įtraukti į darbotvarkę minėtą klausimą. Taigi viskas yra mūsų valioje.
Ką gi, gerbiamieji, teikiu balsuoti dėl įtraukimo į darbotvarkę, o paskui apsispręsime, kokiu klausimu. (Triukšmas salėje) Dabar iš principo. Dėl komisijos įtraukimo į šios dienos darbo programą. Tuoj patikslinsime konkretų pavadinimą, sekundėlę. (Balsai salėje) Taip, gerai. Todėl sustabdėme, patikslinsime ir paviešinsime konkrečiai, kaip skambėtų šitas klausimas. Nieko, Seimo nariai irgi turi teisę penktadienį nežinoti, kuris klausimas yra papildomas, tuoj paviešinsime. Viskas gerai. Jeigu Sekretoriatas nebūtų pasiruošęs, tai nebūtų teiktas iš karto pavadinimas, kurį dabar skaitau.
Balsuosime, gerbiamieji Seimo nariai ir gerbiamosios Seimo narės, dėl projekto, kurio registracijos Nr. XIIP-4283. Pavadinimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos informacija bei kitais ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą, sudarymo“ projektas. Ar dabar yra aišku, dėl kokio projekto? Aišku.
Taigi pradedame balsavimą dėl paviešinto pavadinimo nutarimo įtraukimo į šios dienos darbotvarkę. (Balsai salėje) Vyksta balsavimas. Frakcijos „Tvarka ir teisingumas“ seniūno siūlymas, kad būtų įtraukta į darbotvarkę. Toliau, jeigu prireiks, spręsime, kuriuo klausimu. Priminsiu, nutarimo projekto registracijos Nr. XIIP-4283. Ačiū. Balsavimas įvyko.
Už – 47, prieš – 17, susilaikė 8. Taigi balsų dauguma apsispręsta įtraukti į darbotvarkę.
Dabar apsispręskime, pirmuoju ar paskutiniuoju klausimu. Pasiūlymas buvo paskutiniuoju klausimu. (Balsai salėje) Pirmuoju? Gerbiamieji Seimo nariai, balsuojame. Už – būtų pirmuoju klausimu, prieš – paskutiniuoju klausimu. Ponia Kristina, tinka? Tinka. Ačiū. Taigi balsuojame. Už – pirmuoju klausimu, prieš – paskutiniuoju klausimu. (Balsai salėje) Už, kad būtų pirmuoju klausimu, prieš, kad būtų paskutiniuoju klausimu. Kuriuo klausimu papildomas klausimas būtų nagrinėjamas darbotvarkėje. Balsavimas įvyko.
Balsavo 72 Seimo nariai. Matome, kad už – 49, prieš – 21, susilaikė 2. Taigi šis įvardytas klausimas bus nagrinėjamas pirmuoju klausimu.
Dabar, gerbiamieji Seimo nariai, dėl visos šios dienos darbotvarkės. Bendru sutarimu galime pritarti? (Balsai salėje) Ne. Gerai. Balsuojame. Balsuojame dėl šios dienos darbotvarkės su šiuo papildomu klausimu. Ačiū. Vyksta balsavimas. Kas pritaria darbotvarkei, be abejo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja prieš arba susilaiko. Vyksta balsavimas dėl darbotvarkės patvirtinimo. Ačiū.
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 53, prieš – 18, susilaikė 5. Taigi šios dienos darbotvarkė patvirtinta.
9.10 val.
Savaitės (nuo 2016-05-09) – 2016 m. gegužės 10 d. (antradienio), 12 d. (ketvirtadienio) ir 13 d. (penktadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Judame. Siūlymas yra toks, kad dabar gerbiamoji Seimo Pirmininkė ponia L. Graužinienė pristatytų kitos savaitės darbotvarkę. Galime leisti? Ačiū. Leidome. Gerbiama Seimo Pirmininke, savaitės, prasidedančios gegužės 9 dieną, posėdžių darbotvarkės tvirtinimas, rezervinis antras klausimas.
L. GRAUŽINIENĖ. …gerbiami kolegos, už supratimą. Aš pasistengsiu greitai tai padaryti. Kaip ir visada, prioritetas yra Darbo kodekso ir lydimųjų teisės aktų svarstymas. Antradienį: pagal prašymą Lietuvos banko valdybos pirmininkas kviečiamas čia į salę, į pusvalandį, ir kiti komitetų svarstymai, kurių aš čia dabar nenoriu nė vieno išskirti – visi svarbūs. Dar, be abejo, atsižvelgsime, jeigu kas nors keistųsi ar kas nors norėtų papildomai įtraukti, komitetai prašytų. Aš tik tiek trumpai norėčiau.
PIRMININKAS. Pone Petrai Čimbarai, jūsų klausimas.
P. ČIMBARAS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti, ar nebūtų galima kitą savaitę įtraukti Žuvininkystės įstatymo, nes komitetas apsvarstė, ir Vidaus vandenų – irgi tas pats?
L. GRAUŽINIENĖ. Jeigu iš komitetų bus išvados įregistruotos, mes papildysime, bet mes čia jau Sekretoriate žiūrime, kad dokumentai būtų tvarkingi. Jeigu bus, įtrauksime.
PIRMININKAS. Ačiū. Klausimų daugiau nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Dar klausimą. Gerai. Gerai. Tuoj užfiksuosime. Dar klausimą. Niekas daugiau neužsirašęs. (Balsai salėje) Dar yra. Gerai. Ponas K. Masiulis. Paskui ponas R. J. Dagys. Taip. Prašau, pone Kęstuti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėjau paklausti, ar… Esu įregistravęs įstatymo projektą dėl viešųjų pirkimų. Ar jis bus įtrauktas surinkęs 49 parašus?
L. GRAUŽINIENĖ. Jeigu parašų reikiamas skaičius surinktas, mes pagal Statutą tikrai įtraukiame. Tiktai į kurią vietą… Tada žiūrėsime pagal darbo apimtį.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas R. J. Dagys. Jūsų klausimas.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, aš irgi dėl vieno įstatymo projekto, kurį pasirašė 55 Seimo nariai – tai Šeimos stiprinimo įstatymo, kurį visų frakcijų atstovai pasirašė. Ar mums rinkti parašus, ar jūs patys įtrauksite į darbotvarkę? Kaip mums elgtis, nes tikrai parašus surinksime, nes jau vien teikėjų yra 55. Tikrai pasirašys.
L. GRAUŽINIENĖ. Aš noriu pasakyti, kad esame sutarę su visom frakcijom, kad dabar prioritetas yra Darbo kodekso svarstymas…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nepabaigiau.
L. GRAUŽINIENĖ. …ir kiti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Nepabaigiau klausimo.
L. GRAUŽINIENĖ. Pateikimus mes traukiame tik tuos, kuriuos Vyriausybė prašė skubos tvarka arba tikrai kuriems reikalinga skuba. Pažiūrėsime pagal situaciją. Kitą savaitę nepažadu, jeigu nėra parašų pagal Statutą surinktų, bet dar kitą savaitę galbūt bus laisviau, nes, kiek aš suprantu, jeigu mes baigsime patį Darbo kodeksą svarstyti, kiti lydimieji teisės aktai ženkliai greičiau judės, ir mes daugiau galėsime įtraukti ir kitų klausimų į plenarinį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš nepabaigiau klausimo.
PIRMININKAS. Prašau papildyti.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš tiesiog manau, kad tokį klausimą reikėtų įtraukti. O dėl Darbo kodekso, Pirmininke… Steigimas bus ne posėdžių salėje, o komitetas per vieną dieną tiesiog nespės visų pataisų ir visų lydimųjų įstatymų sutvarkyti. Jeigu jūs tiktai organizuosite vien tiktai Seimo posėdžius, grynai fiziškai strigs komiteto svarstymas – dėl laiko stokos mes neturėsime galimybių, kada visus lydimuosius, viską apsvarstyti, nes pataisų yra daug. Iniciatyvos prieš rinkimus auga, kaip sakoma, kaip ant mielių. Tiesiog bus neįmanoma fiziškai apsvarstyti tokios masės dokumentų.
L. GRAUŽINIENĖ. Ačiū. Todėl ir yra papildomi posėdžiai, kad jūs galėtumėte greičiau vėl grįžti į komitetą. Jūs gerai žinote, kad pagal Statutą pagrindinis svarstymas turi būti. Darbo kodeksas yra pagrindinis. Tada turime apsvarstyti visus lydimuosius. O kada jau jie apsvarstyti plenarinių posėdžių salėje, komitete gali būti tvarkomi, priėmimo stadijai rengiami. Viską stebėsime. Taip, kaip komitetas įregistruos, taip ir dirbsime, bet tikrai dabar dar turime darbo ir plenarinių posėdžių salėje. Visi kiti įstatymai – pagal laiką, kiek mes telpame į tą darbo dieną. Jeigu Seimas sutiks dirbti iki dešimtos vakaro, mes galime daug ką čia įtraukti. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau klausimų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti kitos savaitės darbotvarkei? Ačiū. Pritariame.
9.16 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XII-15 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4367 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Seimo Pirmininkė dar prašo pristatyti rezervinį pirmą klausimą dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. lapkričio 22 d. nutarimo Nr. XII-15 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektą. Neprieštaraujame. Taip? Ponia Pirmininke, prašau.
L. GRAUŽINIENĖ. Labai ačiū už supratimą. Yra pateiktas Kaimo reikalų komiteto posėdžio protokolas, ir aš teikiu Seimui tvirtinti. Kaimo reikalų komiteto pirmininku komitetas išrinko P. Čimbarą. Kviečiu patvirtinti šį nutarimą.
PIRMININKAS. Bendru sutarimu po pateikimo pritariame. Svarstymo stadijoje nėra norinčių. (Balsai salėje) Pritariame.
Priėmimas. (Balsai salėje) Laukiam, laukiam, laukiam. Sistema. Dabar priėmimas. Irgi už, prieš nėra.
Balsuojame. Priminsiu, balsuojame dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl komitetų pirmininkų ir jų pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo. Esmė yra, kad S. Bucevičių keičia ponas P. Čimbaras. (Balsai salėje) Kaimo reikalų komiteto pirmininkas. Ačiū. (Balsai salėje)
Šio nutarimo priėmimas
66 – už, 1 – prieš, susilaikė 9. Taigi įvardintas Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
Taigi, gerbiamieji (Plojimai), sveikiname naują komiteto pirmininką. Sėkmės, intensyvumo ir ištvermės! (Balsai salėje) Gerai.
9.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos informacija bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą, sudarymo“ projektas Nr. XIIP-4283(3) (svarstymo tęsinys)
Pirmas klausimas dėl komisijos. Aš jau jums leidus neskaitysiu viso pavadinimo. Pone Valdai Vasiliauskai, prašau pristatyti, kas buvo jūsų komisijoje nutarta. (Balsas salėje: „Ne komisijoje.“) Taip, taip, projekte. Ponas V. Vasiliauskas pristatys projekto pakeitimus.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, pone pirmininke.
PIRMININKAS. Atsiprašau. Minutėlę! Gerbiamieji Seimo nariai, ačiū jau… Gerbkime vieni kitus!
V. VASILIAUSKAS (TTF). Labas rytas, gerbiamas Seime. Dėl suprantamų priežasčių yra pakeistas 2 straipsnis, nes dvi opozicijos frakcijos atsisakė deleguoti savo atstovus, todėl komisiją siūloma sudaryti iš aštuonių Seimo narių. Pavardės: pirmas – G. Jakavonis, antras – Z. Jedinskis, trečias – D. Petrošius, ketvirtas – V. Skarbalius, penktas – A. Skardžius, šešta – A. Stancikienė, septintas – E. Šablinskas, aštuntas – V. Vasiliauskas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Galime pritarti bendru sutarimu tokiai sudėčiai? (Balsai salėje) Ne. Gerai. Padiskutuokime.
Ponas A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Baisus reikalas, gerbiamas pirmininke.
PIRMININKAS. Jūs dėl vedimo tvarkos?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Visiškai pradedama manipuliuoti visom parlamentinėm tvarkom ir taisyklėm ir mes turėsime sudarinėti naujas komisijas, kurios tirtų, kaip yra bandoma manipuliuoti, nes iš tikrųjų frakcijos turėjo susirinkti ir nuspręsti, ką deleguoja į šitą ypatingai svarbią komisiją. Mes neturėjome jokių galimybių susirinkti, nes padarėte penktadienį neeilinį posėdį nuo pat 9 valandų ryto. Turėjome šiandien posėdžiauti tik dėl Darbo kodekso, netikėtai įtraukėte šitą klausimą, ir mes negalėjome priimti labai svarbaus frakcijos sprendimo dėl atstovavimo šitoje komisijoje. Tad prašau sustabdyti šiandien procedūrą arba darome valandos pertrauką ir leidžiate frakcijoms susirinkti. Mums reikia labai rimtai apsvarstyti šitą klausimą, tada mes galėsime grįžti ir pranešti savo labai reikšmingą nuomonę dėl šito punkto. Kitu atveju bus labai žiauriai pažeistas Statutas, tai bus griežtai… na, nežinau, neprecedentinis manipuliavimas Seimo statutu, mes turėsime sudaryti tarptautinę komisiją tirti šitam reikalui. Prašom daryti viską, kad išvengtume tokios visų, Lietuvos diskreditacijos. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Ponia R. Baškienė. Prašau.
R. BAŠKIENĖ (MSNG). Gerbiamasis pirmininke, gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų aš galbūt daugiau dėl protokolo noriu pasakyti, kad Mišri Seimo narių grupė nepriėmė… na, sprendimas demokratijos pagrindu yra – dauguma nulėmė, tačiau yra atskiroji nuomonė, kad komisija būtų nesudaryta, keturių Seimo narių – P. Urbšys, V. A. Matulevičius, V. Simulikas ir R. Baškienė mano, kad tokia komisija nereikalinga ir savo narių į šitą komisiją siūlo nedeleguoti. (Balsai salėje) Deja, dauguma nulėmė, mes suprantame, bet tiesiog dėl protokolo norime pranešti. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Aš nežinau, gal dar vieną komisiją sudaryti? Kodėl taip dreba konservatoriai dėl šitos komisijos? Kodėl jie taip šitos komisijos bijo, ieško visokių priežasčių, kad šita komisija nebūtų sudaryta? Man atrodo, pasitvirtina nuostata, kad Prezidentei pažymas nešiojo konservatoriai. Štai ir dabar išaiškės jų visos pavardės, todėl jie labai ir bijo. Kaip čia papildyti tą komisiją, gal priėmimo stadijoje įtraukti šitą klausimą: kodėl bijo konservatoriai šitos komisijos?
O dabar pažiūrėkite, liberalai atsisakė, buvo laikas, jeigu jūs nedelegavote, jūsų reikalas, nedeleguokite… (Balsai salėje) Nebuvo laiko? Du mėnesiai šita komisija jau sudarinėjama, šitas klausimas įtrauktas. Aš siūlyčiau, kadangi buvo padaryta techninė pertrauka, duokime pusę valandos konservatoriams, tegu jie dabar visi susirinkę ir deleguoja savo žmones į komisiją.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aš pirmininko norėjau paklausti, ar galima komisiją sudaryti iš vieno nario, yra Statute tokia nuostata? Aš manau, Petrą paskirkime, ir viskas bus be problemų… galėsime normaliai priiminėti Darbo kodeksą, o jis vienas nuspręs, parašys ir viskas bus gerai. (Juokas)
PIRMININKAS. Ačiū. Prašau, pone Valdai Vasiliauskai.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, pirmininke. Seimo statutas nurodo, kad laikinąją Seimo komisiją galima sudaryti ne mažiau kaip iš penkių narių. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs atsakėte į klausimą. Taigi, gerbiamieji, apibendrinkime. Mes turime tam tikras pretenzijas, kad kai kurios frakcijos neturėjo laiko apsvarstyti ir deleguoti, kadangi šiandien buvo neplanuotas. Mes turime du variantus: vienas, arba dabar balsuojame dėl projekto ir judame toliau, tada, be abejo, Etikos ir procedūrų komisija turės nagrinėti, ar yra nepažeistos procedūros; arba tiesiog duodame laiko frakcijoms šiandien iki posėdžio pabaigos pateikti savo kandidatūras. (Balsai salėje)
Ponas A. Sysas. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš kreipiuosi į dešinę pusę: mes turime praktiką, kai jūs per dvi naktis svarbius įstatymus priėmėte, negi nebuvo laiko? Ar čia dirbtinai viską darote, kad temptumėt laiką? Mes suprantame šitą, gerbiamas Andriau, užsidėkite kepurę, ausys labai raudonos. Meluojate. (Balsai salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos!
PIRMININKAS. Ačiū. Pone Andriau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, skirtingai nei A. Sysas, mes dirbame tvarkingai. Iš tikrųjų mūsų frakcijos posėdis yra numatytas antradienį pagal tai, kaip yra numatyta pagal visas Seimo tvarkas, ir mes tame posėdyje esame pasiruošę svarstyti šitą ypatingai svarbų klausimą. Prieš tą svarstymą mes dar pasiruošę sekmadienį surinkti neeilinę partijos tarybą ir apsvarstyti šitą reikalą. Pirmadienį, kaip žinote, atvažiuoja Vatikano Valstybės sekretorius, mes su juo aptarsime kaip Krikščionių demokratų partija, kaip čia reikia elgtis… (Juokas, balsai salėje) Ir tik antradienį iš ryto, prašom netrukdyti, mes šitą klausimą svarstysime. Ir tada, vadinasi, mes apsispręsime, ką deleguojam arba dėl dar kokių nors kitų veiksmų. Prašom dabar daryti pertrauką iki antradienio ir tada mes galėsime pateikti savo nuomonę.
PIRMININKAS. Ačiū. Prieš suteikiant dar žodį replikai, kiek suprantu, dėl vedimo tvarkos, aš pacituosiu gerbiamojo J. Razmos svarstymo metu išsakytus žodžius: „… neteikiame savo kandidato į komisijos narius.“ Tai dabar frakcija pakeitė savo nuomonę? (Balsas salėje: „Ne, ne, ne!“) Jeigu pakeitė savo nuomonę, Seimas dirbo pagal jūsų išsakytą poziciją, tai dėl to yra vienas pasiūlymas, valandą laiko, jeigu jūs pakeitėte…
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ne, ne!..
PIRMININKAS. Viskas, baigiame diskusijas. Toliau kiekvienas žingsnis… (Balsai salėje) Ačiū. Supratau, diskusija yra baigta.
P. GRAŽULIS (TTF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Pone Petrai.
P. GRAŽULIS (TTF). Taip, dėl vedimo tvarkos. Iš tikro šiuo klausimu garbingiau elgiasi liberalai. Jie irgi pasakė, kad nedeleguos, J. Razma pasakė, kad nedeleguos konservatoriai. Todėl mes padarėme techninę pertrauką ir sumažinome komisijos narių skaičių. Pateiktas naujas nutarimas – vietoj 12 įrašyta aštuoni. Taigi, man atrodo, jeigu mes vėl padarysim 12, susirinkę vėl jie nuspręs, kad nedeleguoja. Pradėsime svarstyti, nuspręs, sakys, kad mes vėl deleguojame. Nereikia tyčiotis iš žmonių, iš Seimo ir iš tautos, ir iš krikščioniškų vertybių, tarp jų iš Vatikano nuncijaus.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Petrai. Viskas. Ačiū, pone Andriau, mes jau baigėme pasisakymus. Situacija man yra aiški. Jūsų pozicija buvo išsakyta, buvo šiandien įtrauktas į darbotvarkę, Seimas apsisprendė, dabar mes galime tiktai panagrinėti dėl galbūt pasikeitusios jūsų pozicijos, bet aš nežinau, ar tai frakcijos pozicija. Duoti jums, sakykime, valandą laiko, kad dar galėtumėte pateikti kandidatą. (Balsai salėje) Bet seniūnas nesakė, kad kalba frakcijos vardu. (Šurmulys salėje)
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar galima, pirmininke?
PIRMININKAS. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ačiū Dievui, kad jūs už mane nenusprendėte, kokia yra frakcijos nuomonė. O aš frakcijos nuomonės šiandien nežinau, kadangi iš tikrųjų J. Razma kalbėjo vakar dar iki priimtų sprendimų. Tai po to, kai Seime po svarstymo buvo priimtas sprendimas, mes turėjome susirinkti į eilinį frakcijos posėdį, taip, kaip numatyta pagal Seimo statutą, mes savo frakcijos posėdžius planuojame iš anksto, mažiausiai prieš 24 valandas skelbiame darbotvarkę. Mes tokio posėdžio, dabar jums nutraukus Seimo darbą, negalime suorganizuoti, kadangi mūsų frakcijos statutas numato labai aiškias tvarkas. Prieš 24 valandas skelbiame darbotvarkę, susirenkame, svarstome rimtą klausimą. Kitu atveju iš tikrųjų jūs priversite pažeisti mus frakcijos statutą, jūs pažeisite kartu Seimo statutą ir tai bus dar viena priežastis, kodėl mes šitą klausimą turėsime apskųsti Konstituciniam Teismui šalia visų kitų jau pačiam komisijos turinyje esamų problemų.
PIRMININKAS. Ačiū už išdėstytą poziciją. Gerbiamieji, dabar jau tikrai apibendriname ir priimsime sprendimą. Yra du pasiūlymai: arba dabar toliau dėl komisijos, dėl šitų pasiūlymų balsuoti, arba atidėti iki Seimo posėdžio pabaigos, tam, kad frakcijos turėtų galimybę pateikti, o toliau jau frakcijos statutas…
Taigi yra kitų galimybių nagrinėti, ar nėra pasiūlymų? Nėra pasiūlymų. Taigi balsuojame. (Balsas salėje) Trečias pasiūlymas, pone Andriau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Antradienį, antradienį.
PIRMININKAS. Aišku. Yra trys pasiūlymai: pirmas pasiūlymas, balsuojame, kad dabar nagrinėtume; antras – atidėti į šiandienos posėdžio pabaigą kaip paskutinį klausimą ir trečias yra atidėti iki antradienio.
Ponas K. Komskis.
K. KOMSKIS (TTF). Gerbiamas pirmininke, iš tiesų mes prieš kelias minutės jau patvirtinome darbotvarkę. Darbotvarkė yra patvirtinta. Kolegos, nėra taip buvę, kad išbraukiame klausimą, kurį prieš penkias minutes patvirtinome.
Antras dalykas. Visos pertraukos išnaudotos, aš manyčiau, ir dėl pirmojo klausimo svarstymo irgi yra balsuota. Kolegos, būtų daugybė statutinių pažeidimų. Mes turime svarstyti dabar ir ne kitaip. Šiandien yra tik svarstymas, priėmimo metu dar turime teisę siūlyti pasiūlymus ir priėmimo stadijoje mes galime priimti ir dar papildyti tą komisiją ir visa kita. Siūlau šiandien svarstyti, o priėmimo metu Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partija galės siūlyti pasiūlymus. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dabar taip, gerbiamieji. Yra dar toks variantas. Kadangi ir vienu, ir kitu atveju yra tikimybė, kad bus pažeistas Statutas (ir vienu, ir kitu, pone Andriau, ir vienu, ir kitu), tai pasiūlymas yra toks. Šiandien yra svarstymo stadija, mes priimame svarstymo metu, o antradienį, jeigu bus įtrauktas priėmimas, tada frakcija turės galimybę pateikti kandidatūras priėmimo metu. Jeigu reikės, bus galima padaryti tam tikrus pakeitimus, tą Seimas priėmimo metu gali.
Bendru sutarimu sutariame? Sutariame. Ačiū. (Balsai salėje) Gerai, gerai. Kaip supratote, mes svarstome toliau dėl šito pasiūlymo dėl komisijos sudėties turėdami omeny, kad priėmimas bus antradienį ir frakcijos turės pateikti.
Dabar motyvai. Motyvai už – ponas V. Vasiliauskas. Prašom.
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū, pirmininke. Labai apmaudu, kad komisija dėl manipuliavimo teisėsauga ir jos sukaupta kriminalinės žvalgybos ir ikiteisminio tyrimo informacija, pati komisija tapo manipuliacijų taikiniu. Vien tik ši diena rodo, kad iš tikrųjų nesiskaitoma su priemonėmis. Ir šis įnirtingas komisijos, kuri dar nepradėjo darbo ir nežinia ar bus sudaryta, totalus puolimas demaskuoja vieną melą, kad ši komisija, jos tikslai ir uždaviniai yra antraeiliai, nereikšmingi, todėl negaiškime neva laiko ir iš karto pereikime prie svarbesnių darbų, tarkim, socialinio modelio.
Atvirkščiai – šita komisija yra skirta išskirtinės svarbos valstybės problemai, kurios mes neįveikiame jau visą dešimtmetį nuo 2006 metų, kai Breste žuvo V. Pociūnas ir kai pradėtas parlamentinis tyrimas atsitrenkė tarytum į sieną. Ta siena buvo pirmiausia 12 slaptų VSD pažymų, su kuriomis neva nepriklausomybės teisėsaugos sargai ir jų vadovai neleido Seimui susipažinti. Tačiau kur tie neva apginti teisėsaugos vadovai yra dabar? Juos mes užmiršome, tačiau tie neva sargai sėdi savo šiltose vietose iki dabar ir vėl neva gina teisėsaugą. Iš tikrųjų jie gynė save, nes tos 12 VSD pažymų būtų demaskavusios ne VSD vadovus, o šiuos manipuliatorius, politikus. Dabar šitie užkulisiniai manipuliatoriai sėdi ir neva gina teisėsaugą, o iš tikrųjų pažiūrėkite, kaip jie šiandien išsigandę, net mėlyni yra! Ko jie taip bijo?
PIRMININKAS. Ačiū. Laikas, kolega!
V. VASILIAUSKAS (TTF). Ačiū.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – ponas V. A. Matulevičius. Prašau, pone Vytautai.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, aš jokiu būdu nenoriu kvestionuoti Seimo teisės atlikti parlamentinį tyrimą. Parlamentinė kontrolė yra viena iš mūsų pareigų, kuri įrašyta Konstitucijoje, ir čia viskas akivaizdu. Tačiau aš norėčiau atkreipti dėmesį į vieną labai svarbią aplinkybę, kad šito parlamentinio tyrimo taikinys yra Respublikos Prezidentė. Visi tai puikiai suprantame. Seimas gali tirti ir Prezidentės veiklą, įstatymai ir Konstitucija to nedraudžia. Seimas norėdamas gali surengti apkaltą ir antrą kartą pašalinti valstybės vadovę iš pareigų. Mes jau turime didžiulę patirtį.
Tačiau aš siūlyčiau atsižvelgti į vieną svarbią aplinkybę – šioje situacijoje, pagal Konstituciją ir įstatymus, mūsų, t. y. Seimo, ir valstybės vadovės jėgos yra nelygios. Prezidentė, pavyzdžiui, negali net paleisti Seimo. Formaliai gali, bet tai yra daugiau teorinė teisė. Mes Prezidentę galime atleisti ir tai patvirtina netolima praeitis. Todėl aš esu įsitikinęs, kad šiuo atžvilgiu, kalbėdamas apie vieną iš konstitucinių valdžių, kalbėdamas apie valstybės vadovo instituciją, kurią renka visa tauta, Seimas turėtų elgtis delikačiau.
Ir dar viena pastaba. Apskritai yra kvestionuojamos pažymos kaip tokios. Vadinasi, jeigu mes skiriame pareigūnus kaip pretendentus į aukštas pareigas, taip išeina, kad mes net neturime tikrinti, ar jie yra nepriekaištingos reputacijos. Vadinasi, kas bus pasiūlytas, tas ir turi būti, taip išeina, patvirtintas. Bet tai irgi yra nesąmonė. Pažiūrėkime, kas darosi valstybės tarnyboje, Žemės ūkio ministerijos agentūrose!
PIRMININKAS. Ačiū.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Ačiū.
PIRMININKAS. Būkime vienodi visiems! Ačiū. Motyvai išsakyti. Primenu, kad mes išsakėme motyvus svarstymo stadijoje dėl nutarimo projekto. Bendru sutarimu galime pritarti po svarstymo? (Balsai salėje) Na va, gerai, balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame, ar pritariame šitam nutarimo projektui po svarstymo? (Balsai salėje) Kuris buvo pateiktas, išvardytas su 2 straipsnio sudėtimi, komisijų sudėtimi. Dabar aš skaitau – balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo laikinosios tyrimo komisijos dėl manipuliavimo viešojoje erdvėje žvalgybos ir kriminalinės žvalgybos informacija bei ikiteisminio tyrimo duomenimis, galimai neteisėto poveikio teisėsaugos institucijoms, įtraukiant jas į politinę kovą, sudarymo“. (Balsai salėje)
Ačiū. Balsavo 74: už – 44, prieš – 26, susilaikė 4. Ačiū, po svarstymo yra pritarta. Liko priėmimo stadija, kurios metu galime teikti pasiūlymus dėl papildymų, frakcijų nutarimus ir taip toliau. Mes diskutuosime dabar dėl ko, pone Andriau Kubiliau?
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Pirmininke, aš norėčiau, kad jūs dėl protokolo aiškiai pasakytumėte, po svarstymo, štai šioje stadijoje, kas šioje komisijoje atstovauja Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijai? (Balsai salėje) Aš klausiu dėl protokolo.
PIRMININKAS. Svarstymo stadijoje jūsų frakcija buvo pareiškusi poziciją nedalyvauti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Galite…
PIRMININKAS. Tai yra užprotokoluota. Pone Andriau, jūsų klausimas retorinis, atsakymas irgi.
Pone Andriau Kubiliau… Atsiprašau. Pone Andriau Mazuroni.
A. MAZURONIS (LSF). Vardą pataikėte, bent pusę to, ką pasakėte teisingai, jau yra neblogai.
Gerbiamieji kolegos, aš tikrai nenorėčiau kartoti, kokiu absurdo keliu mes čia einame, ir iš tiesų kažkaip nejučia prisimenu tokią frazę, kad jeigu žmogus neturi proto, tai čia, matyt, jau ilgam. Šiam Seimui bent jau iki kadencijos pabaigos. Tik repliką norėjau ponui V. Vasiliauskui, kuris čia šaukėsi parlamentinės kontrolės stokos ar stygiaus ir šnekėjo apie tai, kad parlamentas neturi įrankių vykdyti parlamentinei kontrolei. Gerbiamasis Vasiliauskai, jeigu dažniau dalyvautumėte Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžiuose, kuriuose yra svarstomos atskirų tarnybų ataskaitos, tiek Valstybės saugumo departamento, tiek Antrojo operatyvinių tyrimų departamento, štai neseniai Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete buvo svarstoma Specialiųjų tyrimų tarnybos ataskaita, kuri jums nuolat užkliūva, tai galbūt žinotumėte, kad parlamentinę kontrolę Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas vykdo taip pat ir išklausydamas ataskaitas. Deja, jūsų tuose posėdžiuose kažkaip nesimato.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas P. Gylys. Prašau.
P. GYLYS (TTF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Kaip aš suprantu, A. Mazuronis turi monopolį dalinti protą Seime. Tuoj pradės dalinti ir moralę, nes ypatingą perteklių jaučia Mazuronių šeima politikoje, moralės perteklių.
PIRMININKAS. Gerbiamieji Seimo nariai, paprašysiu gerbti vieni kitus…
P. GYLYS (TTF). Palaukite…
PIRMININKAS. …taip, kaip dėl proto, taigi ir dėl asmeniškumo. (Balsas salėje: „Palaukite, o ką A. Mazuronis kalbėjo?“)
P. GYLYS (TTF). Pirmininke, žodynas yra dabartinės lietuvių kalbos, nė vieno neetiško žodžio aš nepavartojau ir neišvadinau, kaip ką tik kolega. Pirmininke, čia jūs be reikalo reaguojate.
Antra. Parlamentinę kontrolę vykdo pirmiausia Seimas, kaip visuma. Komitete – taip, pradžia. Bet klausimas yra koks? Iš tikrųjų kodėl šios komisijos taip bijo konservatoriai ir liberalai? Pavyzdžiui, mano kolega V. A. Matulevičius galvoja, kad čia mes prieš Prezidentę. Mes ne prieš Prezidentę, mes už teisybę. Jis jau žino, kas yra kaltas. Aš nežinau. Aš tikiu, kad pažymos bus geros ir mes kada nors turėsime rezultatą.
PIRMININKAS. Ačiū. Pone Arvydai Anušauskai, prašau, jūsų replika.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia komisija yra nei demokratinė, nei parlamentarizmą stiprinanti. Ji iš viso yra antikonstitucinė, mano supratimu, visais savo klausimais. Aš suprantu, kad kai kam patinka valkioti žuvusio saugumo darbuotojo vardą – reikia, nereikia. Prisiminkite tas pažymas, beje, 12 pažymų buvo išreikalauta Seimo praeitoje kadencijoje, 2010 metais Seimui buvo pateikta. Komitetas susipažino su visomis pažymomis. Aš suprantu, kad kai kurie dėl įvairių aplinkybių negali su jomis susipažinti, nes yra įtariamieji įvairiose bylose. Bet kokiu atveju Seimas turi įrankius vykdyti parlamentinę kontrolę ir ją daro.
PIRMININKAS. Ačiū. Viskas, baigiame replikas. Viskas. Ponia Rima turėjo pasiūlymą, reikia damų pasiūlymus, ypač penktadienį, gerbti. Baigiame. Judame toliau.
9.42 val.
Darbo kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3234(2)ES (svarstymo tęsinys)
Pirmas, dabar jau antras darbotvarkės klausimas. Ponia Kristina Miškinienė yra šalia. Judame toliau. Dabar bus darbo ginčų dalis. Mes turime 209 ir kitus straipsnius.
214 straipsnis. Pono M. Zasčiurinsko pasiūlymas. Pone Mečislovai, prašom trumpai pristatyti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pirmininke, o mes dėl 209 straipsnio nekalbėsime? Mes sustojome…
PIRMININKAS. Dėl jo nėra jokių pasiūlymų.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gal reikia pasakyti, kad 209 straipsnis, pasiūlymų nėra. Pritariame ir važiuojame toliau. Ar jau dabar nereikės?..
PIRMININKAS. Kolega, čia svarstymo stadija. Nagrinėjame pasiūlymus.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pirmininkė tai taip darydavo, pasakydavo.
PIRMININKAS. Galiu ir taip. 209, 210, 211, 212, 213 straipsniai. Pasiūlymų nėra.
Yra pasiūlymas dėl 214 straipsnio. Ponas M. Zasčiurinskas. Prašom pristatyti.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū. Kad paskui nebūtų ginčų, kas nors sugalvos kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, ir vėl iš naujo.
Gerbiamieji kolegos, 214 straipsnis kalba taip: „Sprendimai bylose dėl neteisėto nušalinimo ar atleidimo iš darbo“. Čia mokslininkai praleido vieną dalį, todėl aš teikiu siūlymą papildyti pavadinimą dėl neteisėtai paskelbtos prastovos, nes neteisėtai paskelbta prastova yra gana įprastas dalykas ir po to vyksta visokie ginčai. Tai viena pasiūlymo dalis.
Kita pasiūlymo dalis, kaip reikia elgtis, jeigu darbuotojui yra paskelbta prastova nesant teisėto pagrindo, kaip jam turi būti teisėtai kompensuojamos jo patirtos išlaidos. Aš teikiu siūlymą, kad tokiu atveju darbuotojui priteisia skirtumą tarp jo vidutinio darbo užmokesčio ir buvusio iki neteisėto sprendimo priėmimo.
Kartu noriu atkreipti dėmesį į komiteto pasiūlymą, paaiškinimą, kodėl jie nepritaria šitai daliai ir sako, kad 213 straipsnyje tai jau yra numatyta. Aš noriu atkreipti dėmesį, kad 213 straipsnyje nėra šito numatyta. Ten yra numatyta įpareigoti atkurti teises, priteisti, nutraukti ar pakeisti teisinius santykius. Todėl čia yra praleista šita dalis ir aš galvoju, kad būtų tikslinga…
PIRMININKAS. Viskas, ačiū, kolega. Prašau spėti per numatytą laiką. Ponia Kristina, kaip pirmininkė. Kokia komiteto pozicija?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, komitetas svarstydamas kolegos M. Zasčiurinsko pasiūlymą iš dalies pritarė tam pasiūlymui, kad būtų apmokėjimas už pravaikštą. Bet komitetas nepritarė, nes jau 209 straipsnyje yra apsispręsta, kad darbo ginčai suskirstyti, kaip matote, į ginčus dėl teisės ir kolektyvinius ginčus dėl interesų. Tokio suskirstymo, kaip siūlo kolega, kad būtų teisėti ir neteisėti, nei mokslininkai, nei Vyriausybė nepasiūlė ir… (Balsai salėje) Mes svarstėme komitete šį pasiūlymą ir dėl to šitai daliai nepritarėme. Likome prie redakcijos, kuri buvo pateikta Vyriausybės, taip pat Trišalės tarybos. Iš dalies pritarta, kad būtų apmokėjimas… koncepcijai, kad apmokėjimas už pravaikštą yra būtinas. (Balsas salėje) Atsiprašau, prastovą.
PIRMININKAS. Aišku. Pone Mečislovai, kaip pasiūlymo autorius sutinkate su pritarimu iš dalies? Nesutinkate. Tada mes turėsime balsuoti. Pirmas dalykas, balsuosime dėl Seimo nario pasiūlymo. Kas už, bus už Seimo nario pasiūlymą. Kas prieš ar susilaiko, tai komiteto pozicija – iš dalies. Aš kalbu, dėl ko. Tai dabar kalbėsime dėl motyvų. Už Seimo nario… Prašom, ponas R. J. Dagys, motyvai už.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes dar neatšalę po komisijos. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, kad kolega M. Zasčiurinskas siūlo ne pravaikštos klausimus sureguliuoti, bet neteisėto nušalinimo. Siūlo tuo atveju, jeigu buvo nustatyta, kad tai buvo neteisėtas nušalinimas, jam kompensuoti, tuo atveju kompensuoti atlyginimą. Tai čia nėra taip, kad mes kalbame dėl pravaikštos. Pravaikštos atveju taip, iš tikrųjų, jeigu atsiranda tam tikrų ekonominių sunkumų, užkrauti tą visą sunkumų kompensavimą – tada niekada ta įmonė neišeis iš krizės. Bet čia kalbama apie neteisėtus dalykus. O šiaip yra visos priemonės paskelbti, kad įmonė turi sunkumų ir žmonėms laikinai yra prastova. Noriu atkreipti dėmesį į tai, kad iš tikrųjų šitas klausimas nėra iki galo sureguliuotas. Bet aš nesu įsitikinęs, kad jis būtent tokia formuluote turi būti sureguliuotas.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – ponas A. Kubilius. Prašom.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš tik noriu pasakyti, kad dėl nušalinimo, kaip tik šitas straipsnis dėl neteisėto nušalinimo ir išsprendžia be pono M. Zasčiurinsko pataisos. Dabar, kas yra pono M. Zasčiurinsko pataisos 1 dalis, turbūt ir jis pats nelabai supranta, nes čia kalbama – „jeigu darbuotojui paskelbta prastova“. Tai šiaip prastova būna įmonės arba visos gamybinės linijos, bet ne atskiro darbuotojo. Ir todėl čia visiškai neaišku, ką ponas M. Zasčiurinskas nori pasakyti. Jeigu kalbama apie įmonės prastovą, tai aš nežinau, ar yra kitas straipsnis, kuriame galbūt tai yra išaiškinta. Jeigu kalbama apie vieno darbuotojo nedirbimą, dažniausiai tai yra jo asmeninis nušalinimas. Asmeninio nušalinimo nuo darbo neteisėtumo klausimą išsprendžia straipsnio 1 dalis.
Todėl aš siūlau nepritarti M. Zasčiurinsko naujai 1 daliai, nes neaišku, apie ką ji kalba. Gal jis priėmimui pateiks geresnę redakciją, nes jeigu kalbame apie prastovą, tai ne apie darbuotojo prastovą, ne apie asmeninę darbuotojo prastovą reikia kalbėti. Reikia kalbėti apie visos gamybos ar linijos prastovą. Bet tada ne šiame straipsnyje.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame. Balsuojame dėl pono M. Zasčiurinsko pasiūlymo dėl 214 straipsnio 1 punkto. Kas pritaria pasiūlymui, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip, tada liks taip, kaip tekste, kaip pasiūlė komitetas – pritarti iš dalies. Vyksta balsavimas.
Ačiū. Balsavo 72: 15 – už, prieš – 7, susilaikė 50. Lieka kaip tekste.
Kitas pasiūlymas dėl 2 punkto. Ponas R. J. Dagys, kaip matau, pasiūlymą atsiėmė. Tai neaktualu. Ačiū. Judame toliau.
Ponas M. Zasčiurinskas. Prašom pristatyti savo pasiūlymą. Sutinkate? Ačiū. Su komiteto pozicija iš dalies sutinka. Ponas A. Sysas, ponia G. Purvaneckienė.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Jau apsispręsta.
PIRMININKAS. Nepritarti komiteto… Bet jie sutinka su tuo ar nesutinka? Pone Algirdai Sysai, ponia Purvaneckiene! Nėra. Ar galėtumėte? (Balsai salėje)
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Bet M. Zasčiurinsko pasiūlyme yra tas žodis. Jeigu mes pritarėme ir jis sutinka, tai jau…
PIRMININKAS. Tvarka, bet dabar autorius… Ten yra pono Mečislovo, jūsų pasiūlymas, tai… (Balsai salėje) Gerai. Prašom pristatyti. Pone Algirdai, prašom. (Balsas salėje: „A. Sysas pristato.“)
A. SYSAS (LSDPF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, mes siūlome iš 214, buvusio 221, 2 dalies išbraukti žodžius „bet ne ilgiau kaip už vienus metus“. Turiu omenyje, kad jeigu darbuotojas atleidžiamas iš darbo be teisėto pagrindo arba pažeidžiant nustatytus įstatymus ir šis procesas užtrunka ilgiau, aišku, dabar reikia Darbo ginčų komisijos, lyg ir procesas pailgėjo, bet tai neuždraudžia kreiptis į teismą. Žinau iš patirties, kad darbo ginčai teismuose kartais trunka ir ilgiau. Dirbtinai vilkinamos bylos. Jeigu neteisėtai yra atleistas ir nenori atsiskaityti normaliai su darbuotoju, tai neturi būti numatyta jokia riba, nes tai buvo neteisėtas veiksmas, todėl ir siūlome išbraukti tuos žodžius.
PIRMININKAS. Ačiū. Prašom, ponia Kristina.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, taigi komitetas nepritarė kolegų A. Syso ir G. Purvaneckienės pasiūlymui ir liko prie mokslininkų ir Vyriausybės pasiūlyto varianto. Komiteto manymu, dabartinis ginčų nagrinėjimo mechanizmas leidžia spręsti tuos klausimus ir nebūtina…
PIRMININKAS. Aišku, supratome. Komitetas nepritarė. Taigi balsavimu apsispręsime. Priminsiu, kad balsuosime ir kalbėsime dėl pasiūlymo už, tai reiškia, kad pritariama pono A. Syso pasiūlymui. Prašom. M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš nenoriu kartoti to, ką pasakė kolega A. Sysas, bet žiūrėkite, kaip mes nagrinėjame šituos klausimus. Algoritmas yra labai paprastas. Yra šeimos, jos turi pajamų šaltinį – darbo užmokestį. Darbdavys vienokiu ar kitokiu atveju neteisėtai atleidžia darbuotoją iš darbo. Darbuotojas yra priverstas ginti savo interesus nustatyta tvarka – ar darbo ginčų komisijos, ar teismai. Laikas eina, užtrunkama, šeimos lieka be pinigų, o pripažinus, kad jis yra neteisėtai atleistas, jam siūloma mokėti ne ilgiau kaip už vienus metus. Esmė čia yra.
Vadinasi, mes išreiškiame savo požiūrį į šeimos biudžetą. Šeimos biudžetas dėl galimai neteisėtų darbdavio veiksmų netenka pajamų, o mes norime pritarti tokiam sprendimui, kad jie tų pajamų ir negalėtų kompensuoti, esant, pabrėžiu, neteisėtam atleidimui. Tai kolega A. Sysas ir siūlo, kad toks sprendimas yra nesąžiningas, kad negalima šeimų palikti be tam tikro pajamų šaltinio ir negalima elgtis, kad skurdas ir t. t. didėtų. Nes kas toliau? Kaip toliau procesas plėtojasi? Jeigu šeima netenka šitų pajamų, kurias ji turėjo turėti, dėl neteisėtų veiksmų, tai ji po kurio laiko priversta kreiptis į valstybinę sistemą ir ant valstybės pečių jau gula pareiga jiems kompensuoti, trumpai šnekant, neleisti numirti iš skurdo (kaip Šėtoje vaikas nusižudė, nes neturėjo ką valgyti). Aš visiškai pritariu kolegos A. Syso siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Motyvai prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kolegos, čia galima visaip kalbėti, visokias emocijas bandyti sukelti ir prisiminti kokias nors liūdnas istorijas, bet Seimo uždavinys yra rasti racionalų sprendimą. Šioje vietoje ponas A. Sysas teisingai paminėjo žodį „sąmoningai“ vilkinti. Sąmoningai neturi vilkinti nei darbdavys tų bylų, nei darbuotojas. Jeigu įrašysime, kad galima bylinėtis begalinį laiką ir už viską yra kompensuojama, tai mes tą patį darbuotoją ar buvusį darbuotoją skatinsime bylinėtis iki begalybės. Nes atsiras toks pomėgis ne tiek daug dirbti, kiek sulaukti, kad atleistų iš pareigų, tada eiti bylinėtis ir už trejus metus bandyti gauti, sakysime, visą tą bylinėjimosi laiką, kompensaciją. Manau, kad čia pasiūlytas racionalus variantas, ypač todėl, kad sakinys baigiasi dar keturiais žodžiais – tam buvusiam darbuotojui bus mokama ne tik už priverstinės pravaikštos laiką, kiek yra bylinėjamasi per metus, bet bus atlyginama ir patirta turtinė ir neturtinė žala. Šioje vietoje žiūrėkime racionaliai, todėl aš siūlau nepritarti A. Syso pataisai.
PIRMININKAS. Ačiū. Turime sekundėlę pamąstyti prieš balsuodami. Kodėl? Todėl, kad, gerbiamieji, norėčiau pristatyti čia dalyvavusius, atvykusią į Lietuvą Estijos Respublikos Riigikogu Konstitucinio komiteto delegaciją, vadovaujamą komiteto pirmininko K. Laaneto. (Plojimai) Ir Latvijos Respublikos Saeimo Viešojo administravimo ir vietos savivaldos komiteto delegaciją, vadovaujamą komiteto pirmininko S. Dolgopolovo. Sveikiname. (Plojimai) Linkime nenuobodžiauti stebint mūsų ypatingą posėdį.
Taigi balsuojame. Priminsiu, balsuojame dėl pono A. Syso ir G. Purvaneckienės pasiūlymo išbraukti „bet ne ilgiau kaip už vienus metus“. Kas už, kas pritaria, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip. Vyksta balsavimas, gerbiamieji Seimo nariai.
Balsavo 71: už – 29, prieš – 3, susilaikė 39. Taigi pasiūlymui nepritarta. Liko komiteto redakcija. Prašom, pone Algirdai.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau pasakyti gerbiamam mano rinktam Seimo nariui A. Kubiliui, kad į darbo ginčų komisijas kreipiasi 97,8 % darbuotojų ir tik 2,2 % darbdavių. Dažniausiai tokie atvejai būna į kitą pusę. Taip, gali būti ir tokių atvejų, bet tokių atvejų mano gyvenime nepasitaikė. Kai piktnaudžiavo darbdavys, teko patirti ne vieną.
PIRMININKAS. Ačiū. Replika išklausyta, judame toliau. Atsiprašau. Prašom, pone Masiuli.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Norėčiau gerbiamajam A. Sysui pasakyti, nes jis kalba į šitą pusę, kad jis geriau tegul skaičiuoja viščiukus savo pusėje, ten balsuojančių ir jį palaikančių daug mažiau negu šitoje pusėje.
PIRMININKAS. Ačiū. Judame toliau. Dėl 4 punkto yra pasiūlymas. Ar, pone Mečislovai, jūs sutinkate su komiteto nuomone?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, dėkui. Gerbiamieji kolegos, mano pateiktas pasiūlymas taip pat yra skirtas tam, kad tuo atveju, jeigu yra atliktas neteisėtas veiksmas, kad tam darbuotojui galimai būtų sugrąžinta, kompensuota visa galima turtinė ir neturtinė žala. Šiuo atveju aš pritariu komiteto nuomonei, kuris atsižvelgė į šį siūlymą, ir neprašau balsuoti. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Viskas. Pirmininke, tvarka? Tvarka. Judame toliau.
Dėl 215 straipsnio nėra pasiūlymų?
Yra ponios I. Šiaulienės, K. Daukšio ir kitų pasiūlymų dėl 216 straipsnio. Ponia I. Šiaulienė pristatys. (Balsai salėje) Jau perėjome. Replikos… Pone Mečislovai, viskas, judame toliau, priėmimo stadija bus. Replikuoti galima ilgai, bet nebūtinai. Viskas. Ponia I. Šiaulienė. Iš esmės pritarti komiteto. Tai einame toliau. (Balsai salėje) Ponia Irena, sutinkate?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Sutinku.
PIRMININKAS. Ačiū. Judame toliau. Dėl 2 punkto būtų Biudžeto ir finansų komitetas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas taip pat iš dalies pritarė ir patobulino formuluotę.
PIRMININKAS. Sutinkame? Sutinka, taip? Judame toliau. Ačiū. Dėl 217 straipsnio pasiūlymų nėra, dėl 218 – nėra, dėl 219 – nėra. Dėl 220 straipsnio 4 punkto Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymas. Prašom, ponia Kristina. Ten iš dalies… 220 straipsnis jau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas taip pat iš dalies pritaria, patobulino.
PIRMININKAS. Ar komiteto pirmininkas pritaria? Viskas aišku. Judame toliau. 221 straipsnis. Yra pono M. Zasčiurinsko pasiūlymas. Komitetas iš dalies pritaria. Pone Mečislovai, sutinkate su tuo iš dalies, ar ne?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamas pirmininke, aš noriu pasakyti keletą žodžių. Pirma, darbuotojas visais atvejais siekia būti grąžintas į darbą. Ir čia, kai kalbame apie tai, kad darbuotojas gali piktnaudžiauti ir vilkinti ginčų procesą ar teisme, ar Ginčų komisijoje, tai yra visiškai netiesa. Čia vienas aspektas.
PIRMININKAS. Pone Mečislovai, aš atsiprašau, aš jus pertrauksiu. Mano klausimas buvo, ar jūs sutinkate su komiteto pozicija pritarti iš dalies?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš noriu…
PIRMININKAS. Ne, minutėlę, nesiginčykite!
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš noriu pateikti savo pasiūlymą.
PIRMININKAS. Aš paklausiau, jeigu jūs sutinkate, judame toliau. Jeigu nesutinkate, tada jums suteiksiu teisę pristatyti jūsų pasiūlymą ir judame pagal procedūras.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pirmininke…
PIRMININKAS. Tai sutinkate su procedūra, ar ne?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pirmininke, aš turiu teisę pateikti savo siūlymą ir jį aš dabar teikiu, o jūs mane nutraukiate. Toks yra Statutas, na, ką darysi.
PIRMININKAS. Tai jūs dabar pristatote…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Apie tai ir kalbame. Tada mes pradedame procedūrą, suteikiame jums laiko ir pristatykite. O pirmiau klausimas buvo, ar sutinkate, ar nesutinkate? Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Pirmą argumentą aš pasakiau, kad visais atvejais darbuotojas siekia grįžti į darbą. Tai pirmas dalykas.
Antras dalykas, mūsų Seimo narių pareiga užtikrinti, kad šeimos biudžetas nebūtų mažinamas. Todėl aš pateikiau šitą siūlymą taip pat ir dėl 221 straipsnio, kad šeimos biudžetai neturėtų papildomų išlaidų ir neprarastų papildomo laiko, kad būtų galima kviesti liudytojus be jų nuostolių. Todėl iš dalies pritartai komiteto nuomonei aš pritariu, nes įrašyti liudytojai. Ačiū.
PIRMININKAS. Tai jūs pritariate iš dalies? Taip? Aišku. Bet norėjote pritarti su pristatymu. Supratau. Bendru sutarimu mes turbūt… Nėra čia ginčo esmės. Judame toliau. Dėl 222 straipsnio nėra, dėl 223 – nėra. 224 straipsnis. Ponas M. Zasčiurinskas. Jūsų pasiūlymas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, mano pasiūlymas yra dėl tos pačios srities, t. y. kad šeimos biudžetas arba šeimos pajamos nebūtų mažinamos dėl neteisėtų darbdavio veiksmų. Šiuo atveju situacija yra tokia: jeigu Darbo ginčų komisija priima sprendimą ir nustato, kad šiuo atveju darbdavys ar kuri nors kita pusė buvo neteisi, tai iškyla ir lieka klausimas, kas dengia to bylinėjimosi išlaidas. Mano siūlymas yra, kad Darbo ginčų komisija, priimdama sprendimą, turi paskirstyti bylinėjimosi išlaidas vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso normomis. Čia yra toks siūlymas. Šiuo atveju siūlomame Darbo kodekso variante apie bylinėjimosi išlaidas išvis nekalbama. Tokiu atveju, jeigu viena pusė yra neteisi, tai ji gali triumfuoti, nes ji gali visą laiką būti neteisi ir nepatirti jokių nuostolių dėl to, kad ji gali dirbtinai kelti savo neteisėtus reikalavimus. Taigi, ginant šeimos pajamas, aš siūlau, kad Ginčų komisija, priimdama sprendimą, kartu paskirstytų bylinėjimosi išlaidas teisingai ir skaidriai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia Kristina.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas, nagrinėdamas M. Zasčiurinsko pasiūlymą, jam nepritarė dėl šių priežasčių, kad vis dėlto bylinėjimasis Civilinio proceso kodekso nustatyta tvarka, aišku, padidintų kaštus, laiką. Nustatytas ginčų svarstymas Ginčų komisijoje yra lengvesnis, pigesnis, priimtinesnis, dabar paplitęs, todėl komitetas jam nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. Yra motyvai prieš. Ponas A. Kubilius prieš M. Zasčiurinsko pasiūlymą. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Komiteto pirmininkė čia išdėstė racionalius argumentus prieš. Kiek aš suprantu, dabar Darbo ginčų komisijos nagrinėja darbuotojų skundus nemokamai. Čia ponas M. Zasčiurinskas siūlo ir apmokestinti juos kartais. Bet dar daugiau, aš norėčiau, kad ponas M. Zasčiurinskas išaiškintų savo pataisos esmę, nes jis pristatydamas savo pataisą ją citavo beveik visą, o ji skamba taip: „Darbo ginčų komisija priimant sprendimą paskirsto bylinėjimosi išlaidas mutatis mutandis vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso normomis“, bet žodžius mutatis mutandis jis sąmoningai praleido. Todėl aš iš tikrųjų norėčiau, kad ponas M. Zasčiurinskas išaiškintų, ką prancūzų kalba reiškia žodžiai „mutatis mutandis“. Ar čia gal angliškai, gal lotyniškai, nežinau, kokia kalba, bet ponas M. Zasčiurinskas, rašydamas tokius žodžius, turėtų mums išaiškinti, ką jie reiškia. Tai lauktume to paaiškinimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Balsuojame. Už – pritarta pasiūlymui, prieš ar susilaikę – komiteto pozicijai.
Balsavo 64 Seimo nariai; už – 13, prieš – 8, susilaikė 43. Taigi pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas būtų dėl 225 straipsnio. Nėra. 227 – nėra. Dėl 228 straipsnio ponia I. Šiaulienė, K. Daukšys ir ponia Kristina. Ponia Irena, prašau pristatyti.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju. Siūlymas buvo, kai darbdavys nevykdo Darbo ginčų komisijos arba teismo sprendimo ar nutarties, darbuotojo prašymu Darbo ginčų komisija priima sprendimą skirti darbdaviui baudą. Buvo siūlyta mažinti nuo 500 iki 300 eurų. Aš suprantu, kad darbdavių yra visokių, gali būti ir smulkaus verslo atstovų. Čia yra bauda už kiekvieną praleistą savaitę. Skaičiuojant mūsų buvusia nacionaline valiuta litais, tai 300 eurų daugiau kaip tūkstantis. Mano supratimu, yra pakankamai drausminanti bauda, bet komitetas nėra pritaręs.
PIRMININKAS. Dabar komiteto pozicija, ponia Kristina.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas, svarstydamas šį pasiūlymą, mano, kad didesnės baudos (mes dabar visose srityse didiname baudas ir žvejyboje, kur tik mes nedidiname) daugiau drausmintų darbdavius laikytis darbo ginčų komisijos sprendimų ir juos vykdyti.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. Motyvai už – ponas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia komitetas labai didelio dalyko pats neišprotavo. Tiesiog kaip čia buvo ir darbo grupės, ir mokslininkų pasiūlymai lyginant su kitomis baudomis, kokia baudų sistema. Jų manymu, 500 eurų bauda kaip tik ir atitinka visus kitus mūsų baudų dydžius. Aš nesiūlau dabar kvestionuoti jų klausimų, nes svarstant komitete niekas, nė viena pusė ir nekvestionavo šitos baudos kaip tokios. Taigi tai turbūt ir atitinka bendrą baudų mūsų valstybėje logiką. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – ponas J. Kondrotas.
J. KONDROTAS (DPF). Labai ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš nežinau, kolegos, susimąstykim. Kažkaip labai visi čia į tai pasinešę (gal nelietuviškas žodis), noras didinti ir didinti baudas. Aš pasisakau už 300 eurų ir kviečiu visus palaikyti pateiktą pataisą.
PIRMININKAS. Gerbiamasis, jūs pasisakėte už. Gerai. Tvarka.
Balsuojame. Balsuojame dėl pasiūlymo, kad būtų ne 500 eurų, o 300 eurų bauda. Kas pritaria pasiūlymui, balsuoja už, kas nesutinka… taip, kaip komiteto pozicija, balsuoja kitaip. Balsavimas įvyko.
Už – 27, prieš – 9, susilaikė 33. Taigi pasiūlymui yra nepritarta.
Kitas pasiūlymas būtų dėl 231 straipsnio 4 punkto. Ponas N. Puteikis. Ponia pirmininke, gal jūs trumpai pristatysite? Čia yra kalbama apie darbo ginčą, išbraukti žodžius „ginčo dėl interesų nagrinėjimą šio skyriaus nustatyta tvarka“, o palikti tiesiog „darbo ginčą“.
Prašau, ponia Kristina, komiteto pozicija.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, taigi aš pradžioje jau minėjau, kad 209 straipsnyje yra apsispręsta, t. y. nustatyta, kad darbo ginčas gali vykti dėl teisės arba dėl interesų. (Balsas salėje)
PIRMININKAS. Prašau išklausyti, paskui jau…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Kai dėl interesų, tai yra kitas straipsnis, kuris… O kolega nori kvestionuoti ir parašyti tik „ginčą“. Todėl komitetas ir nepritarė. Laikosi Vyriausybės ir mokslininkų pateikto siūlymo, dėl kurio buvo susitarta Trišalėje taryboje, ir ten tokių diskusijų nekilo. Iš esmės pasiūlymas prieštarauja darbo ginčų nagrinėjimo sistemos koncepcijai, kuri, kaip sakiau, nustatyta 209 straipsnyje.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi motyvai. Už – ponas R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiama pirmininke, ne visai taip mes komentuojame mūsų komiteto išvadas. Iš tikrųjų komitete buvo labai aiški diskusija, ar žodžius „dėl interesų“ reikia ar nereikia įrašyti. Mano galva, dėl interesų yra normali praktika, nes kiekviena pusė turi savo interesus. Ginčas ir vyksta dėl interesų. Darbdavys turi savo interesus, darbuotojai savo interesus. Kai mes išbraukiame žodį „interesus“, tada išeina visiškai kitokia… Aš atsiprašau, ne į tą pusę užsirašiau, bet… Nes aš kaip tik siūlau tuos interesus palikti kaip tokius.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Ar dėl vedimo tvarkos galima?
PIRMININKAS. Po motyvų prieš.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKAS. Po motyvų prieš. Motyvai prieš – I. Degutienė. Prašau.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš manau, kad iš tikrųjų nepritarčiau komiteto pozicijai, bet reikia išsiaiškinti, kas ta sąvoka „interesai“, nes visada, kai į įstatymą įrašome kokią nors sąvoką, mes turime žinoti, apie ką mes čia visi kalbame, nes dabar yra visiškai neaišku, apie ką mes kalbame. Tas ginčas gali vykti tarp darbdavio ir darbuotojo. Kaip apibrėši tą žodį „interesas“? Kiekvienas sakys: aš turiu čia, kas nors tokio yra interesas. Aš tikrai nenorėčiau pritarti šiandien komiteto išvadai, bet lygiai taip pat siūlyčiau, nežinau, gal kitame straipsnyje apibrėžti, kas yra „interesai“.
PIRMININKAS. Ponia Irena, jūs pasisakėte dabar už.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ar galima?
PIRMININKAS. Prieš komiteto poziciją. Ne, ne, ne. Gerbiamieji, nediskutuojame. Prašau. Ponas A. Kubilius. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Aš norėčiau kreiptis ar į komiteto pirmininkę, ar į ministerijos atstovus, nes tiems, kurie nesame komitete ilgai diskutavę, tas apibrėžimas „ginčas dėl interesų“, net ir pažiūrėjus į 209 straipsnio apibrėžimą, kuriame yra apibrėžiamas kolektyvinis darbo ginčas dėl intereso (5 dalyje), pasirodo, yra kitas ginčas – kolektyvinis darbo ginčas dėl teisės (4 dalyje), žmogiška kalba vis tiek, pavyzdžiui, man perskaičius iki galo nėra aišku. Kas nors galėtų išaiškinti dalykine prasme, koks yra skirtumas to kolektyvinio ginčo dėl intereso nuo kolektyvinio ginčo dėl kažko kito, dėl teisės? Kad mes suprastume.
PIRMININKAS. Ačiū, gerbiamas Andriau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Nes iš tikrųjų čia yra konceptualus klausimas.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitaip mes nesuprasime, dėl ko čia balsuojame.
PIRMININKAS. Ačiū. Tiktai… (Balsas salėje) Ne, ne, ponia Kristina, ne, ne. Tiktai dabar nebuvo dėl vedimo tvarkos, o jau dėl turinio. Mes negrįšime dabar diskutuoti, aiškintis visus kitus straipsnius.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ar galima?
PIRMININKAS. Ne, negalima.
Balsuojame. Kas už pasiūlymą, tas balsuojate už, kas… Yra pateiktas jums pasiūlymas. Taigi balsuojame. Bus priėmimo stadija ir bus komitete nagrinėjama, ir t. t. Yra aiškiai išdėstyta formuluotė. (Balsai salėje) Vyksta balsavimas. Už – už pasiūlymą, kita pozicija – kitaip. (Balsai salėje) Ačiū.
Pone Andriau, jums tuoj bus pareikšta pastaba, kad jūs trukdote pirmininkauti ir vesti posėdį, bet nieko, draugiškai susitarsime. Viskas, pone Andriau.
Balsavo 57: 11 – už, prieš – 6, susilaikė 40. Liko komiteto redakcija. Jeigu kam neaišku, priėmimo stadijoje bus galima panagrinėti. Viskas.
Judame toliau. 232 straipsnis. Pono N. Puteikio pasiūlymas. Prašau. Pono Naglio nėra. Siūlo vietoje žodžių „darbo ginčą“ rašyti „kitus darbo grupės ginčus, nesusijusius su kolektyvinės sutarties sudarymu ar keitimu“.
Ponia Kristina, komiteto pozicija.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Aš nerandu dabar to straipsnio.
PIRMININKAS. 232.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, komitetas nepritarė kolegos N. Puteikio siūlymui, nes, kaip jau minėjau, tiesiog dėl šios formuluotės buvo susitarta Trišalėje taryboje ir komitetas laikosi tos pozicijos.
PIRMININKAS. Aišku. Komitetas…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Jeigu galima paaiškinti…
PIRMININKAS. Ne, nereikia, ponia Kristina, bus komitete laikas. Judame toliau.
Dėl motyvų nėra. Bendru sutarimu? Negalime bendru.
Balsuojame dėl pasiūlymo, kadangi balsuojame dėl… Balsuojame dėl pono N. Puteikio pasiūlymo, pateikto dėl 232 straipsnio 1 punkto. Kas už, tas už, kas už kitą poziciją.
Komitetas nepritarė. (Balsai salėje) Taip, komitetas šitam pasiūlymui nepritarė.
Ačiū. Balsavo 67: už – 8, prieš – 10, susilaikė 49. Liko komiteto pozicija. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl 7 punkto pono M. Zasčiurinsko pasiūlymas. Komiteto pozicija – iš dalies pritarti. Klausiu, pone Mečislovai, sutinkate su komiteto pozicija ar nesutinkate?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, gerbiamas pirmininke, sutinku su komiteto pozicija.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Jūs norėtumėte dar pristatyti savo pasiūlymą? Ačiū, kolega. Galime bendru sutarimu judėti toliau, lieka komiteto pozicija.
235 straipsnis. Pone Mečislovai, čia atsiėmėte…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip pat sutinku su komiteto pozicija.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Mečislovai. Judame toliau. 238 straipsnis. Taip, čia pono K. Daukšio. Ponia I. Šiaulienė pristatys, taip?
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Ne. G. Steponavičius.
PIRMININKAS. Gerai. Ponas G. Steponavičius. Prašau, Gintarai.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, mes, grupė Seimo narių, siūlome arbitražo sprendimo priėmimo balsų daugumą koreguoti, kad sprendimas būtų priimamas ne balsų dauguma, o vienbalsiai, taip pat įrašant žodžius „arbitrams nesusitarus ir nepriėmus vienbalsio sprendimo, kolektyvinis darbo ginčas dėl interesų laikomas neišspręstu“. Noriu atkreipti dėmesį, kad priimant darbo ginčuose arbitražui įpareigojantį pasiūlymą sudaryti kolektyvinę sutartį toks sprendimas, atkreipiu dėmesį, nebegali būti apskųstas teismui, tokie sprendimai turi būti priimami vienbalsiai. Jei nepavyksta priimti sprendimo, manau, kad visiškai logiška, kad profesinės sąjungos, jei joms situacija yra nepriimtina, gali streikuoti.
Atkreipkime dėmesį, kad yra svarbus sutarties laisvės principas, ir jo reikėtų laikytis. Pagal šiuo metu galiojančią teisę net teismas negali įpareigoti sudaryti sutartį pagal siūlomą reguliavimą, kad galėtų arbitražas… Taigi mes ir siūlome, kad tai būtų visgi bendro sutarimo, vienbalsis sprendimas, ir atitinkamai koreguoti tą redakciją, kuri buvo pateikta komiteto.
PIRMININKAS. Ačiū, jūs pristatė pasiūlymą, tačiau turime paklausti, ar yra 10 pritariančių pasiūlymui svarstyti… (Balsas salėje: „Ką jūs darote?“) Taip, yra. Ačiū.
Motyvai. Atsiprašau, ne motyvai. Ponia Kristina, jūsų pozicija dabar.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, taigi komitetas nepritarė minėtam pasiūlymui, o komitetas pritarė Lietuvos Respublikos Vyriausybės bei Trišalės tarybos susitartai redakcijai ir savo pozicijos nekeičia.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. Motyvai už – ponas M. Zasčiurinskas. Už pasiūlymą, pone Mečislovai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Aš kalbėsiu labai trumpai, pasakysiu taip… Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas A. Sysas – prieš pasiūlymą.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, noriu atkreipti dėmesį, ką mes dabar svarstome. Mes svarstome ginčus, kaip juos reikia išspręsti, ir kuriame instituciją ne tam, kad nebūtų priimtas sprendimas, tada nereikia išvis kurti jokių institucijų. Tai atsiranda Darbo ginčų komisija, tarpininkavimas ir arbitražas. Ir arbitražas sprendžia kolektyvinius ginčus.
Kaip jūs įsivaizduojate: ginčas tęsiasi, na, pradeda streikuoti, pavyzdžiui, šiukšlininkai, kaip buvo Danijoje prieš desėtką metų, ir jie streikuoja, viena pusė ir kita pusė nenusileidžia. Arbitražas turi priimti sprendimą, kad viena ar kita pusė padarytų kai kuriuos sprendimus. Mes sakome: jeigu nesusitaria ir nėra vieningos nuomonės, na, ir tegu mes skęstame šiukšlėse. Pagalvokime logiškai – tai yra institucija, kuri turi padėti tašką dėl ginčo, nes ginčas, jeigu jis ilgai tęsiasi, daro labai daug nuostolių valstybei, atskiroms įmonėms, žmonėms. Siūlau nepritarti, nes mes galime patekti į ceitnotą tokiais sprendimais. (Balsas salėje: „Į aklavietę!“) Į aklavietę.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Balsuojame. Dėl pozicijos, kad ne balsų dauguma, o vienbalsiai būtų balsuota dėl arbitražo, svarstymas. (Triukšmas salėje) Gerbiamieji Seimo nariai! Pone Jonai! Pone Jonai!
Balsavo 67: už – 24, prieš –17, susilaikė 26. Taigi lieka komiteto pozicija ir pasiūlymui nepritarta. Ačiū.
239 straipsnis. Ponas R. J. Dagys. Pone Rimantai, su didele pagarba! Ačiū. Prašau pristatyti…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Su dideliu atsiprašymu.
PIRMININKAS. Prašau pristatyti savo pasiūlymą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia dabar mes daug kalbėsime apie tuos pačius interesus.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ar mes čia kalbame apie tą, kur nepritarta?
PIRMININKAS. 239 straipsnio 1 punktas. Jūsų pasiūlymas dėl interesų.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Taip, taip. Dabar mes kalbame dėl teisės imtis kolektyvinių veiksmų. Čia mano tos dvi pataisos yra analogiškos, tiktai skirtingomis stadijomis registruotos. Komitetas tam nepritarė.
Tai dabar, mano supratimu, kolektyviniai veiksmai ir yra… Tai yra ginčas dėl interesų. Abi pusės išreiškia savo interesus. Vienas darbdavys turi savo argumentaciją, kitas – savo. O dabar mes ją norime susiaurinti, kad tas ginčas tarsi tik dėl darbo ginčų, t. y. gali būti susiaurinta tiktai dėl darbo konkrečių sąlygų ir panašiai. Na, tai čia yra ta nuostata, kai mes įtraukiame į tuos papildomus interesus kažkokį neapibrėžtumą, paprasčiausiai sujaukiame visą situaciją.
Kas tie interesai yra? Niekas nežino. Tai aš siūlau tiesiog supaprastinti, tuos interesus čia išbraukti, kad tai yra konkretūs darbo ginčai ir panašiai. Tai yra ir streikai, ir panašiai, nes interesai gali būti labai platūs. Pavyzdžiui, mane viskas tenkina, bet mano interesai būtų dar kažką papildomai pasiekti. Čia tikrai, man atrodo, turėtų visos pusės sutarti, kad negali būti neapibrėžto darbo ginčo, turi būti labai konkrečiai įvardintos priežastys, dėl ko ginčijamasi, dėl ko streikuojama. Dabar palikti kažkokie neapibrėžti interesai, kurie gal neturi net didelio ekonominio pagrindo…
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū, kolega. Motyvas prieš – ponas… (Balsas salėje: „Komitetas!“) Atsiprašau, atsiprašau. Dabar komiteto pozicija. Ponia Kristina.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, mes apie tai diskutavome svarstydami N. Puteikio pasiūlymą, kuriam nepritarėme, nes iš esmės siekiama pakeisti teisinių ginčų sprendimo nagrinėjimo koncepciją. Dabar dėl interesų. Labai paprastai, ne taip, kaip parašyta 5 punkte, dėl teisių ir dėl interesų. Interesai kolektyviniame ginče yra didesnis atlyginimas, ilgesnės atostogos, taigi apie tai jau yra kalbama, tiesiog komitetas dėl to nepritarė R. J. Dagio pasiūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. Motyvai prieš – ponas A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš tikrai negaliu pritarti, bet man norėtųsi, kad komiteto nariai patys suvoktų, koks yra įstatymas. Tai čia yra 4 dalis – „Darbo ginčai“, dabar 4 dalies 1 skyriuje yra apibrėžta, kokie gali būti ginčai, 209 straipsnio 4 dalyje apibrėžti kolektyviai darbo ginčai dėl teisės ir 5 dalyje – kolektyviniai darbo ginčai dėl interesų. Aš prašiau, kad kas nors čia paaiškintų žmogiškai, bet pan Jaroslav neleido, nežinau kodėl. Nors aš kandidatuoju Šalčininkuose, galėtume mes sutarti, bet jis neleido. Matyt, baiminasi mano kandidatavimo.
Dabar aš toliau tęsiu rimtesnę dalį. II skyrius yra „Darbo ginčų dėl teisės nagrinėjimas“, III skyrius yra „Darbo ginčų dėl interesų nagrinėjimas“. Šitame skyriuje yra „Darbo ginčai dėl interesų“, todėl išbraukiant žodį „interesų“, kaip siūlo Rimas, sugriaunama įstatymo logika. (Balsai salėje) Kur ta logika, žmogiškai kas nors man paaiškintų, būtų gerai, bet pan Jaroslav neleidžia, bet aš vis tiek nepritariu R. J. Dagio siūlymui čia išbraukti, nes toks pasiūlymas reiškia, kad reikia pertvarkyti visą šito skyriaus logiką. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Manau, pone Andriau, jums užteks laiko logiškai paaiškinti savo rinkėjams daug dalykų.
O dabar mes judame pagal procedūras. Jie tikrai įvertins jūsų paaiškinimus ir veiksmus. (Šurmulys salėje) Judame toliau. Dabar motyvai už – ponas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, aš negalvoju, kad jeigu aš nesuprantu, tai aš tada balsuosiu prieš. Jeigu nesupranta, tai Seimo narys sąmoningai turi išsiaiškinti ir laisvai balsuoti, nes tokiu atveju tikrai atsiranda nesusipratimas, ar Šekspyras rašomas originalo prancūzų kalba, o gal kinų kalba mes jau pradėsime galvoti. Žiūrėkite, Vakarų Europos valstybėse darbo ginčai yra atskiriami ne tik pagal subjektą, t. y. individualūs ir kolektyviniai, bet ir pagal objektą, t. y. teisės ir interesų ginčai. Teisės ginčas ir interesų ginčas savo esme ir savo pobūdžiu yra visiškai skirtingi, todėl gali kilti klausimas, kuris pavadinimas – teisės ar interesų yra bendresnis. Atsakymas vienas: išbraukę interesus, mes paliekame bendresnį pavadinimą. Bendresnis pavadinimas reiškia, kad darbuotojas turės platesnį diapazoną ginti savo teisėtus interesus. Aš galvoju, kad toks paprastas išaiškinimas galėtų padėti mums visiems apsispręsti ir pritarti kolegos R. J. Dagio siūlymui. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Balsuojame. Priminsiu, kad už reikštų, kad yra pritariama pasiūlymui. Komitetas nepritarė. Už – pritariate autoriaus pasiūlymui.
Ačiū. Už – 18, prieš – 2, susilaikė 42. Taigi pasiūlymui nepritarta. Pone Rimantai, trumpai prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, mes visokių argumentų pasakome, bet čia yra konkretus straipsnis – „Kolektyviniai veiksmai“, iš principo streikai. Kai mes įrašome galimybę rengti streikus dėl interesų, tai mes a priori, kas galėtų paneigti, leidžiame ir toleruojame politinius streikus, kurie nesusiję su darbo ginčais, bet tik dėl interesų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Judame toliau. Kitas pasiūlymas yra analogiškas, išnagrinėjome. Trečias. 2 dalies 3 punktas. Ponas N. Puteikis. Jau esate, todėl prašau pristatyti savo pasiūlymą. Žinote kokį, taip? Prašau.
N. PUTEIKIS (MSNG). Kodekso projekto rengėjų pasiūlyti trys punktai dėl streikų, mano galva, sudaro situaciją, panašią į tą, kokia yra dabar – visi prisimename, kai teismas uždraudė „Švyturio“ darbuotojams streikuoti, nes teismui pasirodė, kad darbininkų prašymas pakelti algas yra neproporcingas, o alaus gamyba buvo pripažinta kaip visuomenei reikšminga aplinkybė. Aš šitą pavyzdį miniu todėl, kad kodekso projekto rengėjai, įrašę tris punktus, kada gali būti rengiamas streikas, iš esmės pakartojo šitą situaciją, tik kitais žodžiais. Mano galva, tas tris sąlygas gali darbdavys vilkinti, pavyzdžiui, kai tarpininkas priima sprendimą konstatuoti neišspręstą ar iš dalies išspręsti ginčą. Tarpininkas nepriima sprendimo, kitaip tariant, streikas niekaip negali įvykti, nes viena iš trijų sąlygų nevykdoma dėl to, kad kažkuri pusė tiesiog neduoda atsakymų nei žodžiu, nei raštu, todėl aš siūlau įrašyti 4 punktą ir taip užtikrinti, kad jeigu kuri nors pusė vilkina arba neduoda jokio sprendimo, streikas vis tiek gali būti paskelbtas.
Užbėgdamas už akių kontrargumentams, kurie yra pateikti, kad neva mano pasiūlymas prieštarauja tiek tarptautiniams, tiek europiniams darbo standartams ir kad negali būti skelbiamas streikas dėl interesų… Tai, palaukite, mes kiekvieną savaitę skaitome apie dispečerių streikus Vakarų Europoje, o kaip jie tada? Kitaip sakant, jie įvyksta bet kokiu atveju, t. y. streikas dėl interesų, ir nepriima Vakarų Europos šalių teismai sprendimo, kad skraidymas sutrikdys valstybę, kaip priėmė mūsų teismas, kad alaus gamybos nutraukimas vienoje iš keturių gamyklų sutrikdytų visuomenės interesą.
PIRMININKAS. Laikas!
N. PUTEIKIS (MSNG). Siūlau savo redakciją kaip galimybę, kad apskritai Lietuvoje atsirastų streikai.
PIRMININKAS. Viskas, ačiū. Prašau, ponia Kristina.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, dar kartą – pagal pateiktą naują Darbo kodekso redakciją mokslininkai, taip pat Vyriausybė pasiūlė, kad būtų trys atvejai, ir dėl to buvo susitarta, kada galima organizuoti streikus. Kolega N. Puteikis pasiūlė papildyti ketvirtuoju ir komitetas tam nepritarė, nes, kaip jau ne kartą buvo kalbėta, streikas dėl interesų neturi būti organizuojamas, o tai turi spręsti Darbo ginčų komisija. Tokios pozicijos laikosi Vyriausybė ir mokslininkai, ir komitetas pritarė būtent tai redakcijai, kuri pateikta jums 2 dalyje.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. Ponas S. Brundza – motyvai už.
S. BRUNDZA (LSDPF). Labai ačiū. Komiteto pirmininkė ne tik pasakė, bet ir parašė, labai teisingai, galbūt iš tikrųjų užtenka vieno ketvirto punkto, o tuos pirmus tris išbraukime ir bus pasakyta paprastai vienu punktu viskas.
PIRMININKAS. Gerbiamieji, priminsiu, kad motyvai už, t. y. pritarimas pasiūlymui. Motyvai prieš. Nėra. Balsuojame. Balsuojame dėl pono N. Puteikio pasiūlymo, kuriam komitetas nepritarė. Kas pritaria pasiūlymui, be abejo, balsuoja už. Pasiūlymas dėl 243 straipsnio 2 dalies punkto.
Įvyko balsavimas. Už – 11, prieš – 2, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas. Ponas R. J. Dagys. Prašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Jau balsavome.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Pirmininke, nebalsavome, nes čia kalbame ne apie kolektyvinės sutarties patį sudarymo procesą, bet yra apibrėžiamas punktas, dėl kurio gali kilti kolektyvinis ginčas, t. y. ir streikai, ir visi kiti dalykai, kas vyksta ir mūsų praktikoje. Siūloma iš principo apibrėžti, jeigu viena šalis, šiuo atveju profesinė sąjunga, nutaria, kad jau galiojančios kolektyvinės sutarties pažeidimas aiškus ir aktualus einamuoju laikotarpiu, ji gali pereiti prie kitos stadijos ir pradėti jai numatytą teisę naudoti aktyvias priemones savo teisėms ginti.
Ką aš turiu omenyje? Vieni kolektyvinės sutarties punktai, kurie turi būti įgyvendinami, yra ilgalaikiai. Kiti, pavyzdžiui, atlyginimas ar darbas nuodingom sąlygom ir panašiai, mėginimas priversti darbuotojus dirbti kokiomis nors kenksmingomis sąlygomis, kurios pažeidžia kolektyvines sutartis, atkreipiu dėmesį, pažeidžia sutartus dalykus ir verčiama juos daryti, tai tas ginčas yra aktualus tuo laiku. Negalima palikti šito proceso teisminiams ginčams, kurie trunka ilgą laiką. Kas tada vyksta? Chaosas pačioje įmonėje ir t. t. Tokie ginčai vyksta, bet iš principo reikia ir apibrėžti, kad tokia teisė egzistuoja, jeigu tai yra konkrečiai susiję su tokiais procesais, kurių per normalią darbo ginčų procedūrą spręsti neįmanoma.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia Kristina.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, jau pasikartosiu, mes apie tai kalbėjome, kai svarstėme ir gerbiamojo N. Puteikio siūlymą, ir ankstesnį gerbiamojo R. J. Dagio siūlymą, kad naujame kodekse aiškiai apibrėžta, kas yra ginčai, kylantys iš darbo ar su jais susijusių santykių. Jie aiškiai suskirstyti. Seimas taip pat apsisprendė, kad jie gali būti ir dėl teisių, ir dėl interesų. O čia bandoma vėl, kaip manoma, griauti koncepciją, suplakti rūšį, todėl komitetas nepritarė minėtam projektui ir lieka prie Vyriausybės ir mokslininkų pasiūlytos koncepcijos, kai streikai skelbiami trimis atvejais.
PIRMININKAS. Ačiū. Komitetas nepritarė. Motyvai už pasiūlymą – ponas N. Puteikis.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš remiu gerbiamojo R. J. Dagio pataisą todėl, kad jis, kaip žmogus, ir pagal profesiją, ir pagal darbą Seime gerai susipažinęs su Darbo kodeksu, labai teisingai mato bendrą valstybės politiką. Darbdaviai yra stipresnė pusė, nusamdys geresnius advokatus ir pagal Darbo kodekso rengėjų pasiūlytą koncepciją padarys taip, kad streikai Lietuvoje ir toliau bus neįmanomi.
Čia noriu kartu replikuoti gerbiamajam A. Kubiliui, kuris replikavo iš vietos, kad negi Lietuvoje trūksta streikų? Jūs pats, gerbiamasis Kubiliau, prieš daugelį metų rašėte puikus straipsnius apie konservatyvizmą Vakarų Europoje. Be abejo, Vakarų Europos kultūra susideda iš daugybės detalių ir privalomų atributų. Pavyzdžiui, tarėjai teismuose ar dviejų lygių savivalda, ar streikai yra privalomi atributai demokratinei, vakarietiškai europinei valstybei. O mes neturime nei tarėjų teismuose, nei dviejų lygių savivaldos, nei streikų galimybės. Darbo kodekso siūlomos koncepcijos iš esmės ir toliau paliks Lietuvą be streikų. Nebus streikų, ir toliau Lietuvos vidutiniai atlyginimai atsiliks nuo Estijos 300 ar net ir 400 eurų. Aš manau, kad šiuo atveju A. Kubilius turėtų man pritarti. Streikai yra viena iš garantijų, kad Lietuvos darbuotojų atlyginimai neatsiliks nuo Estijos. Todėl aš palaikau R. J. Dagio pasiūlymą ir agituoju visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – ponas A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Mane stebina tokie argumentai. Kadangi Vakaruose yra streikų, mums jų labai trūksta ir mes dabar turime daryti viską, kad būtų daugiau streikų. Vakaruose daug ko yra. Ponas N. Puteikis čia garsiai šaukdavo, kad mums nereikia europietiškų dalykų, nes tenai daug, pavyzdžiui, gėjų paradų arba dabar galime matyti daug terorizmo. Tai ką, mes dabar čia verksime dėl to, kad to trūksta Lietuvoje? Nekalbėkime tokių argumentų, kurie nėra visiškai racionalūs.
Dabar dėl R. J. Dagio pasiūlymo aš matau vieną dalyką, kad taip, kaip yra suformuluota, tai profsąjungos turėtų nenorėti sutarti ginčų komisijoje. O iš tikrųjų visa Darbo kodekso ir darbo ginčų nagrinėjimo pasiūlyta sistema yra tam, kad surastume sprendimą, o ne tam, kad paskatintume. Štai ponui N. Puteikiui atrodo, kad trūksta streikų, tai sudarykime galimybę profsąjungoms, gundykime jas nesusitarti. Gundykime jas, kad jūs geriau ginčų komisijoje nesiekite sutarimo, nes tada jūs galite iš karto eiti, patys nustatyti, kad dabartinė situacija yra tokia, kad reikia streiko. Aš siūlau, nežinau, ar kažko dar papildomo reikia, bet taip, kaip suformuluota, reikš, kad profsąjungos bus sąmoningai gundomos nesusitarti dėl kolektyvinio ginčo sprendimo.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame.
Ačiū. Balsavimas įvyko. Už – 20, prieš – 2, susilaikė 33. Pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas dėl 240 straipsnio. Čia kartojasi. Dėl pono R. J. Dagio yra apsispręsta. Dabar dėl pono N. Puteikio pasiūlymo dėl 241 straipsnio. Pone Nagli, prašom. Pone Puteiki! Ačiū. Jūsų pasiūlymas, prašom pristatyti.
N. PUTEIKIS (MSNG). Atsiprašau. Vieną sekundę!
PIRMININKAS. Dėl 241 straipsnio.
N. PUTEIKIS (MSNG). Ta pati argumentacija, Darbo kodekso rengėjų siūlytas reikalavimas, kad streikas gali būti rengiamas tik tokiu atveju, jeigu jam pritaria ne mažiau kaip ketvirtadalis profsąjungos narių, manau, kad apskritai eliminuoja streikų galimybę, kadangi… Gerbiamasis posėdžio pirmininke, čia B. Bradauskas labai trukdo Darbo kodeksui. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamasis Broniau, iš tikrųjų, gerbiamieji Seimo nariai, prašau gerbti… Pone Broniau!
N. PUTEIKIS (MSNG). Čia dėl taikiklių jie stengiasi.
PIRMININKAS. Pone Bradauskai, prašau pakalbėti kur nors kitur.
N. PUTEIKIS (MSNG). Dėl naktinių taikiklių.
PIRMININKAS. Prašom.
N. PUTEIKIS (MSNG). Medžiotojų naktinių taikiklių lobistai trukdo svarstyti Darbo kodeksą. Grįžtant prie argumentacijos, įsivaizduokime prekybos tinklą, kuriame darbuotojai norėtų, vieną iš penkių dabartinių monopolistinių… Ačiū Seimui, kad patvirtino tokias plačias monopolines normas, kitaip negu Vakarų Europoje. Pas mus penki tinklai vietoj 50, kaip pas kaimynus. Įsivaizduokite, kad vienas iš penkių didžiųjų prekybos tinklų padirbėjo su profsąjungų aktyvistais ir profsąjunga negauna to ketvirtadalio sutikimo. Vadinasi, nebus streikų. Vadinasi, grįžtant prie Estijos varianto, ir toliau Lietuvos darbuotojų atlyginimai bus 300 eurų mažesni negu Estijoje. Todėl aš siūlau šitą dalį išbraukti, šitą kliudymą, kuris iš esmės gali reikšti Lietuvos sąlygomis…
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia Kristina, prašom komiteto poziciją.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas, nagrinėdamas Seimo nario N. Puteikio pasiūlymą, jam nepritarė, nes iš esmės dabar pateikta šitos dalies redakcija leidžia skelbti streiką, jeigu už tai pasisako ne mažiau kaip ketvirtadalis profesinių sąjungų narių. Jeigu išbrauksime šitą sakinį, tada, mūsų supratimu, bus dar labiau apsunkintos galimybės. Kolegos, dar noriu priminti – pagal galiojantį Darbo kodeksą reikėjo pusės profesinių sąjungų narių sutikimo, o dabar viso labo ketvirtadalio. Komitetas dėl to ir nepritarė N. Puteikio pasiūlymui, pritarė pateiktai Vyriausybės redakcijai, suderintai Trišalėje taryboje.
PIRMININKAS. Ačiū. Už – ponas V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, mano įsitikinimu, komitetas ir Seimas atmeta ne vieną pasiūlymą, kuris iš esmės stiprintų profsąjungas. Tai yra labai grėsminga tendencija. Suprantu, kad reikia ieškoti sutarimo ir aukso vidurio tarp darbuotojų ir darbdavių interesų, bet vis dėlto mes žinome, kokia padėtis. Profsąjungoms priklauso 8 % dirbančiųjų. Puikiai žinome, kad didžiulėse įmonėse, nevardysiu, nes užsigaus, tai yra trukdoma, aš iš darbuotojų girdėjau, trukdoma kurti profsąjungas. Baudžiamajame kodekse net yra straipsnis – baudžiamoji atsakomybė už trukdymą. Ar girdėjote, kad dirbantieji kada nors kreiptųsi į teismą? Faktiškai nė vienos bylos, nors trukdoma. Įsivaizduojate, kokia yra padėtis valstybėje! O mes dar norime uždrausti profsąjungoms, reglamentuoti, kada jos gali, kada negali streikuoti. Profsąjungų nariai nėra sau priešai. Palikime jiems patiems spręsti. Jie tikrai streikuos tada, kai jau nebegalės kitaip elgtis. Tai kodėl mes jiems primetame?
Ir dar norėčiau atkreipti dėmesį į vieną svarbią aplinkybę ta pačia proga, palaikydamas kolegos siūlymą. Nebe pirmas pasiūlymas dėl kodekso, komitetas atmeta nebe pirmą pasiūlymą, remdamasis argumentu, kad Trišalėje taryboje buvo susitarta kitaip. Aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad tokia argumentacija yra nesuderinama su įstatymais ir Konstitucija. Jei Trišalėje taryboje sutarė, tai Seimo narys neturi teisės siūlyti, teikti pasiūlymų dėl Darbo kodekso arba tas pasiūlymas iš karto yra atmestinas? Tai yra nesuderinama su įstatymų leidybos iniciatyvos norma. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Ponas R. J. Dagys – motyvai prieš pasiūlymą.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Aišku, būtų labai gerai, kad mes įsiskaitytume į visą kodeksą. Šiuo atveju kaip tik mūsų komiteto pasiūlyta redakcija yra lengvesnė šiuo klausimu, negu dabar galiojančios normos. Bet negalima jų padaryti visiškai laisvų. Vis tiek streiko skelbimui turi pritarti darbuotojų dauguma. Ir jei profsąjungos neturės savo palaikymo, kaip tokio, tas streikas niekada neįvyks. Tai bus tuščias dalykas. Vis tiek tam turės pritarti ne tik profsąjungos, bet ir kolektyvas.
Šiuo atveju mes be reikalo laužiamės į atidarytas duris. Čia yra pasiektas tam tikras balansas ir kaip tik šiuo atveju, kai abi pusės susitarė, darbdavių pusė ir profsąjungos, man atrodo, reikia palaikyti, nes kitaip mes savo balsavimais kaip tik dar blogiau padarysime. Kai mes kitose vietose diskutuojame, neįsivaizduojame nei kaip tą streiką paskelbti, nei nieko, čia mes galvojame, kad, suteikdami teisę skelbti streiką, automatiškai streikų bangą sukeliame.
Gerbiamieji kolegos, jūs kada nors bent susipažinkite su streikų rengimo galimybe ir pamatysite, kaip „lengva“ jį suorganizuoti. Teismai tuoj pat sustabdo absurdiškais motyvais. Mes esame susidūrę tabako fabrike: suges tabakas per tą laiką, todėl streikuoti negalima. Mes esame už realybės ribų. Todėl siūlau nepritarti ir palikti komiteto sutartą variantą, nes bus dar blogiau.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame, gerbiamieji. Balsuojame dėl pono N. Puteikio pasiūlymo dėl 241 straipsnio 1 dalies. Komitetas nepritarė.
Už – 8, prieš – 6, susilaikė 41. Taigi pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas irgi pono N. Puteikio. Prašom. Jau dėl 2 punkto.
N. PUTEIKIS (MSNG). Kolegos, aš matau, aišku, visų frakcijų vieningą begalinį norą, kad Lietuva ir toliau liktų vienintelė Europos Sąjungos valstybė, kurioje, be mokytojų streikų, apskritai jokių streikų nėra. Dabar projekto rengėjų siūlomoje šio straipsnio redakcijoje iš viso yra juokingas punktas. Jums patiems gal nejuokinga, bet, pavyzdžiui, aš noriu, kad Lietuva būtų Europos valstybė ir europinės kultūros valstybė. Dabar jūs rašote, kad, norint surengti streiką, reikia darbdaviui paduoti profesinių sąjungų narių balsavimo biuletenius. Kaip čia jūs, darbdaviui… įpareigojate, kad profsąjunga darbdaviui pateiktų, kas inicijuoja ir kas balsavo už streiką. Čia kas, Šiaurės Korėja ar Kirgizstanas? Iš kur jūs tokį dalyką paėmėte ir ar jūs atsakydami man pasakysite, kad čia yra europinėse direktyvose ar kaimyninių šalių patirtis?
Jūs susigalvojote tokių papildomų dokumentų, kad streikas galėtų vykti, kurių nėra Europoje. Aš, kolegos, siūlau vis dėlto išbraukti šiuos du punktus, t. y. siūlomą reikalavimą, kad darbdaviui būtų pateiktas profesinių sąjungų narių balsavimo biuletenis.
PIRMININKAS. Ačiū.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, kaip tik komitetas ir pritarė iš dalies N. Puteikio pasiūlymui, kad neliktų, kaip jūs minėjote, balsavimo biuletenių, o 5 punktas 3 dalies suredaguotas, atsižvelgiant į jūsų pasiūlymą. Taigi komitetas iš dalies pritarė. O dėl numatomo darbuotojų skaičiaus mes jau apsisprendėme, kad vis dėlto labai svarbu skelbti streiką, žinoti ne sąrašo… kaip jūs minėjote, o skaičių, kiek pasisakė, ir tada atitinkamai streikas būtų skelbiamas arba ne. Komitetas iš dalies pritarė N. Puteikio siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. Iš dalies. Pone Nagli, jūs nesutinkate turbūt? Pasakėte, kad tai… Taigi už – M. Zasčiurinskas. Prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš pritariu esmei, ką kalbėjo kolega N. Puteikis, bet nepritariu, kaip jis tai padarė. Jis mums pateikė, kad reikia pateikti darbdaviui pavardes. Na, atsiprašau. Čia kalbama ne kas dalyvaus, o kiek žmonių dalyvaus. Aš pritariu jo teikiamai idėjai, tačiau pritariu ir komiteto tai nuostatai iš dalies, nes iš esmės komitetas ir pritarė šiai N. Puteikio idėjai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, faktiškai komitetas ir pritarė pagrindiniam jūsų dalykui, tam, kad nebūtų paviešinti biuleteniai, nebūtų nustatyta, kas tą… kad paskui nesiimtų represijų prieš tuos žmones, kurie apsisprendė streikuoti. Vienintelis dalykas jūsų siūlymo, kam nepritarė, tai yra numatomas streikuojančių darbuotojų skaičius. Tai yra normalus reikalavimas iš principo žinoti darbdaviui, kiek streikuoja, ar streikuoja koks padalinys, keli padaliniai, kiek dalyvauja. Tai yra natūralus dalykas. Tie reikalavimai yra logiški ir suprantami.
Neslėpsiu, vis tiek tie dalykai vienaip ar kitaip išaiškės. Bet yra gamybinis procesas, sakykime taip, aerouostas. Ar streikuoja tik aptarnaujantis personalas, ar streikuoja dispečeriai? Darbdavys turi žinoti, ar neturi žinoti? Turi žinoti, kas dalyvauja šitame procese. Čia tik tai daliai ir nepritarta. O paviešinti, kas balsavo, tai komitetas visiškai su jumis sutinka. Todėl siūlau palikti komiteto redakciją.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi balsuojame. Balsuojame dėl pono N. Puteikio pasiūlymo. Komitetas iš dalies pritarė, bet autorius su tuo nesutinka. Taigi kas pritariate autoriaus pasiūlymui, balsuojate už, jeigu ne, tada liks komiteto redakcija pritarti iš dalies. Ačiū.
8 – už, prieš – 1, susilaikė 49.
Liko komiteto redakcija.
Kitas pasiūlymas dėl 242 straipsnio. Irgi ponas N. Puteikis. Prašom. Komitetas iš dalies pritarė. Jūs nesutinkate su tuo?
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš siūlau sudaryti galimybę streikuoti ne tik dėl darbo sąlygų, bet streikuoti ir tuo atveju, jeigu su darbdaviu nepavyko susitarti dėl kolektyvinės sutarties. Grįžtu prie tos pačios argumentacijos. Čia dauguma kolegų įsivaizduoja, kad Lietuvai streikai nereikalingi, Europai – reikalingi, Lietuvai – nereikalingi. Mano pasiūlyta alternatyva pagerina profsąjungų padėtį, pagerina dirbančiųjų padėtį ir sustiprina jų pozicijas derantis su darbdaviu dėl kolektyvinės sutarties. Todėl aš siūlau leisti streikuoti taip pat ir dėl kolektyvinės sutarties.
PIRMININKAS. Aišku. Ponia Kristina.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas taip pat iš dalies pritaria N. Puteikio pasiūlymui, bet nevisiškai taip, kaip buvo išdėstyta. Gal kolega N. Puteikis sutiks su komiteto siūlymu?
PIRMININKAS. Matyt, nesutinka. Taigi norinčių išsakyti motyvus nėra. Balsuojame dėl pono N. Puteikio pasiūlymo dėl 242 straipsnio papildymo 3 dalimi. Ačiū. Balsavimas įvyko.
Už – 12, prieš – 2, susilaikė 41. Taigi pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas irgi pono N. Puteikio. Tai būtų dėl 243 straipsnio 4 dalies. Prašom, pone Nagli.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš nepritariu Darbo kodekso rengėjų siūlymui uždrausti streikuoti aviacijos dispečeriams, geležinkeliečiams ir savivaldybių visuomeninio transporto darbuotojams. Norėčiau pamatyti sąrašą Europos valstybių, kuriose yra draudžiama streikuoti šių sričių darbuotojams. Dėl kanalizacijos ir atliekų išvežimo paslaugos noriu pasakyti, kad kanalizacija būna asenizacinė, t. y. išvežimas, kurį atlieka privatūs verslininkai. Čia dabar ta abstrakti formuluotė, kurią siūlo Darbo kodekso rengėjai, iš esmės per plati.
O dėl atliekų išvežimo leiskite pasišaipyti. Lietuva vienintelė valstybė Europoje, kur šiukšlių mokestis administruojamas remiantis nekilnojamojo turto nuosavybės kvadratiniais metrais. Šiaip Europa pasižymi tuo, kad pagal svorį šiukšlės yra skaičiuojamos. Kai uždraudžiama streikuoti ir atliekų išvežimo srities darbuotojams, vadinasi, Lietuva ir toliau bus vienintelė valstybė, kurioje iš pensininkų bus lupami mokesčiai pagal jų buto plotą, o ne taip, kaip Švedijoje ar Vokietijoje – pagal svorį. Taigi aš siūlau išbraukti šiuos draudimus, sugrąžinti Lietuvą į Europą ir leisti streikuoti dispečeriams, telekomunikacijų specialistams, geležinkeliečiams ir visuomeninio transporto darbuotojams.
PIRMININKAS. Prašom, ponia pirmininke.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas nepritarė minėtam Seimo nario N. Puteikio pasiūlymui. Minėtas sąrašas pateiktas mokslininkų ir Vyriausybės, socialiniai partneriai pastabų neturėjo, jis atitinka Tarptautinės darbo organizacijos Asociacijų laisvės komiteto praktiką, dėl ko laikoma neatidėliotinomis paslaugomis visuomenei, ir tai nesukeltų papildomų problemų dėl streikų tose srityse. Todėl komitetas nepritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvų išsakyti norinčių nėra. Pone, prieš, už nėra, tai gal prieš nepasisakysite? (Balsai salėje) Ne. Gerai. Ačiū, pone Mečislovai. Judame toliau. Balsuojame. Balsuojame dėl pono N. Puteikio pasiūlymo dėl 243 straipsnio 4 dalies.
Už – 15, prieš – 5, susilaikė 37. Pasiūlymui nepritarta.
Pone Nagli, jūs turbūt norite replikuoti, taip? Prašom, trumpai.
N. PUTEIKIS (MSNG). Mes čia turime tokį kaip Seimo darbo kokybės testą. Gerbiamas kolega S. Šedbaras prieš porą mėnesių parašė puikų straipsnį, kad Lietuvos parlamentas 38 kartus daugiau teisės aktų priima negu Europos Sąjungos vidurkis. Štai ką tik dabar, žiūrėkite, kiek Seimo posėdyje Seimo narių, kiek žmonių rengė Darbo kodekso pataisas. Pažiūrėkite, už ką mes nubalsavome dėl 7 punkto. Mes uždraudėme balsuoti tokioje srityje, kuri vadinasi „komunikacijų pasauga“. Nė vienas iš 100 rengėjų ir 100 Seimo narių nepastebėjo, kad ten turėtų būti vis dėlto kitokie žodžiai – gal „apsauga“, gal „paslauga“? Aš nežinau, ką turėjo omeny rengėjai. Tai įsivaizduokite Seimo darbo kokybę, 38 kartus daugiau negu Europos Sąjunga, kokį mes Darbo kodeksą išleisime? Po to nebus nė vieno streiko nė vienoje srityje.
PIRMININKAS. Ačiū. Norime padiskutuoti, taip? Prašom. Povilas.
P. GYLYS (TTF). Iš tikrųjų dokumentas labai svarbus. Čia būtų galima paieškoti balanso tarp verslo ir darbuotojų interesų. Deja, aš matau, kad dauguma susilaiko. Ką jie daro? Jie blokuoja teisėtus darbuotojo reikalavimus ir lūkesčius. Na, kur civilizacija, kur?.. Girdite, kad kur nors Frankfurte dispečeriai streikuoja? Streikuoja. Lietuvoje negalima. Mes iš tikrųjų einame ne tuo keliu.
PIRMININKAS. Ačiū, ačiū. Išsakyta pozicija. Judame toliau. 244 straipsnis. Ponia I. Šiaulienė, K. Daukšys. Nė vieno nėra. Siūlo iš „draudžiamą streiką ypatingos svarbos įmonėse, įstaigose, organizacijose“ išbraukti „draudžiamą streiką“. Tai yra toks pasiūlymas. Ponia Kristina, prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas iš dalies pritarė ir tik patobulino minėtą siūlymą. Gal kolegos neprieštaraus?
PIRMININKAS. Autorių nėra, sudėtinga atsakyti. Bendru sutarimu galima pritarti komiteto pozicijai?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Aš irgi autorė.
PIRMININKAS. Ačiū. Judame toliau. Jūs irgi autorė, a, tai jūs sutinkate, taip?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Judame toliau. Ponia I. Šiaulienė ir K. Daukšys iš 3 punkto siūlo išbraukti žodžius „jeigu jų laikomasi“. Prašom, ponia Kristina.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas laikosi pateiktos redakcijos ir siūlo nepritarti minėtam pasiūlymui, nes streiko grėsmė skatins darbdavius laikytis galiojančios kolektyvinės sutarties įsipareigojimų. Mūsų manymu, taip.
PIRMININKAS. Ačiū. Autorių nėra. Tai gal bendru sutarimu? (Balsai salėje) Na, taip, taip, pone Mečislovai, motyvai prieš reiškia už komiteto nuomonę. Tai gal judam toliau? Bendru sutarimu atmetam pasiūlymą arba pritariam komiteto pozicijai. Pone Algirdai Sysai, prašau. Jūsų ir gerbiamos G. Purvaneckienės pasiūlymas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Iš dalies pritarta.
PIRMININKAS. Dėl 245 straipsnio, jam iš dalies pritarta.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Jau 246.
PIRMININKAS. Taip, aš atsiprašau, 246. Taip, dėl 6 dalies.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji kolegos, aš šiek tiek nesuprantu, ką čia parašė komitetas iš dalies pritarti, nors nepritaria, todėl aš siūlau balsuoti. Gerbiami kolegos, iš kur darbininkas žino, koks streikas? Jie kovoja dėl savo teisių. Dabar parašyta, kad žinomai neteisėtam streike. Kai jūs einate į mišką, ar jūs žinote, kad ką nors ten rasite, ar galite nieko nerasti? Žinoma, žinodamas, kad miške nėra grybų, aš ten neinu, bet tikiuosi, kad kas nors ten bus. Čia yra tokia beletristika. Aš ir siūlau. Tai yra žmonių teisė kovoti už savo geresnį gyvenimą. Jie praranda jau pinigus vien dėl to, kad nedirba ir bando gauti didesnį kokį nors sutarimo būdu reikalavimą, išsikovoti, o mes juos dar bausime už tai, kad kažkas pripažins. Žinant tą istoriją, apie kurią jau čia kalbėta, kad alus Lietuvai yra gyvybiškai būtinas produktas, mes galime bet kokius… Kalafioras dabar yra gyvybiškai būtinas produktas Lietuvai, nes apie jį visi kalba. Aš ir siūlau, kad būtų balsuota už mūsų pasiūlymą, kad dalyviai nebūtų traukiami atsakomybėn, nes tai, ką čia komitetas parašė, tai neatitinka tikrovės, nes jis nepritaria.
PIRMININKAS. Aišku, pozicija skiriasi. Ponia Kristina.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, 6 dalyje aiškiai parašyta: „Darbuotojai, dalyvavę žinomai neteisėtam streike.“ Kolega siūlo netraukti atsakomybėn, o komitetas tiesiog siūlo tai redakcijai, kuri jau išdėstyta, kad vis dėlto, jeigu žinoma, kad neteisėtas streikas, traukiami atsakomybėn. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū, pozicijos aiškios. Už pasiūlymą – ponas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jau aš girdžiu pagal replikas, kad jau kyla lobis, kad reikia nepalaikyti šitos pataisos, nes tokiu būdu mes žmones skatinsime daryti neteisėtus streikus. Gerbiami kolegos, nors truputį įsigilinkite į kolektyvinių ginčų procedūrą. Paskelbiamas streikas, kuris ir po to gali būti teismo paskelbtas, kad buvo neteisėtas. Dėl jo grįžta apeliacijos ir visokie kiti dalykai. Dabar, jeigu išaiškėja galų gale, kad tas streikas buvo neteisėtas, galutinėje instancijoje, bet jis jau įvyko, tai dabar tuos visus darbuotojus bus galima bausti, nes sakys – jūs turėjote žinoti, kad įstatymų nesilaikymas yra… Jūsų tiesioginė pareiga yra laikytis įstatymų. Čia yra pasiūlymo esmė. Mes kalbame apie kolektyvinius ginčus, o baudžiame ne kolektyvinių ginčų subjektą – profsąjungą arba darbdavį, o baudžiame individualų narį. Apie kokius kolektyvinius ginčus čia galima kalbėti? Kolektyviniai ginčai yra tarp subjektų – darbdavių atstovų ir profsąjungų, o ne individuali atsakomybė. Jeigu dabar aš, kaip Seimo narys, ką nors ne taip padarysiu, turi atsakyti mano rinkėjai, kurie mane rinko? Taip išeina. (Balsai salėje) Na, taip. Jeigu jų atstovai ką nors padarys neteisėtai, mes bausime tą, kuris jiems atstovavo. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū. (Balsai salėje) Ponas A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš vėl čia nelabai gal galiu pasakyti, kokia tikrai formuluotė turėtų būti, bet tai, kas yra siūloma išbraukti, kad yra traukiami atsakomybėn, tada man visai neaišku. Jeigu bus pritarta A. Syso pasiūlymui, tai kam reikia viso įstatymo ir visų straipsnių apie streikų reglamentavimą, nes taip paaiškėja, kad nieko to nereikia. Nereikia, pavyzdžiui, daryti balsavimo dėl streiko, nes už tai jokios atsakomybės. Sugalvojo trys profsąjungos veikėjai, kad jie daro streiką ir visus verčia eiti streikuoti, nesilaiko jokių procedūrų ir, pasirodo, už tai nėra jokios atsakomybės. (Balsai salėje) Aš tikrai siūlau nepritarti tokiai redakcijai, kokią siūlo A. Sysas. Ar yra gera komiteto redakcija, aš negaliu pasakyti, bet A. Syso redakcija tikrai nėra gera.
PIRMININKAS. Ačiū. Balsuojame, gerbiamieji. (Balsai salėje) Balsuojame dėl pono A. Syso, G. Purvaneckienės pataisų, kurioms komitetas pritarė iš dalies, tačiau autoriai su tuo nesutinka. (Balsai salėje) Ačiū.
Už – 26, prieš – 1, susilaikė 30. Taigi pasiūlymui nepritarta.
247 straipsnis – „Streiko teisėtumas“. Ponas N. Puteikis. Prašau. (Balsai salėje) Komitetas pritarė iš dalies. Nesutinkate su tuo? (Balsai salėje)
N. PUTEIKIS (MSNG). Siūlau, kad teismas streiko teisėtumą išnagrinėtų ne per 15, o per 5 dienas. Kodėl siūlau sutrumpinti terminą? Pasiremsiu precedentais dėl rinkimų. Nors Seimo priimtuose įstatymuose ginčai dėl rinkimų, ypač artėjant rinkimų finišo tiesiajai, imperatyviai nurodo teismams išnagrinėti bylas per tris ar penkias dienas, tačiau yra daugybė pavyzdžių, kai teismai sugeba išnagrinėti bylas po rinkimų.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė penkioms darbo dienoms. Jūs su tuo nesutinkate? Jūs siūlote penkias dienas, o komitetas siūlo per penkias darbo dienas. (Balsai salėje) Gerai. Prašau tęsti. Aš pertraukiau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Tai jis kalbės ar aš?
N. PUTEIKIS (MSNG). Gerbiamas pirmininke, aš siūlau iš esmės trumpinti terminus, nes teismai randa būdų tuos terminus pailginti, kad ir kokius įstatymus priimtų Seimas. Kitaip tariant, Darbo kodekso rengėjai ir Seimas turi pripažinti, kad gyvename šiek tiek kitokioje valstybėje negu europinės, pas mus būna visko. Todėl nesutinku su kompromisu, nes komiteto siūlomas kompromisas – darbo dienos reiškia, kad bus žaidžiama su savaitgaliais. Nesutinku ir siūlau balsuoti už mano pasiūlytą variantą.
PIRMININKAS. Aišku, supratome. Dėkui. Ponia pirmininke.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Tai jau viskas paaiškinta. Ponas N. Puteikis paaiškino, kad komitetas vis dėlto siūlė palikti penkias darbo dienas, o kolega nesutinka, reikia balsuoti.
PIRMININKAS. Supratome. Gerai. Motyvus išsakysime. Gerai. V. A. Matulevičius – už. Prašau.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti siūlymui ir norėčiau išreikšti nuostabą, kaip lengvai mes atmetėme kolegos A. Syso pasiūlymą, kuris draustų darbuotojus persekioti, jeigu jie dalyvavo streike, kuris buvo pripažintas neteisėtu. Labai gaila, kad mes čia taip ramiai penktadienį atsipūtę atmetame tokius pasiūlymus, kurie apsaugotų žmones. Vadinasi, dabar Seimas leidžia juos persekioti. Suprantate, ką mes darome? (Balsai salėje) Tai sunku suprasti.
Mano įsitikinimu, stebint šį kodekso svarstymo procesą, tai yra vienas tikras krikščionis demokratas dešinėje ponas R. Dagys, kuris iš tikrųjų gina socialinį krikščionišką flangą, ir vienas socialdemokratas kolega A. Sysas. (Balsas salėje: „Pusantro.“) Mes net norime nurodyti, kokius reikalavimus jie gali kelti, tie žmonės, darbuotojai. Jeigu, sakykim, numatyta kolektyvinėje sutartyje, kas nors susitarta, jie negali dėl to streikuoti. Ponai, aš norėčiau priminti, kad jie…
PIRMININKAS. Ne dėl to straipsnio kalbamės. Ačiū. (Balsai salėje)
Motyvai prieš – ponas M. Zasčiurinskas.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip. Motyvai prieš. Dėl to, ką kalbėjo Vytautas, aš manau, kad reikia dar kartą registruoti įstatymo pataisą, kad mes visi…
PIRMININKAS. Pone Mečislovai, kalbėkime…
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip, taip. Aš artėju prie penkių darbo dienų.
PIRMININKAS. Ačiū.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Mes čia pridarysime tiek bėdų, kad jau kalbėti apie Šekspyrą prancūzų kalba neteks, reikės kalbėti apie kinų kalbą, nes jau čia supratimas geras.
Dabar dėl penkių darbo dienų. Kolegos, yra ilgosios tos vadinamosios savaitės. Pavyzdžiui, bus keturios poilsio dienos. Kaip tokiu atveju tą ginčą galima išspręsti? Todėl mes komitete labai gerai viską išnagrinėję ir nusprendėme, kad tai turi būti ne kalendorinės dienos įvertinant, pavyzdžiui, Velykas, Kalėdas, Naujuosius metus ir panašiai, kur yra nedarbo… o parašyti 5 darbo dienos. Paprasčiausiai. Kitų sprendimų nėra. Todėl aš pasisakau prieš šitą N. Puteikio pasiūlymą.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Na, Mečislovai, fantastika.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi balsuojame, gerbiamieji. (Balsai salėje) Už, be abejo, – už autoriaus pasiūlymą, prieš ar susilaiko – pritaria komiteto iš dalies pritartai pasiūlymo pozicijai.
Už – 9, prieš – 12, susilaikė 37. Taigi pasiūlymui nepritarta, lieka komiteto redakcija.
Kitas pasiūlymas – irgi pono N. Puteikio. Prašau.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš siūlau aiškiau reglamentuoti streiko draudimus, nes dabar kodekso rengėjų pateikta formuluotė, ypač 3 punktas, apskritai gali paneigti streiko galimybę. Aš turiu omeny frazę, kad streikas gali būti pripažintas neteisėtu, jeigu jo motyvacijose arba reikalavimuose atsiranda politinių reikalavimų.
Kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad jeigu kartais visos Lietuvos profsąjungos susivienytų ir pasiūlytų organizuoti streiką norėdamos pasiekti profesinių sąjungų veiklos reglamentavimą Lietuvoje tokį kaip Izraelyje, pavyzdžiui, darbuotojai moka 0,9 % darbo užmokesčio, nepriklausantys profsąjungai moka 0,9 % darbo atlyginimo profsąjungai, priklausantys profsąjungai moka 1 %. Izraelyje yra toks įstatymas, todėl ten yra visur profsąjungos, todėl ten beveik nebūna streikų, nebūna darbo konfliktų, kadangi Izraelio politikai labai protingai sutvarkė įstatymus.
Jeigu mūsų profsąjungos paprašytų Izraelio varianto, remiantis rengėjų logika, toks reikalavimas, kadangi tiesiogiai nesusijęs su, pavyzdžiui, prekybos tinklų kasininkų darbu, vadinasi, teismas, remdamasis mūsų šita siūloma projekto rengėjų redakcija, tiesiog atmestų tokį streiką. Kitaip tariant, aš manau, kad šita frazė yra vis dėlto pasiskolinta iš Rytų kaimynų. Todėl aš siūlau išbraukti tokį sakinį, nes jis iš esmės gali eliminuoti galimybę apskritai streikuoti Lietuvoje.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia Kristina.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, taigi komitetas nepritarė kolegos N. Puteikio siūlymui, kuris siūlo tiesiog eliminuoti tokius sakinius kaip „prieštarauja Konstitucijai, įstatymams“. Ir tokie teismai, jo manymu, galėtų būti. Aišku, turbūt ir supainiotos sąvokos, nes mes nagrinėjome darbo ginčo… darbo santykius reglamentuojantį svarbiausią dokumentą, o čia ir politiniai motyvai atsiranda. Komitetas nepritarė minėtam siūlymui.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai. K. Daukšys – už.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų man be galo patinka gerbiamojo Naglio pasiūlymai. Būti kaip Izraeliui – tikriausiai ir privaloma karinė tarnyba, ir visos kitos procedūros, higienos, kurios ten privalo būti vyrams atliktos, irgi turėtų būti. Tada mes turėtume priimti tos valstybės įstatymus ir gyventi kaip ten. O šiandien mes priimame Lietuvos įstatymus, todėl aš manau, kad nors dalį tos geros patirties, kurią Naglis gerai žino, reikėtų čia perkelti.
PIRMININKAS. Ačiū. R. J. Dagys – prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Labas rytas, gerbiamas kolega Daukšy, kad jūs prabudote ir atėjote iškart, pagerbėte dėmesiu mane savo pasisakyme… (Juokas) Kalbėjote kaip dar neprabudęs visai ne į temą, kaip dažniausiai jums ir pasitaiko.
Bet aš dabar norėčiau nepritarti šitam gerbiamojo N. Puteikio siūlymui, nes mes kalbame apie darbo ginčus. Politiniai motyvai tikrai negali būti darbo ginčų objektu, nes nėra politinio reguliavimo jokios sistemos čia pas mus, yra darbo ginčų reguliavimo sistema. Tai yra kaip tik vakarietiškas požiūris į tai, o ne naudoti politiniam spaudimui profesines sąjungas. Tada jos turėtų virsti politinėmis partijomis. Tai šiuo atveju tikrai politinių streikų negali būti. Ir aš teikiau pataisas kaip tik išbraukti žodį „interesų“ dėl politinių streikų, nes būtent tada sujaukiama visa prasmė ir nebėra, netampa arbitru.
O kas tada tas arbitras bus? Seimas, kuris patenkins ar nepatenkins tų politinių reikalavimų? Ar Prezidentė? Kas tuos politinius reikalavimus turi tenkinti? Ar konkretus darbdavys, štai kai buvo gerbiamas K. Daukšys, vadovavo, jis turėtų tenkinti politinius reikalavimus. Na, nėra tokios vietos. Tai gal tikrai nenuklyskime į lankas ir apsiribokime tiktai darbo teise.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi balsuojame, gerbiamieji. Balsuojame dėl pasiūlymų dėl 247 straipsnio 3 dalies 3 punkto. Komitetas nepritarė šitam pasiūlymui.
Ačiū. Už – 10, prieš – 3, susilaikė 40. Taigi pasiūlymui nepritarta.
K. Daukšys. Replika po balsavimo.
K. DAUKŠYS (DPF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, aš labai trumpai. Iš tikrųjų dėkoju gerbiamam R. J. Dagiui, kad mane pareklamavo salėje taip gerai. Antras dalykas, už ką aš jam dėkoju, kad jis niekados nebuvo ir, tikiuosi, nebus mano darbdavys.
PIRMININKAS. Ačiū.
251 straipsnis – „Lokautas“. Ponas Naglis irgi turi pasiūlymą. Prašau, Nagli.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš matau, kad komitetas rašo, kad iš dalies pritarė ir kad išbraukė iš viso šitą straipsnį, taip? Tai tada aš sutinku. Taip.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū, iš dalies. Ponia Kristina.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Dėl to straipsnio kolega paminėjo ir sutiko, neliko 2 dalies, taigi dėl to nereikia balsuoti.
PIRMININKAS. Ačiū, ačiū, ačiū. Pono A. Kubiliaus pasiūlymus reikėtų plačiau padiskutuoti, nes paskutinė pataisa, tai tie mano žodžiai ir yra platesnis padiskutavimas ir…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Dar įgyvendinimo.
PIRMININKAS. Dabar judame toliau. Dar yra įgyvendinimo, bet čia yra Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Čia turbūt komiteto pozicija, tiesiog redagavimo dalykas. (Balsai salėje) Tuoj, sekundėlę! Siūlo pagrindiniam komitetui tobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Seimo narių pasiūlymus, bet čia jau taip… Gerai.
Ponas A. Sysas – dėl vedimo tvarkos.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, jūs turite paklausti dėl visų kitų straipsnių, nes dabar išeina prieštaravimas, aš neseniai pastebėjau sėdėdamas. Mes 251 priėmėme ir parašėme tai, ką komitete ir kalbėjome, kad apskritai, jeigu kalbame apie lokautą, lokautas yra tokia funkcija, kai negalima priimti į darbo vietas naujų darbuotojų. Dabar dėl streiko mes tą parašome, kad negalime priimti, 253 straipsnio 2 dalyje mes įrašome, kad galime priimti terminuotai, laikinai.
Bet kas, kas šiek tiek domisi darbo teise, atsiverskite „Tarptautinių žodžių žodyną“ ir pažiūrėkite, kas yra lokautas. Lokautas yra darbo vietų sustabdymas, įmonės uždarymas. Jeigu streikuotojai per ilgai streikuoja, darbdavys turi teisę pagal visiškai kitokias taisykles atleisti darbuotojus ir sustabdyti visą gamybą. Mes dabar įsirašome, kad priimame naujus darbuotojus. Tai čia ne lokautas, čia reorganizacija. Todėl aš siūlau nepritarti 253 straipsnio 2 daliai, nes išeina prieštaravimas. Komitete mes apie tai kalbėjome, kažkodėl praslydo dviguba interpretacija.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponia Kristina paaiškins poziciją. Prašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, čia svarstomi tik tie straipsniai, kuriems nebuvo pritarta, kur buvo registruoti pasiūlymai arba iš dalies komitetas yra pritaręs. Dėl lokauto tokių straipsnių nebuvo ir, aš manau, priėmimo stadijoje, atsižvelgiant į A. Syso ir kitų pasiūlymus, jūs turite teisę registruoti pasiūlymus ir mes tiesiog sutvarkysime.
PIRMININKAS. Prašau, pone Andriau Kubiliau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). A. Syso pataisos nėra, nėra ką čia svarstyti. Kadangi baigėm visas pataisas, turime baigti svarstymo stadiją, tikiuosi, kad čia dar kaip nors balsuosime. Bet dar svarbiau yra suvokti… Žiūriu į pirmininkę, gal galite pakomentuoti, kiek laiko užtruks dabar po svarstymo suvesti visus galus į vieną vietą ir kada maždaug galima planuoti grįžti prie priėmimo stadijos? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Prašau…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ačiū už klausimą. Gerbiamieji kolegos, R. J. Dagys posėdžio pradžioje minėjo Seimo Pirmininkei apie tai, kai mes, Seimas, dirbame penktadienį, komitetas negali dirbti, nes tai taip pat yra komiteto laikas. Šiuo atveju tų pasiūlymų yra nemažai. Galų gale viskas priklausys nuo to, kiek laiko dirbs ir Teisės departamentas, iš naujo peržiūrėdamas ir redaguodamas visus pasiūlymus, kad nebūtų prieštaravimų.
Man sunku pasakyti, kiek tas procesas užtruks, nes pasiūlymų, dar sykį noriu pasakyti, buvo 200, kuriems nepritarta (ačiū jums visiems – mes juos apsvarstėme), ir per 100, kuriems buvo pritarta iš dalies. Taigi darbas yra didelis, kaip mes matome, daugumai pasiūlymų pritarta, bet yra kai kurių, kurie šiek tiek iškreipė koncepciją, padidino tam tikrus arba darbdavio, arba valstybės kaštus. Aš manau, kad teks dar visiems kartu labai pagalvoti dėl kai kurių nuostatų ir atitinkamai registruoti pastabas ir pasiūlymus, o mes turėsime apsvarstyti ir jiems pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Čia dar viena redakcinė… (Balsai salėje) Palaukite, kolega! Redakcinis pastebėjimas, nes dar vieną pataisą… Vienu žodžiu, dėl įstatymo įgyvendinimo yra ponios B. Vėsaitės ir ponios O. Leiputės pataisa. Ponia B. Vėsaitė, nematau. Ponia Leipute, gal pristatytumėte? Ar žinote, apie ką kalbama?
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Žinau, bet reikia susirasti.
PIRMININKAS. Tuoj, tuoj. Ten darbo sutartims, sudarytoms iki 2015 metų…
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Prašau.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Bet aš negaliu taip greitai surasti. Ten kalbama apie tai, kad galiotų naujai sudarytoms sutartims. Turbūt apie tą pataisą kalbame, taip?
PIRMININKAS. Taip.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Taip, ponia pirmininke.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas nepritarė, nes dėl to apsispręsta jau 6 straipsnio 6 dalyje. Tiesiog, kolegos, komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKAS. Galime bendru sutarimu ar jūs nesutinkate su tuo? (Balsai salėje) Kaip? (Balsai salėje) Balsuojame. Gerai, motyvų nėra, taigi…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Terminai visai ne tie…
PIRMININKAS. Gerai. Balsuojame. O tada, pone Mečislovai, suteiksiu jums žodį, gerai?
Balsuojame dėl pataisos, kurios autorės yra B. Vėsaitė ir O. Leiputė. Jos siūlo papildyti, kad galiotų naujoms darbo sutartims, sudarytoms iki 2015 m. gruodžio 1 d.
Ačiū. Už – 5, prieš – 4, susilaikė 39. Nepritarta. Dabar mes jau baigėme visas pataisas. Pone Mečislovai, prašau jūsų.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkoju, gerbiamasis pirmininke. Aš noriu paliesti tą aspektą, apie kurį pradėjo kalbėti kolega A. Kubilius.
Gerbiamieji kolegos, iš viso yra per 600 pataisų, ne 200. Daugiau kaip 600 pataisų dėl šio kodekso. Mes dabar perėjome visas pataisas ir per tuos chaotiškus kai kuriuos sprendimus mes priėmėme sprendimus, kurie prieštarauja arba galimai prieštarauja vienam kitam. Iš dalies tai pailiustravo kolega A. Sysas. Todėl, mano nuomone, čia turėtų būti automatiškai, ne tik mano nuomone, mes svarstymo procedūros negalime užbaigti. Mes dabar privalome…, kad komiteto biuro darbuotojai peržiūrėtų visus mūsų priimtus pasiūlymus, sukoordinuotų juos vieną su kitu, išryškintų, kas kam prieštarauja, po to reikėtų grįžti į plenarinių posėdžių salę patikslinti svarstymo stadijoje priimamus sprendimus ir tik po to balsuoti dėl viso Darbo kodekso.
Jeigu mes eisime kitu keliu, tai mes pridarysime tiek klaidų, kad paskui, kaip čia kolega sakė, Europos Sąjungoje tikslinsime ir tikslinsime kodekso pataisas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. Jūs pacitavote tam tikrą straipsnį, tačiau pagal tą straipsnį tą pasiūlymą galėtų teikti pranešėjas, būtent ponia K. Miškinienė. Tačiau, kiek aš suprantu…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip, aš, atsakydama į pono A. Kubiliaus klausimą, pasakiau, kad reikia Teisės departamento pastabų, išnagrinėsime. Aš siūlau šiandien balsuoti, o vėliau, po Teisės departamento…, mes būtinai svarstysime ir pateiksime jau naują priėmimo versiją.
PIRMININKAS. Aišku. Dabar mes dar turėtume… (Balsai salėje) Gerai. Dabar svarstymo stadija dėl Darbo kodekso patvirtinimo ir įsigaliojimo įgyvendinimo projekto, motyvai už – G. Steponavičius. Prašau.
G. STEPONAVIČIUS (LSF). Labai ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamieji kolegos, noriu pasakyti, kad raginu balsuoti po svarstymo stadijos už su visomis pataisomis apsvarstytą Darbo kodekso projektą su viena išlyga. Aš nesu už tokį variantą, kuris šiuo metu po visų pataisų yra. Yra perėję daug ydingų ir žalingų projektų, nukrypstančių nuo pirminio Vyriausybės pateikto varianto. Vien ko yra verta 12 išeitinių išmokų pataisa, perėjusi nežinau, kokiu būdu, balsuojant Seime. Tokių ydingų pataisų yra dar daug, bet aš ir liberalai balsuosime už kodeksą po svarstymo su viena labai aiškia mintimi, kad dalis šitų nesąmonių bus pataisyta įregistravus pataisas priėmimo stadijoje.
Apgailestauju, bet aš tikrai turiu pavadinti kai kurias ydingas nuostatas būtent taip, nes jos neatitinka nei tikrovės, nei dirbančiųjų, nei darbdavių interesų. Už, bet su mintimi, kad turime taisyti jį būtent paminėta lankstesnių darbo santykių linkme.
PIRMININKAS. Ačiū. Ponas R. J. Dagys – prieš.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Priešingai nei kalbėjęs kolega manau, kad iš tikrųjų mums pavyko daug ką pataisyti tikrąja, normalia linkme, nes aš, aišku, nesistebiu, kad kolegoms liberalams nerūpi nei šeimos santykiai, nei jų įsipareigojimai, nei apsauga motinų, nei auginančių vaikus, ko pirminiame projekte išvis nebuvo nė per nago juodimą, o mes įdėjome. Pirminiame projekte buvo įrašyta viena išeitinė vietoj šešių, tai buvo didžiulis pasiekimas. Taip pat buvo įkeltos nuostatos, kad individualia darbo sutartimi galima paneigti visą Darbo kodeksą susitarus, darbdaviui primetus sąlygas. Tai yra pirminis jūsų variantas, kurį jūs čia taip išgyrėte. Bet nepaisant to, vis tiek mes balsuodami padarėme keletą tokių nusižengimų, sakykim, kokių, bent mano galva, trijose vietose nubalsavome priešingai – už viena kitą paneigiančias nuostatas. Tai yra Seimo valia. Ir kokiu būdu komitetas gali dabar imtis arbitro teisės kvestionuoti kurį nors Seimo sprendimą? Mes turėjome… Pirmininkė turėjo jau tris kartus stabdyti mūsų priėmimo procedūrą, suderinti ir Seimas turėjo apsispręsti, nes aš dabar nežinau, už ką mes balsuojame. Dėl terminuotų sutarčių, motinų garantijų, kurios nelabai patinka mūsų liberalams, lygiai taip pat dėl lokauto – vėlgi trys prieštaraujančios nuostatos, jau neaiškinant kitų motyvų, ar patinka man tie straipsniai, ar nepatinka. Bet tokios kokybės dokumentas, svarstymo stadijoje jam pritarus… Aš nežinau, kokią teisę turės komitetas apsispręsti dėl vienokios ar kitokios nuostatos. Aš nežinau, kokia procedūra gali iš to išeiti. Komiteto pirmininkė nestabdė…
PIRMININKAS. Ačiū, kolega.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Siūlau susilaikyti.
PIRMININKAS. Demokratinė procedūra išlaikyta, motyvai – už, motyvai – prieš. Minutėlę. Bet prieš balsavimą, dar sekundėlė pamąstyti. Turime progą pasveikinti mus stebintį, atvykusį aplankyti Baltarusijos buvusį vadovą, gerbiamąjį S. Šuškevičių. (Plojimai) Ponas S. Šuškevičius prieš 25 metus Beloveže pasirašė Sovietų Sąjungos panaikinimo aktą. Sveikiname. Ačiū.
Dabar galime ramiai balsuoti. Balsuojame dėl Darbo kodekso patvirtinimo įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo projekto Nr. XIIP-3234(2)ES. Svarstymo stadija. Vyksta balsavimas, tuoj mes sužinosime balsavimo rezultatus.
Jie tokie: balsavo 58 Seimo nariai: už – 45, prieš – 2, susilaikė 11. Po svarstymo projektui yra pritarta. (Balsas salėje: „Valio!“)
11.43 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 415, 418, 4113 ir 17313 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3241 (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas, tai būtų lydimieji. (Balsai salėje) Taip, pone Nagli.
N. PUTEIKIS (MSNG). Aš atsiprašau, turėjau paspausti prieš.
PIRMININKAS. Aišku. Užfiksuota. Dėkui. Judame toliau. Dabar eina lydimieji. Išvadas perskaitys ponia Kristina, taip? Gerai. Po vieną, laikykimės procedūros. Darbotvarkės 1-3b klausimas – Administracinių teisės pažeidimų kodekso 415, 418, 4113 ir 17313 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3241. Pagrindinio…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Papildomas – mes, o pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
PIRMININKAS. Gerai. Pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvada.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Aš galiu paskaityti.
PIRMININKAS. Siūlo atmesti, Teisės ir teisėtvarkos komiteto, siūlo atmesti… Galime pritarti? Galime. Pritariame.
11.44 val.
Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3244(2) (svarstymas)
Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3244. Pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Ponia Kristina, prašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas pritarė patobulintam projektui ir pateikė jums lyginamąjį variantą, kur yra tiesiog nuorodos į Darbo kodekso straipsnius, kurie pasikeitė. Daugiau pastabų nėra.
PIRMININKAS. Ponas P. Narkevičius, Biudžeto ir finansų komitetas. Dėl greičio galima ir ten, bet…
P. NARKEVIČIUS (DPF). Biudžeto ir finansų komitetas 2015 m. spalio 28 d. svarstė Įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą ir bendru sutarimu pasiūlė pagrindiniam komitetui svarstyti piliečių asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus, patobulinti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Yra vienoda pozicija. Bendru sutarimu galime pritarti komiteto išvadoms? Galime. Ačiū. Pritarėme.
11.45 val.
Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3245(2) (svarstymas)
Ačiū. Kitas darbotvarkės klausimas – Garantinio fondo įstatymo Nr. VIII-1926 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3245. Ponia Kristina. Socialinių reikalų ir darbo komitetas pagrindinis.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, čia tikslinama nuoroda į Darbo kodekso straipsnius dėl išeitinės išmokos, vidutinio darbo užmokesčio, už priverstinės pravaikštos laiką ir kompensacijos dydžio, atsisakoma nuorodos į atitinkamas nuostatas Įmonių bankroto įstatyme. Komitetas pritarė patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomas – Biudžeto ir finansų komitetas. Galima per centrinį mikrofoną. Aš įjungiau. Ponas P. Narkevičius.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė pateiktam įstatymo projektui bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendru sutarimu bendrai redakcijai galime pritarti? Pritarėme. Ačiū.
11.46 val.
Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3247(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3247. Ponia K. Miškinienė, pagrindinis komitetas.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šiuo projektu įmonės valdybos narių skaičius didinamas nuo trijų iki penkių. Į ją įtraukiamas mažiausiai vienas darbuotojų atstovas. Komitetas pritarė komitete patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Narkevičius, papildomo Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Komitetas bendru sutarimu pritarė ir prašė pagrindinio komiteto atsižvelgti į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas bei apsvarstyti piliečių asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus. Bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendru sutarimu galime pritarti ir vieno, ir kito komiteto?.. Ačiū. Pritarta.
11.47 val.
Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 19 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3248(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 19 ir 70 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3248(2). Ponia Kristina, prašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Šiuo projektu tikslinama nuoroda į Darbo kodekso straipsnius, susijusius su darbo sutarties terminais. Komitetas atsižvelgė į pasiūlymus ir patobulino įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Ačiū. Pagrindinis pritarė. Pone Petrai, Biudžeto ir finansų komiteto…
P. NARKEVIČIUS (DPF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė minėtą projektą ir nutarė bendru sutarimu pasiūlyti pagrindiniam komitetui apsvarstyti piliečių asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus bei pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Aišku. Vienoda pozicija. Bendru sutarimu pritariame? Pritariame.
11.48 val.
Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3249(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Socialinių įmonių įstatymo Nr. IX-2251 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3249(2). Prašau, ponia Kristina.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Šiuo projektu tikslinama nuoroda į Darbo kodekso straipsnius, susijusius su subsidija darbo užmokesčiui ir valstybinio socialinio draudimo įmokoms. Komitetas atsižvelgė į Teisės departamento bei papildomo komiteto pasiūlymus ir pritarė patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Papildomo Biudžeto ir finansų komiteto išvada, pone Petrai Narkevičiau, prašom.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Komitetas svarstė minėtą projektą 2015 m. spalio 28 d. ir bendru sutarimu pasiūlė pagrindiniam komitetui apsvarstyti piliečių asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus bei pritarti pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendru sutarimu galime pritarti? Pritarta bendru sutarimu po svarstymo.
11.49 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3250(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 151 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3250(2). Prašau, ponia Kristina.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, minėtu projektu tikslinama nuoroda į Darbo kodekso straipsnį, susijusį su darbo sutarties nutraukimu šalių susitarimu. Komitetas atsižvelgė į asociacijų siūlymus, pritarė Teisės departamento, taip pat Biudžeto ir finansų komiteto pasiūlymams. Taigi komitetas siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Pone Petrai, Biudžeto ir finansų komiteto išvada.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Dėkui, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas svarstė ir bendru sutarimu pritarė pateiktam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi bendru sutarimu galime pritarti? Pritariame. Po svarstymo pritarta.
11.50 val.
Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 1, 6, 8, 9 straipsnių, ketvirtojo1 skirsnio ir priedo pakeitimo bei 131 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3264(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Valstybinės darbo inspekcijos įstatymo Nr. IX-1768 1, 6, 8, 9 straipsnių, ketvirtojo1 skirsnio ir priedo pakeitimo bei 131 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-3264(2). Prašom, ponia Kristina.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, šiuo įstatymo projektu įgyvendinami Europos Sąjungos teisės aktai. Komitetas išnagrinėjo Teisės departamento pastabas, joms pritarė, taip pat pritarė papildomo komiteto pastaboms. Komitetas atsižvelgė į asociacijų pasiūlymus ir siūlo pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, ponia Kristina. P. Narkevičius papildomo Biudžeto ir finansų komiteto vardu.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu pasiūlė pagrindiniam komitetui apsvarstyti piliečių asociacijų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymus ir patobulinti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Taigi po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritariame. Ačiū.
11.52 val.
Užimtumo įstatymo projektas Nr. XIIP-3240(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas jau iš kito bloko, bet panašus, 1-3.2 – Užimtumo įstatymo projektas Nr. XIIP-3240(2). Teikėja – Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Taigi ponia Kristina, kaip pagrindinio komiteto atstovė. Prašom.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, komitetas apsvarstė minėtą įstatymo projektą ir siūlo jam pritarti. Naujai parengtame Užimtumo įstatymo projekte siūloma klasifikuoti esamas užimtumo formas, parengti efektyvesnį aktyvios darbo rinkos politikos priemonių taikymo modelį, praplėsti bedarbio mokymosi ir praktikos darbo vietos galimybes ir kitas užimtumą skatinančias priemones, mažinti nelegalaus darbo riziką, numatant atsakomybę už nelegalų ir nedeklaruotą darbą.
Buvo gauti Biudžeto ir finansų komiteto, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymai, jiems komitetas pritarė. Taip pat gauti ir Seimo narių pasiūlymai. Komitetas juos apsvarstė. Komitetas taip pat teikė ir savo pasiūlymus dėl šio įstatymo projekto. Komitetas siūlo neleisti tam pačiam asmeniui piktnaudžiauti aktyvios darbo rinkos politikos priemonėmis, atsisakyti Vyriausybės pasiūlytos remiamos įdarbinimo priemonės, t. y. įdarbinimo pagal išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitus dėl galimo piktnaudžiavimo šia priemone, taip pat užtikrinti viešų darbų finansavimo tvarką, savivaldybėse patikslinti įstatymo įsigaliojimo datą.
Taigi siūlome pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū už nuodugniai pristatytą išvadą.
Kviečiame P. Narkevičių, papildomo Biudžeto ir finansų komiteto atstovą, ruošiasi Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovas. Prašom.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu nutarė pasiūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti iniciatorių pateiktą įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Ačiū. Kas galėtų pristatyti Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto išvadą? Ponia Vaidevutė. Nematau, kad būtų. Jums leidus tada aš perskaitysiu.
Iš esmės pritarti iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, kurioms pritaria Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, taip pat į Seimo Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymus. Taigi iš esmės siūloma pritarti.
Dabar svarstymo stadija. Diskusija. A. Kubilius. Prašom, pone Andriau, jūsų teisė kalbėti.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad svarstydami labai svarbų Darbo kodeksą mes, atrodo, gal dėl dėmesio stokos nematome to skirtumo, kad čia yra visiškai naujas Užimtumo įstatymas. Tai nėra taip sau lydimasis įstatymas, kaip kiti, kurie čia buvo vieno ar kito teisės akto papildymas normomis, kad derėtų su Darbo kodeksu. Tai yra visiškai naujas įstatymas, apimantis didžiulę ir labai svarbią sritį. Gal dėl to, kad jis įrašytas tarp lydimųjų, į jį pasižiūrėta truputį pro pirštus.
Iš tikrųjų yra tokios temos, kaip profesinis mokymas, kaip parama darbo vietoms steigti, naujų darbo vietų steigimo parama. Aš nenoriu dėstyti turinio argumentų, bet man atrodo, yra klaidinga, kad Ekonomikos komitetas iš viso net nesvarstė tokio įstatymo, nes jis nebuvo įrašytas tarp komitetų. Kiek suprantu, pagrindinis komitetas – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, o papildomi buvo Biudžeto ir finansų ir Valstybės valdymo, nors nedaug ką bendro turi su šituo įstatymu. Čia pagrindinis turėjo būti Ekonomikos komitetas. Aš tiesiog siūlyčiau, na, nieko neįvyks, jeigu mes truputį pristabdysime šito įstatymo svarstymą. Vis tiek Darbo kodeksas reikalaus dar daug pastangų viską suderinti. Aš siūlau rasti būdą procedūriškai paprašyti Ekonomikos komiteto dar šį įstatymą apsvarstyti, kad turėtume laiko ir galimybių skirti dėmesio jam ne kaip lydimajam, o kaip rimtam įstatymui.
PIRMININKAS. Ačiū, pone Andriau, už dalyvavimą diskusijoje.
Kitas etapas – motyvai. Prieš. Bet prieš tai dar turime pataisas. Pradėsime nuo 11 straipsnio. Pone Seimo nary Paliukai, jūs galite pristatyti savo pataisą? Nėra. Ponia pirmininke, galėtumėte, ar čia man?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, Seimo narys R. Paliukas pasiūlė, kad asmenys, turintys teisę atlikti tarptautinę praktiką, tiesiog užsienyje pagal Lietuvos Respublikos tarptautines sutartis ir susitarimus, Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos programas būtų draudžiami privalomuoju sveikatos draudimu valstybės lėšomis Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka, kai toks draudimas nėra apmokamas kitų šalių. Asmuo, atliekantis tarptautinę praktiką, likus ne mažiau kaip vienai darbo dienai iki numatytos praktikos atlikimo pradžios ir per tris darbo dienas po tarptautinės praktikos atlikimo pabaigos teisės aktų nustatyta tvarka informuoja socialinį draudimą vykdyti šiame straipsnyje nustatytus reikalavimus dėl tarptautinės praktikos. Tarptautinės praktikos atlikimo tvarką nustato Europos Sąjungos ir Europos laisvosios prekybos asociacijos ir t. t. Taigi komitetas svarstė…
PIRMININKAS. Minutėlę, atsiprašau. Dabar jūs pristatėte pataisą. Ačiū. Dabar mes turime apsispręsti, ar yra dešimt palaikančių, kad svarstytume toliau. Vienas (nematau dešimt), du, trys, keturi. Nėra. Turbūt nesvarstysime. Kadangi nėra dešimties palaikančių, judame toliau. Pristatyta, tačiau nesvarstome, nepritarta.
Kita gerbiamojo pono R. Sargūno pataisa dėl 22 straipsnio. Pritarta iš dalies. Pone Ričardai… Nėra, nematau. Iš principo galime pritarti iš dalies. Taigi lieka ta redakcija, kuri buvo svarstyta komitete.
Kita pataisa irgi pono R. Sargūno. Irgi pritarta iš dalies. Taigi redakcija palikta. Kita pataisa, straipsnis, tai būtų prieš tai…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). 24-tas.
PIRMININKAS. Prieš tai buvo 24 straipsnis.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Ir toliau 24…
PIRMININKAS. Dėl 24 straipsnio 7 dalies taip pat R. Sargūno. Irgi pritarta iš dalies. Judame toliau. Dabar 44 straipsnis.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). 6 dalis.
PIRMININKAS. Dėl 6 dalies 7 punkto irgi pono R. Sargūno. Prašom, ponia Kristina.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Komitetas nepritarė R. Sargūno pasiūlymui. Įdarbinimo pagal išankstinio apmokėjimo paslaugų kvitus įtvirtinimui pagal Užimtumo įstatymo 44 straipsnį komitetas nepritarė. Todėl ir nepritarėme R. Sargūno pasiūlymui.
PIRMININKAS. Aišku. Nėra autoriaus. Komitetas pateikė savo poziciją. Bendru sutarimu komiteto pozicijai galime pritarti? Galime. Pritariame. Ačiū.
Ir paskutinis būtų VI skyrius – „Baigiamosios nuostatos“. 63 straipsnio 3 dalis. Tai būtų irgi R. Sargūno. Prašom, ponia Kristina.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, tik iš dalies pritarėme kolegos Ričardo – tiesiog atitaisyti įsigaliojimo straipsnius, mes patobulinome R. Sargūno pasiūlymą ir siūlome jam pritarti.
PIRMININKAS. Ačiū. Bendru sutarimu galime tokiai redakcijai pritarti? Ačiū. Taigi visos pataisos yra išnagrinėtos.
Dabar motyvai, apie kuriuos ir kalbėjau. Pone Mečislovai Zasčiurinskai, dėl viso projekto už prašom.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamasis pirmininke, dėkui. Gerbiamieji kolegos, šiuo Užimtumo įstatymu numatoma susiaurinti darbo rinkoje remiamų asmenų sąrašą. Kokie tai asmenys? Tai rūpintiniai, kuriems iki pilnametystės buvo nustatyta rūpyba, kol jiems sukaks 25 metai, nėščios moterys, vaiko motina, įmotė arba tėvas, įtėvis, vaiko globėjas rūpintojas ir asmenys, faktiškai auginantys vaiką, įvaikį iki 8 metų arba neįgalų vaiką, įvaikį iki 18 metų, ir asmenys, prižiūrintys sergančius arba neįgalius šeimos narius, kuriems atitinkamo įstatymo tarnybos sprendimu nustatyta nuolatinė slauga ar priežiūra.
Taip pat iš to sąrašo iškrenta grįžę iš laisvės atėmimo vietų, kai laisvės atėmimo laikotarpis buvo ilgesnis kaip šeši mėnesiai, iki įregistravimo teritorinėje darbo biržoje nedirbę dvejus ir daugiau metų, priklausomi nuo narkotinių, psichotropinių medžiagų, baigę psichologinės, socialinės ar profesinės reabilitacijos programas, taip pat prekybos žmonėmis aukos.
Šiuo įstatymu numatoma šitų asmenų toliau neremti. Mums tikrai rimtai reikia apsvarstyti šitą poziciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, jūsų motyvai lyg ir buvo už. Dabar motyvai prieš. Ponas R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mečislovas jau pasakė žymią dalį šito įstatymo nuopelnų, už kuriuos turėtų būti balsuota, tai tas grupes mes iš tikrųjų išbraukėme. Bet klausimas mums visiems yra kitas. Užimtumo įstatymo naują redakciją pateikėme, jos prasmė turbūt yra ta, kad būtų sprendžiamos konkrečios problemos. Suraskite nors vieną priemonę, kuri dabar padėtų mūsų darbdaviams kovoti dėl jaunos darbo jėgos emigracijos.
Praėjusiais metais mūsų Vyriausybės ataskaitoje buvo giriamasi, kad sukurta, aš suskaičiavau, 15 tūkst. darbo vietų, sumažėjo jaunimo nedarbas. Bet Statistikos departamentas pasakė, kad per tą patį laikotarpį iš mūsų išvažiavo 30 tūkst. jaunų žmonių iki 25 metų, 19–25 metų. Vadinasi, ne jaunimo nedarbo problemą sprendžiame, o tiesiog bėga iš mūsų jauna darbo jėga. Ką A. Kubilius sakė, iš tikrųjų Ekonomikos komitetas net nesvarstė šito įstatymo, nesiūlė priemonių. O kokiais būdais mes turėtume per Užimtumo įstatymą skatinti darbdavius, padėti jiems išlaikyti darbo jėgą, susigrąžinti darbo jėgą – nė žodžio tame įstatyme nėra, tik išbraukiamos tam tikros grupės, kurioms priemonės nebus taikomos. Tai kam toks įstatymas reikalingas, ką jis čia sprendžia ir kuo dėti čia darbo santykiai, kokie čia santykiai? Prikabintas įstatymas, kurio formaliai pateikta redakcija, bet ji nieko nesprendžia, tik pablogina sąlygas.
PIRMININKAS. Ačiū.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Negaliu balsuoti už tokį įstatymą.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai išsakyti. Pone Andriau, aišku, supratau. Taigi balsuojame. (Balsai salėje) Norėjau suteikti žodį, bet… Prašom, dėl vedimo tvarkos prieš balsuojant.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pagal 153 straipsnį galima nuspręsti pritarti po svarstymo, tai būtų 1 punktas. Arba, pavyzdžiui, yra 4 punktas, kuriuo aš siūlau pasinaudoti: daryti projekto svarstymo pertrauką, jeigu svarstyti nebaigėme tame pačiame posėdyje arba jeigu paaiškėjo, kad Seimo nariams reikia papildomos informacijos įstatymui svarstyti. Man reikia papildomos informacijos, kurią galėtų pateikti Ekonomikos komitetas, apsvarstęs šį įstatymą.
Aš manau, kad iš tikrųjų yra daug dalykų, kas čia jau buvo minėta, iš tiesų tą turėtų svarstyti visų pirma Ekonomikos komitetas, žiūrėdamas, ar tos priemonės, kurios dabar įrašytos į įstatymą, iš tikrųjų yra racionalios kalbant apie užimtumą. Pavyzdžiui, profesinio ugdymo sistema, apie kurią čia kalbama, apie profesinį mokymą, mes regionuose matome daugybę problemų, kai iš tikrųjų profesinis mokymas neturi tinkamų sąsajų su rinkos poreikiais. Darbdaviai galėtų steigti daugiau darbo vietų, jeigu turėtų prieigą prie kvalifikuotos darbo jėgos, kurią turėtų rengti profesinio ugdymo sistema, bet ji to nedaro. Tai ar mes tą bandome spręsti, ar užsiimame tik tuo, kad patvirtiname kažkokį įstatymą, kuriame tos problemos nėra sprendžiamos? Arba, pavyzdžiui, parama naujų darbo vietų steigimui pačiuose regionuose.
Aš dabar tik permečiau akimis įstatymo projektą ir matau, kad kai kurių efektyvesnių priemonių, naujų priemonių nėra siūloma. Aš siūlau daryti pertrauką, prašyti, kad šitą projektą apsvarstytų Ekonomikos komitetas. Tai yra visiškai racionalus būdas rasti papildomus sprendimus, niekur nepavėluosime su šio projekto priėmimu, svarstymu ir priėmimu iki tol, kol Darbo kodeksas bus priimtas, bet pademonstruosime, kad Seimas atsakingai svarsto ir ieško racionalių sprendimų, o ne tik tai, kad aklai nubalsuojame už kažkokį projektą, kurio niekas per daug ir nėra skaitęs, nes galvoja, kad tai yra koks nors lydimasis visiškai formalus įstatymas.
PIRMININKAS. Aišku. Pone Algirdai, prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Aš džiaugiuosi, kad nors svarstymo dieną A. Kubilius atsakingai perskaitė įstatymą ir suprato, kad jis tikrai yra labai svarbus. Jūs juk net turite šešėlinį ūkio ministrą, kuris turėjo susipažinti ir pateikti pasiūlymus, bet jis jų nepateikė. Manau, nedarykime jokių pertraukų, buvo galimybė visiems perskaityti ir pasiūlyti. Iki priėmimo mes turėsime irgi turbūt kokį mėnesį, tai tegul svarsto visi: ir šešėliai, ir pusšešėliai, ir komitetai. Nedarykime dabar nereikalingų pertraukų, nes niekas nepasikeis. Jeigu per beveik metus nuo šitų įstatymų svarstymo kai kam net neatėjo… atsiversti šito įstatymo, tai nieko nepasikeis ir per vieną savaitę. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū. Ačiū. Ačiū. Ačiū. Taip gal mes padarysime? Padarysime alternatyvų balsavimą, kadangi jis jau buvo paskelbtas, motyvai buvo išsakyti. Už reiškia, kad pritariame po svarstymo šitam projektui, prieš arba kita – dėl neaiškių motyvų, informacijos trūkumo ir t. t. reiškia, kad tada bus nepriimta, atidėta ir t. t. Tada bus pertrauka. Vadinasi, kita – būtų už pertrauką. Už – pritariame po svarstymo, o prieš – būtų dėl pertraukos. (Balsai salėje) Tinka, pone Andriau? (Balsai salėje) Tinka, pone Sysai? Tinka. Ačiū.
Balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame. Jeigu kas nors neaišku, kad dar turėtume laiko įsigilinti, balsuojate prieš, bet jeigu viskas aišku ir pritariame, po svarstymo balsuojame už. (Balsai salėje) Priminsiu, balsuojame dėl Užimtumo įstatymo projekto Nr. XIIP-324… Pone Andriau, balsavimo metu. Ačiū.
Balsavo 50: už – 33, prieš – 17. Demokratiniu būdu yra priimtas sprendimas. Taigi po svarstymo yra pritarta.
12.11 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3237(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3237(2). Pagrindinio Socialinių reikalų ir darbo komiteto išvadą – ponia K. Miškinienė. Prašau.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, taigi mes pradedame nagrinėti socialinio modelio jau vieną trečios dalies projektą – dėl socialinio draudimo. Komitetas yra pateikęs savo išvadą dėl Nedarbo draudimo įstatymo projekto. Minėtu projektu siūloma tobulinti esamą nedarbo draudimo sistemą, komitetas po svarstymo šiam projektui pritarė. Naujai parengtame projekte nustatomos palankesnės darbo netekusiems asmenims galimybės. Įstatymo projektu siūloma ilginti nedarbo socialinio draudimo išmokų mokėjimo trukmę iki devynių mėnesių, į kurią teisę įgytų asmenys, iki įregistravimo teritorinėje darbo biržoje turintys ne mažiau kaip 12 mėnesių… tai yra lengvesnės sąlygos gauti tokią išmoką turint stažą per 24 mėnesius. Anksčiau buvo 18 per 36. Didinti nedarbo socialinio draudimo išmokos maksimalų dydį bei įtvirtinti jos naują asmenims palankesnę skaičiavimo tvarką. Naujai įtvirtinti dalinio darbo išmoką, į kurią asmuo įgytų teisę, jei pagal Darbo kodekso 48 straipsnį nustatomos aplinkybės ir darbdavys savo sprendimu darbuotojams nustatytų dalinį darbą.
Taigi komitetas išnagrinėjo gautus Seimo narių, papildomų komitetų pasiūlymus, kuriuos apsvarstė. Komitetas taip pat pateikė ir savo pasiūlymus. Aišku, išnagrinėjo Teisės departamento pastabas. Komitetas siūlo Nedarbo socialinio draudimo… pritarti. Komitetas siūlo nedarbo draudimu drausti pareigą taip pat tėvynei atlikusius karius (tokia pataisa buvo pateikta), griežčiau reglamentuoti dalinio darbo išmokų mokėjimą bei nustatyti trumpesnį, t. y. iki trijų mėnesių vietoje pasiūlytų šešių mėnesių, šios išmokos mokėjimo laikotarpį. Esant laikinam nedarbo draudimo lėšų trūkumui, šį laikiną lėšų trūkumą turėtų dengti valstybė iš biudžeto. Taip pat patikslinta įstatymo įsigaliojimo data. Taigi komitetas siūlo pritarti patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū, ponia Kristina. Taigi dabar Biudžeto ir finansų komitetas. Petrai Narkevičiau, prašau.
P. NARKEVIČIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Biudžeto ir finansų komitetas pritarė bendru sutarimu iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir pasiūlė pagrindiniam Socialinių reikalų ir darbo komitetui patobulinti projektą pagal Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir pateiktus pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Aišku. Ačiū. Taigi tokia pati iš principo išvada.
Dabar diskusijų stadija. Pone Algirdai Sysai, prašau. (Atsiprašau.)
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, noriu atkreipti dėmesį, kad tai trečiasis įstatymas, kuris turi svorį, ir tikrai iš principo daug kas jame keičiama. Mūsų pirmininkė jau atkreipė dėmesį į tam tikrus dalykus, kurie yra šitame įstatyme. Tikrai reikia pasveikinti, kad mes grįžtame vėl daugiau prie socialinio draudimo sistemos, nes tai, kas buvo padaryta per krizę, kai buvo viskas sumažinta, apribota, tai niekaip nederėjo su pačiu socialinio draudimo principu. Yra sveikintini dalykai, kad mes ilginame trukmę, sumažiname laiką, kuris reikalingas gauti bedarbio pašalpą. Bet teikiau pataisą, labai gaila, kad komiteto jai nepritarta, turiu omeny, kad ir toliau lieka galioti krizės metu įvesta nuostata, kad jeigu žmogus gauna kokią nors išmoką, nedarbo draudimo išmoką reikia pradėti mokėti tik po visų išmokų. Manau, kad tai yra esminė klaida ir mes vėl neskatiname socialinio draudimo principo, nes išeitinė išmoka, arba suma, kuri išmokama, nutraukiant darbo santykius šalių susitarimu, gali būt ir dešimt, ir šeši, kai kas čia piktinasi, kad 12. Bet atleidžia „Vilniaus vandenų“ direktorių, sumoka jam 12 išeitinių. Tai yra visiškai su socialiniu draudimu ir nedarbo draudimu neturintys jokio ryšio dalykai. Išeitinę mokame už lojalumą, kad žmogus ilgai dirbo, nuoširdžiai dirbo, turėjo kvalifikaciją, nebėgiojo iš darbdavio pas darbdavį, šalių susitarimu, nes paprasčiausiai nepatinka akys ar ką nors pasakė, ar ne ten nuėjo. Šalys susitarė, išsiskyrė, sumokėjo išeitinę.
Socialinio draudimo nedarbo išmoka yra draudimas, kai aš tampu bedarbiu. Maniau, kad mes jau grįšime prie tos nuostatos, kad jau gyvename geriau, pagal BVP vienam žmogui aplenkėme Estiją, Lenkiją, Latviją ir visus kitus, bet čia mes vėl į nedarbo draudimą žiūrime kaip į kažkokią tolesnę išmoką, kai bus išmokėtos visos kitos. Kažkas nedera. Jeigu mes skaitome, kas yra draudimas nuo nedarbo, aiškiai parašyta: jeigu aš tampu bedarbiu, nuo aštuntos dienos man turi mokėti. Aš labai prašysiu, nes yra pataisa… Vis dėlto krizė praėjo ir grįžtame prie to, kad reikia draudimo nuo nedarbo, taip ir yra. Jeigu aš bedarbis, tai man ir turi mokėti, o ne laukti, kol aš išleisiu kokius nors pinigus už ką nors kita, nes taip mąstant gal reikėtų dar ir sąskaitas bankuose patikrinti, nes jeigu pinigų banke yra, tai kam mokėti nedarbo draudimą – imkit iš banko ir gyvenkite!
Dar yra vienas naujas dalykas, kuris atsirado ir dėl kurio komitete mes daug ginčijomės ir aš iki galo dar nesu tikras, kad tai yra teisingas kelias. Tai yra dėl dalinių darbo išmokų. Esmė yra tokia, kad mes šiandien socialinio draudimo biudžetą turime deficitinį. Mes norime krizės… Taip, aš suprantu, kad visko būna gyvenime, bet aš manau, kad tas dalines išmokas reikėtų tada mokėti iš bendro biudžeto, o ne iš socialinio draudimo. Nuo nedarbo, sutinku, ir tai nukeliame, o dabar dėl finansinių dalykų atsitinka kas nors, mes nutariame, kad iš socialinio draudimo iš dalies dengsime tam tikras išmokas. Na, komitetas rado tam tikrus kompromisus, mes suspaudėme, ribojome, kad nebūtų piktnaudžiavimų. Bet iš dalies aš iki galo nesu tikras, kad mūsų pasirinktas kelias dėl dalinių nedarbo draudimo išmokų iš socialinio draudimo yra teisingas kelias. Kai mes subalansuosime „Sodros“ biudžetą, štai tada būtų galima apie tai kalbėti rimčiau ir tai galbūt kelias būtų teisingas. Bet šiandien su tokiu klaustuku. O apskritai įstatymui reikia pritarti, jeigu dar pritarsite ir mano pataisai. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, kolega. R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš dabar galbūt išsakysiu kai kuriuos žodžius, nesusijusius su tuo, ką Algirdas kalbėjo, nes daliai jo argumentacijos tikrai nepritariu dėl mokėjimo tvarkos. Bet norėčiau, kad atkreiptumėte dėmesį, ką mes dabar svarstome. Mes svarstome socialinio draudimo sistemos – „Sodros“ pertvarkos atskirą projektą prie darbo santykių. Tas „Sodros“ pertvarkos projektas yra susijęs su mūsų sistemos pertvarka ir galimu mažinimu mokesčių, kuriuos moka darbdavys – socialinio draudimo, ir kitų šaltinių paieška. Nedarbo draudimas yra viena iš draudimo rūšių, kur balansuojamos galimybės, ką daryti, balansuojamos socialinio draudimo biudžete.
Kas gi siūloma dabar? Tas, kas yra pasiūlyta, tai yra jau dabar viršijančias nedarbo išmokas dar labiau padidinti daugiau negu gaunamos pajamos, kone pusantro karto. Iš ko jos bus finansuojamos? Jeigu mes svarstome šitą projektą dabar nesvarstydami socialinio draudimo sistemos projekto, tai vienareikšmiškai – pensininkų sąskaita, kaip ir buvo daroma visada. Pensijų, senatvės pensijų tarifas realiai yra mažesnis, negu yra numatyta įstatyme, kadangi nedarbo draudimas, ligos draudimas, motinystės draudimas, nelaimingų ir kitos rūšys viršija išmokas su pajamom. Ir mes toliau tai siūlome daryti. Yra komiteto pataisos, kad biudžetas prisiima tą smūgį, vadinasi, biudžetas turės prisiimti dalį pajamų. Tai štai yra čia šitame įstatyme. Tai šiuo atveju mes svarstome vieną segmentą iš kitų, neapsisprendę, kiek mes ten pinigų turime, ir siūloma pratęsti išmokų mokėjimą, kas daliai visuomenės tikrai suima… Kontroversiškai visi sako, kiek galima iš tų pašalpų gyventi, ir t. t., ir panašiai, kad mes laikome tą išlaikytinių kastą. Aš gal ne visais atvejais tam pritariu, bet tai yra rimti argumentai, kiek mes leidžiame toliau turėti, kiek tam žmogui galime padėti. Bet už visų tų mechanizmų stovi pinigai. Šaltinio kol kas nėra nurodyta ir mes imamės spręsti šitą klausimą, nežinodami, kiek tam pinigų turime.
Kaip mes taip tuos įstatymų projektus svarstome? Kitas paketas „Sodros“ – socialinio draudimo yra pirmo bazinio įstatymo – Socialinio draudimo įstatymo komitete tiktai įpusėjęs svarstymas, nė vienas lydimasis projektas nėra svarstytas. Mes dar stovime tiktai prie bazinio įstatymo principų, nei pensijų neperėjome, nei kitos sistemos, nežinome, nei kiek mes išleisime, nei kiek mes pinigų turime. O jau priimame vieno paketo dalį. Aš nesuprantu, koks chaosas turi būtų galvoje Vyriausybės ir visų kitų, kurie teikia, kai mes taip svarstome tuos įstatymus.
Tai dabar konkrečiai su šituo įstatymu lendame į pensininkų kišenę, nors aš tikrai manau, kad tokio ketinimo tikrai niekas neturėjo, bet dabar taip yra, nes anų įstatymų mes dar nepriėmėme ir neaišku, ar šioje kadencijoje ir priimsime. Vadinasi, vėl iš pensininkų pasiimam. Ot džiaugsmas didžiulis! Radome problemos sprendimą. Tai iš principo aš siūlau šito įstatymo dabar nepriimti, nes mes nematome visumos ir pinigų, kiek mes galime tai draudimo rūšiai skirti. Visiems reikia, visoms sritims reikia, bet turi būti prioritetai ir kiek mes galime būti dosnūs kiekvienoje šitoje srityje.
PIRMININKAS. Ačiū, ačiū, ačiū. Taigi priėjome prie pasiūlymų svarstymo. Taigi pirmas pasiūlymas, tai būtų dėl 5 straipsnio 2 dalies, tai pono Seimo nario R. Sargūno. Taip, pono Ričardo nėra. Pritarta iš dalies. Tai galime bendru sutarimu…
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Čia dėl karių?
PIRMININKAS. Taip. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto pozicijai.
Kitas 6 straipsnis, irgi pono R. Sargūno. Komiteto pozicija.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Čia nepritarėme, nes nuoroda, priėmus dėl 5 straipsnio R. Sargūno pasiūlymą, tiesiog būtina nuoroda ir komitetas dėl to nepritarė, siūlo palikti.
PIRMININKAS. Tai bendru sutarimu galime atmesti pasiūlymą, taip? Vadinasi, palikti komiteto poziciją. Pritariame komiteto pozicijai.
3 punktas. M. Zasčiurinsko pasiūlymas dėl 3 dalies, taip?
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Taip.
PIRMININKAS. Prašom, pone Mečislovai.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Pirmiausia prieš teikdamas siūlymą aš apie tokį foną vis dėlto pasakysiu, kad geriau suprastumėt, ką aš siūlau. Skurdas didėja, atskirtis didėja, Europos Komisija tai patvirtino, pagal darbo užmokestį, pagal socialines pašalpas mes esame Europos Sąjungos valstybių gale, kapitalas neapmokestinamas, migracija didėja. Su šituo visu kompleksu mes siūlome ką – didinti darbo stažą, didinti pensinį amžių, mažinti išmokas, įvesti nuolatiniam darbui terminuotas darbo sutartis, lengvinti atleidimą, apsaugą mažinti ir t. t., ir t. t. Mes turime BVP vienam gyventojui didesnį negu Latvijoje ir Estijoje, darbo užmokestį ir socialines išmokas gerokai mažesnes. Tai čia viena dalis.
Antra dalis, kalbama apie mūsų šeimas. Kolega A. Sysas iš dalies kalbėjo, kad atleidimas iš darbo – tai yra draudiminis įvykis, tai yra draudiminis įvykis, žmogus sąžiningai moka savo mokesčius ir nori gauti atitinkamas lėšas, kai jis įvyksta. O siūloma, kad jis lėšas gautų ne nuo jo atleidimo datos, o po to, kai kažkas nuspręs, kad jis jau išleido galimai turimus pinigus. Man atrodo, kad tai yra socialiai neteisinga, ir, svarbiausia, taip mes naikiname arba siunčiame žinią darbuotojams, kad jie nėra draudžiami valstybiniu socialiniu draudimu, nors tai yra draudiminis įvykis. Prašau palaikyti mano siūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Taip, taip. Ponia Kristina, jūs pasakysite, čia turbūt organizacinis niuansas yra eiliškumo prasme, taip?
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiami kolegos, taigi komitetas tikrai išsamiai nagrinėjo kolegos M. Zasčiurinsko siūlymą ir, kaip paaiškėjo, mums taip pristatė, kad vis dėlto nemažai tokių atvejų, kai žmonės atleidžiami, pasiima išmokas, po to vėl įdarbinami. Tai todėl komitetas nepritarė minėtam pasiūlymui. Be to, toks siūlymas pareikalautų papildomų lėšų ir tai yra ne identiškas siūlymas kaip kolegos A. Syso. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Dabar, gerbiamieji, taip, kadangi pono A. Syso pasiūlymas yra išvis tą dalį išbraukti, tai reikėtų galbūt pirmiau apsispręsti dėl A. Syso pasiūlymo. (Triukšmas salėje) Ne, ne! Tai šita pataisa… (Triukšmas salėje) … priklauso nuo jūsų, tai dabar, pone Algirdai Sysai, spręsime dėl jūsų pataisos.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamas pirmininke, gerbiami kolegos, kodėl iš dalies negalima pritarti Mečislovui, nes atsiranda kolizija. Jeigu tik taisai 3 dalį ir parašai nuo pirmos dienos, o pačioje pradžioje parašyta nuo aštuntos dienos, tai čia logikos nėra. Mečislovas šito nepastebėjo per skubėjimą. Todėl aš ir siūlau taisyti tik 3 dalį ir ją apskritai išbraukti, nes jinai ir lemia šitą dalyką. Aš negaliu sutikti su mūsų komiteto pirmininkės argumentu, kad maždaug paėmei pinigus ir eini dirbti. Jeigu mes apdraudžiame automobilį, važiuojame, sudaužome jį, bet garaže stovi kitas, tai mums mokės draudimą ar ne, nes turime kitą garaže? O jeigu nusilauži ranką apsidraudęs, sako: tu turi kitą ranką, valgyk dešine ranka, jeigu susilaužei kairę.
Draudiminiuose įvykiuose tokių palyginimų geriau nesiūlyti, nes jie visiškai neišlaiko kritikos. Tam ir draudžiamės, kad jeigu mes tampame bedarbiais, kad mums mokėtų, jeigu mes susirandame kitą dieną darbą – duok Dieve, bet mes draudėmės nuo šito įvykio. Jeigu mes šito nesuprantame, kad nesidraudžiame nuo tiek dienų, kiek mes nedirbame, o draudžiamės nuo nedarbo, nuo ligos, nuo nelaimingų atsitikimų… Negalime tokių dalykų sudėlioti į vieną gretą, todėl ir siūlau apskritai išbraukti šitą dalį.
PIRMININKAS. Gerai. Dabar, kad svarstytume jūsų pataisą, ponia pirmininkė išsakys poziciją.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, turbūt iš dalies galima pritarti gerbiamojo A. Syso… (Balsai salėje) Atsiprašau, aš aiškinu.
PIRMININKAS. Leiskite baigti komiteto pirmininkei.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Kadangi kolega M. Zasčiurinskas labai dažnai aiškina, ir tokia yra tiesa, kad labai daug socialiai remtinų žmonių atleidžiama, ir jeigu jiems viskas būtų išmokėta iš karto, tai jie prarastų teisę ir į piniginę paramą. Taigi komitetas pritarė iniciatorių pateiktam teisiniam reguliavimui. Tokiu būdu tikėtina, kad bedarbis ilgiau turės pragyvenimo šaltinį iki pradės dirbti. Komiteto tokia buvo pozicija. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji, ponia Kristina, kaip komiteto pirmininkė, supažindino su komiteto išvada, dėl kurios buvo balsuota.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
PIRMININKAS. Jeigu galvojame kitaip, reikia komiteto tada ir nagrinėti. Ačiū, ponia Kristina. Tai dabar taip. Dabar mes apsisprendėme dėl pono A. Syso… (Balsai salėje)
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Neapsisprendėme. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ačiū už patarimus. Sprendimas yra toks: balsuojame ir išsakome motyvus dėl pono A. Syso pateiktos pataisos – išbraukti 3 punktą ar jį palikti. Apsispręsime, einame toliau.
Motyvai dėl pono A. Syso pataisos, kad būtų išbrauktas, trumpai kalbant, 3 punktas. Motyvų už nėra. Motyvai prieš – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, čia susiduria du požiūriai į mūsų darbo santykius iš principo. Manau, kolegos tiesiog klaidina apie draudimo esmę. Čia kalbame apie draudimo sistemą po to, kai žmogus praranda darbą ir su tuo susijusias darbo pajamas. Darbo pajamos susideda iš to, kiek jis uždirbo, taip pat kokias išeitines išmokėjo darbdavys tam, kad jis galėtų gyventi po to, kai nutrūksta darbo… kai jis nebeturi pajamų šaltinio.
K. MIŠKINIENĖ (LSDPF). Taip.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Ir dabar galiojanti sistema tą įteisina. Kai nutrūksta tavo išeitinės, nebeturi pajamų už mėnesį, už du ar už šešis, tada įsijungia draudiminis mechanizmas. A. Sysas siūlo užmiršti, kad tos pašalpos skiriamos būtent tavo pragyvenimui, ir iš karto pradėti mokėti draudimą. Ką mes tokiu atveju darome? Čia yra draudimo principai, mes galime pasirinkti vienokį ar kitokį. Aš manau, kad jis yra neteisingas ir prastas. Kuo mes draudimo sistemą turėtume motyvuoti? Kad jinai, kiek mes turime pinigų, galimai ilgiau padėtų žmogui išbūti su ta pinigine parama netekus darbo ir neateiti į pašalpų sistemą, dėl kurios labai rūpinasi mūsų kolega M. Zasčiurinskas.
Kaip dabar galiojančiame parašyta, pasibaigė tavo išeitinės, tada automatiškai įsijungia draudimas ir tada tu dar gali kurį laiką gyventi iš to draudimo sistemos. Nes jeigu dabar mes jam viską sumokame pirmą ir antrą mėnesį, po to jis kaip nori, taip turi suktis. Aš manau, kad dabar sistema yra racionalesnė ir tikrai jokiais būdais neprieštarauja jokiems draudimo principams, nes čia yra normalus, ką aš išdėsčiau, darbo santykių ir principų išdėstymas, kuris daugelyje šalių toks ir naudojamas. Čia nėra jokio išradimo. Taigi aš siūlau geriau išlaikyti ilgiau žmogų, kad jis neateitų į mūsų socialinės paramos sistemą.
PIRMININKAS. Ačiū. Motyvai už – M. Zasčiurinskas. Prašau.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Gerbiamieji kolegos, turiu pasisakyti. Žinote, dabar Seime sklando dvi skirtingos ideologinės nuostatos, visiškai priešingos viena kitai. Vienų ideologija yra tokia, kad valstybė turi kištis į žmogaus asmeninį turtą ir nurodinėti, kaip jis turi tą turtą naudoti. Pavyzdžiui, pensininkas, sąžiningai dirbdamas, užsidirbdamas gauna pensiją. Bet jis, pasirodo, turi savo sąskaitoje pinigų sukaupęs. Tada valstybė nusprendžia jam pensijos nemokėti, nes jis dar neišleido tų pinigų, kuriuos turi sąskaitoje.
Analogiška situacija ir čia. Darbuotojas, tikėdamas valstybės sandara, Konstitucija, įpareigojimais, sąžiningai moka mokesčius, apsidraudžia nuo galimo nedarbo, t. y. draudiminio įvykio ir, deja, dažnai atsitinka taip, kad jis netenka darbo, neturi iš ko gyventi. Tada jisai naudojasi valstybinio socialinio draudimo sistema ir sistema jam išmoka šiuos pinigus, nepriklausomai nuo to, ar valstybė galvoja, kad jis tuos pinigus galbūt turi pasidėjęs kojinėje, galbūt jis tuos pinigus panaudos ne tiems reikalams, kaip kažkas valstybėje superprotingas manys, kad jis turi taip naudoti lėšas. Suprantate, dvi skirtingos ideologinės nuostatos.
Mes teigiame, kad jeigu tai yra draudiminis įvykis, žmogus mokėjo mokesčius, vadinasi, jis ir turi gauti šitas išmokas tuo metu, kai atsitiko draudiminis įvykis (kolega Algis minėjo pavyzdį su automobiliu), o ne tai, kad kas nors galvotų, kad jis turi per daug pinigų. Todėl aš visiškai palaikau kolegos A. Syso siūlomą sprendimą išbraukti. Išbraukus aš atsiimsiu savo pasiūlymą. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū, ačiū, ačiū. Belieka balsuoti. Balsuojame, dar kartą paminėsiu, dėl 6 straipsnio pakeitimo, pono A. Syso pasiūlymo, kad būtų išbrauktas 3 punktas. Kas tam pritaria, balsuoja už, kas mano kitaip, tada kitaip. (Balsai salėje) Pone Dagy, pone Dagy! Vyksta balsavimas.
Už – 28, prieš – 7, susilaikė 9. Balsavo 44 iš užsiregistravusių 45. Vadinasi, pone Algirdai Sysai, jūsų pataisai yra pritarta. (Balsai salėje) Pone Mečislovai Zasčiurinskai, jūs turėjote galimybę pristatyti. Ačiū.
Prašau dėl vedimo tvarkos.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašau posėdžio pertraukos ir prašau Vyriausybės išvados, ar jinai tikrai suras reikiamas lėšas dėl šio įstatymo priėmimo. Tai yra mūsų teisėtas noras. Ir pasakau, gerbiamasis Mečislovai, tu vėl ką tik atėmei pinigus iš pensininkų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Ponas Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, pirmiausia tai yra naujas įstatymas, kuris įsigalios tik 2017 metais, jeigu įsigalios. Tai galės gauti Vyriausybė. Biudžetą svarstysime ir taikysime.
Aš suprantu, kodėl konservatoriai pasisako prieš šitos nuostatos taisymą – nes jie ją ir įvedė ydingą. Padarė daug antikonstitucinių pažeidimų, ką ne kartą Konstitucinis Teismas pripažino, ir čia nuskriaudė žmones. Ir užuot pripažinę, kad tai buvo klaida, kalbame apie draudiminius įvykius, Rimantas pats sau prieštarauja – sako, kad yra pragyvenimo šaltinis. Tai ką – pensininkams, kurie dabar turi sąskaitų banke, nereikia mokėti pensijų? Tu kalbi apie pensininkų apgrobimą. Taigi patys sumažinote pensijas ir dabar verkiate krokodilo ašaromis, ir kalbate apie tai, kaip jūs mylite pensininkus. Nebūkite naivuoliai, negalvokite, kad žmonės nesupranta.
PIRMININKAS. Ačiū, Algirdai. Mes dabar, kiek suprantu, diskutuosime. (Balsai salėje) Buvo pasiūlymas, tuoj prieisime prie to pasiūlymo svarstymo. Minutėlę. Pone Mečislovai, labai prašau iš esmės.
M. ZASČIURINSKAS (DPF). Kolegos, čia nesusiję su jokiais pinigais, nebent atsižvelgti į pareikštą faktą, kad konservatoriai tikisi neišmokėti draudiminių išmokų žmogui, kai jis sąžiningai moka draudimines lėšas į „Sodrą“. Jeigu tikslas yra jam neišmokėti, tada aišku. Jeigu jūs planuojate jiems neišmokėti dar kartą, atimti jiems jų priklausančius pinigus, o dabar mes nubalsavome, kad tai, kas priklauso per draudiminį įvykį, jis ir turi gauti, tada suprantama, tada jūs skaičiuojate, kad pinigai kažkur dingsta.
PIRMININKAS. Ačiū. D. Kreivys.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Kiek matau, socialdemokratai nebesiruošia laimėti rinkimų, ir pasipylė dovanos: 20 milijonų mėsai, PVM – 80 milijonų. Aš manau, gerai, kad nesiruošiate laimėti, bet būkite nors šiek tiek valstybininkai.
PIRMININKAS. Ačiū. Pone Kubiliau, dėl vedimo tvarkos. Prašau.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Kolegos, aš tikrai siūlau daryti rimtą pertrauką ir per tą laiką apsvarstyti ne tik tai, ką A. Sysas pridirbo su 30 milijonų, bet siūlau Biudžeto ir finansų komitete apsvarstyti 18 straipsnio 5 dalį, kurioje numatyta… Atsiprašau, ne to straipsnio, o 19 straipsnio 5 dalį, kur numatyta, kad pritrūkus lėšų nedarbo draudimo išlaidoms finansuoti laikinas lėšų trūkumas dengiamas iš valstybės biudžeto. Dar tokio šposo aš nemačiau, tokių formuluočių. Valstybės biudžetas yra apibrėžiamas atskiru įstatymu. Kokiu būdu tame atskirame įstatyme numatyti kažkokį laikiną lėšų kiekį? Kolegos, ką jūs čia susigalvojate? Aš siūlau numatyti laikinu pigių dešrų mokėjimu. Jeigu bedarbiams trūksta pinigų, tai atpiginsite dešras ir tomis dešromis apmokėsite. Aš siūlau daryti pertrauką ir nejuokinti žmonių. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerbiamieji, yra pasiūlymas frakcijos vardu daryti pertrauką iki kito posėdžio. Dėl šito turime apsispręsti. Bendru sutarimu galime? Ne. Balsuojame. Už reikštų patenkinti prašymą dėl pertraukos, kita reikštų kitaip. (Balsai salėje) Taip, iki kito posėdžio frakcijos prašymu. Tai yra Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos pasiūlymas.
Už – 14, prieš – 20, susilaikė 10. Pertrauka iki kito posėdžio. Viskas. Mes tuo klausimu baigiame.
Gerbiamieji, pareiškimai. Gal atsiras? Nėra. Ačiū. Registruojamės. Dėkoju už šios dienos bendradarbiavimą, gero savaitgalio, apmąstymo, susimąstymo, pabendravimo, pasidžiaugti gamta ir ateiti su naujomis idėjomis. Ačiū.
Užsiregistravo 40 Seimo narių. Geros dienos. Viso gero. (Gongas) Posėdis baigtas.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRAF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.