PASIŪLYMAS LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 7, 8, 9, 10, 11, 14, 16, 19, 20, 21, 23, 29, 36, 38, 39, 41, 43, 44, 46, 49, 52, 53, 56, 57, 58, 59, 62, 63, 64, 67, 69, 70 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 56-4 STRAIPSNIU ĮSTATYMO NR. XIV-1726 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO

PROJEKTUI XVP-1405

Eil.  Nr.	Siūloma pakeisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	(10)	(4)		Argumentai: Pasiūlymu siūloma ne atsisakyti pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo (PUPP) slenkstinio pasiekimų lygio reikalavimo, o atidėti jo taikymą iki 2029 m. rugsėjo 1 d., papildomą laikotarpį skiriant pasirengti šio reguliavimo įgyvendinimui. Svarbu pažymėti, kad 2022 m. priimtas teisinis reguliavimas dėl PUPP slenkstinio pasiekimų lygio buvo platesnės mokinių pasiekimų gerinimo sistemos dalis, apimančios ankstyvą mokymosi spragų nustatymą per nacionalinius mokinių pasiekimų patikrinimus (NMPP) 4-oje ir 8-oje klasėje, mokymosi pagalbos planavimą ir teikimą pagal NMPP rezultatus, individualios pažangos stebėseną ir minimalaus PUPP pasiekimų lygio taikymą. Šių priemonių visuma skirta užtikrinti, kad mokinys iki pagrindinio ugdymo pabaigos pasiektų bent minimalias kompetencijas, būtinas tęsti mokymąsi. Todėl PUPP minimalaus pasiekimų lygio reikalavimas yra ne tik mokinio pasiekimų įvertinimo priemonė, bet ir esminis orientyras planuojant mokymosi pagalbą, stebint individualią pažangą ir vertinant taikomų priemonių veiksmingumą. 2023 m. EBPO tyrimas „Vidurinio ugdymo stiprinimas Lietuvoje“ pabrėžia, kad perėjimas į vidurinį ugdymą turi būti grindžiamas tinkamu mokinio pasirengimu, o pasiekimų vertinimo sistema turi patikimai patvirtinti būtinų kompetencijų įgijimą. Tačiau šiuo metu mokiniai, nepasiekę minimalaus PUPP pasiekimų lygio, automatiškai pereina į kitą ugdymo pakopą, todėl mokymosi spragos nėra pašalinamos, o perkeliamos į vidurinį ugdymą. Nacionalinės švietimo agentūros (NŠA) duomenys rodo, kad pagrindinė problema yra ne minimalaus PUPP slenkstinio pasiekimų lygio reikalavimas, o nevienodas mokymosi pagalbos veiksmingumas skirtingose savivaldybėse. Vienose savivaldybės  po 8 klasės NMPP, iki PUPP suteikus veiksmingą pagalbą, minimalaus slenkstinio pasiekimų lygio nepasiekia tik 7–9 proc. mokinių (Šilutės raj. sav., Ignalinos raj. sav., Visagino sav.). Kitose savivaldybėse tokių mokinių dalis ne mažėja, o padvigubėja ir siekia apie 40 proc. (Zarasų sav., Elektrėnų sav.). Tai rodo, kad mokinio galimybės pasiekti minimalų PUPP pasiekimų lygį 10 klasėje šiuo metu reikšmingai priklauso nuo skirtingo mokymosi pagalbos veiksmingumo savivaldybėse, o ne vien nuo jo pastangų ar gebėjimų. Dėl šios priežasties tikslinga ne atsisakyti minimalaus PUPP pasiekimų lygio reikalavimo, o atidėti jo taikymą. Atidėjimo laikotarpis turėtų būti skirtas valstybės lygmeniu sustiprinti ankstyvą mokymosi spragų diagnostiką, individualios mokymosi pažangos stebėseną ir mokymosi pagalbos sistemą. Pažymėtina, kad Lietuvos mokyklų vadovų asociacija, Lietuvos gimnazijų asociacija, Lietuvos progimnazijų asociacija, Lietuvos pagrindinių mokyklų asociacija, dalis Lietuvos savivaldybių asociacijos narių ir asociacijos „Žinių ekonomikos forumas“ taip pat nepritaria pateiktam įstatymo projektui. Šios organizacijos siūlo ne atsisakyti PUPP slenkstinio pasiekimų lygio reikalavimo, o stiprinti mokymosi pagalbos sistemą ir, esant poreikiui, svarstyti jo įsigaliojimo termino atidėjimą. Atkreiptinas dėmesys, kad abu šiuo pasiūlymu teikiami straipsniai yra tarpusavyje tiesiogiai susiję: siūloma palikti galioti šiuo metu galiojantį reglamentavimą ir atidėti jo taikymą. Atsižvelgiant į tai, kad šios nuostatos įsigaliojimas jau buvo atidėtas, papildomas laikotarpis turėtų būti panaudotas atsakingai, teikiant tikslinę pagalbą savivaldybėse, kuriose mokinių pasiekimai prasčiausi, ir sistemiškai diegti gerąją praktiką iš savivaldybių, pasiekiančių geriausių mokinių pažangos rezultatų. Pasiūlymas: Pakeisti įstatymo projekto 1 straipsniu keičiamo 10 straipsnio 4 dalį ir ją išdėstyti taip: „Pagrindinis išsilavinimas įgyjamas baigus pagrindinio ugdymo programą ir pasiekus švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų slenkstinį lygį metu patikrinus mokymosi pasiekimus, išskyrus atvejus, kai asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytais atvejais yra atleidžiamas nuo pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimo. Pagrindinio ugdymo įvertinimai atitinka slenkstinį, patenkinamą, pagrindinį ar aukštesnįjį pasiekimų lygius ir jų ribas, nustatytus švietimo, mokslo ir sporto ministro tvirtinamose bendrosiose programose. Jeigu asmuo švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatytų dalykų pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimų metu nepasiekė kurio nors dalyko slenkstinio pasiekimų lygio, jis gali tais pačiais mokslo metais pakartotinai dalyvauti atitinkamo dalyko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime. Jeigu ir po pakartotinio dalyvavimo atitinkamo dalyko pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinime asmuo nepasiekė slenkstinio pasiekimų lygio, jis gali tęsti mokymąsi pagal pagrindinio ugdymo programą švietimo, mokslo ir sporto ministro nustatyta tvarka.“
2.	(36)	(7)		Argumentai: (žr. siūlomo pakeitimo Nr. 1 argumentus) Pasiūlymas: Papildyti projektą nauju 2 straipsniu ir jį išdėstyti taip: „2 straipsnis. 36 straipsnio pakeitimas Pakeisti 36 straipsnio 7 dalį ir ją išdėstyti taip: „ 7. Šio įstatymo 4 straipsnis įsigalioja 20262029 m. rugsėjo 1 d.”

Teikia  

Seimo nariai