Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 11, 2023Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 143
STENOGRAMA
2022 m. kovo 15 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pavaduotojai
A. MAZURONIS ir V. MITALAS
PIRMININKAS (V. MITALAS, LF*). Gerbiamieji kolegos, sveiki sugrįžę. Pradedame kovo 15 dienos vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
14.01 val.
2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo Nr. XIV-745 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1382 (pirmasis svarstymas)
Taigi popietinės darbotvarkės 2-1 klausimas – 2022 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymo 14 straipsnio pakeitimo projektas. Kviečiu į tribūną Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską pateikti komiteto išvadą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė Vyriausybės pateiktą biudžeto tikslinimo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Taip pat atkreipė dėmesį į tai, jog gynybos finansavimo didinimas turi atitikti tam tikrus kriterijus. Finansavimas turi būti tvarus, turi būti skaidrus, turi atitikti realų poreikį. Kai kalbame apie tvarumą, tai Valstybės kontrolė ir Lietuvos bankas pažymėjo, kad labai svarbu užtikrinti tvarius pajamų šaltinius, kuriais būtų finansuojamos valstybės išlaidos.
Skaidrumas. Tai Biudžeto ir finansų komitetas pritarė Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pakeitimui taip, jog būtų suteiktos papildomos parlamentinės kontrolės funkcijos parlamento komitetams kontroliuoti Krašto apsaugos ministerijos išlaidas.
Pagal poreikį, tai trečias elementas, mes jau turime pasiekę mūsų įsipareigojimą mūsų partneriams NATO, kad gynybos finansavimas būtų ne mažiau kaip 2 procentiniai punktai nuo BVP. Viskas, kas virš tų 2 %, turi būti aiškiai pagrįsta realiu poreikiu. Krašto apsaugos ministerija pagrindė tai Biudžeto ir finansų komiteto nariams posėdžio metu, todėl Biudžeto ir finansų komitetas bendru sutarimu pritarė Vyriausybės pateiktam projektui. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija. Diskusijoje nori kalbėti A. Skardžius. Kviečiame į tribūną.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gal nustatykite, pirmininke, laikmatį iki 5 minučių. Gerbiami kolegos, išties labai svarbus sprendimas didinti biudžetą iki 2,52 %, tai istorinis įvykis. Dar visai neseniai, 2017 metais, biudžetas buvo padidintas vos iki 1,6–1,7 %, tačiau taip pat didėja ir atsakomybė. Kaip jau komiteto pirmininkas minėjo ir Valstybės kontrolė svarstymo metu atkreipė, gerbiami kolegos, dėmesį, tai išties didelės lėšos, skiriamos šiam tikslui, ir ateityje reikia numatyti tvarius šiam gynybos finansavimui skirtus šaltinius. Kiekvienas gynybai skirtas ir netikslingai, neefektyviai išleistas euras – tai nenupirktas stingeris, nenupirktas javelinas ar nenupirktas paprasčiausias šovinys Lietuvos gynėjui.
Žvelgiant į visai neseną praeitį, turėjome pėstininkų kovos mašinų pirkimą. Tai buvo bene didžiausias įvykis, kainavęs mums beveik 1,5 mlrd. eurų. Buvo nupirktos 88 kovos mašinos, bet šio pirkimo aplinkybes turbūt mažai kas prisimenate. Visi prisimena „auksinius“ šaukštus. Prieš rinkimus, 2016 metai, didžiulis skandalas – neefektyviai išleisti 4 tūkst. eurų, bet po šia dūmų uždanga, asmeniškai esu įsitikinęs, nes dalyvavau Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdžiuose, kai svarstė šį klausimą su kariuomenės vadu, su Valstybės saugumo departamento vadovais ir krašto apsaugos ministru, kuris buvo kaltinamas dėl tų 4 tūkst. eurų, neefektyviai išleistų, tuo metu buvo pasirašyta sutartis 88 bokserių pirkimui iš Vokietijos kompanijos, nors tuo pačiu metu buvo siūlomos suomiškos mašinos „Patria“. Labai stebėjosi suomiai, kodėl Lietuva atsisako 100 modernių šarvuočių už 350 mln. eurų, kai šiuo atveju 88 kovos mašinos „Boxer“ iš Vokietijos kompanijos buvo nupirktos už 398 eurus. Kaip teigia buvęs krašto apsaugos kariuomenės vadas V. Tutkus, šis pirkimas, be abejo, buvo beveik trečdaliu brangesnis, negu kad galima buvo įsigyti. Pažvelgę į viešai prieinamą informaciją, kurią galite kiekvienas pasitikrinti, matome, kad tuo pačiu metu vokiečiai iš šios kompanijos pirko tuos pačius bokserius, pigesnius 900 eurų.
Taip pat nesuprantama, kodėl buvęs kariuomenės vadas V. Tutkus buvo koneveikiamas dėl to, kad siūlė įsigyti mūsų sąjungininkų amerikiečių kovos mašinas „Striker“, kurios, beje, būtų kainavę pigiau – už tą pačią beveik 0,5 mlrd. sumą mes būtume įsigiję kur kas didesnį kiekį mašinų. Tokie pirkimai tikrai kelia daug sumaišties.
Domėjosi net ir Europos Komisija. Mano rankose štai yra Europos Komisijai parengtas atsakymas, kurį pasirašo krašto apsaugos ministras J. Olekas. Tai yra 2016 metų atsakymas, adresuotas Europos Komisijai. Tai yra taip pat viešas dokumentas. Teko aiškintis ir Europos Komisijai. Beje, tuokart buvo prisidengta tuo, kad Lietuva turi išskirtinę savo kompetenciją pirkti neskelbtinų derybų būdu tokią techniką.
Aš, viską labai aktyviai remdamas, šį finansavimo procentą ir tuos šimtus milijonų, papildomai skirtų krašto apsaugai, kaip Audito komiteto narys, kviečiu visus aktyviai kontroliuoti, sukurti kontrolės mechanizmą, kad tai netaptų kažkam kažkokiu pasipelnymo šaltiniu, kad kiekvienas euras būtų panaudotas efektyviai ir tarnautų mūsų šalies gynybai. Todėl sveikinu aktyvią komiteto poziciją ir, tikiuosi, šis mechanizmas bus sukurtas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje daugiau nėra norinčių kalbėti. Antras biudžeto svarstymas ir priėmimas – ketvirtadienį, tai yra poryt.
14.09 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1383(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1383(2). Svarstymo stadija. Kviečiu M. Majauską pateikti komiteto išvadą.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, tai Vyriausybės teikiamas Labdaros ir paramos įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Juo iš esmės sudaromos palankesnės sąlygos teikti labdarą ir paramą taip, kad būtų galima pasinaudoti pelno mokesčio lengvata. Šiuo įstatymo projektu yra konkrečiai sudaromos galimybės tokią paramą teikti Ukrainai, taip pat ir Ukrainos valstybinėms institucijoms.
Atitinkamai įstatymo pakeitimo projektas Biudžeto ir finansų komiteto dar buvo pakoreguotas pagal Lietuvos buhalterių asociacijos tam tikrus pasiūlymus. Bendram projektui, pakoreguotam projektui, Biudžeto ir finansų komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau norinčių diskutuoti nėra. Dėl motyvų taip pat nėra norinčių kalbėti, bent jau mano ekrane. Balsuosime numatytu laiku ir apsispręsime dėl Labdaros ir paramos įstatymo po svarstymo.
14.10 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023–2025 metų vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“ projektas Nr. XIVP-1360(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2023–2025 metų vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“ projektas Nr. XIVP-1360(2). Taip pat svarstymas. Iš pradžių kviečiu M. Majauską pateikti išvadą po svarstymo Biudžeto ir finansų komitete.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, tai yra standartinė, bet gana svarbi procedūra. Kiekvienų metų pavasario sesijos pradžioje, paprastai iki kovo 15 dienos, turime patvirtinti vidutinio laikotarpio tikslą. Esamomis aplinkybėmis esame įpareigoti tvirtinti 2023–2025 metų vidutinio laikotarpio tikslą. Tą tikslą, atsižvelgdami į esamas aplinkybes, privalome nustatyti ne didesnį nei minus 1 % struktūrinio balanso deficitas. Būtent tokį mes jį ir numatome.
Jeigu būtų įsipareigojimas numatyti mažesnį struktūrinio, atkreipiu dėmesį, ne nominaliojo, o struktūrinio balanso deficitą, tai reikštų, jog valstybė įsipareigotų imtis ir papildomų fiskalinių priemonių siekdama užtikrinti, jog tokio deficito lygis būtų pasiektas. Šiuo atveju mes renkamės būtent lankstesnį sprendimą, kuris suteikia daugiau judėjimo ir sprendimų priėmimo laisvės Vyriausybei siekiant užtikrinti, kad būtent toks rodiklis būtų pasiektas vidutiniu laikotarpiu, ir suteikiant galimybę, jog jis būtų pasiektas nesiimant kokių nors griežtų ir principingų fiskalinių priemonių, siekiant užtikrinti, kad tas vidutinio laikotarpio rodiklis būtų pasiektas.
Seimo Biudžeto ir finansų komitetas išklausė Vyriausybės atstovus ir pritarė šiam siūlymui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Kviečiu Z. Balčytį, Audito komiteto pirmininką, pristatyti Audito komiteto išvadą. Prašom.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, kaip ir minėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, tai yra procedūra, kuri kas trejus metus yra kartojama, tačiau šie metai yra neeiliniai. Audito komitetas kovo 14 dienos posėdyje bendru sutarimu priėmė sprendimą pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo „Dėl 2023–2025 metų vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“ projektui Nr. XIVP-1360. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusija. Kviečiu kalbėti A. Butkevičių. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, aš manau, kad Biudžeto ir finansų komitetas vakar posėdžio metu tikrai atkreipė didžiulį dėmesį į šį Seimo nutarimo projektą. Manau, kad ir šioje salėje turėtų būti daug didesnė diskusija, nes šitas Seimo nutarimas yra susietas, kaip jūs puikiai žinote, su Fiskalinės drausmės (arba finansinės sutarties) konstituciniu įstatymu. Pagal Europos Komisijos, aš manau, užimamą poziciją gali būti taip, kad nuo kitų metų vėl pradės veikti Stabilumo ir augimo paktas, jeigu nebebus taikoma išlyga dėl prasidėjusio karo Ukrainoje. Tada, aš manau, daugelis Seimo narių suvoks ir supras, kai bus pateiktas kitų metų biudžeto įstatymo projektas su labai griežtais reikalavimais dėl fiskalinės politikos, užtikrinant pajamų tvarumą, planuojant einamąsias išlaidas, kurios bus numatytos visuose valstybės biudžetuose.
Vakar Biudžeto ir finansų komitete svarstant šitą klausimą tikrai buvo užsiminta, kad jau gal ir šiuo metu reikėtų pradėti atlikti tam tikrus modeliavimus. Modeliavimus, kaip mes kaip valstybė įgyvendinsime 1 % fiskalinio deficito reikalavimą ir kokia bus politika, tiek planuojant ateinančių metų valstybės biudžeto pajamas, tiek ir planuojant, kaip minėjau, išlaidas.
Kodėl apie tai kalbu? Nes jau šiais metais buvo ir iš Valstybės kontrolės tiesiog gaunami tokie raštai, tiek ir Europos Komisijos išsakytos kai kurios pastabos, kad mūsų suplanuotos einamosios išlaidos nėra visiškai padengtos tvariomis pajamomis. Dabar mes iš dalies esame lyg patenkinti, kad visų biudžetų pajamų planai yra vykdomi ir viršijami, bet tai yra dėl išaugusios mūsų šalyje infliacijos. Tai yra daugiau infliacinės pajamos, ir manau, kad šiam teisės aktui turėtų būti skiriamas daug didesnis dėmesys.
Kaip kalbėjo Biudžeto ir finansų komiteto pirmininkas, kad Biudžeto ir finansų komitete bus vykdoma parlamentinė kontrolė, stebint ir tam tikrus ekonominius pokyčius, kurie susieti ir su augančia infliacija pastaruoju metu, ir su vykstančiu karu Ukrainoje, nes Lietuva pagal infliaciją tapo lydere ne tik tarp euro zonos šalių, bet ir visoje Europos Sąjungoje. Tarp EBPO šalių Lietuva yra trečia po Brazilijos ir Turkijos.
Aš manau, kad, kalbant plačiąja prasme apie šį Seimo nutarimą, jis tiesiog mus įpareigoja pradėti jau dabar ruoštis planuojant ateinančių metų biudžeto tiek pajamas, tiek išlaidas, ir taip pat pareikalaujant Ekonomikos ir inovacijų ministerijos, kaip ji įsivaizduoja mūsų ekonomikos situaciją šių metų antrąjį pusmetį ir taip pat kitais metais. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. V. Ąžuolo nematau salėje. Dėl motyvų už nori kalbėti Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų pritariu, kas buvo pasakyta mano kolegos A. Butkevičiaus dėl infliacijos, dėl išlaidų didėjimo, dėl esamos finansinės situacijos, tačiau šie procesai pastebimi ir kitose Europos Sąjungos šalyse, ir net pasaulyje. Tai yra neišvengiamai susiję su paskutiniais įvykiais Ukrainoje.
Aš manau, kad mes ne iš gero gyvenimo šiandien priimame tą sprendimą didinti išlaidas, ypač dėl savo karinių atgrasymo priemonių įsigijimo. Todėl aš tikrai pritariu šiandien šiam sprendimui, bet dėl ateities, aišku, yra numatytas kito biudžeto parengimo grafikas. Po to, aišku, mes turėsime teisę įvertinti ir pažiūrėti, kaip iš tikrųjų mes gyvensime ateityje, ir turėsime galimybę koreguoti, jeigu iš tikrųjų šios priemonės arba šios grėsmės, kurios yra šiandien mūsų akivaizdoje, bus išnykusios. Manau, kad ir biudžeto principai bus kiti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės A. Skardžius. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiami kolegos, man tiesiog neapsiverčia liežuvis kalbėti už. Vakar Audito komitete, kuris yra savo turiniu biudžeto kontrolės komitetas pagal savo funkcijas, neišgirdome jokių atsakymų nei iš Finansų ministerijos, nei iš Lietuvos banko. Pritariu, ką šiandien iš tribūnos kalbėjo buvęs premjeras ir finansų ministras A. Butkevičius. Na, mes negalime priimti sprendimų su visais nežinomaisiais. Nėra modeliavimo, nėra prognozavimo, neaiškus karo Ukrainoje poveikis, infliacija yra viena didžiausių, pandemijos poveikis pasaulio ir Europos ekonomikai.
Dabar vienintelis atsakymas, ką vakar teko išgirsti iš atsakingų mūsų valstybės finansų atstovų, tiek iš Finansų ministerijos, tiek iš Lietuvos banko, galų gale ir iš Valstybės kontrolės, kad visi laukia Europos Komisijos sprendimo. Gerbiamieji, kam mes priimame trejų metų perspektyvą, žvelgdami į prieškarinį, priešpandeminį, priešinfliacinį, priešenergetinės krizės laikotarpį, įsipareigodami 1 % deficitu. Tai tiesiog niekinis dokumentas, niekinis sprendimas ir labai gaila, kad parlamente gaištamas laikas, kai tiek yra nežinomųjų priimant šį sprendimą. Todėl nesu tikrai prieš tą 1 % deficitą, bet esu prieš tokius sprendimus, kurie yra absoliučiai tušti ir kuriuos rytoj gali tekti iš naujo priimti.
PIRMININKAS. Dėkui. Visi pasisakė. Dėl projekto apsispręsime balsuodami numatytu laiku.
14.20 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 12, 13 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1351(2) (svarstymas)
Dabar, jei pranešėjas A. Kupčinskas nesupyks, į tribūną pakviesime L. Kasčiūną. 2-5 klausimas dėl Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo, yra svarstymo stadija. Taikoma skubos tvarka. Prašau trumpai pristatyti NSGK išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininko pavaduotojau. Iš tiesų po labai įnirtingų diskusijų vakar bendru sutarimu mes pritarėme Lietuvos Respublikos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto pataisoms. Visi bendrai NSGK pritarė, kad reikia stiprinti kontrolę, kad trečiųjų šalių juridiniai asmenys, jų investicijos nepažeistų mūsų nacionalinio saugumo. Todėl turime stiprinti Nacionaliniam saugumui svarbių objektų komisijos įgaliojimus. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Dėl motyvų? Norinčių kalbėti nėra. Apsispręsime balsuodami kiek vėliau.
14.22 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 45, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1365(2), Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 37, 39, 48, 50, 52, 58, 98 ir 100 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1366(2), Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 6, 17, 24, 33, 34, 40, 44 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1367(2) (svarstymas)
Dabar 2-4.1, 2-4.2 ir 2-4.3 klausimai, tai yra Viešųjų pirkimų įstatymo ir Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo ir dar vieno lydimojo įstatymo pakeitimas. Kviečiu A. Kupčinską pristatyti Ekonomikos komiteto išvadas dėl šio įstatymų projektų paketo.
A. KUPČINSKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, kolegos, vakar Ekonomikos komitetas, susirinkęs į neeilinį posėdį, taip pat svarstė įstatymų projektus, susijusius su viešaisiais pirkimais, kurie yra būtini esant nepaprastosios, karo ar mobilizacijos padėties atvejams, ir pritariame toms nuostatoms, kad gali būti taikomos išimtys, susijusios su gynybos, saugumo srityje atliekamais viešaisiais pirkimais, taip pat vandentvarkos, energetikos, transporto ir pašto paslaugų srityse. Komitetas visiems tiems pakeitimams pritarė bendru sutarimu ir visiems lydimiesiems taip pat. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Diskusijoje nėra norinčių kalbėti. Dėl motyvų? Taip pat norinčių kalbėti nėra. Apsispręsime numatytu laiku.
14.23 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1307 (pateikimas)
Gerbiami kolegos, dabar mes ne visus turime, dar ministrų neturime. Tada kviečiu, ką matau salėje. Matau, kad yra J. Pinskus. Jis galėtų mums pateikti darbotvarkės 2-13 klausimą – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1307.
J. PINSKUS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Norėčiau pateikti, gerbiami kolegos, labai svarbų įstatymo projektą, nes, Europos Sąjungos statistikos agentūros Eurostato duomenimis, vidutinės maisto produktų kainos Lietuvoje, palyginti su kitomis ES valstybėmis narėmis, augo gerokai sparčiau ir pagrindinė priežastis buvo brangstančios žaliavos ir energetika.
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – 9 % PVM tarifo taikymas maisto produktams. Įstatymo projektą parengėme atsižvelgdami į dabartinę padėtį. Tuo siekiama ženkliai sumažinti produktų kainas. Kaip žinoma, mes gyvename globaliame pasaulyje. Ir tiesiog labai daug žmonių klausia manęs kaip Seimo nario, ypač regionuose, gerbiamieji, darykite ką nors, kodėl mes turime važiuoti į Lenkiją pirkti žymiai pigiau maisto produktų?
Žinau, kad M. Majauskas paklaus klausimą, netgi jau klausimą maždaug žinau, kad vis tiek sumažinus PVM tarifą visą pelno dalį pasiims prekybininkai. Kažkodėl Lenkijoje taip neatsitiko, nuo vasario 1 dienos ten maisto produktams taikomas nulinis tarifas. Ir mūsų žmonės išveš mūsų galimai gaunamą PVM į Lenkiją, iš tikrųjų bus nemažos netektys. Todėl labai prašau ypač valdančiuosius atsakingai pažiūrėti į šitą klausimą ir pritarti mūsų teikiamam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Dėkoju, ačiū už pristatymą. Yra keletas klausimų. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašau.
J. PINSKUS (LRF). Atsakiau į klausimą turbūt, Mykolai?
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Dėkoju, gerbiamas pranešėjau, už išsamiai pristatytą klausimą. Džiaugiuosi, kad gana taikliai pastebėjote vieną iš galimų rizikų, ir tikrai gerai, kad apie tai diskutuojame. Man atrodo, kad klausimas yra tikrai svarbus ir vertas rimtos diskusijos.
Mano klausimas, gerbiamas kolega, jums būtų toksai: Lenkija turi ne tik pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maisto produktams, bet turi ir stambiųjų prekybos tinklų mokestį, kuris Europos Sąjungos Teisingumo Teismo buvo pripažintas kaip teisėtas, ar nematytumėte poreikio derinti sprendimą pritaikyti pridėtinės vertės mokesčio lengvatą maisto produktams kartu su sprendimu apmokestinti stambiuosius prekybos tinklus?
J. PINSKUS (LRF). Ačiū už klausimą. Klausimas yra labai geras dėl to, kad mums šiuo atveju dviračio išradinėti patiems nereikia, mes galime pasinaudoti mūsų kaimyninės valstybės patirtimi ir vertinant visas rizikas, kurios galėtų kilti ir mums. Taip, mes galime kompleksiškai teikti šitą klausimą, manau, įvertinę tas rizikas, kurios yra tenai.
PIRMININKAS. Dėkui. I. Kačinskaitės-Urbonienės nematau. L. Nagienės irgi nėra. Tada klausia A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis pranešėjau, išties pritariu jūsų siūlymui ir norėčiau jūsų vis dėlto paklausti. Štai mūsų premjerė, atsakinėdama į klausimus, teikdama biudžeto pakeitimus, susijusius su gynyba, minėjo, kad pernai dėl infliacijos surinktas milijardas ir 100 mln. padėta į kažkokį stalčiuką. Neva atiduota, grąžinta skola, biudžetas buvo deficitinis. Vakar finansų viceministras sako, kad dar ministerija turi pasidėjusi į savo stalčių, 11 % ministerija laiko stalčiuje vien dėl infliacijos surinktų viršplaninių pajamų. Kodėl taip elgiasi Vyriausybė? Kaip jūs manote, kodėl tie pinigai priklauso jai, o ne mūsų žmonėms?
J. PINSKUS (LRF). Ačiū už klausimą, gerbiamas Artūrai. Iš tiesų, mano žiniomis, vien už sausį perteklinio PVM yra surinkta, man atrodo, 340 mln., beveik apie pusę milijardo. Tai iš tikrųjų mes turėtume juos tikslingai panaudoti. Manau, mes iki šiol neturėjome tokio siūlymo, kur galėtume panaudoti, pavyzdžiui, arba nesurinkti papildomai iš maisto prekių PVM, nes turėtume rezervą dėl infliacijos. Pritarkime šiam siūlymui ir tikrai nevarysime savo žmonių į Lenkiją apsipirkti, gal ne tokiais kiekiais, kaip dabar važiuoja. Tiesiog prieš žmones mums jau gėda, kad mes tų dalykų nedarome.
PIRMININKAS. Klausia R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū. Pratęsiu, pranešėjau, kolega, jūsų mintį, kad tikrai gėda, kad mes iki šiol nieko nedarome. Dar labiau stebina, kai Biudžeto ir finansų komitetas paklausė jūsų: gal jūs pritartumėte, šalia PVM mažinimo maisto produktams, apmokestinti stambiuosius prekybos centrus? Ar ne jums, gerbiamas Mykolai, tą klausimą ir reikėjo kelti biudžete? Ar ne valdančiajai daugumai ir reikėjo pateikti planą, kad šiandien nebūtų mūsų toks popuri įvairiomis PVM mažinimo temomis?
Iš tiesų noriu pasakyti, kad tikrai laiku ir jau šiek tiek vėluojantis, nes dalis mūsų mokėtojų lėšų lieka Lenkijoje, bet tikėkimės, kad net dėl būtiniausių maisto produktų (o tokių projektų pateikta ne vienas ir ne du, ir ne trys, ir galėjo visi iki šiol būti apsvarstyti) tikrai bus priimtas sprendimas, nes žmonės realiai labai laukia. Todėl aš sveikinu ir klausimas, kodėl iki šiol mes to nedarėme?
J. PINSKUS (LRF). Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų klausimas… Anksčiau maisto produktams mūsų kaimyninėje šalyje Lenkijoje buvo 5 %, pas mus – 21 %, nuo vasario 1 dienos Lenkijoje jau yra nulinis tarifas, o mes einame tiktai iki 9 %. Netgi priėmę šią PVM lengvatą ir sumažinę ją iki 9 % mes vis tiek dar atsiliksime nuo kaimyninės šalies. Kadangi mes, sakau, gyvename globaliame pasaulyje, mes neapribosime žmonių judėjimo, o žmonės eis ten, kur yra pigiau, žmonės važiuos ten, kur yra geriau. Todėl prašau visų Seimo narių, ypač valdančiųjų, jų pateikimo metu nematau, bet, manau, gal stebi per televizorius, kad pritartų tai PVM lengvatai, kuri yra labai svarbi visiems Lietuvos žmonėms.
PIRMININKAS. Klausimą turi A. Butkevičius. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas kolega, pritariu jūsų pateiktam projektui, nors jis labai stipriai vėluoja. Analogiškus pasiūlymus teikiau raštu ir prezidentūrai, ir prezidentūroje sudarytai komisijai, ir viešai apie tai kalbėjau. Bet noriu jūsų paklausti, ar jūs negalvojote, kad vis dėlto PVM tarifą būtų galima sumažinti iki 5 %, nes visada rengiant mokestinius įstatymus yra atsižvelgiama ir į kaimynines valstybes, nors, aišku, aš čia nesiūlyčiau iki nulinio tarifo. Tai prieštarautų Europos Sąjungos teisei.
Antras klausimas. Ar jūs nepasigendate Finansų ministerijos lyderystės apskritai sprendžiant finansines problemas tiek dėl infliacijos, tiek dėl kitų dalykų? Ačiū.
J. PINSKUS (LRF). Labai ačiū už klausimus. Iš tikrųjų jūs pats uždavėte klausimą ir pats atsakėte. Taip, Finansų ministerijos lyderystės šitais klausimais tikrai pasigendu. Mes atsiliekame, atsiliekame ir atsiliekame, nes iš tikrųjų mes negalime būti sala Europos Sąjungoje, kur visiškai kitokie mokesčiai ir visai kitokios lengvatos, negu yra aplinkui.
PIRMININKAS. Dėkui. Jūs atsakėte į visus klausimus šiuo klausimu.
Dabar motyvai. Už kalbės V. Fiodorovas, bet jo nematau. Tada už – R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Tikrai, kolegos, palaikykime įstatymo projektą, jo laukia visi Lietuvos žmonės, nes valgyti reikia visiems – ir jauniems, ir seniems. Vienas momentas.
Antras momentas – tikrai reikia sugrąžinti pirkėjus arčiau savo namų ir neskatinti maisto prekių turizmo iš Lietuvos į visas kitas valstybes, nes tai mes darome laikydamiesi tokio PVM tarifo.
Trečias momentas, be abejo, yra labai svarbus, kad jau šiandien turėjo būti priimti tie sprendimai. Labai tikimės vis dėlto net ir skubos tvarkos kalbant apie šį įstatymo projektą ir PVM mažinimą.
Dar kartą verta pabrėžti: mes galime išskaidyti grupėmis prabangos prekes arba alkoholį, tabaką, palikti galbūt su tokiu PVM tarifu, koks yra dabar, bet kai trūksta lyderystės iš valdančiosios daugumos, iš atsakingų ministerijų į reakciją dėl žmonių pajamų ir išlaidų, ir to santykio, kokį patiria jie šią žiemą, net ir nulinis PVM tarifas galimas reaguojant į tokius rodiklius ir infliacijos didėjimą. Lenkija būtent ta išimtimi ir pasinaudojo – konkrečiam laikotarpiui nustatytas PVM tarifas.
Taip pat, jeigu kalbėtume apie kontrolę, ta kontrolė yra galima. Viešumas, žmonių kontrolė yra labai didelis įrankis. Prekybos tinklai pateikia kainas iki to ir po PVM. Žmonės taip pat informuoja institucijas ir valstybė sugeba kontroliuoti taip pat ir piktnaudžiavimą šiuo mokesčiu.
Labai raginu palaikyti, padaryti sistemą gyvą, gyvybingą, kad vis dėlto galų gale ta nauda atsirastų mūsų vartotojų piniginėse, tai yra liktų jiems pinigėlių ir kitiems poreikiams.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Pradžioje galbūt reaguosiu į gerbiamos kolegės R. Tamašunienės pastabas. Iš tiesų gerbiama kolegė jau ne pirmus metus ragauja Seimo nario duonos. Pastaruosius ketverius metus, visai neseniai, buvote valdančiojoje daugumoje ir tokių sprendimų nepriėmėte, todėl jūsų argumentai apie lyderystę atrodo gal, švelniai pasakius, nenuoširdūs.
Šį gerbiamo kolegos siūlymą vertinu atsargiai. Ne todėl, kad tai yra blogas sprendimas. Anaiptol. Daugelis Europos Sąjungos šalių iš tiesų taiko tokią lengvatą. Vis dėlto šiandien mes, gerbiami Seimo nariai, turėtume apsispręsti, nes toks siūlymas gali kainuoti, priklausys nuo to, kokiems produktams bus pritaikyta, apie 400 mln. eurų. Iš esmės mūsų sprendimas, kaip panaudoti tokius pinigus. Aš manau, kad tokios apimties, o gal net ir šiek tiek daugiau mes turėsime skirti siekdami amortizuoti infliacijos padarinius. Aš vis dėlto siūlyčiau galvoti apie darbo santykių mokesčių mažinimą, ar tai būtų gyventojų pajamų mokesčio mažinimas, ar tai būtų neapmokestinamojo pajamų dydžio didinimas. Taip mes mažintume socialinę atskirtį, mes skatintume žmones dirbti, mes mažintume naštą verslui, užtikrintume, kad visa nauda atitektų vartotojui, pats žmogus galėtų pasirinkti: jisai nori pirkti dešrą, jisai nori susimokėti komunalinius mokesčius ar jisai nori tiesiog taupyti pinigus.
Taigi, mano supratimu, racionalesnis būdas būtų mažinti darbo santykių mokesčius. Pakartosiu, nesakau, kad tai yra blogas sprendimas, bet kviečiu ieškoti racionalesnių sprendimų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami.
14.37 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1309 (pateikimas)
Tada taip pat kviečiu J. Pinskų pateikti darbotvarkės 2-14 klausimą – projektą Nr. XIVP-1309. Tai yra to paties įstatymo to paties straipsnio pakeitimo įstatymo projektas, tik šiek tiek apie ką kita. Prašom.
J. PINSKUS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Šį įstatymo projektą rengti paskatino išaugusios komunalinių paslaugų kainos, o ypač patiriamos didelės pastatų šildymo sąnaudos. Aišku, dominuoja senos statybos nerenovuoti pastatai. Dauguma šalies gyventojų, gaunančių mažas ir vidutines pajamas, didelę dalį savo pajamų vis dar turi skirti būtiniausioms komunalinėms paslaugoms apmokėti. Planuojama, ir elektros energijos, ir gamtinių dujų kaina ir toliau didės, o tai lems ir šilumos kainų augimą.
Mes siūlome lengvatinį 5 % PVM tarifą, taikomą buitiniams energijos vartotojams, kaip jie apibrėžti Lietuvos Respublikos energetikos įstatyme, tiekiamoms malkoms ir kūrenimui skirtiems medienos produktams, tiekiamai elektros energijai ir gamtinėms dujoms. Tai sumažintų šią gyventojams tenkančią naštą, sumažintų šildymo kainos kompensacijos galimybe besinaudojančių asmenų skaičių ir administracinę naštą.
Lietuvos Respublikos pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto tikslas – lengvatinio 5 % PVM tarifo taikymas tiekiamoms malkoms ir medienos produktams, skirtiems kūrenimui, tiekiamai elektros energijai ir gamtinėms dujoms.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra keletas klausimų. Pirmasis klausia M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, nustačius lengvatinį 5 % PVM tarifą tiekiamoms malkoms, medienos produktams, skirtiems kūrenimui, biudžetas netektų 1,3 mln. eurų, tiekiamai elektros energijai – 55 mln., gamtinėms dujoms – maždaug 44 mln. eurų. Vėlgi atsižvelgiant į sparčiai augančias kainas, mano supratimu, tai yra diskutuotinas, vertas diskusijos gerbiamų kolegų pasiūlymas, bet vėlgi aš kviesčiau pagalvoti apie alternatyvų sprendimą – ne koreguoti pridėtinės vertės mokesčio tarifus, nes jais naudojasi ir žmonės, kuriems visiškai nereikia paramos ar pagalbos, o vietoj pridėtinės vertės mokesčio tarifų keitimo didinti šildymo kompensacijas, kurios dabar yra prieinamos nepasiturintiems gyventojams, bet daryti taip, kad jos būtų prieinamos ir vidutines pajamas gaunantiems. Tai būtų taikliau, būtų efektyviau – gautų tiksliai tie, kuriems reikia. Šiuo atveju, jeigu būtų pritaikyta malkoms, tai yra nereguliuojama rinka, tikėtina…
PIRMININKAS. Laikas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). …kad ne visa dalis atitektų vartotojui. Taigi, kompensacija būtų taikliau ir efektyviau. Kolega, ar nemanote?
J. PINSKUS (LRF). Tikrai nemanau, nes iš tikrųjų norėčiau, kad mes neskirstytumėme žmonių į vienokius ar kitokius – arba nepasiturinčius, arba pasiturinčius. Tiesiog mes tas kompensacijas… Kaip aš suprantu, pagal Vyriausybės teikiamą projektą bus mokamos centriniam šildymui, kažkodėl iš viso šito konteksto iškrenta tie žmonės, kurie vartoja šildymui malkas, dujas ir elektrą – jie kaip ir paliekami nuošalyje. Tai aš šiuo projektu kaip tik ir teikiu tai, apie ką prieš tai buvo užduodamas klausimas, kodėl mes išskiriame centrinį šildymą, šituo projektu aš norėčiau tą skirtumą amortizuoti, sumažindamas iki 5 %.
PIRMININKAS. Dėkui. L. Nagienės nematau. Klausia S. Tumėnas. Irgi nematau. A. Skardžius turi klausimą.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, išties jūs turite didelę patirtį – dirbdamas Vilniaus miesto valdžioje matėte, kokia situacija buvo dar iki karo, maro ir iki energetinės krizės. Tai, kad Lietuvoje energetinis skurdas, kai didžioji dalis šeimos arba namų ūkio pajamų nukeliauja energetiniams ištekliams patenkinti, akis bado jau visiems labai seniai. Ir štai dabartinė situacija yra ta, kad, išaugus kainoms dėl infliacijos, dėl energetinės krizės, valdžia nori už kiekvieną kilovatvalandę elektros, už kiekvieną kubinį metrą dujų paimti kelis kartus daugiau pridėtinės vertės. Kodėl taip plėšikauja valdžia? Žmogus juk sunaudoja tą pačią kilovatvalandę, bet nori penkis kartus – per krizę nulupti penkis kailius nuo jo.
J. PINSKUS (LRF). Matote, gerbiamas kolega, didžiausia blogybė yra ta, kad vien elektros energijos mes patys pasigaminame tik 30 %, o 70 % mes jos įsivežame, nusiperkame išorėje. Bet tas energijos kiekis vis tiek gali būti sunaudojamas ir per dujas, ir per kitas energetines rūšis. Aišku, mes jau seniai turėjome skatinti atsinaujinančią energetiką, seniai mes jau turėjome gaminti visą 100 %, o gal net ir eksportui skirtą elektros energiją, kurią būtų galima pigiai panaudoti ir savo reikmėms. Šiandien yra taip, kaip yra. Jūs pats uždavėte klausimą ir pats į jį atsakėte.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Dabar motyvai. V. Fiodorovo nematau, tai kalbės R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LRF). Ačiū. Valdančioji dauguma, sulaukusi valdžios duonos, kurios tikrai ilgai laukė, vis nesugeba reaguoti į iškylančius iššūkius ir naujas krizes. Jeigu buvusios daugumos ir valdžios laikais buvo pačios mažiausios šildymo kainos, ir tai žmonės prisimena net iš praeitų metų sezono, užpraeitų metų sezono, tai čia pramiegama laiku priimti sprendimus. Ir čia, gerbiamas Biudžeto ir finansų komiteto pirmininke, nekalbama, kiek ar kaip – iš viso žmonėms nepasiūloma, užtikrinant lygiateisiškumo principus, pamažinti jų išlaidas, kurias jie patiria šiuo metu, jei kalbame apie šildymo sezoną. Ir visi, ne tik centralizuotam šildymui priklausantys žmonės, bet kūrenantys namus ir malkomis, ir dujomis, ir kitomis kuro rūšimis tikrai šį sezoną išleido labai daug, kad pasišildytų savo būstą. Ar laiku reagavo mūsų valdančioji dauguma? Ar pasiūlė? Ne. Tai dabar mes čia modeliuojame, kaip būtų, jeigu būtų. Jeigu mes matytume laiku pateiktus sprendimus, be abejo, ir opozicija palaikytų gerus sprendimus, kad žmonėms, kylant infliacijai, kylant kainoms, tie sprendimai būtų naudingi. Tai aš palaikau opozicijos sprendimą ir tikiuosi, kad valdančioji dauguma, nes pati nesugebėjo parengti, taip pat palaikys. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkui. Prieš kalbės M. Majauskas. Prašom.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Išties turiu sutikti su opozicijos kritika dėl lygiateisiškumo ir aš suprantu, kodėl gerbiamas kolega stovėjo čia, tribūnoje, ir teikė šį projektą reaguodamas į tai, kad Vyriausybė pateikė siūlymą dėl centrinio šildymo, neįtraukdama dujomis, elektra besišildančių vartotojų. Taip pat reikia sutikti, kad kainų išdėliojimas nėra tolygus kompensacijai.
Vis dėlto aš laikausi nuomonės, kad tarifų kaitaliojimas nėra pati efektyviausia ir taikliausia priemonė. Pradžioje ieškočiau sutarimo dėl šildymo kompensacijų, į kurias būtų galima įtraukti ir apskritai elektros išlaidas. Taigi plečiant komunalinių sąskaitų kompensavimą, įtraukiant vis daugiau žmonių, užtikrinant, kad tokią kompensaciją gautų ne tik mažas, bet ir vidutines pajamas gaunantys, kad tokia kompensacija veiktų kaip automatinis stabilizatorius, tai reiškia, kad augant kainoms daugiau žmonių gali gauti tokią kompensaciją, kainoms krentant – daug mažiau žmonių tuomet pretenduoja. Aš vis dėlto būčiau šalininkas būtent tokio sprendimo. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Apsispręsime balsuodami kiek vėliau.
14.47 val.
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1321 (pateikimas)
Dabar bandome grįžti prie darbotvarkės iš eilės. Darbotvarkės 2-7 klausimas – Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1321. Pranešėjas – K. Navickas. Kviečiu ministrą į tribūną. Prašom.
K. NAVICKAS. Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamosios Seimo narės, gerbiamieji Seimo nariai, iš tiesų dėl teisinio aiškumo šis pakeitimas yra siūlomas. Jis skamba labai paprastai, bet mes manome, ne tik mes, bet ir Vyriausybės teisininkai, ir Teisingumo ministerija mano, kad vietoj dabar galiojančio Baudų už įstatymo pažeidimus skyrimo tvarkos aprašo, čia „skyrimo“ yra esminis žodis, turėtų būti keičiama į „apskaičiavimo ir skyrimo tvarka“. Tai yra įvardinant tik skyrimą ir neįvardinant baudos apskaičiavimo tvarkos yra plečiama įstatymo samprata ir dėl aiškumo siūlomas toks įstatymo pakeitimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra keletas Seimo narių, norinčių paklausti. Pirmasis klausia K. Mažeika. Jo nematau salėje. V. Juknos taip pat ne. V. Ąžuolo taip pat ne. A. Skardžių matau puikiai. Prašom.
A. SKARDŽIUS (DPF). Aš jus irgi matau labai puikiai. Neleidote man du kartus pasisakyti dėl motyvų. Sekretoriato vadovė jums pasakys, kur dėl prieš tai buvusių klausimų. Turbūt ne visą laiką matote mane. Bet mano klausimas būtų gerbiamam ministrui.
Sakykime, tas kosmetinis pakeitimas arba žodžių žaismas, ką jūs dabar minėjote, kaip praktiškai bus vykdomas tas skaičiavimas, kaip jūs sakote? Galėtumėte pateikti pavyzdį, tarkime, kad ir su trąšomis ar su druska?
K. NAVICKAS. Čia pirmiausia ne druska lemia. Įstatymo esmė yra nustatyti, reguliuoti veiksmus prevenciškai dėl nesąžiningos prekybos, susijusios su greitai gendančiais produktais, tarp perdirbėjų ir prekybos centrų ir tarp perdirbėjų ir ūkininkų. Daugelis produktų į tą kategoriją nepatenka. Ta tvarka yra įstatyme numatyta, tam tikri principai, kurie yra nuo apyvartos, nuo produkto galiojimo trukmės, nes yra tokie dalykai, kad, pavyzdžiui, gali būti produktas užsakomas, pagaminamas ir paskui atsisakoma tą produktą pirkti, nes, natūralu, perdirbėjas arba ūkininkas patiria sąnaudų. Čia yra tokia įstatymo esmė.
O šio įstatymo pakeitimas, aš sutinku su jumis, kad tai yra ne žodžių žaismas, bet labiau tikslingumas. Ką jis duoda? Jis duoda aiškesnius įgaliojimus Vyriausybei nustatyti tą apskaičiavimo metodiką, nes dabar, dėl teisybės turiu pasakyti, Seimo teisininkai sako, kad esama formuluotė yra pakankama, o Vyriausybės ir Teisingumo ministerijos teisininkai sako, kad to nepakanka. Mes iš tikrųjų manome, kad būtų geriau, kad būtų aišku, kad tvarka atsirastų, nes tada nėra plečiamas toks vien skyrimo interpretavimas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia A. Palionis. Prašau.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš labiau būčiau linkęs pritarti Seimo kanceliarijos teisininkams, nes įsivaizduoju, kad pačios baudos, kurios yra ir pačiame įstatyme nustatytos, natūralu, ir turėtų būti skiriamos, ir yra aprašyta, už ką – už pakartotinį nusižengimą. Tokia nuomonė, pritarčiau Seimo kanceliarijos Teisės departamentui.
Bet man dar vienas klausimas kyla. Šis įstatymas įsigalioja šių metų rugpjūčio 1 dieną, bet netgi ir šiame pasiūlyme yra, kad Vyriausybė visus poįstatyminius aktus priima iki 2021 m. liepos 31 d. Ar čia klaida dėl metų, ar jau yra ir priimti šie aprašai?
K. NAVICKAS. Geras klausimas, dabar aš jums neatsakysiu. Kur mes sustojome, įstatymas, teisingai pasakėte, ne taip seniai buvo priimtas. Grįžome į Seimą vien dėl to, kad per Vyriausybę tas aprašas, per Vyriausybės teisininkus, neperėjo. Prašom patikslinti šią formuluotę.
Dabar dėl tų terminų. Aš neturiu medžiagos, aš negaliu jums atsakyti. Nuoširdžiai negaliu atsakyti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Ačiū ministrui. Dėl motyvų dėl šio projekto nebuvo norinčių kalbėti. Apsispręsime balsuodami kiek vėliau.
14.52 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1363, Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 8, 13, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1364 (pateikimas)
Dabar 2-8.1 ir 2-8.2 klausimai, tai yra Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo įstatymo projektas bei Energijos išteklių įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Kviečiu viceministrę I. Žilienę pristatyti šį paketą. Prašau.
I. ŽILIENĖ. Laba diena, pirmininke, Seimo nariai. Šie įstatymo projektai parengti perkeliant 2018 metų Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2018/2001 dėl skatinimo naudoti atsinaujinančių išteklių energiją, arba vadinamoji RED II direktyva. Šios nuostatos yra susijusios su elektros energijai, šilumai ir vėsumai gaminti naudojamo biomasės kuro tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų, vadinamųjų ŠESD, kiekio sumažėjimo kriterijų įtvirtinimu.
Įstatymo pakeitimais siekiama užtikrinti biomasės tvarumą visoje tiekimo grandinėje – gamybos vietose, transportuojant, naudojant – bei nustatyti biomasės kuro atitikties tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijams patikrinimo tvarką tiek pagal savanoriškas tarptautines schemas, tiek pagal savanorišką nacionalinę schemą.
Perkeliant direktyvos nuostatas Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo projekte biomasės kurui numatoma taikyti analogiškus tvarumo kriterijus, kaip ir šiuo metu įstatymo 38 straipsnyje nustatyti reikalavimai biodegalams ir skystiesiems bioproduktams, nes šie produktai gali būti gaminami iš tų pačių žaliavų. Taip pat biomasės ir žaliavų biomasės kuro gamybai atitiktį tvarumo ir išmetamo ŠESD kiekio sumažėjimo kriterijams numatoma užtikrinti tiek pagal savanorišką tarptautinę tvarumo sertifikavimo schemą, tiek pagal nacionalinę schemą.
Ir čia mūsų rinkos dalyviai, tai yra biokuro gamintojai, galės rinktis, kurią schemą jie norės pasirinkti. Taip pat numatoma savanoriška nacionalinė schema, ją paskiriama įgyvendinti energijos išteklių biržos operatoriui „Baltpoolui“, ir nustatoma, kad prekybos atskirais biomasės produktais, atitinkančiais tvarumo kriterijus, priežiūra bus užtikrinama vadovaujantis Centralizuotos prekybos biokuru taisyklėmis.
Kitu įstatymu, tai yra Energijos išteklių rinkos įstatymo projektu, numatoma, kad šilumos aukciono dalyviai, tai yra ŠT įmonės ir nepriklausomi šilumos gamintojai, ir bendros šilumos ir elektros energijos gamintojai, įpareigojami teikti informaciją energijos išteklių biržos operatoriui.
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau, šiek tiek mikrofonus arčiau savęs palenkite ir tada tikrai geriau girdėsime.
I. ŽILIENĖ. Tuoj užbaigsiu. Taip pat energijos išteklių biržoje gali būti prekiaujama visų rūšių biokuru, atitinkančiu tvarumo ir išmetamo šiltnamio efektą sukeliančių dujų kiekio sumažėjimo kriterijus pagal Europos Komisijos sprendimu pripažintą savanorišką tarptautinę schemą ar nacionalinę schemą.
Kam taikomas numatomas reguliavimas? Tai ūkio subjektams, kurie prekiauja biomasės kuru ir žaliavomis jam gaminti, gamina ir tiekia biomasės kurą ar žaliavą jam gaminti. Tai yra pirminiai miško biomasės gamintojai. Taip pat bus taikoma šilumos gamintojams, kurie naudoja kietąjį biokurą šilumos gamybos įrenginiuose, kurių galia lygi ar didesnė negu 20 megavatų, ir šilumos gamintojams, kurie naudoja iš biomasės pagamintą dujinį kurą įrenginiuose, kurių galia yra lygi ar didesnė negu 2 megavatai.
Kokiais atvejais turės būti naudojamas tvarus biokuras? Tai yra kai bus apskaičiuojama atsinaujinančių energijos išteklių galutinio energijos suvartojimo dalis, tai yra į nacionalinį balansą galės būti įtraukta tik ta energija, kuri yra pagaminta iš tvaraus biokuro. Taip pat bus reikalaujama suteikiant Europos Sąjungos finansinę paramą.
Kodėl nacionalinę schemą numatoma paskirti energijos išteklių biržos operatoriui „Baltpool“? Nes jau šiandien beveik visas biokuras, kuris naudojamas šilumos gamybai, turi būti įsigyjamas energijos išteklių biržoje „Baltpool“ ir atitikti nustatytus kriterijus. Taip pat apie 90 % biokuro, naudojamo šilumos gamybai, nuperkama biržoje, ir biržoje gali būti prekiaujama visų rūšių biokuru, kuris atitinka tvarumo kriterijus.
Taip pat tai yra vienas iš pigiausių metodų, nes jau šiandien „Baltpoolas“ gauna visą informaciją iš kitų valstybės institucijų apie visą biokuro tiekimo grandinę, įskaitant ir tai, kur šita žaliava įsigyjama ir kur nukertama miško mediena. Taip pat „Baltpoolas“ turi reikalingus žmogiškuosius ir techninius išteklius, todėl papildomos sąnaudos bus neženklios.
Tai tiek. Ačiū. Jeigu būtų klausimų, mielai atsakyčiau.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimų yra. Pirmas klausia R. Žemaitaitis. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, gerbiama viceministre, aš turiu jums gal vieną klausimą. Aš galvojau, kad ministras bus. Dabar išeina taip, kad mes čia kovojame, kovojame kažkokią kovą, ypač su energetika, ir realiai nieko neiškovojame. Nejaugi jūs nesuprantate, kad pats laikas priimti jūsų ministerijai sprendimą laikinai stabdyti įstatymo galiojimą dėl dyzeliui naudojamų rapsų, jeigu taip ūkiškai pasakysiu. Ar jūs nematote, ar jūs nesuprantate, kad šiandien rapsų tonos kaina jau viršijo 1 tūkst. eurų? Panašu, ką rodo Ukrainos situacija, kad ateinantį sezoną aliejaus mes kaip ir neturėsime. Tai užuot rapsą skyrę aliejui gaminti, mes naudojame jį kurui. Ar jūs su žemės ūkio ministru nors kiek kontaktuojate, nekontaktuojate? Ar vienas ministras sau, kitas į kitą pusę važiuoja? Neplanuojate stabdyti šito dalyko?
I. ŽILIENĖ. Taip, geras klausimas. Iš tiesų jis atitinka šios dienos aktualijas. Čia yra du aspektai. Vienas aspektas yra tas, kad reikia apskritai mažinti iškastinio kuro importą. Čia yra vietinė žaliava. Tačiau, kaip jūs minėjote, yra ir kitas aspektas – būtent visa maisto pramonė. Būtent ja galima patiekti maisto į rinką. Šiuo klausimu yra planuojami susitikimai su Žemės ūkio ministerija ir Aplinkos ministerija ir šitą klausimą mes planuojame irgi išnagrinėti.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausia A. Skardžius. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamoji viceministre, dabar jūs pateikėte europinės direktyvos perkėlimą, kai visas pasaulis, Europa svarsto apie anglių grąžinimą energijai išgauti, apie tai, kad reikėtų grįžti, susigrąžinti arba vėl atnaujinti darbą, kaip Vokietija svarsto, uždarytos atominės energetikos, optimizuoja savo kaštus, kaip pigiau pasigaminti tą energijos vienetą, ar tai būtų elektra, ar šiluma, ar kitas išteklius.
Dabar papildomais visokiais dalykais bandote apkrauti vėl visus Lietuvos gyventojus, tarsi mes gyventume ekonominio pakilimo laikais, o ne energetinės krizės laikais. Todėl pratęsdamas gerbiamo kolegos Remigijaus pasakytas mintis, jūs turbūt dar pamenate tuos laikus, kada buvo siūloma…
PIRMININKAS. Laikas!
A. SKARDŽIUS (DPF). … grūdus deginti biokatilinėse, deginant čipsus biokurui.
I. ŽILIENĖ. Galėčiau atsakyti į jūsų klausimą. Biokuras yra nacionalinis išteklius, kurio šiandien tikrai nemažai turime miškuose, kuris ir dabar supūna, tai yra miško kirtimo atliekos. Ir mes kalbamės. Nuo praeitų metų esame tikrai nemažai darbų padarę, kad miško kirtimo atliekos būtų naudojamos biokuro gamybai, tai yra tos kirtimo atliekos, kurių neįmanoma panaudoti jokioje kitoje pramonės šakoje. Valstybinė miškų urėdija jau taip pat padidino kiekius, taip pat „Baltpoolas“ jau šiandien irgi beveik baigia darbus, bus pasiūlytas naujas produktas, vadinamasis SN-4, kuris būtent ir bus pagamintas iš miško kirtimo atliekų, tačiau atitinkantis aukščiausius kokybės standartus. Taip pat mes kalbamės su Energijos skirstymo operatoriumi, taip pat jau beveik atlikti darbai, kad valant visas proskynas ten, kur yra oro linijos, iškirstos šakos, krūmai būtų panaudojami irgi biokurui ir šildytų mūsų visų namus. Tie darbai yra daromi. Manau, kad kitam šildymo sezonui tikrai būsime visiškai pasiruošę, kad kuo pigesnėmis sąnaudomis ta šiluma ateitų į visų mūsų namus. Tai mes būtent tai ir darome.
O jūsų klausimas, kad mes įteisiname papildomus įpareigojimus, tai šiandien jau irgi Lietuvoje tas biokuras, kuris yra sudeginamas, atitinka tvarumo kriterijus, nes irgi yra sekama, kur yra kirtimai atliekami, kokiais kriterijais vadovaujantis. Iš tiesų čia papildomos naštos nebūtų, o mes kaip tik sudarome palankesnes sąlygas įsteigdami nacionalinę sertifikavimo sistemą, kur būtų galima mūsų biokuro gamintojams pigiausiomis sąnaudomis sertifikuotis ir atitikti visus biokuro tvarumo kriterijus. Taigi einame ta linkme, kad kuo efektyviau, kuo pigiau ta šiluma ateitų į mūsų namus ir kad biokuro mūsų rinkoje pakaktų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia E. Pupinis. Prašom.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama viceministre, iš tiesų turbūt biomasės naudojimas turėtų mažinti šiltnamio efektą, tai savaime suprantama, tam mes turbūt jį ir naudojame, kad vis dėlto tarša būtų mažesnė, bet vėlgi galutinė šilumos kaina irgi labai svarbi. Tai dabar čia bus nustatoma ministro tvarka nepakankamas sumažėjimas. Tarkime, jeigu biokuro emisija per didelė, savaime turi būti taikomos kokios nors sankcijos. Norėčiau paklausti, ar bus kokios nors didelės reikšmingos sankcijos, nes tai bus nustatoma ministro nustatyta tvarka, ar čia?.. Kokios to pasekmės, ar tai labai atsilieps vartotojams? Ačiū.
I. ŽILIENĖ. Šiuo įstatymu mes nenumatome jokių naujų sankcijų. Sankcijos galioja tos pačios, kurios ir anksčiau buvo numatytos Valstybinėje energetikos reguliavimo taryboje, tačiau naujų sankcijų nėra numatoma, ir mes labai tikimės visų biokuro gamintojų supratimo. Į kainą tikrai nebus tokios sąnaudos įskaičiuojamos, net jeigu ir būtų skiriamos sankcijos. Tą draudžia visos VERT’o metodikos. Taigi vartotojo kainai įtakos tikrai nedarys net ir skiriamos sankcijos, jeigu tokių būtų, bet kol kas mes tikrai negriežtiname sąlygų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų labai daug yra dalykų dėl smulkiųjų biokuro gamintojų. Klausimas, gal jūs analizavote ką nors, kokius palengvinimus daryti? Pavyzdžiui, yra smulkiųjų biokuro gamintojų, kurie gali tiekti biokurą į artimiausią katilinę, bet jiems dalyvauti biržoje ir pereiti visą tą procedūrinį dalyką yra sudėtinga. Tai ar žiūrėjote kokių nors palengvinimų, kad jie galėtų tą parengti?
Ir kita pusė – mokestinė. Žmogus paruošia, pavyzdžiui, šakų, jas parduoda kaip biokurą. Mokesčių inspekcija jį įregistruoja kaip biokuro įmonę ir po to atgaline data 35 %, beveik 40 % mokesčių apkrauna tą žmogų. Tai tas žmogus po tokių VMI veiksmų faktiškai atsisako tą biokurą ruošti, nes neįmanoma to daryti. Tuos du klausimus gal kaip nors žadate spręsti?
I. ŽILIENĖ. Ačiū už klausimą. Dėl mokestinės aplinkos. Tikrai pirmą kartą girdžiu šitą problemą, išnagrinėsime, nes mes turime ir atskirą formatą dėl biokuro klausimų sprendimo prie ministerijos, tikrai šitą klausimą išnagrinėsime.
O dėl pirmo klausimo, dėl mažų biokuro gamintojų, aš manau, tikrai pasižiūrėsime, kokios būtų galimybės. Tačiau jau šiandien šilumos gamintojai gali sudaryti tiesioginius dvišalius sandorius su biokuro žaliavos gamintojais, su biokuro gamintojais, jeigu jie pasiūlo mažesnę kainą negu biokuro kaina biržoje. Tokių galimybių yra, reikia jomis pasinaudoti ir pasiūlyti mažesnę kainą. Taip, tikrai veikia.
PIRMININKAS. Dėkoju, jūs atsakėte į visus klausimus. Dabar dėl motyvų prieš kalbės A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Išties nesu kategoriškai prieš siūlymą, bet esu kategoriškas prieš tai, kad būtent šiuo laiku siūlomi tvarumo kriterijai, kada vyksta karas, kada infliacija šuoliuoja labiausiai Europoje – turbūt po 15 % matysime artimiausiu metu, bent jau tokių prognozių yra. Mane stebina ta pozicija, kad „Baltpoolas“ yra brangesnis negu tiesioginiai sandoriai. Čia, manau, reikėtų Energetikos ministerijai ir pačiai Vyriausybei dėti daugiau pastangų, kad nediskredituotų būtent pačios tos biržos.
Kodėl sukyla kaina: tiesioginiai sandoriai pigiau, o „Baltpoole“ yra brangiau? Ir kaip privalumą Energetikos ministerija ne kartą yra pasakiusi dėl dujų biržos ir dėl biokuro, kad tai yra brangesnis įsigijimo būdas. Pagal savo esmę turėtų būti atvirkščiai. Aš manau, kad Energetikos ministerijai turėtų rūpėti ir tokie dalykai, kaip kuo greičiau sertifikuoti atgautą kietąjį kurą, kuris yra po mechaninio biologinio apdorojimo, už kurį susimoka atliekų turėtojai. Iki šiol, atrodo, nuo 2013 metų, kai Klaipėdoje atsidarė „Fortumas“, nesugeba tiek jūsų vadovauta Kainų energetikos ir reguliavimo komisija, dabartinis VERTʼas, tiek po jūsų, tiek prieš tai buvę vartotojai niekaip nesugebėjo sertifikuoti ir toliau plėšia vartotojus…
PIRMININKAS. Kolega, laikas. Ačiū. Už kalbės R. Žemaitaitis. Prašom.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Per šoninį mikrofoną norėjau replikuoti viceministrei. Gerbiamoji Inga, jūs visiškai neišnaudojate visų resursų, kurie šiandien yra numatyti ir išskirti. Aš esu užregistravęs pataisą ir 2021 metų gruodžio mėnesį Seimas leido man ją pateikti, tai yra Miškų įstatymo projektas. Tą patį gerbiamajai premjerei I. Šimonytei praeitą ketvirtadienį irgi sufleravau ir sakiau. Jūs sėdite ant auksinio kiaušinio: visiškai neskubinate Aplinkos apsaugos komiteto ir Vyriausybė neteikia jokios išvados. Šiandien Lietuvoje mes turime apie 1,5 tūkst. hektarų ploto Trakuose, kur sukauptas biokuras, ta žemė niekam nepriklauso, niekas jos neadministruoja, absoliučiai joks mokestis už ją nemokamas. Teisingai, tvarkingai sutvarkę šitą visą žemę, jūs ir į valstybės biudžetą gautumėte pinigų, ir plius biokuro pasiruoštumėte trejetui, dvejiems metams.
Aš tikrai niekaip nesuprantu, kodėl jūs nesiimate šitų veiksmų, dėl to tikrai galvojau, kad šiandien bus ministras. Dar kartą galiu pasakyti, kad man tikrai labai keista – mes šiandien grūdų sektoriuje esančius grūdus galėtume skirti maistui arba gyvulių šėrimui (arba pašariniai, kaip mes ūkininkai kalbame), o jūs viską norite suvaryti į kurą ir taip padidinti kainą, ir taip padidinti infliaciją. Išties man sunku suvokti. Bet, aišku, geriau balsuoti už, negu visiškai nieko.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai išakyti. Dėl šio įstatymo projekto apsispręsime numatytu laiku. Iki to numatyto laiko liko 6 minutės.
15.09 val.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1146 (pateikimas)
Tai dabar iki tol kviečiu E. Pupinį trumpai pateikti rezervinį 4 klausimą – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimą. Čia iš peticijos ateinantis turbūt. Gal jį pristatykite trumpai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų teikiu Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymas atsirado po peticijos, kur gerbiamas E. Juozaitis pasiūlė pakoreguoti Gyventojų registre kaupiamus duomenis ir asmens gyvenamosios vietos duomenis papildyti kodo duomenimis.
Iš tikrųjų įstatymo projektą paskatino rengti galimybės labiau automatizuoti pašto korespondencijos siuntimą, nes šiuo metu faktiškai Gyventojų registre, kai nėra kodo, norint siųsti laiškus per Lietuvos pašto naudojamą informacinę sistemą, reikia įvesti adresą ir atskirai ieškoti kodo. Taip atsiranda daug netikslumų, laiškai nepatenka ten, kur reikia, patiriamos tam tikros sąnaudos. Siūlau pritarti tam įstatymo projektui, nes tikrai bus efektyvesnis laiškų siuntimas, ypač iš valstybinių institucijų.
PIRMININKAS. Dėkui. Yra vienas klausimas. A. Strelčiūnas norėjo klausti. Tuoj, minutę. Prašom.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, aš norėjau paklausti, ar čia nesudarys mums papildomų sunkumų? Kartais gyventojo paštų skaičius ir pašto numeris keičiasi. Kaip dėl pačios registracijos? Ar nekils tų problemų?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Tikrai nekils, nes gyventojas deklaruoja savo gyvenamąją vietą, o kiekviena gyvenamoji vieta turi indeksą. Indeksas tikrai niekaip netrukdys korespondencijai siųsti, tik pagerins.
PIRMININKAS. Dėkui. Daugiau klausimų nemačiau. Dabar dėl motyvų. Irgi nėra norinčių kalbėti. Tuoj apsispręsime balsuodami.
15.11 val.
Civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1145 (pateikimas)
Rezervinis 5 klausimas – Civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1145.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip pat Civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas atsirado iš gerbiamojo A. Sodonio pateiktos peticijos. Jis siūlo šiek tiek pakoreguoti Civilinio kodekso 2.24 straipsnio 5 dalį. Ten buvo tam tikrų nelogiškumų, kuomet atsakomybę turėtų prisiimti pagal straipsnį, kuris buvo nurodytas, ne tik asmuo, bet ir jo veikla. Savaime suprantama, veikla niekaip negali prisiimti atsakomybės. Jis kaip tik surado šią klaidą ir siūlo ištaisyti. Teisės departamentas tam taip pat neprieštarauja.
PIRMININKAS. Dėkui. Klausiančių nematau. Motyvus išsakyti taip pat nėra Seimo narių.
15.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1352 (pateikimas)
Rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas. Išvada.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Peticijų komisija išnagrinėjo peticiją posėdyje šių metų vasario 23 dieną. Priėmė sprendimą tenkinti peticijoje pateiktą siūlymą papildyti Administracinių nusižengimų kodekso 420 straipsnio 1 dalies dispoziciją nuostata, kad administracinę atsakomybę užtraukia lenkimas Kelių eismo taisyklių draudžiamoje vietoje arba kertant draudžiamą kirsti kelio horizontaliojo ženklinimo liniją. Tam taip pat pritaria ir Policijos departamentas, ir Teisingumo ministerija.
PIRMININKAS. Dėkoju. Yra I. Kačinskaitė-Urbonienė, norinti paklausti. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gal galėtumėte, pranešėjau, pakomentuoti, kaip šiuo metu yra baudžiama? Kiek man leidžia atmintis, jau ir dabar yra Administracinių nusižengimų kodekse už tokį nusižengimą baudžiama. Kaip yra dabar? Kodėl reikia pakeitimo, jums pritariant peticijai?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Tai yra nurodyta, tik draudžiamoje vietoje ar kertant draudžiamą kirsti kelio horizontaliojo ženklinimo liniją. Čia yra tam tikras patikslinimas. Dėl to kai kada kyla tam tikrų teisinių ginčų. Žmogus bando įrodyti, kad ištisinė linija tai nėra tas pats.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausimų nėra. Dėl motyvų kalbėti taip pat nemačiau norinčių. Apsispręsime tuoj pat.
15.14 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Liudviko Ragauskio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1353 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Rezervinis 7 klausimas.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Liudviko Ragauskio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1353. Gerbiami kolegos, taip pat Peticijų komisija nagrinėjo šių metų 23 dieną posėdyje. Priėmė sprendimą atmesti šioje peticijoje pateiktą siūlymą pakeisti Vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnio 27 punktą ir panaikinti jame nustatytą išimtį suteikti adresą tik žemės sklypams, kuriuose pagal jų naudojimo paskirtį, būdą ar teritorijų planavimo dokumentus leidžiama pastatų statyba. Iš esmės gerbiamas L. Ragauskis siūlo, kad visiems sklypams, nebūtinai gyvenamosios statybos arba namų valdos, būtų suteikiamas numeris ir adresas. Tai labai apsunkintų, nes sklypų žmonės turi visuose laukuose, tai nereiškia, kad jiems turėtų būti suteikiamas adresas. Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti peticiją.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausiančių nematau. Dėl motyvų po pateikimo nebuvo norinčių kalbėti. Tai dabar kaip ir prasideda balsuoti skirtas laikas. Gal galime bendru sutarimu pritarti Peticijų komisijos išvadai? (Balsai salėje) Reikia balsuoti? Na, gal dėl peticijos bendru sutarimu šį kartą pritarkime? (Balsai salėje) Ar tikrai norite, gerbiamieji? Na, balsuojame, kas pritaria Peticijų komisijos išvadai atmesti peticiją. Rezervinis 7 klausimas. Kolegos, tik susitarkime, kadangi čia yra nutarimo projektas, nebuvo norinčių kalbėti, svarstymo metu taip pat nebuvo dalyvaujančių diskusijoje, tai mes balsuokime dėl priėmimo šito nutarimo. Prašom balsuoti. Rezervinis 7 klausimas – projektas Nr. XIVP-1353. Kas pritaria Peticijų komisijos išvadai atmesti peticijos prašymą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 102: už – 91, prieš – 3, susilaikė 8. Nutarimas priimtas. (Gongas) Peticija atmesta.
15.16 val.
Labdaros ir paramos įstatymo Nr. I-172 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1383(2) (svarstymo tęsinys)
Dabar mes grįžtame prie svarstymo pagal popietinės darbotvarkės eilę. Iš pradžių apsispręsime dėl darbotvarkės 2-2 klausimo – Labdaros ir paramos įstatymo 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto, ar pritarti po svarstymo. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 105: visi balsavo už. Po svarstymo pritarta.
15.17 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2023–2025 metų vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“ projektas Nr. XIVP-1360(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2023–2025 metų vidutinio laikotarpio tikslo nustatymo“ projektas Nr. XIVP-1360(2). Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 107: už – 103, prieš nėra, susilaikė 4. Po svarstymo pritarta.
15.18 val.
Viešųjų pirkimų įstatymo Nr. I-1491 2, 17, 25, 27, 35, 37, 39, 45, 47, 51, 90 ir 92 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1365(2), Pirkimų, atliekamų vandentvarkos, energetikos, transporto ar pašto paslaugų srities perkančiųjų subjektų, įstatymo Nr. XIII-328 2, 29, 37, 39, 48, 50, 52, 58, 98 ir 100 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1366(2), Viešųjų pirkimų, atliekamų gynybos ir saugumo srityje, įstatymo Nr. XI-1491 4, 6, 17, 24, 33, 34, 40, 44 ir 54 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1367(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-4.1, 2-4.2 ir 2-4.3 klausimų paketas – Viešųjų pirkimų įstatymo ir dviejų lydimųjų įstatymų projektų svarstymas. Kas pritaria po svarstymo, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Balsavo 111: už – 108, prieš nėra, susilaikė 3. Po svarstymo pritarta.
15.19 val.
Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo Nr. IX-1132 12, 13 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1351(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5 klausimas – Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1351(2). Balsuojame dėl pritarimo po svarstymo.
Balsavo 114: visi balsavo už. Pritarta.
15.20 val.
Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo Nr. XIV-409 21 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1321 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Nesąžiningos prekybos praktikos žemės ūkio ir maisto produktų tiekimo grandinėje draudimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas. Buvo pateikimas. Gal bendru sutarimu po pateikimo pritariame? (Balsai salėje) Ne? Balsuojame dėl projekto Nr. XIVP-1321 po pateikimo.
Balsavo 115: už – 91, prieš nebuvo, susilaikė 24. Pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu siūlomas Kaimo reikalų komitetas. Siūloma svarstyti gegužės 26 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.21 val.
Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2 straipsnio pakeitimo ir Įstatymo papildymo septintuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1363, Energijos išteklių rinkos įstatymo Nr. XI-2023 8, 13, 17 ir 18 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1364 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-8.1 ir 2-8.2 klausimai – Atsinaujinančių išteklių energetikos įstatymo Nr. XI-1375 2 straipsnio pakeitimo ir įstatymo papildymo projektas bei lydimasis. Balsuojame, ar pritarti po pateikimo. (Balsai salėje)
Balsavo 112: už – 102, prieš nebuvo, susilaikė 10. Pritarta po pateikimo. Pagrindiniu komitetu dėl abiejų projektų siūlomas Aplinkos apsaugos komitetas, o papildomu komitetu – Ekonomikos komitetas. Matau, dar yra pasiūlymas tikriausiai dėl Energetikos ir darnios plėtros komisijos. Dėl abiejų projektų? Ar galime pritarti, kad komisija būtų kaip papildoma dėl abiejų projektų? Galime. Siūloma svarstyti balandžio 21 dieną. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.22 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1307 (pateikimo tęsinys)
Dabar 2-13 klausimas. Mes svarstėme dar du PVM įstatymo pakeitimo projektus. Svarstėme 2-13 klausimą – projektą Nr. XIVP-1307. Tai yra Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jį pristatė gerbiamas J. Pinskus. Kviečiu apsispręsti, ar pritariate šiam projektui po pateikimo.
Balsavo 114: už – 55, prieš – 21, susilaikė 38. Nepritarta.
Balsuojame alternatyviai: kas už – tai už projekto tobulinimą, kas prieš – už projekto atmetimą. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 116: už – 66, prieš – 50. Projektas bus tobulinamas.
15.24 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1309 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo taip pat 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1309. Irgi pranešėjas buvo J. Pinskus. Prašau apsispręsti dėl šio įstatymo projekto.
Balsavo 115: už – 56, prieš – 32, susilaikė 27. Nepritarta. Kas balsuoja už – už projekto tobulinimą, kas balsuoja prieš – už atmetimą.
Balsavo 115: už – 64, prieš – 51. Projektas bus tobulinamas.
15.26 val.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1146 (pateikimo tęsinys)
Ir dar, gerbiami kolegos, spėjome apsispręsti dėl keleto rezervinių klausimų, tai yra rezervinis 4 klausimas – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1146 pateikimas. Ar galime jam bendru sutarimu pritarti po pateikimo? Galime. Ačiū, pritarta.
Ir siūlomi komitetai. Pagrindinis – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Siūloma svarstyti balandžio 21 dieną. Galime tam pritarti? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
15.26 val.
Civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1145 (pateikimo tęsinys)
Rezervinis 5 klausimas, taip pat pateikimas. Civilinio kodekso 2.24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1145. Irgi išplaukiantis iš peticijos. Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Siūlomi komitetai. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 9 dieną. Ar galime tam pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Ačiū.
15.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Arūno Sodonio peticijos“ projektas Nr. XIVP-1352 (svarstymas ir priėmimas)
Ir rezervinis 6 klausimas – projektas Nr. XIVP-1352. Mes svarstėme po pateikimo. Per svarstymą norinčių kalbėti taip pat nebuvo. Dėl priėmimo užsirašiusių taip pat nebuvo. Kviečiu balsuoti, ar priimti šį Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados nutarimo projektą. Kas už, balsuoja už, kas turi kitą nuomonę, balsuoja kitaip.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 114: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas)
Seimo protokolinio nutarimo (dėl Administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo įsigaliojimo datos patikslinimo) priėmimas
Gerbiamieji kolegos, ir dar, baigiant mūsų balsavimo, taip sakant, šį intarpą, dar paskutinis dalykas. Mes rytinėje darbotvarkėje priėmėme Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą ir lydimąjį įstatymą, balsavome dėl įsigaliojimo datos, bet teisininkai pažiūrėjo, kad vienas iš lydimųjų projektų, na, nebuvo patikslintas dėl įsigaliojimo datos, tai yra Administracinių nusižengimų kodekso 489 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas turėtų įsigalioti pagal visą logiką ne anksčiau negu įstatymas, tai yra nuo 2023 m. liepos 1 d., o ne nuo sausio 1 dienos. Ar galime priimti Seimo protokolinį nutarimą patikslindami šią vietą ir ištaisydami visas klaidas? Ačiū, galime priimti ir pritarti tam bendru sutarimu. Labai ačiū, gerbiami kolegos.
15.29 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1299 (pateikimas)
Na ir likę mūsų klausimai, kurie dar nebuvo pristatyti, tai yra darbotvarkės 2-12 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Jį pristato pranešėja G. Burokienė. Pateikimas. Kviečiu ją į tribūną. Ir kviečiu mane pakeisti gerbiamą kolegą A. Mazuronį. Prašom. (Balsai salėje)
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Klausykite, aš galiu iš karto du pristatyti.
PIRMININKAS. Po vieną.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Andriau!
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Prieš gerbiamai kolegei pristatant klausimą, per šoninį mikrofoną prašom.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kada bus balsavimas? Patikslinkite.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi balsuoti skirtas laikas dar nepasibaigęs, tai balsavimas dabar bus po kiekvieno pristatyto klausimo. Prašom, gerbiama kolege, pristatyti.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kaip ir mano kolegos prieš tai pristatė, panašus įstatymo projektas. Siūloma tiems, kas šildosi elektra, sumažinti PVM iki 9 %. Kadangi yra išleistas Europos Komisijos oficialus pranešimas dėl augančių energijos kainų problemų sprendimo veiksmų ir paramos priemonių rinkinys, tai būtent jį ir siūlo peržiūrėti. Peržiūrėti PVM ar kitas priemones ir palengvinti naštą žmonėms, kurie pasirinko žaliąją energetiką ekologiškai ir kurie šildosi, pavyzdžiui, sistema oras-vanduo, jiems tikrai labai pabrango šildymas dėl pasaulinių elektros kainų augimo. Tai siūlau sumažinti PVM tarifą. Tiek trumpai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas. Mykolo nematau salėje. Tada L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, iš tikrųjų labai laiku ir jau seniai turėtų būti, apie tai buvo mąstoma. Tikriausiai jūs visi esate susipažinę, kokios priemonės buvo taikytos kai kuriose Europos Sąjungos šalyse. Ar nebuvo manoma galbūt nustatyti kokį nors elektros kiekį, kiek galima sunaudoti pagal kvadratūrą, nes dabar išeina, kad visa šildymui sunaudota elektros energija būtų kompensuojama. Tai yra būtų kompensuojamas 9 % pridėtinės vertės tarifas. Gal reikėjo numatyti kokį nors elektros energijos sunaudojamų kilovatvalandžių kiekį? Ačiū.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Tikrai svarstytinas klausimas. Manau, kad jeigu pereitų pateikimą šitas įstatymo projektas, tikrai galima būtų pagalvoti ir siūlyti. Beje, ką jūs minėjote, tai buvo mano užsakytas tyrimas. Kaip matote, labai daug šalių jau naudojasi, dabar dar keletas šalių jau antrą paketą traukia, siekia palengvinti naštą dėl elektros ir dujų kainos. Manau, kad reikėtų pagalvoti ir pažiūrėti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia K. Adomaitis. Ruošiasi R. Šarknickas.
K. ADOMAITIS (LF). Iš tiesų kyla labai daug klausimų dėl šito įstatymo praktinio pritaikymo, nes vis dėlto kaip atskirti, ar elektra šildymui, ar nešildymui buvo sunaudota. Galbūt tiesiog kokiems nors elektros prietaisams, o gal prijungtas kaimynas, kuris nieko neturi.
Antras susijęs klausimas. Ar būtų lengvata šildymui, jeigu aš naudoju elektrinius radiatorius, o nebūtinai šildymą oras-vanduo, kaip šiuo atveju būtų atskiriama?
Trečias klausimas, ar nebūtų paprasčiau vis dėlto investuoti į tų pastatų renovaciją, jeigu kam nors šildymas labai daug kainuoja, o ne kompensuoti tai, kad žmonės kuo labiau šildytųsi, persišildytų ir panašiai?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Į mane kaip tik kreipėsi žmonės jau po renovacijos. Jie tikėjo žaliuoju kursu ir įsirengė naujausias technologijas. Jie nusivylė, nes kainos ženkliai išaugo. Manau, visi deklaruojame savo skaitiklius ir žinome, kam naudojama elektra, ar šildymui, ar apšvietimui. Yra net skirtingi tarifai. Aš manau, kad tikrai tai galima būtų atskirti. Tikrai neatmetu galimybės, kad jį reikia tobulinti. Bet kad padėti žmonėms dėl tokių išaugusių elektros kainų reikėjo jau vakar, tai yra faktas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi A. Skardžius.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Kartu noriu padėkoti kolegei už pateikimą šio projekto, kuris yra labai aktualus šiuo metu Lietuvai ir, be abejo, kitoms valstybėms. Ir ką jūs paminėjote savo kalboje dėl investavimo į pastatų šiltinimą, pasirodo, kad jau nebeduoda tiek daug efekto. Man teko per keletą mėnesių aplankyti įvairias Alytaus pramonės įmones, kompanijas, kurios taip pat patiria šimtatūkstantines žalas dėl šildymo, elektros naudojimo. Aš norėjau paklausti, ar nevertėtų pagalvoti ir apie šias įmones, kurios jau patiria tikrai dideles žalas ir pabaiga jų gali būti kitokia?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Taip, be abejo. Bet mano projektas neliečia verslo įmonių, nes, kaip žinote, verslo įmonės gali susigrąžinti PVM. Apie pagalbą verslo įmonėms turėtų galvoti Ekonomikos ir inovacijų ministerija, tikėkimės, su kažkokiu paketu galbūt ateis. Tikrai žinau, kad verslininkai skundžiasi kainomis ir daug kas netgi užsidarė tam šildymo laikotarpiui, tai tikrai vertėtų pagalvoti. Bet manau, kad tai Vyriausybės reikalas ir Vyriausybė galbūt jau atneš kažką.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinis klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamasis pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, išties ši Vyriausybė ir Energetikos ministerija (ką tik matėme tribūnoje energetikos viceministrę) kalba apie tvarumą. Kas gali būti tvariau, negu vieną elektros energijos kilovatvalandę paversti keturiomis geoterminės šilumos energijos kilovatvalandėmis, oras-oras du kartus galima išgauti efektą. Mes kalbame apie tvarų šildymosi būdą mūsų šiaurietiškoje valstybėje. Tačiau Energetikos ministerija kalba kažkokius vėjus, investuoja biesas žino į ką, į momentinius akumuliatorius, turint hidroakumuliacinę elektrinę. Kodėl, gerbiamoji pranešėja, jūsų manymu, vis dėlto yra deklaruojamas tvarumas, o elgiamasi visai priešingai?
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Aš tikrai negaliu atsakyti už Energetikos ministeriją. Aš tikrai tikėjausi ir laukiame, kol Energetikos ministerija ateis su kokiu nors panašiu projektu, bet nesulaukę, su kolegomis pasitarę teikiame šitą įstatymo projektą. Tiek.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamoji pranešėja, aš tik norėjau pasitikslinti. Jūs pristatėte 2-12 klausimą? Kolegos, aš labai atsiprašau, pranešėja pristatė 2-12 klausimą, tačiau informacinėje sistemoje buvo paleistas 2-16 klausimas ir klausiančiųjų sąrašas buvo iš 2-16. Tai dabar paklausėme. Kai bus 2-16 klausimas, dar yra atviras užsirašymas, kas norite klausti, galite dar kartelį užsirašyti ir galėsite paklausti ir pristatant 2-16 klausimą.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Kadangi 2-16 klausimas yra faktiškai tai, ką ponas J. Pinskus pristatė prieš mane, ir dėl gamtinių dujų 9 %, nes dabar, kaip žinote, tik centriniam šildymui yra 9 % PVM lengvata, o visi kiti…
PIRMININKAS. Gerbiamoji pranešėja, 2-16 klausimą dar pristatysite. Dėl motyvų dabar, 2-12 klausimą pasižiūrime dar dėl motyvų po pateikimo. Už – R. Žemaitaitis. Jo salėje nematau. Tada už – A. Vinkus. Irgi nematau. K. Mažeika – už. Irgi nėra. Prieš nenori kalbėti niekas.
Balsavimas dėl 2-12 klausimo, kaip ir buvo anonsuota, šiuo metu. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate po pateikimo, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 45, prieš – 21, susilaikė 24. Lygu.
Dar kartelį balsuojame dėl įstatymo projekto 2-12, kurį ką tik pristatė G. Burokienė. Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo projektas. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Balsavimas po pateikimo.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 46, prieš – 26, susilaikė 26. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.
Turime apsispręsti, ką toliau darome su įstatymo projektu. Alternatyvus balsavimas. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad įstatymo projektą grąžintume iniciatoriams tobulinti, kas balsuoja prieš, balsuojate už tai, kad įstatymo projektą atmestume.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 56, prieš – 39. Įstatymo projektas tobulinamas.
15.41 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1313 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-16 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1313. Pranešėja – G. Burokienė. Pateikimas. Prašau dar kartelį, labai lakoniškai, glaustai, ten tokia painiava šiek tiek išėjo, pabandykite atpainioti viską.
G. BUROKIENĖ (LVŽSF). Mano teikiamas įstatymo projektas yra panašus, kaip prieš tai teikė gerbiamas J. Pinskus dėl gamtinių dujų tiems, kurie šildosi necentralizuotai. Jie yra tokie patys Lietuvos piliečiai, moka 21 % PVM, o kas gauna centralizuotai, šiandien gauna 9 %. Kuo skiriasi tie, kurie gyvena kitoje vietoje, neturi centrinio šildymo ir gauna nuolaidą, o tie, kurie gyvena regionuose aplink Vilnių, sakykime, negauna šildymo lengvatos? Mano siūlymas yra sulyginti, suvienodinti – tiems, kurie šildosi gamtinėmis dujomis, taip pat skirti 9 % PVM lengvatą.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama pranešėja. Jūsų vėl nori paklausti keletas Seimo narių. M. Majauskas, jo salėje nematau. Tada L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, atsiimu savo klausimą, nes faktiškai tas pats yra.
PIRMININKAS. Ar K. Adomaitis norėtų paklausti? Ne. Tada R. Šarknickas. Nebe. Ar A. Skardžius norėtų dar klausti, ar ne?
A. SKARDŽIUS (DPF). Ne, pirmininke, beviltiška klausti matant tokį nejautrumą energetiniam skurdui iš valdančiųjų.
PIRMININKAS. Na, jeigu ir nepaklausėte, dėkui už repliką. Pasisakymai dėl motyvų dėl įstatymo projekto po pateikimo. Už – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Atsisakau, pirmininke, nes aš matau, kad tas buldozeris važiuoja, sakykime, nesustodamas.
PIRMININKAS. Dėkui. Kaip suprantu, atsisakote pritardamas. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia joks ne buldozeris, bet žvelkime giliau į tą dujų kainų lygį, kiek moka vartotojai ir už kiek realiai „Ignitis“ gauna dujas. Jeigu vartotojams parduotų už tiek, kiek gauna „Ignitis“, tas kainų išaugimas būtų tris kartus. Mes, ko gero, netrukus iš Vyriausybės neišvengiamai sulauksime biudžeto tikslinimo, kai reikės „Igničiui“ kompensuoti tą didžiulį kainų skirtumą. Išdėstymas per kelerius metus, manau, neišgelbės.
Mes turime suprasti, kad dujų vartotojai tomis prognozuojamomis Vyriausybės subsidijomis bus paremti. Todėl sakyti, kad jiems nesuteikiama parama, būtų netikslu. Todėl toje situacijoje dar čia taikyti ir PVM kompensavimą… Jis būtų labai jau menkas, palyginti su mano minėtu kainų skirtumu. Todėl siūlyčiau nepritarti tai iniciatyvai. Manau, finansų ministrė progai pasitaikius paaiškins, kokia yra situacija su dujų kainomis.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, kadangi A. Skardžius atsisakė pasisakyti už, tai S. Skverneliui suteikiama tokia teisė.
S. SKVERNELIS (DFVL). Gerbiami kolegos, išties kalba ne apie tai, ką mums gerbiamas Jurgis dabar kalbėjo. Kolegės Guodos pasiūlymas yra apie tai, kad būtų tam tikras socialinis teisingumas. Nesvarbu, kokią tu šildymo sistemą turi, jeigu tu šildaisi tomis pačiomis dujomis ir tu naudoji centrinį šildymą, tiekiamą deginant dujas, ar tu naudoji individualiai tas pačias dujas, tai turbūt kaina vartotojams turėtų būti vienoda. Čia yra apie tai.
O visa kita, apie ką čia bandoma kalbėti, kaip kažkur kažkas turės nuostolių arba tris ar keturis kartus mažiau parduoda, tai čia visiškai to neliečia. Vis tiek taip pat gauna dujas ir centrinio šildymo tiekėjas, lygiai tas pačias dujas gauna ir individualiai besišildantis. Čia esmė šio įstatymo projekto. Todėl, jeigu nenorime kalbėti apie diskriminaciją, reikėtų kolegės siūlymui dėl projekto pritarti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išklausėme visų norinčių pasisakyti dėl motyvų. Balsavimas dėl 2-16 klausimo – įstatymo projekto Nr. XIVP-1313. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 101 Seimo narys: už – 48, prieš – 23, susilaikė 30. Įstatymo projektui po pateikimo nėra pritarta.
Turime apsispręsti, ką darome toliau su įstatymo projektu. Alternatyvus balsavimas. Kas balsuojate už tai, kad įstatymo projektą grąžintume iniciatoriams tobulinti, balsuojate už, kas balsuojate už tai, kad įstatymo projektą atmestume, balsuojate prieš.
Balsavo 101 Seimo narys: už – 57, prieš – 44. Įstatymo projektas tobulinamas.
15.47 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1319 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-17 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1319. Pranešėjas – P. Gražulis. Pateikimas.
P. GRAŽULIS (LRF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Kadangi Vyriausybė tikrai neparodė jokio jautrumo, skirtingai nei kitų Europos Sąjungos šalių vyriausybės ir parlamentų valdančiosios daugumos, ypač mūsų kaimynė Lenkija reagavo į kylančias kainas, mažino maisto produktų, energetikos sektoriuje pridėtinės vertės mokestį, faktiškai taikė nulinį tarifą. Užuot ėmusis kokių priemonių, mūsų Vyriausybė bandė sugėdinti Lenkiją, net skundė Europos Sąjungai, kad jie pažeidžia direktyvas taikydami nulinį projektą.
Kodėl šiandien tiek daug yra iniciatyvų? Tikrai daugelis Seimo narių siūlo įvairiausias iniciatyvas dėl maisto produktų, energetikos sektoriaus, nes Vyriausybė vis dėlto nesureagavo į kylančias kainas. Atvirkščiai, dabar jūs įsivaizduokite, kainos kyla du tris kartus, o ir PVM nuo tos sumos surenkamas taip pat tris kartus didesnis. Tai akivaizdus žmonių apiplėšimas, ypač tų, kurie gauna mažas pajamas. Eina pas mus į priėmimus, žmonės rašo elektroninius laiškus, kodėl mūsų Vyriausybė ir valdančioji dauguma nereaguoja į gana sunkią situaciją. Kaip jūs žinote, bandė surengti neeilinį posėdį valdančioji dauguma, bet numojo ranka, neeilinis posėdis nebuvo surengtas, Vyriausybė nepateikė jokių siūlymų. Todėl dabar kyla daug pavienių iniciatyvų iš rinkėjų pusės. Seimo nariai registruoja, ką jie siūlo.
Dėl kylančių kainų. Aš noriu priminti, kurgi mūsų stebuklingas „Independence“, kur pasakė – jau pasistatėme, visame pasaulyje brangs, o pas mus, ypač dujos, tik pigs? Deja, mes nematome to stebukladario ir nematome tų kainų stabilumo ar bent jau mažėjimo. O didėjimas yra kosminis. Ir Vyriausybės šitokio neveiklumo tikrai negalima pateisinti.
Antras dalykas. Tie pinigai už PVM infliacijos sąlygomis, brangstant energetiniams resursams, gali kartais būti panaudoti kompensuoti žmonėms ir gyventojams, ir verslui kainų augimą dujų, elektros, taip pat ir maisto produktų. Deja, Vyriausybės nėra jokios reakcijos. Aš žinau, kad valdančioji dauguma tikrai nepritars mano įstatymų projektų paketui, nes aš siūlau nulinį tarifą – taip, kaip ir kaimynai lenkai, nes nepritarė ir 9 % lengvatai, nepritarė 5 % lengvatai, bent šiuo laikotarpiu. Manau, jeigu Vyriausybė ieškotų sprendimų…
Žinoma, galime eiti į kompromisus, galima galbūt dėl maisto produktų nustatyti socialinį maisto produktų paketą, už juos nemokėti. Vyriausybė galėtų nustatyti, kas į tą socialinį maisto produktų paketą įeina, bent už tai nereikėtų mokėti pridėtinės vertės mokesčio. Bet Vyriausybė nesiūlo – jokių žingsnių nesiūlo. Jie pasakė, premjerė pasakė, kad viską mes padarėme – padidinome pensijas, padidinome minimalų darbo užmokesčio apmokestinimą – mes savo padarėme. Bet tai yra tiktai labai mažos pajamos, palyginus su išlaidomis, kurias patiria Lietuvos gyventojai.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų nori paklausti penki Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas, jo salėje nematau. Kitas klausiantis – K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Ačiū. Gerbiamas pateikėjau, ar negalvojate, kad siūlydamas nulinį tarifą maistui, pavyzdžiui, jūs labiausiai padedate turtingiausiems Lietuvos žmonėms, kurie perka brangius importinius vaisius ar kitokį maistą ir jiems sutaupymas bus labai didelis, ir labai menkai padedate tiems skurdžiai gyvenantiems žmonėms, kurie perka bulves ir kurių maistas gal ir nėra toks brangus, ir tas sutaupymas bus tikrai mažas?
P. GRAŽULIS (LRF). Kadangi jūs…
K. ADOMAITIS (LF). Ar negalvojate, kad jeigu jūs sumažinate PVM degalams, tai labiausiai padedate tiems, kurie daug sunaudoja tų degalų važinėdami ferariais, bet labai mažai padedate tiems, kurie važinėja viešuoju transportu? Ir ar negalvojate, kad atimdamas šitas PVM pajamas, bandydamas atimti, tikiuosi, tik bandydamas, iš valstybės biudžeto jūs labai apribojate galimybes mokėti padidintas pensijas, padidintas socialines išmokas tiems žmonėms, kuriems jų labiausiai reikia?
P. GRAŽULIS (LRF). Jūs, valdančiosios daugumos atstove, kadangi nieko nedarote, rūpinatės tik Partnerystės įstatymu ir narkotikų legalizavimu, jūsų yra prioritetas ir, kaip sako, vienalytės arba daugialytės santuokos, tai jums geriau patylėti.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi V. Ąžuolas.
A. SKARDŽIUS (DPF). Gerbiamas pranešėjau, aš norėčiau jūsų paklausti dėl kainų ir pridėtinės vertės mokesčio. Jeigu dešra pabrango tris kartus, kodėl valstybė už tą patį kilogramą dešros iš piliečio nori tris kartus daugiau nulupti PVM? Ar didesnę pridėtinę vertę sukuria? Ar jis suvalgęs tą patį kilogramą dešros bus tris kartus sotesnis? Kodėl taip makabriškai elgiasi Vyriausybė?
P. GRAŽULIS (LRF). Todėl, kad Vyriausybė makabriška, ir todėl, kad valdančiojoje daugumoje yra liberalų. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kitas klausiantis – V. Ąžuolas. Ruošiasi L. Nagienė.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, kaip jūs manote, žmogus, atėjęs į parduotuvę nusipirkti mėsos, duonos, maisto produktų, moka PVM, pilną PVM, bet jeigu perka loterijos bilietą – nulinis PVM, nėra išvis PVM, nes negalima loterijų verslui kenkti, jie turi daug uždirbti. Jeigu naudojiesi banko paslaugomis – nulinis PVM. Jeigu naudojiesi draudimu, kitomis paslaugomis – nulinis PVM. Vadinasi, tie verslai, kurie yra turtingi ir gali padaryti įtaką politikams, turi nulinį PVM, o žmonės, kurie perka maistą, kitas prekes, turi susimokėti kaip priklauso, labai brangiai. Kaip jūs galvojate, ar ilgai tai turėtų tęstis?
P. GRAŽULIS (LRF). Man labai gaila, kad, deja, yra tokia politika, kad yra lengvatų visokiems azartiniams lošimams ir dar papildomai žūtbūt verčiamasi per galvą – Laisvės partija nori liberalizuoti ir narkotikus. Tai mes galbūt greitai primokėsime tiems. Ir ne tik – jie dabar nori įsteigti medicinos kabinetus, kuriuose veltui, žmonių sąskaita bus duodami narkotikai. Štai kokia jų politika, liberalų ir Laisvės partijos: tegyvuoja laisvė, tegyvuoja genderizmas ir homoseksualizmas. (Triukšmas salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Paskutinė klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas kolega, noriu paklausti. Jūs įrašėte ir lengvatinį tarifą būtent trąšoms. Tai yra atskirai tik ūkininkams. Kodėl jūs manote, kad būtinai reikėjo į šitą sąrašą įtraukti trąšas?
P. GRAŽULIS (LRF). Faktiškai, jeigu brangsta trąšos, tai brangsta ir visi maisto produktai, brangsta po keletą kartų. Tai akivaizdu, kad reikia visus komponentus, kurie brangina maisto prekes, atleisti nuo PVM, bent šiuo sunkiu laikotarpiu.
Antras dalykas. Jeigu Vyriausybė būtų svarsčiusi, aš jau priėmimo stadijoje sakiau, bent jie būtų tiek jautrūs, sudarytų socialinį maisto produktų paketą ir tam paketui šiuo metu taikytų minimalų PVM mokestį arba nulinį, tegu ir 5 %, tai patiems svarbiausiems maisto produktams. Bet jie gi nieko nedaro, jie rūpinasi narkotikų legalizavimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už nenori kalbėti nė vienas Seimo narys. Prieš – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Matyt, logiška, kad niekas nenori kalbėti už, nes neatrodė, kad autorius rimtai teikia savo pasiūlymus. Jeigu kas nors netyčia pradėjo klausytis atsakymų į klausimus, galėjo nebent suprasti, kad jis siūlo PVM lengvatą narkotikams ir kad čia Laisvės frakcija kažkuo yra reikšminga dėl to jo teikimo.
Aišku, kas nori girdėti apie Vyriausybės reagavimą, tai galėjo girdėti, kai premjerė sakė, reikia kažkiek įvertinti dabartinę situaciją, poveikį mūsų ekonomikai, prognozuoti, kaip atrodo mūsų įplaukos į biudžetą, ir tada teikti siūlymus. Jeigu opozicija būtų luktelėjusi su savo projektais, galbūt kai kurie pasiūlymai atitiktų Vyriausybės poziciją ir jiems būtume pritarę. Bet šiandien neapibrėžtoje situacijoje iš tikrųjų sudėtinga pritarti, tuo labiau šitam projektui, kuris pažeria visą puokštę lengvatų, kurių apimtis būtų matuojama arti milijardo eurų. Be to, PVM lengvata degalams, kaip žinome, šiandien negalima pagal europinę teisę. Todėl neįmanoma pritarti tokiam projektui, kuris daugiau skirtas tam, kad jo autorius galėtų iš Seimo tribūnos dar kartą užsipulti Laisvės frakciją ir liberalus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jums bekalbant prieš, atsirado norinčių pasisakyti už. Už kalba A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, pirmininke. Aš visą laiką buvau įsitikinęs, kad vyriausybės, gaunančios parlamento įgaliojimus, ateina pasiruošusios dirbti, joms nereikia dvejų metų inercijos, ištikus tam tikroms krizėms, negandoms, marui, karui, infliacijai, energetikos kainų šuoliui. Jeigu dabar nėra smegenų Vyriausybėje, aš siūlau pažiūrėti, ką daro kaimynai. Bent jau plagijuokite, darykite.
Lenkija yra Europos Sąjungos valstybė. Ką, jai negalioja Europos Sąjungos teisės aktai? Galioja. Kažkada po mėnesio neišsigando vidaus reikalų ministrė, pasipriešino galiojantiems teisės aktams arba numanomiems teisės aktams ir pradėjo apgręžti nelegalius migrantus. Tai kiek jūs trypsite vietoje, valdantieji? Jūs gavote valdžią. Ar tik norite pasidaryti nuotrauką, įsidėti į feisbuką, truputį palaikyti valdžios vairą, jums nerūpi žmonės?
Galų gale valstybės biudžetas. Aš suprantu, jūs turite teisę neribotai skolintis. Tai įvarysite vėl valstybę į ragą. Skolindamiesi energetikos ištekliams atidėsite penkeriems metams. Jau J. Razma šiandien kalbėjo, kad reikės turbūt peržiūrėti. Ką mes sakėme tada? Kad neužteks „Igničiui“ pasiskolinti tų 180 mln., kad būtų atidėta penkeriems metams. Duosite vėl bankams uždirbti išaugusiomis palūkanomis. Vadinasi, su palūkanomis tie patys dujų vartotojai susimokės, gerbiamas Jurgi. Jūs puikiai žinote. Tai nekvailinkite. Jeigu neturite kompetencijos, žiūrėkite, ką daro kaimynai, ir mokykitės.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Išklausėme visų, norinčių pasisakyti dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projekto. Kas pritariate 2-17 klausimui, įstatymo projektui Nr. XIVP-1319, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 44, prieš – 44, susilaikė 12. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.
Ką darome su įstatymo projektu toliau? Apsisprendžiame alternatyviu balsavimu. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti. Kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų atmestas.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 45, prieš – 53. Įstatymo projektas atmestas.
16.02 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1334 (pateikimas)
Kitas ir paskutinis šios dienos darbotvarkės 2-18 klausimas – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 19 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1334. Pranešėjas – G. Kindurys. Pateikimas.
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, tikrai daug argumentų dėl PVM tarifų energijai mažinimo išsakyta ir šiame, ir rytiniame posėdyje. Tik priminsiu, kad dujų kainos yra kur kas didesnės nei anksčiau. Centriniam šildymui taikomas 9 % lengvatinis tarifas. Nuo 2019 metų 9 % tarifas galioja malkoms ir kūrenamiems medienos produktams. Vyriausybė siūlo tam tikram laikotarpiui centriniam šildymui nulinį tarifą. Taigi galima teigti, kad būstus šildantieji dujomis yra ignoruojami dėl PVM lengvatos netaikymo.
Tai šildymui dujomis siūlome nustatyti 5 % tarifą. Tokiu atveju, kaip ir minėjau, nebus ignoruojami tie asmenys, kurie savo būstus šildo dujomis. Kodėl 5 %, kai, pavyzdžiui, malkoms ar centriniam šildymui yra 9 %? Todėl, kad dujos pabrango tikrai kur kas daugiau nei malkos, kurioms dabar 9 % taikomi. O nenulinį todėl, kad vis dėlto mokesčius reikia surinkti.
Taip pat projektu siūlau 5 % lengvatinį tarifą energijai, kai elektrą tiekia nepriklausomi tiekėjai. Siūlau todėl, kad šiandien pažvelgus į esamas kainas, pavyzdžiui, „Igničiui“ šiandien tie, kurie naudojasi kaip visuomeniniu tiekėju, moka 17 centų, o jeigu tik pasirašys sutartį, mokės 30 centų. Taigi tik pasikeičia sutartis, ir tiekėjas, ir įranga, ir sunaudojamas kiekis yra tas pats, o kaina yra dviguba. Todėl, manau, neteisinga, kad būtų toks kaip ir papildomas valstybės pasipinigavimas. Tiesiog dabar už kilovatvalandę moka 3 centus PVM’o, o išeis, kad mokės 5 ar 5,5 cento. Tai tiek dėl įstatymo projekto.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūsų paklausti nori keturi Seimo nariai. Pirmasis klausia M. Majauskas. Jo salėje nematau. Kitas klausia K. Adomaitis.
K. ADOMAITIS (LF). Ačiū. Gerbiamasis pranešėjau, jūs tiesiog numatote PVM tarifo lengvatas visiems buitinės energijos vartotojams. Ar negalvojate, kad tarp jų yra labai daug netaupiai naudojančių energiją, galbūt daug prisijungiančių perteklinių prietaisų, perteklinių įrenginių, kurie išpučia elektros sunaudojimą, o jūs taip paskatinsite juos ir toliau negalvoti apie taupymą, apie kokias nors investicijas į taupesnius įrenginius ir panašiai?
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Manau, tas klausimas yra visiems taikomas – tiek ir tiems, kurie naudoja centrinį šildymą. Pavyzdžiui, kad ir mūsų Seimo viešbutis. Aš gyvenu atsidaręs langą, nes kitaip neįmanoma. Dėl centrinio šildymo, pavyzdžiui, irgi tas pats, tad pakviesčiau visus taupiai naudoti – šilumos tiekėjus irgi, galima sakyti, gal nelabai tinkamas žodis, neapgaudinėti, kad duotų specialiai didelį energijos kiekį, kad būtų didesnės sąskaitos.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi R. Šarknickas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, kaip jūs vertinate, kad politiniai sprendimai žmones verčia tyčia pasirinkti nepriklausomą tiekėją ir taip priverčia mokėti dvigubai didesnę kainą? Šiandien žinome, kad tie žmonės, kuriems dar leista nepasirinkti ir likti prie valstybinio tiekimo, moka 17 centų už kilovatą, o tuos, kuriuos prievarta verčia pasirinkti, moka beveik 30, o ir PVM valstybei daugiau suneš. Ar negalvojate, kad tokį dalyką iš viso reikėtų atšaukti: neversti žmonių prievarta mokėti už elektrą daugiau ir grįžti visiems prie valstybinio tiekimo?
G. KINDURYS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Na, iš tiesų nepriklausomas tiekimas, jeigu nežiūrėtume į kainą, turbūt nieko baisaus, bet kadangi šiandien labai lengva, ir tai nėra slapta, palyginti, kad kainos skiriasi dvigubai, manyčiau, kad tikrai būtų išeitis šį dalyką apskritai panaikinti – ir kaina būtų reguliuojama, ir žinotume, kad tą kainą prižiūri reguliuojančios tarnybos. Tikrai, aš manau, šiandien būtų teisinga atsisakyti nepriklausomų energijos tiekėjų įstatymiškai, nes tai sukėlė kainas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ir paskutinis klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Faktiškai panašų klausimą uždavė kolega. Bet tik tiek – prisiminkime neseną praeitį, kad kai buvo valstybinis tiekimas, kainos tikrai buvo visai kitokios, kol neatsirado pilna tų nepriklausomų tiekėjų, ir dėl to tai smogė žmonėms per kišenę. Tai akivaizdu.
G. KINDURYS (LVŽSF). Aš irgi pasikartosiu, kad tas įstatymas buvo priimtas, bet praėjus tam tikram laikotarpiui matyti, kad tai yra labai ydinga praktika. Tad būtų normalus veiksmas panaikinti įstatymo nuostatas, leidžiančias nepriklausomus tiekėjus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiamas kolega, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakyti dėl motyvų nematau norinčių Seimo narių. Gal galėtume po pateikimo bendru sutarimu pritarti įstatymo projektui? (Balsai salėje) Girdžiu norą balsuoti. Balsuojame. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 47, prieš – 24, susilaikė 28. Įstatymo projektui po pateikimo nepritarta.
Alternatyvus balsavimas. Kas balsuojate už, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų grąžintas iniciatoriams tobulinti, kas balsuojate prieš, balsuojate už tai, kad įstatymo projektas būtų atmestas.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 63, prieš – 36. Įstatymo projektas grąžinamas iniciatoriams tobulinti. Tai buvo paskutinis šios dienos balsavimas prieš pačią svarbiausią dienos procedūrą, tai yra registraciją besibaigiant…
Atsiprašau, per šoninį mikrofoną – repliką po balsavimo J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, čia ne vieną projektą grąžinome tobulinti, nes gal tikrai praeis kažkiek laiko, Vyriausybė išsakys savo poziciją ir gal su didesniu sutarimu mes ateisime maždaug už mėnesio, kaip tikimės, prie etapo, kai tam tikrus sprendimus dėl palengvinimo žmonėms padarysime. Kad ir čia, kolegos, paskutinis minėtas siūlymas dėl iš nepriklausomų elektros tiekėjų gaunantiems elektrą tikrai, manau, yra svarstytinas, bet tiesiog šiandien mes neturime atsakymų iš Vyriausybės apie mūsų galimybių ribas. Turint galima žiūrėti, kur yra jautriausios vietos, ir daryti sprendimus.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Per šoninį mikrofoną – A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (DPF). Aš manau, kad esant tokiems geriems orams po mėnesio baigsis šildymo sezonas, nebereikės spręsti, bet po mėnesio baigsis ir ypatingosios padėties pratęsimas. O tada, kai žmonės ateis su šakėmis, nori nenori, šiandien įsidėmėkite, sakau – privalėsite mažinti PVM maistui, šildymui, energetikos ištekliams, gal net ir akcizą!
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiami kolegos. Šie du pasisakymai buvo paskutiniai šią dieną prieš svarbiausią šios dienos procedūrą, tai yra registraciją besibaigiant vakariniam Seimo posėdžiui.
Iš viso užsiregistravo 95 Seimo nariai.
Kovo 15 dienos vakarinis Seimo plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.