LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IV (PAVASARIO) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 169
STENOGRAMA
2018 m. gegužės 10 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF*). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame vakarinį plenarinį posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 55 Seimo nariai.
15.01 val.
Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 1, 2, 3, 4, 103 straipsnių pakeitimo, 211 straipsnio pernumeravimo ir pakeitimo bei Įstatymo papildymo 61 straipsniu ir ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1486(2), Administracinių nusižengimų kodekso papildymo 5101 straipsniu ir 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1487(2) (svarstymas)
Pirmasis vakarinės darbotvarkės klausimas – Narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymo Nr. VIII-602 kai kurių straipsnių pakeitimo, 211 straipsnio pernumeravimo ir pakeitimo bei įstatymo papildymo 61 straipsniu ir ketvirtuoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1486(2). Komitetų išvadas pristato… Sveikatos reikalų komiteto A. Vinkus galėtų pristatyti. Prašom į tribūną.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamieji Seimo nariai, informuoju, kad kaip pagrindinis Sveikatos reikalų komitetas 2018 m. balandžio 25 d. apsvarstė Lietuvos Respublikos narkotinių ir psichotropinių medžiagų kontrolės įstatymą, čia ką posėdžio pirmininkas išvardijo, jo uždavinys, projekto tikslas suformuotas dviem punktais.
Pirma, nustatyti teisinius pagrindus veiklos su cheminėmis medžiagomis, kurios teisėtai naudojamos chemijos pramonės srityse, tačiau dėl jų psichotropinio poveikio jos vartojamos ir svaiginimuisi bei jomis piktnaudžiaujama.
Ir antras punktas – nustatyti laikinųjų apribojimo priemonių pritaikymo naujoms psichoaktyviosioms medžiagoms tvarką ir atsakomybę už sprendimo taikyti laikinąsias apribojimo priemones nesilaikymą.
Į Seimo Teisės departamento pastabas atsižvelgta. Komitetas priėmė sprendimą pritarti Seimo Sveikatos reikalų komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIIIP-1486 ir komiteto išvadai. Sprendimas priimtas bendru sutarimu už. Kviečiu gerbiamus kolegas palaikyti ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadas gal kas galėtų pristatyti? Žiūriu į P. Valiūną, gal jūs galėtumėte? Dėkoju.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Balandžio 18 dieną posėdžio metu buvo svarstyta kaip papildomo komiteto, ir balsavimo rezultatai: už – 6, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Čia pristatėte ir lydimąjį kartu, ar ne? Ai, ne.
P. VALIŪNAS (LVŽSF). Įstatymo projektas Nr. XIIIP-1487. Kaip pagrindinio komiteto išvada. Balsavimo rezultatai: 9 buvo už, prieš nėra, susilaikiusių nėra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir dar A. Vinkų kviečiame pristatyti lydimojo išvadas. Ar jau jūs pristatėte? Kartu pristatėte. Supratau.
Kviečiu diskutuoti A. Sysą. Prašau.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, kadangi abu komitetai pritarė, tai palengvina ir mano, kaip ilgamečio komisijos nario, kuris dirbo, kai ta komisija dar buvo vadinama šiek tiek kitaip, dabar ji vadinama Priklausomybių ligų komisija… Reikia pasveikinti ir pasidžiaugti, kad pagaliau šitos įstatymo pataisos pasiekė Seimą ir plenarinių posėdžių salę, nes apie tai su gerbiamu ministru susirašinėjau pusantrų metų ir Lietuva buvo likusi vienintelė oazė, kurioje buvo galima laisvai atsisiųsti chemines medžiagas, jas labai lengvai perdirbti į naujas medžiagas ir, sakykim, žudyti save, ir žudyti kitus. Todėl sveikinu ir komiteto sprendimą.
Labai norėčiau paprašyti, kad mes nevilkintume šito proceso, nes vėl kyla diskusijos apie ketvirtą sąrašą, apie kurį mes čia kalbame, tai yra pirmiausia gamybos procese naudojamos cheminės medžiagos. Į Lietuvą įvežama dešimteriopai daugiau, negu reikalinga ūkinei veiklai. Aš manau, šitie dalykai turi būti užkardyti. O kada pradedama kalbėti apie maistą, tai apskritai psichotropinės arba narkotinės medžiagos su kosmetika ir su maistu išvis niekaip negali derėti, nes tai yra draudžiamos medžiagos. Šiuo atveju aš labai prašau nevilkinti šito proceso, nes Lietuvoje jau buvo ir mirtinų atvejų, tai pasekmės būtent šitos medžiagos naudojimo. Mūsų greitas sprendimas, manau, gali pasitarnauti užkardant ir apsaugant ne vieną gyvybę. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau diskutuoti niekas neužsirašė.
Dėl motyvų ar kas nors užsirašė, tuoj pažiūrėsime. Taip, vis dėlto užsirašė. Motyvai už – R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Akivaizdu, kad būtina kontroliuoti chemines medžiagas, kurios lengvai prieinamos ir daro didelę žalą žmogaus sveikatai. Tos medžiagos naudojamos pramonėje, nesusijusioje su farmacijos produktų gamyba. Kaip ir minėta, Lietuva tampa tranzito šalimi, kurioje tikrai lieka dalis tų medžiagų, ir kaip tiktai kenkia ir žmonių sveikatai, ir daro didelę žalą. Aš siūlau pritarti įstatymo projektui ir kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKAS. Dėkoju už siūlymą. Kviečiu ir aš balsuoti.
Balsavo 79 Seimo nariai ir visi 79 pritarė. Susilaikiusių ir prieš balsavusių nėra. Po svarstymo pritarta.
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1939. Pranešėja – A. Širinskienė. Pateikimas.
Vytautas dėl vedimo tvarkos. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Aš norėjau paklausti, kur dingo Kultūros rėmimo fondo įstatymo pakeitimo projektas?
PIRMININKAS. Kiek žinau, antradienį.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Kaip?
PIRMININKAS. Kiek suprantu, jis perkeltas į antradienį.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ne, ne. Jis turėjo būti priešpiet, tai automatiškai persikelia. Ar vėl dar kartą jis buvo nukeltas, nes čia kolegė jau prieš mėnesį kažkodėl nukėlė, ir dabar vėl aplinkybės taip sutapo? Ar ministerijoje nėra kam pateikti to projekto? Kas čia vyksta? Kodėl jūs taip blogai organizuojate darbą? (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Kiek suprantu, ministerija paprašė perkelti į antradienį pateikimą.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Paprašė ministerija, taip?
PIRMININKAS. Na…
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Jūs nežinote, jūs taip galvojate?
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Kolega, reikėjo dalyvauti posėdyje ir būtumėte girdėjęs priežastis. Jūsų nebuvo tuo metu.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ponia, jūsų niekas neklausia. Jūs dabar esate tribūnoje tam, kad pristatytumėte kitą klausimą. Gerai? Ačiū.
PIRMININKAS. Kaip suprantu, antradienį šitas klausimas bus svarstomas. Tęsiame klausimo pristatymą. Dėkoju. (Balsai salėje)
15.09 val.
Farmacijos įstatymo Nr. X-709 35 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1939 (pateikimas)
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju, kad gerbiamas V. Juozapaitis man leido tęsti.
Mielieji kolegos, norėčiau pristatyti įstatymo projektą. Šiuo įstatymo projektu, Farmacijos įstatymo pataisomis, stengiamasi išplėsti vaistinių konkurenciją tarpusavyje.
Kaip žinome, šiuo metu Lietuvos rinkoje yra dviejų rūšių vaistinės: ligoninės vaistinės ir kartu visuomenės vaistinės. Ligoninės vaistinės turi tą ypatumą, jog jos yra skirtos išskirtinai ligoninės reikmėms ir aptarnauti tiems pacientams, kurie yra hospitalizuoti. O mes, kaip klientai, paprastai dažniausiai praktikoje susiduriame su visuomenės vaistinėmis. Tai yra tos vaistinės, kurių paskirtis pagal Farmacijos įstatymą yra teikti plačiajai visuomenei farmacines paslaugas ir kartu parduoti vaistinius preparatus bei kitas vaistinėse parduodamas prekes.
Situacija tokia, kad pagal esamą reguliavimą takoskyra tarp ligoninės vaistinių ir visuomenės vaistinių yra ganėtinai didelė ir ligoninės vaistinės visuomenei, gyventojams savo prekių, taip pat ir vaistinių preparatų parduoti negali.
Teikiamu įstatymo projektu stengiamasi ištaisyti šią takoskyrą ir suteikti ligoninės vaistinėms papildomą funkciją, t. y. galimybę parduoti vaistus plačiajai visuomenei. Toks įstatymo projektas, išplečiantis ligoninių vaistinių funkcijas, yra registruotas dėl tos priežasties, kad, visų pirma, mes gerokai palengvintume vaistų prieinamumą pacientams, nes pacientai, kurie yra išrašomi iš ligoninių, dažnai gauna receptus savo ambulatoriniam gydymui ir yra priversti (arba jų artimieji, jeigu pacientas dar nėra pakankamai pasveikęs, kad galėtų pats pasiekti visuomenės vaistinę) keliauti į visuomenės vaistines. Tai yra papildomas apsunkinimas.
Antra vertus, mes vėlgi matome tendenciją, kad vaistinių tinklai, matyt, dėl komercinių priežasčių tuose regionuose, kur yra kaimeliai, miesteliai, kur yra gana mažai gyventojų, tiesiog nesteigiami, tačiau dažnai tuose miesteliuose, regionų didesniuose kaimuose yra slaugos ligoninės. Šiuo atveju slaugos ligoninės vėlgi galėtų turėti vaistinę ir taip vaistų prieinamumą regionų gyventojams supaprastinti.
Kitas dalykas, kuris vėlgi yra labai reikšmingas. Tikėtina, kad papildomos funkcijos priskyrimas ligoninės vaistinėms leistų padidinti ir pigesnių vaistų prieinamumą, nes mes puikiai žinome, kad ligoninės vaistinės dabar gali įsigyti vaistinius preparatus (ne tik gali įsigyti, bet ir tą daro) per centrinę perkančiąją organizaciją. Tą jos padaro sąlyginai pigiau. Tiek papildoma konkurencija, tiek, tikėtina, pigesni vaistiniai preparatai būtų tos savybės, kurios būtų patrauklios kalbant apie šį įstatymo projektą.
Ačiū ir lauksiu jūsų klausimų.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjai. Pirmasis klausia R. Martinėlis. (Balsas salėje) Dėl šio klausimo. Prašau, V. Juozapaitis.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Kadangi pranešėja neįtikino ir daugiau sumaišties įnešė į šitą visą paaiškinimą, frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio, kad galėtume susipažinti ir įsigilinti dar labiau, nes iš tikrųjų kilo dar daugiau klausimų, nei jų buvo iki šiol. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašymas teisėtas, todėl kviečiame Seimą apsispręsti.
Kas pritariate V. Juozapaičio siūlymui dėl pertraukos, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, – prieš.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 35, prieš – 39, susilaikė 9. Man atrodo, penktadalis yra. Pertrauka iki kito posėdžio.
15.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2114 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimo Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-2114. Pranešėjas – ministras A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, prašau pakeisti Lietuvos Respublikos Seimo 2018 m. kovo 15 d. nutarimą Nr. XIII-1031 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IV (pavasario) sesijos darbų programos“ – papildyti teisės akto projektu, t. y. Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15, 21, 43 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-1879.
PIRMININKAS. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis – J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Gerbiamas ministre, matome daug pasiūlymų dėl teisės aktų. Dėl ko dabar mes turime papildomai įtraukti į sesiją, jeigu buvo Vyriausybės programa, buvo Seimo programa, buvo nustatytas laikas? Ministerija turbūt tvarkingai dirbo dėl to, o dabar mes?.. Neeilinis klausimas, aš suprantu, bet kaip čia atitinka, gerbiamas ministre?
A. VERYGA (LVŽSF). Iš tikrųjų tai nėra eilinis klausimas, jis nebuvo Vyriausybės programoje išskirtas kaip atskiras. Aš paaiškinsiu, jeigu suteiksite tokią teisę tą klausimą pristatyti, bet vienas iš esminių siūlymų, kad kuo anksčiau mes jį priimsime, tuo greičiau atsiras galimybė tėvams pasinaudoti papildomomis priemonėmis, tai yra lauko darželiais. Aš tikrai siūlyčiau to klausimą labai toli nenukelti. Tai galima padaryti bet kada, bet kuo anksčiau mes priimsime, tuo anksčiau mes išplėsime galimybę tėvams naudotis papildomomis galimybėmis ugdyti savo vaikus. Prašyčiau pritarti ir įtraukti šį klausimą.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, aš atsisakau klausimo, norėjau dėl įstatymo projekto, ne dėl įtraukimo.
PIRMININKAS. Supratau. Daugiau klausti niekas neužsirašė. Ar yra kas nors dėl motyvų? Taip pat nėra. Kviečiu pritarti bendru sutarimu po pateikimo. Ačiū, pritarta.
Svarstymas ir priėmimas. Vienas straipsnis. Ar galime pritarti po svarstymo bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Siūlau balsuoti. Kas pritariate Seimo nutarimo projektui, balsuokite už, kas turite kitą nuomonę, – prieš arba susilaikykite.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikė 5. Įtraukta į darbotvarkę. (Gongas)
15.19 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 15, 21, 43 ir 45 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1879 (pateikimas)
Dar kartą kviečiame ministrą į tribūną pristatyti Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIIIP-1879, kartu ir lydimuosius.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju dar kartą ir tikrai ačiū, kad buvo pritarta šio klausimo pateikimui. Iš tikrųjų branginu jūsų visų laiką, ir specialistai supranta, kad Seimas norėtų matyti kompleksinius projektus. Iš tikrųjų vienas iš pagrindinių tikslų, kodėl šis projektas yra pristatomas, aš jau minėjau, yra lauko darželių įteisinimas, tai buvo pagrindinė priežastis, kodėl jis buvo parengtas. Bet greta to, kadangi tai yra ir daugiau sričių reguliuojantis teisės aktas, esame parengę ir daugiau pakeitimų, kurie gal nėra esminiai, bet aš juos taip pat jums pristatysiu.
Šito teisės akto projekto tikslas yra suderinti Lietuvos Respublikos visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo nuostatas su kitų teisės aktų nuostatomis, atsisakyti rizikos sveikatai nekeliančių veiklos sričių priežiūros ir papildyti įstatymą rizikingomis, bet neprižiūrimomis veiklos sritimis, tikslinti asmenų, norinčių verstis privalomojo pirmosios pagalbos ir higienos įgūdžių mokymo veikla, išsilavinimo reikalavimus ir užtikrinti teisinio reguliavimo aiškumą, nuoseklumą ir šalinti teisinio reguliavimo spragas.
Pradedant nuo 15 straipsnio 1 punkto pakeitimo, ugdymo veiklų, socialinių paslaugų įstaigų, apgyvendinimo paslaugų rūšių pavadinimai yra suderinami su švietimo, socialines, apgyvendinimo paslaugas reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis, taip pat papildomas ūkio subjektų veiklų, kurių vykdoma valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė, sąrašas bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, aukštųjų mokyklų, bendrabučių, įmonių, importuojančių iš trečiųjų šalių ir pateikiančių rinkai kosmetikos gaminius, veikla ir atsisakoma interneto kavinių ir klubų periodinės valstybės visuomeninės sveikatos saugos kontrolės.
21 straipsnio pakeitimu ugdymo veiklų, socialinių paslaugų įstaigų, apgyvendinimo paslaugų rūšių, kurioms būtinas leidimas (higienos pasas), sąrašas suderinamas su švietimo, socialines, apgyvendinimo paslaugas reglamentuojančių teisės aktų nuostatomis ir papildomas sąrašas kaimo turizmo, nakvynės ir pusryčių paslaugomis. Taip pat tikslinamos leidimų (higienos pasų) išdavimo sąlygos, nustatant, kad vykdant ūkinę ir komercinę veiklą, kuriai būtinas leidimas (higienos pasas) gali būti naudojamos ne tik patalpos, bet ir žemės sklypas. Tokiu būdu sudaroma įstatyminė galimybė leidimą (higienos pasą) išduoti lauko darželiams, kurie neturi nuolatinių statinių, patalpų ir būtų įsteigti, registruoti tam tikrame teisėtai nuosavybės forma turimame ar nuomojamame, naudojamame žemės sklype, bei nustatyti jiems privalomus visuomenės sveikatos saugos reikalavimus.
Čia ir yra tas esminis pakeitimas, nes lauko darželiai neturi tokių stabilių stacionarių pastatų, kuriems dabar pagal galiojančius teisės aktus galima išduoti leidimą arba higienos pasą. Tie, kurie šiuo metu veikia, savotiškai veikia ties įstatymo riba ir iš tikrųjų rizikuoja tokias paslaugas teikdami. Šiuo atveju būtų nustatoma labai aiški tvarka ir kokios sąlygos tiems vaikams turėtų būti sudarytos, kad jie žiemos metu turėtų galimybę būti apsaugoti ir nuo temperatūros, ir nuo vėjo, ir kiti reikalavimai yra nustatomi. Bet tai yra Lietuvoje gana nauja veikla, ji plečiasi, kuo toliau, tuo labiau. Skandinavai gal labiau pažįsta šį fenomeną, ten tikrai yra nemažai tokių darželių, kur vaikai maksimaliai daug laiko praleidžia lauke ir mokymosi procesas yra šiek tiek kitaip organizuojamas. Šitie pakeitimai leistų tuos lauko darželius tiesiog įteisinti ir aiškiau reglamentuoti.
Taip pat papildžius 45 straipsnį 5 dalimi bus kuriama Visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesinės kvalifikacijos tobulinimo sistema, kuri apims privalomą visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimą, visuomenės sveikatos priežiūros specialistų registrą ir visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacinių kategorijų suteikimą, o jis laikomas viena iš pagrindinių visuomenės sveikatos priežiūros specialistų kvalifikacijos tobulinimą užtikrinančių priemonių.
Kvalifikacinių kategorijų suteikimo teisinis reglamentas įgalintų tiesiog sistemingai vertinti visuomenės sveikatos priežiūros specialistų profesines kompetencijas, praktinę veiklą, įgyvendinti nuolatinį darbo rinkos poreikius atitinkančių kvalifikacinių reikalavimų tobulinimą ir užtikrinti tinkamą kompetencijos lygį, kuris yra reikalingas atlikti teisės aktais numatytas valstybės ir savivaldybių deleguotas funkcijas, bei gerinti Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos, valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros įstaigų veiklos efektyvumo bei žmogiškųjų išteklių valdymą.
Paprasčiau tariant, tiesiog įteisinus tas kvalifikacines kategorijas būtų sukurtas papildomas mechanizmas visuomenės sveikatos specialistų ir motyvacijai, ir karjeros darymo galimybei. Tai būtų dar vienas iš pakeitimų, kuris būtų greta lauko darželių. Prašyčiau kolegų pritarti šitiems siūlymams ir pritarti įstatymo pakeitimams. Ačiū.
PIRMININKAS. Ministre, dėkojame už išsamų pristatymą. Pirmasis klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū. Gerbiamas ministre, palaikydamas jūsų teikimą, ypač dėl lauko darželių, man teko dėl to jau ir anksčiau rūpintis, aš tik noriu pasitikslinti, nes čia man tokį truputį… kaip toks iškreiptas būdas. Vienur jūs surašote labai smulkiai (…) įstaigas, kuriose neužsimenama apie lauko darželius, o čia rašote apie žemės sklypą. Galbūt aplinką tam, nes žemės sklypas keturkampis, pailgas ar apvalus, ar kažkokia aplinka, gal ten stovės kokie statiniai. Tas lauko darželio terminas čia taip ir neatsiranda. Ikimokyklinė įstaiga – taip, bet mes kalbame apie labai specifinį dalyką. Galbūt galima jį įvardyti, kad būtų aišku, kad čia yra ta tema, ir ne tik dėl žemės sklypo. Ten turbūt galės (…) kokie nors ir laidai einantys, pavyzdžiui, elektros linijos, kad aplinka būtų labiau apibendrinta.
Ir dėl visuomenės sveikatos kvalifikacijų, man atrodo, čia viskas gerai, bet dėl atlyginimų šitiems žmonėms gal ką nors galėtumėte gero pasakyti taip pat prie šito projekto? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju. Aš dėl juridinės technikos gal nesiginčysiu. Gali būti, kad, kaip jūs sakote, reikėtų tą patį terminą įtraukti. Čia tiesiog atsiranda juridinė galimybė tą pasą išduoti ne tik pastatui, kaip yra dabar daroma, bet tiesiog įvedamas toks juridinis terminas, kad tai gali būti išduodama ir sklype, esančiame toje teritorijoje. Ar ten reikia įtraukti tą terminą? Nežinau, gali būti. Jeigu tikrai manysite, kad tai būtina, aš manau, kad komitetuose diskutuojant, jeigu būtų pritarta, galima patikslinti, jeigu paties to išaiškinimo reikėtų.
Dabar dėl visuomenės sveikatos darbuotojų iš tikrųjų jūsų pastaba yra teisinga, tie atlyginimai dažnu atveju nėra labai motyvuojantys. Ką aš norėčiau pasakyti? Greta tų visų struktūrinių reformų, kurios buvo pristatomos Vyriausybės, kurios buvo susijusios su sveikata, tai viena iš sričių ir yra išskirta visuomenės sveikata. Ten numatoma ir peržiūrėti atlyginimus, ir kiek vaikų turėtų tekti vienam specialistui, kas yra iš karto susiję su atlygiu. Tai yra planuojama iš tikrųjų tas sąlygas gerinti.
Ką mes dar darome, be pinigų? Tai jau dabar vyksta tas veiksmas – peržiūrime, koks yra darbas, gal ne visai tinkamas ir apkrauna tuos specialistus – įvairios ataskaitos ir panašūs dalykai, kuris ir dėl kitų priežasčių nemotyvuoja ten dirbti. Kitais metais galvojame dėl atlyginimų ateiti su siūlymu.
PIRMININKAS. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Gerbiamas ministre, susipažinęs su keičiamu Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo projektu ir jį palaikydamas, manau, kad labai vertinga yra ta pakeitimo dalis, kuri susijusi su papildymu, kad po naujų nuostatų įsigaliojimo bus vykdoma bendrojo ugdymo mokyklų, profesinio mokymo įstaigų, aukštųjų mokyklų bendrabučių valstybinė visuomenės sveikatos saugos kontrolė. Tenka tik apgailestauti, kad tokia kontrolė nebuvo vykdoma iki šiol. Juk kalbama apie objektus, kuriuose vyksta kasdienis vaikų ir jaunimo gyvenimas.
Kita vertus, ministre, suabejojau, ar tikslinga panaikinti teisę vykdyti valstybinę interneto kavinių ir klubų visuomenės sveikatos saugos kontrolę? Galbūt prasmingiau būtų atsisakyti periodinės šių objektų, kaip jūs nurodote, kontrolės, nes ji kelia nedidelę riziką vartotojams, tačiau palikti pačią teisę kontroliuoti, ta teise būtų galima pasinaudoti atskirais atvejais atsiradus vartotojų skundams ir panašiai.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų ta teisė nėra prarandama, bet, kaip jūs teisingai ir paminėjote, rizika visuomenėje yra labai nedidelė visuomenės sveikatai. Tokios periodinės, dėl kurių paprastai labai skundžiasi verslas ir mes nuolat gauname kritikos, kad mes verslą apkrauname galybe kontroliuotojų, kurie tikrai sunkina darbą ir sukelia jiems, matyt, nepagrįstas ir laiko sąnaudas, – klausimas, ar tai ką nors išsprendžia. Čia būtent ir siūloma atsisakyti to periodinio tikrinimo, o jeigu atsiranda skundų, valstybinės institucijos nepraranda teisės jos patikrinti.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis ministre, aš gal norėčiau dar pasitikslinti dėl žemės sklypų gaunant higienos pasą. Ar tai nebus taikoma visiems, ne tik lauko darželiams? Ar nepadidėja dar vienas biurokratinis popierius, nes tai yra bendrinis įstatymas? Skaitant gali pareikalauti… Išduodi higienos pasą, ateina gauti būtent higienos paso ir tikrintojas arba tas, kas išduoda, reikalauja, sako: atneškite ir žemės sklypo atitikimą, ne kvadratinį, ne apskritą, o apskritai. Ar nereikėtų visgi aiškiai pasakyti, kad šita nuostata taikoma būtent tam, ką jūs kalbėjote. Labai ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Mano supratimu, čia nesukuriama tokia prievolė, sukuriama galimybė gauti tą higienos pasą, tai nėra, kaip jūs sakote, prievolė turėti visų žemės sklypų higienos pasus, nes tai tikrai jokios logikos neturėtų, bet aš manau, kad svarstant bus galima dėl tos juridinės technikos pasitikslinti, kad tikrai nekiltų tokia grėsmė, nes tikrai neturėtume jokių papildomų biurokratinių kliūčių niekam kurti – atvirkščiai, norime, kiek galima, daugiau atsisakyti.
PIRMININKAS. Klausia I. Degutienė.
I. DEGUTIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, aš tai kitokiu kampu klausimą norėčiau užduoti. Kodėl išvis kilo mintis dėl tų lauko darželių? Ar dėl to, kad, kaip statistika rodo, labai trūksta stacionarių darželių ir šitie lauko darželiai būtų kaip alternatyva, ar yra padaryta kokia nors studija, kiek reikėtų tų lauko darželių? Aš suprantu, kad jūs norite atkartoti švedišką modelį Lietuvoje. Tada būtų aišku, kaip juos tenai įkurti ir koks tas poreikis. Ar tas poreikis yra tik Vilniaus mieste, nes, kaip žinau, Vilniaus mieste labai trūksta darželių, o rajonuose kaip tik yra tuščių darželių, nes paprasčiausiai vaikų nėra. Ar turite tokią studiją? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Supratau. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų nėra labai sudėtinga net ir be didelės studijos pasižiūrėti savivaldybėse, kiek trūksta tų vietų. Bet ką aš norėčiau akcentuoti? Tai nėra susiję tiktai su papildomų vietų poreikiu. Iš tikrųjų visuomenė labai keičiasi, žmonės juda, važinėja, mato tuos naujus modelius, ir taip, kaip mes apskritai kalbame apie tam tikrų švietimo principų iš Skandinavijos perkėlimą į mūsų viduriniojo ugdymo sistemą, taip lygiai ir su darželiais. Iš tikrųjų kyla poreikis iš tėvų, išsilavinusių, atsakingų, net tik Vilniaus mieste, bet ir kituose rajonuose ir nebūtinai dėl vietų stygiaus, tikrai tai nėra pagrindinė priežastis. Gal net ir dažniau yra ne vietų stygius, nes tie, kurie veržiasi į tuos tipinius darželius, nebūtinai bėgs į lauko darželį ir ves vaikus, jeigu tokia galimybė bus. Tai yra labiau specifinė visuomenės grupė, kuri labai sąmoningai juos renkasi. Paprastai ir sveika gyvensena labiau domisi, ir žino, kokia nauda yra iš to darželio. Tikrai tai nėra tik dėl vietų stygiaus ir, kaip jūs teisingai ir sakote, tikrai ne visur tas stygius yra.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, išties noriu paklausti keleto dalykų, jeigu suspėsiu per minutę. Mane stebina tam tikras nenuoseklumas sveikatos politikoje, ypač farmacijos srityje. Pavyzdžiui, ponia A. Širinskienė teikia siūlymą steigti valstybines vaistines, kad būtų išplėsta konkurencija, o P. Urbšys siūlo leisti tik po penkias vieno tinklo vaistines mieste. Toliau. Jūs sakote, mažinsite vaistų vartojimą, tuo pačiu siūlote leisti parduotuvėse prekiauti vaistais. Ponas D. Kepenis siekia uždrausti vaistinių reklamą, jūs sakote, kad nesutinkate. Gal galite paaiškinti, kodėl yra tokia nenuosekli politika, galbūt ministerija arba frakcija geriau galėtų koordinuoti šiuos veiksmus.
O noriu paklausti dėl šito jūsų teikiamo įstatymo projekto, kurio idėjai aš pritariu. Jūs rašote, kad esate iniciatorius ir parengėte įstatymo projektą. Kiek aš žinau, įstatymo projektą rengė ministerijos darbuotojai, tai gal korektiškumo labui galite įvardinti žmones, kurie parengė pakankamai neblogą įstatymo projektą?
A. VERYGA (LVŽSF). Supratau. Ačiū už klausimus. Jūs puikiai žinote, kad Seimo nariai turi įstatymų, teisėkūros iniciatyvos teisę, tai nemanau, kad ministerija gali ar turi visiems Seimo nariams ar frakcijos nariams nurodyti, kokias iniciatyvas teikti, ir nemanau, kad čia yra nenuoseklumas. Kai kuriose vietose yra prasmės kai ką liberalizuoti, kai kur yra prasmės griežčiau reguliuoti ir reglamentuoti. Tikrai nereikia visko pagal vieną liniją daryti, o aš manau, parlamentas apsispręs, apsvarstęs tuos pasiūlymus, ar jiems yra laikas ir vieta. Aš savo nuomonę, kaip jūs ir minėjote, esu išsakęs dėl kai kurių siūlymų.
Dabar dėl teisės aktų projektų. Nežinau, ar yra tokia praktika, jeigu teikia Seimo narys, išvardinti ir visus kitus, bet nematau čia jokios didelės bėdos. Galima aiškinamajame rašte išvardinti, kaip jūs sakote, kokie darbuotojai yra prididėję prie rengimo arba rengė. Bet teikti, aš manau, didelio skirtumo nėra, kas tą pateikė.
PIRMININKĖ. Dėkojame, ministre. Laikas klausti baigėsi. Nuomonė už. T. Tomilinas. Norėsite pasisakyti? Prašom.
T. TOMILINAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kviečiu pritarti įstatymo projektui. Skirtingai nuo primestos šališkos nuomonės, kad ministras yra kokių nors ribojimų šalininkas, realybė yra tokia, kad čia yra laisvės, nešališkumo, lankstumo pavyzdys. Aš tik norėčiau, kad tų naujų liberalizavimų tokiose novatoriškose srityse atsirastų daugiau, kad ir mes socialinėse įstaigose galėtume auginti kažkokias daržoves ir vaisius ir naudoti maisto gamybai, ir panašiai. Kuo daugiau šiuo atveju liberalių sprendimų ir inovatyvių panašių sprendimų, tuo geriau. Raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Motyvai prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, aš nesu prieš, bet matau, kad yra tuščia vieta, ir išsakysiu keletą argumentų. Pirmiausia aš įžvelgiu, kad yra naudojamasi tarnybine padėtimi – ministerijos darbuotojai rengia įstatymo projektą, kurį asmeniškai teikia Seimo narys, tai čia reikėtų surašyti, kas jį teikia, nes mes, kiti Seimo nariai, neturime tokios galimybės įpareigoti ministeriją paruošti įstatymo projektą. Nes kitu atveju, kaip sakiau, turėtų teikti Vyriausybė. Bet sakau, pačiai idėjai aš pritariu ir norėčiau paprašyti, kad vis dėlto būtų prašoma Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, tai kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 88, prieš – 2, susilaikė 2. Projektui pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomo niekas nesiūlo.
Siūloma svarstyti birželio 28 dieną. Daugiau pasiūlymų nematau. Bendru sutarimu galime pritarti.
Replika po balsavimo – Antanas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Ne replika. Aš manyčiau, kad Vietos savivaldos komitetas galėtų pasvarstyti, nes vis tiek atsiranda nauja darželių forma. Iš tam tikros patirties žinau, kad labai svarbu parengti vietas, kur parengti vietas, pritaikyti, kad netrukdytų kitiems gyventojams. Ir dar kartą sakau, prašyčiau Vyriausybės išvados.
PIRMININKAS. Koks komitetas, atsiprašau?
A. MATULAS (TS-LKDF). Valstybės valdymo.
PIRMININKAS. Supratau. Valstybės valdymo ir savivaldybių. Prieštaraujančių nėra? Yra. Siūlau balsuoti dėl šio siūlymo. Kas siūlote papildomu komitetu Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą?
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 49, prieš – 25, susilaikė 15. Pritarta. Papildomas komitetas – Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas.
Ir dar paprašė Vyriausybės išvados. Galime pritarti? Nors ministras teikia, tai… Siūlo balsuoti. Gerai, balsuojame. Kas pritariate Vyriausybės išvadai, balsuokite už, kas turite…
Už – 42, prieš – 29, susilaikė 16. Nepritarta.
Dar nori S. Jovaiša. Prašom.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū. Tokia replika po balsavimo ministrui. Jūs čia, gerbiamas ministre, tokį gerą įstatymą pateikėte, bet ar vertinote, kad jau aplink Panevėžį vaikšto meškos? Vaikams lauko darželiai yra kaip tik dabar, ar ne?
PIRMININKAS. Įdomi replika, bet tęsiame posėdį.
15.42 val.
Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2075, Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 25 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2076, Sveikatos sistemos įstatymo Nr. I-552 3, 29, 47 ir 74 straipsnių pakeitimo ir 671 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-2077, Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo Nr. I-1562 5 ir 7 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2078, Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2079, Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 27 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2080, Asmens ir turto saugos įstatymo Nr. IX-2327 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-537 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2081, Branduolinės energijos įstatymo Nr. I-1613 50 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2082, Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 17, 21, 25 ir 41 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2083, Medžioklės įstatymo Nr. IX-966 14 ir 16 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2084, Pilietybės įstatymo Nr. XI-1196 18 ir 40 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2085, Policijos įstatymo Nr. VIII-2048 2 ir 23 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2086, Poligrafo naudojimo įstatymo Nr. VIII-1906 6 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2087, Radiacinės saugos įstatymo Nr. VIII-1019 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2088, Sprogmenų apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-1315 7 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2089, Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ Nr. IX-2206 2 ir 53 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2090, Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymo Nr. VIII-1443 16 ir 17 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2091 (pateikimas)
Kitas klausimas – Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo Nr. I-924 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-2075. Pranešėjas – A. Veryga. Pateikimas. Kartu pristato ir visus lydimuosius iki projekto Nr. XIIIP-2091. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Labai ačiū. Dar kartą, gerbiami kolegos, leiskite pristatyti Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo ir lydimųjų teisės aktų projektus, gal tik reaguosiu į jūsų repliką. Aš manau, ne tik meškos, bet ir šernai vaikšto, manau, kad vaikams tie, kurie juos prižiūrės, įvertins riziką, kur ten ir ką daryti.
Dabar grįžtu prie Psichikos sveikatos priežiūros įstatymo. Tai iš tikrųjų labai didelės apimties dokumentas, yra labai daug lydimųjų teisės aktų ir tikrai dirba didelė komanda, rengdama šiuos įstatymų pakeitimus. Pabandysiu trumpai pristatyti, kokie buvo motyvai.
Pirmiausia galiojantis įstatymas jau neatitiko Civilinio kodekso, nebuvo numatyta žalos sąlyga dėl turto priverstinai hospitalizuojant, kaip yra Civiliniame kodekse, kuriame yra numatyta, kad tik tuomet, jei turi psichikos sutrikimų ir yra reali grėsmė, kad savo veiksmais ar neveikimu gali padaryti esminės žalos ar aplinkinių sveikatai, ar gyvybei bei turtui. Tai yra suvienodinama su Civilinio kodekso nuostatomis.
Toliau, buvo nevienodi priverstinio gydymo terminai. Pagal kodeksą terminas – ne ilgiau kaip tris darbo dienas, pagal įstatymą buvo, kad priverstinai hospitalizuotas ir gydomas ne ilgiau kaip dvi paras be teismo leidimo. Toliau, nenumatytos nuostatos dėl asmens pripažinimo neveiksniu. Taip pat įstatyme buvo vartojamos sąvokos, kurios galėjo būti vertinamos kaip diskriminuojančios ir neatitinkančios sveikatos teisės aktuose vartojamų sąvokų. Nereglamentuotos ambulatorinės priverčiamosios medicinos priemonės, kurios numatytos Baudžiamajame kodekse, taip pat narkologinių ligonių teisės, apribojimai, gydymas, šių ligonių įskaita. Ji buvo numatyta atskirame Narkologinės priežiūros įstatyme, kuris realiai yra praradęs prasmę, nes Lietuva net ir specialistų tokių nebeturi. Visą narkologinę priežiūrą Lietuvoje jau seniai teikia gydytojai psichiatrai. Tokių atskirų gydytojų narkologų nebėra. Toliau, visuomenės psichikos sveikatos priežiūra, psichikos ligų ir priklausomybės ligų profilaktika buvo numatyta atskirame Visuomenės sveikatos įstatyme.
Taigi visais pakeitimais, kurie jums yra teikiami, yra suvienodinamos nuostatos su Civiliniu kodeksu. Tai yra paciento atstovavimo reglamentavimas, kai reikalingas abiejų tėvų sutikimas dėl nepilnamečio asmens hospitalizavimo. Taip pat yra numatytos fizinio suvaržymo priemonių taikymo sąlygos. Tai visų pirma tikslas apsaugoti pacientą, kitus asmenis ir jų turtą. Yra apibūdinta, kokios gali būti naudojamos fizinio suvaržymo rūšys, pradedant fizinėmis priemonėmis, baigiant cheminėmis priemonėmis, t. y. medikamentinėmis. Taip pat apibrėžiami galintys tai taikyti asmenys, kad tai yra tik gydytojas psichiatras arba slaugytoja, tačiau tik iki tol, kol dėl jų turės galimybę apsispręsti gydytojas psichiatras. Tai vėlgi labai aiškiai įvardinama, kad galutinį sprendimą vis dėlto priima gydytojas.
Taip pat nustatoma, kad priverstinis hospitalizavimas be teismo sprendimo galimas iki trijų dienų, o į teismą reikia kreiptis per 48 valandas nuo priverstinio hospitalizavimo pradžios. Tai yra suderinama su Civilinio kodekso nuostatomis. Nurodomos psichikos ir elgesio sutrikimą turinčių asmenų teisės ir jų suvaržymo pagrindai, kartu atsisakant šių nuostatų kartojimo kituose įstatymuose. Stiprinama psichikos ir elgesio sutrikimų turinčio asmens apsauga atstovavimo srityje: numatoma, kad psichikos sveikatos priežiūros įstaiga hospitalizuoto psichikos ir elgesio sutrikimą turinčio asmens prašymu privalo padėti jam susisiekti su savo atstovu ir artimaisiais. Taip pat reglamentuojamas vaizdo stebėjimas psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, nes kildavo labai daug įvairių diskusijų dėl vaizdo stebėjimo priemonių taikymo ir teisinių ginčų, t. y. kad privalomai būtų taikoma tik specializuotose psichikos sveikatos priežiūros įstaigose, teikiančiose specialiąsias psichiatrijos paslaugas ir tik paciento ir personalo saugos tikslais. Vadinasi, tie įrašai nėra tokiu atveju saugomi ir naudojami tik stebėjimo tikslu, t. y. realiu laiku.
Numatytos visuomenės psichikos sveikatos stiprinimo priemonės, t. y. visuomenės mokymas, informavimas sveikos gyvensenos, psichikos sutrikimų prevencijos temomis. Įtvirtinamas kompleksinis komandinis asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo modelis, t. y. į psichikos sveikatos priežiūros paslaugų teikimą įtraukiami specialistai, vykdantys sveikatinimo veiklą, skirtą paciento fizinei ir psichikos sveikatai stiprinti, tarkim, pasitelkiant muziką, dailę, kūrybos procesus, ergoterapiją.
Taip pat įteisinamas žemo slenksčio paslaugų teikimas asmenims, turintiems psichikos ir elgesio sutrikimų dėl psichoaktyvių medžiagų vartojimo. Pripažįstamas netekusiu galios Narkologinės priežiūros įstatymas, nes, kaip ir minėjau, visos įstatymo nuostatos yra taikomos ir sergantiems priklausomybės ligomis.
Lydimuosiuose įstatymų projektuose suvienodinamos sąvokos, panaikinamos nuostatos dėl narkologinės įskaitos, neišskiriami psichikos ir elgesio sutrikimai, vartojant psichoaktyvias medžiagas, nes šie sutrikimai priskiriami prie visų psichikos ir elgesio sutrikimų.
Visi šitie projektai atitinka Vyriausybės programos nuostatas dėl priemonių psichikos sveikatai gerinti. Prašyčiau jūsų palaikyti ir pritarti šitiems teikiamiems pakeitimams.
PIRMININKAS. Dėkojame už išsamų pristatymą. Pirmasis klausia A. Navickas.
A. NAVICKAS (TS-LKDF). Gerbiamasis ministre, žiūriu, mano klausimai daugiau tokio filosofinio pobūdžio, bet, man atrodo, jie yra svarbūs, nes, viena vertus, jau ir aiškinamajame rašte rašote, kad tai prisidės prie žmogaus teisių situacijos gerinimo. Kita vertus, mes gavome įvairių nevyriausybinių organizacijų raštus, jos jaudinasi, kad tai kaip tik gali pakenkti. Bet aš manau, kad galbūt ta situacija jau yra užprogramuota ir jau tame pačiame pavadinime yra, kur yra psichinių sutrikimų priežiūra. Mes iš karto… O ne pagalba dėl psichinių sutrikimų, mes iš karto žiūrime kaip į psichinius sutrikimus. Aš irgi žiūriu toliau terminologiją – turintį asmenį, sakysim, o ne epizodą kenčiantį. Žiūrime maždaug ir galvojame, kaip jį izoliuoti ir tvarkyti. Čia nėra. Ne šiame įstatyme, bet, apskritai galvojant apie mūsų bendrą galvojimą, apie tą destigmatizaciją psichinių sutrikimų, galvoti apie tą patį terminologijos permąstymą. Dabar mes galvojame apie pavojingo asmens, sakysim, izoliavimą ir tada viskas gerai. Čia yra vienas iš atvejų, bet tikrai ne visi atvejai su psichiniais sutrikimais.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už kausimą. Iš tikrųjų sutinku ir sutinku su tuo, kad labai daug yra apskritai visuomenėje ir stigmatizuojančio požiūrio, ir kitų dalykų, ir vien pavadinimas „psichikos“ jau savaime kuria tam tikrą neigiamą konotaciją, bet įstatymas, aš manau, labai gražiai vadinasi – psichikos sveikatos priežiūros, tai nėra kokių nors psichinių ligų gydymo ar panašiai, nes toks terminas kaip „psichikos sveikata“ yra gana plati sąvoka.
Dabar dėl nevyriausybinių organizacijų pastabų. Aš sutinku, kad tobulumui ribų iš tikrųjų nėra, bet ką turime taip pat suprasti ir įvertinti, kiek visuomenė yra pasiruošusi vienam ar kitam pokyčiui. Aš manau, kad jau ir šitas žingsnis yra gana rimtas žingsnis į priekį, pradedant tomis nuostatomis, kurios įpareigoja įstaigą vis dėlto padėti pacientui susisiekti su artimaisiais arba atstovais. Toliau dėl vaizdo nuostatos, tai dėl teismų sprendimo, kad vis dėlto pacientas būtų pamatytas fiziškai teisėjo, kad būtų objektyviau sprendimai priimami dėl priverstinio gydymo, ir kitos nuostatos, kurios įtvirtinamos, pirmiausia dėl psichoterapinių ir kitų paslaugų teikimo, komandos narių ir panašiai, kas anksčiau apskritai psichiatrų buvo vertinama labai skeptiškai. Aš suprantu, kad tai yra artėjimas iš vienos ir iš kitos pusės.
PIRMININKAS. Klausia M. Majauskas. (Balsai salėje: „Atsisakau klausti.“) M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Ministre, jūs puikiai žinote, jog šiuo metu trūksta psichologinės pagalbos mokyklose, poliklinikose, ligoninėse, trūksta psichiatrų, ypač rajonuose trūksta vaikų psichiatrų, vaiko raidos specialistų. Taigi žmonės, kurie nori savanoriškai ateiti ir gydytis, negauna pagalbos. Jie turi laukti eilėse, dėl to turime kartais ir labai liūdnų situacijų. Tačiau, užuot sprendę prieinamumo klausimą, mes šiandien bandome spręsti priverstiniu gydymu, prievarta. Šiuo įstatymo projektu, nors jūs ir sakote, kad bandote suvienodinti, bet žinome, kad esant kolizijai tarp dviejų įstatymų iš tikrųjų taikomas tas, kuris yra lengvesnis, šiuo atveju žmogaus teisių požiūriu, ir bandydamas suvienodinti jūs iš tikrųjų plečiate asmenų ratą, kurie būtų prievarta gydomi. Ir jūs ilginate terminus, kiek laiko jie būtų prievarta gydomi.
Mano klausimas iš dviejų dalių. Viena. Kodėl jūs vis dėlto nusprendėte skirti dėmesį ne savanoriškai pagalbai, kad ji būtų prieinama? Ir antra dalis. Kokiais tyrimais remdamasis jūs nusprendėte, kad prievartinis gydymas duoda rezultatus ir todėl reikia prievarta gydyti daugiau žmonių ir uždarytus juos laikyti ilgiau?
A. VERYGA (LVŽSF). Supratau, ačiū už klausimą. Pirmiausia dėl terminų. Per pristatymą, kaip ir minėjau, tai yra suvienodinimas su Civiliniu kodeksu, kur dabar buvo tiesiog nevienodi terminai numatyti. Tokio savaiminio tikslo ilginti priverstinę hospitalizaciją tikrai nėra. Aš manau, kad nebūtų visiškai teisinga supriešinti šituos du dalykus, nes priverstinis gydymas vis dėlto taikomas tokioms labai specifinėms sąlygoms esant, kada nėra jokių kitų galimybių žmogui suteikti saugią priežiūrą. Ir tos aplinkybės, ir situacijos tikrai galioja, yra taikomos tokiose šalyse, kurios nesusiduria su problema, specialistų trūkumu ar panašiai.
Aš manau, kad tai yra pakankamai kompromisinis sprendimas, nes jeigu paklaustume visuomenės lūkesčių, tai jie būtų gerokai didesni, noro plėsti priverstinę hospitalizaciją yra labai daug. Žmonės labai daug ką norėtų uždaryti į psichiatrijos įstaigas ir atsikratyti žmonių, jų nematyti. Aš šitų dalykų nesiečiau su savanoriška pagalba. Atvirkščiai, aš manau, kad čia mes įteisiname ir žemo slenksčio pagalbą tiems, kurie turi priklausomybes, ir kitus dalykus, kurie anksčiau nelabai buvo įmanomi ir teisiškai galimi, įtvirtiname galimybę tokių dalykų kaip dailės terapija ir panašių. Žodžiu, daug kam atidarome.
Kodėl prievarta? Psichinės sveikatos priežiūros įstatymas kalba ne tik apie priverstinį gydymą, tai yra tik viena iš nuostatų, kuri ten yra svarbi, bet ji jokiais būdais negali išnykti. Aš manau, kad bet kokiomis sąlygomis, jeigu žmogus atsidūrė priverstinėje hospitalizacijoje, jo teisės taip pat turi būti užtikrintos. Čia apie tai ir kalbame, kad būtų aiškiai reglamentuota, kad nebūtų piktnaudžiaujama tais suvaržymais, kad būtų aišku, kas tai gali teikti, kokia yra tvarka, kad tikrai paciento teisės maksimaliai būtų užtikrintos.
O dėl pagalbos mes kaip tik labai daug dirbame, kad būtų peržiūrėta psichikos sveikatos centrų veikla, kad jie nebūtų apkrauti nereikalingu darbu, pažymų rašinėjimu ir galėtų daugiau suteikti tikrųjų sveikatos priežiūros paslaugų. Įstatymas tam neprieštarauja, kaip tik suteikia daugiau galimybių
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, aš irgi turiu panašų klausimą, gal tik kitu aspektu paklausčiau. Čia yra diskusija ir dėl priverstinio daugiau ar mažiau išplėtimo, ir apskritai dėl pacientų teisių gynimo mechanizmo, psichinės sveikatos sutrikimais sergančių žmonių, įskaitant ir ligoninėje, ir teisės ginčyti priverstinį gydymą, ir panašių dalykų. Ar nemanote, kad šituose projektuose yra per mažai to įdėta ir mes turėtume atsižvelgti į tam tikrų organizacijų dėmesį ir pažiūrėti, kad tikrai žmonės turėtų prieigą ir galėtų tą pagalbą gauti?
Ir jeigu dar galima, kadangi apie psichikos sveikatą, dėl psichinės sveikatos ligų vyriausiojo gydytojo atleidimo. Kiek žinau, įvyko teismas ir jis yra grąžintas. Ar tiesa? Ir kas pataisys psichinę sveikatą patampius po teismus tą žmogų? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Supratau. Ačiū už klausimus. Pirmiausia dėl pacientų teisių užtikrinimo. Aš minėjau keletą nuostatų, kurios, mano manymu, sustiprina pacientų teisę ginti savo interesus. Tai pirmiausia jų apsauga atstovavimo srityje, kur numatoma, kad įstaiga privalo padėti pacientui susisiekti su savo atstovu ir artimaisiais, nes anksčiau būdavo visokių situacijų. Dalis tų nuostatų, kurios tikrai buvo keliamos ir visuomeninių organizacijų, atsiduria įstatyme. Gal tai nėra tobulas variantas, bet vis tiek žingsnis į priekį.
Kai kurių suvaržymų vien tik įstatymu išvengti nepavyks, nes tai yra ir edukacijos klausimas. Tol, kol specialistai nebus tinkamai paruošti ir kitais būdais užtikrinti paciento saugumą, įstatyme tos nuostatos privalo būti sudėtos dėl kelių priežasčių. Viena, dėl paciento saugumo, kita, ir dėl paties specialisto saugumo, jeigu jis taiko tokias priemones, kad tikrai būtų aišku, ką galima daryti, ko negalima daryti, kokiomis aplinkybėmis, kiek laiko ir panašiai. Ateityje… Visas pasaulis juda, ir man tenka bendrauti su jaunaisiais gydytojais psichiatrais. Jie tikrai yra siekiantys žinių ir nori mokytis metodų, kurie leistų mažiau taikyti fizinių suvaržymų, ir mažiau apskritai riboti paciento teises, bet tai negali per vieną dieną atsitikti. Tikrai psichiatrija lėtai keičiasi, bet ji keisis, ir aš manau, kad įstatymas netrukdo tam. Jis tiesiog suteikia daugiau saugumo, tam tikro įstatyminio aiškumo.
Dabar dėl įstaigos, suprantu, jūs turbūt dėl psichiatrinės ligoninės vadovo. Ne, jis negrįžta nei į darbą, nei į gydytojo pareigas – yra sudaryta taikos sutartis. Gerbiamas A. Matulas klausė per Vyriausybės valandą dėl taikos sutarties, ar yra gerai, kad tam tikra suma išmokama po taikos sutarties sudarymo. Aš dar kartą noriu pasakyti, kad pats bylinėjimasis po teismus taip pat kainuoja ir pinigus, ir žmogiškuosius išteklius. Ir jeigu galima efektyviai išspręsti tas problemas, sudarant taikos sutartį ir kažkiek kompensuojant žmogui tam tikrą patirtą, jo manymu, žalą, taikiai susitariant, tai aš manau, kad tai yra tinkamas būdas ir kelias.
PIRMININKAS. Ir paskutinė klausia D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Gerbiamas ministre, viena vertus, aš iš tikrųjų labai džiaugiuosi, kad mes pagaliau pradėjome kalbėti apie būtinybę psichikos sveikatos priežiūros srityje geriau užtikrinti pacientų teises, bet vis dėlto šito įstatymo turinys kelia gana daug klausimų, ir aš labai norėčiau, kad į juos būtų atsakyta ir tai išspręsta. Turiu perduoti taip pat ir labai rimtą kolegų nevyriausybininkų susirūpinimą, kad jie yra nepakankamai įtraukiami į tą procesą. Mes tiek daug dėjome vilčių, kad būtent jums tapus ministru tas bendradarbiavimas bus nuolatinis, nuoseklus. Vis dėlto Seimo kontrolierių įstaiga imasi iniciatyvos ir prieš kelias savaites sukvietė į diskusiją šitais klausimais, o iš Sveikatos apsaugos ministerijos pritrūko bendradarbiavimo, tai tikrai kažkaip stebina.
Ir aš labai norėčiau, kad tai būtų išspręsta, nes į daugelį dalykų, apie kuriuos mes girdime šiandien, nespėta įsigilinti, ir ekspertai negalėjo išsakyti savo nuomonės. Pavyzdžiui, kur referuojama į kitus teisės aktus, kurie dar neparengti, arba į tvarkas, kurios bus galbūt įstatymų lydimuosiuose teisės aktuose ir jų nėra, tai nežinome, ką ir galvoti. Labai norėčiau, kad pasakytumėte, koks tolesnis numatomas procesas ir nevyriausybininkų įtraukimas? Pagaliau tos pačios tvarkos, ar jos yra rengiamos, planuojamos rengti ir kiek į jas bus įtraukti nevyriausybininkai?
A. VERYGA (LVŽSF). Supratau. Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tai nėra lengvas ir paprastas procesas, nes ir nevyriausybinių organizacijų bendruomenė nėra labai vienalytė. Jeigu norėtume su visais viską suderinti, aš bijau, kad mes su jokiu projektu niekada neateitume iki Seimo. Nes šis teisės aktas jau yra rengiamas labai seniai. Ir tikrai bendruomenė daug kur dalyvavo tose diskusijose, dar tikrai iki man ateinant į ministro pozicijas, ir žinau, kad tikrai daug įvairiausių diskusijų vyko.
Sutinku, kad nėra tobulas tas teisės aktas. Tai visuomeninės organizacijos visada turi teisę dalyvauti, tai nėra baigtinis procesas. Jeigu Seimas pritaria po pateikimo, tada keliaujama į komitetus, kur galima tas diskusijas plėtoti, komitetas gali klausymus organizuoti. Yra įvairiausių formų, kur galima tą bendruomenę dar įtraukti.
O tvarkos bus rengiamos tokiu atveju, jeigu bus apsispręsta, kad tokios nuostatos yra priimamos. Mes tikrai nesame uždari jokiai bendruomenei su ja diskutuoti. Vėlgi, kaip ir su Psichologų praktinės veiklos įstatymu, ir su kitais teisės aktais, mes negalime leistis į tą nesibaigiančią diskusiją, kur bendruomenė niekada nesusitaria, ir mes su kokia nors versija turime eiti žingsnis po žingsnio. Nes jei ne, mes gyvensime su narkologinių priežiūrų įstatymais, su kitais dalykais, kurie apskritai stabdo bet kokį progresą. Manau, kad geriau du žingsniai, gal net dešimt į priekį negu labai ilga stagnacija šioje srityje.
PIRMININKAS. Dėkojame, ministre. Jūs atsakėte į visus klausimus.
Motyvai dėl viso, nuomonė prieš – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ministras nepasako visos tiesos. Kalba apie tai, kad tai yra tiesiog techninis teisės aktų suvienodinimas, bet tai nėra iki galo tiesa. Šiuo metu yra du teisės aktai, kurie reglamentuoja prievartą, tai Civilinis kodeksas ir Psichikos sveikatos įstatymas. Civilinis kodeksas leidžia lengviau uždaryti ir ilgiau laikyti prievarta. Psichikos sveikatos įstatymas neleidžia taip lengvai uždaryti ir taip ilgai laikyti. Todėl dažniausiai paprastai yra taikomas Psichikos sveikatos įstatymas. Suvienodinus įstatymus, daugiau žmonių bus prievarta hospitalizuojami, daugiau žmonių bus prievarta gydomi. Šiandien mes žinome, kad problema yra ne ta, jog mes turime daugiau žmonių hospitalizuoti, ir aš suprantu viešąją nuomonę, kad turbūt mus visus čia reikėtų prievarta uždaryti. Bet man atrodo, kad mes turime vadovautis ne reitingais ar viešąja nuomone, bet turime vadovautis ir žmogaus teisėmis, ir kalbėti apie tai, jog turi būti prieinamas ne tik gydymas prievarta, bet turi būti prieinamas ir savanoriškas gydymas, kuris šiandien nėra prieinamas. Vilniuje situacija šiek tiek geresnė, bet nuvažiavus į rajonus poliklinikose psichologo reikia laukti kelias savaites. Vaiko raidos specialisto, psichiatro iš viso reikia laukti mėnesius, nėra. Jeigu nueitume į mokyklą, trūksta psichologų nuo Naujosios Akmenės, Utenos, Alytaus ar Joniškio… Jeigu pažiūrėtume universitetuose, psichologinės pagalbos taip pat nėra. Šiandien, užuot sprendę, galimybę gydytis, kai žmogus nori, kai jam reikia ir jis supranta, mes einame visiškai kita kryptimi – žmogų reikia prievarta uždaryti, daugiau žmonių uždaryti ir juos ilgiau laikyti. Aš niekaip negalėčiau pritarti tokiam siūlymui.
PIRMININKAS. Ir nuomonė už – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, išties noriu padėkoti ministrui šį kartą, kad šiuo atveju buvo užtikrintas politikos tęstinumas, nes būtent praeitos kadencijos Seimo Sveikatos reikalų komitetas ir Narkomanijos ir alkoholizmo komisija kėlė tas problemas, kad būtina peržiūrėti Narkologinės priežiūros įstatymą ir suderinti su kitais įstatymais. Džiugu, kad tas darbas buvo tęsiamas. Štai atsirado visai neblogas įstatymo projektas. Gal kai kur yra ir šiek tiek kopijuota, nes tiek aš teikiau anksčiau projektą suderinti Psichikos sveikatos įstatymą su Civiliniu kodeksu, tiek kolegė R. Šalaševičiūtė, bet buvo atmesti. Bet dabar išties yra teikiamas gana plačios apimties įstatymo projektas.
Noriu paneigti kolegos M. Majausko kai kuriuos nuogąstavimus. Išties, kolegos, yra labai daug atvejų, kai šeima, seni tėvai nesusitvarko, tarkim, su girtuokliaujančiu sūnumi, kuris siautėja, daužo, grasina. Psichikos sveikatos įstatymas išties numato tokią galimybę, kad dvi dienas galima sulaikyti ir prievarta gydyti, o Civilinis kodeksas – tris dienas. Po to gydymo įstaiga privalo kreiptis į teismą, jeigu žmogus nesutinka toliau gydytis, ir tik turėdama teismo leidimą gali toliau gydyti. Bet tokių atvejų būna daug. Tikrai nieko mes čia nesugriežtiname iš esmės, bet tokių situacijų yra labai daug. Aš įsivaizduoju, galbūt už 10 metų išvis tos nuostatos, kaip ir kolega M. Majauskas sako, reikėtų atsisakyti, kai, kaip minėjo ir gerbiamas A. Veryga, ateis galbūt nauja psichiatrų karta, ateis nauji gydymo metodai. Todėl siūlau nesibaiminti, pritarti šiam įstatymo projektui po svarstymo, ir tada mes bandysime komitete jį tobulinti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonės išsiskyrė. Kviečiu balsuoti dėl įstatymo projekto ir lydimųjų.
Balsavo 92 Seimo nariai: 78 – už, prieš – 3, susilaikė 11. Įstatymų projektams pritarta. Pagrindiniu komitetu dėl visų projektų siūlomas Sveikatos reikalų komitetas, papildomas siūlomas dėl kelių. Pirmiausia dėl projekto Nr. XIIIP-2075 kaip papildomas siūlomas Žmogaus teisių komitetas, projekto Nr. XIIIP-2090 kaip papildomas siūlomas Užsienio reikalų komitetas. Siūloma svarstyti birželio 28 dieną. Ar turite kokių nors pasiūlymų?
D. Šakalienė. Prašom.
D. ŠAKALIENĖ (LVŽSF). Replika po balsavimo. Aš norėčiau pasakyti, kad pritariu po pateikimo būtent su sąlyga, kad, pavyzdžiui, į koalicijos „Psichikos sveikata 2030“ ekspertų, akademikų, nevyriausybininkų pastabas bus atsižvelgta ir žmogaus teisių duobės šiame įstatyme bus ištaisytos. Savižudybių ir smurto prevencijos komisija taip pat turėtų būti įtraukta į svarstymą šio įstatymo.
PIRMININKAS. Čia dėl visų projektų ar tik dėl pagrindinio?
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Tik dėl pagrindinio.
PIRMININKAS. Supratau. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Ačiū, pritarta.
R. Šarknickas dar mačiau nori. Robertai, prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkui. Kaip tik stovinčiam iš dešinės pusės Mykolui norėčiau šiek tiek replikuoti ir pritarti Seimo nariui A. Matului, ką jisai pastebėjo, tam tikrą prieštaravimą pasakė jam. Paprastas variantas, toks dalykas, kad mes gal galėjome užbėgti įvykiams už akių, kai turintys tam tikrų psichinių negalių, gal taip galime pasakyti… galėjome išgelbėti ir tuos du vaikus, kurie buvo įmesti į šulinį, ir taip toliau.
Civilizuotuose šalyse taip pat šita sistema veikia. Vis dėlto siūlyčiau žiūrėti į tai adekvačiau. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkui. Ir A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Gerbiamasis pirmininke, norėčiau, kad dėl pirmo pagrindinio klausimo kaip papildomas būtų įtrauktas ir Socialinių reikalų ir darbo komitetas.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiam siūlymui? Ačiū, pritarta.
M. Majauskas ir paskui Antanas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų dar ir dar kartą noriu atkreipti dėmesį, kad kai kalbame apie prievartinį gydymą, tai dažniausiai tai yra pasekmė to, jog žmogus nesulaukia prieinamos pagalbos laiku. Jeigu jis degradavo nuosekliai ir susidūrė su problemomis, ir negavo pagalbos, tai jisai vėliau yra uždaromas, atribojamas nuo visuomenės. Spręskime priežastis ir užtikrinkime, kad būtų prieinama normali emocinė, psichologinė, psichiatrinė ir psichinė pagalba žmonėms, vaikams tada, kai jinai yra reikalinga, ir tada nereikės spręsti problemų, kaip juos uždaryti ir ilgiau laikyti. Šitas įstatymo projektas uždarys daugiau žmonių ir laikys juos ilgiau. Man atrodo, kad einame truputėlį sovietiniu keliu.
PIRMININKAS. Dėkojame už nuomonę. Ir paskutinis – mūsų gerbiamas A. Vinkus.
A. VINKUS (LSDDF). Džiaugiuosi, pritariu ir dėkoju kolegoms, kad taip iš esmės beveik visi suprantame svarbą šio įstatymo. Bet, ministre, jeigu galite, atkreipkite dėmesį. Šiandien mes labai kalbame apie pacientų su sutrikusia psichika teises ir taip toliau. Viskas natūralu, būtina, bet neužmirškime personalo saugumo. Iš tiesų ir psichiatrinėse ligoninėse ligoniai, kurie ilgai gydomi, tampa tokie išradingi, savo palatose sukonstruoja įvairias priemones ir panašiai. Yra buvę per mano 50 metų, taip pat ir ministraujant, kad yra sužeidžiamas personalas ir panašiai. Neužmirškite ir darbuotojų darbo saugos!
PIRMININKAS. Dėkojame. Tęsiame posėdį.
16.13 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1575 (pateikimas)
Kitas klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1575. Pranešėjas – P. Saudargas. Prašau.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Šis įstatymo projektas, kurį pristatysiu, yra iš dalies susijęs su tuo, ką svarstėme prieš tai, ir skirtas tam, kad nereikėtų žmonių priverstinai gydyti ir spręsti jau pasekmių ta apimtimi, kas susiję su besaikiu alkoholio vartojimu. Iš tiesų aš lenkiu galvą prieš tuos sprendimus, kuriuos visi kartu surėmę pečius priėmėme praeitą sesiją dėl alkoholio ribojimo. Aš manau, kad tai padės išspręsti Lietuvoje susiklosčiusią tikrai nedėkingą situaciją dėl besaikio alkoholio vartojimo. Pagal visas statistikas mes neigiama prasme pirmaujame, pasaulyje vieni iš „lyderių“ esame. Daug kas manęs tuo metu klausė, o kodėl jūs nekovojate ir nesiekiate išspręsti tos bambalių problemos, tai yra tos žemiausios alkoholio vartojimo kultūros dalies ? Būtent tam ir skirtas šis įstatymo projektas.
Mes su kolegomis siūlome, kad nebūtų galima parduoti Lietuvoje alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms priklausančių alkoholinių gėrimų, kurių tūrinė etilo alkoholio koncentracija yra didesnė kaip 6 %, išpilstytų į didesnę negu 0,2 litro tarą, išskyrus atvejus, kai šie gėrimai išpilstyti į stiklinę, keraminę, medinę ar metalinę tarą.
Taip pat nauja ir svarbu, kad siūlome drausti alkoholinius gėrimus puodelio tipo pakuotėse nuplėšiamais dangteliais. Tiems, kurie nežinote, kas tai yra, – tai mūsų parduotuvių lentynose šiandien galima įsigyti tokį daiktą, panašų į grietinės ar jogurto pakelį, tai maždaug šimto mililitrų stopkė, atidaroma ir faktiškai vietoje, prie tos pačios parduotuvės, dažniausiai ir suvartojama.
Aš manau, kad tai reprezentuoja turbūt žemiausią alkoholio vartojimo kultūrą, kokia gali būti. Šiuos gėrimus, ne tai kad gėrimus, bet šio tipo produktus, tai yra taros tipas, plius turinys viduje, daugiausia vartoja problemą jau turintys asmenys, kurie yra linkę arba jau serga alkoholizmu. Mes siekiame šiai tikslinei grupei padėti negrimzti į tą liūną.
Jeigu bus klausimų, aš mielai paplėtosiu projektą, atsakydamas į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkojame. Klausimų tikrai yra. Pirmasis klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš tikrai pritariu jūsų įstatymo pakeitimo projektui, tik norėčiau paklausti. Visos alkoholio rūšys plastikinėse pakuotėse, didesnėse negu pusė litro, bus negalimos. Kodėl 0,2 litro buvo pasirinkta, nes mažesnės būtų galimos pagal projektą?
Ir dar noriu paklausti dėl nuplėšiamos pakuotės. Jeigu padarys didelę užsukamą pakuotę?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Iš tiesų geras klausimas. Manau, kad toks pakuotės tipas yra labai pigus gamintojui ir paprastas. Tiesiog užsukama pakuotė jau yra brangesnis produktas. Turbūt taip atsakyčiau į šitą klausimo dalį.
Dėl 0,2 – tai tiesiog plastikinė tara. Labai trumpai pasakysiu pavyzdį. Praktikoje naudojama maža plastikinė tara netgi stipresniems gėrimams: brendžiui, konjakui ir t. t., pavyzdžiui, lėktuvuose, suvenyriniai dalykai. Mes nesiekiame išimti iš rinkos šių dalykų.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, pirmiausia noriu paklausti, ką reiškia stopkė? Koks čia mato vienetas, gal paaiškinsite ar bent jau parodysite, nes aš?..
Kitas dalykas, ar bus galima… kaip bus supakuotas viskis, kuris parduotuvėse dabar yra plastikinėse pakuotėse po pusę litro? Nežinau pavadinimo arba nenoriu reklamuoti. Tai bus galima tokia pakuote pardavinėti, ar nebus galima? Ir kas yra ta stopkė?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas kolega. Aš manau, kad jums tikrai nereikia aiškinti, ką tai reiškia. Mažesnių klausytojų atsiprašau už šį terminą, bet manau, kad tiems, kurie šiek tiek matėme sovietinio pasaulio, tikrai nereikia aiškinti.
O dėl viskio. Jeigu jūs atidžiai skaitėte mūsų projektą, gerbiamasis Antanai, parašyta: alaus, fermentuotų gėrimų, alkoholinių kokteilių grupėms. Viskis čia nepatenka. Natūralu, ir kiti taurieji gėrimai čia nepatenka.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas. Nėra. V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Malonu, kad jūs prisijungėte prie valstiečių antialkoholinės programos vykdymo ir jos praplėtimo. Džiaugiuosi. Bet dabar, jeigu 0,5 litro bambalių sumažins vartojimą, iš esmės mes tuo įstatymu uždrausime alaus, stipresnio negu 6 %, gamybą ir viskas. Kadangi neapsimoka, niekas nedarys ir taip. Ar 0,5 litro nėra bambaliai? Kitaip sakant, ar mes pasieksime norimų tikslų? Nežinau, labai abejoju.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Aš manau, kad čia reikėtų atskirti dar vieną dalyką. Jeigu mes paimtume visą įstatymą ir skaitytume nuo pradžių, pavyzdžiui, pilstomi alkoholiniai gėrimai, kas mūsų gamintojams, Lietuvos vietiniams mažiems, smulkiems bravorams, parduoda pilstomą alų, kuris taip pat gali būti stipresnis negu šeši alkoholio tūriniai procentai, negalioja šis draudimas. Mes nedraudžiame maitinimo vietose, stacionariose vietose pilstyti, tarkime, į plastikinę tarą. Tai visiškai tam negalioja.
Antras dalykas, kurį norėčiau pasakyti, kad mūsų partijos programoje taip pat visada buvo didelis dėmesys kovai su alkoholiu. Ir koks dar buvo klausimas? Ar jau atsakiau? Turbūt į daugumą atsakiau. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, aš suprantu, kad čia yra gėrimo stiprumas ir išpilstymo būdo ribojamas. Ar jūsų išvardinti tipai jau visi yra tokie, kurie galėtų nebūti pakeisti? Pasakysiu pavyzdį ne apie alkoholio, o sulčių pakuotes, kai ne jų dangtelis nuplėšiamas, o jos praduriamos, tai atrodytų, kad tokia pakuotė būtų galima. Ar visą pakavimo įvairovę jūs šituo savo pasiūlymu apimate, ar kitą dieną vėl ateisite, stosite į tribūną, nes išradingumo, man atrodo, tiems pilstytojams tikrai netrūksta? Ačiū už atsakymą.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Toks šiek tiek humoristinis klausimas, tai aš atsakysiu gal šiek tiek paprasčiau. Gerbiamas Juozai, ar jums teko per šiaudelį siurbti gryną degtinę kaip sultis? Paprastai tie sulčių pakeliai praduriami, įstatomas šiaudelis ir vaikai siurbia. Nemanau, kad tai yra patogus būdas vartoti stiprųjį alkoholį.
PIRMININKAS. Klausia V. Gailius.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio primininke. Gerbiamas pranešėjau, pateikimo stadijoje ruošiuosi palaikyti, jūs atsakėte iš dalies į mano klausimą, kurį uždavė A. Matulas. Aš norėčiau jūsų paklausti. Kaip jūs žiūrėtumėte, jeigu svarstymo stadijoje atsirastų pasiūlymas uždrausti stiprųjį alkoholį dėžutėse?
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Aš manau, kaip ir visa jūsų frakcija, pozityviai žiūrėtumėte į šį klausimą, bet, kaip suprantu, klausimas šiek tiek humoristine forma, tai… Labai ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui.
PIRMININKAS. Ar yra užsirašiusių dėl motyvų? Yra. J. Varkalys. Prašom.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymo pataisa labai reikalinga. Įstatymo tikslas, matyt, yra riboti prieinamumą girtuokliaujantiems, girtaujantiems asmenims, nors mano visuomet siūlymas yra apriboti būtent paklausą. O paklausai apriboti reikalingi didžiuliai pinigai, didžiulė investicija, tai yra švietimas. Draudimais galima šiek tiek padaryti ir tą būtina daryti. Manau, kad tos jogurtų puodelių, indelių tipo pakuotės su nuplėšiamu dangteliu arba tas bambalinis alus, kurio dabar išgeriama 230 mln. litrų per metus, iš tikrųjų yra didžiulė bėda, todėl su tuo reikia būtent ką nors daryti ir jį išimti iš apyvartos.
Tiek verslo asociacijos, tiek kitos visuomeninės organizacijos ir viešasis sektorius – dauguma yra už tai, kad tai visiškai nemoko vartojimo kultūros. Bambaliai yra tiesiog nusigėrimo instrumentas ir įrankis, todėl noriu pakviesti visus palaikyti šį įstatymo projektą, kuris galbūt duotų greitą rezultatą, bet tai nebūtų galutinis, vis tiek grįžtume prie švietimo reikalų, prie švietėjiškų programų. Tačiau laikinam, greitam sprendimui tai būtų didelė paspirtis, nes daugelis žino, kas yra „Kobra“, „Klumpė“, „Žaibas“, „Monikutė“ ir kodėl nuo tų dalykų žmonės guli pasliki arba tiesiog visai dienai, visam periodui užsimarinuoja. Taigi kviečiu visus palaikyti šį įstatymo projektą.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Nesu visiškai nusiteikęs prieš šį projektą, kai kurioms nuostatoms pritariu. Dėl tokių degtinės puodeliuose pardavimų, kas galbūt kartais ir skatina greitą vartojimą, bet mes turime, pavyzdžiui, tautinį paveldą – naminį alų. Jis paprastai yra, aišku, stipresnis. Turbūt daug kam teko būti Briuselyje ir ten laisvalaikiu išeiti į miestą, ir paragauti belgiško alaus, kurio stiprumas yra dar didesnis, ir kažkaip ten nėra tokios problemos. Ar mes čia visiškai pasieksime tų tikslų ir ta kova atneš tikrai tą naudą, kurios mes norėtume? Iš tikrųjų aš pritariu kolegos J. Varkalio žodžiams, mintims, kad reikia daugiau ir švietimo, daugiau edukacinių programų tuo požiūriu, geresnės vartojimo kultūros, o su tautinio paveldo produktais jau būtų problemiška. Aš suprantu, kad ten kokiose šventėse, kavinėse ar baruose gal bus galima naudoti, bet… Pavyzdžiui, atvažiuoja ir iš užsienio svečių, ne kartą teko priimti ir bendrauti, tai jiems kažkaip tokie tautinio paveldo produktai kaip alus patinka, noriai jie ir paragauja. Mes čia irgi tokius dalykus apribosime šiuo sprendimu. Todėl daliai pritariu, daliai ne. Todėl sakau, kad reikia dar jį peržiūrėti.
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 90 Seimo narių: už – 80, prieš – 2, susilaikė 8. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: Sveikatos reikalų komitetas – pagrindinis, papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 28 dieną. Papildomų siūlymų nematau.
16.27 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1560 (pateikimas)
Kitas klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1560. Pranešėjas – R. Žemaitaitis. Pateikimas. Prašau.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, didžioji dalis, ko gero, skaitėte. Tai yra praeitų metų birželio mėnesį Sveikatos reikalų komitete daug išdiskutuotas dalykas dėl stipraus alaus tūrio mažinimo. Aišku, pirmiausia, jeigu būtų pritarta po pateikimo, tai reikėtų kreiptis į Europos Komisiją dėl notifikavimo procedūros, ar būtų pritarta, ar ne. Mūsų kolegos latviai tai padarė užpraeitais metais. Jie gavo ir tarą sumažino.
Siūlymo esmė ta, kad ne iš karto viso alaus tūris būtų mažinamas, bet mažinamas pagal jo stiprumą, tai yra diferencijuojantis dydis.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Pirmasis klausia P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiamas pirmininke. Iš tiesų mūsų projektai šiek tiek panašūs. Kaip jūs įsivaizduojate, kaip tai toliau turėtų vykti procedūriškai, nes ir dėl mano projekto, ir paskui dėl gerbiamos kolegės A. Kubilienės reikia pereiti notifikavimo procedūrą? Kaip jūs įsivaizduotumėte jų sujungimą, kokį jūs tą galutinį modelį įsivaizduojate, nes dabar jūsų yra pakankamai susmulkintas? Ar tikrai to laikytumėtės, ar iš tikrųjų galime rasti kažkokių kitų, galbūt kitų šalių pavyzdžiu tuos procentus ir tūrius sudėlioti, nes akivaizdu, kad reikės kažkokį bendrą sutarimą rasti?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamas kolega. Išties jūs esate teisus. Tai buvo pirminis toks žalias variantas ir yra paimtas iš kai kurių Europos Sąjungos valstybių narių, kurios, jeigu kalbėtume apie stiprų alkoholį, alų, normuoja į kuo mažesnę tarą. Praktikoje šiuo metu Lietuvoje yra pilstoma į 0,25. Aš nesilaikau imperatyviai nustatytų dydžių. Tiesiog buvo paimti tam tikri vidurkiai į mažesnę pusę negu kad į didesnę pusę, tiek ir kolegės A. Kubilienės. Kada mes komitete svarstėme, tada visi atsiėmėme draugiškai tuos pasiūlymus vien todėl, kad nestabdytume viso Alkoholio kontrolės įstatymo paketo dėl notifikavimo. O kai pateikėte jūs, jeigu pavyks, bus pritarta mano pateikimui, kolegės Astos, tada visi trys paketai turėtų būti sujungti ir kreiptasi dėl notifikavimo procedūros.
PIRMININKAS. Klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Įstatymo pakeitimo projekte numatyta labai daug tūrio ir alkoholio koncentracijos procentų variantų. Tara stiklinė, metalinė, keraminė – pakankamai didelis asortimentas. Aš noriu paklausti, kokia čia esmė šito kokteilio?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Esminis dalykas – išeliminuoti vadinamąją plastikinę tarą, tuos bambalius. Šiuo metu 7,5 stiprumo alkoholis, alus, yra pilstomas į plastikinę tarą. Jis kainuoja išties labai mažai, jeigu pasižiūrėsite, 89 centai, 1,14 euro. Jeigu tai būtų pilstoma į stiklinę tarą ir taros dydis būtų ribojamas, tai žmonėms, kurie turi priklausomybę, ypač nuo šito stipraus, bambalinio ūkiškai vadinamo alaus, per kainą, per kiekį būtų galima mėginti šiek tiek apriboti.
Nemanau, kad tai pavyktų 100 %, duok Dieve, iš dešimties žmonių bent vieną, du, kaip aš sakau, į tą teisingą kelią sugrąžinti. Tikėti, kad iš dešimties dešimt susitaikys su šitais dalykais, yra naivu ir neįtikėtina.
PIRMININKAS. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, kai jūs buvote Ekonomikos komiteto pirmininkas, atrodo, pamenu, prieštaravote mano siūlymui uždrausti pilstyti alų į 2,5 litro bambalius, kada aš siūliau į litrinius.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ne, ne, į 2,5 – tikrai ne, kolega!
A. MATULAS (TS-LKDF). Tuoj paklausiu. Dabar jūs siūlote skirstyti čia po pusę laipsnio, pilstyti į mažą tarą. Ar jūs nemanote, kad pirmiausia dėl šio siūlymo sužlugs Lietuvos alaus pramonė (vis dėlto jinai duoda tam tikras darbo vietas) ir kad mes pasieksime kitą rezultatą – žmonės pradės vartoti daugiau stiprių alkoholinių gėrimų, dėl to bus daug sunkesnės pasekmės, nes jeigu bus skirstoma į penkias tokias grupes, talpas, tiesiog dar labiau brangs silpnas alkoholinis gėrimas.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, kolega. Labai geras jūsų klausimas. Kai buvau Ekonomikos komiteto pirmininku, kada buvo jūsų pasiūlymas ir krūva kitų Seimo narių, mes kalbėjome apie tai, kad reikia riboti plastikinę tarą. Prisiminkite, stiklinę, keraminę tarą mes palikome, medinę palikome ir vadinamąją neržaveikinę, jeigu taip ūkiškai pasakysime, jinai liko ir liko nepakeista.
Antras dalykas, ką jūs kalbate dėl alkoholio pramonės bankroto arba sunkesnio laiko. Iš tiesų ne. Mes šiandien turime Lietuvoje labai mažus aludarius, kurie irgi pilsto sėkmingai į 0,25 tarą. Nuėję į bet kurį prekybos centrą jūs šiandien galite nusipirkti. Negaliu iš tribūnos reklamuoti to gamintojo, bet yra šiuo metu keturi gamintojai, kurie sėkmingai pilsto. Jeigu pažiūrėsime Mokesčių inspekcijoje ir Registrų centre paskutinius duomenis, pateiktus už 2017 metus, jie gavo pelną.
Čia yra klausimas, į kokį žmonių segmentą mes esame orientuoti. Ar mes esame orientuoti į žmones, kurie yra sąmoningi, protingi ir mąstantys ir vakarienės ar pietų metu stiklinį buteliuką išgers stipraus alaus kaip desertinį, taip, kaip yra Briuselyje, kaip yra Vokietijoje. Mes patys puikiai žinome, kad stiprus alkoholis tenai pilstomas į stiklinę tarą.
Esate iš dalies teisus dėl to, ar mes pasieksime savo norimo tikslo ir žmonės mažiau dėl to vartos, ir nepereis prie stiprių alkoholinių gėrimų. Tikrai aš to negaliu paneigti, taip, kaip ir dėl akcizo kėlimo, pamenate, lapkričio–gruodžio mėnesį mes kartu su jumis irgi teikėme projektą, kad stiprinti akcizą 200–400 kartų negalima, nes priešingu atveju padidėja kontrabandos kiekiai. Tai yra pirmas žingsnis. Aišku, Sveikatos reikalų komitete ir Europos Komisijoje, kada derėsimės dėl kiekio, dėl tūrio ir dėl laipsnių, manau, galėsime… gal užtenka dvi tris grafas turėti, ne taip, kaip mano, tarkime, yra penkios. Manau, kad komitete mes tai laisvai aptarsime.
PIRMININKAS. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū. Yra toks posakis, kad geri visi keliai ir visos priemonės, kurios veda į pergalę, bet šiuo atveju, manau, reikėtų labai gerai pasvarstyti, kaip gamintojai… Įsivaizduokime dabar mūsų pramonę. Ji kuria produktus, darbo vietas ir mokesčius moka, tai faktiškai, na, aš neįsivaizduoju, kaip jiems pertvarkyti, kokių investicijų reikės visą išpilstymo įrangą pakeisti. Vienas dalykas, jeigu eksportui kitose šalyse tokių reikalavimų nėra, tada vėlgi netinka. Aš manau, gal čia truputį pertekliniai dalykai.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kolega, ačiū jums. Gerbdamas jūsų kraštą ir jūsų krašto aludarius, kurie sėkmingai pilsto kaip tik į mano prieš tai paminėtą mažą tarą, tarp kitko, labai skanus alus, ką aš noriu pasakyti, to mažo buteliuko visiškai užtenka, kad tu kaip desertu pasidžiaugtum. Ką jūs kalbate į kitas šalis, jūs tikrai neišgyvenkite, tai yra eksportinė prekė ir eksportinei prekei yra netaikoma, t. y. pagamini produktą ir eksportuoji į kitą valstybę. Čia su šita problema mes nesusidursime.
Dabar dėl linijos. Aš specialiai sausio mėnesį perėjau mūsų Lietuvos prekybos centrus, jūsų krašte besilankydamas ir viename, ir kitame dvare, perėjau, pažiūrėjau, būtent jūsų gamintojai į kokią tarą pilsto. Tai dažniausiai jūsų tara, jeigu yra penkių ar šešių stiprumas, yra iki litro. O dažniausiai tai yra plastikiniai bambaliai, kaip mes juos vadiname, ir yra septynių su puse, o tai nėra gražu ir nėra sveika, Viktorai. Tikrai nėra. O tiek jūs, tiek aš, manau, irgi negeriate iš bambalių, pasiėmę litrą, o sėkmingai desertui paragauti simboliškai buteliuko visiškai užtenka. Jo stiprumas maksimumas yra penki laipsniai.
PIRMININKAS. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamas pranešėjau, čia mes įsisukome į lenktynes, kas kokį variantą pasiūlys. Bet iš principo aš noriu jūsų paklausti, ar mes galime išsikelti sau kokį nors tikslą – apčiuopiamą, pamatuotą, ką mes galvojame, kad bus.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Aš manau, kad galime.
J. OLEKAS (LSDPF). Ar sumažės pirkimai, ar vartojimas, ar kas, kad galėtume susirinkę po metų ar kiek ramiai sau pažiūrėti: pasiekėme tikslą, veikia, ar reikia ką nors keisti. Ar turite tokį labai aiškų, apčiuopiamą skaičių, ką galėtume pasitikrinti?
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Mano asmeninis tikslas, čia yra mano asmeninis tikslas, kurį aš, atėjęs iš Ekonomikos komiteto į Sveikatos reikalų komitetą, aišku, turėjau labai stipriai savo galva permąstyti, ką ir kalbėjo kolega Viktoras, apie pramonę, apie visa kita, pirmiausia yra sveikatinimas, sveikatos klausimas.
Ir antras svarbus dalykas, ar mes, sumažinę į mažesnę tarą ir sumažinę alkoholio stiprumą, pasieksime, kad žmonės mažiau jo vartotų. Išties yra šiurpinantys dalykai, kai aš matau: seniau būdavo tose pačiose skarbonkėse, metalinėje taroje, alus būdavo pilstomas po 0,5 ir būdavo viskas labai gražu ir gerai. Dabar kažkodėl pinta atsirado. Tu, nori nenori, paėmęs visą išgeri, didžioji dalis žmonių. Ką tai pasako? Bent jau tarp savų surasite žmonių… Ar aš dabar paliksiu taroje šimtą gramų? Tai jis išsikvėps, rytoj jis bus nebetinkamas. Taip yra, ūkiškai taip yra. Todėl aš manau, kad taros sumažinimas būtų vienas iš tų žingsnių.
O kitas dalykas, sakau, kreipsimės į Europos Komisiją, aišku, yra Sveikatos apsaugos ministerijos politikos formavimo prerogatyva. Ten nėra vien mano, jūsų ar dar kieno nors, bendru tikslu ką nors galime pasiekti. Tegu būna trys grupės.
PIRMININKAS. Klausia J. Varžgalys.
J. VARŽGALYS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš prieš tai pristatytam kolegos P. Saudargo projektui tikrai pritariau, bet, gerbiamasis Remigijau, ar neatrodo, kad mes per daug sumulkiname. Jeigu jau darome, tai darome. Dabar mes litrinius virš šešių laipsnių išimame, o litrinius iki šešių paliekame. Tai gal padarykime taip, padarykime, ką jūs siūlote, ne 200 gramų, o 0,33 ir padarykime visą alų iki 0,5, ir bus tvarka.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Kolega, kad tai būtų, mums reikia jį pateikti. Kada mes pateikiame, jūs teikiate siūlymus. Čia yra paimta praktika, kokia yra kai kuriose Europos valstybėse, kurios turi tą reguliavimą. Tai nėra pono R. Žemaitaičio ar dar kieno nors sugalvotas šiaip sau dalykas. Mes jį pateikiame, tada turėtume kreiptis… Todėl prašau jūsų pritarti po pateikimo, kad kreiptumės į Europos Komisiją su bendru siūlymu, ir notifikuosime. Mes apsisprendėme, kokį dydį turėsime. Latviai tai prieš dvejus metus padarė ir latviai gavo pusę litro. Yra jau pavyzdys, dėl to mums reikia politinės valios, kad ir ministras šiandien galėtų daryti kreipimąsi. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų kas nors užsirašė? Užsirašė. Užsirašė už – P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų gerbiamojo R. Žemaitaičio pristatytas projektas – kaip tam tikra alternatyva ar mūsų teiktą projektą papildantis dalykas, tačiau aš vis tiek raginčiau kolegas balsuoti už, nes visų pirma jis kalba apie tą pačią didžiausią problemą, t. y. bambalių problemą, t. y. Lietuvos gėdą. Galbūt kiek kitu kampu, galbūt siūlo kitokią tarą, kitokius procentus, tačiau, kaip ir minėjo gerbiamasis pranešėjas, kad Sveikatos reikalų komitete būtų sujungti visi projektai ir parengtas vienas projektas tam, kad mes galėtume kreiptis į Europos Komisiją, pereiti notifikavimo procedūrą, ir koks būtų galutinis variantas, aš net nesiimsiu spręsi. Aš manau, kad mes tikrai galime patikėti Sveikatos reikalų komitetui sudėlioti galutinę įstatymo pakeitimo versiją, o šiandien čia Seimas… Tiesiog aš raginu kolegas parodyti bendrą valią spręsti šią problemą. Kokios bus detalės, mes pamatysime vėliau.
Aš trumpai, negaišinu laiko. Siūlau balsuoti už.
PIRMININKAS. Ir nuomonė prieš – A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, tikriausiai niekas nedrįsite teigti, kad aš pasisakysiu tendencingai po to, kai 2007 metais išaiškėjo, kokias pasekmes atnešė Lietuvai 2000 metų naujosios politikos veikėjų sprendimai legalizuoti alkoholio politiką, prekybą naktį, dieną, reklamą. Visi įstatymų projektai iš esmės buvo teikti mano: reklamos uždraudimas, naktinės prekybos ribojimas, kioskai, bambaliai, akcizų didinimas, Blaivybės metai ir panašiai, išskyrus draudimą rugsėjo 1 dieną prekiauti alkoholiu – tai kolegos E. Žakario siūlymas. Bet šiuo atveju, kolegos, išties yra perlenkta lazda, kaip ir buvo perlenkta lazda dėl akcizo, matėme, kas buvo atsitikę. Manau, kad pilstymas į tas penkias grupes po pusę laipsnio vis į mažesnę ar didesnę tarą yra perteklinis.
Tautinio paveldo, pritariu gerbiamam V. Rinkevičiui, išvis neliks, nebent tos keturios įmonės, kurios čia dabar gal jau ir gamina. Jūs įsivaizduokite, mažai įmonei reikės turėti keturias, penkias linijas su skirtinga tara. Apskritai alaus pramonė irgi labai sumažės, padidės stipriųjų alkoholinių gėrimų vartojimas, nes atsiras kainų skirtumas. Manau, pakanka ir tikrai galime komitete svarstyti P. Saudargo ir kitų kolegų prieš tai pateiktą įstatymo projektą. Čia yra perteklinis. Niekur taip nėra, kas pusę laipsnio, o dėl stipriųjų gėrimų nieko nedarome, nieko nesiūlome. Galima ir trilitrinį, galima pusantro litro ąsotį ir panašiai, ir panašiai. Tai koks yra tikslas? Mažinti alkoholio vartojimą ir mažinti stipraus alkoholio vartojimą Lietuvoje. Santykis yra visiškai priešingas. Jeigu žmogus vartos vėliau ir silpnesnius alkoholinius gėrimus saikingai, tai jis neatneš visuomenei pasekmių, kurias mes matėme, kolega čia jau minėjo.
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). Tikrai siūlau nepritarti šį kartą šiam įstatymo projektui. Tai yra perteklinis siūlymas.
PIRMININKAS. Dėkojame. Kadangi nuomonės išsiskyrė, balsuojame dėl šio projekto.
Balsavo 83 Seimo nariai: už – 56, prieš – 2, susilaikė 25. Po pateikimo įstatymo projektui pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 28 dieną.
Kas dar turite kokių nors pasiūlymų? Prašom. S. Tumėnas. Replika po balsavimo.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Gerbiamas Remigijau, dar nepabėgote? Juk prieš pusę metų buvome susitarę, kad Lietuvos Respublikos Seime nevartosime neržaveika, skarbonkė. Šiandien atsirado stopkė, bambaliai. Ponai, prisiminkime, kokias gaires šiandien mes aptarinėjame! Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už pastabą, bet matau, E. Gentvilas nori reaguoti.
E. GENTVILAS (LSF). Visiškai pritariu, kaip jūs sakote, susitarėme nevartoti, bet mes susitarėme – svarbiausia šiame Seime ne-var-to-ti, to, kas žymiai svarbiau.
PIRMININKAS. Dėkojame už pastabas. Dėl komitetų nusprendėme bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
16.44 val.
Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1666 (pateikimas)
Kitas klausimas – Alkoholio kontrolės įstatymo Nr. I-857 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1666. Pranešėja – A. Kubilienė. Pateikimas. Prašom.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Mano pristatymas bus truputėlį ilgesnis. Kaip jau buvo minėta, taip pat įstatymas teikiamas antrą kartą, teikiamas mano ir šešių kolegų. Jis buvo pateiktas 2016 metais. Tada atsiėmėme kartu nenorėdami užlaikyti Alkoholio kontrolės įstatymo, siekdami, kad jis greičiau įsigaliotų. Sveikatos reikalų komitetas 2017 m. gegužės 31 d. priėmė protokolinį sprendimą, kad šis įstatymo projektas būtų teikiamas vėliau. Taigi įstatymo projektą parengti paskatino tai, kad alkoholinius gėrimus ir jų tarą imituojantys maisto produktai, įskaitant nealkoholinius gėrimus, žaislus ir kitas prekes, skirtus vaikams ir paaugliams, pavyzdžiui, vaikiškomis aplikacijomis apipavidalintas vaikiškas šampanas ar vaikiškas punšas, ugdo jaunimo įprotį vartoti alkoholį, skatina šio žalingo įpročio plitimą visuomenėje. Pavyzdžiui, ikimokyklinių įstaigų specialistai atkreipia dėmesį, kad vaikai, švęsdami šventes, imituoja suaugusiųjų elgesį, t. y. prieš gerdami vaikišką šampaną susidaužia taurėmis, svirduliuoja ir stumdosi, taip imituodami apgirtusių žmonių elgesį.
Per priėmimą Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo pataisų dažnai girdėjome komentarus tiek iš pozicijos, tiek iš opozicijos, kad reikia formuoti naują požiūrį, ugdyti tinkamus alkoholio vartojimo įpročius, mokyti ir šviesti visuomenę, ypač jaunąją kartą, ir jos kultūrą, mažinti alkoholinių gėrimų vartojimo įpročių plitimą visuomenėje.
Pažymėtina, kad tiek per suaugusiųjų šventes vartojamas alkoholis, tiek per vaikų šventes geriamas vaikiškas šampanas daro įtaką vaiko mąstymui. Taip pat kuriamas elgesio modelis, kuris teigia, kad šventė yra neįmanoma be alkoholinių gėrimų vartojimo. Perkant vaikišką šampaną pamažu formuojamos vaiko teigiamos nuostatos alkoholinių gėrimų vartojimo atžvilgiu, kad gimtadienio ar kitų minimų progų metu svarbu gerti. Tikėtina, kad vėlesniame amžiuje vaikui gali kilti noras pabandyti ir tikrų alkoholinių gėrimų, nes jis nuo mažens buvo mokomas švęsti geriant.
Būtina atkreipti dėmesį, kad didžiausią žalą vaikiškas šampanas daro ne tiesiogiai, o dėl formuojamo teigiamo požiūrio į alkoholio vartojimą. Daugelis tėvų nė nesusimąsto, kad pirkdami šį gėrimą formuoja žalingą vaikų mąstymą.
Svarbu atkreipti dėmesį į šių gėrimų pakuotes. Ne paslaptis, kad vaikiško šampano buteliai yra papuošti animacinių, kitų vaikų mėgstamų herojų atributika. Tokia spalvota atributika skatina ir ugdo šampano gėrimo kultūrą.
Vienas iš Lietuvos sveikatos 2014–2025 metų strategijos, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seime 2014 m. birželio 26 d., tikslų yra formuoti sveiką gyvenseną ir jos kultūrą. Siekiant šio tikslo, minėtoje strategijoje iškelti uždaviniai sumažinti alkoholinių gėrimų, tabako vartojimą, skatinti sveikos mitybos įpročius.
Taip pat Lietuvos Respublikos maisto įstatymo 6 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad draudžiama tiekti į rinką gaminius, savo forma, kvapu, spalva, išvaizda, ženklinimu, pakuote, dydžiu ar kitaip panašius į maistą taip, kad vartotojai, ypač vaikai, galėtų būti klaidinami.
Lietuvos Respublikos alkoholio kontrolės įstatymo 3 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatytas principas riboti alkoholinių gėrimų pardavimo ir vartojimo skatinimą. 5 punkte nustatytas principas drausti priemones, skatinančias jaunimą pirkti, vartoti alkoholinius gėrimus, o 7 punkte nustatytas principas skatinti socialinės aplinkos be alkoholio kūrimą.
Įvairiuose informacijos šaltiniuose aptinkama tyrimų ir publikacijų, kuriuose nealkoholinių gėrimų išpilstymas į putojančio vyno butelius imituojančią tarą traktuojamas kaip nepilnamečių pratinimas prie alkoholio vartojimo. Vienas pavyzdys. 2015 metais Jungtinėje Karalystėje, kilus nevyriausybinių organizacijų protestui dėl „Disney“ kompanijos gaminamo ir parduodamo vadinamojo vaikiško šampano su populiarių animacinių filmų personažais ant etikečių, kompanija paskelbė stabdanti šio produkto pardavimą.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad yra gauti įvairių organizacijų, pavyzdžiui, Savivaldybių visuomenės sveikatos biurų asociacijos, asociacijos „Laisvas žmogus“ ir kitų kreipimaisi, kuriuose prašoma uždrausti šių prekių gamybą ir pardavimą. Organizacijos savo atsiųstuose raštuose remiasi tyrimų rezultatais apie alkoholinių gėrimų paplitimą tarp mokyklinio amžiaus vaikų ir visuomenės sveikatos biurų specialistų, dirbančių alkoholio prevencijos srityje, nuomone.
Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvos Respublikos tabako kontrolės įstatymo 18 straipsnio 1 dalies 8 punkte yra įtvirtinta analogiška nuostata, susijusi su tabako gaminiais, t. y. draudimas gaminti ir (ar) parduoti žaislus, maisto produktus ir kitas prekes, kurių dizainas imituoja tabako gaminius ir jų vienetinius pakelius. Be šito mes gyvename jau daugiau kaip dešimt metų ir tikriausiai nelabai pasigendame.
Taigi, kolegos, kviečiu pritarti šiam įstatymo projektui ir galiu atsakyti į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pirmasis klausia P. Saudargas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tiesų gal aš ne iki galo įsiskaičiau į projektą, bet daug žmonių, kai vyksta diskusija dėl to paties tūrio, plastiko ribojimo, ir galų gale, kai vyksta diskusija dėl jūsų projekto, žmonės klausia, o kaip yra su nealkoholiniu alumi ir nealkoholiniu vynu, nes tai vėlgi pilstoma į tokią pačią arba panašią į analogišką alaus, kuris yra alkoholinis, analogišką vyno, kuris yra alkoholinis, o štai čia pakuotė lygiai tokia pati, bet nealkoholinė. Iš tiesų mano klausime yra didelės problemos iškėlimas, nes aš manau, kad su tuo eina ir didelė reklama, kartais ir paslėpta, ir pramonė gali tuo naudotis. Tačiau konkrečiai jūsų šitas projektas kaip nors paveiks nealkoholinį alkoholį ar nepaveiks?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Aš noriu atkreipti dėmesį, kad mano projektas yra dėl vaikų, t. y. dėl to dizaino, kuris yra priimtinas vaikams ir juos klaidina. Jūs tikriausiai esate skaitęs ne vieną studiją, kad ketverių penkerių metų vaikai nesuvokia tos reklamos tikslų, jeigu tai yra pateikta jiems priimtinu būdu, su įvairiomis aplikacijomis. Ant alaus butelių to nėra. Mano tikslas ir yra: vaikų žaislai, imituojantys alkoholį, saldainiai, kurie yra sudedami į likerio butelius, ar vaikiškas šampanas daro įtaką vaiko mąstymui.
PIRMININKAS. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų taros yra labai panašios ir sunku būtų ne specialistui tai vertinti. Norėčiau sužinoti, kas bus tas vertintojas, nes iš tikrųjų čia docentas S. Tumėnas sakė, kad „bambalis“ negalima vartoti, bet faktiškai ta pati tara labai panaši tiek alaus (galbūt pūslė, jeigu lietuviškai vadinsi), tiek limonado. Iš tiesų kas bus vertintojas? Ar numatytos kokios nors nuobaudos? Ar nepabrangs visas vertinimas ir neįeis į produkto kaštus? Daug klausimų yra. Kas tas vertintojas?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Kaip jūs žinote, šitas projektas bus notifikuojamas. Procedūra iš tikrųjų yra labai sudėtinga. Tikriausiai šitas projektas bus išanalizuotas iš visų pusių.
PIRMININKAS. Klausia R. Martinėlis.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Aš pritariu jūsų projektui, skirtam stiprinti vaikų sveikatą, formuojant sveiką gyvenseną, taikant žalingų įpročių formavimosi prevencines priemones. Tik norėjau paklausti, ar bandėte domėtis praktika kitose Europos Sąjungos šalyse, kokių požiūrių į tai yra?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Iš tikrųjų vieną pavyzdį aš jau minėjau iš Jungtinės Karalystės. Tačiau reikia pasakyti, kad įvairiose šalyse šita praktika yra skirtinga. Man galbūt įdomiausi ir priimtiniausi yra Skandinavijos: Danijos, Norvegijos, Suomijos, alkoholio įstatymai, kuriuos išanalizavę mes matome, kad visa tai, kas yra susiję su įtaka vaikams, vaikų skatinimu vartoti alkoholį, yra griežtai draudžiama. Ten įsitraukia ir papildomos tarnybos, jeigu mato, kad tą reikėtų naikinti.
PIRMININKAS. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiama kolege, ar tas būdas yra pasirinktas, juk iki šiol laisviausiai buvo prekiaujama irgi panašia tara? Pieš tai buvo įstatymo projektas dėl vadinamųjų jogurtinių indelių. Jie irgi buvo panašūs į tuos, į kuriuos buvo pilstomas stiprus alkoholis, bet yra ir su jogurtu. Šiuo atveju tos nuostatos, mano supratimu, yra labai pritemptos, nes vaikų imitacinis elgesys tikrai nepasibaigs tuo metu, kai bus nuo stalo nuimtas kažkoks alkoholinį gėrimą imituojantis butelis, o tėvų elgesys nesikeis. Ar jums šiuo atveju neatrodo, kad tai yra labai paviršutiniška priemonė, kuri realiai nieko neišspręs?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Jeigu jūs pastebėjote, suaugusiųjų elgesys tiek dėl to įstatymo, tiek ir šiaip keičiasi – alkoholio vartojimas mažėja. Tenka kalbėti su ikimokyklinio ugdymo įstaigų atstovais, kurie turi konfliktinių situacijų, kada darželio grupė švenčia kažkokį gimtadienį ir vienas iš tėvų atneša tą „šampano“ butelį, tuo tarpu kiti savo vaikus auklėja taip, kad jie ateityje nevartotų alkoholio. Be to, ką aš minėjau, kad vaikai imituoja suaugusiųjų elgesį, susidaužia, stumdosi, imituoja apgirtusius ir panašiai, atsiranda ir konfliktinių situacijų tarp tėvų ir darželio personalo, kadangi kai kurie tėvai nenori, kad jų vaikai būtų įtraukti, bet personalas kažkaip jų negali nepriimti į tą šventę.
PIRMININKAS. Klausia K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš pritariu jūsų teikiamam siūlymui. Iš tikrųjų viskas prasideda nuo vaikystės, formuojama visa vaiko pasaulėžiūra nuo pat mažens, o, sulaukus didesnio amžiaus, kodėl neatsidaryti jam tikro šampano butelio, nes jis jau kažką, kad ir saldainį, buvo iš jo išsiėmęs? Bet mano klausimas būtų – anksčiau kolegos nuogąstavo, kad čia mes sunaikinsime alaus pramonę, tai šiuo atveju, mano manymu, nėra tiek daug, čia daugiausia užsieninė produkcija taip pakuojama. Mūsiškiai man kažkaip neįstrigę, bent savo vaikams tikrai nepirkau tokių gaminių. Ar tai tiesa?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Jūs esate teisus, kad nėra labai didelio pasirinkimo, tačiau noriu atkreipti dėmesį, kadangi aš ruošiau šitą įstatymo projektą ir domėjausi. Kaip minėjau, šitas įstatymo projektas buvo pateiktas 2016 m. gruodžio 13 d., tuomet, fotografuojant lentynas, kur yra tas vaikiškas „šampanas“, buvo du, trys modeliai, jeigu taip galima pasakyti, tos rūšys to „šampano“ pavidalo. Šiuo metu yra žymiai daugiau, jeigu mes nieko nedarysime, tikriausiai ateityje mes turėsime dar daugiau tokių. Apskritai, jeigu kalbame apie verslo nuostolius, tai, manau, tikrai, visų pirma, verslas nėra prioritetas čia, bet, antra vertus, jis tikriausiai nelabai nukentės.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkui už pateiktą projektą. Iš dalies aš pritarsiu po pateikimo, tačiau turiu tokį klausimą. Tarkime, kai atidarai limonado, kokakolos dangtelį, yra garsas ir putojančios putos, kas taip pat sukelia asociacijas su šampanu. Kaip jūs į tai žiūrite?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Galbūt tai yra ateities dalykas, bet kol kas aš kalbu apie šitą projektą, kalbu apie tuos pačius mažiausius vaikus, kuriems animacinių filmų herojai daro įtaką, o ne tie burbuliukai ar šnypštimas, kaip jūs sakote.
PIRMININKAS. Klausia K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau paklausti jūsų,. Ar jūs pateikėte prõjektą apie al̃koholį, ar projèktą apie alkohòlį?
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū už pastabą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Daugiau klausiančių nėra. Dėl motyvų kas nors užsirašė? Tuoj pažiūrėsime. Motyvai visi už, tai gal balsuojame iš karto? (Balsai salėje) Gerai, balsuojame.
Balsavo 71 Seimo narys: už – 63, prieš – 1, susilaikė 7. Įstatymo projektui pritarta po pateikimo. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Ekonomikos komitetas. Siūloma svarstyti birželio 28 dieną. Papildomų siūlymų nėra, tai bendru sutarimu pritariame.
17.01 val.
Seimo savaitės (2018-05-14–2018-05-18) – 2018 m. gegužės 15 d. (antradienio) ir 17 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės pateikimas ir tvirtinimas
Kitas klausimas. Leiskite pristatyti rezervinį klausimą – savaitės, prasidedančios 2018 m. gegužės 14 d., posėdžių darbotvarkės tvirtinimą. Pranešėjas – Seimo Pirmininkas V. Pranckietis.
V. PRANCKIETIS. Gerbiami kolegos, prasidedanti savaitė bus intensyvaus darbo. Pradėsime ją posėdžiu, kuriame minėsime J. Staugaičio 150-ąsias gimimo metines. Toliau bus naujojo žemės ūkio ministro priesaika. Toliau – daug mokestinių įstatymų, svarstymai. Toliau – Mecenavimo įstatymas, Seimo nutarimas dėl Nacionalinės sveikatos tarybos pirmininko paskyrimo, galbūt paskirsime. Toliau daug dėmesio yra skirta farmacijai, žemės ūkiui, bus teisėjų skyrimas, universitetų, dėl Vilniaus universiteto ir Šiaulių universiteto, jungimo nutarimas, didelis paketas dėl Žemės gelmių įstatymo, rinkimų įstatymai, kurie dar turi būti įtraukti į pavasario darbų sesiją. Toliau – Seimo struktūriniai pokyčiai.
Kitą dieną, ketvirtadienį, 17 dieną paminėsime Č. Juršėno, ilgamečio pirmininko, jubiliejų čia, salėje. Po to bus daug priėmimų su jau mums žinomu turiniu. Vienas Seimo nutarimas iš ketvirtadienio yra perkeltas į antradienį pagal šią mano darbotvarkę. Toliau – Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo projektas su lydimaisiais iki ž raidės. Po to, ketvirtadienį po pietų, opozicinės Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos darbotvarkė, dėl kurios, manau, jie neturi pretenzijų.
PIRMININKAS. Taip. Jus norėtų paklausti du Seimo nariai. Pirmasis – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, antradienio posėdžio darbotvarkėje yra numatyta diskusija dėl Stambulo konvencijos. Kiek suprantu, ji įtraukta Seimo narių iniciatyva.
V. PRANCKIETIS. Taip.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Kaip diskusinis klausimas, kaip svarbus klausimas diskutuoti čia. Tai yra pagal tą Statuto straipsnį Seimo narių diskusija.
V. PRANCKIETIS. Pagal 92 straipsnio 4 dalį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Tai yra Seimo narių diskusija. Kas joje gali kalbėti, nustato kitas Statuto straipsnis ir ten galima suteikti ir svečiams pasisakyti, nebūtinai Seimo nariams, bet tai sprendžia Seimas ir sudaro tam tikrą diskusijos tvarką savo nuožiūra. Dabar įtrauktas konkretus pranešėjas tuo klausimu.
V. PRANCKIETIS. Bus papildyta…
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Šiuo atveju mes kreipėmės į Etikos ir procedūrų komisiją, nes anksčiau ta tvarka buvo tokia, kaip sakiau, gali Seimas suteikti pasisakyti, gali kitam suteikti pasisakyti, bet tai yra Seimo narių diskusija, kurioje gali dalyvauti ir kiti svečiai. Aš paprašyčiau, kad būtų ta diskusija, kad būtų mažiau ginčų ir įtampų, sutvarkyta pasikonsultavus su Etikos ir procedūrų komisija, kad nekiltų paskui mums nereikalingų čia ginčų.
V. PRANCKIETIS. Jūs visiškai teisus, aš jau pasižymėjau, kad tai turi būti diskusija ir diskutantai taip pat čia įtraukti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Aš norėčiau gal irgi tuo pačiu klausimu. Jeigu dar įtraukiame diskutantus, gal galėtume pasitarti ir kokiu pusvalandžiu pailginti mūsų diskusijos laiką, nes yra pranešėjas, matyt, bus, ir galbūt frakcijų atstovai bent galėtų… Prašau? (Balsas salėje) Ne, tai gali būti pranešėjas. Mes išklausysime ir po to galime diskutuoti, Seimo nariai. Aš kviesčiau tiesiog, kad nebūtų ginčo, tokio susitarimo dvasia pasilikti laiko ne pusę valandos, o valandą laiko, ir galėtume išspręsti tą klausimą.
V. PRANCKIETIS. Aš manau, kad Seniūnų sueigos metu žinodami, kas norės diskutuoti, galėtume nustatyti tą laiką, kokio mums čia reikėtų.
PIRMININKAS. Kadangi daugiau klausiančiųjų nėra, tai gal galime patvirtinti darbotvarkę bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.06 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1811 (pateikimas)
Grįžtame prie pagrindinės darbotvarkės – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1811. Pranešėja – A. Norkienė. Pateikimas. Prašau.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkui, gerbiamas posėdžio pirmininke. Šiuo įstatymo projektu tiesiog siekiama užtikrinti dviejų įstatymų, t. y. Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo suderinamumą su Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymu. Pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą bendrai gyvenantys asmenys arba vienas gyvenantis asmuo turi teisę į piniginę socialinę paramą, jeigu kreipimosi dėl minėtos paramos metu atitinka vieną iš šio įstatymo nurodytų sąlygų. Viena iš jų yra, kai vienas iš tėvų arba globėjų augina vaiką, įvaikį ar vaikus iki trejų metų.
Šių metų sausio 12 dieną mes Seime priėmėme įstatymą – tai Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymą, kuriame nustatėme, kad teisė eiti vaiko priežiūros atostogų gali būti suteikiama ne tik motinai, tėvui, įmotei, įtėviui ar globėjui, bet ir senelei arba seneliui. Todėl šiuo projektu ir siūloma yra išplėsti asmenų, kuriems būtų galima taikyti Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo sąlygas, sąrašą ir ne tik vienas iš tėvų ar globėjų, auginantis vaikus iki trejų metų, bet ir vienas iš senelių, prižiūrintis vaikus iki trejų metų, kuriam suteiktos vaiko priežiūros atostogos, galėtų taip pat gauti šią paramą. Todėl teisė gauti piniginę socialinę paramą būtų užtikrinama senelei arba seneliui.
PIRMININKAS. Dėkojame už puikų pristatymą. Jūsų norėtų paklausti keturi Seimo nariai. Pirmasis – E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiama pranešėja, manau, kad jūs sumaišėte šiek tiek terminus, nes iš tikrųjų vaiko priežiūra – treji metai – tai nėra vaiko įvaikinimas. Kaip jūs įsivaizduojate tą priežiūrą? Aš manau, kad tėvai galėtų dirbti, palieka savo vaiką dienai, bet visa globa, visa rūpyba, vedimas į mokyklą arba darželį vis tiek lieka tėvams po motinystės… Manau, kad vis tiek tėvai turi rūpintis ir jie turėtų gauti paramą. Kodėl būtinai turi gauti seneliai? Svarbu, kad gautų paramą. Nes jeigu seneliai, tada reikalinga globa arba įvaikinimas. Kodėl būtinai minite senelius?
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Bet čia tikrai ne apie tai. Iš tikrųjų mes tik plečiame sąrašą tų asmenų, kurie pagal Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymą turi teisę gauti šitą paramą. Tiesiog suderinome šituos du įstatymus.
PIRMININKAS. Klausia R. J. Dagys. Atsisako. Nenori. Ar norite? Vis dėlto nori. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Mano jau paklausė.
PIRMININKAS. Nenorite? Gerai. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiama kolege, suprantu, kad jau buvo galbūt kreipimaisi. Ar žinote, kiek tokių atvejų yra apskritai? Ar paprasčiausiai kas nors paprašė, kad šitie įstatymai turi skirtingą traktavimą, ir dėl to teikiate pasiūlymą?
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Žinote, kad šitas dėl vaiko priežiūros atostogų įsigaliojo tik balandžio 1 dieną. Į mane kreipėsi tik vienas asmuo, o daugiau nieko negalėčiau pasakyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Jau atsakėte į A. Syso klausimą. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkojame. Daugiau klausiančių nėra.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Dėkoju.
PIRMININKAS. Dėl motyvų ar yra užsirašiusių? (Balsai salėje) Nėra. Gal galime bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Kitas klausimas. Atsiprašau, dar komitetai. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas nesiūlomas. Siūloma svarstyti birželio 28 dieną. Siūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
17.06 val.
Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1740 (pateikimas)
Kitas klausimas – Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo Nr. IX-1675 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1740. Pranešėjas – G. Kindurys. Prašau.
G. KINDURYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, įstatymo projektas parengtas atsižvelgiant į informaciją susitikus su gyventojais. Iškelta tokia problema, kad yra atvejų, kad asmeniui, gavusiam draudiminio įvykio išmoką, dėl padidėjusių pajamų yra panaikinamas pašalpos mokėjimas. Įstatymo projektu ir siūloma įrašyti nuostatą, kad į kartu gyvenančių asmenų ar į vieno gyvenančio asmens pajamas neįskaičiuojamos draudiminių įvykių išmokos, ir taip sudaryti sąlygas tam tikriems asmenims tas išmokas gauti. Draudiminio įvykio išmoka – tai ne dovana, ja yra kompensuojamas turto ar sveikatos praradimas, tai tikrai nereiškia, kad žmogus praturtėjo – jis tą draudiminio įvykio išmoką gavęs naudoja būtent tai problemai spręsti. Taigi siūlyčiau šitam projektui pritarti.
PIRMININKAS. Taip, pirmasis klausias R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, man tiesiog kelia tam tikrą nuostabą, kad tokia problema yra. Mes anksčiau tuos dalykus svarstėme, kad net ir pašalpos, ir kiti dalykai, nebūtinai daro įtaką pajamoms. Naujai sureguliuota šita norma. Bet kieno sprendimu pripažįstama, kad draudiminio įvykio gautos išmokos įskaičiuojamos į pajamas? Nes tai yra kompensacija už ką nors, jinai negali būti pajamų šaltinis, nes tu ką nors prarandi. Ir mums tada, kai svarstėme, tokių klausimų nebuvo. Ar čia konkretus teisminis atvejis, kokia nors praktika, kokia čia praktika atsirado?
G. KINDURYS (LVŽSF). Buvo savivaldybės, tik bijau pasakyti, ar skyriaus kaip tarnautojų sprendimas, ar sudėtingesnis variantas, ar savivaldybės sudarytos komisijos, kadangi tikrai įstatyme toks atvejis neįrašytas yra. Aš po to klausinėjau, ar tai tiesiog nesusipratimas, ar tikrai taip. Ir tarnautojai supranta, kad tai tikrai problemiška, bet, skaitydami įstatymo raidę, vienareikšmiškai teigia, kad tokiu atveju yra įtraukiama į pajamas.
PIRMININKAS. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiamasis kolega, iš dalies jau diskutuojate šita tema. Apskritai kaip mes suprantame pajamas? Šitas straipsnis reglamentuoja… Mūsų įstatymuose yra be galo daug išlygų. Faktiškai mano klausimas tiesiai, ar draudimo išmoka yra pajamos?
G. KINDURYS (LVŽSF). Įstatymo projekto patikslinimu aš ir noriu aiškiai konstatuoti, pasiūlyti, kad tai tikrai nebūtų pajamos, nes tai yra išmoka bėdos atveju. Kitas dalykas… (Šurmulys salėje) Ne, jis gauna pajamas, bet jis gauna tas pajamas tai problemai sutvarkyti. Jis nenaudos jų geresniam maistui pirkti ar kam nors, jis ir naudos ar paprastam buitiniam dalykui automobilio remontui, ar, tarkim, jeigu jis būna apdraudęs savo vaiką, ir draudimo išmoka, pavyzdžiui, susilaužius pirštą ar ką nors, 100 eurų yra tiesiai išmokama, tai, aišku, reikės ir vaistų, reikės ir tą vaiką nuvežti, kuro litrą nupirkti. Tikrai tai yra pajamos į sąskaitą, bet tai yra ypatingo atvejo, bėdos atvejo pajamos tai problemai spręsti.
PIRMININKAS. Dėkojame pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Dėl motyvų dėl viso užsirašė R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gal ir galime šitą klausimą svarstyti, bet man keista išvis, kad jis toks kyla. Man atrodo, šitai problemai spręsti užtektų tiesiog žemesnių aktų išaiškinimo – Vyriausybės sprendimo ar net ministerijos išaiškinimo, nes čia valdininkų traktavimo klausimas. Svarstant tokį įstatymą, tikrai niekas neturėjo galvoje, kad kompensacijos… draudimas, tai yra kompensacija, yra tavo pajamos. Kaip čia buvo galima išprotauti? Tai užteks mums paprašyti Vyriausybės nuomonės šiuo klausimu ir ta problema žemesniu norminiu aktu bus išspręsta, tiesiog paaiškins: skaityti taip, ir tada valdininkams nekils abejonių. Bet pritarkime po pateikimo ir paprašykime Vyriausybės nuomonės, tai gal mums visiškai nereikės dirbti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Motyvai išsakyti. Kviečiu balsuoti.
Balsavo 63 Seimo nariai: visi 63 balsavo už, prieš ir susilaikiusių nėra. Pritarta po pateikimo. Prašo Vyriausybės išvados. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomo niekas nesiūlo. Siūloma svarstyti birželio 28 dieną. Bendru sutarimu pritarėme.
17.17 val.
Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-402 (pateikimas)
Kitas klausimas – Neįgaliųjų socialinės integracijos įstatymo Nr. I-2044 18 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-402. Pranešėjas – A. Sysas. Prašom.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, įstatymas – jau užsigulėjęs stalčiuose. Dar 2017 m. sausio 1 d. įsigaliojo naujas Lietuvos Respublikos civilinės būklės aktų registravimo įstatymas ir jame buvo pakeista civilinės būklės akto registravimo tvarka. Šito įstatymo esmė, kad Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos iki šito įstatymo pakeitimo, gaunant pažymas, nereikėjo mokėti už pažymas mokesčio Registrų centrui. Pakeitus tvarką, kadangi nustato pakankamai daug – duomenis virš 100 tūkst. asmenų, nustatydami nedarbingumo laipsnį, turi kreiptis ir gauti pažymas. Už tai reikia mokėti, jų paskaičiavimu, iki 40 tūkst. eurų per metus. Faktiškai tai yra mokesčių mokėtojų pinigai, nes tai yra viešoji įstaiga, valstybės išlaikoma įstaiga. Jau apie registrų įkainius ir kitų organizacijų (…) buvo panašių įstatymų. Į mane, kaip tuometinį komiteto pirmininką, kreipėsi šita tarnyba, dar 2017 metų pradžioje buvau užregistravęs šitą įstatymą, jis pragulėjo stačiuose. Prieš pateikdamas, aš dar kartą susisiekiau, problema yra išlikusi. Dabar, aišku, reikia Vyriausybės išvados. Ir jeigu Vyriausybė nuspręs, kad turime prasukti biudžetines lėšas iš vienos įstaigos į kitą, tai tą reikės daryti, bet, aš manau, nelogiška, nes iki 2017 metų tokios tvarkos nebuvo.
PIRMININKAS. Dėkojame už pristatymą. Pirmas klausia R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, ar nereikėtų iš viso peržiūrėti Registrų centro darbo reglamentavimo? Pagal darbo uždarbius, visa kita – labai gerai besiverčianti įstaiga, o daugiausia ji naudoja mokesčių mokėtojų pinigus, iš esmės apsunkina darbą, imdama iš kitų įstaigų biudžetinius pinigus, kurie galbūt galėtų būti panaudoti kitoms reikmėms. Ne tik šiuo atveju, bet tiesiog padaryti bendresnę pataisą ir išspręsti vieną kartą ir visiems laikams. Jie tikrai ten nebadauja, kiek aš žinau iš visų specialiųjų tyrimų Antikorupcijos komisijoje.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū už klausimą. Aš tiek daug nežinau, badauja ar nebadauja. Iš principo, aš manau, kad Vyriausybės išvada dėl šito reikalinga. Manau, svarstant galima kreiptis, kad Vyriausybė tikrai pažiūrėtų. Jie turi naują vadovą, galbūt vadovas turi savo koncepcijas ir vizijas. Bet aš manau, ir jūs teisingai kalbate, kad mes tuščiai sukame pinigus, tuos pačius mokesčių mokėtojų, surenkame, duodame įstaigai, kuri sumoka vėl kitai įstaigai. Tokiais dalykais nereikėtų, ko gero, papildomai apkrauti.
PIRMININKAS. Klausia I. Šimonytė.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš nesuprantu, ar čia kažkaip visus amnezija yra ištikusi, bet pasiūlymas dėl to, kad valstybės ir savivaldos institucijos galėtų gauti duomenis iš registrų nemokamai, Respublikos Prezidentės buvo pateiktas turbūt prieš metus ir yra perėjęs keletą stadijų. Tai galbūt mes malonėkime kaip nors ant kelių kristi prieš tą komitetą, kuris priėmimo stadijoje projektą yra užmarinavęs savo stalčiuje, ir išspręskime tą problemą, vieną kartą visiems laikams. Juo labiau kad ten yra pateikta labai aiški schema, kaip Vyriausybė turi kaštus paskaičiuoti, kaip kompensuoti Registrų centrui, kas atsakingas už tų kaštų priežiūrą. Gerbiamas Algirdai, ar nereikėtų vis dėlto mums čia visiems kažkaip mobilizuotis tam priėmimui to pagrindinio įstatymo, o ne taikyti atskirų išimčių atskiroms sritims?
A. SYSAS (LSDPF). Gerbiama Ingrida, ačiū už klausimą. Aš iš karto pasakiau, kad yra svarstymo ar jau priėmimo stadijoje užstrigęs labai panašus įstatymas, bet kadangi tai buvo duomenų bazėje, yra tokia tvarka, kad Seimo narių įstatymai ištraukiami. Gal tai bus akstinas pagreitinti tą procesą ir užbaigti su tuo įstatymu, kuris sprendžia visų biudžetinių valstybės ir savivaldybių įstaigų santykį su Registrų centru. Aš – už.
PIRMININKAS. Paskutinis klausia J. Olekas.
J. OLEKAS (LSDPF). Man atrodo, kad čia daug kas jau buvo atsakyta. O aš išvis noriu paklausti, ar negali turėti prieigą tie žmonės, kuriems priklauso tą informaciją gauti, kad net nereikėtų tų pinigų stumdyti, kaip jūs sakote, nes įsitraukia finansininkai, buhalteriai, kurie juos turi pervesti?
A. SYSAS (LSDPF). Jie ir turėjo prieigą. Pakeitėme įstatymą, tą prieigą užrakinome ir patys sukūrėme papildomų problemų.
PIRMININKAS. Daugiau klausiančių nėra. Dėkojame pranešėjui.
Nuomonė už – R. J. Dagys. Rimantai, ar norėsite pasisakyti už?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Jeigu visi pritaria, tai aš neturiu per daug ką pasakyti. Bet iš tikrųjų ta problema yra opi ir tiesiog mes naudojame tuos pinigus, kurių tikrai nereikėtų naudoti. Visos prieigos yra sutvarkytos, viskas yra. Seniai programos sukurtos, panaudotos europinės lėšos, visa kita ir panašiai. Ne patys jie ten ką nors susikūrė. Viską davė valstybė. Tai kam tada?.. Įveskime mokesčius „Sodrai“ už kiekvieną paklausimą, tada tikrai mes su bazinės pensijos perkėlimu jau dalį problemų išspręsime, tik normalius tarifus parinksime ir jau tikrai atsiras pinigų „Sodrai“. Bet tai yra absurdas. Reikia spręsti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Nuomonė prieš – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš noriu pasakyti, kad paklausimas į registrą yra paslauga, kaip važiavimas troleibusu yra paslauga. Tai padarykime nemokamus ir važiavimus troleibusais, labai apsimoka. Kodėl nedarome? Yra daug valstybės paslaugų. Vilniuje man kažkas tiekia vandenį, rodos, „Vilniaus vandenys“. Padarykime nemokamą. O kam turi būti mokamas vanduo? Jūs man pasakykite, kodėl vanduo turi būti mokamas, o registro paklausimas nemokamas? Kodėl informacinė paslauga yra nemokama, nes ji ne paslauga, o vandens tiekimas yra mokamas, nes tai paslauga? Kaip čia? Tai yra paslauga. Įmonės teikiama paslauga. Ir jeigu mes neteisingai įmonei atlyginsime, tai bus prastos paslaugos.
Lietuvos registrų sistemoje yra chaosas. Chaosas! Mes ištaškome milijonus. Dabar kursime kokį nors dar VTEKʼo registrą, 3 mln. ištaškysime, dar kieno nors. Nors įrašas apie žmones, kurie pažeidė tarnybinę etiką, tai yra tik įrašas žmonių registre. Įrašas apie tuberkulioze sergančius – įrašas Gyventojų registre, įrašas apie nusikaltėlius yra įrašas tik Gyventojų registre. Bet mes prikuriame registrų – keletą tuberkuliozininkų, keletą vėžininkų, keletą dar kokių registrų. Mes tik chaose taškomės, neatlyginame registrų sistemai ir nedarome, kad ji normaliai veiktų ir sakome – tai ne paslauga, čia niekai. Ir tie registrai neveikia. Tada jie pasidaro pasenę, blogai veikiantys, atsiliekantys ir panašiai.
Troleibusai – seni. Jeigu mes nemokėsime už bilietėlius, tai tada galėsime važinėti sulūžusiais. Aš manau, turi paslauga būti mokama tam, kad tas, kas naudojasi paslauga, kaip Švedijoje… Tegul būna nedaug kainuojanti, kai daug kas kreipiasi, bet visiems pasiekiama, gerai veikianti. Atsiprašau!
PIRMININKAS. Kadangi nuomonės išsiskyrė, kviečiu balsuoti dėl šio projekto.
Balsavo 60 Seimo narių: 51 – už, prieš – 1, susilaikė 8. Po pateikimo pritarta. Siūlomi komitetai: pagrindinis – Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomu komitetu niekas nesiūlomas. Siūloma svarstyti birželio 28 dieną. Daugiau siūlymų nematau. Dar buvo pasiūlymas dėl Vyriausybės išvados. Irgi bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
17.26 val.
Informaciniai pranešimai
Kas čia liko dar šiandien? Liko Seimo narių pareiškimai. Viltingai žiūriu į N. Puteikį. Neturite? Gerai. Tada yra pareiškimas „Dėl jungimosi į laikinąją grupę“. Praneša, kad Lietuvos Respublikos Seimo nariai jungiasi į laikinąją Seimo ir akademinės bendruomenės bendradarbiavimo grupę, ir laikinosios grupės pirmininku išrinktas L. Stacevičius.
Dėkoju, gerbiami Seimo nariai. Gegužės 10 dienos vakarinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.