AIŠKINAMASIS RAŠTAS
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS APLINKOS APSAUGOS VALSTYBINĖS KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-1005 6, 27, 30, 37, 48 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO IR SUSIJUSIŲ ĮSTATYMŲ PROJEKTŲ
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengtų projektų tikslai ir uždaviniai.
Lietuvos Respublikos Seimui teikiami šie įstatymų projektai (toliau – Įstatymų projektai):
1) Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo Nr. IX-1005 6, 27, 30, 37, 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas (toliau – Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo projektas);
2) Lietuvos Respublikos anglies dioksido geologinio saugojimo įstatymo Nr. XI-1550 11 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
3) Lietuvos Respublikos atliekų tvarkymo įstatymo Nr. VIII-787 28 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
4) Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo Nr. IX-216 32 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
5) Lietuvos Respublikos klimato kaitos valdymo finansinių instrumentų įstatymo Nr. XI-329 14 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
6) Lietuvos Respublikos laukinės gyvūnijos įstatymo Nr. VIII-498 5, 8, 9, 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
7) Lietuvos Respublikos medžioklės įstatymo Nr. IX-966 4, 5, 7, 8, 10, 12, 13, 14, 15, 16, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
8) Lietuvos Respublikos netauriųjų metalų laužo ir atliekų supirkimo įstatymo Nr. IX-565 3, 4 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
9) Lietuvos Respublikos reklamos įstatymo Nr. VIII-1871 12, 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas;
10) Lietuvos Respublikos saugios laivybos įstatymo Nr. VIII-1897 40 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
11) Lietuvos Respublikos saugomų gyvūnų, augalų ir grybų rūšių įstatymo Nr. VIII-499 24 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas;
12) Lietuvos Respublikos žmonių palaikų laidojimo įstatymo Nr. X-1404 30 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas.
Įstatymų projektų tikslai – atskirti aplinkos apsaugos politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijas, sukurti skaidresnę ir efektyvesnę aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės organizavimo sistemą, sumažinti Aplinkos ministerijai pavaldžių biudžetinių įstaigų skaičių. Šiuos tikslus numatoma pasiekti sujungiant aštuonių Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų vykdomas kontrolės funkcijas vienoje įstaigoje. Pakeitus įstatymus, numatoma reorganizuoti Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentus, juos sujungiant į vieną įstaigą – Aplinkos apsaugos departamentą, organizuosiantį aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę visoje Lietuvos Respublikos teritorijoje. Sukūrus vieną instituciją (Aplinkos apsaugos departamentą) su regioniniais struktūriniais padaliniais, bus sudarytos prielaidos ūkinės veiklos priežiūros lygio ir aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės principų suvienodinimui Lietuvos Respublikos teritorijoje, skaidriam ir efektyviam aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės planavimui, vieningam veiklos efektyvumo ir rezultatų vertinimui, verslo sąlygų suvienodinimui ir naštos ūkinei veiklai mažinimui, pareigūnų darbo krūvio suvienodinimui, pareigūnų darbo sąlygų ir apmokėjimo gerinimui.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai.
Įstatymo projektą parengė Aplinkos ministerija. Tiesioginiai rengėjai – Aplinkos ministerijos Teisės ir personalo departamento (direktorius – Egidijus Anulis, tel. 8~706 63655) Teisėkūros skyriaus (vedėja – Irena Sabaliūtė, tel. 8~706 63603) vyriausioji specialistė Neringa Mažeikė (tel. 8~706 63607) ir Aplinkos ministerijos Veiklos priežiūros skyriaus vyriausiasis specialistas Vaidas Jusis (tel. 8~706 63553).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai.
Šiuo metu Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatymo 6 straipsnis nustato, kad aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę Lietuvos Respublikoje vykdo regionų aplinkos apsaugos departamentai, Aplinkos apsaugos agentūra, Valstybinė miškų tarnyba, Valstybinei saugomų teritorijų tarnybai prie Aplinkos ministerijos pavaldžios parkų ir rezervatų direkcijos, Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos. Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės priežiūrą vykdo Aplinkos ministerija. Šiuo metu funkcionuoja 8 Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentai, kurie yra atskiri juridiniai asmenys, tiesiogiai pavaldūs Aplinkos ministerijai. Visi regionų aplinkos apsaugos departamentai vykdo analogiškas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės ir ūkinės veiklos priežiūros funkcijas. Pagal galiojančius įstatymus Aplinkos ministerijai tenka vykdyti politiką formuojančiai institucijai nebūdingas politikos įgyvendinimo funkcijas: organizuoti ir koordinuoti aštuonių analogiškas funkcijas vykdančių pavaldžių institucijų veiklą, vertinti rezultatus, organizuoti techninį ir materialinį aprūpinimą. Tokia situacija visiškai neatitinka politikos formavimo ir įgyvendinimo funkcijų atskyrimo principo. Šiuo klausimu griežtai pasisakė ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos ekspertai, nurodydami, kad toks veiklos organizavimo modelis nėra priimtinas. Dėl šių priežasčių šiuo metu nėra užtikrinamas vieningas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės planavimas, vykdymas ir vieninga rezultatų vertinimo sistema. Turimų išteklių panaudojimas nėra efektyvus, kadangi jį įtakoja formalios savarankiškų institucijų veiklos teritorijų ribos. Rizikingiausios veiklos ar procesai (tarpregioniniai, tarpvalstybiniai tinklai, sudėtingi technologiniai procesai) kontroliuojami neefektyviai. Skirtinguose regionuose yra labai skirtingas aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės krūvis ūkinei veiklai, ūkio subjektų konsultavimo sistema nėra efektyvi ir tolygi. Be to, dabar veikiančių aštuonių regionų aplinkos apsaugos departamentų atskirai vykdomoms bendrosioms administravimo funkcijoms (finansų apskaita, dokumentų tvarkymas, personalo, ūkio valdymas ir kita) išnaudojama didelė dalis valstybės biudžeto asignavimų, kurie galėtų būti naudojami tiesioginėms aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijoms efektyviau vykdyti.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama.
Siūloma Aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės įstatyme ir kituose įstatymuose nustatyti, kad vietoj Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės funkcijas vykdo viena institucija – Aplinkos apsaugos departamentas. Įgyvendinus siūlomą pertvarką aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemoje būtų taikoma įprasta (dažniausiai analogiškose institucijose taikoma) ūkinės veiklos priežiūros organizavimo praktika (t.y. vienos visoje valstybės teritorijoje veikiančios institucijos centrinis administracinis padalinys organizuoja ir koordinuoja regioninių/vietinių padalinių veiklą, centralizuotai vykdomos bendrosios ir ūkinės funkcijos).
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (galimas teigiamas ir neigiamas poveikis to teisinio reguliavimo sričiai, asmenims ar jų grupėms, kuriems bus taikomas numatomas teisinis reguliavimas; poveikis ekonomikai, valstybės finansams, socialinei aplinkai, viešajam administravimui, teisinei sistemai, aplinkai, administracinei naštai, regionų plėtrai ir kitoms sritims), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta.
Priėmus šiuos įstatymus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
Numatomas poveikis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės teisinio reguliavimo sričiai: 1) bus efektyviau valdoma aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistema (suvienodintas kontrolės lygis ir principai valstybės teritorijoje, subalansuotas veiklos krūvis teritoriniu atžvilgiu, bus skaidresnė ir efektyvesnė kontrolės planavimo sistema, efektyviau atliekama rizikų analizė, vykdoma efektyvesnė sudėtingų ar tarpregioninių veiklų kontrolė, efektyvesnis aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės institucijų bendradarbiavimas su kitomis valstybės institucijomis ar užsienio valstybių institucijomis, efektyvesnė veiklos rezultatų vertinimo sistema, tolygiau paskirstytas pareigūnų darbo krūvis, užtikrintas objektyvesnis veiklos rezultatų vertinimas ir efektyvesnis išteklių panaudojimas); 2) bus sukurta efektyvi institucijos struktūra (bus išlaikytas pakankamas skaičius pareigūnų, vykdančių kontrolę pažeidimo vietoje; bus stiprinama specializuota kompetencija); 3) bus efektyviau vykdoma aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevencija ir kontrolė.
Numatomas poveikis aplinkai: užtikrinus efektyvesnę pažeidimų kontrolę, bus pagerinta aplinkos būklė.
Numatomas poveikis asmenims ar jų grupėms: užtikrinus vieningą pažeidimų kontrolės ir ūkio subjektų konsultavimo tvarką, bus sudarytos vienodos sąlygos ūkio subjektų veiklai, užtikrinta efektyvesnė pagalbos verslui sistema; pertvarkius aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės sistemą, pagerės aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnų darbo sąlygos, bus skiriamas dėmesys efektyviam kompetencijos ugdymui ir atlyginimų didinimui siekiant geresnių darbo rezultatų.
Numatomas poveikis ekonomikai: užtikrinus vieningą ūkinės veiklos priežiūros ir ūkio subjektų konsultavimo tvarką, bus sudarytos vienodos sąlygos ūkio subjektų veiklai. Pertvarką numatoma vykdyti maksimaliai išlaikant darbo vietas regionuose (ne Vilniuje), todėl neigiamo poveikio regionų vystymuisi nebus.
Numatomas poveikis valstybės finansams: dėl planuojamos pertvarkos sąnaudų padidėjimas nenumatomas.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai.
Įstatymų priėmimas užtikrins efektyvesnį aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės vykdymą, bus užtikrinta efektyvesnė aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimų prevencija.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai.
Sukūrus vieną aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės instituciją, veikiančią visoje valstybės teritorijoje, atsiras prielaidos sukurti vieningą ir efektyvią verslo konsultavimo sistemą, išnyks dabar egzistuojantys regioniniai kontrolės ir teisės aktų taikymo skirtumai, atsiras vieninga ir skaidri ūkinės veiklos rizikingumo vertinimo sistema, leidžianti sumažinti patikrinimų skaičių. Bus sudarytos palankesnės verslo sąlygos, atsižvelgiant į tai, kad bus užtikrintas vieningas ir nuoseklus ūkio subjektų konsultavimas.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios.
Įstatymams inkorporuoti į teisinę sistemą, priimti naujų, pakeisti ar pripažinti netekusiais galios galiojančių įstatymų nereikės. Teikiamais Projektais numatoma atlikti visus būtinus pakeitimus, reikalingus įstatymams inkorporuoti į teisinę sistemą.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymo projekto sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka.
Įstatymų projektai parengti laikantis Valstybinės kalbos, Įstatymų ir kitų teisės norminių aktų rengimo tvarkos įstatymų reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus.
Įstatymų projektų nuostatos Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos ir Europos Sąjungos dokumentų nuostatoms neprieštarauja.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti.
Priėmus įstatymus reikės pakeisti visus įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų veiklos reglamentavimu.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais).
Reorganizavus regionų aplinkos apsaugos departamentus juos sujungiant ir įsteigiant vieną instituciją (Aplinkos apsaugos departamentą), papildomų valstybės biudžeto lėšų nereikės.
Pagrindinis pertvarkos tikslas – reikšmingai padidinti aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės efektyvumą. Lėšos šiems tikslams pasiekti galės būti skiriamos sutaupius darbo užmokesčio fondo lėšas (galėtų būti atsisakyta apie 66 pareigybių ir sutaupyta apie 900 tūkstančių eurų per metus), taip pat optimizavus materialinių išteklių naudojimą (galėtų būti sutaupyta apie 140 tūkstančių eurų per metus).
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados.
Projektai suderinti su Finansų ministerija, Kultūros ministerija, Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, Susisiekimo ministerija, Sveikatos apsaugos ministerija, Teisingumo ministerija, Ūkio ministerija ir Vidaus reikalų ministerija.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia įstatymų projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis.
„Aplinkos apsaugos valstybinė kontrolė“, „aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę vykdančios institucijos“, „aplinkos apsaugos valstybinės kontrolės pareigūnai“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai.
Įstatymų projektais siekiama įgyvendinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano, patvirtinto Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. kovo 13 d. nutarimu Nr. 167 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos įgyvendinimo plano patvirtinimo“, priemonę „3.1.1. Darbas. Viešojo sektoriaus įstaigų sistemos (institucinės sąrangos) optimizavimas“.
Atsižvelgiant į tai, kad priėmus įstatymus Seime reikės pakeisti visus įgyvendinamuosius teisės aktus, susijusius su Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų veiklos reglamentavimu, taip pat priimti teisės aktus ir atlikti kitus veiksmus, susijusius su Aplinkos ministerijos regionų aplinkos apsaugos departamentų reorganizavimu, siūloma nustatyti įstatymų įsigaliojimo datą – 2018 m. liepos 1 d.
__________________