|
Argumentai:
Siekiant
užtikrinti nepertraukiamą veiklą bei efektyviai administruoti e-tolling
sistemą, būtina užtikrinti tinkamą šios sistemos eksploatavimo, palaikymo,
plėtros ir administravimo veiklos išlaidų (toliau – administravimo išlaidos)
finansavimą.
Atkreipiame
dėmesį, kad po paskutinio KPPĮ pakeitimo projekto svarstymo Lietuvos
Respublikos Biudžeto komitete, pasikeitė siūlyta šio įstatymo 6 straipsnio 4
dalies redakcija ir pati logika. Dėl šios priežasties, pasikeitė administravimo
išlaidų apskaičiavimo būdas ir reikšmingai mažėja e-tolling sistemos
administravimui skirtos lėšos.
Lietuvos
automobilių kelių direkcija atlikus preliminarų vertinimą, nustatė, kad KPPPĮ
pakeitimo projekto 6 straipsnio 4 dalyje administravimo išlaidoms numatyta
suma „12 proc. nuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirtos sumos arba
suteiktos valstybės garantijos paskolai limito“ yra nepakankama e-tolling
sistemos administravimo išlaidoms padengti. Pažymėtina, kad esama KPPPĮ
pakeitimo projekto 6 straipsnio 4 dalies nuostatos formuluotė ne skatina
ieškoti ekonomiškai naudingiausio sprendimo, bet orientuoja į didžiausias
investicijas, siekiant panaudoti projekto įgyvendinimo finansavimui
maksimalią lėšų sumą, nes tik tokiu atveju būtų sudarytos galimybės
užtikrinti reikiamą finansavimą būtinoms kasmetinėms e-tolling sistemos
administravimo išlaidoms padengti.
Atkreipiame
dėmesį, kad dalis numatomų administravimo išlaidų (skambučių centro
paslaugos, duomenų saugyklų paslaugos ir kt.) patiriama dėl ekonominio
naudingumo pagrindu rinkoje perkamų paslaugų ir yra priskiriamos tik veiklos
išlaidoms (OPEX), bet nepriskiriamos projekto investicijoms (CAPEX).
Pažymėtina,
kad dabartinė, po svarstymo komitete pateikta formuluotė, skatintų investuoti
į paslaugas kaip į prekes ir taip didinti investicijoms priskiriamas
išlaidas, t. y. skatintų projektą įgyvendinančią instituciją rinktis ne
ekonomiškai naudingiausią projekto įgyvendinimo alternatyvą, bet rinktis
didžiausių investicijų, priskiriamų CAPEX (pavyzdžiui vietoje debesijos
paslaugų investuoti į serverius ir jų patalpas).
Pažymėtina,
kad didėjant e-tolling sistemos vartotojų skaičiui, didėja ne tik pajamos, bet
ir patiriamos administravimo išlaidos, todėl lėšų poreikis administravimui
proporcingai kinta priklausomai nuo e-tolling sistemos plėtros.
Įvertinus
užsienio šalių patirtį, nustatytą, kad kitose ES šalyse e-tolling sistemos
administravimo išlaidos sudaro apie 10-15 proc. nuo gautų metinių kelių
rinkliavos pajamų, o ne nuo pradinių investicijų. Tuo būdu, vadovaujantis
ekonominio naudingumo principu, užtikrinamas tinkamas ir nepertraukiamas
e-tolling sistemos veikimas ir efektyvus valdymas, bei sudaromos prielaidos
administruojančioms institucijoms siekti kuo efektyviau panaudoti
investicijas ir surinkti iš mokamų kelių naudotojų visas mokėtinas kelių
rinkliavos lėšas, o ne skatina didinti investicijas, kad vėliau užsitikrinti
didesnį finansavimą, neatsižvelgiant į šios sistemos veikimo ir pajamų iš
rinkliavos surinkimo efektyvumą. tuo būdu būtų pasiektas.
Pasiūlymas:
Patikslinti
KPPPĮ pakeitimo projekto 6 straipsnio 3 ir 4 dalis ir išdėstyti jas nauja
redakcija:
„3. Kelių rinkliavos sistemos sukūrimo ir įdiegimo
finansavimui užtikrinti valstybės įmonei Lietuvos automobilių kelių
direkcijai Lietuvos Respublikos Vyriausybė skiria ne daugiau kaip 90 milijonų
eurų iš Ateities ekonomikos DNR plano arba suteikia valstybės
garantiją dėl ne didesnės negu 90 milijonų eurų paskolos.
4. Kelių
rinkliavos sistemos metinės administravimo išlaidos neturi viršyti 12
10 procentų Lietuvos Respublikos Vyriausybės skirtos sumos arba
suteiktos valstybės garantijos .nuo gautų metinių kelių rinkliavos
pajamų“.
|