LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

 

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS DRAUDIMO PROPAGUOTI TOTALITARINIUS, AUTORITARINIUS REŽIMUS IR JŲ IDEOLOGIJAS ĮSTATYMO PROJEKTO

 

2022-06-14 Nr. XIVP-1778

Vilnius

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1.   Projekto pavadinimas „Draudimo propaguoti totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas įstatymas“ neatitinka šio projekto turinio. Projekte iš esmės yra siūloma nustatyti ne nurodytų režimų propagavimo draudimą, o tik dalies materialiųjų objektų pakeitimo ar pašalinimo tvarką. Pažymėtina, kad jokia atsakomybė už nurodyto draudimo pažeidimą jokiems subjektams, propaguojantiems totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, projekte nenumatoma, išskyrus tai, kad tam tikri viešieji objektai turėtų būti pakeisti arba pašalinti. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad negyvi objektai patys nieko nepropaguoja, jie gali būti tik propagavimo priemonės, formos, kuriomis yra kas nors propaguojama. Atsižvelgiant į tai ir į projekto turinį, jo pavadinimas galėtų būti keičiamas į „Objektų, kuriais propaguojami totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos, pakeitimo ir pašalinimo tvarkos įstatymas“.

2.   Projekto 1 straipsnio 1 dalies nuostata, kad šio įstatymo paskirtis – „nustatyti totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų draudimo būdus“, neatitinka projekto turinio, nes projekte nėra uždraudžiami nei šie režimai, nei jų ideologijos (to ir negalima padaryti, nes tie režimai ir ideologijos egzistavo ar egzistuoja nepriklausomai nuo Lietuvos Respublikos jurisdikcijos). Projekto 3 straipsnyje siūloma įtvirtinti minėtų režimų ir jų ideologijų propagavimo (o ne pačių šių režimų ir jų ideologijų) draudimą (bet ne „draudimo būdus“), siejamą tik su tam tikrų simbolių, atvaizdų, informacijos atvaizdavimo materialiuose objektuose draudimu ir taikytiną tik ribotam objektų ratui (priklausomai nuo nuosavybės formos).

3.   Projekto 2 straipsnio 1 ir 4 dalyse pateikiamos terminų „autoritarinis režimas“ ir „totalitarinis režimas“ apibrėžtys yra ydingos dėl šių priežasčių.

3.1.  Įstatyme neturėtų būti apibrėžiami tarptautiniai žodžiai ar sąvokos, kurių reikšmė yra visuotinai pripažinta ir žinoma. Atskleisti šių sąvokų turinį ir konkrečiais atvejais pritaikyti jo elementus vertinant, ar tam tikru viešuoju objektu propaguojamas autoritarinis arba totalitarinis režimas, turėtų projekto 4 straipsnyje nurodyta tarpžinybinė komisija, rengdama straipsnio 9 dalyje nurodytas išvadas.

3.2.  Nurodytos projekte siūlomos sąvokos (terminų apibrėžtys) neatitinka žodynuose pateikiamų atitinkamų terminų apibrėžčių (žr. Tarptautinių žodžių žodyną, Oksfordo universiteto žodyną, Kembridžo universiteto žodyną ir pan.).

3.3.  Projekte siūlomų apibrėžimų sąlyga „vykdanti agresijos, genocido, karo nusikaltimus ir (ar) nusikaltimus žmoniškumui“ ne tik neatitinka visuotinai žinomos aptariamų politinių sistemų sampratos, bet ir itin susiaurina autoritarinio ir totalitarinio režimų sąvokas. Pagal šiuos apibrėžimus autoritariniu ar totalitariniu būtų laikomas tik toks režimas, kuris vykdo konkrečius nurodytus nusikaltimus. Be kita ko, tai reikštų, kad jeigu režimo nusikaltimai nėra oficialiai pripažinti, jis negalėtų būti laikomas autoritariniu ar totalitariniu.

3.4.  Terminai „autoritarinis režimas“ ir „totalitarinis režimas“ vartojami Susirinkimų įstatyme, Politinių partijų įstatyme, Asociacijų įstatyme, Administracinių nusižengimų kodekse, tačiau nė viename iš šių įstatymų jie nėra apibrėžti. Visais atvejais preziumuojama, kad šie terminai yra pakankamai aiškūs, ir dėl objekto ar veiksmo atitikties šioms sąvokoms sprendžia kompetentingi šių įstatymų normas taikantys subjektai. Vertinamu projektu siūlomu teisiniu reguliavimu pakeitus visuotinai pripažintas autoritarinio režimo ir totalitarinio režimo sąvokas ir jas susiaurinus, ne tik būtų apribotos projekto 4 straipsnyje nurodytos tarpžinybinės komisijos galimybės adekvačiai įvertinti viešuosius objektus, dėl kurių į ją būtų kreiptasi, bet galėtų kilti abejonių taikant ir kitų minėtų įstatymų nuostatas.

3.5.  Projekte totalitarinis režimas, be kita ko, siejamas tik su „fašizmo, nacizmo ar komunizmo ideologijomis“. Svarstytina, ar šios trys ideologijos yra universalios visiems totalitariniams režimams ir ar šia privaloma sąsaja nebūtų nepagrįstai susiaurinta totalitarinio režimo samprata (totalitarinis režimas gali atitikti visus kitus apibrėžties elementus, bet būti nesusijęs nė su viena iš nurodytų ideologijų).

4.   Projekto 2 straipsnio 2 dalyje pateikiama „ideologijos“ apibrėžtis ydinga dėl šių priežasčių.

4.1.  Įstatyme neturėtų būti apibrėžiami tarptautiniai žodžiai ar sąvokos, kurių reikšmė yra visuotinai pripažinta ir žinoma. Atskleisti sąvokos „ideologija“ turinį ir konkrečiais atvejais ją pritaikyti vertinant, ar tam tikru viešuoju objektu propaguojama autoritarinio arba totalitarinio režimo ideologija, turėtų projekto 4 straipsnyje nurodyta tarpžinybinė komisija, rengdama straipsnio 9 dalyje nurodytas išvadas.

4.2.  Šios sąvokos apibrėžties dalis „susijusi su autoritarinių, totalitarinių režimų tikslų įgyvendinimu“ neatitinka žodynuose pateikiamos ir visuotinai žinomos sąvokos „ideologija“ prasmės (žr. Tarptautinių žodžių žodyną, Oksfordo universiteto žodyną, Kembridžo universiteto žodyną ir pan.).

5.   Projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateikiama sąvokos „propagavimas“ apibrėžtis ydinga dėl šių priežasčių.

5.1.  Įstatyme neturėtų būti apibrėžiami tarptautiniai žodžiai ar sąvokos, kurių reikšmė yra visuotinai pripažinta ir žinoma. Atskleisti sąvokos „propagavimas“ turinį ir konkrečiais atvejais ją pritaikyti vertinant, ar tam tikru viešuoju objektu propaguojamas autoritarinis arba totalitarinis režimas ir jo ideologija, turėtų projekto 4 straipsnyje nurodyta tarpžinybinė komisija, rengdama straipsnio 9 dalyje nurodytas išvadas.

5.2.  Šios sąvokos apibrėžties dalis „skleidimas, siekiant sukurti palankų požiūrį į autoritarinius, totalitarinius režimus ir jų ideologijas, naudojantis sąmoninga faktų manipuliacija“ ne tik neatitinka žodynuose pateikiamos ir visuotinai žinomos sąvokos „propagavimas“ prasmės, bet ir itin ją susiaurina (žr. Tarptautinių žodžių žodyną, Oksfordo universiteto žodyną, Kembridžo universiteto žodyną ir pan.).

5.3.  Šios sąvokos apibrėžties dalis „naudojantis sąmoninga faktų manipuliacija“ teisiniu požiūriu yra daugiaprasmė ir neaiški, todėl įstatyme neturėtų būti vartojama, arba turėtų būti labai aiškiai apibrėžtas jos turinys.

6.   Projekto 2 straipsnio 5 dalyje pateikiama „viešojo objekto“ apibrėžtis ydinga dėl šių priežasčių.

6.1.   Ši sąvoka apibrėžiama neteisiniais terminais, nesusistemintai vardijant atskirus materialius objektus. Objekto, kuriam taikomi įstatymo reikalavimai, apibrėžtis turėtų būti konstruojama nurodant sisteminius objektų rūšies ar kategorijos požymius, o ne dėstant pavyzdinį objektų sąrašą.

6.2.  Projekte pateikiama sąvokos „viešasis objektas“ apibrėžtis apima tik valstybei ar savivaldybei priklausančius objektus. Atkreipiame dėmesį į tai, kad tokia apibrėžtis yra itin siaura ir neapima kitiems juridiniams asmenims (įskaitant valstybės ar savivaldybės įsteigtus ar kontroliuojamus subjektus), taip pat fiziniams asmenims priklausančių ar bešeimininkių objektų, todėl įstatymo nuostatos jiems nebūtų taikomos.

7.    Projekto 3 straipsnio pavadinimas „Totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų draudimo būdai“ neatitinka straipsnyje siūlomo nustatyti reguliavimo turinio. Straipsniu draudžiama ne propaguoti minėtus režimus apskritai, o tik atvaizduoti tam tikrus straipsnyje nurodytus elementus viešuosiuose objektuose. Bet kokia kita totalitarinių, autoritarinių režimų propaganda šiuo straipsniu nėra draudžiama, taip pat nėra draudžiamas ir nustatytų elementų atvaizdavimas objektuose, priklausančiuose nuosavybės teise juridiniams ar fiziniams asmenims, bešeimininkiuose objektuose.

8.    Projekto 3 straipsnio 1 punkto formuluotė ydinga, nes informacija ar simboliai patys negali atlikti jokio veiksmo, taip pat ir propaguoti. Totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologija gali būti propaguojami naudojant atitinkamus simbolius, juos demonstruojant, skleidžiant informaciją ir pan., o ideologiją šiuo atveju propaguotų subjektas, skleidžiantis ar demonstruojantis minėtus objektus.

9.    Projekto 3 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti draudimą įamžinti ir atvaizduoti tik asmenis, aktyviai veikiančius ar veikusius okupacinėse struktūrose. Svarstytina, ar omenyje turimas būtent toks asmenų ratas, neapimantis asmenų, nors ir atstovavusių atitinkamiems režimams ar jiems vadovavusių, tačiau veikusių ne okupacinėse, o kitose (pavyzdžiui, centrinėse) režimo struktūrose.

10.     Projekto 3 straipsnio 2 punkte siūloma nustatyti draudimą įamžinti ar atvaizduoti asmenis, organizacijas, įvykius ar datas, „susijusius“ su totalitariniais, autoritariniais režimais ir jų ideologijomis, tokių režimų vykdyta ar vykdoma karine agresija kitos valstybės atžvilgiu. Manome, kad požymis „susiję“ yra nekonkretus ir pernelyg neapibrėžtas. Sąsajos su atitinkamu režimu gali būti įvairios ir nebūtinai sietinos su režimo ar ideologijos propagavimu. Pavyzdžiui, opozicijos judėjimai, disidentai, kiti prieš režimą kovojantys asmenys taip pat yra „susiję“ su tuo režimu, prieš kurį kovoja, režimo pabaigos data yra „susijusi“ su režimu ir pan.

Analogiška pastaba išsakytina ir dėl projekto 3 straipsnio 3 punkto nuostatos.

11.     Projekto 3 straipsnio 3 punktu būtų draudžiama įamžinti ar atvaizduoti asmenis, organizacijas, įvykius ar datas, susijusius su konkrečiomis Lietuvos okupacijomis. Šis punktas laikytinas pertekliniu, nes to paties straipsnio 2 punktas apima ir šiuos asmenis, organizacijas, įvykius ar datas.

12.     Projekto 4 straipsnio pavadinime ir turinyje vartojamos konstrukcijos „objektas, propaguojantis“, „objektai pažeidžia“ ir pan. Kaip minėta, objektai patys negali atlikti jokio veiksmo, taip pat ir propaguoti režimų ar pažeisti draudimų. Totalitariniai, autoritariniai režimai ir jų ideologijos gali būti propaguojami, įstatymo reikalavimai gali būti pažeidžiami naudojant atitinkamus objektus, juos demonstruojant, o režimą ar ideologiją šiuo atveju propaguotų ir įstatymo reikalavimus pažeistų subjektas, naudojantis ar demonstruojantis tuos objektus.

13.     Projekto 4 straipsnio 2 dalis tikslintina, formuluotę „sudaroma ir Seimo nutarimu tvirtinama tarpžinybinė komisija (toliau – Komisija)“ keičiant formuluote „Seimas sudaro tarpžinybinę komisiją (toliau Komisija)“.

14.     Projekto 4 straipsnyje stokojama nuostatų, reglamentuojančių reikalavimus Komisijos nariams, Komisijos narių įgaliojimų pabaigos pagrindus, atsiradusios laisvos Komisijos nario vietos užėmimo tvarką, Komisijos techninio aptarnavimo pagrindus, Komisijos darbo tvarkos ir sprendimų priėmimo tvarkos pagrindus.

15.     Projekto 4 straipsnio 2, 7 ir 9 dalyse vartojama konstrukcija „išvada Centro direktoriui sprendimui priimti“ yra ydinga kalbiniu požiūriu ir netinkamai nurodanti išvados pirminę paskirtį. Vietoj šios konstrukcijos svarstytina nurodyti „Komisijos išvadą dėl <...> atitikties <...>“ ar pan.

16.     Projekto 4 straipsnio 3 dalyje nustatomi 9 subjektai, turintys teisę deleguoti Komisijos narius. Nei iš projekto, nei iš aiškinamojo rašto nėra aišku, kokiais kriterijais vadovaujantis pasirinkti būtent šie subjektai. Nustačius, kad Komisijos narius deleguoja: Vilniaus universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas, Vilniaus dailės akademija, nenustačius požymių, skiriančių šias aukštąsias mokyklas nuo kitų Lietuvos aukštųjų mokyklų; Lietuvos istorijos institutas, nenustačius požymių, skiriančių šį mokslinių tyrimų institutą nuo kitų Lietuvos mokslo tyrimo institutų; Lietuvos politinių kalinių ir tremtinių sąjunga, nenustačius požymių, skiriančių šią nevyriausybinę organizaciją nuo kitų Lietuvoje veikiančių nevyriausybinių organizacijų, galėtų kilti abejonių, kokie objektyviai pateisinami požymiai skiria šiuos subjektus nuo kitų analogiškų subjektų, ir ar analogiškų subjektų, neįgyjančių teisės deleguoti Komisijos narius, atžvilgiu nebūtų pažeistas Konstitucijos 29 straipsnyje įtvirtintas asmenų lygybės principas.

17.     Diskutuotina, kodėl projekto 4 straipsnio 3 dalyje teisė deleguoti Komisijos narį Tarptautinės komisijos nacių ir sovietinio okupacinių režimų nusikaltimams Lietuvoje įvertinti sekretoriatui, kurio funkcija – organizuoti šios komisijos veiklą, o ne pačiai komisijai, turinčiai įgaliojimus tirti totalitarinių režimų veiklą.

18.     Projekto 4 straipsnio 5 dalyje nelietuviškos kilmės konstrukcija „vieną kartą į metus“ keistina į „kartą per metus“.

19.     Diskutuotina, kodėl projekto 4 straipsnio 7 dalyje nurodoma galima abejonė tik dėl naujų viešųjų objektų kūrimo, nenurodant tokias pat pasekmes galinčio turėti esamų viešųjų objektų pakeitimo, pertvarkymo, perkėlimo ir pan.

20.     Projekto 4 straipsnio 7 dalies normos konstrukcijos „ abejonėms dėl <...> viešųjų objektų formos, ar tokių objektų pavadinimo, kai turinys galėtų propaguoti <...>“ turinys ir prasmė nesuprantama. Normoje galėtų būti nurodyta tiesiog objekto atitiktis šio įstatymo reikalavimams, šio įstatymo 3 straipsnyje nustatytiems požymiams ar pan.

21.     Projekto 4 straipsnio 7 dalies normos konstrukcija „paprašo jos įvertinti ir pateikti išvadą Centro direktoriui sprendimui priimti, dėl viešojo objekto dėl kurio kilo abejonių, atitiktį šio įstatymo 3 straipsnio nuostatoms“ yra neaiški ir kalbiniu požiūriu neteisinga. Normoje galėtų būti nurodyta, pavyzdžiui, „paprašo jos pateikti Centrui išvadą dėl tokių viešųjų objektų atitikties <...>“.

22.     Projekto 4 straipsnio 8 dalies normos konstrukcija „viešieji objektai susiję su religinių bendruomenių ir bendrijų veikla“ tikslintina, nes požymis „susiję“ yra nekonkretus ir pernelyg neapibrėžtas, o sąsajos su religinių bendruomenių ir bendrijų veikla gali būti įvairios. Pavyzdžiui, sąsaja su religinės bendruomenės veikla gali būti laikomas ir atitinkamo viešojo objekto pašventinimas ar analogiška procedūra, atlikta religinės bendruomenės dvasininko.

23.     Projekto 4 straipsnio 10 dalis tikslintina, nustatant Komisijos išvados teisines pasekmes ir tai, kokią diskreciją turi Centro direktorius, priimdamas sprendimą, kiek jis yra saistomas Komisijos išvados, t. y. ar jis gali priimti kitokį sprendimą, nei suponuoja Komisijos pateikta išvada.

24.     Projekto 4 straipsnio 10 dalyje turėtų būti nustatyta kokiais atvejais (arba kokiais kriterijais vadovaujantis) priimamas šios dalies 1 punkte nurodytas sprendimas dėl viešojo objekto pakeitimo, o kokiais – 2 punkte nurodytas sprendimas dėl jo pašalinimo.

25.     Projekto 4 straipsnio 10 dalies 3 punkto loginės konstrukcijos „priima sprendimą dėl <...> viešojo objekto pakeitimui ar pašalinimui nėra pakankamo pagrindimo“ turinys neaiškus, norma tikslintina.

26.     Projekto 4 straipsnio 11 dalyje žodis „kurios“ keistinas į „kuriai“.

27.     Projekto 5 straipsnio pavadinime formuluotė „Viešųjų objektų, propaguojančių“ keistina formuluote „Viešųjų objektų, kuriais propaguojami“.

28.     Projekto 5 straipsnio 1 ir 2 dalyse siūlomos nustatyti viešųjų objektų pakeitimo ir pašalinimo sąlygos, kaip Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro direktoriaus sprendimo priėmimo kriterijai, dėstytinos kartu su projekto 4 straipsnio 10 dalies nuostatomis.

29.     Šio straipsnio 3 dalyje tikslintina teisiškai neaiški formuluotė „Valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už viešąjį objektą“; vietoj žodžio „Sprendimo“ įrašytina „šio sprendimo“; formuluotė „reglamentuojančių teisės aktų nustatyta tvarka“ tikslintina, įrašant, kas tais teisės aktais reglamentuojama.

30.     Pagal projekto 5 straipsnio 4 dalį viešojo objekto, kuris yra įrašytas į Kultūros vertybių registrą, pašalinimas turėtų būti derinamas su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo nustatyta tvarka, tačiau nurodytame įstatyme tokia tvarka nėra nustatyta.

31.     Projekto 5 straipsnio 5 dalyje tikslintina teisiškai neaiški formuluotė „Viešojo objekto valdytojui, atsakingam už viešąjį objektą“, taip pat reikėtų patikslinti, kuri „savivaldybės institucija“ turėtų organizuoti viešojo objekto pakeitimą ar pašalinimą, jeigu to nepadarytų už tą objektą „atsakingas valdytojas“. Šios dalies formuluotė „regreso teisę dėl žalos atlyginimo, viešąjį objektą pakeičiant ar pašalinant“ taisytina, nes neaišku, ar čia turima omenyje teisė reikalauti atlyginti išlaidas, patirtas dėl viešojo objekto keitimo arba šalinimo darbų, ar kažkokia kita teisė.

32.     Projekto 5 straipsnio 6 dalies nuostata, pagal kurią viešojo objekto pakeitimas ar pašalinimas atliekamas iš valstybės ar savivaldybės, kuriai nuosavybės teise jis priklauso ar kuri jį valdo, biudžeto lėšų, tikslintina, nes neaišku, iš kokių lėšų turėtų būti atliekamas valstybei priklausančio, bet patikėjimo teise savivaldybės valdomo viešojo objekto pakeitimas ar pašalinimas.

33.     Projekto 5 straipsnio 1 dalies formuluotė „savivaldybės institucija nepriima sprendimo dėl naujai kuriamų viešųjų objektų formos, ar tokių objektų pavadinimo ar pakeisti jau esamą viešąjį objektą ar tokio objekto pavadinimą“ tikslintina, nes jos prasmė neaiški.

34.     Projekto 6 straipsnio 1 dalyje pateiktos viešųjų objektų, kuriems nebūtų taikomi reikalavimai pakeisti ar pašalinti, apibrėžtys yra nepakankamai tikslios ir aiškios, paliekančios pernelyg daug erdvės skirtingoms interpretacijoms, pavyzdžiui, nėra visiškai aiški formuluotės „viešieji objektai, eksponuojami vykdant bibliotekų veiklą“ reikšmė (1 punktas), neaišku, kaip reikėtų vertinti viešosiose bibliotekose esančias knygas, neturinčias didelės literatūrinės (meninės) vertės ir šviečiamosios ar mokslinės reikšmės (3 punktas), ir pan.

35.     Projekto 6 straipsnio 2 dalyje tikslintina teisiškai neaiški formuluotė „valstybės ar savivaldybės institucija, atsakinga už viešąjį objektą“.

Šios dalies pirmojo sakinio pradžioje išbrauktinas žodis „Jei“, dėl kurio sakinio konstrukcija nėra aiški.

Tikslintina šios dalies antrojo sakinio formuluotė „Centrui nusprendus“, nes iš jos neaišku, ar nurodytą sprendimą, kad viešajam objektui taikytina išimtis, turėtų priimti Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centro vadovas, ar tai būtų kolegialiai priimamas sprendimas, taip pat neaišku, per kokį terminą tas sprendimas turėtų būti priimtas.

Šioje dalyje nustatomą viešojo objekto savininko ar kito teisėto valdytojo pareigą šalia eksponuojamo objekto pateikti „objektyvią ir kritišką informaciją apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, istorinius ir dabarties įvykius“ taip pat reikėtų apibrėžti tiksliau ir siauriau, nes tokia informacija turėtų būti skirta tik informuoti apie konkretaus objekto ryšį su tam tikru režimu, o ne atlikti švietimo apie visus totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, istorinius ir dabarties įvykius funkciją.

36.     Projekto 7 straipsnyje nustatytos Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui pavedamos totalitarinių, autoritarinių režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencijos užduotys suformuluotos pernelyg plačiai ir neapibrėžtai, neaišku, kokia forma ir apimtimi turėtų būti skleidžiama šio straipsnio 1 punkte nurodyta informacija, „didinanti žinias ir supratimą apie totalitarinius, autoritarinius režimus ir jų ideologijas, šių režimų įvykdytus ar vykdomus nusikaltimus“, kam ir kokiais būdais turėtų būti sudarytos „galimybės stiprinti žinias ir įgūdžius, didinančius visuomenės atsparumą dezinformacijai“.

Atkreiptinas dėmesys ir į konstrukciją „režimų sklaida“ (formuluotėje „režimų ir jų ideologijų sklaidos prevencija“), nes Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centrui pavedama vykdyti šių režimų ideologijų, bet ne pačių režimų sklaidos prevenciją.

 

 

Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,

laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas                                           Dainius Zebleckis

 

 

 

V. Staugaitytė, tel. (8 5) 239 6898, el. p. [email protected]

P. Žukauskas, tel. (8 5) 239 6832, el. p. [email protected]