LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 132
STENOGRAMA
2017 m. gruodžio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkas V. PRANCKIETIS
ir Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
PIRMININKAS (V. PRANCKIETIS). Gerbiamieji Seimo nariai, pradedame Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. gruodžio 14 d. posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 95 Seimo nariai.
10.02 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. gruodžio 14 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF*). Labas rytas. Aš norėčiau paprašyti, jog rezerviniai klausimai, dėl kurių yra surinkti 47 ir daugiau parašų, t. y. kurie privalomai įtraukti į darbotvarkę, būtų rezervinių klausimų pačioje pradžioje, o ne pačioje pabaigoje.
PIRMININKAS. Pasakykite numerį.
A. ARMONAITĖ (LSF). Administracinių nusižengimų kodekso projektas Nr. XIIIP-247(3), projektas Nr. XIIIP-437, taip pat projektas Nr. XIIIP-1488 dėl Kuršių nerijos ir su juo susijęs projektas Nr. XIIIP-1452.
PIRMININKAS. Gerai. Kaip pirmą rezervinį šeštą galime kelti, kolegos turėtų pritarti. (Balsai salėje) Balsuosime. Aš dar noriu atsakyti iki pabaigos. Dėl 7b klausimo Teisės departamento išvadoje yra parašyta, kad galimai prieštarauja Konstitucijai, negalime pateikti. Koks dar buvo pasiūlymas? Dėl pirmojo balsuosime, kai sulauksime visų pasiūlymų.
A. ARMONAITĖ (LSF). Ačiū. Jeigu galima, aš dar kartą akcentuosiu, jog šie klausimai pagal Statutą turi būti privalomai darbotvarkėje.
PIRMININKAS. Kai neprieštarauja Konstitucijai. Daugiau pasiūlymų nematau. Dėl A. Armonaitės pasiūlymo, kad Administracinių nusižengimų kodekso 71 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-247 būtų įkeltas kaip rezervinis pirmas klausimas, kviečiu balsuojant apsispręsti.
Balsavo 99 Seimo nariai: už – 51, prieš – 20, susilaikė 28. Pasiūlymui pritarta, bus svarstomas kaip rezervinis pirmas.
S. Gentvilas. Prašom.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamasis Seimo Pirmininke, dėl rezervinio 7a klausimo, projektas Nr. XIIIP-1488. Seimo nutarime labai vengiame žodžio „įpareigojame“ ir vartojame tik „siūlome“, tokią abstrakciją. Mes niekaip neįpareigojame, kad siūlome Vyriausybei, laikydamiesi valdžių pasidalijimo principo. Aš labai prašyčiau palikti darbotvarkėje klausimą ir jeigu yra kokių nors niuansų, labai prašyčiau Teisės ir teisėtvarkos komiteto apsvarstyti iki pateikimo, nes 47 opozicijos narių parašai surinkti dėl projekto.
PIRMININKAS. Dėl kurio projekto kalbėjote? Jūs pasakėte dėl projekto Nr. XIIIP-1488?
S. GENTVILAS (LSF). Taip.
PIRMININKAS. Čia yra nutarimas, kad būtų įtraukta į darbų programą.
S. GENTVILAS (LSF). Taip, įtraukti į darbų programą, o pats nutarimo projektas Nr. XIIIP-1452.
PIRMININKAS. Šito negalime svarstyti dėl Teisės departamento išvados, kad galimai prieštarauja Konstitucijai, pagal Statutą. Todėl turės apsvarstyti Teisės ir teisėtvarkos komitetas.
Dėl visos darbotvarkės. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. Balsuojame? Balsuojame.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 93, prieš – 1, susilaikė 4. Darbotvarkė patvirtinta.
10.07 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1209(2) (svarstymo tęsinys)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Medicinos praktikos įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1209. Pranešėjas – R. Žemaitaitis.
Dėl vedimo tvarkos – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Aš norėčiau frakcijos vardu paprašyti 30 minučių pertraukos. Tiesiog dar norėtume pažiūrėti konsoliduotą redakciją.
PIRMININKAS. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
10.08 val.
Profesinio mokymo įstatymo Nr. VIII-450 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1074(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-3a klausimas – Profesinio mokymo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1074. Pranešėjas – Seimo narys E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Švietimo ir mokslo komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Priėmimas pastraipsniui. Eugenijau Jovaiša, prašysime likti tribūnoje, galite atsinešti kortelę.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamasis Pirmininke, pasiruošęs.
PIRMININKAS. Gerai. 1 straipsnis „Įstatymo paskirtis“. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Galime.
PIRMININKAS. Dėkoju, pritarta. 2 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – pritarti.
PIRMININKAS. Pritarė. Ir kitas Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip. Reikalas tas, kad modulinis profesinis mokymas galimas vykdyti ir formaliuoju, ir neformaliuoju būdu. Čia Teisės departamentas yra neteisus.
PIRMININKAS. Ačiū, daugiau pasiūlymų nėra dėl šio straipsnio. Galime pritarti su pataisomis bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu?
Ačiū, pritarta.
4 straipsnis. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Ar galime pritarti visam straipsniui su šiuo pasiūlymu bendru sutarimu?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Galima.
PIRMININKAS. Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas. Minutę!
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Dėl 5 straipsnio neturime. Dėl 7 straipsnio. Atsiprašau, 5 straipsniui Seimo kanceliarija siūlo pritarti. Viskas teisingai, atsiprašau.
PIRMININKAS. Gerai. Dėl 5 straipsnio nėra. Galime bendru sutarimu pritarti. Dėl 6 straipsnio yra Teisės departamento. Galime pritarti taip, kaip pritarė komitetas, visam straipsniui su šiuo pasiūlymu bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl 7 straipsnio pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu pritarta. 8 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu pritarta? Dėkoju. 9 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 10 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
11 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė. Ar galime?.. Komitetas pritarė ir išdėstė pasiūlymą. Ar galime pritarti su šia pataisa bendru sutarimu visam straipsniui? Ačiū, pritarta.
12 straipsnis. Tai pat Teisės departamento siūlymas. Komitetas pritarė. Su komiteto pritarimu bendruoju sutarimu galime pritarti šiam straipsniui? Ačiū, pritarta.
13 straipsnis. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Kitas pasiūlymas taip pat Teisės departamento.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Taip pat komitetas pritarė ir pasiūlymą išdėstė pagal kitą redakciją. Toliau Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas taip pat pritarė ir išdėstė pasiūlymą. Ketvirtasis pasiūlymas taip pat dėl šio straipsnio Seimo nario G. Steponavičiaus.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarėme iš dalies ir su G. Steponavičiumi…
PIRMININKAS. Ar yra G. Steponavičius?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Yra, yra.
PIRMININKAS. Duosime G. Steponavičiui galimybę pristatyti pasiūlymą.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tiesų mano pasiūlymas yra iš dviejų dalių, kurios svarstytinos kaip atskiros. Jeigu kaip pirmininkas jūs galėtumėte tiesiog fiksuoti, kad aš dabar pasisakau dėl 9 punkto, kuriuo siūloma numatyti kuo žemesniu lygmeniu, kai mažinama biurokratinė našta profesinio mokymo įstaigoms ar paslaugų teikėjams, tvirtinti reikalavimus, t. y. ne ministerijos lygmeniu, o būtent institucijoms, atsakingoms už kvalifikacijų tvarkymą, tai būtų paprastesnė sistema ir ta pati logika, kaip ir kituose straipsniuose. Mes ten įtvirtinome, kad nebūtų vilkinamas procesas ir profesinio mokymo sektorius greičiau ir lanksčiau galėtų prisitaikyti prie besikeičiančios darbo rinkos pokyčių. Tai tokia logika. Džiaugiuosi, kad komitetas palaikė mano siūlymą dėl 9 punkto, bet taupau laiką ir noriu pasakyti, kad savo pasiūlymą dėl 10 punkto aš atsiimu.
PIRMININKAS. Sutinkate su komiteto nuomone, taip? Ačiū. Ar turime 29 palaikančius, kad būtų svarstomas, ar tiesiog galime bendru sutarimu? Galime. Ačiū.
Ar galime pritarti šiai pataisai, kuriai komitetas pritarė iš dalies ir nuomonės suderintos? Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta.
Kitas pasiūlymas Seimo nario G. Steponavičiaus taip pat dėl 9 ir dėl 10 punktų iš dviejų dalių. Prašau pristatyti.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Dėl 10 punkto aš atsiėmiau savo siūlymą, nes komitetas kaip vientisą jį nagrinėjo. 9 punktui pritarus, aš nebeprašau balsuoti dėl 10 punkto.
PIRMININKAS. Čia analogiškas praeitai pataisai, nes yra dvi jūsų pataisos. Komiteto pirmininkas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Čia yra, kaip sakė, sisteminis dalykas ir suderintas. Čia nebereikalauja jau…
PIRMININKAS. Tai ir dėl kitos pataisos esate suderinę nuomones. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Tada dėl viso 13 straipsnio su pataisomis galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
14 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Toliau taip pat Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas yra dėl 14 straipsnio 15 dalies.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Taip pat pritarė ir patikslino redakciją. Galime pritarti. Kitas pasiūlymas taip pat Teisės departamento dėl 14 straipsnio 3 dalies.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Taip pat komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu.
Ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento dėl 8 dalies…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritariame.
PIRMININKAS. Taip pat pritarė ir pateikė naują redakciją.
Toliau dėl 9 dalies – taip pat Teisės departamento siūlymas, komitetas pritarė. Dėl 10 dalies taip pat Teisės departamento. Komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Dėl 11 dalies Teisės departamento pasiūlymas, komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Ir dėl 11 dalies 6 punkto taip pat Teisės departamento pasiūlymas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas pritarė.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė. Dėl 16 dalies Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Ir visam 14 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu su visais pasiūlymais? Ačiū, pritarta.
15 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas, komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). …pritarė iš dalies. Atsiliepdami į Teisės departamento pastabą, mes patvarkėme formuluotę.
PIRMININKAS. Tai galime pritarti visam 15 straipsniui su šiuo pasiūlymu? Bendru sutarimu pritarta. Ačiū.
16 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu pritarėme jam. Ačiū.
17 straipsnis. Taip pat Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Ir dėl 4 dalies taip pat Teisės departamento pasiūlymas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Nepritarė.
PIRMININKAS. Dėl 4 punkto.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). 4 daliai nepritarė, nes yra sąvoka „savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija yra aktuali tik toms įstaigoms, kurių savininkai yra valstybė ir savivaldybė“. Jeigu būtų pakeista ši sąvoka, atitinkamai visos nuostatos, reglamentuojančios, pavyzdžiui, tarybų sudarymą, nebūtų taikomas privačioms įstaigoms.
PIRMININKAS. Ačiū, pritariame komiteto nuomonei. Toliau dėl 4 dalies…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritariame.
PIRMININKAS. …Seimo kanceliarijos Teisės departamentas… Komitetas pritarė ir išdėstė kitaip. Dėl 5 dalies taip pat Teisės departamento pasiūlymas, komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė ir išdėstė pagal tai. Toliau dėl 10 dalies – taip pat Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Dėl 15 dalies Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Dėl 18 dalies Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė yra…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarti.
PIRMININKAS. …pritarti. Dėl 19 dalies – Teisės departamento komitetas. Taip pat…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė ir išdėstė redakciją. Dėl 20 dalies Teisės departamento pasiūlymas, komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė ir išdėstė redakciją. Toliau, Seimo nario E. Pupinio pasiūlymas pakeisti 17 straipsnio 20 dalį ir išdėstyti kitaip. Prašom pristatyti.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Mes komitete sutarėme, kad… Atsiimu savo siūlymą šiuo metu.
PIRMININKAS. Komitetas pritarė tam siūlymui, o jūs jį atsiimate?
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ne, ne, ne, mes sutarėme komitete, kaip komitete nuspręsta, pritarti komiteto nuomonei.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerai.
PIRMININKAS. Pristatykite siūlymo esmę.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Kuris straipsnis?
PIRMININKAS. 17 straipsnio 20 dalis.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Mes bendru sutarimu.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, taip.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitete pritarėme ir E. Pupinis atsiima savo…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip, aš tai sakau.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). …pasiūlymą, o pritaria komiteto nuomonei.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Taip.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Edmundai, jūsų klausė.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Aš sakau – aš pritariu komiteto nuomonei, nes komitete buvo sutarta ir priimtas sprendimas.
PIRMININKAS. Jūs teikiate pasiūlymą, komitetas pritaria pasiūlymui ir jūs bendru sutarimu jį atsiimate?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ne, ne.
PIRMININKAS. Jūs tiesiog pritariate? Gerai.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Iš tikrųjų čia yra bendra komiteto ir komiteto nario E. Pupinio nuomonė. Gal teisiškai, kadangi pritarėme, čia išeina toks kazusas, bet Seimo narys neprieštarauja, kad būtų šitokia formuluotė.
PIRMININKAS. Ačiū. Tai yra techninis pataisymas, kuriam komitetas pritarė.
E. JOVAIŠA (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKAS. Galime pritarti turbūt bendru sutarimu? Ir dėl 29 palaikančių, ir dėl visumos šio pasiūlymo pritariame bendru sutarimu. Tada visam 17 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu su pataisomis.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKAS. Ačiū. 18 straipsnis. Yra dėl 10 dalies Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Nepritarė.
PIRMININKAS. …nepritarė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Nepritarėme dėl to, kad yra bendroji priėmimo tvarka, bendrosios sąlygos, bendrieji filtrai ir ta bendroji priėmimo tvarka taikytina tiek valstybinėms, tiek privačioms. Dabar tai vyksta ir pasitvirtina.
PIRMININKAS. Ir pritardami komiteto nuomonei, galime pritarti bendru sutarimu visam 18 straipsniui? Ačiū, pritarta. Dėl 19 straipsnio 3 dalies yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė ir išdėstė naują redakciją. Dėl 4 dalies Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Galime pritarti su šiais pasiūlymais visam 19 straipsniui bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 20 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti. 21 straipsnis. Taip pat bendru sutarimu galime pritarti, nes pasiūlymų nėra. 22 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 23 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 24 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti. Ačiū. Ir 25 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 26 straipsnio 15 punkto yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė ir išdėstė kitokią redakciją. Toliau dėl 2 dalies 4 punkto taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Tada pritardami komiteto nuomonei galime bendru sutarimu pritarti visam 26 straipsniui. Ačiū, pritarta. 27 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Ačiū. 28 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta. 29 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 30 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu. Ačiū, pritarta. 31 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu pritarta. 32 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu pritarta. 33 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti. 34 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti. 35 straipsnis. Pasiūlymų taip pat nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. Dėl 36 straipsnio 5 dalies yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė ir išdėstė kitą redakciją. Dėl 13 dalies taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė. Dėl 15 dalies – Teisės departamento pasiūlymas. Komiteto nuomonė – taip pat pritarti. Toliau Seimo nario J. Varkalio pasiūlymas.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, pameistrystės mokymai Lietuvoje sudaro 2 % bendrojo profesinio mokymo, o Vakarų Europos šalyse, Vokietijoje – apie 30 %.
Taip yra dėl to, kad yra ne per didelis bendradarbiavimas verslo, darbdavių ir profesinių mokymo institucijų. Darbdavys niekada nėra užtikrintas, kad tikrai pameistrys, pas jį išmokęs, darbuosis jo įmonėje. Nėra jokių garantijų, o įmonė iš tikrųjų patiria didžiules išlaidas vien dėl to, kad meistras, kuris moko pameistrį, gaišta laiką ir negali atlikti savo funkcijų, paskirtų įmonėje. Taip pat mechanizmas, įrenginys, su kuriuo dirba, yra mokomas pameistrys, taip pat neišvysto tikro našumo ir praranda dalį našumo, dėl to įmonėje patiriami nuostoliai.
Taip pat mechanizmai arba įranga, su kuria dirba pameistriai, kuriuos moko meistras, gali būti sugadinti. Jie turi būti apdrausti. Ir dar daug kitų įvairių smulkių dalykų, kurie iš tikrųjų duoda nuostolį arba išlaidas darbdaviui, o garantijų, kad pameistrys išmokęs dirbs, tikrai nėra. Praktika rodo – vienoje iš Klaipėdos įmonių 60 pameistrių mokėsi, bet iš jų baigė tiktai 12 žmonių, o iš jų įsidarbino tik 7. Noriu siūlyti, kad darbdaviai būtų skatinami ir pameistrystę vystyti, ir tuo būdu būtų skatinamas profesinių mokyklų ir darbdavių bendradarbiavimas. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Nepritarti. Komitetas labai įdėmiai svarstė šitą Seimo nario J. Varkalio pasiūlymą ir mūsų argumentai pirmiausia yra tokie. Visa šita Profesinio mokymo įstatymo fabula yra tokia, kad ne valstybė turėtų vėl nuolat finansuoti verslo struktūras, bet verslas turėtų labiau įsitraukti į pameistrystės formos įgyvendinimą. Jeigu mes priimtume tokią nuostatą, kurią pasiūlė gerbiamasis J. Varkalys, mūsų įstatymas tada virstų aukštyn kojom.
Tuo labiau kad šita nuostata yra nuosekliai derinta su visomis atstovaujančiomis verslo struktūromis ir organizacijomis. Jos pritarė šitai normai. Čia pateiktas pavyzdys apie tai, kad, pavyzdžiui, staklės gali nusidėvėti ir kitokie panašūs dalykai. Komitete buvo išsakyta tokia, sakyčiau, atsargi nuomonė, kad tam yra draudimas, bet, suprantama, kaip sako E. Pupinis, čia ir yra tam tikros sąlygos dėl to draudimo. Bet vis dėlto yra mechanizmų, kurie gali šituos praradimus kompensuoti, jeigu jų būtų. Mūsų visas šitas įstatymas kaip tiktai yra skirtas, kad Lietuvoje, kaip teisingai pasakė, nedidelis procentas, kad Lietuvoje tas dualinis mokymas atgytų ir įgautų naują pagreitį.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, kadangi diskusinis klausimas, tai turėtume nuspręsti, ar turime 29, bet, manau, bendru sutarimu galime sakyti, kad svarstome šį klausimą. Ačiū, svarstome.
Tada nuomonė už, nuomonė prieš. Nuomonė už – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, vyresnio amžiaus žmonės, kurie baigė technikumus, faktiškai atėję į darbo vietą perėjo pameistrystės dalykus. Bent man tai teko. Aš nesuprantu, kodėl baiminamasi, kad į Darbo kodeksą įtraukta viena iš jaunų žmonių rengimo gyvenimui formų, valstybė lyg ir nori nusišalinti? Čia juk nėra privalomasis dalykas. Tai yra galimybė pasinaudoti tokia forma dar papildomai gauti lėšų. Kai dirbdavome įmonėje, meistras, kuris mane mokė, už tai gaudavo priemoką. Tokiu būdu aš išmokau greičiau dirbti tai, ko reikia savo darbo vietoje. Kas su tuo susidūrė, turbūt gali pasakyti, kad taip buvo visose srityse, nesvarbu, ar tai buvo pramonė, metalo apdirbimas, lengvoji pramonė, maisto ar kita. Nesuprantu, kodėl komitetas yra nusistatęs ir galvoja, kad tiktai verslo struktūros. Verslo struktūros ir šiandien tą iš principo daro iš dalies, tos, kurios turi savo mokymo bazes, tai jos dirba tokia neįvardinta forma.
Man atrodo, kad Profesinio mokymo įstatymo pagrindinis tikslas – orientuoti jaunus žmones rasti savo vietą gyvenime ir dirbti, greičiau pasinaudoti specialybe ir naudą kurti ir valstybei, ir sau. Todėl aš pritariu šitam būdui. Aš nemanau, kad tai pareikalaus labai didelių lėšų, bet naudos, manau, būtų, todėl man keista komiteto nuostata.
PIRMININKAS. Nuomonė prieš – Seimo narys G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiamas posėdžio Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš gal šiek tiek švelniau formuluočiau negu komiteto pirmininkas, kad pritarę šitam pasiūlymui mes visą logiką aukštyn kojom apverstume. Ne. Yra Europoje valstybių, kurios iš tiesų numato galimybes arba per lengvatas, arba per subsidijas pameistrių vietoms finansuoti skirti lėšas verslui ar kitaip skatinti.
Pradinė visa logika, kurią Prezidentės komanda argumentuodama sakė ir mes komitete per klausymus kartu su verslu sutarėme, kad yra įteisinami svarbiausi dalykai, kad pameistrystė turi vykti ne profesinėse mokyklose, ne kažkur už uždarų durų, bet realioje darbo vietoje. Šitie dalykai yra aiškiai įtvirtinti. Mes patys girdėjome iš daugelio asocijuotų verslo struktūrų patikinimus, kad jie patys šiandien turi tokį stiprų interesą kuo daugiau turėti kvalifikuotų specialistų, kad kaip socialiai atsakingos organizacijos palaipsniui vis daugiau priims mokytis pameistrystės būdu, diegiant dualinį mokymą.
Kartu atkreipiame dėmesį, kad finansavimo šaltiniai artimiausiu laikotarpiu profesinio mokymo pameistrystės programoms yra numatyti iš Europos Sąjungos fondų lėšų ir yra keliolika milijonų eurų suplanuota šitam laikotarpiui. Kitaip tariant, verslas, ypač atskirų sektorių verslas, statybininkai ir kiti, galės gauti finansavimą pameistrystės formoms diegti. Jeigu po metų kitų susiklostys situacija, kad mes matysime, kad reikia, ką ponas J. Varkalys siūlo, tikrai niekas neužtrenkia durų ir prie šito klausimo mes galėsime grįžti, bet šiandien toks yra sutarimas. Dar kartą akcentuoju, Europos Sąjungos lėšos leis verslui finansuoti šitų programų diegimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kadangi nuomonės išsiskyrė, tai turėtume apsispręsti balsuodami. Kas pritaria Seimo nario J. Varkalio pasiūlymui, balsuoja už, kas pritaria komiteto nuomonei, balsuoja prieš arba susilaiko.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 35, prieš – 37, susilaikė 28. Pasiūlymui nepritarta. Ar galime pritarti 36 straipsniui su visais pasiūlymais bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
37 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Ir išdėstė kitą redakciją. Ar galime pritarti bendru sutarimu visam 37 straipsniui su šiuo pasiūlymu? Ačiū, pritarta.
38 straipsnis. Be pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
39 straipsnis. Dėl 4 dalies yra Seimo narės L. Staniuvienės pasiūlymas. Prašau pristatyti.
L. STANIUVIENĖ (LVŽSF). Kolegos, kadangi svarstė komitetas, aš siūlymą atsiimu, pritariu komiteto nuomonei.
PIRMININKAS. Ačiū, siūlymas atsiimtas. Kitas pasiūlymas dėl 5 dalies taip pat yra jūsų. Taip pat atsiimate? Ačiū. Ar galime pritarti 39 straipsniui bendru sutarimu be pasiūlymų? Ačiū, pritarta.
Dėl 40 straipsnio 2 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Dėl 5 dalies taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas nepritarė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Nepritarė, nes šitas straipsnis yra absoliučiai būtinas, kadangi dalis tų mokyklų bus reorganizuota į viešąsias įstaigas ir ši dalis yra reikalinga efektyviau naudojant turtą.
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas Teisės departamento pasiūlymas dėl 8 dalies 8 punkto.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarėme.
PIRMININKAS. Pritarta. Tada galime pritarti visam 40 straipsniui su pasiūlymais bendru sutarimu. Ačiū, pritarta.
41 straipsnis. Dėl 2 dalies yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Ir išdėstė redakciją. Dėl 3 dalies taip pat yra departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Tada galime pritarti 41 straipsniui bendru sutarimu. Dėkoju, pritarta. Ir visam 1 naujos redakcijos straipsniui bendru sutarimu galime pritarti. Ačiū, pritarta.
2 straipsnis – baigiamosios nuostatos. Dėl 2 dalies yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Pritarė ir išdėstė redakciją. Dėl 3 dalies yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė ir išdėstė redakciją. Dėl 4 dalies – taip pat Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. Ir išdėstė redakciją. Ar galime su šiais pasiūlymais, pritardami jiems, pritarti bendru sutarimu visam 2 straipsniui? Ačiū. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Diskusijoje nori dalyvauti Seimo nariai… (Balsai salėje: „Tiktai už!“, „Tiktai už!“) Motyvai. Motyvai tik už. Ar diskutuojame? Ar sutinka Seimo nariai, kurie užsirašė motyvuoti, kad balsuotume? Balsuojame už visą įstatymo projektą.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 105, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1074(2) priimtas. (Gongas)
10.39 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 12, 18, 28, 37, 38, 41, 42, 43, 44, 56, 561, 62, 69 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 391 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1075(2) (priėmimas)
Švietimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 391 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1075. Pranešėjas – Seimo narys E. Jovaiša.
Einame pastraipsniui. Priimame pastraipsniui.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Žinau, žinau. Gerbiamieji kolegos, tai yra lydimieji keturi straipsniai. Pirmasis yra Švietimo įstatymo straipsnių pakeitimas. Komitetas bendru sutarimu pritarė.
PIRMININKAS. Einame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū. 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju. 4 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 5 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu. 6 straipsnis. Pasiūlymų yra. Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė ir išdėstė redakciją. Ar galime priimti 6 straipsnį su šiuo pasiūlymu bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 7 straipsnis – be pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 8 straipsnis. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė ir išdėstė redakciją. Galime pritarti su tokia 8 straipsnio redakcija bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 9 straipsnis – be pasiūlymų. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū. 10 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu pritarti galime? Ačiū. 11 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. Ačiū. 12 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu pritarti galime? Ačiū. 13 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū. 14 straipsnis – be pasiūlymų. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 15 straipsnis – įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas dėl 2 dalies, kuriai komitetas…
E. JOVAIŠA (LVŽSF). …pritarė.
PIRMININKAS. …pritarė ir išdėstė redakciją. Galime pritarti visam straipsniui su šiuo pasiūlymu bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Dėl motyvų užsirašė… (Balsai salėje) Motyvai yra tik už, gal balsuojame? (Balsai salėje) M. Puidokas nori kalbėti. Kviečiu.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų šių pataisų tikslas yra profesinio mokymo sistemos orientavimas į valstybės ir verslo poreikius, efektyvus sistemos finansavimo, valdymo ir veiklos skaidrumo didinimas. Manau, kad šie dalykai tikrai yra labai svarbūs. Lietuvoje dėl demografinių priežasčių ir migracijos sparčiai mažėja darbingo amžiaus gyventojų, todėl būtina didinti švietimo sistemos suteikiamų įgūdžių atitiktį darbo rinkos poreikiams ir skatinti tęstinį profesinį tobulėjimą.
Profesinis mokymas yra ta švietimo grandis, kurios dalyviai lanksčiausiai ir greičiausiai geba reaguoti į darbdavių poreikius ir mokinių bei užimtų asmenų kompetencijų trūkumą. Ekspertų teigimu, vieni iš veiksnių, kuriais galima būtų pasinaudoti profesinio rengimo ir mokymo patrauklumui ir atitikčiai darbo rinkos poreikiams didinti, yra mokymosi darbo vietoje įtraukimas į visas profesinio rengimo ir mokymo programas, taip pat palankesnių sąlygų pereiti iš profesinio mokymo į aukštojo mokslo sistemą sudarymas.
Atsižvelgiant į bendrą profesinio mokymo būklę Lietuvoje, yra būtina sistemiškai tobulinti esamą profesinio mokymo reglamentavimą, siekiant, kad valstybė stabiliai augtų ir išliktų konkurencingoje aplinkoje, tokiu būdu užtikrinant kryptingą profesinio mokymo ir valstybės bei verslo atitikties vystymą, didinant užimtumą, siekiant, kad sistema būtų efektyviai finansuojama. Iš esmės tokiu būdu gerėtų profesinio mokymo kokybė, valdymas, profesinio mokymo sistemos veikla būtų skaidresnė. Profesinis rengimas ir mokymas atlieptų darbdavio, darbuotojo ir mokinio poreikius. Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad profesinis orientavimas vis dar išlieka vienas iš iššūkių siekiant atliepti Europos Tarybos ir EBPO rekomendacijas, todėl kviečiu palaikyti šį įstatymą. Tikiuosi, kad Švietimo ir mokslo ministerija tai įvertins ir pažiūrės atsakingai.
PIRMININKAS. Ačiū. Ar Seimo narys R. J. Dagys būtinai nori kalbėti?
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, kadangi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas pasakė, kad aš turiu labai mažai laiko, tai apsiribosiu tik trim teiginiais Gaila, kad šitas įstatymas yra pateiktas Prezidentės, o ne Švietimo ir mokslo ministerijos. Antras teiginys. Kol visa šita sistema tikrai nebus perduota verslui su visa atsakomybe, taip, kaip yra Europos Sąjungoje, vargu ar mes turėsime esminių pokyčių. Kadangi šio įstatymo projekto pataisos padarytos pagal dabartinę koncepciją, sprendžiant Švietimo ir mokslo ministerijos visus klausimus, o ji negali labai greitai reaguoti į pasikeitusias verslo sąlygas ir profesinį rengimą, tai daugiau vargu ar ką nors galima daugiau padaryti, todėl reikia pritarti šitam projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Daugiau motyvuojančių nėra. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 106, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1075) priimtas. (Gongas)
10.46 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo, III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1076(2) (priėmimas)
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 12, 20, 36 ir 37 straipsnių pakeitimo, III skyriaus pirmojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir įstatymo papildymo 121 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-1076(2). Priėmimas. Pataisų ir pasiūlymų nėra. Priimame pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio galime apsispręsti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Taip pat pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu. Pasiūlymų nėra nė dėl vieno straipsnio. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū. 5 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 6 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 7 straipsnis – įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Dėl 7 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Galime pritarti straipsniui su šiuo pasiūlymu bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 102 Seimo nariai: už – 102, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1076(2) priimtas. (Gongas)
Grįžtame prie darbotvarkės 1-2 klausimo – Medicinos praktikos įstatymo kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1209(2). (Balsai salėje) Kviečiu Seimo narį R. Žemaitaitį. Nėra.
10.48 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XII-2534 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1077(2) (priėmimas)
Tada kitas darbotvarkės klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XII-2534 19 ir 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1077(2). Pranešėjas – E. Jovaiša. (Balsai salėje) Bet galime ir nekviesti, nes yra tik Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas dėl 1 straipsnio, jam komitetas pritarė. 1 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Ir dėl 3 straipsnio – įsigaliojimas ir įgyvendinimas yra Teisės departamento pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė, todėl galime pritarti bendru sutarimu. Ačiū.
Dėl motyvų dėl šio įstatymo projekto niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl projekto Nr. XIIIP-1077, už visą įstatymo projektą Nr. XIIIP-1077. (Balsai salėje)
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 97, prieš ir susilaikiusių nebuvo. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1077) priimtas. (Gongas)
10.50 val.
Viešųjų įstaigų įstatymo Nr. I-1428 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1078(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės klausimas – Viešųjų įstaigų įstatymo 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1078. Pranešėjas – Seimo narys E. Jovaiša, tačiau yra tik Teisės departamento pasiūlymai, kuriems komitetas pritarė. Galime priimti pastraipsniui? 1 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Galime pritarti bendru sutarimu visam straipsniui? Ačiū, pritarta.
2 straipsnis. Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė. Įsigaliojimo data – vasario 1 diena. Galime pritarti su šiuo pasiūlymu 2 straipsniui? Bendru sutarimu, ačiū, pritarta.
Motyvų sakyti niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto Nr. XIIIP-1078.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 104 Seimo nariai: už – 103, prieš nėra, susilaikė 1 Seimo narys. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-1078) priimtas. (Gongas)
Juozas Pupinis – dėl vedimo tvarkos.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Juozas Pupinis yra dirbęs savivaldybės administracijos direktoriumi, aš – Edmundas Pupinis.
Priėmėme labai svarbų įstatymą ir džiaugiamės, kad iš tikrųjų daug dirbta, rastas sutarimas. Tačiau vėlgi ypač reikia atkreipti ministerijos dėmesį, kad sėkmingai rengtų poįstatyminius aktus, nes tai yra svarbus dokumentas, bet yra daug nuostatų, kurios reikalauja poįstatyminio sutvarkymo.
Taip pat ypač svarbu atsižvelgti, kad profesinis mokymas tai yra bendros mūsų mokymo sistemos dalis ir jis sėkmingai gali veikti ir konkuruoti su kitomis sistemomis tuo metu, kai visa sistema sutvarkyta. Deja, šiuo metu kol kas aukštojo mokslo ne visai sutvarkyta, todėl galimos netektys profesinio mokymo sistemoje dėl to, kad vis dėlto patrauklumas aukštojo mokslo yra didesnis. Tas įstatymas patrauklumo nepadidins, bet reikia atsižvelgti į tai, kad vis dėlto daugiau gabių vaikų patektų į profesinio mokymo sistemą, nes profesinis mokymas taip pat tampa gana sudėtingas ir profesinis pasirinkimas taip pat reikalauja daug žinių.
Taip pat tektų palinkėti, kad ir bendrojo lavinimo mokykla taptų atviresnė profesiniam mokymui, kad iš tikrųjų daugiau vaikų patektų į profesinį mokymą, o ne būtų laikomi vien mokant akademinių dalykų. Manau, pavasarį mes sugrįšime prie tų svarstymų ir žiūrėsime, kad vis dėlto įtrauktis į profesinį mokymą būtų didesnė.
Ačiū visiems už balsavimą.
PIRMININKAS. Ačiū, atsiprašau dėl vardo, abu geri žmonės: ir Juozas, ir Edmundas Pupiniai.
E. Jovaiša – dėl vedimo tvarkos.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Aš noriu pritarti kolegai E. Pupiniui, noriu padėkoti visiems, kurie dirbo iš tikrųjų nuo rugsėjo mėnesio prie šito prezidentūros pateikto įstatymo projekto. Mes įsitikinę visi: ir rengėjai, ir išvadų rengėjai, ir E. Pupinis, ir G. Steponavičius, kurie įdėjome tiek sveikatos (gal negerai pasakiau), vienu žodžiu, labai dėkui visiems, buvo įdomus ir didelis darbas. Iš tikrųjų Švietimo ir mokslo ministerijai reikės pastangų, kad jis būtų realizuotas. Priimant ir dirbant išaiškėjo, kad ir bendrojo ugdymo sistemos reikės daryti pertvarką, galbūt profesinį ugdymą labiau įtraukti į bendrojo ugdymo sistemą. Ačiū visiems.
10.54 val.
Medicinos praktikos įstatymo Nr. I-1555 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1209(2) (svarstymo tęsinys)
PIRMININKAS. Ačiū. Kitas darbotvarkės klausimas. Grįžtame prie Medicinos praktikos įstatymo 2 ir 3 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1209. Svarstymo tęsinys. Pranešėjas – Seimo narys R. Žemaitaitis.
R. ŽEMAITAITIS (TTF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Yra 3 straipsnio 2 dalies pakeitimas, būtent įsigaliojimo datos pakeitimas, tai yra techninio pobūdžio. Buvo kolegų Seimo narių I. Šimonytės ir M. Majausko pasiūlymas. Komitetas pritarė jiems iš dalies.
PIRMININKAS. Ar pritariate komiteto nuomonei? I. Šimonytė. Ar sutinkate? Sutinkate. Ačiū. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiai pataisai? Galime. Ačiū, pritarta.
Dėl viso 3 straipsnio… Dėkoju R. Žemaitaičiui.
Motyvai už po svarstymo – Seimo narys R. Martinėlis. Raimundai Martinėli, žodis jums.
R. MARTINĖLIS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau pasakyti, kad šiuo projektu siūloma gydytojų rezidentų bazinį algų dydį susieti su dirbančių pagal darbo sutartis pareiginės algos koeficientu. Tada būtų galimybė kilti ir gydytojų rezidentų algoms, kylant baziniam algos dydžiui. Reikia pažymėti, kad pirmą kartą didinamas atlyginimas gydytojams rezidentams pagal biudžeto galimybes, sulyginami visų specialybių rezidentai. Iš tikrųjų komitete buvo diskusijų dėl koeficientų, bet bet kokiu atveju atlyginimas yra didinamas. Aš pasisakau už atlyginimų didinimą visiems gydytojams ir rezidentams. Siūlau pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Ačiū. Nuomonė prieš – Seimo narys M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš priminsiu, jog yra įregistruotas ne vienas siūlymas dėl reikšmingai didesnio didinimo, tam yra aiškūs finansiniai resursai, aiškios galimybės ir reikalas yra tikrai pribrendęs. Aš manau, mes turime parodyti, jog vertiname jaunus specialistus, jog jų darbas svarbus, reikalingas, jog vertiname jų kompetenciją ir žinias. Nesiimdami ryžtingų ir principingų veiksmų didinti jiems atlyginimus jau nuo sausio 1 dienos, mes ir toliau siųsime jiems žinią, kad jie emigruotų, nes šiandien kas trečias, kas ketvirtas jaunas medikas rezidentas papildomai mokosi užsienio kalbos, planuodamas išvažiuoti iš Lietuvos. Sulaukiame iš tikrųjų daug laiškų iš jaunų medikų rezidentų, kurie sako – arba arba.
Gerbiamieji valstiečiai, šiandien jauno gydytojo, mediko, pradedančio rezidento atlyginimas yra vos 10 eurų didesnis už minimalią algą. Jūsų siūlymas didinti vos 10 %, esu giliai įsitikinęs, yra nepriimtinas tiek medikams rezidentams, tiek ir visiems Lietuvos piliečiams, kurie patenka į šių gydytojų rankas. Man atrodo, jie nusipelnė gauti reikšmingai didesnį atlyginimą, tam yra resursų, ir esu įsitikinęs, kad turėtume priimti tokį sprendimą.
PIRMININKAS. Ačiū. Pasiūlymai bus svarstomi priėmimo stadijoje. Gal galime bendru sutarimu pritarti po svarstymo? Galime. Ačiū, po svarstymo pritarta bendru sutarimu. (Balsai salėje) Norite balsuoti? Balsuojame.
Balsavo 111 Seimo narių: už – 80, prieš – 4, susilaikė 27. Pritarta po svarstymo.
10.59 val.
Visuomenės informavimo įstatymo Nr. I-1418 2, 31, 33, 341, 47 ir 48 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-794(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Visuomenės informavimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-794. Pranešėjas – Seimo narys V. Kernagis. Priėmimas. Pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui?
Ar norite dar kalbėti?
Gerbiamieji kolegos, prašau susitelkti. Pastraipsniui. 1 straipsnis. Pasiūlymų nėra. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta. 2 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 3 straipsnis. Bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. 4 straipsnis. Bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. 5 straipsnis. Bendru sutarimu galime pritarti? Ačiū, pritarta. 6 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Ir 7 straipsnis „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“. Taip pat pasiūlymų nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl motyvų niekas neužsirašė. Kviečiu balsuoti dėl viso įstatymo projekto.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 101, prieš nebuvo, susilaikė 5 Seimo nariai. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-794) priimtas. (Gongas)
R. Miliūtė.
R. MILIŪTĖ (LVŽSF). Atsiprašau, neveikė mygtukas. Dėl protokolo prašau įskaityti balsą už. Ačiū.
PIRMININKAS. R. Miliūtė balsavo už. Ačiū.
11.01 val.
Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo Nr. VIII-840 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1399 (svarstymas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – Gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1399. Pranešėjas – Seimo narys P. Urbšys. Svarstymas.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiami Seimo nariai, iš tikro įstatymo projektas yra susijęs su tuo, kad mes prieš tai priėmėme įstatymą, kuris vis dėlto panaikino galimybę asmenims, neturintiems gyvenamosios vietos, bet nepatenkantiems po įstatymo numatytą kategoriją, tai yra jei jie nėra benamiai ar iš įkalinimo įstaigų, ar būtent palikę vaikų globos namus, atliekantys bausmę pataisos įstaigose ar laikomi tardymo izoliatoriuose, būti registruotiems, kaip būdavo, prie savivaldybių. Tada atsirado įstatyme dvi sąvokos: viena – „gyvenamosios vietos neturintys asmenys“, būtent apie tuos mes kalbėjome, ir kita sąvoka – „gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita“, tai yra tie asmenys, kurie gali gyventi, turi būstą, bet dėl įvairių priežasčių jie negali deklaruoti tos gyvenamosios vietos, pavyzdžiu, savininkas, kuris nuomoja tą būstą, nesutinka, kad būtų panaudojami jo duomenys.
Vidaus reikalų ministerija parengė įstatymo pataisas, kurios apibrėžtų, kokiu būdu būtų vykdoma gyvenamosios vietos nedeklaravusių asmenų apskaita. Svarstant klausimą komitete paaiškėjo, kad nėra atsižvelgta į Teisės departamento nuostatą, kurioje buvo aiškiai nurodyta, kad jeigu asmuo nurodo savo faktinę gyvenamąją vietą, nėra jokių būdų patikrinti, ar iš tikrųjų ta gyvenamoji vieta yra tokia. Dar svarbiausia, kad gali būti panaudoti gyvenamosios vietos duomenys nežinant savininkams, tai yra kiekvienas čia esantis žmogus gali būti tas, kurio adresą asmuo gali panaudoti jam nežinant. Kokios pasekmės? Gali būti labai įvairių. Pavyzdžiui, jeigu sankcionuojamos kratos tam asmeniui, tai vis dėlto pirma yra fiksuojama jo deklaruota gyvenamoji vieta. Tai gali atsitikti taip, kad vieną rytą į jūsų duris pasibels pareigūnai su kratos orderiu ir jums reikės įrodyti, kad jūs nieko bendro neturite su tuo asmeniu.
Kai yra tokia kolizija, mes vis dėlto siūlėme atmesti būtent šį projektą ir savo ruožtu pasiūlyti įstatymo projektą dėl atidėjimo pusei metų ir kartu dar patikslinti, kad tuo pereinamuoju laikotarpiu sąvoka „gyvenamosios vietos nedeklaravę asmenys“ yra ta pati, kaip ir sąvoka „gyvenamosios vietos neturintys asmenys“. Tokiu atveju per pusę metų, aš tikiuosi, bus aiškiai pasakyta, kaip apsaugoti butų savininkus nuo jų duomenų naudojimo prieš jų valią. Todėl ir buvo komiteto išvados grįstos tuo, kad įstatymo projektą reikia atmesti, nes įtvirtinus siūlomą reguliavimą, kai asmuo, negalintis deklaruoti savo gyvenamosios vietos, turėtų teisę nurodyti jam nepriklausančio būsto adresą be būsto savininko žinios, sudaro galimybes piktnaudžiauti ir pateikti tikrovės neatitinkantį faktinės gyvenamosios vietos adresą, kas galėtų sukelti neigiamų teisinių pasekmių būsto savininkui. Projektu nėra nustatomos pakankamos priemonės, kad būtų užtikrintas pateiktų duomenų teisingumas, o sankcijos už neteisingų duomenų pateikimą yra neadekvačios, per mažos dėl galimai sukeltų pasekmių.
Balsavimo rezultatai: už atmetimą – 9 komiteto nariai, prieš – 1.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai: vienas – už, vienas – prieš. Motyvai už – Seimo narys V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (LSDDF). Ačiū, gerbiamas Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, iš esmės Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas labai išsamiai ir aiškiai išdėstė vakar komiteto priimtą sprendimą, kad 9 Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto nariai pasisako, kad būtų atmestas būtent minėtas teisės aktas. Norėčiau, kad jūs įsiklausytumėte į minėtus argumentus, nes mes turime maksimaliai apsaugoti asmenis – butų, namų savininkus, kad neatsitiktų tai, ką išdėstė.
Kita vertus, iš tiesų buvo tam tikras laiko tarpas, kai galėjo Vidaus reikalų ministerija, pasitelkusi savivaldybių merus, pasitelkusi savivaldybių administracijos direktorius, seniūnijų atstovus, ieškoti, kaip mes galime tiems 63 tūkst. tų išmokų nesustabdyti. Tai mes siūlome atidėti laikinąjį įstatymą iki liepos 1 dienos ir per tą laiką, sutelkus visas pajėgas, išanalizuoti ir pateikti, kad būtų visapusiška apsauga.
Pagal dabartinę skubos tvarką, kad ir pakeisime komitetą, nemanau, kad jis bus atitinkantis ir funkcionuos. Įsiklausykime būtent į komiteto pasakytus argumentus. Siūlau pritarti tokiai išvadai.
PIRMININKAS. Dėkoju. Motyvai prieš – Seimo narys A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teoriškai viskas teisingai. Tai, ką pasakė komiteto pirmininkas, su viskuo sutinku. Išskyrus tą, turėkime omenyje, kad už šito įstatymo yra 67 tūkst. šiais metais prisiregistravusių prie savivaldybės. Jeigu mes nepriimame šito įstatymo, aš nematau kito pratęsimo, tik teorišką, vadinasi, 67 tūkst. pakimba ore. Jie neturi teisės gauti nei šalpos pensijų, nei pensijų, nei vaiką, jei tai jauna šeima, registruoti į darželį ir mokyklą. Neužmirškite, kad praeitą savaitę ir šią savaitę, antradienį, mes priėmėme dalį įstatymų, kurie buvo suderinti su šiuo Deklaravimo įstatymu. Man jau sako, čia sufleruoja, kad Prezidentė jau net pasirašė. Tai mes darome chaosą savo sprendimais ir mes negalime rizikuoti. Pirmiausia matykime žmones, nes mes dirbame žmonėms, o ne tai, kad kažkas… Aš sutinku, kad ten klausimas neišspręstas. Manau, mums reikia grįžti ir šį klausimą spręsti šiek tiek iš kitos pusės. Kai mes kalbame apie visuotinį turto deklaravimą, Mokesčių inspekcija mums sako: nereikia visuotinio turto deklaravimo, nes visi duomenys yra. Jeigu visi duomenys yra, tai kas trukdo per šią prizmę spręsti ir dėl gyvenančių žmonių, kurie nuomoja būstus? Aš manau, reikia įtraukti Valstybinę mokesčių inspekciją ir pagaliau susitvarkyti, kad tie, kurie daro biznį, mokėtų mokesčius, kad žmonės galėtų ramiai save deklaruoti. Tokiu būdu mes išspręstume iškart šitą problemą. Bet šiuo atveju aš tikrai nepritariu pagrindiniam komitetui, nes mes padarysime meškos paslaugą ne vienam tūkstančiui Lietuvos piliečių.
PIRMININKAS. Dėkoju. Nuomonės išsakytos. Turime apsispręsti balsuodami. Kas už tai, kas pritaria komiteto nuomonei, kad būtų atmestas, balsuoja už, kas nepritaria, balsuoja kitaip.
Balsavo 107 Seimo nariai: už – 25, prieš – 42, susilaikė 40. Komiteto siūlymui nepritarta. Turime pagal Statuto 151 straipsnį skirti kitą komitetą. Ką siūlote? Socialinių reikalų ir darbo komitetą. Ar bendru sutarimu galime pritarti? Galime. Ačiū, pritarta. Paskirtas komitetas.
K. Masiulis – dėl vedimo tvarkos.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Aš norėčiau, kolegos, gal repliką po šito balsavimo. Aš buvau tas vienintelis, kuris komitete balsavau taip, kaip jūs dabar visi dauguma balsavote – prieš atmetimą ir norėjau diskutuoti. Situacija iš tikro yra apgailėtina. 67 tūkst. žmonių kybo ore. Mes jau trečią kartą atidedame įstatymo įsigaliojimą ir be jokios žinios, kaip bus išspręsta. Čia yra keliamas chaosas valstybėje. Iš tikro aš labai gerbiu tas naujas idėjas, kurias išgirdau vakar, kad bus naujos mokesčių, socialinės srities reformos, bet jeigu mes tokio paprasto įstatymo negalime pakeisti… Pats jūsų valdomas komitetas užblokuoja tokį jūsų pačių ministerijos parengtą įstatymą! Kaip jūs priimsite kitus įstatymus? Šitas įstatymas man irgi nepatiko, tie sprendimo būdai, bet vis tiek kažkas buvo sprendžiama. Aš raginčiau, kolegos, vieną kartą panaikinti iš viso Lietuvoje bet kokias registracijas, kurios egzistuoja. Baigti su registracijomis ir leisti žmonėms deklaruoti pakankamai liberaliai tas vietas.
PIRMININKAS. Ačiū. P. Urbšys. Labai trumpai, nes eisime į tiesioginį eterį.
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš labai trumpai. Komitetas, atmetęs siūlomą variantą, pasiūlė savo variantą būtent pusei metų atidėti ir patikslinti sąvokas, kad nesusidarytų pasekmės, kad 60 tūkst. žmonių liktų be nieko. Bet aš gerbiu Seimo sprendimą, kad perduotų kitam komitetui. Aš manau, tas komitetas atsižvelgs, ir tikiuosi, kad šį kartą Vidaus reikalų ministerija tikrai labai atsakingai pasižiūrės ir parengs tą tvarką, kuri, vienaip ar kitaip, bus logiška ir apsaugos žmones nuo netikėtumų.
11.14 val.
Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai (Nr. INT-1) (interpeliacijos nagrinėjimas)
PIRMININKAS. Ačiū. Gerbiami kolegos, pacituosiu Statuto 221 straipsnį „Interpeliacijos nagrinėjimo Seimo posėdyje tvarka“.
„Interpeliacija Seimo posėdyje nagrinėjama šia tvarka:
1) interpeliacijos pateikėjo atstovo kalba (iki 10 minučių);
2) interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymas (iki 30 minučių);
3) interpeliaciją gavusio pareigūno atsakymai į Seimo narių klausimus (iki 30 minučių); klausimai užduodami tokia pat tvarka kaip ir Vyriausybės valandos metu;
4) diskusija, kurioje žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems atsakymui į interpeliaciją Seimo nariams;
5) baigiamasis interpeliaciją gavusio pareigūno žodis;
6) interpeliacijos pateikėjo atstovo baigiamasis žodis;
7) Seimo nutarimo dėl interpeliacijos projektui parengti redakcinės komisijos sudarymas pagal šio statuto 71 straipsnio reikalavimus. Ne mažiau kaip 1/3 komisijos narių turi sudaryti interpeliacijos pateikėjai.“
Gerbiami kolegos, interpeliacijos pranešėjas – Seimo narys G. Landsbergis kviečiamas į tribūną.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Gerbiamas Pirmininke, gerbiamieji kolegos, gerbiamas ministre, išties įdomi procedūra, įdomi proga apsvarstyti ne tiktai formaliai Vyriausybės ir vieno iš ministrų darbus, bet pasigilinti šiek tiek giliau. Prieš kelias dienas valstiečių kolegos rinko parašus dėl papildomų klausimų Lietuvos radijui ir televizijai. Vienas iš argumentų, kodėl tų klausimų reikėjo, buvo neva pirmieji atsakymai buvo labai formalūs. Skaitydamas sveikatos ministro atsakymus Seimo nariams dėl interpeliacijos aš pagalvojau, gal juos rašė tas pats asmuo kaip ir LRT. Turbūt reikia paieškoti geresnių formalių atsakymų pavyzdžių. Bet išties aš norėčiau atkreipti dėmesį į tris pagrindinius aspektus, dėl kurių pasigendu pirmiausia turbūt nuoširdumo, ir tikslumo prašyčiau iš ministro, kuris turės progą vėliau atsakyti.
Pirmasis aspektas ir pirmasis klausimas ministrui, kodėl vis dėlto ministras nusprendė neatsižvelgti į teisėtus medikų reikalavimus rimtai svarstyti jų atlyginimų kėlimą? Žinome, kad galimybės tam buvo. Diskutuojant apie biudžetą, tai buvo ne sykį minėta. Tačiau pagrindinis argumentas, kuris buvo minėtas iš šios tribūnos finansų ministro buvo apie tai, kad biudžetas yra perteklinis. Jis yra perteklinis ne šiaip sau. Ministerijos buvo paprašytos surinkti pinigus iš visų įmanomų pakampių ir pakraščių tam, kad būtų galima ministrui ir premjerui pristatyti šį biudžetą būtent kaip perteklinį.
Kodėl, gerbiamas ministre, jūs nusprendėte, kad tai yra būtent jūsų atsakomybė? Kodėl jūs nusprendėte, kad tai yra būtent medikų atsakomybė, kad finansų ministras turėtų galimybę pasakyti, kad biudžetas yra perteklinis? Daugelis mūsų, sėdinčių čia, tikėjomės matyti ministrą, kuris kovos už medikus, kuris ragins Vyriausybę, kuris kovos su premjeru už tai, kad Lietuvos medikai nebeemigruotų. Mes matėme ministrą, kuris pasidavė pirmosiomis kovos minutėmis. Mes matėme ministrą, kuris nepasistengė nė per vieną žingsnį, kad medikai gautų signalą, kad jie rūpi.
Klausimas yra ir platesnis. Aš norėčiau čia įtraukti ir Lietuvos medikų sąjūdžio atsiradimo aplinkybes. Su jais iš pradžių jūs neradote galimybės apskritai susitikti dėl vienokių ar kitokių priežasčių. Ne sykį jie buvo vadinti ir šantažistais, ir dar kitokiais gražiais epitetais. Bet ypač stebina ir netgi vakar jūsų padarytas pareiškimas, kad šie žmonės nėra profesinė sąjunga, todėl su jais susitikti nereikia. Atleiskite, aš niekaip nesuprantu, apie kokių derybinių galių stiprinimą mes galėtume kalbėti valstybėje, jeigu ministras, užuot atstovavęs žmonėms, kuriems yra paskirtas atstovauti, daro visiškai priešingą veiksmą.
Antrasis klausimas yra dėl receptų. Čia aš norėčiau pradžioje jus pagirti. Aš suprantu, kad jūsų intencijos buvo neblogos ir tai daugelis pabrėžė. Turbūt darydamas dešimt klaidų, pasistengėte padaryti ir vieną gerą veiksmą. Tačiau jūsų atsakyme nėra nė vieno žodžio apie tai, kad šiam sprendimui nebuvo pasirengta. Viskas išdėstyta yra taip, kad jūs nežinojote apie tai, kad gali kilti problemų, jūs nebuvote susipažinęs su realia situacija, jums žmonės buvo sakę, kad viskas bus gerai. Tai nėra ministro verti atsakymai. Dalis mūsų palaikė jūsų sprendimą dėl slapto pirkėjo, nes tai yra geras sprendimas, bet tai yra Vyriausybės atsakomybė ir Vyriausybėje jūsų atsakomybė užtikrinti, kad žmonės nepatirtų sunkumų, susijusių su ta situacija.
Dar daugiau. Jūs nesugebėjote net pripažinti to, kad žmonės susiduria su bėdomis. Po regionus važiuojantys jūsų kolegos, su kuriais tenka susitikti miestuose ir miesteliuose, turi atsakinėti lygiai į tuos pačius klausimus, į kuriuos atsakinėjame ir mes, opozicija. Kodėl ministras nepasirengė? Kodėl nebuvo atsižvelgta į tai, kad bus milžiniškos eilės? Kodėl nebuvo atsižvelgta į tai, kad vaistinės galbūt ir specialiai reikalaus?
Šiandien jūs siūlote nevykdyti įstatymo pusę metų. Neva toks bus jūsų sprendimas. Silpna pozicija, ministre, neįtikinanti nei opozicijos, nei, manau, daugybės Lietuvos žmonių. (Balsai, juokas salėje) Aš nežinau, ar man girdėti, ar P. Gražulis vėl paminėjo konservatorius? (Šurmulys salėje) Bet čia yra mažoji bėda.
Ministre, vienas iš jūsų atsakymų yra grynas melas. Savo atsakyme į 9 klausimą jūs atsakėte, kad nei jūs, nei viceministrai, nei jūsų politinio pasitikėjimo patarėjai niekada nėra darę politinio spaudimo žmonėms trauktis iš pareigų. Ir tai yra melas. Savo rankose aš turiu įrodymus, žmonių liudijimus, diskusijų išrašus, kaip buvo daromas spaudimas žmonėms trauktis. Tai nėra Darbo kodekso normos, kaip jūs kalbate, tai prieštarauja ir Civiliniam kodeksui, ir Darbo kodeksui, tiesą sakant, netgi paprasčiausiai vadovo moralei. Akivaizdu, kad arba jūs esate pakištas savo patarėjų, kurie, vadovaudamiesi jūsų vardu, neturėdami įgaliojimų, norėjo daryti žmonėms spaudimą, arba jie tai darė jūsų pritarimu.
Bet mano pagrindinis klausimas yra, ministre, kodėl jūs pasirinkote meluoti Seimo nariams, kad spaudimas nebuvo daromas? Ar tai darote sąmoningai žinodamas, kad jūs tai darote, ar yra pareigūnai jūsų vadovaujamoje ministerijoje, kurie jus tokiu būdu pakišo ir privertė pasirašyti po melagingais atsakymais?
Aš tikiuosi, ministre, kad jūs turėsite galimybę atsakyti į šiuos klausimus ir pasirinksite tai padaryti nuoširdžiai, neformaliai, kaip jūs padarėte pirmąjį kartą, tačiau, mano akimis, sprendžiant tik iš to, kokie yra atsakymai pateikti, jūs nebeturėtumėte eiti sveikatos apsaugos ministro pareigų. Dėkoju.
PIRMININKAS. Kviečiu ministrą. Skiriamas laikas iki 30 minučių. Ministras A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, Pirmininke. Gerbiami kolegos, pirmiausia leiskite man padėkoti už galimybę paaiškinti, pateikti paaiškinimus apie mūsų atliktus darbus ir atsakyti į jūsų klausimus.
Kol bus paleista prezentacija, aš noriu atsakyti į vieną iš tokių aštrių klausimų. Ministrai nekovoja su premjeru, ministrai dirba komandoje Vyriausybėje kartu su premjeru.
Norėčiau pradėti atsakyti į jūsų užduotus klausimus. Į daugelį jų yra pateikti detalūs raštiški atsakymai, tai visko nekartosiu. Norėčiau pradėti nuo pirmojo klausimo. Tiesiog norėčiau jums ir kolegoms akcentuoti, kad tiek medikų, tiek rezidentų atlyginimų kėlimas buvo ir visada bus vienas iš Sveikatos apsaugos ministerijos prioritetinių klausimų, ir tą akivaizdžiai byloja ne tik paskutinį kartą šių metų liepos mėnesį vidutiniškai 8 % didinti atlyginimai medikams, bet ir sėkmingai pasibaigusios derybos, ir vakar pasirašytas susitarimas su medikų profesinėmis sąjungomis, kur yra sutarta nuo 2018 metų gegužės 1 d. 20 % didinti sveikatos priežiūros specialistų darbo užmokesčio fondą, prioritetą teikiant mažiausiai uždirbantiems specialistams. Taip pat iki balandžio 1 dienos parengti ir pasirašyti šakos kolektyvinės sutarties papildymo projektą, kuris reglamentuoja darbo užmokesčio mokėjimo tvarką, taip pat kiekvienų metų trečią ketvirtį pradėti derybas dėl sveikatos priežiūros specialistų kitų metų darbo užmokesčio didinimo ir siekti ilgalaikių tikslų, kad gydytojų vidutinis darbo užmokestis iki 2020 metų antro pusmečio būtų ne mažesnis kaip trys šalies vidutiniai darbo užmokesčiai, o slaugytojų – ne mažesnis kaip pusantro vidutinio darbo užmokesčio.
Noriu akcentuoti gerbiamiems kolegoms, kad užmokesčio didinimas yra ne vienkartinis, o tęstinis įsipareigojimas, todėl sprendimai turi būti pagrįsti ilgalaikėmis galimybėmis, tai yra tuo, kad mes galėtume užtikrinti tęstinumą ne tiktai kitais, bet ir dar kitais metais didindami atlygį. Tikrai neabejotinai rezidentų darbo užmokestis taip pat turi didėti. Tuo tikslu biudžete jau yra numatyta ir paskirta 1,4 mln. eurų. Tai yra tie pinigai, kurie leis jau nuo sausio mėnesio padidinti 10 % gydytojų rezidentų atlygius. O Seime priimtas PSD biudžetas buvo parengtas atsižvelgiant į pareigą laikytis valdžios sektoriaus išlaidų augimo ribojimo taisyklių, t. y. fiskalinės drausmės, ir už šį įstatymą taip pat yra balsavęs ne vienas šioje salėje esantis Seimo narys.
Noriu pažymėti, kad neatskiriama biudžeto dalis yra privalomojo sveikatos draudimo biudžeto rezervas, kurio sudarymas ir lėšų skyrimas yra aiškiai reglamentuoti įstatyme. Rezervo lėšos gali būti naudojamos tik tikslams, kurie yra susiję su sveikatos priežiūra, o ne kitoms ministrų valdymo sritims finansuoti. Ir noriu tik priminti, kad ekonominiu sunkmečiu dėl to, kad mes neturėjome rezervų, teko mažinti pinigus už paslaugų apmokėjimą, todėl augant ekonomikai mes privalome atsakingai žiūrėti į PSDF biudžeto sudarymą ir sukaupti tam tikrą rezervą, kad ateityje galėtume išvengti panašių nutikimų.
Atsakau į antrąjį jūsų klausimą. Gerbiami kolegos Seimo nariai, aš norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad ministerija visada dėjo maksimalias pastangas, jog būtų pasirengta įstatymo įgyvendinimui. Kalbu apie vadinamąjį eilių įstatymą. Pirmiausia ruošėmės todėl, kad jo atsiradimą aktyviai palaikė pacientų organizacijos. Svarbiausias tikslas buvo gerinti paslaugų prieinamumą. Taip pat norėčiau paminėti, kad už šio įstatymo priėmimą balsavo taip pat nemaža dalis šiandien čia esančių parlamentarų, kurie kelia klausimus apie nesavalaikį įstatymo priėmimą.
Suprasdami tiek medikų, tiek sveikatos priežiūros įstaigų bendruomenių susirūpinimą, esame registravę įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo neatsisakoma tikslų, tačiau tam tikrų priemonių įsigaliojimas atidedamas, kad įstaigos galėtų tinkamai pasiruošti įstatymo įgyvendinimui, tuo tarpu ministerija ir toliau ruošiasi, yra parengusi reikiamus teisės aktų projektus, kuriais siūloma spręsti tai, kas nebuvo sprendžiama daugelį metų. Veikianti darbo grupė jau yra parengusi daugelį teisės aktų projektų, taip pat dirba rengdama pas šeimos gydytoją, kitus specialistus patekimo algoritmus, kurių pagrindu bus tobulinamos informacinės sistemos, kuriomis naudojantis bus vykdoma pacientų registracija.
Kalbėdamas apie trečiąjį klausimą, gerbiami kolegos, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad, siekiant sukurti bendrą racionalią sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojų darbo apmokėjimo politiką, dar 2014 metais ministro įsakymu buvo patvirtinti valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros ir farmacijos paslaugas teikiančių darbuotojų užmokesčio nustatymo rekomendacinio pobūdžio kriterijai. Ir pažymėtina, jog įstaigų vadovai, suderinę su Stebėtojų taryba ir įstaigoje veikiančiomis profesinėmis sąjungomis bei atsižvelgdami į ten minimus kriterijus, kolektyvinę sutartį ar kitus teisės aktus, įstaigų vadovai įsakymu tvirtina darbuotojų darbo apmokėjimo tvarką.
Taip pat svarbu paminėti, kad net 258 gydymo įstaigų steigėjos yra savivaldybės ir jos sprendžia, kaip yra apmokamas darbo užmokestis. Ministerijai pavaldžios yra 17 ir jose darbo užmokesčio fondas privaloma tvarka yra atskirtas nuo išlaidų pacientų gydymui, medicinos paslaugoms ir ūkiui tvarkyti. Įstaigų vadovai taip pat turi visus įrankius nusistovėjusiai praktikai keisti. Kaip jūs žinote, nuo šių metų liepos mėnesio įsigaliojo nauja Darbo kodekso redakcija ir yra nustatyta, kad turi būti parengta ir suderinta darbo apmokėjimo sistema, ir 17 Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių ir atskaitingų įstaigų nustatyta tvarka savarankiškai tvarko dokumentaciją. Be to, galiu tik priminti, jog derybinė grupė, kurioje dalyvavo medikams atstovaujančios profesinės sąjungos, įsipareigojo iki balandžio 1 dienos parengti ir pasirašyti šakos kolektyvinės sutarties papildymo projektą, reglamentuojantį darbo užmokesčio apmokėjimo tvarką.
Dabar kalbant apie klausimą, kurį taip aštriai iškėlė gerbiamasis G. Landsbergis, t. y. apie Farmacijos įstatymo pakeitimus, tai aš jums, gerbiamieji parlamentarai, tiesiog norėčiau priminti, koks buvo tikslas tų įstatymo pakeitimų. Tikslas buvo įteisinti kontrolinius pirkimus, kad būtų galima objektyviai patikrinti, ar vaistinės laikosi vaistinių preparatų pardavimo, išdavimo reikalavimų, kurių patikrinti negalima kitais būdais, nes iki to ateinantys kontrolieriai turėdavo prisistatyti ir patikrinti farmacinės paslaugos nebuvo tiesiog galimybės. Buvo galima patikrinti tik tų vaistų išdavimą, t. y. tų, kurių receptai vaistinėje yra saugomi, t. y. antibiotikai arba narkotiniai ir psichotropiniai preparatai. Būdavo gyventojų skundų dėl neva didelių vaistinių preparatų kainų, tačiau vėlgi tuos skundus nagrinėjant neretai paaiškėdavo, kad gyventojai net nebūdavo informuojami apie galimybę pasirinkti tą pigesnį vaistą, jiems nebūdavo pateikiama reikalinga informacija.
Taip pat norėčiau atkreipti jūsų dėmesį, kad vaistų išdavimas be receptų nebuvo identifikuotas kaip didelė problema, nes nebuvo gyventojų skundų, o vaistinių asociacijos labai aiškiai indikavo ir sakė, kad jos viską daro taip, kaip priklauso, t. y. laikydamosi įstatymų. Čia jūs matote kai kurių vaistinių atstovų pasisakymus. Be to, receptinių vaistų klasifikavimas į receptinius ir nereceptinius bei jų išrašymo ir išdavimo tvarka nebuvo pakeista, buvo tik sudarytos sąlygos objektyviai patikrinti farmacinės paslaugos kokybę. Tai, kad receptiniai vaistai parduodami tik pagal receptus, buvo nustatyta jau 1997 metais, o 2006 metais įtvirtinta Farmacijos įstatyme, ir ne ministerija sprendžia, kuris vaistas bus receptinis ar nereceptinis. Norėčiau pažymėti tai, jog kontrolinių pirkimų įteisinimas nebuvo daromas tik Sveikatos apsaugos ministerijos iniciatyva. Mes turėjome Valstybės kontrolės 2016 metų audito išvadą, kurioje buvo teigiama, jog vaistinių preparatų išdavimo vaistinėse reglamentavimo vykdyta priežiūra buvo nepakankama, kad būtų skatinamas mažiau kainuojančių generinių vaistų preparatų pasirinkimas, ir buvo pateiktas siūlymas ministerijai teikti įstatymo pataisas dėl kontrolinių vaistų pirkimų.
Be to, gyventojai ne visuomet vaistus iš tiesų vartoja atsakingai ir ne visuomet atsižvelgia į gydytojų paskirtą gydymą, todėl, mūsų manymu, reikėtų teigiamai įvertinti tai, jog vaistininkai pradėjo laikytis teisės aktų reikalavimų ir receptinius vaistus išduoda su receptu, nors iš gyventojų buvo gauta skundų ir apie kai kuriuos sąmoningo piktybiškumo elementus, t. y. neišduodamas nereceptinis vaistas be recepto ar nesuteikiamas tinkamas paaiškinimas apie kitą pasirinkimą. Be to, noriu paminėti jums, kad ministerija su Lietuvos verslo konfederacija, Vaistinių asociacija ir kitomis asociacijomis pasirašė bendradarbiavimo susitarimą, kuriuo įsipareigoja siekti užtikrinti, kad žmonės vaistus vartotų racionaliai ir patirtų kuo mažesnes išlaidas įsigydami receptinius vaistus.
Kalbant apie penktą jūsų klausimą, manau, kad į jį aš iš esmės atsakiau atsakydamas į prieš tai buvusį. Tik, gerbiamieji kolegos, dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad, nepaisant kilusios reakcijos, ministerija tą reakciją vertina kaip teigiamą poveikį, nes taip yra saugoma žmonių sveikata, nes mes ilgą laiką stebėjome augantį vaistų vartojimą ir didėjančią neatsakingo vartojimo grėsmę, kuri kelia pavojų žmonių sveikatai.
Atsakydamas į šeštą jūsų klausimą dėl kompensuojamųjų vaistų kainyno sudarymo, aš jums taip pat, gerbiamieji kolegos, norėčiau paminėti, kad tiek Europos Komisija, tiek EBPO ataskaitoje apie Lietuvos sveikatos sistemos aktualijas, pažymėjo, jog Lietuvoje gydytojai yra linkę be pagrindo skirti brangių prekių ženklų vaistus, o gyventojai menkai pasitiki generiniais vaistais. Manome, kad ši problema dėl tam tikrų brangių prekių ženklų vaistų neįtraukimo į kompensuojamųjų sistemą yra dirbtinai eskaluojama, ir siekiama neiti reformų keliu, o tuo yra suinteresuotos tam tikros verslo grupės.
Mes iš tiesų neišsigandome tų verslo grupių ir toliau sieksime, kad lietuviai turėtų galimybę įsigyti pigesnių vaistų, nes pacientų sveikatai kenkia ne pigesni generiniai vaistai, kurie yra naudojami visoje Europos Sąjungoje ir atitinka ten keliamus saugumo ir kokybės reikalavimus, o tai, kad dėl didelių vaistų kainų dalis pacientų iš viso negali tų vaistų įsigyti ir apskritai nesigydo. Be to, jau seniai kitose šalyse nebekeliami klausimai apie neva tai blogą ar blogesnę generinių vaistų kokybę, nes gydo ne pakuotė, o gydo veiklioji medžiaga, ir tai yra įrodyta moksliniais tyrimais. Aš tikiu, kad ilgainiui ir mes, lietuviai, baigsime diskusijas šiuo klausimu, nes, atrodo, mažų mažiausiai keistai kitų šalių kontekste, ypač bendraujant su užsienio šalių ekspertais. Pajuokaudamas gal galėčiau pasakyti, žinote, mes buvome Europoje paskutinė tauta, kuri apsikrikštijo, tai aš tikiuosi, kad su generiniais vaistais netapsime paskutiniai ir šitą problemą vis dėlto išspręsime.
Ir dar norėčiau pridėti tai, kad pritaikius naują tvarką sumažėja ne tik pacientų priemokos, bet ir Statistikos departamento skelbiami duomenys rodo, kad mažėja ir žmonių bendros išlaidos vaistams. Be to, už sutaupytas lėšas, t. y. beveik už 10 mln. eurų, yra papildomi medikamentai įtraukti į kompensuojamųjų vaistų sąrašą, t. y. žmones, kurie anksčiau apskritai negaudavo jokio kompensavimo, šiandien gauna gydymą.
Atsakau į jūsų septintą klausimą dėl vakcinacijos. Vėlgi, gerbiamieji kolegos parlamentarai, aš norėčiau jus tiesiog informuoti, jog rotovirusinės infekcijos vakcinos įtraukimas, kaip vienas iš prioritetų, nepriklausomų ekspertų grupės buvo rekomenduotas dar 2015 metais, atsižvelgiant į šios infekcijos naštą, t. y. didelį sergamumą, didelį hospitalizacijos procentą, naštą gydymo įstaigoms. Atsižvelgiant į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, vakcina buvo įtraukta į vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių. Vakcinacija prasidės nuo ateinančių metų rugsėjo 1 dienos, čia galite matyti, kokios šalys vakcinuoja savo vaikus šita vakcina, ir čia matote, koks procentas, koks skaičius vaikų yra hospitalizuojamas ir kiek iš jų serga šita liga.
Kalbant apie meningokoko B tipo vakciną, noriu paminėti, kad šita vakcina yra išskirtinai brangi, šiuo metu yra kompensuojama tik keturiose Europos šalyse. Šiai vakcinai įsigyti per metus bus išleidžiama apie 5,2 mln. eurų, tuo tarpu visoms nacionalinėms imunoprofilaktinėms priemonėms finansuoti per metus skiriama nepilni 9 mln. eurų. Nepaisant to, valstybė tuo tikslu biudžete papildomai skyrė asignavimus ir rado finansinių galimybių, kad nuo ateinančių metų liepos 1 dienos vaikus iki vienerių metų mes jau pradėsime skiepyti šita vakcina. Norėčiau paminėti, kad visi reikalingi formalumai dėl vakcinų jau yra atlikti, dabar viskas priklauso nuo to, kaip greitai vyks viešųjų pirkimų procedūros ir bus pateikta vakcina. Man tik kyla klausimas, jeigu jau tikrai visiems taip rūpi vaikai, kodėl žinant rekomendacijas dar 2015 metais tie sprendimai nebuvo priimti anksčiau ir vakcina nebuvo kompensuojama anksčiau?
Kalbėdamas apie aštuntą jūsų klausimą dėl priklausomybės ligų centrų reformos, aš norėčiau priminti, kokiais teisės aktais vadovaujantis buvo imtasi šitos reformos. Vienas iš tų teisės aktų arba sprendimų yra 2012 m. spalio 10 d. Vyriausybės nutarimas „Dėl priklausomybės ligų prevencijos, gydymo, reabilitacijos ir integracijos paslaugų sistemos sukūrimo, koncepcijos gairių patvirtinimo“, kur ir buvo numatyta reorganizuoti tą, ką mes iš tikrųjų įvykdėme. Vėlgi aš galėčiau klausti, kodėl Vyriausybė, priėmusi sprendimą 2012 metais, penkerius metus laukė, kol tas sprendimas bus įgyvendintas? Šitą sprendimą įgyvendinome mes ir reorganizacijos tikslas buvo optimizuoti priklausomybės ligų centrų valdymą, užtikrinti racionalesnį materialinių ir finansinių išteklių naudojimą, suvienodinti gydymo metodikas. Sumažinus aptarnaujančių ūkio specialistų pareigybių skaičių, buvo padidintas kitų darbuotojų atlyginimas. Kalbant apie tą pavyzdį, kurį jūs paminėjote Šiauliuose, tai prieš tai dirbo vienas gydytojas, kuris išėjo į pensiją, šiuo metu įdarbinti trys. Aš nematau kokių nors rizikų, dėl ko pacientai galėtų negauti paslaugų.
Kalbėdamas apie devintą klausimą, gerbiamieji kolegos, aš iš tikrųjų norėčiau akcentuoti, kad valstybės tarnybos ir darbo sutartiniai santykiai yra reguliuojami Valstybės tarnybos įstatymu ir Darbo kodeksu. Organizuojant konkursus į pavaldžias įstaigas, buvo laikomasi nustatytų teisės aktų: nustatyta tvarka sudaroma komisija, kviečiami kandidatai, daromas garso įrašas, kaip to reikalaujama. Viešojoje erdvėje buvo leista ir anksčiau labai daug įvairiausių spėliojimų, paskalų apie tai, kas ką laimės. Nežinau, kaip jas reikėtų vertinti, juo labiau kad dalis minimų žmonių net ir konkursuose nedalyvavo, nors, kaip čia kalbama, buvo statoma už juos. Viešojoje erdvėje atsiradus informacijai apie galimą neskaidrų konkurso organizavimą, mes kreipėmės į Valstybės tarnybos departamentą išaiškinti, ar buvo pažeisti teisės aktai, ir gavome atsakymą, kad pažeidimų nebuvo nustatyta.
Dėl priėmimo į ministeriją. Noriu akcentuoti, kad darbuotojai yra priimami teisės aktų nustatyta tvarka ir pagrindinė sąlyga dirbti ministerijoje yra profesinės ir dalykinės kompetencijos. Jokiuose postuose nėra įdarbintų man asmeniškai artimų asmenų. Spaudimo dėl galimo įdarbinimo nedariau nei aš, nei kolegos iš SAMʼo, Vyriausybės. Kalbant dėl vadovų atleidimų, svarbu paminėti ir tai, kad SAM, kaip steigėjas ir darbdavys, turi teisę siūlyti su teisėsauga problemų turinčių įstaigų vadovams pasitraukti iš pareigų, kas ir buvo padaryta. Ir tai yra normali praktika darbo rinkoje.
Atsakydamas į kitą jūsų klausimą, atkreipiu dėmesį, kad teisės aktų nustatyta tvarka ministras turi teisę turėti keturis viceministrus, skaičius nėra ribojamas. Ministerijoje laikomasi subordinacijos, patarėjai turi savo pareigines instrukcijas, veikia pagal jas. Pokyčiai komandoje yra planuojami seniai, komanda yra palaipsniui atnaujinama dėl naujų darbo iššūkių. Viceministrės A. Bilotienės-Motiejūnienės paskutinė darbo diena buvo gruodžio pradžioje. Patarėjas D. Bakša darbą ministerijoje paliks gruodžio pabaigoje, perdavęs svarbius projektus ir darbus kitiems kolegoms.
Atsakydamas į dešimtą jūsų klausimą dėl tarnybinio automobilio naudojimo, vėlgi jums norėčiau akcentuoti, kad tarnybiniai automobiliai naudojami tik tarnybiniams ministerijos uždaviniams ir funkcijoms vykdyti, kaip tai numato ministerijos Tarnybinių ir netarnybinių lengvųjų automobilių naudojimo taisyklės, patvirtintos dar 2009 metais, tad juos naudodamas (…) laikausi nustatytos tvarkos. Tarnybinio automobilio naudojimas tolimoms kelionėms iki darbo vietos nėra piktnaudžiavimas tarnyba ar interesų painiojimas. Tuo klausimu esu susipažinęs su galiojančiu reglamentavimu ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos rekomendacijomis.
Kalbėdamas apie vienuoliktą klausimą dėl racionalaus lėšų naudojimo ir darbuotojų, vėlgi galiu tik paminėti, kad, Valstybės tarnautojų registro duomenimis, ministerijoje patvirtintų pareigybių skaičius metų pradžioje buvo 245, o lapkričio 1 dieną – 232. Kalbant apie komandiruotes ir racionalų lėšų naudojimą, joms buvo numatyta 93 tūkst. eurų, patikslintame plane – beveik 130 tūkst. eurų. Tačiau tai nereiškia, kad jie visi ir bus panaudoti metų pabaigoje. Ministerija turi užtikrinti ministerijos darbuotojų dalyvavimą aukšto lygio susitikimuose ir tam tikrose situacijose prireikia papildomų, neplaninių lėšų, nes kai kurių komandiruočių metų pradžioje numatyti nėra įmanoma. Manau, kad yra kritiškai svarbu, jeigu ministerijos vadovybė dalyvauja svarbiuose susitikimuose tiek EBPO Sveikatos komitete, pristatydama Lietuvos poziciją, tiek Europos Komisijoje. Tikrai dalyvaujama tik tuomet, kai yra būtinybė.
Kalbėdamas apie dvyliktą klausimą, apie e. sveikatą, norėčiau atkreipti dėmesį, kad dabartinė sistema buvo kuriama įgyvendinant 2009–2015 metų projektus. Mes galime ieškoti kaltų, kodėl jinai yra tokia, kokia yra šiandien. Į ją investavus keliasdešimt milijonų eurų, šios sistemos negalima tiesiog lengva ranka išmesti į šiukšlių dėžę ir pradėti viską daryti iš naujo, nes tai būtų tiesiog neatsakingas elgesys. Todėl mes liepos mėnesį patvirtinome e. sveikatos plėtros programą su jos tikslais, pagal ją yra parengtas priemonių planas ir sistema veikia, deja, ne visu pajėgumu.
Jeigu jūs pažiūrėtumėte į skaidrę, matytumėte, galėtumėte pažiūrėti ir pamatyti eksponentinį paslaugų naudojimą, tai yra naudojimąsi sistema. Jo ilgą laiką buvo vengiama. Tai vyko, kai buvo aiškiai pasakyta, kad įstaigos tą sukurtą sistemą privalės naudoti. Žinoma, sistema veikia ne visu pajėgumu ir, kaip paaiškėjo, ji jau buvo projektuota, žinant, jog pasiekus tam tikrą naudojimo lygį ji strigs. Tai yra pasakiusi ir Valstybės kontrolė, tačiau mes jau šiandien turime apie 50 % receptų, išrašomų kaip e. receptai, ir tai rodo naujausi duomenys. Be to, ministerija atvėrė duomenis viešai naudoti, tai yra dokumentus, kurie yra susiję su e. sveikatos kūrimo istorija. Kam įdomu, kas ir kaip šią sistemą kūrė, galėtų tikrai skaidriai sužinoti, kaip ten viskas vyko.
Taip pat norėčiau paminėti, kad šių metų lapkričio mėnesį Registrų centras perėjo į Susisiekimo ministeriją ir mes kartu su ja dalyvausime atliekant auditą, per kurį ir bus įvertintas sistemos veikimas, ir tik tuomet bus aiškus lėšų poreikis. Todėl jūsų paminėti skaičiai 18 ir 28 mln. šiandien neturi jokio pagrindo.
Kalbėdamas apie tryliktą klausimą dėl regionų, norėčiau vėlgi paminėti tos pačios Europos Komisijos ataskaitą, kurioje Lietuva yra minima kaip šalis, kuri pasižymi tuo, kad Lietuvos sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamo mirštamumo rodikliai yra vieni iš didžiausių. Pavyzdžiui, mirtingumo per 30 dienų nuo hospitalizavimo dėl infarkto ar insulto rodikliai yra didžiausi. Todėl kalbant apie regionus, sąmoningai yra pasirinkta investuoti į tam tikras pagrindines ligonines, kur investavus ir sukūrus klasterines sistemas jau dabar sutrumpėjo laikas, per kurį žmonės, patyrę infarktą arba insultą, atvežami į gydymo įstaigą, jiems yra suteikiama pagalba, ir jau yra išsaugota ne viena dešimtis, o gal net ir šimtai gyvybių.
Peržiūrint Valstybės investicijų programos projektus, buvo vertinama demografinė situacija, aptarnaujamų pacientų skaičius, teikiamų paslaugų apimtis ir pagal tai buvo planuojamos lėšos. Aš tik norėčiau pasakyti, kad VIP lėšų kiekvienais metais tikisi gauti beveik 300 sveikatos priežiūros įstaigų. O biudžeto asignavimai yra tokie, kad nėra jokių realių galimybių patenkinti visus norus ir Valstybės investicijų programos lėšos buvo peržiūrėtos. Kai kur dėl mažėjančio gyventojų skaičiaus tų investicijų buvo atsisakyta. Bet tuo pačiu metu sutaupytos lėšos, t. y. apie 3,5 mln. eurų, buvo skirtos greitosios pagalbos automobiliams įsigyti, tai yra galų gale išspręsti klausimą, aprūpinimą greitosios medicinos pagalbos automobiliais visus Lietuvos regionus, kad pacientai, ištikus bėdai, būtų laiku transportuoti į gydymo įstaigą.
Taip pat, kalbant apie Valstybės investicijų programą, sveikatos apsaugos 25 tęstinių investicijų programų projektų likutinė vertė šiuo metu siekia 114 mln. eurų. O limitai yra 18 mln. eurų kas metus, t. y. šešis kartus mažesni, nei lėšų poreikis šiems projektams užbaigti, todėl nėra finansinių galimybių tęsti visų projektų finansavimą.
Atsakydamas į jūsų klausimą dėl ES fondų administravimo srityje, galėčiau tik konstatuoti, kad iki šių metų sausio 1 dienos padėtis buvo tikrai labai bloga, tą akcentavo visi, buvo pasirašyta tik viena projekto finansavimo sutartis. Tačiau dabar, iki gruodžio 6 dienos, jau yra pasirašyta 30 projektų finansavimo sutarčių už beveik 30 mln. eurų. Į valstybės projektų sąrašus įtraukti šeši projektai, jų bendra suma – 16 mln. eurų. Ir į valstybės projektų sąrašus jau yra įtraukti 59 projektai, kurių bendra suma – 91 mln. eurų. Vadinasi, postūmis yra labai didelis, nė vienas projektas nebuvo sustabdytas. Priešingai, procesas buvo spartinamas.
Atsakant dėl 10 mln. eurų lėšų sumažinimo sveikatos sektoriui, matyt, reikėtų gerbiamiesiems kolegoms paminėti, kad tokį sprendimą siūlė Finansų ministerija, matydama, kad pinigai gali būti tiesiog nepaimti ir jie gali pražūti, Lietuva gali juos apskritai prarasti. Tai dabar Europos Komisija, vertindama mūsų progresą, iš tikrųjų mano, kad lėšų sveikatos sektorius neturėtų prarasti, ir mes tikimės, kad tie pinigai mūsų sektoriuje ir liks. Noriu pasakyti, kad mes ėmėmės visų priemonių lėšas naudoti racionaliai. Vienas iš pavyzdžių yra centralizuotas brangios įrangos pirkimas. Kaip pavyzdį galiu pateikti vieną pirkimą, tai yra brangios įrangos pirkimą insulto gydymo centrams. Pavyzdžiui, perkant 12 vienetų brangios įrangos, suma pagal komercinius pasiūlymus sudarė 21 mln. eurų, tačiau, įvykdžius viešuosius pirkimus, numatoma apie 7 mln. eurų sutaupyti. Atsižvelgę į gerą patirtį, ir toliau mes vykdysime centralizuotus pirkimus ir mamografų, ir kitos įrangos.
Kalbėdamas apie paskutinį klausimą, kurį jūs uždavėte, apie mano nepopuliarumą, apie tai, kad aš esu pats nemėgstamiausias ministras, norėčiau gal tik keletą dalykų paminėti. Pirmiausia tai, kad su komanda mes įgyvendiname tikrai, manau, svarbias sveikatos sektoriaus reformas, kurios yra numatytos Vyriausybės programoje. Norint jas įgyvendinti, neretai tenka imtis tikrai sunkių ir nepopuliarių sprendimų, kurių nebuvo norinčių imtis dėl galimai nepalankių vertinimų. Pavyzdžiui, farmacijos ar alkoholio vartojimo mažinimo klausimų nesiryžo imtis nė viena iki tol buvusi nei Vyriausybė, nei Seimas. Mes šiuos sprendimus priėmėme skausmingai, bet jie yra įgyvendinti. Žinome, kad šie pokyčiai palietė tikrai dideles suinteresuotųjų grupes ir tai yra vieni svarbiausių pastarojo meto pokyčių, kurie sukėlė įvairių reakcijų. Natūralu, tai darė įtaką ir mano, kaip ministro, reitingams sociologinių apklausų metu, tą tvirtino ir žinomi sociologai, komentuodami tuos rezultatus. Aš jums, gerbiami kolegos, tiesiog norėčiau akcentuoti tai, kad aš dirbu ne dėl reitingų ar savo asmeninio populiarumo. Dirbu Lietuvos žmonėms, su komanda darome tuos darbus, kurių iki tol buvę sveikatos ministrai arba nesiėmė, arba žengė tik pirmus žingsnius, galimai tikėdami arba bijodami tų neigiamų visuomenės vertinimų.
Pabaigoje norėčiau tiesiog priminti buvusį Ministrą Pirmininką A. Kubilių, kurio reitingai buvo žemi, jis buvo vienas nepalankiausiai vertinamų politikų per visą ekonominės krizės laikotarpį mūsų šalyje. Jam ir jo komandai teko priimti svarbius ir labai dažnai nepopuliarius sprendimus, tokius kaip pensijų mažinimas, darbo užmokesčio mažinimas viešajame sektoriuje ir kiti, siekiant išvesti šalį iš krizės. Tai, ko gero, neturėtų stebinti, nes kuo daugiau daroma nepopuliarių sprendimų, tuo didesnė tikimybė sulaukti nepalankių vertinimų. Buvusiam premjerui tai netrukdė dirbti visą kadenciją, t. y. ketverius metus. Aš nuoširdžiai norėčiau tikėti, kad jam svarbiausia buvo padėti žmonėms rasti geriausius sprendimus ir išvesti šalį iš krizės, o ne dėl reitingų dirbti.
Taigi manau, kad neigiami visuomenės nuomonės tyrimų rezultatai nėra pagrindas atsistatydinti. Tie, kurie inicijuoja ir įgyvendina pokyčius tose srityse, kuriose jų jau seniai reikėjo, visada sulauks nepalankių vertinimų. Sveikatos apsaugos ministrai, deja, bet ir kitose šalyse nėra labai palankiai vertinami, nes tai yra labai jautri sritis. Mano atsistatydinimas prieštarautų mano ir visos koalicijos ryžtui eiti toliau permainų keliu, siekti teigiamų pokyčių sveikatos sistemoje ir įgyvendinti Vyriausybės programą. Tai rodytų bėgimą nuo problemų ir atsakomybės vengimą. Tačiau jei jūs, gerbiami kolegos Seimo nariai, nuspręsite, kad aš negaliu eiti šių pareigų toliau arba taip nuspręstų mane delegavusi Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga, aš galiu užtikrinti, kad pasitrauksiu, nes posto įsikabinęs nesilaikau.
Labai jums ačiū, kad išklausėte mano atsakymus.
PIRMININKAS. Ačiū. Jūsų paklausti nori daug Seimo narių. Klausiame pagal frakcijas.
Pirmasis klausia Seimo narys A. Matulas. Malonėkite per šoninį mikrofoną, užstrigo kompiuteris.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš pirmiausia noriu atsiprašyti savo žmonos už tai, kad dėl mano politinės veiklos jai tenka tiek čia, salėje, tiek ministerijoje patirti didžiulį psichologinį spaudimą. Aišku, gal kaip medikui psichiatrui tai nelabai tinka, bet, kiek žinau, jūs tam neprieštaraujate, netgi skatinate.
O paklausti norėčiau dėl kitų dalykų. Gerbiamasis kolega, metų pradžioje apie 25 % įstaigų, ypač rajonų, turėjo problemų dėl skolų finansavimo. Šiandien beveik visos rajonų įstaigos, apie 85 %, skendi skolose. Štai VIPʼo skirstymas: iš 18,5 mln. visai Lietuvai tenka tik 1 mln. 20 tūkst., daugiau visos lėšos eina dviem ligoninėms arba ministerijai pavaldžioms. Štai pridėta jūsų lentelė, kaip skirstomi Europos Sąjungos pinigai. Aš nepatingėjau apskaičiuoti. Iš 91 mln. 55 mln. eina Kauno klinikoms, 25 mln. – Santariškių ligoninei, iš viso 80 mln., o toliau čia yra pabarstoma dar kai kam kitiems. Tai ne veltui kai kurie viceministrai viešai kalba: mes atstovaujame toms įstaigoms, kurios mus delegavo. Ministre, kaip jūs vertinate? Europos Komisija, Pasaulio sveikatos organizacija paskelbė duomenis, kad Lietuva – vienintelė šalis, kurioje tarp regionų sveikatos skirtumai didėja. Ar nemanote, kad šiais sprendimais proteguojate, kurdamas dviejų ligoninių, dviejų miestų sistemą, jūs kaip tik dar daugiau didinate sveikatos skirtumus?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Aš iš dalies jau į jį atsakiau komentuodamas valstybės investicijų programos lėšų skirstymą. Iš tikrųjų, matyt, mes pirmą kartą pažiūrėjome ganėtinai atsakingai į šiuos pinigus, nesivadovavome nei partine, nei politine priklausomybe, ir žiūrėjome, kur koncentruojasi didžiausi pacientų srautai. Aš neatsitiktinai paminėjau klasterių sistemą, kuri yra sukurta. Iš tiesų labai brangiai kainuoja insulto, infarkto klasteriai, kur reikia pirkti labai brangią įrangą ir atkeliauja didžioji dalis pacientų. Iš tiesų jie koncentruojasi didžiuosiuose miestuose, kur tuos pacientus ir suveža. Nesakyčiau, kad tai yra kokios nors atskirties didinimas arba regionų politikos ignoravimas ar panašiai.
Dar daugiau, manau, kad iki tol buvusi sistema, kai mums priėmus DRG sistemą mes taikydavome įvairiausias indeksacijos metodikas vien tam, kad išlaikytume status quo… Jei nereformuotume sistemos, nepertvarkytume jos, tiesiog indeksuotume apmokėjimą už paslaugas, būtų tiesiog tos mūsų kurtos sistemos iškraipymas. Aš ne vieną kartą esu minėjęs, galiu dar kartą pakartoti, kad tie sprendimai, taip, labai nepopuliarūs, bet jie sukūrė realią paskatą ligoninėms, rajonų ligoninėms dabar spręsti problemas. Ne tiesiog prašyti daugiau pinigų, bet žiūrėti, kaip gydymo įstaigos turi būti pertvarkytos ir kokios paslaugos ten turi būti teikiamos, kad ligoninė galėtų funkcionuoti, kad, paskyrus papildomų pinigų už paslaugų apmokėjimą, jie nukeliautų medikų atlyginimams, o ne skoloms dengti. Taip, tai yra skausmingas procesas, bet aš kito kelio iš tikrųjų nematau. Nes net ir tie restruktūrizacijos etapai, apie kuriuos čia labai daug būdavo visą laiką diskutuojama, be politinės valios, be finansinių instrumentų taip ir palikdavo neįgyvendinti. Mes iki šiol turime ligoninių, kur akušerijos skyriuje yra keliasdešimt gimdymų per metus, manau, kad ši situacija yra visiškai netoleruotina. Mes, įliedami pinigus į sistemą, kaip ir premjeras yra minėjęs, prisiimame įsipareigojimą susitvarkyti ir ligoninių tinklą. Tie sprendimai yra priimami sąmoningai.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Armonaitė. Ruošiasi R. Tamašunienė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, ministre, už atsakymus ir už pranešimą. Aš turiu klausimą dėl alkoholio prevencijos politikos, dėl priklausomybių gydymo. Jūs tik pradėjęs savo veiklą kaip ministras išties pateikėte daug pasiūlymų, kurie daugiausia kalbėjo apie draudimus, apie alkoholio pasiūlos draudimus, tačiau vis dėlto veiksmai, kurie susiję su alkoholio paklausos mažinimu, t. y. tuo, kad žmonės mažiau vartotų, norėtų vartoti, neskandintų savo problemų alkoholyje, tų sprendimų mes kol kas nematome. Netgi priešingai – matome daug priklausomybių ligų centrų reformos užstrigimo. Centrus paliko 75 darbuotojai. Šios paslaugos tampa sunkiau prieinamos, ypač regionuose. Išties atrodo, kad šitai reformai buvo nepasirengta. Mano požiūriu, jeigu mes pripažįstame, kad Lietuvoje alkoholio vartojimas yra didelė problema, pirmasis darbas Nr. 1 turi būti pagalbos tokiems žmonėms suteikimas. Ar galėtumėte…
PIRMININKAS. Laikas!
A. ARMONAITĖ (LSF). …vis dėlto pakomentuoti, kaip yra su priklausomybės ligų centrais? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Taip, galėčiau pakomentuoti. Šiek tiek jau komentavau ir rodžiau lentelę. Bijau, kad jūsų turimi skaičiai nėra visiškai tikslūs. Specialistų, kurie tiesiogiai dirba su žmonėmis ir teikia paslaugas, skaičius nėra sumažėjęs. Sumažėjo ūkio žmonių, t. y. tų, kurie atlieka tiesiog techninį darbą, ir tai leido vėlgi didinti atlyginimą tiems, kurie tiesiogiai teikia paslaugą. Manau, kad šitos reformos labai reikėjo.
Dar daugiau. Aš ne kartą esu minėjęs, manau, kad Lietuvai buvo gėda ir turėtų būti gėda, kad XXI amžiuje valstybės finansuojamose įstaigose buvo teikiamos mokslu nepagrįstos tokios paslaugos, kurios visiškai yra nesusijusios su gydymu, yra susijusios su kokiu nors… Nežinau, gal ir nereikėtų vartoti to žodžio, bet, matyt, šarlatanizmas gal būtų geriausias pavadinimas to, kas kai kuriais atvejais ten vykdavo. Aš manau, labai seniai buvo atėjęs laikas šituos sprendimus padaryti ir tas žingsnis yra įvykęs. Toliau mes dirbame ir tikrai bus patvirtinamos vieningos metodikos. Pagalba bus teikiama.
Dar daugiau. Iš fondo bus parengta visa priklausomybių konsultantų rengimo tvarka. Atsiras savotiška kaip žemo slenksčio paslauga, kuri leis regionuose žmonėms tą motyvacinę pagalbą gauti net ne pas psichikos sveikatos specialistus. Ateinančiais metais atsiras skatinamoji paslauga (jau yra visa tvarka) – šeimos gydytojai galės vertinti riziką ir už tai gaus papildomus finansus. Visa tai jau yra nuspręsta, patvirtinta.
Toliau. Iš fondo bus finansuojama socialinė reklama, bus parengta tvarka dėl alkoholio vartojimo prevencijos nėštumo metu ir t. t. Aš vis dėlto nesutikčiau, kad mes neinvestuojame į priemones paklausai mažinti. Į jas tikrai yra investuojama. Tuo labiau kad Vyriausybė apsisprendė ir fondo lėšas didinti. Mes tikrai skiriame dėmesį ir skirsime ateityje ir priklausomybių gydymui, ir paklausos mažinimui.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė R. Tamašunienė. Ruošiasi J. Olekas.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Dėkoju. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų pasidarė tokia situacija, iš tikrųjų ta audra stiklinėje dėl tų vadinamųjų kontrolinių pirkimų ir visa ta situacija šiandien aptariama Seime.
Mano klausimas būtų toks. Kodėl dar neišėjus slaptiems pirkėjams į vaistines realiai apsipirkti, vaistininkai parodė duris kai kuriems klientams, norėjusiems įsigyti tų vaistų, kuriems realiai nereikia jokio recepto, ir tai patvirtino šeimos gydytojas, pas kurį nukeliavo? Tokie atvejai mus pasiekė. Aš nežinau, kiek iš tikrųjų jie tikroviški, bet ar jums žinomi tokie atvejai? Ir tada, ar ministerija ir jūs, kaip ministras, iš tikrųjų imsitės veiksmų dėl tokių farmacininkų veiksmų, kai žmonėms bus neparduodami vaistai, kurie realiai turėtų būti parduoti? Kokie būsimi tos oligopolinės rinkos jūsų kontrolės veiksmai?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Tikrai tokių atvejų žinome. Aš kai kuriuos jums demonstravau ir pranešime tiesiog cituodamas žmonių skundus Valstybinei vaistų kontrolės tarnybai, kurioje jie yra tiriami. Iš tiesų kai kurie yra ištirti ir yra konstatuota, kad tam tikrais atvejais ta tinkama farmacinė paslauga nebuvo suteikta, žmogui nebuvo paaiškinta alternatyva arba tikrai buvo pareikalauta recepto už nereceptinį vaistą. Aš galiu tik paspėlioti, kodėl taip buvo daroma. Manau, logiškiausias paaiškinimas, kodėl taip buvo daroma, tai buvo bandymas sukurti spaudimą politikams turint siekį, kad būtų atšauktas sprendimas dėl kontrolinių vaistų pirkimo. Prisiminkime, kad jis anksčiau pro jokį Seimą kelio neprasiskindavo. Šiandien mes jau turime labai aiškų atsakymą, kodėl neprasiskindavo. Todėl, kad tų pažeidimų buvo tikrai labai daug, nors jie buvo neigiami. Kaip ir sakiau, tie pranešimai, kuriuos praneša žmonės, yra tiriami ir, taip, už juos gresia tam tikros sankcijos, yra numatyta atsakomybė, kuri yra numatyta pagal įstatymus. Tik tiek, kad, nenorėdami gilinti konflikto, mes pasakėme, kad tie kontrolieriai, kurie ateis, iš pradžių elgsis geranoriškai ir pusę metų, kad ir patikrins, bet netaikys ekonominių sankcijų. Žiūrėkite, kaip jūs teisingai ir pastebėjote – nereikėjo niekam net pro duris išeiti ir vaistininkai staiga pradėjo laikytis tvarkos. Kaip vienas iš Seimo narių tai pavadino itališku streiku. Vadinkime, kaip norime, bet taikstytis su situacija, kaip receptiniai vaistai buvo dalinami į kairę ir į dešinę be receptų, be atsakomybės matant, kad, kaip aš ir rodžiau, auga vaistų vartojimas, iš tikrųjų buvo tikrai netoleruotina situacija.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Olekas. Ruošiasi P. Gražulis.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Gerbiamas kolega, man ne kartą yra tekę stovėti jūsų vietoje ir žinau, kad tai ne pati maloniausia procedūra, bet yra gera proga atsakyti į labai rimtus klausimus. Aš manau, kad galbūt tie emociniai klausimai yra tokie sudėtingesni, todėl aš noriu kolegiškai užduoti praktiškesnį klausimą.
Pirmiausia noriu pasakyti, kad, ko gero, reformą be pinigų padaryti bus nelengva. Tai rodo ir OECD pateikti duomenys, kad mes tik pusę reikalingų lėšų skiriame sveikatai. Bet mano klausimas yra tikslinantis jūsų pirmojo klausimo atsakymą. Jūs visiškai neužsimenate apie gydytojus rezidentus dėl jų atlyginimo, nes kalbate tiktai apie slaugytojų ir gydytojų atlyginimus 2020 metais. Mano skaičiavimais, jeigu tempas bus kaip dabar po 20 %, tai net šių dienų nei pusantro, nei trijų vidurkių nepasieks.
Mano konkretus klausimas būtų, kokį jūs numatote 2019 metais tiek gydytojų rezidentų, tiek slaugytojų, tiek gydytojų atlyginimą? Koks bus kitas žingsnis po 2018 metų?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Nesutikčiau, kad nepaminėjau rezidentų. Aš minėjau, kad biudžete yra numatyta 1,4… Matote, kai mes atidavėme atsakymus, dar nebuvo patvirtintas biudžetas ir buvo sudėtinga kalbėti apie tas lėšas, kurios dar nebuvo patvirtintos. Dabar tai tikrai žinome. Aš minėjau, kad ne mažiau kaip 10 % nuo sausio mėnesio tas padidėjimas rezidentams jau bus. Mes tikrai ieškome galimybių ir daugiau didinti. Šiuo metu kaip tik vyksta diskusijos dėl Europos Sąjungos fondų lėšų naudojimo per etapinių kompetencijų įgyvendinimą. Bet vėlgi, kol neturime patvirtinimo iš stebėsenos komiteto, aš nenoriu dalinti pažadų ir tiesiog sakyti to kaip fakto. Tiesiog noriu pasakyti, kad stengiamės ieškoti sprendimų, ir aš labai tikiuosi, kad mes juos rasime.
Dėl 2019 metų. Manau, yra labai anksti kalbėti, nes mes sutarėme su profesinėmis sąjungomis, kad kiekvienų metų trečiąjį ketvirtį mes grįšime kartu su profesinėmis sąjungomis prie derybų stalo ir tada, matydami biudžeto surinkimą, kaip jis keičiasi, kaip keičiasi PSDF surinkimas, tada pagal realią situaciją ir nuspręsime, kiek pagal tuos metus mes galime didinti medikams atlyginimą. Bet toks įsipareigojimas, pažadas yra pasirašytas.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys P. Gražulis. Ruošiasi A. Maldeikienė.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas ministre, kadangi aš nesu konservatorius, girdžiu jus. Į pateiktus klausimus ir kaltinimus tikrai jūs atsakėte labai išsamiai, labai argumentuotai. Dėl tų klausimų, kurie buvo dėl receptinių vaistų be recepto pardavimo, man buvo abejonių ir labai nemažai kreipėsi į mane žmonių, kad tai buvo, kiek suprantu, vaistininkų sabotažas. Tikrai išgirdau ir šiuo klausimu dėl jūsų interpeliacijos aš klausimo neturiu.
Bet norėjau paklausti visai iš kitos srities pasinaudodamas proga. Kaip jūs žiūrite į Seimo narių iniciatyvą užregistruoti įstatymo pataisą, kad tiems asmenims, ypač, sako, tarp jaunimo paplitę, kurie panaudojo visiškai mažą dozę narkotinių priemonių, kanapių ar ko, šiuo metu yra numatyta labai griežta baudžiamoji atsakomybė. Kaip jūs manote, kad būtų šiek tiek liberalizuojamos tos bausmės? Kokia jūsų, kaip ministro, nuomonė?
A. VERYGA (LVŽSF). Supratau klausimą. Ačiū. Aš manau, kad tai yra vienas iš tų retų atvejų, kai toks sprendimas buvo priimtas visiškai neturint intencijos kriminalizuoti ar griežtinti. Tai įvyko greičiausiai tiesiog perkeliant nuostatas į Nusižengimų kodeksą ir galimai įvyko kažkoks neapsižiūrėjimas.
Jeigu jūs klausiate manęs, kaip specialisto, nuomonės, tai aš manau, kad žmonės, kurie naudoja narkotines medžiagas ne platinimo tikslu, yra priklausomi nuo narkotinių medžiagų, turėtų būti gydomi, o ne įkalinami. Tokia turėtų būti iš tikrųjų praktika, nes įkalinimas žmogaus nepagydo nei nuo alkoholizmo, nei nuo kanapių, nei nuo kokios nors kitos medžiagos naudojimo. Nebent mes ten žmogų uždarę ir izoliavę suorganizuotume ypatingas sąlygas gydytis, reabilituotis ir panašiai, tai tada gal tas ir turėtų prasmę. Šiandien, aš manau, įkalinimo įstaigose tokių paslaugų suteikti mes negalime, neturime tokios galimybės. Matyt, tikrai reikėtų labai aiškiai atskirti naudojimą asmeniniais tikslais, kai žmogus yra priklausomas ir vartoja, nuo tų atvejų, kada prekiaujama, parduodama, siunčiama, platinama ir panašiai, kai atsakomybė tikrai, mano supratimu, turėtų būti maksimaliai griežta, nes žmonės turėtų suvokti, kad tokiu būdu jie stato į pavojų tikrai labai didelę visuomenės dalį.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Maldeikienė, ruošiasi R. Karbauskis.
A. MALDEIKIENĖ (MSNG). Lapkričio pabaigoje atsakydamas į mano prašymą paviešinti aukštų politikų ir biurokratų, kurie be eilės naudojosi medicinos paslaugomis, sąrašą, teigėte, kad ši informacija prieštarautų Pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo nuostatoms. Ar jums žinoma, kad Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos 8 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad pacientų teisė į privataus gyvenimo neliečiamumą nėra absoliuti ir turi būti ribojama, kai ji prieštarauja dorovei, kitų žmonių teisėms ir laisvėms, bei siekiant užkirsti kelią teisės pažeidimams. Ar jūsų vadovaujama ministerija savo veikloje remiasi tarptautiniais dokumentais?
Dar toks klausimas. O gal jūs manote, kad toks nomenklatūrinis lipimas per ne tokių įtakingų žmonių galvas yra pateisinamas? Kas išplaukė iš jūsų atsakymo man.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Gal pradėsiu nuo to vidurinio, ar mes vadovaujamės tarptautiniais dokumentais ir rekomendacijomis. Taip. Greičiausiai jums yra žinoma, kad kitais metais mes turėsime įgyvendinti dar griežtesnes pacientų duomenų ir kitų duomenų apsaugos direktyvos nuostatas, kurios mus turbūt dar labiau apribos dėl mūsų informacijos viešinimo. Aš tikrai nenorėčiau pasakyti, kad mes turime toleruoti atvejus, kai yra kokiu nors būdu naudojamasi privilegijomis. Labai džiaugiuosi, kad jūs tą klausimą iškėlėte.
Aš neminėsiu pavardžių Seimo kolegų, kurie labai drąsiai viešumoje pasakoja, kaip jie derina tam tikrų pacientų interesus, nebūtinai savo, bet duoda nurodymus gydymo įstaigoms, kaip, kur ir ką hospitalizuoti ir panašiai. Bet kokiu atveju aš manau, kad mes gal ir galime atkleisti politikų… ne galime, gal turėtume atskleisti tuos, kurie užsiima kažkokiu protegavimu, bet jų pačių gydymosi arba lankymosi duomenys vis dėlto yra pacientui jautri informacija. Aš laikausi nuostatos, kad tokių duomenų apie paciento gydymą ir jam teikiamas paslaugas atskleisti mes neturime teisės.
PIRMININKAS. Klausia… (Balsai salėje) Dėl vedimo tvarkos? (Balsas salėje: „Klausykite, jeigu žmogaus…“) Ne jūs, G. Landsbergis dėl vedimo tvarkos. (Balsas salėje) Prašom kalbėti.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas Pirmininke. Iš tikrųjų išgirdome, kad… R. Karbauskis dabar turėtų klausti, tačiau mes jo nematome tarp užsiregistravusių. Ar čia yra taikomos kokios nors ypatingos privilegijos žmonėms, kurie yra, nežinau, Kultūros komiteto pirmininkai ar dėl kitų aplinkybių?.. Ar Agrokoncernui čia yra?..
PIRMININKAS. Išsibraukė.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). G. Landsbergiui galiu pasakyti. Aš pats nustebau, kad buvau pakviestas, nes buvau užsirašęs klausti ir išsibraukiau. Tai nedarykite (…) iš to.
PIRMININKAS. Mes nekontroliuojame sąrašo po to, nes buvo registracija, iš to sudarėme pagal frakcijas…
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Jokių problemų, aš išsibraukiau. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Gerai. Tada klausia R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Po šio Gabrieliaus pasisakymo… Tai rodo, kaip tendencingai vis dėlto elgiamasi ir negarbingai.
Norėjau jūsų paklausti, kai pirmą kartą išgirdote apie surežisuotą komedinę interpeliaciją, kokie buvo jūsų vertinimai? (Balsai salėje)
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Manau, kad būdamas gyvas žmogus vis tiek sureaguoji ir turi ir jausmus, ir emocijas, žinoma, kad tai nėra malonus procesas. Kaip gerbiamas kolega J. Olekas minėjo, nėra labai smagu būti interpeliuojamam.
Žinote, emocijos praeina, nueina ir, kaip aš sakiau pačioje pradžioje, tikrai esu labai nuoširdus sakydamas, kad džiaugiuosi galimybe Seimo nariams paaiškinti, duoti atsakymus. Akivaizdu, kad ir per Vyriausybės valandą, matyt, neužtenka to laiko į viską atsakyti, galbūt ne su visais turime laiko tiek pabendrauti, kad aš galėčiau išsklaidyti visas abejones. Atmetus tas pirmas emocijas, manau, vis dėlto tai yra gera proga ir skirtas laikas, tikrai didelė garbė turėti visų Seimo narių dėmesį ir paaiškinti tuos sprendimus, dėl kurių kolegoms Seimo nariams kilo neaiškumų.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys J. Razma, ruošiasi A. Sysas.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, kai mes neseniai Antikorupcijos komisijoje atlikome e. sveikatos tyrimą, netikėtai sušmėžavo ir jūsų pavardė kaip dirbusio toje bendrovėje, kurią įkūrė buvę Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai, toliau privačiai uždirbdami iš šito projekto. Jūs savo rašte aiškinate, kad tai nereikšmingas dalykas, labai trumpai dirbote, bet vis dėlto gal galite paaiškinti tas aplinkybes, kaip jūs ten įsidarbinote, kiek uždirbote ir ar tai nesutrukdys jums dabar principingai įvertinti tos sistemos tolesnį įgyvendinimą?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Pradėsiu nuo antros dalies. Ne, nesutrukdys. Juo labiau, kaip jūs teisingai paminėjote, tai yra visiškai epizodinis atvejis, aš dirbau vieną dieną. Dirbdamas universitete esu dalyvavęs labai daugelyje projektų kaip ekspertas, esu ir mokymus vedęs, ir paskaitas skaitęs. Tikrai neatsimenu, kas ten konkrečiai buvo dirbama, nes tai buvo, jeigu gerai pamenu, prieš ketverius ar penkerius metus, per tą laiką tikrai labai daugelyje dalyvavau projektų. Tikrai negalėčiau pasakyti, dabar jau neatsimenu, nei kiek aš ten uždirbau, nei koks konkrečiai buvo kažkokiame projekte mano darbas. Bet tai tikrai buvo viena darbo diena ir tikrai tai netrukdys man skaidriai rūpintis elektroninės sveikatos sistemos problemomis.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narys A. Sysas, ruošiasi A. Kubilienė. Klausia R. Budbergytė.
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). Labai ačiū. Gerbiamas ministre, jūs eidamas vadovauti tokiai sudėtingai, bet Lietuvos žmonės gyvybiškai svarbiai politikos sričiai, tikrai supratote, kokią atsakomybę jūs prisiimate, tikiuosi, ir dabar suprantate. Aš, žinoma, neabejoju jūsų nė viena gera intencija, kurių jūs tikrai turite, ir norite reformuoti mūsų sveikatos priežiūros sistemą. Tačiau tikrai nerimą kelia situacija, kad regionuose gyvenantys žmonės susiduria su prastu paslaugų sveikatos priežiūros srityje prieinamumu. Tarptautiniai ekspertai pažymi, kad didžiausi iššūkiai yra turėti prieinamus gydytojus, slaugytojus, nes konstatuojamas nevienodas gydytojų pasiskirstymas šalyje, nepaisant to, kad pagal gydytojų skaičių mes atrodome gana neblogai. Iš tiesų tas skaičius netgi yra didesnis, negu yra Europos Sąjungos vidurkis, todėl, kad mes išleidžiama į gyvenimą daug absolventų iš mūsų medicinos mokymo įstaigų. Tačiau taip pat yra konstatuojama…
PIRMININKAS. Klauskite! (Balsai salėje)
R. BUDBERGYTĖ (LSDPF). …ir tas faktas, konstatuojama, kad Lietuvoje gyventojų mirtingumo rodiklis yra labai didelis būtent dėl tos priežasties, kad sveikatos priežiūros priemonėmis mes negalime jo sumažinti, ypač tai yra aktualu regionuose. Atsiprašau, mielas ministre, pasakykite, ką vis dėlto, be tų investicijų, kurių jūs ir taip sumažinote regionams, ketinate daryti spręsdamas problemą, kaip regionuose duoti didesnį paslaugų prieinamumą ir gydytojus, ypač jaunus, paskatinti važiuoti dirbti į regionus?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Kaip jūs teisingai ir pastebėjote, regioniniai skirtumai Lietuvoje iš tikrųjų egzistuoja ir pagal sveikatos rodiklius. Tik turėkime galvoje tai, kad nuo pačios sveikatos sistemos funkcionavimo tie pagrindiniai rodikliai priklauso labai nedaug, t. y. labai nedidele apimtimi. Pirmiausia priklauso nuo to, kaip žmonės gyvena, t. y., kokia yra jų elgsena, jie rizikingai elgiasi, nerizikingai elgiasi. Miestuose iš tikrųjų yra susikoncentravę daugiau žmonių su aukštuoju išsilavinimu, žmonės atitinkamai sveikiau ir gyvena, ir, aišku, yra labiau sveikatos požiūriu raštingi, todėl tie skirtumai pirmiausia ir atsiranda.
Kita didžiulė problema yra ta, kad iki šiol mūsų galvose yra gyvas įsitikinimas, kad jeigu netoli yra gydymo įstaiga, tai automatiškai reiškia geras sveikatos priežiūros paslaugas. Tikrai taip nėra. Aš galiu tik pakartoti, kad svarbu žmogui, tam, kuris susiduria su kokia nors sveikatos problema, ne kur stovi ligoninė, bet kaip greitai ir kas jam suteiks, ir kaip kvalifikuotai suteiks jam pagalbą. Todėl mes bandome žmonėms aiškinti, kad tam tikrų paslaugų koncentracija centruose turi prasmę, turi logiką. Jau ir dabar didelė dalis žmonių juda į regioninius centrus, važiuoja ten, kur yra daugiaprofilinės komandos, kur žmogus gali gauti labai rimtą pagalbą. Tai nereiškia, kad mes kažkaip bandome ignoruoti regionų problemą, kaip tik galvojame, kaip ten pritraukti šeimos gydytojus. Ten, kur liks ligoninės su terapinėmis paslaugomis, per etapines kompetencijas rezidentūrose, per pagalbą rezidentams, jų rengimą, kuo savivaldybės ir dabar jau naudojasi rengdamosi rezidentus, kuriam paskatas, kad bent dalis žmonių nuvažiuotų bent kuriam laikui, pamatytų, kokia yra ligoninė, ir galbūt liktų, o savivaldybės turėtų lėšų tam, kad tokius rezidentus galėtų ten pasirengti. Tikrai galvojame ir apie regionus, tik tiek, kaip ir sakiau, kad tinklas yra toks išplėtotas ir ligoninė yra arti, tai dar nereiškia, kad regione yra suteikiama tinkama sveikatos priežiūros paslauga.
PIRMININKAS. Klausia Seimo narė A. Kubilienė. Ruošiasi R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamasis ministre, tikriausiai jūs paveldėjote labiausiai apleistą sritį ir iš tikrųjų čia darbų yra labai daug. Labai daug yra šnekama apie medikų emigraciją ir čia kaip pagrindinė priežastis yra įvardinami gydytojų atlyginimai. Ar jums neatrodo, kad, be šitos priežasties, yra ir daugiau priežasčių, pavyzdžiui, ir per maža pagarba mediko profesijai visuomenėje? Aš norėčiau sužinoti, ką jūs galvojate, kokios čia galėtų būti priežastys dar ir kitos ir ką daro Sveikatos apsaugos ministerija šiuo klausimu? Ačiū.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Iš tiesų jūs labai taikliai pastebėjote, kad finansinis motyvas yra tik vienas iš motyvų, dėl ko jauni žmonės palieka Lietuvą arba apsisprendžia ją palikti. Yra keletas priežasčių greta atlyginimo, pirmiausia – galimybė save realizuoti. Pradėt turėtume, matyt, nuo to, kad dar universitete žmonės apsispręsdami, kuo jie norėtų būti kaip medikai, matyt, nėra tinkamai orientuojami arba sunkiai įsivaizduoja, kur jie ras savo vietą darbo rinkoje čia, Lietuvoje, ir susikuria kartais nepagrįstus lūkesčius. Dalis profesijų, kurių mums trūksta, yra stigmatizuotos, nelabai populiarios, todėl žmonės jų nesirenka. Negavę rezidentūros vietos, jie jau vien dėl to važiuoja į kitą šalį, kad galėtų gauti tokią rezidentūrą, kokios Lietuvoje jie negali gauti. Tai reiškia, kad mes turėsime imtis tikrai gana radikalių priemonių dėl žmogiškųjų išteklių planavimo. Tikrai kalbame su Švietimo ir mokslo ministerija, su universitetais, kaip geriau planuoti rezidentūros studijas, kaip padaryti, kad žmonių, kuriuos parengiame, skaičius būtų iš tikrųjų adekvatus Lietuvai, kad jau vien dėl to žmonės nepaliktų šalies.
Kita problema yra negalėjimas savęs realizuoti. Kai buvo klausiama apie rajonų, regionų ligonines, jeigu jaunas specialistas važiuoja ten, jis nori daryti darbą, kurio yra išmokytas, nenori prarasti kompetencijos. Vadinasi, ten mes turime sistemą sutvarkyti taip, kad nestovėtų pustuščiai skyriai, kad žmogui nuvažiavus ten nereikėtų degraduoti, kad jisai nedegraduotų kaip profesionalas, ir ten liktų tik tas, kas užtikrina pakankamus srautus, kad žmogaus profesionalo kompetencija galėtų augti, tai yra kitas dalykas.
Jūs paminėjote ir kitą svarbų niuansą, t. y. pasitikėjimą sveikatos priežiūros sistema, jos reputacija, pasitikėjimą gydytojais ir panašiai. Ir čia aš norėčiau susieti su dar vienu klausimu, kuris buvo interpeliacijoje, dėl gydytojų vadovų atleidimo, kodėl aš kviečiausi juos, kodėl aš bandžiau pasiūlyti išeiti šalių susitarimu. Aš manau, kad sveikatos sistema ir taip yra labai sumenkinta, ir taip yra labai didelis nepasitikėjimas, kuris galų gale persikelia emociškai ten dirbantiems medikams. Aš norėjau, kad šita sistema bent dalį veido išsaugotų, kad pagarba medikams nebūtų trypiama, kad tikrai jie būtų vertinami kaip profesija, todėl džiaugiuosi ir atsiradusiu Medikų sąjūdžiu, prie kurio prisijungė ir pacientai. Manau, kad tai yra geras postūmis visuomenei suprasti, koks yra sunkus medikų darbas. Tie procesai, kurie vyksta dabar, manau, kad tikrai prisidės prie visuomenės suvokimo ir supratingumo. Patys medikai dabar sako: dabar jau, kai ateina pacientai, jie jau kalba truputį kitaip, lyg ir suprasdami, atjausdami tiek dėl atlyginimo, tiek dėl dabai didelio krūvio. Tik bendromis pastangomis, ne tik per atlygį mes galime motyvuoti pacientus likti čia, pirmiausia rodydami pagarbą jiems.
PIRMININKAS. Kadangi paskelbta, paskutinė klausia Seimo narė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė.
R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Ministre, jūs pasiūlėte kainų mažinimo planą. Išties opi problema, visi suprantame ir žmonių lūkestis kaip ir yra aiškus. Bet kodėl yra taip, kad kai kurie vaistai ženkliai pabrango ir, tarkim, už epilepsijai gydyti skirtus vaistus balandžio mėnesį priemokos buvo 14 eurų, spalį jau 40 eurų? Kaip čia taip išeina, kodėl taip atsitiko? Ar jūs iš viso esate suskaičiavę, kiek kompensuojamųjų vaistų kainyne esančių vaistų taip smarkiai pabrango? Kodėl 60 % dingo vaistų iš kainyno?
Taip pat žmonės išsako problemą dėl kompleksinio gydymo, tada, kada reikia suderinti vaistus. Žmonės tokiu atveju turi dvi galimybes, kadangi kai kurie vaistai brangsta: arba mokėti brangiau, arba iš naujo vykdyti tokio, sakykim, atitaikymo procedūrą. Tai užtrunka ir keletą mėnesių, gali tekti atsigulti į ligoninę. Ar jūs suskaičiavote šiuos kaštus? Kitaip tariant, jūs sakote, kad viskas atpinga, bet iš tikrųjų kai kas ir labai pabrangsta. Kokie iš tikrųjų tie realūs skaičiai?
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Tikslaus skaičiaus nesakysiu, bet tikrai juos turime, nes su lyg kiekvienu kainynu jie keičiasi. Vieni vaistai patenka į kompensuojamųjų vaistų kainyną, kiti iš jo iškrenta. Tas procesas vyko nuolat ir iki mūsų naujų tvarkų įvedimo, nes dalis gamintojų pasitraukė iš šalies dėl natūralių priežasčių, apsisprendė vaisto galbūt nebetiekti.
Dabar dėl jūsų paminėtų vaistų nuo epilepsijos, kiek domėjomės, mes esame lyg ir atsiuntę jums atsakymą, nežinau, gal dar nepasiekė, bet tikrai yra parengtas, buvo aiškintasi dėl konkretaus preparato. Jeigu gerai prisimenu, vaistinės jį pardavinėjo tiesiog su nuolaida, tai reiškia, kad pacientui netaikydavo tos priemokos, kuri yra leistina, galima. Įsigaliojus naujoms tvarkoms, tiesiog tų nuolaidų nebetaikė. Žmogui fiziškai atrodo, kad vaistas pabrango, bet tai yra ne dėl to, kad įsigaliojo kainynas, tiesiog dėl to, kad vaistinės dėl vienų ar kitų priežasčių nusprendė nebetaikyti nuolaidų, kurias anksčiau duodavo dėl joms žinomų priežasčių, kad pritrauktų klientą, kad jie galbūt įsigytų ir kitų vaistų, atėję į vaistinę.
Dabar dėl 60 % vaistų, kurie dingo iš kainyno. Susitaikykime su realybe, kad nuolat dalis vaistų ateis, dalis dings. Tai yra nuolatinis, nesibaigiantis procesas. Aš ką norėčiau akcentuoti? Nedingo iš vaistų kainyno nė viena veiklioji medžiaga. Pacientams yra sudėlioti visi saugikliai, kad nė vienas vaistas, t. y. nė viena veiklioji cheminė medžiaga niekur nedingtų, net jeigu jie ir nesumažintų tos kainos, kiek reikalaujama pagal kainyną. Vadinasi, vaistas, gydymas tikrai neturi nutrūkti ir neturi niekur dingti, todėl neturi kilti ir tų kaštų, apie kuriuos jūs kalbate.
O tai, kad žmonės iki šiol įtikėję, kad gydo pakuotė, spalva, tabletės dydis ir panašiai, yra labai blogai. Aš iš tikrųjų kviečiu kolegas, ypač tuos, kurie esate tikrai išsilavinę, esate pakankamai kompetentingi žmonėms paaiškinti, padėkite ir prisidėkite prie to, kad žmonėmis nebūtų manipuliuojama ir nebūtų iš jų imami pinigai už tabletės formą, už pakuotės dydį arba panašiai. Tada, matyt, nekils ir tų problemų, apie kurias mes kalbame.
PIRMININKAS. Ačiū, ministre, laikas atsakyti baigėsi. Pailsėkite. Pereisime prie diskusijos. Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pagal 221 straipsnio, kuris nustato interpeliacijos nagrinėjimo tvarką, 4 punktą – diskusija. Žodis paprastai suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems. Pasitarkime dėl laiko. Galime tam skirti 20 minučių? Bendru sutarimu. (Balsai salėje) Iš viso 20 minučių. Sutarėme. Dėkoju. Bendru sutarimu.
Pirmasis kalba M. Majauskas, kviečiu. Jūsų nuomonė – už interpeliaciją.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Matyt, gal nėra tokio termino – už ar prieš interpeliaciją, čia gal ne taip iki galo užsirašėme. Gal pritariame ar nepritariame ministro atsakymams, bet, matyt, intencijos čia yra gana aiškios.
Prieš eidamas į tribūną, aš atsiverčiau Valstiečių partijos rinkimų programą ir pacituosiu kelis punktus. Jūs labai aiškiai kalbate, jog užtikrinsite psichologinės pagalbos prieinamumą, vykdysite efektyvią savižudybių prevenciją, išspręsite psichologų licencijavimo klausimą, destigmatizuosite psichikos sveikatą, deinstitucionalizuosite psichikos sveikatos pagalbą. Bet iš tiesų veiksmai yra atvirkštiniai. Gerbiamasis ministre, jūs pats teikiate ir siūlote hospitalizuoti daugiau žmonių, turinčių psichikos sveikatos sutrikimų, ir toliau stiprinate ligonines ir institucijas.
Antras dalykas. Jūs sakote, kad destigmatizuosite psichikos sveikatą, bet mes matėme ligoninėse esminius žmogaus teisių klausimų pažeidimus, žmogaus teisių pažeidimus, kur yra vykdomi mokymai bankų specialistams. (Gerbiamasis ministre, į jus kreipiuosi, aš matau, kad jums nelabai įdomu.) Gerbiamasis ministre, jums juokinga, bet iš tikrųjų matome esminius žmogaus teisių pažeidimus ligoninėse, ir aš matau, kad jums tai kelia šypseną. Nežinau, ar verta dėl to šypsotis ir juoktis, bet manau, kad tai yra stiprūs ir svarbūs dalykai.
Jūs kalbėjote apie psichologinės pagalbos prieinamumą, bet akivaizdu, kad šitie klausimai nesprendžiami ir sistema ir toliau yra medikalizuota, dominuoja medikamentinis gydymas, psichikos sveikatos prieinamumas yra labai menkas, ypač rajonuose. Jūs puikiai žinote, kad vaikų psichikos sveikatos specialistų beveik nėra ir juos gauti yra labai labai sunku.
Kitas dalykas. Jūs sakėte, kad keisite prieinamumą ir didinsite apmokėjimą psichikos sveikatos specialistų. Bet šiandien apmokėjimas yra vis dar tris kartus mažesnis, negu kitų sričių. Jūs puikiai žinote kodėl, kaip psichikos sveikatos specialistas. Psichoterapija trunka valandą laiko. Jūs, kaip psichikos sveikatos specialistas, tai žinote. Endokrinologas, kardiologas per valandą suteikia tris konsultacijas, apmokėjimas toks pats, todėl psichoterapeuto yra tris kartus mažesnis ir prieinamumas dėl to beveik neegzistuoja rajonuose ir regionuose.
Kalbėjome apie pagalbą vaikams. Vaiko raidos centro klausimas išlieka vis dar neišspręstas. Gerbiamasis ministre, vėlgi tai yra jūsų atsakomybė.
Kalbant apie savižudybių prevenciją, mes kartu su jumis keliavome po Lietuvą, susitikinėjome su gyventojais, kalbėjome Kupiškyje, kur vėlgi žadėjote proveržį prieš pusantrų metų, prieš dvejus metus, bet iš esmės ir čia esminio proveržio ministerija iki šiol nepadarė. Savižudybių prevencijos strategijos nėra, pagalbos po mėginimo nusižudyti algoritmas jums buvo pateiktas, jūs jį turėjote ant stalo, vis žadate – dvi savaitės, dvi savaitės, bet jo tokio patvirtinto nėra.
Specializuotos pagalbos po mėginimo žudytis poliklinikoje… Atskiros savivaldybės tai daro, bet nacionalinės pagalbos nėra. Mokymai, kaip atpažinti savižudybės riziką ir tinkamai reaguoti – tai daro atskiros savivaldybės: Vilniaus savivaldybė, Kupiškio savivaldybė, Kauno savivaldybė, savo iniciatyva. Jums užtruko metus laiko, kad parengtumėte programą ir pasiūlytumėte nevyriausybinėms organizacijoms dalyvauti.
Iš tikrųjų nelabai kas ir keičiasi tose srityse, kuriose, jūs deklaravote, pokyčių bus. Psichologinės pagalbos prieinamumas nesikeičia, Savižudybių prevencijos programa, mano giliu įsitikinimu, vis dar neįgyvendinama ir neišjudinama. Psichologų licencijavimo klausimas, kurį jūs žadėjote išspręsti (ir Vyriausybės, ir jūsų programoje įrašyta), – neišspręstas. Deinstitucionalizavimas psichikos sveikatos vyksta priešinga kryptimi. Stigmatizacija toliau išlieka, nes ir toliau išlieka esminiai žmogaus teisių pažeidimai ligoninėse, o dažnai ir poliklinikose.
Visa tai apibendrindami, mes, matyt, galime tiesiog pažiūrėti į Lietuvos gyventojų mirtingumą. Lietuvos gyventojų mirtingumas, gyvenimo trukmė yra pati trumpiausia, o vyrų mirtingumas yra pats didžiausias Europos Sąjungoje. Aš manau, kad tai yra jūsų atsakomybės sritis, tai yra iš esmės susiję su psichikos sveikata. Jūs, kaip psichikos sveikatos specialistas, man iki šiol buvote didelis nusivylimas, nors vilčių dėjau tikrai labai daug. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu A. Širinskienę. Skiriamas laikas iki 5 minučių.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Atsimenu laikus, kai praėjusios kadencijos vienoje darbo grupėje vienas šešėlinis sveikatos apsaugos ministras, kada svarstėme Sveikatos strategiją, sakė: neužsibrėžkime ambicingų tikslų, numatykime žemesnius rodiklius, nes kai mes būsime valdžioje, tų rodiklių pasiekti negalėsime. Buvo kalbama apie sveikatą ir psichikos sveikatą. Dešimtmečiais ambicingas situacijos gerinimas net nebuvo programuojamas.
Suprantu, kad dabar yra labai skaudu ir toliau tam šešėliniam ministrui būti šešėlyje. Tačiau gerai yra tai, kad Sveikatos apsaugos ministerija turi ambicingus tikslus. Alkoholio kontrolės priemonės yra priimtos, prevencijai fonde yra padvigubintas lėšų kiekis, prasidėjo psichikos sveikatos centrų reforma.
Atsimenu ir tai, kai praėjusioje kadencijoje buvo pagautas vienas aukštas pareigūnas, kad nedeklaravo interesų, nes bendradarbiavo su 15 farmacijos kompanijų, tuometinė Sveikatos apsaugos ministerija Antikorupcijos komisijoje aiškino, kad nieko tokio, kad tas žmogus nedeklaravo 15 farmacijos kompanijų, dėl to, kad jis atstovavo penkiolikai, o ne vienam. Aš matau balkone žmones, kurie tuo metu vadovavo Sveikatos apsaugos ministerijos Teisės departamentui. Tam pačiam, kuris aiškino, kad atstovauti 15 farmacijos kompanijų yra nieko tokio, nes tai yra ne viena. Ar mes įsivaizduojame tokią situaciją dabartinėje Sveikatos apsaugos ministerijoje? Manyčiau, kad tikrai iš esmės ne. Laikai pasikeitė, įvykdyta farmacijos reforma. Gerokai pakito pacientų priemokos, t. y. apie 6 mln. nuo liepos mėnesio pacientai moka mažiau. Atsiranda farmacijos kontrolė.
Iš esmės, tikėtina, nuo sausio mėnesio pasikeis vaistų kainodara. Yra keista, bet mes tiesiog dešimtmečiais gyvenome pagal tokią tvarką, kad, nustatydami savo vaistų kainas, jas lygindavome su aštuoniomis valstybėmis iš esmės iš Rytų Europos, kur kainos nėra mažiausios, kur kai kuriose korupcijas indeksas yra ganėtinai didelis. Dabar Sveikatos apsaugos ministerija siūlo lygiuotis į tris Europos valstybes, kur yra mažiausios vaistų kainos. Tai blogai ar tai yra gerai? Manau, kad tai yra gerai. Pradėsime gyventi, kaip gyvena visa Europa.
Manyčiau, kad bent jau šie keli žingsniai, kai mes kalbame apie psichikos sveikatos pokyčius, kai mes kalbame apie farmacijos pokyčius, yra tikrai reikšmingi žingsniai, kurie vargu ar leidžia mums kalbėti apie ministro interpeliaciją, ypač tokią interpeliaciją, kuri atsirado farmacijos pramonės sabotažo fone.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kalba R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Prašom. Jūs užleidžiate A. Matului? Jūsų valia tai padaryti. Ponas A. Matulas. Penkios minutės.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamoji pirmininke, gerbiamieji kolegos, išties mums aišku, kad ta interpeliacija baigsis nesėkmingai, bet tam tikri rezultatai jau dabar yra, kad ir šiandien svarstome kai kuriuos įstatymus dėl eilių reguliavimo, kad reikia nebausti medikų, to, be šios interpeliacijos, tikriausiai nebūtų atsiradę. Yra ir kiti sprendimai daromi taisant tam tikras klaidas dėl tų slaptųjų pirkėjų. Girdėjote, kad daugelį savaičių buvo tiesiog tyčiojamasi iš žmonių, ignoruojama. Dabar jau kai kas atidėta, kai ką leidžiama išrašyti dar vieną mėnesį. Tam tikri rezultatai yra, bet, kolegos, mane stebina tokie arogantiški atsakymai ir net kai kurie atsakymai, kaip ir minėjo gerbiamas G. Landsbergis, tiesiog pagrįsti melu, ir dėl daromos įtakos darbuotojams. Kad ir paskutinė žinia: ministras čia labai gražiai pasakė, kad Šiauliuose dirba trys gydytojai, bet ką tik paskambino patys medikai iš Šiaulių priklausomybių ligų centro. Taip, dirba trys gydytojai: vienas – 0,125 etato dirba nuo 20 val. 15 min. iki 21 val. 15 min.; kitas gydytojas dirba 0,25 etato, dar vienas – 0,2 etato. Vadinasi, visi trys už pusę etato dirba. Aš pats buvau nuvažiavęs, pamačiau tą situaciją. Labai gaila, kad jums, sėdinčiam ministerijos minkštoje kėdėje, atrodo, kad viskas gerai, bet, deja, nuvažiuokite.
Ką tik (užvakar) buvau Panevėžyje. Taip, situacija ten šiek tiek geresnė, bet kai pamačiau, kad slaugytojos padėjėja valo du aukštus – stacionarą ir ambulatorinę grandį, kur kvadratūra viršija galai žino kiek, o 75 periferijos etatai sumažinti tam, kad būtų įsteigta dar viena biurokratinė biudžetinė įstaiga, tikrai, kaip ir kolega minėjo, darosi baisu, kas čia darosi.
Bet svarbiausia, kolegos, baisiausia situacija yra pačioje Sveikatos ministerijoje. Šiandien ministerijoje pagal ministro atsakyme pateiktus duomenis nedirba 41 žmogus. Iš jų 5 pakeitė kitą darbo vietą. Kaip tos kitos darbo vietos pakeistos, ši medžiaga jau yra perduota ir bus persiųsta prokuratūrai. Čia žmonės rašo raštu kancleriui – ką man daryti? Man užsivedus į kabinetą… Kolega D. Bakša, kuris toliau dirba, kolegė Nendrė rašo, kur, kada užsiveda – jeigu jūs neišeisite iš darbo, mes taikysime tokias ir tokias priemones. Ir tokių faktų yra daugybė. Šiandien jau nėra kanclerio, kancleris atleistas iš darbo. Kancleriui buvo pasiūlyta pereiti į Nacionalinę laboratoriją pavaduotoju, o kolegos V. V. Zimnicko buvo paprašyta įsteigti pavaduotojo etatą. Ir tų skaičių niekas iš daugumos negirdi.
Kolegos, ar gali toliau taip tęstis? Žiūrėkite, kaip yra valdoma ministerija! Ministras teikia argumentus, kad yra penki patarėjai. Bet jūs pažiūrėkite, kad faktai yra kitokie! Yra dvylika patarėjų. Prieš mėnesį, prieš pusantro mėnesio buvo visi tie politinio pasitikėjimo padėjėjai, patarėjai, dirbantys pagal darbo sutartį, surašyti prie ministro. Dabar jau pamatė, kad čia situacija nelogiška, tai paėmė ir įkūrė, yra departamentams ir skyriams nepriklausantys specialistai. Ar yra toks skyrius? Ir štai, viskas atsiveria, kiek dar yra patarėjų. Vakar ar užvakar paskutinis priimtas L. Kavolius, atsakingas už e. sveikatą, nors yra E. sveikatos skyrius. Tai matote, kaip yra daroma! Atleidžiami valstybės tarnybos žmonės, o konkursai neskelbiami. Tiesiog tie etatai paverčiami politinio pasitikėjimo arba pagal darbo sutartį ir mes tokius dalykus, kolegos, toleruojame.
Nepykite, premjere, aš pas jus buvau nuėjęs ir išsakiau visas problemas. Tikrai nenoriu čia skųsti, nenoriu visokių dalykų daryti, išsakiau problemas, kas vyksta, kaip valdoma ministerija, kaip šantažuojami žmonės. Premjeras ir šiandien man pasakė: gerbiamas Antanai, dauguma dalykų pasitvirtina. Ir tikrai aš tikiu, premjere, kad jūs vis dėlto ten nuvažiuosite, pažiūrėsite ir pats kreipsitės į tam tikras tarnybas, nes toliau, kolegos, 28 metams praėjus nepriklausomybės, taip tęstis negali.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūsų laikas jau baigėsi.
A. MATULAS (TS-LKDF). Kolegos, negali! Žmonės psichologiškai… prieš žmones psichologiškai smurtaujama.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamas Antanai. Kviečiu kalbėti R. Karbauskį. Prašom.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, aš tikrai sutaupysiu laiko. Iš tikrųjų savo ir kolegų vardu noriu padėkoti ministrui. Iš tikrųjų baras labai sunkus. Tos reformos, kurias pradėjo farmacijos sektoriuje, sveikatos įstaigų pertvarkos sektoriuje, turi milžinišką pasipriešinimą. Belieka tik palinkėti pačiam žemaitiškos kantrybės ir užsispyrimo šiame darbe. Tai, kas buvo šios interpeliacijos pradžioje, kai ji buvo inicijuota, kalba apie netvarką, kurią neva sukėlė ministerijos sprendimai, ministro pasirašyti nutarimai ir mūsų įstatymai dėl vaistinių tvarkos, darbo tvarkos, parodė, kad… per tą laiką jau parodė, kad sprendimai pasiteisino, žmonės yra dėkingi ir, aišku, dabar mūsų augantys reitingai yra ne be jūsų pastangų, ministre. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kviečiu J. Oleką. Tai būtų pagal laiką paskutinis kalbėtojas. Nutarėme iš viso skirti 20 minučių. Jums skiriamos penkios minutės.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke, man garbė. Tada beveik galima ir apibendrinti. Aš irgi noriu padėkoti ministrui už pastangas, kurias jis skyrė, bet noriu atkreipti dėmesį, kad daug ką reikia padaryti. Iš tikrųjų reforma prasidėjo ne šiandien, jeigu jūs pasižiūrėtumėte į bent vieną kitą ataskaitą ar į tą pačią interpeliaciją čia, Seime, matytumėte, kad panašūs dalykai kilo. Tiek vaistų sąrašai, tiek gydymo įstaigų, tiek studijų pertvarkos visada būdavo daromos ir visada sulaukdavo tam tikro pasipriešinimo. Mano šiandien išėjimas kalbėti čia susidės iš dviejų dalių.
Pirma dalis – tai iš tikrųjų, ministre, santykis su sistema, su žmonėmis ir ypač su regioninėmis mūsų įstaigomis ir ten dirbančiais žmonėmis.
Aš manau, kad mes nieko nepasieksime, net ir jums aktyviai vadovaujant, jeigu galvosime, kad pirma viskas turi persitvarkyti, o po to ateis finansiniai resursai. Nė viena reforma nebuvo padaryta be finansų. Jeigu mes norime užtikrinti kokybiškas ir prieinamas paslaugas, ypač žmonėms regionuose, mes turime tą reformą finansuoti. Aš prisimenu širdies ir kraujagyslių sistemos projektus, kurie buvo finansuojami, kai pats miokardo infarkto gydymo krūvis buvo sutelktas stambiose ligoninėse, bet regioninės ligoninės gavo diagnostikos aparatūrą, gavo priemones, kaip ligonius gabenti į centrus. Čia, man atrodo, yra pagrindinis nesusišnekėjimo dalykas, kai sakoma – jūs užsidarykite, jūs atleiskite žmones, tada galbūt kitą dalį mes finansuosime. Aš manau, kad mes turime padėti ir papildomai finansuoti.
Antroji dalis yra atlyginimas už medikų darbą. Vėlgi tie žingsniai, kurie pradėti daryti svarstant kitų metų biudžetą šiame Seime, man atrodo, yra nepakankami. Aš vakar labai ilgai kalbėjausi su rezidentų atstovais. Iš tikrųjų taip turbūt susiklostė laikas, kad Lietuvos sveikatos apsaugoje yra padaryta daug gerų dalykų – renovuotų įstaigų, įtrauktų į kompensuojamųjų vaistų sąrašą vaistų, modernizuota diagnostinė aparatūra, bet medikų eilė iš tikrųjų yra atėjusi ir mes turime spręsti nepalikdami ilgai nežinomybei.
Todėl mano klausimas buvo jums ir dabar dar kartą aš jį pakartosiu, kad neužtenka įrašyti taip, kaip jūs atsakyme parašote, kad sieksime 2020 metais turėti pusantro atlyginimo slaugytojams ir tris vidutinius atlyginimus gydytojams. Aš manau, kad mes turime labai aiškiai etapais išdėlioti tuos žingsnius, nes aš dabar paėmiau ir tiesiog aritmetiškai suskaičiavau, koks dabar yra vidutinis atlyginimas, ką mes padarome padidindami 20 % atlyginimą tiek slaugytojams, tiek gydytojams, ir nė vienu iš tų variantų mes nepasiekiame to jūsų pažadėto rezultato 2020 metais. Mes turėtume šiandien labai aiškiai susitarti šios interpeliacijos proga ar kitu metu, kad mes turime lygiai tokį pat pažadą, viso Seimo pažadą ir Sveikatos apsaugos ministerijos pažadą pasakyti ir gydytojų rezidentų atžvilgiu ir kad būtų kontroliniai tarpiniai skaičiai. Faktiškai lieka vienintelis skaičius – 2019 metai.
Aš turiu pasiūlymą dėl gydytojų rezidentų. Tai išdėsčiau įstatymo projekto forma, kad truputį būtų patolinta, kaip jaunieji gydytojai ir sutinka, – startuoti kartu su gydytojais ir slaugytojais nuo gegužės 1 dienos, bet kad ir jiems būtų padidinta 20 %, kad bazė būtų vienoda. Kitaip, sakau, nematyti gydytojų rezidentų netgi vidutinio atlyginimo pasiekimo didinant po 20 % iki 2020 metų. Jau nekalbu apie slaugytojas ir gydytojus. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, leiskite su jumis pasitarti. Gal mes šiandien galėtume atsisakyti Vyriausybės valandos, o daryti ją tik pusvalandžio ir leistume klausti tik opozicijai? Taip. Dabar pagal interpeliacijos procedūrą kviečiu A. Verygą. Jums skiriamos penkios minutės atsakomajam žodžiui. (Balsai salėje) Gal, kolegos, nereplikuokime, dirbkime. Po viso šito klausimo tada replikuosime.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, aš tikrai neatsakinėsiu jau į tuos klausimus. Manau, pakankamai išsamiai atsakiau ir tuo labiau per penkias minutes nebūtų įmanoma to visko padaryti, atsakyti į papildomus.
Pirmiausia aš noriu padėkoti tiems, be kurių nė vienas pokytis nebūtų apskritai įvykęs. Taip jau susiklostė, kad visuomenė didelę dalį pokyčių tiek dėl alkoholio kontrolės politikos ar vaistų politikos sieja su manimi asmeniškai, bet be frakcijos, be koalicijos partnerių ir netgi be kai kurių opozicijos žmonių geranoriško palaikymo, jeigu tie sprendimai nebūtų buvę priimti Seime, nebūtų buvę jokio pokyčio. Pirmiausia ačiū kolegoms Seimo nariams, kurie yra visų šitų pokyčių garantas, o ministras viso labo dažniausiai būna tiktai iliustracija arba ta asmenybė, su kuria yra susiejami pokyčiai.
Taip pat labai noriu padėkoti premjerui už pasitikėjimą ir Vyriausybei už tikrai rimtą komandinį darbą, nes vėlgi kai kurie sprendimai yra tikrai priimami ne vieno ministro. Nežinau, kaip dirbdavo kitos Vyriausybės, bet šitoje Vyriausybėje finansų ministras serga už sveikatos apsaugą, palaiko visuomenės sveikatos sprendimus, kurių anksčiau tikrai niekas nepalaikydavo. Švietimo ministerijos ministrė supranta, kad sveikata yra prioritetas ir panašiai. Mes dirbame kaip darni komanda. Dar kartą ačiū už bendrą darbą ir pasitikėjimą.
Labai noriu padėkoti ir šiaip eiliniams žmonėms, kurie nepaisant visų spekuliacijų, manipuliacijų ir kiršinimų sugeba atskirti pelus nuo grūdų. Iš tikrųjų iš jų gaunu labai daug palaikymo, labai daug pozityvių žinučių ir padėkojimo pirmiausia už tuos sprendimus, kurie kai ką jau palietė asmeniškai. Labai ačiū visiems jums.
Žinoma, labai dėkoju savo komandai, be kurios taip pat nė vienas sprendimas, kurį priima ministerija, nebūtų priimtas, nes ministras vienas pats be komandos taip pat yra niekas. Ačiū jums visiems, kurie atsisakėte saugaus darbo, atsisakėte saugių ir garantuotų darbo vietų, atėjote į rizikingą darbą, kur kiekviena diena gali būti paskutinė. Dėkoju tiems, kurie iškilus menkiausioms abejonėms, kad visa kita komanda galėtų atsakingai dirbti, iš tos komandos pasitraukė. Ačiū visiems, kurie dirbote kartu, aukojote, skyrėte savo laiką aukodami šeimos laiką.
Galų gale dėkoju net ir opozicijai. Kaip ir sakiau, iš tikrųjų džiaugiuosi ta galimybe turėdamas visą valandą Seime sau asmeninio dėmesio aiškinti sprendimus apie Sveikatos apsaugos ministeriją. Nepaisant formato, kad tai yra interpeliacija, aš džiaugiuosi, kad jūs tiek daug skyrėte laiko man. Ačiū jums.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam ministrui.
P. GRAŽULIS (TTF). Dėl vedimo tvarkos.
PIRMININKĖ. P. Gražulis – replika… (Plojimai)
P. GRAŽULIS (TTF). Ne replika, aš dėl vedimo tvarkos. Kadangi ir gerbiami konservatoriai suprato, kad interpeliacijos nebus, gal negaišinkime laiko ir su šituo ministro pasisakymu ir visiems padėkojimu baikime šitą klausimą.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas Petrai, tačiau mes turime vadovautis Statutu. Aš kviečiu baigiamojo žodžio, jeigu tokį turi ir tokį norą, interpeliacijos pareiškėjus. Prašau, gerbiamas G. Landsbergis.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš nežinau, reikėtų galbūt kokią nors Statuto pataisą įvesti – Seimo juokdario arba, nežinau, valdančiųjų atstovo ar advokato poziciją. Turiu galvoje žmogų, kurio pavardės nenorėčiau minėti, nes jis netrukus pribėgs prie šoninio mikrofono ir turės porą pasisakymų apie konservatorius. Bet čia dabar kalba ne apie tai.
Gerbiamas ministre, savo išankstinėje pirmoje kalboje aš kreipiausi į jus prašydamas kalbėti nuoširdžiai. Matyt, buvau neišgirstas. Aš noriu pasakyti, kad, gerbiamas ministre, žinokite, tiek opozicija, tiek ir jus palaikantieji neabejotinai skaityti mokame. Perskaitėme atsakymus, suprantame, kad formaliai jūs ar jūsų komanda atsakyti gebate, tačiau klausimai, kurie buvo nuskambėję čia, taip ir liko be atsakymų.
Kodėl jūs meluojate Seimui sakydamas, kad spaudimas trauktis iš pareigų nebuvo daromas? Paprasčiausiai reikėjo paaiškinti, kad galbūt jus, nežinau, koks nors nepatyręs arba netinkamas padėjėjas pastatė į netinkamą situaciją, ar ne? Būtų suteikta šiek tiek skaidrumo. Kartoti tas pačias frazes… Aš suprantu, kad galbūt ar situacijos jaudulys, ar įtampa šioje salėje, matyt, neleidžia, bet vis dėlto, ministre, norint įtikinti tuos, kuriems kyla klausimų, reikia parodyti, ką iš tikrųjų jūs galvojate. Ne tiktai tai, ką jums rašo jūsų komanda, kuri galbūt irgi kovoja dėl savo išlikimo.
R. Karbauskis pasakė, kad jį įtikinate jūs, jis yra dėkingas jums ir tai įrodo kylantys reitingai. Jeigu jau pradedame anekdotų vakarą, aš galėčiau pasakyti, kad mane džiugina vasara už Seimo langų. Dėkoju.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, prašau jūsų dėmesio. Tęsiame toliau procedūras pagal… (Balsas salėje: „Balsuojam!“)
Gerbiamas Povilai, gal žodžio jums nesuteiksiu dabar, nes aš jau pradėjau tartis dėl Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos projektui parengti redakcinės komisijos sudarymo“. Kaip jūs žinote, mūsų praktika yra tokia, kad mes su seniūnais aptariame ir su frakcijomis, taip pat mūsų Statuto 71 straipsnio reikalavimas. Leiskite pagarsinti frakcijų pateiktus narius į interpeliacijos projektui parengti redakcinę komisiją. Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija – S. Jakeliūnas, D. Kaminskas, G. Kindurys, R. Martinėlis ir A. Nekrošius; Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija – A. Vinkus; Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija – M. Mackevičius; Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija – M. Majauskas, A. Matulas, S. Šedbaras; Liberalų sąjūdžio frakcija – J. Liesys; frakcija „Tvarka ir teisingumas“ – P. Gražulis ir Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija – J. Olekas. Tai atitinka proporcingumo tvarką, ir atsiprašome, kad Mišrios Seimo narių grupės Seimo narių yra mažiau, todėl jų atstovo nėra.
Redakcinę komisiją kviečiame, kad rinktųsi į posėdį II rūmų 213 kabinte, kad parengtų Seimo nutarimo interpeliacijai tekstą. Manome, kad jums šio nutarimo tekstui parengti užteks 10 minučių.
O mes, kolegos, tęsiame posėdį. Kaip minėjau, Vyriausybės valanda bus 13 val. 30 min. Todėl dabar siūlau… (Balsai salėje) Taip, komisiją prašome dabar iš karto rinktis parengti tekstą. Lauksime jūsų sugrįžtant.
13.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Antano Šenavičiaus skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“ projektas Nr. XIIIP-1456(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimas „Dėl Antano Šenavičiaus skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto atstovą A. Strelčiūną pateikti jūsų komiteto išvadą. Prašau.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas svarstė ir priėmė sprendimą pritarti komiteto pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIIP-1456(2) ir komiteto išvadoms. Priimta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Ar gerbiamas pretendentas norėtų dar kalbėti? (Balsas salėje: „Nenori!“) Dar tiktai frakcijose pasitikėjimas. Po svarstymo nebalsuojama. Nuomonė už, nuomonė prieš. Skelbiu priėmimą. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame dėl Seimo nutarimo „Dėl Antano Šenavičiaus skyrimo Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nariu“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 88, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo nutarimą (projektas Nr. XIIIP-1456(2) skelbiu priimtą. (Gongas) Iškilmingą priesaiką vykdysime 15 valandą. Sveikiname ir dar susitiksime, kaip minėjau, 15 valandą priesaikos metu.
13.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Evelinos Karalevičienės paskyrimo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-1398 (pateikimas)
Skelbiu mūsų darbotvarkės 1-12 klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Evelinos Karalevičienės paskyrimo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke“ projektą Nr. XIIIP-1398.
A. Širinskienė – per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Gal galėčiau paprašyti 30 minučių pertraukos frakcijos vardu?
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti dėl pertraukos. (Triukšmas salėje) Matyt, po Vyriausybės valandos, nes dar yra numatytas Seimo nutarimas „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų“, tai galbūt mes sutarsime po to. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Gerai, kolegos, manau, suspėsime valandos pertraukos pagrindu.
13.05 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 152, 153 straipsniais įstatymo Nr. XII-2538 2, 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1357(2) (priėmimas)
Turime dar laiko. Ir tada kviečiu, būtų siūlomas priėmimas. Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 45 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 152, 153 straipsniais. Sveikatos reikalų komitetas. Pastraipsniui priėmimo stadijoje. Prašome duoti tekstą.
1 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Galime priimti? (Balsai salėje) Negalime priimti, nes dėl 1 straipsnio… Taip, galime priimti. 2 straipsnis. Aš kviečiu gerbiamąjį pranešėją D. Kaminską. Ar gali jį pavaduoti Sveikatos reikalų komiteto pirmininkė? Taip pat nėra. Labai atsiprašome, tada tenka atidėti šio klausimo priėmimą, nes nėra pranešėjo.
13.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XIII-633 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo III (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1478 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Skelbiu kitą mūsų darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. rugsėjo 14 d. nutarimo „Dėl Seimo darbų programos“ pakeitimo“ projektą Nr. XIIIP-1478. A. Širinskienė. Prašome pateikti.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Mielieji kolegos, norėčiau pateikti Seimo nutarimo projektą, kuriuo būtų papildoma darbų programa. Tai mums leistų nukelti teisės aktų įsigaliojimo laiką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių jūsų paklausti nėra. Po pateikimo galime bendru sutarimu? Galime.
Svarstymas. Norinčių dalyvauti diskusijoje nėra. Norinčių kalbėti nėra. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Priėmimas. 1 straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame dėl sesijos darbų programos papildymo.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 1. Sesijos darbų programa papildyta, nutarimas (projektas Nr. XIIIP-1478) priimtas. (Gongas)
13.07 val.
Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2476 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1457 (pateikimas)
Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo Nr. I-2375 pakeitimo įstatymo Nr. XII-2476 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-1457. A. Širinskienė. Pateikimas. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (LVŽSF). Teikiamu įstatymo projektu yra siūloma atidėti įstatymo įsigaliojimą jį nukeliant į 2019 m. sausio 1 d. Nenukėlus nuostatos dėl Elektrėnų teismo rūmų steigimo įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1 d. ir iš esmės susidarytų ganėtinai kebli situacija dėl to, kad biudžete nėra numatyta finansų šių rūmų steigimui. Lėšų poreikis darbo užmokesčiui ir socialiniam draudimui būtų apie 145 tūkst. eurų, reikėtų įsteigti mažiausiai du naujus teisėjų ir du naujus (…) posėdžių sekretorių etatus. Pastebėtina, kad siūlomas reguliavimas yra kompromisinis, nes ankstesni Vyriausybės siūlymai buvo 2020 metai, tai tiesiog tik vieniems metams sukeltume tam tikrus nepatogumus, juo labiau kad iš esmės kitaip pasielgti ir negalime dėl biudžete esančių lėšų stygiaus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Klausia R. Martinėlis. R. Martinėlio nėra. Klausia J. Sabatauskas. J. Sabatausko taip pat nematau. Dėkoju.
Ar galime po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Prašome balsuoti. Kas pritariate po pateikimo Apylinkių teismų įsteigimo įstatymo pakeitimo projektui, prašome balsuoti.
Balsavo 88 Seimo nariai: už – 45, prieš – 7, susilaikė 36. Po pateikimo pritarta. Ir paskirsime komitetus. Pagrindinis – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Siūloma svarstyti – gruodžio 21 dieną.
13.11 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos elektroninės sveikatos sistemos (NESS) (NESS I, NESS II, ESPBI IS) kūrimo“ projektas Nr. XIIIP-1435(2) (pateikimas)
Kolegos, mes dar turime laiko. Kviečiu V. Gailių. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Antikorupcijos komisijos atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos elektroninės sveikatos sistemos kūrimo“ projektas Nr. XIIIP-1435(2). Pateikimas.
V. GAILIUS (LSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Mielieji kolegos, pristatau pagal Laikinosios komisijos įgaliojimus atlikto parlamentinio tyrimo dėl Lietuvos elektroninės sveikatos sistemos išvadas. Komisija gavo pavedimą Seimo nutarimu 2017 m. birželio 20 d. ir 2017 m. lapkričio 30 d. patvirtino išvadas. Iš tikrųjų įpareigojimas buvo didelės apimties, atliktas didelis darbas. Dėkoju kolegoms už profesionalumą, ypač tiems, kurie aktyviai veikė komisijoje ir dalijosi savo patirtimi. Mes galėjome tiesiogiai iš pirmų lūpų girdėti, iš medikų, dirbusių mūsų komisijoje, kaip jie susidūrė su šita sistema, kaip jie išėjo mokymų ciklus, kaip jie matė įgyvendinimo procedūras, todėl mums buvo daug paprasčiau susidaryti įspūdį. Taip pat turėjome komisijos narių, kurie dirbo ankstesnėse komisijose, ir iš tikrųjų tai nebuvo naujiena komisijos nariams.
Jau tyrimo metu mes stebime tam tikrą judėjimą. O kalbant apie visus tris etapus – įvardindami išvadose visus atsakingus asmenis, juridinius asmenis, mes turbūt įvykdėme komisijos pavestus uždavinius.
Jau tyrimo metu liepos 3 dieną Vyriausybė pasitarime dėl informacinės sistemos tvarkytojo pakeitimo nusprendė pagrindinio tvarkytojo funkcijas iš Registrų centro perduoti Valstybinei ligonių kasai ir pavesti Sveikatos apsaugos ministerijai kartu su Teisingumo ministerija per tris mėnesius parengti perėmimo planą, kuriuo būtų užtikrintas nepertraukiamas veikimas.
Lapkričio 13 dieną Generalinė prokuratūra raštu informavo komisiją, kad pagal prokuroro tarnybinį pranešimą pradėjo tyrimą dėl viešojo intereso gynimo ir šiuo aspektu galimai padarytos žalos, įgyvendinant nacionalinės sveikatos sistemos projektą, proceso.
Viešųjų pirkimų tarnyba komisijos prašymu vertino atskirų sveikatos priežiūros įstaigų sistemų pirkimo procedūras. Tyrimo metu mums buvo pateikta informacija, kad su komisijos išvadose įvardintais juridiniais asmenimis sudarytos sutartys yra nutrauktos. Viešųjų pirkimų tarnyba taip pat informavo, kad atliks identiškus kitų viešųjų pirkimų įvertinimus. Taip pat šiuo metu yra vertinami valstybinės įmonės Registrų centro atlikti viešieji pirkimai, susiję su šio projekto įgyvendinimu.
Po komisijos paskelbtų parlamentinio tyrimo išvadų, kuriose minimi su e. sveikata diegimu susiję Sveikatos apsaugos ministerijos politiniai vadovai, ir šiandien dirbę Lietuvos sveikatos mokslų universitete, skelbia apie pasitraukimą iš Lietuvos sveikatos mokslų universiteto, o mūsų išvadose konstatuota, kad asmenų, minimų išvadoje, įsteigti juridiniai asmenys galimai veikė ir po šio universiteto savotiška kepure.
Lietuvos Respublikos valstybinė mokesčių inspekcija pagal mūsų kreipimąsi taip pat vertino parlamentinio tyrimo metu minėtus juridinius asmenis, fizinius asmenis. Mes gavome tarpinį atsakymą jau paskutinėmis komisijos darbo dienomis ir manome, kad šitie tarpiniai duomenys bus pagrindas ir toliau vertinti įdomius procesus apmokant už paslaugas, nustačius juridinius asmenis per akcininkų ryšius, susijusius ir veikiančius užsienio valstybėse. Tai vėlgi yra pajudėjimas ruošiantis ketvirtam etapui.
Manau, kad ankstesni vertinimai, neįvardinus konkrečių asmenų, buvo esminė klaida, todėl prašau pritarti parlamentinio tyrimo išvadoms, juolab jose mes konstatuojame ir prašome priimti procesinius sprendimus dėl neteisėtų veiksmų, dėl žalos atlyginimo. Kalbame apie tai, kad, pavyzdžiui, antrasis etapas net Aukščiausiajame Teisme įvardintas žala, tačiau procedūros nebuvo pradėtos, o ekspertai teismo sprendime labai aiškiai pasisako, kad procesas neįgyvendintas, ir sistema veikia tik 80 % pajėgumu. Ir identifikavome savotišką srovės reguliatorių, kas gi reguliuoja tą, kur šiandien sveikatos apsaugos ministras rodė nežymiai augančią prisijungimų kreivę. Matome, kad juridiniai asmenys, susiję su politikais, priiminėjusiais sprendimus, šiandien yra savotiškai padėję ranką ant šito proceso.
Tyrimo metu komisija bendradarbiavo taip pat su Centrine projektų valdymo agentūra, Valstybės kontrole, Specialiųjų tyrimų tarnyba, Vyriausiąja tarnybinės etikos komisija, Registrų centru, kuris komisijos posėdyje nurodė, kad vos ne sabotažas Registrų centro atžvilgiu pradėtas. Mes į tai iš karto operatyviai reagavome. Šiandien gavome prokuratūros nutarimą, kad Registrų centras tų duomenų, kuriuos teikė mums, atsisako ir nebevertina kaip sabotažo. Teisingumo ministerija… Informaciją taip pat teikė aktyvūs visuomenės piliečiai.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiamasis pranešėjau. Jums teks atsakyti į klausimus. Pirmasis klausia R. J. Dagys. Prašau.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, tyrimo metu išaiškėjo, kaip ilgai tas procesas kerojo – 11 metų faktiškai, dalyvavo įvairiausios institucijos, įvairiausi ministrai. Matėme, kad ta sistema buvo piktnaudžiavimo sistema, ciniškai ignoruojanti bet kokias – tiek Antikorupcijos komisijos visų laikų, tiek ir Valstybės kontrolės išvadas, ir panašiai. 2015 metais jinai buvo įteisinta kaip tinkamai veikianti to meto ministrės. Šiuo metu mėginama pagrįsti jos atseit veikimą visokiomis diagramomis, kai mes, atrodo, gauname faktų, kad tos diagramos gana dirbtinės, nes tai yra tik kreipimųsi skaičius, o ne realiai veikiančios sistemos. Ar jūs tikite, kad nebus nuslopintas tyrimas, šitas didžiulis piktnaudžiavimas?
V. GAILIUS (LSF). Mums komisijoje sveikatos apsaugos viceministrė pristatė aiškius veiksmus, kuriuos šiuo metu atlieka Vyriausybė, ir iš tikrųjų norisi tikėti, kad tie veiksmai neliktų veikimu, tiktai veikimu, o atsispindėtų konkrečiais rezultatais. Konkrečių sprendimų priėmėjų įvardinimas, konkrečių juridinių asmenų, veikiančių šioje srityje, įvardinimas ir yra esmė to, kad, žiūrėdami į galimą ketvirtą etapą, mes nebepadarytume klaidų, nebebūtų piktnaudžiaujama, žinant, kad bus įvardinami asmenys. Jūs labai gerai žinote, kad mes komisijoje įvardinome ir prokuratūros 2008 metų priimtus sprendimus dėl to, kad lengvabūdiškai Valstybės kontrolės, kuri… pagaliau yra jų ilgametė veikla įvardinta. Beje, kreipimasis buvo į prokuratūrą iš parlamento: Sveikatos reikalų komitetas bent tris kartus kreipėsi, Seimo Antikorupcijos komisija taip pat, Audito komitetas. Prokuratūra tuo metu, 2008 metais, priėmė, mano nuomone, kritikos neatlaikantį sprendimą nevertinti Valstybės kontrolės išvadų. Jeigu mes būtume nuo pirmos Valstybės kontrolės išvados atsižvelgę į šios kompetentingos institucijos siunčiamus signalus, šiandien tokios situacijos neturėtume, kad mes kovojame dėl galimybių prisijungti, bet matome, kad yra uždėta ranka ant srautų. Ačiū už klausimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiamasis kolega, gal jūs tada galite paaiškinti. Čia sveikatos apsaugos ministras, atsakydamas į interpeliacijos klausimus ir užduotus klausimus, džiaugėsi, kad vieną dieną buvo įdarbintas, ir nieko daugiau neprisimena. Kokia čia įdarbinimo forma ir dėl ko ta įdarbinimo forma į tas įmones, kurios įgyvendino e. sveikatos plėtrą, vienai dienai? Gal jūs, kaip patyręs teisėsaugininkas, galite pasakyti. Gal galite įvardinti, kas iš tos komandos, kuriai šiandien labai dėkojo, gal galite paviešinti pavardę, ir kokiu būdu bendradarbiavo, kiek žinau, vienu metu ir su rangovais, ir su įmonėmis. Dėl ko tai buvo daroma, gal jums pavyko ką nors išsiaiškinti?
V. GAILIUS (LSF). Aš manau, kad jeigu bus pritarta komisijos išvadoms ir medžiagą perduosime priimti procesinius sprendimus kompetentingoms institucijoms, mano nuomone, didžiausią dėmesį reikėtų skirti autorinėms sutartims. Tai, ką mes nustatėme, kad humanitarai sudarinėja autorines sutartis ir diegia ligoninių informacines sistemas už dešimtis tūkstančių eurų, tai turbūt mūsų komisijos nariai po šio tyrimo jau galėtų ligoninėse, įgiję specialių žinių ir įgūdžių, teikti šiuos duomenis.
Jūs kalbate apie komisijos tyrimo metu gautus parodymus, kad ministro patarėjas A. Daunoravičius buvo susitikęs ir su rangovais, ir su sveikatos priežiūros įstaigų vadovais. Ministras apie tai nežinojo, todėl mes komisijoje priėmėme sprendimą informuoti apie tai ministrą.
Trumpalaikės darbo sutartys. Aš jau minėjau, kad tokie juridiniai asmenys naudojosi savotišku LSMU kepurės principu, ir tos sutartys, darbo sutartys man nėra tiek įtartinos, kaip autorinės sutartys, nes autorinės sutartys, mano nuomone, yra pinigų gryninimas. (Balsas salėje: „O vienos dienos darbas?“) O vienos dienos… Ten daug tokių sutarčių ir turbūt buvo poreikis pritraukti tam tikros srities specialistų. Čia kalbama apie 2012 metus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Rinkevičius.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip jums atrodo, kai susipažinote su medžiaga, išnagrinėjote, ar tai nėra gerai paruoštas „verslo projektas“, kaip iš valstybės lengvai uždirbti pinigų, išvengiant atsakomybės už neigiamas pasekmes? Manau, ko gero, tai ne pirmas toks projektas, įgyvendintas Lietuvoje. Bet, duok Dieve, kad būtų paskutinis. Kaip to išvengti, kaip jums, turinčiam didelę patirtį toje srityje, atrodo, kad tai būtų tikrai paskutinis?
V. GAILIUS (LSF). Visų pirma ačiū už klausimą. Mes neturėtume toleruoti nebaudžiamumo atmosferos, o tai, kad mes įvardiname ir konkretizuojame, jau yra didelė pažanga ir, manau, tai stabdys nuo galimybės išvengti atsakomybės, prisiimant institucinę atsakomybę. Atsakinga Sveikatos apsaugos ministerija, atsakinga kažkokia kita ministerija ar kažkokia komisija. Mes individualizuojame atsakomybę, įvardiname asmenis. Dabar teisėsauga turėtų vertinti.
Aš minėjau, kad Generalinė prokuratūra pradėjo procedūrą dėl 2013 metų Aukščiausiojo Teismo nutarties, kurioje, be kita ko, sakoma, kad teisėjų kolegija, įvertinusi sutarties dalyko specifiką, pripažįsta ekspertų išvadoje nurodytą minimalią darbų įvykdymo apimtį. Užtenka ir minimalios apimties, o po to ta minimali apimtis atsiliepia, kai pasiekiame 40 % prisijungimo lygį ir sistemos pradeda strigti. Atsakomybė.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia M. Bastys. Prašom, kolega.
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamasis kolega komisijos pirmininke, iš tiesų atlikote didelį darbą ir man būtų svarbi jūsų nuomonė. Vis dėlto kur čia yra priežastys? Ar dėl to, kad buvo per mažos kompetencijos, per mažai tie žmonės, kurie įgyvendino e. sveikatos strategiją, turėjo žinių ir negebėjo tinkamai parengti viešųjų pirkimų ir panašių dalykų? Ar vis dėlto tai daugiau yra susiję su korupcija, su piktnaudžiavimais, kitaip tariant, ieškant sau asmeninės naudos? Dėkoju jums už atsakymą.
V. GAILIUS (LSF). Statant namą, reikia pakloti tvirtus pamatus. O kai kloji pamatus tam, kad plytas galėtum pats pardavinėti, tai turbūt ir yra priežastis to statinio. Tokia to statinio kokybės priežastis. Mano nuomone, ir ją grindžiame komisijos surinktais duomenimis, kad prie ištakų stovėję Sveikatos apsaugos ministerijos pareigūnai žiūrėjo į savo ateitį ne politikoje, o šios srities versle. Tai buvo viena priežastis. O kita priežastis, be jokios abejonės, yra neskaidrūs viešieji pirkimai, ką rodo dabar Viešųjų pirkimų tarnybos priimami sprendimai nutraukti sutartis jau šitame etape.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau, jūs atsakėte į klausimus nustatytą laiką – 10 minučių. Po pateikimo nuomonė už, nuomonė prieš. Galime bendru sutarimu? Galime bendru sutarimu. Svarstymą ir priėmimą, gerbiamieji kolegos, siūlau tęsti antradienį, gruodžio 19 dieną.
13.27 val.
Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai“ projektas Nr. XIIIP-1498 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar grįžtame prie mūsų prieš tai svarstyto klausimo – Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacijos sveikatos apsaugos ministrui. Redakcinė komisija atliko savo darbą ir kviečiu Seimo nutarimo dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui projektą pateikti. Matau, pirmininku buvo išrinktas S. Jakeliūnas. Prašom, kolega, pateikti redakcinės komisijos Seimo nutarimą.
S. JAKELIŪNAS (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamoji pirmininke. Gerbiamieji kolegos, redakcinė komisija susirinko ir nubalsavo, mane išrinko šios komisijos pirmininku, todėl skelbiu šios komisijos posėdžio rezultatus.
Buvo svarstytas Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui Aurelijui Verygai“ projektas ir nutarta pritarti Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro A. Verygos atsakymui į Seimo narių grupės interpeliacijos klausimus. Balsavimo rezultatai: už – 8, prieš – 4, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, mes pakankamai daug diskutavome, kalbėjome, tad priėmimą ir svarstymą tikriausiai bendru sutarimu galime praleisti ir eiti prie priėmimo. Keturi – už, keturi – prieš. Yra norinčių kalbėti? Balsuojame. Yra pasiūlymas balsuoti dėl Seimo nutarimo dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui. Redakcinės komisijos siūlymas buvo pritarti atsakymui į Seimo narių grupės interpeliaciją. Seimo nutarimu siūloma pritarti atsakymams. (Šurmulys salėje)
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 68, prieš – 33, susilaikė 4. Pritarta Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro A. Verygos atsakymams į Seimo narių grupės interpeliaciją. Dėkojame ministrui, linkime sėkmės tolimesniame darbe. (Plojimai) Pasitikėjimas jumis išreikštas. (Gongas)
Gerbiamieji Seimo nariai, replika po balsavimo – P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, atsistojau arčiau dešinės, nes ten vis dėlto, kaip pasakyti, palankumas yra didesnis, suteikiama galimybė kalbėti.
Iš tikro buvo pasakyta, kad liko neatsakytų klausimų, kurie buvo užduoti ministrui. Man atrodo, ministras tikrai labai išsamiai atsakė, bet liko neatsakytas vienas esminis klausimas, nes dėl ministro priimtų sprendimų farmacijos įmonės neteks mažiausiai 13 mln. pelno, kurį pelnėsi iš žmonių, parduodamos brangesnius vaistus. Lieka neatsakytas klausimas: kodėl farmacinių įmonių interesai šiuo atveju dėl interpeliacijos sutapo su tų, kurie tą interpeliaciją inicijavo? (Plojimai)
PIRMININKĖ. Dėkojame už išsakytas replikas, už balsavimus.
13.30 val.
Vyriausybės valanda
Skelbiu Vyriausybės valandos, na, jau pusvalandžio pradžią. Pirmasis klausia G. Landsbergis. Prašom, kolega.
G. LANDSBERGIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Premjere, jau tradiciškai malonu kreiptis į jus išties labai paprastu klausimu. Norėčiau paklausti jūsų nuomonės ir kaip jūs elgtumėtės kito Seimo nario vietoje būdamas. Kalbu apie Seimo narį, gavusį klausimų, visą seriją klausimų iš žiniasklaidos atstovų dėl savo verslo aplinkybių: trąšų importo ir kitų dalykų. Ar jūs, premjere, pats būdamas tokioje situacijoje, jeigu jūs gautumėte tokių klausimų, pasirengtumėte atsakyti į tuos klausimus išsyk, nedelsdamas, skatindamas skaidrumą Seime, ar vis dėlto ieškotumėte būdų, kaip per jūsų koncerną, siejamą su jumis, kreiptis į advokatus ir bandyti tuos klausimus uždavusius žmones užčiaupti? Dėkoju už atsakymą.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kaip suprantu, jūs bandote mane įkišti į pono R. Karbauskio kailį. Tai sudėtinga, tai tiesiog neįmanoma. Aš neturiu nei Agrokoncerno, nei kitokio koncerno. Aš elgčiausi bet kokiu atveju pagal aplinkybes, jeigu klausimų yra, aš į juos atsakau visą laiką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia K. Glaveckas. Prašom, kolega. Ruošiasi J. Olekas.
K. GLAVECKAS (LSF). Klausimas būtų pačiame kamputyje sėdinčiam vidaus reikalų ministrui. Labai nematyti, pasikavojęs jūs esate. Sakykite, gerbiamas ministre, visi kalba ir jūs tarp jų, kad baudos už taisyklių pažeidimus yra sunkiai administruojamos, 40 ar kiek ten procentų visiškai nemoka, kad visas tas dabartinis išieškojimas iš dalies yra susietas su teisių perlaikymu. Ar ne protingiau būtų susieti jį su technine apžiūra, nes techninė apžiūra, kaip žinote, dabartiniu metu Lietuvoje, žinant visą parką, yra būtina vien todėl, kad mes galėtume kontroliuoti tą oro užterštumą? Ar nereikėtų susieti baudas, jų administravimą su platesniais dalykais ir pasiekti to, ko mes norime, švaresnio oro? Ačiū.
E. MISIŪNAS. Ačiū už klausimą. Maniau, esu vienas iš didesnių Vyriausybės narių, bet, pasirodo, mažas, nes nematomas. Čia linksma gaidelė.
O šiaip, tai nuobaudų administravimas gerėja, faktas. Statistika rodo, kad kažkiek procentų gerėja, bet pasiūlymas dėl techninės apžiūros atėmimo arba, sakykime, negalėjimo gauti, jeigu yra nesumokėtos baudos, aišku, yra svarstytinas reikalas. Tikrai mes apie tai galvojame. Dabar žengtas žingsnis būtent dėl teisių nepratęsimo, bet kaip papildoma alternatyvi, gal net ne alternatyvi, bet papildoma priemonė tikrai svarstytina ir ši. Tikrai norime pasiekti, kad pažeidėjas, nusižengęs įstatymui, sumokėtų jam skirtą nuobaudą.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia J. Olekas. Ruošiasi V. Kamblevičius.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš norėčiau paklausti žemės ūkio ministro. Ačiū už jūsų atsiųstą informaciją dėl žuvininkystės ūkių. Ji yra įdomi, nes daug kas jau daroma dabar, o studijos tikimasi tik kovo mėnesį. Tai tam, kad paskui nebūtų per toli nueita, nebūtų ką veikti, kai jau bus priimti sprendimai, dar neturint studijos rezultatų. Bet mano klausimas šiandien yra ne dėl žuvų, o dėl žemės ūkio įmonių, dėl smulkiųjų žemės ūkių, nes ir jūsų rinkimų programoje, ir Vyriausybės programoje tikrai įtvirtintos geros nuostatos, kad tiek stambūs, tiek smulkūs Lietuvos ūkiai bus vienodai remiami, jūs net daugiau dėmesio deklaruojate smulkiems ūkiams. Tačiau situacija yra tokia, kad 2017 metais Žemės ūkio ministerijos investicinė parama smulkiems ūkiams išvis nebuvo vykdoma, o kai planuojami nauji šaukimai kitų metų pavasarį, tai ir vėl pirma yra kviečiami pateikti paraiškas stambieji ūkiai ir tik kur kas vėliau – smulkieji. Taip išeis, kad smulkiesiems bus tik tai, kas liko nuo rimto stalo. Gal galėtumėte paaiškinti šią situaciją? Ačiū už atsakymą.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aišku, tikrai apie 15 minučių turėčiau pasakoti apie tai, kas padaryta dėl smulkių ūkių. Manau, kad pirmą kartą per nepriklausomybės laikotarpį tiek dėmesio ir paramos skirta smulkiems ūkiams. Aišku, tos konkrečios paramos, kur jūs klausiate, šimtaprocentinės paramos smulkiems ūkiams iki 15 tūkst. eurų, gaila, bet aš į Žemės ūkio ministeriją atėjęs radau tuščią eilutę. Kiek buvo tos paramos pagal tą priemonę, ji buvo jau išdalinta. Tai ką mes gero padarėme? Mes perskirstėme iš kitų programų, iš kitų priemonių lėšas, radome papildomai 15 mln. eurų ir numatome du papildomus šaukinus. Čia, aš manau, tikrai yra parodyta gera valia.
Dabar mes turime visą krūvą naujų kitų priemonių, tai yra parama smulkių ūkių bendradarbiavimui. Tai yra nauja priemonė, ten parama yra iki 90 tūkst. eurų. Dar daugiau, mes kreipėmės į Europos Komisiją, kad nuo kitų metų mums būtų leista moduliuoti tiesiogines išmokas ir patiems stambiausiems ūkiams, kurie gauna per 150 tūkst. eurų, mažinti tiesiogines išmokas. Labai panašu, jei po Naujųjų metų bus pritarta „Omnibus“ paketui, mes galėsime tą daryti, tiesa, galėsime daryti ne nuo kitų, bet nuo 2019 metų. Nors tą galėjome jau daryti seniai, bet mes atėję kreipėmės į Europos Komisiją ir gavome pritarimą.
Ir daug visų kitų priemonių – būtent parama smulkiems ūkininkams per kooperaciją, manau, gaila, kad tas nebuvo daroma iki šiol.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Kamblevičius. Ruošiasi B. Matelis.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas žemės ūkio ministrui būtų trumpesnis ir aiškesnis. Nereikės pusės valandos, užteks dviejų sakinių. Prieš du su puse mėnesio aš jums konkrečiai ir Kaimo reikalų komiteto pirmininkui pasakiau: ar galima padaryti tvarką Žemės ūkio rūmų sistemoje? Aš jūsų prašiau kaip kolegų, kaip draugų: sukvieskime Žemdirbių suvažiavimą iki Naujųjų metų ir išspręskime koliziją, kuri šiuo metu atsiradusi Žemdirbių sąjungoje. Kadangi dabar buvo biudžetas, suprantu, yra svarbesnių klausimų, gal iš tikrųjų nebuvo laiko, bet dabar aš jus noriu pakviesti kaip kolegą: sušaukite iki pavasario sesijos Žemdirbių suvažiavimą, pakeiskite Žemės ūkio rūmų pirmininko paskyrimo tvarką ir bus išspręstos problemos. Dabar visi žemdirbiai kalba: Žemės ūkio rūmai tai yra šaraškino kontora. Aš norėjau jums ir pasakyti, kaip pasakė žymus jūsų ūkininkas…
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). …Z. Aleksandravičius: jūs išauginote gegužiuką Žemės ūkio ministerijos pažastyje. Tai noriu jūsų paklausti konkrečiai: ar jūs pasiruošęs padaryti tvarką, ar nepasiruošęs? Tik neišsisukinėkite, kad ne jūsų čia reikalas.
PIRMININKĖ. Klauskite, kolega.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Bet suvažiavimas turi pakeisti Žemės ūkio rūmų pirmininko paskyrimo tvarką.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Ačiū už klausimą. Aš tik galiu, gerbiamas Seimo nary, užtikrinti, kad mano turbūt paskutiniu metu didžiausia svajonė yra, kad Žemės ūkio rūmai dirbtų taip, kaip turėtų dirbti, kaip laukia žemdirbiai.
Aišku, dėl konkrečių priemonių mes galime tikrai atskirai susitikti ir pasitarti. Aš pastaruoju metu ganėtinai dažnai susitinku su žemdirbių atstovais ir kalbamės, kaip tą daryti, kaip tą padaryti. Suvažiavimą, aišku, sušaukti neužtenka, nes yra Žemės ūkio rūmų statutas, pagal kurį ir veikia Žemės ūkio rūmai. Ne tik statutas, bet ir įstatymas. Tai, sakykime, šalia rūmų nei ministerija, nei Seimas to padaryti negali. Gali, aišku, tik patys žemdirbiai. Tai mes sutarkime, kad mes atsisėdame ir ieškome tų kelių, kaip tą problemą išspręsti, nes mano didžiulis noras yra, kad ta problema būtų išspręsta. (Balsai salėje)
Ministerija? (Balsas salėje) Nežinau, ar ministerija galėtų tai padaryti. (Balsas salėje) Gali tai padaryti, bet ne išrinkti Žemės ūkio rūmų pirmininką. (Balsas salėje)
PIRMININKĖ. Ačiū, kolegos. Klausia B. Matelis. Ruošiasi V. Kernagis. Nėra B. Matelio. Tada klausia M. Bastys iš Mišrios Seimo narių grupės.
M. BASTYS (MSNG). Dėkoju, gerbiama posėdžio pirmininke. Mano klausimas būtų adresuojamas sveikatos apsaugos ministrui ir teisingumo ministrei. Antikorupcijos komisija atliko tyrimą dėl e. sveikatos ir šiandien tas išvadas komisijos pirmininkas pristatė. Prašau pasakyti, kaip jūs… Be abejo, esate susipažinęs su tomis išvadomis. Kaip, jūsų manymu, kur čia yra priežastys? Ar tai daugiau dėl žmonių nekompetencijos, ar iš tiesų buvo nustatyti kokie nors korupciniai ryšiai ir nuo pat pradžių jau buvo veikiama netinkamai, neatsakingai, ar dar kokios nors kitos priežastys, kurios mums čia yra nežinomos? Ką šiuo atveju daryti, kad šita sistema, kuri po truputėlį jau pradeda veikti, reikia daryti, kad nebūtų žlugdoma, o vis dėlto palaikoma ir toliau tobulinama? Dėkoju.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju jums už klausimą. Labai išsamiai dar nesu susipažinęs, bet kai kuriuos elementus tikrai žinau. Čia yra dvi sudedamosios. Aš manau, tiek kompetencijos klausimas, tiek kai kur piktybiškumo klausimas, nes jūs turbūt žinote, kad buvo trys etapai. Pirmi du buvo absoliučiai nesėkmingi. Aš tiesiog daryčiau prielaidą, kad tai buvo kompetencijos klausimas, ir dėl kompetencijos, matyt, nebuvo sugebėta tiesiog net ir suplanuoti apskritai tinkamai tos sistemos. Trečiajame etape, kiek žinau iš komisijos išvadų, yra elementų, kurie rodytų, kad įmonės, kurios planavo ir prižiūrėjo, galėjo susikurti tam tikras schemas. Vien jau iškalbingas faktas, kad vietoj vienos sistemos ligoninėms buvo pasirinkta keliolika, kas jau kalbant apie sistemų palaikymą ir jų vystymą reiškia, kad keliolika kartų daugiau reikės investuoti, jau vien tai, manau, yra labai iškalbingas faktas, kuris rodo tam tikrą, matyt, aplaidumą ir piktybiškumą.
O kas bus daroma dabar? Dabar su Susisiekimo ministerija, kuri yra suplanavusi atlikti auditą, mūsų ministerijos žmonės ir ekspertai taip pat dalyvaus atliekant tą auditą ir įvertinant, kas toje sistemoje yra atlikta neteisingai ir kas yra perimama, ir tik tada bus sprendžiama dėl tolesnio ir finansavimo, ir sistemos vystymo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia V. Kernagis. Ruošiasi S. Gentvilas.
M. VAINIUTĖ. Aš gal, jeigu galiu labai trumpai. Atsiprašau, gerbiama pirmininke. Aš tik labai trumpai norėčiau pridėti, kad iš tikrųjų tokie įtarimai mums taip pat, galima sakyti, kėlė abejonių. Iš esmės dėl to Registrų centro vadovas ir nebuvo paskirtas, nes iš esmės jo skyrimą buvome atidėję. Aišku, žiniasklaidoje apskritai tai buvo labai sukritikuota, bet iš esmės šiandien džiaugiamės, kad…
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia…
M. VAINIUTĖ. …bus padarytas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū jums. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi D. Šakalienė. (Balsas salėje) Atsiprašome, kalta, kalta, kalta. Klausia V. Kernagis. Ruošiasi S. Gentvilas. Prašau.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Laba diena. Norėčiau paklausti Ministro Pirmininko. Šios sesijos pradžioje kultūros ministrė Kultūros komitete pristatė labai gražius septynis įstatymų projektus, kurie turėjo būti priimti šitoje sesijoje. Dabar mes turime jau sesijos pabaigą ir turime tokią situaciją, kad iš tikrųjų du labai šaunūs įstatymų projektai – Kultūros rėmimo fondo ir Kino įstatymai yra priimti, vienas įstatymo projektas yra svarstomas, o kiti įstatymų projektai išvis net neaišku, kokios yra stadijos. Pavyzdžiui, toks kaip Kultūros politikos pagrindų įstatymas, kuris yra tokia kaip kultūros biblija, ant kurios turėtų būti viskas statoma, išvis niekas nežino, ar jis yra pradėtas rengti, nepradėtas rengti. Tiesiog labai norėtųsi išgirsti, kaip jūs vertinate tokią situaciją, kad iš septynių įstatymų projektų, kurie tikrai turėjo būti priimti šioje sesijoje, yra priimti tiktai du, kiti yra nepateikti.
Antras klausimas. Kaip jūs manote, ar Kalėdų Senelis visiems ministrams po egle šiais metais padės dovanų?
PIRMININKĖ. Prašom atsakyti.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Nėra gerai, jeigu buvo suplanuota septyni, pateikti du, bet dėl priežasčių ir kokia situacija, galbūt pati ministrė atsakys.
Tikrai, net neabejoju, kiekvienas ministras po Kalėdų eglute ras dovaną. Galbūt skirtingos vertės, dydžio, bet kad ras dovaną, tai net neabejoju.
PIRMININKĖ. Ar ministrė nori?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkoju. Aš pridursiu prie Ministro Pirmininko komentaro. Aš tiesiog norėjau pataisyti gerbiamą Seimo narį, kad tikrai ne penki nepateikti. Gal tada įvardysiu. Kaip žinote, Kino įstatymas jau yra priimtas. Dėl Visuomenės informavimo įstatymo dabar vyksta diskusijos Kultūros komitete. Tikėtina, kad šiais metais bus už jį balsuojama. Taip pat, kaip jūs sakėte, KRF ir Meno kūrėjų įstatymas buvo tiesiog atmestas, nesvarstomas. Jie abudu seniai jau parengti. Tikėtina, kad kitą savaitę atsiras Vyriausybės posėdyje. Taip pat yra parengtos septynios įstatymo pataisos dėl valstybinių ir savivaldybių institucijų vadovų kadencijų ribojimo. Taip pat jau įkelta į sistemą. Tikėtina, kad ateinantį trečiadienį bus svarstomas Vyriausybės posėdyje. Taigi iš esmės lieka vienintelis iš septynių – tai yra Kultūros politikos pagrindų įstatymas, kuris yra kompleksinis, labai sudėtingas, kuris remiasi analizėmis ir tam tikra parengta medžiaga iš anksto. Taip, jis šiuo metu rengiamas. Jo nespėjome gruodžio mėnesį pateikti, nes jis iš tikrųjų reikalauja ir išsamių diskusijų, ir kruopštaus darbo, nes tai susiję su dar septyniais įstatymais. Tikėtina, kad tas vienas įstatymas iš visų mūsų planų tikrai pavasario sesijoje bus priimtas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia S. Gentvilas. Ruošiasi dabar jau D. Šakalienė.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju pirmininkei už žodį. Iš tikrųjų norėčiau kreiptis į finansų ministrą. Visų pirma, nuoširdūs sveikinimai gimtadienio proga nuo manęs ir profesoriaus K. Glavecko. Ta proga turbūt geriausia dovana finansų ministrui yra biudžeto patvirtinimas. Tai dar kartą sveikiname.
Pozityvus klausimas jums gimtadienio proga. Čia vienoje vietoje esate paminėjęs, kad Lietuvą norėtumėte paversti „Litechnija“, tai „FinTech“ įmonių centru pasaulyje. Iš tikrųjų jau daug pasiekta. Tikrai su tuo sveikiname. Mes su gerbiamu profesoriumi esame pašnekėję, kad Lietuva turėtų žengti žingsnį toliau ir tapti pasaulio kriptovaliutas geriausiai reglamentavusia šalimi, visateisis reglamentavimas. Ar mes negalėtume kitų žingsnių užsibrėžti, nes vien šiemet pasaulyje buvo 240 vadinamųjų ICO, pritraukta 4 mlrd. eurų. Ar negalėtumėte užsibrėžti kitiems metams tapti pasaulio valstybe, kuri yra geriausiai apibrėžusi kriptovaliutų pasiūlymą?
V. ŠAPOKA. Ačiū ir už sveikinimus, už pagyrimus ir už klausimą. Finansinių technologijų vystymo plane esame numatę kriptovaliutų reguliavimą. Klausimas yra jautrus tuo, jog, viena, tai yra transakcijos. Antra, yra investavimas į pačias kriptovaliutas, kas yra be galo rizikinga. Trečias aspektas yra pinigų plovimo prevencija. Visus šituos dalykus „FinTech“ grupė įvertino. Manau, kad tikrai pateiksime pasiūlymą, kaip tuos dalykus sureguliuoti tam, kad iš to būtų daugiau naudos ir kuo mažiau rizikos.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Tikime, kad ministras sėkmingai darbuosis ir toliau ir savo 40-ąjį gimtadienį po metų sutiks su dar ženklesniais darbo rezultatais.
Dabar žodį suteikiu D. Šakalienei.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Dėkui. Aš norėčiau paklausti sveikatos ministro A. Verygos. Šiuo metu Sveikatos apsaugos ministerija yra parengusi ministro įsakymą dėl žmogaus imunodeficito viruso diagnostikos ir gydymo, kompensuojamo iš PSDF, tvarkos aprašo patvirtinimo pakeitimo projektą. Pakeitimo esmė yra, kad šis teisės aktas atitiktų Pasaulio sveikatos organizacijos rekomenduojamą praktiką dėl ŽIV gydymo, kaip prevencijos pradėjimą visiems ŽIV infekuotiems asmenims iš karto po diagnozės. Noriu pasakyti, kad teisingai gydomiems asmenims viruso kiekis taip sumažėjo, kad jie faktiškai negali užkrėsti kitų. O šiuo metu Lietuva ir Latvija yra paskutinės Europos Sąjungos šalys narės, kurios dar netaiko šitos praktikos ir gydymą pradeda tik vėlesnėje ŽIV stadijoje. Tai yra viena iš priežasčių, kodėl Lietuvoje ŽIV plitimas nėra sukontroliuotas, o itin spartus naujų atvejų didėjimas stebimas jau antrus metus iš eilės.
Tiesiog labai nerimaujame, kad tas įsakymo pakeitimo projekto derinimas yra kažkaip vilkinamas ir kad naujosios gairės nebus priimtos iki 2018 metų. Norėčiau paklausti, ar dar yra vilčių, kad iki sausio 1 dienos pavyktų tiesiog padėti parašą po šituo įsakymu ir mes galėtume palikti vienus latvius paskutinius tokioje situacijoje.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju už klausimą. Prieš Kalėdas vilčių visada yra. Kaip jūs sakėte, toks įsakymo projektas yra parengtas. Anksčiau Lietuva buvo apsisprendusi sieti gydymą su tam tikra bloga būkle, dabar tas sprendimas yra parengtas gydyti visus asmenis iš karto po to, kai diagnozė yra nustatoma. Na, tai aš nematau kokių nors nei techninių, nei kokių nors politinių, kitų kliūčių, kad tas sprendimas atsirastų. Man sudėtinga šiandien yra pasakyti, ar pavyks tai padaryti iki sausio 1 dienos, bet apsisprendimas nuo to niekaip nepasikeičia, darysime maksimaliai greitai.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Klausia K. Bartkevičius, ruošiasi V. Juozapaitis.
K. BARTKEVIČIUS (TTF). Ačiū, pirmininke. Aš norėčiau paklausti švietimo ir mokslo ministrės dėl kompetencijų vertinimo švietimo įstaigų vadovams.
Šiandien situacija yra ta, jūs puikiai žinote, kad tiktai 65 % iš viso išlaiko. Nuo 40 iki 50 metų išlaiko tie žmonės, kurie yra jau dirbę įstaigų vadovų pavaduotojais. Jaunimas, jeigu žiūrėtume, iki 29 metų, statistika byloja labai neigiamai, vadinasi, jaunimas negali išlaikyti. Sakykite, gal reikėtų diferencijuoti užduotis atsižvelgiant į švietimo įstaigą, sakykime, darželio, mokyklos, gimnazijos, tas užduotis gal būtų patogiau išlaikyti, nes šiandien situacija regionuose dėl įstaigų vadovų yra gana sudėtinga. Ačiū už atsakymą.
J. PETRAUSKIENĖ. Dėkoju už klausimą. Išties priėmus Seimui labai svarbų sprendimą dėl lyderystės stiprinimo, įvedant švietimo įstaigų vadovų kadencijas, ministerija šiuo metu rengia 12 poįstatyminių teisės aktų, kurie yra susiję ir su vadovų vertinimo kaita. Jūs esate teisus, dabartinė vadovų vertinimo sistema nėra gera, ji yra keistina. Kaip tik peržiūrime ir vertinimo kriterijus, ir apskritai visą vertinimo tvarką, bet kriterijus, pagal kurį būsimi vadovai ir pretendentai gauna pačius prasčiausius įvertinimus, yra ugdymo veiklos išmanymas. Manytume, kad reikėtų peržiūrėti ir pačią metodiką, bet vis dėlto šitos kompetencijos yra labai svarbios švietimo įstaigų lyderiams.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia… V. Juozapaičio nematau. A. Armonaitė yra. Prašom, kolege, klauskite.
A. ARMONAITĖ (LSF). Sveiki. Aš turiu klausimą premjerui ir socialinės apsaugos ir darbo ministrui.
PIRMININKĖ. Vienas klausimas užduodamas. Taip. Prašau.
A. ARMONAITĖ (LSF). Apie pensijas. Dabar vėl viešojoje erdvėje pasirodė nemažai informacijos apie tai, kad kitais metais mes diskutuosime dėl kaupimo privačiuose pensijų fonduose. Tiesą sakant, iš tų kalbų, kurias aš girdžiu, aš nematau prielaidų šiandien dirbančiam 30-mečiui, 40-mečiui, kad jis vis dėlto pajėgs sukaupti oriai pensijai, kuri siektų bent 70–80 % dabartinių žmogaus pajamų. Ką vis dėlto ši Vyriausybė darys, kad ateities kartos, tie dirbantys šiandien žmonės, nebūtų pasmerkti skurdui? Ačiū.
L. KUKURAITIS. Dėkoju už klausimą. Iš tiesų mes turime abi problemas – ir ateities kartas, ir dabarties kartas. Tą klausimą, kuris šiomis dienomis yra iškilęs viešojoje erdvėje, būtent apie antros pakopos įmokas iš „Sodros“, mes turime spręsti, nes šiuo metu mokama dabartinių pensininkų sąskaita.
Dėl ateities turime parengę siūlymus, kuriuos artimoje (…) pristatysime diskutuoti visuomenei. Tie siūlymai, mūsų galva, yra subalansuoti, nes žmogus turės šimtaprocentinę „Sodros“ pensiją. Dabar tie, kurie dalyvauja antroje pakopoje, praranda sodrinės pensijos dalį, tai jie turės šimtaprocentinę sodrinę ir turės papildomą galimybę kaupti padedant valstybei. Tokiu būdu šitomis dviem priemonėmis tikimės užtikrinti tai, ką jūs sakote, – orią ateitį visiems.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ministras viską atsakė. Paskutinis klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas būtų teisingumo ministrei. Gerbiama ministre, jūsų kuruojamoje srityje yra ir Kalėjimų departamentas, ir antstoliai. Jeigu mes žiūrėtume Kalėjimų departamento atlyginimus, tai jie yra beprotiškai maži, todėl didina, ačiū, numatytas šioks toks padidinimas. Bet kai mes žiūrime į antstolių atlyginimus, grynąsias pajamas, 2016 metų duomenimis, yra 9 tūkst. 966 vidutinės grynosios pajamos per mėnesį.
Gerbiama ministre, ar jūs žadate keisti kokią nors tvarką įstatymu, nes antstoliai yra valstybės tarnautojai. Dėl darbo apmokėjimo tvarkos ar mokesčių? Daug žmonių skundžiasi antstolių veikla, kad ima didelius pinigus už paslaugas, kartais lupikauja, taip, ir tokių laiškų gauname. Ar žadate ką nors daryti?
M. VAINIUTĖ. Labai ačiū už klausimą. Iš tikrųjų tai yra jautri sritis, mes taip pat ministerijoje gauname daug skundų. Dėl šitų klausimų, ką jūs ir palietėte, iš esmės esame jau šiek tiek padarę. Seimo nariai domisi šiais klausimais. Šiandien esu vienam Seimo nariui pateikusi tuos pakeitimus dėl instrukcijos pakeitimo, kur buvo pakeistas nuo 57 eurų iki 100 už tai, kad yra neimamas tam tikras atlygis. O šiaip, ką jūs sakote, tai dirbame. Kitą savaitę kaip tik susitinkame su Antstolių rūmų atstovais ir šituos klausimus taip pat spręsime. Ačiū už pastabą. Tikrai yra ką veikti šioje srityje.
PIRMININKĖ. Taip, gerbiamasis premjere, prašom.
S. SKVERNELIS (LVŽSF). Kolega, jie nėra valstybės tarnautojai. Buvo prie teismo kažkada antstolių tokios kontoros, taigi… (Balsai salėje) Ne.
PIRMININKĖ. Manau, išsiaiškinome viską. Gerbiami kolegos, baigėme Vyriausybės valandą. Dėkojame ministrams. Linkime sėkmės jums tolesniame darbe ir kitais metais, kuriais metais sukako… darbo atsakingo ir labai sunkaus, bet reikalingo valstybei. O ateinantys metai tegu būna taip pat labai sėkmingi.
„Maltiečių sriuba“ laukia prie Spaudos konferencijų salės, galbūt ir ministrai sutiks apsilankyti šioje garbingoje akcijoje, kuri nuplasnojo per visą Lietuvą ir atvyko pas mus, į Lietuvos Respublikos Seimą, vykdoma nuo 2006 metų, tad kviečiame. Bet dar nesiregistruojame, o dirbame toliau.
13.58 val.
Seimo nutarimo „Dėl Evelinos Karalevičienės paskyrimo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke“ projektas Nr. XIIIP-1398 (pateikimo tęsinys)
Aš gerbiamųjų Seimo narių prašau dar maždaug 10 minučių laiko. Seimo nutarimo „Dėl Evelinos Karalevičienės paskyrimo Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke“ pateikimo tęsinys. R. Karbauskis. Prašome pateikti.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mūsų komitetas, Kultūros komitetas, svarstė šitą klausimą ir nutarta siūlyti Seimui neskirti E. Karalevičienės Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininke. Už tokį sprendimą balsavo 5, prieš – 2. Kadangi yra Seimo Teisės departamento išaiškinimas, kad šitą sprendimą turi priimti Seimas, teikti ar neteikti, aš manau, kad mes ir apsispręsime. Aš savo asmeninę nuomonę pasakysiu jau pagal procedūras.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pagal procedūras dabar kviečiu gerbiamąją pretendentę E. Karalevičienę. Ji atsako į klausimus, kuriuos pageidaus užduoti Seimo nariai. Prašom trumpai prisistatyti ir atsakyti į klausimus.
E. KARALEVIČIENĖ. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Tikiu, kad apie Valstybinę kultūros paveldo komisiją, jos pagrindinę misiją, veiklą daugiau ar mažiau žinote, tai gal šiek tie norėčiau pakalbėti apie komisijos pirmininko pareigas.
Į ką dar norėčiau atkreipti dėmesį, kad iš tiesų, nepaisant to, kad Kultūros komitete buvo toks balsavimas, esu čia todėl, kad buvau išrinkta Valstybinės kultūros paveldo komisijos nare, ir tikrai turiu daugumos palaikymą ir dar daugiau raginimų, prašymų tęsti pradėtus darbus.
Dabar grįžtu prie komisijos pirmininko pareigų. Pirmininkas iš tikrųjų atsako už darbo organizavimą, už posėdžių vedimą, už administracijos valdymą, o visa bendra nuomonė, bendra pozicija yra 12 narių daugumos nuomonė. Sakyčiau, pirmininko pareigos gal daugiau susijusios su kokių nors idėjų siūlymais, iniciatyvomis. Kalbant apie tai, tai per mano pirmininkavimo metus, sakyčiau, tų idėjų ir naujovių būta nemažai, pavyzdžiui, jeigu iki tol Valstybinės kultūros paveldo komisijos strateginiame plane buvo numatyta tik viena programa, tai dabar mes turime keturias programas, buvo sukurtas logotipas, pradėjo veikti puslapis, feisbukas. Mes labai daug dėmesio skiriame bendradarbiavimui su užsieniu, netrukus startuos nauja platforma – mūsų puslapis u. paveldas, kur mes surinkome tikrai labai daug informacijos apie Lietuvai reikšmingą paveldą užsienyje.
Aš nežinau, kiek aš turiu laiko šnekėti?
PIRMININKĖ. Gal jūs geriau atsakysite į Seimo narių klausimus, manau, kartu bus konkretesni ir jūsų atsakymai, ir kalba. Pirmasis klausia S. Gentvilas. Ruošiasi M. Majauskas, jeigu jis yra.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiamoji Evelina. Norėčiau jūsų pasiteirauti apie paveldo identitetą. Ar jums neatrodo, kad Lietuvoje paveldo apsaugos politika yra diskredituojama? Pastarieji nesutarimai dėl Lukiškių aikštės, kai Kultūros ministerija nesusitaria tarpusavyje su Kultūros paveldo departamentu, dėl Gedimino kalno, Misionierių sodų projektai ir finalas – Kuršių nerijos tvarkymo plano visa peripetija, kuri tęsiasi 15 metų. Vyriausybė jau nuleido rankas ir nebederins tvarkymo plano, tada neaišku, kas, neaišku, kodėl turės būti nugriauti legaliai pastatyti pastatai. Ar mes sulauksime to saulėlydžio ir naujo atgimimo paveldo politikos? Ir kokiais būdais jūsų komisija galėtų prisidėti prieš šito saulėlydžio, sakykime, paveldosaugos atgimimo? Dėkoju.
E. KARALEVIČIENĖ. Dėkoju Simonui už klausimą. Jūs palietėte faktiškai visas esmines problemas ir tai, kad šiandien paveldosauga yra atsidūrusi iš tikrųjų aklavietėje, mes visi matome. Esame įstrigę dėl teisės aktų painumo ir jų skirtingo interpretavimo. Jūs čia paminėjote daugelį atvejų. Bet aš vis dėlto išskirčiau pagrindines problemas: komunikacijos trūkumas, komunikacijos, dialogo tarp skirtingų institucijų, tarp bendruomenės atstovų, komunikacijos ir viešumo. Šitos yra dvi esminės problemos. Taip pat, jūs ir Lukiškių aikštę paminėjote, sakyčiau, veiksmų nuoseklumo, veiksmų sekos, kai vieni apie kitus žino, kas ką daro, tai čia yra esminiai dalykai.
Aš pati iš tikrųjų atėjau į šią komisiją vien dėl to, kad aš labai norėčiau pažangios paveldosaugos sistemos, pažangesnės, tobulesnės, kad būtų kuo daugiau viešumo, skaidrumo ir panašiai. Tos pastangos tikrai yra daromos. Kai kam aš manau, kad jos nepatinka, nėra priimtinos, nes kai kam gal nėra labai naudingas viešumas ir skaidrumas, ir kiti dalykai. Bet komisija pagal savo kompetenciją tikrai stebi situaciją, analizuoja, teikia siūlymus, pastabas ir panašiai. Vėlgi turiu pasakyti, kad šitie procesai iš tikrųjų yra perdėm lėti, kas man asmeniškai irgi nelabai patinka, nežinau, kaip tai pakeisti.
O dėl Kuršių nerijos, jūs paminėjote, taip, tai yra viena iš esminių mūsų šiandienos problemų. Tai, sakyčiau, yra gėda mūsų valstybei, žala valstybei. Tokia situacija menkina ir visuomenės pasitikėjimą institucijomis. Kaip išspręsti šitą situaciją, aš tokio recepto tikrai nežinau, nes, tarkim, praėjusiais metais Valstybinė kultūros paveldo komisija tikrai dėjo labai daug pastangų, kad tiek tvarkymo planas, tiek specialieji planai būtų suderinti. Ir aš nežinau, kiek mes rengėme posėdžių, pasitarimų, deja, viskas nuėjo veltui, nes vėlgi turiu pasakyti, kad Saugomų teritorijų tarnybos buvo labai teigiamas požiūris dėl ėjimo į kompromisą, bet, sakyčiau, Kultūros paveldo departamento buvo labai aiškus nusistatymas ir nenoras eiti ir ieškoti kompromisų. Nežinau, jeigu Vyriausybė…
PIRMININKĖ. Ačiū. Ačiū, kolege. Atsakymai turi būti labai trumpi, kaip ir klausimai, kad galėtų paklausti daugiau Seimo narių. Klausia M. Majauskas. Ruošiasi N. Puteikis.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke. Gerbiamoji kandidate, iš tiesų teko pažinti jus dirbant ir tikrai teko įsitikinti, jog principingai ginate kultūros paveldo vertybes ir įtraukiate ir atsakingas institucijas, ir bendruomenes. Man atrodo, kad tikrai tą darbą neblogai atliekate. Bet aš suprantu, kad net ir pačios stipriausios institucijos nesugebės apsaugoti paveldo be labai aktyvios bendruomenės veiklos, bendruomenės įsitraukimo. Kokiomis priemonėmis, jūs galvojate, galėtume paskatinti aktyvesnį gyventojų įsitraukimą į kultūros paveldo vertybių saugojimą?
E. KARALEVIČIENĖ. Dėkoju Mykolui už klausimą. Iš tikrųjų tai… Visų pirma noriu pasakyti, kad labai džiugina tiek visuomenės, tiek bendruomenių aktyvumas. Kaip jas labiau įtraukti? Aš sakyčiau, per sklaidą, per švietimą to, kad paveldas iš tikrųjų yra mūsų vienas iš nacionalinio saugumo objektų, ir tiesiog nuolatinis bendravimas su jais, pavyzdžiui, komisija tą tikrai daro labai nuosekliai, yra tikrai labai didžiulis ryšis su vietos bendruomenėmis. Ir dar daugiau, komisija deda pastangas, kad Lietuva pasirašytų labai svarbią Faro konvenciją, kuri kalba apie visuomenės teisę į paveldą ir kitus dalykus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia N. Puteikis. Ruošiasi V. Kamblevičius, jeigu jis yra. (Balsai salėje)
N. PUTEIKIS (LVŽSF). Aš atsiprašau kolegų, aš retorinį klausimą užduosiu. Aš tiesiog norėjau visus paagituoti, kad palaikytume šitą kandidatūrą. Kadangi daug esu matęs Paminklosaugos komisijos pirmininkų, tai gerbiamoji Evelina iš tikrųjų labai principinga ir viešojo intereso gynėja, labai drąsiai gina paminklosaugą, viešąsias erdves ir Senamiesčio vaizdą. Pavyzdžiui, ir Misionierių istorijoje, tiesiog aš įsivaizduoju, kad geresnio kandidato mes tiesiog nesurastume. Aš atsiprašau, kad tai buvo ne klausimas.
PIRMININKĖ. Malonus buvo jūsų pastebėjimas.
E. KARALEVIČIENĖ. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Jį tikrai priimame. V. Kamblevičius. Nematau. Klausia E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiamosios pretendentės norėčiau paklausti dėl Žaliojo tilto skulptūrų. Jūs labai aktyviai pasisakėte 2016 metais už jų išsaugojimą, grąžinimą į tą vietą. Ar jūsų nuostatos nepasiteikė ir vis dėlto koks sprendimas gali būti, ar jūs ir vėl galbūt po kiek laiko siūlysite jas vėl pastatyti ant Žaliojo tilto? Ar manote, kad tai buvo jūsų aiškinimo klaida, ar koks nors nesusipratimas? Ačiū.
E. KARALEVIČIENĖ. Dėkoju už klausimą. Taip, visų pirma noriu tik pabrėžti, kad komisija tikrai neturi jokių galių, jinai yra ekspertinė institucija ir jinai tik pateikia nuomonę, siūlymą, bet jokiu būdu neturi sprendimų galios.
Dabar dėl Žaliojo tilto skulptūrų. Aš gal norėčiau pradėti šiek tiek iš toliau. Iš tiesų juk mes visi sutariame, kad sovietinė okupacija buvo didžiulis nusikaltimas, didžiulis nusikaltimas ir mūsų tautos tragedija, ir mūsų tragiškas istorijos tarpsnis. (Balsai salėje) Aš neagituoju. (Balsai salėje) Taip. Kitas dalykas, kad sovietmečio paveldas yra trauminės patirties liudininkas, taip? Kadangi atmintis yra dar gyva, jinai yra labai skausmingai priimama ir yra konfliktiška vertinti šitą paveldą. Bet vėlgi aš tiesiog tik galiu pakartoti, kad komisija priėmė sprendimą, kad vis dėlto tiktai žymiausių lietuvių, būtent lietuvių, menininkų kūriniai turėtų būti išsaugoti kaip tam tikri laiko ženklai. Čia tik klausimas, kaip mes sutarsime tą interpretuoti ir kaip pateikti – galima juk ir lenteles, ir paaiškinimus. Čia yra tiesiog požiūrio klausimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ir paskutinė klausia A. Armonaitė. (Balsai salėje) Jeigu pratęsime klausimus, manau…
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš apie tuos požiūrio klausimus ir norėčiau pratęsti, apie tai, ką uždavė kolega E. Pupinis. Mūsų kultūros paveldas… reguliavimas iš tiesų labai rūpinasi, kad pavyzdžiui, Lukiškių aikštės, kur yra buvusi Lenino aikštė, tie fragmentai Lenino aikštės pagal mūsų kultūros paveldą yra paveldas. Lygiai taip pat, kaip ir girdėjome, kad Žaliojo tilto skulptūros taip pat yra paveldas. Žinote, aš norėčiau jūsų, kaip paveldo ekspertės, paklausti jūsų asmeninės nuomonės. Ar vis dėlto mes turėtume taip griežtai saugoti tą paveldą, nes, mano požiūriu, tai mums trukdo toliau vystyti savo viešąsias erdves, kai mes bandome bet kokia kaina išsaugoti sovietinį palikimą?
E. KARALEVIČIENĖ. Dėkoju už klausimą. Aš tikrai lygiai tokios pat nuomonės, kad griežtai iš viso nieko negalima nei priversti, nei juo labiau nurodinėti ar kurti įstatymus vienu ar kitu klausimu. Aš manau, kad vis dėlto turėtų būti daugumos nuomonė ir, svarbiausia, pirmiausia visuomenės ar tam tikros vietos bendruomenės, kuriai yra svarbus vieno ar kito laikmečio objektas, sprendimas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dar klausia K. Masiulis. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Dėkoju, pirmininke, kad leidote paklausti, nes čia esminis klausimas ir vertybių klausimas. Aš esu tas žmogus, kuris pradėjo šitą karą su balvonais, ir ne vieną kartą. (Balsai salėje) Taip, su balvonais, ir su balvonus palaikančiais ekspertais dabar tenka tęsti karą. Jūs esate viena iš tokių, kuri manote, kad jeigu J. Mikėnas sukūrė sovietinį karį ar Staliną, ar dar ką nors, tai iš karto pavirsta menu ir mes jį turime puoselėti, saugoti valstybės lėšomis, tai reiškia – mano lėšomis, tų žmonių, kurie, kaip jūs sakote, buvo traumuoti sovietmečiu, lėšomis ir panašiai. Saugoti kam? Tam, kad jūs galėtumėte čia pasidžiaugti? Man jūs, kaip ekspertė, susmigote kaip pernykštis grybas.
E. KARALEVIČIENĖ. Ar aš turėčiau atsakyti, ar čia buvo tik jūsų replika? (Balsai salėje) Aš tiesiog trumpai galėčiau replikuoti. Aš iš viso nelabai suprantu… (Balsas salėje) …kodėl dabar keliamas šitas klausimas dėl Žaliojo tilto skulptūrų, kai jau viskas nuėjo užmarštin, kam vėl reikia auginti tą papildomą pyktį. Ir taip pas mus to pykčio yra per daug, gerokai per daug.
PIRMININKĖ. Ačiū, jūs atsakėte į jums užduotus klausimus. Gerbiamieji kolegos (galite atsisėsti), šioje stadijoje nuomonės neišsakomos ir nebalsuojama. Galimybė susitikti su kandidate bus pagal jūsų frakcijos pasirinktą laiką. Kaip pagrindinis siūlomas Kultūros komitetas. Siūloma svarstyti gruodžio 19 dieną.
14.13 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2017 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. XIII-273 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. IX-861 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų nustatymo ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-1477 (pateikimas)
Dar labai maloniai prašau Seimo narių dėmesio, nes tai buvo numatyta darbotvarkėje, jeigu jūs sutiktumėte ją pratęsti dar labai trumpą laiką, iki 10 minučių, kad galėtume pateikti Seimo nutarimą dėl Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų nustatymo ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios. Pranešėja – kultūros ministrė L. Ruokytė-Jonsson. Prašau, gerbiamoji ministre. Pateikimas.
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Ačiū, pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl Seimo 2017 m. balandžio 4 d. nutarimo Nr. XIII-273 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. IX-861 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų nustatymo ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“ pakeitimo. Projekto tikslas – Seimo nutarimu patvirtinti Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato teritorijos ribų planą. Tam reikia pakeisti Seimo 2017 m. balandžio 4 d. nutarimą Nr. XIII-273 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. balandžio 23 d. nutarimo Nr. IX-861 „Dėl Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato ribų nustatymo ir jo zonų ribų plano patvirtinimo“ pripažinimo netekusiu galios“.
Seimo nutarimas keičiamas gavus naują Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos teritorijų planavimo dokumento patikrinimo aktą, kuriame nurodyta, kad rezervato teritorijos ribų plano lygmuo pagal teritorijų planavimo dokumentą tvirtinančią instituciją valstybės… tai yra dokumentus tvirtina Seimas. Anksčiau buvo vertinta, kad planą gali tvirtinti Vyriausybė, o gavus šį inspekcijos aktą Vyriausybės buvo nuspręsta, kad tai Seimo lygiu tvirtinamas dokumentas.
Prašytume pritarti projektui. Pats ribų planas yra parengtas ir Vyriausybės lygiu suderintas, todėl reikia atlikti tik tvirtinimo procedūrą Seime.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji ministre. Aš dėkoju Seimo nariams. Tiesiog neteikiau balsuoti, kad pratęstume dar kelias minutes mūsų plenarinį posėdį. Pagarsinau suprasdama, kad tai bendru sutarimu. Atsiprašau.
O jūs turite dar atsakyti į trijų Seimo narių klausimus. Nori paklausti A. Armonaitė. Kolege, prašom. Vieną minutę.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju, ministre, už pristatymą. Aš turiu klausimą, susijusį su bendradarbiavimu su Vilniaus miesto savivaldybe. Mano asmenine nuomone iš nedidelės patirties vietos savivaldos politikoje, iš tiesų, matyt, ta teritorija galėtų priklausyti savivaldai ir mažiau būtų biurokratijos, daugiau susikalbėjimo. Dabar reguliavimas toks nėra šiandien, mes turime kitokį reguliavimą.
Mano klausimas. Planuojama plėsti ribas, planuojama plėsti zoną. Ar buvo kalbėta su savivalda dėl to ir kaip apskritai derinamas Vilniaus miesto savivaldybės požiūris ir nacionalinės valdžios, atsakingos už Vilniaus pilių valstybinio kultūrinio rezervato plėtrą, kaip tai yra derinama?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Labai dėkoju už klausimą. Aš tik norėjau pradėti nuo kitos pusės, atsakyti į pirmą klausimą. Mūsų Vyriausybės plane yra numatyta 2018 metais pateikti apskritai kultūros paveldo srities reformos koncepciją. Tokiu būdu, manau, daug klausimų bus išspręsta, kai ta koncepcija bus pateikta. Dėl valstybinės… ir savivaldybės santykio, bendradarbiaujant tokių objektų kaip pilių rezervatas aspektu, manau, tikrai bus viskas suderinta ir sutarta dėl tam tikrų funkcijų ir atsakomybių.
Šiaip su savivaldybe neturime jokių problemų. Iš tikrųjų bendradarbiaujame, būna visokių trikdžių, tai gali būti biurokratiniai, kita vertus, tai gali būti įstatyminiai dalykai. Tiesiog mes visada ieškome dialogo ir su vietos savivalda mes labai bendraujame tais klausimais. Kol kas problemų nekilo.
Dėl antrojo jūsų klausimo. Aš norėjau tiesiog patikinti, kad ribos nėra išplėstos, jos tiesiog yra kadastriškai išmatuotos, kad piliakalnio ribos iš tikrųjų sutaptų su pilių rezervato ribomis. Kaip žinoma, nuo 2002 metų buvo tik grafiniai pažymėjimai tų ribų ir tiesiog buvo apytikrės ribos, tai nebuvo tikslūs kadastriniai matavimai. Tai iš principo plotas nesikeičia.
PIRMININKĖ. Dėkoju, klausia A. Gelūnas. Prašom, kolega.
A. GELŪNAS (LSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamoji ministre, o kaip paties Pilių rezervato direkcija? Mes puikiai prisimename jų ataskaitą Kultūros komitete, ir ji, švelniai tariant, Kultūros komiteto narių netenkino. Tikrai buvo daugybė problemų. Ir ankstesni vadovai, ir visa veikla daugiau dvelkė darbo imitavimu ir lėšų įsisavinimu. Ar tos permainos, apie kurias kalbėjote, kad vykdysite direkcijoje, realiai vyksta ir ar prieš kalbant apie ribų išplėtimą nereikėtų tiesiog pristatyti, kas ten yra įvykę, ar tikrai ta veikla bus kokybiška?
L. RUOKYTĖ-JONSSON. Dėkoju už klausimą. Aš galbūt pradėsiu nuo antros klausimo pusės, ar reikia reformuoti direkciją, prieš priimant sprendimus dėl ribų išplėtimo ar tiesiog jų patikslinimo. Čia galbūt reikėtų pažymėti, kad jeigu mes šiandien, tai yra per savaitę, nepriimsime sprendimo patvirtinti naują ribų nustatymą pagal kadastrinius matavimus, tai tiesiog liks Pilių rezervatas iš viso be ribų. Čia eilės tvarka labai aiški.
Dėl Pilių rezervato direkcijos, tai vėlgi norėčiau patikinti jus, kad mes turime mintyje šį klausimą. Jis tikrai įeina į mūsų planus ir bus aptartas jau rengiant tą bendrą visos kultūros paveldo apsaugos srities reformos koncepciją. Tai, kaip žinome, 2018 metais pagal Vyriausybės programą mes turėtume jau šią koncepciją pateikti, visuomenė bus su tuo supažindinta.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamoji ministre, jūs atsakėte į klausimus. Nuomonė už, nuomonė prieš po pateikimo.
Prieš – J. Liesys. Prašom, kolega.
J. LIESYS (LSF). Ačiū, pirmininke.
PIRMININKĖ. Galite atsisėsti, ministre.
J. LIESYS (LSF). Kodėl aš sakau prieš? Todėl, kad man yra daug neaiškumų. Ar čia yra valstybinė žemė, ką NŽT kalba šiuo klausimu? Ar ministerija, dabar Vyriausybė pasako, taip ir bus ten tie hektarai atrėžti, bus sudarytas naujas žemėlapis ir Pilių rezervatui bus priskirta?
PIRMININKĖ. Nuomonė už – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kviečiu palaikyti, nes atsiranda galimybė bendrai tvarkai ir efektyviems darbams, tiems žmonėms, kurie atliks šiuos darbus, būti atsakingiems už tai, tada galėsime iš jų reikalauti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji kolegos, prašome apsispręsti ir balsuoti dėl minėto Seimo nutarimo.
Balsavo 49 Seimo nariai: už – 42, prieš nėra, susilaikė 7. Po pateikimo pritarta. Pagrindinis – Kultūros komitetas. Kada siūloma svarstyti, gerbiamasis komiteto pirmininke, plenariniame posėdyje šios sesijos ar jau vėlesnės? Gerai, lauksime komiteto išvados galimai dar šioje sesijoje.
Taip, per šoninį mikrofoną – V. Vingrienė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Norėjau paprašyti, kad mano balsas būtų įskaitytas už.
PIRMININKĖ. V. Vingrienė balsavo už. Dėkoju visiems, kurie sėkmingai ir daug dirbome.
„Maltiečių sriubos“ akcija laukia, gerbiamieji, jūsų prie Spaudos konferencijų salės. Tikimės, kad susitiksime vėl labai sėkmingai dirbti. Norite registruotis. Prašom. Dar registruojamės, nors jau daugelis, ką tik balsavę, išėjo.
38 Seimo nariai. Rytinį posėdį baigėme. (Gongas)
Vakarinis, kaip ir privalu, 15 valandą.
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDDF – Lietuvos socialdemokratų darbo frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.