LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
IX (RUDENS) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 384
STENOGRAMA
2016 m. spalio 11 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė L. GRAUŽINIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. SYSAS
PIRMININKĖ (L. GRAUŽINIENĖ). Gerbiamieji kolegos, pradėsime spalio 11 dienos, antradienio, rytinį plenarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 77 Seimo nariai.
Gerbiamieji kolegos, suprantu, kad šiandien vieniems linksma, kitiems gal nerimastinga, tretiems galbūt liūdna diena, bet vis tiek darbus turime pabaigti. Kad nuotaika būtų geresnė, noriu, kad mes pasveikintume savo kolegę V. M. Čigriejienę gražaus buvusio jubiliejaus proga. (Plojimai)
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG*). Gerbiamoji Pirmininke, gerbiami kolegos, buvo labai malonu su jumis dirbti ketverius metus. Kai kas mane pamilote, kai kas nelabai, nes sakiau tiesą, turėjau savo vertybes, bet džiaugiuosi gyvenimu, nes nuėjau labai ilgą kelią nuo tremties. Neturėjau nei įžymaus senelio, nei dėdės, viską pasiekiau savomis jėgomis. Nurėžiau vagą medicinos srityje, studentai mane mylėjo. Aš džiaugiuosi, kad tiek daug pasiekiau medicinos srityje, įsteigiau perinatologijos centrą, sumažinome perinatalinį mirtingumą, nemažai pasiekiau onkologijos ir ginekologijos srityje ir viduje jaučiausi taip, kaip grodama pianinu L. Beethoveną. Tai yra labai daug.
Seime irgi dirbau, pamilau jus, bet dabar nenusimenu. Rašau knygą, kaip dirbau Seime, kurią pamatysite, perskaitysite ir prisiminsite mane. Tad sėkmės jums antrajame ture, sėkmės visiems! Išeinu pakelta galva, turiu daug nenuveiktų darbų, kuriuos nuveiksiu. Ačiū jums už tai, kad buvote su manimi. (Plojimai)
10.05 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2016 m. spalio 11 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
PIRMININKĖ. Ačiū. Taigi pradėsime darbą. Dėl darbotvarkės. Nėra jokių siūlymų? Nėra. Galime bendru sutarimu patvirtinti? Prašom.
E. GENTVILAS (LSF). Gerbiamoji Pirmininke, Liberalų frakcijoje aptarėme darbotvarkę ir siūlome išbraukti iš darbotvarkės klausimą 1-7 – Konkurencijos įstatymo projektą Nr. XIIP-3217. Prašome balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū už siūlymą. Daugiau siūlymų nėra. Balsuojame. Liberalų frakcija prašo darbotvarkės 1-7 klausimą, projektą Nr. XIIP-3217, išbraukti iš darbotvarkės. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 40, prieš – 4, susilaikė 22. Išbraukimui pritarta.
Ar galime bendru sutarimu patvirtinti darbotvarkę? Patvirtinta bendru sutarimu.
10.07 val.
Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo Nr. I-180 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3187(2) (priėmimas)
Asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo įstatymo Nr. I-180 3 ir 5 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3187. Priėmimo stadija. Yra Teisės departamento redakcinių pastabų. Manau, jeigu Seimas pritars, paredaguos baigiamąjį projektą. Ar galime taip sutarti? Galime. Taigi pastraipsniui.
1 straipsnis. Redakcinio pobūdžio pasiūlymai, sutvarkys. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta. Dėl 2 straipsnio ir 3 straipsnio yra redakcinio pobūdžio pasiūlymai, kuriuos suredaguos po priėmimo. Ar galime pritarti pastraipsniui? Pritarta.
Dėl viso. Nuomonė už – R. Šalaševičiūtė.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš tik norėjau kolegas informuoti, kad Žmogaus teisių komitetas pritaria toms pastaboms, kurios yra pateiktos Teisės departamento, ir prašė informuoti, kad mes tikrai pataisysime. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – V. Saulis.
V. SAULIS (LSDPF). Dėkoju, gerbiama Pirmininke. Šitą įstatymo projektą paruošti ir jį pateikti jums svarstyti mus paskatino piliečių laiškai. Esmė yra ta, kad siūloma į asmenų, represuotų už pasipriešinimą okupaciniams režimams, teisių atkūrimo procesą ir tokio proceso atnaujinimą įtraukti politinių kalinių ir tremtinių interesams atstovaujančias visuomenines organizacijas. Visi šie laiškai ir klausimai atsirado po gerai žinomų bylų apie genocidą, apie pokarį ir visas kitas problemas. Kviečiu kolegas palaikyti ir balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate, kad šis įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 74, prieš – 1, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3187) priimtas. (Gongas)
10.10 val.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 VI skyriaus pavadinimo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3097(3) (priėmimas)
Visuomenės sveikatos priežiūros įstatymo Nr. IX-886 VI skyriaus pavadinimo 43 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-3097. Priėmimo stadija. Kviečiu Sveikatos reikalų komiteto pranešėją V. M. Čigriejienę.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti? Priimta bendru sutarimu. 2 straipsnis. Yra Teisės departamento pastaba. Prašom.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Teisės departamento pastabai pritarta iš dalies, nes aukštasis universitetinis išsilavinimas grindžiamas visuomenės sveikatos saugos ekspertizės bei poveikio visuomenės sveikatai vertinimo veiklos kompleksiškumu ir t. t. Komitetas teikia pasiūlymą, kad siekiantys verstis visuomenės sveikatos saugos ekspertize ar poveikio visuomenės sveikatai vertinimu turi turėti aukštąjį universitetinį ar jam prilygintą biomedicinos mokslų studijų srities visuomenės sveikatos studijų krypties išsilavinimą ar aukštąjį medicininį išsilavinimą pagal sanitarijos, higienos ir epidemiologijos programas, jei mokslai buvo baigti iki 1995 metų.
PIRMININKĖ. Gerbiama kolege, aš matau, kad jūs visoms Teisės departamento… Vienai pastabai nepritarėte.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKĖ. V skyrius. Gal čia plačiau, o kitoms, kurioms pritarėte, tai…
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Toms iš dalies. Vienai nepritarta. Referuoti, kodėl?
PIRMININKĖ. Taip. Jeigu galite, trumpai, kad Seimo nariai girdėtų.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Dėl to, kad licencijavimo taisyklėse, bet ne nuostatuose nustatyti detalūs reikalavimai licencijuojama visuomenės sveikatos priežiūros veikla siekiantiems verstis fiziniams asmenims, juridiniams asmenims ar filialams, taip pat licencijuojamos veiklos sąlygos. Dėl to.
PIRMININKĖ. Čia daugiau techninio pobūdžio. Taip?
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Taip.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Ar galime pritarti Teisės departamento pastaboms, kurioms pritarė komitetas ir vienai nepritarė? Pritarta. 2 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Dabar toliau 3 straipsnis. Pastabų nėra. 3 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimta. 4 straipsnis. Yra gerbiamos Seimo narės A. Monkauskaitės pasiūlymas.
V. M. ČIGRIEJIENĖ (MSNG). Čia tik dėl įsigaliojimo laiko. Siūlo sausio 1 dieną.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti, kad būtų svarstoma? Pritarta bendru sutarimu. Komitetas pritarė. Tai datų pakeitimas. Ar galime bendru sutarimu pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Ar galime priimti 3 straipsnį bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Ačiū. 4 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu su pasiūlymais.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, kad šis įstatymo projektas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 72, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-3097) priimtas. (Gongas)
10.14 val.
Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4610(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – įstatymo „Dėl Konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4610. Svarstymo stadija. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką B. Juodką.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, Užsienio reikalų komitetas rugsėjo 21 dieną svarstė minėto įstatymo projektą ir pritarė iniciatorių pateiktam projektui su Užsienio reikalų komiteto išvadomis.
Balsavimo rezultatai: už – 4, prieš nėra, susilaikė 3. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKĖ. Ačiū. Po svarstymo norinčių kalbėti nėra. Gal po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas pastraipsniui. Du straipsniai. 1 straipsnis ir 2 straipsnis. Jokių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Pastraipsniui priimta. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 65 Seimo nariai: už – 63, prieš – 1, susilaikė 1. Nėra reikiamo skaičiaus balsų. Balsavimą dėl priėmimo atidedame.
10.16 val.
Įstatymo „Dėl Kanados ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių susitarimo dėl oro susisiekimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4625(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-5 klausimas – įstatymo „Dėl Kanados ir Europos Bendrijos bei jos valstybių narių susitarimo dėl oro susisiekimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4625. Svarstymo stadija. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką B. Juodką.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, rugsėjo 21 dieną Užsienio reikalų komitetas svarstė minėtą įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Gal galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Priėmimas.
Pastraipsniui. Tik vienas straipsnis. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Kas pritariate, kad projektas būtų priimtas… Prašom balsuoti visus, nes po to skaičiuos pagal priėmimus, skaičiuos, kad nedalyvavote posėdyje. (Balsai salėje) Taip. Įdėtos 93 kortelės, o negalime priimti įstatymų.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 81, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4625) priimtas. (Gongas)
10.18 val.
Įstatymo „Dėl Konvencijos dėl darbo žvejybos sektoriuje ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4610(2) (priėmimo tęsinys)
Taigi balsuojame dėl projekto Nr. XIIP-4610. Priėmimas. Visi balsuojame. Priėmimas įstatymo, dėl kurio neužteko balsų. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 81 Seimo narys: už – 80, prieš – 1, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4610) priimtas. (Gongas)
10.19 val.
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kazachstano Respublikos tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4627(2) (svarstymas ir priėmimas)
Įstatymo „Dėl Europos Sąjungos bei jos valstybių narių ir Kazachstano Respublikos tvirtesnės partnerystės ir bendradarbiavimo susitarimo ratifikavimo“ projektas Nr. XIIP-4627. Svarstymo stadija. Kviečiu Užsienio reikalų komiteto pirmininką B. Juodką.
B. JUODKA (LSDPF). Gerbiama Pirmininke, gerbiami kolegos, tą pačią rugsėjo 21 dieną Užsienio reikalų komitetas svarstė minėto įstatymo projektą ir pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Norinčių kalbėti nėra. Gal po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Vienas straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate, kad įstatymas būtų priimtas? Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4627(2) priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4477(2)ES, Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4478(2) (svarstymas)
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4477. Svarstymo stadija. Kviečiu Informacinės visuomenės plėtros komiteto pranešėją I. Šiaulienę. (Balsai salėje) Taip, ir iš karto lydimąjį – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 daugelio straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektą Nr. XIIP-4478. Svarstymo stadija. Prašom.
I. ŠIAULIENĖ (LSDPF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Šito įstatymo projekto esmė yra perkėlimas europinės direktyvos, kuria iš esmės keičiama kita direktyva – dėl viešojo sektoriaus informacijos pakartotinio naudojimo, ir siekiant nustatyti institucijų pakartojimo naudojimo srities kompetenciją, įvedus priežiūros įstaigos institutą, išplėsti galimybes ginti pareiškėjo teises, papildyti teisinį reguliavimą nuostatomis dėl atvirų elektroninių formatų naudojimo, patikslinti atlyginimo už informaciją dydžio skaičiavimo pagrindus. Komitetas šitam po pateikimo yra pritaręs bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Gal po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
10.21 val.
Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4477(2)ES (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Siūlau ypatingą skubą. Priėmimas. Jokių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime pritarti ypatingai skubai? (Balsai salėje) Pritarta ypatingai skubai.
Priėmimas pastraipsniui. 1 straipsnis. 1 straipsnio 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 15, 16, 17, 18, 19, 20, 21, 22, 23… straipsniai. Jokių pasiūlymų, pataisų nėra. Galime pastraipsniui priimti? Ar galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Ar galime visą 1 straipsnį priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu.
2 straipsnis. Jokių pasiūlymų, papildymų nėra. Galime 2 straipsnį priimti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Priimta bendru sutarimu.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. (Balsai salėje) Balsuojame, priėmimo stadija! Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikė 3. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4477(2) ES) priimtas. (Gongas)
10.25 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 1, 2, 10, 11, 18, 26, 27, 28, 29, 30, 35, 36, 38, 39 straipsnių pakeitimo, 37 straipsnio ir priedo pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4478(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Įstatymo projektas Nr. XIIP-4778. Ar galime po svarstymo priimti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Siūlau ypatingą skubą, nes čia lydimasis. Galime pritarti ypatingai skubai? (Balsas salėje: „Galima.“) Pritarta ypatingai skubai.
Pastraipsniui. Yra 17 straipsnių. Nuo 1 straipsnio iki 17 straipsnio jokių pasiūlymų, pataisų nėra. Ar galime priimti pastraipsniui? (Šurmulys salėje) Klausiu, ar galime priimti?
Pirmininke, galime priimti? (Balsai salėje) Komiteto pirmininkė net negirdi. (Šurmulys salėje) Dar kartą Seimo klausiu, ar galime priimti pastraipsniui? (Balsas salėje: „Galima!“) Ačiū. Priimta pastraipsniui.
Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsvo 87 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4778(2) priimtas. (Gongas)
10.26 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 5, 6, 27 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4505(2), Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 4, 16, 17, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4506(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 1-8a klausimas – Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 5, 6, 27 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4505. Svarstymo stadija. Ir lydimasis darbotvarkės 1-8b klausimas – Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 4, 16, 17, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4506. Kviečiu pranešėją G. Kirkilą.
Iš karto dėl abiejų išvadas pateikite.
G. KIRKILAS (LSDPF). Laba diena. Gerbiami kolegos, pristatau jums dvi Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvadas: dėl Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 5, 6, 27 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto ir taip pat dėl Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 4, 16, 17, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto. Komitetas išnagrinėjo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas, pasiūlymus ir pritarė bendru sutarimu.
Komiteto narių atskiroji nuomonė nepareikšta. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu.
10.26 val.
Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 5, 6, 27 ir 43 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4505(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai? (Balsas salėje: „Galima!“) Pritarta ypatingai skubai.
Priėmimo stadija. Pastraipsniui. Dėl 1, 2, 3, 4, 5 straipsnių pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti pastraipsniui? (Šurmulys salėje) Priimta pastraipsniui. Dėl viso norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. (Balsai salėje) Priėmimas. Grįžtame visi balsuoti! Priėmimas!
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4505(2) priimtas. (Gongas)
10.30 val.
Informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 4, 16, 17, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo ir 19 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4506(2) (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
Įstatymo projektas Nr. XIIP-4506. Ar galime po svarstymo bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Taip pat dėl lydimojo siūlau ypatingą skubą. Galime pritarti ypatingai skubai? Pritarta.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu? Priimta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 81, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4506) priimtas. (Gongas)
10.31 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 12, 43, 45, 46, 72, 73, 74 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4603(2)ES, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1524, 2411 ir 246 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4604(2)ES, Administracinių nusižengimų kodekso 467 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4605(2)ES (svarstymas)
Darbotvarkės 1-9a, 1-9b ir 1-9c. Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 12, 43, 45, 46, 72, 73, 74 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4603(2)ES ir lydimieji Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1524, 2411 ir 246 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4604(2)ES (svarstymo stadija) ir Administracinių nusižengimų kodekso 467 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4605(2)ES. Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio komiteto pirmininką M. Bastį.
M. BASTYS (LSDPF). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo pagrindinio Informacinės visuomenės plėtros komiteto išvada dėl Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 12, 43, 45, 46, 72, 73, 74 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4603. Komiteto sprendimas – įstatymo projektui pritarti bendru sutarimu. Ir galiu pristatyti du lydimuosius, taip?
Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada dėl Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 1524, 2411 ir 246 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4604 – įstatymo projektui yra pritarta bendru sutarimu.
Ir Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komiteto, kaip papildomo komiteto, išvada dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 467 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4605 – įstatymo projektui yra pritarta bendru sutarimu.
10.34 val.
Elektroninių ryšių įstatymo Nr. IX-2135 3, 12, 43, 45, 46, 72, 73, 74 straipsnių, septintojo skirsnio pavadinimo ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4603(2)ES (svarstymo tęsinys ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Ačiū. Pirmasis projektas Nr. XIIP-4603. Ar galime po svarstymo pritarti bendru sutarimu? Pritarta po svarstymo bendru sutarimu. Viskas gerai su juo? (Balsai salėje)
Taip pat siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Pritarta ypatingai skubai.
Pastraipsniui. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 10, 11 straipsniai. Pataisų, pasiūlymų nėra. Galime priimti bendru sutarimu pastraipsniui? Priimta bendru sutarimu. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Priėmimas. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 86, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4603) priimtas. (Gongas)
10.35 val.
Administracinių teisės pažeidimų kodekso 1524, 2411 ir 246 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4604(2)ES (svarstymas ir priėmimas)
Lydimasis projektas Nr. XIIP-4604. Po svarstymo gal galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Dar yra kitas pagrindinis komitetas, J. Sabatausko vadovaujamas Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar yra gerbiamasis Julius? Nematau. Gal pavaduotojas S. Šedbaras dėl abiejų iš karto.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas rugsėjo 28 dieną svarstė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisą ir Administracinių nusižengimų kodekso. Ir bendru sutarimu už buvo pritarta iniciatorių pateiktam įstatymo projektui – Administracinių teisės pažeidimų kodeksui.
Taip pat tą pačią dieną bendru sutarimu už buvo pritarta komiteto patobulintam Administracinių nusižengimų kodekso pakeitimo variantui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Po svarstymo galime pritarti projektui Nr. XIIP-4604 bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Taip pat siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Žiūriu į pagrindinį komitetą. Galime. Pritarta bendru sutarimu.
1, 2, 3 straipsniai. Jokių pasiūlymų, pastabų nėra. Galime priimti pastraipsniui? Priimta pastraipsniui. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Priėmimas. Kviečiu visus grįžti balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 76 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4604) priimtas. (Gongas)
10.38 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 467 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4605(2)ES (svarstymas ir priėmimas)
Ir dar vienas lydimasis projektas Nr. XIIP-4605. Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Pritarta.
Pastraipsniui. 1, 2 straipsniai. Pastabų, pasiūlymų nėra. Ar galime pastraipsniui priimti? Priimta pastraipsniui. Norinčių kalbėti nėra.
Balsuojame. Priėmimas. Prašau Seimo narių grįžti balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 79 Seimo nariai: už – 79, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4605) priimtas. (Gongas)
10.39 val.
Seimo statuto „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo statuto Nr. I-399 1802, 1804, 1805, 1806, 1807, 1809, 18010, 18011, 18015, 18018 ir 18019 straipsnių pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4713(2) (svarstymas ir priėmimas)
Projektas Nr. XIIP-4713 – Seimo statuto 180 straipsnio ir kai kurių jo straipsnių pakeitimo projektas. Kviečiu pagrindinio Teisės ir teisėtvarkos komiteto pranešėją J. Sabatauską. Bet jo dar nėra. Gerbiamąjį S. Šedbarą paprašysime perskaityti išvadą. Svarstymo stadija.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Komitetas šiuos pasiūlymus svarstė rugsėjo 8–10 dienomis. Tiesiog kolegas informuoju, kad tai yra susiję su Europos reikalų komiteto darbu ir europinių projektų svarstymu. Bendru sutarimu už buvo pritarta šiems pasiūlymams pakeisti Statutą.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Europos reikalų komiteto pirmininką G. Kirkilą.
G. KIRKILAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, Europos reikalų komitetas, kaip papildomas komitetas, pateikė išvadą dėl šių Lietuvos Respublikos Seimo statuto pataisų atsižvelgdamas į komiteto pasiūlymus.
Komitetas pritarė Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymui tikslinti, kur yra įregistruojama Europos Komisijos metinė darbo programa. Pasiūlymai priimti Europos Sąjungos teisės aktus ir kiti Europos Sąjungos dokumentai bei Europos Sąjungos dokumentai, apie kuriuos Vyriausybė informuoja Seimą… Komitetas pasiūlė papildyti projektą nauju straipsniu, patikslinant Seimo statute nustatytą Europos reikalų komiteto kompetenciją bei nurodant apie pasiūlymą priimti Europos Sąjungos teisės aktus, kitų Europos Sąjungos dokumentų gavimą, registravimą pagal kompetenciją ir tvarkymą, taip pat pasiūlymas Teisės departamento išvadoje nurodytuose projekto straipsniuose įtvirtinti nuorodas į patikslintą komiteto kompetenciją. Kviečiu pritarti.
PIRMININKĖ. Ačiū, pirmininke. Svarstymo stadija. Paprašysime gerbiamojo S. Šedbaro patalkinti, nes pagrindinis komitetas turėtų pasakyti dėl pasiūlymų. Pirma, Europos reikalų komitetas pasiūlė virš 1 straipsnio… Jūs nepritarėte, tai gal trumpai. Pačioje pradžioje ne dėl to straipsnio, kiek suprantu, buvo pasiūlymas. 1 straipsnis, 61 straipsnio pakeitimas.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Taip, aš matau, čia naujas Europos reikalų komiteto pasiūlymas, kurį komiteto pirmininkas pateikė. Buvo pasiūlyta papildyti dar vienu punktu, kad būtų į kompetenciją įrašyta „gauti, registruoti ir pagal kompetenciją tvarkyti pasiūlymus“. Komitetas svarstė ir nepritarė. Teisės ir teisėtvarkos komiteto nuomone, tai nėra tikslinga, nes tai nėra kokia nors atskira funkcija dokumentų gavimas, registravimas ir tvarkymas, o tiktai tam tikra… Tai nėra kokia nors nauja veiklos kryptis, o tam tikra funkcija, kuri šiaip jau šio straipsnio ir Statuto reguliavimo dalyku nebūtų, tai techninio pobūdžio pasiūlymas, ir komitetas manė, kad Statute galbūt šitų žodžių ir nereikia. Aš nežinau, ar papildomas komitetas, kuriam yra skirta šita pataisa, reikalauja dėl to balsuoti.
PIRMININKĖ. Klausiu Europos reikalų komiteto pirmininko, ar sutinkate su pagrindinio komiteto išvada? Sutinkate. Dabar dėl 2 straipsnio.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Kitur pritarta iš dalies, tai galbūt komitetas sutinka?
PIRMININKĖ. Ar sutinkate? Sutinkate iš dalies. Dėl 3 straipsnio irgi iš dalies, ar sutinkate? Sutinkate. Dėl 11 straipsnio.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Irgi pritarta iš dalies.
PIRMININKĖ. Sutinkate, pirmininke?
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Iš esmės pritarta.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamasis Šedbarai, už pagalbą. Po svarstymo norinčių kalbėti nėra. Po svarstymo gal galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti? Pritarta ypatingai skubai.
Reikia balsuoti dėl kiekvieno straipsnio, nes Statuto pataisa ir reikia 71, todėl visus prašau grįžti į darbo vietas.
Priėmimas. Gerbiamieji Seimo nariai, prašyčiau grįžti į darbo vietas.
1 straipsnis. Dėl 1802 straipsnio pakeitimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. Statuto priėmimas, reikia 71 balso, balsavusio už reikia. Gerbiamieji kolegos, prašome susitelkti.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 1. 1 straipsnis priimtas.
2 straipsnis. Balsuojame. Priėmimas. Reikia 71 balsavusio dėl kiekvieno straipsnio.
Balsavo 78 Seimo nariai: už – 78, prieš nėra, susilaikiusių nėra. 2 straipsnis priimtas.
3 straipsnis. Balsuojame.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 76, prieš nėra, susilaikė 1. 3 straipsnis priimtas.
4 straipsnis. Balsuojame.
Balsavo 84 Seimo nariai: už – 84, prieš nėra, susilaikiusių nėra. 4 straipsnis priimtas.
5 straipsnis. Balsuojame. Priėmimas.
Balsavo 77 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikiusių nėra. 5 straipsnis priimtas.
6 straipsnis. Balsuojame. Priėmimo stadija.
Balsavo 82 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikiusių nėra. 6 straipsnis priimtas.
7 straipsnis. Balsuojame. Priėmimo stadija.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 80, prieš nėra, susilaikiusių nėra. 7 straipsnis priimtas.
8 straipsnis. Balsuojame. Priėmimas.
Balsavo 83: už – 83, prieš nėra, susilaikiusių nėra. 8 straipsnis priimtas.
9 straipsnis. Balsuojame. Priėmimas.
Balsavo 79 Seimo nariai. Už – 79, prieš nėra, susilaikiusių nėra. 9 straipsnis priimtas.
10 straipsnis. Balsuojame. Priėmimas.
Balsavo 82 Seimo nariai. Už – 82 prieš nėra, susilaikiusių nėra. 10 straipsnis priimtas.
11 straipsnis. Balsuojame. Priėmimas.
Balsavo 83 Seimo nariai. Už – 83, prieš nėra, susilaikiusių nėra. 11 straipsnis priimtas.
Dėl viso. Balsuojame. Priėmimas dėl viso, taip pat reikia 71.
Šio statuto priėmimas
Balsavo 87 Seimo nariai. Už – 87, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Seimo statuto 180 straipsnio kai kurių straipsnių pakeitimo (projektas Nr. XIIP-4713) priimtas. (Gongas)
10.54 val.
Konstitucijos 60 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4694 (pateikimas)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – Konstitucijos 60 ir 99 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4694. Pateikimo stadija. Kviečiu V. Bukauską. 38 Seimo nariai. Pateikimas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, teikiu Konstitucijos 60 ir 99 straipsnio pakeitimą. Projekto tikslas – sudaryti sąlygas efektyvesniam Seimo nario darbui ir veiksmingiau atstovauti rinkėjams. Seimo narys, eidamas ministro pareigas, yra užsiėmęs ministerijos kompetencijai priskirtiems klausimams spręsti ir negali deramai atlikti tiesioginio darbo su rinkėjais ir atstovauti jiems. Seimo narys, einantis ministro pareigas, taip pat skiria darbą ministerijai. Tai nesudaro galimybės detaliai gilintis į Seimo komitetuose ir Seimo posėdžiuose svarstomus klausimus. Analizuojant kitų šalių patirtį pastebėta, kad daugelio Europos šalių konstitucijose ar įstatymuose aiškiai deklaruojamas parlamentaro mandatas ir Vyriausybės nesuderinamumas. Pateikiu pavyzdį, kaip yra nustatyta kitose Europos Sąjungos šalyse, kur ministras negali būti Seimo narys arba Seimo narys negali būti ministras (Austrija, Bulgarija, Estija, Latvija, Liuksemburgas, Nyderlandai, Portugalija, Prancūzija, Slovakija, Slovėnija, Švedija, Norvegija ir kitos šalys). Prašau po pateikimo pritarti, kolegos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia S. Brundza. Ruošiasi V. A. Matulevičius.
S. BRUNDZA (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Norėčiau atkreipti į dabar esančią pirmą sakinio dalį. Ministras Pirmininkas ir ministrai negali eiti jokių kitų renkamų ar skiriamų pareigų. Per visus nepriklausomybės metus kažkodėl, ypač kalbant apie Ministrą Pirmininką, partijos pirmininkas automatiškai tampa Ministru Pirmininku, arba atvirkščiai – Ministras Pirmininkas automatiškai tampa partijos pirmininku. Tai prieštarauja Konstitucijai, nes kas yra partijos pirmininkas? Tai yra renkamos pareigos. Tas pats ir pavaduotojas. Prašau pasakyti: dabar jūs ministrus išbrauksite, vadinasi, ministras, nebūdamas Seimo narys, gali būti partijos pirmininkas ir ministras. Mano klausimas būtų toks: kodėl visus 26 nepriklausomybės metus yra laužoma Konstitucija. Seimas šiuo klausimu vis dėlto turėtų užtikrinti parlamentinę kontrolę.
V. BUKAUSKAS (DPF). Ačiū, gerbiamas kolega. Man sudėtinga pasakyti, kodėl 26 metus. Šiandien aš ir kaip tik teikiu konstitucines 60 ir 99 straipsnių pataisas, kad ministras atliktų tiesioginę vykdomąją funkciją.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia V. A. Matulevičius.
V. A. MATULEVIČIUS (MSNG). Gerbiamasis pranešėjau, kas jums trukdė, priklausant valdančiajai daugumai, šį projektą pateikti laiku, kad būtų galima spėti jį priimti? O dabar pateikinėjat prieš rinkimus. Ačiū.
V. BUKAUSKAS (DPF). Labai ačiū, kolega, už pateiktą klausimą. Kaip ir minėjau, kad buvo pateikti ir ankstesni Konstitucijos pataisymai. Aš manau, kad šis Seimas dar gali pradėti svarstymą, gali atlikti pirmą balsavimą ir būtent naujam išrinktam Seimui pavestų užduotis, kad jis sureglamentuotų visus teisės aktus, kad konstitucinės pataisos įsigaliotų nuo 2018 m. sausio 1 d., kad tinkamai galėtų informuoti bendruomenę ir rinkėjus, įsigaliotų nuo 2020 metų. Ir nieko tokio aš nematau, kad tai yra prieš rinkimus. Nes, kaip žinote, Konstitucinis Teismas kovo mėnesį kaip ir dėl Seimo rinkimų mus įspaudė į kampą, būtent Konstitucinio Teismo išvada. Aš dėl to ir teikiu šias konstitucines pataisas.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Nuomonė už – M. Petrauskienė.
M. PETRAUSKIENĖ (LSDPF). Labai ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Aš tikrai labai pritarčiau šitam pasiūlymui, juolab kad yra pasiūlymas sumažinti Seimo narių skaičių. Seimo narių dalyvavimas Vyriausybėje… Tikrai nėra ko ant dviejų kėdžių sėdėti – dėl to nukenčia komitetų darbas, nes Vyriausybės nariai negali dalyvauti komitetų posėdžiuose, o tai labai trukdo būtent Seimo darbo kokybei. Aš pasisakau už ir siūlau balsuoti už.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – A. Kubilius.
A. KUBILIUS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, aš, visų pirma, prieš dėl to, kad yra visiškas populizmas per rinkimus siūlyti tokius sprendimus, galvojant, kad tai labai populiaru ir žmonės būtent to nori.
Antras dalykas, dalykiniu požiūriu toks sprendimas reikštų, kad Vokietijoje ir Didžiojoje Britanijoje vyriausybes reikėtų paleisti, nes tenai kitaip neįsivaizduojama, kad vyriausybėje dirbtų ne parlamento narys. Parlamento narys, turintis žmonių pasitikėjimą, iš tikrųjų yra tas žmogus, kuris gali būti ir ministras.
Tai yra savaime suprantama Vakarų Europos tradicija. Šiuo atveju taip sau bravūriškai pasakyti, kad Seimo nariai, žmonių išrinkti atstovai, negali būti ministrais, yra visiškas demokratinių tradicijų, kuriomis gyvena visa Vakarų Europa, nesupratimas,. Todėl aš siūlau, gerbiami kolegos, nepritarti šiam rinkiminiam populizmui, drąsiai balsuoti prieš, o jeigu yra norima iš tikrųjų realiai permąstyti Lietuvos konstitucinę sandarą ir visą sistemą, tai tokiu atveju tą reikia daryti ne prieš pat rinkimus, o iš karto po rinkimų.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės už, prieš išsakytos. Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai; už – 59, prieš – 1, susilaikė 17. Po pateikimo pritarta. (Šurmulys salėje)
Siūlome pagrindiniu komitetu Teisės ir teisėtvarkos komitetą. Siūlome svarstyti… Klausiu J. Sabatausko, kada jūs galėtumėte svarstyti? (Balsai salėje) Negirdi. Gerbiamas Juliau! (Balsai salėje) Juliau! Paskyrėme jus pagrindiniu komitetu dėl konstitucinės pataisos. Kokia data jus tenkina? Prieš 10 dienų turite įregistruoti išvadą, jeigu apsvarstysit. Kurią datą mums siūlote?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Lapkričio mėnesį.
PIRMININKĖ. Lapkritį tik du posėdžiai.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Sesija baigiasi gruodžio 23 dieną.
PIRMININKĖ. Aš noriu pasakyti, kad darbo grafikas yra lapkričio mėnesį. Jūs nieko nesiūlote. Tada aš siūlau lapkričio 4 dieną. Lapkričio 3 dieną yra plenarinis posėdis. Tinka? Tinka. Lapkričio 3 dieną.
Kadangi mes sparčiai padirbėjome, labai produktyviai, tai aš siūlau dabar ataskaitas praleisti. Norėčiau paimti, nes buvo ministras, dabar jau matau nebėra J. Bernatonio ir K. Daukšio nėra. Nėra nei K. Daukšio, nei J. Bernatonio. Norėjau padaryti… Norėjau paimti šitą įstatymą… Gerai, reikia šito, reikėjo apžiūrėti… Yra K. Daukšys. Prašom pateikti savo projektą.
11.05 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-4731 (pateikimas)
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-4731. Pateikimo stadija. Teikia J. Bernatonis ir K. Daukšys. Prašom.
K. DAUKŠYS (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio papildymo įstatymo projektu yra siūloma, kad jis netaikomas juridiniams asmenims, kurie vykdo Lietuvos Respublikos įstatymų pavestas funkcijas ir kurių turimo nekilnojamojo turto nepakanka ar yra netinkamas vykdomai veiklai. Kita dalis – valstybės ir savivaldybių turto panaudos gavėjas panaudos sutarties galiojimo laikotarpiu ne vėliau kaip per keturis mėnesius nuo kiekvienų kalendorinių metų pabaigos teikia šio turto valdytojui ataskaitą, kurioje nurodoma, kaip yra naudojamas panaudos pagrindais perduotas ilgalaikis materialus turtas, kokią veiklą panaudos gavėjas vykdo, ar panaudos gavėjas vykdo įsipareigojimus savo lėšomis atlikti nekilnojamojo daikto ar statinio kapitalinį remontą ir kitus vykdomus remontus, panaudos sutarties sąlygas.
11.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. rugsėjo 14 d. nutarimo Nr. XII-2602 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo IX (rudens) sesijos darbų programos“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4773 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Iš tiesų pirmiausia reikia dėl Seimo nutarimo „Dėl įtraukimo į darbų programą“ projekto Nr. XIIP-4773. Jau supažindino dėl ko. Ar galima pritarti įtraukimui? Pritarta po pateikimo bendru sutarimu. Svarstymas. Po svarstymo galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarta.
Priėmimas. Balsuojame dėl Seimo nutarimo dėl darbų programos.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 54, prieš nėra, susilaikė 6. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4773) priimtas. (Gongas)
11.07 val.
Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo Nr. VIII-729 14 straipsnio papildymo įstatymo projektas Nr. XIIP-4731 (pateikimo tęsinys)
Dabar prašome dar kartą K. Daukšys. Projektas Nr. XIIP-4731. Jūs pristatėte. Kiek suprantu, šis pakeitimas yra techninio pobūdžio.
K. DAUKŠYS (DPF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip, ministre? Daugiau techninio pobūdžio. Norinčių klausti nėra. Ačiū, gerbiamas pranešėjau. Gal po pateikimo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Balsuoti prašote? Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 65, prieš nėra, susilaikė 9. Po pateikimo pritarta.
Kadangi tai yra techninio pobūdžio, siūlau ypatingą skubą. Galime pritarti? Pritarta ypatingai skubai.
Dabar darome… (Balsai salėje) Kas yra? Trijų valandų pertrauka pagal Statutą. (Šurmulys salėje) Nesuprantu, kas yra, ko jūs nepatenkinti? Pritariate ypatingai skubai ir darome trijų valandų pertrauką. (Šurmulys salėje) Kaip? Taigi čia yra, palaukite, netriukšmaukite! Jūs patys neklausote ir nežinote, apie ką kalbama. Kadangi dar ataskaitų nėra kam pristatyti, tai mes svarstome iš eilės. 1-17a – priėmėme Seimo nutarimą, 1-17b – pritarėme ypatingai skubai. Kadangi yra šiokių tokių pastabėlių, komitetas gal pažiūrės ir matys, kad nereikia techninių, tai daroma trijų valandų pertrauka. Pagrindinis komitetas yra Audito komitetas, pasižiūrės, jeigu ką. Trijų valandų pertrauka. Supratote dabar visi? Ačiū.
Toliau yra iš eilės. Ministrės dar nėra.
11.10 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 1, 2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 231, 232 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-4391(2) (svarstymas)
Popietinė darbotvarkė. 2-1 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 daugelio straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231, 232 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-4391. Svarstymo stadija. Pagrindinio komiteto pirmininkas R. Paliukas. Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas. Ką tik mačiau Raimundą, buvo. Nėra. Kas gali iš Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pateikti? Prašom. O. Leiputė. Prašom. Išvada.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu M. Bastį pateikti komiteto išvadą.
M. BASTYS (LSDPF). Gerbiama Seimo Pirmininke, gerbiami kolegos, Lietuvos Respublikos Seimo Informacinės visuomenės plėtros komitetas kaip papildomas svarstė Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo Nr. I-1489 1, 2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231, 232 straipsniais įstatymo projektą Nr. XIIP-4391 ir iš esmės siūlo pritarti Švietimo įstatymo Nr. I-1489 1, 2, 19, 23, 43, 46, 47, 49, 56, 58, 59 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 231, 232 straipsniais įstatymo projektui Nr. XIIP-4391 ir siūlyti pagrindiniam komitetui pritarti komiteto sprendimui patobulinti įstatymo projektą, atsižvelgiant į Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastabas ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto pasiūlymus.
Balsavimo rezultatai: priimta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Socialinių reikalų ir darbo komiteto pranešėją L. Kazlavicką. Kviečiu L. Kazlavicką.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Mieli kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Švietimo įstatymo pakeitimo įstatymo projektą. Komiteto sprendimas – pritarti įstatymo projektui ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį patobulinti atsižvelgiant į komiteto pasiūlymus bei Seimo kanceliarijos Teisės departamento, Vyriausybės ir Europos teisės departamento prie Teisingumo ministerijos pastabas ir pasiūlymus, kuriems komitetas pritarė.
Balsavimo rezultatai: 9 – už, prieš – 1, susilaikiusių nėra.
PIRMININKĖ. Ačiū. Diskusijoje užsirašė dalyvauti G. Steponavičius, bet nematau jo salėje.
Taigi pereiname prie pataisų. Dėl 1 straipsnio yra Vyriausybės išvada, iš dalies pritarta. Galime iš dalies pritarti komiteto nuomonei? Pritarta komiteto nuomonei. 2 straipsnis. Yra Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymas, jam nepritarta. Nematau komiteto pirmininkės. Tada klausiu pranešėjo, ar sutinkate?
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Siūlau pritarti Socialinių reikalų ir darbo komitetui, nes mes radome tikrai…
PIRMININKĖ. Socialinių reikalų ir…
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Mes nepritariame Švietimo, mokslo ir kultūros komitetui. Mes siūlome pritarti Socialinių reikalų ir darbo komiteto…
PIRMININKĖ. Jūs prašote balsuoti, taip?
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Prašome balsuoti.
PIRMININKĖ. Prašome tada pristatyti, kodėl jūs nepritariate.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė sąvokas ir siūlo pritarti mūsų suformuluotam pasiūlymui, kuris leistų išspręsti situaciją, kai šitame Švietimo įstatyme būtų apibrėžta tai, kas neturėtų būti sudėta į šį įstatymą. Dalis pasiūlymų turėtų būti Vaiko teisių pagrindų įstatyme, ne šitame įstatyme. Radome labai konkrečią, aiškią smurto sąvoką apibrėžiančią formuluotę ir ją dar papildėme sąvoka „patyčios“, kuri leistų šitam įstatymui sėkmingai veikti. Tad radome kompromisinį sprendimą ir siūlome pritarti mūsų komiteto pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Nuomonė už – R. J. Dagys.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, nors, aišku, dabar gal ne visiems viskas rūpi, kas vyksta salėje, bet aš norėčiau dar akcentuoti kai kurias mintis, kurias pasakė kolega. Iš tikrųjų šitos formuluotės, kurios rastos mūsų komitete, yra kompromisinės iš visų pusių, nes jeigu atsimenate, buvo dvi Vaiko teisių pagrindų įstatymo redakcijos. Viena Vyriausybės ir buvo Seimo narių pasiūlymų. Yra surastos formuluotės, kurios tenkina visas puses ir nekelia jokių didesnių prieštaravimų.
Tas pačias formuluotes mes ir siūlome perkelti į šitą įstatymą, kitaip tada išeis, kad dabar jau svarstomas Vaiko teisių pagrindų įstatymas, kuris yra iš esmės suderintas tarp visų interesų pusių, iš esmės jam niekas neprieštarauja, kirsis su tomis formuluotėmis ir keis paties Vaiko teisių pagrindų įstatymo koncepciją. Todėl labai prašome to laikytis, nes mes ir su prezidentūros atstovais, kurie teikė šitas pataisas, suderinome ir čia yra kompromisas, kuris visus tenkina. Siūlau palaikyti Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlomas formuluotes.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Jau atėjo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas. Jis pasakys argumentus, kodėl komitetas nepritaria, kad visiškai pabaigtume procedūrą. Jūs nepritariate Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymui dėl 2 straipsnio. Prašom pakomentuoti. Jie nesutinka, prašo balsuoti.
R. PALIUKAS (DPF). Komiteto nuomonė – nepritarti. Argumentai. Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatyme smurto sąvoka neįvardyta, kaip apimanti įvairių formų patyčias, o tikslinimas Švietimo įstatyme, specialistų ir švietimo bendruomenės nuomone, yra būtinas. Todėl komitetas siūlo keičiamą 2 straipsnį papildyti 27 dalimi: „Smurtas – veikimu ar neveikimu daromas tiesioginis ar netiesioginis tyčinis fizinis, psichologinis, seksualinis poveikis ar nepriežiūra, dėl kurių kitas asmuo patiria ar gali patirti žalą ir pavojų gyvybei, sveikatai, raidai ir (ar) orumui.“ Ten išskiriamos smurto formos. Toks komiteto siūlymas. Ir nepritaria…
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Argumentai išklausyti. Seimas apsispręs. Pagrindinis komitetas nepritaria, Socialinių reikalų ir darbo komitetas prašo balsuoti. Taigi Seimas balsuoja. Kas pritariate Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 50, prieš – 5, susilaikė 11. Pritarta komiteto nuomonei. Pritarta Socialinių reikalų ir darbo komiteto pasiūlymui.
Dabar toliau yra kitas pasiūlymas iš dalies pritarti. Sutinkate?
R. PALIUKAS (DPF). Taip, sutinkame.
PIRMININKĖ. Ne, aš klausiu L. Kazlavicko. Dirbame su įstatymu. Toliau yra…
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Iš dalies pritarėmė… Pasiūlėme…
PIRMININKĖ. Ar jūs sutinkate?
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). …formuluotę ir pritarėme. Taip.
PIRMININKĖ. Pritariate? Sutinkate.
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Yra suderinta su Lietuvių kalbos komisija.
R. PALIUKAS (DPF). Taip, suderinome su Lietuvių kalbos komisija.
PIRMININKĖ. Gerai. Dėl 4 dalies iš dalies pritarti sutinkate?
L. KAZLAVICKAS (TS-LKDF). Sutinkame.
PIRMININKĖ. Ačiū. Toliau yra Vyriausybės išvados, iš dalies pritarta.
R. PALIUKAS (DPF). Taip. Ir čia…
PIRMININKĖ. Nereikia. Viskas gerai. 5 straipsnis. Vėl yra Vyriausybės išvada iš dalies pritarti. Ir visur iš dalies pritarta. Ir yra 12 straipsniui Vyriausybės išvada, faktiškai pritarta iš dalies. Ačiū.
Tik dabar noriu paklausti pirmininko. Tai, kad mes pritarėme Socialinių reikalų ir darbo komitetui, projekto esmės nekeičia?
R. PALIUKAS (DPF). Ne, nekeičia. Čia tik apibrėžimas.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Po svarstymo norinčių kalbėti nėra. Balsuojame. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote. (Balsai salėje)
Balsavo 64 Seimo nariai: už – 62, prieš – 1, susilaikė 1. Po svarstymo yra pritarta.
11.21 val.
Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VII-822 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4674(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-2 klausimas – Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi įstatymo Nr. VII-822 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4674. Svarstymo stadija. Kviečiu Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininką R. Paliuką. Svarstymas.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiami kolegos, komitetas rugsėjo 28 dieną svarstė šias įstatymo pataisas, pritarė bendru sutarimu ir siūlo Seimui svarstyti.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Gal po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? (Balsas salėje: „Galim!“) Ačiū. Pritarta bendru sutarimu. Tik vienas straipsnis. Jokių pasiūlymų.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti? (Balsas salėje: „Galim!“) Pritarta ypatingai skubai.
Vienas straipsnis. Dėl viso. (Šurmulys salėje) Nėra norinčių kalbėti. Balsuojame. Kas pritariate, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę… Priėmimas! Prašau visus Seimo narius grįžti į savo darbo vietas! Priėmimas. Balsuojame.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 74 Seimo nariai: už – 74, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4674(2) priimtas. (Gongas)
11.23 val.
Seimo nutarimo „Dėl Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcijos patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-4400(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcijos patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-4400. Svarstymo stadija. Kviečiu pagrindinio komiteto – Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Seimo nutarimo „Dėl Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcijos patvirtinimo“ projektą ir, atsižvelgęs į papildomų komitetų siūlymus, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto siūlymus, šiek tiek patobulinęs juos, pritarė patobulintam nutarimo projektui bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Gerai. Ačiū. Kviečiu Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pranešėją P. Urbšį, bet jo nematau salėje. Kas iš Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto galėtų pristatyti? Gerbiamas A. Mitrulevičius. Prašom.
A. MITRULEVIČIUS (LSDPF). Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, kaip papildomas komitetas, teikė išvadas. Pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Ačiū. Kviečiu Žmogaus teisių komiteto pirmininkę Z. Žvikienę.
Z. ŽVIKIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiama Seimo Pirmininke. Žmogaus teisių komitetas, kaip papildomas komitetas, svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcijos patvirtinimo“ projektą Nr. XIIP-4400 ir bendru sutarimu iš esmės pritarė iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui Nr. XIIP-4400 ir šiuo nutarimu tvirtinamoms Visuomeninių teisėjų (tarėjų) instituto teismuose koncepcijos nuostatoms. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Išvados pateiktos. Diskusijoje niekas nenori kalbėti. Taigi čia yra tik dėl 23 punkto Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas, kuriam pritarta iš dalies. Turbūt tenkina? Taip, tenkina. Ačiū.
Po svarstymo galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu.
Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti? (Balsai salėje) Pritarta bendru sutarimu ypatingai skubai.
Pastraipsniui. 1 straipsnis. Tik vienas straipsnis. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas Seimo nutarimas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsvo 74 Seimo nariai: už – 73, prieš nėra, susilaikė 1. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4400(2) priimtas. (Gongas)
11.27 val.
Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio ir 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4430(2) (pateikimas)
Darbotvarkės 2-4 klausimas – Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo Nr. VIII-1183 5 straipsnio ir 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4430. Pateikimo stadija. Kviečiu E. Šablinską ar A. Palionį. Kuris? E. Šablinskas ir 47 Seimo nariai. Prašom. Pateikimas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Gerbiami kolegos, teikiu Mokesčio už aplinkos teršimą įstatymo 5 straipsnio ir 7 priedėlio pakeitimo įstatymo projektą.
Kaip žinome, šiuo metu už nepavojingų atliekų 1 tonos laidojimą mokamas 3 eurų mokestis valstybei, o už pavojingų atliekų – net 47 eurai. Lietuvoje yra vienintelė mūsų lėšomis (kainavo 80 mln.) pastatyta gamykla „Toksika“, kuri skirta pavojingoms atliekoms deginti. Dėl mokesčio pakėlimo, tai yra didžiulio skirtumo, pavojingų atliekų surinkėjai, svarbiausia, medicinos ir kitos, nebeveža šitų atliekų į „Toksikos“ įmonę. Tos pavojingos atliekos įvairiais būdais, ne vieną mes aptarėme ir Antikorupcijos komisijoje, tampa, pakeitus kodą, nepavojingomis ir patenka į Lietuvos sąvartynus, o kartais į pamiškes ir kitur, ką jau ne kartą įrodė STT. Mūsų pasiūlymo projektas yra suvienodinti kainas – tiek nepavojingoms, tiek pavojingoms padaryti 3 eurus. Tai leistų pagerinti šios gamyklos veiklą, nes tai yra valstybinė gamykla. Antra, tie, kurie surenka pavojingas medžiagas, sakysim taip šiurkščiai, bet nesukčiautų ir nuvežtų jas į šią gamyklą. Kita vertus, teko ilgai padirbėti, kol suprato ne tik mūsų, bet ir pagrindinis atsakingas asmuo, t. y. Ūkio ministerija, kuri irgi pateikė savo išvadas, kad tikrai būtina peržiūrėti tą įkainį.
Paaiškinu dar ir kodėl. Atvežimas į „Toksiką“ kainuoja 47 eurus. Po to, antras variantas, jie turi pavojingų atliekų laidojimo vietą. Šios ypač lakiosios medžiagos, kad jos būtų suvaldytos, yra maišomos su tam tikromis medžiagomis, tai yra betonu ir kitomis, ir pabrangsta dar du su puse karto. Tai yra vienintelė laidojimo aikštelė prie pat „Toksikos“ gamyklos Šiaulių rajone. Prašau jūsų pritarimo, kad pakeistume šį įstatymo projektą ir sumažintume iki trijų eurų. Kitu atveju tos pavojingos atliekos bus renkamos iš pamiškių ir mūsų sąvartynų ir vis tiek valstybės lėšomis turės būti sutvarkytos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų niekas nenori paklausti. Visiems viskas aišku. Ar galime pritarti po pateikimo bendru sutarimu? (Balsai salėje) Pritarta… Balsuoti prašo.
Balsuojame. Kas pritariate po pateikimo, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 59 Seimo nariai: už – 54, prieš nėra, susilaikė 5. Po pateikimo pritarta. Yra siūlomas kaip pagrindinis Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Tinka? Prašom. E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Norėčiau frakcijos vardu prašyti skubos tvarkos, kad galėtų įsigalioti nuo Naujųjų metų.
PIRMININKĖ. Kad ir skuba, vis tiek reikia… (Balsai salėje) Frakcijos vardu galima? Taip, frakcijos vardu. Ar galime pritarti skubai? Pritarta skubai. Vis tiek pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Aplinkos apsaugos komitetas. Sutinkate? Pritarta.
Dabar siūlome skubos… (Balsai salėje) Vis tiek priklauso nuo komiteto svarstymo, bet dabar rašome lapkričio 3 dieną. Bet jeigu apsvarstys anksčiau, tai anksčiau svarstysime. Pritarta.
11.34 val.
Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIIP-4553 (pateikimas)
Psichologų praktinės veiklos įstatymo projektas Nr. XIIP-4553. Pranešėja R. Šalaševičiūtė – darbo grupės vardu. 47 Seimo narių parašai. Pateikimas. Prašom.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamieji kolegos, noriu atkreipti dėmesį dėl ypatingos svarbos ir poreikio reglamentuoti Lietuvoje psichologų veiklą. Daugelis, kurie dirba ne pirmą kadenciją Seime, žino, kad šitie projektai buvo parengti 2003 metais, 2008 metais ir Seimo narių teikiami svarstyti, tačiau jie būdavo nesvarstomi, nes tarp pačių psichologų, kurių buvo dvi asociacijos, buvo nesutarimų ir projektai neišvydo dienos šviesos kaip įstatymai.
2013 metų spalio mėnesį buvo organizuota didelė tarptautinė mokslinė praktinė konferencija – „Lygiavertė tėvystė po skyrybų – vaikų psichologinio stabilumo pagrindas. Teisiniai ir psichologiniai aspektai“. Šioje konferencijoje dalyvavo visų mūsų ministerijų atstovai, dalyvavo nemažai Seimo narių. Iš tiesų turbūt pirmą kartą labai aiškiai buvo suvokta, kad šiandien mes turime įstatymų įgyvendinamųjų teisės aktų lygiu reglamentuotą ugdymo psichologų ir klinikinių psichologų darbą, tačiau visiškai neturime bendruomenių psichologų. Tai būtų psichologai, kurie galėtų padėti šeimoms, vaikams krizių atveju šeimose. Pasitarę su Seimo nariais, tiksliau, su Seimo narėmis, vienintelis Seimo narys buvo gerbiamasis A. Dumbrava pas mus, ir priėmėme sprendimą, kad reikia parengti projektą, tuo labiau kad patys psichologai pradėjo kelti klausimą, nes jie suvokė, kad psichologų praktika turi būti reglamentuota, turi būti registras, arba sąrašas, psichologai turi būti licencijuojami. Iš tiesų psichologų poreikis, kaip šiandien matome, visur yra didėjantis.
Mes patys Seime priėmėme daug įstatymų, susijusių su psichologų praktika, todėl Seimo valdyba 2014 metų balandžio mėnesį leido mums, sudarė ir patvirtino darbo grupę. Darbo grupė darbą baigė šių metų birželio mėnesį. Nustatome mes daugumą, reglamentuojame mes taip psichologų veiklą, kaip yra reglamentuojama visur, pirmiausia užsienio valstybėse, kadangi yra numatoma užsienio valstybėse, tiek, sakykim, Austrijoje, Prancūzijoje, Italijoje, net ir atsakomybė, labai griežta atsakomybė, už profesinių paslapčių atskleidimą, už tai, kad pasinaudojama neteisėtai psichologo vardu. Dėl to mūsų projekte yra akcentuojama pirmiausia psichologų kvalifikacija, rengimas, toliau yra reglamentuojamas praktinės veiklos licencijavimas ir taip pat reglamentuojamos profesinės teisės, pareigos ir atsakomybė.
Taip pat yra peržiūrėta ir psichologų rengimo tvarka. Ji atitinka europinius ir tarptautinius standartus, EuroPsy standartus, ir yra numatyta projekte, kad tie psichologai, kurie šiandien priėmus įstatymą negalėtų dirbti dėl kvalifikacijos stokos, nes įstatyme yra nuoroda į tai, kad psichologai turi turėti magistrinį išsilavinimą, bakalaurinio nepakanka, yra numatomas ir pereinamasis laikotarpis po diplomo įgijimo prižiūrimai veiklai ir apskritai licencijai įsigyti – penkeri metai.
Noriu pasakyti, kad iš tiesų, jeigu vertintume mūsų psichologų išsilavinimą, mes, kadangi suskaičiuota ir patikrinta, psichologų, kurie neturi magistrinio išsilavinimo, Lietuvoje yra tik per 100. Įstatymo projektas yra aptartas ir įvertintas Lietuvos psichologų metinėje asamblėjoje, jam yra pritarta. Psichologai patys mano, kad tikrai yra būtina reglamentuoti jų veiklą. Įstatymo projektas pristatytas valdybai. Manau, kad komitetai, kuriems bus pavesta svarstyti, atkreips dėmesį į kai kurias Teisės departamento išvadas, nes išvadose yra išsakyta nemažai juridinės technikos pastabų. Kol kas darbo grupė apsisprendė, specialistai iš įvairių ministerijų, iš Antstolių rūmų, iš kitur nusprendėme, kad dalyvaujant psichologams komitetuose po svarstymo bus atliekami kai kurie medicininio pobūdžio pataisymai, kurie nurodyti Teisės departamento išvadose. Prašyčiau pritarti po pateikimo.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūsų dar nori paklausti keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia V. V. Margevičienė. Ruošiasi D. Mikutienė.
V. V. MARGEVIČIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, iš tikrųjų sveikinu, tai yra labai reikšmingas įvykis Lietuvos Respublikos parlamente, nes Psichologo praktinės veiklos įstatymas tris kadencijas iš eilės buvo teikiamas, bet taip ir nebuvo priimtas. Žinoma, tai yra labai svarbu, bet jūs matėte, kiek yra parašyta labai įvairių pastabų.
Man yra labai svarbu, kad pagaliau ar yra įtvirtinta psichologo atsakomybė, nes dabar labai gerai žinome, kad labai sudėtinga, ir netgi skirtingi psichologai rašo skirtingas išvadas, todėl labai sunku yra tėvams pasirūpinti savo atžalų sveikata ir galbūt toliau tęsti jų gydymą.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Labai ačiū, geras klausimas, tiesiog pati pristatydama turėjau atkreipti į tai dėmesį. Yra numatyta nemažai poįstatyminių aktų ir dar kai kurių kitų teisės aktų pakeitimų, ir atsakomybė tikrai bus numatoma net tų pačių psichologų, įvertinant ne tik jų teikiamos paslaugos kokybę, bet įvertinant ir atskleidimą konfidencialios informacijos, kas ypač būdinga globos namų psichologams. Aš pati esu su tuo susidūrusi. Iš tikrųjų tai bus numatyta teisės aktuose.
PIRMININKĖ. Klausia D. Mikutienė. Ruošiasi S. Jovaiša.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Gerbiamoji pranešėja, aš norėjau paklausti dėl šio projekto rengimo ir dėl gausybės Teisės departamento pastabų. Iš tiesų tekstas tikrai labai nenuoseklus, neišbaigtas, fragmentiškas ir yra nesuderintas su kitais teisės aktais. Ar jūsų darbo grupėje nebuvo teisininko, nes tas projektas tikrai nėra labai kokybiškas? Atsiprašau, bet tikrai suprantu, kad yra reikalingas toks įstatymas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamoji kolege, visų pirma mūsų darbo grupėje tikrai buvo teisininkų ir didžiąją dalį teisiniais aspektais rengė ir padėjo rengti Sveikatos apsaugos ministerijos tikrai puikus teisininkas D. Taminskas, Teisingumo ministerijos viceministras J. Pagojus, kurie tikrai labai nuoširdžiai dirbo.
Ir dar noriu atkreipti dėmesį, kad darbo grupėje Seimo kanclerio įsakymu buvo patvirtinti trys patarėjai, taip pat ir iš jūsų vadovaujamo Sveikatos reikalų komiteto. Tačiau, atvirai pasakius, tiek Švietimo, tiek Socialinių reikalų, tiek Sveikatos reikalų komitetų patarėjai tikrai manė, kad jų komitetuose pagrindinis darbas yra svarbesnis ir nelabai talkino. Gavę Teisės departamento išvadas ir po atostogų buvo susirinkę būtent teisininkai ir psichologai įvertinti tas Teisės departamento pastabas. Noriu atkreipti dėmesį, kad įstatymo projektas yra labai specifinis, todėl su kai kuriomis Teisės departamento pastabomis nesutiko nei teisininkai ir savo ruožtu nesutiko medikai ir psichologai, todėl mes ir priėmėme sprendimą pradėti diskusijas komitetuose ir tik po to atlikti tą darbą, kuris nebuvo atliktas iki galo. Toks yra sprendimas, tokį projektą ir teikiu dėl šios priežasties.
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi R. Tamašunienė.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamoji Pirmininke. Gerbiamoji pranešėja, ar šitas įstatymas kaip nors gali pasitarnauti tam, kad visose mokyklose būtų visas psichologo etatas? Teko lankytis ne vienoje mokykloje ir ten arba yra psichologas, dirbantis pusę etato, arba jo visai nėra. Koks jūsų požiūris?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamasis kolega, svarbiausia įstatyme, kad būtų teikiamos kvalifikuotos ir kokybiškos paslaugos. Jeigu mes kalbėsime apie mokyklų psichologus, mes priėmėme šią kadenciją ir šio Seimo rudens sesijos, atsiprašau, pavasario sesijos metu dėl psichologų kai kurių įstatymų pakeitimus, numatydami, kad tikrai mokyklose turi atsirasti daugiau psichologų. Bet problema ta, kad psichologai mokyklose yra finansuojami iš mokinio krepšelio ir mokyklos administracija pati nusprendžia, ko mokyklai labiau reikia, ar logopedų, ar specialiųjų pedagogų, ar psichologų, ar socialinių pedagogų, ir ten, kur mokyklų vadovų požiūris yra teisingas, ten yra psichologai ir dirba turėdami visą etatą. Ten, kur vadovai ne taip vertina psichologo pagalbos būtinumą, kai kuriais, dauguma atvejų, ne tik kai kuriais, ten yra šitų problemų, apie kurias jūs kalbate.
PIRMININKĖ. Ačiū. Klausia R. Tamašunienė. Prašom.
R. TAMAŠUNIENĖ (LLRA-KŠSF). Ačiū, Pirmininke. Ačiū pranešėjai, iš tikrųjų labai svarbu, kad bus reglamentuojama psichologų veikla ir tas įstatymas iš tikrųjų labai reikalingas, kad mūsų žmonės gautų kvalifikuotą psichologinę pagalbą esant kritinėms situacijoms ir psichologines paslaugas. Pasigedau jūsų pristatyme vieno dalyko ir todėl klausiu, kaip ir kas vykdys licencijavimą? Taip trumpai apie licencijavimą, kad būtų aiškiau. Kas įvertins tos profesijos atstovų veiklą ir kvalifikaciją? Ačiū.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamoji Rita, jūs darbo grupės narė ir, matyt, paskutiniuose posėdžiuose nebuvote, kadangi čia vasaros metu ir buvo diskutuojama. Du variantai, kadangi tarptautinė praktika rodo, jog dažniausiai vertina ir licencijas išduoda psichologų taryba, kuri yra sudaroma pačių psichologų sprendimu, pritarus tam tikroms ar ministerijoms, ar vyriausybėms. Mes svarstėme du modelius. Visų pirma truputį sudėtinga, kas vertins. Apskritai neišeina mums licencijavimo taikyti ir atiduoti vienai institucijai. Buvo siūlymas Akreditavimo tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, kadangi klinikiniai psichologai šiandien jau gauna licencijas, jie vieninteliai dirba su licencijomis. Kitas variantas buvo prie Vyriausybės steigti instituciją. Trečias variantas, tai yra būtent taip, kokia yra ir tarptautinė praktika, pačių psichologų sudaryta taryba. Mes, kaip sakė gerbiamoji D. Mikutienė, kad nėra suderinta su kitais aktais, mes žiūrėjome, kaip reikėtų, kad psichologų dalyvavimas toje asociacijoje, kuri dabar vienija visus psichologus, būtinas ir toliau… Kas finansuotų? Tai apsispręsta, kad turi būti mokami mokesčiai, netgi…
PIRMININKĖ. Atsakyti dvi minutės.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Aš jau baigiau. Tikrinome Rinkliavų įstatymą ir manome, kad ta psichologų taryba netgi finansuojama bus jų pačių lėšomis.
PIRMININKĖ. Ačiū. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Nuomonė už – E. Šablinskas.
E. ŠABLINSKAS (LSDPF). Dėkoju, Pirmininke. Iš tikrųjų, kolegos, pagaliau yra pristatomas Psichologų įstatymo projektas, kuris labai labai reikalingas Lietuvai. Esu susidūręs ne kartą, daugelis psichologų norėtų dirbti atskirai ir iš tikrųjų konkuruotų vienas su kitu, o svarbiausia – visoms socialinėms įstaigoms taip reikalingi psichologai. Manau, kad šis įstatymas, kai jis bus priimtas, apdorotas, tikrai duos labai didelę naudą Lietuvai. Dėkui.
PIRMININKĖ. Ačiū. Čia ne visiškai apie tai kalbama, bet komitetas pažiūrės, nes, kiek žinau, ir psichologai turi dvi nuomones.
Ar galime po pateikimo pritarti bendru sutarimu? Pritarta bendru sutarimu. Pagrindiniu komitetu siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, atsiprašau, Sveikatos reikalų komitetas. Sutinkate? O Švietimo, mokslo ir kultūros komitetas nenori pažiūrėti dėl mokyklų? Nereikia? (Balsas salėje) Kas netinka? Komitetas?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Gerbiamoji Pirmininke, ta problema buvo, kad mes kalbame apie bendruomenių psichologus, apie pagalbą, teikiamą šeimoms.
PIRMININKAS. Tai ką jūs siūlote?
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LSDPF). Tai ne sveikatos, su sveikata viskas gerai. Socialinių reikalų ir darbo komitetas, jūs teisingai iš karto pasakėte.
PIRMININKĖ. Nėra čia socialinių reikalų, čia sveikatos. Pagal Statutą Sveikatos reikalų komitetas ir užrašytas Sveikatos reikalų. Yra Statutas, kuris nurodo, kokias sritis kas svarsto. Čia ne pageidavimų koncertas. Siūloma svarstyti taip pat lapkričio 3 dieną. Pritariame? Pritarta. (Balsai salėje) Ko nepritarėte? Prašom, pirmininke, kalbėkite.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Pirmininke, aš dėl lapkričio 3 dienos. Na, neįmanoma taip.
PIRMININKĖ. Lapkričio 11 dieną dar yra numatyta.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Ir čia neįmanoma.
PIRMININKĖ. Bet jau paskutinis posėdis.
D. MIKUTIENĖ (DPF). Pirmininke, jūs neįsivaizduojate, kokios tai apimties yra teisės aktas.
PIRMININKĖ. Tai jūs komitete spręsite. Jeigu kartais jūs nespėsite, tai…
D. MIKUTIENĖ (DPF). Čia tik pavasario sesijoje gali būti. Jūs pažiūrėkite, kiek yra dar kitų teisės aktų, su kuriais reikia suderinti.
PIRMININKĖ. Gerbiama pirmininke, mes matome, kiek yra Teisės departamento pastabų, bet jeigu komitetas nespės, tai jūs turėsite pratęsti. Negalime skirti dabar kitiems, negalime kitiems. Šitą kadenciją turime mes. Tai lapkričio 11 dieną. 10 dieną, o ne 11 (mane pataiso), jeigu dar bus posėdis.
11.51 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. XI-2035 „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4736 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Ir dar vienas yra, spėsime pabaigti. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2012 m. gegužės 24 d. nutarimo Nr. XI-2035 „Dėl Valstybinės lietuvių kalbos komisijos“ 2 straipsnio pakeitimo“ projektas Nr. XIIP-4736. Pateikimo stadija.
Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto pirmininkas R. Paliukas.
R. PALIUKAS (DPF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamieji kolegos, kadangi atsistatydino du Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nariai – V. Kardelis ir I. Smetonienė, – komitetas kreipėsi į įgaliotas institucijas ir paprašė skirti kandidatus.
Buvo pasiūlyti šeši kandidatai. Iš jų keturi dalyvavo komiteto posėdyje, atsakė į komiteto narių klausimus. Buvo slaptas balsavimas, kurio metu buvo išrinkti du kandidatai. D. D. Kunickienė gavo 6 balsus, V. Braziūnas – 3 balsus, o kiti atitinkamai gavo 2 arba 1. Komitetas siūlo V. Braziūną ir D. D. Kunickienę patvirtinti Valstybinės lietuvių kalbos komisijos nariais, pakeisti 2 straipsnį.
PIRMININKĖ. Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gal galime po pateikimo pritarti? Pritarta bendru sutarimu. Siūlau ypatingą skubą. Ar galime pritarti ypatingai skubai? Pritarta ypatingai skubai.
Svarstymas. Po svarstymo galime pritarti? Tik vienas straipsnis. Pritarta bendru sutarimu.
Priėmimas. Balsuojame. Kas pritariate, kad būtų priimtas Seimo nutarimas, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 44 Seimo nariai. Už – 42, prieš – 1, susilaikė 1. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4736) priimtas. (Gongas)
11.54 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-4781 (pateikimas)
Grįžtame prie rytinės darbotvarkės. Noriu priminti, kad popietiniame lieka vienas projektas, trys valandos sueis po pietų. Tai yra Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-4781. Pateikimo stadija. Kviečiu finansų viceministrę A. Bagočiutę.
Toliau posėdžiui pirmininkaus Seimo Pirmininko pavaduotojas A. Sysas. Prašom, kolega.
A. BAGOČIUTĖ. Laba diena, gerbiama posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Vyriausybė šių metų spalio 5 dieną pateikė Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą, kuriuo siūlo patvirtinti 2015 metų valstybės konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį. Šį ataskaitų rinkinį sudaro valstybės biudžeto vykdymo ir valstybės finansinių ataskaitų rinkiniai. Šiuos rinkinius auditavo ir šiandien taip pat savo išvadas pristatys Valstybės kontrolė.
Trumpai pristatysiu informaciją apie pagrindinius 2015 metų valstybės biudžeto vykdymo rodiklius. Į valstybės biudžetą 2015 metais iš viso surinkta beveik 6 mlrd. eurų pajamų, be Europos Sąjungos paramos, ir tai yra 62 mln. eurų daugiau nei buvo planuota. Tai yra planas įvykdytas 101,1 %. Palyginti su 2014 metais, praėjusiais metais pajamų surinkta 5,4 % daugiau. Didžiausią valstybės biudžeto pajamų dalį sudarė pridėtinės vertės mokestis, tai yra beveik apie 3 mlrd. eurų, akcizai šiek tiek daugiau nei 1 mlrd. eurų, pelno mokestis ir gyventojų pajamų mokestis.
Prie didesnio pajamų surinkimo 2015 metais prisidėjo efektyvesnis mokesčių administravimas ir taikytos kovos su šešėliu priemonės. 2015 metais iš mokesčių papildomai buvo surinkta apie 75 mln. eurų daugiau pajamų, ir vien tik dėl taikyto PVM sąskaitų registro gavimo papildomai surinkta apie 0,1 % BVP pajamų.
Dėl valstybės institucijų taikomų koordinuotų kontrolės priemonių, orientuotų į nelegalios akcizais apmokestinamų prekių apyvartos masto mažinimą, 2015 metais papildomai buvo gauta apie 30 mln. eurų pajamų ir dėl Valstybinės mokesčių inspekcijos vykdomo administravimo gerinimo priemonių, nukreiptų į didžiausią atotrūkį tarp turimo turto ir gaunamų pajamų turinčius gyventojus bei turtingųjų pajamų kontrolę, 2015 metais buvo papildomai surinkta apie 10 mln. eurų pajamų. Faktą, kad kova su šešėline ekonomika duoda rezultatų, liudija ir dėl kontrolės veiksmų priskaičiuotų nesumokėtų mokesčių sumų analizė. Palyginkime – 2014 metais priskaičiuota nesumokėtų mokesčių suma sudarė 100,1 mln. eurų, o 2015 metais priskaičiuota suma išaugo iki 127, 4 mln. eurų.
Kad taikytos kontrolės priemonės buvo efektyvios, patvirtina ir Valstybės kontrolės ataskaita. Taip pat Lietuvos šešėlinės ekonomikos traukimosi faktą parodo ir nepriklausomų tyrimų rezultatai. Pavyzdžiui, nepriklausomos rinkos tyrimų bendrovės „Nielsen“ atlikto tuščių pakelių tyrimo duomenimis, neapmokestintų tabako gaminių rinkos dalis per 2010–2015 metų laikotarpį sumažėjo nuo 41 % (2010 metais) iki 19,6 % (2015 metais). Tai yra gana ženkli dalis. Taip pat žinomo šioje srityje profesoriaus F. Schneiderio vertinimu, per metus šešėlinės ekonomikos mastas Lietuvoje sumažėjo 1,3 % (iki 25,8 %). 2013 metais jis sudarė 28 % BVP, o 2014 metais – 27,1 %. Palyginkime su kaimyninėmis šalimis – Latvijoje sumažėjo 0,8 %, Estijoje – 0,5 %. Tai reiškia, Lietuvoje sumažėjimas 1,3 % buvo didžiausias tarp Baltijos šalių.
Valstybės biudžeto išlaidos, be Europos Sąjungos paramos, 2015 metais sudarė maždaug apie 6 mlrd. eurų. Išleista 139 mln. eurų mažiau, negu planuota. Pagrindinės to priežastys – lėšų sutaupymas, ilgai trukusios viešųjų pirkimų procedūros.
Valstybės biudžeto išlaidų pasiskirstymas pagal valstybės funkcijas išliko panašus kaip ir ankstesniais metais. Didžioji dalis, t. y. virš 26 %, buvo skirta ekonomikai skatinti, ir pagal naudojimą siekia maždaug apie 89 %. 15,5 % skirta švietimui, 11,9 % – socialinei apsaugai, 7,3 % – viešajai tvarkai ir visuomenės apsaugai ir 6,9 % – sveikatos apsaugai. Išlaidos bendrosioms valstybės paslaugoms užtikrinti sudarė maždaug 18 % valstybės biudžeto asignavimų, iš jų skolos valstybės vardu valdymui buvo skirta beveik 584 mln. eurų. Iš visų valstybės biudžeto 2015 metais padarytų išlaidų beveik 17,3 % sudaro darbo užmokestis ir socialinio draudimo įmokos.
2015 metais gauta 833 mln. eurų Europos Sąjungos ir kitos tarptautinės finansinės paramos lėšų. Tai nesiekia viso numatyto plano ir tai lėmė lėtesnį nei planuota lėšų panaudojimą institucijose. Valstybės biudžeto išlaidos 2015 metais viršijo gautas pajamas 366 mln. eurų, pagal įstatymą buvo numatyta, kad valstybės biudžeto asignavimai viršys pajamas 342 mln. eurų, t. y. tie 24 mln. eurų iš esmės buvo daugiabučiams namams modernizuoti.
2015 metais valstybės konsoliduotų ir finansinių ataskaitų rinkinys parengtas sukonsolidavus 616 biudžetinių įstaigų, 78 viešąsias įstaigas ir 4 valstybės mokesčių ir išteklių fondus. Visas valstybės konsoliduotas turtas sudarė daugiau nei 43 mlrd. eurų ir buvo beveik 1,5 mlrd. eurų mažesnis nei 2014 metais. Sumažėjimui, kaip tik turto pasikeitimui, didele dalimi įtaką darė valstybinė žemė, kurią patikėjimo teise valdo Nacionalinė žemės tarnyba, tikrosios vertės sumažėjimas ir labiausiai mažėjo laisvos valstybinės žemės tikroji vertė.
2015 metais valstybės konsoliduoti įsipareigojimai sudarė maždaug 18 mlrd. eurų ir buvo beveik 2 mlrd. eurų didesni nei 2014 metais. Didžiausią įtaką ilgalaikių įsipareigojimų padidėjimui turėjo centrinės valdžios skola ir 2015 metais išleistos dvi obligacijų emisijos valstybės skolai refinansuoti bei gautos paskolos iš Šiaurės investicijų banko, Europos Tarybos vystymo banko ir Europos investicijų banko. Valstybės grynojo turto vertė, apskaičiuojama iš viso turto balansinės vertės atėmus visų įsipareigojimų ir finansavimo sumų balansines vertes, praėjusiais metais sudarė daugiau nei 21 mlrd. eurų ir buvo 3 mlrd. su trupučiu mažesnė nei 2014 metais. Grynojo turto vertės pakeitimui įtakos turėjo tikrosios vertės rezervo sumažėjimas dėl laisvos valstybinės žemės vertės pasikeitimo.
Finansų ministerija, rengdama ataskaitą, pažymi trūkumą ir mano, kad visos valstybės institucijos, kurios pagal teisės aktus yra atsakingos už atskirų turto rūšių valdymą, ūkinių operacijų vykdymą ir teisingą apskaitos vedimą bei atsako už rengiamų ataskaitų kokybę, turėtų daugiau dėmesio skirti kokybiškam duomenų pateikimui. Tam Finansų ministerija nuolat rengia institucijų rekomendacijas dėl apskaitos, konsultuoja subjektus. Finansų ministerija savo ruožtu ir toliau įsipareigoja rengti rekomendacijas dėl apskaitos, tai užtikrintų didesnį ir patikimesnį duomenų pateikimą.
Be to, praėjusiais metais buvo priimta keletas svarbių teisės aktų, pavyzdžiui, Miškų įstatymas ir Viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo pakeitimai, kurie įsigaliojo tik nuo šių metų spalio 1 dienos. Įsigaliojus minėtų įstatymų nuostatoms, pavyzdžiui, miškų vertė, tikėtina, 2016 metų ataskaitose bus pateikta patikimesnė.
Lygiai taip pat 2015 metais buvo pradėta taikyti Muziejuose saugomų kilnojamųjų kultūros vertybių vertinimo tikrąja verte metodika, ji taip pat turėtų prisidėti prie patikimesnių duomenų pakeitimo.
Prašome po pateikimo priimti svarstyti Seimo nutarimą „Dėl 2015 metų valstybės konsoliduotų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą.
PIRMININKAS (A. SYSAS, LSDPF). Labai ačiū. Noriu priminti gerbiamiems kolegoms, kad neklausinėjame, nebalsuojame, paskiriame… Dar nepaskiriame, dar reikia kviesti valstybės kontrolierių A. Dulkį ir tik tada skirsime komitetus ir svarstymo datą. Labai ačiū, viceministre.
A. DULKYS. Laba diena, gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai. Šiemet, pristatydamas išvadą dėl 2015 metų valstybės konsoliduotųjų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinių ir valstybės biudžeto vykdymo, norėčiau pradėti nuo biudžeto sąrangos problemų, valstybės biudžeto planavimo ir atsiskaitymo už jį. Atlikę sisteminius auditus, tokius kaip programinis biudžetas ir valstybės investicijų 2015 metais programos valdymas (juos viešiname šiandien), ir kai kurių programų auditus, nustatėme iš esmės tą pačią problemą. Valstybės mastu planuodami pinigus ir atsiskaitydami už juos nesiejame atitinkamų metų išlaidų su nustatytais tikslais ar veiklos rodikliais. Pribrendome keisti esamą biudžeto formavimo sistemą, pinigus susieti su tikslais, stiprinti atskaitingumą, svarstyti, kokius ir kiek finansinių rodiklių privalo patvirtinti Seimas, kiek teisių vykdant biudžetą suteikti Vyriausybei. To reikia, nes, pirma, egzistuoja senos atsiskaitymo problemos. Seimas kartu su valstybės biudžeto vykdymo ataskaitomis negauna aiškios ir sprendimams priimti naudingos informacijos apie Vyriausybės pasiektus veiklos rezultatus ir valstybės biudžeto lėšų naudojimą.
Europos bendradarbiavimo ir plėtros organizacija savo naujausiose 2016 metų rekomendacijose, skirtose aukščiausiosioms audito institucijoms, siūlo atkreipti dėmesį į biudžeto dokumentavimo išsamumo, patikimumo, tikslumo ir viešumo aspektų svarbą. Aukščiausioji audito institucija 2008 metais rekomendavo Vyriausybei rasti tinkamą atsiskaitymų už pasiektus rezultatus formą, tačiau postūmio nėra.
Išanalizavę pateiktą 2015 metų informaciją apie strateginių tikslų įgyvendinimą naudojant valstybės biudžeto lėšas, konstatavome, kad atsiskaitymas iš esmės yra nepakitęs – jis labai smulkmeniškas, neinformatyvus, nesusistemintas, teikiamos informacijos mastas labai didelis, nėra aiškumo.
Antra. Atsiskaitymo problemų priežastis – planavimas. Pagal galiojančius teisės aktus atitinkamų metų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatymu patvirtinami tik finansiniai rodikliai, o veiklos prioritetai ar tikslai, jų vertinimo rodikliai – ne. Norint turėti aiškią ir sprendimams priimti naudingą informaciją, verta pasvarstyti, kokie tikslai, prioritetai ir jų veiklos rodikliai galėtų būti tvirtinami įstatymu. Taip Vyriausybės veiklos prioritetai ir tikslai būtų susieti su atitinkamų metų finansiniais rodikliais, o Seimas kartu su valstybės biudžeto vykdymo ataskaitomis gautų ir informaciją apie Vyriausybės pasiektus veiklos rezultatus.
Džiugu, kad spręsdami šią esminę problemą su Vyriausybe ir Finansų ministerija sutarėme, kad reikia iš esmės peržiūrėti mūsų biudžeto sąrangą ir susieti išlaidas su rezultatais. Dabar detaliau apie patį biudžetą.
Dėl pajamų. Audito metu vertinome kai kurias 2015 metais Vyriausybės taikytas pajamų didinimo priemones. Atvirkštinio pridėtinės vertės mokesčio taikymas statybų sektoriuje kol kas pajamų į biudžetą nepridėjo. Pridėtinės vertės mokesčio sąskaitų faktūrų projektas buvo itin rezultatyvus, o fizinių asmenų nekilnojamojo turto apmokestinimas nepasiteisino. Apie biudžeto išlaidas pasisakėme dešimties programų atskiruose audituose, kurių rezultatus detaliau aptarsime svarstymo komitetuose metu.
Dėl Valstybės biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio teisingumo pareiškėme sąlyginę nuomonę, nes negalėjome įsitikinti teisingų duomenų apie pajamas pagal rūšis klasifikavimu. Pajamos pagal pajamų ekonominę klasifikaciją, pavyzdžiui, pridėtinės vertės ar gyventojų pajamų mokesčius vis dar yra reikšmingai iškraipytos, nes nepaisant veiksmų, kurių ėmėsi Valstybinė mokesčių inspekcija, esminės mokesčių apskaitos problemos neišspręstos.
Dėl Valstybės finansinių ataskaitų rinkinio teisingumo taip pat pareiškėme sąlyginę nuomonę, nes nustatėme reikšmingų duomenų iškraipymų, šio rinkinio informacija dar nėra tokia, kad būtų galima ją laikyti naudinga vartotojams.
Tokios pačios problemos yra aktualios ir Nacionaliniam finansinių ataskaitų rinkiniui, tad plačiau jas apžvelgsime pristatydami išvadą dėl šio rinkinio. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame už pranešimą.
Gerbiami kolegos, siūlomas pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – visi komitetai. Siūloma svarstyti lapkričio 10 dieną.
12.12 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2015 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-4782 (pateikimas)
Siūlome Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Vėl kviečiu į tribūną viceministrę A. Bagočiutę.
A. BAGOČIUTĖ. Laba diena dar kartą, gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai. Vyriausybė vėlgi tą pačią spalio 5 dieną pateikė Seimo nutarimo „Dėl 2015 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą, kuriuo siūlo patvirtinti 2015 metų Nacionalinį finansinių ataskaitų rinkinį. Kartu su šiuo rinkiniu yra teikiama ir valstybės skolos ataskaita. Šiuos rinkinius irgi auditavo, pateikė savo išvadas ir šiandien pristatys valstybės kontrolierius.
Taip pat pagal Biudžeto sandaros įstatymą kartu su Nacionaliniu finansinių ataskaitų rinkiniu Vyriausybė teikia Finansų ministerijos parengtą 2015 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklių postūmio užduoties įvykdymo ataskaitą. Teikiamas 2015 metų nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys parodo viešojo sektoriaus, tai yra centrinės, vietinės ir socialinių bei kitų fondų konsoliduotąjį turtą, įsipareigojimus, gautas finansavimo sumas, grynąjį turtą, pajamas bei sąnaudas. Visas konsoliduotasis turtas 2015 metais sudarė 48,3 mlrd. eurų ir buvo 1,4 mlrd. eurų, tai yra iš viso 2,7 % mažesnis nei 2014 metais.
Kaip jau pristačiau prieš tai, šiam turto pasikeitimui daugiausia įtakos turėjo ilgalaikio materialiojo turto sumažėjimas, kurį lėmė laisvos valstybinės žemės nuvertėjimas. 2015 metais viso viešojo sektoriaus įsipareigojimai sudarė beveik 20 mlrd. eurų ir buvo maždaug 10 % didesni nei 2014 metais. Įsipareigojimų padidėjimui didžiausią įtaką turėjo išleistos dvi obligacijų emisijos valstybės skolai refinansuoti bei gautos paskolos iš prieš tai jau mano minėto Šiaurės investicijų banko, Europos Tarybos vystymo banko ir Europos investicijų banko. Didžiausią įsipareigojimų dalį sudarė ilgalaikiai įsipareigojimai, tai yra 15,4 mlrd. eurų, t. y. iš viso sudarė 78 %, tai yra viso viešojo sektoriaus priimti, bet dar neįvykdyti įsipareigojimai vidaus ir užsienio kreditoriams. Viso viešojo sektoriaus grynasis turtas 2015 metais siekė daugiau nei 23 mlrd. eurų, ir tai sudarė beveik 50 % bendro viso viešojo sektoriaus turto vertės. Grynasis turtas per ataskaitinius metus sumažėjo 3,1 mlrd. eurų, arba 12 %, ir tam turėjo įtakos jau mano minėtas laisvos valstybinės žemės vertės pasikeitimas.
Kartu su Nacionaliniu finansinių ataskaitų rinkiniu yra teikiama valstybės skolos ataskaita. Valstybės skola 2015 metų pabaigoje buvo lygi 16,8 mlrd. eurų, ir tai sudarė šiek tiek daugiau nei 45 % bendrojo vidaus produkto. Valstybės skolos santykis su bendruoju vidaus produktu per 2015 metus padidėjo maždaug 2,7 procentiniais punktais ir šį pokytį lėmė vis dar deficitinis valdžios sektoriaus finansinis rezultatas ir, ką labai svarbu pažymėti, lėšų kaupimas 1 mlrd. eurų obligacijoms 2016 metų pradžioje išpirkti. Vidaus skola sudarė maždaug 26,3 % visos valstybės skolos, užsienio skola sudarė 73,7 % valstybės skolos. Bet ką labai svarbu būtų pažymėti, kad Vyriausybės skolinimosi kaštai mažėjo. Nors palūkanų išlaidos ir didėjo didėjant skolai, tačiau jau nuo 2011 metų vidutinė svertinė palūkanų už skolą valstybės vardu norma ėmė mažėti ir 2015 metų pabaigoje buvo 3,9 %, palyginimas – 2014 metais buvo 4,6 %.
Nekonsoliduotoji „Sodros“ skola per metus padidėjo 185,9 mln. eurų ir 2015 metų pabaigoje sudarė 3 mlrd. 762 mln. eurų. „Sodra“ buvo skolinga 389 mln. eurų Lietuvos komerciniams bankams ir šiek tiek daugiau nei 3 mlrd. eurų Finansų ministerijai. Savivaldybių nekonsoliduotoji skola per metus sumažėjo maždaug 94 mln. eurų ir 2015 metų pabaigoje siekė beveik 659,8 mln. eurų. Savivaldybės buvo skolingos valstybei 57,2 mln. eurų valstybės perskolinamų paskolų ir maždaug apie 10 mln. eurų paskolų iš valstybės biudžeto.
Taip pat, kaip minėjau, Finansų ministerija teikia ir parengtą 2015 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklio postūmio užduoties įvykdymo ataskaitą. Informuoju, kad ši užduotis buvo įvykdyta. Pagal užduotį buvo numatyta, kad 2015 metų valdžios sektoriaus balanso rodiklis, palyginus su 2014 metų valdžios sektoriaus balanso rodikliu, turi pagerėti bent 1 procentiniu punktu. Šiuo atveju jis pagerėjo 1,1 procentiniu punktu.
Dėl tobulinimo veiksmų. Finansų ministerija yra numačiusi teikti Valstybės skolos įstatymo pakeitimo projektą ir tobulinti įstatymų lydimuosius teisės aktus, kurie sudarytų sąlygas tinkamai apskaityti ir atspindėti skolinius įsipareigojimus tiek centrinės valdžios, tiek savivaldybių lygmenimis. Taip pat Finansų ministerija planuoja įstatymų lydimuosiuose teisės aktuose numatyti priemones, užtikrinančias periodinį įsipareigojimų peržiūrėjimą siekiant Vyriausybės nustatytų skolos valdymo tikslų ir, be abejo, taip pat toliau tęs darbą, susijusį su rekomendacijų viešojo sektoriaus subjektams rengimu, skelbs išaiškinimus visiems asignavimų valdytojams. Tikimės, kad po visų šių Finansų ministerijos darbų kitais metais mes turėsime besąlyginę Valstybės kontrolės nuomonę. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū viceministrei. Kviečiu vėl valstybės kontrolierių A. Dulkį pateikti savo išvadas.
A. DULKYS. Vykdydami Valstybės kontrolės ir kitų įstatymų nuostatas, teikiame Seimui išvadą dėl 2015 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio, valstybės skolos ataskaitų teisingumo ir skolinimosi teisėtumo.
Dėl 2015 metų nacionalinio finansinių ataskaitų rinkinio priminsiu pernai išsakytą nuomonę: „Džiugu, jog Lietuva įgyvendino viešojo sektoriaus buhalterinės apskaitos ir finansinės atskaitomybės sistemos reformą ir yra viena iš nedaugelio Europos Sąjungos valstybių, kuri viešojo sektoriaus apskaitą tvarko pagal tarptautinių viešojo sektoriaus apskaitos standartų principus.“ Tai jau ketvirtasis nacionalinis finansinių ataskaitų rinkinys, kurio teisingumą vertinome.
Vis dėlto jo informacija dar nėra tinkama priimti valdymo ir ekonominius sprendimus. Mes pareiškėme sąlyginę nuomonę, nes, pirma, nacionalinio ir valstybės konsoliduotojo finansinių ataskaitų rinkinio informacija vis dar nėra teisinga, jose dar nepateikta visa informacija apie valstybinės žemės vertę, neužregistruota trečdalis laisvos žemės fondo… miškų vertę, finansinį turtą ir įsipareigojimus.
Be to, šiandien viešinama audito… valstybinės žemės valdymas įgyvendinant žemės tvarkymo ir administravimo programą ataskaita.
Antra, yra reikšmingų turto – 2,2 mlrd. eurų ir įsipareigojimų – 1,2 mlrd. eurų sumų, kurių buvimo patvirtinimo negavome, nes subjektai apskaitos duomenų nepagrindė inventorizavimo duomenimis.
Trečia, pasikartosiu, kaip ir praėjusiais metais, konsoliduotuose finansinių ataskaitų rinkiniuose lieka reikšmingų klaidų, nes konsolidavimo procesas labai sudėtingas, jame dalyvauja beveik 4 tūkst. subjektų. Daliai jų trūksta sąmoningumo, atsakomybės ir kompetencijos. Nepakanka veiksmingų kontrolės priemonių, užtikrinančių teisingą buhalterinės apskaitos tvarkymą ir finansinių ataskaitų sudarymą.
Dėl valstybės skolos ataskaitų taip pat pareiškiame sąlyginę nuomonę, nes į ataskaitas neįtraukta reikšminga įsipareigojimų suma. Svarbu atkreipti jūsų dėmesį, kad, kaip ir 2013 metais, Finansų ministerijai rekomendavome iš naujo įvertinti jos rengiamų valstybės skolos ataskaitų tikslingumą ir pakeisti teisės aktus, susijusius su ataskaitų sudarymu ir duomenų pateikimu, nes abejojame dėl dabar rengiamų ataskaitų aktualumo ir reikalingumo vartotojams.
Europos Komisija biudžetinės drausmės laikymąsi Europos Sąjungos šalyse vertina pagal Statistikos departamento parengtų ataskaitų duomenis. Statistikos departamentas, skaičiuodamas valstybės skolą, retrospektyviai keičia valdžios sektoriui priklausančių subjektų sąrašus keisdamas ir atitinkamų metų valstybės skolos duomenis, o Seimo patvirtintos valstybės skolos ataskaitos, atnaujinus duomenis apie valdžios sektoriui priklausančius subjektus, lieka nepakitusios, todėl informacija tampa neaktuali.
Dėl skolinimosi teisėtumo ir valstybės skolos valdymo norėtume atkreipti jūsų dėmesį į tai, kad, pirma, nenustatytas optimalus valstybės skolinimosi limitas. Aukščiausia audito institucija, vykdydama biudžeto politikos kontrolės institucijos funkcijas, ataskaitoje dėl 2016 metų valdžios sektoriaus finansinių rodiklių rekomendavo Finansų ministerijai apskaičiuoti Lietuvai leistiną pakeliamą skolos lygį, nekeliantį grėsmės fiskaliniam tvarumui. Pažymime, kad tokią rekomendaciją mūsų institucija teikė ir 2008 metais.
Turime žinoti, koks būtų optimalus šaliai taikytinas skolos lygis, kuris užtikrintų skolos stabilumą, atitinkantį pakankamą ekonomikos augimą, palūkanų normas, infliacijos tempus ir nekeltų grėsmės valstybės finansams. Kai kurios Europos šalys ne tik apskaičiuoja tvarumui nekeliantį rizikos skolos lygį, bet ir nustato jį savo teisės aktuose.
Antra. Skolos valdymo išlaidos prižiūrimos nepakankamai. Dar 2010–2012 metais prisiimti skoliniai įsipareigojimai 2015 metų pabaigoje sudarė per 30 % visos valstybės skolos, o už jas mokamos palūkanos – per 50 % visų mokamų palūkanų, tai yra daugiau nei 300 mln. eurų.
Šiuo metu Lietuva yra tarp patikimiausių Europos Sąjungos valstybių ir gali skolintis kur kas pigiau nei 2010–2012 metais. Audito metu pasigedome sisteminių ir kompleksinių visų turimų skolinimosi priemonių ir jų alternatyvų vertinimo bei sprendimų priėmimo.
Trečia. 2015 metais 10 % savivaldybių nesiėmė pakankamų ir veiksmingų priemonių, kad sumažintų turimą įsiskolinimą, o dvi jų, ignoruodamos teisės aktus, prisiėmė dar skolinių įsipareigojimų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Gerbiami kolegos, primenu, kad neklausinėjame ir nebalsuojame. Kaip ir dėl prieš tai svarstyto Seimo nutarimo, pagrindinis komitetas yra Biudžeto ir finansų komitetas, papildomi – visi kiti. Siūloma svarstyti taip pat lapkričio 10 dieną.
12.26 val.
Seimo nutarimo „Dėl Privatizavimo fondo 2015 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-4780 (pateikimas)
Svarstome 1-13 darbotvarkės klausimą – Seimo nutarimą „Dėl Privatizavimo fondo 2015 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“. Kviečiu į tribūną viceministrą E. Žilevičių.
E. ŽILEVIČIUS. Laba diena, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamieji Seimo nariai, Vyriausybė pateikė Seimui 2015 metų valstybės Privatizavimo fondo ataskaitų rinkinį, kurį sudaro Privatizavimo fondo 2015 metų finansinių ataskaitų rinkinys ir Privatizavimo fondo 2015 metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys. Šiuos rinkinius Valstybės kontrolė vetavo ir pateikė savo išvadas.
2015 m. sausio 1 d. Privatizavimo fondo pinigų likutį sudarė 1 mln. 365,7 tūkst. eurų. Fondo įplaukas sudarė 939,3 tūkst. eurų. 2015 metais Privatizavimo fondo išlaidas sudarė 789,2 tūkst. eurų ir 2015 m. gruodžio 31 d. Privatizavimo fondo pinigų likutį sudarė 1 mln. 505,8 tūkst. eurų. Visas Privatizavimo fondo turtas, parodytas finansinės būklės ataskaitoje, 2015 m. gruodžio 31 d. sudarė 29 mln. 964,4 tūkst. eurų, iš jų 1 mln. 515,8 tūkst. eurų – pinigų likutis ir 28 mln. 448,6 tūkst. eurų – gautinos sumos iš centralizuotai valdomo valstybės turto valdytojo.
Pagal teisės aktus, įsigaliojusius nuo 2016 m. sausio 1 d., Privatizavimo fondas panaikintas ir šio fondo pinigų likutis padengus Privatizavimo fondo įsipareigojimus, pavedimo mokestį ir neigiamas palūkanas pervestas į rezervinį Stabilizavimo fondą. Atsižvelgiant į tai, kad Privatizavimo fondas panaikintas, 2016 metų ataskaitų rinkinys rengiamas nebus.
Privatizavimo fondo 2015 metų ataskaitų rinkinys Respublikos viešojo sektoriaus atskaitomybės įstatymo tvarka buvo pateiktas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei. Valstybės kontrolė, atlikusi Privatizavimo fondo 2015 metų finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio bei fondo lėšų turto, valdymo, naudojimo ir disponavimo jais teisėtumo ir jų naudojimo įstatymų nustatytiems tikslams per 2015 metus auditą dėl minėtų privatizavimo fondų 2015 metų ataskaitų rinkinio pateikė besąlyginę nuomonę. Tai reiškia, kad Privatizavimo fondo 2015 metų finansinių ataskaitų rinkinys parodo tikrąją ir teisingą Privatizavimo fondo finansinę būklę, 2015 metų veiklos rezultatus, gryno turto pokyčius ir pinigų srautus pagal viešojo sektoriaus apskaitos ir finansinės atskaitomybės standartus, o Privatizavimo fondo 2015 metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys visais reikšmingais atžvilgiais parengtas pagal teisės aktus, reglamentuojančius šio rinkinio sudarymą.
Ačiū už dėmesį. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Dėkojame viceministrui. Pakviesime vėl valstybės kontrolierių A. Dulkį pateiktį išvadą.
A. DULKYS. Teikiame išvadą dėl Privatizavimo fondo. Dėl fondo finansinių ir biudžeto vykdymo ataskaitų pareiškiame besąlygines nuomones. Atkreipiame dėmesį, kad Privatizavimo fondas kompensavo visas Turto banko sąnaudas, susijusias su turto administravimu ir pardavimu nepaisant banko gautų pajamų ar pelno dydžio. Taigi Turto bankas nėra suinteresuotas siekti geriausių vykdomų veiklų rezultatų.
2015 metais pajamos už parduotą turtą buvo mažesnės nei Turto banko patirtos sąnaudos šiai veiklai. Atitinkamai Privatizavimo fondas liko skolingas šiam bankui daugiau nei 200 tūkst. eurų. Svarbu paminėti, jog nuo 2016 metų banko sąnaudos kompensuojamos valstybės biudžeto lėšomis. Siekdami, kad Turto bankas būtų suinteresuotas siekti kuo geresnių vykdomos veiklos rezultatų, Finansų ministerijai rekomendavome peržiūrėti banko atlygio už vykdomas veiklas teisinį reguliavimą. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Procedūra ta pati. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 10 dieną.
12.30 val.
Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2015 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projekto Nr. XIIP-4779 (pateikimas)
Svarstome Seimo nutarimo „Dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2015 metų metinių ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Vėl kviečiu į tribūną viceministrą E. Žilevičių.
E. ŽILEVIČIUS. Seimui pateiktas Rezervinio (stabilizavimo) fondo ataskaitų rinkinys, kurį sudaro Stabilizavimo fondo ataskaitų rinkinys ir Stabilizavimo fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys, kurių lėšų likutis 2015 m. sausio 1 d. buvo 62 mln. 412,9 tūkst. eurų. 2015 metų Rezervinio (stabilizavimo) fondo įplaukos sudarė 534,7 tūkst. eurų. Stabilizavimo fondo išlaidos 2015 metais sudarė 27,4 tūkst. eurų ir 2015 m. gruodžio 31 d. Rezervinio (stabilizavimo) fondo lėšų likutį sudarė 62 mln. 920,2 tūkst. eurų.
Rezervinio (stabilizavimo) fondo 2015 metų metinių ataskaitų rinkinys Lietuvos Respublikos viešojo sektoriaus (…) įstatymo nustatyta tvarka buvo pateiktas Lietuvos Respublikos valstybės kontrolei. Valstybės kontrolė auditavusi šiuos rinkinius per 2015 metų auditą dėl minėtų Rezervinio (stabilizavimo) fondo ataskaitų rinkinio pateikė besąlyginę nuomonę. Dėkojame Valstybės kontrolei už pateiktas pastabas, pasiūlymus ir rekomendacijas. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū, viceministre. Vėl kviečiu A. Dulkį pateikti išvadą.
A. DULKYS. Teikiame išvadą dėl Rezervinio (stabilizavimo) fondo. Kaip minėjo viceministras, pateikėme besąlyginę nuomonę. Fondo finansinių ataskaitų ir biudžeto vykdymo ataskaitų rinkiniai visais reikšmingais atžvilgiais parengti ir pateikti pagal jiems keliamus reikalavimus. Tačiau norime atkreipti dėmesį į kelis dalykus.
Fonde 2015 metų pabaigoje buvo beveik 63 mln. eurų. Šis rezervas sudaro tik apie 0,2 % BVP. Palyginti – Estija planuoja iki 2020 metų turėti 8 % BVP rezervą, o 2013–2014 metais jų rezervas sudarė 11 % BVP. Šio fondo lėšos gali būti naudojamos tik esant dideliam ekonomikos nuosmukiui, todėl keliame klausimą, ar valstybės finansų stabilumas gali būti užtikrintas tokio dydžio finansiniu rezervu? Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pagrindinis – Biudžeto ir finansų komitetas, papildomas – Audito komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 10 dieną.
12.33 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2015 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-4783 (pateikimas)
Svarstome Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2015 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Pranešėjas – viceministras V. Gavrilovas. (Paprašysiu kolegų išjungti telefoną, kuris mirkčioja ir groja ten.)
V. GAVRILOV. Laba diena. Teikiame Seimo nutarimą „Dėl Lietuvos Respublikos 2015 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo metinių konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“. 2015 metais iš viso buvo surinkta 1 mlrd. 390 mln. eurų PSD biudžeto pajamų. Pajamų planas įvykdytas 100 % ir 5 mln. buvo viršytas. Praėjusiais metais šio biudžeto išlaidos sudarė apie 1 mlrd. 380 mln. eurų, PSD biudžeto išlaidų struktūra iš esmės liko tokia pati kaip ir ankstesniais metais. Daugiausia lėšų teko asmens sveikatos priežiūros paslaugų išlaidoms apmokėti, vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms kompensuoti ir sveikatos programoms plėtoti.
2015 metų pradžioje PSD biudžeto rezervas sudarė 73 mln. eurų ir per metus, pritarus Vyriausybei, iš viso buvo skirta ir panaudota 15 mln. eurų rezervo lėšų. Iš šių lėšų per 6 mln. buvo skirta ambulatorinių asmens sveikatos priežiūros paslaugų, suteiktų viršijus limitus, išlaidoms apmokėti. 7,5 mln. eurų buvo skirta kompensuojamiesiems vaistams ir medicinos pagalbos priemonėms apmokėti ir taip pat rezervo dalis – 1 mln. 400 tūkst. eurų buvo skirta retų ligų ir būklių gydymo išlaidoms, viršijančioms numatytas biudžeto lėšas, apmokėti.
Taip pat noriu pažymėti, kad minėtos viršijančios pajamos – 5 mln. eurų, kasinių išlaidų ekonomija – 2,5 mln. eurų ir rezervo lėšų likutis – 58 mln. eurų tapo 2016 metų rezervu, tad iš viso 2016 metų pradžioje rezervas sudarė 65 mln. 600 tūkst. eurų. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Neklausiame. Kviečiu A. Dulkį pateikti Valstybės kontrolės išvadą.
A. DULKYS. Teikiame išvadą dėl Privalomojo sveikatos draudimo fondo. Atlikome šio fondo 2015 metų biudžeto vykdymo teisėtumo ir konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio teisingumo vertinimą ir reiškiame dvi besąlygines nuomones dėl fondo biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinio.
Vertindami 2015 metų fondo biudžeto, kurį sudarė apie 1,38 mlrd. eurų pajamų ir tiek pat išlaidų, vykdymą, turime dvi svarbias pastabas.
Pirma. Valstybė nepakankamai prisideda prie sveikatos priežiūros paslaugų finansavimo ir skiria nepakankamai lėšų visoms fondui pavestoms funkcijoms: imunoprofilaktikai, ortopedinėms priemonėms ir kitkam, vykdyti. Nuo 2015 metų jam pavesta finansuoti ir visas greitosios medicinos pagalbos paslaugas. Fondas šiam finansavimui panaudojo 178 mln. eurų, nors valstybė skyrė tik 14,8 mln. eurų, arba 8,3 % visos reikalingos sumos.
Antra. Ydinga ortopedijos technikos priemonių kompensavimo sistema iš esmės nesikeičia nuo 2011 metų. Šios priemonės apmokėtos 10,1 mln. eurų aukštomis, karteliniu susitarimu nustatytomis kainomis, iki šiol netaikomos konkurenciją ir mažesnes kainas galinčios užtikrinti procedūros, o nauja kainų nustatymo metodika kelia naujo kartelinio susitarimo ir aukštų kainų riziką.
Aukščiausioji audito institucija nuo 2011 metų audito ataskaitose pabrėžia nepagrįstą ortopedijos technikos priemonių kainų nustatymą ir neigiamą kartelinio susitarimo įtaką fondo lėšų naudojimui. 2013 metais rekomendavome įvertinti aukštų kainų fondui padarytą žalą. 2015 metais atkreipėme Seimo dėmesį, kad valstybėje nėra efektyvių mechanizmų kartelinių susitarimų padarytai žalai atlyginti ir pasekmėms pašalinti.
Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pagrindinis komitetas – Sveikatos reikalų komitetas, papildomas – Audito komitetas. Svarstome lapkričio 10 dieną.
Kviečiu svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Pranešėjas… Nematome pono G. Klimavičiaus. (Balsai salėje) Techninė pertraukėlė, mes tuoj pasitarsime, ką darome.
Kolegos, mes šiek tiek lenkiame laiką, tuoj pažiūrėsime, tuoj paskambinsime.
Gerbiamieji kolegos, kadangi kai kurie viceministrai nespėjo, aš labai atsiprašau valstybės kontrolieriaus, darome pertrauką iki 13 val. 15 min. Beveik 30 minučių pertrauka, kito kelio nėra. Pertrauka atsipalaiduoti, išgerti kavos, pavalgyti.
Pertrauka
13.15 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas Nr. XIIP-4784 (pateikimas)
PIRMININKAS. Gerbiamieji kolegos, pertrauka baigėsi. Kviečiu užimti savo vietas, tęsiame posėdį. Atvyko viceministras G. Klimavičius. Jis pateiks Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybinimo socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektą. Kviečiu.
G. KLIMAVIČIUS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, teikiamas Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio patvirtinimo“ projektas. Nutarimo projektu, kuriam šių metų spalio 5 dieną pritarė Vyriausybė, siūloma patvirtinti Lietuvos Respublikos 2015 metų valstybinio socialinio draudimo fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinį, kurį sudaro Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2015 metų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinys ir Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo 2015 metų konsoliduotųjų finansinių ataskaitų rinkinys.
Jeigu kalbėtume apie pagrindinius aspektus, tai 2015 metų „Sodros“ biudžeto vykdymo aspektai yra šie: „Sodros“ biudžeto priskaičiuotos pajamos sudarė 3 mlrd. 285,7 mln. eurų, arba buvo didesnės 7,4 % negu 2014 metais; „Sodros“ biudžeto išlaidos, priskaičiuotos 2015 metais, sudarė 3 mlrd. 422,5 mln. eurų ir padidėjo 1,5 %; 2015 metų „Sodros“ biudžeto rezultatas yra neigiamas, nes išlaidos viršijo pajamas 136,8 mln. eurų, o tai yra 18,3 mln. eurų geresnis rezultatas, negu buvo planuotas. „Sodros“ ataskaitų rinkinio auditą atliko Valstybės kontrolė, kuri išdėstė sąlyginę nuomonę dėl 2015 metų „Sodros“ biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio. „Sodrai“ pavesta ištaisyti Valstybės kontrolės nurodytus trūkumus pagal rekomendacijų plane numatytus terminus. Ačiū. Prašyčiau pritarti.
PIRMININKAS. Dėkoju viceministrui. Dar kartą kviečiu valstybės kontrolierių A. Dulkį pateikti išvadą.
A. DULKYS. Teikiame išvadą dėl 2015 metų valstybinio socialinio draudimo fondo. Atlikome 2015 metų fondo biudžeto vykdymo teisėtumo ir fondo konsoliduotųjų ataskaitų rinkinio teisingumo vertinimą ir reiškiame dvi sąlygines nuomones: dėl fondo konsoliduotųjų biudžeto vykdymo ataskaitų rinkinio ir dėl finansinių ataskaitų rinkinio.
„Sodros“ lėšų ir turto valdymo vertinimas parodė, kad neišnaudojamos visos deficito mažinimo galimybės. Atsakingų institucijų atliekami veiksmai aprėpia ne visus svarbius fondo veiklos aspektus, būtinus subalansuotam fondo biudžetui ar gerokai mažesniam jo deficitui. Kaip žinote, „Sodros“ biudžetas yra deficitinis. 2015 metų deficitas sumažėjo 56,2 %, palyginti su 2014 metais, ir sudarė 136,8 mln. eurų, tačiau bendra „Sodros“ skola nuo 2014 metų padidėjo 3,5 % – 110 mln. eurų ir 2015 metų pabaigoje viršijo net 3,2 mlrd. eurų. Norime atkreipti dėmesį, kad valstybės biudžeto lėšos skiriamos nepadidėjusioms fondo išlaidoms ir pensijų reformai finansuoti. Tuo tarpu sumažintoms pensijoms kompensuoti jų skirta nepakankamai, todėl 2,7 mln. eurų „Sodros“ lėšomis išmokėtų kompensacijų padidino 2015 metų fondo deficitą. Kaip aukščiausioji audito institucija 2011, 2012, 2014 metų audito ataskaitose esame pažymėję, kad valstybės biudžeto lėšų neskirta visiems įstatymuose numatytiems tokio finansavimo tikslams. Jeigu į šias pastabas būtų atsižvelgta, jau 2015 metais galėjo būti pasiektas nedeficitinis einamųjų metų biudžeto vykdymo rezultatas. Fondo valdyba vis dar moka aukštas – nuo 2,7 iki 8 % palūkanas už 2009–2013 metais paimtas paskolas, nors Lietuvai tapus euro zonos nare, skolinimosi sąlygos ypač pagerėjo. 2015 metais tokių sumokėtų palūkanų suma siekė 147,9 mln. eurų. Ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkoju. Pagrindinis komitetas siūlomas Socialinių reikalų ir darbo komitetas, papildomas – Audito komitetas. Svarstysime taip pat lapkričio 10 dieną. (Balsai salėje) Jokių balsavimų nėra, jūs turbūt ką tik atėjote į posėdį. Gerbiamieji kolegos, balsavimai bus šiek tiek vėliau.
13.21 val.
Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo projektas Nr. XIIP-4763ES, Vartojimo kredito įstatymo Nr. XI-1253 3, 5, 22, 252, 34 straipsnių ir 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4764ES, Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 42 straipsnio ir 1 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4765ES, Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 3 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4766 (pateikimas)
Svarstome Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo projektą ir dar tris lydimuosius – Vartojimo kredito įstatymo, Lietuvos banko įstatymo ir Finansų įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymų projektus. Kviečiu į tribūną viceministrą A. Rimkūną.
A. RIMKŪNAS. Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiamieji Seimo nariai, teikiamais įstatymų projektais į nacionalinę teisę yra perkeliami du Europos Sąjungos dokumentai. Direktyva dėl vartojimo kredito sutarčių dėl gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto nuostatos ir Europos Komisijos paskirtas reglamentas.
Teikiamų įstatymų projektų tikslas yra sustiprinti su nekilnojamuoju turtu susijusių kredito gavėjų, tai yra vartotojų, apsaugą, skatinti kredito paslaugų rinkos plėtrą ir konkurenciją tarp kredito davėjų ir kredito tarpininkų.
Norėčiau trumpai paminėti pagrindines teikiamo įstatymo projekto nuostatas. Pirmiausia įstatymas yra taikomas visoms nekilnojamuoju turtu užtikrintoms kredito sutartims, nepriklausomai nuo įkeisto nekilnojamojo turto paskirties, ir taip pat kredito sutartims, kurių paskirtis yra įgyti arba išlaikyti teisę į žemės arba esamo ar projektuojamo nekilnojamojo turto nuosavybę.
Kita grupe nuostatų įtvirtinama pareiga kredito teikėjui arba kredito tarpininkui iki kredito sutarties sudaryti ir pateikti standartinę informaciją apie kreditą, o kokia turi būti ta informacija, bus parengta speciali forma priežiūros institucijos, tai yra Lietuvos banko. Yra nustatoma, ką vadinti fiksuotąja kredito palūkanų norma tuo pat metu kaip ir išsklaidant tam tikrus nevienodą tos sąvokos traktavimą. Fiksuotąja palūkanų norma bus vadinama tik tokia palūkanų norma, kuri išliks nepakitusi per visą kredito sutarties laikotarpį. Įtvirtinamas finansinių produktų ir paslaugų siejimo draudimas, išskyrus kelias nedideles išimtis, įtvirtinamas kompensacijos kredito davėjų už išankstinio kredito grąžinamo dydžio apribojimas, įtvirtinamas netesybų, kai nevykdomi įsipareigojimai pagal kredito sutartį, dydis, įtvirtinama kredito atostogų galimybė.
Lydimieji įstatymų projektai, tokie kaip Vartojimo kredito įstatymo projektas, Lietuvos banko įstatymo pakeitimo projektas, Finansų įstaigų įstatymo pakeitimo projektas, yra nežymūs, tam, kad visa įstatymų sistema būtų darni. Ačiū.
PIRMININKAS. Jūsų niekas nenori paklausti, net profesorius K. Glaveckas. Balsuojame.
Už balsavo 35, prieš – 1, susilaikė 1. Su nekilnojamuoju turtu susijusio kredito įstatymo, Vartojimo kredito įstatymo, Lietuvos banko įstatymo ir Finansų įstaigų įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektams pritarta po pateikimo. Vyriausybė siūlo svarstyti skubos tvarka. Neprieštaraujate? Pritariame. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas dėl visų keturių. Siūloma svarstyti lapkričio 10 dieną.
Per šoninį mikrofoną.
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Posėdžio pirmininke, norėjau, kad būtų balsas už.
PIRMININKAS. Jūsų balsas už.
13.27 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 2, 9, 18, 31, 32, 33, 34, 35, 124, 167, 168, 170, 171, 173, 174 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 111, 141, 321 ir 1631 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIP-4767ES, Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo Nr. XII-1467 23 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4768, Administracinių teisės pažeidimų kodekso 17316 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4769 ir Administracinių nusižengimų kodekso 202 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4770 (pateikimas)
Dabar svarstome kompleksinį 19 klausimą. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso ir Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektai. Pateiks viceministras A. Rimkūnas.
A. RIMKŪNAS. Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Teikiamais įstatymų projektais yra siekiama perkelti Kolektyvinio investavimo direktyvos nuostatas į Lietuvos teisę. Svarbiausios įstatymo projekto nuostatos yra šios. Pirmiausia nustatomos naujos taisyklės dėl kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų atlyginimų politikos, patikslinamos ir sugriežtinamos kolektyvinio investavimo subjektų depozitoriumo funkcijos bei jų atsakomybė turto praradimo atveju ir nustatomos Europos Sąjungos lygiu suderintos piniginės baudos bei kitos su poveikio priemonėmis susijusios priežiūros institucijos teisės ir pareigos. Taip pat tokie teisinės technikos lygio pakeitimai yra padaromi Administracinių teisės pažeidimų kodekse bei Administracinių nusižengimų kodekse. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju už trumpą ir aiškų pristatymą. Jūsų klausti niekas nenori. Dėkoju, viceministre.
Balsuojame. Profesoriau, jūs visada turite klausimų. Įjunkite balsavimą.
Už balsavo 46, prieš nėra, susilaikė 2. Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo, Profesionaliesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų valdymo įmonių įstatymo, Administracinių teisės pažeidimų kodekso, Administracinių nusižengimų kodekso kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymams po pateikimo pritarta. Vyriausybė siūlo skubos tvarką. Neprieštarausite? Neprieštaraujame. Pagrindinis komitetas – Biudžeto ir finansų komitetas. Siūloma svarstyti lapkričio 10 dieną.
13.30 val.
Informaciniai pranešimai
Gerbiamieji kolegos, mes dar nepaskelbėme svarbaus dokumento, tai yra balsų skaičiavimo grupės, kuri dar visą mėnesį, jeigu sugestų mūsų elektroninė sistema, turėtų ir privalėtų balsuoti. Tai – R. Ačas, V. Čmilytė-Nielsen, Z. Jedinskij, V. Juozapaitis, V. A. Matulevičius, A. Nesteckis ir S. Ursulas.
Gerbiamieji kolegos, aš labai paprašyčiau, mums liko tik vienas įstatymo projektas, mes turėsime už jį balsuoti susirinkti 15 valandą, nes padaryta pertrauka. Nieko negalime padaryti. Seimo Pirmininkė labai prašė jį priimti. Todėl skelbiu pertrauką. Pirmiausia skelbiu rytinį posėdį baigtą. (Gongas)
Pertrauka iki 15 valandos ir labai kviečiu visus susirinkti, nes reikės 71 balso. (Balsas salėje) Viskas, baigėsi posėdis. Ateikite 15 valandą, užregistruosiu visus.
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.