PAPILDOMO KOMITETO

I Š V A D A

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR.VIII-359 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO

(Nr. XIIIP-266)

2017 m. gegužės 31 d. Nr. 102-P-19

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas, komiteto pirmininko pavaduotojas Stasys Šedbaras, nariai: Rimas Andrikis, Irena Degutienė, Vitalijus Gailius, Česlav Olševski, Lauras Stacevičius, Rimantė Šalaševičiūtė, Petras Valiūnas.

Komiteto biuro vedėja Dalia Komparskienė, patarėjai: Dalia Latvelienė, Martyna Civilkienė, Jurgita Janušauskienė, Rita Varanauskienė, Loreta Zdanavičienė, padėjėjos: Aidena Bacevičienė, Modesta Banytė.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Str.	Str. d.	P.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-01-04	1			Įvertinę įstatymo projektą dėl jo atitikties Konstitucijai, įstatymams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Projekto 1 straipsniu siūloma pakeisti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje įtvirtintą nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo sąlygą, nustatant, kad ,,laisvos žemės fondo žemė, kurią ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai naudoja žemės ūkio veiklos subjektai, atitinkantys Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams“. Galiojančio Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje įtvirtinta sąlyga, kad laisvos žemės fondo žemė gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui piliečiams, naudojantiems šią žemę nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. bei atitinkantiems Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas. Taigi siūlomu teisiniu reguliavimu siūloma sumažinti apimtį laisvos žemės fondo žemės, kuri, atkuriant nuosavybės teises, galėtų būti perduodama piliečiams neatlygintinai kaip lygiaverčiai žemės sklypai jų turėtiems žemės sklypams. Atkreiptinas dėmesys, kad nei iš projekto, nei jo aiškinamojo rašto nuostatų nėra aišku, kiek konkrečiai asmenų netektų galimybės gauti laisvos žemės fondo žemės kaip lygiavertį žemės sklypą atkuriant nuosavybės teises. Manytina, kad žemės reformos metu pirmenybė turėtų būti teikiama nuosavybės teisių atkūrimui. Tuo tarpu priėmus įstatymą, nuosavybės teisių atkūrimo procesas, sumažėjus laisvos žemės fondo žemės, kuri galėtų būti neatlygintinai perduodama piliečiams, kiekiui, galimai sulėtėtų. Svarstytina, ar toks teisinis reguliavimas, kuriuo susiaurinama galimybė kitiems piliečiams atkurti nuosavybės teises į jų turėtą žemę, yra pagrįstas ir nepažeidžia pastarųjų piliečių teisėtų lūkesčių. Kartu svarstytina, ar, priėmus įstatymą, žemės ūkio veiklos subjektai, kuriems iki įstatymo įsigaliojimo jų naudojama žemė buvo perduodama piliečiams nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui, lyginant su žemės ūkio veiklos subjektais, kuriems jų naudojama žemė, įsigaliojus įstatymui, jau nebūtų perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui, neatsidurtų nelygiateisėje padėtyje. Atkreiptinas dėmesys, kad Konstitucinis Teismas 2007 m. liepos 5 d. nutarime pažymėjo, kad teisėtų lūkesčių apsauga suponuoja inter alia tai, kad valstybė turi pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo tikrumą ir stabilumą, apsaugoti teisinių santykių subjektų teises, taip pat įgytas teises, gerbti teisėtus interesus. Kita vertus, pažymėtina, kad naujų sąlygų, kurios taikomos atstatant nuosavybės teisę į išlikusį nekilnojamąjį turtą nustatymas yra įstatymų leidėjo kompetencija, jei nustatant nuosavybės teisių atkūrimo sąlygas ir tvarką atsižvelgiama į konstitucinius nuosavybės teisių apsaugos principus (Konstitucinio Teismo 2001 m. balandžio 2 d. nutarimas). Tačiau kartu tenka pažymėti, kad Konstitucinio Teismo praktikoje yra precedentų, kai nuosavybės teisių atstatymo sąlygų keitimas jau prasidėjus nuosavybės grąžinimo procesui buvo pripažintas prieštaraujančiu Konstitucijai (1994 m. gegužės 27 d. nutarimas, 1994 m. birželio 15 d. nutarimas). Tai reiškia, kad vertinant siūlomos įstatymo nuostatos konstitucingumą inter alia būtina įvertinti: 1) siūlomų priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams ir 2) tikslų, kurių siekiama siūlomais įstatymo pakeitimais, evoliuciją. Tik naujai atsiradę tikslai, kurie nebuvo žinomi ir kurių nebuvo galima numatyti nuosavybės teisių atstatymo ir žemės grąžinimo pirminio reglamentavimo stadijoje, išimtiniais atvejais galėtų tapti pagrindu keisti nusistovėjusias ir praktikoje jau taikomas nuosavybės grąžinimo sąlygas. Atsižvelgus į tai, kyla abejonių, ar projektu siūlomas teisinis reguliavimas atitinka Konstitucinio Teismo suformuluotą doktriną.	Pritarti	Komitetas nusprendė, kad įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams (pastaba-išvadoje paryškinta mūsų).
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-01-04	2			2. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma reglamentuoti įstatymo taikymą. Tuo tarpu projekto 2 straipsnio pavadinime nurodoma, kad šis straipsnis skirtas reglamentuoti tik įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą. Atsižvelgus į tai, projekto 2 straipsnio pavadinimą reikėtų atitinkamai papildyti.	Atsižvelgti	Įstatymą svarstyti netikslinga, nes Komitetas nusprendė, kad įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams.
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-01-04	2	3		3. Projekto 2 straipsnio 3 dalyje siūloma nustatyti, kad ,,šio įstatymo 1 straipsnyje išdėstytos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies nuostatos netaikomos, jeigu asmuo iki šio įstatymo įsigaliojimo Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymu Nr. 207 „Dėl Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimo ir įgyvendinimo metodikos patvirtinimo“, nustatyta tvarka pretendentų susirinkimo metu pasirinko žemės sklypą teritorijoje, kurioje yra žemės ūkio veiklos subjekto, atitinkančio Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai naudojama laisvos žemės fondo žemė, tai patvirtindamas parašu žemės reformos žemėtvarkos projekto svarstymo su pretendentais gauti žemės žiniaraštyje“. Vertinamoji projekto nuostata diskutuotina šiais aspektais. Pirma, nėra aišku, kuriuos konkrečiai subjektus apimtų sąvoka ,,asmenys“ ir sąvoka ,,pretendentai“. Antra, projekto nuostata galėtų būti aiškinama taip, kad teikiamu įstatymo projektu siūlomas nustatyti keičiamo įstatymo 4 straipsnio 13 dalies pakeitimas, nebūtų taikomas teisiniams santykiams, prasidėjusiems iki įstatymo įsigaliojimo. Tačiau nėra aišku, ar tokiu atveju būtų taikoma galiojanti Piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 14 straipsnio 13 dalies nuostata, t. y. reikalavimas, kad atkuriant nuosavybės teises neatlygintinai nuosavybėn galėtų būti perduodama laisvos žemės fondo žemė tik tiems žemės ūkio veiklos subjektams, atitinkantiems Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas ir naudojantiems žemę nuo 2004 m. rugpjūčio 7 d. Manytina, kad nuosavybės teisių atkūrimo procedūros, pradėtos, bet neužbaigtos iki įstatymo įsigaliojimo, turėtų būti užbaigiamos taikant iki įstatymo pakeitimo galiojusias sąlygas ir tvarką. Svarstytina, ar, siekiant aiškumo, projekto nuostatas nereikėtų patikslinti.	Atsižvelgti	Įstatymą svarstyti netikslinga, nes Komitetas nusprendė, kad įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas 2017-01-04	*			4. Atsižvelgiant į tai, kad projekto aiškinamajame rašte nėra pateikta informacijos apie siūlomo teisinio reguliavimo įtaką žemės reformos (nuosavybės teisių į kaimo vietovėje esančią žemę atkūrimo) proceso eigai, o pagal Žemės įstatymo 32 straipsnio 3 dalies 1 punktą Nacionalinė žemės tarnyba įgyvendina valstybės politiką žemės tvarkymo ir administravimo, žemės reformos, žemėtvarkos planavimo srityje, manytina, kad dėl siūlomo teisinio reguliavimo turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.	Pritarti	Seimo valdyba 2017-02-15 paprašė Vyriausybės išvados ir 2017-05-18 Seimui buvo pateikta Vyriausybės išvada (žr. 5 lentelę).

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-05-10	*				Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutarimas DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS PILIEČIŲ NUOSAVYBĖS TEISIŲ Į IŠLIKUSĮ NEKILNOJAMĄJĮ TURTĄ ATKŪRIMO ĮSTATYMO NR. VIII-359 4 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIIIP-266 2017 m. gegužės 10 d. Nr. 352 Vilnius Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2016 m. birželio 29 d. sprendimo Nr. SV-S-1597 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 2 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria: Iš esmės pritarti Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo Nr. VIII-359 4 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-266 (toliau – Įstatymo projektas) nuostatoms ir pasiūlyti jas tobulinti pagal šias pastabas:	Atsižvelgti	Įstatymą svarstyti netikslinga, nes Komitetas nusprendė, kad įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams.
2.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-05-10	1				1. Pasikeitusios valstybinės žemės ūkio paskirties žemės disponavimo sąlygos (nuo 2011 m. rugpjūčio 24 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011 m. rugpjūčio 17 d. nutarimu Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d. nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ sustabdytas prašymų pirkti valstybinę žemės ūkio paskirties žemę priėmimas, o nuo 2014 m. gegužės 1 d. įsigaliojusiu Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo laikinojo įstatymo Nr. IX-1314 pakeitimo 2014 m. balandžio 24 d. įstatymu Nr. XII-854 valstybė apsisprendė likusios laisvos valstybinės žemės ūkio paskirties žemės neparduoti, o sudaryti galimybę ją nuomotis) ir šiuo metu galiojanti, tačiau dalies visuomenės atžvilgiu neveiksminga Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo (toliau – Atkūrimo įstatymas) 4 straipsnio 13 dalies nuostata, įtvirtinanti konkrečią datą, nuo kurios naudojama valstybinė žemės ūkio paskirties žemė perduodama neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčiu turėtajam žemės plotu tik šią žemę naudojantiems Lietuvos Respublikos žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo (toliau – Įsigijimo įstatymas) 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas atitinkantiems piliečiams, pageidaujantiems ir turintiems teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, nebeužtikrina visuomenės grupių – žemės ūkio veiklą vykdančių asmenų, ilgą laiką naudojančių jų įdirbtus valstybinės žemės ūkio paskirties žemės plotus, ir piliečių, turinčių teisę atkurti nuosavybės teises į žemę (toliau – asmenys), interesų pusiausvyros. Nors siekiant išlaikyti asmenų interesų pusiausvyrą Įstatymo projekte siūloma pakeisti Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalį ir nustatyti, kad laisvos žemės fondo žemė, kurią ne mažiau kaip 3 metus nepertraukiamai naudoja žemės ūkio veiklos subjektai, atitinkantys Įsigijimo įstatymo 2 straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodytas sąlygas, gali būti perduodama nuosavybėn neatlygintinai lygiaverčio ploto turėtam žemės plotui tik šiems piliečiams, tačiau nenustatoma, nuo kurio momento galėtų būti skaičiuojamas Įstatymo projektu keičiamo Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalyje nurodytas ne trumpesnis nei 3 metų nepertraukiamo laisvos žemės fondo žemės naudojimo terminas, taigi nebus užtikrinami asmenų teisėtų lūkesčių apsauga ir asmenų lygiateisiškumas. Atsižvelgiant į tai ir į tai, kad piliečiai, pageidaujantys ir turintys teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, konkrečią projektuojamų lygiaverčių turėtiesiems žemės sklypų vietą renkasi teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą ir įgyvendinimą, nustatyta tvarka organizuojamame susirinkime, Įstatymo projekto 1 straipsnyje dėstomą Atkūrimo įstatymo 4 straipsnio 13 dalį tikslinga papildyti – nustatyti, kad ne trumpesnis nei 3 metų nepertraukiamo laisvos žemės fondo žemės naudojimo terminas skaičiuojamas nuo teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą ir įgyvendinimą, nustatyta tvarka organizuojamo susirinkimo, kuriame piliečiai, pageidaujantys ir turintys teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, renkasi projektuojamų lygiaverčių turėtiesiems žemės sklypų vietą, dienos.	Atsižvelgti	Įstatymą svarstyti netikslinga, nes Komitetas nusprendė, kad įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams.
3.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-05-10	2				2. Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalyje pateiktos pereinamosios nuostatos siejamos tik su Atkūrimo įstatymo įgyvendinamajame teisės akte reglamentuojamu pretendentų susirinkime parašu išreikštu pasirinkimu. Kadangi turėtų būti užtikrinami ne tik minėtose Įstatymo projekto nuostatose nurodytų, bet ir kitų asmenų, kuriems iki Įstatymo projekto nuostatų įsigaliojimo pradėti perdavimo neatlygintinai nuosavybėn lygiaverčio turėtajam žemės sklypo veiksmai, teisėti interesai, Įstatymo projekto 2 straipsnio 3 dalį tikslinga išdėstyti taip: „3. Iki šio įstatymo įsigaliojimo pradėtos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros užbaigiamos pagal galiojusias iki šio įstatymo įsigaliojimo Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo nuostatas. Nuosavybės teisių atkūrimo procedūra laikoma pradėta, jeigu pilietis, pageidaujantis ir turintis teisę gauti neatlygintinai nuosavybėn žemės sklypą, teisės aktų, reglamentuojančių žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų planų rengimą ir įgyvendinimą, nustatyta tvarka perduodamą neatlygintinai nuosavybėn lygiavertį turėtajam žemės sklypą pasirinko atitinkamoje kadastro vietovėje.“	Atsižvelgti	Įstatymą svarstyti netikslinga, nes Komitetas nusprendė, kad įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams.
4.	Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2017-05-10	2	1			3. Svarbu pažymėti, kad Įstatymo projektas Lietuvos Respublikos Seime bus svarstomas jau po Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 dalyje nurodytos įstatymo įsigaliojimo datos, todėl Įstatymo projekto 2 straipsnio 1 ir 2 dalyse nurodytos datos turėtų būti tikslinamos.	Atsižvelgti	Įstatymą svarstyti netikslinga, nes Komitetas nusprendė, kad įstatymo projekto nuostatos prieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams.

6. Komiteto (komisijos) sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: įstatymo projektas XIIIP-266 prieštarauja Konstitucijos 23, 29 straipsniams, konstituciniams teisinės valstybės ir teisėtų lūkesčių principams, todėl siūloma šio įstatymo projekto nesvarstyti.

7. Balsavimo rezultatai: 9 – už (visais balsais).

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Rimas Andrikis, Česlav Olševski.

9. Komiteto narių atskiroji nuomonė: negauta.

Komiteto pirmininkas Julius Sabatauskas

Komiteto biuro patarėja Dalia Latvelienė