LIETUVOS RESPUBLIKOS VALSTYBĖS INFORMACINIŲ IŠTEKLIŲ VALDYMO ĮSTATYMO NR. XI-1807 2, 5, 6, 22 IR 39 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS INFORMACINĖS VISUOMENĖS PASLAUGŲ ĮSTATYMO NR. X-614 4, 15, 16, 17, 18, 20, 21 IR 22 straipsnių PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖS GAUTI INFORMACIJĄ IŠ VALSTYBĖS IR SAVIVALDYBIŲ INSTITUCIJŲ IR ĮSTAIGŲ ĮSTATYMO NR. VIII-1524 7, 18 ir
20 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO ĮSTATYMO, LIETUVOS RESPUBLIKOS ADMINISTRACINIŲ NUSIŽENGIMŲ KODEKSO 589 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTŲ AIŠKINAMASIS RAŠTAS
1. Įstatymų projektų rengimą paskatinusios priežastys, parengto projekto tikslai ir uždaviniai
Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo Nr. XI-1807 2, 5, 6, 22 ir 39 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – VIIVĮ projektas), Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymo Nr. X-614 4, 15, 16, 17, 18, 20, 21 ir 22 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – IVPĮ projektas), Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo Nr. VIII-1524 7, 18 ir 20 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto (toliau – TGIĮ projektas), Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 589 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto (toliau – ANK projektas) (toliau kartu – Projektai) rengimą paskatino siekis Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai priskirti valstybės informacinių išteklių ir informacinės visuomenės plėtros politikos formavimo funkcijas ir patikslinti politiką valstybės informacinių išteklių ir informacinės visuomenės plėtros srityse įgyvendinančią instituciją.
Inicijuoti Projektus paskatino Septynioliktosios Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos, kuriai pritarta Lietuvos Respublikos Seimo 2016 m. gruodžio 13 d. nutarimu XIII-82 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės programos“, 197.1 papunkčio – „sukursime šiuolaikišką ir vientisą informacinės visuomenės plėtros politiką, apimančią informacinės visuomenės plėtrą, valstybės informacinius išteklius, duomenų saugą ir kibernetinį saugumą. Tobulinsime valstybės informacinių išteklių valdymo ir vadovavimo procesus valstybės lygmeniu ir institucinę sandarą“ nuostatos ir Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2017 m. gruodžio 20 d. posėdyje (Protokolo Nr. 54 45 klausimas) priimti sprendimai.
2. Įstatymų projektų iniciatoriai (institucija, asmenys ar piliečių įgalioti atstovai) ir rengėjai
Projektų iniciatorė – Lietuvos Respublikos ūkio ministerija. Projektus parengė Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos vyriausiasis patarėjas Arūnas Cijūnaitis (el. p. [email protected], tel. Nr. 8 706 64958).
3. Kaip šiuo metu yra reguliuojami įstatymų projektuose aptarti teisiniai santykiai
Šiuo metu institucijų kompetenciją informacinės visuomenės plėtros ir valstybės informacinių išteklių srityse reglamentuoja Lietuvos Respublikos informacinės visuomenės paslaugų įstatymas (toliau – IVPĮ), valstybės informacinių išteklių valdymo srityje – Lietuvos Respublikos valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymas (toliau – VIIVĮ), dokumentų pakartotinio naudojimo srityje – Lietuvos Respublikos teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (toliau – TGIĮ). Minėtuose teisės aktuose apibrėžtos ir atskirtos valstybės institucijų funkcijos valstybės informacinių išteklių politikos, informacinės visuomenės plėtros politikos, dokumentų pakartotinio naudojimo politikos formavimo ir įgyvendinimo srityse.
VIIVĮ nustatyta, kad Valstybės informacinių išteklių politiką pagal kompetenciją formuoja Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija ir nustatytos šių institucijų funkcijos šioje srityje. Pagal VIIVĮ, Valstybės informacinių išteklių politiką įgyvendina Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įgaliota institucija, Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministro įgaliota institucija ir Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija.
IVPĮ nustatytos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos funkcijos informacinės visuomenės plėtros srityse.
TGIĮ nustatytos Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įgaliotos institucijos funkcijos dokumentų pakartotinio naudojimo politikos formavimo ir įgyvendinimo srityse.
Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekse nustatyta, kad Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos pareigūnai pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir surašo administracinių nusižengimų protokolus dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 478, 505, 507, 552 straipsniuose numatytų administracinių nusižengimų.
4. Kokios siūlomos naujos teisinio reguliavimo nuostatos ir kokių teigiamų rezultatų laukiama
VIIVĮ projektu siūloma Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos atliekamas valstybės informacinių išteklių plėtros politikos formavimo funkcijas ir kai kurias Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos atliekamas registrų politikos formavimo funkcijas priskirti Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai, atsisakyti nuostatos, kad Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerija formuoja politiką elektroninės valdžios srityje. VIIVĮ projektu taip pat siūloma nustatyti, kad Lietuvos Respublikos teisingumo ministerija formuoja politiką registrų teisinio reguliavimo srityje ir pagal kompetenciją derina registrų veiklą reguliuojančių įstatymų projektus. VIIVĮ projektu taip pat siūloma patikslinti valstybės informacinių išteklių politikos įgyvendinimą atliekančią instituciją (vietoj Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įgaliotos institucijos nurodyti Lietuvos Respublikos ūkio ministro įgaliotą instituciją).
IVPĮ projektu siūloma Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos atliekamas informacinės visuomenės plėtros politikos formavimo ir jos įgyvendinimo funkcijas priskirti atitinkamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro įgaliotai institucijai.
TGIĮ projektu siūloma Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos ir Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro įgaliotos institucijos atliekamas dokumentų pakartotinio naudojimo politikos formavimo ir jos įgyvendinimo funkcijas priskirti atitinkamai Lietuvos Respublikos ūkio ministerijai ir Lietuvos Respublikos ūkio ministro įgaliotai institucijai.
ANK projektu siūloma nustatyti, kad Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Ūkio ministerijos pareigūnai pradeda administracinių nusižengimų teiseną, atlieka administracinių nusižengimų tyrimą ir surašo administracinių nusižengimų protokolus dėl Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 478, 505, 507, 552 straipsniuose nustatytų administracinių nusižengimų.
5. Numatomo teisinio reguliavimo poveikio vertinimo rezultatai (jeigu rengiant įstatymų projektus toks vertinimas turi būti atliktas ir jo rezultatai nepateikiami atskiru dokumentu), galimos neigiamos priimto įstatymo pasekmės ir kokių priemonių reikėtų imtis, kad tokių pasekmių būtų išvengta
Numatomos teigiamos pasekmės – valstybės informacinių išteklių politikos ir informacinės visuomenės plėtros politikos formavimo ir koordinavimo funkcijos sutelkiamos vienoje institucijoje – Lietuvos Respublikos ūkio ministerijoje, šios politikos įgyvendinimo funkcijos – Lietuvos Respublikos ūkio ministro įgaliotoje institucijoje. Taip bus sudarytos sąlygos centralizuotiems ir nuosekliems valstybės informacinių išteklių politikos ir informacinės visuomenės plėtros politikos formavimo ir įgyvendinimo procesams užtikrinti.
Priėmus Projektus, neigiamų pasekmių nenumatoma.
6. Kokią įtaką priimti įstatymai turės kriminogeninei situacijai, korupcijai
Priimti Projektai įtakos kriminogeninei situacijai ir korupcijai neturės.
7. Kaip įstatymų įgyvendinimas atsilieps verslo sąlygoms ir jo plėtrai
Projektais siūlomi pakeitimai įtakos verslo sąlygoms ir jo plėtrai neturės.
8. Įstatymų inkorporavimas į teisinę sistemą, kokius teisės aktus būtina priimti, kokius galiojančius teisės aktus reikia pakeisti ar pripažinti netekusiais galios
Nėra.
9. Ar įstatymų projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų reikalavimų, o įstatymų projektų sąvokos ir jas įvardijantys terminai įvertinti Lietuvos Respublikos terminų banko įstatymo ir jo įgyvendinamųjų teisės aktų nustatyta tvarka
Projektai parengti laikantis Lietuvos Respublikos valstybinės kalbos, Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymų, kitų Lietuvos Respublikos įstatymų ir teisės norminių aktų rengimo tvarkos reikalavimų ir atitinka bendrinės lietuvių kalbos normas.
10. Ar įstatymų projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos dokumentus
Projektai atitinka Žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos nuostatas ir Europos Sąjungos teisės aktus.
11. Jeigu įstatymams įgyvendinti reikia įgyvendinamųjų teisės aktų, – kas ir kada juos turėtų priimti
Priėmus Projektus, reikės pakeisti:
1) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. kovo 24 d. nutarimą Nr. 330 „Dėl ministrams pavedamų valdymo sričių“;
2) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 20 d. nutarimą Nr. 1517 „Dėl įstaigų prie ministerijų“;
3) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2015 m. gruodžio 21 d. nutarimą Nr. 1329 „Dėl didžiausio leistino valstybės tarnautojų ir darbuotojų, dirbančių pagal darbo sutartis ir gaunančių darbo užmokestį iš valstybės biudžeto ir valstybės pinigų fondų, pareigybių skaičiaus patvirtinimo“;
4) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2008 m. balandžio 24 d. nutarimą Nr. 358 „Dėl Ministerijų, Vyriausybės kanceliarijos, Vyriausybės įstaigų ir įstaigų prie ministerijų, kitų valstybės institucijų ir įstaigų sąrašo pagal grupes patvirtinimo“;
5) Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. birželio 16 d. nutarimą Nr. 744 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės statuso ir pavadinimo pakeitimo ir pavedimo Susisiekimo ministerijai įgyvendinti savininko teises ir pareigas“;
6) Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 m. spalio 13 d. nutarimu Nr. 1480 „Dėl Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
7) Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 23 d. nutarimu Nr. 921 „Dėl Lietuvos Respublikos ūkio ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
8) Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. liepos 9 d. nutarimu Nr. 851 „Dėl Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
9) Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 291 „Dėl Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos nuostatų patvirtinimo“;
10) Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2010 m. birželio 23 d. įsakymu Nr. 3-401 „Dėl Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos nuostatų patvirtinimo“.
Priėmus Projektus, reikės pakeisti norminius poįstatyminius teisės aktus, reglamentuojančius Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos bei Informacinės visuomenės plėtros komiteto prie Susisiekimo ministerijos funkcijas valstybės informacinių išteklių politikos, informacinės visuomenės plėtros politikos ir dokumentų pakartotinio naudojimo politikos formavimo ir įgyvendinimo srityse. Dėl didelės šių teisės aktų apimties, detalus sąrašas Aiškinamajame rašte neteikiamas.
Lietuvos Respublikos ūkio ministras turės įgalioti instituciją įgyvendinti valstybės informacinių išteklių politiką, dokumentų pakartotinio naudojimo politiką, vykdyti IVPĮ nurodytas informacinės visuomenės paslaugų priežiūros funkcijas.
12. Kiek valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų prireiks įstatymams įgyvendinti, ar bus galima sutaupyti (pateikiami prognozuojami rodikliai einamaisiais ir artimiausiais 3 biudžetiniais metais)
Projektuose siūlomoms nuostatoms įgyvendinti papildomų valstybės, savivaldybių biudžetų ir kitų valstybės įsteigtų fondų lėšų nereikės.
13. Įstatymų projektų rengimo metu gauti specialistų vertinimai ir išvados
Projektų rengimo metu specialistų vertinimų ir išvadų negauta.
14. Reikšminiai žodžiai, kurių reikia šiam projektui įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą, įskaitant Europos žodyno „Eurovoc“ terminus, temas bei sritis
Reikšminiai žodžiai, kurių reikia Projektams įtraukti į kompiuterinę paieškos sistemą:
VIIVĮ projektui: „valstybės informacinių išteklių politika“,
IVPĮ projektui: „informacinės visuomenės plėtros politika“;
TGIĮ projektui: „dokumentų pakartotinio panaudojimo politika“.
ANK projektui: „administracinių nusižengimų tyrimas“, „administracinių nusižengimų protokolai“.
15. Kiti, iniciatorių nuomone, reikalingi pagrindimai ir paaiškinimai
Nėra.
______________________