Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 19, 2023 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VI (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 247
STENOGRAMA
2023 m. kovo 16 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas P. SAUDARGAS
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos, pradedame kovo 16 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas)
Skelbiu registraciją. Užsiregistravo 113 Seimo narių.
Gerbiami kolegos, vakar ryte mus pasiekė liūdna žinia – mirė Nepriklausomybės Akto signataras, ilgametis Seimo narys J. Šimėnas. Kviečiu jo atminimą pagerbti tylos minute.
Tylos minutė
10.01 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2023 m. kovo 16 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Nematau norinčių pasisakyti dėl darbotvarkės. Ar galime jai pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, darbotvarkei pritarta bendru sutarimu.
10.02 val.
Seimo nutarimo „Dėl Tomo Davulio paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-2344(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Tomo Davulio paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-2344(2). Pranešėja – Teisės ir teisėtvarkos komiteto narė I. Haase. Prašom į tribūną.
I. HAASE (TS-LKDF*). Labas rytas visiems. Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023 m. kovo 15 d. svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Tomo Davulio paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektą. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti Seimo nariai neužsirašė. Ar norėtų pasisakyti gerbiamas kandidatas? Ne, nenorėtų.
Einame prie priėmimo stadijos. Priėmimo stadijoje keturi kalba už, keturi – prieš. Tačiau dėl motyvų kalbėti užsirašiusių neturime.
Kolegos, primenu, kad slaptas balsavimas planuojamas nuo 11 valandos iki 11 val. 30 min. Turime patvirtinti standartinį slapto balsavimo biuletenį dėl Seimo nutarimo „Dėl Tomo Davulio paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“. Ar galime patvirtinti bendru sutarimu? Nematau prieštaraujančių. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Kaip ir sakiau, užsirašiusių kalbėti dėl motyvų nebuvo.
10.04 val.
Seimo nutarimo „Dėl Aurelijaus Gutausko paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-2362(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Aurelijaus Gutausko paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-2362(2). Vėlgi kviečiu pranešėją gerbiamą I. Haase į tribūną. Ji pristatys Teisės ir teisėtvarkos komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Aurelijaus Gutausko paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektą. Komiteto sprendimas – pritarti komiteto patobulintam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 9, prieš ir susilaikiusių nebuvo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskutuoti užsirašiusių taip pat nėra. Ar gerbiamas kandidatas norėtų pasisakyti? Ne.
Einame tuomet prie priėmimo stadijos. Priėmimo stadija. Motyvai. Gali kalbėti keturi už, keturi prieš. Užsirašiusių nėra. Taigi dar kartą primenu, slaptas balsavimas yra numatytas nuo 11 valandos. Biuletenis analogiškas. Ar galime bendru sutarimu patvirtinti biuletenį? Dėkoju. Patvirtintas bendru sutarimu.
10.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl Stasio Šedbaro paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-2374(2) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Stasio Šedbaro paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-2374(2). Svarstymo stadija. Kviečiu gerbiamą I. Haase, kad pristatytų komiteto išvadą.
I. HAASE (TS-LKDF). Teisės ir teisėtvarkos komitetas 2023 m. kovo 15 d. svarstė Lietuvos Respublikos Seimo nutarimo „Dėl Stasio Šedbaro paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektą. Komiteto sprendimas – pritarti iniciatorių pateiktam Seimo nutarimo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 5, prieš nebuvo, susilaikė 4.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Diskusijoje užsirašė kalbėti vienas Seimo narys – D. Kepenis. Kviečiu į tribūną.
D. KEPENIS (LVŽSF). Ačiū, Pirmininke. Mielieji kolegos, šiandien balsuojame už asmenis, kurie atstovaus pačiam aukščiausiam mūsų šalies įstatymui – Konstitucijai, kuri veikia tiesiogiai, nereikia jokio rašto aiškintojų, nereikia čia jokių, sakysime, papildomų komentarų. Žmogus pasiskaito, kad turi teisę kalbėti, ir kalba. Ir mes įsivaizduojame, kad Konstitucinio Teismo nariai, kaip kas sako, turi kietą stuburą ir tikrai laikosi Konstitucijos pagal raidę, o ne pagal skersvėjus ir pagal vėjus, kurie dabar pučia ir taip toliau.
Kalbame apie S. Šedbarą ir aš dabar žiūriu į jo pasisakymus esminiais konstituciniais klausimais. Paimkime kalbą – kalba yra vienas iš valstybės pamatų. Stasys sako, kad nieko čia baisaus – galime pakeisti raides, o po to galima ir ženkliukus įvairius uždėti ant tų raidžių ir taip toliau. Šitą aš girdėjau tiesiai iš pono Stasio.
Apie šeimą. Apie šeimą – lygiai taip pat galima tą šeimą biški čia paįvairinti. Šeima yra valstybės fundamentas, neliečiamas dalykas, tai yra mama, tėtis ir vaikas! Konstitucijoje tiesiai pavadinimas sako. S. Šedbaras mano, kad galima čia ir kitaip, nes yra kažkur ir kitaip.
Apie teisę kalbėti, tai leidžia 25 straipsnis, aš nė karto negirdėjau, kad ponas S. Šedbaras pasisakytų visą laiką panašiai, jei kalbama apie žmones, kurie valstybėje girdimi, kaip kažką kažkur pasakė. Prieš kelias dienas čia buvo vienas klounas, arba juokdarys, kuris atseit čia juokino, bet iš tikrųjų kalbėjo iš esmės atstovaudamas vienai politinei grupuotei. Ir nieko. Nieko. O kai mokytoja Astra lygiai tokį patį performansą padarė čia prie Seimo, puolė visi baisiai piktintis, matai, juos norėjo asmeniškai pakarti. Ir mes nieko neišgirdome iš pono Stasio, kad jis bent kažkaip pasakytų, pažiūrėtų į tą reikalą konstituciškai, kaip žmogus, kuris dabar imasi ginti Konstituciją.
Štai valstybės vadovą neseniai čia palaiminome. Konstitucinis Teismas ne kartą pasisakė, ką reiškia valstybės Prezidentas, arba vadovas. Ne, šį kartą galima ir kitaip.
Konstitucinis Teismas griežtai gina žmogaus teisę neleisti jam medicininių intervencijų. Jis nori – leidžia, nori – neleidžia. Už ką balsavo ponas Stasys, kai mes norėjome per prievartą paskiepyti medikus ir socialinius darbuotojus? Pažiūrėkite, už ką jis balsavo, ir pamatysite, koks žmogus šiandien ateina į Konstitucinį Teismą.
Dar daugiau. Štai šitą kompaniją visuomenė vadina šaika ir nė vienas šaikos narys neatsisakė to pavadinimo, nes jų grąžintas į komiteto pirmininko postą žmogus pavadino save taip, pavadino savo kolegas taip ir niekas nesipriešina. Vadinasi, ponai šaikos nariai, jūs ir toliau mielai esate tos šaikos nariais, nė vienas nepasisakėte, taip pat ir būsimas, norintis tapti Konstitucinio Teismo teisėju. Jis yra šaikos, pakviečiančios į Seimą juokdarius, klounus, kurie čia tyčiojasi iš mūsų visuomenės, narys. Aš jums dabar nesakau, ką jums reikia čiulpti, pone Matulai, aš jums nesakau, ką jums reikia čiulpti, bet jūs čiulpiate toliau…
PIRMININKĖ. Gerbiamas kolega, jūs labai emocingai, garsiai kalbate.
D. KEPENIS (LVŽSF). …nes priimate visi situaciją, kurią jums kaip šaikos nariams čia primetė veikėjai. Komitete tik vieno žmogaus, vieno balso persvara laimėjo kandidatas. Na, klausykite, į tokį aukščiausią postą eina žmogus ir net komiteto kolegos nepasitiki juo. Jei mes juo pasitikėsime, tai ko mes, ponai Seimo nariai, ponai Konstitucijos garantai čia visi, ko mes verti? Ačiū už dėmesį, atsiprašau, kad kalbėjau taip, kaip reikia šiandien kalbėti. Tyliai šnarėti, kaip čia kartais šnarame, neišeina. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Diskusijoje daugiau kalbėti užsirašiusių nėra, pereiname prie priėmimo stadijos. Priėmimo stadija. Motyvai už ir prieš. Prieš norėtų kalbėti A. Širinskienė. Prašau.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gerbiami kolegos, tikrai neturiu jokių pastabų dėl kolegos S. Šedbaro profesionalumo. Manau, tikrai niekas tuo neabejoja, bet visi suprantame, kokia regimybė yra kuriama, kai aktyvus politikas eina į Konstitucinį Teismą. Negana to, politikas, kuris labai ilgą laikotarpį Seime priiminėjo sprendimus būtent dėl įstatymų konstitucingumo. Aš vis dėlto tikiuosi, kad konservatoriai pasižiūrės, ką jie šnekėjo apie J. Bernatonį, kai pasigirdo tik pirmieji gandai, ne jokie nerealūs teikimai, kad J. Bernatonis gali būti pateiktas į Konstitucinį Teismą. Jau tie gandai jūsų buvo vertinami neigiamai: kaip Konstitucinio Teismo politizavimas, kaip demokratijos nebuvimas.
Labai siūlau prisitaikyti tuos žodžius, ką jūs kalbėjote apie J. Bernatonį, šiandien sau ir tikrai paklausti savęs, o kaip atrodys, kai demokratinėje valstybėje iš politiko vietos be jokio atšalimo laikotarpio žmogus tampa teisėju ir pradeda vertinti savo paties ir jo paties atstovaujamos partijos projektus?
PIRMININKĖ. Motyvai už – J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, aš džiaugiuosi, kad ir opozicijos atstovai pripažįsta kandidato aukštas teisines kompetencijas. Aš manau, tai yra svarbiausias momentas skiriant kandidatą į tas pareigas. Deja, apie paminėtą J. Bernatonį tikrai nebūtų pavykę pasakyti to, kad jis pasižymi aukštomis teisinėmis kompetencijomis konstitucinės teisės srityje. Dabar, kolegos, negi mes įsivaizduojame, kad jei aukštos kvalifikacijos teisininkas nebebus politiku, jis negebės suvokti to pasikeitimo ir negalės objektyviai dirbti jau kaip Konstitucinio Teismo teisėjas? Aš manau, visi matome ir žinome S. Šedbaro asmenybę. Man nekyla tokių abejonių. Negi įsivaizduojame, kad jis dirbs kaip nors vykdydamas partijos nurodymus, tuo labiau kad jis jau ir dabar ilgą laiką nėra partijos narys. Tai, kad jis pats kaip Seimo narys yra dalyvavęs priimant kai kuriuos įstatymus, aš manau, irgi neapriboja, galbūt priimant ir jam buvo kai kurių teisinių abejonių, tai visaip čia galėjo būti.
Aš manau, mes tikrai nedaug Lietuvoje turime tokių galimų kandidatų, kurie turėtų tokią kompetenciją. Aš kviečiu opozicijos atstovus kaip nors šiuo atveju atsiriboti nuo to opozicinio požiūrio, kad kandidatas yra šiuo metu mūsų frakcijos narys. Tiesiog pažiūrėti ramiai, objektyviai, be to priešiškumo, kuris, matyt, normaliai yra mūsų frakcijos atžvilgiu, ir vis dėlto…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Jurgi, laikas.
J. RAZMA (TS-LKDF). …balsuoti pagal sąžinę.
PIRMININKĖ. Prieš kalba G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Aš priminsiu tai, ką galbūt daugelis pamiršome ar kai kurie pamiršote, kad šis Seimas, kaip ir daugelis prieš tai, pradėjo savo kadenciją nuo pažadų, kad bus didinamas pasitikėjimas Seimu ir pasitikėjimas valstybe. Deja, bet taip neišeina. Tokie sprendimai, kokius šiandien Seimas priima, irgi neprisideda prie to. Konstituciniam Teismui yra keliami aukščiausi objektyvumo reikalavimai. Konstituciniam Teismui, kaip, beje, ir mums, politikams, galioja net regimybės dėl viešųjų ir privačių interesų prevencija. Ką mes šiandien darome, tai mes tiesiog prastumiame į Konstitucinį Teismą savo narį. Tikėti, kad jis išliks objektyvus arba, kaip Jurgis sako, taps objektyvus, yra tas pats, kaip tikėti, kad žmogus Čilėje staiga supranta, kad atsisako mandato, – ir iš niekur neturintis jokios informacijos. Mano galva, mes darome didžiulę klaidą arba esame ant jos slenksčio. Aš kviečiu tos klaidos nedaryti.
Kalbant apie tą objektyvumą, pats S. Šedbaras iš Seimo tribūnos sakė, kad jis turi savo pažiūras ir jam bus sunku jų atsisakyti. Šiandien, lankydamasis frakcijose, bent jau mūsų – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų frakcijoje jis pasakė tris dalykus, kurie, mano galva, irgi verčia suklusti.
Pirmiausia paklaustas, kaip jaučiasi, jis pats atsakė, kad jaučiasi dvejopai, suprask – nevisiškai gerai dėl to, kas vyksta. Paklaustas, kaip čia viskas įvyko, jis sako: na, aš atidirbau. Žinote, tie terminai galbūt į tokias pozicijas skiriant nelabai tinkami. Galiausiai paklaustas, kaip jaučiasi, kad jį nominavo Aukščiausiojo Teismo teisėja, jis pats atsako, kad nežinau, kaip čia taip įvyko, kad mane, Seimo narį, nominavo Aukščiausiasis Teismas, o ne Seimo Pirmininkė. Taigi klausimų daugiau negu atsakymų.
PIRMININKĖ. Motyvai už – M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (MSNG). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Mieli kolegos, aš suprantu, kodėl gerbiamas Stasys jaučiasi dvejopai, nes mes iš tribūnos girdime tikrai (nepavadinčiau adekvačiais) kaltinimus, kurie yra nukreipiami gerbiamo Stasio kryptimi. Taip pat yra ir dvejonių, kurios yra išsakomos frakcijose. Kai žmogus sako, kad jis dirbo, tai jis iš tiesų dirbo daug. Aš, kaip tiek buvęs konservatorius, tiek ir buvęs Tėvynės sąjungos frakcijos narys, galiu gana objektyviai ir nešališkai pasakyti, kad tai yra sąžiningas, darbštus, principingas žmogus.
Antras dalykas. Jis neabejotinai turi tam reikalingas ir tinkamas kompetencijas. Jis, kaip ilgametis Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys ir pirmininkas, dalyvavo priimant visus svarbiausius įstatymus, kurie yra svarstomi čia, Seime. Mano supratimu, ta kompetencija Konstituciniame Teisme yra ypač svarbi. Mums, Seimo nariams, žinoti, kad Konstituciniame Teisme yra žmogus, gerai išmanantis Seimo procedūras, gerai susipažinęs su visomis subtilybėmis, galintis ir gebantis priimti sprendimus savarankiškai ir objektyviai, mano supratimu, yra labai svarbi ir vertinga investicija. Aš tikrai palaikysiu gerbiamą Stasį. Kiek teko kalbėtis su daugeliu skirtingų opozicijos ir mažumos atstovų, taip pat girdėjau žmonių palaikymo balsus. Taigi linkiu gerbiamam Stasiui sėkmės. Aš balsuosiu už ir taip pat kviečiu visus kolegas palaikyti jo kandidatūrą.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Anušauskas. Labai atsiprašau – motyvai prieš. Atleiskite. D. Kepenis kalba prieš, po to A. Anušauskas kalbės už.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju. Iš tiesų nesiginčiju dėl tų gerų savybių, kurias čia kolegos įvardino S. Šedbaro atžvilgiu, tačiau, pasirodo, kad šitų pačių geriausių savybių, apie kurias čia kolegos šneka, nepakanka, kad į Konstitucinį Teismą ateitų žmogus, kuris parodytų tvirtą stuburą. Ne slidaus ungurio savybes, kurias jis demonstravo savo frakcijoje visą laiką, dėl to mums čia šiandien pasakė, kad jis jau atidirbo savo darbą, bet tikro kieto stuburo savybes, kad ateitų į Seimą toks pelėda, kuris viską mato, viską girdi ir nieko daugiau neklauso, tik Konstitucijos. Šito nesimato, nes ir šeimos atveju jis absoliutus ungurys, ir kalbos atveju ateina ungurys, ir dėl teisės žmonėms reikšti savo nuomonę ateina ungurys. Ateina ungurys, kuris gali neklausyti buvusių Konstitucinio Teismo sprendimų, ateina ungurys, kuris pedofilijos klausimu nuslydo labai gražiai, ateina ungurys, kuris apie referendumą šneka labai slidžiai. Ateina žmogus, kuris Konstituciniame Teisme absoliučiai neatliks to, ko iš jo laukia valstybės gyventojai. Mielieji, pagalvokite, ką mes siunčiame į Konstitucinį Teismą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Pirmiausia, aš manau, iš jūsų frakcijos jau pasitraukė faktiškai visi profesionalai. Su tuo jus būtų galima ir pasveikinti, nes argumentų prieš neturite. Be gamtinių palyginimų (aš suprantu, žmogus iš gamtos atėjęs) jūs neturite, ką pasakyti. Profesionalumas? Jūs neturite, ką apie tai pasakyti, ir tai atrodo, aišku, apgailėtinai. Stigmatizuoti žmonių, kad jie atėjo į politiką ar dirbo ilgus metus, aš manau, negalima. Jie turi teisę užimti ir kitas pareigas, juo labiau kad pareigos yra renkamos, renkamos mūsų pačių. Aš manau, kad mes turime vertinti profesionalus. Vertinti profesionalus, kurie yra tarp mūsų, kitaip pasitikėjimas Seimu, kad ir ką jūs besakytumėte, nekils, kad ir kaip valdžios keisis. Profesionalai čia paprasčiausiai nebeis. Todėl aš siūlau palaikyti. Argumentų… Jokių argumentų, kurie būtų dalykiniai, profesionalūs, jūs neišsakėte, mes jų tiesiog nematome, nes nieko nepateikėte. Be žodinės ekvilibristikos ir vaizdingų palyginimų daugiau nieko neturite. Todėl aš kviečiu ir valdančiuosius, ir opozicijos atstovus, kurie vertina profesionalumą, palaikyti šį kandidatą.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Man labai įdomus pono M. Majausko pasisakymas. Įdomu, kiek dar savaičių sėdės ant atsarginių suolo ir po kiek laiko grįš į Konservatorių frakciją ir į partiją, ir užims atsakingas pareigas. Tai rodo ir M. Adomėnas, ir ponas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas, ir Užsienio reikalų komiteto pirmininkas, kiek jie laiko pasėdėjo ir grįžo į tas pačias ar aukštesnes pareigas? Bet ne apie tai.
Aš ne apie žmogų kalbu. Tai yra politinis nepotizmas. Jūs žiūrėkite, paimkime vien tik du klausimus. Vis tiek Konstitucinis Teismas vėliau ar anksčiau nagrinės klausimą dėl galimybių pasų, ar jie buvo teisėtai įvesti Vyriausybės, ar neteisėtai, ar reikia įstatymo. Ir kam dabar kreiptis į tą Konstitucinį Teismą? Jau dabar aiškus atsakymas.
Paimkime dabar dėl Futbolo federacijos. Čia ir M. Majauskas, be abejonės. Juk Teisės ir teisėtvarkos komitetas priėmė, kad tiesioginio valdymo įvedimas Futbolo federacijai nėra prieštaraujantis Konstitucijai, bet kas sukilo? Europos futbolo federacija. Ir tas įstatymas nepriimtas.
Bet dabar, žiūrėkite, kreipkimės dabar mes dėl tokių klausimų į Konstitucinį Teismą, kokį gausime atsakymą? Ir apskritai ar dabar yra koks nors tikslas kreiptis į Konstitucinį Teismą? Aš manau, kad jo nėra. Jis bus visiškai politizuotas. Man atrodo, S. Šedbaro, kaip specialisto, sugebėjimų mes neneigiame, bet jis yra ir teisininkas, ir politikas – politikas, kuris dirbo šitą kadenciją. Dar tęsiasi šita kadencija, per ją daug, mano manymu, padaryta konstitucinių pažeidimų. Bet viskas bus išteisinta. Man atrodo, po šito sprendimo mes turėtume paleisti patį Konstitucinį Teismą.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Lydeka.
A. LYDEKA (LSF). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Labai trumpai pasisakysiu. Gerbiami kolegos, mes kalbame dabar apie konkretų kandidatą, apie konkretų žmogų – S. Šedbarą. Manau, akivaizdu, kad didžioji dauguma visų čia susirinkusių ir visų, kurie balsuos, neabejoja šio kandidato profesionalumu, išskyrus nebent D. Kepenį, kurio pasisakymas demonstravo tam tikrą nepasitikėjimą. Aš tam tikra prasme apsidžiaugiau, kad lygino su unguriu, o ne su lydeka ar vėgėle. Tačiau net ir kiti, pasisakę prieš, pripažino šio kandidato profesionalumą.
Manau, kad tokios savybės kaip darbštumas, principingumas, sąžiningumas yra neatskiriamos nuo S. Šedbaro. Ir aš jokiu būdu nesutinku su kolegų kai kuriais pasisakymais, kad Seimo narys vien todėl, kad jis Seimo narys, tampa kažkoks raupsuotas, turi būti stigmatizuojamas ir negali pretenduoti į jokias svarbias pareigas ar dalyvauti kokiuose nors konkursuose, rinkimuose ar dar kur nors. Yra numatyta nusišalinimo procedūra, tad jeigu atsitiktų tokių atvejų, kad negalėtų balsuoti dirbdamas Konstituciniame Teisme dabartinis mūsų kolega S. Šedbaras, manau, jis kaip visada garbingai ir sąžiningai pasielgtų. Labai kviečiu visus balsuoti už.
PIRMININKĖ. Dėkoju, kolegos, motyvai išsakyti. D. Kepenis norėtų replikuoti, jo pavardė buvo paminėta.
D. KEPENIS (LVŽSF). Mielieji, nė vieno žodžio nepasakiau, abejodamas S. Šedbaro politine kompetencija ar teisine kompetencija. Bet nėra nieko baisiau kaip profesionalas nedorėlių rankose, jis tai demonstravo daug metų. Šaikos narys įvykdė visus šaikos nurodymus. Tai nieko nėra baisiau, kai toks žmogus toliau tuos nurodymus vykdys Konstituciniame Teisme. Todėl prašom visus suabejoti, ką mes dabar darome. Ačiū.
PIRMININKĖ. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (MSNG). Gerbiamieji valdantieji, aš noriu jums priminti neseną istoriją, kai socialdemokratai net ne pateikė J. Bernatonio kandidatūrą, bet tik galvojo pateikti jį į Konstitucinio Teismo teisėjus. Bet jie turėjo tokio moralinio supratimo, dėl jūsų puolimo nepateikė. Jie atsiėmė J. Bernatonio, buvusio teisingumo ministro, kandidatūrą. Tuo metu jis net nebuvo Teisės ir teisėtvarkos komiteto narys, bet jūs taip užsipuolėte jį. Tai kodėl jūs visada taikote dvejopus standartus? Bus nesubjektyvus Konstitucinis Teismas, darys spaudimą, gins politinius interesus – tai jūs taip tuo metu kalbėjote. Prisiminkite visą tą istoriją.
PIRMININKĖ. Replikos išsakytos. Slaptas balsavimas, kaip jau sakiau, prasidės 11 valandą, tęsis pusvalandį. Dėkoju kandidatams ir pasisakiusiems.
10.28 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 16, 20, 24, 25, 302, 35, 38, 41, 42, 43, 44, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1390 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2406(2) (svarstymas)
Turime sutaupę šiek tiek laiko iš kandidatūrų į Konstitucinį Teismą aptarimo. Siūlau paimti klausimų iš rezervinių sąrašo. Pirmiausia rezervinis 1 klausimas – Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2406(2). Pranešėjas – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Dėkoju. Socialinių reikalų ir darbo komitetas vakar apsvarstė Užimtumo įstatymo pakeitimo projektą ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą išvadą. Motyvai. Tuoj patikrinsime, ar yra kas nors užsirašęs kalbėti dėl motyvų po svarstymo. Ne, užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku. Rytinėje darbotvarkėje esame numatę balsavimo laiką nuo 11 val. 40 min. iki 11 val. 50 min., po slapto balsavimo.
10.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Andriaus Avulio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2476 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Andriaus Avulio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2476. Kviečiu į tribūną pranešėją E. Pupinį.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Peticijų komisija A. Avulio peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų kovo 1 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus suvienodinti buitinių gaminančių vartotojų atsiskaitymo už naudojimosi elektros tinklais paslaugą, kai atsiskaitoma elektros energijos kiekiu ir mokama už 1 kilovatvalandę iš skirstomųjų tinklų atgauto elektros energijos kiekio, laiką, taip pat panaikinti atsiskaitymo už naudojimąsi elektros tinklais būdą, kai mokama už 1 kilovatvalandę buitinio gaminančio vartotojo elektrinės leistinos generuoti galios, arba už šią paslaugą nustatyti didesnį mokestį.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Energetikos ministerijos nuomonę, kad galiojantis teisinis reglamentavimas, susijęs su naudojimosi elektros tinklais paslaugų kainos nustatymu, yra subalansuotas ir užtikrinantis operatorių patirtų sąnaudų kompensavimą laikantis 2019 m. birželio 5 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente įtvirtinto tarifų nustatymo efektyvumo principo. Kainos apskaičiavimo būdai nėra susieti su pagamintos elektros energijos vartojimo apimtimi ir yra pagrįsti elektros tinklų operatorių faktinėmis sąnaudomis, kurios patiriamos teikiant naudojimosi elektros tinklais paslaugas. Taip pat pažymėtina, kad pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą tinklų naudotojai, eksploatuodami prie elektros tinklų prijungtus elektros įrenginius, privalo neviršyti leistinos generuoti galios. Tinklų naudotojai, viršiję leistiną generuoti galią ilgiau ir didesniu galios dydžiu, negu nustatyta tinklų operatoriaus, moka tinklų operatoriui baudą už leistinos generuoti galios viršijimą, apskaičiuotą operatoriaus su Valstybine energetikos reguliavimo taryba suderinta tvarka.
Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti A. Avulio peticiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatymą. Klausti užsirašiusių neturime. Diskutuoti užsirašiusių taip pat nėra. Dėl motyvų dėl rezervinio 2 klausimo peticijos? Taip pat nėra dėl motyvų užsirašiusių. Balsuosime numatytu laiku.
10.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2477 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2477. Jį pristatys pranešėjas E. Pupinis.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Peticijų komisija A. A. Miškinio peticiją iš esmės išnagrinėjo šių metų kovo 1 dienos posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus papildyti Lietuvos Respublikos elektros energetikos įstatymą nuostatomis, kad elektros energijos garantinio tiekimo kaina būtų nustatoma pagal Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos parengtą ir patvirtintą metodiką ir kad ši kaina būtų viešai skelbiama, taip pat kad Valstybinė energetikos reguliavimo taryba turėtų nagrinėti vartotojų skundus dėl šios kainos taikymo.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Energetikos ministerijos nuomonę, kad nuostatos dėl elektros energijos garantinio tiekimo kainos nustatymo yra įtvirtintos Elektros energetikos įstatyme ir įsigaliojo 2022 m. gruodžio 22 d. Šią kainą apskaičiuoja garantinis elektros energijos tiekėjas ir paskelbia savo interneto svetainėje. Tai techninis veiksmas, kurį atlieka ir gali atlikti garantinis elektros energijos tiekėjas.
Elektros energijos vartotojai, kuriems užtikrinamas garantinis elektros energijos tiekimas, turi visas teisines galimybes apginti savo interesus – Valstybinė energetikos reguliavimo taryba ir šiuo metu nagrinėja ginčus ar skundus dėl mokėjimo už suvartotą elektros energiją (įskaitant ir garantinį elektros energijos tiekimą) ar dėl energetikos įmonių atliekamo energijos tiekimo, vadovaudamasi Energetikos įstatymu.
Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti gerbiamo A. A. Miškinio peticiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą Peticijų komisijos poziciją. Klausti po pateikimo neužsirašė niekas. Diskutuoti užsirašiusių taip pat neturime. Priėmimo stadijoje dėl motyvų gali užsirašyti keturi už, keturi prieš, tačiau užsirašiusių taip pat nėra. Balsuosime numatytu laiku.
10.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2478 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės rezervinis 4 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2478. Tai jau kita peticija, projektas Nr. XIVP-2478. Prašom, gerbiamas Edmundai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama Pirmininke.
Peticijų komisija A. A. Miškinio peticiją iš esmės išnagrinėjo 2023 m. kovo 1 d. posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą tenkinti šioje peticijoje pateiktą pasiūlymą pakeisti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymo 2 straipsnio 44 dalį ir sąvokos „šilumos punktas“ apibrėžtyje atsisakyti nuostatos, patikslinančios, kokiems tretiesiems asmenims draudžiama perduoti šilumos tinklo įrenginius.
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Energetikos ministerijos nuomonę, kad šiuo metu kiekvienoje savivaldybėje yra skirtinga šilumos punktų nuosavybės situacija: yra savivaldybių, kuriose šilumos punktai priklauso daugiabučių namų butų savininkams, kai kuriose kitose – šilumos tiekėjams, kai kuriose savivaldybėse yra mišri situacija, kai dalį punktų valdo gyventojai, dalį – šilumos tiekėjai. Todėl, atsižvelgiant į faktinę skirtingą šilumos punktų nuosavybės situaciją, tuo atveju, jeigu daugiabučio namo butų ir patalpų savininkai šilumos punkto įrenginių bendrosios nuosavybės teise nevaldo, bendroji nuosavybės teisė gali būti įgyjama Civiliniame kodekse nustatytais pagrindais. Todėl peticijoje siūlomas Šilumos ūkio įstatymo nuostatų, patikslinančių, kokiems tretiesiems asmenims draudžiama perduoti šilumos punkto įrenginius, atsisakymas nesukeltų papildomo teisinio neaiškumo ir pasiūlymas galėtų būti tenkinamas.
Prašome atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai pritarti gerbiamo A. Miškinio peticijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju už pristatytą komisijos nuomonę. Klausti dėl projekto Nr. XIVP-2478 užsirašiusių nėra. Diskutuoti užsirašiusių taip pat nėra. Dėl motyvų keturi gali kalbėti už, keturi – prieš. Užsirašiusių neturime. Spręsime balsuoti numatytu laiku.
10.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2479 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2479. Prašau, gerbiamas Edmundai.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Peticijų komisija A. A. Miškinio peticiją iš esmės išnagrinėjo 2023 m. kovo 1 d. posėdyje ir priėmė sprendimą teikti Seimui išvadą atmesti šioje peticijoje pateiktus pasiūlymus pakeisti Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymą, nustatant, kad šilumos ir (ar) karšto vandens tiekėjas, kuriam nuosavybės teise priklauso daugiabučių namų šilumos punktai, turi prižiūrėti ir eksploatuoti tų pastatų šildymo ir karšto vandens sistemas, nesudarydamas sutarčių su daugiabučių namų bendrosios nuosavybės valdytojais (bendrijomis, savivaldybių paskirtais administratoriais, jungtinės veiklos įgaliotais asmenimis), o mokestis už daugiabučių namų šildymo sistemų priežiūrą (eksploatavimą) būtų įtraukiamas į sąskaitas už šilumą, atskirai nurodant mokestį už šilumos punktų priežiūrą (eksploatavimą).
Peticijų komisija sprendimą priėmė atsižvelgusi į Energetikos ministerijos nuomonę, kad atsisakius galimybės daugiabučio namo butų ir kitų patalpų savininkams Civilinio kodekso nustatyta tvarka pasirinkti pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtoją (eksploatuotoją), kuris gali būti ir šilumos tiekėjas, būtų sudaromos išimtinės teisės šilumos tiekėjams, kuriems nuosavybės teise priklauso šilumos punktai, ir tuo būtų pažeidžiamos pastato šildymo ir karšto vandens sistemos prižiūrėtojo (eksploatuotojo) veiklos konkurencinės sąlygos.
Prašome į tai atsižvelgti ir pritarti komisijos išvadai atmesti minėtą A. Miškinio peticiją.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Užsirašiusių klausti nėra. Diskusijoje kalbėti užsirašiusių taip pat nėra. Dėl motyvų keturi gali kalbėti už, keturi – prieš, tačiau niekas neužsirašė. Balsuosime numatytu laiku.
10.38 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2539 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2539. Kviečiu į tribūną pranešėją J. Razmą.
J. RAZMA (TS-LKDF). Laba diena. Gerbiami kolegos, praėjusiame posėdyje mes priėmėme nutarimą, kuriuo išbraukėme K. Bartoševičių iš visų Seimo struktūrų, bet per neapsižiūrėjimą vienoje vietoje jo pavardė yra likusi, kaip A. Anušausko pavaduotojo Švietimo ir mokslo komitete. Šiandien siūloma ir tai išspręsti, tai yra A. Anušauskui skirti naujus pavaduotojus A. Navicką ir L. Pociūnienę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausti užsirašiusių nėra. Dėl motyvų po pateikimo niekas neužsirašė kalbėti. Ar galime pritarti bendru sutarimu šiam pakeitimui? Jis yra formalus. Dėkoju, pritarta bendru sutarimu. Diskutuoti svarstymo stadijoje užsirašiusių nėra. Motyvai svarstymo stadijoje. Ar yra užsirašiusių? Ne, nėra užsirašiusių. Einame prie priėmimo. Priėmimo stadija. Motyvai. Taip pat užsirašiusių… Atsiprašau, priėmimas pastraipsniui. Vienas straipsnis. Ar galime tam vienam straipsniui pritarti bendru sutarimu? Nėra prieštaraujančių. Dėkoju. Dėl motyvų užsirašiusių nėra. Balsuosime numatytu laiku. Primenu, kad balsavimas yra numatytas 11 val. 40 min., grįžus po slapto balsavimo.
Kitas darbotvarkės rezervinis klausimas… Atsiprašau, rezervinis 7 yra neregistruotas. Taigi dabar darome posėdžio pertrauką. Primenu, kolegos, kad 11 valandą prasideda slaptas balsavimas dėl kandidatų į Konstitucinį Teismą. Į posėdį grįžtame 11 val. 30 min. Dėkui.
Pertrauka
PIRMININKAS (P. SAUDARGAS, TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos, su kuo dar nespėjau pasisveikinti. Tęsiame savo darbą. Slaptas balsavimas įvyko. Dabar svarstysime klausimus toliau.
11.30 val.
Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-2207GR) (svarstymas ir priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – projektas Nr. XIVP-2207, Prezidento grąžintas įstatymas. Kviesčiau pagrindinio komiteto pirmininkę gerbiamą A. Gedvilienę, jeigu jinai… Gal galėtumėte ją pakviesti? Gerbiama Aiste Gedviliene, prašau į tribūną. Ūkininko ūkio įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymo stadija. Komiteto nuomonė. Prašau.
A. GEDVILIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Vakar komitetas svarstė Prezidento veto ir buvo pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Trumpa, konkreti išvada. Ar būtų norinčių dalyvauti diskusijoje? Ne, nematau norinčių dalyvauti diskusijoje.
Tada iš karto einame prie priėmimo stadijos. Pasisakymai. Motyvai už, prieš. Matau tiktai motyvus už. Ar sutariame, kad gal tada nekalbame, jeigu yra tiktai motyvai už? (Balsai salėje) Nematau nė vieno prieš. Gerai, pataupome laiką. Bendru sutarimu sutariame, kad nekalbame. Tada balsuosime, kadangi esame pasiekę balsavimo langą, tai… Dar nesame.
Tuoj perskaitysiu, kaip yra balsuojama dėl Prezidento grąžinto įstatymo. Statuto 167 straipsnis – „Grąžinto įstatymo priėmimas“: „Grąžinto įstatymo priėmimo metu pirmiausia balsuojama, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Pakartotinai Seimo apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už įstatymą balsavo daugiau kaip pusė, o už konstitucinį įstatymą – ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių. Jeigu įstatymas be pakeitimų nepriimtas, balsuojama, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais.“ Čia, matyt, matydami užsirašiusius kalbėti ir matydami komiteto nuomonę, greičiausiai mes apsistosime prie šito punkto.
Ir 4 dalis: „Šiuo atveju pakartotinai apsvarstytas įstatymas laikomas priimtu, jeigu už jį balsavo dauguma posėdyje dalyvaujančių Seimo narių, o už konstitucinį įstatymą – daugiau kaip pusė visų Seimo narių.“
Gerbiamas M. Puidokas per šoninį mikrofoną dėl vedimo tvarkos.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėl vedimo tvarkos. Vis tiktai tiksli formuluotė, kaip reikės mums balsuoti. Ar mes balsuosime tiktai su Prezidento pataisomis, jeigu balsuojame už?..
PIRMININKAS. Ne. Gerbiamas kolega, mes dar nebalsuojame. Kai balsuosime, aš labai aiškiai pasakysiu. Bus etapais. Aš viską pasakysiu.
M. PUIDOKAS (MSNG). Tvarka.
PIRMININKAS. Jūs nesijaudinkite. Tikrai mes dar nepriėjome. Aš iš anksto anonsavau, nes matau, kad turiu laiko. Manėme, kad užims 10 minučių, bet dar nesame pasiekę balsavimo lango, nes jis prasideda 11 val. 40 min., bet kadangi vis tiek sutaupėme laiko, aš kviesčiau dar kokį įstatymą pateikti. Bet, matau, jeigu yra prie šoninių mikrofonų, tai… bet ne, nėra. Aš gal siūlyčiau dar vieną pateikimą spėti padaryti.
Darbotvarkės klausimas būtų iš pabaigos, 2-15.1, 2-15.2, 2-15.3 klausimai. Čia būtų Seimo nutarimo „Dėl Vidaus audito tarnybos paskyrimo“ projektas. Jeigu gerbiamas Z. Balčytis galėtų, jeigu yra pasirengęs, tada Audito komiteto pateikimas. Kitas būtų Vidaus kontrolės ir vidaus audito įstatymo 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas ir tada Lietuvos Respublikos Seimo statuto 32 straipsnio pakeitimo projektas. Trys įstatymų projektai: Nr. XIVP-2338, Nr. XIVP-2339 ir Nr. XIVP-2340. Jeigu gerbiamas kolega Z. Balčytis mums greitai pateiktų, tai mes gal spėtume per šias kelias minutes apsvarstyti šitą klausimą.
Atsiprašome, gal užklupome nesusitarę, bet tiesiog reikia džiazuoti, nes sutaupėme 5 minutes darbotvarkės. Seimo darbo laikas yra brangus, tai mes pagalvojome, kad gal iš darbotvarkės pabaigos. (Balsai salėje)
11.36 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Brazilijos Federacinės Respublikos sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2464 (pateikimas)
Gal per tą laiką, kol jūs rasite medžiagą, aš pakviesčiau gerbiamą ministrę E. Dobrowolską, kad ji galėtų mums pateikti darbotvarkės 2-13 klausimą – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Brazilijos Federacinės Respublikos sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektą Nr. XIVP-2464. Prašom.
E. DOBROWOLSKA (LF). Ačiū už galimybę pateikti projektą. Įstatymo projektas turi tikslą ratifikuoti Lietuvos Respublikos ir Brazilijos Federacinės Respublikos sutartį dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose, pasirašytą praeitų metų birželio 2 dieną Vilniuje. Sutartis yra priskirtina prie ratifikuotinų sutarčių kategorijos.
Sutartis suteiks abipusį teisinį pagrindą savitarpio pagalbai baudžiamųjų bylų tyrimo, baudžiamojo persekiojimo bei teisinio nagrinėjimo srityse. Teisinė pagalba bus vykdoma tiriant nusikaltimus, persekiojant už juos ir užkertant jiems kelią bei atliekant procesinius veiksmus baudžiamosiose bylose. Jie apims dokumentų įteikimą, asmenų parodymų arba pareiškimų paėmimą, asmenų, kurių laisvė apribota, perdavimą parodymams duoti ir kitais tikslais, kratos ir arešto prašymų vykdymą, ekspertų atlikto asmenų… asmenų buvimo vietos ir tapatybės nustatymą, taip pat nusikalstamu būdu gautų pajamų ir nusikaltimo priemonių nustatymą, taip pat turto grąžinimą.
Sutartimi apibrėžiami teisinės pagalbos teikimo atsisakymo pagrindai, pagalbos prašymo vykdymo tvarka ir kiti procesiniai veiksmai. Priėmus įstatymo projektą priimti įgyvendinamųjų teisės aktų nereikės, o įstatymui įgyvendinti papildomų valstybės biudžeto… taip pat nenumatyta ir nėra poreikio. Visos reikiamos išlaidos bus dengiamos iš sutartį įgyvendinančioms institucijoms patvirtintų bendrųjų valstybės biudžeto asignavimų. Mielai atsakyčiau į klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju, gerbiama ministre, tačiau jūsų nenori niekas paklausti. Dėkui už pateikimą. Dėl motyvų ar yra kas nors užsirašę? Tuoj pažiūrėsime. Ne, niekas nėra užsirašęs dėl motyvų. Taigi galėsime balsuoti, kai ateis tam numatytas metas.
11.38 val.
Muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4429(2) (svarstymas)
Nebent dabar mes per likusias ne visas 2 minutes galėtume Muziejų įstatymą. Aš nežinau, ar gerbiamas pirmininkas… Kadangi čia yra, matau, atmesti, gal irgi nebus daug diskusijų. Kaip jūs manote? Gal mes galime spėti, tai yra darbotvarkės 2-9 klausimas – Muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4429(2). Komitetas siūlo atmesti, jeigu nekils labai didelė diskusija, mes taip pat galime per minutę išspręsti. Jūs turbūt kontekstą žinote, jeigu neprieštarauja, gal mes galime spėti, tuomet truputį vakarinės darbotvarkės darbo padarytume. Prašom.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Komitetas apsvarstė Muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 61 straipsniu įstatymo projektą ir bendru sutarimu nutarė atmesti.
PIRMININKAS. Dėkoju už jūsų pristatymą. Dėkoju, gerbiamas pirmininke. Motyvai. Nematau, kad kas nors norėtų kalbėti dėl motyvų. Gerai. Lieka 40 sekundžių, bijau, kad per 40 sekundžių mes neapsvarstysime daugiau klausimų. Tiesiog susikaupiame.
Kviečiu kolegas grįžti į savo vietas. Pradėsime balsavimą, kai tiktai išmuš lygiai 11 val. 40 min. Pradėsime balsuoti dėl Prezidento grąžinto įstatymo tobulinimo. Aš dar kartą atkreipsiu dėmesį, kad balsuosime dėl grąžinto įstatymo priėmimo metu. Pirmiausia balsuosime, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Taip, toks pirmas balsavimas. Tai yra Seimo įstatymas be pakeitimų. Kaip suprantu iš komiteto ir kaip suprantu iš užsirašiusių kalbėti vien tik už, mes vis dėlto norėsime priimti Prezidento pasiūlymus. Matyt, orientuosimės į trečią punktą. Čia aš paaiškinu, gal neturėčiau to daryti, bet paaiškinu procedūrą. Jei tas balsavimas nepavyks, tuomet balsuosime, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Taigi, bus du balsavimai. Viskas, galime balsuoti. Paleidžiame balsavimą.
11.39 val.
Ūkininko ūkio įstatymo Nr. VIII-1159 11 straipsnio pakeitimo įstatymas (projektas Nr. XIVP-2207GR) (priėmimo tęsinys)
Balsuojame dėl Ūkininko ūkio įstatymo projekto Nr. XIVP-2207. Prezidento grąžintas įstatymas. Dabar balsuojame, ar priimti visą įstatymą be pakeitimų. Atkreipkite dėmesį. Dabar balsuojame, ar priimti be pakeitimų. Jeigu norime palaikyti Prezidento veto, balsuosime kitą kartą. Dabar balsuojame, ar be pakeitimų. Dabar toks balsavimas. Dėkoju.
Užsiregistravo 115, balsavo 111 Seimo narių: už – 4, prieš – 89, susilaikė 18. Panašu, kad Seimas suprato, kaip balsuoja.
Be pakeitimų įstatymas nėra priimtas. Jei įstatymas be pakeitimų nepriimtas, dabar balsuojame, ar priimti įstatymą su visomis Respublikos Prezidento teikiamomis pataisomis ir papildymais. Taigi, antras balsavimas, dabar jau su Prezidento pasiūlymais. Dabar balsuojame. Salė dar pasipildo balsuojančiais.
Šio įstatymo priėmimas
Užsiregistravo 116, balsavo 116 Seimo narių: už – 115, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Taigi, akivaizdu, kad įstatymas yra priimtas su Prezidento teiktais pasiūlymais. (Gongas)
11.42 val.
Muziejų įstatymo Nr. I-930 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIIIP-4429(2) (svarstymo tęsinys)
Toliau balsuojame dėl darbotvarkės 2-9 klausimo – Muziejų įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIIIP-4429. Komitetas siūlė atmesti. Balsuojame dėl šio sprendimo. Už komiteto pateiktą sprendimą atmesti. Komiteto pirmininkas pateikė iš tribūnos. Kas balsuoja už, palaiko komiteto sprendimą atmesti. (Šurmulys salėje) Atsiprašau, balsavimą nutraukiame. Labai atsiprašome. Sekretoriatas nespėjo pakeisti įstatymo, dėl kurio balsuojame, pavadinimo. Balsuojame iš naujo. Atkreipiu dėmesį, dabar jau švieslentėje dega tai, ko reikia, – Muziejų įstatymo 2 straipsnio pakeitimo ir papildymo 61 straipsniu įstatymo projektas. Komitetas siūlo atmesti. Atsiprašome už techninius nesklandumus. Kas balsuoja už, balsuoja už komiteto pateiktą siūlymą atmesti.
Užsiregistravo 119, balsavo 119 Seimo narių: už – 118, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Taigi, įstatymas yra atmestas.
11.43 val.
Įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Brazilijos Federacinės Respublikos sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-2464 (pateikimo tęsinys)
Ir dar mes spėjame apsvarstyti darbotvarkės 2-13 klausimą – įstatymo „Dėl Lietuvos Respublikos ir Brazilijos Federacinės Respublikos sutarties dėl savitarpio teisinės pagalbos baudžiamosiose bylose ratifikavimo“ projektą Nr. XIVP-2464. Balsuojame dėl Lietuvos Respublikos ir Brazilijos Federacinės Respublikos sutarties.
Užsiregistravo 118, balsavo 118 Seimo narių: už – 117, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Taigi, po pateikimo yra pritarta.
Siūlomi komitetai: pagrindinis – Užsienio reikalų komitetas, papildomas – Teisės ir teisėtvarkos komitetas. Ar tinka Seimui toks variantas bendru sutarimu? Dėkoju, tinka. Siūloma svarstyti balandžio 18 dieną. Ar galime bendru sutarimu pritarti svarstymo datai? Dėkoju, pritarta.
Dar esame padirbėję su rezerviniais klausimais. Keliaujame į darbotvarkės pabaigą. Darbotvarkės rezervinis 1 klausimas… Dėl vedimo tvarkos, gerbiamas Andriau Palioni, prašom.
A. PALIONIS (MSNG). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nieko prieš neturėdamas dėl šio rezervinio 1 klausimo, noriu tik atkreipti dėmesį, kad pagal Seimo statuto 151 straipsnio 1 dalį turi praeiti 72 valandos po įregistruotos išvados, o ši išvada registruota tik vakar.
PIRMININKAS. Dėkoju už pastabą, tačiau atkreipiu dėmesį – šiam klausimui taikoma skubos tvarka, tai užtenka tada 24 valandų.
11.45 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 2, 16, 20, 24, 25, 302, 35, 38, 41, 42, 43, 44, 45 ir 47 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIV-1390 15 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2406(2) (svarstymo tęsinys)
Dar kartą – darbotvarkės rezervinis 1 klausimas – Užimtumo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2406(2). Balsuojame. Po svarstymo taikoma skubos tvarka. Balsuojame dėl Užimtumo įstatymo, atkreipiu dėmesį, rezervinio 1 klausimo.
Užsiregistravo 120, balsavo 120: už – 119, prieš niekas nebalsavo, susilaikė 1. Taigi po svarstymo yra pritarta.
11.46 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Andriaus Avulio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2476 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Andriaus Avulio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2476. Priėmimo stadija, balsuojame. Likęs tik balsavimas.
Įspėju parlamentą, kad galbūt dėl tokių paprastų klausimų kitų balsavimų bandysime greitinti patį balsavimo laikotarpį.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 118, balsavo 118: už – 108, prieš – 2, susilaikė 8. Taigi sprendimas priimtas. (Gongas)
11.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2477 (priėmimo tęsinys)
Toliau rezervinis 3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2477. Atkreipiu dėmesį, kad greitiname balsavimą Seimui neprieštaraujant, pavyks greičiau dirbti.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 113, balsavo 112: už – 100, prieš – 5, susilaikė 7. Taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas)
11.47 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2478 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 5 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2479. Balsuojame dėl sprendimo dėl A. A. Miškinio peticijos.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 112, balsavo 109: už – 97, prieš – 4, susilaikė 8. Taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Rezervinis 6 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2539. (Balsai salėje)
Palaukite, palaukite, vieną sekundėlę. Rezervinis 5 klausimas, stabdome balsavimą. Ne taip perskaičiau dar. Na va, skubos darbą velnias renka. Yra tokia patarlė.
11.48 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2479 (priėmimo tęsinys)
Rezervinis 5 klausimas dar yra – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo Peticijų komisijos išvados dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ projektas Nr. XIVP-2479. Balsuojame. Kadangi trys peticijos yra A. A. Miškinio, tai taip ir išėjo. Taip, trys Miškiniai, tai aš atsiprašau, labai susipainiojau.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 119, balsavo 118: už – 99, prieš – 8, susilaikė 11. Nutarimas yra priimtas. (Gongas)
11.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2020 m. gruodžio 10 d. nutarimo Nr. XIV-69 „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-2539 (priėmimo tęsinys)
Taigi dabar jau yra rezervinis 6 klausimas – nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-2539. (Balsai salėje) Priėmimas. Reikia balsuoti, gerbiamas Jurgi. Balsuojame. Čia yra priėmimo stadija dėl Seimo komitetų narių pavaduotojų patvirtinimo.
Šio nutarimo priėmimas
Užsiregistravo 120, balsavo 119: už – 117, prieš – 1, susilaikė 1. Taigi nutarimas yra priimtas. (Gongas)
Ir labai laiku galime pereiti prie Seimo narių pareiškimų. Klausysimės Seimo narių pareiškimų, vėliau bus Vyriausybės valanda. Tuoj mes įjungsime. Nėra Seimo narių pareiškimų. Taigi, pereiname prie Vyriausybės… Gerbiami kolegos, prašau truputėlį rimties. Kadangi Vyriausybės valanda numatyta 12 valandą, ne visi ministrai subėgs dabar, tai gal mes padarykime dabar keletą pateikimų, gerai? Galime spėti. (Balsai salėje) Na, numatytas laikas. Vyriausybės valandai visada yra numatytas tikslus laikas, tai aš negaliu jo dabar paankstinti. Padarykime keletą pateikimų. Nežinau, ar dabar būtų pasiruošęs?.. Girdžiu bendrą sutarimą. Gerai. Ar gerbiamas Z. Balčytis būtų dabar pasiruošęs pateikti? Ne dar, ne dar. Gerai. Tuoj tada mes gal E. Dobrowolską pakviesime, dar buvo jūsų kitas… Palaukite, nešaukite iš vietos. Arba nušalinkite posėdžio pirmininką, arba pasitikėkite.
11.51 val.
Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo Nr. I-1374 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2437, Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos, tyrimo, atskleidimo ar baudžiamojo persekiojimo už jas, bausmių vykdymo arba nacionalinio saugumo ar gynybos tikslais, teisinės apsaugos įstatymo Nr. XI-1336 1, 3, 7, 39, 40, 41, 43, 44, 50 straipsnių, IX skyriaus pavadinimo bei priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 491 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-2438 (pateikimas)
Dabar dar yra susiję E. Dobrowolskos 2-12.1 ir 2-12.2 klausimai – Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymas Nr. XIVP-2437 ir Asmens duomenų, tvarkomų nusikalstamų veikų prevencijos ir taip toliau įstatymas. Tai prašom pateikti.
E. DOBROWOLSKA (LF). Teikiu įstatymo projektą su lydimuoju. Projektas – bendras Teisingumo ministerijos 2022 metais vykdytų plataus masto viešųjų konsultacijų kartu su įvairiais suinteresuotais asmenimis, tai yra verslo subjektais ir juos vienijančiomis organizacijomis, žurnalistais, nevyriausybinėmis organizacijomis, mokslo ir studijų institucijomis, Lietuvos duomenų apsaugos pareigūnų asociacija, valstybės ir savivaldybių institucijų atstovais, rezultatas. Šios viešosios konsultacijos padėjo išgryninti minėtų įstatymų straipsnių klausimus.
Įstatymų projektais siekiama: spręsti klausimus, susijusius su priežiūros institucijų skundų nagrinėjimu ir tyrimų bei patikrinimų atlikimo tvarkos gerinimu, ribotomis darbdavių galimybėmis tvarkyti darbuotojų ar pretendentų eiti pareigas teistumo duomenis, priežiūros institucijų sprendimų viešinimo trūkumu; tobulinti priežiūros institucijų atliekamo skundų dėl asmens duomenų apsaugos reikalavimų pažeidimų nagrinėjimo bei tyrimų ir patikrinimų atlikimo tvarką; priežiūros institucijų diskrecija pasirinkti tinkamiausius ir efektyviausius skundų nagrinėjimo būdus, galimybė sujungti skundus, skundų nagrinėjimo terminų stabdymas, kai atliekami veiksmai nepriklauso nuo priežiūros institucijų, taikus sprendimas dėl skundo dalyko, daugiau galimybių ir dokumentų siuntimo būdų, įteikimo momentų.
Taip pat numatoma nustatyti priežiūros institucijų, tai yra Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos ir Žurnalistų etikos inspektoriaus tarnybos, bendradarbiavimo mechanizmą: kreiptis dėl tarnybinės pagalbos kilus abejonei, gauti nuomonę dėl kompetencijos, dalintis tarpusavyje reikiama informacija, taip pat konsultuoti.
Įstatymų projektai numato suteikti darbdaviams galimybę, bet ne prievolę tvarkyti darbuotojų ir pretendentų teistumo duomenis, atsižvelgiant į darbdavio teisėtą interesą, kartu nustatant atitinkamas darbdavio pareigas ir duomenų subjektų teisių ir laisvių apsaugos priemones. Darbdavio pareiga yra atlikti vertinimą, įrodantį duomenų valdytojų interesus tvarkyti tokius duomenis.
Taip pat yra numatoma įpareigoti priežiūros institucijas viešinti savo priimamus sprendimus. Dabar viešinamos tik apibendrintos apžvalgos, o per Teisingumo ministerijos vykdytas viešąsias konsultacijas buvo išsakytas didesnio sprendimų viešinimo poreikis. Įsigaliojimo terminas būtų numatytas nuo sausio 2 dienos.
Laukiami įstatymų projektų rezultatai yra veiksmingesnė priežiūra ir apgintos didesnio asmenų skaičiaus teisės, didesnis dėmesys priežiūros institucijų prevencinei ir šviečiamajai veiklai, taip pat didesnis priežiūros institucijų veiklos skaidrumas, palankesnės sąlygos užsienio investicijoms ir verslo plėtrai. Mielai atsakyčiau į jūsų klausimus.
PIRMININKAS. Dėkoju, tačiau jūsų niekas nenori paklausti. Žiūrėsime, ar nori išsakyti motyvus gerbiami Seimo nariai. Ne, dėl motyvų taip pat niekas neužsirašė. Vadinasi, balsuosime tam numatytu metu. Jau, matyt, po pietų bus. Girdėjau replikas, garsiai sakomas iš vietos, dėl muziejų. Man atrodo, 2-10 klausimas. Ar gerbiamas kolega V. Juozapaitis?.. Girdėjau, kad jūs garsiai šaukėte, kad norėtumėte pateikti dėl muziejų. V. Kernagis pateiks? Taip, galima. Prašau.
11.55 val.
Muziejų įstatymo Nr. I-930 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2312(2) (svarstymas)
Tada būtų 2-10 klausimas – Muziejų įstatymo vieno straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2312(2). Prašau, tribūnoje gerbiamas V. Kernagis.
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Komitetas svarstė šį įstatymo projektą ir pritarė jam. Mes turime vieną Seimo nario V. Juozapaičio pasiūlymą, tai turbūt turėtų pateikti.
PIRMININKAS. Tuoj, tuoj. Aš tuoj pasakysiu. Yra gerbiamo V. Juozapaičio siūlymas dėl 10 straipsnio. Jam galbūt galime bendru sutarimu pritarti, nes čia ir komitete pritarė?
V. KERNAGIS (TS-LKDF). Galime.
PIRMININKAS. Dėkoju, pritarta. Dėkui gerbiamam V. Kernagiui.
Motyvai dėl viso. Niekas nenori sakyti. Tada vėl apsispręsime balsuodami tam numatytu metu.
11.56 val.
Įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ Nr. X-1607 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2328(2), Darbo kodekso 210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2329(2) (svarstymas)
Darbotvarkės 2-4.1, 2-4.2 klausimus siūlo pristatyti, yra galimybė. Prašom tada į tribūną gerbiamą J. Varkalį. Įstatymo „Dėl darbuotojų dalyvavimo bendrovėje po vienos valstybės ribas peržengiančio ribotos atsakomybės bendrovių jungimosi“ projektas ir lydimasis Darbo kodekso 210 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Svarstymas. Prašau.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Lietuvos Respublikos darbo kodekso pakeitimo projektą ir pagrindinį ir svarstymo metu buvo pritarta. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Vėl diskutuoti nėra užsirašiusių ir dėl motyvų irgi turbūt nematome. Dėkoju. Balsuosime tam numatytu laiku po pietų.
Lieka 2 minutės. Kviečiu Vyriausybės narius po truputį užimti jums skirtas vietas ir pradėsime Vyriausybės valandą tam numatytu laiku.
11.57 val.
Vyriausybės valanda
Gerbiamieji kolegos, matome, kad ministrai jau užėmė savo vietas. Dauguma dalyvauja ir gerbiama Ministrė Pirmininkė I. Šimonytė dalyvauja. Džiaugiamės. Nedalyvauja, neturi galimybės dalyvauti, nes yra komandiruotėje, susisiekimo ministras gerbiamas M. Skuodis, taip pat kultūros ministras S. Kairys yra komandiruotėje. Visi kiti dalyvauja. Atkreipiu dėmesį, kad tiems kolegoms, kurie yra išvykę, klausimą galėsime vėliau nebent raštu užduoti, o dabar galėsime klausti už 15 sekundžių.
Pirmas ruošiasi klausti gerbiamas A. Veryga. Aš kviečiu jau ruoštis. Paskui A. Butkevičius, V. Gapšys. Mes jau turime sistemoje, dabar matome švieslentėje taip, kaip jau reikia.
Klausimą pirmas užduos gerbiamas A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paklausti sveikatos apsaugos ministro. Aš to klausimo esu klausęs kiek mažiau negu prieš metus, kai prasidėjo intensyvūs karo veiksmai Ukrainoje, ir aš klausiau, kaip Lietuvos sveikatos sistema ruošiasi tokioms galimoms grėsmėms. Jau praėjo faktiškai metai ir norėčiau dabar labai konkrečius atsakymus iš jūsų išgirsti. Kiek medikų Lietuvoje jau yra išmokyti teikti taktinės medicinos pagalbą? Kiek yra įsigyta papildomai chirurginių įrenginių, kiek tam buvo skirta lėšų iš valstybės biudžeto? Kiek buvo skirta lėšų požeminėms infrastruktūroms įrengti gydymo įstaigose, pritaikant jas? Ar visos įstaigos jau yra aprūpintos avariniais elektros tiekimo generatoriais? Ačiū, ministre.
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Sveikatos apsaugos sistemos pasirengimas ekstremaliosioms situacijoms ar toms, kurias jūs minite, nevyksta atskirai nuo kitų sričių. Bendradarbiaujame su Ekstremalių situacijų centru prie Vyriausybės. Įstaigos yra apklaustos, yra žinomi poreikiai. Tačiau lėšų tokių iš valstybės biudžeto tam skirta nėra. Yra žiūrima, ką galima padaryti iš vidinių, sakykim, resursų. Išmokytų darbuotojų skaičiaus pasakyti negaliu.
Dar jūs čia vardinote dėl įvairių požeminių, sakykim, tų patalpų ir kitų dalykų. Šiuo metu su kai kuriomis gydymo įstaigomis jau žiūrime konkrečius projektus ir kaip jie bus padaryti. Šiandien kol kas tiek.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui už atsakymą. Toliau klausimą užduos gerbiamas A. Butkevičius. Ruošiasi V. Gapšys, A. Bagdonas, K. Adomaitis. Prašom.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Kadangi susisiekimo ministro nėra, aš manau, premjerė gal atsakys į mano klausimą. Praeitą savaitę teko susitikti su „Rail Balticos“ vienu iš valdybos narių. Pats užkalbino mane, kaip žinome, tie investiciniai tarptautiniai projektai tikriausiai jaudina visus politikus. Jis išsakė tokią mintį, kad projekto įgyvendinimo laikotarpį nori nukelti jau iki 2030 metų.
Aš norėjau paklausti: ar politiniu lygiu yra atsiskaitoma, kaip toks projektas yra įgyvendinamas? Ar yra kalendorinis darbų atlikimo grafikas? Ar kas ketvirtį valdybos posėdžiuose dalyvauja susisiekimo ministras ar jo pavaduotojai? Ir ar jūs asmeniškai esate nuolat informuojama, kaip sekasi šį projektą įgyvendinti? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai taip, ypač pastaruoju metu. Iš esmės mūsų iniciatyva, Lietuvos iniciatyva, nuo praėjusių metų antrojo pusmečio Baltijos Ministrų Tarybos formatu „Rail Balticos“ progresas yra aptariamas kiekvieną kartą. Jums turbūt nėra nežinoma, kad požiūris į projekto įgyvendinimą valstybėse šiek tiek skiriasi. Lietuva skiria labai daug dėmesio tam, kas yra geležinkelis, tai yra visų pirma bėgiams ir juostoms, kurios yra reikalingos tam, kad sujungtų šalis, o mūsų kolegos daugiau dėmesio pradžioje norėjo skirti stotims ir kitai infrastruktūrai, kuri, tiesą sakant, yra susijusi su geležinkeliu, bet, mūsų vertinimu, nėra pati svarbiausia.
Tačiau dabar iš tikrųjų matome labai daug pokyčių. Labai gaila, kad per pandemiją įmonė, kuri buvo pasamdyta tos valdančiosios centrinės įmonės teikti projektinius sprendinius, labai smarkiai užsivėlino ir dėl to užsivėlino labai daug darbų, nes projektinis sprendimas turi būti padarytas, suderintas visų. Mes tam tikra prasme ant tos nekokybiškos paslaugos ir nekokybiškos priežiūros pasikabinome, bet dabar, man atrodo, jau nebėra jokio klausimo, kad reikia daryti viską, kad projektas būtų spartinamas.
Mes ir Lenkija, manau, savo dalį tikrai būsime pajėgūs padaryti greičiau negu 2030 metais, tie, kurie yra kaip projekto deadline’as, dabar naujai minimas, nes pas mus daug projektų ir vyksta, ir, tarkime, žemės perėmimo dalykai irgi yra labai aiškūs. Lenkijoje taip pat tas nusiteikimas yra. Latvijos tas pradėtas statyti, buvo tokio baiminimosi, kad gal bus judėjimas tik link Lietuvos, aišku, estų interesas yra, kad būtų judėjimas ir link Estijos tuo pačiu metu, nes tai turi jungti visas tris šalis. Dabar aš manau, kad tų ginčų yra gerokai apmažę, tikrai operatyviniu lygmeniu bendradarbiavimas yra gerokai pagerėjęs. Gaila, kad, aišku, projektas per tą laiką jau biudžeto prasme atrodo visiškai kitaip, bet manau, kad dabar galima daug užtikrinčiau sakyti, kad jo įgyvendinimas bus sklandesnis, negu buvo iki šiol. Iki šiol tikrai buvo daug tokio nesusipratimo ir dėl tos įmonės, kuri veikdama Rygoje tikrai visko nepadaro, ir dėl to, kad valstybės gana skirtingais greičiais bėga. Bet mes savo dalį, tiesą sakant, vykdome pakankamai pagal planą, tai yra tai, ką Lietuva turi padaryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiami kolegos, aš labai prašau Seimo atsižvelgti į situaciją dėl Konstitucinio Teismo teisėjų paskyrimo. Mes turime paleisti mechanizmą, todėl aš dabar paprašyčiau kelių minučių Vyriausybės valandos pertraukos ir aš paskelbsiu balsų skaičiavimo protokolus. Žinoma, mes paskirtus Konstitucinio Teismo teisėjus galėsime pasveikinti vėliau, posėdžio pabaigoje, po priesaikos, kai jie prisieks.
Dabar aš norėčiau perskaityti protokolus, kad paleistume teisinį mechanizmą, nes reikia parengti ir Prezidento dekretą, ir VRK sprendimą, ir per šiandien visoms institucijoms reikia susisukti.
12.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl Aurelijaus Gutausko paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-2362(2) (priėmimo tęsinys)
Pirmas. Balsų skaičiavimo protokolas dėl Seimo nutarimo „Dėl Aurelijaus Gutausko paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota 135 biuleteniai, rasta 135 biuleteniai, galiojantys – 133, negaliojantys – 2.
Už – 131, prieš – 1, susilaikė 1. Nutarimas priimtas. (Gongas) Sveikinu gerbiamą A. Gutauską. (Plojimai)
12.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Tomo Davulio paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-2344(2) (priėmimo tęsinys)
Dėl Seimo nutarimo „Dėl Tomo Davulio paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota 135 biuleteniai, rasta 135 biuleteniai, galiojantys – 134, negaliojantis – 1.
Už – 114, prieš – 7, susilaikė 13. Nutarimas yra priimtas. (Gongas) Sveikinu gerbiamą T. Davulį. (Plojimai)
12.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Stasio Šedbaro paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“ projektas Nr. XIVP-2374(2) (priėmimo tęsinys)
Ir trečias Seimo nutarimas „Dėl Stasio Šedbaro paskyrimo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo teisėju“.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota 135 biuleteniai, rasta 135 biuleteniai, galiojantys – 133, negaliojantys – 2.
Už – 85, prieš – 38, susilaikė 10. Nutarimas yra priimtas. (Gongas) Sveikinu gerbiamą kolegą S. Šedbarą. (Plojimai)
12.07 val.
Vyriausybės valanda (tęsinys)
Dėkoju visiems už supratimą. Grįžtame į Vyriausybė valandą. Toliau klausimą užduos, tuoj atkursime švieslentę… Dabar jau džiaugiamės, kad švieslentėje dega pagal Statutą sudėliota eilė. Klausimą užduos gerbiamas V. Gapšys.
V. GAPŠYS (DPF). Dėkoju. Aš norėjau klausimą užduoti švietimo ir mokslo ministrei dėl studijų paskolų. Mes žinome, kad dabar kyla, Europos Centrinis Bankas kelia palūkanų normas, kyla ir paskolos studentams, nes kilo EURIBORʼas, jos yra nefiksuotų palūkanų. Norėjau paklausti, ar jūs jau turite sutvarkytus visus mechanizmus, kad tiems žmonėms, kuriems nėra kompensuojama, kol studijuoja, bet po studijų laikotarpio studijų paskolos būtų kaip nors kompensuojamos, tos išaugusios palūkanos. Kokios dabar yra vidutinės palūkanos už tokias paskolas ir ką, jeigu nepadaryta, kada ir ką imsitės daryti, o gal jau turite padarę?
J. ŠIUGŽDINIENĖ (TS-LKDF). Dėkui už klausimą. Tikrai negaliu tiksliai atsakyti, atsakysiu raštu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Į klausimą bus atsakyta raštu. Dabar klausimą užduos gerbiamas A. Bagdonas. Prašom.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, už suteiktą žodį. Mano klausimas būtų skirtas finansų ministrei. Labai simboliška, kad šiemet praėjo lygiai vieneri metai, kuomet pateikimo stadijoje didžiulis būrys Seimo narių, tiek dirbančių valdančiojoje daugumoje, tiek opozicijoje, pritarė mano įstatymo projektui, kurio pagrindinis tikslas buvo PVM mokėtojų ribą, kuri šiandien yra 45 tūkst., pakelti iki 55 tūkst. Parlamentas, suprasdamas, kad tai yra finansinis klausimas, paprašė Vyriausybės išvados. Finansų ministerija turėtų ją parengti, juolab kad Europos Komisijos leidimas tą sumą padidinti PVM mokėtojui iki 55 tūkst. priimtas dar 2021 metais. Tai aš norėčiau vis dėlto paklausti finansų ministrės, kokie yra artimiausi planai ir kokios yra priežastys dėl tos išvados nepateikimo, nes parlamentas tiesiog negali svarstyti šio klausimo toliau. Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Ši išvada, kaip ir kitos su mokesčių įstatymais susijusios išvados, bus pateikta drauge su mokesčių paketu svarstyti Vyriausybei. Planuojame mokesčių paketą pristatyti visuomenei artimiausiu metu. Kartu su juo keliaus ir visos išvados, tarp jų ir jūsų minima. Mūsų pakete šis pasiūlymas taip pat yra atspindėtas.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas K. Adomaitis. Ruošiasi R. Šarknickas. Prašom.
K. ADOMAITIS (LF). Mano klausimas greičiausiai irgi finansų ministrei. Neseniai nuskambėjo toks griausmas dėl naujo bankų mokesčio. Jo argumentus mes kaip ir žinome, kad tai yra neeilinis pelnas ir kad dėl to mes turime imtis veiksmų. Bet aš norėjau atkreipti dėmesį, kad yra svarbu ne tik pats mokesčių dydis, bet ir teisingumas juos taikant. Ir šitos ekstraordinarios sąlygos, su kuriomis mes šiandien susiduriame, taikytinos ne tik bankams.
Pavyzdžiui, dėl infliacijos, aš neabejoju, prekybos centrai didelius pelnus skaičiuoja, neabejoju, kad energetikos bendrovės didelius pelnus turi, net nepaisant viso to viršpelnio. Ir štai, pavyzdžiui, koks „Ignitis“, užuot išmokėjęs dividendus valstybei ir leidęs parlamentui spręsti, ar reikia gynybai daugiau Lietuvai, ar daugiau galime paskirti Ukrainai, jau turbūt direktorius nemiega naktimis ir skiria tiesiai Ukrainai pats dėl to didelio pelno, kurio jis sulaukia. Ar negalvojate, kad teisingiau būtų vis dėlto ne tik į vieną sektorių žiūrėti ir tik vienam sektoriui tą pelno mokestį taikyti, bet galbūt galvoti apskritai apie…
PIRMININKAS. Laikas, gerbiamas kolega!
K. ADOMAITIS (LF). Jeigu…
PIRMININKAS. Laikas išseko.
K. ADOMAITIS (LF). Jeigu apskritai bet kokia įmonė turi didesnį pelną negu per pastaruosius ketverius metus kažkokio nustatyto dydžio…
PIRMININKAS. Kolegos, aš negaliu piktnaudžiauti, laikas!
K. ADOMAITIS (LF). …gal ji gali tuomet sumokėti didesnį pelno mokestį?
PIRMININKAS. Paskui jūs pyksite ir irgi norėsite…
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Yra šalių, kurios taiko progresinį pelno mokestį. Lietuva nėra iš tų šalių ir nesiūlyčiau, kad tokia būtų. Šios aplinkybės, susiklosčiusios finansų sektoriuje, yra išskirtinės, jos yra išskirtinės dėl daugelio priežasčių, bet ne dėl to, kad bankai labai sėkmingai į priekį numatė, kaip čia viskas bus, ir darė labai sėkmingus verslo sprendimus.
Pandemijos metu buvo didelė valstybės pagalba tiek verslui, tiek gyventojams ir susiformavęs indėlių augimas bankuose buvo išskirtinis. Lietuvoje jis buvo didžiausias euro zonoje, per 2020–2022 metus indėliai bankuose išaugo 52 % ir tai buvo sparčiausias augimas euro zonoje. Šiuo metu indėliai viršija išduotas palūkanas 11 mlrd. eurų. Bankai laiko šiuos pinigus Centriniame Banke, gauna Centrinio Banko nustatomas palūkanas.
Dėl karo ir invazijos į Ukrainą paspartėjo infliaciniai procesai. Europos Centrinis Bankas kaip savo pagrindinio uždavinio ėmėsi valdyti infliaciją, nustatė dideles palūkanų normas. Tai dabar bankai dėl susiklosčiusios situacijos, o ne dėl savo priimtų verslo sprendimų gauna ekonominę rentą, kaip ją yra apibūdinęs Lietuvos bankas, ir, tarkime, už tuos pačius 11 mlrd., kurie iš esmės pridėtinės vertės nekuria, jie gauna viešuosius pinigus, tai yra Europos Centrinio Banko mokamas palūkanas.
Man atrodo, ši situacija išskirtinė ir dėl to reikalaujanti konkretaus, nesisteminio sprendimo, kuris yra siūlomas šiems dvejiems metams. Kadangi kartu yra išaugęs ir poreikis finansuoti krašto apsaugą, šie pinigai yra nukreipiami šiems laikiniems poreikiams spręsti. Tuo tarpu energetikos sektoriaus įmonėms buvo paieškotas europinis sprendimas, priimtas europinis reglamentas ir to europinio reglamento įsipareigojimai yra perkelti į Lietuvos teisę. Ir tokios apimties, kokią Europa yra susitarusi, Lietuvoje energetikos sektorius taip pat turi mokėti mokesčius.
PIRMININKAS. Dėkoju. Premjerė papildys. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš gal norėčiau truputį papildyti, nes čia šalia energetikų ir bankininkų nuskambėjo, pavyzdžiui, ir kokie nors prekybos tinklai ar kokios nors, tarkime, maisto prekybos, gamybos įmonės, kur infliacija taip pat buvo gana ženkli. Bet čia reikia pirmiausia pasižiūrėti, ar tose srityse kaštai lėmė kainų augimą, ar kainų augimas tiesiog susiklostė dėl konjunktūros. Maisto prekių prekyboje, ir tą Lietuvos bankas neseniai yra Lietuvoje analizavęs ir paskelbęs, iš esmės kainų augimą nulėmė žaliavų, darbo užmokesčio ir energetikos kaštai.
Dabar jeigu mes kalbame apie energetiką, tai ten, kur naudojamos dujos, žinoma, kad kaštai nulemia kainų augimą, tačiau tokias pačias kainas gavo tie, kurie turi visiškai fiksuotus kaštus, taip, kaip žalioji energetika. Todėl ten irgi susiklostė vadinamosios windfall pajamos, kur lietuviškai vadinama viršpelniu ir skamba kaip marksizmas ir leninizmas, bet gražesnio žodžio dar niekas nesugalvojo. Tas pelnas tiesiog neatsirado dėl to, kad įmonė geriau ir efektyviau veikia, teikia geresnius produktus, taupo kaštus ar kokiu nors kitu būdu pasiekia ekonominio rezultato.
Lygiai tokia pati situacija yra dėl komercinių bankų, kur iš esmės, ką ministrė jau pasakė, tai jau yra renta, ne pelnas už veiklą, ne kokios nors pastangos daugiau skolinti arba pigiau prisitraukti likvidumą, kadangi nedidėja bankų kaštai, to finansavimo bankams, tiesą sakant, visiškai netrūksta. Tas, kas yra susiklostę, yra laikina, yra konjuktūriška, lygiai taip pat, kai buvo konjuktūriška energetikos rinkoje praėjusių metų antrą pusmetį, todėl čia tokiais standartiniais mokestiniais sprendimais ir standartiniais ekonominiais sprendimais tokio dalyko nepavyktų išbalansuoti, kad būtų teisinga visuomenės atžvilgiu.
Mūsų vertinimu, teisinga visuomenės atžvilgiu yra tas lėšas tiesiog išimti kaip tam tikrą specialią įmoką, o kadangi tai yra vis tiek trumpalaikės lėšos, jos negali būti susietos su kokiais nors ilgalaikiais įsipareigojimais. Tad reikia naudoti, kur yra labai daug vykdoma įvairių projektų ir kuriama daug įvairios infrastruktūros, tai yra mūsų krašto apsauga, kuri yra turbūt vienas iš pagrindinių mūsų dėmesio centrų šiuo metu.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ar tikrai salėje nėra gerbiamo R. Šarknicko, nes jam būtų galimybė klausti. Ne. Jeigu jo nėra, tada klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Norėčiau paklausti finansų ministrės. Vakar Socialinių reikalų ir darbo komitete mes kalbėjome apie paramą jaunoms šeimoms įsigyjant būstą. Jei gerai pamename, 2022 metais tam buvo skirta 20 mln. eurų, šiais metais yra kol kas numatyta, kaip sakė socialinės apsaugos ir darbo ministrė, 8 mln. eurų. Aš norėčiau paklausti, ką mes vis dėlto turėtume pasakyti žmonėms, ar mes sieksime praeitų metų lygio, ar bus toks lygis, kaip šiandien yra, nors ministrė tikrai žadėjo, kad ieškos tų finansinių galimybių. Tačiau ką galėtumėte jūs pasakyti? Ačiū.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Man atrodo, klausimas adresuotas ne man, o, kaip jūs teisingai pasakėte, socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Ji ir komitete sakė, paieškos tiek, kiek turi iš savo asignavimų. Biudžetas yra patvirtintas, yra Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos asignavimai, taip pat iš tų asignavimų ministerija turi tam tikrą laisvę perskirstyti savo turimas lėšas. Jeigu matys galimybę, turbūt taip ir padarys.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas K. Mažeika. Ruošiasi K. Vilkauskas. Prašau.
K. MAŽEIKA (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas aplinkos ministrui. Ministre, gal galite atskleisti, kaip vyko įstatymo projekto derinimo procesas, su kuo jūs tarėtės, kalbu apie 500 hektarų ribojimo panaikinimą, kur visos žemdirbių bendruomenės, asociacijos ir žemdirbiai nepritaria? Galbūt galite pasakyti, ar tai buvo kokių nors koncernų ar lobistų įtaka ir kaip jums kilo ta mintis, nes dar prieš dvejus metus praeitoje kadencijoje jūs labai mušėtės į krūtinę ir norėjote dar labiau sumažinti, kad tų didelių žemvaldžių Lietuvoje neliktų, o dabar jūsų pozicija kardinaliai pasikeitė. Galbūt galite pasakyti motyvus, dėl ko taip jūsų galvoje tas pokytis įvyko? Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju už aktualų klausimą. Ne, nei agrokoncernai, nei kiti koncernai man nei darė įtaką, nei patarė. Tiesiog 2 mėnesiai, kai Aplinkos ministerija yra Nacionalinės žemės tarnybos steigėja ir mes inventorizuojame kai kuriuos procesus.
Šiuo metu akivaizdu, kad Žemės saugiklių įstatymas yra neveiksnus, mes matome ir pažiūrėję statistiką, kaip stambėja ūkiai, nepaisant esamų saugiklių, ir tiesiog garsiai pradėjome diskusiją apie tai, kad situacija yra neveiksni. Mes turime dabar Europos Sąjungos praktikos palyginimų, kaip yra kitur nustatomi ribojimai, ir tiesiog norime, kad jeigu esama sistema, o įstatymas priimtas toks, turi būti ribojama, tai mes turime užtikrinti, kad įstatymo turi būti laikomasi, nes šiandien apėjimo schemų yra labai labai daug.
Tiesiog dedame ant stalo, einame su visomis bendruomenėmis kalbėtis. Atvirai kalbėkime apie apėjimo schemas ir kaip jas sugriežtinti. Tai yra diskusijos pradžia. Įstatymas yra derinimo stadijos. Vyriausybėje greičiausiai mes pateiksime konkretesnius sprendimus, kaip galėtų ši sistema veikti, nes dabar yra analizės stadija. Dėkui.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas K. Vilkauskas. Vėliau – gerbiamas A. Skardžius. Prašau.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Klausimas gerbiamai premjerei. Gerbiama premjere, šiandien Lietuvos Respublikos Prezidentas, apibūdindamas Vyriausiosios rinkimų komisijos darbą, pasakė, kad tai, kas dabar vyksta, blogiausia, kas gali atsitikti per rinkimus. Kaip jūs įvertintumėte Vyriausiosios rinkimų komisijos darbą? Ar nemanote, kad reikia permainų artėjant tokiems svarbiems Europos Parlamento, Prezidento, Seimo rinkimams? Ačiū už atsakymą.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Nesu tikra, kiek turėčiau kaip Ministrė Pirmininkė šia tema komentuoti. Kaip žinome, Vyriausioji rinkimų komisija yra niekaip Vyriausybei nepavaldi, neatskaitinga ir su Vyriausybe susijusi tiktai tiek, kiek Vyriausybė yra strateginis investuotojas į Vyriausiosios rinkimų komisijos atliekamą veiklą. Tai yra tiek, kiek yra planuojamas biudžetas, reikalingas konkrečiais metais vykstantiems rinkimams ir referendumams.
Kaip Seimo politikė galiu pasakyti, kad susiklosčiusi situacija yra daugiau negu apmaudi. Negalima kaltinti vien Vyriausiosios rinkimų komisijos. Nedrįsčiau teigti, kad gauti teismų sprendimai yra tokie aiškūs ir laiku gauti, kad čia buvo galima kaip nors idealiai tokioje situacijoje sprendimus sudėlioti. Jei jau žmogus yra kaip nors nubaustas už veiką, kurią atliko būdamas kokioje nors konkrečioje pozicijoje, paskui kaip nors interpretuoti, ar čia jis gali į tą poziciją, ar čia tai pozicijai taikomas draudimas dirbti, ar netaikomas… Nežinau, man čia šioks toks aukštasis teisinis pilotažas, bet aš tų sprendimų nelabai ir turėjau progos iki galo įvertinti. Manau, kad dabar greičiausiai, koks sprendimas jau bebūtų priimtas, jie visi neatrodys tinkami arba vienaip ar kitaip kels kažkokį nepasitikėjimą. Žinau, kad yra pateikti skundai teismams. Galbūt paprasčiausias dalykas būtų tiesiog organizuoti tuos merų rinkimus iš naujo ir taip išspręsti klausimą. Bet čia mano asmeninė nuomonė. Bet kuriuo atveju nesu įgaliota tą sprendimą priimti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiamas A. Skardžius. Vėliau – A. Gedvilas. Prašau.
A. SKARDŽIUS (DPF). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimas būtų žemės ūkio ministrui ir energetikos ministrui. Skaitau viešojoje spaudoje šiandien straipsnį (reikėjo laukti, kad jis pasirodytų), kad buvęs VSD darbuotojas R. Petrašiūnas prekiauja postais Žemės ūkio ministerijoje. Tai yra ministro patarėjas, na ir, be abejo, dirba Energetikos ministerijai pavaldžioje įmonėje „Tetas“. Tai asmuo, kuris greičiausiai už pinigus piešdavo pažymas nepalankiems politikams, Seimo nariams, eidamas atitinkamas pareigas VSD valdyboje, buvo išmestas iš tos valdybos, greičiausiai yra netekęs leidimo dirbti su slapta informacija.
Gerbiami ministrai, ar jūs laukiate, kol prokurorai ateis ir išsives, ar imsitės kokių nors veiksmų? Ar toks žmogus apskritai gali dirbti energetikoje, kai vykdė energetikos įmonės „Lietuvos energija“ užsakymus, konkrečiai, N. Rasburskio parašytas pažymas teikdavo kaip nuo VSD tarnybos? Klausimas labai aiškus ir suprantamas, jums turbūt žinomas, tad norėčiau atsakymo.
K. NAVICKAS. Aš čia tikrai negaliu komentuoti, kokios nuodėmės nuo Žemės sukūrimo gali būti mano patarėjo. Aš žinau situaciją, žinau tą straipsnį, pasirodžiusį šiandien. Jame yra informacija, kurią aš žinau, kurią patvirtino teismas. Yra grindžiama, kad buvo vykdomas mobingas. Teismas pripažino, kad mobingo nebuvo. Tikrai negaliu komentuoti tų prielaidų, neaišku, kokiomis aplinkybėmis, kada ir kur jos buvo paimtos. Aš galiu atsakyti ir prisiimti atsakomybę už tai, ką pats žinau ir kokius sprendimus priimu. Nėra jokių sąlygų ministerijoje prekiauti, kaip jūs sakote, „postais“, nes mes pakeitėme tvarką ir visi be išimties atašė buvo priimti tik konkurso būdu. Ir čia įvyko tas labai labai stiprus pokytis.
Kitas dalykas, kad jeigu kalbėtume apie kokius nors veiksmus, dėl kurių nebuvo jokio mano pavedimo, paliepimo ar panašiai, tai aš tikrai negaliu komentuoti. Visų praeities dalykų aš nežinau. Kai kalbėjomės, kai konsultavomės dėl patarėjo pritraukimo į mano komandą, aš tikrai konsultavausi ir su buvusia darboviete, VSD. Kokių nors didelių nuodėmių, kurias jūs bandote įrodyti, nebuvo, kol kas nematau kokių nors priežasčių, kodėl jis negalėtų dirbti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamas A. Gedvilas klausimą užduos. Prašom. (Balsai salėje) Jeigu norite, prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerai. Energetikos įmonės, kaip ir visos Lietuvos valstybinės įmonės, yra valdomos pagal gerąsias įmonių valdymo praktikas. Korporatyvinis valdymas yra įdiegtas pagal įstatymus ir veikia Lietuvoje. „Tetas“ yra EPSO grupės dalis. EPSO grupė turi savo administraciją, turi savo valdybą, „Tetas“ turi savo valdybą, ministras eilinių narių, darbuotojų neskiria ir įtakos tam nedaro. Juo labiau nesprendžia apie jo tinkamumą ar ką jis ten padarė, ko nepadarė. Todėl į jūsų klausimą aš tikrai negaliu atsakyti ir neturiu kompetencijų tokių dalykų daryti.
PIRMININKAS. Dėkoju. Gerbiamasis A. Gedvilas užduos klausimą. Prašom.
A. GEDVILAS (MSNG). Po antradienį vykusio cirko Seime noriu paklausti sveikatos ministro. Kaip sekasi įgyvendinti Psichikos sveikatos gerinimo programą? Asmuo, kurio pavardę visi puikiai žinome, buvo minėjęs apie savo sveikatos sutrikimus. Kyla klausimas, kaip yra padedama tokiems asmenims ir kas yra daroma, kad nebūtų panašių recidyvų?
A. DULKYS. Nedėkosiu jums už klausimą, nes jūs stigmatizuojate klausimus. Tai yra stigma. Tai, ką jūs kalbate, yra stigma. Kadangi jums labai įdomu, ką mes darome dėl psichikos sveikatos, tai aš tikrai jums pažadu, kad mes jums raštu atsiųsime visą informaciją, kas yra daroma Lietuvoje dėl psichikos sveikatos. O šis konkretus atvejis, mano nuomone, yra tiesiog stigmatizavimas ir bendros, sakykim, darbo kultūros klausimas.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Aš galėčiau papildyti neprašyta atsakymą į šitą klausimą? Kas nuo mūsų priklauso, nuo Seimo narių, kaip mes patys kalbame, kaip mes patys formuluojame dalykus, mums irgi yra labai svarbu nestigmatizuoti psichosocialinę ar intelekto negalią turinčių žmonių. Kai mes išgirstame iš rinktų Seimo narių tokius pasakymus, kad „su psichiniais ligoniais nekalbu“, man atrodo, kad tai daro gėdą iš tikrųjų mums visiems. Mes turėtume apie tai labai pagalvoti, nes savo pačių kalbėjimu mes labai stipriai stigmatizuojame psichosocialinę ir intelekto negalią turinčius žmones.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas A. Vinkus. Prašom.
A. VINKUS (LVŽSF). Klausimas gerbiamam ministrui ponui A. Dulkiui. Gerbiamas ministre, jūsų vykdoma reforma greitosios pagalbos srityje, manau, vyksta tikrai pagal racionalų scenarijų. Reikia tikėtis, kad, jai įvykus, greitosios medicininės pagalbos suteikimo operatyvumas turėtų padidėti. Tas ypač svarbu teikiant šio pobūdžio paslaugas. Žinant, kaip sparčiai susidėvi greitosios pagalbos automobiliai, kurie važiuoja 24 valandas per parą įvairios kokybės keliais, labai svarbu, kad automobilių parkas būtų periodiškai atnaujinamas. Mano apygardoje mane įpareigojo Skuodo rajono meras P. Pušinskas ir vairuotojai, ir greitosios pagalbos darbuotojai. Jie turi tris automobilius, vienas iš jų važiuoja daugiau nei dešimt metų, yra nuvažiavęs per 0,5 mln. kilometrų. Reikia patikimai…
PIRMININKAS. Aš atsiprašau.
A. VINKUS (LVŽSF). Taigi, patikimai važiuojantys yra tik du.
PIRMININKAS. Gerbiamasis kolega Gedvilai…
A. VINKUS (LVŽSF). Noriu pasakyti, ministre…
PIRMININKAS. Gerbiamas Antanai Vinkau, vieną sekundę. Dabar klausimas užduodamas sveikatos ministrui, jūs trukdote užduoti.
A. VINKUS (LVŽSF). …ką numatoma artimiausiu metu atnaujinti ir papildyti Lietuvos greitosios pagalbos automobilių parke? Ir jeigu tai nebus greitai…
PIRMININKAS. Gerbiamas Aidai Gedvilai, trukdote.
A. VINKUS (LVŽSF). …ar rastumėte galimybę skirti lėšų Skuodo rajono greitosios pagalbos mašinai įsigyti? Ačiū.
A. DULKYS. Uch! Labai stengiausi įsitempęs išgirsti. Daug klausimų vienu metu buvo. Gerbiamas Antanai, aš tikiuosi, kad viską tinkamai išgirdau iš to, ką jūs sakėte. Žiūrėkite, man atrodo, ta problema, kurią jūs dabar paminėjote, yra tik dar vienas įrodymas, kad ir pavėluotai, bet kaip gerai, kad mes darome tą greitosios medicinos pagalbos centralizavimą. Nes būtent tas 48 skirtingų organizacijų gyvenimas ir priveda prie to, kad kažkas mato, kad automobilis važiuoja dešimt metų, nors turėjo važiuoti penkerius metus, o dabar manęs prašo per kelis mėnesius paimti jį ir nupirkti, o penkerius metus jo niekam nereikėjo nupirkti. Man atrodo, čia yra darbo organizavimo problema.
Tai šią savaitę dabar aš jau esu pasirašęs įsakymą. Prie Kauno jau yra prijungta 15 stočių. Iki liepos 1 dienos bus prijungti ir visi padaliniai, kurie buvo prie pirminės priežiūros. Nuo liepos 1 dienos jau turėsime vieną juridinį asmenį, kuris kaip juridinis asmuo ir galės organizuotai spręsti visus klausimus. Tai reiškia, trumpuoju periodu galės žiūrėti, ką galbūt galima arba perskirstyti, arba kitaip naudoti iš esamo automobilių parko, nes savivaldybėse yra skirtinga situacija. O ilgalaike prasme naujasis juridinis asmuo, jo komanda, centralizuota nacionalinė greitoji medicinos pagalba, o ne ministerija būtent organizuos naujus automobilius visai Lietuvai – visą parką. 225 visiškai nauji automobiliai bus visai Lietuvai.
Aš manau, kad trumpuoju periodu spręsime perskirstymo dalykus, tai darys naujasis juridinis asmuo, o ilguoju periodu turime išteklių. Tikrai tikiu, kad bus tarnyba, kuri galės didžiuotis savo techninėmis priemonėmis.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą toliau užduos gerbiamas T. Tomilinas. Prašom.
T. TOMILINAS (DFVL). Tęsiant gerbiamojo Antano klausimą gerbiamam sveikatos ministrui A. Dulkiui dėl to paties. Ar jums žinoma situacija, kad greitosios pagalbos darbuotojai yra labai sunerimę, kad yra įšaldomas jų atlyginimų suvienodinimas ir iš esmės rajonų paramedikai ir greitosios pagalbos gydytojai dar dvejus metus gaus daug mažesnius atlyginimus? Aš labai prašu jūsų neatsakinėti vien tik liaupsėmis reformai, mes visi sutarėme dėl tos reformos ir ji įvyko – viskas gerai. Bet kokia jūsų vizija dėl atlyginimų auginimo tiems žmonėms? Nes profesinė sąjunga skelbia tikrai šokiruojančius duomenis, kad apie 50 % greitosios darbuotojų planuoja vienaip ar kitaip išeiti, ar dėl pensinio amžiaus, ar dėl blogų darbo sąlygų. Mums čia pat reikia ieškoti galbūt papildomų finansų valstybės biudžete. Tai mes, beje, padarėme per biudžeto svarstymą. Reikėtų pažiūrėti, kiek latviai išleidžia greitajai pagalbai, aš jus labai raginu pažiūrėti į jų biudžeto skaičius. Turint panašų, labai panašų, biudžetą, kokie jų rezultatai? Tai toks ir klausimas.
A. DULKYS. Ačiū už klausimą. Labai geras ir teisingas. Man atrodo, būtent tie mūsų bendri sprendiniai keisti šitą sistemą mums ir atvėrė tai, ką jūs dabar sakote. Jūs man pasakykite, ar kas nors prieš dvejus metus ar prieš metus žinojo, kad tarp tų 48 greitosios medicinos pagalbos tarnybų ir darbo krūvis skiriasi iki dešimt kartų, ir atlyginimai taip skiriasi? Nes buvo 48 skirtingi organizatoriai, jie tarpusavyje nei ta informacija dalinosi, nei kas domėjosi, ir tas išsivystymas buvo skirtingas.
Ir dabar, taip, jūs esate teisus, pamatėme tuos didžiulius skirtumus. Taip, sakykime, pagal šią dieną, jeigu nieko nedarytume ir neskirtume papildomų išteklių, matyt, užtruktų pusantrų ar kokius dvejus metus, kad susivienodintų tie atlyginimai. Bet aš tikrai galiu pažadėti, kad mes svarstysime galimybę skirti papildomus išteklius ir šitą dalyką sureguliuoti. Tai yra dalykas, kuris mums paaiškėjo dabar. Dabar būtent dėl to, kad mes darome tą pokytį. Dabar pradeda įdomūs dalykai atsiverti, kaip sako, tiek dėl darbo organizavimo… Kai kur, matote, automobilio trūksta, kai kur matome, kad automobilis galbūt stovi nenaudojamas. Noriu pasakyti, daugybė dalykų, kurie padės tai organizacijai būti efektyviai ir organizuoti darbą sklandžiau. Tai dėl atlyginimų, taip, žiūrėsime, nelauksime tų dvejų metų.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos gerbiama O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Mano klausimas būtų socialinės apsaugos ministrei. Gal galėtumėte pakomentuoti dėl nacionalinio vaiko garantijų įgyvendinimo plano. Jis lyg ir prieš metus kovo mėnesį turėjo būti pateiktas Europos Komisijai. Tai kokia yra situacija, kokios priemonės ir kada jausime tą efektą, kad vaikų skurdas mažėtų? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Efektas yra jaučiamas ne dėl plano pateikimo, noriu pasakyti. Bet grįžtant prie esmės, tai planas šiuo metu yra derinamas neoficialiai su Europos Komisija, bus išleistas turbūt kitą savaitę derinti tarp institucijų. Lietuva tikrai nėra vienintelė valstybė, kuri vis dar derina planą. Mūsų pagrindinis tikslas yra ne užsidėti varnelę ir pateikti planą, bet kad horizontaliai įsitrauktų visos ministerijos, kurios yra atsakingos už tai, kad vaiko garantijos būtų tinkamai užtikrinamos mūsų valstybėje. Tą labai intensyviai darome, su kitomis ministerijomis dirbame, ypač su Švietimo, mokslo ir sporto ministerija. Taigi ir Vokietija, ir Austrija, ir yra daug kitų valstybių, kurios vis dar tą planą derina. Mes jį pateiksime netrukus.
Dar vienas dalykas, nes jūsų kreipimasis ten buvo ir paviešintas, kad nuo plano pateikimo niekaip nepriklauso Europos Sąjungos parama, ji jau yra pasiekusi Lietuvą.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiama I. Kačinskaitė-Urbonienė. Prašom.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, Seimo posėdžio pirmininke. Noriu paklausti Ministrės I. Šimonytės, nes, man atrodo, dar niekas šito klausimo jūsų neklausė, o kiek teko jus pažinti, jūs esate žmogus, kuris, jeigu rūpi, gilinasi į detales. Galbūt jums yra žinoma, kas atvedė K. Bartoševičių į Tėvynės sąjungos Seimo rinkimų sąrašą?
O kitas klausimas gerbiamam sveikatos ministrui A. Dulkiui. Ar jūsų darbo plane šiais metais yra numatoma ką nors daryti dėl vaistų kainų vaistinėse? Aš kalbu ne apie kompensuojamuosius, bet apskritai dėl to, kad iš tikrųjų pas mus situacija yra gana negera.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ačiū už klausimą. Klausimai tikrai yra fundamentaliai kažkaip susiję, tik man nepažiniu būdu, tai į jūsų klausimą, kiek jis susijęs su manimi, aš galiu atsakyti – ne. Viskas.
PIRMININKAS. Dar kažkam lyg ir buvo klausimas? Ar norės kas nors sureaguoti? Prašom.
A. DULKYS. Galime eiti prie sveikatos. Žiūrėkite, mes gi priėmėme Seime Farmacijos įstatymus, tai mes turime mechanizmą. Aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, kad Lietuvoje kompensuojamųjų vaistų sistema naudojasi milijonas ir daugiau gyventojų. Lietuva turi vienas mažiausių Europos Sąjungoje priemokų – per metus vidutiniškai tik 15 eurų žmonės sumoka. 20 % situacijų yra susijusios su aštuoniais vaistais, sakykime, pačiais populiariausiais, tai dėl jų yra tik iki 1 euro priemokos. Kai mes žiūrime šiuos duomenis, Lietuvoje tikrai ta sistema reguliuojama ir veikia visai neblogai.
Labai dažnai kalbama, kad žmonės vaistinėse perka ir kitų dalykų: nereceptinių vaistų, maisto papildų, vitaminų, ir šie dalykai sudaro didesnę dalį. Tai jūs apie šituos klausiate? Atsiprašau, aš įpratęs, kad apie kompensuojamuosius. Ne, dėl šitų nėra planuojama ko nors daryti. Ne. Man atrodo, mes stenkimės pasirūpinti būtent tuo, ką gydytojai skiria, kokį gydymą ir kad būtų kompensuojama sistema. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą būtų uždavęs gerbiamas G. Kindurys, bet jo tikrai nėra salėje, ar ne? Tada pereina klausimas gerbiamai L. Girskienei. Prašom.
L. GIRSKIENĖ (LVŽSF). Aš taip pat norėsiu sveikatos apsaugos ministro paklausti. Vakar nuskambėjo žinia, kad yra stabdomas Klaipėdos universiteto ligoninės konkursas. Maža to, kad išeina darbuotojai, negaunamas pažadėtas finansavimas, bet, kaip matau, yra žlugdomas ir vadovo konkursas. Mano žiniomis, buvo pateiktos net septynios kandidatūros, iš kurių keturios atitiko reikalavimus. Kodėl jūs nusprendėte nutraukti konkursą? Negi iš tų keturių asmenų nebuvo ką pasirinkti į vadovus? Susidaro toks įspūdis, kad būtent tas žmogus, kuris turėjo tapti vadovu, galbūt neatitiko reikalavimų. Išsklaidykite mano abejones.
A. DULKYS. Gerai. Dirbdamas šiuos dvejus metus mačiau, kad į visas pavaldžias sveikatos apsaugos įstaigas visą laiką turime kandidatų – ir 10, ir 15, vienoje įstaigoje buvo net 30. Klaipėdos universiteto ligoninės konkursą inicijavome pagal, bijau pameluoti, gal pagal septynerių metų senumo taisykles, kurios buvo ir Santaros, ir Kauno klinikoms anksčiau, būtent universitetų ligoninėms pagal tas pačias sąlygas. Deja, pamatėme, kad tų dalyvių yra mažai, vien tik, žodžiu, bent dešimt žmonių domėjosi dalyvavimu konkurse, bet tiesiog paaiškėjo, kad jie neturi tam tikrų specifinių pedagogo statuso įrodymo dokumentų, tokių perteklinių, juos mes dabar išbraukiame iš tos tvarkos.
Dabar tos atnaujintos sąlygos galios ne tik Klaipėdai, bet ir būsimam Kauno klinikų konkursui, ir būsimam Santaros klinikų konkursui, ir nukaskaduos į visas gydymo įstaigas, kad nebūtų taip sukonkretintas ir toks specifinis pedagoginio stažo dokumentas, kurį tik universitetai išduoda ir kuris turi savo tam tikrą specifiką ir labai apriboja dalyvių skaičių. Tai yra kai kitose universitetų ligoninėse, praeityje buvo, ir vienas žmogus dalyvavo, keturi dalyvavo, tai, žinokite, keturi žmonės manęs netenkina, kad dalyvautų. O jūsų abejones išsklaidysiu tuo, kad pakeitus, atnaujinus konkurso sąlygas visi tie žmonės, kurie dabar dalyvauja, toliau galės tęsti tą dalyvavimą, jų dalyvavimas tuo neužsibaigs.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą toliau užduos gerbiama L. Nagienė. Prašau.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Mano klausimai socialinės apsaugos ir darbo ministrei ir sveikatos ministrui. Aišku, labai skirtingi.
Noriu paklausti, gerbiama ministre, dėl paramos jaunoms šeimoms šis paketas kada bus pateiktas Seime? Mane domina vis dėlto dėl būsto. Aš buvau pateikusi projektą ir Vyriausybė priėmė nutarimą vien dėl to atidėti, kad jūs rengiate naują paketą dėl įstatymo pataisų, dėl būsto konkrečiai kompensavimo.
Ir norėtųsi sveikatos apsaugos ministrui. Jūs paminėjote, sakote, tai priklauso darbo organizavimo problemoms. Noriu paklausti, kada bus išspręstos tos problemos, kurios yra dėl ilgų eilių? Trejus, ketverius ir pusę metų jūs atidėjote ir dabar žmonėms, kai susitinkame su gyventojais, tiesiog didžiausia problema yra patekti pas gydytoją. Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Laima, už klausimą. Mes planuojame III ketvirtį turėti turbūt iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos siūlymus, tai kartu ir išvadą dėl jūsų projekto. Čia turbūt reikės jungtinių pastangų ne tik dėl paramos pirmą būstą įsigyjantiems, bet dėl būsto apskritai politikos.
A. DULKYS. Galiu tęsti, taip? Visų pirma mes dabar paleidome tokį įrankį – eilių švieslentę. Norime pažiūrėti, kokia yra reali situacija. Turime pripažinti, kad ta informacija, kuria disponuoja Valstybinė ligonių kasa, neseniai tą informaciją apibendrino pagal pačių gydymo įstaigų duomenis, deja, yra, na, kaip sakyti, optimistiškesnė, negu yra reali situacija. Vadinasi, gydymo įstaigos pateikė, na, nežinau, dėl kokių priežasčių, šiek tiek, sakykime, pagerintą vaizdą. Tai pirmas dalykas. Aš manau, kad tas padės ir žmonėms, matyt, ir gydymo įstaigoms organizuoti darbą ir matyti, kokia yra situacija gretimose gydymo įstaigose, galbūt yra kokių nors alternatyvų pasirinkimas.
Kitas dalykas yra, kad tiesiog žiūrime į tą pačią IPR’o sistemą, kaip sakoma, registravimosi, nes kai mes pasižiūrėjome praeitų metų pabaigoje, paaiškėjo, kad ne visos gydymo įstaigos ją yra prisijungusios, jeigu prisijungusios, tai nebūtinai ten visus laikus rodo arba labai mažai jų rodo. Tai čia yra kitas dalykas. Tai ta edukacija ir žiūrėjimas su gydymo įstaigomis, kaip tą sistemą geriau panaudoti.
Na ir trečias dalykas, neturime užmiršti ir finansinių paskatų. Tai mes dabar ir darome, kad tam tikras ir sutartines sumas, kurios sutaupomos, nes kai kurių paslaugų neįvykdo, būtų galima skirti būtent tų specialistų, kurių daugiausia trūksta, papildomam apmokėjimui. Na ir tuos veiksmus… Vis kiekvieną mėnesį ieškome tų rezervų ir vis skiriame tų papildomų išteklių.
Vadinasi, žiūrime kompleksiškai. Vienas dalykas yra technologiniai dalykai, darbo organizavimo dalykai ir finansavimo, sakykime, keitimas. Žiūrėsime, pirmi požymiai yra, kad situacija keičiasi, galbūt braškėdama, krebždėdama, bet keičiasi. Pats asmeniškai lankausi gydymo įstaigose ir asmeniškai žiūriu, kaip ten ta situacija dabar dėliojasi. Manau, kad pradžioje tiek.
PIRMININKAS. Dėkoju. Galima, aišku, ypač pasidžiaugti mūsų jaunais piliečiais, esančiais balkone. Pasimojuoti. Atkreipiu jaunimo dėmesį, kad vyksta Vyriausybės valanda, ministrai atsakinėja į Seimo narių klausimus.
Toliau klausimą užduos gerbiamas G. Paluckas. Prašau. Vietoje.
G. PALUCKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas socialinės apsaugos ir darbo ministrei. Susidarė įspūdis, kad jūs vengiate tiesiai ir konkrečiai atsakyti, kiek ir kada bus numatyta papildomai lėšų jaunų šeimų būsto programos paramai regionuose. Kolega A. Dumbrava šį klausimą uždavė finansų ministrei. Jūs nepasinaudojote proga atsakyti arba papildyti finansų ministrę. Aš tik priminsiu aplinkybes. Dėl jūsų pačių komentarų buvo sužadinti lūkesčiai ir šiandien tūkstančiai žmonių, stovinčių eilėje dar iš praėjusių metų, su preliminariais banko atsakymais laukia tų papildomų lėšų, kurias jūs, nežinau, gal neatsakingai ar neatsargiai pažadėjote, kad jos atsiras. Jeigu jūs kalbate apie III ketvirtį ar kažkokias įstatymų pataisas, tai klausimas nesusijęs. Dabar galiojanti tvarka, kiek ir kada bus papildomai lėšų ir ko gali tikėtis žmonės, stovėdami eilėse bankuose ir laukdami jūsų atsakymo? Ačiū.
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas Gintautai, už klausimą. Aš tiktai norėčiau pasidalinti tam tikra politine atsakomybe ir su jumis, ir su visais kolegomis Seimo nariais, kuriems rūpi šis klausimas, nes lūkestis gauti subsidiją visada bus didesnis, negu yra galimybė jį finansuoti. Šiuo atveju mes turime tai suprasti. Tai nėra kažkokių lūkesčių sukėlimas ar kažkas. Mes tiesiog turime įstatymo projektą, kuris leidžia jaunoms šeimoms kreiptis pirmo būsto subsidijai gauti. Tų jaunų šeimų mes turime tikrai nemažai. Praėjusiais metais buvo panaši situacija. Mes susiplanavome metų pradžioje mažesnį lėšų skaičių šiai priemonei, po to metų viduryje, matydami, kad turime galimybę perskirstyti, jau išsinaudojus tai pirmai daliai, paskyrėme papildomai. Tikrai susidarė nemenka ta suma – apie 24 mln. per metus. Dabar šiais 2023 metais mes startavome su 8 mln.
Tikrai nėra jokio noro ar stabdyti, ar neduoti, ar kažkaip kitaip riboti. Tikrai darome viską, kad dabar susižiūrėtume, kiek galėtume papildomai biudžeto lėšų į šitą priemonę įkelti, mūsų asignavimuose esančių lėšų, bet tam reikia pažiūrėti, kaip atrodo kiti mūsų valdomi sektoriai, kuriems irgi tos lėšos buvo paskirtos. Tikrai darau viską, kad kuo greičiau atrastume galimybių į šitą priemonę įlieti daugiau pinigų, bet klausimas išlieka atviras, kaip mes toliau su šita priemone elgiamės 2024 metais, 2025 metais žinodami, kad lūkestį turėsime visada, o ribotą biudžetą irgi turėsime visada, nepriklausomai nuo to, kas yra valdžioje. Ieškome būdų. Pažadėti, dabar jums atsakyti dėl konkrečios sumos negaliu, bet galiu pažadėti, kad įmanomai greičiau šitą sprendimą priimsime dėl sumų ir informuosime ir žmones, ir jus taip pat.
PIRMININKAS. Dėkoju. Toliau klausimą užduos gerbiamas V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų net nežinau, kaip užduoti klausimą. Du ministrai sėdi vienas šalia kito – žemės ūkio ir aplinkos. Kas atsitiko? Perdavus NŽT Aplinkos ministerijai, jau prasidėjo pirmos problemos. Žemės ūkio ministerija rašo dėl valstybinės žemės naudojimo bėdų, ką su jomis daryti, ar žemdirbiai galės naudotis ta valstybine žeme. Ministerijos puslapyje yra parašytas tas kreipimasis. Kaip padaryti tą susikalbėjimą tarp dviejų ministerijų? Pavyzdys. Atstumai nuo griovių, nuo vandens. Vienos ministerijos reikalavimai – 5 metrai, kitur – 3 metrai. Kaip tą susikalbėjimą padaryti tarp dviejų ministerijų, kad kaip galutinis rezultatas nekentėtų tas eilinis žemdirbys? Ar yra kokie nors sprendimo būdai, variantai, kaip pagerinti susikalbėjimą tarp dviejų ministerijų?
Gal tada žemės ūkio ministras galėtų pridurti, gal kažką pavyko dėl pienininkų išspręsti. Ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Gerbiamas Valiau, todėl ir sėdime kartu kaip neišskiriami dvynukai, nes turime bendrų reikalų. O klausimų yra labai daug susikaupę. Čia ne šitos kadencijos problemos, pavyzdžiui, kaip mes vis dar po 33 metų nepriklausomybės atkūrimo negrąžinome žemės gyventojams. Matome, kad per metus baigsime restitucijos procesą. Apie laikinojo naudojimo sutartis rašė auditai, STT ir kiti, Valstybės kontrolės vertinimai buvo metų metus. Mes šiuo metu pasakėme, kad naujų laikinojo naudojimo sutarčių be konkurso nepaleisime, o esamos sutartys galios iki 2024 metų pabaigos. Kiekvienas, turintis laikinojo naudojimo sutartį, išsimatuoja sklypą, pirmenybės tvarka jį gali išsinuomoti ir naudoti žemę, ir tai yra saugus variantas. O temų visada bus tarp aplinkosaugos ir žemės ūkio, ir natūralu, kad mes turime vienokių ar kitokių nuomonių skirtumą.
K. NAVICKAS. Dėl pienininkystės tai valstybės pagalbos 8 mln. esame numatę, baigiame rengti taisykles. Ir keletas priemonių, kurios… Ir ūkininkai prašo dėl rinkos reguliavimo dalykų, kas populiariai vadinama pieno įstatymu, dėl kooperacijos daugiau mažiau visus dalykus išsprendėme. Visi suprantame, kadangi krizės besikartojančios ir visos vyriausybės susiduria su jomis, jos kartojasi, kad yra daug tokių struktūrinių dalykų, kuriuos reikia keisti. Be to, kas yra susiję, ką aš išvardinau, dar papildomai prieš krizę mes jau buvome sudėlioję ir papildomas susietąsias išmokas mažiems ir vidutiniams ūkiams, kad būtų palankesnės sąlygos ir panašiai, ir panašiai. Iš tikrųjų labai tikimės ir matome pirmus ženklus, kad kai kuriuos struktūrinius dalykus gal pavyks padaryti. Tai pirma.
Vadinamasis rizikų valdymo fondas pritaikytas pieno sektoriui. Iš pradžių turėjome labai daug skepsio, dabar jau gauname pozicijas lyg ir iš visų pusių, kad galima judėti toliau. Tikrai to norėtume, juo labiau kad galimas ir tokio fondo europinis kofinansavimas. Ir, aišku, kooperacija, net ir valstybės pagalbos schemoje mes pripažintų kooperatyvų nariams esame numatę didesnę išmoką. Ir, aišku, jeigu pajudėtų pačių ūkininkų kooperatyvų perdirbimas, kaip yra kitose šalyse, ypač šalyse, kurios eksportuoja daug pieno produktų, aš manau, kad tikrai turėtume ilgalaikį sprendimą ilgai perspektyvai, bet be ūkininkų ryžto ir sprendimų tai, aišku, bus sunku padaryti. Tikrai ta linkme dirbame ir tikrai labai daug matome geranoriškumo ir noro, kad situacija pasikeistų kokybiškai. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas Z. Balčytis.
Z. BALČYTIS (DFVL). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Iš tikrųjų mano kolega V. Ąžuolas jau uždavė iš dalies klausimą dėl problemų pienininkystės sektoriuje. Praeitą savaitę mes buvome susitikę Šilutėje su gamintojais ir su asociacijų atstovais. Jūs čia dabar taip trafaretiškai paminėjote, kad yra sprendžiamas tas klausimas, bet iš tikrųjų manau, kad valstybė vis dėlto turi užsiimti tam tikru požiūriu, kaip išlaikyti savo gamybą. Net ir Europos Parlamente būnant kiekviena valstybė kovoja dėl pomidorų, dėl agurkų įvežimo, dėl žuvų ir visų kitų produktų, jau nekalbant apie pieną. Aš žinau, koks tai jautrus klausimas. Faktiškai, pavyzdžiui, Lietuvoje sumažėjo 50 % parduodančių pieną. Dar 60 ūkininkų planuoja išeiti iš šito sektoriaus, nes negali išsilaikyti konkrečiai dėl kainų.
Latvija ir Estija dabar statosi pieno perdirbimo įmones, vadinasi, nuo mūsų nutrauks visą šitą. Kuo yra mažesnė gamyba, kuo mažesnės apimtys, tuo kaina yra didesnė ir tu nieko nepadarysi. Todėl aš labai norėčiau paklausti jūsų nuomonės, ar jūs neplanuojate peržiūrėti pieno sektoriaus konkurencingumą ir tiesiog galbūt, kaip yra numatyta kitose valstybėse, paremti pieno sektoriuje dirbančius žmones?
K. NAVICKAS. Labai panašus klausimas kaip ir gerbiamo V. Ąžuolo. Aš jau minėjau, ko tikrai reikia struktūriniams dalykams, tai aišku, kad kooperacijos, ypač perdirbimo. Tuos argumentus, kuriuos jūs teisingai paminėjote, ypač dėl pieno perdirbimo pajėgumų padidėjimo Estijoje, mes aptarėme su pieno perdirbėjais ir tą patį sakėme, kad čia… Kaip jūs matėte, tą patį klausimą, situaciją aptarėme ir dvišaliame… su Latvijos ministru.
Ten nėra taip tiesmukai, kad jie mums darys tokią didelę įtaką, šiek tiek darys, bet ne tiek, nes viskas yra projektuojama labiau į Estijoje esamų pajėgumų atnaujinimą, efektyvinimą. Jie tikisi, ta nauja gamykla, kad kitos gamyklos nebus tokios konkurencingos.
Bet iš tikrųjų esminis ir teisingiausias dalykas yra tas, kad jeigu šitomis sudarytomis sąlygomis dėl kooperacijos atsirastų didesnis pačių ūkininkų kooperatyvų perdirbimas, aišku, tai būtų ilgalaikis sprendimas vengiant tokių pasikartojančių situacijų ateityje.
PIRMININKAS. Dėkoju. Dabar klausimą užduos J. Jarutis. Ir paskutinis…
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gal aš galėčiau truputį papildyti?
PIRMININKAS. Prašom.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Čia toks suveltas klausimas. Atrodo, kad čia yra kažkur problema, kuri tarsi natūraliai susiklosto dėl to, kad kažkas kažko nepadaro. Lietuvos pieno rinkos struktūra yra labai paprasta: 85 % pieno pristato maždaug 30 % ūkių. Ir tai yra visiškai normalu. Tai yra tiesiog pagal ekonominį mastą ir pagal dydį, ne man jums aiškinti. Bėda yra ta, kad mūsų perdirbimo įmonės eksportuoja labai didelę dalį produkcijos, kai jos patiria kokią nors įtampą eksporto rinkose, gana nesudėtingai tą įtampą permeta tiesiog tiems, kurių derybų galia yra pati mažiausia. Mokėti priemokas iš nacionalinių lėšų tada, kai Lietuvos vartotojas už pieną lentynoje moka labai europietišką kainą, jau atsiprašau, yra šioks toks ir neteisingas dalykas. Tai yra tas dalykas, kuris niekaip neskatina perdirbėjo mokėti tą didesnę kainą, nes visą laiką ateis valdžia ir sumokės.
Vienintelis sprendimas, kuris čia yra, ir vienintelis sprendimas, į kurį mes kreipiame… Aišku, praėjusiais metais, kai kainos buvo labai didelės, niekam neatrodė labai įdomu, tiesiog buvo smagu neblogai uždirbti ir, taip sakant, apie kitokius laikus nelabai galvoti, bet vis dėlto parama kooperacijai, nes tai yra tai, kas duoda ūkininkams derybų galią. Niekas kitas derybų galios ūkininkams neduos. Ar su viena karve prie V. Kudirkos paminklo, ar su dviem karvėmis prie V. Kudirkos paminklo – vis tiek dėl to derybų galios neatsiras.
PIRMININKAS. Dėkoju. Klausimą užduos gerbiamas J. Jarutis. Paskutinis. Paskui gerbiamas S. Tumėnas, nes jis sako, kad iškrito iš sistemos, nors buvo užsiregistravęs. Gal tai mūsų klaida. Atsiprašome, jūs klausiate paskutinis. Prašom.
J. JARUTIS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas bus energetikos ministrui. Tikiuosi, gerbiamas Dainius atkreips dėmesį. Pirmiausia reikėtų, tiesą pasakius, padėkoti VERTʼui ir ministerijai, kad nukritus rinkoje elektros energijos kainoms priėmė teisingą sprendimą ir pasiūlė imperatyviai nepriklausomiems tiekėjams mažinti šitas kainas. Bet! Bet dar yra liekamųjų reiškinių, kai nepriklausomi tiekėjai siūlo mums fiksuotas kainas, kurios yra šiek tiek didesnės negu 28 centai, o rinkoje yra gerokai mažesnės. „Ignitis“, bent jau mūsų iš dalies valstybės valdoma įmonė, tiesiogiai nesiūlo puslapyje, kad būtų galima pasirinkti laisvą rinkos kainą, ten reikia pasikapstyti, norint prieiti prie šito, o kiti tiekėjai tai nurodo aiškiai.
Dar kitas klausimas, kada ESO nustos reketuoti mūsų piliečius dėl papildomo prisijungimo mokesčio? Pilietis gauna paramą, nori įsirengti 10 kilovatų elektrinę, jis turi instaliuotą 20 kilovatų, bet iš jo reikalauja 6 tūkst. eurų, kad galėtų tą elektrinę įrengti, kai beveik 50 %…
PIRMININKAS. Laikas.
J. JARUTIS (LVŽSF). …mūsų mokamos sumos eina ESO už elektrą. Ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Prijungimo sąlygos yra reglamentuotos įstatymu ir kaip yra kompensuojamas tinklų įvedimas. Norėdami pakeisti įstatymus, mes turime tai padaryti visi kartu Seime. Taip pat noriu atkreipti dėmesį, kad tokiu atveju, jeigu mes kompensuojame visą sumą kiekvienam norinčiam įsirengti, automatiškai visos šitos sumos anksčiau ar vėliau atsiduria tarife. Vėlgi dar kartą pasikartosiu, sprendimas, kad tokios kompensavimo proporcijos, kokios yra priimtos Seime, ir turi būti keičiamos Seime.
Dėl galimybės pakeisti sutartis, pereiti prie rinkos plano, prie valandinio plano, man teko pačiam keistis tarifą „Ignityje“, tikrai pavyko keliais spragtelėjimais. Be abejo, galbūt tai nėra paprasta vyresnio amžiaus žmonėms, tačiau aš manau, kad rinkos planai vis tiek labiau yra skirti žmonėms, kurie domisi energetika, kurie gali prisiimti šias rizikas. Puikiai žinome, kad kainų svyravimai dabar, ypač karo metu, yra ir bus dažni, todėl tai turbūt labiau tinka jauniems žmonėms. Tai tiek. (Balsas salėje) Yra, yra.
PIRMININKAS. Dėkoju. Ir gerbiamas S. Tumėnas paskutinis.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke, už geranoriškumą. Norėčiau kreiptis į ekonomikos ir inovacijų ministrę, nes dar nedirbo šiandien posėdžio metu. Gerbiama ministre, jūs jau 14 mėnesių esate įjungusi stabdžius 35 mln. Europos Komisijos skirtų pinigų skaitmeninei erdvei lituanizuoti, sulietuvinti. Ši programa – 23 projektai, pasirengę nors šiandien startuoti. Visa tai yra „Naujos kartos Lietuvos“ programoje. Ar aš ko nors nežinau, ar jūs jau tuos stabdžius išjungėte? Kada pradės startuoti visa ta programa? Nes 48 mėnesiai tiksi. Europos Komisija įpareigojusi per 48 mėnesius juos įsisavinti. O jau 14 ar 15 mėnesių praėjo. Ar turite naujos informacijos? Ačiū.
A. ARMONAITĖ (LF). Dėkui už klausimą. Būtent mes nenorime šių pinigų įsisavinti, mes norime juos investuoti į realią transformaciją, kad žmonės galėtų lietuvių kalba dėl skaitmeninių produktų, sprendimų, daiktų internete susikalbėti jau su ketvirtos ir penktos pramonės revoliucijos išradimais, gal taip reikėtų sakyti.
Visiškai teisingai, aš to net ir neplanuoju neigti, mes jungiame stabdžius dėl šio projekto, nes man yra nepriimtina, kai iš anksto institucijos, be jokio konkurso, be jokio proceso mintyse jau yra išsidalinusios pinigus. Tai yra netinkama praktika. Projektai negali dubliuotis, projektai negali kartotis, nes į lietuvių kalbos skaitmeninimą, į tas kai kurias priemones ir produktus jau yra investuota. Mes norime, kad tie produktai būtų atviros prieigos, nebūtų taip, kad kažkas pasidaro sau ir nesidalina su kitais, su startuoliais ir panašiai. Visas šias problemas reikia išspręsti ir tam reikia laiko.
Tačiau ne visos RRF’o, jūsų paminėto „Naujos kartos Lietuvos“, „Naujo kartos Europos“ fondo investicijos yra sustojusios. Priešingai. Šią savaitę pasirašiau įsakymą 96 mln. eurų investuoti į skaitmeninius sprendimus savivaldybių įstaigose ir valstybės institucijose. Ir čia taip pat yra iššūkis įgyvendinti viešuosius pirkimus, verslui pateikti sprendimus ir galiausiai šią transformaciją. Dabar šis procesas baigiasi, jau dėl 96 mln. sprendimas yra priimtas, ta pati komanda imasi ir kalbos skaitmeninimo programos.
Viską spėsime, bet svarbu ne tik laikas, bet ir prasmingai investuoti, nes 35 mln., įsivaizduokite, tai yra milžiniški pinigai, tai yra milžiniški pinigai. Už 30 mln. eurų mes galėtume sutvarkyti visas visas Vilniaus mokyklas, o dabar investuojame vien tik į skaitmeninius kalbos sprendimus.
Tiesiog kviečiu suprasti mastą ir atsakomybę, kurią mes turime. Todėl mes norime, kad viskas vyktų tvarkingai.
PIRMININKAS. Labai ačiū. Dabar Vyriausybės valandą skelbiu baigtą. Dėkoju gerbiamai premjerei ir visiems ministrams, atsakiusiems į klausimus, dėkoju klaususiems Seimo nariams.
Dabar registracija, jei pageidaujate, nes, žinau, visada būna ši replika. (Balsas salėje) Leidžiame pribėgti, ramiai, neužkliūkite už laiptelių, ramiai eikite, bėgti niekur nereikia. Štai ir opozicija kliūva, mačiau, laipteliais lipdama. Taigi, registruojamės ir skelbsime posėdį baigtą. (Balsai salėje) Užtruks.
Užsiregistravo 22 Seimo nariai. Rytinis plenarinis posėdis baigtas. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.