Stenogramą galima rasti |
Seimo posėdžių stenogramų rinkinyje Nr. 9, 2022Seimo posėdžių stenogramų rinkinys Nr. 7, 2022 |
(Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija) |
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
III (RUDENS) SESIJOS
VAKARINIO posėdžio NR. 125
STENOGRAMA
2021 m. gruodžio 14 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. MAZURONIS
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF*). Laba diena, gerbiamieji kolegos. Pradedame vakarinį posėdį. (Gongas) Registruojamės.
Užsiregistravo 46 Seimo nariai. (Balsas salėje) Fiksuosime, kad 47-asis ką tik prisijungė prie mūsų. Tai V. Valkiūnas, garsiai apie tai pareiškęs.
15.01 val.
Lietuvos Respublikos Seimo narių interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui
Pirmasis mūsų darbotvarkės klausimas, kaip žinote, yra interpeliacija sveikatos apsaugos ministrui. Trumpai priminsiu interpeliacijos procedūrą ir atitinkamas trukmes. Pradėsime nuo interpeliacijos teikėjų atstovo kalbos, ji neturėtų viršyti 10 minučių. Interpeliaciją gavusių pareigūnų atsakymas gali būti iki 30 minučių, bet, tikiuosi, bus gerokai trumpesnė kalba. Interpeliaciją gavusių pareigūnų atsakymai į Seimo narių klausimus – vėl iki 30 minučių. Ir nenustebkite, kad bus ne iš eilės, kaip esate užsirašę, o pagal tokią tvarką, kaip yra Vyriausybės valandos metu, pagal frakcijas.
Toliau bus diskusija, joje žodis suteikiamas paeiliui pritariantiems ir nepritariantiems. Čia mums reikės susitarti, po kiek kalbančiųjų fiksuojame. Galbūt po keturis, penkis, kad galėtų iš kiekvienos frakcijos bent po vieną atstovą pasisakyti.
Ir baigiamasis interpeliaciją gavusio pareigūno žodis. Čia trukmė nenurodyta. Manau, kad tai bus trumpas žodis. Taip pat teikėjų baigiamasis žodis.
Toliau mes sutarsime dėl redakcinės komisijos sudarymo. Gavę redakcinės komisijos išvadą, galėsime, aš manau, šiandienos posėdyje padaryti ir sprendimą. Galima būtų kelti ir į kitą posėdį, bet, man atrodo, racionaliau būtų procedūrą užbaigti šiandien. Aš tikiuosi, kad komisija ilgai neužtruks svarstydama.
Tiek žinių dėl interpeliacijos procedūros. Pradėsime ją, kaip jau čia buvo įvardinta, nuo interpeliacijos teikėjų atstovo kalbos. Tikiuosi, kad… Atstovas išrinktas, tai yra Seimo narys A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, šiandien įspūdinga diena, turbūt mums visiems tikrai labai įdomiai prasidėjo. Valdantieji nematė reikalo dalyvauti opozicijos siūlymų dėl biudžeto svarstyme, bet dabar matau, kad nelabai mato reikalo išgirsti net ir savo ministro atsakymus į klausimus.
Net 43 Seimo nariai, vadovaudamiesi Seimo statuto 219 straipsnio 1 dalimi, teikia interpeliaciją Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui A. Dulkiui. Esame pateikę klausimus, į kuriuos prašėme atsakyti, atsakymus gavome. Na, aš trumpai atsakysiu, kokie buvo klausimai, ir šiek tiek reflektuosiu į kai kuriuos atsakymus.
Vienas iš esminių klausimų, jį turbūt dauguma kolegų norėjo užduoti, yra susijęs su viena iš didžiausių problemų, su ja susiduria ne tik Lietuva, bet ir visas pasaulis, tai yra kovidinė pandemija. Naujoji valdžia tuo metu, dar rinkiminiu laikotarpiu, labai skambiai gyrėsi, kad turi kitą strategiją, turi detalius planus, kaip valdys, daug kalbėjo apie tai, kad bus priimti labai geri vadybiniai sprendimai, girdėjome apie garsų 130 žingsnių pandemijos suvaldymo planą, apie jį bandėme vis klausti tiek mes, tiek, matyt, žurnalistai. Jis staiga atsirado, kai opozicija pradėjo rengti šitą interpeliaciją, įvairiai interpretuodama, jis buvo ar nebuvo, koks jis buvo.
Kalbant apie patį pandemijos suvaldymo turinį, tikrai turime labai daug klausimų. Vienas iš svarbiausių, jis šiandien yra aktualus, kodėl buvo pasirinkta strategija visuomenę skaldyti ir priešinti. Matome, kiek dabar dėl to kyla įvairiausių problemų, tarptautinės organizacijos labai aiškiai komunikuoja ir sako, kad toks priešpriešos kėlimas gali kelti bendrą nepasitikėjimą vakcinomis ir galime susidurti su problemomis ateityje.
Taip pat buvo pateikti klausimai, kodėl matant, kad lėtėja vyresnio amžiaus asmenų vakcinacija, nebuvo laiku imtasi tinkamų priemonių, kad ją paskatintų. Opozicija dar rugpjūčio mėnesį siūlė sprendimus, susijusius su vienkartinėmis išmokomis, jie buvo priimti gerokai vėliau, o sprendimas dėl žalos atlyginimo iki šiol nėra priimtas, nors Seimas, dar kartą priminsiu, buvo apsisprendęs šiam sprendimui duoti skubos tvarką, o ministras žalos atlyginimą vadino neurolingvistiniu programavimu.
Taip pat buvo pateiktas labai svarbus klausimas dėl infekcinių ligų klasterio, kodėl gi jo įgyvendinimas buvo atidėtas. Galiu tik apgailestauti, kad pateiktuose atsakymuose aš radau netgi tokį tiesioginį melą, kad, suprask, buvo suplanuotas tik Vilniaus ir Kauno klasteris, o Vyriausybė dabar suplanavo net penkis visuose regionuose. Tai yra melas, nes buvo planuojami penki centrai, o dviem netgi buvo numatyta pinigų, jie naujosios Vyriausybės, peržiūrėjusios RRF’ą, buvo atidėti, ir buvo neva skelbiama, kad tas projektas bus įgyvendintas vos pasibaigus šitai kadencijai.
Taip pat labai svarbus klausimas išlieka, kodėl nemaža dalis įstaigų, kurios yra esminės valdant pandemiją, aš paminėsiu tik keletą: Nacionalinė sveikatos priežiūros laboratorija, Nacionalinis visuomenės sveikatos centras, iki šiol yra be vadovų ir iki šiol yra neįgyvendintos priemonės, apsisprendžiant dėl šitų įstaigų ateities. Projektus, susijusius su šių įstaigų ateitimi, pateikė netgi ne ministras ar Vyriausybė, o atskiri Seimo nariai. Tai klausimas, kieno tai yra nuomonė, ar tai yra Vyriausybės nuomonė, ar tai yra atskirų Seimo narių nuomonė.
Taip pat klausėme, kodėl buvo dirbtinai užvilkintas Nacionalinės šakos sutarties pasirašymas. Atsakymuose buvo pasakyta, kad tai neturėjo kokios nors įtakos Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto planavimui, nes nuostatos, kurios buvo svarbios dėl darbo užmokesčio, jau buvo žinomos iki sutarties pasirašymo arba iki pateikiant privalomojo sveikatos draudimo biudžeto projektą. Kažkas iš tikrųjų meluoja, nes kaip galima žinoti, kokios lėšos yra reikalingos darbo užmokesčiui didinti, jeigu derybos yra nepasibaigusios ir Nacionalinė šakos sutartis nepasirašyta. Tikrai tie skambiai nuskambėję pasakymai, kad, žiūrėkite, mes nuo pat Naujųjų metų, skirtingai negu kitos vyriausybės, didinsime vidutiniškai net 6 % darbo užmokestį medikams, skamba tikrai labai keistai, nes čia yra ne ambicija. Mes žinome, kokia yra infliacija. Jinai beveik trečdaliu didesnė, negu yra numatomas darbo užmokesčio didinimas medikams.
Kalbant apie kitus klausimus, buvo pateikti klausimai dėl Farmacijos įstatymo pataisų. Jos skubiai buvo prasuktos Seime ir buvo skambiai žadama imtis priemonių didinti konkurenciją kompensuojamųjų vaistų srityje. Deja, apie jokią konkrečią priemonę mes neišgirdome.
Kalbant apie visuomenės sveikatos priemones, ministras Vyriausybėje elgiasi visiškai ne kaip sveikatos apsaugos ministras. Man iš tikrųjų ministro vietoj būtų gėda važiuoti į Pasaulio sveikatos organizacijos bet kokį renginį, nes Pasaulio sveikatos organizacija jau dabar pati su savo atstovais dalyvauja Ekonomikos komitetų posėdžiuose. Ten sveikatos ministro veido jūs nepamatysite.
Dar daugiau. Ministras, kalbėdamas apie Vyriausybės išvadą dėl alkoholio kontrolės politikos liberalizavimo, savo atsakymuose kalba kaip alkoholio pramonės atstovas, kad reikia ne drausti, o šviesti, reikia taikyti kažkokias priemones, kurios mokslu nepagrįstos ir kurios prieštarauja Pasaulio sveikatos organizacijai. Kyla klausimas, ar ministras supranta, kokios srities jis yra ministras? Ar jis supranta, kad jis yra sveikatos apsaugos, o ne ekonomikos ir inovacijų ministras, kurio darbas yra atstovauti įvairiems verslo sektoriams?
Taip pat kolegoms kilo daug klausimų dėl planuojamos gydymo įstaigų reformos. Vienas iš aštresnių klausimų buvo, kodėl pasirinkta pasukti kitu keliu, negu 30 metų keliavo Lietuvos sveikatos politika, ir pasirinkta griauti šeimos gydytojo instituciją bandant ją jungti su stacionarine priežiūra. Tas iš esmės prieštarauja valstybės 30 metų vykdytam politikos kursui.
Dar vienas iliustratyvus pavyzdys arba klausimas, kodėl vis dėlto abejojama ministro gebėjimu organizuoti darbą ministerijoje, tai buvo klausimas dėl šio Seimo rudens sesijos darbų programos, kodėl nebuvo registruotas nė vienas Sveikatos apsaugos ministerijos inicijuotas įstatymo projektas. Atsakymas daugiau negu nustebino. Buvo parašyta, kad, suprask, įstatymų projektai patys savaime nekuria kokios nors pridėtinės vertės. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad ministras nusišalina nuo visų reformų, nes reformų projektus, kurie yra susiję su kokių nors įstaigų pertvarkomis, vėl neša atskiri kolegos Seimo nariai iš valdančiosios daugumos. Tai reiškia, kad ministerijoje darbą organizuoti, parengti teisės aktus vis dėlto nepavyksta.
Tokie buvo esminiai klausimai. Aš tikiuosi, kad ministras galbūt gebės į juos dar kaip nors išplėsčiau, aiškiau atsakyti, bet man susidaro įspūdis, kad vis dėlto ministrui tikrai labai sudėtinga šita pozicija. Aš manau, jeigu Seimas vis dėlto apsispręstų, kad ministrui sunku tvarkytis su šiuo darbu, būtų lengviau ir jam, ir, ko gero, Vyriausybei tiek valdant kovido pandemiją, tiek planuojant įvairius reforminius darbus. Dėkoju jums už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkui iniciatoriams. Aš dabar šiuo atveju pasiūlysiu nedidelę informaciją, visiems turbūt sutarti, kad numatytieji mūsų balsavimų intervalai pasislenka viena valanda. Kadangi popietinis posėdis buvo numatytas 14 valandą, o mes pradėjome 15 valandą, atitinkamai prie nurodytų balsavimo laikų pridėkite vieną valandą, nes kitaip per pirmąjį intervalą mums nebus už ką balsuoti (ko gero, dar tęsis interpeliacija), jeigu laikysimės pirminių nurodymų.
Tęsiame interpeliacijos procedūrą. Dabar kviečiu į tribūną ministrą.
A. DULKYS. Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami Seimo nariai, interpeliaciją vertinu kaip kvietimą dar kartą su jumis aptarti darbo rezultatus, tai būdas pasitikrinti, ar veikiame teisinga kryptimi, o tada spręsti, ar tęsiame bendrą darbą žmonių sveikatos ir gyvybės labui. Su išsamiais atsakymais į klausimus jūs turėjote laiko susipažinti. Dabar noriu sudėti esminius akcentus tose beveik 15 temų ir galbūt beveik 50 klausimų, kuriuos jūs suformulavote.
1995 metais Stanfordo universiteto mokslininkas R. Proktoras tyrė, kaip tyčia kuriamas nežinojimas, kaip neginčytini faktai yra ginčijami, o abejonių nekeliantys šaltiniai yra kvestionuojami. Tokio nežinojimo kūrėjai naudoja keturių žingsnių metodą. Pradžioje imituoja įsitraukimą į tiesos paieškas, neva siūlo savo pagalbą. Po to pradeda skleisti abejones. Trečiu žingsniu yra menkinamas tyrimų reikšmingumas, veikiančių dalyvių kompetencija. Galų gale visuomenė nuvarginama ir reikalaujama mesti tiesos paieškas ir pereiti prie kitos temos.
Pandeminis nuovargis sudaro labai palankias galimybes kelti politinį triukšmą ir iš šešėlio kurti nežinojimą, trukdyti žmonėms matyti visumą. R. Proktoras davė atsakymą, kodėl netiesa nugali faktus. Pirma, netiesą lengviau įsiminti ir suprasti. Antra, melagingas teiginys įsimenamas, nes jis kartojamas nuolat, net ir jo paneigimo kontekste. Trečia, melagingas teiginys yra įtaigesnis ne todėl, kad stipresnis, o todėl, kad apie jį visi nuolat kalba.
Turbūt sutiksite, kad faktai kalba tyliau nei emocijos, tačiau jie yra iškalbingesni, ypač kai kalbame apie Lietuvos žmonių sveikatos ir gyvybių išsaugojimą. Todėl kalbėsiu faktais. Jie leis jums susidaryti gana tikslų šiandienės tikrovės vaizdą, nepagrąžintą politiniais išskaičiavimais ir populiarumo medžiokle.
Lietuvos pasirinkta pandemijos valdymo strategija veikia gerai ir yra rezultatyvi. Suprantu, kaip tai paradoksaliai skamba, ir visgi tokia yra tikrovė. Taip, tikslas toli gražu nepasiektas, kasdien suserga daugiau nei 1 tūkst. žmonių, miršta dešimtys, kenčia ir vargsta nuo COVID-19 dešimtys tūkstančių, esame nežinomybėje dėl galimų naujų viruso atmainų. Tačiau jei ant stalo sudėsime visus veikiančius faktorius ir pasižiūrėsime už tvoros, kaip sekasi kitiems, pamatysime, kad turime už ką sau padėkoti. Sakydamas „sau“, turiu mintyje Lietuvos gyventojus, sveikatos apsaugos specialistus, visas politines valdžios grandis.
Maždaug 80 % pilnamečių, tai yra sąmoningai gyvenime sprendimus priimančių Lietuvos žmonių, priėmė sprendimą skiepytis. Jiems pakako informacijos, komunikacija buvo aiški, emocija tinkama, motyvacija pakankama. Maždaug 10 % žmonių dar net nepradėjus masinės gyventojų vakcinacijos teigė, kad jie nieku gyvu nesiskiepys, tą ir daro. Tiesa, jie reikalauja išskirtinio elgesio su jais, bet šito negalės būti, nes tada sustos visas viešas visuomenės gyvenimas ir tokiu atveju už nepasiskiepijusių pageidavimus savo laisve sumokės 80 % pasiskiepijusių.
Prisiminkime, Konstitucija yra vertybių, asmens teisių, visuomenės intereso ir valstybės pareigų visuma. Valstybės pareiga, kad pandemija neplistų, kad visiems būtų užtikrinamas sveikatos priežiūros prieinamumas. Šiandien mes esame… iš esmės ir turime nepasiskiepijusių asmenų pandemiją. Todėl valstybė ir visuomenė gali gyventi minimaliai suvaržytą gyvenimą. Tai reiškia, kad, lyginant su ankstesnėmis bangomis, šiandien daugiau žmonių yra saugesni. Jei serga, tai serga lengviau, gydymo įstaigos nėra perpildytos, planinis gydymas vyksta, viešasis gyvenimas atviras, kontaktinis mokymasis vyksta ir visa tai vienos užkrečiamiausių delta atmainos sąlygomis. Lyginant su kitomis valstybėmis, Lietuva gyvena bene artimiausią įprastam gyvenimą. Išėjome iš karantino, nėra jokių judėjimo ribojimų, veikia verslai, švietimas organizuojamas kontaktiniu būdu. Gyvenimo Lietuvoje daugiau nei pandemijos.
Lietuva yra didžiausia vakcinacijos procentą Rytų Europoje pasiekusi valstybė. Pagal vakcinacijos rodiklius mes esame panašesni į Vidurio Europą. Jeigu pasiskiepytų dar 300 tūkst. žmonių, būtume kaip Vakarų ar Šiaurės Europa. Lietuvos lyderystė regione matyti ir strateginiuose sprendimuose. Dviejų, o ne vienos dozės vakcinų strategija mums leido efektyviau kovoti su delta atmaina. Esame tarp pirmųjų Europoje, pradėję taikyti sustiprinančiosios dozės priemonę, todėl šiandien mums netenka atsiprašyti pasiskiepijusių ir įvesti karantiną, imtis kitų griežtų priemonių, kurias taiko kai kurios Vakarų valstybės. Kartoju, Lietuvos kovos su pandemija strategija pasiteisino, jos atramos taškai yra trys. Jais remdamiesi priimame visus pandemijos valdymo sprendimus.
Pirmas prioritetas – žmonių sveikatos ir gyvybės saugojimas, toliau – funkcionuojanti sveikatos sistema, galiausiai – maksimaliai pagal aplinkybes atviras visuomenės ir valstybės gyvenimas. Pandemijos valdymo priemonės nuolat kinta ir tai yra ne chaotiškumas ar padrikas pandemijos valdymas, kaip mėgstama spekuliuoti politiniuose šou. Darbinėje kasdienybėje tai yra nuolatinių proaktyvių priemonių ir reagavimo į naujas atmainas ir naujus aplinkos faktorius derinys. Nuolat kintant epidemiologinei situacijai, atitinkamai turi būti koreguojamos pandemijos valdymo priemonės, jos gali būti griežtinamos arba švelninamos. Kovos su pandemija strategija ir jos įgyvendinimo principai nekinta, tai visų pirma atsparumas, užtikrintos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir valdomas išėjimas iš karantino, pastarasis jau įgyvendintas, atsigavimas, pandemijos stabilizacija ir šalies gyventojų vakcinacija, o ateitis – efektyvus ateities pandemijų bei epidemijų valdymas, civilinės saugos ir sveikatos sistemos pokyčiai, inovacijos.
Daug triukšmo kilo dėl pandemijos valdymo plano. Ši audros stiklinėje istorija gerai iliustruoja, kaip galime būti smulkmeniški sąmokslo istorijų kūrėjai dėl metaduomenų ir kiek ignoruojame realybę, kai gūglo paieškoje užtenka įvesti raktinį terminą „pandemijos valdymo planas“ ir pirmi du rezultatai yra COVID-19 valdymo strategija ir priemonės, jos ten nuo šių metų sausio. Tai patvirtina mano susitikimas su Darbo frakcija metų pradžioje, kai to susitikimo dalyvius kviečiau apsilankyti ministerijos tinklalapyje ir susipažinti su planu. Prie plano kūrimo prisidėjau ne tik aš, kaip kandidatas į sveikatos apsaugos ministrus, bet ir būsima šalies premjerė, politikai ir visa kompetentingų žmonių komanda. Tarp jų buvo ir minima Seimo narė, todėl skirtinguose strategijos kūrimo etapuose dokumento metaduomenyse galėjo atsirasti bet kurio su šiuo dokumentu dirbusio asmens pavardė.
COVID-19 valdymo strategija buvo rengta vadovaujantis Pasaulio sveikatos organizacijos, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro, kitų tarptautinių institucijų ir organizacijų sprendimais ir rekomendacijomis, atsižvelgiant į Prezidento inicijuotos Sveikatos ekspertų tarybos pateiktus siūlymus, taip pat specialistų ir įrodymais pagrįstos medicinos grupės ekspertų siūlymus ir rekomendacijas. Gruodžio mėnesį šis planas buvo aptartas Nepriklausomų ekspertų patariamojoje taryboje prie Vyriausybės. Praleidome ne vieną vakarą, ne vieną savaitgalį. Už paaukotą šiam planui asmeninį laiką, už pasidalytas žinias šiandien sakau ačiū.
Sakau ačiū Kembridžo universiteto ligoninės gydytojui T. Beinortui, gydytojui V. Grigui, profesoriui L. Griškevičiui, profesorei L. Jančorienei, profesorei R. Kalėdienei, profesoriui V. Kasiulevičiui, Kembridžo universiteto mokslo tyrėjai I. Olendraitei, gydytojui V. Pečeliūnui, docentui P. Skruibiui, profesoriui M. Stankūnui, docentui K. Štarui, duomenų mokslininkui V. Zemliui-Balevičiui, verslo atstovams V. Janulevičiui ir A. Romanovskiui bei dar daugybei žmonių, kurių čia nespėsiu išvardinti.
Ar aiškinimasis dėl metaduomenų jums neatrodo smulkmeniškas? Ar toks turi būti rimtų politikų užsiėmimas rimčiausios krizės po nepriklausomybės atkūrimo metu, dviejų ekstremaliųjų situacijų tuo pačiu metu? Todėl grįžkime prie faktų.
Lietuvos senjorai – pažeidžiamiausia grupė, šiandien yra paskiepyta 80 % ir daugiau, skaičiuojant 65–80 metų amžiaus asmenis. Tarp Baltijos šalių mūsų senjorai amžiaus grupėje iki 80 metų skiepijasi geriausiai, tačiau vyresni nei 80 metų senjorai skiepijasi ne taip sparčiai, pasiskiepijusių daugiau nei 70 %. Tad liko mažiau nei 50 tūkst. mūsų vyriausiųjų, kuriems iki šiol asmeniškai skambina savanoriai medikai ir šeimos gydytojai, kviečia skiepytis, atsako į individualizuotus klausimus. Būtent vyresnio amžiaus žmonės buvo vieni iš pirmųjų, kuriuos dar vasario mėnesį pakvietėme pasiskiepyti. Būtent šiai grupei buvo skirtos vienos pirmųjų vakcinų siuntų, kurios apskritai atvyko į Lietuvą.
Nuo pat vakcinacijos pradžios vakcinų prieinamumui užtikrinti pasitelkta daug priemonių, aiškinančių, skatinančių, motyvuojančių garbaus amžiaus žmones gauti savo vakciną. Kai tik buvo paleista registravimo platforma, iš karto buvo įdiegta funkcija, kad negalintieji užsiregistruoti internetu galėtų būti užregistruoti artimųjų. Tik pradėjus vyresnio amžiaus žmonių skiepijimą, gydymo įstaigos asmeniškai susisiekė su savo prisirašiusiais pacientais ir juos kvietė pasiskiepyti. Jau nuo pat vakcinacijos pradžios buvo sudarytos sąlygos gyventojus skiepyti namuose, mobiliosios komandos vyko pas gyventojus į namus. Be to, suprantant, kad ne tik senoliai, bet ir jų artimieji gali neturėti galimybės registruotis internetu ar telefonu, buvo sudarytos galimybės skiepytis be registracijos labiausiai gyventojų lankomose vietose – vaistinėse, viešose miestų vietose, organizuotos mobiliosios vakcinavimo vietos miesto viešosiose erdvėse, miegamuosiuose rajonuose, prekybos centruose, turgavietėse ar šalia jų, renginiuose, šalia bažnyčių.
Senjorų vakcinacija buvo ir bus vienas iš vakcinacijos prioritetų. Prieinama, patogi ir nemokama vakcinacijos sistema yra sukurta, ji veikia, joje dalyvauja gydymo įstaigos, savivalda, socialiniai partneriai, privatus sektorius. Daugiau nei 280 skiepijimo taškų aktyviai vykdo skiepijimą visoje Lietuvoje. Sėkmingai skiepija privačios ir valstybinės įstaigos, skiepijimo centrai, mobiliosios komandos, vaistinės.
Turiu pažymėti, kad vykdomoji valdžia ir savivalda dar niekada taip glaudžiai nebendradarbiavo, kaip valdant pandemiją. Sveikatos apsaugos ministerija kartu su savivaldybėmis bei sveikatos priežiūros įstaigomis organizuoja vakcinacijos procesą, pasidalydamos funkcijomis ir atsakomybėmis. Viskas nuoseklu ir paprasta. Kuo daugiau Lietuvą pasiekdavo vakcinų, tuo daugiau būdavo organizuojama priemonių. Kritikai dažnai tyčia ar netyčia užmiršta šį paprastą loginį ryšį.
Vis dėlto skiepijimo nuo COVID-19 ligos tempas ir paskiepytų asmenų skaičiuos šiuo metu vis dar nėra pakankamas, kad būtų užkirstas kelias koronaviruso infekcijos plitimui. Šiuo metu pasaulyje ir Lietuvoje sparčiai plinta pavojingos viruso atmainos, kovido ligos epidemiologinė situacija yra ypač nepalanki, todėl būtina ir toliau intensyvinti vakcinacijos tempą, didinti pasiskiepijusių asmenų skaičių ir taip užtikrinti visuomenės saugumą.
Šiandien populiaru priekaištauti už neva neįvykusią komunikacijos kampaniją, kuri turėjo kaip burtų lazdele nuimti visas su vakcinacija susijusias problemas. Tai ir saviapgaulė, ir žmonių apgaudinėjimas. Tai vyksta arba dėl neišmanymo, arba vykdoma turint interesų. Supažindinsiu su kontekstu, kuris parodo tikrą situaciją. Iki vasaros vidurio vyko bent keturios informacinės kampanijos, skatinančios gyventojus skiepytis, pateikiančios ir faktinę informaciją, ir kuriančios palankų emocinį fondą: „Petys už laisvę“, „Etapinės vakcinacijos startas ir vykdymas“, Visuomenės sveikatos fondo lėšomis finansuota ir turinio pasirinkimo laivę žiniasklaidai paliekanti kampanija, ir galiausiai vadinamoji Vardų kampanija.
Kai pavasarį buvo skirtos lėšos visuomenės informavimo kampanijai, iš karto po etapinės vakcinacijos mano komanda pradėjo rengti papildomą viešąjį pirkimą. Tai, kad pirkimas neįvyko, rodo vienintelį dalyką – viešųjų pirkimų procedūros nepritaikytos įsigyti paslaugas greitai kintančiomis aplinkybėmis, ekstremaliosiomis situacijomis. Nepaisant to, absoliučiai daugumai Lietuvos gyventojų informacijos, faktų, nuomonių ir emocijos pakako, kad pasiskiepytų.
Apibendrinant temą, šiandien gyvename atviroje Lietuvoje, gydymo paslaugos teikiamos visiems, viešasis gyvenimas vyksta, žmonės gali dirbti, ilsėtis ir protestuoti laisvai. Tai yra pandemijos valdymo strategijos, kurią pasirinko ir įgyvendino Lietuva, rezultatas, tai yra ir mūsų visų bendradarbiavimo rezultatas. O žmonių, kurie pareigas painioja su prievarta buvo, yra ir bus visose valstybėse. Lietuva – ne išimtis. Šiais akcentais iliustravau išsamius atsakymus, kuriuos pateikiau apie pandemijos valdymą, kitas temas apžvelgsiu kur kas glausčiau.
Dėl sveikatos sistemos įstaigų vadovų. Sveikatos apsaugos sistemoje nebus toleruojami jokie korupciniai veiksmai, vengimas spręsti su darbuotojų psichologine gerove susijusias problemas, kurios ne tik kuria prastą psichologinį klimatą organizacijoje, bet ir tiesiogiai blogina vykdomos veiklos kokybę ir rezultatus. Pasaulinio korupcinio barometro duomenys rodo, kad penktadalis pacientų Lietuvoje prisipažįsta davę kyšį gydymo įstaigose, esame antri pagal blogumą Europos Sąjungoje. Kas ketvirtas pacientas teigia bent kartą pasinaudojęs turimais asmeniniais ryšiais. Specialiųjų tyrimų tarnybos inicijuotame Lietuvos korupcijos žemėlapio tyrime pusė Lietuvos gyventojų mano, kad labiausiai korumpuotos institucijos mūsų valstybėje yra sveikatos apsaugos srityje. Šiame gėdos sąraše lenkiame teismus, Seimą, savivaldybes. Už antikorupcinės veiklos formavimą yra ir turi būti asmeniškai atsakingi sveikatos apsaugos sistemos įstaigos vadovai, jiems ir ateityje taikysiu aukščiausius nepriekaištingos reputacijos ir skaidrumo standartus. Nesvarbu, kokio statuso žmonės į tai buvo, yra ar bus įsipainioję, kuriu ir kursiu nepakantumo korupcijai, patyčioms ir mobingui atmosferą.
Kodėl turėtume taikytis su neskaidriu biudžeto lėšų panaudojimu ir dar ekstremaliosios situacijos ar net karantino metu, kodėl kelia nuostabą, jei prarandamas pasitikėjimas tais vadovais, kurie patraukiami įtariamaisiais tyrimuose dėl korumpuoto pobūdžio nusikalstamų veiklų, kurie neužtikrina nediskriminacinės darbo aplinkos? Mano nuomone, pokyčių nebus, jeigu ir toliu toleruosime tuos, kurie pasyviai stebi pažeidimus, nesiima veiksmų dėl tęstinių patyčių ir trunkančio pobūdžio mobingo. Nebūsiu pasyvus šio nuopuolio stebėtojas – principingai, nuosekliai valdysiu sistemą, o tada ir pati sistema valysis.
Dėl Lietuvos nacionalinės sveikatos sistemos šakos sutarties. Sveikatos apsaugos ministerijos paskatintos devynios medikams atstovaujančios profesinių sąjungų organizacijos susivienijo ir pirmą kartą sveikatos apsaugos sistemos istorijoje pasirašė vieną nacionalinės sveikatos sistemos šakos kolektyvinę sutartį. Nauja sutartis užtikrina visų profesinių sąjungų narių socialines garantijas, stabilų darbo užmokesčio kilimą bei papildomas garantijas. Nei kolektyvinės derybos, nei derybų rezultatas – šakos kolektyvinės sutarties pasirašymas nebuvo vilkinami. Priešingai – derybos prasidėjo iš karto, gavus Vyriausybės įgaliojimą, ir vyko tol, kol buvo susitarta dėl visų profesinių sąjungų organizacijų pateiktų siūlymų. Džiaugiuosi, kad mūsų visų siekiai, nepaisant labai skirtingų pradinių lūkesčių ir tarp ministerijos ir 9 profesinių sąjungų, ir tarp pačių profesinių sąjungų, galų gale sutapo ir šiandien vykęs bendradarbiavimas bei tarpusavio interesų derinimas mus dar labiau suvienijo.
Dėl alkoholio kontrolės politikos. Mes neneigiame alkoholio vartojimo problemos ir ją pripažįstame. Vyko ne vienas tarpinstitucinis pasitarimas, ministrų kabineto darbinės diskusijos. Mano komanda ir aš įvardinome rizikas, kylančias liberalizuojant alkoholio prieinamumą. Šiuo metu Lietuvoje galiojanti ypač griežta prekybos ir reklamos tvarka nėra pagrįsta tyrimais, o daromos prielaidos dėl jų veiksmingumo yra kompleksinių priemonių pasekmė. Aš palaikiau Vyriausybės išvadą, nes alkoholio vartojimo ribojimo priemonių rinkinys yra gerokai platesnis nei ši viena priemonė ir jis šiuo metu netolygiai panaudojamas. Pasisakau už sveiką priemonių balansą.
Buvusi Vyriausybė buvo susikoncentravusi tik į pasiūlos mažinimą, bet Lietuvoje yra labai daug žmonių, kurie serga. Jų nepagydo vien negalėjimas įsigyti alkoholio tam tikru paros metu. Mūsų tikslas, kad žmonės nevartotų ne tik todėl, kad negali nusipirkti alkoholio, mūsų tikslas, kad nevartotų, nes jie gauna pagalbą. Todėl siekiame, kad žmonės gautų ne blaivinimo paslaugas iš sveikatos sistemos, o priklausomybės nuo alkoholio gydymą.
Taip pat turime nepamiršti, kad žmogus yra socialinės aplinkos dalis. Tai, kaip jis elgiasi, labai priklauso nuo jį supančių žmonių elgesio. Todėl mes žiūrime plačiau ir prevencijos dalyje norime investuoti į bendruomenių, mokytojų, atskirų visuomenės grupių, pavyzdžiui, tėvų, veiklas. Mes visi, nepriklausomai nuo politinės partijos, esame suinteresuoti, kad Lietuvos gyventojai nepiktnaudžiautų alkoholiu.
Dėl Lietuvos sveikatos politikos kurso. Ar Lietuva neužmiršo, kad yra Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos klubo narė? O gal tik norėjome šio klubo spalvotų marškinėlių pasipuikuoti? Jei ne, tuomet prisiminkime EBPO rekomendacijas Lietuvai.
Pirma. Lietuvos sveikatos priežiūros sistema ir toliau pernelyg sutelkta į ligonines.
Antra. Daugiausiai Lietuvos sveikatos priežiūros biudžeto lėšų išleidžiama stacionarinei priežiūrai ir vaistams. Toks sveikatos priežiūros sistemos išteklių paskirstymas iš esmės skiriasi nuo daugumos Europos Sąjungos šalių.
Trečia. Prevencijos priemonėmis išvengiamas mirtingumas – didžiausias Europos Sąjungoje, o sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamas mirtingumas – antras pagal dydį.
Ne tik EBPO, bet ir Europos Komisijos tarnybos taip pat siunčia panašų signalą. Išvengiamo mirtingumo dėl širdies ir kraujagyslių ligų ir savižudybių daugiausia vyrų rodiklis Lietuvoje daugiau nei dvigubai viršija Europos Sąjungos vidurkį. Kaimo vietovėse jis buvo vidutiniškai 30 % didesnis nei miestuose. Prevencijos priemonėmis ir sveikatos priežiūros priemonėmis išvengiamas mirtingumas buvo atitinkamai 2 ir 2,5 karto didesnis už Europos Sąjungos vidurkį. Lietuvoje vis dar dažnai hospitalizuojama dėl tokių susirgimų, kuriems reikia ambulatorinio gydymo.
Štai todėl siūlomas savivaldybės sveikatos centro modelis nenumato pirminės sveikatos priežiūros sujungimo su stacionarine sveikatos priežiūra. Interpeliacijos klausime yra painiojamos sujungimo ir integracijos sąvokos. Numatoma integruoti pirminės, ilgalaikės priežiūros paslaugas ir specializuotas antrinio lygio ambulatorinės sveikatos priežiūros paslaugas, taip pat integruojant ir visuomenės sveikatos paslaugas. Stacionarinės pagalbos apimties mažėjimas, o ambulatorinės pagalbos stiprus augimas yra neišvengiama visos Europos ir Lietuvos kryptis, kuri tęsis nepriklausomai nuo to, kas bus valdžioje.
Dėl populiarumo visuomenės nuomonės apklausose. Mano nuomone, didesnę įtaką gyventojų pasitikėjimui Vyriausybės sprendimais turi ne konkretaus ministro momentinis populiarumas, o visų politinės valdžios grandžių bendradarbiavimas. Kai žmonės mato, kad politikai tuščiai laužo ietis, kuria sąmokslo teorijas, reitingų sumetimais pataikauja atskiroms visuomenės grupėms, tuo metu yra žala ne tik pandemijos valdymui, bet ir apskritai pasitikėjimui valstybe.
Savo atsakymų į jūsų klausimus kalbą baigiu. Stanfordo universiteto mokslininkas R. Proktoras ir tyrėjai mano, kad faktai yra nepatrauklūs, nuobodūs, o pasaulyje – tiek daug kitų dalykų. Faktai greito vartojimo kultūros žmogui iš anksto atrodo grėsmingai, kyla instinktyvus noras pasipriešinti. Faktai sukelia gynybinę reakciją tų, kurie nori pasilikti prie savo pasaulėžiūros. Štai todėl, anot Dž. Svifto, kol tiesa tik maunasi batus, melas apibėga pasaulį du kartus. Net ir padidinus faktų srautą, nepavyksta geriau informuoti visuomenės. Kodėl? Todėl, kad mums trūksta pagarbos tiesai, todėl, kad mums trūksta tolerancijos klaidai. Klaidų padariau, o posto nesilaikau įsikabinęs. Jei jūs ir mane delegavę žmonės nuspręs, kad šiandien mano atsakymai netenkina, aš trauksiuosi, o kol tai neįvyko, jaučiu pareigą dirbti ir tęsti darbus toliau. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui. (Balsai salėje) Dabar dėl vedimo… Luktelėkite, ministre, tribūnoje. Dėl vedimo tvarkos suteiksiu žodį A. Nekrošiui.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Turbūt įtariate, dėl ko kreipiuosi į jus, dėl skiriamo šiam klausimui laiko. Kaip matome, ministras beveik išnaudojo visą laiką tam klausimui, todėl mes frakcijos vardu prašome šį klausimą dar pratęsti bent pusvalandį, kad galėtų Seimo nariai paklausti. Ačiū.
PIRMININKAS. Deja, mes dirbame pagal specialią procedūrą, kur laikas tiksliai fiksuotas. Dabar pereiname prie ministro atsakymų stadijos. Čia nieko nereikia kol kas pratęsti, tiesiog jos dar nepradėjome ir nežinia, kiek truksime. Ministro atsakymų turbūt jūs nesiūlote pratęsti? Bet to irgi negalėtume padaryti, nes pasakyta… Na, galėtume dar pratęsti 3 minutėmis, nes jų neišnaudojo ministras. Tai gal sutiksime, kad jūsų siūlymas nelabai statutinis šiuo atveju.
Dabar klausimai ir atsakymai. (Balsai salėje) P. Gražulis taip pat dėl vedimo tvarkos. Prašom.
P. GRAŽULIS (LRF). Kadangi ministras sutaupė 3 minutes, aš siūlau registruotis visiems per tą laiką. Registraciją atlikti.
PIRMININKAS. Jeigu P. Gražulis nori būti užfiksuotas, kad yra salėje, registruojamės.
Užsiregistravo 44 Seimo nariai. Kaip minėjau, pereiname prie klausimų ir atsakymų. Pirmasis klausia D. Kepenis. Ruošiasi L. Nagienė.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, aš neklausiu jūsų, kodėl apgaudinėjate žmones, kad skiepai nėra prievartiniai. Aš neklausiu, kodėl neorganizavote Lietuvoje mokslinių diskusijų, neprijungėte Mokslų akademijos, Mokslo tarybos, kodėl iki šiol nėra atsakingų už žalą, padarytą žmonėms, kodėl nestabdėte vaikų perteklinių skiepų, perteklinių kaukių, nepatikimų testų naudojimo, kodėl nesakote žmonėms tiesos, kad jie po skiepo tampa genetiškai modifikuotais organizmais. Aš neklausiu jūsų, kodėl apleistos ligoninėse medicininės paslaugos, aš neklausiu, kodėl nevyksta profilaktinės programos dabar, kodėl prievartaujate žmones, kurie patys rūpinasi imunitetu, skiepytis. Aš neklausiu, ką jūs atsakinėjate žmonėms, kurių giminės (4 tūkst.) guli kapuose, aš neklausiu jūsų, kodėl nesprendžiate…
PIRMININKAS. Gerbiamas kolega, jūsų laikas baigėsi. Jeigu jūs nieko neklausiate, tai neišnaudokite laiko.
D. KEPENIS (LVŽSF). Aš klausiu, kodėl leidote laužyti Konstituciją ir prievartauti žmones?
PIRMININKAS. Kažko vis dėlto gale paklausė Seimo narys. Pamėginkite atsakyti.
A. DULKYS. Nesu iki galo užtikrintas, kad gerai išgirdau jūsų klausimą, nes čia tikrai pagarbos diskusijai nebuvo daug. Žiūrėkite, ekspertų, man atrodo, Lietuva per šiuos metus girdėjo tiek daug, kad tikrai dėl jūsų pirmos dalies, kur jūs net neklausėte, yra pateikta labai daug atsakymų. Tiek diskusijų, tiek nepriklausomų ekspertų, kiek, sužinojome, dabar turi Lietuva, man atrodo, dar niekada nebuvo.
O dėl Konstitucijos, man atrodo, šiais klausimais yra pasisakę jau ir konstitucinės teisės žinovai, kurie yra tikrai šitos srities specialistai. Jie yra patvirtinę, kad šiuo metu jie nemato, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė ką nors būtų padariusi ne pagal teisės aktus. Jeigu tokių abejonių yra, visada yra procedūros išsiaiškinti. O bendra prasme, kaip aš ir akcentavau, asmeniškai man atrodo, kad kai mes tik pradedame kalbėti apie valstybės pareigas, visuomenės pareigas, kažkodėl žodį „pareiga“ mes visą laiką paverčiame žodžiu „prievarta“.
PIRMININKAS. Toliau klausia L. Nagienė. Ruošiasi O. Leiputė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs kaip tik savo pasisakyme pasakėte – pagarba tiesai, to kartais mums trūksta. Aš norėčiau, toks mano klausimas, kodėl jūs nepripažįstate natūraliai persirgusiųjų ir jų antikūnų kiekio, nes statistika rodo visai ką kita? Pavyzdžiui, Izraelyje nuo 6 iki 13 kartų suserga pakartotinai rečiau tie, kurie yra persirgę, lyginant su pasiskiepijusiais. Aš labai norėčiau žinoti, ar pas mus tokie tyrimai buvo atlikti?
Antras mano klausimas dėl vaikų vakcinacijos. Mes žinome, ir jūs patys ministerijoje konstatuojate, kad vaikai serga lengva forma. O kodėl dabar, išaiškėjus šitam faktui, kuris įvyko Telšiuose, būtent dabar parodome, kad vaikai gali ir čia atsirasti? Dabar, būtent tik dabar paskelbtas šitas faktas, nors jis buvo anksčiau, apie vienerių metų vaiko mirtį. Ar vėl nėra sutapimas, kad būtų parodyta, kad būtinai reikia skiepytis. Koks tikslas, jeigu vaikai iš tikrųjų serga ir perserga labai lengva forma? Ačiū.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, neviršykime klausimui skirto laiko. Prašom, ministre.
A. DULKYS. Dėl visų sprendimų, susijusių su testavimo politika ar skiepijimu, ar išimtimis, ar visokiais kitokiais dalykais, be abejo, stengiamasi atsižvelgti į įvairius tyrimus. Jų nėra labai daug, nes skiepytis pasaulis pradėjo vos prieš metus. Tačiau tikrai su Nepriklausomų ekspertų taryba prie Vyriausybės, man yra jausmas, mes tikrai stengiamės į juos visus atsižvelgti ir diskutuoti.
Kalbant apie imunizaciją, antikūnų dalykus, yra labai daug ginčų ir tarp pačių medikų. Kaip šitą dalyką traktuoti? Matyt, šiuo atveju mes dar neturime vienareikšmio atsakymo, tačiau savo sprendimais stengiamės daryti taip, kad atsižvelgtume į tai, kas jau yra iš tikrųjų aišku. O kas neaišku, galbūt dar tų tyrimų turėsime.
Dabar dėl to konkretaus jūsų paminėto atvejo. Taip, mes patys šito tikrai nežinojome, tas toks nemalonus sutapimas. Bet aš, kaip sveikatos apsaugos ministras, kreipiausi į Valstybinę akreditavimo tarnybą, kad būtų atliktas tyrimas ir būtų įvertinti tiek poliklinikos veiksmai, tiek ligoninės veiksmai. Savo ruožtu domimės ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos procesu, kas ir ką kokiame etape žinojo ar nežinojo. Tyrimai trunka ilgai. Kada konkreti mirties priežastis buvo įvesta į e. sveikatą, jau yra kitas dalykas. Manau, mes tuos atsakymus surasime, bet tikrai neabejokite, negali būti net matymų, kad kažkaip specialiai.
PIRMININKAS. Klausia O. Leiputė. Ruošiasi A. Gedvilas.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Gerbiamas ministre, savo pasisakymo pradžioje jūs minėjote, kad pagrindinis, svarbiausias kriterijus, kuriuo vadovaujatės priimdamas sprendimus, yra žmonių gyvybės ir sveikatos saugojimas. Tačiau Lietuva pagal mirtingumą, lyginant su ikipandeminiu laikotarpiu, pirmauja tarp Europos Sąjungos šalių. Kaip jūs manote, kaip prie sveikatos saugojimo prisideda tai, kad mes turbūt vieninteliai kovido įkarštyje esame priversti diskutuoti apie ligoninių padalinių uždarymą, kas lems, tikėtina, paslaugų atitolinimą, trikdo, be abejo, medikų darbą ir pasėja sumaištį tarp gyventojų? Kaip jūs manote, ar iš mažesnio miestelio žmogus, kuris bus vyresnio amžiaus, priverstas viešuoju transportu važiuoti į didesnio miesto rajoninę, regioninę ligoninę gauti paslaugų, kaip lauks visą dieną, trinsis tarp procedūrų koridoriuose, ir ar tai mes galime vadinti sveikatos paslaugų gerinimu, kokybės užtikrinimu ir gyvybės išsaugojimu?
PIRMININKAS. Laikas!
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Ačiū.
PIRMININKAS. Visi norite viršyti laiką, kas čia dabar. Prašom.
A. DULKYS. Pradžioje bandau… Jūsų čia labai ilgas sakinys kaip M. Prusto kūrinyje. Dėl mirtingumo. Duomenys keičiasi, situacija keičiasi. Šiuo metu Lietuva pagal mirtingumo vidurkį yra net žemiau Europos Sąjungos vidurkio ir yra antrame dešimtuke Europos Sąjungos valstybių tiek pagal sergamumą, tiek pagal mirtingumą.
Reformų klausimu, žinote, niekada nebus to gero laiko. O kai kalbame apie pandemiją, tai būtent dalis ir didelė dalis mūsų reformų krypčių yra būtent nukreipta į būsimų infekcijų valdymą, kad mes ateityje būtume stipresni ir kad būtent tiems žmonėms, kurie dirba toje sistemoje, kad jiems būtų geriau. O kai kalbame jau apie pacientą, tą, kaip jūs sakote, mažąjį pacientą, mažųjų miestelių, tai mes todėl ir stengiamės dabar nedaryti tos ankstesnės klaidos, kad kai kalbame apie reformos kryptis, mes integruojame savo kryptis kartu su socialine politika ir būtent su socialinių paslaugų integravimu savivaldybėse ir būtent su sprendimu dėl pavėžėjimo klausimo.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Gedvilas. Ruošiasi R. Žemaitaitis.
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, norėjau paklausti, kadangi kalbėsime interpeliacijos klausimu, sakykite, lyg ir įdėmiai klausiausi jūsų kalbos, bet jūs nieko kritiško sau nepriskyrėte. Ar sėkmės atveju, jeigu išliksite poste, ar galite pasakyti, kokius sprendimus galbūt keistumėte arba priimtumėte? Kaip jūsų darbas pasikeistų, jeigu interpeliacija nebūtų patvirtinta?
A. DULKYS. O taip, jeigu būtų galima sugrąžinti laiką, jeigu tuo metu mes galėtume žinoti tai, ką sužinome vėliau, be abejo, daugelį dalykų mes galėtume daryti kitaip.
Šiandien, matyt, tikrai galėčiau daug jų įvardyti, bet vienas dalykas, kuris pirmas dabar į galvą ateina, tai kai dėliojome planą, strategiją ir mes neturėjome visos informacijos apie tai, kokie yra realūs vis dėlto resursai, turiu pripažinti, kad per daug atsakomybių buvau pirminiu etapu su komanda numatęs Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžioms institucijoms ir, deja, pirmaisiais darbo mėnesiais daugeliu atvejų teko nusivilti. Pirmomis savaitėmis patyrėme didžiulį stresą, nes mus vis pasiekdavo kokia nors informacija, kad tai institucija negali šito, negali kito, tai neturime priemonių rezervo, tai sutartys kažkokios baigėsi ir tu sužinai vieną darbo dieną prieš jų pasibaigimą.
Tai ką dabar daryčiau kitaip? Matyt, dėliočiau plano įgyvendinimo resursus, nesuteikdamas tiek daug svorio ir lūkesčio būtent Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžioms institucijoms. Noriu pasakyti, jose dirba labai daug puikių žmonių. Čia mano pasisakymas buvo apie jas kaip apie organizacijas, kaip apie visumą, todėl nenuostabu, kad Seimą pasiekė įstatymo idėjos, projektai, kad šias institucijas reikia perkrauti.
PIRMININKAS. Klausia R. Žemaitaitis. Ruošiasi J. Sejonienė.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Kaip buvo pradžioje, dabar, visados ir per amžius, amen. Tai čia daugiau kaip Šventojo Rašto ištrauką aš įvardinčiau tą pranešimą. Tikrai jūs esate geras ir doras žmogus, matyt, turėjote būti klebonu, bet ne ministru. Visą savo kalbą, ministre, daug skyrėte kovidui. Bendraujant su jumis asmeniškai man, kartais ir skambinant, ačiū jums, kad tikrai labai keliate ragelį, tai čia yra pagarba jums, bet aš pasigedau vieno dalyko jūsų kalboje. Aš išskyriau šešis punktus, apie kuriuos jūs nekalbėjote. Apie ligoninių pertvarką. Tai kodėl reforma vyksta be savivaldybių tarybų sprendimų, tik užtenka administracijos direktoriaus rašto? Nuotolinis gydymas vyksta, 50 % nuotolinio gydymo, kaip pasekmė – mes turime planinių operacijų atidėjimą jau dabar 27 %, matyt, sausio mėnesį turėsime apie 32–34 %. Dėl kompensuojamųjų vaistų, dėl reabilitacijos. Ko gero, ministre, čia jau yra svarbesni dalykai. Kovidas važiuoja, virusai važiuoja, virusų buvo ir bus visą gyvenimą ir ta situacija daugiau ar mažiau nuo mūsų nepriklauso, bet vadybiniai dalykai dėl šių šešių temų yra svarbiausia. Kaip jūs vertinate, kad administracijos direktoriaus užtenka rašto, nuotolinis gydymas, kas yra tragedija rajono pacientams ir prieinamumui, ir…
PIRMININKAS. Viršytas laikas gerokai.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, pirmininke, atsiprašau.
A. DULKYS. Mano pirma patirtis, kaip čia kažkas sakė, kadangi trimis skiepais esu pasiskiepijęs, sakė, kad čia ta interpeliacija ketvirtas skiepas, nes paskui turėtų šešiems mėnesiams užtekti. Tai tiesiog šitas žanras man neleidžia, matyt, ateityje tobulėsiu, kaip padaryti, kad gavęs 50 klausimų į juos visus jaučiuosi, kad stengiamės labiau raštu atsakyti, o šioje kalboje aš negaliu aprėpti viso to masto, kas yra išdėliota. Kadangi jūs esate Sveikatos reikalų komiteto narys, dabar esate pavaduotojas Sveikatos reikalų komiteto pirmininko, matyt, kad turėsime progų aptarti jūsų visus tuos omenyje turimus klausimus. Į klausimus raštu būtent pandemija buvo dominuojanti interpeliacijos tema, todėl jai daugiau skyriau dėmesio. Matyt, tiek.
PIRMININKAS. Klausia J. Sejonienė. Ruošiasi E. Gentvilas.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš pasistengsiu neužimti daug laiko. Pirmiausia turiu padėkoti ministrui, kad sprendžia ne tik pandemijos reikalus, bet randa laiko atsakinėti į interpeliacijos klausimus, spręsti visas kitas būtinas sveikatos priežiūros sektoriaus problemas. Žanras, aišku, įdomus ir pasirinktas laikas įdomus. Kaip ką tik gerbiamas kolega A. Navickas parašė, kad gyvename pasaulyje, kuriame klesti kanibalizmas, tik rafinuotas, ir jeigu pradedame naudoti stalo įrankius, ar tai jau pažanga? Iš karto noriu palinkėti jums sėkmės tolesniuose darbuose, neabejoju, kad jie bus sėkmingi.
O klausimas retorinis. Šiandien buvo, aišku, daug klausimų ir prieš tai sulaukėte apie vakcinaciją, šiandien buvote apkaltintas, kad visuomenę bandėte suskaldyti ir supriešinti. Kaip jaučiatės, kai klausia tie žmonės, opozicijos atstovai, kurie patys bendradarbiavo su pseudoinstitutais, basakojais tėvais, šeimų sąjūdžiais, kurių tikslas, manau, ir buvo tą vakcinacijos procesą stabdyti. Ar nejaučiate tokios disociacijos?
A. DULKYS. Turėjau visada tokį negražų posakį, kai manęs klausdavo, kaip jaučiuosi, visą laiką sakydavau, kad skrodimas parodys. Tapęs sveikatos apsaugos ministru sužinojau, kad tai yra senas mąstymas, kad dabar jau šito daryti nebereikia. Kažkaip man nesinori vertinti, visą kritiką, visus dalykus tikrai stengiuosi nuoširdžiai paversti į pamokas ir suprasti. Yra tam tikros politinės žaidimo taisyklės. Aš suprantu, kad juk ir ankstesnėse kadencijose visi labai norėjo įgyvendinti reformą, visi vienaip ar kitaip jas pradėjo, tik vėliau kažkuriame etape yra pamatoma, kad ne taip susidėliojai dramaturgiją, kad kažkur kažkas suklupo tavo kelyje ir tu laiko nebeturi. Aš daugiau tai priimu, kad žmonėms skauda. Aš manau, kad tiems žmonėms, kurie šiuo metu mus labai kritikuoja, iš tikrųjų labai skauda. Jiems nuoširdžiai skauda, nes jie yra labai gerai informuoti, kokia yra tikroji situacija sveikatos apsaugos sistemoje, jie tai žino. Todėl tai priimu labai filosofiškai.
PIRMININKAS. Klausia E. Gentvilas. Ruošiasi R. Šalaševičiūtė.
E. GENTVILAS (LSF). Pagarba jums, ministre, nes ne visi ministrai, perėję ministro kadenciją, sulaukia interpeliacijos. Tik rimtas vyras gali sulaukti interpeliacijos. Jūs toks būdamas, natūralu, kad sulaukėte. Kai jūs sakote, kad kai kuriems natūraliai rūpi, kai kuriems, vienetams, man atrodo, niekas nerūpi, svarbu kritikuoti. Tačiau tarptautiniame pasauliniame kontekste visur yra iššūkių valdant pandemiją. Buvo labai geras P. Jurkevičiaus straipsnis, kad štai šituos klausimus ministrui A. Dulkiui būtų galima adresuoti ir Vokietijos, ir Italijos ministrams. Jūs pasakykite, kur Europos Sąjungoje yra koks nors genialus ministras, kuris puikiai suvaldė pandemiją, kad visuomenėje nesukeltų kokių nors aistrų ar pasipiktinimų? Ar jūs čia vienintelis Europoje ministras, kuris, pasirodo, nemokate visko? P. Jurkevičius straipsnyje sako, kad truputį kitaip, bet jūsų mintis.
A. DULKYS. Nežinau, dabar jau pažįstu vieną kitą sveikatos apsaugos ministrą Europos Sąjungoje, taip jau gyvenimas sudėliojo. Tai likimo ironija – interpeliacijos raštiškus atsakymus pasirašinėjau būdamas Briuselyje, kai tuo metu Vokietijos sveikatos apsaugos ministras sakė savo atsisveikinimo kalbą. Ten kiekvienas atvykęs supranta, kad kito susitikimo gali nebebūti. Taigi tikrai kritikos ir palinkėjimų turi sveikatos apsaugos ministrai visose šalyse ir tai, matyt, yra labai labai natūralu. Taigi tai priimu kaip politikas labai nuosekliai, paprastai. Pasakysiu, kad kai kada ir opoziciją pradedu suprasti, nes buvo čia viena tokia darbo diena, kai einu link Vyriausybės, pilna kamerų, ir manęs niekas nestabdo. Tai supratau, grįžęs iš Briuselio, kad jau vyksta kitos temos.
PIRMININKAS. Klausia R. Šalaševičiūtė. Ruošiasi A. Butkevičius.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Gerbiamas ministre, žinote, kai kurie veiksmai pandemijos valdymo, vakcinavimo, testavimo ir taip toliau, sakyčiau, būdavo tokie spontaniški, neargumentuoti, gal nepagrįsti. Man įdomu, kodėl kai kada jūs nenorėjote remtis ekspertų nuomone? Aš turiu omeny ir Ekspertų tarybą prie Prezidento, kur mes, kai kurie Sveikatos reikalų komiteto nariai, stebėtojais buvome. Kodėl jums nepatikdavo ir nepriimdavote opozicijos siūlymų? Mes, opozicija, – gi ne priešai. Tarkim, ir aš, ir A. Veryga susidūrę su tuo sunkiu darbu ir tiesiog turėjome praktiką, ir dar turime ją iš to, ką mes darėme ir kaip darėme, ir norėjosi gerų rezultatų. Tarkim, kad ir tas valstiečių siūlytas 100 eurų vyresnio amžiaus, virš 65 metų žmonėms už vakcinaciją, valstiečių siūlytas žalos kompensavimo mechanizmas.
PIRMININKAS. 14 sekundžių viršytas laikas.
R. ŠALAŠEVIČIŪTĖ (LVŽSF). Labai atsiprašau. Ir noriu sužinoti, ar nebuvo galima kitu keliu eiti ir turėti geresnių rezultatų?
A. DULKYS. Matyt, galima. Kaip jūsų kolega A. Gedvilas manęs klausė, tai visą laiką žiūrint iš laiko atstumo įsivertini, bet, matyt, pagrindinis gal dalykas, kuris yra visada, žinote, yra pasiūlymo stadija. Aš jaučiuosi, kad mes tikrai išklausėme labai daug ekspertų. Aš pasakysiu, prisipažinsiu jums truputėlį kaip žmogus, kad būdavo dienų, kai jau tikrai galvoji, o kada bus tos mano valandos, kada aš dirbsiu ką nors konkrečiai, nes aš tik klausausi pasiūlymų, o valandos bėga.
Aš manau, kad tikrai buvo tų pasiūlymų, juos įvertinome. Tuo labiau kad daugybė žmonių dirbo, tie patys žmonės, kurie dirbo ir Prezidento ekspertų taryboje, dirbo ir prie Vyriausybės, ir visokiausių tų renginių ir susitikimų tikrai yra gausa.
Pagrindinis dalykas, kai pradedi žiūrėti dramaturgiją ir resursus. Ne kiekvienas pasiūlymas konkrečiu momentu turi pakankamų organizacinių ir kitokių, sakykim, išteklių. Ne kiekvienas jų yra tiesiog galimas įgyvendinti šiandien čia ir dabar, nes dažnai siūlytojas mato tiktai savo tą vieną priemonę, o tuo metu ant tavo stalo yra visa šachmatų lenta, kurioje tu matai visus visus organizacinius, žmogiškuosius ir kitus išteklius. Aš manau, kad tiesiog gal toks būtų mano atsakymas: dėliojimas laike ir resursų turėjimas. Kartais reikia dėl to priimti kitokius sprendimus.
PIRMININKAS. Kadangi paskelbto A. Butkevičiaus nėra salėje, eilės tvarka klausia J. Sabatauskas. (Balsai salėje) Jeigu jis nekalbėtų su kitais Seimo nariais, galėtų paklausti.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, jūs atsakydamas į interpeliacijos klausimus teigiate, kad pirmas ir svarbiausias kriterijus, kuriuo vadovaujamasi priimant sprendimus, – žmonių gyvybės ir sveikatos saugojimas. Kodėl deklaruodamas tokias teisingas nuostatas jomis nesivadovaujate? Ar tai, kad savaitėmis pacientai laukia, kad pakliūtų vizito pas šeimos gydytoją ir mėnesius laukia vizito pas specialistus, kad dabar valstybinės poliklinikos yra tuščios, nes šeimos gydytojai gydo telefonu, o privačios perpildytos, kad šeimos gydytojo gydymo skyrimas net nepadarius tyrimų reiškia gyventojų sveikatos saugojimą? Ar todėl pas mus tų perteklinių minčių problema tokia opi? Tik nesakykite, kad pas mus ji jau yra mažesnė nei kitose valstybėse, aš ne to klausiu. Jų vis tiek yra. Ir…
PIRMININKAS. Viršytas laikas. Be „ir“ tada. (Balsai salėje) Prašom atsakyti. Ministre, atsakykite. Buvo tų klausimų.
A. DULKYS. Bandau suprasti, koks tada klausimas. Žiūrėkite, man atrodo, čia gera proga man jus pakviesti – jūs palaikykite tas mūsų reformų kryptis. Į jas jūs įsiskaitysite – jos būtent mums padėtų spręsti paslaugų prieinamumo, paslaugų kokybės ir kitus dalykus. O tai, kad gydymo įstaigos, poliklinikos, ligoninės jų darbuotojai šiuo metu yra įtraukti būtent į testavimo algoritmus, į skiepijimo procesus, tikrai jiems yra nelengva.
Tačiau paslaugos sugrįžta į savo pirminę, sakykim, būseną. Bėda tik ta, kad ta pirminė būsena manęs irgi netenkina, ji viena prasčiausių Europos Sąjungoje buvo, todėl ambicija yra, kad mes ne tik sugrįžtume, bet ir reformuotume ir judėtume į priekį.
O kai jūs sakote: tiktai man nesakykite ko nors, aš tikrai supratu, kad ten buvo taiklu, nes tai yra tiesa. Dėl mirtingumo jūs be reikalo ignoruojate šią temą, mes galėsime kada nors su jumis pašnekėti, jūs kažkaip labai vengiate pripažinti tai, kad Lietuvoje jau kelis dešimtmečius buvo slepiama nuo Lietuvos žmonių, kad pas mus mirtingumas prevencinėmis ir kitomis gydymo priemonėmis buvo vienas didžiausių Europos Sąjungoje ir tai buvo iki pandemijos, ir tai buvo labai daug metų.
PIRMININKAS. Toliau klausia A. Širinskienė, ruošiasi P. Kuzmickienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Gerbiamas ministre, tiesiog bandau suprasti tą jūsų kovido komunikacijos programą, kurią jūs vykdėte. Jau iš esmės praėjusių metų gruodžio – šių metų sausio mėnesiais buvo, manau, visiems aišku, kad žmonių, kurie nori vakcinuotis, skaičius mažės ir vakcinų, be abejo, kuo toliau, tuo daugiau daugės. Nepaisant to, pavasarį nebuvo daroma nieko, kad būtų pritrauktos tos darbo grupės, tai yra rizikos grupės, kurios iš esmės turėtų būti tikslinės grupės. Tai yra mes pavasarį nežinojome, kaip mes skatinsime senjorus, kaip skatinsime mokytojus, gydytojus, vengiančius vakcinuotis, irgi nežinojome. Dabar, nežinau, kaip pavadinti, bet jūs sumovėte ir tą paskelbtą konkursą. Tikrai buvo labai keista girdėti ir klausytis, kai sakote, kad yra kaltos procedūros, kaltos taisyklės, bet jokiu būdu ne asmeniškai jūs arba jūsų politinio pasitikėjimo komanda.
PIRMININKAS. Viršytas laikas.
A. ŠIRINSKIENĖ (LRF). Ką jūs darysite su vakcinavimo kampanija toliau?
A. DULKYS. Žiūrėkite, visų pirma, jaučiuosi, kad klausimuose raštu tikrai buvo labai detaliai išdėstyta, net pamenu kažkieno pastabą, kad net jau per daug ir buhalteriškai išdėstyta, nes, kaip suprantu, auditorių, buhalterių profesijos Lietuvoje yra tos, iš kurių galima tyčiotis. Tai ten tikrai yra labai aiškiai išdėliota, kaip keliavo į Lietuvą vakcinos, kokios buvo priemonės, kokios prioritetinės grupės ir kaip buvo sudarytos visos galimybės skiepytis. Tikrai pagal Viešųjų pirkimų įstatymą ir visą jo kontekstą, na, taip ir yra sudėliota Lietuvoje, kad pirkimai būtų objektyvūs ir skaidrūs, čia nei ministras, nei konkrečios organizacijos vadovas nedaro kažkokių asmeninių sprendimų, kad pirkimai įvyktų ar neįvyktų. Yra procedūros, yra žmonių atsakomybė ir yra kontekstas, dėl kurio tie pirkimai įvyksta ar neįvyksta. Manau, čia yra nemaža atskira tema, iš tikrųjų galima padiskutuoti apie Viešųjų pirkimų įstatymą Lietuvoje ir galimybes juo naudotis ekstremaliųjų situacijų metu.
PIRMININKAS. Klausia P. Kuzmickienė. Gal dar spės A. Nekrošius.
P. KUZMICKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas ministre, klausimas apie sveikatos sistemos reformą. Svarbiausias šios pertvarkos klausimas… O, tikrai geriau girdėti. Greičiausiai šios reformos pagrindinis tikslas yra pagerinti paslaugų kokybę, siekti, kad būtų kam dirbti gydymo įstaigose. Taip pat labai svarbu, kad pasikeistų hospitalizacijos ir mirčių rodikliai, kurie yra, deja, labai prasti. Vertinant tai, kad jūs kovojate dar ir su pandemija, imtis reformos tikrai yra didelis iššūkis. Sakykite, su kokiomis problemomis susiduriate?
A. DULKYS. Matyt, pagrindinis dalykas, kur galima visą laiką vėl galvoti, ką darytum kaip nors kitaip, – mes iš tikrųjų labai daug laiko skiriame nuo vasaros pradžios būtent savivaldos įsitraukimui. Labai stengiamės visose savivaldybėse padaryti kuo daugiau diskusijų ir aptarti ir skubią pagalbą, ir ambulatorinių ir stacionarinių paslaugų santykio problematiką, aptarti kokybės dalykus. Bet diskusija sudėtinga. Matyt, šiuo atveju problema yra, kad mums reikia labai daug politinės valios visas reformų kryptis daryti vienu metu. Vadinasi, negalima išspręsti, čia buvo ir kitų klausimų, jeigu vienu metu nedarysime pokyčių greitosios medicinos pagalbos srityje ir jos iš esmės nepakeisime, nepanaikinsime joje tam tikrų pavėžėjimo ir taksi funkcijų, jeigu nepriimsime to matymo, kad turime keisti santykį ir didinti ambulatorinių paslaugų skaičių savivaldybėse. Čia yra visa esmė. Mes kalbame ne apie mažinimą. Nuvažiuojame ir kalbame kaip tik apie tai, kad, žiūrėkite, jums reikia jau kitokių ambulatorinių paslaugų, reikia dienos stacionarų, darykime ir, kaip sakoma, vystykime jas. Sakykime, ši diskusija nėra labai lengva, nes toks jausmas, kad ne visose, bet savivaldai nėra įprasta kalbėti apie kokybės rodiklius. Aš jau nekalbu apie tai, kad išlaidos ir investicijos dažnai yra supainiojamos.
Taigi, tikrai klausimų yra labai daug ir nėra tai daryti paprasta. Bet atėjome dėl sisteminių reformų, pandemiją, kaip sakoma, mes tikrai įveiksime, viskas bus gerai, bet negalime sau leisti nevykdyti tų reformos krypčių, kurios yra svarbiausios.
PIRMININKAS. Klausia A. Nekrošius, jis paskutinis, nes baigėsi…
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke, tikrai matau, kad laikas jau senka į pabaigą, tai aš paklausiu labai trumpai ir tikiuosi labai trumpo atsakymo. Jūs savo pristatyme, tiksliau, atsakymuose, minėjote, kad Lietuva pirmauja regione pagal paskiepytų žmonių skaičių procentais. Taip pat minėjote, kad yra vienas didžiausių sergamumų. Gal galite pasakyti, kas nutiko, kad turėdami tokį didelį paskiepytų žmonių skaičių turime tokį didelį sergamumą? Ar tai nėra Sveikatos apsaugos ministerijos atsakomybė? Ačiū.
A. DULKYS. Dar kartą pakartoju, mes tikrai turime neblogą rezultatą Rytų Europos kontekste. Jeigu lyginsime, koks yra sergamumas Rytų Europoje ir koks yra pasiskiepijusių skaičius (lyginsime tik Rytų Europą), tai Lietuva puikiai atrodo ir dėl sergamumo Rytų Europos kontekste. Tie skaičiai visiškai koreliuoja. Bet dabar auga sergamumas ir kitose šalyse. Lietuva šiuo metu jau yra antrame dešimtuke, ne pirmame, tai yra daugiausia susiję su naujų viruso atmainų klausimu.
Matyt, pagrindinė žinutė, kuo galėtume pasidžiaugti, kad, nepaisant santykinai augančio sergamumo, situacija ligoninėse, lyginant šitą pandemijos bangą su buvusia rudens ir žiemos banga, yra nepalyginama. Mes turime visiškai geresnę situaciją ir reanimacijoje, ir ligoninėse. Taigi tiek.
PIRMININKAS. Dėkui, ministre. Jūs galite pailsėti, sekti diskusijos turinį. Pradėsime diskusiją. Kaip minėjau, planuojame, kad galės pasisakyti keturi už, keturi prieš. Matau, kad užsirašė už ir prieš pagal tai, ar nori atstatydinti ministrą, ar nenori. Nors galbūt logiškiau būtų rašyti, ar tenkina, ar netenkina ministro atsakymai. Bet yra, kaip yra.
Tai aš taip ir formuluoju. Už ministro atstatydinimą pirmasis kalbės A. Veryga. Tik pasakykite, ar savo, ar frakcijos vardu, nes ne visi tai yra pranešę. Kalbėti reikia iš tribūnos.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ačiū ministrui už atsakymus, bet tikrai aš manau, kad tiek mane, tiek kolegas daugelis tų atsakymų turėjo nustebinti. Klausimas, iš ministro lūpų nuskambėjęs, kada aš dirbsiu, manau, gerai iliustruoja gebėjimą organizuoti darbą. Ministre, jums dirbti reikėjo iš karto po to, kai prisiekėte, kai prisiekė praėjusi Vyriausybė. Tai, kad nepavyko registruoti nė vieno įstatymo projekto šioje rudens sesijoje, rodo, kad vis dėlto jūs iki šiol galvojate, kada jūs dirbsite.
Jūs citavote Stanfordo universiteto mokslininkus, Dž. Sviftą, atrodo, jeigu teisingai atsimenu, kalbėjote apie melą. Tai aš jums irgi pacituosiu. Yra toks lotyniškas terminas argumentum ad nauseam. Tai vadinamasis argumentas iš kartojimo. Jeigu paskaitytumėte enciklopedijoje, tai vadinama retorikos klaida, kai kuo nors įtikinti bandoma labai dažnai ir ilgai ką nors kartojant. Paprastai tokią retorikos formą naudoja politikai, religiniai, ypač sektų, lyderiai ir panašiai. Ekstremali argumentų kartojimo forma yra laikoma smegenų plovimu. Šiandien aš to smegenų plovimo daug išgirdau. Kai kurių atsakymų patikslinimų taip ir neišgirdau. Ministre, vis dėlto klausimai buvo ne tik apie pandemijos suvaldymą, nes yra tikrai daug kitų svarbių dalykų. Jūsų pasakymai, kad tai yra spekuliuojama politiniuose šou, – aš manau, tikrai nederėtų tokių argumentų naudoti atsakant į labai rimtus klausimus.
Man taip ir liko neaišku, ar profesines sąjungas tikrai tenkina tie 6 % ir ar galima pasakyti, kad medicinos bendruomenė yra patenkinta tokiu atlyginimų didinimu, ar jai tiesiog liko susitaikyti su faktu, kad kadangi biudžetas buvo vis dėlto suplanuotas, tiesiog neliko kur dėtis, liko pasirašyti tokią sutartį, kurią reikės, beje, kas metai peržiūrėti.
Jūs pasisakėte, kad esate už sveiką priemonių balansą alkoholio politikoje. O kas čia yra sveikas ir kas nesveikas balansas? Aš noriu dar kartą priminti, kad Pasaulio sveikatos organizacija ir jos atstovai Seimo Sveikatos reikalų komitete ir kituose, ir Ekonomikos, komitetuose labai aiškiai pasisakė už tas priemones, kurias Lietuva yra priėmusi.
Jūs minėjote, kad norite investuoti į tėvų veiklas, tai norėtųsi paklausti (aišku, atsakymo nesulauksime), kiek investavote? Minėjote EBPO spalvotus marškinėlius. Man būtų įdomu sužinoti, apie kokias marškinėlių spalvas jūs čia kalbate. Ir man būtų įdomu paklausti kolegų man dabar žiūrint iš kairės pusės, kas pasikeitė EBPO rekomendacijose, kad praėjusioje kadencijoje visos reformos buvo stabdomos? Visos, traukiant korteles, stabdant bet kokį žingsnį į priekį. Ar tada EBPO nerūpėjo, ar Lietuva tuo metu nebuvo įstojusi į EBPO?
Aš manau, mes tikrai neišgirdome vis dėlto daugelio atsakymų į šiuos klausimus, buvo toks gražus, sklandus literatūrinis pasisakymas, kuris, mano manymu, su sveikatos sistema turi nulį ryšio. Manau, tikrai, kaip ir daugelis kolegų manome, vis dėlto ministras, kuris buvo neblogas valstybės kontrolierius, pats rekomendavo įgyvendinti daug įvairiausių priemonių vyriausybėms, pats tų priemonių įgyvendinti, deja, ne tik kad nesiima, bet kelia čia mums viešai klausimą, kada jis galės pradėti dirbti. Aš manau, kad gal mes ministrui padėkime į tą klausimą atsakyti paprastuoju būdu ir leiskime jam, ko gero, dirbti kokioje nors kitoje srityje, kurioje jis turi kompetencijų. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Nepritaria ministro atleidimui M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, esame procese, kai šią interpeliaciją galima pavadinti tarsi iš paukščio skrydžio, tačiau tik dėl paukščiuko. Gruodžio 14 dieną turbūt drąsiai galima siūlyti Atmintinų dienų įstatymo pataisų mėgėjams įtraukti kaip interpeliacijų sveikatos ministrams dieną. Tačiau šiais metais, priešingai nei lygiai prieš ketverius metus, opozicijai nepasisekė su interpeliacijos laiku. Viešas dėmesys į ministrus, bet ne į šį, apie kurį šiandien kalbame. Pandemijos atveju kreivė yra stabiliai užsilenkusi jau nuo lapkričio pradžios ir leidžiasi žemyn. Net ir Prezidentas nuo ministro paskyrimo turbūt nėra išbuvęs taip ilgai kaip pastarąjį laikotarpį ko nors kritiško nepasakęs, o jei dar ilgiau palauktume, gal Kūčių naktį ir pagyrimą ar padėką nugirstume.
Nepasisekė ne tik su laiku, bet ir klausimai, matyt, sunkiai buvo galvojami. Klausimus teko gramdyti lyg nuo tuščio puodo dugno. Jei nebūtų ko nors pagrįsto ir rimto dėl pandemijos valdymo, nereikėtų klausti, su kelių punktų planu pas Prezidentą ėjo prieš metus, kodėl dviem dienoms kažkada ankstyvą pavasarį sustabdė skiepijimąsi „AstraZeneca“ ir kodėl kažkada pradžioje buvo vakcinų tiekimo nesklandumų, lyg šiuo metu žmonės basomis protestuotų negalėdami gauti norimos vakcinos dozės.
Galime tik spėlioti, kokie tikrieji interpeliacijos motyvai ir kas labiausiai suinteresuoti galimybe pakeisti politikos kursą. Gal tie, kuriems nepatinka, kad pagaliau tiek Valstybės kontrolės, tiek minėtos EBPO ar Europos Komisijos rekomendacijos dėl tinklo ir ilgamečių sektoriaus problemų būtų įgyvendintos. Gal tie, kam nepatinka, kad Klaipėdoje kuriamas universitetinis centras. Gal klinikos, kurios buvo įpratusios turėti gal ne savą, bet savo ministrą ir visišką politikos kontrolę.
Ministras, pateikęs į pusšimtį puslapių suguldytus išsamius atsakymus, įtikino ir sudėliojo visus taškus. Šiandieną galime matyti ne tik atskirus fragmentus, ryškėja paveikslas, rodantis, kad sprendimai priimami gerai. Kad ir rezonansinio atgarsio sulaukęs siūlymas dėl mokamų testų nesiskiepijantiems darbuotojams. Beje, čia pasigesta buvo, kad tarsi neregistruotas nė vienas projektas. Jau ne tik registruotas, priimtas, vetuotas ir veto atmestas. Girdime, kad didelė dalis tokių darbuotojų priima sprendimus skiepytis. O šiandieną Užimtumo tarnyba paskelbė, kad mokami testai neišaugino Užimtumo tarnybos klientų srauto, netgi priešingai – srautai nuosekliai mažėja.
Ypač pasididžiavimą kelia, kad priemonių arsenale pandemijai valdyti daug tokių, kurios įtikina, kad vykdytojams rūpi. Skatinant skiepytis galima apsiriboti klipukais ir straipsniukais, bet daug sudėtingiau pakelti ragelį ir paskambinti 50 tūkst. dar nespėjusių patikėti skiepų nauda senjorų, o tai vyksta. Dėmesys konkrečiam žmogui tampa šios Vyriausybės vizitine kortele, ar kalbėtume apie individualizuojamas socialines paslaugas, ar gydytojo skambutį, siūlantį išsakyti klausimus, kurie kelia nerimą dėl skiepo.
Socialinėje ir sveikatos statistikoje dažnai Lietuvos tenka ieškoti Europos Sąjungos valstybių gale, tačiau vakcinacijos lygis leidžia ne tik matyti šalį Europos Sąjungos viduryje, bet svarbiausia – jausti to rezultatus mūsų gyvenimuose, kai vaikai gali lankyti mokyklas, kai verslai nestabdomi prastovomis, kai nesame varžomi naujų griežtų ribojimų. Kaip pažymėjo ministras, nuo buvimo tarp Vakarų ir Šiaurės šalių mus teskiria tik 300 tūkst., kuriems pasiskiepijus galėtume jaustis tikrais vakariečiais.
Iš tikro ši interpeliacija verta padėkos už galimybę, kuri leidžia iš paukščio skrydžio pažvelgti į vykdomą politiką ir pandemijos valdymo rezultatus. A. Kubilius tik prognozavo, kad apie finansų krizės valdymą bus rašomi vadovėliai, o ministras opozicijos dėka jau pateikė parašytą, išsamiai atsakydamas į opozicijos iškeltus klausimus.
Pabaigoje norisi padėkoti ir palinkėti sėkmės ministrui. Jo darbotvarkėje, be pandemijos suvaldymo, dėmesio ir laiko tenka ir kitiems būtiniems darbams, ar kalbėtume apie infekcinių ligoninių statybos planavimą, ar ambulatorinių paslaugų plėtrą, ar kitus Vyriausybės programoje suplanuotus veiksmus. Todėl raginu leisti ministrui toliau dirbti.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau už atstatydinimą pasisakys G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, gerbiamas ministre, iš tikrųjų šiandien karšta diena. Pasisakydamas už interpeliaciją, aš norėčiau akcentuoti keletą dalykų.
Pirmiausia mes taip ir nepamatėme to garsiojo 130 žingsnių plano. Pirmiausias darbas ministrui pradėjus dirbti šiame poste buvo rautis plaukus dėl labai blogos pandeminės situacijos, kurią esą paliko nueinanti valdžia. Tačiau palyginkime šio ir 2020 metų rudens užsikrėtimų ir mirčių statistiką. Deja, labai liūdna, bet didelio skirtumo nepamatysime. Kodėl? Atsakymų mes nežinome.
Kuo gi skiriasi ministro A. Verygos ir ministro A. Dulkio kovido situacijos valdymas? Sakyčiau, pirmiausia tuo, kad ministrą A. Verygą pandemija tikrai užklupo netikėtai. Buvome viena pirmųjų pasaulio valstybių, paskelbusių ekstremaliąją padėtį, susijusią su COVID-19. Greitai (pabrėžiu, greitai) sukaupėme būtinų priemonių rezervą, užsipirkome testų ir vakcinų, o svarbiausia – sukūrėme visą COVID-19 valdymo modelį, juo beliko tik naudotis. Premjerės I. Šimonytės Vyriausybė ir ministras A. Dulkys paveldėjo visą šią sistemą ir, drįsčiau teigti, neišdidžiai ja naudojasi. Daugelis sprendimų vis dėlto vėlavo plius minus mėnesiu nuo to, kai būdavo pateikiami arba ekspertų, arba šešėlinės Vyriausybės, arba medikų, arba tiesiog žmonių. Pavyzdžiui, motyvacinės priemonės besiskiepijantiems, paskiepytų asmenų izoliacija po kontakto ir taip toliau. Čia norėčiau pasakyti, kad ministras gražiai pasielgė padėkodamas visiems ekspertams, kurie dirba tiek jo, tiek Prezidento komandoje, bet turbūt neišgirdau, pamiršo padėkoti medikams, tai tikrai medikai ir tik medikai gelbėjo mus šioje gana chaotiškoje COVID-19 valdymo situacijoje.
Pereinant prie šios dienos ministro pasirodymo, tai, kaip jau buvo pasakyta, ministras tiesiog pažiūrėjo į tai labai filosofiškai, perskaitė pradžioje trumpą paskaitėlę apie tai, kaip sukonstruojamas viešas melas, ir čia pat pasakė, kad kalbės faktais, ir pateikė pirmąjį faktą – pandemija yra valdoma gerai. Bet tai yra toks pat faktas, kaip faktas, kad Kauno „Žalgiriui“ puikiai sekasi Eurolygoje.
Kodėl turėtume taikytis su neskaidriu sveikatos lėšų naudojimu, klausia ministras, ir man tai kažkaip asocijuojasi būtent su klausimu iš mūsų pusės, kodėl mes turėtume taikytis su ministro politinės komandos išlaidomis fotosesijai ar apmokėtiems patarėjų interviu, naudojant COVID-19 komunikacijos pinigus. Ministras yra politikas, kurio visuomenės pasitikėjimo rodiklis, apie ką irgi buvo kalbėta, yra vienas žemiausių Lietuvoje. Štai kas yra faktas ir būtent tai sukelia labai daug visuomenės nepasitikėjimo valdžios sprendimais ir čia, jeigu manęs neapgauna atmintis, yra antrasis labai svarbus skirtumas tarp ramaus būdo ministro A. Verygos ir ramaus būdo ministro A. Dulkio. Visuomenės pasitikėjimas, kai kalba ekspertas, ir visuomenės protestai, įvairiomis formomis griaunantys pasitikėjimą valdžios sprendimais.
Taigi, mano baigiamasis pastebėjimas, kad bendro pobūdžio pasamprotavimai ir Ezopo kalba, kurią tikrai girdėjome visus šiuos metus, galbūt tinka ramiu metu, bet krizės akivaizdoje jie tinka tiek pat, kiek filosofavimas karo fronte. Galiausiai, kolegos, žinau, daugelio jūsų nėra salėje šiandien ir turbūt nebalsuosite, bet bendrame kontekste šios dienos ir pastarųjų savaičių įvykių dėl trąšų ir taip toliau, jeigu mes turime ministrą, kuris interpeliuojamas ir jo pasitikėjimas yra žemas, jeigu mes turime du ministrus, kurie praeitą savaitę tiek prisikalbėjo, kad šiandien kažkas turi gelbėti juos ir slėpti po sijonu, ir jeigu turime biudžetą, kur net partijos, didžiausios partijos valdžioje pirmininkas už jį nebalsuoja, aš manau, kad tikrai atėjo diena, kai galime perkrauti viską, ramiai sulaukti Kalėdų ir pradėti su nauja Vyriausybe gyvenimą iš naujo. Ačiū jums.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar priešingą požiūrį išsakys V. Mitalas. (Balsai salėje)
V. MITALAS (LF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Mieli kolegos, man atrodo, kad šita interpeliacija gerbiamam sveikatos ministrui yra kaip lietuvių liaudis sako: sliekų ieškojimas ant asfalto. Jeigu mes, taip sakant, su lupa pasiėmę tikrai prie to asfalto labai arti priklaupsime ir pažiūrėsime, tikrai vieną kitą slieką gal ir rasime, bet ne tiek, kiek reikėtų, kad iš tikrųjų ta interpeliacija įvyktų arba kad jinai būtų prasminga. Apie ką aš šneku konkrečiai?
Mums irgi norėjosi iš sveikatos apsaugos, sakykim, sektoriaus keleto dalykų, kurie geriau ir sėkmingiau pavyktų. Mums norėjosi, kad pačioje kadencijos pradžioje, kada mes turėjome progą atversti naują puslapį, būtų aiškiau užfiksuotas tas politinis pandemijos valdymo tikslas, kad kuo greičiau, kuo daugiau žmonių grįžtų į kuo labiau įprastą gyvenimą ir mes turėtume tai kaip mūsų valstybės leitmotyvą, kaip judame toliau ir ko apskritai tikimės iš kovido koronaviruso suvaldymo strategijos. Buvo gal šiek tiek per daug detalių arba tas tikslas nebuvo toks aiškus, kaip mums norėjosi. Tai aš tą deklaruoju. Mums taip pat norėjosi, kad kuo greičiau būtų pradėta masinė komunikacijos kampanija, skatinanti vakcinuotis skirtingų grupių žmones. Apie tai esame ir su pačiu ministru kalbėję, ir frakcijos formatu. Tikėjome, kad kuo greičiau tai įvyks, tuo rezultatai bus geresni. Bet šitos detalės yra tie vieninteliai dalykai, kuriuos radau žvelgdamas į šitą labai sudėtingą metų laikotarpį, kuris, patikėkite, kaip jūs turbūt žinote, nei mums visiems Seime diskutuojant apie sveikatos apsaugos sistemos iššūkius, nei, esu įsitikinęs, sveikatos apsaugos ministrui nebuvo lengvas.
Man, kaip liberalui, tikrai nesunku pasakyti, kad nėra neklystančių žmonių, net ir pačiuose aukščiausiuose postuose kartais viena kita klaidelė pasitaiko. Bet esmė dienos gale yra tai, ar mes visi suprantame, kokia strategija, koks tikslas dabar yra valstybėje, kalbant apie sveikatos apsaugos sistemą, ir kad nuoširdžiai stengiamės tuos visus dalykus pagerinti. Dar daugiau, man yra labai svarbu, kad ne tik mes tuo kasdienius iššūkius įveikiame, bet taip pat galvojame, strateguojame ir veikiame inicijuodami strategines reformas, kurios tokiam sudėtingam, tokiam painiam sveikatos apsaugos sektoriui tikrai yra reikalingos. Man džiugu matyti, kad vis daugiau dalykų čia yra atveriama ir pradedama daryti.
Aš dėkoju ministrui už šitą sudėtingą, sunkų ir tikrai nedėkingą darbą. Linkiu jam didelės tvirtybės ir linkiu dar vieno dalyko – kiekvieną dieną prisiminti, kad toje darbotvarkėje, kuri yra labai sudėtinga, liktų laiko būtent šitiems dalykams: galvoti apie ateitį ir galvoti apie tai, kaip mūsų sveikatos apsaugos sistema ne tik įveikia kasdienius iššūkius, bet ir po metų, dvejų, penkerių ar dešimties gali veikti dar geriau. Jeigu tai pavyks, mes tikrai turėsime gerą ir sėkmingą etapą sveikatos apsaugos srityje. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau kalbės A. Gedvilas, jis išsakys poziciją už atstatydinimą.
A. GEDVILAS (DPF). Gerbiama Seimo Pirmininke, premjere, sveikatos apsaugos ministre, kolegos Seimo nariai, kreipiuosi į visus, nuo kurių priklauso šios dienos klausimo baigtis. Jau daugiau kaip metus mes su jumis dirbame šioje salėje mūsų šaliai ypač sudėtingu laikotarpiu. Ir, manyčiau, labai simboliška, kad prieš didžiausias metų šventes, šventas Kalėdas, kai visi žmonės prisimena praėjusius metus, savo padarytas klaidas, daro atitinkamas išvadas ir keliauja į Naujuosius metus apsivalę, mes su jumis taip pat sustokime apsvarstyti, ar teisingu keliu vedate žmones.
Gerbiamas ministre Dulky, pridėjęs ranką prie širdies manau, kad jums turėtų būti didelė garbė būti pirmuoju šios Vyriausybės interpeliuojamu ministru. Bet kuriam savo darbą išmanančiam ir mylinčiam žmogui ši procedūra turėtų būti net maloni ir naudinga, nes tai puiki proga savireklamai. Juk visada malonu papasakoti apie tai, ką tu moki ir ką gero esi nuveikęs. Neabejoju, kad prisimenate, ministre, kaip susitikdavome su jumis, diskutuodavome apie jūsų pasirinktus pandemijos valdymo ypatumus, dažnai užduodavau jums klausimus ir iš Seimo tribūnos, ir jums tekdavo prašyti net premjerės pagalbos, ieškant kai kurių atsakymų į klausimus.
Pastarosiomis dienomis su kolegomis nuodugniai analizavime visus jūsų daugiau kaip 50 puslapių atsakymus į klausimus, pateiktus dėl interpeliacijos. Kaip matote, mano kolegos tų klausimų jums turi dar daugiau, todėl šiandien aš su jumis jau kalbu visos Darbo partijos frakcijos vardu. Gaila, kad šalia nėra piliečių ir ekspertų ir platesnė diskusija negalima. Pirmiausia, skaitant jūsų atsakymus, kurie tikriausiai yra pateikti ne jūsų, o jums pavaldžių ministerijos klerkų, būtų malonu išgirsti atsakymus ir iš pirmųjų lūpų. Jūs teigiate: pandemijos valdymas užtikrinamas įgyvendinant Vyriausybės nutarimus ir valstybės operacijų vadovo sprendimus bei kitus reikalingus atitinkamų sričių ministrų įsakymus. Visi sprendimai priimami atsižvelgus į tarptautinių organizacijų rekomendacijas, kitų šalių patirtį, ekspertų siūlymus ir turimus nacionalinius duomenis. Tačiau paminate konstitucines piliečių teises ir laisves bei ignoruojate oponuojančius ir priimdamas sprendimus turėtumėte prisiimti asmeninę atsakomybę dėl kovidinės kartos pasekmių, ilgalaikių vakcinų pasekmių vaikų sveikatai, žalos nuo skiepų atlyginimo užtikrinimo, testus atliekančiųjų viršpelnio, ventiliacijos sistemų mokyklose netvarkymo, nesudarymo galimybės testuoti alternatyviais būdais ir taip toliau.
Penktame puslapyje teigiate, kad vienas iš kovos prieš pandemiją strategijos įgyvendinimo principų yra (cituoju): „atsparumas, užtikrintos asmens sveikatos priežiūros paslaugos ir valdomas išėjimas iš karantino“, ir papildote, kad išėjimas iš karantino jau įgyvendintas. Beveik kasdien skandalai drebina Lietuvą dėl netinkamų asmens sveikatos priežiūros paslaugų. Dalis medikų pervargę, perteklinių mirčių skaičius stebina, gyvenimo sąlygos griežtėja dėl privalomo galimybių paso paaugliams, vakcinų vaikams. Svarstoma nemokėti ligos išmokų, jeigu suserga neskiepytas. Darbdaviai nori nemokėti išeitinių, jei darbuotojas nušalinamas nuo darbo, yra atleidžiamas, atsisakius vakcinuotis.
Testavimas liko tik PGR ir už savo pinigus, ir taip toliau. Jau nekalbu apie galimybių paso taikymą segreguojant mūsų tautą. Ir jūs drįstate teigti, kad išėjome iš karantino? Kuo šiandien vis dar griežtėjančios priemonės skiriasi nuo karantino sąlygų? Ataskaitoje girdėjote, gyrėmės, kaip puikiai reagavote į vakcinavimo „AstraZeneca“ vakcinos „Vaxzevria“ sustabdymą. Tačiau savo pozicijos dėl vakcinos „Moderna“ nepateikėte. Nors ne viena Skandinavijos šalis sustabdė jaunuolių vakcinavimą „Moderna“ vakcina dėl galimų širdies ir kraujotakos sistemos sutrikimo.
Atsakymuose į interpeliacijos klausimus 9 puslapyje teigėte, kad SAM vykdomos komunikacijos tikslas nėra skatinti priešpriešos, o priešingai – šviesti ir kviesti diskutuoti, atsakyti į žmonėms kylančius klausimus, ugdyti atsparumą dezinformacijai kritiniu mąstymu, didinti pasitikėjimą vakcinomis. Manau, kad didesnio visuomenės susipriešinimo nėra buvę per visą Lietuvos istoriją. Jau net nevertindami garsiai jūsų asmeninių reitingų ar SAMʼo komunikacijos teigiame, kad skatinate diskriminaciją, segregaciją ir susipriešinimą. Ar yra tokia teismo instancija, kuri dar nėra gavusi bylos dėl jūsų priimtų sprendimų?
Pripažinkite, ministre, juk šiuos klausimus girdėjote ir anksčiau, tačiau ar bent šiandien galėtumėte į juos atsakyti visuomenei? O svarbiausia, ar galėtumėte atsakyti pats sau, ar už tai, ką darote ir darėte, jums galės padėkoti ateities kartos? Ar galės mūsų vaikai, kuriuos jūs šiandien pavertėte bandomaisiais triušiais, tapę suaugusiais po 10–15 metų su pasididžiavimu pareikšti: aš esu laimingas dėl ministro A. Dulkio su manimi atliktų eksperimentų.
Ministre, Lietuvos žmonės yra pavargę ir įbauginti naujais sugriežtinimais ir bausmėmis. Be abejo, negalima teigti, kad jūs esate visų šių sprendimų autorius. Tačiau tikrai esate bendraautoris arba tylusis pritarėjas ir dėl to jums tenka didžiausia atsakomybė. Aš asmeniškai ir mūsų frakcija pritariame jūsų interpeliacijai ir taip pat raginame jus galvoti valstybiškai. Galbūt esant kitoms aplinkybėms reikalavimai sveikatos apsaugos ministrui nebūtų tokie aukšti, tačiau šiuo laikotarpiu turėtumėte suprasti, kad faktiškai esate ketvirtas žmogus valstybėje po Prezidento, Seimo Pirmininkės ir premjerės. Ir su šiomis pareigomis jums susitvarkyti nepavyksta. Todėl mes raginame jus atsistatydinti nelaukiant interpeliacijos pabaigos.
PIRMININKAS. Laikas!
A. GEDVILAS (DPF). Ačiū visiems už dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū. Toliau pasisakys J. Sejonienė palaikydama ministrą. Prašom. jūs per šoninį mikrofoną norite kalbėti? Prašom.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Aš dėl tvarkos, gerbiamas posėdžio pirmininke. Apskritai turiu pasakyti, kad, aišku, nepalaikau šito proceso, na, atviro nusikalbėjimo. Man keista girdėti net ir pavydo gaideles, nes tikrai yra labai didelė sinergija ministerijos, ministro ir valdančiosios daugumos, teikiami įstatymų projektai kartu yra suderinti ir kartu rengiami. Bet aš, labai taupydama laiką, norėčiau žodį perleisti gerbiamam Sveikatos reikalų komiteto pirmininkui, nes bijome, kad jis neturės galimybės pasisakyti. Perleidžiu savo žodį.
PIRMININKAS. Jeigu ir P. Kuzmickienė perleidžia žodį, tuomet A. Matulas gali pasisakyti, nes mes visi suprantame, kad čia užsirašęs P. Gražulis ne ta kryptimi kalba. Galima sakyti, kad ir P. Kuzmickienė užleidžia A. Matulą, ir mes baigsime. Galbūt mes sutarsime, kad taip ir baigsime, trys – už, trys – prieš. Tikiuosi ir geranoriško G. Burokienės supratimo, nes reikia taupyti laiką, jūsų frakcijos atstovai jau pasisakė, manau, kad taip išlaikysime balansą.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiama Jurgita, labai ačiū, ačiū, gerbiamos kolegės. Dabar, suprantu, aš turiu 10 minučių laiko šnekėti…
PIRMININKAS. Ne 10 minučių, o penkias.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerai. Kolegos, šnekėsiu paprastai, iš širdies. Pamenu, prieš šešias kadencijas, kai pirmą kartą buvau išrinktas į parlamentą ir buvau paskirtas Sveikatos reikalų komiteto pirmininku, tikrai nepakako kompetencijos, įgūdžių, patirties vadovauti tokiam komitetui, todėl dairiausi, į ką reikia kreiptis, kad vis dėlto paprotintų, kas čia yra, kaip veikia ta aukštoji politika, kokie vėjai. Pamačiau I. Degutienę ir supratau, kad ji tas žmogus, kuris man padarys įvadą. Tikrai sėdėjome ne vieną valandą, ji mane mokė, kas yra sveikatos draudimas, kas yra ligonių kasos ir panašiai, ir panašiai. Tai mes po to jau bandėme daryti.
Labai džiaugiuosi, kad ir man dabar tenka Sveikatos reikalų komitetas, nes visą tą laiką buvau šio komiteto nariu, arba pirmininku, arba pavaduotoju. Teko dirbti, atrodo, jau su 18 ministrų. Gal nesuklysiu, gal 15-ai iš jų teko būti mokytoju, mokyti, tiesiog kalbėti, jie patys kreipėsi, kalbėjome po kelias valandas, braižėme schemas, analizavome, strategavome, ką reikia daryti. Taip tikrai reikia, matyt, jeigu ko nors nesupranti. Tiesiog reikia susipažinti su kitų pozicijomis, su kitų nuomonėmis ir po to, būnant ministru, numatyti savo kryptis, savo politiką, savo vėją, kokia linkme pūsi.
Kuo gerbiamas A. Dulkys skiriasi nuo daugelio kitų? Tuo, kad jau metus su juo kalbamės, dalinamės patirtimi, ginčijamės, kur reikia nusileisti, kur reikia išgirsti. Priešingai nei kai kurie kiti kolegos, po dviejų trijų mėnesių jau būdavo gudriausi ir nieko nenorėdavo girdėti, tik savo kryptį. Matyt, A. Veryga buvo vienas iš tų, kuris po kelių mėnesių jau viską žinojo ir konsultavosi su visais kitais.
Kuo skiriasi ši interpeliacija nuo kitų? Ši interpeliacija pirmiausia skiriasi tuo, kad ją inicijuoja ką tik savo kadenciją baigęs ministras. Kiek žinau, jis ir rašė tekstą, ir jo pirmas parašas yra. Mano manymu, tai yra labai nekorektiška, nes tikrai visuomenė dar prisimena tuos nelabai korektiškus, nelabai teisingus darbus, kuriuos darė prieš tai buvęs ministras, o dabar mums, būtent kolegai A. Dulkiui reikia taisyti šias klaidas. Kad ir paskyrimai. Pamenate, buvo keliolika patarėjų. Iš kur jie ten atsirasdavo, sunku pasakyti. Buvo proteguojami kai kurie žmonės tam tikriems postams užimti, vaistų politika, pamenate, Vyriausiasis administracinis teismas pripažino, kad negali būti tokia tvarka patvirtinta ministro įsakymu. Nepaisant to, toliau Vyriausybė patvirtino tą pačią tvarką. Dabar Konstitucinis Teismas pripažino, kad šita tvarka buvo antikonstitucinė. Sudaryta darbo grupė, mes dabar taisome tas klaidas ir visa kita. Dėl pirkimų. Pamenate, kai buvo pirkti testai penkis kartus brangiau negu Krašto apsaugos ministerija. Monitorių nupirkta, iki šiandien sandėliuose jų stovi krūva, šimtai ir ministras nežino, kur dėti. Nelabai korektiška yra teikti interpeliaciją taip greitai žmogui, kuris iš esmės taiso daugelį klaidų. Aš manau, kad ministras tikrai nėra blogiausiai dirbantis, jis vienas iš geresnių. Jis girdi ir klauso, įsiklauso, taiso. Situacija yra labai sudėtinga, pradėti buvo labai sunku – pandemija, įvairios kitos aplinkybės. Šiuo atveju, kolegos, A. Vinkus, tikriausiai ir R. Šalaševičiūtė gali būti pavyzdžiai, kaip nuryti savo galbūt nuoskaudą ir objektyviai įvertinti. Šiandien pagarba, gerbiamas Antanai, kad jūs vis dėlto įvertinote ir biudžetą ir sugebėjote objektyviai įvertinęs išreikšti savo nuomonę. Todėl, kolegos, darbai vyksta, pandemija valdoma tikrai ne blogiau negu kitose šalyse. Finansavimas auga tiek valstybės… Valstybė prisiėmė įsipareigojimus finansuoti…
PIRMININKAS. Laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). (Jau baigiu.) …kovido išlaidas. PSDF’o biudžetą svarstysime vėliau – irgi įspūdingai auga.
PIRMININKAS. Viskas. Atsiprašau, išjungiame tribūną.
A. MATULAS (TS-LKDF). Aš tikrai nepalaikau interpeliacijos ministrui ir manau, kad atsakymai yra geri.
PIRMININKAS. Dėl vedimo tvarkos A. Nekrošius.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš tik noriu atkreipti dėmesį, kad Seimo nariai negali leisti kitam Seimo nariui kalbėti, tai yra Seimo statuto 105 straipsnio 3 punkto dalis. Tiesiog atkreipkite dėmesį.
PIRMININKAS. Ačiū už paaiškinimus. Tiesiog J. Sejonienė atsisakė žodžio. Dabar aš siūlau apsiriboti trimis – už, trimis – prieš pasisakančiais. R. Šarknickas ar A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Aš tik prieš tai kalbėjusiam kolegai noriu pasakyti tokią repliką – greičiausiai jūs supainiojote posėdžius. Čia ne mano interpeliacija šiandien yra (Juokas salėje) ir nereikėjo apie ją visiškai šnekėti. Ji jau yra praėjusi.
PIRMININKAS. Pasitaiko visko Seimo nariams. Gerai. Dabar R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Šiuo metu tikrai ne valstiečiai valdžioje, ne tam ministrui taikome interpeliaciją. Tiktai aš noriu pasakyti, gerbiamas Matulai, jūs nebandykite čia suvedžioti ir R. Šalaševičiūtės, ir A. Vinkaus, ir panašiai, kad jie elgtųsi kitaip balsuodami. Žmonės rašo: ar jūs galite pasakyti jam, kiek reikia turėti sąžinės tiek iš tribūnos meluoti apie A. Verygą?
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, mes tikrai be reikalo pradėjome nagrinėti buvusį ministrą. Koncentruokimės į dabartinį. Ačiū už supratimą, kad apsiribojome šešiais pasisakiusiais. Dabar pagal Seimo statutą baigiamasis žodis suteikiamas ministrui, o po to – interpeliacijos pateikėjų atstovo baigiamasis žodis. Ar A. Veryga jį sakys, ar kitas atstovas, pasakysite. Prašom, ministre.
A. DULKYS. Gerbiamieji, baigdamas noriu nubrėžti gaires, kaip įsivaizduoju tolesnį darbą. Padėkime žmonėms suprasti, kas čia šiandien vyksta iš tikrųjų. Aš neabejoju, kad įveiksime pandemiją ir jos virusus. Neramu tik dėl vieno viruso, kuris jau tris dešimtmečius kankina sveikatos apsaugos sistemą, tai – pokyčių baimės virusas. Ko gero, daugelis čia nori, kad pokyčiai įvyktų, bet ne jų sąskaita. Kai kas apsimetame, kad nesuprantame, kuo skiriasi išlaidos nuo investicijų, o gal ir neapsimetame. Įsisavinimas, matyt, kai kam simbolizuoja saugesnį gyvenimą, tačiau pinigų įsisavinimas – tai lyg išlaidų pilstuko žmonėms pardavinėjimas. Ne įsisavinimas, o investicijos kurs Lietuvą mums ir mūsų vaikams. Investicijos į veiklos kokybės gerinimą, investicijos į atsparumo ateities grėsmėms užtikrinimą, investicijos į ilgalaikės priežiūros paslaugų pokyčius, investicijos į psichikos sveikatos raštingumą.
Taip, aš kalbu apie kokybišką sveikatos apsaugos sistemos reformą. Taip, turiu omenyje ir įstaigų tinklo reformą. Tą reikės padaryti anksčiau ar vėliau ir triukšmo šia tema kils ne mažiau nei dėl pandemijos valdymo priemonių, nes bus paliesta daug įvairių interesų. Bet ir jūs, ir aš suprantame, kad šią reformą būtina įgyvendinti anksčiau, o ne vėliau. Kiek galime atidėlioti būtinus sprendimus permetant juos kitiems? Kodėl beveik tris dešimtmečius taip paniškai bėgame nuo atsakymo į klausimą, kurio, beje, neradau ir tarp interpeliacijos klausimų? Taigi kas pagaliau atsakys į svarbiausią klausimą, kodėl valstybėje, kurioje gydytojų 100 tūkst. gyventojų yra bene daugiausiai Europos Sąjungoje, kurioje gyventojai lankosi gydymo įstaigose bene dažniausiai Europos Sąjungoje, išvengiamo mirtingumo prevencinėmis ir gydymo priemonėmis rodikliai yra vieni blogiausių visoje Europos Sąjungoje. Lietuvos sveikatos apsaugos srities problemos – ne karšta bulvė, gana problemas permetinėti vieni kitiems ir ateities kartoms. Laikas jas spręsti.
Aš pasiruošęs tęsti darbą, jeigu tokia bus Seimo valia. Ačiū.
PIRMININKAS. Ačiū ministrui už pasisakymą suspėjus per 5 minutes. Lygiai to tikiuosi iš interpeliacijos iniciatorių.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, tikrai pasistengsiu trumpai. Gerbiamas ministre, iš tikrųjų niekas tris dešimtmečius nuo nieko nebėga. Lietuva po sovietmečio sugebėjo iš esmės reformuoti savo sveikatos sistemą, perorientuoti ją į šeimos mediciną, atsirado specialistų, kurių niekada nebuvo. Mes kuriame skandinavišką, truputį vokišką sveikatos draudimo modelį. Tokiais pasisakymais, kad niekas 30 metų nevyko, jūs nuvertinate (aš nežinau, ar tyčia, ar netyčia, ar iš nežinojimo) daugybės žmonių, taip pat ir čia sėdinčių jūsų valdančiosios daugumos žmonių, kad ir to paties gerbiamo A. Matulo, darbą ir kitų kolegų darbus.
Aš nežinau, ar jūs nežinote, ar nesuprantate, ar jūs iš pasimetimo tokius dalykus kalbate. Kalbate kažkokiomis abstraktybėmis apie tai, kad reikia nubrėžti gaires, kad kažkas bijo pokyčių viruso. Dar daugiau – jūs paskleidėte sąmokslo teorijų, kad Lietuva slėpė, suprask, kokius nors blogus sveikatos rodiklius ar panašius dalykus. Jūs mums linkėjote pasigūglinti planą. Aš jums linkiu pasigūglinti Sveikatos apsaugos ministerijai pavaldžių institucijų sąrašą. Ten yra Higienos institutas, kuris kiekvienais metais skelbia mirtingumo, sergamumo duomenis. Apie juos nuolat kalba ir apie juos yra kalbėjusi Nacionalinė sveikatos taryba, kasmet ir kiekvienoje kadencijoje kalba Sveikatos reikalų komitetas.
Aš manau, kad mano paminėti šie pavyzdžiai dar kartą parodo, kad jūs vis dėlto nesuprantate, koks yra sveikatos ministro darbas, kad jūs nesusigaudote sistemoje. Dar daugiau – jūs menkinate darbą, kuris buvo padarytas iki šiol. Manau ir laikausi nuomonės, tikiuosi, man pritars ir kolegos, kad vis dėlto jums gal ir puikiai sekėsi dirbti auditoriaus darbą, bet Sveikatos apsaugos ministerijai, matyt, būtų gerai, kad ir koks sunkus laikotarpis, paieškoti kito vadovo. Ačiū visiems.
PIRMININKAS. Ačiū. Puiku, kalbų stadiją šia dalimi baigėme. Dabar turėsime sudaryti redakcinę komisiją. Jos narių skaičių mes aptarėme Seniūnų sueigoje. Tai būtų komisija iš 13 narių ir joje trečdalį turi sudaryti iniciatorių atstovai, o skaičius atitinkamai pagal frakcijų dydį. Būtų siūloma komisija tokios sudėties: E. Gentvilas, V. Giraitytė-Juškevičienė, I. Haase, A. Kubilienė, P. Kuzmickienė, O. Leiputė, L. Nagienė, E. Pupinis, S. Šedbaras, A. Širinskienė, A. Veryga, A. Vyšniauskas, A. Žukauskas. Tikiuosi, niekas neturi kokių nors pastabų dėl tokios komisijos sudėties. Galime fiksuoti, kad pritariame tokios sudėties komisijai bendru sutarimu? Pritariame.
Tuomet dar sutarkime, kad leidžiame besitęsiančio posėdžio metu komisijai atlikti savo pareigas. Jie galės tai padaryti nieko nelaukdami, susirinkę šių rūmų 213 kabinete. Kviečiu visus komisijos narius ten rinktis, išsirinkti pirmininką ir priimti spendimą, ar pritaria, ar nepritaria komisija ministro atsakymui, ir parengti atitinkamą Seimo nutarimo projektą. Jeigu komisija guviai dirbs, mes galbūt dar per numatytą balsavimo pertrauką galėsime spręsti dėl ministro interpeliacijos. Jeigu kiek užtruks, tada sprendimas, matyt, bus nukeltas į antrąją balsavimo vietą. Komisijos nariai, prašom į 213 kabinetą. Matau, jūs dar čia lūkuriuojate. Be reikalo.
17.02 val.
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4, 5, 6 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-941(3), Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 211 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-942(3) (svarstymas)
Dabar pereisime prie kitų darbotvarkės klausimų. Tęsiame mūsų vakarinį posėdį. Tai yra 2-2 klausimas, kompleksinis paketas. Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-941(3) ir lydimasis Azartinių lošimų įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 211 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-942(3). Svarstymo stadija. Pranešėjas – pagrindinio komiteto atstovas M. Majauskas. Kviečiu į tribūną. Matau, kad yra norinčių kalbėti dėl vedimo tvarkos. A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašyčiau pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu prašoma pusės valandos pertraukos. Dėl tokio pasiūlymo turime balsuoti nelaukdami balsavimo pertraukos, nes tai yra toks procedūrinis balsavimas, ne apsisprendimas dėl projekto. Kviečiu balsuoti, kas pritaria pusvalandžio pertraukai.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 59, prieš – 2, susilaikė 5. Matau, kad visi po azartiško interpeliacijos svarstymo nori pailsėti ir neimti iš karto svarstyti azartinių lošimų.
Dar dėl vedimo tvarkos I. Kačinskaitė-Urbonienė.
I. KAČINSKAITĖ-URBONIENĖ (DPF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gal galėtumėte patikslinti, kaip toliau bus dėliojama darbotvarkė dėl balsavimo, nes balsavimas buvo numatytas 16 val. 55 min. Žinau, kad pasislinko kažkiek, tai būtų gerai visiems žinoti, kad galėtume planuoti laiką. Ačiū.
PIRMININKAS. Aš jau vieną kartą sakiau, bet pakartosiu dar kartą, kad pridedame valandą, nes vakarinis posėdis prasidėjo valanda vėliau. Tai atitinkamai 17 val. 45 min. būtų planuojamas balsavimas. Ar 17 val. 55 min., tiesiog pridedame valandą prie numatyto. 17 val. 55 min., patikslinu. Čia mane jau pradeda painioti, iš vienos pusės girdžiu 45 min. Taip, buvo parašyta 16 val. 45 min., tai bus 17 val. 45 min. Gerai, tuomet žiūrime į darbotvarkę.
17.06 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų, 2023 metų ir 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIVP-969(2) (priėmimas)
Toliau 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų, 2023 metų ir 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIVP-969(2). Priėmimas. Yra du straipsniai. Ar galime 1 straipsniui pritarti bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu.
Dėl viso nutarimo projekto dėl motyvų nėra užsirašiusių. Baigiame kalbas ir balsuosime numatytu laiku.
17.06 val.
2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-950(2) (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 2-4.1, 2-4.2 klausimai. Balsuosime, be abejo, atskirai, nes tai yra priėmimo stadija. Pirmiausia projektas – 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-950(2). Priėmimas. Žiūrime, kiek turime straipsnių. Matau, yra vienas straipsnis, tai iš karto kalbame dėl viso projekto. R. Žemaitaitis prieš.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ko gero, tradiciškai tai ne pirmi metai, nepaisant to, ar aš valdančiojoje daugumoje, ar opozicijoje, visą laiką pasisakau prieš sveikatos draudimą. Balsuoju dažniausiai susilaikydamas, nes man yra ciniška klausytis ir labai skaudu, kai Sveikatos apsaugos ministerija, kai premjerė ir kiti valdančiosios daugumos atstovai sako: sveikatos apsaugai skiriame papildomai pinigų. Kumelei į užpakalį jūs stačia galva skiriate papildomai tų pinigų. Kas atsiranda, iš kur tie papildomi pinigai, kad jūs žinotumėte? Jūs ką tik padidinote minimaliąją mėnesinę algą, ką tik padidėjo bazinis atlyginimas. Minimali alga, kai padidėjo ūkininkams, tai skaičiuojamos pajamos nuo to ir mokestis automatiškai didėja. Automatiškai didėja ir vidutinis darbo užmokestis, nuo ko skaičiuojama. Tai nei jūs čia ką nors padarėte, ne jūs ką nors pridėjote. Natūraliai ekonomika kyla, infliacija yra ir tas sveikatos draudimo biudžetas didėja.
Antras dalykas, iš tiesų man labai gaila, kad nė vienas ministras, pabrėšiu, ir mano bičiulis kolega A. Matulas, kuris visą laiką būdamas opozicijoje sakydavo, kad už valstybės draudžiamus asmenis privalo ir reikia didinti finansavimą… Jis man pats keturis kartus parengė projektą, aš net pats tada pasirašiau, kad griežtai būtų. Na, kaip šiandien biudžetas, taip aš to pasiūlymo ir nematau, nei už tuos draudžiamus asmenis kas nors ką nors daugiau didina pinigų, nei apskritai kur nors didėja.
Dabar pradės girtis, kad inovatyviems vaistams daug skiria. Jūs pažiūrėkite, kiek reikia pereiti tų labirintų, kad tie inovatyvūs vaistai pasiektų pacientą. Apie reabilitaciją gal dar norime pakalbėti? Šiandien norint gauti reabilitaciją, reikia viršplaninius dalykus daryti ir sako, na, jau šiais metais mes viršplaninius apmokėsime. O tai kaip bus kitais metais? O tai kai jau bus kiti metai, tai mes ir galvosime. Kur jūs esate matę, kad toks PSD biudžeto rezervas būtų numatytas? Ateis liepos mėnesį, I. Šimonytei reikės pinigų, šnai per pakinklius A. Dulkiui, ir visi pinigai atitenka į nacionalinį biudžetą: pagal Sveikatos draudimo įstatymą 50 % rezervo pinigų galima naudoti valstybinėms reikmėms. Tai ką jūs čia mulkinate mus visus susirinkusius? Jūs kas nors pasižiūrite po to sveikatos draudimo…
PIRMININKAS. Viršytas laikas.
R. ŽEMAITAITIS (LRF). …ar taip, kai KK2 jūsų klausia, kas yra PSD, nė vienas nežino, kas yra PSD ir iš ko jis susidaro. Tai aš siūlyčiau, kolegos, prieš balsuodami pasidomėkite, kokie įstatymai ir už ką jūs ten balsuojate.
PIRMININKAS. Už projektą pasisako A. Matulas.
A. MATULAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, pats pamenu per keletą kadencijų ne vieną kartą būdamas opozicijoje esu balsavęs už PSDF biudžetą, jei matydavau, kad jis ženkliai auga, kad jis yra geresnis, palyginti su praeitais metais. Ne vieną kartą tikrai. Galėsiu pateikti, jeigu kam įdomu, ir metus.
Kolegos, būkime biedni, bet teisingi. Šitas biudžetas yra ženkliai geresnis, 2022 metų PSDF biudžetas ženkliai geresnis negu šių metų. Biudžetą sudarys beveik 2,8 mlrd., 344 mln. rezerve, bet tą rezervą bus galima panaudoti išskirtinai tiktai sveikatos reikmėms didinant įkainį, keliant atlyginimus, nes iki tol rezervas buvo naudojamas pandemijai suvaldyti valstybėje. Matome, kiek rezervo lėšų buvo išnaudota, ne viskas buvo atkurta. Kitais metais valstybė prisiėmė visas pandemijos suvaldymo išlaidas dengti iš valstybės biudžeto.
Remigijus visiškai teisus, daug kadencijų sakome, kad įmoka už valstybės draudžiamus asmenis turi ženkliai didėti ir pasiekti kitų asmenų grupių mokamas įmokas, ir tikrai tą stengsimės daryti. Kolegos, kitais metais pradėsime diskutuoti apie tai, ar nereikėtų mažinti, atrodo, dabar yra 21 grupė asmenų, kurie turi įmokų į PSDF biudžetą lengvatas. Tai nėra visiškai sąžininga. Aš taip suprantu, kad jeigu kuris nors sektorius išsikovoja įmokų į PSDF biudžetą lengvatą, būtent to sektoriaus ministerija ar kažkoks fondas turėtų ir kompensuoti PSDF biudžetui. Aš suprantu, kad galioja solidarumo principas, bet solidarumo principas galioja pagal pajamas…
PIRMININKAS. Viršytas laikas!
A. MATULAS (TS-LKDF). Baigiu. Na, kaip greitai Jurgis skaičiuoja man tą laiką, aš nesuprantu, kaip jis čia bėga.
PIRMININKAS. Specialiai pagreitinu.
A. MATULAS (TS-LKDF). Todėl, kolegos, tikrai pritariu, PSDF biudžetas yra daug geresnis visiems, pradedant Remigijumi. Pavaduotojau, turi balsuoti, privalai balsuoti, nes jis yra daug geresnis.
PIRMININKAS. Gerai, šiaip taip baigėme. A. Veryga kalba prieš. (Balsai salėje) Taip, gerai, yra balansas, vienas buvo už, vienas – prieš. Aš manau, viskas čia gerai. Balsuosime numatytu laiku.
17.12 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 321 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-951(2) (priėmimas)
Kitas šio paketo projektas yra Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Čia yra du straipsniai.
1 straipsniui pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsniui dėl įsigaliojimo pritariame bendru sutarimu? Pritariame.
Dėl viso šio projekto. Tik vienas užsirašė kalbėti už. Antanai, gal taupome laiką, kai niekas neprieštarauja? Ačiū už supratimą.
17.13 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-955(2) (priėmimas)
Pagal darbotvarkę toliau – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas. Taip pat priėmimas pastraipsniui.
1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu? 3 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu? 4 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu? 5 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu? 6 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu? 7 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu? 8 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu? Ir 9 straipsnis dėl įsigaliojimo. Pritariame bendru sutarimu. Yra du priedai, jiems taip pat pritariame bendru sutarimu.
Dabar dėl viso šio projekto. A. Butkevičius kalba prieš.
A. BUTKEVIČIUS (DFVL). Gerbiamas posėdžio pirmininke, aš nesu prieš patį įstatymo projektą, bet noriu aiškiai dar kartą pabrėžti, kad kai kurie komiteto nariai, matyt, nėra įsigilinę į tai, kad Valstybės kontrolė aiškiai pabrėžė, kad pensijų sistemai finansuoti trūksta tvaraus pajamų šaltinio. Jeigu jūs pasižiūrėsite, toje lentelėje, ketvirtoje grafoje, kur yra kalbama apie bendrosios pajamų dalies finansavimo deficitą, tai yra bazinės pensijos dalis, kuri turi būti numatyta iš valstybės biudžeto, stygius yra 520 mln. eurų. Tai nėra patvirtinta Valstybės biudžeto įstatyme, kuriam mes pritarėme šiandien priimdami šį įstatymą. Netgi Valstybės kontrolė įvertina tai, kad VSDF perviršis, kuris yra numatytas 310 mln. eurų, sumažintų deficitą iki 210 mln. Visa tai yra įvertinusi ir Europos Komisija. Kalba apie tai, kad ilgalaikiai finansiniai įsipareigojimai nėra padengti tvariomis pajamomis žiūrint į ilgalaikę perspektyvą. Būtų galima daryti išvadą kalbant apie viešuosius finansus, kad šita suma nėra netgi įtraukta ir į fiskalinį deficitą. Aš manau, kad bus grįžtama po kurio laiko ir bus priminta, kad svarstant tuos įstatymų projektus nebuvo įvertinta (išsamiai, giliai formuojant biudžetus), kokias finansines problemas turėsime ateityje. Ačiū.
PIRMININKAS. Už kalba M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Ačiū. Gal ką tik išsakyta pastaba ir būtų aktuali labiau svarstant valstybės biudžetą, bet šiuo metu svarstome „Sodros“ biudžetą, kuris išties yra pozityvus. Matome, kad pajamų planuojama turėti 300 mln. daugiau nei išlaidų. Iš esmės panaši situacija kaip ir šiais metais – apie 320 mln. metų pabaigoje turėtų būti patvirtinta, kad bus perviršis. 2022 metų „Sodros“ rezervas planuojamas rekordinis – 1 mlrd. eurų. Būtent dėl to, kad biudžetas subalansuotas, teigiamas, pozityvus, pensijoms indeksuoti yra skiriama 453 mln. ir jos augs sparčiau nei darbo atlyginimai. Šitoje vietoje, matyt, svarbu pasakyti ir atsižvelgti, kad tikimasi ir mažesnio nedarbo išmokų augimo. Apskritai suplanuota lėšų skirti 6,5 mln. eurų mažiau. Tai pozityvus popandeminis laikotarpis. Tikimasi, kad visų draudimo rūšių balansai bus teigiami. Ypač šiuo atveju atkreipiu dėmesį į pensijų draudimo padalą – ženkliai tiek šiais metais buvo, tiek kitais metais prognozuojama surinkimai didesni negu išmokėjimai. Išties palaikytinas biudžetas, subalansuotas ir kviečiu visus, raginu palaikyti.
PIRMININKAS. Pasisakymai dėl motyvų baigti. Tada balsavimas bus nustatytu laiku.
17.17 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 19, 191, 21, 23, 32, 33, 34, 341, 35 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-956(3) (priėmimas)
Apsispręsime dėl kito projekto – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projekto. Pastraipsniui. Pritariame 1 straipsniui bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 5 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 6, 7, 8 straipsniams pritariame bendru sutarimu. 9 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 10 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 11 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Dėl 12 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė ir patikslina redakciją. Pritariame bendru sutarimu straipsniui su priimta Teisės departamento pastaba. 13 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 14 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 15 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. 16 straipsnis. Priimame bendru sutarimu. 17 straipsnis. Taip pat pritariame bendru sutarimu. 18 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 19 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. Tai yra viskas.
Dėl motyvų niekas nepageidauja pasisakyti. Balsuosime nustatytu laiku.
17.19 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1036(2) (priėmimas)
Kitas projektas pagal mūsų darbotvarkę – Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas. Du straipsniai. Pritariame 1 straipsniui bendru sutarimu. Ir 2 straipsniui dėl įsigaliojimo pritariame bendru sutarimu.
Dėl viso projekto taip pat niekas nenori pasisakyti. Balsuosime kiek vėliau.
17.19 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 111, 14, 16, 22, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-957(2) (priėmimas)
Toliau būtų iš šio paketo Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Jokių čia pasiūlymų ir pastabų nėra. Iš eilės. Pritariame 1 straipsniui bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 5 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 6 straipsniui taip pat pritariame bendru sutarimu. 7 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 8 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 9 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 10 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 11 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Jau aš nespėju ir versti tų puslapių. 12 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 13 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 14 straipsniui – dėl įsigaliojimo – pritariame bendru sutarimu.
Dėl viso. Taip, yra norinčių kalbėti už. Aš žinau, kad gerbiamo A. Vinkaus nėra ko klausti, ar atsisako žodžio. Jis tikrai niekada neatsisako. Prašom. Už.
A. VINKUS (LVŽSF). Taip. Gerbiami kolegos, šiandien diskutuojant dėl Ligos ir motinystės įstatymo pakeitimo norėčiau akcentuoti du pagrindinius, mano galva, momentus. Pirma, pakeitimu siekiama padidinti socialines garantijas vaikus laikinai prižiūrintiems asmenims, kai vaikui nustatyta laikinoji priežiūra pas fizinius asmenis ar jis yra laikinai apgyvendintas pas fizinius asmenis. Dabartiniame įstatyme tokia galimybė nenumatyta, nes ligos išmoką slaugant sergančius vaikus ar prižiūrint sveikus dabar turi teisę gauti tėvai, įmotė (įtėvis), seneliai, budintis globotojas, globėjas (rūpintojas).
Antra. Pakeitimu siekiama pagerinti socialines garantijas tais atvejais, kai gimsta daugiau nei vienas vaikas ar vienu metu globojami du ir daugiau vaikų. Be kita ko, suteikiant galimybę kitam vaiko priežiūros išmoką turinčiam teisę gauti asmeniui vaiko priežiūros išmoką mokėti ne nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, o motinai dar esant nėštumo ir gimdymo atostogose. Palaikau šiuos pasiūlymus ir drįstu prašyti balsuoti už.
PIRMININKAS. Ar gerbiamoji Rima mus dar agituos? Taip, prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Labai ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke, aš labai trumpai. Lydimasis įstatymo projektas. Iš tikrųjų čia galbūt vienas punktas labiausiai atitinka Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto įstatymo, kaip lydimojo, poziciją, kad laikinai prižiūrintiems vaikus užtikrinamos socialinės garantijos – slaugant, prižiūrint vaikus, mokamos ligos išmokos. Taip bus nuo kitų metų liepos 1 dienos. Tam numatoma 25 tūkst. eurų, tai nedidelė suma. Aišku, dėl kitų straipsnių galbūt kažkiek pagudrauta ir taisomos atitinkamos nuostatos. Suprantu, kad tai reikia daryti, bet kaip buvusi šio įstatymo išvadų rengėja ir vertindama kolegos jau pasakytus argumentus, nekartosiu, raginu balsuoti už.
PIRMININKAS. Ačiū už išsakytus motyvus. Balsuosime nustatytu laiku.
17.23 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 25, 26, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-958(2) (priėmimas)
Kitas šio paketo projektas – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-958(2).
Pastraipsniui. Pritariame 1 straipsniui bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 3 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 4 straipsniui pritariame bendru sutarimu. 5 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Paskutiniam 6 straipsniui pritariame bendru sutarimu.
Dėl motyvų niekas nepageidauja pasisakyti. Balsavimą keliame į tam numatytą laiką.
17.23 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-959(2) (priėmimas)
Dar vienas šio paketo projektas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas.
1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Taip pat pritariame bendru sutarimu.
Motyvai. Niekas nepageidauja pasisakyti. Balsuosime nustatytu laiku.
17.24 val.
Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-960(2) (priėmimas)
Toliau – Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-960(2).
Projektas iš dviejų straipsnių. Dėl 1 straipsnio buvo Teisės departamento pastaba. Komitetas jai nepritarė. Mes balsuoti šioje stadijoje jau neturime galimybės. Tiesiog kviečiu bendru sutarimu pritarti 1 straipsniui be Teisės departamento pastabos. Pritariame bendru sutarimu. Ir taip pat 2 straipsniui pritariame bendru sutarimu. Balsavimas numatytu laiku.
17.25 val.
Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-965(2) (priėmimas)
Toliau – Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-965(2). Čia taip pat Teisės departamentas neparašė jokių pastabų, pasiūlymų taip pat negauta. Priimame pastraipsniui. 1 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 3 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. 4 straipsnis. Pritariame bendru sutarimu. Dėl motyvų nėra norinčių pasisakyti. Balsavimas numatytu laiku.
17.26 val.
Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 2, 7, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-975(2) (priėmimas)
Toliau – Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-975(2). Reikia kviesti į tribūną komiteto atstovą, nes yra Seimo narių pasiūlymų. Komiteto atstovas yra M. Lingė. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 2 straipsnis. Pritariame… Ne, kaip tik dėl 2 straipsnio yra pasiūlymas, jį teikia Seimo nariai R. Baškienė, L. Mogenienė ir L. Kukuraitis. Prašom, kas iš autorių? R. Baškienė pristatys pasiūlymą. Prašom.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Apskritai šiuo įstatymu mes siauriname ratą asmenų, kurie galėtų gauti paramą palaikams parvežti iš užsienio. Aišku, problema yra tai, kad lieka galimybė tik tiems, kurie kartu gyvena arba yra artimi giminaičiai. Tačiau pasitaiko atvejų, kad nėra artimų giminaičių ir kartu gyvenančių asmenų. Todėl tiesiog paprastai nėra vienas žmogus ir jis miręs užsienyje. Tada tikrai atsiranda problemų. Mes kartu su L. Mogeniene, su gerbiamu L. Kukuraičiu siūlome, jeigu nėra artimų giminaičių, išplėsti ratą galinčių parvežti palaikus iš užsienio. Tai jau būtų pagal su giminystės ryšį turinčius, pagal antrąją šoninę liniją, svainystės santykius – vieno sutuoktinio ar antro sutuoktinio giminaičiai, marčios, žentai. Bet atkreipiu dėmesį ir akcentuoju – tik tada, kai nėra artimų giminaičių arba kartu gyvenančių asmenų. Nuoširdžiai dėkoju, kad komitetas šiam pasiūlymui pritarė.
PIRMININKAS. Komiteto pirmininkas.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš tik patvirtinu, kad komitetas tikrai pritarė ir pagal pasiūlymą pasiūlė dar suredaguoti likusius straipsnius, jie taip pat šiek tiek keičiami.
PIRMININKAS. Gerbiami kolegos, šiaip balsavimai būna tame intervale, bet čia matau, kad komitetas pritarė. Aš manau, kad mes dabar galime pritarti bendru sutarimu. Matau, prieštaraujančių ir pasisakančių dėl motyvų nėra. Pasiūlymui pritariame bendru sutarimu. 2 straipsniui pritariame jau su šiuo pasiūlymu bendru sutarimu.
3 straipsnis. Kaip minėta, jis susijęs su aptartu pasiūlymu. Aš tiesiog gal iš karto kviečiu pritarti 3 straipsniui su integruotu pasiūlymu bendru sutarimu. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pasiūlymų nėra. Pritariame bendru sutarimu. 5 straipsnis. Be pasiūlymų. Pritariame bendru sutarimu. 6 straipsnis. Buvo minėta, kad tai yra susiję su aptartu pasiūlymu, taip pat čia yra pasiūlymas, jam komitetas yra pritaręs. Tikiuosi, kad galime pritarti bendru sutarimu 6 straipsniui su integruotu pasiūlymu. 7 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas. Pritariame bendru sutarimu. Baigėme pastraipsniui. Dėl motyvų niekas nepageidauja pasisakyti. Balsavimas numatytu laiku.
17.30 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 21 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-970(2), Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2885 3, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1022(2) (svarstymas)
Kitas – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo daugelio straipsnių pakeitimo įstatymo projektas. Čia vėl, matyt… Kadangi aš matau, kad čia yra komitetų… Mane patikslino, įsijaučiau, kad mes esame priėmimo stadijoje. Šio projekto yra svarstymo stadija. Kviečiu komitetų atstovus pateikti savo išvadas. Pirmiausia Socialinių reikalų ir darbo komiteto atstovas J. Varkalys. Galbūt dėl abiejų projektų, nes yra dar kitas projektas dėl paramos būstui įsigyti. Dėl abiejų pasakysite komiteto išvadas.
J. VARKALYS (LSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Socialinių reikalų ir darbo komitetas apsvarstė Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 21 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-970(2). Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Balsavimo rezultatai: už – 10, prieš nėra, susilaikė 1.
Lydimasis įstatymo projektas Nr. XIVP-1022(2) apsvarstytas Socialinių reikalų ir darbo komitete ir pritarta. Balsavimo rezultatai: bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Ačiū. Dabar dar vieno komiteto, Biudžeto ir finansų komiteto, išvada dėl pirmojo projekto. Ją pateiks M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas apsvarstė įstatymo projektą ir jam pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Diskusijoje užsirašė dalyvauti M. Ošmianskienė. Tuoj įjungsime. Jūs per centrinį mikrofoną, viskas gerai.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, aš, tiesą sakant, siūlyčiau šį įstatymą grąžinti iniciatoriams tobulinti ir yra keletas priežasčių kodėl. Labai suprantu norą padėti vienišiems tėvams, kuriems išties yra sunku, ir palaikau šį norą. Tačiau šis įstatymas yra tik varnelės užsidėjimas ir didesnio chaoso bei neteisybės įvedimas. Jis nesprendžia esminių problemų, tai yra skurdo, demotyvacijos dirbti ir stengtis.
Kalbėdami apie vienišo asmens išmoką, mes kalbame apie pensinio amžiaus žmones ir galime galvoti, kad dėl keliasdešimties eurų gyvenimą kartu nugyvenę žmonės nesiims tokios drastiškos priemonės kaip skyrybos. O kalbėdami apie šį įstatymą, kuomet yra siūloma 30 % kredito subsidija, siūlomas 50 % pajamų perviršis, kalbame apie jaunesnius žmones, kurie skaičiuoja kiekvieną eurą, ir mes tikrai turime būti naivūs, jeigu galvojame, kad tai neprisidės prie skyrybų, prie nesantaikos ir panašiai.
Tokiais įstatymo pakeitimais mes realiai skatiname nesituokti. Visiškai neaišku, kaip bus žiūrima, ar tai yra vienišas asmuo, ar tai yra tiesiog nesusituokę, susimetę žmonės. Kas atsitiks, jeigu tokia vieniša mama ar tėtis susiras antrąją pusę? Nejaugi tada praras būstą ar paskolą?
Man, tiesą sakant, keista, kad tradicinių šeimų sergėtoja šiandien esu aš. Šis įstatymo projektas yra nesąžiningas susituokusių šeimų atžvilgiu. Vienišiems tėvams išties yra sunkiau bendrame kontekste, tačiau ne pagal šį įstatymą. Čia visi yra arti skurdo ir arti socialinės atskirties, visi gauna vienodai mažas pajamas. Kaip jau minėjau, šis įstatymas realiai skatina nesituokti, ir galiu tik dar kartą nusistebėti, kad Laisvės partijai tai rūpi. Be to, šis įstatymas demotyvuoja žmones su negalia dirbti, kadangi jie, gaudami tam tikras neįgalumo išmokas ir gaudami net minimumą, kuris didės po Naujųjų metų, jau iškrenta iš socialinio būsto paramos eilės.
Šis įstatymas taip pat pablogintų situaciją silpniausiems, kadangi yra siūloma, kad vieniši tėvai būtų įtraukti į prioritetinę eilę, tai yra vieniši asmenys būtų įtraukiami į prioritetinę eilę. Daug lengviau būtų pasakyti, kad mes tiesiog susituokusias poras nustumiame į eilės galą ir jie niekada nesulauks socialinio būsto ar paramos. Turėtume pasimokyti iš Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo. Tiesą sakant, žinau žmonių, kurie kiekvienais metais skirdavosi, gaudavo išmoką, po to vėl susituokdavo ir taip kasmet.
Labai pasigendu šeimų, auginančių neįgalius vaikus. Kur yra dėmesys joms, kodėl nėra siūloma jokių paskatų joms? Pagal įstatymą realiai tokios šeimos papuola prie susituokusių šeimų, vadinasi, ir jos gale.
Dėl tų visų išvardintų priežasčių kviečiu tikrai labai rimtai pagalvoti, ar mes norime tokio chaoso, ar vis dėlto grąžinkime įstatymą tobulinti, kad jis atlieptų visus šiandienos iššūkius.
PIRMININKAS. Dėkui. Dabar mes toliau tęsti procedūrų dėl šių projektų negalime, nes reikėtų balsuoti dėl pasiūlymų. Bet kaip tik baigėsi pusvalandis, grįžtame prie lošimų mokesčių. Kviečiu į tribūną pagrindinio komiteto atstovą. Jeigu yra pasiūlymų, tuoj mes pažiūrėsime. Pirmiausia, aišku, komiteto išvada. Komiteto išvadą pateikite.
17.37 val.
Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo Nr. IX-326 4, 5, 6 straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-941(3), Azartinių lošimų įstatymo Nr. IX-325 trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 211 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-942(3) (svarstymo tęsinys)
Dabar mes svarstysime, primenu, 2-2.1, 2-2.2 klausimus – Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo atitinkamų straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projektą ir Azartinių lošimų įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 211 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymų projektus. Komiteto išvadą dėl šių projektų pateiks M. Majauskas.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, Biudžeto ir finansų komitetas pritarė iniciatorių pateiktam įstatymo projektui ir komiteto išvadoms. Už balsavo 9, prieš nebuvo, susilaikė 2 komiteto nariai.
PIRMININKAS. Dabar diskusija. Gerbiamas Mykolai Majauskai, jeigu jūs labai trumpai šioje stadijoje pasisakytumėte, visi būtų dėkingi.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, mieli kolegos, labai trumpai pamėginsiu apibendrinti argumentus, kodėl yra teikiamas toks įstatymo projektas ir ką jis siūlo. Labai koncentruotai: jis siūlo didinti mokesčius tiek azartinių lošimų, tiek azartinių loterijų organizatoriams. Tai padėtų surinkti į biudžetą iš viso apie 13 mln. eurų: 6,5 mln. eurų iš lošimų ir 6,5 mln. eurų iš loterijų.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad azartinių žaidimų verslas ne tik kuria darbo vietas, bet ir turi didelį neigiamą poveikį visuomenei. Azartiniai žaidimai, įskaitant ir Lietuvoje labai populiarias momentines ir internetines loterijas, sukelia priklausomybę, lemia psichikos sveikatos sutrikimus, finansines problemas, neretai ir griauna žmonių gyvenimus. Todėl labai svarbu, jog šie verslai papildomai prisidėtų mokėdami mokesčius prie sveikatos apsaugos, švietimo ir sporto.
Verta paminėti, kad daugelyje Europos Sąjungos šalių loterijos veikia kaip valstybės monopolis ir visoje Europos Sąjungoje yra tik dvi šalys – Lietuva ir Čekija, kuriose yra ne valstybės monopolis ar valstybės reguliuojamas monopolis, o loterijas laisvai organizuoja privatus verslas. Europos šalių praktika rodo, kad azartinių žaidimų organizatoriai moka reikšmingai didesnius mokesčius nei Lietuvoje, jais finansuojamas sportas ir viešosios paslaugos. Pavyzdžiui, Vokietijoje loterijos yra valstybinis monopolis, moka 20 % nuo parduotų bilietų. Jungtinėje Karalystėje mokestis yra 12 % į biudžetą ir dar plius 25 % skiriami visuomenės poreikiams. Estijoje loterijų mokestis yra 18 % nuo parduotų bilietų. Būtent tokį siūlymą įregistravo Seimo nariai, jam pritarė ir Biudžeto ir finansų komitetas.
Svarbu atkreipti dėmesį, jog Lietuvoje tiražinės loterijos dažnai yra piešiamos kaip toks šventas užsiėmimas, bet noriu atkreipti dėmesį, kad Lietuvoje dominuoja momentinės ir internetinės loterijos, kurios sudaro daugiau kaip pusę visų pajamų. Skirtingai nei kazino, automatų salonai, jos yra prieinamos nepilnamečiams. Čia Lietuva išsiskiria, ir man atrodo, kad prie šio reguliavimo mes taip pat turėsime sugrįžti.
Verta atkreipti dėmesį, jog loterijos tiek Latvijoje, tiek Estijoje, tiek ir Lietuvoje šiuo metu yra apmokestinamos didesniais palyginamais tarifais. Taip yra todėl, kad loterijos dažniausiai veikia ribotos konkurencijos sąlygomis ir turi reikšmingai didesnį pelningumą. Pavyzdžiui, 2020 metų duomenys rodo, kad Lietuvoje lošimų sektorius, gaudamas apie 1 mlrd. pajamų už dalyvavimą lošime, 1 mlrd. ir gavo 20 mln. grynojo pelno. Taigi grynojo pelno nuo pardavimo procentas yra 1,5. Tuo tarpu loterijų sektorius, gaudamas 100 mln. pajamų, už parduotus bilietus generuoja apie 7 mln. eurų grynojo pelno. Taigi 6,2 % grynojo pelno nuo pardavimo. Taigi reikšmingai didesnį loterijų pelningumą lemia reikšmingai mažesnis prizinis fondas, įtvirtintas įstatymu. Lietuvoje įstatymu yra įtvirtinta, kad prizinis fondas yra ne mažiau kaip 50 %, o lošimų prizinis fondas dėl konkurencijos yra apie 90 %.
Todėl, gerbiamieji, daugelyje pasaulio valstybių loterijos ar valstybės monopolis, ar valstybės reguliuojamas monopolis yra naudojamas kaip mokesčių surinkimo priemonė sporto, švietimo ir priklausomybių prevencijos finansavimui ir tik išskirtiniais atvejais traktuojamas kaip savarankiškas verslas taip, kaip tai yra daroma Lietuvoje. Taigi Biudžeto ir finansų komitetas siūlo didinti mokesčius su sąlyga, kad tie pinigai keliauja sportui, priklausomybių prevencijai ir švietimui. Didinti tiek lošimų organizatoriams, tiek ir loterijų organizatoriams ir taip, kad tiek iš vieno, tiek iš kito sektoriaus būtų surinkta papildomai apie 13 mln. eurų. Ačiū.
PIRMININKAS. Prašau komiteto pirmininką pasilikti tribūnoje, nes dabar po diskusijos mes spręsime dėl pasiūlymų ir natūraliai kaip tik pasieksime tą balsavimo laiką. Dėl Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo atitinkamų straipsnių pakeitimo įstatymo projekto 2 straipsnio yra gautas A. Palionio, V. Ąžuolo, R. Žemaitaičio, K. Masiulio, J. Pinskaus pasiūlymas. Kas jį pristatys? A. Palionis? Prašau.
A. PALIONIS (LRF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Kaip jau komiteto pranešėjas minėjo, užregistravome pasiūlymą, kuriuo norime suvienodinti mokesčius ir loterijoms, ir nuotoliniams azartiniams lošimams, ir žemei. Argumentai yra labai paprasti, nes kai Finansų ministerija atnešė šitą projektą, Seimas svarstė kitus įstatymų projektus, kurie buvo susiję su nuotolinių lošimų ir žemės lošimų reglamentavimu. Mes palengvinome sąlygas nuotoliniams lošimams, kad neturi privalomai turėti antžeminių lošimo punktų. Įvertinę, kad nuotoliniai lošimai pastaruoju metu įgauna didelį pagreitį, siūlome suvienodinti visus tris mokesčius. Pasiūlymo esmė yra ta, kad visi – ir loterijos, ir nuotoliniai lošimai, ir antžeminiai lošimai būtų apmokestinti vienodai – 18 % tarifu.
PIRMININKAS. Dabar komiteto išvada dėl šio pasiūlymo. Prašau.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komitetas apsvarstęs šį siūlymą iš tiesų pakoregavo ir Vyriausybės teiktą siūlymą, padidino dar papildomai azartinių lošimų organizatoriams – kazino, automatiniams salonams, nuotoliniams lošimams – ir pasiūlė nustatyti 20 % nuotoliniams, 20 % antžeminiams ir pritarė kolegų Seimo narių grupės pasiūlymui loterijoms nustatyti 18 %. 20 % antžeminiams, 20 % nuotoliniams ir loterijoms nustatyti 18 % tarifą. Taigi pritarė iš dalies padidindamas dar papildomai siūlomus tarifus.
PIRMININKAS. Aš dabar klausiu autorių, ar tenkina komiteto pasiūlymas?
A. PALIONIS (LRF). Sutinkame.
PIRMININKAS. Jeigu sutinkate, tai lieka šio straipsnio komiteto redakcija su daliniu pritarimu ir tada dėl visos pradinės apimties pasiūlymo nebalsuojame.
Kaip tik tas laikas, kai galime skelbti balsavimo intervalą, tai baigsime apsispręsti dėl šio projekto. Dar liko galimybė išsakyti motyvus. Galbūt sutarkime, kad motyvai iš karto dėl abiejų projektų, nes čia įrašyta kaip paketas. Pirmoji pasisako L. Nagienė. Prašom.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiami kolegos, pirmas žingsnis buvo žengtas anksčiau, kai mes priėmėme įstatymą išduoti licencijas dėl lošimo automatų ir kitų lošimų. Įrengiant savivaldybėse, jau prireikė savivaldybių tarybų sprendimų. Dabar einame kitu etapu didindami mokesčius.
Gerbiami kolegos, loterija ir lošimai Lietuvoje – ar tai monopolis? Taip, monopolis kelių asmenų, tačiau ne valstybės monopolis. Dabar ir žengiame, kad sureguliuotume mokesčius ir kad valstybė iš to galėtų surinkti daug daugiau mokesčių ir sudaryti galimybes geriau apsaugoti nuo neigiamo lošimų poveikio, papildomai surinktas lėšas skiriant aukšto meistriškumo sportui, priklausomybių prevencijai. Juk žinome, kiek skaudžių atvejų, kiek sulaužytų gyvenimų, kiek įvyko nelaimingų atsitikimų ir kiek iš gyvenimo pasitraukė. Juk jie lošė, lošė tikėdamiesi laimėti ir gauti didžiulius pelnus. Jeigu tai turėtų įtakos kiekvieno Lietuvos gyventojo biudžetui, tai šiandien tikrai sakyčiau ne, o čia turės įtakos tik kai kurių nedidelės grupės asmenų pelnų sumažinimui. Todėl tikrai kviečiu pritarti šitam projektui. Tai yra papildomi milijonai į biudžetą, jie bus skirti prevencijai ir sportui. Ačiū.
PIRMININKAS. Prieš kalbančių nebeliko, tai gal, kolegos, už nekalbėkime. Du projektai, dar galėtų vienas kalbėti, bet gal sutarkime, kad užtenka.
Galėsime pradėti balsavimą. Dėl korektiškumo gal balsuokime dėl kiekvieno projekto atskirai.
Pirmiausia balsuojame dėl Loterijų ir lošimų mokesčio įstatymo kai kurių straipsnių ir trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-941(3). Ar pritariame jam po svarstymo?
Balsavo 104: už – 96, prieš nėra, susilaikė 8. Po svarstymo pritarta.
Ir balsuosime dėl kito paketo projekto – Azartinių lošimų įstatymo trečiojo skirsnio pavadinimo pakeitimo ir 211 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projekto Nr. XIVP-942(3). Ar pritariame po svarstymo?
Balsavo 110: už – 102, prieš nėra, susilaikė 8. Po svarstymo ir šiam projektui pritarta.
17.49 val.
Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų, 2023 metų ir 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIVP-969(2) (priėmimo tęsinys)
Tęsiame apsisprendimus eilės tvarka. Darbotvarkės 2-3 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl 2022 metų, 2023 metų ir 2024 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų konsoliduotos visumos planuojamų rodiklių“ projektas Nr. XIVP-969(2). Priėmimas. (Balsai salėje) Manęs Sekretoriatas prašo dar akcentuoti, kad paskui nebūtų kokių nors dviprasmybių, kad priėmus biudžetą šiek tiek pasikeitė skaičiai pagal Vyriausybės priimtus kai kuriuos pasiūlymus. Dabar aš išvardinu tuos skaičius.
1 straipsnis. 2022 metų pajamos 16… (Balsai salėje) Taip, kadangi čia milijonais parašyta, 16 tūkst. 998,7 mln. eurų. 2023 metų – 16 tūkst. 597,6 mln. eurų. Ir 2024 metų – 17 tūkst. 33,8 mln. eurų. Tokios pajamos. Planuojami asignavimai. Būtent pasikeitė dėl 2 straipsnio. Tai aš 1 straipsnį be reikalo vardinau. 2 straipsnis. Pasikeitė 2022 metų planuojami asignavimai. Dabar paskutinis skaičius būtų 19 tūkst. 291 mln. eurų. Prieš tai buvo parašyta 19 tūkst. 290,3 mln. eurų. Skirtumas nedidelis, bet jį privalome vis tiek įvardinti ir fiskuoti, todėl su tuo patikslinimu dabar kviečiu balsuoti už visą nutarimo projektą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 77, prieš nėra, susilaikė 46, Seimo nutarimas priimtas. (Gongas)
17.52 val.
2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-950(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau balsuosime be kokių nors patikslinimų, viskas bus sklandžiau. Pagal darbotvarkę 2-4.1 klausimas – 2022 metų Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-950(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 125 Seimo nariai: už – 81, prieš – 1, susilaikė 43. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.53 val.
Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo Nr. I-1553 321 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-951(2) (priėmimo tęsinys)
Lydimasis – Žmonių užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės įstatymo 321 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-951(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 118, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.54 val.
Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-955(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 2-5.1 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-955(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 107, prieš nėra, susilaikė 19. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.55 val.
Valstybinio socialinio draudimo įstatymo Nr. I-1336 2, 4, 8, 9, 10, 11, 12, 14, 19, 191, 21, 23, 32, 33, 34, 341, 35 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-956(3) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-5.2 klausimas – Valstybinio socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 181 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-956(3). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 124 Seimo nariai: už – 106, prieš nėra, susilaikė 18. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.56 val.
Sveikatos draudimo įstatymo Nr. I-1343 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1036(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 2-5.3 klausimas – Sveikatos draudimo įstatymo 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1036(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 105, prieš nėra, susilaikė 18. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.57 val.
Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-110 2, 4, 6, 8, 9, 10, 11, 111, 14, 16, 22, 23 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-957(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau 2-5.4 klausimas – Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-957(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 113, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.58 val.
Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo Nr. VIII-1509 2, 25, 26, 28 ir 31 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-958(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-5.5 klausimas – Nelaimingų atsitikimų darbe ir profesinių ligų socialinio draudimo įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-958(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123 Seimo nariai: už – 111, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
17.59 val.
Nedarbo socialinio draudimo įstatymo Nr. IX-1904 2 ir 19 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-959(2) (priėmimo tęsinys)
Toliau darbotvarkės 2-5.6 klausimas – Nedarbo socialinio draudimo įstatymo dviejų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-959(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 126 Seimo nariai: už – 116, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
18.00 val.
Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-960(2) (priėmimo tęsinys)
Ir paskutinis šio paketo 2-5.7 klausimas – Žalos atlyginimo dėl nelaimingų atsitikimų darbe ar susirgimų profesine liga laikinojo įstatymo Nr. VIII-366 22 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-960(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 125: už – 113, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
18.00 val.
Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-965(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-6 klausimas – Pensijų anuitetų fondo biudžeto 2022 metų rodiklių patvirtinimo įstatymo projektas Nr. XIVP-965(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 123: už – 113, prieš nėra, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
18.01 val.
Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 2, 7, 9, 10, 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-975(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-7 klausimas – Paramos mirties atveju įstatymo Nr. I-348 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-975(2). Taip pat priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 121: už – 109, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Dabar šiek tiek peršokame darbotvarkėje prie šiek tiek tolėliau įrašytų projektų, dėl jų buvo atidėtas balavimas ankstesnės dienos posėdyje. Pagal mūsų darbotvarkę yra 2-12.3, 2-12.4 klausimai. Dėl to, kad taip pat yra priėmimo stadija ir buvo atidėtas balsavimas. Mums nieko daryti nereikėjo, tiesiog kartosime balsavimą.
18.02 val.
Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-677(2) (priėmimo tęsinys)
Pirmiausia dėl 2-12.3 klausimo – Seimo kontrolierių įstatymo Nr. VIII-950 11 ir 12 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-677(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 78: už – 77, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas priimtas. (Gongas)
18.04 val.
Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-678(2) (priėmimo tęsinys)
Ir dar vienas projektas, dėl kurio buvo atidėtas balsavimas, – Valstybės politikų ir valstybės pareigūnų darbo apmokėjimo įstatymo Nr. VIII-1904 2 straipsnio ir priedėlio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-678(2). Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 75: už – 75, prieš nėra, susilaikiusių nėra. Įstatymas priimtas. (Gongas)
Dabar grįšime prie interpeliacijos. Manau, jos visi čia gausiai susirinkę labiausiai laukia. Kol kas paliekame tolimesniam balsavimui svarstymo stadijos projektus, kuriuos šiek tiek jau aptarėme, bet balsuosime dėl pasiūlymų. Jų yra ne vienas.
18.05 val.
Seimo nutarimo „Dėl interpeliacijos Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministrui Arūnui Dulkiui“ projektas Nr. XIVP-1240 (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Grįžtame prie interpeliacijos. Kviečiu į tribūną redakcinės komisijos pirmininką S. Šedbarą. Jis pateiks Seimo nutarimo projektą.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, komisija posėdžiavo. Dalyvavo visi 13 narių, kurių pavardės čia buvo paminėtos. Komisija balsavo alternatyviai dėl dviejų nutarimo variantų. Už nutarimo variantą nepritarti sveikatos apsaugos ministro atsakymams į Seimo narių grupės interpeliaciją balsavo 6 Seimo nariai, už nutarimo projektą pritarti sveikatos apsaugos ministro A. Dulkio atsakymams į Seimo narių grupės interpeliaciją balsavo 7 Seimo nariai. Taigi redakcinė komisija siūlo priimti nutarimą pritarti ministro atsakymams į Seimo narių grupės interpeliaciją.
PIRMININKAS. Paklausti niekas pranešėjo nenori. Motyvai po pateikimo dėl šio nutarimo projekto. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuojame, ar pritariame nutarimo projektui po pateikimo.
Balsavo 118: už – 71, prieš – 38, susilaikė 9. Nutarimo projektui po pateikimo pritarta.
Svarstymo stadija. Svarstymo stadijoje diskutuoti niekas neužsirašė. Balsuojame. Dėl motyvų dar pažiūrėkite. Nėra dėl motyvų. Tai svarstymo stadijoje balsuojame, ar pritariame nutarimo projektui.
Balsavo 115: už – taip pat 71, prieš – 38, susilaikė 6. Po svarstymo nutarimo projektui pritarta.
Priėmimas. Dėl motyvų vėl nėra užsirašiusių.
Iš karto balsuojame, ar priimame šį nutarimo projektą. Vienas straipsnis. Pastraipsniui balsuoti nereikia.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 114: už – 71, prieš – 36, susilaikė 7. Taigi nutarimas, kuriuo pritariama ministro atsakymams, priimtas. (Gongas) Baigėme šį klausimą.
Grįžtame dabar prie projektų… (Plojimai) Taip greitai išsprendėme, gal ne visi suprato, kas čia įvyko. (Juokas salėje) Taigi ministras neatstatydintas, kaip supratote. (Šurmulys salėje) Nebent ministras nori ką nors pasakyti dar. Laimingas ir be baigiamosios kalbos.
18.10 val.
Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 8, 9, 10, 11, 12, 13, 14, 16, 18, 20, 21 ir 25 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-970(2), Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo Nr. XII-1215 2, 5, 10, 12, 14, 16, 17, 18 ir 29 straipsnių pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2885 3, 6 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1022(2) (svarstymo tęsinys)
Tęsiame projektų svarstymą. Grįžtame prie darbotvarkės 2-8.1 klausimo – Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-970(2). Kviečiu pagrindinio komiteto atstovą. Čia yra pasiūlymų. Yra Seimo narės M. Ošmianskienės pasiūlymų. Pirmiausia yra pasiūlymas dėl 2 straipsnio. Prašysiu iniciatorę pateikti savo pasiūlymą. (Balsai salėje) Tuoj įjungsime. Prašom, gerbiamoji Monika, pristatyti savo pasiūlymą.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Taip, 2 straipsniu įstatymo projektas siūlo išbrauktus iš būsto eilės žmones po šešių mėnesių vėl grąžinti į eilę. Šiomis pataisomis, mano nuomone, bus sudaroma galimybė piktnaudžiauti, todėl aš siūlau palikti šį straipsnį tokį, koks jis yra dabar, tai yra tokius žmones grąžinti į eilę po penkerių metų. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Taip, čia patiksliname, kadangi greiti pokyčiai. Kalbame apie pataisą dėl 2 straipsnio, klausome komiteto išvados.
J. VARKALYS (LSF). 2 straipsnio 9 straipsnio pakeitimas.
PIRMININKAS. Taip.
J. VARKALYS (LSF). Nepritarti. Balsavimo rezultatai: už – 3, susilaikė 8. Argumentai: teikiamas pasiūlymas neskatintų didinti socialinio būsto prieinamumo, kai būtent toks yra keičiamo įstatymo projekto tikslas. Be to, siūloma nustatyti, kad asmenys, su kuriais socialinio būsto nuomos sutartis nutraukta jiems pažeidus socialinio būsto nuomos sutarties sąlygas, negalėtų iš karto pretenduoti į socialinio būsto nuomą ne eilės tvarka po socialinio būsto nuomos sutarties nutraukimo, o tokia teisė jiems galėtų atsirasti ne anksčiau kaip po šešių mėnesių. Todėl visi įstatymo projekte esantys pakeitimai vertintini sistemiškai bei susiję.
PIRMININKAS. Taip, netikrinsime, ar yra dešimt Seimo narių, palaikančių pasiūlymą. Taupome laiką, tiesiog laikome, kad yra tas palaikymas. Ir motyvai dėl pasiūlymo. E. Pupinis – prieš.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų būna trumpalaikių pasikeitimų, visokių ekonominių sąlygų, iš tikrųjų žmones mėtyti ir nesuteikti jiems galimybės dėl trumpalaikių pasikeitimų tikrai nereikėtų, tikrai nesiūlau grįžti prie seno varianto, nes būdavo problemų ir savivaldybėse, kuomet pasikeitus sąlygoms reikėdavo žmones iškeldinti. Tikrai nesiūlau pritarti.
PIRMININKAS. Pati autorė, deja, negali kalbėti dėl savo pasiūlymų dėl motyvų. Balsuosime dėl pasiūlymo. Kas pritaria pasiūlymui, balsuoja už, kiti atitinkamai.
Balsavo 99: už – 28, prieš – 1, susilaikė 70. Pasiūlymui nepritarta.
Toliau svarstysime pasiūlymą dėl 5 straipsnio, taip pat Seimo narės M. Ošmianskienės. Prašom autorę pristatyti savo pasiūlymą.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Šio įstatymo pataisomis yra didinamas būsto kredito kompensacijos procentas. Aš siūlau taip pat iš dalies padidinti valstybės kompensuojamų būstų kreditų sumą, kuri nekito nuo šio įstatymo atsiradimo, bent jau jo naujosios versijos, tai yra nuo 2015 metų. Visi mes žinome, kad nekilnojamasis turtas sparčiai brangsta. Mano siūlymas padidinti iki 60 tūkst. vienišiems asmenims ir iki 100 tūkst. šeimoms.
PIRMININKAS. Komiteto pozicija.
J. VARKALYS (LSF). Komiteto pozicija nepritarti. Balsavimo rezultatai: už – 2, prieš – 1, susilaikė 8. Komiteto argumentai. Pritarus pasiūlymui nuo 2022 m. sausio 1 d. padidintos subsidijos būtų skaičiuojamos nuo didesnės kredito sumos ir tam pasiūlymui prireiktų 2,2 mln. eurų valstybės biudžeto lėšų, o jos 2022 metų valstybės biudžete nėra numatytos. Kartu atkreiptinas dėmesys, kad ir dabar asmenys, šeimos, jeigu jie atitinka Atsakingojo skolinimo nuostatų, patvirtintų Lietuvos banko valdybos 2011 m. rugsėjo 1 d. nutarimu, reikalavimus, gali imti ir didesnį 60 tūkst. eurų ar 100 tūkst. eurų kreditą. Tačiau subsidijos yra skaičiuojamos tik nuo valstybės iš dalies kompensuojamos būsto kredito sumos.
PIRMININKAS. Dėl motyvų prieš pasisako A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad šis projektas buvo nuosekliai derinamas su Lietuvos savivaldybių asociacija ir visos pataisos, kurias teikia mūsų kolegė, vėl kirstųsi su tuo, ką sutarė Savivaldybių asociacija, tai yra su tais, kurie vykdys šitą projektą, tais, kurie geriausiai pažįsta savo kontingentą. Kiekvienoje savivaldybėje yra eilė laukiančių socialinio būsto ir eilė laukiančių kreditų. Bet žinant, kad socialinio būsto laukimo trukmė yra šešeri metai, kad laukia virš tūkstančio šeimų, aš manau, kad žymiai svarbiau skirti daugiau lėšų socialinio būsto statybai, o ne iš tos pačios sumos imti ir kredituoti tuos žmones, kurie gali sau leisti statyti būtą, tai yra žymiai didesnės išmokos atskiroms šeimoms ir atskiriems žmonėms. Manau, kad šiandien Lietuvoje dar yra didelė problema su būstais, todėl nepritariu šitam siūlymui, o geriau reikėtų vystyti socialinį būstą.
PIRMININKAS. Už kalbančių nėra. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 22, prieš – 3, susilaikė 73. Pasiūlymui nepritarta.
Dabar yra pasiūlymų dėl 8 straipsnio, jų keletas. Kaip suprantu, jie nėra tarpusavyje susiję. Ar yra? Ne. Tada eilės tvarka, pirmiausia Seimo narės M. Ošmianskienės pasiūlymas dėl šio straipsnio 2 dalies.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Įstatymo pataisomis siūloma padidinti pajamų perviršį iki 50 % grupei žmonių. Aš siūlau, kad tokia išimtis būtų taikoma tik žmonėms su negalia. Ir yra keletas priežasčių kodėl. Tai yra tokioms šeimoms labai sunku rasti tinkamą būstą, viena iš priežasčių. Kita priežastis, kad žmonės su negalia paprastai gauna neįgalumo išmokas, todėl dirbdami, net gaudami minimumą, jau faktiškai iššoka už leistinos pajamų ribos. Šita vieta turėtų būti labai rimtai peržiūrima. Čia vėl aš siūlyčiau tiesiog grąžinti įstatymą iniciatoriams tobulinti, bet šiuo atveju siūlau palikti bent jau tik žmonėms su negalia, nes aišku kodėl. Ne todėl, kad jie yra vieniši, ne todėl, kad jie yra dar kažkokie, o aiški priežastis, kodėl mes leidžiame būtent šiai grupei viršyti net 50 %.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
J. VARKALYS (LSF). Komiteto nuomonė nepritarti. Balsavimo rezultatai: už – 3, prieš nėra, susilaikė 7. Komiteto argumentai. Pasiūlymas neatitinka įstatymo projekto tikslo didinti socialinio būsto prieinamumą pažeidžiamiems asmenims. Be to, buvo pritarta Savivaldybių asociacijos ir sutarta, su Vyriausybės pozicija suderinta. Ir dar vienas argumentas, kad leistiną 50 % pajamų ir turto viršijimo ribą, teisę į socialinio būsto nuomą išlaikyti įstatymo projekte siūlome nustatyti ne tik neįgaliajam asmeniui ar šeimai, kurioje yra neįgaliųjų, bet ir asmeniui be šeimos ar šeimai, kurioje motina arba tėvas globėjas (rūpintojas) vienas augina vieną ar daugiau vaikų, arba vaiką, kuriam nustatyta nuolatinė globa (rūpyba).
PIRMININKAS. Motyvai prieš – J. Džiugelis.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, aš taip pat norėčiau atkreipti dėmesį, kad pats originalus projektas buvo derintas su Savivaldybių asociacija ir buvo rastas tam tikras konsensusas. Šiomis pataisomis, kurias siūlo kolegė, deja, mes priešinsime tam tikras grupes, tai yra neįgaliuosius ir kitus pažeidžiamus žmones, ir tai nėra sąžininga, ir tai nėra teisinga visų socialiai pažeidžiamų žmonių atžvilgiu. Aš tikrai kviečiu nepritarti šiam siūlymui, nes jis skaldantis ir nėra dėl jo sutarta Savivaldybių asociacijoje ir ministerijoje.
PIRMININKAS. Balsuosime dėl šio pasiūlymo. Balsavo 99: už – 32, prieš – 4, susilaikė 63. Šiam pasiūlymui nepritarta.
Kitas pasiūlymas yra dėl šeštos dalies. Prašom autorę išsakyti savo požiūrį.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Šiomis pataisomis siekiama apriboti savivaldybių tarybų teises, nustatyti savivaldybei nuosavybės teise priklausančio būsto fondo nuomos tvarką ir perduoti šią funkciją socialinės apsaugos ir darbo ministrui. Savivaldybės skiriasi gyventojų sudėtimi, socialine situacija ir socialinio būsto fondo dydžiais. Todėl savivaldybės geriausiai gali užtikrinti vietos bendruomenės interesus atitinkantį savivaldybės būsto fondo valdymą. Aš siūlau palikti, kaip buvo, kad savivaldybės pačios nustatytų būsto… tvarkas.
PIRMININKAS. Komiteto pozicija.
J. VARKALYS (LSF). Komiteto nuomonė nepritarti. Balsavimo rezultatai: už – 2, susilaikė 8. Argumentai: pažymėtina, kad keičiamo įstatymo 16 straipsnio 8 dalies nuostatos nėra imperatyvios, šioje dalyje nurodytoms asmenų grupėms socialinis būstas tik gali būti išnuomotas ne eilės tvarka, tačiau neprivalo. Savivaldybės taryba turi teisę nustatyti socialinio būsto nuomos tvarką, joje apibrėžiant asmenų grupes, galinčias pretenduoti į socialinio būsto nuomą ne eilės tvarka, atsižvelgdama į visus socialinio būsto nuomos laukiančiųjų asmenų poreikius, jų skaičių ar kitas svarbias aplinkybes. Ši pozicija taip pat buvo suderinta su Savivaldybių asociacija.
PIRMININKAS. J. Džiugelis – motyvai prieš.
J. DŽIUGELIS (TS-LKDF). Ačiū. Aš labai trumpai. Aš suprantu kolegės norą uždrausti subnuomoti savivaldos būstus, bet noriu atkreipti dėmesį, kad tai būtų perteklinė priemonė, kuri jau buvo priimta praeitoje kadencijoje, ir savivaldybių būstai nėra subnuomojami, nėra tokios galimybės. Todėl siūlau nepritarti, nes bus perteklinė norma šiame įstatyme.
PIRMININKAS. Balsuojame dėl pasiūlymo.
Balsavo 94: už – 29, prieš – 1, susilaikė 64. Pasiūlymui nepritarta.
Dar vienas pasiūlymas dėl šio straipsnio 7 dalies. Prašau jį pateikti Seimo narę M. Ošmianskienę.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Siunčiame įstatymo projekto siūlymą, kad vieniši tėvai gali pretenduoti į socialinio būsto nuomą ne eilės tvarka įtraukiant juos į asmenų, kuriems socialinis būstas gali būti išnuomojamas ne eilės tvarka, grupę. Ši nuostata skatintų asmenis fiktyviai nutraukti turimas santuokas arba sąmoningai gyventi nesusituokus. Aš sakau, kad tai yra labai nesąžininga susituokusių porų atžvilgiu – tai taip pat prioritetinę eilę paverstų tiesiog eile, o silpniausios grupės liktų be pagalbos. Šie pasiūlymai taip pat labai prisideda prie paskatų nesituokti. Todėl siūlau palikti tik žmones su negalia, siūlau nepridėti papildomai vienišų asmenų.
PIRMININKAS. Komiteto?
J. VARKALYS (LSF). Komiteto nuomonė – pritarti iš dalies. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu. Argumentas – taip pat suderinti su Savivaldybių asociacija.
PIRMININKAS. Ar pasiūlymo autorę tenkintų tas dalinis pritarimas, ar balsuoti prašote?
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Na, tenkina.
PIRMININKAS. Tenkina, neprašote balsuoti. Gerai. Tada bendru sutarimu priimame. (Balsai salėje) Prašau, M. Lingė.
M. LINGĖ (TS-LKDF). Aš tiesiog norėjau pasakyti, kad gerbiama iniciatorė turbūt nevisiškai tiksliai pristatė savo pasiūlymą, nes kalbėjo apie vienišą asmenį, o šis straipsnis kalba apie tvarkas, kur buvo savivaldybės kompetencija, kur ministerijos kompetencija. Būtent mes šiuo atveju sutarėme ir pritarėme, kas reguliuotų tas įgyvendinimo tvarkas, pritardami, kad savivaldybių tarybos tai suderintų su Savivaldybių asociacija. Buvo atsižvelgta ir suderinta. Todėl pritarta iš dalies.
PIRMININKAS. Pasitikslinu. Autorę tenkina tas dalinis pritarimas? Viskas gerai. O kad buvo pasakyta apie kitą pasiūlymą, nieko tokio, pasiaiškinome. Fiksuojame, kad Seimas taip pat priima tą pasiūlymą iš dalies pritarus komiteto redakcijai.
Toliau yra gerbiamos M. Ošmianskienės pasiūlymas dėl šio straipsnio 12 dalies, tiksliau, 9 dalies, kur siūloma 16 straipsnį papildyti 12 dalimi. Prašom pristatyti.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Tiesą sakant, truputėlį buvo chaosas, bet tiek to. Paskutinis mano siūlymas yra toks: įstatymo projektu yra siūloma, kad būtų laikoma, jog socialinis būstas naudojamas ne pagal paskirtį, kai jis yra subnuomuojamas arba jame nuolat gyvena asmenys, kurie nenurodyti socialinio būsto nuomos sutartyje, aš siūlau, kad ta pati nuostata būtų taikoma ir savivaldybės būstui.
PIRMININKAS. Komiteto nuomonė.
J. VARKALYS (LSF). Komiteto nuomonė nepritarti ir balsavimo rezultatai už – 1, susilaikė 9. Argumentai. Poreikis keisti įstatyme įtvirtintą teisinį reguliavimą dėl didesnės socialinio būsto priežiūros kilo iš savivaldybių praktikos, kad būtent socialiniai būstai paliekami prastos būklės, susidaro nemaži įsiskolinimai komunalinių paslaugų teikėjams, todėl šiuo pagrindu ir siūlomi įstatymo pakeitimai dėl išnuomojamo socialinio būsto tikrinimo siekiant, kad jis būtų naudojamas pagal paskirtį. Komiteto patobulintame įstatymo projekte siūlomi pakeitimai suderinti su Lietuvos savivaldybių asociacija.
PIRMININKAS. Motyvai. Ar yra kas nors užsirašęs, tuoj patikrinsime. Nėra užsirašiusių. Balsuojame dėl pasiūlymo, jam komitetas nepritarė.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 25, prieš – 1, susilaikė 67. Pasiūlymui nepritarta. Taigi mes apsisprendėme dėl visų pasiūlymų.
Dabar dėl viso šio projekto dėl motyvų. Ar yra užsirašiusių? Taip, yra. M. Ošmianskienė kalba prieš.
M. OŠMIANSKIENĖ (LF). Gerbiami kolegos, siūlyčiau šį įstatymą grąžinti iniciatoriams tobulinti. Tam yra keletas priežasčių. Šios įstatymo pataisos, kaip jau ir minėjau, yra labai nesąžiningos susituokusių porų atžvilgiu. Vienišiems tėvams, be abejo, yra sunkiau bendrame kontekste, tačiau ne šio įstatymo ribose. Šio įstatymo ribose gana sunku ir vargsta visi, visi yra prie skurdo ir socialinės atskirties ribos.
Taip pat šios įstatymo pataisos realiai prisideda prie paskatų nesituokti. Šios įstatymo pataisos demotyvuoja žmones, turinčius negalią, dirbti, jeigu jie gyvena socialiniame būste, nes pradėdami dirbti jie praranda teisę į šio būsto nuomą.
Taip pat šios įstatymo pataisos pablogins padėtį silpniausiems, taip pat ir žmonėms, turintiems negalią, kai reikia gauti socialinį būstą, teisę į socialinio būsto nuomą, nes į prioritetinę eilę yra prikišama per daug žmonių. Pavyzdžiui, Vilniuje tokių žmonių ateitų iš paprastos eilės apie trečdalį. Daug paprasčiau būtų sakyti, kad mes tiesiog susituokusias poras nukišame į eilės galą, negu siūlyti šitiek daug išimčių. Turėtume pasimokyti iš Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo ir nelipti ant to paties grėblio. Todėl kviečiu grąžinti iniciatoriams tobulinti.
PIRMININKAS. E. Pupinis pasisako už.
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Gerbiami kolegos, bet kuriuo atveju turime priimti šį įstatymą vien todėl, kad parama būstui įsigyti šiuo metu yra kompensuojama tik 10 % nuo būsto vertės. Manau, tai tikrai nesukuria sąlygų asmenims, gaunantiems mažas pajamas, rūpintis savo būsto įsigijimu, o paprasčiausiai galbūt laukti kokio nors socialinio būsto. Aišku, savaime suprantama, būtų galima spręsti per socialinio būsto problemą, tačiau jų trūksta. Socialinį būstą pastatyti arba įsigyti Vilniuje vis dėlto savivaldybei kainuoja, ko gero, beveik ir 100 tūkst. eurų. Tačiau iš tų pinigų būstui įsigyti mes galime bent iš dalies kompensuoti pirmuosius įnašus bent kokiems 6–7 žmonėms, kurie vis dėlto ryžtasi ne nuomoti, o įsigyti savo būstą.
Kaip žinome, pas mus šiuo metu būstui įsigyti galioja du įstatymai: Paramos jaunoms šeimoms pirmam būstui įsigyti ir kaip tik šis Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti. Turbūt teisinga ir tai, kad tų įstatymų galimybės yra suvienodintos. Aišku, vienos labiau orientuotos į būsto įsigijimą regionuose, o kitos – labiau į miestus ir centrus.
Aišku, turbūt galima sutikti ir su gerbiamos M. Ošmianskienės tam tikrais argumentais, kad vis dėlto tam tikros vertės šiuo metu yra užaugę, ypač didmiesčiuose, bet, kita vertus, didmiesčiuose ir pajamos didesnės. Vis dėlto manyčiau, kad turėtume kurti įstatymus ne tik Vilniui, bet visai Lietuvai. Savaime suprantama, turbūt niekas nedraudžia mums po kiek laiko grįžti, svarstyti tam tikras galimybes, kad turbūt ir Vilniuje asmenys, negaunantys pakankamai pajamų, galėtų įsigyti būstą. Galbūt jiems parama būtų kur kas didesnei daliai būsto, negu 56 tūkst. vienam asmeniui arba 87 tūkst. šeimai, galint gauti dalį paskolos būstui įsigyti. Įstatyme yra numatyta, kad vis dėlto šeimoms parama yra didesnė, tai šiuo atveju, manyčiau, vis dėlto…
PIRMININKAS. Laikas!
E. PUPINIS (TS-LKDF). …galima įsigyti būstą, galbūt ne visada naują.
PIRMININKAS. Balsuosime, ar pritariame po svarstymo šiam projektui.
Balsavo 93: už – 79, prieš nėra, susilaikė 14. Po svarstymo šiam projektui pritarta.
Dar vienas projektas iš šio paketo, tai projektas Nr. XIVP-1022(2). Čia jokių pasiūlymų nebuvo pateikta. Komiteto išvadas mes esame išklausę. Dabar motyvai, jeigu yra užsirašiusių. (Balsai salėje) Nėra užsirašiusių, tuomet iš karto balsuojame dėl Paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1022(2). Balsuojame, ar pritariame po svarstymo.
Balsavo 93: už – 87, prieš nėra, susilaikė 6. Po svarstymo ir šiam projektui pritarta. Taigi mes baigėme šį pirmąjį popietinio posėdžio balsavimo intervalą. Kviečiu toliau pirmininkauti posėdžiui Audrių Mazuronį, deja, palikdamas jam keletą projektų, kurie buvo įrašyti prieš pirmąjį balsavimo intervalą. (Balsai salėje) O kitą balsavimo laiką, man atrodo, Audrius Mazuronis, čia ramiai sėdėjęs, bus tiksliau apskaičiavęs ir po tam tikro laiko gal jums paskelbs. Bet, manau, apie pusantros valandos dar gali trukti, gal truputį trumpiau.
PIRMININKAS (A. MAZURONIS, DPF). Labai dėkui, gerbiamas kolega. Audrius Seime yra Petrošius. Andrius Mazuronis, bet nieko tokio. (Balsai salėje)
18.37 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 401, 81 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 613 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-980(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-9 klausimas – Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 401, 81 straipsnių ir priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 613 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-980(2)ES. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta. Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 3 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 4 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 5 straipsniui galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Labai dėkui. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti kolegų. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
18.38 val.
Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-982(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-10.1 klausimas – Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-982(2)ES. Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Ar galime… Ne, pataisų, pasiūlymų nėra gauta dėl nė vieno nuo 1 iki 60 straipsnio. Ar galime pritarti visiems nuo 1 iki 60 straipsniams bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime pritarti. Labai dėkui. Pritarta. Motyvai dėl viso. (Balsai salėje) Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
18.39 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 9, 16, 48, 52, 57, 59, 67, 701, 72, 87 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 703 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-983(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-10.2 klausimas – Bankų įstatymo kai kurių straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 703 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-983(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektas iš 13 straipsnių, dėl nė vieno iš straipsnių pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Ar galime… (Balsai salėje) 14 straipsnių, atsiprašau. Dėl nė vieno straipsnio nei pataisų, nei pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti visiems nuo 1 iki 14 straipsniams bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Labai dėkui. Pritarta. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
18.39 val.
Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. XI-1428 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-984(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-10.3 klausimas – Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. XI-1428 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-984(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Dėl 2 straipsnio pataisų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 3 straipsnio pataisų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Labai dėkui.
Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto bus tam numatytu metu.
18.40 val.
Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 1, 2, 8, 15, 34, 49, 61, 70 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-985(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-10.4 klausimas – Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-985(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektas iš aštuonių straipsnių, nė dėl vieno straipsnio nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti visiems nuo 1 iki 8 straipsniams bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto bus tam numatytu metu.
18.41 val.
Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2, 4, 44 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-986(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-10.5 klausimas – Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2, 4, 44 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-986(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pataisų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 2 straipsnio pataisų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 3 straipsnio pataisų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 4 straipsnio pataisų ir pasiūlymų negauta. Pritariame bendru sutarimu.
Dėl 5 straipsnio yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti 5 straipsniui kartu su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai pagrindinis komitetas pritarė? Pritariame. Labai dėkui. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto bus tam numatytu metu.
18.42 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 15, 102, 107 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 291 ir 1051 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-987(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-10.6 klausimas – Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 kai kurių straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo 291 ir 1051 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-987(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio pataisų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 2 straipsnio pataisų ir pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl 3 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai komitetas pritarė. Ar galime pritarti 3 straipsniui bendru sutarimu kartu su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba? Pritarta. Dėl 4 straipsnio pataisų ir pasiūlymų negauta. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 5 straipsnio pataisų ir pasiūlymų negauta. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. 6 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 7 straipsnis. Galime pritarti? Pritarta.
Dėl 8 straipsnio gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai pagrindinis komitetas pritarė. Galime pritarti 8 straipsniui kartu su Teisės departamento pastaba? Galime, pritarta. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto bus tam numatytu darbotvarkėje metu.
18.43 val.
Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 1, 2, 12 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo antruoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-988(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-10.7 klausimas – Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 kai kurių straipsnių, priedo pakeitimo ir įstatymo papildymo antruoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-988(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui.
Įstatymo projektas iš šešių straipsnių. Nė dėl vieno straipsnio nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu visiems nuo 1 iki 6 straipsniams? Galime, pritarta. Labai dėkui.
Dėl viso kalbėti dėl motyvų nėra norinčių Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto bus tam numatytu metu.
18.44 val.
Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo Nr. IX-2127 2, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-989(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-10.8 klausimas – Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo Nr. IX-2127 2, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-989(2). Priėmimas.
1 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 2 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. 4 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto bus tam numatytu darbotvarkėje metu.
18.44 val.
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-990(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 2-10.9 klausimas – Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-990(2). Priėmimas. Įstatymo projektas iš dviejų straipsnių. Dėl 1 straipsnio pataisų ir pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėkui. Priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso kalbėti dėl motyvų norinčių Seimo narių nėra. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
18.45 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8, 11, 42, 43, 432 straipsnių, 1, 2 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-991(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-10.10 klausimas – Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 kai kurių straipsnių, 1, 2 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-991(2). Priėmimas. Įstatymo projektas iš devynių straipsnių. Nė dėl vieno iš straipsnių nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti visiems straipsniams nuo 1 iki 9 straipsnio bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Pritarta.
Dėl viso nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto numatytu darbotvarkėje metu.
18.46 val.
Geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 41, 71, 101, 12, 14, 17, 19, 20, 21, 23, 241, 25, 252, 26, 28, 29, 291, 292, 293, 295, 296, 297, 298, 301, 302, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 253, 299 ir 2910 straipsniais ir 251 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1084(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-11 klausimas – Geležinkelių transporto kodekso kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo, kodekso papildymo 253, 299 ir 2910 straipsniais ir 251 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1084(2). Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Įstatymo projektas iš 34 straipsnių. Nė dėl vieno iš straipsnių nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti visiems straipsniams bendru sutarimu? Labai dėkui. Pritarta visiems straipsniams nuo 1 iki 34 straipsnio bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Dėl viso įstatymo projekto nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
18.46 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 573 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-675(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-12.1 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 573 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-675(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 3 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta, galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta.
Dėl viso priėmimas pastraipsniui baigtas. Dėl viso nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
18.47 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 14, 18 ir 112 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-676(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-12.2 klausimas – Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 14, 18 ir 112 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-676(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 3 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Pritariame bendru sutarimu. Dėl 4 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Pritariame bendru sutarimu. Priėmimas pastraipsniui yra baigtas.
Motyvai dėl viso. Nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto numatytu darbotvarkėje metu.
18.48 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-679(2) (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-12.5 klausimas – Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-679(2). Priėmimas.
Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, jai pagrindinis komitetas pritarė. Galime pritarti 1 straipsniui bendru sutarimu kartu su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba, kuriai pagrindinis komitetas pritarė? Galime. Labai dėkui.
Pagal jau pritartą 1 straipsnį su Seimo kanceliarijos Teisės departamento pastaba atsiranda keletas naujų straipsnių. Naujas 2 straipsnis, dėl jo nei pataisų, nei pasiūlymų nėra gauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Pritarta. Naujas 3 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta.
Naujas 4 straipsnis. Dėl jo yra gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento… A, baigėsi. Supratau. Naujas 4 straipsnis. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Pritarta.
Eina nauja Teisės departamento pastaba, jai pagrindinis komitetas pritarė. Ar galime pritarti pagrindinio komiteto nuomonei pritarti Teisės departamento pastabai bendru sutarimu? Galime, pritarta. Ir iš tos pastabos išplaukia, kad atsiranda dar naujas 5 straipsnis. Dėl jo nei pataisų, nei pasiūlymų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Ir buvęs 2 straipsnis tampa 6, įterpus Teisės departamento pasiūlytus naujus straipsnius. Ar galime pritarti naujam 6 straipsniui, jis nėra naujas, bet 2 senas buvęs, bendru sutarimu? Galime, pritarta. Labai dėkui. Priėmimas pastraipsniui baigtas.
Pasisakymai dėl viso. Dėl motyvų nėra norinčių kalbėti Seimo narių. Balsavimas dėl įstatymo projekto numatytu darbotvarkėje metu.
18.50 val.
Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ projektas Nr. XIVP-1178(2) (svarstymas ir priėmimas)
Kitas darbotvarkės 2-14 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ projektas Nr. XIVP-1178(2). Kultūros komiteto pranešėjas – R. Šarknickas. Prašau.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Dėkui, posėdžio pirmininke. Visų pirma noriu palinkėti Kultūros reikalų komiteto pirmininkui sveikatos. Kultūros reikalų komiteto išvada bendru sutarimu yra pritarti dėl Etninės kultūros globos tarybos naujos sudėties sudarymo. Noriu atkreipti dėmesį, kad šiandien Etninės kultūros globos tarnyba prie Seimo baigė savo darbą, buvo paskutinis posėdis ir nuo kitos savaitės gruodžio 16 dienos atsinaujinusi taryba turi pradėti naują darbą. Kviečiu pritarti ir priėmimo stadijoje taip pat balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, jūs užsirašėte ir diskusijoje dalyvauti. Užtenka, atsisakote. Gerai. Labai dėkui. Po svarstymo dėl motyvų nėra norinčių. Yra, atsiprašau, S. Tumėnas.
S. TUMĖNAS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke, kad pastebėjote. Kviečiu, kai susirinks visi į salę, pritarti šiam projektui, nes taryba turi pradėti darbą nuo gruodžio 16 dienos. Kaip minėjo kolega, šiandien įvyko paskutinis senosios tarybos posėdis. Visi naujosios tarybos deleguoti žmonės yra žinomi Lietuvoje savo srities specialistai, etnoerdvės žmonės, tai yra universiteto atstovai, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto, Lietuvos muzikos ir teatro akademijos ir mūsų regioninių tarybų teikimu žinomi savo krašto žmonės išrinkti į tą tarybą, 21 tarybos narys. Kviečiu neabejoti, jais pasitikėti ir pritarti naujajai tarybai, kuri nekantrauja pradėti darbą. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Po svarstymo prieš niekas nenori kalbėti. Ar galime pritarti po svarstymo nutarimo projektui bendru sutarimu? Galime, labai dėkui, pritarta.
Priėmimas. Priėmimas pastraipsniui. Dėl 1 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Dėl 2 straipsnio pataisų, pasiūlymų negauta. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime, pritarta. Motyvai dėl viso. Už – R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Taip, kolegos, jau pasisakiau, kad tai yra techniniai dalykai. Turi įsigalioti, kad atsinaujinusi taryba pradėtų darbą, nes tikrai yra nemažai projektų, kurie turi būti vykdomi regionuose. Kviečiu balsuoti už.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš nenori kalbėti niekas. Balsavimas dėl Seimo nutarimo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu.
18.53 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1085(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-15 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1085(2). Svarstymas. Į tribūną kviečiamas Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pranešėjas V. Rakutis pristatyti komiteto išvadą.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamieji Seimo nariai, svarstymo stadijoje siūlome gerokai atnaujintą nacionalinio saugumo strategiją. Praeitų metų pabaigoje Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas inicijavo diskusijas dėl strategijos atnaujinimo krypčių. Jose buvo aptarti geopolitinėje erdvėje, Lietuvos saugumo aplinkoje vykstantys pokyčiai, reikalaujantys iš naujo pažvelgti ir įvertinti Lietuvos nacionaliniam saugumui kylančius iššūkius ir priemones jiems įveikti. Krašto apsaugos ministerijoje buvo sukurta…
PIRMININKAS. Gerbiamas Valdai, atsiprašau, jūs šiuo metu turėjote pristatyti tik komiteto išvadą. Diskusija bus šiek tiek vėliau, išklausius visų ir papildomų komitetų išvadas. Jūs, man atrodo, pradėjote dalyvauti diskusijoje.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Mūsų komitetas svarstė pastabas, kurių tikrai turėjome nemažai, ypač Seimo kanceliarijos Teisės departamento. Iš esmės mes pritarėme didžiajai daliai Teisės departamento pastabų, išskyrus keletui punktų. Ketvirtoji pastaba – šiek tiek dėl sąvokų, nedalomo saugumo. Mes šitai nepritarėme, bet tai yra techninė pastaba, tiksliau, sąvokų apibrėžimo. Pritarti iš dalies šeštajai pastabai papildyti punktą gyventojai… nes buvo kalbama ne tik apie piliečių apsaugą, bet ir apie gyventojų. Pritarėme tiktai iš dalies, ne visur sutikome su Teisės departamento išvadomis. Nepritarėme pastabai, kad vos ne sulygintos ir piliečių, ir gyventojų teisės kai kuriais atvejais. Šitam punktui nepritarėme, bet pateikėme tinkamus argumentus.
Dėl ko iš tikrųjų diskutavome ir nepritarėme, tai dėl transatlantinio ryšio apibūdinimo. Buvo vartojami žodžiai: akcentuoti transatlantinio ryšio svarbą dvišaliais, daugiašaliais formatais. Numatėme, kaip ir atskyrėme tuos dalykus, bet būtent NATO akcentuojame kaip patį pagrindinį mūsų ryšį.
Taip pat turėjome papildomų komitetų pastabų. Didžiąja dalimi visiems ir pritarėme. Turėjome nemažai komiteto narių pastabų, tad dokumentas buvo ištobulintas. Čia gal daugiausiai diskusijų turėjome dėl tautos apibrėžimo. Buvo tokia problema, ar Lietuvos tauta, ar lietuvių tauta. Dėl to buvo prieitas sprendimas tiesiog įrašyti žodį „tauta“, paliekant, kad kituose dokumentuose šitas dalykas išsamiai pristatytas. Štai tokie mūsų darbai. Siūlome pritarti šitai Nacionalinio saugumo strategijai – labai svarbiam dokumentui, kuris reguliuos visą mūsų valstybės gynybos politiką artimiausius penkerius metus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega.
Į tribūną kviečiame Biudžeto ir finansų komiteto pirmininką M. Majauską pristatyti komiteto išvadą. Gerbiamas Mykolai, prašom, grindys jūsų.
M. MAJAUSKAS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas atidžiai svarstė nutarimo „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo projektą. Biudžeto ir finansų komitetui tai yra svarbus klausimas, nes tai yra susiję su finansavimu. Priimdami sprendimą mes atkreipėme dėmesį, kad tvirtinant strategiją ir nustatant politikos prioritetus ir uždavinius labai svarbu atkreipti dėmesį, kad institucijos formuotų būtent pagal šią strategiją, o ne kiekvieną kartą, patvirtinus naują strateginį dokumentą, būtų prašomas papildomas finansavimas. Tai reiškia, kad valstybinės institucijos, esant nacionalinei strategijai, peržiūrėtų savo prioritetus pagal šitą strategiją ir atitinkamai būtų tvirtinamas finansavimas. Biudžeto ir finansų komitetas, kaip papildomas komitetas, balsavo: už – 6, prieš – 0, susilaikė 1 Seimo narys.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Užsienio reikalų komiteto išvadą turėtų pristatyti komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis, tačiau po šio ryto nebeaišku, kokius turi įgaliojimus ir ar dar turi norą. G. Surplį kviečiame į tribūną perskaityti komiteto išvadą.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Aš kol kas turiu ir įgaliojimus, ir norą. Noriu pasakyti, kad Užsienio reikalų komitetas priėmė sprendimą pritarti projektui, bet pasiūlyti pagrindiniam komitetui patobulinti pagal Teisės departamento pastabas ir mūsų Užsienio reikalų komiteto suformuluotus pasiūlymus. Kiek supratau iš gerbiamo Valdo pristatymo, į tai buvo atsižvelgta. Na, o mūsų komitetas pritarė bendru sutarimu. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išklausėme visų komitetų išvadas. Diskusija. Diskusijoje dalyvauti užsirašė vienas Seimo narys V. Rakutis. Prašom.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, suprasdamas, kad jau vėlus laikas ir vejamės tą laiką, kuris buvo nustatytas Seimo valdybos, norėčiau akcentuoti keletą labai svarbių dalykų. Šį projektą inicijavo mūsų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. Iš tikrųjų mūsų institucijos labai gerai padirbėjo su juo.
Kodėl mes tai iniciavome? Todėl, kad iš tikrųjų gynybinė ir saugumo situacija gerokai keičiasi ir keičiasi šiek tiek akcentai. Seniau mes buvome įsitikinę, kad svarbiausia yra mūsų sąjungininkų ir Lietuvos nacionalinių gynybinių pajėgumų parama, dabar gi matome, kad vis didėja kiti sektoriai, tokie kaip vidaus reikalų sistema ir mūsų pačių piliečių atsparumas įvairioms grėsmėms. Todėl būtent šitai daliai, tai trečiajai daliai, yra skirta didžioji dalis visų mūsų pastangų. Noriu pasakyti, kad yra labai įvertinti ir saugumo situacijos pokyčiai, yra įkelta daug punktų, dėl kurių taip pat vyko daug diskusijų. Kinijos vaidmuo yra labai stipriai apibūdintas ir įvertintas, kad jis gerokai yra išaugęs, taip pat aprašyta, kaip mes turėtume stiprinti savo pajėgumus artimiausiu metu.
Yra manoma, kad ši strategija bus lydima keleto nacionalinių darbotvarkių, dalis iš jų jau šiuo metu yra komitete svarstoma. Šios darbotvarkės gali šiek tiek koreguoti mūsų požiūrį į valstybės gynybos ir saugumo problematiką. Turi išaugti mūsų piliečių dalyvavimas gynyboje labai konkrečiomis formomis ir konkrečiomis sistemomis, kurios turi veikti pas mus ne keičiamos kas keleri metai, bet ilgesnį laiko tarpą, įtraukiant taip pat ir visuomenines organizacijas. Tikimės, kad šitie pokyčiai, kurie įvyks, neliks popieriuje, kad bus įgyvendinti tiek kitais dokumentais, tiek realiomis pastangomis stiprinant mūsų valstybės gynybinį potencialą. Siūlome pritarti šiai strategijai svarstymo stadijoje. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, Daugiau nėra Seimo narių, norinčių dalyvauti diskusijoje. Pasisakymai dėl motyvų po svarstymo. Už – R. Lopata, jo salėje nematau. Kitas Seimo narys, norintis pasisakyti už, – A. Lydeka, jo salėje taip pat nėra. Matau, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas užsirašė. Prašom. L. Kasčiūnas – už.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Mielieji, iš tikrųjų dokumentas, kurį inicijavo parlamentas, metus buvo rengtas Vyriausybėje. Jis atėjo, jis tikrai atėjo kokybiškai gerai parengtas. Galime diskutuoti dėl tam tikrų dalykų, bet svarbiausia, kad šį kartą bus kitaip, nei būdavo iki šiol, kai mes išversdavome tas strategijas į anglų kalbą, padalindavome ambasadoriams ir padėdavome ją į stalčių. Dabar bus kitaip. Padarysime, kad šitas dokumentas būtų gyvas, kad kasmet Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas kviestųsi Vyriausybės struktūras, kad jos paaiškintų ir papasakotų, ką jos nuveikė, kad šita strategija būtų įgyvendinta. Taip parlamentas padarys savo parlamentinę kontrolę.
Esminiai principai, kuriais remiasi strategija, yra visa apimantis saugumas, kitaip sakant, negali būti, kad saugumas yra tiktai Krašto apsaugos ministerijos, Užsienio reikalų ministerijos ar Vidaus reikalų ministerijos reikalas, tai yra visų ministerijų reikalas. Ir Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos, gerbiama ministre, ir visų kitų ministerijų reikalas yra visa apimantis saugumas. Ir tiek, kad kiekvienas žmogus, ne tik kariuomenė, bet ir mūsų visuomenė įsitrauktų į valstybės gynybą. Būtent tais principais yra remiamasi, remiamasi, manau, labai teisingai, tikslingai ir labai raginu pritarti po svarstymo, o per priėmimo procesą, matyt, dar ir daugiau padiskutuosime. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Šiek tiek skeptiškai į šią strategiją žiūrinti D. Šakalienė pasisakys prieš.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Labai teisingai buvo paminėta, kad iniciatyva kilo parlamente. Tačiau strategijos parengimas ne visai buvo toks parlamentinis darbas. Man labai gaila, bet tai yra ne visai nacionalinė strategija. Šiuo metu tai yra tiktai dešiniųjų strategija ir tai yra vienas iš tų dalykų, kur tikrai yra kur pasitempti, jeigu mes norime, kad tai būtų visuotinai nacionaliniu mastu suprantama kaip visų mūsų bendras interesas ir tikslas.
Kadangi labai nedaug laiko yra pasisakymui, aš atkreipsiu dėmesį tik į vieną dalyką. Nors tikrai šioje strategijoje vėl teisingai, kaip ir buvusioje, atkreipiamas dėmesys, kad valstybės ir visuomenės atsparumas prisideda prie atgrasymo nuo agresijos, yra pirmoji gynybos linija, tačiau būtent visuomenės atsparumui ir poliarizacijai mažinti skirti punktai yra labai silpni, labai abstraktūs ir iš esmės neatspindi problemos. Išrenkant vieną konkretų liūdną dalyką, vėlgi pirmu punktu yra minimas nacionalinis identitetas. Tai, kad nacionalinio identiteto stiprinimas išskiriamas kaip visuomenės poliarizacijos mažinimo priemonė, parodo, kad nesuprantami lūžiai, šiuo metu vykstantys mūsų visuomenėje. Demokratijos apsauga ir jos gynyba – vis dėlto tai, kas turėtų sietis taip pat ir su mūsų vykdoma užsienio politika, ir tai, apie ką mes kalbame, stiprina mūsų visuomenę nuo nelygybės mažinimo iki visuomenės atsparumo mažinimo, iki medijų raštingumo, iki gebėjimo būti atspariems dezinformacijai. Ir realių problemų sprendimas, nes, kaip mes visi žinome, žmogaus teisių padėtis valstybėje, visų teisių – socialinių, ekonominių, kultūrinių, pilietinių, politinių – užtikrinimas ir prisideda prie to, kad mūsų visuomenė būtų stipri, atspari, jaustųsi, kad valstybė ja rūpinasi, kad turimas tikrai sėkmingas dialogas, tuomet ir gintis bus tikrai daug lengviau ir efektyviau.
Šioje svarstymo stadijoje, aš tikiuosi, mes dar turėsime šiek tiek galimybių pokyčiams. Ir noriu priminti, kad Nacionalinio saugumo strategija – vienas iš pamatinių dokumentų, beje, irgi tik pritariu, jo negalima dėti į stalčių, turi būti mūsų visų reikalas, iš tiesų įtraukimas ir atsakomybės prisiėmimas mūsų visų vienodai joje yra labai svarbus. Šiame etape tokia apimtimi…
PIRMININKAS. Laikas.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). ..ir toks turinys, koks yra parašytas mūsų frakcijos, kol kas tikrai nepakankamai įkvepia. Pakankamų pokyčių nuo praeitos strategijos mes nematome ir įtraukimo ir noro…
PIRMININKAS. Laikas.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). …kalbėtis irgi kol kas trūksta.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsavimas dėl Seimo nutarimo projekto – tam numatytu darbotvarkėje metu.
19.07 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-1143(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-16 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-1143. Svarstymo stadija. Į tribūną kviečiame L. Kasčiūną, Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką, pristatyti komiteto išvadą.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū. Aš labai trumpai, po to turbūt kalbėsiu dėl motyvų už ir paplėtosiu labiau mintį kokią minutę. O šiaip noriu pasakyti, kad visi bendru sutarimu sutarėme dėl naujo tarptautinių operacijų mandato. Turbūt pagrindinis akcentas, mūsų kontribucija, nauja kontribucija – ta Kubos misija Malyje, kur prisidedame prie Prancūzijos suformuotos koalicijos. Labai ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Užsienio reikalų komiteto išvadą pristatys G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Dėkoju, Andriau. Užsienio reikalų komitetas pritarė bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Diskusijoje dalyvauti nėra norinčių Seimo narių.
Po svarstymo dėl motyvų. Už pasisako D. Šakalienė.
D. ŠAKALIENĖ (LSDPF). Kaip tik yra gera galimybė pasakyti, kad tikrai socdemai nėra kaip nors nusiteikę prieš nacionaliniam saugumui svarbių klausimų sprendimą. Šiam pasiūlymui mes tikrai vienareikšmiškai pritariame ir dėl to, kad tai atitinka mūsų nacionalinio saugumo interesus, ir dėl to, kad partnerystė, strateginė partnerystė su mums tikrai svarbiomis valstybėmis turi būti vystoma visais kontekstais ir mes turime stovėti vienas už kitą net tose gana sudėtingose situacijose. Šiuo atveju tikrai labai palaikome šį sprendimą.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Prieš niekas nenori pasisakyti. Balsavimas dėl Seimo nutarimo projekto – tam numatytu darbotvarkėje metu.
19.09 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 27, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-866(2) (svarstymas)
Kitas darbotvarkės 2-17 klausimas – Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-866(2). Sveikatos reikalų komiteto išvadą pristato J. Sejonienė.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Ar nereikia pristatyti atskirosios nuomonės? Komitetas jai nepritarė. Tuomet aš iš karto paskelbsiu komiteto išvadą. Klausimą svarstėme gruodžio 8 dieną…
PIRMININKAS. Aš labai atsiprašau. Atskirąją nuomonę vėliau po jūsų pristatys atskirosios nuomonės teikėjai. Jūs pristatote tik komiteto išvadą.
J. SEJONIENĖ (TS-LKDF). Gerai. Komiteto išvada – siūloma pritarti pataisytam įstatymo projektui. Pataisytame projekte atsižvelgta į Sveikatos reikalų komiteto siūlymus, į Vyriausybės siūlymus, į Teisės departamento pastabas. Balsavo 12 komiteto narių: aštuoni – už, vienas – prieš, susilaikė trys.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Jūs pristatėte Sveikatos reikalų komiteto išvadą. Dabar atskirąją nuomonę… Sveikatos reikalų komitete priimtą atskirąją nuomonę kviečiame į tribūną pristatyti A. Verygą. Švietimo bus paskui. Pas mane parašyta – priimta Sveikatos reikalų komitete.
A. VERYGA (LVŽSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Abu komitetai priėmė atskirąsias nuomones – ir Švietimo ir mokslo komitetas, ir Sveikatos reikalų komitetas. Mes trise, kolegos, aš, R. Šalaševičiūtė ir R. Žemaitaitis išsakėme atskirąją nuomonę. Mūsų nuomone… Na, akivaizdu, kad nepritariame komiteto sprendimui pritarti tokiam įstatymo projektui, ir išsakėme savo argumentus, kodėl mes vis dėlto turime tą atskirąją nuomonę. Vienas iš esminių aspektų, kurį norėčiau paminėti, yra tai, kad universiteto ligoninės steigimas, nevykdant medicinos krypties magistro studijų, nesant nė vienos iš sveikatos mokslų krypčių: medicinos, farmacijos, slaugos, visuomenės sveikatos, odontologijos, doktorantūros studijų, be to, medicinos ir sveikatos mokslų srities mokslinės veiklos potencialui esant tik minimaliam, devalvuotų paties universiteto ligoninės veiklos idėją, kaip ji yra suvokiama ir pripažįstama tarptautiniu mastu. Manome, kad šiuo projekto tikslu iš esmės bandoma pasiekti gerą tikslą neteisingais būdais – norima sujungti kai kurias Klaipėdos miesto ligonines, tuo tarpu yra priimamas sprendimas, kuris iš esmės griauna principinį principą, kuriuo yra grindžiamas universiteto ligoninių steigimas ir veikla, tai yra mokslo studijų ir praktikos vienovės principą.
Taip pat išsakėme dar keletą pastabų dėl minimos tik vienos universitetinės ligoninės Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, nes jau šiuo metu universitetai yra dalininkai ir steigėjai kitų ligoninių. Tai klausimas, kaip būtų sprendžiamas šitų ligoninių klausimas, jos veikia atskirai, nėra sujungtos. Trumpai kalbant, tokia yra mūsų atskiroji nuomonė. Mes nepritariame komiteto sprendimui ir įstatymo projektui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Švietimo ir mokslo komiteto išvadą pristatys L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Buvo pritarta pateiktam Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 pakeitimo įstatymo projektui Nr. XIVP-866(2). Siūlome pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal pastabas ir pasiūlymus, jiems komitetas pritarė. Balsavimo rezultatai: už – devyni, prieš nėra, susilaikė keturi. Buvo pateikta komiteto narių atskiroji nuomonė, ją tikriausiai pristatys mūsų komiteto pirmininkas.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Į tribūną kviečiame E. Jovaišą (nematau, atsiprašau), komiteto pirmininką, pristatyti taip pat Švietimo ir mokslo komiteto atskirąją nuomonę.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai ir narės, Švietimo ir mokslo komiteto trys nariai: E. Jovaiša, I. Kačinskaitė-Urbonienė ir A. Žukauskas pareiškė atskirąją nuomonę dėl šio Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-866(2). Atskirosios nuomonės teikėjai nepritaria pateiktam įstatymo projektui, juo siūloma atsisakyti reikalavimų universiteto ligoninei vykdyti medicinos krypties studijas, kartu su valstybine aukštąją mokykla vykdyti trijų pakopų medicinos studijas, išlikti mokslo įstaigomis, kurios kartu su universitetais vysto medicinos mokslą. Šių reikalavimų atsisakymas gali turėti neigiamos įtakos medicinos specialistų rengimo ir medicinos krypties mokslinių tyrimų kokybei, devalvuoti universiteto ligoninės statuso turinį, demotyvuoti esamų universiteto ligoninių personalą, sukelti pagrįstų abejonių dėl valstybės lėšų racionalaus naudojimo.
Mes taip pat kaip ir Vyriausybė pritariame, kad aukščiausio lygmens tretinio lygio sveikatos priežiūros įstaigos turi būti steigiamos trijuose didžiausiuose miestuose, tai yra Vilniuje, Kaune ir Klaipėdoje, tačiau nesutinkame, kad paslaugų prieinamumas būtų siejamas su reikalavimų universiteto ligoninei mažinimu. Pažymime, kad tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugoms teikti ligoninės neprivalo turėti universiteto ligoninės statusą.
Trečias dalykas. Mes matome, kad komitetas priėmė gana prieštaringą sprendimą. Viena sprendimo dalis prieštarauja kitai, ir būtent ta dalis, kad šis įstatymo projektas įpareigotų valstybinius universitetus priimti sprendimus dėl dalyvavimo kituose juridiniuose asmenyse. Tas pažeistų, mūsų galva, universitetų autonomiją, garantuotą Konstitucijos.
Antras dalykas. Šis įstatymas įpareigoja Klaipėdos miesto savivaldybę priimti sprendimus dėl universiteto ligoninės, nors savivaldybė visiškai nėra susijusi su universiteto ligoninės steigimu ir negali būti jos dalininkė.
Atsižvelgdami į išdėstytus argumentus, mes, kaip atskirosios nuomonės teikėjai, nepritariame įstatymo projektui bei komiteto išvadai, siūlome atmesti įstatymo projektą ir ieškoti kitų tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugų plėtros Klaipėdos mieste ir sveikatos įstaigų tinklo reorganizavimo Klaipėdoje būdų.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visas nuomones ir visas išvadas. Dabar diskusija. Diskusijoje užsirašė dalyvauti net devyni Seimo nariai. Gerbiami kolegos, turime apsispręsti dėl laiko, skiriamo diskusijai. Kadangi yra užsirašę iš keturių frakcijų, ar galime sutarti, kad po vieną iš frakcijų pasisako? Ar pavyks frakcijos keliems užsirašiusiems susitarti, kas šnekės? Pavyks. Gerai. Pirmasis frakcijos vardu yra užsirašęs A. Veryga. Prašau. (Balsas salėje)
A. VERYGA (LVŽSF). Ne visai kalbėjau, kalbėjau kaip atskirosios nuomonės teikėjas, dabar noriu išreikšti savo poziciją.
Iš tikrųjų labai dažnai svarstant šitą projektą teikiami labai klaidinantys argumentai. Pirmiausia bandoma visus įtikinti, kad reikia keisti įstatymus, kad ligoninės dalininku galėtų būti universitetas. Nebūtinai ką nors reikia keisti, jeigu nenorima daryti tos tikrosios universitetinės ligoninės. Jeigu ją norima daryti, tai Klaipėdos universitetas nėra tas universitetas, kuris gali tą tikrąją universiteto ligoninės funkciją įgyvendinti, užtikrinti, kaip aš ir minėjau, kad būtų įgyvendintas mokslo, studijų ir praktikos vienovės principas.
Dažnu atveju pasitelkiamas toks argumentas, kad, žiūrėkite, ar norite, kad gyventojai važiuotų į kažkokius tolimus regionus ar rajonus, suprask, kad iš Klaipėdos važiuotų į Kauną ar Vilnių. Tai yra tiesiog apgaudinėjimas, nes gyventojams nereikia važiuoti iš Klaipėdos niekur – nei į Kauną, nei į Vilnių. Tretinio lygio sveikatos paslaugos Klaipėdos ligoninėse yra teikiamos ir tam nereikia niekur nieko keisti. Miestas niekaip negali susitarti su ministerija ir sutarti, kad miestas tiesiog dalininko, steigėjo teises perduoda ministerijai, kuri vėliau galėtų tas įstaigas sujungti. Vietoj to bandoma sugriauti visą universiteto ligoninių sistemos principą. Negali taip būti, kad valstybėje yra įstatymai pritaikomi kokiam nors konkrečiam universitetui.
Maža to, tose diskusijose yra nuklimpstama į tokias lankas, kad bandoma pasakyti, kad, suprask, ir slauga yra labai svarbi sveikatos sistemai. O kas ginčijasi, kad jinai yra svarbi? Niekas nebando menkinti nei slaugos, nei jos studijų, nei pasakyti, kad Klaipėdos universitetas kuo nors kaip universitetas yra blogas. Jis yra puikus universitetas, turi savo nišą, turi įvairių jūrinių profesijų, studijų ir panašiai.
Kai diskusijose nuskamba: žinote, šis universitetas ir nesiruošia rengti gydytojų, tai kokio galo jis tada nori būti universiteto ligoninės steigėjas? Jeigu jis nesiruošia rengti gydytojų, koks jis bus steigėjas, kas tada bus, kaip bus su ta mano paminėta mokslo studijų ir praktikos vienove? Tai arba yra apgaudinėjama dėl to medikų rengimo, nes, mano supratimu, užteks dabar pakeisti šį įstatymą tokiu būdu ir atsirasti tokiai universiteto ligoninei, kitas žingsnis bus kreipimasis į Konstitucinį Teismą su prašymu pritaikyti lygiai tokias pačias sąlygas arba galimybes, kaip yra pritaikyta Vilniaus universitetui arba Lietuvos sveikatos mokslų universitetui.
Daugybė tokių neatsakytų klausimų. Mano manymu, šis būdas spręsti Klaipėdos ligoninių problemas yra visiškai netikęs ir rodo visgi, kad vykdančiajai valdžiai neišeina susitarti su miestu. Prisipažinsiu, kad ir man to nepavyko padaryti, bet aš tokiais būdais nebandžiau griauti universitetinių ligoninių principų ir tokiu būdu įgyvendinti ligoninių jungimą. Yra daugiau mechanizmų. Galima pasiūlyti investicijų ligoninėms, galima pasiūlyti tam tikrų garantijų tų gydymo įstaigų vadovams, jeigu yra neįmanoma susikalbėti su jais, kurie ten tikrai dešimtmečius nesugeba pajudėti iš kai kurių pozicijų, ir tikrai rasti sprendimą, kuris būtų visiems priimtinas.
Tikrai, kolegos, kviečiu šiam projektui nepritarti ir ieškoti kitų sprendimo būdų, kad Klaipėdoje per tvorą esančios ligoninės taptų geresniu centru, o jeigu tikrai labai norima turėti tikrą universiteto ligoninę, tai jos dalininkus ar steigėjus ir kviesti tuos universitetus, kurie rengia visų studijų krypčių ir pakopų medicinos specialistus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, ypač už sutaupytą laiką.
Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos vardu į tribūną kviečiame L. Slušnį.
L. SLUŠNYS (TS-LKDF). Ačiū pirmininkui. Iš tiesų buvo gražus kolegos Aurelijaus pastebėjimas, kad tikslas geras. Tai ačiū už tai. O toliau kalbėsiu turbūt labai paprastai.
Jau turbūt dešimtmetį brendęs planas Klaipėdoje steigti universitetinę ligoninę įgauna tam tikrą bendrą vaizdą ir idėja trims didiesiems Lietuvos miestams turėti po savo stambų medicinos centrą pildosi. Šiuo sprendimu uždegama žalia šviesa Klaipėdai turėti tokią įstaigą, kuri niekuo nenusileistų nei Vilniaus, nei Kauno klinikoms. Atveriamos durys mokslininkams vykdyti tarptautinius tyrimus, atsiranda galimybė gauti investicijų moderniai, šiuolaikiškai įrangai įsigyti, stiprinamas Klaipėdos universiteto vardas.
Nors dėl šio sprendimo kilo ir tebekyla daug diskusijų, aš pasisakau už šį projektą. Opozicija sako, kad Klaipėdoje įkūrus universitetinę ligoninę bus teršiamas, anot jų, garbingų ligoninių vardas, nes Klaipėdos universitete nėra vykdomos trijų pakopų medicinos studijos. Taip pat teigiama, kad šis planas turės neigiamų padarinių medicinos mokslo prestižui ir kokybei. Iš esmės tai tyčiojimasis. Iš tokių pasisakymų atrodo, kad Sveikatos mokslų universitetas, Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas, mano „Alma Mater“, nusileido tiesiog iš dangaus, iš karto ir prestižas atsirado, ir trijų studijų pakopos, plius rezidentūra ir puiki mokslo kokybė. Taip nebuvo, tam buvo visa evoliucija. Vis dėlto siūlau prisiminti, kad abi minėtos įstaigos irgi kūrėsi lėtai, mažais žingsniais užsitarnavo gerą vardą ir autoritetą. Suprantu, kad tiek Sveikatos mokslų universitetas, tiek Vilniaus universiteto Medicinos fakultetas nenori dalintis finansavimu. Atsiradus trečiai universitetinei ligoninei reikės viską dalinti nebe į dvi, o į tris dalis. Tačiau bepjaustydami pyragą įstaigų vadovai pamiršta, kad prioritetas šioje situacijoje turėtų būti žmonės. Klaipėda yra trečias pagal dydį Lietuvos miestas. Jame gyvena apie 150 tūkst. gyventojų. Europoje turime daug mažesnius miestus su puikiais universitetais. Klaipėdos rajone turime dar 60 tūkst. gyventojų, o dėl kiekvieno rimtesnio tyrimo, dėl kurio reikia specifinės brangios įrangos ar sudėtingesnės operacijos, šio miesto ir aplinkinių rajonų gyventojams tenka vykti į Kauną arba Vilnių.
Klaipėdos universitetinės ligoninės atsiradimas paskatintų teigiamus pokyčius. Tiek mokslininkams, tiek studentams atsirastų galimybė kurti, atrasti ir judėti naujoms mokslo kryptims, o gyventojai turėtų galimybę gauti kokybiškesnes paslaugas galbūt dėl didesnio finansavimo. Taip pat būtų pritraukiami gydytojai iš Vilniaus, taip, ir iš Kauno, nes šiuo metu susiklosčiusi situacija, kad dalis gydytojų į Klaipėdos ligonines atvyksta tik kartą ar du per mėnesį, o savo eilės tam, kad patektum pas tokį specialistą, gali tekti palaukti ir keletą mėnesių. Klaipėdos miesto ir aplinkinių rajonų gyventojai nusipelno tretinio lygio apžiūrą gauti gerokai greičiau ir arčiau namų.
Prieš keliolika metų įsikūręs Sveikatos mokslų fakultetas Klaipėdoje nuolat auga ir stiprėja. Pritraukia daug jaunų talentų, pasiruošusių kurti ir augti Klaipėdoje, tad pasakymai, jog universitetinės ligoninės įkūrimas sumažins medicinos mokslų prestižą, skamba kaip pasityčiojimas. Jaunuoliai Klaipėdos universitete studijuoja vertinamus ir svarbius Lietuvai mokslus: kineziterapiją, slaugą, radiologiją, visuomenės sveikatą. Tik laiko klausimas, kada atsiras rimti moksliniai darbai šiose srityse. Įkūrus Klaipėdos universiteto ligoninę šį procesą būtų galima smarkiai pagreitinti, taip suteikiant vertės tiek Vakarų regionui, tiek mokslininkams ir jaunuoliams, pasirinkusiems medicinos mokslus. Juolab kad žadama pradėti nuo vienos ar kelių studijų programų, kurioms jau dabar turima pakankamai resursų. Laikui bėgant, pagal galimybes būtų galima įtraukti galbūt ir daugiau studijų programų, kurios gali atsirasti naujos šiame greitai besikeičiančiame pasaulyje. Mes nieko nežinome.
Be jokių dvejonių pasisakau už šį projektą ir tikiuosi, kad už kelerių metų jau galėsime džiaugtis šio projekto sėkme ir šio naujo atgimstančio Lietuvos Vakarų regiono išvystytu savo moderniu medicinos centru. Dėkui.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, taip pat už sutaupytą minutę su trupučiu. Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ vardu į tribūną kviečiame A. Stončaitį.
A. STONČAITIS (DFVL). Gerbiami kolegos, gerbiamas posėdžio pirmininke, tikrai norėdamas taupyti laiką pasistengsiu kuo trumpiau pristatyti poziciją. Palaikau prieš tai kalbėjusį savo kolegą ir kitus, kurie pasisakė, kad iš tikrųjų yra privaloma užtikrinti visomis prasmėmis, pirmiausia žmogiškąja prasme, regionų plėtros prasme, darnios Lietuvos vystymo prasme privalome mes padaryti viską, kad paslaugos, vienodo lygio paslaugos, būtų prieinamos visiems Lietuvos žmonėms ir visiems regionams.
Ar taip šiandien yra? Patys suprantame, kad taip, deja, šiandien nėra, kadangi šiandieną visas Vakarų Lietuvos regionas neturi tų paslaugų, medicininių paslaugų. Ir šiandien mes turime tą situaciją, kad žmonės iš viso šito regiono yra priversti įvairiausiais būdais pasirūpinti, kad paslaugą greičiau ar lėčiau, kas kaip sugeba, gautų arba Kaune, arba Vilniuje.
Iš tikrųjų mes turime faktiškai tris, bent jau turėtume turtėti tris vienodai išvystytus regionus su vienoda medicinine paslauga, bet taip jau objektyviai susiklostė, kad Vilniuje ir Kaune mes turime universitetines ligonines ir mes ten turime vienpakopes medicinos studijas, mes ten turime mokslą, mes ten turime medicinos rezidentūrą. Ir buvo nepriimti laiku sprendimai, kad Klaipėda liko lyg ir už borto. Niekas nesiginčija, kad reikia pokyčių, bet ar tie pokyčiai iš tikrųjų turėtų būti tokie, kokius siūlo šiandieną projekto pateikėjai?
Kolegos, dėkime ranką prie širdies, taip, deja, bet neįvyks, nors reikia ieškoti, galbūt tobulinant įstatymo projektą, kad taip įvyktų. Gal tikrai galėtume pagalvoti, kaip pritraukti ir tą patį Klaipėdos universitetą, kaip dalininkus galbūt pritraukti Vilniaus ir Kauno universitetus. Ir tada bent jau turėtume galimybę išlyginti paslaugos kokybę, kad ar Vakarų Lietuvos regione, ar Vilniaus krašte, ar Kauno krašte gyventojas bent jau galėtų tikėtis tokios pat medicininės paslaugos.
Mieli kolegos, jungimus riekia daryti. Tikrai nepavyko, mes kalbėjome frakcijoje, nepavyko ir XVI Vyriausybei, kai premjeru buvo mūsų frakcijos atstovas A. Butkevičius. Tikrai A. Veryga savo pasisakyme minėjo, kad ir XVII Vyriausybės buvo didžiuliai bandymai padaryti jungimus. Šiandieną lyg ir yra visko daug Klaipėdos mieste ir regione, bet kartu ir nėra, nes viskas yra išmėtyta, jungimo nėra, bendro proceso nėra, investicijų nėra. Ir ne ta esmė, kad dalintume pyragą į dvi ar tris dalis, kolegos, ne ta esmė. Visur yra Lietuvos gyventojas, visur ta dalis pyrago atiteks ne kažkam, o Lietuvos gyventojui. Bet manau, kad siekdami galbūt taktiškai šiandien atlikti jungimus, mechaninius jungimus, ar mes neprarasime labai daug laiko, kai paskui reikės grįžti atgal ir, norint užtikrinti vienodą universitetinės ligoninės paslaugą, mums vėl reikės grąžinti mokslą į tai. Šiandieną mes įstatymu norime mokslą išbraukti.
Mieli kolegos, aš tikrai pasisakau, kad spendimus reikia rasti, bet visgi manau, kad šitas projektas nėra toli gražu toks, kuriam mes šiandien galėtume pritarti ir pasiekti savo keliamų tikslų. Iš karto pasakau, kad frakcijoje nėra vieningos nuomonės, balsavimai gal bus skirtingi atskirų frakcijos narių, bet frakcijos daugumos nuomonę, manau, aš išdėsčiau. Linkiu sėkmės.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Paskutinysis diskusijoje dalyvauja Laisvės frakcijos narys, Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkas A. Žukauskas.
A. ŽUKAUSKAS (LF). Gerbiamieji Seimo nariai, argumentus aš jau išdėsčiau mūsų atskirojoje nuomonėje ir dabar pasakysiu dar kai ką nuo savęs.
Dauguma iš mūsų žinome, kas yra seniausia pasaulio profesija. Žinome. Tačiau turbūt labai nedaugelis žino, kad seniausia pasaulio profesija, kuri grindžiama mokslo žinių supratimu ir išmanymu, yra būtent gydytojo profesija. Ir šių profesionalų rengimas yra neatsiejamas nuo mokslinės veiklos, kurią vykdo kartu su universitetais ir universitetų ligoninės. Ši visame pasaulyje žinoma universiteto ligoninių sistema remiasi tuo, kad universiteto ligoninės kartu su universitetais vykdo studijas, kartu rengia mokslininkus ir kartu dirba mokslinį darbą. Tik taip galima išugdyti tos seniausios profesijos, kuri yra grindžiama mokslo žinių supratimu ir išmanymu, profesionalus. Šiuo įstatymu bandoma paneigti šią tiesą, kuri gyvuoja tūkstančius metų. Ir štai XXI amžiuje mūsų šalyje staiga universiteto ligoninės, pasirodo, galės nebevystyti medicinos krypties studijų, nerengti mokslininkų ir nedirbti mokslinio darbo.
Antras dalykas, ką aš norėčiau pasiūlyti kaip galimą sprendimą šios problemos, tai yra įkurti Klaipėdoje universiteto studijų ligoninę. Tai yra kitokio statuso ligoninė negu dabartinės universiteto ligoninės. Ir tokio statuso ligoninės egzistuoja pasaulyje. Svarstymo metu Klaipėdos universiteto rektorius profesorius A. Razbadauskas užsiminė, kad tokia sąvoka kaip The University Teaching Hospital egzistuoja ir štai nuo šito ir reikėtų pradėti Klaipėdoje, mano galva, įsteigti kitokio statuso universiteto ligoninę, kuri ir galėtų nedirbti šiuo metu dar mokslinio darbo rimtai, nerengti mokslo daktarų ir gal neturėti medicinos krypties studijų, gal užtektų slaugos. Ir ne tik slaugos. Tai galėtų būti ir reabilitacijos krypties studijos. Yra pasaulyje žinomas toks studijų universiteto ligoninės modelis ir galėtų Klaipėdoje būti. Čia dar sykį primenu tiems, kas sako, kad reikia universiteto ligoninės tretinėms paslaugoms. Tikrai to nereikia.
Ir paskutinis, ką aš noriu pasakyti, kad nėra jokių garantijų, kad įsteigus tokią universiteto ligoninę ar, kaip siūloma dabartiniame projekte, studijų ligoninę, subėgs ir susijungs tos ligoninės, dėl kurių čia ir visa kova. Dėl reorganizavimo nėra jokių garantijų. Aš galiu tai pasakyti kaip stebėjęs universitetų jungimo procesą – buvo ir pinigų skiriama, ir visokių paskatų, bet galiausiai vieni universitetai susijungė, o kiti ne. Lygiai ir čia yra tokia pat rizika, kad įsteigus universiteto ligoninę nebus pasiektas tas uždavinys, dėl kurio čia yra šitiek šurmulio. Nes jo sprendimas priklauso nuo universitetų sprendimų ir nuo savivaldybės sprendimų, o įstatymu mes negalime įpareigoti jų tuos sprendimus priimti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visų pasisakymų diskusijoje. Po svarstymo pasisakymai dėl motyvų. Už – A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Sakote, kad gydytojų Lietuvoje netrūksta. Mes sakome, kad neketinama jų rengti. Mes norime sistemą papildyti užimdami tas specialistų rengimo nišas, kurios yra reikalingos sistemai funkcionuoti ir kuriose yra jaučiamas specialistų stygius. Tuomet pokyčių kritikai, įprastai akivaizdžiai atstovaujantys Vilniaus ir Kauno klinikų interesams, jau baksnoja specialybių mažareikšmiškumą ir per menką mokslą tose srityse. O mokslo Klaipėdos universitete, skirtingai nei teigta, yra.
Komiteto posėdžiuose buvo pateikta informacija tiek apie mokslo tiriamąsias publikacijas, tiek apie tarptautinius mokslo projektus, tiek apie podiplomines studijas ir specialistų tobulinimo programas. Turiu atkreipti dėmesį į tai, kad ir dabartinis universiteto ligoninės apibrėžimas nenukrito iš dangaus. Tai buvo politinis apsisprendimas sudėliojant reikalavimus taip, kad juos atitiktų dvi aukštosios mokyklos. Nematau priežasčių, kodėl keičiantis aplinkybėms ir strategijai apibrėžimai negalėtų keistis, juolab kad buvo pristatyta Europoje esant ir kitokios praktikos.
Žinant, kad, pavyzdžiui, Lietuvoje labai trūksta slaugytojų ir tai yra viena iš mūsų sistemos problemų, jų rengimo bazių stiprinimas turėtų būti mūsų visų bendras interesas. Ar šiandienėje sistemoje viskas gerai? Šiandien kalbame apie situaciją, kai dviejų Klaipėdos ligoninių potencialus darinys su beveik 1 tūkst. 800 lovų, turintis beveik 60 medicinos mokslų daktarų, anot skeptikų, yra nepakankamas pagrindas universiteto ligoninei suformuoti. O štai Vilniuje esanti monoprofilinė siauros specializacijos Žalgirio klinika, turinti 58 lovas, yra pakankamas pagrindas tokiam centrui egzistuoti. Tai tik dar vienas įrodymas, kad yra taikomi dvejopi standartai priklausomai nuo to, iš kurios pusės pučia vėjas. Sistemos vystymosi gaires turi nustatyti specialistai ir ekspertai, gebantys objektyviai įvertinti situaciją ir poreikius. Dabar turime situaciją, kai sprendimus bando diktuoti dviejų aukštųjų mokyklų vadovai, turintys aiškų interesą ir nemažą įtaką. Kaipgi, kuo daugiau įtakos turi, tuo lengviau užsitikrinti monopoliją ir finansus ateityje, kai nereikės persidirbti su kuo nors konkuruojant. O konkurencija yra reikalinga.
Nepaisant to, mieli kolegos, atrodo, kad kai kurie iš mūsų dažnai pamiršta, jog pagrindinis rodiklis ir kriterijus turi būti žmonės. Mums turi rūpėti žmonės, kurie gydosi, ir gydymo paslaugų kokybė. Mums turi rūpėti ir žmonės, kurie dirba šiose įstaigose, ir jų darbo sąlygos. Kad spręstinų problemų yra apstu, atskleidžia ir neseniai žurnalistų B. Davidonytės ir D. Pancerovo atliktas žurnalistinis tyrimas „Pažemintųjų palata“, praskleidžianti širmą į sustabarėjusį medicinos pasaulį ir parodanti, prie ko priveda nekonkuravimas bei pokyčių vengimas.
Baigdamas priminsiu, kad universiteto ligoninė Klaipėdoje garantuotų Vakarų regiono žmonėms aukščiausio lygio paslaugas, ten dirbantiems specialistams – aukščiausio lygio galimybes tobulėti, universitetui – plėsti studijų programas, papildančias ir stiprinančias dabartinę sveikatos apsaugos sistemą, atsivertų ir galimybės vystyti mokslą. Be jokios abejonės, tai yra susiję su didžiulėmis investicijomis, jų Vakarų Lietuva tikrai nusipelno. Tokio centro reikia Klaipėdai, Vakarų regionui ir, be jokios abejonės, visai Lietuvai. Klaipėda ir Vakarų regionas privalo būti visaverte Lietuvos dalimi.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Prieš pasisako A. Veryga.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Tikrai, kaip ir sakiau diskusijoje, labai dažnai yra supainiojami argumentai arba tikslai, atrodo, kad kai kurie yra nusiteikę priešiškai prieš slaugos specialistų rengimą Klaipėdoje. Gerbiamas kolega, juk šitie specialistai Klaipėdoje ir dabar yra rengiami. Kam čia reikia ką nors keisti arba jungti? Tai viena.
Kolega Linas minėjo, kad negalima atlikti sudėtingų tyrimų ir panašiai. O kas trukdo tuos tyrimus atlikti? Juk ne nuo universiteto steigėjo tai priklauso, tai priklauso nuo turimų technologijų. Jeigu jos yra, tai gali atlikti ir tyrimus, bet tiesiog nėra jokios prasmės kiekviename mieste turėti po labai sudėtingą įrangą, nes tiesiog nėra tiek pacientų. Jeigu Klaipėdoje atsiras toks centras, jūs automatiškai tokios įrangos nestatysite, nes naujoms paslaugoms teikti reikia gauti leidimą iš ministerijos ir ligonių kasų, kai yra skaičiuojami tokių paslaugų poreikiai. Čia yra labai svarbu. Konkurencija medicinoje, gerbiami kolegos, nėra konkurencija tarp batų krautuvių. Čia nėra tokia konkurencija, kur pridarai, kiek nori, ir paskui visiems trūksta personalo, įranga stovi nenaudojama. Apie tai šnekėjo ir jūsų dabartinis sveikatos ministras dar būdamas valstybės kontrolieriumi. Kodėl jūs tų argumentų negirdėjote?
Pabaigai. Dėl žurnalistinio tyrimo, kurį jūs čia taip garsiai citavote. Jame būtent ir minima viena iš tų Klaipėdos ligoninių, o ne tik, kaip jūs čia, matyt, bandėte užmesti kažkokį šešėlį ant Kauno ir Vilniaus, ten kalbama būtent apie tą miestą, dėl kurio jūs labai stengiatės. Vien tik tapimas universiteto ligonine kokių nors mobingo problemų automatiškai neišsprendžia.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsavimas dėl Seimo nutarimo projekto, suskaičiavome, kadangi jau lyg ir artėja tas balsuoti skirtas laikas, bet visiems akivaizdu, kad vėluojame su darbotvarke, tai orientuojamės, kad daugmaž po valandos – 20 val. 45 min. (Balsai salėje) Klausimų likę dar gana daug, kolegos, reikėjo mažiau šnekėti ankstesniuose posėdžiuose. (Balsas salėje) Pratęsti posėdį gali posėdžio pirmininkas savo sprendimu, nebūtina dėl to balsuoti, gerbiamas Sysai. (Balsai salėje)
19.44 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 36, 47 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1180 (pateikimas)
Į tribūną kviečiame finansų ministrę G. Skaistę pristatyti darbotvarkės 2-19 klausimą – Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 36, 47 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektą Nr. XIVP-1180. Prašom.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Sveiki. Šio įstatymo tikslas yra perkelti Direktyvos dėl pridėtinės vertės mokesčio pakeitimus, priimtus šių metų liepos 13 dieną. Jie buvo priimti reaguojant į COVID-19 pandemiją. Siūloma atleisti nuo pridėtinės vertės mokesčio Europos Komisijos arba Europos Sąjungos institucijų, įsteigtų įstaigų ir agentūrų įsigyjamas prekes ir paslaugas, skirtas nemokamai išdalinti ar perduoti valstybėms narėms COVID-19 ligos valdymui. Šiuos pakeitimus į nacionalinę teisę reikia perkelti iki šių metų pabaigos, o numatytos pridėtinės vertės mokesčio lengvatos turi būti taikomos jau nuo 2022 m. sausio 1 d.
PIRMININKAS. Labai dėkui, ministre, už tokį glaustą pristatymą. Jūsų paklausti nenori nė vienas Seimo narys. Dėl motyvų po pateikimo taip pat nenori kalbėti nė vienas Seimo narys. Balsavimas dėl įstatymo projekto tam numatytu darbotvarkėje metu, kaip jau minėjau, maždaug po valandos. Laukime, viskas gerai.
19.46 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 12, 17, 20, 22, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1164 (pateikimas)
Darbotvarkės 2… Energetikos ministras. Ar galime? Labai prašo energetikos ministras, nes turi išvykti šiek tiek anksčiau, su visa pagarba. Darbotvarkės 2-22 klausimas – Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 kai kurių straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1164. Pranešėjas – D. Kreivys. Pateikimas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū, kolegos. Pristatau Šilumos ūkio įstatymo kai kurių straipsnių pakeitimo įstatymo projektą. Įstatymo projektu yra keliami keturi uždaviniai.
Pirmas uždavinys yra ištaisyti Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo sprendime nustatytas šilumos punktų priežiūros kaštų padengimo teisines spragas.
Antras. Sukurti didesnę konkurenciją šilumos punktų priežiūros paslaugų segmente.
Trečias. Pakoreguoti kompensacijos už rezervinę galią nustatymo ir mokėjimo tvarką.
Ir ketvirtas. Įgyvendinti 2018 metų atsinaujinančios energijos išteklių direktyvos nuostatas dėl šilumos vartotojų teisės atsijungti nuo CŠT.
Dėl šilumos punktų priežiūros. Įstatymo projektu siūloma nustatyti konkretų turtinį įsipareigojimą daugiabučio namo ir kitų butų patalpų savininkams apmokėti šilumos tiekėjams už jiems nuosavybės teise priklausančių šilumos punktų įrenginių remonto ir kitas sąnaudas, kurios nėra įskaičiuotos į šilumos, karšto vandens sistemos priežiūros tarifą. Šios konkretaus namo šilumos punkto remonto sąnaudos bus įtraukiamos į atitinkamo namo gyventojų sąskaitas ir sąskaitose turės būti pateikta informacija apie atliktus remonto darbus.
LVAT sprendime nurodyta, kad šilumos punktų, nuosavybės teise priklausančių šilumos tiekėjams, kuriais naudojasi daugiabučių namų gyventojai, priežiūros kaštų padengimo klausimai turi būti reglamentuoti ne ministro įsakymu, bet įstatymu. (Balsai, juokas salėje) Gerai. Pabandysiu trumpiau.
Kitas punktas dėl kompensacijos už rezervinę galią. Įstatymo projektu siūloma pakeisti komplikuotą nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojų atsiskaitymų už rezervinę galią šilumos tiekėjams nustatymo teisinį reglamentavimą ir nustatyti, kad nenutrūkstamo aprūpinimo šiluma vartotojai, kurie naudojasi aprūpinimo šiluma sistema tik kaip rezervine, šilumos tiekėjui moka pagal VERT’o metodiką apskaičiuotą dvinarę kainą. Šis pakeitimas susijęs su sveikatos priežiūros įstaigų aprūpinimu, rezervinės šilumos tiekimu.
Trečias punktas. Perkeliant atsinaujinančios energijos direktyvą, nustatoma, kad šilumos tiekėjų pareiga yra teikti informaciją vartotojams apie energetinį naudingumą ir atsinaujinančių išteklių energijos procentinę dalį CŠT sistemose, teisę vartotojams atsijungti nuo CŠT, jeigu CŠT neatitinka efektyvios CŠT sistemos kriterijų. Tačiau numatoma, kad pasirinktas alternatyvus šildymo būdas turi būti bent 20 % didesnio energetinio naudingumo už esamą šilumos sistemos naudingumą. Nustatoma, kad atsijungimo atveju šilumos tiekėjui kompensuojamos dėl fizinio atjungimo tiesiogiai patirtos išlaidos ir panašiai.
Jeigu yra klausimų, geriau atsakysiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. Taip, klausimų yra. Jūsų paklausti nori keturi Seimo nariai. Pirmoji klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Gerbiamas ministre, pasakykite, Teisės departamento išvadoje yra paminėta, kad neaišku, kokia tvarka bus galima atjungti viso pastato šildymą, jeigu ten 20 % bus tiekimas, jie naudos alternatyvų šildymą. Kaip jūs įsivaizduojate, kaip yra dėl šilumos mazgų? Kiek Lietuvoje yra tokių šilumos mazgų, kurie neperduoti visiškai dar namo savininkams?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pirmas dalykas, aš konkretaus skaičiaus negaliu pasakyti, bet yra tikrai didelis kiekis, turbūt didelis procentas. Net ne kiekis, bet procentas. Dešimtimis procentų tas neperduota. Problema yra ta, kad šilumos tiekėjai šitų mazgų netvarko, neremontuoja, nes jie negauna už tai jokios grąžos ir jokių kompensacijų. Šie mazgai yra nereguliuojami prieš žiemą, vienas aspektas. Antras aspektas, jie toliau griūna. Tokia situacija, betvarkė. Iš esmės įstatymu bandome sutvarkyti, kad tai būtų galima įtraukti, šios remonto išlaidos būtų įtraukiamos į sąskaitą, žmonėms konkrečiai paaiškinama, kokių išlaidų buvo remontuojant šiuos šilumos mazgus. Tai vienas dalykas.
Dabar dėl atsijungimo, teisės atsijungti. Pirmiausia tai yra direktyvinė nuostata, Europos Sąjungos direktyvinė nuostata, kad tie šilumos tiekėjai, civilizuoti tiekėjai, kurie nėra efektyvūs, o neefektyvumas yra apibrėžiamas taip… Kas yra centralizuota šilumos tiekimo sistema? Tai yra CŠT, kai ne mažiau kaip 50 % šilumos pagaminama iš atsinaujinančių išteklių, arba CŠT, kai ne mažiau kaip 75 % šilumos pagaminama kogeneracinėse šilumos elektrinėse. Vadinasi, tokiais atvejais kogeneracija apie 50 % yra gaminama iš atsinaujinančių šaltinių. Tokių Lietuvoje yra tikrai daug, tikrai daug, iš viso vienetais yra 883 pastatai, kurie gauna šilumą. Turiu visą lentelę.
Norėdami atsijungti nuo CŠT, šilumos vartotojai pastato energetinio efektyvumo sertifikatu turės pagrįsti, kad numatytas pastato aprūpinimo šiluma ir karštu vandeniu iš atsinaujinančių išteklių energijos būdas užtikrins ne mažiau kaip 20 % didesnį šilumos tiekimo sistemos energetinį naudingumą. Iš principo gyventojas turės įrodyti šituos dalykus.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. Tik primenu, klausti – 1 minutė, atsakyti – 2 minutės.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerai.
PIRMININKAS. Kitas klausiantysis – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiamasis posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, ar nemanote, kad tai žingsnis atgal? Su šilumos punktais taip jau buvo, kai priklausė šilumos tiekėjui punktai, kai tiekdavo didesnę šilumą ir patys reguliuodavo tuos šilumos punktus, tada gaudavo nerealias sąskaitas.
Jūs pasakėte, kad daugelis šilumos punktų dabar nėra tvarkomi, jų niekas neprižiūri. Bet yra ir kita pusė, kad tuos šilumos punktus turi kai kur ir patys gyventojai, reguliuoja patys, yra namų administratoriai, taip pat pagal senąją tvarką galėjo ir patys gyventojai pasirinkti licencijuotą įmonę arba žmogų, kuris tuos punktus prižiūrėtų. Ar nemanote, kad čia šilumos tiekėjai nori šiek tiek pralobti ir gyventojų sąskaita papildyti savo pinigines?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Žiūrėkite, dvi problemas sprendžiame. Pirmas dalykas, mes sakome, kad ir dabar galės gyventojas pasirinkti, ar šilumos tiekėjas… ar nepriklausomas administratorius, ar šilumos tiekėjas. Jis turi visą laisvę pasirinkti. Vienas dalykas.
Antras dalykas. Reikia suprasti, kad šiandien yra didžiulis energetikos darbuotojų trūkumas. Dar kartą pakartosiu, kad daugybė mazgų neprižiūrimi. Tai yra problema. Mes galime užsimerkti ir sakyti, kad viskas yra gerai, bet jeigu Vilniuje pusė mazgų buvo neparengta žiemai, tai yra problema. Manome, kad šitaip spręsdami klausimą mes šituos dalykus galime sutvarkyti.
Nereikia pamiršti, kad nuo to laiko, kai buvo priimtas įstatymas, šilumos ūkis iš esmės yra išskaidrėjęs. Dauguma, nemaža dalis šilumos ūkių grįžo į valstybės rankas, į savivaldybių rankas. Kaip minėjau, visą laiką turėsime pasirinkimą: administratorius, tiekėjas. Žmogui netiks, jis bet kada galės pasirinkti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. Jūsų klausti norėtų A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Gerbiamas ministre, dar tik atėjote su įstatymu, o jau dalis piliečių skambina Seimo nariams, skundžiasi dėl būsimų pakeitimų. Ar nepasirinkote paties sunkiausio ir nepriimtino būdo gyventojams, nes ir dabar dažnai gyventojai daugiabučiuose skundžiasi dėl kitų paslaugų, kurias įrašo į sąskaitas, apie tai neinformavę arba informavę blogai. Ar nebūtų lengviau visą tą įrašyti į eksploatavimo tarifą, išlaidas, ir tuo pagrįsti, kad keitėte siurblį ar dar ką nors. Dabar jūs be tarifo įvesite dar papildomus kaštus, dėl kurių, manau, dar labiau sujauksite galvas. Ar tai pats protingiausias būdas? Aš suprantu, kad yra nesutvarkytų. Tai gal reikėtų vis dėlto tvarkyti tuos šiluminius tinklus, jų priklausomybę nuosavybės teise, o ne tokiu būdu.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Žiūrėkite, dalis šilumos mazgų yra prižiūrimi administratorių. Tai dabar mes sutrauksime tų, kurių neprižiūrima, ir išdalinsime visiems per tarifą? Turbūt jūs ir pats nesutiksite su tuo. Šiaip iš esmės tas sprendimo kelias yra tikrai geras. Atsiprašau, mes visi, jeigu mums mazgą reguliuoja administratorius, jį remontuoja ir tvarko, mes visi sąskaitose už šią paslaugą gauname sąskaitą, pateiktą atskira eilute. Lygiai tie patys žmonės, kurie yra neperėmę mazgų, gaus šią sąskaitą iš šilumos tiekėjo, pateiktą atskira eilute, konkrečiai labai tiksliai paaiškinant, kur tos lėšos buvo panaudotos.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. Ir paskutinis klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, iš tikrųjų gyventojus galima auklėti dviem būdais: botagu arba pyragu. Ar jūs nematytumėte prasmės, gal geriau pasiūlyti jiems pyragą. Pasiūlyti atnaujinti tinklus, mazgus, kitus dalykus ES lėšomis, taip skatinti energetinį efektyvumą, mažesnį energijos vartojimą ir kitus dalykus. Gal būtų geresnis kelias, mažiau kainuojantis ir didesnę naudą duodantis gyventojams. Gal būtų paprasčiau tai daryti, nes dabar toks vaizdas, kad visi tie pakeitimai tik brangins gyventojams tą naštą ir jie realiai vis tiek eis į tą didesnį energetinį skurdą. Kaip galvojate, koks kelias būtų geresnis?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Pirmiausia noriu pasakyti, kad nebrangins. Iš principo geriau reguliuojami mazgai pigins šilumos energiją. Tai yra faktas, nes mazgai, kurie nėra reguliuojami, nėra prižiūrimi, kainuoja labai brangiai. Dėl europinių pinigų. Šiandien renovacijos projektuose yra ir šilumos mazgų renovacija. Tie pinigai, tos kompensacijos yra prieinamos ir namų gyventojai gali tuo pasinaudoti ir dabar.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakymai dėl motyvų. Už pasisako L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiamas pirmininke. Iš tikrųjų gyvenau kažkada daugiabutyje ir žinome, kad kiekvienas kartais mes suvokiame, kad daugiabutis – ne mano turtas ir man nereikia jo prižiūrėti. Aš tikrai kviesčiau susimąstyti visus Seimo narius ir pagalvoti, kad susitvarkius šilumos mazgą, kaip teisingai ministras pasakė, šilumos energija pigs. Realiai, jeigu bus pagal lauko temperatūrą ir automatinis reguliavimas, tai tikrai už šilumos energiją mokėsime žymiai mažiau.
Aš savo regione, savo mieste, galiu pasakyti, mes tikriausiai neturime nė vieno namo, kur nebūtų sutvarkytas šilumos mazgas. Man net keista, todėl jūsų ir paklausiau, kiek mes turime dar nesutvarkytų tokių šilumos mazgų, kai ir sakoma, kad tai ne mano turtas. Tai kieno čia turtas yra? Namo, bendrijos. Arba namas tegu sprendžia ir įsikuria bendriją, pats tegu tvarkosi, o ne taip, kaip dabar – niekam nepriklauso, praplovimo nėra, priežiūros nėra, o mokame didžiulius pinigus. Man atrodo, kad metas susimąstyti ir labai teisinga ir laiku įstatymo pataisa.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiama kolege. Prieš – K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Dabar dėl tų, kurie su šilumos punktais nesitvarko, užmetame ant tų, kurie gerai tvarkosi. Tai yra renovuoti namai, kurie turi normalius punktus ir reguliuojasi patys arba administratoriai tvarko savo šilumos ūkį. O šilumos tiekėjas galėtų prisukti tikrai daugiau betvarkydamas ir bereguliuodamas tą šilumos punktą, tad manau, kad reikėtų dar aiškiau tai įstatyme išdėstyti ir kad nebūtų nesklandumų ir papildomo mokėjimo gyventojams. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Išklausėme visų pasisakymų dėl motyvų. Balsavimas dėl įstatymo projektų balsavimo metu.
20.00 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl tarptautinės energetikos programos (pakeisto 2018 m. vasario 17 d.) ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1210 (pateikimas)
Kitas darbotvarkės 2-23 klausimas – įstatymo „Dėl Susitarimo dėl tarptautinės energetikos programos ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1210. Pranešėjas – energetikos ministras D. Kreivys. Pateikimas.
D. KREIVYS (TS-LKDF). 2021 m. gruodžio 8 d. Seimas sulaukė Lietuvos Respublikos Prezidento dekreto, kuriuo Lietuvos Respublikos Prezidentas teikia Seimui ratifikuoti 1974 m. lapkričio 18 d. Paryžiuje priimtą Susitarimą dėl tarptautinės energetikos programos. Šio susitarimo ratifikavimas Seime yra paskutinis Lietuvos stojimo į Tarptautinę energetikos agentūrą etapas. Sprendimas inicijuoti stojimo į agentūrą procesą buvo priimtas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 5 d., dar praėjusios Vyriausybės. Šiuo nutarimu Vyriausybė pripažino, kad Lietuvai tikslinga siekti narystės šioje agentūroje ir pavedė Energetikos ministerijai pateikti prašymą agentūrai. 2019 m. birželio 19 d. Lietuva sulaukė Tarptautinės energetikos agentūros valdybos pritarimo jos prašymui įstoti į šią organizaciją ir tai leido pradėti stojimo procedūrą. Stojimo peržiūros procesas vyko dvejus metus ir buvo pabaigtas 2021 m. birželio 17 d., kai agentūros valdyba oficialiai pakvietė Lietuvą tapti organizacijos nare.
Lietuvos narystės agentūroje nauda. Lietuvos narystė agentūroje sudarytų sąlygas veiksmingai įgyvendinti Nacionalinę energetikos nepriklausomybės strategiją. Agentūros veikla atitinka pagrindines šias keturias energetikos strategijos kryptis: konkurencingumas, patikimumas, įtakos klimato kaitai ir aplinkos oro taršai mažinimas. Lietuvos dalyvavimas šios autoritetingos agentūros veikloje sukurs palankias sąlygas tolimesnei šalies energetikos sektoriaus plėtrai, o Lietuvai tapus agentūros nare šaliai bus užtikrinta prieiga prie didelės duomenų bazės, įskaitant naudingas agentūros rengiamas visų šalių narių energetikos sektoriaus analizes. Šis tarptautinio bendradarbiavimo agentūros energetikos srityje formatas taip pat suteiks Lietuvai galimybę keistis patirtimi, iš agentūros gauti detalius tyrimus, apimančius mūsų energetiką.
Lietuvos įsipareigojimai ir tolimesnis susitarimo įgyvendinimas. Lietuvai įstojus į Tarptautinę energetikos agentūrą, metinės narystės mokestis į agentūros biudžetą preliminariai sudarys 52 mln. eurų kas metus. Energetikos ministerija bus viena iš Susitarimą dėl tarptautinės energetikos programos įgyvendinančių institucijų Lietuvoje. Įstatymo projektu taip pat siūloma Lietuvos Vyriausybei paskirti institucijas, atsakingas už susitarimo įgyvendinimą. Jomis turėtų tapti Energetikos ministerija, Lietuvos energetikos agentūra ir Lietuvos statistikos departamentas.
Bendrais bruožais pasakius, tai yra vėlgi turtingų pasaulio šalių energetikos srities think- tankas, dalyvavimas jame Lietuvai duos tikrai daug naudos, kaip buvo minėta, tikrai tiek tyrimais, tiek rekomendacijomis šaliai, tiek bendromis pasaulinėmis tendencijomis, kuriomis galės Lietuva, ta informacija Lietuva galės nuolat naudotis. Tai tiek.
Prašytume skubos tvarka, nes kovo mėnesį vyks jau Paryžiuje šalių narių susitikimas, iki kurio reikia šį dokumentą priimti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre. Jūsų paklausti nori vienas Seimo narys – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas ministre, dažniausiai mums šie susitarimai ir galvojimai, kad būsime gražūs, labai brangiai kainuoja. Toks klausimas: kiek šis susitarimas mums kainuos? Ar galbūt atvirkščiai, ištrauksime žmones iš energetinio skurdo ir viskas atpigs. Tai kiek teks susimokėti ir kam?
D. KREIVYS (TS-LKDF). Ačiū. Kaip minėjau, mūsų įmokos į biudžetą, kasmetinės Lietuvos įmokos sudarys 52 mln… 52 tūkst. eurų kas metus. Tai nėra didelė suma, o naudos, kaip minėjau, tikrai gausime nemažai, nes tiek rekomendacijos mūsų šaliai, tiek priėjimas prie duomenų bazių, tiek priėjimas prie naujausių tendencijų, tiek buvimas kartu ir diskusijos su stipriausiomis šalimis, kurios dirba energetikos ir klimato kaitos srityje, yra tikrai didelis dalykas. Be to, noriu priminti, kad stojimo procedūrą pradėjo praėjusi Vyriausybė ir mes tą darbą tęsiame.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas ministre, jūs atsakėte į visų Seimo narių klausimus. Dėl motyvų pasisakyti taip pat nenori nė vienas Seimo narys. Balsavimas dėl įstatymo – numatytu metu.
20.06 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 4, 21, 34, 117, 119, 120, 124, 125, 127, 150, 162, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1096(2), Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 3, 4, 14, 18, 22, 41, 43, 55, 56, 60, 61 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 391, 411 ir 431 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1097(2), Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 52, 61, 65 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 501 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1098(2), Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 93, 200, 205 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1099(2), Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 56, 59, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1100(2), Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 57, 582 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1101(2), Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 23 ir 232 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1102(2), Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 10 ir 101 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1103(2) (svarstymas)
Dabar grįžtame prie darbotvarkės, kurią šiek tiek peršokome. Trumpas 2-18 klausimas, įstatymų projektų blokas, 2-18.1 klausimas – Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 kai kurių straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1096(2). Ir lydimieji: 2-18.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-1097(2), 2-18.3 klausimas – projektas Nr. XIVP-1098(2), 2-18.4 klausimas – projektas Nr. XIVP-1099(2), 2-18.5, 2-18.6, 2-18.7 ir 2-18.8 klausimai. Svarstymo stadija.
M. Maldeikis pristato Biudžeto ir finansų komiteto išvadą dėl viso įstatymų projektų bloko.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Biudžeto ir finansų komitetas svarstė šį įstatymų bloką ir pritarė jam bendru sutarimu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, už tokį glaustą pristatymą. Diskusijoje nematau norinčių dalyvauti Seimo narių. Pataisų, pasiūlymų dėl įstatymų projektų nėra gauta. Motyvai dėl viso įstatymų projektų bloko po svarstymo. Taip pat niekas nenori pasisakyti. Balsavimas dėl įstatymų projektų bloko – balsavimo dėl visų klausimų metu.
20.07 val.
Akcizų įstatymo Nr. IX-569 1, 2, 3, 27, 35, 36, 37, 38, 39, 41, 43, 581, 59 straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir Įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1185 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-20 klausimas – Akcizų įstatymo Nr. IX-569 kai kurių straipsnių, II skyriaus penktojo skirsnio pakeitimo, 40 straipsnio pripažinimo netekusiu galios ir įstatymo papildymo 3 priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1185. Pranešėjas – aplinkos ministras S. Gentvilas. Pateikimas.
Per šoninį mikrofoną – V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Frakcijos vardu – pertrauka iki kito posėdžio. (Balsas salėje: „Ar čia jūs rimtai?“)
PIRMININKAS. Frakcijos vardu buvo statutinis pasiūlymas dėl pertraukos iki kito posėdžio. Balsuojame. Kas pritariate pertraukai iki kito posėdžio, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 41 Seimo narys: už – 21, prieš – 15, susilaikė 5. Klausimo pateikimo pertrauka iki kito posėdžio. (Balsai salėje) Tai vienas penktadalis dėl pertraukos, opozicinė frakcija prašo. Vienas penktadalis nuo balsavusių, ne nuo visų Seimo narių. Pusė balsavo dėl pertraukos.
Per šoninį mikrofoną – M. Maldeikis.
M. MALDEIKIS (TS-LKDF). Norėčiau pakeisti savo balsą prieš.
PIRMININKAS. Galime pakeisti dėl protokolo jūsų balsą prieš, žinoma. Jūsų balsas pakeistas.
20.09 val.
Vidaus vandenų transporto kodekso 1, 6, 13, 15, 16, 161, 162, 18, 19, 21, 22, 221, 241, 26, 27, 41 straipsnių, septintojo skirsnio ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 271 straipsniu ir 23, 24, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1208, Administracinių nusižengimų kodekso 602 ir 683 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1209 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-21.1 klausimas – Vidaus vandenų transporto kodekso kai kurių straipsnių, septintojo skirsnio ir priedo pakeitimo, kodekso papildymo 271 straipsniu ir 23, 24, 25 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1208 ir 2-21.2 klausimas – lydimasis projektas Nr. XIVP-1209. Pranešėja – viceministrė L. Maskaliovienė. Pateikimo stadija.
Prieš pristatant, prašom, per šoninį mikrofoną – A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Gerą vakarą jau, kolegos. Frakcijos vardu taip pat prašome pertraukos dėl šių išvardintų projektų.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu taip pat prašoma pertrauka iki kito posėdžio. Prašymas statutinis. Balsuojame, kas pritaria pertraukai. Jūsų klausimais, taip. Kas pritariate dėl pertraukos, balsuojate už, kas nepritariate, prieš arba susilaikote. Kaip aš suprantu, balsavimo laikas gali paankstėti, šiek tiek anksčiau buvo, ne 20 val. 45 min. Visi, kas stebite per televiziją, frakcijų atstovai informuokite frakcijų kolegas, kad greičiausiai balsavimas bus šiek tiek anksčiau.
Balsavo 41 Seimo narys: už – 19, prieš – 17, susilaikė 5. Pertrauka dėl klausimų iki kito posėdžio.
Kadangi posėdžiui skirtas laikas baigėsi, aš tik informuoju, kad kaip posėdžio pirmininkas pratęsiu posėdį iki tol, kol bus apsvarstyti visi darbotvarkėje esantys klausimai, jeigu nebus prašoma pertraukų iki kito posėdžio.
20.11 val.
Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 15, 73 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projekto Nr. XIVP-1212 (pateikimas)
Darbotvarkės 2-24 klausimas – Mokslo ir studijų įstatymo Nr. XI-242 15, 73 straipsnių pakeitimo ir įstatymo papildymo 241 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1212. Pranešėja – ministrė J. Šiugždienienė.
Per šoninį mikrofoną V. Ąžuolas prašys pertraukos iki kito posėdžio. Perskaičiau jūsų mintis.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Frakcijos vardu – pertrauka iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu prašoma pertraukos iki kito posėdžio. Prašymas statutinis. Balsuojame dėl pertraukos iki kito posėdžio. Kas pritariate pertraukai, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 47 Seimo nariai: už – 21, prieš – 21, susilaikė 5. Įstatymo projekto pateikimo stadijoje skelbiama pertrauka iki kito posėdžio.
Prašom, per šoninį mikrofoną – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Aš suprantu, kad frakcija turi teisę prašyti pertraukų, tačiau gerbiamų kolegų vis dėlto norėtųsi paklausti, tiksliau paprašyti, kad vis dėlto siūlydami pertrauką įvardintų galbūt priežastį, nes man, kaip Seimo nariui, irgi būtų lengviau apsispręsti, palaikyti ar ne. O dabar prašymas dėl prašymo. Iš tikro, jeigu būtų vienkartinis kartas, galbūt vienaip, bet dabar, kai pasipylė serija, atrodo nesolidžiai. Kviečiu kolegas įvardinti priežastį.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Aš tik primenu, kad frakcija turi teisę prašyti pertraukos ir neįvardinusi priežasties lygiai taip pat, kaip valdančioji dauguma turi organizuoti neeilinius Seimo plenarinius posėdžius.
Per šoninį mikrofoną – A. Norkienė.
A. NORKIENĖ (LVŽSF). Mielam kolegai galiu paaiškinti, kad solidu būtų, jeigu vis dėlto Seimo didesnioji dalis, priimdama šiuos pateikimus ar pritardama jiems, dalyvautų posėdyje, o ne po 20 valandos vakaro visi lauktume kažko.
PIRMININKAS. Supratau. Yra buvę atvejų, kai ir iki 6 valandos ryto yra tekę dirbti, kiek prisimenu šio Seimo darbą, tačiau 20 valanda vakaro dar nėra riba.
20.13 val.
Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 8, 11, 14, 16, 17, 18, 19, 21, 27, 29, 30, 47, 49 ir 51 straipsnių pakeitimo, Įstatymo papildymo 151 straipsniu ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1216, Valstybės ir savivaldybės įmonių įstatymo Nr. I-722 10 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1217, Diplomatinės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1012 17 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1218 (pateikimas)
Gerai. Kiti darbotvarkės 2-25.1, 2-25.2, 2-25.3 klausimai – Valstybės tarnybos įstatymo Nr. VIII-1316 daugelio straipsnių pakeitimo, įstatymo papildymo 151 straipsniu ir 37 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1216 bei jo lydimieji projektai Nr. XIVP-1217 bei Nr. XIVP-1218. Pranešėja – vidaus reikalų viceministrė S. Ščajavienė.
Prieš pradedant pateikimą, per šoninį mikrofoną – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Kadangi laikas vėlus, o įstatymas labai rimtas ir daugelis valstybės tarnautojų laukia šio įstatymo, turbūt ne pats geriausias laikas po 20 valandos, kai net valstybės tarnautojų labai mažai liko ir šiuose rūmuose, pristatyti šitą įstatymą. Todėl frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKAS. Supratau. Prašymas statutinis. Aš tik informuoju frakcijų atstovus, kad informuotų savo frakcijų kolegas. Vis tiek yra klausimų, kuriuos jau esame apsvarstę ir priėmimus reikia padaryti, tad vis tiek reikės balsuoti. Praneškite frakcijos atstovams, panašu, balsavimas bus ne 20 val. 45 min., kaip buvo planuota, tačiau gana greitai, dėl visų likusių klausimų paprašius pertraukos iki kito posėdžio, taip bandau spėti.
Balsuojame. Kas pritariate A. Syso pasiūlymui frakcijos vardu prašyti dėl šių įstatymų projektų pertraukos iki kito posėdžio, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. (Triukšmas salėje)
Balsavo 67 Seimo nariai: už – 23, prieš – 38, susilaikė 6. Pertraukai iki kito posėdžio pritarta.
Per šoninį mikrofoną Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš matau, kad opozicija nori neeilinio posėdžio. Rytoj 9 valandą susirinkusi valdyba gali rytoj po pietų tokį posėdį paskelbti. (Balsai salėje)
20.16 val.
Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 10 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-129(2) (svarstymas)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Kolegos, dar turime rezervinių klausimų. Rezervinis 1 klausimas – Užimtumo įstatymo Nr. XII-2470 10 straipsnio 1 dalies pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-129(2). Svarstymas. Į tribūną kviečiame Socialinių reikalų ir darbo komiteto pirmininką M. Lingę pristatyti komiteto išvadą. (Šurmulys salėje)
Per šoninį mikrofoną V. Ąžuolas. Bandau spėti, vėl frakcijos vardu pertrauka iki kito posėdžio.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ne, čia gal du klausimai. Šiaip posėdžio laikas jau baigėsi. Rezervinių kaip ir nereikėtų svarstyti. O jeigu ne, tuomet pertrauka.
PIRMININKAS. Pertrauka iki kito posėdžio? Supratau. Imsime čia ir tuomet neilgai užtruksime. (Balsai salėje) Prašoma pertraukos dėl klausimo svarstymo iki kito posėdžio.
Balsuojame. Kas pritariate pertraukai iki kito posėdžio, balsuojate už, kas nepritariate, –prieš arba susilaikote.
Balsavo 80 Seimo narių: už – 29, prieš – 47, susilaikė 4. Pertrauka iki kito posėdžio.
20.17 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2894 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1200 (pateikimas)
Rezervinis 2 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2894 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1200. (Šurmulys salėje) Tuoj, skelbiu. Pranešėjas – K. Bartoševičius. Pateikimas.
Ir per šoninį mikrofoną J. Razma, pirmas buvo priėjęs.
J. RAZMA (TS-LKDF). Frakcijos vardu prašysiu pusvalandžio pertraukos. (Šurmulys salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Statutinis prašymas dėl klausimo pateikimo skelbti pusės valandos pertrauką. Balsuojame. Kas pritariate pusės valandos pertraukai dėl klausimo pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. (Šurmulys salėje)
Balsavo 81 Seimo narys: už – 62, prieš – 13, susilaikė 6. Žaidime dėl pertraukų laimi valdantieji. Skelbiama pusės valandos pertrauka dėl klausimo pateikimo. (Balsai salėje) Kitas darbotvarkės klausimas… Jau matau, kad G. Surplys pirmas atsistojo prie šoninio mikrofono, užfiksuoju.
Rezervinis 3 klausimas – Švietimo įstatymo… (Balsas salėje) Ai, nėra pranešėjo. Tvarka.
20.19 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-823 (pateikimas)
Rezervinis 4 klausimas – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 9 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-823. Pateikimas. Pranešėja – V. Targamadzė. Per šoninį mikrofoną G. Surplys.
G. SURPLYS (LVŽSF). Kolegos, būkime nuoseklūs, frakcijos vardu prašau pertraukos iki kito posėdžio. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Frakcijos vardu prašoma pertraukos iki kito posėdžio. Balsuojame. Kas pritariate pertraukai iki kito posėdžio, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 89 Seimo nariai: už – 46, prieš – 41, susilaikė 2. Klausimų pateikime skelbiama pertrauka iki kito posėdžio.
20.20 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1197, Kelių įstatymo Nr. I-891 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1198 (pateikimas)
Darbotvarkės rezerviniai 5.1 ir 5.2 klausimai – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1197 ir jo lydimasis – Kelių įstatymo Nr. I-891 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1198. Pateikimas. Pranešėjas – K. Starkevičius. Per šoninį mikrofoną pagal atsistojimą, pirmasis atsistojo A. Petrošius.
A. PETROŠIUS (TS-LKDF). Kadangi už pusės valandos bet kokiu atveju susirinksime, dėl šio klausimo frakcijos vardu prašome pusės valandos pertraukos.
PIRMININKAS. Labai dėkui, statutinis prašymas dėl pusės valandos pertraukos. Kolega V. Ąžuolas taip pat kažką norėtų papildyti.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Žinoma, po pusės valandos galima paimti dar vieną pertrauką – susirinksime. (Balsai salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Tame pačiame posėdyje negalima prašyti dviejų pertrauką. Informuoju, tik šiaip. Buvo statutinis siūlymas. Kas pritariate A. Petrošiaus frakcijos vardu pateiktam prašymui skelbti pertrauką šito klausimo pateikime 30 minučių, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 86 Seimo nariai: už – 69, prieš – 11, susilaikė 6. Dėl klausimo pateikimo taip pat skelbiama pusės valandos pertrauka. Fiksuojame, kad yra 20 val. 22 min., tai iki 20 val. 52 min.
20.23 val.
Mokesčių administravimo įstatymo Nr. IX-2112 2, 401, 81 straipsnių ir priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 613 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-980(2)ES (priėmimo tęsinys)
Dabar pereiname prie balsavimų. Kolegos, pereiname prie balsavimų. Darbotvarkės 2-9 klausimas, dėl jo turime apsispręsti, – projektas Nr. XIVP-980(2)ES. Priėmimas. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 75, prieš – 1, susilaikė 17. Įstatymas priimtas. (Gongas)
20.23 val.
Finansinio tvarumo įstatymo Nr. XI-393 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-982(2)ES (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-982(2)ES. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Priėmimas.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 80, prieš – 1, susilaikė 14. Įstatymas priimtas. (Gongas)
20.24 val.
Bankų įstatymo Nr. IX-2085 2, 9, 16, 48, 52, 57, 59, 67, 701, 72, 87 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 703 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-983(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-983(2). Kas pritariate po priėmimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 82, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
20.25 val.
Atsiskaitymų baigtinumo mokėjimo ir vertybinių popierių atsiskaitymo sistemose įstatymo Nr. XI-1428 2 straipsnio ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-984(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10.3 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-984(2). Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 86, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 9. Įstatymas priimtas. (Gongas)
20.26 val.
Centrinių kredito unijų įstatymo Nr. VIII-1682 1, 2, 8, 15, 34, 49, 61, 70 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-985(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10.4 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-985(2). Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 84, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas)
20.26 val.
Finansų įstaigų įstatymo Nr. IX-1068 2, 4, 44 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-986(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10.5 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-986(2). Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 84, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
20.27 val.
Finansinių priemonių rinkų įstatymo Nr. X-1024 15, 102, 107 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 291 ir 1051 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-987(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10.6 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-987(2). Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 83, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
20.28 val.
Įmonių, priklausančių finansų konglomeratui, papildomos priežiūros įstatymo Nr. IX-2387 1, 2, 12 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo antruoju1 skirsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-988(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10.7 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-988(2). Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 81, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 11. Įstatymas priimtas. (Gongas)
20.29 val.
Finansinio užtikrinimo susitarimų įstatymo Nr. IX-2127 2, 9 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-989(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10.8 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-989(2). Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 82, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 11. Įstatymas priimtas.
20.29 val.
Kredito unijų įstatymo Nr. I-796 77 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-990(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10.9 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-990(2). Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 83, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 10. Įstatymas priimtas. (Gongas).
20.30 val.
Lietuvos banko įstatymo Nr. I-678 8, 11, 42, 43, 432 straipsnių, 1, 2 ir 3 priedų pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-991(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-10.10 klausimas – projektas Nr. XIVP-991(2). Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 82, prieš nėra, susilaikė 12. Įstatymas priimtas. (Gongas)
20.31 val.
Geležinkelių transporto kodekso 3, 4, 41, 71, 101, 12, 14, 17, 19, 20, 21, 23, 241, 25, 252, 26, 28, 29, 291, 292, 293, 295, 296, 297, 298, 301, 302, 33 straipsnių ir priedo pakeitimo, Kodekso papildymo 253, 299 ir 2910 straipsniais ir 251 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIVP-1084(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-11 klausimas – projektas Nr. XIVP-1084(2). Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 85, prieš – 1, susilaikė 8. Įstatymas priimtas. (Gongas)
20.31 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 573 ir 589 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-675(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12.1 klausimas – projektas Nr. XIVP-675(2). Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 87, prieš – 4, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
20.32 val.
Administracinių bylų teisenos įstatymo Nr. VIII-1029 14, 18 ir 112 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-676(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-676(2). Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, labai tradiciškai – prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 90 Seimo narių: už – 81, prieš – 4, susilaikė 5. Įstatymas priimtas. (Gongas)
20.33 val.
Gyventojų turto deklaravimo įstatymo Nr. I-1338 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-679(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-12.5 klausimas – projektas Nr. XIVP-679(2). Priėmimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 83, prieš – 4, susilaikė 7. Įstatymas priimtas. (Gongas)
20.34 val.
Seimo nutarimo „Dėl Etninės kultūros globos tarybos sudėties“ projektas Nr. XIVP-1178(2) (priėmimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-14 klausimas – projektas Nr. XIVP-1078(2). Seimo nutarimas. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 85, prieš – 1, susilaikė 8. Nutarimas priimtas. (Gongas)
20.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2002 m. gegužės 28 d. nutarimo Nr. IX-907 „Dėl Nacionalinio saugumo strategijos patvirtinimo“ pakeitimo“ projektas Nr. XIVP-1085(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-15 klausimas – projektas Nr. XIVP-1085(2). Balsuojame po svarstymo. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 84, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 11. Seimo nutarimui po svarstymo pritarta.
20.35 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ projektas Nr. XIVP-1143(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-16 klausimas – projektas Nr. XIVP-1143(2). Svarstymo stadija. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate – prieš arba susilaikote.
Balsavo 96 Seimo nariai: už – 90, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 6. Nutarimo projektui po svarstymo pritarta.
20.36 val.
Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo Nr. I-1367 2, 27, 32 ir 33 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-866(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-17 klausimas – projektas Nr. XIVP-866(2). Svarstymo stadija. Kas pritariate po svarstymo, balsuojate už, kas nepritariate – prieš arba susilaikote.
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 76, prieš – 3, susilaikė 13. Įstatymo projektui po svarstymo pritarta.
20.37 val.
Kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. IX-1709 4, 21, 34, 117, 119, 120, 124, 125, 127, 150, 162, 171 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1096(2), Alternatyviųjų kolektyvinio investavimo subjektų valdytojų įstatymo Nr. XII-1467 3, 4, 14, 18, 22, 41, 43, 55, 56, 60, 61 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 391, 411 ir 431 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIVP-1097(2), Informuotiesiems investuotojams skirtų kolektyvinio investavimo subjektų įstatymo Nr. XII-376 52, 61, 65 straipsnių, priedo pakeitimo ir Įstatymo papildymo 501 straipsniu įstatymo projektas Nr. XIVP-1098(2), Draudimo įstatymo Nr. IX-1737 93, 200, 205 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1099(2), Profesinių pensijų kaupimo įstatymo Nr. X-745 56, 59, 63 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1100(2), Papildomo savanoriško pensijų kaupimo įstatymo Nr. VIII-1212 57, 582 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1101(2), Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-575 23 ir 232 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1102(2), Įmonių grupių konsoliduotosios finansinės atskaitomybės įstatymo Nr. IX-576 10 ir 101 straipsnių ir priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1103(2) (svarstymo tęsinys)
Kitas darbotvarkės klausimas – įstatymų projektų blokas 2-18, 2-18.1, 2-18.2, 2-18.3, 2-18.4, 2-18.5, 2-18.6, 2-18.7 ir 2-18.8, Nr. XIVP-1096(2) ir lydimieji. Kas pritariate įstatymų projektų blokui po svarstymo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 80, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 13. Įstatymų projektų blokui po svarstymo pritarta.
20.38 val.
Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo Nr. IX-751 36, 47 straipsnių ir 2 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1180 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-19 klausimas – projektas Nr. XIVP-1180. Po pateikimo. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate kaip nors kitaip. (Balsas salėje: „Kaip kitaip?“) Kaip į galvą šauna. Pagal sąžinę.
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 73, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 20. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Biudžeto ir finansų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti ar balsuojame? Galime pritarti. Labai dėkui, pritarta. Siūloma svarstyti 2021 m. gruodžio 21 d. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui, pritarta.
20.39 val.
Šilumos ūkio įstatymo Nr. IX-1565 2, 12, 17, 20, 22, 28, 29 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo priedu įstatymo projektas Nr. XIVP-1164 (pateikimo tęsinys)
Kitas darbotvarkės 2-22 klausimas – projektas Nr. XIVP-1164. Po pateikimo. Kas pritariate įstatymo projektui, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 65, prieš – 4, susilaikė 25. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta.
Kaip pagrindinį siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Kaip suprantu, Justinai, kaip papildomą prašysite Energetikos komisiją? Ar galime bendru sutarimu paskirti Energetikos komisiją? (Balsai salėje) Galime. Labai dėkui. Pritarta. Siūloma svarstyti Seimo IV (pavasario) sesijoje. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Labai dėkui, pritarta.
20.40 val.
Įstatymo „Dėl Susitarimo dėl tarptautinės energetikos programos (pakeisto 2018 m. vasario 17 d.) ratifikavimo“ projektas Nr. XIVP-1210 (pateikimo tęsinys)
Darbotvarkės 2-23 klausimas – įstatymo projektas Nr. XIVP-1210. Pateikimas. Kas pritariate įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 88, prieš – 0, susilaikė 6.
Kaip pagrindinį siūloma skirti Užsienio reikalų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Pritarta. Siūloma svarstyti gruodžio… (Balsai salėje)
Dėl svarstymo datos? Prašom, A. Ažubalis per šoninį mikrofoną.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Gerbiamas posėdžio pirmininke, kolegos, prašau komiteto vardu svarstyti skubos tvarka, nes… (Balsai salėje) Atsiprašau, frakcijos vardu. Kadangi vyks susirinkimas kovo mėnesį ir mes turime būti priėmę šitą tarptautinės agentūros projektą.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu buvo skubos siūlymas.
V. Ąžuolas per šoninį mikrofoną.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Šiaip tai viskas gerai, bet tik klausimas, ką jūs visą rudenį veikėte, jeigu dabar atsibudote?
PIRMININKAS. Energetikos ministras D. Kreivys nori atsakyti, ką rudenį veikė? Prašom.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš noriu tikrai paantrinti A. Ažubaliui, kad tikrai labai svarbi tvarka, nes rytoj jau svarstytų komitetas.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ar galime skubai pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Yra noras balsuoti. Kas pritariate dėl svarstymo skubos, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 76, prieš – 4, susilaikė 15. Skubai pritarta. Komitetas pagal savo darbotvarkę nuspręs artimiausiu metu, kada gali įtraukti į darbotvarkę.
Ir nebeliko klausimų, dėl kurių turėtume balsuoti. O dar yra likusios 9 minutės ir turime Seimo narių pareiškimų. Paklausysime kolegų nuomonių įvairiausiais klausimais.
V. Ąžuolas per šoninį mikrofoną. (Balsai salėje) Pranešimą? Gerai, V. Ąžuolas.
20.43 val.
Seimo narių pareiškimai
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ką gi, galime pasidžiaugti, trąšų schemoje suradome kraštinį. Atleidžiamas „Lietuvos geležinkelių“ vadas, nes jo didžiausia nuodėmė, kad jis gelbėjo „Lietuvos geležinkelius“ nuo žlugimo. Ir jis bandė padaryti viską, kad nebūtų privatizuojama ta įmonė, bet viskas ne pagal valdančiųjų planą.
Prieš metus, kai buvo tvirtinama Vyriausybė, aš tai ir numačiau. Galiu būti pranašu, nes jie yra nuspėjami, jie visada daro tą patį: „Mažeikių naftos“ istorija, „Lietuvos geležinkelių“ – viskas tas pats, kas nors kaltas. Turbūt reikėtų dar vieną kaltą surasti, nes per mažai vieno. Turbūt ministrą dar atleisime, bus daugiau kaltų.
Bet galime pasidžiaugti kitu dalyku. Valdantieji, Konstitucijos okupantai, priėmė savo pirmą biudžetą, savo rengtą. Prisiminkime istoriją, ką daro okupantai. Okupantai stengiasi turėti savo ruporą, kuris transliuotų, ką reikia, ir būtinai reikia turėti savo statistiką, kuri padarytų viską taip, kaip reikia, nes jie leis planus, o statistika manipuliuojant planai turės būti įgyvendinami.
Atsisukime ir pažiūrėkime, ar jie taip padarė su biudžetu? Padarė. Savo ruporui nuo 100 iki 200 mln. eurų naujam pastatui. Viskas. Ištikimybė dešimt metų į priekį, nesvarbu kur jie bus. Statistikos departamentas. Reikia turėti savo Statistikos departamentą, kad transliuotų tai, ką reikia: 50 % didesnis biudžetas, statistika bus tokia, kokios reikia. Tada pabandykime pabūti demokratiški, siekti demokratijos, kad žmonės turėtų teisę rinkti savo merus, dar kažką. Neturėsite jūs tokių merų, jie jau patvarkė tiesioginius merų rinkimus, demokratijos čia nereikia.
Tada pažiūrėkime, kaip sekasi su skaičiais Sveikatos apsaugos ministerijoje. Vienas paprastas klausimas: Sveikatos apsaugos ministerija kiekvieną dieną mums sako, kiek jie paskiepijo, kiek yra skiepytų, neskiepytų ir visa kita. Uždavėme labai paprastą vieną klausimą, kiek Lietuvoje yra žmonių, kiek pagal amžiaus grupes yra žmonių, kuriuos reikia paskiepyti. Pasirodo, Sveikatos apsaugos ministerija nežino, bet kiekvieną dieną mums pateikia skaičius. Žinoma, statistika ir visa kita, manipuliuoti viskuo galima.
Einame toliau. Sveikatos sistema, visi džiaugiasi – 800 mln. eurų, kaip žmonės neturės eilių pas daktarus, gaus gydymo paslaugas ir viską. Deja, jūs labai klystate. Jų yra vienas raktinis pasakymas: kuo daugiau sveikatos paslaugų perduoti į privačias rankas. Jie tai ir darys. Ką reikia padaryti, kad privatus sveikatos verslas turėtų daugiau klientų? Kuo daugiau sužlugdyti sveikatos paslaugų. Tai už 800 mln. eurų uždarysime kuo daugiau skyrių, kuo daugiau paslaugų, privatus verslas džiaugsis.
Švietimas. Okupantai taip pat turėjo vieną labai gražų ženklą – tamsią tautą lengviau valdyti. Tas ir bus daroma. Nėra vieno vaiko, nėra biudžeto, nėra finansavimo. Teoriškai mokytojai gaus daugiau, praktiškai neturės darbo. Bet iš tikrųjų galima padaryti ir tokius pakeitimus, kad reikalavimų mokytojams beveik nelieka. Nori būti mokytoju, eik ir būk mokytoju, nesvarbu, ką baigei, kuo būsi. Taip pat geras metodas.
Iš tikrųjų labai greitu, sparčiu žingsniu einame į priekį – į valstybės naikinimą. Pradedant užsienio politika, baigiant vidine politika. Tik iš tikrųjų labai gaila, kad praėjo tik metai. Tad jeigu tiek galima sugriauti per metus, ką bus galima padaryti per trejus metus? Po to teks valstybę prikėlinėti iš pelenų. Bet, žinoma, jie labai geri pėstininkai, reikia pabūti pėstininku (…)? Pabūsime. Reikia pabūti pėstininku K. M. Švabui? Pabūsime. Reikia pabūti pėstininku Pasaulio sveikatos organizacijai? Pabūsime. Visiems galime pabūti – svarbu kuo greičiau sužlugdyti savo valstybę. Ir K. M. Švabas pasakė vieną skambią frazę: jūs nieko neturėsite ir būsite laimingi. Tai kryptimi puikiai einame. Kuo toliau, tuo greičiau, tik gaila, kad po to teks labai skaudžiai verkti.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, už sutaupytą minutę. Į tribūną kviečiamas V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (LRF). Gerbiamieji, teisybė negali turėti pertraukų. Rytų–Vakarų kova. Po penkių prezidento Baltarusijoje rinkimų A. Lukašenka įtikėjo savo galiomis ir gudrumu naudotis dviguba nauda iš Rytų ir iš Vakarų. Heraklio valdžia, dar vadinama autokratija, efektyvesnė negu liberalios demokratijos, nes ji galų gale anarchizuojasi ir ištyžta. Tačiau jeigu Heraklį, vienvaldį vadą, apgauna, tai kaip ir verslo įmonėje galimas bankrotas arba reiderinis užgrobimas.
Kas nutiko Rytvakarų šalyje Baltarusijoje, dar kitaip vadinamoje Gudijoje? Heraklį, tai yra Baltarusijos vadą, apgavo per šeštuosius prezidento rinkimus, apgavo Vakarai. Kalbėsime tiesiai šviesiai – Heraklis negali prisipažinti, kad jį apgavo Vakarai, kuriais jis taip patikėjo: pirko net naftą, derybose spaudė rankas, suderino tranzitą, prisileido į šalį visokio plauko visuomeninių organizacijų, finansuojamų Vakarų imperialistų pinigais, priėmė Vakarams, Europos Sąjungai tinkamų, patinkamų įstatymų.
Vienu žodžiu, vis daugiau pataikavo ir vakarėjo. Rytai pyko, Rusija nervinosi, tačiau Baltarusijos vadas rasdavo raminamųjų priemonių. Vakarų imperialistų pergalė artėjo, kad dar daugiau išplėstų vadinamųjų vakarietiškų globalistinių vertybių imperiją. Vakarai mąstė, kad Baltarusijos Herakliui greitai bus galima duoti per pakinklius ir jis nugrius. Ir bus pergalė. Baltarusijos vadas įtikėjo, kad jo perrinkimas tokioje situacijoje tik formalumas. Vakarai, kaip ir anksčiau, po rinkimų penkis kartus viską nutylės. Tačiau Vakarai apgavo Baltarusijos prezidentą Heraklį. Galima diskutuoti, ar Vakarai nepadarė false starto ir ne per tą vaikiną ar mergužėlę pasirinko būti laimėtojais. Ir visa tai tapo spektakliu. Ar reikėjo šeštą kartą patvirtinti bičiulio statusą? Dabar Baltarusijos Heraklis negali prisipažinti, kad jį apgavo. Koks mačas gali tai padaryti?
Ir Lietuvoje galima rasti daug pavyzdžių. Tai žmogiška. Tačiau ir Vakarų imperializmo režisieriai negali prisipažinti, kad apgavo, išdūrė tokiu lygiu, norėjo savo beveik draugą, daugmaž gerą pažįstamą nuversti be išeitinės išmokos ir garantijų. Dabar susidarė pato situacija. Heraklis stovi ant savo kojų. Jo dėdė Vladimiras padėjo. Nors nelabai gal ir norėjo. Imperialistų užduotis neįgyvendinta. Tokiu atveju iškyla klausimas – kaip toliau gyventi, ką daryti? Čia jau į sceną įšoka labai gerai žinomi Lietuvos politikieriai su savo keistomis iniciatyvomis. Na ir prasidėjo balaganas! Koncertas su nefizinėmis muštynėmis. Gal galima tas sankcijas įskaityti kaip fizines? Vakarai iš pykčio tapo baudėjais. Kas dabar gali sugrąžinti status quo situaciją? Tiems būtų galima skirti Nobelio taikos premiją. Kiek galima pykti ant apgavystės aukos, kad neišėjo jos apgauti? Ar ne laikas savikritiškai pažvelgti į save? Ar Lietuvai būtina būti šio skandalo ir muštinių keršto kurstytoja ir pačiai nukentėti? Vardan ko ir dėl ko?
PIRMININKAS. Laikas! Lygiai 5 minutės. Matau, V. Valkiūno pasisakymas įkvėpė J. Razmą replikuoti per šoninį mikrofoną. Prašom.
J. RAZMA (TS-LKDF). Aš apgailestauju, ateityje žadu pasitaisyti, neformuosiu tokių ilgų darbotvarkių, jeigu po jų gimsta štai tokie pareiškimai. Tikrai pavojingas dalykas taip ilgai dirbti. (Juokas salėje)
PIRMININKAS. Labai dėkui. Matau, kad Valdemaro pasisakymas ne tik Jurgį įkvėpė, bet ir K. Masiulį. Prašom.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Tikrai įkvėpė. Aš esu antikos mitologijos gerbėjas ir sužinojau apie tuomet siautėjusį imperializmą ir kitus dalykus. Tai čia ačiū už tą apšvietą.
PIRMININKAS. Visi kažką sužinojome. G. Surplys. Supratau, kad tokį pirmų dviejų pareiškimų apibendrinimą, ar ne?
G. SURPLYS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, kadangi vis tiek visi laukiame 21 valandos, aš ketinau nekalbėti, bet galiausiai užsirašiau. Mano pranešimas bus labai trumpas ir turbūt bus susijęs su Valdemaro. Jo pavadinimas turbūt galėtų būti „Popierius ištveria viską“. Aš norėčiau kreiptis į vieną Seimo kolegą. Jau keletą mėnesių į savo pašto dėžutę gaunu laiškus, pasirašytus, su tokiais labai trumpais motyvaciniais argumentais. Iš pradžių bandžiau skaityti, paskui pavargau, pradėjau neskaityti, galiausiai pradėjau tuos laiškus mesti į pašto dėžutę to kolegos, kuris man tuos laiškus ir siunčia.
Labai norėčiau paprašyti tokio buitinio dalyko. Gal galima tą kalėdinį susirašinėjimą baigti per Kalėdas, nes tikrai poveikio nedaro jokio, o, žinote, spamas galiausiai pradeda erzinti. Galiausiai bandžiau šiandien suskaičiuoti, kiek popieriaus lapų jau buvo panaudota, nes, kiek suprantu, tuos laiškus gauna visi Seimo nariai. Kiek medžių galėjome išsaugoti, nežinau, nėra tokios formulės. (Balsai salėje) Negaunate visi? Aš galėsiu perduoti. Nežinau formulės, kaip apskaičiuoti, internetas tokios nepateikia. Bet manau, kad aplinkosauginiu požiūriu sprendimas irgi nėra sveikintinas. Artėjant Kalėdoms norėčiau atsisakyti, išsibraukti iš subskraiberių sąrašo ir tų laiškų nebegauti. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Na ką, kolegos, žingsnis po žingsnio, pareiškimas po pareiškimo ir praėjo 30 minučių skelbtos pertraukos dėl dviejų klausimų.
20.55 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2894 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1200 (pateikimo tęsinys)
Grįžtame prie 2 rezervinio klausimo – Švietimo įstatymo Nr. I-1489 29 straipsnio pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2894 2 straipsnio pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-1200. Pranešėjas – K. Bartoševičius. Pateikimas.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, labas vakaras, mieli Seimo nariai, džiugu matyti tiek daug veidų vakare. Šiandien jums teikiu Švietimo įstatymo pakeitimo projektą dėl Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 29 straipsnio pakeitimo įstatymo. Jame numatyta, kad 2022 m. sausio 1 d. prašymų dėl priėmimo į valstybines ir savivaldybių mokyklas, vykdančias ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio, vidurinio ugdymo programas, pateikimas, mokinių eilės sudarymas, priimtų mokinių sąrašų patvirtinimas, informacijos apie priėmimą į mokyklą, kvietimas pasirašyti mokymo sutartis ir jų pasirašymas, mokinių duomenų tvarkymas vykdomas centralizuotai. Tačiau tam projektui vykdyti reikia apie 2 mln. eurų, o 2021 metais Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos asignavimuose tam lėšų nebuvo numatyta. Trumpai tariant, šiuo įstatymo projektu yra siekiama tinkamai pasirengti centralizuotai priimti mokinius į mokyklas, įgyvendinant šias ikimokyklinio, priešmokyklinio, pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas. Decentralizuotas ir nekompiuterizuotas priėmimo procesas nėra efektyvus, jis reikalauja darbuotojų laiko, perkeliant popieriniuose dokumentuose pateiktus duomenis į mokinių registrą ir kitas sistemas, todėl atsiranda net ir korupcijos rizika.
Todėl Švietimo įstatymo pakeitimo projekte yra siūloma pakeisti šio įstatymo įgyvendinimo datą iš 2021 m. sausio 1 d. į 2024 m. sausio 1 d. ir pakeisti iš to plaukiančias Lietuvos Respublikos Vyriausybės priimamų įgyvendinamųjų teisės aktų datas. Pakeitus įstatymo įsigaliojimo datą ir šio įstatymo įgyvendinamųjų teisės aktų priėmimo datą, bus tinkamai pasirengta įstatymo nuostatoms dėl decentralizuoto mokinių priėmimo įgyvendinimo, bus sukurta centralizuota sistema, parengti nuostatai, techninė specifikacija ir taip toliau – tai bus susieta su mokinių registru. Sukūrus tokią priėmimo sistemą viskas bus kur kas paprasčiau, centralizuota, lengva ir patogu tiek mokiniams, tiek valstybinėms institucijoms. Užėmiau dvi minutes jūsų laiko. Jeigu turite klausimų, mielai į juos atsakysiu.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega, už tokį glaustą, lakonišką pristatymą, tačiau vis tiek jūsų nori paklausti du Seimo nariai. Pirmasis klausia J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Na, žanras turi būti išlaikytas. Projektas šiaip yra gana svarbus, man šiek tiek liūdna, kad yra nukeliamas dvejiems metams tos svarbios sistemos atsiradimas. Motyvuojama, kad nebuvo pinigų šių metų biudžete, bet ar yra pinigų 2022 metų biudžete? Ar neįmanoma, kad per metus ta sistema būtų sukurta?
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Reikia tik įsivaizduoti, kiek mokinių yra Lietuvoje ir kokio dydžio sistemą reikia sukurti.
Kita vertus, nepamirškime, kokias sistemas mes Lietuvoje turėjome, – jos neretai mėgsta lūžti, užlūžti, sugesti, neveikti, ypač tais kritiniais momentais. Na, tai mes netęskime tokios praktikos ir pasiruoškime tinkamai, kad nekiltų jokių nesklandumų, ir tokią sistemą paleiskime kiek galima kokybiškesnę ir geresnę. Taip, ministerija planuoja ir iš RRF’o lėšų skirti tam.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Klausia V. Ąžuolas.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamasis pranešėjau, toks labai paprastas ir trumpas klausimas. Švietimo, mokslo ir sporto ministerija pagal priimtą Prezidento įstatymą turėjo šiemet skirti 30 mln. tiek darželių, tiek priešmokyklinių, tiek kitų vietų plėtrai. Jeigu būtų pakankamai vietų tiek darželiuose, tiek mokyklose, ar šis įstatymas turėtų prasmę?
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Tiesą pasakius, aš apgailestauju, tačiau nematau ryšio tarp vietų darželiuose ir mokyklose kiekio ir centralizuoto priėmimo į darželius, mokyklas ir kitas ugdymo įstaigas centralizuotos sistemos. Tai turbūt nepriklauso nuo to ir turbūt kitu klausimu reikėtų klausti būtent apie šio įstatymo projektą, kuris yra dėl šio įsigaliojimo datos pakeitimo tam, kad atsakingos institucijos sugebėtų atsakingai pasiruošti tokios sistemos paleidimui. Apgailestauju, bet tai nepriklauso nuo tų vietų, kurias jūs minėjote.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Pasisakyti dėl motyvų po pateikimo taip pat nėra norinčių Seimo narių.
Balsuojame. Kas pritariate ką tik pristatytam įstatymo projektui po pateikimo, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate prieš arba susilaikote. Gerbiamas Kazimierai, jūs balsuosite? Nebalsuojate dėl kolegos? Neįtikino jūsų. Supratau. Viskas aišku.
Balsavo 66 Seimo nariai: už – 63, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 3. Įstatymo projektui po pateikimo pritarta. Pagrindiniu komitetu siūloma skirti Švietimo ir mokslo komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Siūloma svarstyti 2021 m. gruodžio 21 d. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui.
Per šoninį mikrofoną K. Bartoševičius. Replika.
K. BARTOŠEVIČIUS (TS-LKDF). Kolegos, apgailestauju, negalime svarstyti gruodžio 21 dieną, nes paskui galimai gali neužtekti laiko. Būtų gerai rytoj svarstyti. Todėl prašau frakcijos vardu skubos. (Balsai salėje) Komitete svarstyti.
PIRMININKAS. Jūs gal kaip nors kristalizuokite. Girdžiu skirtingas nuomones. Per šoninį mikrofoną J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Pirmiausia frakcijos vardu prašome skubos dėl šio svarstymo ir tai leis numatyti svarstymo datą Seime ateinantį ketvirtadienį.
PIRMININKAS. Labai dėkui. Ar galime, kolegos, bendru sutarimu pritarti skubos prašymui? (Balsai salėje) Galime. Labai dėkui. Pritarta skubai. Kaip komitetas apsispręs, taip ir apsvarstys kaip galima greičiau, kaip įmanoma.
21.02 val.
Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1197, Kelių įstatymo Nr. I-891 20 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1198 (pateikimo tęsinys)
Paskutinis šios dienos likęs klausimų blokas: rezervinis 5.1 klausimas – Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo Nr. VIII-2032 3 priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1197 ir lydimasis rezervinis 5.2 klausimas – projektas Nr. XIVP-1198. Pranešėjas – K. Starkevičius. Pateikimas.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Labas vakaras. Iš tikrųjų pasistengsiu labai trumpai. Dėl didžiagabaričių ir sunkiasvorių krovinių vežimo yra šis įstatymas, nes iki dabar nebuvo reglamentuota. Priėmus šį įstatymą bus reglamentuota veikla. Aišku, laukia didelių krovinių „Orlen Lietuva“ gabenimas jūra. Tai 1 tūkst. 800 tonų krovinio gabenimas. Noriu pabrėžti, kad kai naktį mes matome vežamus didelius krovinius, tai nėra mokamas mokestis. Šis įstatymas tai reglamentuos. Ačiū.
PIRMININKAS. Labai dėkui, gerbiamas kolega. Tikrai trumpas ir glaustas pristatymas, tačiau G. Palucko pristatymo praeitame posėdyje jums vis dėlto nepavyko aplenkti. Jūsų klausti norėtų vienas Seimo narys – V. Valkiūnas. Jo posėdžių salėje nematau. (Balsai salėje) Ai, per šoninį mikrofoną. Prašau, Valdemarai. Prašau klausti.
V. VALKIŪNAS (LRF). Labai geras projektas, aš palaikau jį. (Plojimai)
PIRMININKAS. Labai prasmingas ir reikalingas pasisakymas. Pasisakymai dėl motyvų po pateikimo. Už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Nebetrukdau. V. Valkiūno žodis…
PIRMININKAS. Nebetrukdysite. Labai dėkui, kad nebetrukdote.
Balsuojame dėl įstatymų projektų bloko po pateikimo. Kas pritariate, balsuojate už, kas nepritariate, balsuojate arba prieš, arba susilaikote, arba išvis galite nebalsuoti.
Balsavo 72 Seimo nariai: už – 70, prieš nebalsavo niekas, susilaikė 2. Įstatymų projektams po pateikimo pritarta.
Dėl abiejų įstatymų projektų pagrindiniu komitetu siūloma skirti Ekonomikos komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? Galime. Labai dėkui. Papildomu komitetu siūloma skirti Kaimo reikalų komitetą. Galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Labai dėkui. Pritarta. Siūloma svarstymo data – 2021 m. gruodžio 21 d. Ar galime pritarti bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. Labai dėkui.
Gerbiami kolegos, šia gražia nata ir bendru sutarimu baigiame šios dienos plenarinį posėdį. (Balsai salėje) Per šoninį mikrofoną J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Mes čia taip greitosiomis paskyrėme du komitetus. Kai yra tokia artima svarstymo data, ar tikrai spės ir papildomas komitetas apsvarstyti? Aš gal siūlau palikti tik pagrindinį komitetą ir viskas.
PIRMININKAS. Prašau, ponas V. Pranckietis per šoninį mikrofoną.
V. PRANCKIETIS (LSF). Mes rytoj kaip tik esame sutrumpinę posėdį, tai laiko turėtume. Jeigu iki rytdienos būtų parengti dokumentai, galėtume svarstyti, įtrauktume į darbotvarkę.
J. RAZMA (TS-LKDF). Jeigu komitetas apsiima taip greitai apsvarstyti, tada gerai.
PIRMININKAS. Supratau. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). O aš noriu jums padėkoti už puikiai vestą posėdžio pabaigą.
PIRMININKAS. Labai dėkui už padėką. (Plojimai) Kaip supratau, bendru sutarimu pritariame Kaimo reikalų komitetui.
Paskutinis ir svarbiausias šios dienos darbas, net ir už biudžeto priėmimą turbūt svarbesnis, – registruojamės.
Užsiregistravo 64 Seimo nariai. Skelbiu gruodžio 14 dienos Seimo vakarinį plenarinį posėdį baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DPF – Darbo partijos frakcija; DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; LF – Laisvės frakcija; LRF – Lietuvos regionų frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.