LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

socialinių reikalų ir darbo komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO PAPILDOMA IŠVADA (1)

DĖL GAUTŲ NAUJŲ PASTABŲ IR PASIŪLYMŲ DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS IŠMOKŲ VAIKAMS ĮSTATYMO NR. I-621 3, 16, 17, 18, 21 STRAIPSNIŲ, II SKYRIAUS PAVADINIMO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 9STRAIPSNIU

ĮSTATYMO PROJEKTO Nr. XIVP-844(2)

 

2023-12-20 Nr. 103-P-53

Vilnius

 

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Justas Džiugelis – komiteto pirmininkas, Rima Baškienė, Algimantas Dumbrava, Vaida Giraitytė-Juškevičienė, Gintautas Kindurys, Linas Kukuraitis, Paulė Kuzmickienė (pavaduojanti Viliją Aleknaitę-Abramikienę), Monika Ošmianskienė, Rasa Petrauskienė, Algirdas Sysas, Jonas Varkalys; komiteto biuras: Evelina Bulotaitė – vedėja, patarėjos: Dalia Aleksejūnienė, Diana Jonėnienė, Asta Kazlauskienė, Ieva Kuodienė, padėjėja Renata Liekienė; kviestieji asmenys: Ieva Aninkevičiūtė-Gorbyliovienė – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės patarėja, Svetlana Kulpina – Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Piniginės paramos grupės vedėja.

2. Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvados ir kitų ekspertų pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto sprendimas

Argumentai,

pagrindžiantys sprendimą

str.

str. d.

p.

1.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-18

 

3

(91)

 

2

 

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo Lietuvos Respublikos išmokų vaikams įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 91 straipsnio 2 dalyje, siekiant teisinio reguliavimo aiškumo, vietoj nuorodos „šio straipsnio 1 dalyje nurodyta išmoka“ siūlytina įrašyti konkrečios išmokos pavadinimą „vaiko priežiūros kompensacinė išmoka“.

 

Pritarti.

Pasiūlymas: Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip:

„2. Už tą patį vaiką ir laikotarpį gali būti skiriama ir mokama tik viena šio straipsnio 1 dalyje nurodyta vaiko priežiūros kompensacinė išmoka.“

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

2.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-18

 

3

(91)

 

3

 

2

 

2. Keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 2 punkte nustatyta, kad vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama „už vaiką, kurio vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų kreipėsi dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo, kai, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka tuo metu paskirta už to paties vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens 5 prižiūrimus vaikus, išskyrus atvejus, kai jie visi yra vienos bendrai gyvenančių asmenų grupės auginami ir (ar) globojami vaikai.“

Pagal keičiamo įstatymo 91 straipsnio 2 dalį, už tą patį vaiką ir laikotarpį gali būti skiriama ir mokama tik viena vaiko priežiūros kompensacinė išmoka, todėl keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata, pagal kurią vaiko priežiūros kompensacinė išmoka neskiriama už vaiką, <...> kai, <...> vaiko priežiūros kompensacinė išmoka tuo metu paskirta už to paties vaiko priežiūrą, yra perteklinė. Keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 2 punkte sąlyga „kai, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka tuo metu paskirta už to paties vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens 5 prižiūrimus vaikus“ nesuprantama ir dėl to, kad neaišku, kodėl teisė į išmoką siejama su vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens prižiūrimų vaikų skaičiumi.

Keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 2 punkte siūloma nustatyti išimtis „išskyrus atvejus, kai jie visi yra vienos bendrai gyvenančių asmenų grupės auginami ir (ar) globojami vaikai“ nesuprantama, neaišku, kokius asmenis apima samprata „viena bendrai gyvenančių asmenų grupė“ ir iš kokių teisinių santykių jiems kyla pareiga auginti ir (ar) globoti, kaip galima numanyti, ne jų pačių vaikus.

 

Pritarti iš dalies.

Argumentai: Keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 2 punkto nuostata siūloma apriboti vaikų, kuriuos gali prižiūrėti fizinis asmuo, skaičių iki 5 vaikų, siekiant užtikrinti prižiūrimų vaikų saugumą ir tinkamą priežiūrą.

Praktika nustatyti maksimalų fizinio asmens prižiūrimų vaikų skaičių taikoma ir kitose Europos šalyse, pavyzdžiui, Norvegijoje ir Airijoje vaikus prižiūrintis asmuo gali prižiūrėti ne daugiau kaip 5 vaikus, Anglijoje – ne daugiau kaip 6 vaikus ir pan.

Pažymėtina, kad bendrai gyvenantys asmenys (kaip tai apibrėžta Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams 2 straipsnio 2 dalyje) gali auginti vaikus iš buvusių santuokų ar bendro gyvenimo, t. y. ne savo biologinius vaikus, kurie įskaitomi į bendrai gyvenančių asmenų sudėtį.

Siekiant išvengti atvejų, kai vaiko priežiūrą vykdantis fizinis asmuo pagal sutartį prižiūrėtų vaikus iš kelių bendrai gyvenančių asmenų grupių (kelių šeimų), kuriose auga daugiau negu 5 vaikai, siūloma nustatyti išimtį, kad fizinis asmuo gali prižiūrėti daugiau kaip 5 vaikus, tik jeigu jie visi yra vienos bendrai gyvenančių asmenų grupės (šeimos) vaikai.

 

Pasiūlymas: Siekiant teisinio aiškumo, siūlome pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 91 straipsnio 3 dalies 2 punktą ir jį išdėstyti taip:

„2) už vaiką, kurio vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų kreipėsi dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo, kai, Socialinės paramos šeimai informacinės sistemos duomenimis, laikotarpiu, už kurį vienas iš vaiko tėvų (įtėvių) ar globėjų kreipiasi dėl vaiko priežiūros kompensacinės išmokos skyrimo, ši vaiko priežiūros kompensacinė išmoka tuo metu paskirta už to paties vaiko priežiūrą vykdančio fizinio asmens, vykdančio vaiko priežiūrą, kitus 5 prižiūrimus vaikus, išskyrus atvejus, kai jie visi yra vienos bendrai gyvenančių asmenų grupės auginami ir (ar) globojami vaikai.“

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

3.

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-12-18

 

3

 

 

 

3. Įvertinus įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą darytina išvada, kad teisė į vaiko kompensacinę išmoką nėra siejama su savivaldybių įsteigtose ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigose esamomis vietomis, t. y. vaiko kompensacinė išmoka būtų skiriama ir mokama nepaisant to, kad yra galimybė ugdyti vaiką savivaldybės įsteigtoje vaiko ikimokyklinio ugdymo įstaigoje (pavyzdžiui, esančioje toje pačioje seniūnijoje, kurioje jis gyvena). Siūlomas teisinis reguliavimas svarstytinas. Pagal Lietuvos Respublikos vietos savivaldos įstatymo 6 straipsnį, ikimokyklinio ugdymo organizavimas yra savarankiška savivaldybių funkcija, todėl savivaldybėms tenka pareiga steigti ir išlaikyti biudžetines įstaigas, steigti viešąsias įstaigas ir taip užtikrinti funkcijų vykdymą. Tuo tikslu savivaldybės skiria finansinius, materialinius bei žmogiškuosius išteklius. Įtvirtinus įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, nepaisant to, kad savivaldybėje būtų galimybė ugdyti vaiką jos įsteigtoje ir išlaikomoje ikimokyklinio ugdymo įstaigoje, išliktų teisė gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką (sąlyga, kad vaikas nėra ugdomas pagal ikimokyklinio ugdymo programą savivaldybės įstaigoje nereiškia, kad nėra galimybės vaiko ugdyti pagal ikimokyklinio ugdymo programą savivaldybės įstaigoje). Pažymėtina, kad nustačius įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą, nevalstybinių įstaigų, vykdančių ikimokyklinio ugdymo programas ir fizinių asmenų, vykdančių vaikų dienos priežiūrą pagal individualios veiklos vykdymo pažymą verslo sąlygos nebūtų vienodos, nes už vaikus, kurie ugdomi nevalstybinėse įstaigose, vaiko priežiūros kompensacinė išmoka nebūtų skiriama. Kartu šiame kontekste atkreiptinas dėmesys, kad Lietuvos Respublikos valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymo 9 straipsnyje yra įtvirtintas valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo racionalumo principas, pagal kurį valstybės ir savivaldybių turtas turi būti tausojamas, nešvaistomas, racionaliai valdomas ir naudojamas. Valstybės turto racionalų naudojimą ne kartą yra akcentavęs ir Konstitucinis Teismas. Pvz., Konstitucinio Teismas 2003 m. rugsėjo 30 d. nutarime yra pasakyta, kad „Valstybei nuosavybės teise priklausantis turtas turi būti tvarkomas taip, kad tarnautų bendrai tautos gerovei, visos visuomenės interesui; valstybės turtas yra viena iš priemonių viešajam interesui, socialinei darnai užtikrinti; valstybinės valdžios institucijos, kitos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo, pačios nėra šio turto savininkės – jis priklauso visai valstybei; todėl visos valstybės institucijos, turinčios įgaliojimus priimti sprendimus dėl valstybei nuosavybės teise priklausančio turto valdymo, naudojimo bei disponavimo juo, privalo laikytis Konstitucijos normų ir principų.“ Atsižvelgus į tai, kas nurodyta, į konstitucinę pareigą racionaliai naudoti valstybės ir savivaldybių lėšas bei kitą turtą, vadovaujantis Korupcijos prevencijos įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktų, 5 dalies nuostatomis turėtų būti atliktas projekto antikorupcinis vertinimas.

 

Nepritarti.

Argumentai: Teisė į vaiko priežiūros kompensacinę išmoką nėra siejama su savivaldybių įsteigtose ikimokyklinio amžiaus vaikų ugdymo įstaigose esamomis vietomis siekiant išvengti didelės administracinės naštos išmokų gavėjams ir savivaldybių administracijoms. Šiuo aspektu paminėtina, kad ne visose savivaldybėse yra nustatytas centralizuotas vaikų priėmimas į ikimokyklinio ugdymo įstaigas, todėl tose savivaldybėse, kuriose priėmimą vykdo kiekviena ugdymo įstaiga savarankiškai, savivaldybių administracijų padaliniai (švietimo skyriai) neturi duomenų apie laukiančiųjų eilę, taip pat informacijos, ar tėvai kreipėsi į ugdymo įstaigą (-as) ir neturi galimybių ugdyti vaiko dėl vietų ikimokyklinio ugdymo įstaigose trūkumo. Tokiais atvejais,  vaiko tėvai patys turėtų pateikti dokumentą (pažymą) iš kiekvienos savivaldybės teritorijoje veikiančios ikimokyklinio ugdymo įstaigos, patvirtinantį faktą, kad ikimokyklinio ugdymo įstaigoje vietų nėra ir vaikas yra įrašytas į laukiančiųjų sąrašą, tačiau galimybių patikrinti informaciją, ar pažymos pateiktos iš visų savivaldybės ikimokyklinio ugdymo įstaigų, į kurias tėvai kreipėsi, nėra.

Be to, galimi piktnaudžiavimo atvejai, kai vaiko tėvai sąmoningai pasirinktų tą ikimokyklinio ugdymo įstaigą, kurioje trūksta vietų, ir tokiu būdu įgytų teisę gauti vaiko priežiūros kompensacinę išmoką.

Pastebėtina ir tai, kad tam tikrais atvejais vaikai nelanko ikimokyklinio ugdymo įstaigų ne tik dėl vietų juose trūkumo, bet ir dėl kitų svarbių aplinkybių, pavyzdžiui, vaiko raidos specifikos, ligų ar pan.

Pažymėtina, kad siūlomu teisiniu reguliavimu nėra siekiama reguliuoti verslo sąlygų, o, įteisinant naują išmokos rūšį, – finansiškai paremti šeimas, kurios patiria išlaidas samdant vaikus prižiūrintį fizinį asmenį (išlaidos per mėnesį siekia nuo 400 iki 1000 eurų).

Atkreiptinas dėmesys, kad vaikų, kurie dalyvauja ikimokyklinio ugdymo programose nevalstybinėse įstaigose, ugdymą jau finansuoja valstybė (skiriamas ugdymo krepšelis). Be to, dalis savivaldybių administracijų, kurios negali užtikrinti ikimokyklinio ugdymo paslaugų prieinamumo vaikams savo įsteigtose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, siekdamos sumažinti finansinę naštą šeimoms, iš savo biudžetų lėšų vaikų tėvams (įtėviams), globėjams ar pačioms nevalstybinėms įstaigoms kompensuoja dalį su vaikų ikimokykliniu ugdymu susijusių išlaidų.

 

Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

 

 

3. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: -

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                         Justas Džiugelis

 

 

 

 

 

Komiteto biuro patarėja A. Kazlauskienė