LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas

PAPILDOMO KOMITETO IŠVADa

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS TEISĖKŪROS PAGRINDŲ ĮSTATYMO NR. XI-2220 PAPILDYMO 5¹, 5² IR 5³ STRAIPSNIAIS ĮSTATYMO PROJEKTO nr. xiiip-3052

2019-10-09 Nr. 113-P-31

Vilnius

1. Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė, komiteto pirmininko pavaduotojas Algis Strelčiūnas, komiteto nariai: Valentinas Bukauskas, Ričardas Juška, Vytautas Kamblevičius, Gintautas Kindurys, Vanda Kravčionok, Kęstutis Masiulis, Zenonas Streikus, Povilas Urbšys.

Komiteto biuro darbuotojai: biuro vedėja Lina Milonaitė, patarėjai: Algirdas Astrauskas, Eglė Jonevičienė, Kristina Šimkutė, padėjėja Genovaitė Jasaitienė.

Kviestieji asmenys: Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vyresnioji patarėja Reda Gabrilavičiūtė, Teisingumo ministerijos Teisminės justicijos ir civilinės teisės grupės vadovė Jurga Greičienė, Teisingumo ministro patarėja Rasa Svetikaitė, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos Prevencijos skyriaus vedėja Evelina Matulaitienė, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas Valdas Sutkus, Investors‘ Forum vykdomoji direktorė Rūta Skyrienė, UAB „Vento Nuovo“ partneris, lobistas Arnas Marcinkus, Lietuvos advokatūros sekretorius Paulius Griciūnas, UAB „Vento Nuovo“ lobistė, stebėsenos ir analizės ekspertė Gabrielė Andrašiūnienė, Nacionalinės NVO tarybos pirmininkas Edvinas Regelskis, NVO teisės instituto atstovė Agnė Černiauskaitė, Lietuvos vyskupų konferencijos atstovas Vygantas Malinauskas, Transparency International Lietuvos skyriaus iniciatyvų vadovė Eglė Kavoliūnaitė-Ragauskienė, Transparency International Lietuvos skyriaus iniciatyvų koordinatorė Ieva Dunčikaitė, Lietuvos negalios organizacijų forumo atstovė Henrika Varnienė, Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Teisės grupės vyresnioji patarėja Eglė Gasiūnaitė, NVO sektoriaus ekspertė Gaja Šavelė, NVO teisės instituto atstovas Rytis Jokubauskas, Laisvos visuomenės instituto teisės ekspertas Ramūnas Aušrotas, Lietuvos pramoninkų konfederacijos vykdantysis direktorius Ričardas Sartatavičius, Nacionalinio švietimo NVO tinklo atstovė Judita Akromienė, Nevyriausybinių organizacijų informacijos ir paramos centro direktorius Martinas Žaltauskas.

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17				Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, galiojantiems įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas: 1. Atkreipiame dėmesį, kad projektas teikiamas kartu su Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu Nr. XIIIP-3051 ir yra lydintysis projektas. Aiškinamajame rašte teigiama, kad šis projektas teikiamas siekiant išviešinti asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, veiklą, kuriems netaikomas Lobistinės veiklos įstatymas. Teikiamu projektu siūloma reglamentuoti asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, apskaitą (įrašymą į atitinkamą sąrašą), jų teises, pareigas, įrašymo į sąrašą tvarką, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos funkcijas, skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą, jos tvarkymą ir kitus su tuo susijusius klausimus, nesant įstatyminio pagrindo (nes Lobistinės veiklos įstatymas šiuo atveju netaikomas), kuriame būtų apibrėžta asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąvoka, šių asmenų statusas, santykis su kitais teisėkūros veikloje dalyvaujančiais subjektais ir kt. klausimai. Projektu siūlomi reguliuoti klausimai, detalus procedūrinių veiksmų aprašinėjimas nėra ir negali būti Teisėkūros pagrindų įstatymo reguliavimo dalykas. Teisėkūros pagrindų įstatymo paskirtis – nustatyti teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Pažymėtina, kad Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo, kuris reglamentuoja Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos (toliau – VTEK) statusą, veiklos teisinius pagrindus, sudarymo tvarką, kompetenciją ir organizacinę struktūrą, sprendimų priėmimą, keisti nesiūloma, nors teikiamo projekto nuostatos iš esmės susijusios su VTEK paskirties pakeitimu, funkcijų praplėtimu, naujų teisių ir pareigų nustatymu. Pavyzdžiui, šio įstatymo 2 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija – Lietuvos Respublikos Seimo įsteigta ir jam atskaitinga kolegiali asmenų, dirbančių valstybinėje tarnyboje, ir asmenų, vykdančių lobistinę veiklą, priežiūrą ir korupcijos prevenciją pagal įstatymo jai priskirtą kompetenciją vykdanti institucija. Tuo tarpu asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, veikla nėra pripažįstama lobistine veikla. Taip pat pažymėtina, kad VTEK įgaliojimų sąrašas įstatyme yra baigtinis, todėl jų ribų išplėtimas kituose įstatymuose, nepapildžius jos veiklą reglamentuojančio įstatymo, negalimas.	Pritarti iš dalies	Pažymėtina, kad, kai tam tikrą teisinį reguliavimą siekiama nustatyti įstatymu, tam nereikia įstatyminio pagrindo. Asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąvoka yra savaime aiški, kadangi žodis „asmenų“ apimtų bet kurį fizinį ar juridinį asmenį, įtakos darymas yra savaime aiškus veiksmas, o teisėkūros sąvoka jau apibrėžta Teisėkūros pagrindų įstatymo (toliau – TPĮ) 2 straipsnio 5 dalyje. Asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, įrašymą į specialų sąrašą, į sąrašą įrašytų asmenų teises, pareigas būtent ir siekiama naujai reglamentuoti, todėl ir siūlomas Lietuvos Respublikos teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5¹, 5²ir 5³straipsniais įstatymo projektas (toliau – TPĮ projektas). Pažymėtina, kad TPĮ 1 straipsnio 1 dalyje yra apibrėžta TPĮ paskirtis: šis įstatymas nustato teisėkūros principus, teisėkūros stadijas, valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų, kitų teisėkūroje dalyvaujančių asmenų teises ir pareigas. Taigi, TPĮ projektu siekiami reglamentuoti santykiai (asmenų dalyvavimas teisėkūroje, poveikio teisėkūrai viešinimas) yra tiesioginis TPĮ reguliavimo dalykas. Pateiktų įstatymų projektų aiškinamajame rašte nurodyta, kad dėl siūlomų TPĮ pakeitimų reikės papildyti Lietuvos Respublikos Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymą ir numatyti Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įgaliojimus prižiūrėti, kaip įgyvendinamos naujos siūlomos TPĮ nuostatos. Atsižvelgdamas į pastabą, kad VTEK įgaliojimų sąrašo išplėtimas kituose įstatymuose negalimas nepapildžius jos veiklą reglamentuojančio įstatymo, Komitetas parengė Lietuvos Respublikos vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo Nr. X-1666 pakeitimo įstatymo Nr. XIII-2275 1 straipsnio pakeitimo įstatymo projektą, kurį teiks kaip lydintįjį šio paketo projektą.
2.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	1			2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 5¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte tikslintina sąvoka „per paskutinius vienus metus“, nes neaišku kaip jie būtų skaičiuojami, kokia data ar juridinis faktas būtų atskaitos taškas.	Pritarti	Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 2 dalies 1 punkte po žodžių „per paskutinius vienus metus“ siūlytina įrašyti „nuo prašymo pateikimo dienos“ ir 5¹ straipsnio 2 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) vardas ir pavardė, asmens kodas, gyvenamoji vieta, darbo vieta ir pareigos per paskutinius vienus metus nuo prašymo pateikimo dienos, jeigu prašymą pateikia fizinis asmuo;“
3.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	1			3. Keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 3 dalyje numatyta, kad VTEK <...> priima sprendimą dėl asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Ši nuostata tikslintina, nes ji tik iš dalies reglamentuoja kokius sprendimus priima VTEK, apsvarsčiusi prašymą įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Taigi pirmiausia turėtų būti nustatyta kokius apskritai sprendimus gali priimti VTEK, t.y. sprendimą įrašyti asmenį į minėtą sąrašą, sprendimą atsisakyti įrašyti ar pvz., sprendimą, atidėti prašymo nagrinėjimą iki visų reikalingų dokumentų pateikimo. Be to, būtina nurodyti, kad sprendimas atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, turi būti motyvuotas.	Nepritarti	Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 3 dalyje siūlomas nustatyti reguliavimas yra pakankamas, kadangi nuostata „sprendimas dėl asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą“ apima ir teigiamus sprendimus, ir neigiamus sprendimus. Be to, kai reikia papildomų dokumentų, formalus sprendimas nebūtų priimamas, kadangi toliau nustatyta „jeigu reikia papildomos informacijos ar dokumentų, būtinų sprendimui priimti, šioje dalyje nurodytas terminas skaičiuojamas nuo visos reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo dienos“. Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 4 dalyje jau yra nurodyta, kad „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsisako įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą tik jei prašymą pateikęs asmuo pateikė neteisingus ar neišsamius šiame straipsnyje nurodytus duomenis ir (ar) papildomą informaciją. Tokiu atveju Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikia asmeniui motyvuotą atsakymą.“ Pažymėtina, kad analogiškas reguliavimas yra nustatytas Lobistinės veiklos įstatymo (toliau – LVĮ) 10 straipsnyje (keičiamo LVĮ 8 straipsnis) ir šių nuostatų nesiūloma keisti, jos nekelia praktinių problemų.
4.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	1			4. Keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 4 dalies nuostata diskutuotina, nes čia numatytas atsisakymo įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, motyvas – jei prašymą pateikęs asmuo pateikė neteisingus ar neišsamius <...> duomenis ir (ar) papildomą informaciją - yra nepakankamas. Asmeniui, pateikusiam prašymą, turi būti suteikta galimybė ištaisyti neteisingus duomenis ar juos papildyti. Juolab, kad prieš tai einančioje dalyje įrašyta, kad jeigu reikia papildomos informacijos ar dokumentų, būtinų sprendimui priimti, <...> terminas skaičiuojamas nuo visos reikiamos informacijos ar dokumentų gavimo dienos. Tad nuspręsti atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, būtų galima pvz., pakartotinai nepateikus (ar laiku nepateikus) visų duomenų, ar pan. Be to, iš projekto nuostatų neaišku kaip dažnai asmuo gali teikti tokius prašymus. Taip pat diskutuotinas klausimas dėl VTEK teisės prašyti papildomų dokumentų, papildomos informacijos. Įstatyme turi būti aiškiai nurodyta kokių dokumentų ar informacijos gali reikalauti pateikti VTEK, nes jos nepateikimas gali būti pagrindas priimti sprendimą atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Tokia nuostata kelia abejonių dėl taikymo. Šioje nuostatoje taip pat numatyta, kad VTEK, atsisakiusi įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, pateikia asmeniui motyvuotą atsakymą, <...> apie priimtą sprendimą <...> praneša raštu per tris darbo dienas. Pažymėtina, kad tiek priėmusi sprendimą įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą, tiek neįrašyti, VTEK turėtų pateikti asmeniui priimtą (motyvuotą, jei sprendimas neigiamas) sprendimą, o ne „motyvuotą atsakymą“. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos įstatymo 30 straipsnį VTEK sprendimai gali būti skundžiami Vilniaus apygardos administraciniam teismui per vieną mėnesį nuo sprendimo paskelbimo arba jo įteikimo suinteresuotam asmeniui dienos.	Pritarti iš dalies	Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 4 dalyje siūlomas nustatyti reguliavimas yra pakankamas, kadangi šio straipsnio 3 ir 4 dalys turi būti aiškinamos sistemiškai. Taikant nurodytas normas sistemiškai yra aišku, kad VTEK, pirma, turi paprašyti pateikti papildomus dokumentus, ir, antra, gali atsisakyti įrašyti asmenį į sąrašą tik tuomet, kai asmuo nepateikė papildomų dokumentų ar neištaisė duomenų. Pažymėtina, kad analogiškas reguliavimas yra nustatytas LVĮ 10 straipsnio (keičiamo LVĮ 8 straipsnis) 5 dalyje ir šių nuostatų nesiūloma keisti, jos nekelia praktinių problemų. TPĮ projektu neribojama ir nesiekiama riboti asmens teisės teikti prašymus dėl asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą. Analogiškas reguliavimas yra nustatytas ir kituose teisės aktuose, kurie reguliuoja asmenų įrašymą į sąrašus (pavyzdžiui, Mediacijos įstatyme), taigi, užtikrinamas teisinio reguliavimo nuoseklumas, sistemiškumas. Jei asmuo iš tiesų nepagrįstai dažnai teiktų prašymus dėl jo įrašymo į atitinkamą sąrašą, nepateikdamas naujų duomenų, tuomet galėtų būti taikomas Viešojo administravimo įstatymo 14 straipsnyje nustatytas reguliavimas, pagal kurį asmens prašymas gali būti nenagrinėjamas, jeigu paaiškėja, kad tuo pačiu klausimu atsakymą yra pateikęs arba sprendimą yra priėmęs viešojo administravimo subjektas, į kurį kreiptasi, ir asmuo nepateikia naujų faktinių duomenų, leidžiančių abejoti ankstesnio atsakymo pagrįstumu ar ginčyti viešojo administravimo subjekto priimtą sprendimą. VTEK teisė prašyti papildomos informacijos ar dokumentų yra aiškiai apribota, kadangi aptariamo straipsnio 3 dalyje numatyta, kad gali būti prašoma papildomos informacijos ar dokumentų, būtinų sprendimui priimti. Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 4 dalyje žodį „atsakymą“ keisti į žodį „sprendimą“ ir 5¹ straipsnio 4 dalį išdėstyti taip: „4. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija atsisako įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą tik jei prašymą pateikęs asmuo pateikė neteisingus ar neišsamius šiame straipsnyje nurodytus duomenis ir (ar) papildomą informaciją. Tokiu atveju Vyriausioji tarnybinės etikos komisija pateikia asmeniui motyvuotą ~~atsakymą~~ sprendimą. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija apie priimtą sprendimą įrašyti ar atsisakyti įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą prašymą pateikusiam asmeniui praneša raštu per tris darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos.“
5.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	1			5. Iš keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalies 2 punkte siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl vietoje „teisės aktų nustatyta tvarka“ siūloma įrašyti „teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“. Atkreiptinas dėmesys, kad sąvoka „teisės aktai“ apima ir „teisės aktus, reglamentuojančius teisėkūrą“, tačiau tvarką, nustatančią dalyvavimą rengiant teisės aktų projektus, gali nustatyti ir tam tikri vidiniai institucijų ar įstaigų teisės aktai, kurie nebus „teisės aktai reglamentuojantys teisėkūrą“. Dėl šios priežasties siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalies 2 punktą ir vietoje „teisės aktų, reglamentuojančių teisėkūrą, nustatyta tvarka“ įrašyti „teisės aktų nustatyta tvarka“.	Pritarti	5¹ straipsnio 5 dalies 2 punktą išdėstyti taip: „2) teisės aktų~~, reglamentuojančių teisėkūrą,~~ nustatyta tvarka dalyvauti rengiant ir rengti teisės aktų projektus, teikti pasiūlymus ir paaiškinimus dėl teisės aktų projektų turinio ir rengimo;“
6.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	1			6. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalies 5 punkto formuluotę nurodant, kad asmuo, įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą gali dalyvauti rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės akto projekto „institucijų ar įstaigų teisės aktų nustatyta tvarka“.	Pritarti iš dalies	Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 5 dalies 5 punkte siūlytina įrašyti „teisės aktų nustatyta tvarka“, kadangi konkrečių institucijų ar įstaigų patvirtinti teisės aktai nebūtinai reglamentuoja, kaip asmenys gali dalyvauti posėdžiuose. Kita vertus, nesant įstatyminio pagrindo, institucijų vidiniai teisės aktai gali nepagrįstai riboti lobisto teises. 5¹ straipsnio 5 dalies 5 punktą išdėstyti taip: „5) dalyvauti rengiamuose susitikimuose, posėdžiuose, pasitarimuose dėl teisės akto projekto teisės aktų nustatyta tvarka;“
7.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	1			7. Pastebėtina, kad vadovaujantis teisinio aiškumo principu, turėtų būti tikslinamas keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalies 10 punktas, formuluotę „informacija, kurią rengiant nereikia kaupti papildomų duomenų“ derinant su kituose įstatymuose naudojamomis formuluotėmis (pavyzdžiui Valstybės informacinių išteklių valdymo įstatymo 27 straipsnis (duomenys, kurie nereikalauja papildomo apdorojimo) ar Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymas (specialiai adaptuota, apdorota informacija).	Pritarti	Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 5 dalies 10 punkto antrąjį sakinį siūlytina derinti su Teisės gauti informaciją iš valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų įstatymo 14 straipsnyje vartojamomis formuluotėmis ir 5¹ straipsnio 5 dalies 10 punktą išdėstyti taip: „10) iš įstaigų gauti teisės aktų projektų kopijas ir kitą informaciją, jeigu tai neprieštarauja Lietuvos Respublikos įstatymams ir jeigu asmens prašoma informacija nėra viešai paskelbta kibernetinėje erdvėje ar visuomenės informavimo priemonėse. Informacija, kurią rengiant nereikia ~~kaupti papildomų duomenų~~ pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotų, apdorotų ar kitaip perdirbtų dokumentų, asmenims pateikiama ne vėliau kaip per tris darbo dienas nuo asmens prašymo gavimo ~~valstybės ar savivaldybės institucijoje ar~~ įstaigoje dienos, o informacija, kurią rengiant reikia ~~kaupti papildomus duomenis~~ pateikti didelės apimties ar specialiai adaptuotus, apdorotus ar kitaip perdirbtus dokumentus, – ne vėliau kaip per septynias darbo dienas nuo asmens prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos. Įstaigos, atsisakiusios teikti informaciją asmeniui, ne vėliau kaip kitą darbo dieną nuo asmens prašymo gavimo valstybės ar savivaldybės institucijoje ar įstaigoje dienos turi raštu pranešti apie atsisakymo suteikti informaciją priežastis.“
8.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	1			8. Keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 5 dalies 8 punkte žodžiai „įstaigoms ar kitiems“ brauktini kaip pertekliniai.	Pritarti	5¹ straipsnio 5 dalies 8 punktą išdėstyti taip: „8) siūlyti ~~įstaigoms ar kitiems~~ teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams susitikti su visuomene;“
9.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17				9. Atkreiptinas dėmesys, kad projektu keičiamame įstatyme yra nenuosekliai naudojamos valstybės institucijų ir valstybės įstaigų sąvokos. Atsižvelgiant į tai, kad įtaka teisėkūros projektams gali būti daroma ne tik valstybės įstaigose, bet ir institucijose, siūloma tikslinti projekto nuostatas (pavyzdžiui keičiamo įstatymo 5¹straipsnio 5 dalies 10 punktas, 5²straipsnio 2 dalies 4 punktas).	Pritarti iš dalies	Visose TPĮ projekto nuostatose siūlytina vartoti sąvoką „įstaiga“, kadangi įstaigos sąvoka apibrėžta TPĮ 2 straipsnio 1 dalyje.
10.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	1			10. Keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 6 dalies 1 punkte siūloma nustatyti, kad asmuo, įrašytas į asmenų darančių įtaką teisėkūrai sąrašą, privalo "prisistatyti įstaigoms ar kitiems teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams, kai siekia daryti įtaką teisėkūrai". Pastebėtina, kad bet kuris asmuo (nepriklausomai ar jis yra įrašytas į kokius nors sąrašus ), atvykęs į valstybės instituciją ar įstaigą, ar juo labiau jų organizuojamus posėdžius, susitikimus ar individualų susitikimą, privalo prisistatyti. Siūlytina tikslinti keičiamo įstatymo nuostatą, nurodant, kokią konkrečią informaciją ir kokiu būdu minėtas asmuo turėtų pateikti įstaigoms ar kitiems teisėkūroje dalyvaujantiems asmenims.	Pritarti	Siūlytina keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 6 dalies 1 punktą išdėstyti taip: „1) prisistatyti įstaigoms ar kitiems teisėkūroje dalyvaujantiems subjektams (nurodyti savo vardą, pavardę, jei asmuo veikia juridinio asmens vardu – ir juridinio asmens pavadinimą), kai siekia daryti įtaką teisėkūrai, nurodyti norimą priimti arba nepriimti teisės akto projektą;“
11.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	1			11. Keičiamo įstatymo 5¹ straipsnio 8 dalies nuostatą reikėtų patikslinti vietoje žodžių „nuo išbraukimo dienos“ įrašant nuostatą „nuo sprendimo išbraukti jį iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, įsigaliojimo dienos“.	Pritarti iš dalies	Keičiamo TPĮ 5¹ straipsnio 8 dalyje vietoj žodžių „nuo išbraukimo dienos“ siūlytina įrašyti „nuo sprendimo išbraukti jį iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, įsigaliojimo dienos“ ir 5¹ straipsnio 8 dalį išdėstyti taip: „8. Kai asmuo yra išbrauktas iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo šio straipsnio 7 dalies 2 punkte nurodytu atveju, šis asmuo vienus metus nuo ~~išbraukimo~~ sprendimo išbraukti jį iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, įsigaliojimo dienos negali būti įrašytas į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą.“
12.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	2			12. Pagal keičiamo įstatymo 5² straipsnio 3 dalį nuostatoje „Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įspėja šį asmenį raštu ir nustato ne ilgesnį kaip vieno mėnesio papildomą terminą metinei skaidrių teisėkūros procesų deklaracijai pateikti“ numatytas metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos pateikimo terminas yra nekonkretus ir netikslus, subjektyviai taikomas (šis terminas gali būti ir maksimalus – 1 mėnesis, ir labai trumpas – pvz., kelios dienos). Šią nuostatą reikia atitinkamai patikslinti.	Pritarti	Keičiamo TPĮ 5² straipsnio 3 dalyje siūlytina papildomai įrašyti ir minimalų terminą, kurį gali nustatyti VTEK ir 5² straipsnio 3 dalį išdėstyti taip: „3. Jei asmuo šio straipsnio nustatyta tvarka nepateikia metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos, Vyriausioji tarnybinės etikos komisija įspėja šį asmenį raštu ir nustato ne trumpesnį kaip keturiolikos dienų ir ne ilgesnį kaip vieno mėnesio papildomą terminą metinei skaidrių teisėkūros procesų deklaracijai pateikti.“
13.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	3			13. Keičiamo įstatymo 5³ straipsnio 2 dalyje nurodyta pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai sudaryti sąlygas atitinkamiems valstybės pareigūnams elektroninėmis priemonėmis deklaruoti informaciją apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Tiesiogine prasme ši pareiga Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai gali būti neįgyvendinama, nes ši komisija neturi techninių priemonių įrengimo funkcijos. Galbūt turėta omenyje, kad Vyriausioji tarnybinės etikos komisija turi būti įpareigota teisės aktų nustatyta tvarka sukurti Skaidrių teisėkūros procesų informacinę sistemą, kurioje atitinkami valstybės pareigūnai deklaruotų informaciją apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Siūlytina nuostatą tikslinti.	Neaktualu	Siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, siūloma atsisakyti kryžminio deklaravimo prievolės, t.y. atsisakyti pareigos asmenims, kuriems buvo daroma įtaka, deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą veiklą (žr. Komiteto pasiūlymą Nr. 1).
14.	Seimo kanceliarijos Teisės departamentas, 2018-12-17	3			14. Keičiamo įstatymo 5³ straipsnio 3 dalies formuluotė tikslintina, papildant ją nuostatomis, kad šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys viešinami nuo asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai sąrašą ir dar trejus metus po asmens išbraukimo iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo, nes pateikta formuluotė suponuoja, kad šie duomenys viešinami tik po asmens išbraukimo iš minėto sąrašo.	Pritarti	5³ straipsnio 2 dalį išdėstyti taip: „32. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami nuo asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai sąrašą ir dar trejus metus ~~nuo~~ po asmens išbraukimo iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo.“

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	str.	str. d.	p.	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	UAB „Vento Nuovo“, 2019-02-27				UAB „Vento Nuovo“ yra interesų atstovavimo paslaugas ir konsultacijas teikianti lobistų kontora. Savo darbe laikomės aukščiausių etikos ir skaidrumo standartų, pabrėždami teisėtos ir skaidrios interesų atstovavimo veiklos privalumus. Manome, kad esame sukaupę vertingą patirtį lobizmo srityje ir šiuo raštu teikiame savo nuomonę bei pasiūlymus dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo Lietuvoje. *Dėl Teisėkūros pagrindų įstatymo* Visų pirma atkreipiame dėmesį, kad kartu su teikiamu Lobistinės veiklos įstatymo Nr. VIII-1749 pakeitimo įstatymo projektu (toliau – Projektas) yra teikiamas Teisėkūros pagrindų įstatymo Nr. XI-2220 papildymo 5(1), 5(2) ir 5(3) straipsniais įstatymo projektas (toliau – TPĮ). TPĮ pakeitimai galėtų būti progresyvus žingsnis geriau reguliuoti įtakos teisėkūrai procesą ir skaidrumą, tačiau iniciatorių siūlomi pakeitimai yra kosmetiniai ir nesukursiantys jokio reikšmingo pokyčio. Pagal pateiktus siūlymus TPĮ numatomas reguliavimas praktiškai bus taikomas tik nevyriausybinėms organizacijoms ir religinėms bendruomenėms. Be to, *projekte nėra jokių praktinių paskatų NVO ir religinių bendruomenių atstovams registruotis siūlomame asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąraše.* Įvertinus visus buvusius bandymus gerinti lobistinės veiklos reguliavimą ir užtikrinti didesnį įtakos teisėkūrai viešumą, galima daryti išvadą, kad siūlomi TPĮ pakeitimai nepadės pasiekti minėtų tikslų. Prielaidų tikėtis, kad NVO ir religinės bendruomenės registruosis ir viešins savo daromą įtaką nėra, nes TPĮ projekte nėra suteikiama jokios realios paskatos tą daryti. Minėti subjektai ir jų atstovai galės sėkmingai veikti ir be registracijos, registracija nesuteiks jiems jokios apčiuopiamos vertės. Taip pat labai svarbu pabrėžti, kad TPĮ siūlymai ir Lobistinės veiklos įstatymo projekto siūlymai išskiria ir numato *reikšmingai nevienodas galimybes skirtingoms interesų grupėms*. NVO ir religinės bendruomenės, taip pat, kaip ir verslo asociacijos ar bendrovės, yra interesų grupės. Vienų (NVO ir religinės bendruomenės) veikla darant įtaką teisėkūrai bus reguliuojama TPĮ, kitų Lobistinės veiklos įstatymu. Politikai ir valdininkai susitikę su vienais galės rinktis ar deklaruoti tokius susitikimus, o su kitais jau privalės. Atvejais, kai šios, skirtingos interesų grupės siekia daryti įtaką tam pačiam sprendimui, jos turės skirtingas galimybes. Pvz. bendruomenė, siekianti, kad nebūtų leidžiama vykdyti kažkokios veiklos, galės susitikinėti ir įtikinėti savo argumentais sprendimų priėmėjus ir apie jų susitikimus nebūtinai bus žinoma viešai. Tuo tarpu tos pačios vietovės verslo asociacija turės deklaruoti visus susitikimus, taip pat ir sprendimų priėmėjai susitikę su verslo asociacijos atstovais turės juos deklaruoti. <...>	Nepritarti	Priešingai nei teigia pastabos teikėjai, TPĮ projekte yra aiškios praktinės paskatos nevyriausybinėms organizacijoms (toliau – NVO) ir kitiems subjektams įsirašyti į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą: į šį sąrašą įsirašiusiems subjektams siūloma suteikti tokias pačias teises ir lengvatas kaip ir lobistams, pavyzdžiui, teisėkūros procese siekiantiems nuosekliai dalyvauti subjektams ypač svarbi yra teisė iš įstaigų gauti informaciją apie rengiamus teisės aktų projektus pagal asmens nurodytas teisinio reguliavimo sritis. Primintina, kad pateikti įstatymų projektai parengti, be kita ko, siekiant spręsti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto atlikto parlamentinio tyrimo dėl asmenų, verslo subjektų ir kitų interesų grupių galimo neteisėto poveikio valstybės institucijoms priimant sprendimus ir galimos neteisėtos įtakos politiniams procesams išvadoje, kuriai pritarta Seimo 2018 m. birželio 5 d. nutarimu Nr. XIII-1228 (toliau – Išvada), nurodytas problemas, susijusias su lobistinės veiklos teisiniu reguliavimu, ir siekiant įgyvendinti Išvadoje pateiktus siūlymus dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo tobulinimo. Pažymėtina, kad Konstitucinis Teismas savo praktikoje yra ne kartą pažymėjęs, kad konstitucinis asmenų lygiateisiškumo principas savaime nepaneigia galimybės įstatymu nustatyti nevienodą, diferencijuotą teisinį reguliavimą tam tikrų asmenų, priklausančių skirtingoms kategorijoms, atžvilgiu, jeigu tarp šių asmenų yra tokio pobūdžio skirtumų, kurie tokį diferencijuotą reguliavimą daro objektyviai pateisinamą. Diferencijuotas teisinis reguliavimas, kai jis taikomas tam tikroms vienodais požymiais pasižyminčioms asmenų grupėms, jeigu juo siekiama pozityvių, visuomeniškai reikšmingų tikslų arba jeigu tam tikrų ribojimų ar sąlygų nustatymas yra susijęs su reguliuojamų visuomeninių santykių ypatumais, savaime nelaikytinas diskriminaciniu (pavyzdžiui, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas, 2011 m. vasario 14 d. nutarimas). Be to, turi būti įvertinti asmenų ir objektų, kuriems taikomas skirtingas teisinis reguliavimas, teisinės padėties skirtumai (pavyzdžiui, 2010 m. balandžio 20 d. sprendimas, 2010 m. birželio 29 d. nutarimas). Kaip nurodyta pateiktų įstatymų projektų aiškinamajame rašte, siekiant lobistinės veiklos skaidrumo, siūloma patikslinti LVĮ 7 straipsnio 7 punkte numatytą neaiškią išimtį, kad lobistine veikla nelaikomos kitos specialiųjų įstatymų arba įstatų nustatyta tvarka vykdomos veiklos, kurios tenkina viešąjį interesą. Siūloma nustatyti, kad lobistine veikla nelaikoma viešųjų juridinių asmenų, tiesiogiai nurodytų specialiuose įstatymuose, veikla, tenkinanti viešąjį interesą. Priėmus siūlomą pakeitimą, didesnei grupei subjektų būtų sudarytos vienodos sąlygos daryti įtaką politikos formavimui ir teisėkūrai, asmenų veikla, kuri pagal turinį atitinka lobistinės veiklos požymius, būtų laikoma lobistine veikla, tai atitiktų EBPO teikiamas rekomendacijas Lietuvai dėl lobistinės veiklos teisinio reguliavimo. Be to, sumažėtų galimybės asociacijoms, atstovaujančioms verslo ar kitiems privatiems interesams, išvengti savo siekiamos daryti įtakos priimamiems politiniams sprendimams viešinimo. Patikslinta išimtis keičiamo LVĮ 7 straipsnio 7 punkte apimtų tik konkrečius viešųjų juridinių asmenų, kurie tiesiogiai nurodyti specialiuose įstatymuose ir kurių veiklos sritis (taigi, ir galimas poveikis teisėkūrai) tiesiogiai išviešinta specialiuose įstatymuose, veiklą. Taigi, tokie viešieji juridiniai asmenys objektyviai skiriasi nuo kitų viešųjų juridinių asmenų (asociacijų), kadangi jų veiklos tikslai, funkcijos, įgaliojimai yra tiesiogiai nurodyti įstatymuose ir taip iš anksto (įstatymo lygiu) išviešinama, kokioje srityje ar srityse viešasis juridinis asmuo gali daryti įtaką teisėkūrai, kokius įgaliojimus jis turi. Pavyzdžiui, Notariato įstatymo 9 ir 10 straipsniuose reglamentuoti Lietuvos notarų rūmų uždaviniai ir funkcijos. Tuo tarpu kiti viešieji juridiniai asmenys (kitos asociacijos), kurie veikia pagal įstatus, o ne pagal specialius įstatymus, gali savo įstatuose numatyti įvairias veiklas, daryti įtaką teisėkūrai, kuri nebus iš anksto žinoma vien pagal teisės aktų nuostatas ir kurios atskleidimas priklausys tik nuo veikiančio subjekto valios. Taip pat pažymėtina, kad NVO, jų vykdoma veikla objektyviai skiriasi nuo kitų asociacijų veiklos ir šie skirtumai aiškiai atskleisti Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme, taip pat Europos Tarybos Ministrų Komiteto 2007 m. spalio 10 d. rekomendacijoje Nr. CM/REC (2007)14 „Dėl nevyriausybinių organizacijų teisinio statuso Europoje“. Vien specialaus reguliavimo įtvirtinimas Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatyme pagrindžia specialų kriterijų, kad NVO skiriasi nuo kitų asociacijų, kurios nelaikomos NVO. Pažymėtina, kad, tikslinant aukščiau aptartą išimtį dėl LVĮ netaikymo konkretiems subjektams, atsižvelgta į VTEK, kuri prižiūri, kaip įgyvendinamas LVĮ, teikia rekomendacijas dėl šio įstatymo nuostatų tobulinimo bei įgyvendinimo, kuri analizuoja LVĮ taikymo problemas, taip pat į „Transparency International“ Lietuvos skyriaus, kurio vienas iš veiklos tikslų yra iniciatyvų, skatinančių skaidrumą ir netoleranciją korupcijai, kūrimas, siūlymus ir nuomones. Be to, Europos Parlamento ir Europos Komisijos susitarimas dėl skaidrumo registro organizacijoms ir savarankiškai dirbantiems asmenims, dalyvaujantiems formuojant ir įgyvendinant ES politiką taip pat įtvirtina konkrečias išimtis, kokiems subjektams netaikomas registravimasis registre: politinėms partijoms, religinėms bendruomenėms ir kt.
2.	Transparency International Lietuvos skyrius, 2019-06-06	3, 4			<...> Tiek nusprendus persvarstyti ankstesnį Lobistinės veiklos įstatymo pakeitimo projektą, tiek ketinant tobulinti pastaruosius Lobistinės veiklos įstatymo projektą ir Teisėkūros pagrindų įstatymo projektą, teikiame toliau išdėstytus pasiūlymus. 1. Dėl pareigos politikams ir kitiems sprendimų priėmėjams deklaruoti jų atžvilgiu vykdomus įtakos veiksmus Siekiant bent minimaliai padidinti galimybes skaidrinti teisėkūros procesą, siūlome numatyti pareigą politikams ir kitiems asmenims, kurių atžvilgiu siekiama daryti įtaką, deklaruoti visus įtakos veiksmus, o ne tik veiksmus, vykdomus pagal lobistinės veiklos įstatymą. Atkreipiame dėmesį, kad toks reguliavimas: - užtikrintų didesnį skaidrumą ir sumažintų riziką politikams prasižengti (kiekvienu konkrečiu atveju politikas nebeturėtų svarstyti, ar bendrauja su lobistu, ar su tokio statuso neturinčiu asmeniu, taip pat nebeturėtų abejonių, ar turi deklaruoti susitikimą, jei asmuo neprisistatė lobistu); - bent iš dalies neutralizuotu galimas neigiamas pasekmes, kylančias iš numatomo reguliavimo, pagal kurį įtaką teisėkūrai siekiantis daryti asmenys gali būti nesuinteresuoti registruotis lobistais ir siekti šią veiklą vykdyti per Teisėkūros pagrindų įstatymo nuostatas steigdami (fiktyvias) nevyriausybines organizacijas^{^[1]} (kadangi pagal šio įstatymo nuostatas jos gaus tas pačias privilegijas, kaip ir lobistai, tačiau jų atskaitomybė ir veiklos priežiūra bus žymiai mažiau reguliuojama, o atsakomybė už pažeidimus iš esmės nekils) – dėl to kyla rizika, kad tokių organizacijų įtakos darymo veikla bus nedeklaruota. Šiuo tikslu Teisėkūros pagrindų įstatymo projekte siūlome numatyti naują 5³ straipsnį, pakeisti buvusį 5³ straipsnį 5⁴ straipsniu, ir juos išdėstyti taip: „5³ straipsnis. Asmenų, kuriems siekiama daryti įtaką, pareigos 1. Respublikos Prezidentas, Seimo, Vyriausybės nariai, viceministrai, Vyriausybės, ministerijų kancleriai, politinių partijų vadovai, merai, savivaldybių tarybų nariai, savivaldybių administracijų direktoriai ir jų pavaduotojai privalo deklaruoti jų atžvilgiu darytą įtakos veiksmus dėl kiekvieno teisės akto projekto Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai ne vėliau kaip per septynias dienas nuo įtakos dėl konkretaus teisės akto projekto darymo pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su įtaką siekiančiu daryti asmeniu) elektroninėmis priemonėmis Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos nustatyta tvarka Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje. 2. Valstybės pareigūnai, kiti valstybės tarnautojai ir kiti asmenys, kurie pagal teisės aktų nustatyta tvarka jiems suteiktas pareigines funkcijas dalyvauja rengiant, svarstant ir priimant teisės aktus, privalo deklaruoti jų atžvilgiu darytą įtaką dėl kiekvieno teisės akto projekto institucijų, kuriose šie asmenys dirba, vadovams ar jų įgaliotiems atstovams ne vėliau kaip per septynias dienas nuo įtakos darymo veiksmų dėl konkretaus teisės akto projekto pradžios (žodinio ar rašytinio (taip pat ir elektroninėmis priemonėmis) teisės akto projekto nuostatų aptarimo su įtaką siekiančiu daryti asmeniu) atitinkamų institucijų vadovų nustatyta tvarka. 3. Asmuo, kuriam siekiama daryti įtaką, skaidrių teisėkūros procesų deklaracijoje turi nurodyti: 1) savo vardą, pavardę, pareigas; 2) teisės akto, teisės akto projekto, dėl kurio jo atžvilgiu buvo siekiama daryti įtaką, pavadinimą; 3) siekiančio daryti įtaką asmens vardą, pavardę arba juridinio asmens pavadinimą.“ „5⁴ straipsnis. Informacija apie daromą įtaką teisėkūrai 1. Siekiant užtikrinti daromos įtakos teisėkūrai viešumą ir skaidrumą, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje tvarkoma ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiami šio įstatymo 5² straipsnio 2 dalyje nurodyti metinių skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų duomenys ir 5³ straipsnio 3 dalyje nurodyti asmenų, kuriems siekiama daryti įtaką, skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų duomenys. 2. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami trejus metus nuo vienkartinės arba metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų paskelbimo, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje saugomi dvidešimt penkerius metus nuo šių duomenų viešinimo termino pabaigos.“ <...>	Nepritarti	Privalomas deklaravimas politikams, tarnautojams, sukurtų neproporcingą administracinę naštą, be to, nebūtų prasmingas, kadangi pagal TPĮ projektą į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą įrašyti asmenys turėtų pareigą teikti metines deklaracijas, o politikai – teikti deklaracijas per septynias dienas, taigi, tokie duomenys galėtų būti lyginami tik po metų. Argumentas, kad asmuo gali būti nesuinteresuotas registruotis lobistu, nėra pagrįstas, kadangi pagal pasiūlytą LVĮ projektą, asmuo, siekiantis vykdyti lobistinę veiklą (ir kai jo veikla nepatenka į išimčių sąrašą), privalės registruotis į lobistų sąrašą.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai: negauta.

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai: negauta.

6. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

6.1. Sprendimas: pritarti Įstatymo projektui Nr. XIIIP-3052 ir siūlyti pagrindiniam komitetui jį tobulinti pagal Komiteto pasiūlymus ir Teisės departamento pastabas, kurioms Komitetas pritarė.

6.2. Pasiūlymai:

Eil. Nr.	Pasiūlymo teikėjas, data	Siūloma keisti	Pastabos	Pasiūlymo turinys	Komiteto nuomonė	Argumentai, pagrindžiantys nuomonę
1.	Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas, 2019-10-09	3				Argumentai: Siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, siūloma Lobistinės veiklos įstatymo projekte Nr. XIIIP- 3051 ir šiame lydinčiajame įstatymo projekte atsisakyti kryžminio deklaravimo prievolės, t.y. atsisakyti pareigos asmenims, kuriems buvo daroma įtaka, deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą veiklą, ir suderinti anksčiau minėtų projektų nuostatas. Pasiūlymas: Pakeisti projekto 3 straipsniu dėstomą keičiamo įstatymo 5³ straipsnį ir jį išdėstyti taip: „5³ straipsnis. Informacija apie daromą įtaką teisėkūrai 1. Siekiant užtikrinti daromos įtakos teisėkūrai viešumą ir skaidrumą, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje tvarkoma ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiama: 1) informacija apie asmenis, įrašytus į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą: asmens vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas, teisinio reguliavimo sritis (sritys), kurioje (kuriose) asmuo siekia daryti įtaką teisėkūrai, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą data ir numeris, pateiktos metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos, informacija apie asmens išbraukimą iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo; 2) šio įstatymo 5² straipsnio 2 dalyje nurodyti metinių skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų duomenys;. 3) Respublikos Prezidento, Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių, viceministrų, Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų savanoriškai deklaruota informacija apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. 2. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija privalo sudaryti sąlygas Respublikos Prezidentui, Seimo, Vyriausybės nariams, viceministrams, Vyriausybės, ministerijų kancleriams, politinių partijų vadovams, merams, savivaldybių tarybų nariams, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams savanoriškai Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje elektroninėmis priemonėmis deklaruoti informaciją apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Informacijos apie šioje dalyje nurodytiems asmenims darytą įtaką dėl teisėkūros savanoriško deklaravimo tvarką nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija. 32. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami nuo asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai sąrašą ir dar trejus metus nuo asmens išbraukimo iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo. 43. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami trejus metus nuo metinių skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų paskelbimo. ~~5. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami trejus metus nuo informacijos paskelbimo.~~“	Pritarti

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas,

2019-10-09

Argumentai:

Siekiant išvengti neproporcingos administracinės naštos, siūloma Lobistinės veiklos įstatymo projekte Nr. XIIIP- 3051 ir šiame lydinčiajame įstatymo projekte atsisakyti kryžminio deklaravimo prievolės, t.y. atsisakyti pareigos asmenims, kuriems buvo daroma įtaka, deklaruoti jų atžvilgiu vykdytą veiklą, ir suderinti anksčiau minėtų projektų nuostatas.

Pasiūlymas:

Pakeisti projekto 3 straipsniu dėstomą keičiamo įstatymo 5³ straipsnį ir jį išdėstyti taip:

„5³ straipsnis. Informacija apie daromą įtaką teisėkūrai

1. Siekiant užtikrinti daromos įtakos teisėkūrai viešumą ir skaidrumą, Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje tvarkoma ir Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešai skelbiama:

1) informacija apie asmenis, įrašytus į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą: asmens vardas, pavardė ar juridinio asmens pavadinimas, teisinio reguliavimo sritis (sritys), kurioje (kuriose) asmuo siekia daryti įtaką teisėkūrai, Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos sprendimo įrašyti asmenį į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašą data ir numeris, pateiktos metinės skaidrių teisėkūros procesų deklaracijos, informacija apie asmens išbraukimą iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo;

2) šio įstatymo 5² straipsnio 2 dalyje nurodyti metinių skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų duomenys;.

3) Respublikos Prezidento, Seimo, Lietuvos Respublikos Vyriausybės narių, viceministrų, Vyriausybės, ministerijų kanclerių, politinių partijų vadovų, merų, savivaldybių tarybų narių, savivaldybių administracijų direktorių ir jų pavaduotojų savanoriškai deklaruota informacija apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros.

2. Vyriausioji tarnybinės etikos komisija privalo sudaryti sąlygas Respublikos Prezidentui, Seimo, Vyriausybės nariams, viceministrams, Vyriausybės, ministerijų kancleriams, politinių partijų vadovams, merams, savivaldybių tarybų nariams, savivaldybių administracijų direktoriams ir jų pavaduotojams savanoriškai Skaidrių teisėkūros procesų informacinėje sistemoje elektroninėmis priemonėmis deklaruoti informaciją apie jiems darytą įtaką dėl teisėkūros. Informacijos apie šioje dalyje nurodytiems asmenims darytą įtaką dėl teisėkūros savanoriško deklaravimo tvarką nustato Vyriausioji tarnybinės etikos komisija.

32. Šio straipsnio 1 dalies 1 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami nuo asmens įrašymo į asmenų, darančių įtaką teisėkūrai sąrašą ir dar trejus metus nuo asmens išbraukimo iš asmenų, darančių įtaką teisėkūrai, sąrašo.

43. Šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami trejus metus nuo metinių skaidrių teisėkūros procesų deklaracijų paskelbimo.

~~5. Šio straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyti duomenys Vyriausiosios tarnybinės etikos komisijos interneto svetainėje viešinami trejus metus nuo informacijos paskelbimo.~~“

Pritarti

7. Balsavimo rezultatai: pritarta bendru sutarimu.

8. Komiteto paskirti pranešėjai: Povilas Urbšys.

Komiteto pirmininkė Guoda Burokienė

Komiteto biuro patarėja Eglė Jonevičienė

[1] Atkreipiame dėmesį, kad kol kas nėra aišku, kaip bus tobulinimas nevyriausybinės organizacijos apibrėžimas priimant Nevyriausybinių organizacijų plėtros įstatymo pakeitimus, turint omenyje, kad šiuo metu galiojantis apibrėžimas sudaro galimybes steigti „nevyriausybines organizacijas“, kurios gali atstovauti vien tik privačius asmenų interesus. Taip pat egzistuoja galimybės po „nevyriausybinės organizacijos“ priedanga veikti organizacijoms, ginančioms verslo interesus.