Projekto
Nr. XIIIP-4322(2)
lyginamasis variantas
LIETUVOS RESPUBLIKOS
ŠILUMOS ŪKIO ĮSTATYMO NR. IX-1565 2, 3, 6, 7, 8, 81, 10 IR 33 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO
ĮSTATYMAS
2020 m. d. Nr.
Vilnius
1 straipsnis. 2 straipsnio pakeitimas
1. Pakeisti 2 straipsnio 19 dalį ir ją išdėstyti taip:
„19. Nacionalinė šilumos Šilumos ūkio plėtros
programa priemonės – Vyriausybės tvirtinamas nacionalinio lygmens
strateginio planavimo dokumentas, kuriuo atsižvelgiant į Nacionalinę
energetinės nepriklausomybės strategiją yra nustatomos Nacionaliniame
pažangos plane nustatytus valstybės
energetikos politikos pažangos uždavinius įgyvendinančios
nacionalinių plėtros programų priemonės, apimančios
ilgalaikės ir kompleksinės šilumos gamybos, bendros šilumos
ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) bei šilumos perdavimo plėtros ir
modernizavimo kryptys krypčių bei,
įgyvendinimo priemonės priemones valstybės
teritorijoje.“
2. Pakeisti 2 straipsnio 50 dalį ir ją išdėstyti taip:
„50.
Šilumos ūkio specialusis planas – savivaldybių specialiojo planavimo dokumentas, kuriame, vertinant įgyvendinant
Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje numatytais sprendiniais
ir priemonėmis priemones, nustatomos esamos ir planuojamos
naujos šilumos vartotojų teritorijos, nurodomi galimi ir alternatyvūs šildymo
būdai, tenkinant šilumos vartotojų poreikius mažiausiomis sąnaudomis ir
neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai.“
2 straipsnis. 3 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 3 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1. Konkurencija tarp alternatyvių energijos rūšių
tiekėjų, tenkinant šilumos vartotojų poreikius, įgyvendinama atsižvelgiant į Nacionalinėje
šilumos ūkio plėtros programoje priemones ir šilumos ūkio
specialiuosiuose planuose nustatytus tikslus ir priemones veiksmus,
nustatant vartotojų šilumos poreikių tenkinimą jiems mažiausiomis sąnaudomis,
užtikrinant saugų tiekimą ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai
bei įvertinant išorines sąnaudas, taip pat kitomis šio įstatymo nustatytomis priemonėmis.
Šilumos vartotojai turi teisę pasirinkti alternatyvių energijos rūšių šilumos
tiekėjus, įsirengti vietinę šildymo sistemą, jeigu tai neprieštarauja
teritorijų planavimo dokumentams.“
3 straipsnis. 6 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 6 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti taip:
„1.
Šilumos taryba yra kolegiali, patariamojo balso teisę turinti ir visuomeniniais
pagrindais veikianti su šilumos ūkiu tiesiogiai susijusių institucijų ir
organizacijų (įskaitant vartotojų teises ginančias nevyriausybines organizacijas)
atstovų grupė, teikianti energetikos ministrui pasiūlymus svarbiais valstybės
šilumos ūkio strategijos klausimais.“
4 straipsnis. 7 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 7 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„7
straipsnis. Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa Šilumos
ūkio planavimas nacionalinėse plėtros programose
Energetikos
ministerija, atlikusi didelio naudingumo kogeneracijos ir efektyvaus
centralizuoto šilumos tiekimo plėtros galimybių vertinimą ir atsižvelgdama į Nacionalinę
energetinės nepriklausomybės strategiją Nacionaliniame pažangos plane
nustatytus valstybės energetikos politikos strateginius
tikslus ir (arba) pažangos uždavinius, rengia ir
teikia Vyriausybei tvirtinti nacionalines plėtros programas, kuriose suplanuojamos
šilumos ūkio priemonės Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą,
organizuoja, koordinuoja ir kontroliuoja jų įgyvendinimą. Nacionalinėje šilumos
ūkio plėtros Šiose nacionalinėse plėtros programoje programose
nustatoma suplanuojama:
1)
šilumos ūkio plėtros ir modernizavimo priemonės bei techniniai sprendiniai,
įskaitant reikalavimus dėl alternatyvių energijos ar kuro rūšių naudojimo bei
jų proporcijų, šilumos įrenginių galių ir jų įrengimo terminų bei nuostolių
lygio šilumos perdavimo tinkluose;
2) optimalus energijos ar kuro rūšių panaudojimo šilumos ar elektros energijos gamybai bei bendrai šilumos ir elektros energijos gamybai (kogeneracijai) plėtros modelis, šilumos gamybos įrenginių diegimo poreikis ir potencialas atskirose savivaldybėse;
3) teritorijos, kuriose šilumos poreikis turi būti užtikrintas iš atliekinės šilumos, šilumos, pagamintos iš komunalinių atliekų ir (ar) didelio naudingumo kogeneracijos būdu;
4) investicijų apimtys, finansavimo poreikis ir finansavimo šaltiniai į šilumos ūkio plėtrą ir modernizavimą;
5)
šilumos ūkio plėtros ir modernizavimo priemonių ir sprendinių įgyvendinimo
būdai, formos (savivaldybės ar jos valdomos įmonės vykdomi projektai,
investicijos viešojo ir privataus sektoriaus partnerystės ir (ar) koncesijų
pagrindais, konkursai, investicijos, atliekamos privačia iniciatyva, ar kiti
būdai), planas, grafikas ir terminai;
6)
savivaldybėms ar jų įmonėms nuosavybės arba patikėjimo teise priklausanti
infrastruktūra ir turtas, kuris savivaldybės tarybos sprendimu, o tokio
sprendimo nepriėmus per nustatytą terminą, – atskiru įstatymu turi būti
perduotas valstybės nuosavybėn, siekiant užtikrinti numatytų šilumos ūkio
plėtros ir modernizavimo priemonių bei sprendinių tinkamą įgyvendinimą;
7)
kitos sąlygos, būtinos nustatytų ilgalaikės ir kompleksinės šilumos gamybos,
bendros šilumos ir elektros energijos gamybos (kogeneracijos) bei šilumos
perdavimo plėtros ir modernizavimo krypčių bei šilumos
ūkio įgyvendinimo priemonių atitinkamoje
valstybės teritorijoje užtikrinimui ir įgyvendinimui.
2. Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa rengiama 7 metų
laikotarpiui. Nacionalinė šilumos ūkio plėtros programa gali būti atnaujinama,
atsižvelgiant į šilumos gamybos ir perdavimo technologijų raidą, konkurencinę
aplinką, šilumos gamybos kainų tendencijas, aplinkos užterštumo pokyčius ir
kitus reikšmingus veiksnius.
3.
Nacionalinę šilumos ūkio plėtros programą pagal kompetenciją įgyvendina
valstybės, savivaldybių institucijos, įstaigos ir (ar) kiti nurodyti asmenys.
4.
Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos vykdymą koordinuoja ir jos
įgyvendinimo priežiūrą bei stebėseną atlieka Vyriausybės įgaliota institucija.
5.
Nacionalinės šilumos ūkio plėtros programos priemones ir sprendinius
įgyvendinantys asmenys, taip pat valstybės, savivaldybių institucijos ir
įstaigos pagal kompetenciją Energetikos ministerijos nustatyta tvarka teikia
informaciją apie Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje numatytų
priemonių ir sprendinių įgyvendinimą.“
5 straipsnis. 8 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 8 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„8 straipsnis. Savivaldybių šilumos ūkio specialieji planai
1.
Savivaldybės tvarko šilumos ūkį pagal savivaldybių tarybų patvirtintus šilumos
ūkio specialiuosius planus. Specialiaisiais šilumos ūkio planais atitinkamoje
savivaldybės teritorijoje yra įgyvendinama įgyvendinami Nacionalinė
energetinės nepriklausomybės strategija Nacionaliniame pažangos plane
nustatyti valstybės energetikos politikos strateginiai
tikslai ir (arba) pažangos uždaviniai ir nacionalinėse
plėtros programose suplanuotos ir Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros
programoje nustatyti sprendiniai ir priemonės.
2. Šilumos ūkio specialieji planai rengiami pagal Teritorijų planavimo įstatymo, šio įstatymo ir aplinkos bei energetikos ministrų patvirtintas Šilumos ūkio specialiųjų planų rengimo taisykles.
3. Pagrindinis šilumos ūkio specialiojo plano tikslas yra tenkinti vartotojų šilumos poreikius vartotojams mažiausiomis sąnaudomis ir neviršijant leidžiamo neigiamo poveikio aplinkai. Rengiant šilumos ūkio specialiuosius planus, vadovaujamasi Aplinkos oro apsaugos įstatymo, Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo nuostatomis dėl oro užterštumo ir urbanistiniais kriterijais (užstatymo tankis, pastatų aukštingumas, užstatymo specifika), taip pat kitais kriterijais, kurie nepažeidžia technologinio neutralumo principo, ir Lietuvos Respublikos energijos vartojimo efektyvumo didinimo įstatyme nurodytu energijos vartojimo efektyvumo didinimo pirmumo principu. Šilumos ūkio specialiajame plane nustatomos esamos ir planuojamos naujos šilumos vartotojų teritorijos ir pateikiami principiniai techniniai sprendimai dėl kiekvienai teritorijai nustatytų alternatyvių energijos ar kuro rūšių naudojimo, kad būtų patenkinami šios teritorijos vartotojų šilumos poreikiai. Priimant galutinius sprendimus, būtina įvertinti techninių sprendinių ekonominį efektyvumą ir palyginti juos su energijos efektyvumo didinimo priemonėmis, mažinančiomis vartotojų šilumos poreikius.
4. Rengiant savivaldybės šilumos ūkio specialųjį planą, dalyvauja jos teritorijoje esančios šilumos, elektros, dujų tiekimo įmonės ir kiti su šilumos ūkiu susiję subjektai bei šilumos vartotojų teises ginančios organizacijos. Rengiant ir tvirtinant šilumos ūkio specialiuosius planus, negalima nepagrįstai trukdyti vartotojui pasirinkti norimą alternatyvią energijos ar kuro rūšį. Elektros, geoterminės energijos ir kiti ekologiškai švarūs šilumos šaltiniai galimi visoje savivaldybės teritorijoje.
5.
Šilumos ūkio specialieji planai atnaujinami ne rečiau kaip
kas 7 metai, atsižvelgiant į Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje numatytas priemones ir sprendinius,
taip pat šilumos gamybos ir perdavimo technologijų raidą,
konkurencinę aplinką, šilumos gamybos kainų tendencijas, aplinkos užterštumo
pokyčius ir kitus reikšmingus veiksnius. Šilumos ūkio specialieji planai
privalo būti atnaujinti ne vėliau kaip per 12 mėnesių nuo Nacionalinės šilumos
ūkio plėtros programos priemonių patvirtinimo ar jos jų
pakeitimų įsigaliojimo.
6.
Tais atvejais, kai savivaldybė nesilaiko šiame įstatyme nustatytų įpareigojimų
atnaujinti šilumos ūkio specialųjį planą arba kai tuo metu
galiojantis šilumos ūkio specialusis planas ar teritorijų planavimo dokumentai neatitinka Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje numatytų sprendinių
priemonių, specialieji
planai ar teritorijų planavimo dokumentai taikomi tiek, kiek neprieštarauja šiems
sprendiniams šioms priemonėms.“
6 straipsnis. 81 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 81 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„81 straipsnis. Investicijos į Nacionalinės šilumos
ūkio plėtros programos priemonių ir šilumos ūkio specialiųjų planų sprendinių
veiksmų įgyvendinimą
1. Energetikos ministerija teikia metodinę paramą šilumos ūkio specialiesiems planams parengti.
2.
Nacionalinėje šilumos Šilumos ūkio plėtros programoje įtvirtintų
priemonėms finansuoti ir specialiuosiuose šilumos ūkio planuose detalizuotų
detalizuotiems šilumos ūkio plėtros ir modernizavimo sprendinių veiksmams
įgyvendinimui įgyvendinti gali būti skiriamos:
1) Europos Sąjungos paramos lėšos;
2) valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų asignavimai;
3) fizinių ir juridinių asmenų lėšos;
4) kitos lėšos, gautos Lietuvos Respublikos teisės aktų nustatyta tvarka.
3.
Savivaldybės ir (ar) šilumos tiekėjai privalo užtikrinti
trūkstamą finansavimą Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros programoje
numatytoms priemonėms įgyvendinti. Jeigu savivaldybės ir (ar) šilumos
tiekėjai neužtikrina Nacionalinėje šilumos ūkio plėtros šių priemonių
įgyvendinimo nustatytais terminais, Vyriausybė Energetikos ministerijos siūlymu
teikia pasiūlymus savivaldybėms dėl šių priemonių įgyvendinimo, įskaitant
pasiūlymus dėl papildomo finansavimo užsitikrinimo būdų, arba priima sprendimą
dėl reikiamų finansinių investicijų, jų paskirstymo tvarkos ir būdo.“
7 straipsnis. 10 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 10 straipsnio 3 dalies 1 punktą ir jį išdėstyti taip:
„1) nepriklausomo šilumos gamintojo nuosavybės ar kitu pagrindu valdomo
šilumos gamybos arba bendros šilumos ir elektros energijos gamybos
(kogeneracijos) įrenginio statybai ar modernizavimui finansuoti yra pasinaudota
ar naudojamasi Europos Sąjungos finansine parama, Nacionaliniame pažangos
plane nustatytus Nacionalinės atsinaujinančių energijos išteklių pažangos
uždavinius įgyvendinančios nacionalinės plėtros programos finansavimo
šaltiniais, valstybės ar savivaldybės dotacija ar subsidija;“.
8 straipsnis. 33 straipsnio pakeitimas
Pakeisti 33 straipsnį ir jį išdėstyti taip:
„33 straipsnis. Maksimalios šilumos suvartojimo normos daugiabučiuose namuose
Taryba,
atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo patvirtintoje Nacionalinės
energetinės nepriklausomybės Valstybės pažangos strategijoje nustatytas energijos energetikos vartojimo
efektyvumo didinimo gaires politikos vystymosi kryptis, nustato
maksimalias metines šilumos suvartojimo normas, išreikštas kWh/m2
per kalendorinius metus, daugiabučių namų butams ir kitoms patalpoms šildyti,
kurios skelbiamos ne vėliau kaip prieš šešis mėnesius iki jų įsigaliojimo
dienos. Šios normos taikomos daugiabučių namų energiniam efektyvumui vertinti,
planuojant priemones ir lėšas jų energiniam efektyvumui didinti.“
9 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas
Šis įstatymas įsigalioja 2021 m. sausio 1 d.
Skelbiu šį Lietuvos Respublikos Seimo priimtą įstatymą.
Respublikos Prezidentas
Teikia
Valstybės valdymo ir savivaldybių
komiteto vardu komiteto pirmininkė Guoda Burokienė