LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
TEISĖS DEPARTAMENTAS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS BAUDŽIAMOJO KODEKSO 310 STRAIPSNIO PAKEITIMO ĮSTATYMO PROJEKTO
2018-03-01 Nr. XIIIP-1708
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas:
1. Atkreipiame dėmesį, kad 2017 m. rugpjūčio 16 d. buvo registruotas projektas Nr. XIIIP-1027, kuris yra identiškas teikiamam projektui. Pateikus Teisės departamento išvadą, projekto rengėjas 2017 m. rugsėjo 14 d. projektą Nr. XIIIP-1027 atsiėmė. Atsižvelgiant į tai, dėl teikiamo projekto kartotinos Teisės departamento pastabos, pateiktos projektui Nr. XIIIP-1027.
2. Teikiamu projektu keičiamo BK 310 straipsnio 1 dalies dispozicijoje nustatomas kilusių padarinių požymis – „<...> jeigu dėl šių veiksmų buvo sutrikdyta gyvūno sveikata“. Manytina, kad aktualioje straipsnio redakcijoje įtvirtintas gyvūno suluošinimo požymis vartojamame kontekste yra tikslesnis. Atkreiptinas dėmesys, kad gyvūno sveikatos sutrikdymo[1] terminas nėra vartojamas ne tik BK, bet ir Gyvūnų gerovės ir apsaugos įstatyme. Pastarajame įstatyme yra vartojamos žalingų pasekmių gyvūno sveikatai ir gerovei (pavyzdžiui, įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 14 punktas), gyvūno sužeidimo (pavyzdžiui, įstatymo 4 straipsnio 2 dalies 3 punktas) arba gyvūno suluošinimo (pavyzdžiui, įstatymo 4 straipsnio 5 dalis) formuluotės.
Pastebėtina ir tai, kad BK 310 straipsnis sisteminiais ryšiais taip pat yra glaudžiai susijęs su Administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 346 straipsnio 16 – 19 dalimis, ir nuo jų skiriasi iš esmės pagal kilusius padarinius – baudžiamąją atsakomybę sukelia kankinamo gyvūno arba gyvūno, su kuriuo žiauriai elgiamasi, suluošinimas arba žūtis. Atitinkamai tarpusavyje yra suderinti ir galiojančių BK 310 straipsnio bei ANK 346 straipsnio redakcijų terminai. Pavyzdžiui, ANK 346 straipsnio 18 dalyje numatyta atsakomybė už žiaurų elgesį su gyvūnu, gyvūno kankinimą, kai dėl to gyvūnui gresia žūtis ar suluošinimas. Atsižvelgiant į tai, ir pakeitus gyvūno suluošinimo požymį gyvūno sveikatos sutrikdymo požymiu gali ne tik kilti neaiškumų dėl naujojo požymio turinio, bet ir būti „išbalansuoti“ BK 310 ir ANK 346 straipsnių sisteminiai ryšiai.
3. Atkreiptinas dėmesys, kad teikiamu projektu keičiamose BK 310 straipsnio 1 ir 2 dalyse vartojama formuluotė – „jeigu dėl šių veiksmų“ yra netiksli, nes apima tik aktyvią elgesio formą (t. y. – veiksmus), bet neapima pasyvios (t. y. – neveikimo). Pastebėtina, kad žiaurus elgesys su gyvūnu ar jo kankinimas gali pasireikšti ir tokiomis veikomis kaip nedavimas gyvūnui ėsti, neišleidimas iš patalpos ir pan. Dėl tos priežasties siūlytina palikti galiojančioje BK 310 straipsnio redakcijoje esančią platesnio turinio ir tikslesnę dispozicijos formuluotę – „jeigu dėl to“.
4. Teikiamu projektu keičiamo BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje, atsižvelgiant į BK sistemą, bausmės turėtų būti vardinamos pradedant nuo švelnesnės (t. y. – baudžiamas bauda arba laisvės atėmimu iki vienerių metų).
5. Be to, trūksta pagrįstumo, kodėl BK 310 straipsnio 1 dalies sankcijoje panaikinama trumpalaikio laisvės atėmimo – arešto – bausmė (maksimalus šios bausmės dydis – iki 90 parų), nors laisvės atėmimo bausmės ribos paliekamos nepakitusios (past. – nuo trijų mėnesių iki vienerių metų).
6. Atsižvelgiant į šios išvados 2 pastabos argumentus, BK 310 straipsnio 2 dalyje vietoje formuluotės – „gyvūnas nugaišo“ siūlytina išlaikyti galiojančioje redakcijoje esančią formuluotę – „gyvūnas žuvo“.
7. BK 310 straipsnio 2 dalyje nustatoma tokia sankcija – „<...> baudžiamas laisvės atėmimu nuo vienerių iki trejų metų“. Tačiau akcentuotina, kad nesunkaus nusikaltimo sankcija negali būti konstruojama be alternatyvių laisvės atėmimo bausmių[2]. Be to, projekte pateiktas laisvės atėmimo bausmės terminas visame BK būtų unikalus – kodekse nėra ir neturėtų būti nesunkių nusikaltimų sankcijų, kuriose nustatoma laisvės atėmimo bausmės apatinė riba (past. – kaip šiuo atveju – „nuo vienerių metų“). Pabrėžtina, kad bausmių ribos negali būti per siauros, ribojant teismo diskreciją individualizuoti baudžiamąją atsakomybę ir paskirti teisingą bausmę.
8. Teikiamu projektu BK 310 straipsnį papildančioje 3 dalyje nustatoma – „Tam, kuris žiauriai elgėsi su gyvūnu, jį kankino, nuo trejų iki penkerių metų draudžiama įsigyti ir laikyti bet kokį gyvūną“. Dėl šios dalies teiktinos atitinkamos pastabos:
8.1. Siūlomą BK 310 straipsnio 3 dalį pagal jos pobūdį ir esmę (nors tiesiogiai projekte neminima) galima prilyginti naujajai baudžiamojo poveikio priemonei. Pabrėžtina, jog baudžiamojo poveikio priemonių rūšys, jų terminai ir skyrimo taisyklės, atsižvelgiant į BK struktūrą, turi būti įtvirtintos ne atskiruose BK specialiosios dalies straipsniuose, o BK bendrosios dalies IX skyriuje;
8.2. Pastebėtina, kad projekte nustatoma nauja baudžiamojo poveikio priemonė turėtų būti taikoma už žiaurų elgesį su gyvūnu ar jo kankinimą, nepaisant kilusių padarinių, vadinasi – tiek už BK, tiek ir už ANK numatytą pažeidimą. Pabrėžtina, jog baudžiamosios atsakomybės nustatymas už administracinio nusižengimo padarymą yra negalimas, nes neatitiktų teisėtumo principo;
8.3. Kelia abejonių siūlomos priemonės realus praktinis įgyvendinimas.
Departamento direktorius Andrius Kabišaitis
P. Veršekys, tel. (8 5) 239 6353, el. p. [email protected]
S. Zamara, tel. (85) 239 6895, el. p. [email protected]
[1] Pastebėtina, kad priešingai nei gyvūno sveikatos sutrikdymas, žmogaus sveikatos sutrikdymas yra apibrėžtas Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių, patvirtintų Kolegialių institucijų 2003 m. gegužės 23 d. įsakymu Nr. V-298/158/A1-86 (Žin., 2003, Nr. 52-2357), 5 punkte: „Sveikatos sutrikdymas – tai žmogaus sužalojimas arba susargdinimas pažeidžiant jo kūno audinių (organų) vientisumą ar sutrikdant jų funkcijas.“
[2] Priešingu atveju, nebūtų galima realizuoti BK 55 straipsnyje numatytos bausmės skyrimo taisyklės, jog „Asmeniui, pirmą kartą teisiamam už neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismas paprastai skiria su laisvės atėmimu nesusijusias bausmes. Skirdamas laisvės atėmimo bausmę, teismas privalo motyvuoti savo sprendimą.“