LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO

NACIONALINIO SAUGUMO IR GYNYBOS komitetas

 

PAGRINDINIO KOMITETO IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS GINKLŲ IR ŠAUDMENŲ KONTROLĖS ĮSTATYMO NR. IX-705 13, 17 IR 30 STRAIPSNIŲ PAKEITIMO

ĮSTATYMO PROJEKTO NR. XIVP-2654

 

2023-09-27  Nr. 104-P-69

Vilnius

 

1.  Komiteto posėdyje dalyvavo: Komiteto pirmininkas Laurynas Kasčiūnas, komiteto nariai: Virgilijus Alekna, Jonas Jarutis, Raimundas Lopata, Arvydas Pocius, Saulius Skvernelis.

Komiteto biuras: vedėjas Evaldas Sinkevičius, patarėjai Vilma Greckaitė, Vilma Kaminskienė, Gediminas Kazėnas, vyresnioji specialistė Skaistė Blažinauskaitė, padėjėja Vilma Pesliakienė.

Kviestieji asmenys: Respublikos Prezidento patarėjas Darius Urbonas, Vidaus reikalų ministerijos Viešojo saugumo politikos grupės patarėja Jurgita Žilinskaitė, Krašto apsaugos ministerijos Gynybos politikos grupės patarėja Martyna Aleksandronytė ir Teisės departamento direktorė Judita Nagienė, Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento direktorius Virginijus Vitalijus Vilkelis, Lietuvos policijos Viešosios tvarkos biuro Licencijavimo valdybos patarėjas Audrius Čiupala, Šaulių sąjungos vadas plk. ltn. Linas Idzelis, Lietuvos Ginklų savininkų asociacijos Valdybos pirmininkas advokatas Arūnas Marcinkevičius, Seimo kanceliarijos Teisės departamento atstovė Eglė Drėgvaitė.

 

2. Ekspertų, konsultantų, specialistų išvados, pasiūlymai, pataisos, pastabos (toliau – pasiūlymai):

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.  

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-04-24

1

N

 

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projekto 1 straipsniu Ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo (toliau – keičiamas įstatymas) 13 straipsnyje siekiama nustatyti, kad keičiamo įstatymo 15 straipsnyje numatyti tam tikri asmenys „įsigydami ir turėdami“ A ir B kategorijos ginklus privalėtų „išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka“. Vadovaujantis keičiamo įstatymo 2 straipsnio 17 dalimi,  ginklo turėjimo sąvoka apima ginklo ir (ar) šaudmenų laikymą, nešiojimąsi, saugojimą bei naudojimą. Pagal galiojantį teisinį reguliavimą, prieš įgyjant A ir B kategorijos ginklą asmuo turi įgyti leidimą laikyti ar leidimą nešioti A ir B kategorijos ginklus. Pastebėtina, kad iš projektu teikiamos keičiamo įstatymo 13 straipsnio 15 dalies formuluotės „įsigydami ir turėdami A ir B kategorijos ginklus“ nėra aišku, kada asmuo, siekdamas turėti A ir B kategorijos ginklą, turėtų išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą - prieš teikdamas prašymą dėl leidimo laikyti ar leidimo nešiotis A ir B kategorijos ginklą, ar prieš fiziškai įgyjant (nusiperkant) tokios kategorijos ginklą. Atkreiptinas dėmesys, kad asmens turimas leidimas laikyti ir nešiotis ginklą, suteikia jam teisę turėti ne vieną tos pačios kategorijos ginklą, todėl projekto nuostatas siūlytina tikslinti, pareigą išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą siejant ne su fiziniu ginklo įsigijimu (tokiu atveju išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą reikėtų kaskart įsigyjant naują ginklą), o su leidimo, suteikiančio teisę A ir B kategorijos ginklus laikyti ar nešiotis, gavimu.

Pritarti

Žr. pirmąjį NSGK pasiūlymą.

2.  

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-04-24

 

 

*

2. Kaip teigiama aiškinamajame rašte, „vien per likusius 9 šių metų mėnesius leidimus prognozuojama pratęsti apie 10 tūkst. Asmenų, kitąmet – apie 12 tūkst. Tai iš viso, įkaitant tuos, kurie leidimą ginklui gautų pirmą kartą ir jų skaičius nemažėtų, tokį kursą praeitų apie 20 tūkst. asmenų.“ Pastebėtina, kad šie skaičiai yra preliminarūs, o pasiruošimui dėl projektu siūlomų pakeitimų yra numatomi tik 8 mėnesiai. Atsižvelgiant į tai, svarstytina, ar iki projektu siūlomu nuostatų įsigaliojimo bus tinkamai pasiruošta tokių kursų organizavimui ir ar bus objektyvios galimybės vykdyti tokius kursus tokiam skaičiui asmenų, t. y. ar pritarus projektu siūlomam teisiniam reguliavimui, leidimų įsigyti, laikyti ir nešioti A ir B kategorijos ginklus procesas netaps itin sudėtingas ir neproporcingai ilgas. Be kita ko, nėra aišku ir tai, kaip šie kursai bus organizuojami Europos fiziniams ir juridiniams asmenims, kurie, vadovaujantis keičiamo įstatymo 13 straipsnio 6 dalimi B kategorijos ginklą gali įgyti profesinei veiklai.

Pritarti

Žr. pirmąjį NSGK pasiūlymą, kuriame susiaurinamas asmenų ratas iki fizinių asmenų, turinčių Lietuvos Respublikos pilietybę.

3.  

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-04-24

 

 

*

3. Projekto aiškinamojo rašto 13 punkte nurodoma, kad „Įstatymui įgyvendinti papildomų lėšų nereikės.“ Šiuo aspektu pastebėtina, kad projektu siūlomas teisinis reglamentavimas susijęs su papildomų Lietuvos Respublikos valstybės biudžeto lėšų poreikiu, nes numatomas naujas reguliavimas dėl privalomų kursų išklausymo tam tikrai asmenų grupei, siekiančiai įgyti ir turėti A ir B kategorijos ginklus ir asmenims, kuriems baigiasi leidimas nešiotis ginklus ar leidimas laikyti ginklus, o tam reikės papildomai paruošti specialistus, vedančius tokio pobūdžio kursus. Atsižvelgiant į keičiamame įstatyme nustatytą Vyriausybės kompetenciją bei į numanomą lėšų poreikį, manytina, kad dėl šio įstatymo projekto turėtų būti gauta Vyriausybės nuomonė dėl siūlomo teisinio reguliavimo.

Pritarti iš dalies

Žr. Vyriausybės nuomonę, kurioje atkreipiamas dėmesys į tai, kad „š. m. rudenį planuojama, jog pradės veikti nuotolinių mobilizacijos, priimančiosios šalies paramos ir pilietinio pasipriešinimo mokymų platforma, administruojama Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos. Ši platforma bus naudojama ir baziniam ginklų savininkų rengimui pilietinio pasipriešinimo klausimais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog papildomo finansavimo keičiamam įstatymui įgyvendinti nereikės, o ginklų savininkų rengimas pilietiniam pasipriešinimui bus organizuojamas iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų – 20 tūkst. ginklų savininkų pilietinio pasipriešinimo kurso išklausymas per metus kainuos apie 20 tūkst. Eur.“

Komitetas pažymi, kad minėta platforma https://www.mobilizacijosmokykla.lt/ jau veikia nuo

2023 m. spalio 9 d.

4.  

Seimo kanceliarijos Teisės departamentas,

2023-04-24

4

3

 

4. Redakciniu aspektu tikslintina projekto 4 straipsnio 3 dalis, vietoje žodžių „asmenys, kurie turi galiojantį leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus iki šio įstatymo įsigaliojimo“ įrašytini žodžiai „asmenys, iki šio įstatymo įsigaliojimo įgiję leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus“.

Nepritarti

Argumentai:

Žr. ketvirtąjį NSGK pasiūlymą, kuriame yra performuluotas tekstas, todėl poreikio redakcinio pobūdžio korekcijoms nebeliko.

 

3. Piliečių, asociacijų, politinių partijų, lobistų ir kitų suinteresuotų asmenų pasiūlymai: negauta.

4. Valstybės ir savivaldybių institucijų ir įstaigų pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.  

Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos Europos Sąjungos teisės grupė,

2023-04-26

 

 

 

Įvertinę Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13, 17 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2654 atitiktį Europos Sąjungos teisei, pažymime, kad pastabų ir pasiūlymų neturime.

Pritarti

 

5. Subjektų, turinčių įstatymų leidybos iniciatyvos teisę, pasiūlymai:

 

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

 

Pasiūlymo turinys

 

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.  

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023 m. liepos 5 d. Nr. 529

 

 

*

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos Seimo statuto 138 straipsnio 3 dalimi ir atsižvelgdama į Lietuvos Respublikos Seimo valdybos 2023 m. gegužės 15 d. sprendimo Nr. SV-S-930 „Dėl įstatymų projektų išvadų“ 1 punktą, Lietuvos Respublikos Vyriausybė nutaria:

1. Pritarti Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatymo Nr. IX-705 13, 17 ir 30 straipsnių pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIVP-2654 (toliau – Įstatymo projektas) tikslui stiprinti visuomenės atsparumą ir pilietinę valią, kad kiekvienas ginklą turintis ir juo naudotis mokantis pilietis įgytų pilietinio pasipriešinimo žinių ir praktinių įgūdžių, žinotų savo vietą ir vaidmenį šalies gynybos sistemoje, tačiau pasiūlyti Lietuvos Respublikos Seimui tobulinti Įstatymo projektą atsižvelgiant į šias pastabas ir pasiūlymus:

Pritarti

 

2.  

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023 m. liepos 5 d. Nr. 529

1

 

 

1.1. Lietuvos Respublikos Konstitucinis Teismas yra pažymėjęs, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją, inter alia konstitucinį teisinės valstybės principą, įstatymų leidėjas, vykdydamas pareigą nustatyti leidimų įsigyti ir turėti ginklus ir šaudmenis išdavimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką, turi sudaryti prielaidas užtikrinti visuomenės saugumą ir viešąją tvarką, ginti žmogaus teises ir laisves, todėl įstatyme turi nustatyti tokias ginklų ir šaudmenų ribojimo priemones, kuriomis būtų sudarytos prielaidos riboti šios teisės turėjimą visais tais atvejais, kai esama pagrindo manyti, kad asmuo, turėdamas šią teisę, galėtų kelti pavojų visuomenės saugumui, viešajai tvarkai (Konstitucinio Teismo 2023 m. kovo 15 d. nutarimas Nr. KT30-N3/2023). Pabrėžtina, kad tiek įstatymų leidėjas, tiek Konstitucinis Teismas, analizuodamas Lietuvos Respublikos ginklų ir šaudmenų kontrolės įstatyme (toliau – keičiamas įstatymas) įtvirtintas leidimų laikyti ar leidimų nešiotis ginklus išdavimo sąlygas, jas sieja su pavojaus visuomenės saugumui eliminavimu, kuris gali kilti asmeniui naudojantis ginklu. Pilietinio pasipriešinimo kursų tikslas – įgyti pilietinio pasipriešinimo žinių, žinoti savo vietą ir vaidmenį šalies gynybos sistemoje, todėl šių kursų išklausymas nesąlygoja galimo pavojaus visuomenės saugumui užkirtimo dėl ginklus ir šaudmenis turinčio asmens veikimo, taip pat nesudaro prielaidų didesniam visuomenės saugumui ar viešosios tvarkos užtikrinimui leidimų laikyti ar leidimų nešioti ginklus išdavimo kontekste. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, siūlytina Įstatymo projekte pareigą išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą sieti ne su leidimų laikyti ar leidimų nešioti ginklus išdavimu, o su A ir B kategorijų ginklų savininko, valdytojo, naudotojo pareigomis, atitinkamai keičiant keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalį.

Nepritarti

Argumentai:

Vyriausybės ir Seimo kanceliarijos Teisės departamento išvadose pateikiamos skirtingos teisininkų pozicijos dėl pareigos išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą susiejimo/nesusiejimo su leidimo, suteikiančio teisę laikyti ar nešiotis atitinkamos kategorijos ginklus, gavimu.

NSGK laikosi pozicijos, kad siekiant stiprinti visuomenės atsparumą ir pilietinę valią, kiekvienas ginklą turintis ir juo naudotis mokantis pilietis turėtų įgyti pilietinio pasipriešinimo žinių ir praktinių įgūdžių, žinoti savo vietą ir vaidmenį šalies gynybos sistemoje, todėl pasirinktas pilietinio pasipriešinimo modelis yra būtinas. Fiziniai asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę, prieš kreipdamiesi į policijos įstaigą dėl nurodyto leidimo atitinkamos kategorijos ginklui išdavimo ar galiojimo termino pratęsimo turėtų išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursus.

3.  

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023 m. liepos 5 d. Nr. 529

1,

3

 

 

1.2. Pagal keičiamo įstatymo 13 straipsnio 15 dalį pilietinio pasipriešinimo kursą privalėtų išklausyti nuolatiniai Lietuvos Respublikos gyventojai, Lietuvos Respublikoje įregistruoti juridiniai asmenys, Lietuvos bankas, Europos fiziniai ir Europos juridiniai asmenys, taip pat jų darbuotojai. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalį Europos fizinis asmuo yra Lietuvos Respublikos ar kitos Europos Sąjungos valstybės narės, ar Europos ekonominės erdvės valstybės pilietis arba kitas fizinis asmuo, kuris naudojasi Europos Sąjungos teisės aktuose jam suteiktomis laisvo judėjimo valstybėse narėse teisėmis. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 9 dalį Europos juridinis asmuo yra Lietuvos Respublikoje ar kitoje Europos Sąjungos valstybėje narėje, ar Europos ekonominės erdvės valstybėje įsteigtas juridinis asmuo, kita organizacija arba jų padalinys. Pagal keičiamo įstatymo 2 straipsnio 49 dalį nuolatinis Lietuvos Respublikos gyventojas yra Lietuvos Respublikos pilietis arba Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimą gyventi Europos Sąjungoje turintis fizinis asmuo, kuris Lietuvos Respublikos gyvenamosios vietos deklaravimo įstatymo nustatyta tvarka yra deklaravęs gyvenamąją vietą Lietuvos Respublikoje (išskyrus Lietuvos Respublikos pilietybės neturinčius Rusijos Federacijos ar Baltarusijos Respublikos piliečius). Taigi pagal Įstatymo projekte siūlomą teisinį reguliavimą pilietinio pasipriešinimo kursą privalėtų išklausyti ne tik Lietuvos Respublikos piliečiai, bet ir asmenys, kurie neturi Lietuvos Respublikos pilietybės. Atkreiptinas dėmesys, kad pagal Lietuvos Respublikos Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalį Lietuvos valstybės gynimas nuo užsienio ginkluoto užpuolimo – kiekvieno Lietuvos Respublikos piliečio teisė ir pareiga. Konstitucinio Teismo 2009 m. rugsėjo 24 d. nutarime (bylos Nr. 16/2009) konstatuota, kad pagal Konstituciją kai kurias pareigas turi tik Lietuvos Respublikos piliečiai: pareigą ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo (Konstitucijos 139 straipsnio 1 dalis), pareigą atlikti karo ar alternatyviąją krašto apsaugos tarnybą (Konstitucijos 139 straipsnio 2 dalis). Atsižvelgus į tai, siūlymas nustatyti tokį teisinį reguliavimą, kuriuo Lietuvos Respublikos pilietybės neturintys asmenys taip pat būtų įpareigojami išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą, nėra pagrįstas. Kadangi Konstitucija ir kiti įstatymai nedraudžia Lietuvos Respublikos pilietybės neturintiems asmenims ginti Lietuvos valstybę nuo užsienio ginkluoto užpuolimo, siūlytina keičiamo įstatymo 30 straipsnyje nustatyti šių asmenų, kurie yra A ar B kategorijų ginklų savininkai, valdytojai, naudotojai, teisę, o Lietuvos Respublikos piliečiams pareigą išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą.

Pritarti iš dalies

Argumentai:

Žr. pirmąjį NSGK pasiūlymą, kuriame susiaurinamas asmenų ratas iki fizinių asmenų, turinčių Lietuvos Respublikos pilietybę.

4.  

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023 m. liepos 5 d. Nr. 529

1

 

 

1.3. Siūlytina keičiamo įstatymo 13 straipsnio 15 dalyje atsisakyti reikalavimo juridiniams asmenims išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą, kadangi toks reikalavimas šių asmenų atžvilgiu negalėtų būti įgyvendintas. Be to, juridiniai asmenys savo darbuotojams A arba B kategorijos ginklą galės perduoti atitinkamoms pareigoms vykdyti, tik jei šie darbuotojai turės asmeniškai gautą leidimą nešiotis A ar B kategorijos ginklą.

Pritarti

Žr. pirmąjį NSGK pasiūlymą, kuriame susiaurinamas asmenų ratas iki fizinių asmenų, turinčių Lietuvos Respublikos pilietybę.

5.  

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023 m. liepos 5 d. Nr. 529

2

2

 

1.4. Keičiamo įstatymo 17 straipsnio 5 dalyje nustatoma, kad profesinės karo tarnybos kariams ir kariams savanoriams, kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, taip pat šauliams, pateikusiems šaulio pažymėjimą, nereikia išklausyti pilietinio pasipriešinimo kurso. Atkreiptinas dėmesys, kad šaulio pažymėjimas turėtų būti pateikiamas vadovaujantis keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 5 punktu, todėl šiuo atžvilgiu siūloma nuostata yra perteklinė. Pažymėtina, kad į atsargą išleisti kariai dar 10 metų tarnauja aktyviajame kariuomenės personalo rezerve. Šios tarnybos metu kariai šaukiami į mokymus ir pratybas, taip pat karo padėties metu, paskelbus mobilizaciją ar kitais Lietuvos Respublikos karo prievolės įstatyme nustatytais atvejais šaukiami į karo tarnybą, atlikti jiems nustatytų užduočių. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad į atsargą išleisti kariai perkeliami į parengtąjį kariuomenės personalo rezervą ir prireikus gali būti pašaukti į karinę tarnybą. Todėl atsargos kariams neturėtų būti nustatoma pareiga išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą.

Pritarti

Žr. antrąjį NSGK pasiūlymą.

6.  

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023 m. liepos 5 d. Nr. 529

4

 

 

1.5. Siekiant teisėkūros efektyvumo ir mažinti Vyriausybės priimamų teisės aktų skaičių bei atsižvelgiant į tai, kad pagal Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“, patvirtintos Lietuvos Respublikos Seimo 2022 m. gegužės 17 d. nutarimu Nr. XIV-1102 „Dėl Nacionalinės darbotvarkės „Lietuvos Respublikos piliečių rengimo pilietiniam pasipriešinimui strategija“ patvirtinimo“, 7.1 papunkčio nuostatas Lietuvos Respublikos piliečių rengimą pilietiniam pasipriešinimui pagal kompetenciją įgyvendina Lietuvos Respublikos krašto apsaugos ministerija, Lietuvos kariuomenė, Lietuvos šaulių sąjunga, kitos valstybės ir savivaldybių institucijos ir įstaigos, įtraukiamos nevyriausybinės organizacijos ir kad, bendradarbiaudamos su valstybės ir savivaldybių institucijomis ir įstaigomis bei nevyriausybinėmis organizacijomis, Lietuvos kariuomenė organizuoja ir vykdo piliečių rengimą ginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, o Lietuvos šaulių sąjunga organizuoja ir vykdo piliečių rengimą neginkluotam pilietiniam pasipriešinimui, siūlytina Įstatymo projekte nustatyti, kad pilietinio pasipriešinimo kurso išklausymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras arba jo įgaliota institucija.

Pritarti

Žr. pirmąjį ir trečiąjį NSGK pasiūlymą.

7.  

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023 m. liepos 5 d. Nr. 529

4

 

 

1.6. Atsižvelgiant į šio nutarimo 1.5 papunktį, taip pat į tai, kad keičiamam įstatymui įgyvendinti įgyvendinamuosius teisės aktus turės priimti ne Vyriausybė, bet Lietuvos policijos generalinis komisaras, siūlytina Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad keičiamo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima krašto apsaugos ministras arba jo įgaliota institucija ir Lietuvos policijos generalinis komisaras.

Pritarti

Žr. NSGK ketvirtąjį pasiūlymą.

8.  

Lietuvos Respublikos Vyriausybė,

2023 m. liepos 5 d. Nr. 529

 

 

 

2. Atkreipti Seimo dėmesį į tai, kad š. m. rudenį planuojama, jog pradės veikti nuotolinių mobilizacijos, priimančiosios šalies paramos ir pilietinio pasipriešinimo mokymų platforma, administruojama Mobilizacijos ir pilietinio pasipriešinimo departamento prie Krašto apsaugos ministerijos. Ši platforma bus naudojama ir baziniam ginklų savininkų rengimui pilietinio pasipriešinimo klausimais. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog papildomo finansavimo keičiamam įstatymui įgyvendinti nereikės, o ginklų savininkų rengimas pilietiniam pasipriešinimui bus organizuojamas iš Krašto apsaugos ministerijai skirtų valstybės biudžeto lėšų – 20 tūkst. ginklų savininkų pilietinio pasipriešinimo kurso išklausymas per metus kainuos apie 20 tūkst. Eur.

Pritarti

 

 

6. Seimo paskirtų papildomų komitetų / komisijų pasiūlymai: negauta.

7. Komiteto sprendimas ir pasiūlymai:

7.1. Sprendimas: pritarti komiteto patobulintam įstatymo projektui Nr. XIVP-2654(2) ir komiteto išvadoms.

7.2. Pasiūlymai:

Eil.

Nr.

Pasiūlymo teikėjas, data

Siūloma keisti

Pastabos

Pasiūlymo turinys

Komiteto nuomonė

Argumentai,

pagrindžiantys nuomonę

str.

str. d.

p.

1.

Nacionalinio saugumo ir gynybos  komitetas,

2023-09-27

1

 

 

 

Argumentai:

Atliepiant Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymą tikslinti Įstatymo projektą, pareigą išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą siejant ne su fiziniu ginklo įsigijimu (tokiu atveju išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą reikėtų kaskart įsigyjant naują ginklą), o su leidimo, suteikiančio teisę A ir B kategorijos ginklus laikyti ar nešiotis, gavimu, taip pat atsižvelgiant į Vyriausybės nuomonę dėl reikalavimo juridiniams asmenims išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą atsisakymo, siūlytina:

 

Pasiūlymas:

Išdėstyti Įstatymo projekto 1 straipsnį taip:

1 straipsnis. 13 straipsnio pakeitimas

Papildyti 13 straipsnį 15 dalimi:

„15. Šio straipsnio 2, 3, 4 ir 5 dalyse nurodyti fiziniai asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę, įsigydami ir turėdami prieš kreipdamiesi į policijos įstaigą dėl nurodyto leidimo B kategorijos ginklus ginklui išdavimo ar galiojimo termino pratęsimo šio įstatymo nustatytais atvejais, taip pat šio straipsnio 6, 12 ir 14 dalyse nurodyti fiziniai asmenys, turintys Lietuvos Respublikos pilietybę, įsigydami ir turėdami prieš kreipdamiesi į policijos įstaigą dėl nurodyto leidimo A ir B kategorijų ginklus ginklams išdavimo ar galiojimo termino pratęsimo šio įstatymo nustatytais atvejais, privalo išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą Vyriausybės ar jos krašto apsaugos ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka.“

Pritarti

 

2.

Nacionalinio saugumo ir gynybos  komitetas,

2023-09-27

2

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Vyriausybės pastabas, kad reikalavimas šauliams pateikti šaulio pažymėjimą yra perteklinis ir, kad atsargos kariams nustatoma pareiga išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą neturėtų būti taikoma, siūlytina:

 

Pasiūlymas:

Išdėstyti Įstatymo projekto 2 straipsnį taip:

„2 straipsnis. 17 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 17 straipsnio 1 dalį 12 punktu:

„12) neišklausęs pilietinio pasipriešinimo kurso šio įstatymo nustatytais atvejais.“

2. Pakeisti 17 straipsnio 5 dalį ir ją išdėstyti taip:

„5. Šio straipsnio 1 dalies 3 ir 12 punkto punktų nuostatos netaikomos specialiojo statuso subjektų pareigūnams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, turintiems teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą (pateikiama šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta pažyma) ir norintiems gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus. Šio straipsnio 1 dalies 6  punkto nuostatos netaikomos esamiems (pateikiama šio įstatymo 13 straipsnio 9 dalyje nustatyta pažyma) ir buvusiems specialiojo statuso subjektų pareigūnams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, norintiems gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus savigynai ir pateikusiems specialiojo statuso subjekto pažymą, patvirtinančią, kad jie turėjo teisę tarnybos metu nešiotis šaunamąjį ginklą. Šio straipsnio 1 dalies 12 punkto nuostata netaikoma šauliams, esamiems ir buvusiems specialiojo statuso subjektų pareigūnams, profesinės karo tarnybos kariams, kariams savanoriams ir kitiems savanoriškos nenuolatinės karo tarnybos kariams, norintiems gauti leidimą laikyti ginklus ar leidimą nešiotis ginklus ir pateikusiems šaulio pažymėjimą.“

Pritarti

 

3.

Nacionalinio saugumo ir gynybos  komitetas,

2023-09-27   

3

 

 

 

Argumentai:

Atsižvelgiant į Vyriausybės siūlymą Įstatymo projekte nustatyti, kad pilietinio pasipriešinimo kurso išklausymo tvarką nustato krašto apsaugos ministras arba jo įgaliota institucija, siūlytina:

 

Pasiūlymas:

Išdėstyti Įstatymo projekto 3 straipsnį taip:

„3 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas

1. Papildyti 30 straipsnį 1 dalies nauju 9 punktu:

„9) ne vėliau kaip prieš 6 mėnesius iki prieš pasibaigiant leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo terminui laikui ir prieš kreipiantis į policijos įstaigą dėl nurodyto leidimo galiojimo termino pratęsimo šio įstatymo nustatytais atvejais išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą Vyriausybės ar jos krašto apsaugos ministro arba jo įgaliotos institucijos nustatyta tvarka;“.

2. Buvusius 30 straipsnio 1 dalies 9–11 9, 10 ir 11 punktus laikyti atitinkamai 10–12 10, 11 ir 12 punktais.

Pritarti

 

4.

Nacionalinio saugumo ir gynybos  komitetas,

2023-09-27

4

2

 

 

Argumentai:

Atliepiant Vyriausybės siūlymą Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalyje nustatyti, kad keičiamo įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus priima krašto apsaugos ministras arba jo įgaliota institucija ir Lietuvos policijos generalinis komisaras, siūlytina:

 

Pasiūlymas:

Išdėstyti Įstatymo projekto 4 straipsnio 2 dalį taip:

„2. Lietuvos Respublikos Vyriausybė ar jos įgaliota institucija Krašto apsaugos ministras arba jo įgaliota institucija ir Lietuvos policijos generalinis komisaras iki 2023 m. gruodžio 31 d. priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.“

Pritarti

 

5.

Nacionalinio saugumo ir gynybos  komitetas,

2023-09-27   

4

3

 

 

Argumentai:

Kadangi siūlomi pilietinio pasipriešinimo kursai taptų privalomais fiziniams asmenims, turintiems Lietuvos Respublikos pilietybę ir siekiantiems įgyti ar pratęsti leidimą nešiotis ar laikyti ginklus, būtina Įstatymo projekte numatyti ir padarinius šio reikalavimo nesilaikantiems asmenims.

 

Pasiūlymas:

Pakeisti Projekto 4 straipsnio 3 dalį ir išdėstyti ją taip:

„3. Šio įstatymo 1 straipsnyje nurodytiems asmenys, kurie turi galiojantį leidimą nešiotis ginklus ar leidimą laikyti ginklus iki šio įstatymo įsigaliojimo asmenims, neišklausiusiems pilietinio pasipriešinimo kurso, leidimas nešiotis ginklus ir leidimas laikyti ginklus neišduodamas ir nepratęsiamas. ir kurie po šio įstatymo įsigaliojimo kreipiasi į policijos įstaigą dėl leidimo nešiotis ginklus ar leidimo laikyti ginklus galiojimo termino pratęsimo prieš pasibaigiant nurodyto leidimo galiojimo laikui, privalo Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka išklausyti pilietinio pasipriešinimo kursą.“

Pritarti

 

 

8. Balsavimo rezultatai: už – 6, prieš – 0, susilaikė – 0.

9. Komiteto paskirti pranešėjai: Laurynas Kasčiūnas, Jonas Jarutis.

PRIDEDAMA. Komiteto siūlomas patobulintas įstatymo projektas XIVP-2654(2) ir jo lyginamasis variantas.

 

 

 

 

Komiteto pirmininkas                                                                                                                                                                                 Laurynas Kasčiūnas

 

 

 

 

 

 

 

 

 

 

Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto biuro patarėja Vilma Kaminskienė