|
1.
|
17
|
1
|
|
Argumentai:
Lietuvos Respublikos žuvininkystės įstatymo
(toliau – ŽĮ) Nr. VIII-1756 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIIP-1205
(toliau – Įstatymo projektas) 17 straipsnio 1 dalyje nustatytas reikalavimas
ir sąlygos versline žvejyba besiverčiantiems subjektams, kuriems keliami
neadekvatūs ribojimai. Draudimas žvejoti 3 km spinduliu nuo valstybinio
Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molo galų ir 1 km spinduliu nuo
Šventosios upės žiočių akivaizdžiai kelia grėsmę verslinės žvejybos veikla
besiverčiančių subjektų verslui ir jo plėtrai. Nors rengėjai argumentuoja,
kad Įstatymo projektu siekiama atkurti ne tik žuvų išteklius, bet ir sudaryti
palankesnes sąlygas mėgėjų žvejybos plėtrai, tačiau galima teigti, kad
pasirinkta strategija nėra lygiavertė. Gerinant žvejų mėgėjų padėtį
yra menkinama verslinės žvejybos subjektų padėtis ir ribojama ūkinės veiklos
laisvė. Siūloma Įstatymo projekto reglamentacija paneigia teisingumo,
proporcingumo ir lygiateisiškumo principus.
Įstatymo projekto rengėjai nurodo, kad 2006 m. gegužės 31 d. nutarime Konstitucinis Teismas pabrėžė, kad
pagal Konstituciją riboti ūkinės veiklos laisvę galima, jeigu yra laikomasi
šių sąlygų: tai daroma įstatymu; ribojimai yra būtini demokratinėje
visuomenėje siekiant apsaugoti kitų asmenų teises bei laisves ir
Konstitucijoje įtvirtintas vertybes, taip pat konstituciškai svarbius
tikslus; ribojimais nėra paneigiama teisių ir laisvių prigimtis bei esmė; yra
laikomasi konstitucinio proporcingumo principo, todėl esminiai verslinės
žvejybos ribojimai turėtų būti nustatyti įstatymais, o ne ministrų įsakymais.
Nekvestionuojama, kad verslinės žvejybos veiklos gali būti nustatytos
įstatymais, tačiau visi leidimai ir draudimai turi būti išsamiai aptarti.
Verta pažymėti,
kad Konstitucinis teismas savo kompetencijos ribose yra konstatavęs
(Konstitucinio Teismo 2000 m. spalio 18 d., 2002 m. balandžio 9 d., 2003 m.
kovo 17 d., 2004 m. sausio 26 d., 2005 m. gegužės 13 d. nutarimai), kad
teisinio saugumo principas, kaip konstitucinio teisinės valstybės principo
elementas, suponuoja valstybės pareigą užtikrinti teisinio reguliavimo
tikrumą, stabilumą, apsaugoti teisės subjektų teises, taip pat įgytas teises,
gerbti teisėtus interesus ir lūkesčius. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta
aukščiau, manome, kad Įstatymo projektas turėtų reglamentuoti tiek verslinės
žvejybos, tiek žvejų mėgėjų lygiaverčius
interesus ir teisėtus lūkesčius. Konstitucinis teismas yra pasisakęs už tai, kad
Valstybė, reguliuodama ūkinę veiklą, turi laikytis asmens ir visuomenės
interesų derinimo principo, užtikrinti ir privataus asmens (ūkinės veiklos
subjekto), ir visuomenės interesus. Manome, kad nėra tikslinga keisti
galiojančią teisinę reglamentaciją. Šiuo metu, žuvų išteklių pasikeitimus ir
reguliacinius pakitimus seka Žemės ūkio ministerijai pavaldžios institucijos,
todėl nėra tikslinga numatyti įstatymu, tam tikrus ribojimus ir tuo pačius
nurodyti, kad Verslinės žvejybos jūrų vandenyse
tvarką nustato žemės ūkio ministras.
Pasiūlymas
parengtas konsultuojantis su Priekrantės verslinės ir rekreacinės
žuvininkystės asociacija.
Pasiūlymas:
1. Pakeisti
projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 17 straipsnio 1 dalį ir ją išdėstyti
taip:
„1. Verslinė žvejyba
draudžiama Baltijos jūros priekrantėje 300 m nuo jūros kranto linijos,
išskyrus specializuotą stintų, strimelių ir grundalų žvejybą , 3 km
spinduliu nuo valstybinio Klaipėdos jūrų uosto šiaurinio ir pietinio molų
galų ir 1 km spinduliu nuo Šventosios upės žiočių draudžiama, išskyrus specializuotąją
stintų, strimelių ir grundalų žvejybą. Verslinės žvejybos jūrų
vandenyse tvarką nustato žemės ūkio ministras.“
|