PASIŪLYMAS

DĖL Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234

 2, 30, 36, 36-3, 36-4 ir 50 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 36-6 straipsniu įstatymo projekto

Nr. XIVP-3764(4)

2024-06-27

Vilnius

Eil. Nr.	Siūloma keisti			Pasiūlymo turinys
	str.	str. d.	p.
1.	30	2		Argumentai: Dvasininkai ir kiti asmenys (pvz., patarnautojai, ūkvedžiai, chorvedžiai), vykdantys veiklą religinių bendruomenių, bendrijų ar centrų kvietimu, ne visais atvejais gali būti pakviesti atlikti tam tikras funkcijas darbo santykių, savanoriškos ar individualios veiklos pagrindais. Lieka tikimybė, kad asmuo, patenkantis į keičiamo įstatymo 30 straipsnio 1 dalies reglamentavimo lauką, bus priimtas atlikti dvasines praktikas, mokymus ar kitokią su vaikais susijusią religinę veiklą, turėti kontaktus su vaikais nedalyvaujant tėvams ar teisėtiems globėjams. Religinėms bendruomenėms ir bendrijoms priklausantys vaikų tėvai ar teisėti jų atstovai, tikėtina, pasitikės bendruomenės ar bendrijos dvasininkais ir nesikreips prašydami neteisėto darbo su vaikais prevencijos kodo. Taip pat vertintina ir tai, kad seksualinių išnaudotojų taikiniais dažniau tampa socialinių problemų turinčių šeimų vaikai, kuriais tėvai ne visada pakankamai pajėgūs pasirūpinti. Siūloma aiškiai nustatyti, kad keičiamame straipsnyje nustatyti suvaržymai ir prievolės galioja ir visoms religinėms bendruomenėms, bendrijoms ir centrams, jų dvasininkams ir (ar) kitiems asmenims (pvz., chorvedžiams, ūkvedžiams ir pan.). Atkreiptinas dėmesys, kad 2024-06-18 Seimo Socialinių reikalų ir darbo komitetas, atsižvelgdamas į Seimo nario analogiškame įstatymo svarstymo stadijoje pateiktame pasiūlyme keliamą problemą, jog tam tikrose aplinkose vyksta įvairios veiklos, susijusios tiesioginiais ir reguliariais kontaktais su vaikais, tačiau tokių veiklų nereguliuoja sutartiniai santykiai ir nėra numatomas įpareigojimas asmenims, vykdantiems tokias veiklas, turėti teisėto darbo su vaikais kodą, atitinkamai suformulavo pasiūlymą, jog „Asmenims [...] draudžiama [...] verstis individualia veikla ar teikti paslaugas juridiniams ar fiziniams asmenims, taip pat, vykdyti bet kokią kitą veiklą, jei ši veikla, paslaugos ar juridinio asmens, kuriam teikiamos paslaugos, veikla tiesioginiais ir reguliariais kontaktais susijusios su vaikais.“ Konstitucijos 43 straipsnio 5 dalyje nurodyta, jog „Bažnyčių bei kitų religinių organizacijų būklė valstybėje nustatoma susitarimu arba įstatymu.“ Lietuvos Respublikos religinių bendruomenių ir bendrijų įstatyme nėra detalizuojami „bet kokią kitą veiklą“ religinėse bendruomenėse ir bendrijose vykdančių asmenų įsipareigojimai, jiems taikomi suvaržymai ir prievolės. Dėl šios priežasties keičiamame įstatyme, siekiant efektyvaus prevencinio taikymo, būtina eksplicitiškai nustatyti, jog siūlomi nustatyti darbo, praktikos, stažuotės, savanoriškos veiklos ir paslaugų teikimo apribojimai taikomi ir religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesnių valdymo institucijų) dvasininkams, religinių apeigų patarnautojams ir aptarnaujančiam personalui. Pasiūlymas: 3 straipsnis. 30 straipsnio pakeitimas Pakeisti Įstatymo projekto 3 straipsniu keičiamo įstatymo 30 straipsnio 2 dalį ir ją išdėstyti taip: „2. Šio straipsnio 1 dalyje nustatyti darbo, praktikos, stažuotės, savanoriškos veiklos ir paslaugų teikimo (įskaitant religines apeigas) apribojimai taikomi ir religinių bendruomenių, bendrijų ir centrų (aukštesnių valdymo institucijų) dvasininkams, religinių apeigų patarnautojams ir aptarnaujančiam personalui. Mokytojams papildomai taikomi darbo apribojimai, nustatyti Švietimo įstatyme. Kitiems asmenims pagal atliekamo darbo, teikiamos paslaugos, veiklos, praktikos ar stažuotės pobūdį gali būti taikomi papildomi darbo, paslaugų teikimo, savanoriškos veiklos, praktikos, stažuotės, individualios veiklos apribojimai, nustatyti tam tikras sritis reglamentuojančiuose įstatymuose.“

Teikia

Seimo narys                                                                                              Tomas Vytautas Raskevičius