LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
II (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 83
STENOGRAMA
2017 m. birželio 27 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. BAŠKIENĖ
ir Seimo Pirmininko pavaduotojas A. NEKROŠIUS
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF*). Gerbiamieji Seimo nariai, skelbiu 2017 m. birželio 27 d. (antradienio) plenarinių posėdžių pradžią. Rytinis posėdis. Prašom registruotis.
Užsiregistravo 78 Seimo nariai.
10.00 val.
Seniūnų sueigos patikslintos 2017 m. birželio 27 d. (antradienio) posėdžių darbotvarkės tikslinimas ir tvirtinimas
Darbotvarkės tvirtinimas. Matau prie šoninio mikrofono E. Jovaišą. Prašom.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Siūlau iš darbotvarkės išbraukti Seimo nutarimo „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo“ projektą Nr. XIIIP-742(2), nes prašome Vyriausybės išvados.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kokių būtų daugiau pasiūlymų? J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Gerbiamoji posėdžio pirmininke, dėl vieno siūlymo jau išsprendė jūsų frakcijos atstovai. Dar pora pasiūlymų dėl išbraukimo iš darbotvarkės. Mes siūlome vis dėlto dar atidžiau padiskutuoti dėl Pinigų plovimo įstatymo pakeitimo įstatymo ir visų lydinčiųjų įstatymų projektų paketo, t. y. europinių teisės aktų perkėlimo iš esmės. Kyla klausimas, ar mes nepersistengsime vieni iš pirmųjų iš Europos Sąjungos šalių, priimdami tas nuostatas, kurios gali gerokai apsunkinti mūsų finansų sektorių. Yra kažkokios keistos baudos akcininkams iki 5 mln. eurų ir panašūs dalykai, yra dar mūsų T. Langaičio pataisa, kuri, mums atrodo, komitete nepakankamai atidžiai buvo apsvarstyta. Tiesiog, kadangi yra žinių, kad tik trys Europos Sąjungos šalys tai priėmusios, man atrodo, nieko baisaus neatsitiktų, jeigu mes rudenį tai ramiau išdiskutuotume.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
J. RAZMA (TS-LKDF). Tai vienas pasiūlymas. O kitas yra dėl rezervinio klausimo – dėl Asmenų, nukentėjusių nuo okupacijos ir t. t., įstatymo projekto Nr. XIIP-4510. Mūsų frakcija mano, kad nereikėtų dabar skubotai įvesti naujų nukentėjusiųjų asmenų kategorijų, t. y. tų asmenų, kaip čia siūloma, kurie dalyvavo vienose ar kitose sovietinės kariuomenės operacijose. Tai yra iš principo naujas radikalus siūlymas, siūlome tikrai čia besibaigiančioje sesijoje, tuo labiau kad ir nepriimsime jo, nepateikti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamasis A. Ažubalis. Prašom.
A. AŽUBALIS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Frakcijos vardu prašau ir siūlau, kad Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Komunistų partijos veiklos įvertinimo“ projektas būtų perkeltas iš darbotvarkės pabaigos į pirmą popietinį klausimą, nes iš tikrųjų tai svarbus dalykas. Žinome iš praktikos, kad dažnai kolegos neišlaiko posėdžių įtampos ir palieka salę, o tai yra rimtas klausimas, todėl tikrai prašome frakcijos vardu, kad būtų pirmas popietinis. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kokių dar pasiūlymų? Gerbiamasis A. Palionis. Prašom.
A. PALIONIS (LSDPF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau paprieštarauti J. Razmai dėl 2-1 klausimo. Tai ne argumentas, kad tik trys Europos Sąjungos šalys į savo teisę perkėlė direktyvos nuostatas. Kodėl mes turime būti paskutiniai? Būkime ketvirti, tuo labiau kad iki birželio 26 dienos yra terminas. Dėl pasiūlymų, kurie yra siūlomi ir argumentuojama, kad komitetas neatsižvelgė į gerbiamojo Seimo nario Tado pasiūlymus. Į juos argumentuotai neatsižvelgta, kad duomenų apsauga būtų užtikrinta.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Pritariu ir koalicijos parteriams – iš tiesų frakcijos vardu nesutinkame išbraukti klausimo dėl pinigų plovimo. Tai labai svarbus klausimas, direktyva. Bent vieną direktyvą įgyvendinkime laiku, todėl frakcijos vardu prašome palikti klausimą darbotvarkėje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. K. Mažeika.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš prašau 1-3a ir 1-3b klausimus, jeigu galima, perkelti šiek tiek po 11 valandos, nes užsitęsė mūsų komiteto posėdis. Kad techninius dalykus išspręstume ir kad Seimo nariai galėtų tai matyti, prašom šiek tiek atidėti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, buvo daug pasiūlymų dėl mūsų darbotvarkės. Dabar prašau balsuoti ir apsispręsti. E. Jovaiša ir jam antrinantis J. Razma 1-8 klausimą, t. y. Seimo nutarimo „Dėl Bendrojo ugdymo mokyklos kaitos gairių patvirtinimo“ projektą Nr. XIIIP-742, prašo išbraukti iš darbotvarkės ir paprašyti Vyriausybės išvados. Ar pritariame tam? Kas balsuoja už, pasisako už pritarimą, kad šiandien išbraukiame iš darbotvarkės ir paprašome išvados. E. Jovaišos ir frakcijos vardu buvo teiktas pasiūlymas.
Balsavo 110 Seimo narių: už išbraukimą pasisakė 110 Seimo narių. Darbotvarkės 1-8 klausimas išbrauktas.
Antrasis pasiūlymas buvo J. Razmos, kad išbrauktume darbotvarkės 2-1 klausimą ir lydimuosius klausimus dėl pinigų plovimo. Kitokią nuomonę turėjo A. Palionis ir V. Sinkevičius. Prašom balsuoti. Kas už tai, kad išbrauktume, balsuojate už tai, o kad paliktume darbotvarkėje, balsuojate prieš.
Balsavo 116 Seimo narių: už išbraukimą pasisakė 53, prieš – 54, susilaikė 9. Lieka darbotvarkėje 2-1 klausimas ir lydimieji įstatymų projektai.
J. Razmos buvo prašymas Tėvynės sąjungos siūlymu išbraukti rezervinį 4 klausimą – projektą Nr. XIIP-4510, tai būtų Asmenų, nukentėjusiųjų nuo okupacijų, teisinio statuso įstatymo pateikimo įstatymo projektas, kurį siūlo R. Martinėlis. Prašome apsispręsti ir balsuoti. Kas siūlote išbraukti ir tam pritariate, balsuojate už, kas manote kitaip, – prieš arba susilaikote.
Balsavo 114 Seimo narių: už – 59, prieš – 47, susilaikė 8. Iš darbotvarkės išbraukti pritarta.
Gerbiamoji kolegė A. Kubilienė.
A. KUBILIENĖ (LVŽSF). Prašome įskaityti mano balsą prieš, nespėjau.
PIRMININKĖ. Jūsų balsas už, tačiau situacijos nekeičia. (Balsai salėje: „Prieš“.) Prieš. Suskaičiuokime. 59 ir 56, vadinasi, kad išbrauktume, pritarta. Rezervinio 4 klausimo šiandien nesvarstome.
Ketvirtas pasiūlymas buvo perkelti į pirmąjį mūsų rytinės darbotvarkės klausimą 2-12 klausimą, tai būtų Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos Komunistų partijos nusikalstamos veiklos įvertinimo“ projektas. Šiuo atveju jis įrašytas į vakarinę darbotvarkę ir tai būtų svarstoma maždaug 18 valandą. Prašom apsispręsti ir balsuoti, ar pritariate, kad įrašytume į rytinę darbotvarkę kaip pirmąjį klausimą. O kurie balsuojate prieš, kurie balsuojate prieš arba susilaikote, pasisakote už tai, kad liktų toje pačioje darbotvarkės vietoje. Kolegos, šiandien dirbsime ilgai, tikrai suspėsime visus klausimus priimti ir svarstyti.
Balsavo 117 Seimo narių: už – 41, prieš – 44, susilaikė 32. Lieka toje pačioje darbotvarkės vietoje. Tikrai svarstysime ir sulauksime jūsų pateiktos rezoliucijos svarstymo. K. Mažeika atkreipė dėmesį, po Aplinkos apsaugos komiteto Planuojamos ūkinės veiklos poveikio vertinimo įstatymo Nr. XIIP-4804 ir jo lydimojo Nr. XIIP-4805 techninio suredagavimo ir įkėlimo į mūsų sistemą prašo nukelti į vėlesnį mūsų darbotvarkės laiką, kai tik tai sugebės padaryti mūsų specialistai. Ar galime bendru sutarimu? Galime.
Dėl visos darbotvarkės galime bendru sutarimu? Tiesa, dar atsiprašau, viena pastaba. Buvo prašyta ir Seniūnų sueiga tam pritarė, darbotvarkės klausimas (atsiprašau, tuoj atsiverčiu) 2-12 klausimas – dėl strateginę reikšmę nacionaliniam saugumui turinčių įmonių ir lydimųjų, deja, nėra Teisės departamento išvados, tai šiandien svarstyti negalime. Tad 2-12a ir visi lydimieji keliami į ketvirtadienio darbotvarkę arba į tada, kai sulauksime Teisės departamento išvados.
Dėl visos darbotvarkės su mūsų priimtais arba atmestais pasiūlymais galime sutarti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
10.12 val.
Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 2, 7, 12, 15 straipsnių pakeitimo ir 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-160(3) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2a klausimas – Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo Nr. I-976 2, 7, 12, 15 straipsnių pakeitimo ir 16 straipsnio pripažinimo netekusiu galios įstatymo projektas Nr. XIIIP-160(3). D. Kreivys. Ekonomikos komitetas. Priėmimas. Ar buvo gauta pasiūlymų priėmimo stadijoje? Teisės departamento išvada.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Taip, yra gauta Teisės departamento išvada, kuria siūloma 4 straipsnio 2 dalimi keičiamo projekto 15 straipsnio 3 dalyje po žodžio „taikomos“ įrašyti formuluotę „tokia pačia tvarka ir sąlygomis“. Tai yra techninio pobūdžio pataisa, pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime pritarti Teisės departamento techninio pobūdžio išvadai, kuriai komitetas pritarė ir suredaguos įstatymo projektą? Dėkoju. Bendru sutarimu.
Priėmimas. Ačiū, gerbiamasis pranešėjau.
1 straipsnis. Galime priimti? Galime. 2 straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta taip pat. Galime priimti? Galime.
3, 4, 5 ir 6 straipsniai, pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Už – K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikro reiktų pritarti šitam įstatymo projektui kaip nebuvimui alternatyvos kitų projektų, bet tas kelias, kurį mes pasirinkome laisvųjų ekonominių zonų, iš tikro nėra pats geriausias kelias, nes jis iš esmės kviečia investuoti smulkius, vadinamuosius keliaujančius investorius. Stambūs investoriai su labai ilgalaike perspektyva labai sunkiai ateina. Dar, jeigu tikėtumės, kad jie ateis į mūsų regionus, kuriuose faktiškai nebeliko žmonių ir kvalifikuotų žmonių, iš tikro labai mažai… Tas principas yra atėjęs iš Kinijos, kur yra dideli resursai.
Tuo pačiu metu Vengrija, kaip kita Europos Sąjungos valstybė, pasirinko kitą kelią – ne laisvųjų ekonominių zonų, bet konkrečių investorių, konkrečių pasiūlymų investuoti. Tai yra, pavyzdžiui, tas investorius, kuris investuoja ne mažiau kaip 20 mln. eurų ir investuoja į haitechą, į aukštos technologijos gamybą ir viską, gauna dešimčiai metų lengvatas, ir tas modelis taikomas visai šaliai, o ne atskiram kokiam nors vienetui. Tada investorius suinteresuotas atvežti gamybą, o ne tik judama technika atsivežti savo kokią nors butelių pūtimo įrangą, kad tą laikotarpį išvengtų mokesčių. Tai mūsų pasirinktas kelias, aišku, didelio efekto valstybei neduos. Aš manau, kad reikėtų perorientuoti į apskritai kitokią investicijų pritraukimo filosofiją, o ne į tokią, kuri nėra labai efektyvi. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamasis K. Glaveckas kalbėdamas už labai abejojo tokiu modeliu, kurį mes sukūrėme. Iš tikro, aš manau, jis yra ydingas. Yra ir kitokia Europos Sąjungos šalių patirtis. Tos įmonės, kurios kuriasi laisvojoje ekonominėje zonoje, kad nesudarytų konkurencijos vidaus rinkoje, privalo visą savo produkciją eksportuoti. Ir už tai jos gauna mokestines lengvatas. Jeigu taip gerai ekonominės zonos, tai kodėl mes nedarome visos Lietuvos ekonomine zona? Man kyla klausimas. Jeigu taip yra patrauklu ir tiek daug pritraukiame investitorių per ekonomines zonas, tai padarykime visą Lietuvą ekonomine zona ir tikrai pritrauksime daug didesnį investitorių kiekį. Aš manau, tai yra tam tikras lobistų projektas, kuris nuolat tęsiasi ir plečiasi. Bet Lietuvai ekonominės naudos tikrai nėra ir gaunami dvejopi standartai. Ta pati įmonė, kuri yra laisvojoje ekonominėje zonoje, vykdo tą pačią veiklą, ir kuri yra ne ekonominėje zonoje, konkurencijos sąlygos nelygios. Jeigu dar kreiptumės į Konstitucinį Teismą, tai ar neišaiškintų, kad toks ekonominių zonų modelis prieštarauja laisvajai rinkai ir taip pat prieštarauja Konstitucijai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – V. Sinkevičius.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Iš tiesų keista kolegų klausyti argumentų, nes įstatymas, už kurį dabar balsuosime, kurį priimsime, yra grynai techninis, vos keli patikslinimai. Jeigu kolegos turi įžvalgų galbūt dėl ekonominių zonų plėtros, keitimo modelio, tai Ekonomikos komitetas, Ūkio ministerija visada yra pasirengusi išklausyti, tačiau akivaizdu, kad regionuose, į kuriuos sudėtinga pritraukti investicijas, laisvosios ekonominės zonos duoda teigiamą efektą ir pasiteisino.
O šiandien mes balsuojame už labai techninius pakeitimus. Rudens sesijoje yra įregistruoti šiek tiek rimtesni įstatymai, su didesniais pakeitimais. Šiandien tiesiog kviečiu palaikyti labai techninius Ūkio ministerijos siūlomus pakeitimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – D. Kreivys. Prašom, kolega.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Aš taip pat kviesčiau kolegas, jeigu turi pasiūlymų, pateikti, ypač K. Glavecką, vengrišką patirtį ar įstatymą, ar ką. Mes tikrai jį pasvarstytume. Taip pat noriu priminti, kad laisvosios ekonominės zonos turi ne tik mokestines lengvatas, bet visą infrastruktūrą, kad atėjęs investuotojas galėtų greitai įsikurti ir mūsų šalis būtų patraukli investicijoms. Mes visi kalbame apie regionus, apie gamybos investicijas. Laisvosios ekonominės zonos būtent tam yra skirtos. Žvilgterkite į Kauno laisvąją ekonominę zoną ir Klaipėdos laisvąją ekonominę zoną. Pažiūrėkite, tūkstančiai naujų darbo vietų yra sukurta. Tūkstančiai, šimtai ar milijardai yra investuota į tas laisvąsias ekonomines zonas. Yra geri pavyzdžiai ir aš manau, kad tikrai einame teisingu keliu. O, kaip minėjo V. Sinkevičius, pataisos nėra čia esminės, tai, aš manau, tikrai nėra ko čia tų iečių laužyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – K. Starkevičius. Prašom.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Laba diena, kolegos. Iš tikrųjų teko dar 1995 metais dirbti prie laisvųjų ekonominių zonų steigimo ir buvau Kauno laisvosios ekonominės zonos steigimo pirmininkas. Šiandien, jeigu važiuojame pro Kauną, matome didžiules investicijas. Kodėl verslininkai eina ir investuoja, tiek Lietuvos verslininkai, tiek užsienio verslininkai? Todėl, kad nereikia susidurti su didžiuliu biurokratizmu, nereikia vaikščioti į tarnybas ir dar, kaip šiuo metu mes uždėsime veto teisę, gauti veto teisės. Atėjo, susitarė, investavo, jeigu tos sąlygos tinka. Čia yra didžiausias biurokratizmo mažinimas. O šiuo atveju tikrai čia yra techninio pobūdžio pakeitimai, kurie yra reikalingi dėl tolesnio laisvųjų ekonominių zonų plėtojimo. Todėl kviečiu balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už išsakytas nuomones. Apsisprendžiame ir balsuojame dėl Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymo projekto Nr. XIIIP-160(3).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 110 Seimo narių: už – 109, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-160(3) priimtas. (Gongas)
10.19 val.
Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-161(3) (priėmimas)
Lydimasis įstatymo projektas – Pelno mokesčio įstatymo Nr. IX-675 58 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-161(3). Jau nebekviečiu pagrindinio komiteto pranešėjo, nes pasiūlymų nėra gauta. Yra du straipsniai. Pastraipsniui.
Dėl 1 straipsnio. Galime priimti? Galime.
2 straipsnis. Galime priimti? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Kviečiu visus balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 107 Seimo nariai, visi 107 pasisakė už. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-161(3) priimtas. (Gongas)
10.20 val.
Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. I-1591 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-162(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. I-1591 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-162(2). Šis įstatymo projektas turi vieną straipsnį. Dėl jo pasiūlymų irgi nebuvo gauta.
Galime priimti 1 straipsnį? Galime.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai ir visi 109 vienbalsiai pasisakė už Kauno laisvosios ekonominės zonos įstatymo priėmimą. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.22 val.
Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. I-1516 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-163(2) (priėmimas)
Kitas įstatymo projektas – Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. I-1516 7 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-163(2). Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra.
Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti nėra. Prašome balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108 Seimo nariai. Visi 108 vienbalsiai pritarė Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos įstatymo priėmimui. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.23 val.
Akmenės laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1906 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-164(2) (priėmimas)
Akmenės laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1906 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-164(2). Yra vienas straipsnis, dėl jo pasiūlymų nebuvo gauta. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Prašome apsispręsti ir balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 105 Seimo nariai: už – 104, prieš nėra, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIIIP-164(2) priimtas. (Gongas)
10.24 val.
Marijampolės laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1907 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-165(2) (priėmimas)
Marijampolės laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1907 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-165(2). Šis įstatymo projektas vieno straipsnio. Pasiūlymų taip pat nėra. Norinčių kalbėti nėra. Prašome apsispręsti ir balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: už – 101, prieš nėra, susilaikė 2. Marijampolės laisvosios ekonominės zonos įstatymas priimtas. (Gongas)
10.25 val.
Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1909 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-166(2) (priėmimas)
Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1909 4 ir 8 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-166(2). Du straipsniai. Dėl 1 ir 2 straipsnių pasiūlymų nėra. Galime abu priimti, vieną ir kitą?
Dėl viso įstatymo projekto niekas nenori kalbėti. Prašome apsispręsti ir balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai, visi vienbalsiai pasisakė už Šiaulių laisvosios ekonominės zonos įstatymo priėmimą. Įstatymas priimtas. (Gongas)
10.26 val.
Kėdainių laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1923 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-167(2) (priėmimas)
Kėdainių laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1923 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-167(2). Vienas straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Prašome apsispręsti ir balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109 Seimo nariai: už – 108, prieš nėra, susilaikė 1. Kėdainių laisvosios ekonominės zonos įstatymas priimtas. (Gongas)
10.27 val.
Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1924 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-168(2) (priėmimas)
Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymo Nr. XI-1924 8 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-168(2). Vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra, norinčių kalbėti nėra. Prašome apsispręsti ir balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 106 Seimo nariai: už – 105, prieš nėra, susilaikė 1. Panevėžio laisvosios ekonominės zonos įstatymas priimtas. (Gongas)
Na štai, visi lydimieji įstatymai, susiję su Laisvųjų ekonominių zonų pagrindų įstatymu, priimti.
10.29 val.
Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XII-2232 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-790(2) (priėmimas)
Tęsiame darbotvarkę. Seimo nutarimo „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo 2015 m. gruodžio 22 d. nutarimo Nr. XII-2232 „Dėl Lietuvos Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“ pakeitimo“ projektas Nr. XIIIP-790(2). Kviečiu į tribūną Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką gerbiamą V. Baką. Yra gauta Teisės departamento. Jūs jį svarstėte komitete.
V. BAKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas svarstė nutarimo projektą, jam pritarta balsų dauguma, susilaikė 1. Mes atsižvelgėme į Teisės departamento pastabas, projektą patobulinome. Kviečiu pritarti jam.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūs įvertinote jo atitiktį Konstitucijai ir Teisės departamento išvadoje išdėstytus punktus dėl projekto taip pat įvertinote.
V. BAKAS (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu? Galime pritarti. Dėkoju. Dėl viso įstatymo projekto norinčių kalbėti bus. Šio įstatymo mes turime du straipsnius. Dėl 1 straipsnio, galime priimti? Galime. 2 straipsnis – įsigaliojimo data 2017 m. liepos 1 d. Galime priimti.
Nuomonė už – G. Skaistė. Prašau, gerbiamoji kolege.
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Labai sveikinu dėl šito nutarimo. Šitas sprendimas iš tikrųjų reikalingas ne tiktai Ukrainai, bet jis yra reikalingas ir mums. Šiandien Ukrainoje, mano nuomone, sprendžiama viso regiono ateitis ir geopolitinė kryptis. Jei dėl vakarietiškos krypties pasirinkimo iškilo karinė grėsmė ir karinis konfliktas Ukrainoje, aš manau, kad mūsų, kaip vakarietiškos demokratinės Europos sudėtinės dalies, pareiga yra paremti mūsų kolegas, mūsų kaimynus. Labai sveikinu šitą sprendimą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonę už nori išsakyti Ž. Pavilionis. Ž. Pavilionio nematau. L. Kasčiūnas.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Aš gal už mus abu pasisakysiu.
PIRMININKĖ. Už jus abu.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai remiame šitą projektą. Ką ir Gintarė minėjo, tai yra labai svarbus sprendimas, kuris neleis užmiršti Ukrainos klausimo ir nustumti jo į paraštes. Šiuo atveju Lietuva tikrai gerai siunčia labai stiprią žinią ir manau, kad visi vieningai kartu turime pritarti šiam sprendimui. Labai ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. J. Olekas. Prašau, kolega.
J. OLEKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Pritariu kolegų išsakytai minčiai, bet noriu pabrėžti, kad šitas sprendimas labiau liečia mūsų ten vykstančių karių situaciją. Manau, kad mes prie jo ėjome gana ilgai. Reikėtų turėti omeny, kad jis galioja tiktai iki gruodžio 31 dienos. Mums jau turbūt pirmomis rudens sesijos dienomis reikės pagalvoti apie 2018 metus. Todėl aš sveikinu dėl šio priėmimo ir kviečiu pritarti pateiktam projektui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Prašome balsuoti dėl Seimo nutarimo „Dėl Respublikos karinių vienetų dalyvavimo tarptautinėse operacijose“.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 103 Seimo nariai: visi 103 vienbalsiai pasisakė už Seimo nutarimo projektą Nr. XIIIP-790(2). Skelbiu, kad priimtas. (Gongas)
10.32 val.
Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2013 m. kovo 13 d. sprendimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimų nuostatų išaiškinimo“ teiginius, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių galimybėmis kartu būti ir kitos valstybės piliečiais“ projektas Nr. XIIIP-629(3) (priėmimas)
Kitas mūsų darbotvarkės klausimas – Seimo nutarimo „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą su prašymu išaiškinti Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimo „Dėl teisės aktų, reguliuojančių Lietuvos Respublikos pilietybės santykius, nuostatų atitikties Lietuvos Respublikos Konstitucijai“ ir 2013 m. kovo 13 d. sprendimo „Dėl Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2003 m. gruodžio 30 d., 2006 m. lapkričio 13 d. nutarimų nuostatų išaiškinimo“ teiginius, susijusius su Lietuvos Respublikos piliečių galimybėmis kartu būti ir kitos valstybės piliečiais“ projektas Nr. XIIIP-629(3). Kviečiu Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininką J. Sabatauską. Priėmimo stadija. Yra gautas Teisės departamento pasiūlymas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami kolegos, po svarstymo stadijos buvo gautos Teisės departamento dvi pastabos, kurioms komitetas iš esmės pritarė. Ypač turėtų būti pasakyta, kad komitetas pritarė pirmai pastabai, tačiau komitetas siūlo, kad, pritarus Teisės departamento pirmai pastabai, Seimo nutarimo 1 straipsnio 1 punkto reikėtų atsisakyti. Tačiau pažymėtina, kad Seimas, nepritaręs komiteto nuomonei dėl pateikto pasiūlymo svarstymo stadijoje, pritarė būtent tokiai redakcijai, todėl komitetas netaiso 1 dalies. 2 dalį būtina pataisyti, nes nežinau – tyčia arba netyčia, iniciatorių siūlymas taip suredaguotas, kad išeitų visiškai priešingas teiginys, negu sakė Konstitucinis Teismas, todėl būtina pataisyti. Čia jau grynai redakcinė pataisa, į kurią, pritarus Teisės departamento pastabai, būtų įrašyti žodžiai, kad pagal Konstituciją negalima atkurti tokio teisinio reguliavimo, pagal kurį dvigubos pilietybės atvejai būtų ne ypač retos išimtys, bet paplitęs reiškinys. Čia tiesiog taisoma Konstitucinio Teismo nutarimo citata, kurią prašoma išaiškinti, nes siūlymo autoriai, matyt, buvo, sakau, tyčia ar netyčia, praleidę kai kuriuos žodžius ir prasmė išeina kitokia. Tai tiek. Komitetas visais balsais balsavo…
PIRMININKĖ. Dėkoju komiteto pirmininkui. Gerbiamieji… Ačiū. Gerbiamieji Seimo nariai, ar galime kartu pritarti abiem Teisės departamento pasiūlymams, kuriems komitetas pritarė? Ką tik jūs girdėjote komiteto pirmininko išaiškinimą. Jūs nenorite. Tada norite balsuoti dėl Teisės departamento pirmojo pasiūlymo. Dėl Teisės departamento pasiūlymo, deja, balsuoti mes negalime. Jūs norite balsuoti dėl komiteto sprendimo? Jūsų valioje tai daryti. Pirmasis komiteto pasiūlymas reaguojant į Teisės departamento išvadą, gautą birželio 19 dieną dėl pirmosios pastabos. Norite išsakyti nuomones?
S. Šedbaras. Prašau.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, kiek aš suprantu, tai yra pastaba dėl to, kad mes bandėme paklausti Konstitucinio Teismo, ar tas didelis kiekis jau iki šiol gavusių pilietybę asmenų pagal galiojantį įstatymą ir tas kiekis, kuris galėtų gauti pagal dabartinį teisinį reguliavimą, kuris yra siūlomas, ar jis būtų proporcingas ir atitiktų Konstituciją? Seimo salėje šitas pasiūlymas per praėjusį balsavimą gavo paramą ir jis tekste yra. Dabar Teisės departamentas ir komitetas mano, kad jį reikėtų išbraukti, kad Konstitucinis Teismas tokių dalykų negali pasakyti, bet tegul tai pasako pats Konstitucinis Teismas. Gal jis kaip nors užsimins ir duos mums tam tikrą mintį, kokiu būdu Seimas galėtų vienaip ar kitaip eiti. Todėl aš manau, kad nebūtinai mes turime pritarti tam komiteto sprendimui, juolab kad nebuvo vienos nuomonės ir komiteto posėdyje.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų nuomonę. Norinčių daugiau išsakyti kitokią nuomonę nėra. Dėl pirmo komiteto pasiūlymo dėl Teisės departamento išvados, dėl kurios kitą nuomonę turi S. Šedbaras, tie, kurie balsuojate už, balsuojate už komiteto pateiktą pasiūlymą, kurie balsuojate prieš, balsuojate už S. Šedbaro ką tik išsakytus argumentus. Prašom balsuoti. Kurie balsuojate už, balsuojate už komiteto pasiūlymą. (Šurmulys salėje)
Balsavo 103 Seimo nariai: už komiteto pasiūlymą balsavo 40, už S. Šedbaro išsakytus argumentus ir kitą nuomonę, kad nereikia pritarti, balsavo… (Balsai salėje) Prieš – 34, susilaikė 29. Komiteto nuomonei nepritarta.
Gerbiamas komiteto pirmininke, kaip mes dabar turime elgtis šitoje situacijoje?
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Aš norėčiau pasitikslinti. Gerbiama pirmininke, mes balsavome dėl viso komiteto sprendimo?
PIRMININKĖ. Ne. Mes balsavome dėl pirmojo Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė ir dėl kurio kitokią nuomonę turėjo S. Šedbaras. Mes pritarėme S. Šedbaro pasiūlymui.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Matyt, Seimo nariai nesuprato. (Balsai salėje) Aš pakartoju, ką komitetas priėmė. Komitetas pritarė Teisės departamento pastabai, tačiau įvertinęs… Paklausykite iki galo, gerbiamasis Jonai. Su praėjusiomis Joninėmis jus. Įvertinę tai, kad svarstymo stadijoje Seimas balsavo už tą siūlymą, mes nesiūlome tos dalies keisti, bet mes pritarėme Teisės departamentui, manome, kad jis teisus. Konstitucinis Teismas to nesakė savo nutarimuose, ir kaip mes galime prašyti jo išaiškinti tai, ko jis nesakė. Tai vienas dalykas. Šis balsavimas tiesiog nieko neparodo, nes komitetas nesiūlė keisti 1 dalies.
PIRMININKĖ. Aišku. S. Šedbaras. Prašome paaiškinti, ką pridarėte.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Mano manymu, dėl to nereikėjo balsuoti.
S. ŠEDBARAS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, viskas yra gerai. Pamenate, praeitą savaitę mes irgi turėjome panašią situaciją, buvo Teisės departamento ir komiteto siūlymas ir mes jam nepritarėme. Atitinkamai balsavome, sutvarkėme tekstą. Dabar tekstas lieka toks, kokį mes turime ekranuose, kokį mes praeitą savaitę ir nubalsavome. Komitetas buvo pritaręs Teisės departamento pasiūlymui braukti vieną dalį, mes tam nepritarėme. Viskas lieka gerai, mes teisingai balsavome.
PIRMININKĖ. Visi supratome ir nebegrįžtame, tokių pasiūlymų nebuvo. Dėl Seimo Teisės departamento antro pasiūlymo. Galime bendru sutarimu? Galime.
Dėl viso Seimo nutarimo. Vienas straipsnis. Norinčių kalbėti nėra. Yra norinčių kalbėti. Ž. Pavilionis – nuomonė už. Ne. Mums truputį technika ne taip parodė, mes tuojau surežisuosime čia, kaip turi būti. Dabar jau užsidegė. Ar teisingai? Nuomonė už – Ž. Pavilionis. Teisingai.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš pasisakau už tą tekstą, kurį mes suderinome praėjusiame plenariniame posėdyje, t. y. į kurį įtraukti visi siūlymai. Tačiau aš noriu dar kartą įspėti Seimo narius, kad šis klausimas grįš į Seimą, tikėtina, žiūrėsime, kokia bus Konstitucinio Teismo nuomonė, bet tai nepanaikina mūsų atsakomybės. Aš labai tikiuosi, kad būtent Seimas priims sprendimą dėl Pilietybės įstatymo pakeitimo, nes jeigu ne, bus referendumas ir mes turėsime prisiimti visą atsakomybę už galimai neįvykusį referendumą ir pasekmes, kurios gali baigtis 800 tūkst. piliečių teisės atėmimu. Tautai būtų per daug, todėl aš labai tikiuosi, kad Seimas savo politinės nuomonės nepakeis per tą laiką ir mes dar rugsėjo mėnesį susitiksime ir balsuosime dėl Pilietybės įstatymo pakeitimo, šį sprendimą priimsime čia, o ne Lietuvos gatvėse ir kaimuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju Ž. Pavilioniui. Nuomonė prieš – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiamieji kolegos, lygiai dėl tų pačių priežasčių, kurias išvardino kolega Ž. Pavilionis, reikėtų nesikreipti į Konstitucinį Teismą, nes man keista, kad mūsų Seimo teisininkai, profesionalai, kaip niekur nieko balsuoja kreiptis, nors puikiai žino, ir visi mes puikiai žinome, kad Konstitucinis Teismas negali niekaip kitaip išaiškinti savo paties buvusių išaiškinimų, negu jau yra išaiškinęs. Tą įrodo visi kreipimaisi, įskaitant Prezidentės kreipimąsi, ir atsakymai buvo lygiai tokie patys, kad iš naujo paaiškinti tuos lingvistinio kazuso, ką reiškia išskirtinis ar dažnas, ar retas, atskiras ir t. t… Konstitucinis Teismas neturi įstatymų teisės aiškinti kitaip, negu yra paaiškinęs. Dar labiau, jeigu mes kreipsimės tuo klausimu, kuris dabar čia suformuluotas, ir paliesime kitas kategorijas žmonių, kurie jau turi dvigubą pilietybę pagal galiojančius teisės aktus, t. y. beveik 22 tūkst. žmonių, kertu lažybų, Konstitucinis Teismas gali pasakyti, kad ir jie turi neteisėtai arba nelegaliai tą dvigubą pilietybę. Norėdami gero, padarysime meškos paslaugą net ir tiems žmonėms, kurie turi.
Jeigu kreipsimės į Konstitucinį Teismą, 99,9 %, kad Konstitucinis Teismas nieko naujo nepasakys. O jeigu čia yra bandymas politiškai paspausti Konstitucinį Teismą, kaip aš suprantu, tai bus dar blogiau, nes Konstitucinis Teismas pasakys, kad jo spausti negalima, ir to daryti iš tikrųjų negalima. Taigi šitas kreipimasis yra beprasmis, bejėgiškas ir absoliučiai darantis žalą. Kolegos, aš siūlau nesikreipti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitą nuomonę turi M. Puidokas, pasisako už kreipimąsi į Konstitucinį Teismą.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, labai gaila, kad kolega L. Balsys visus klaidina ir ragina elgtis ne visai konstituciškai. Aš manau, kad kreipimasis į Konstitucinį Teismą tikrai yra reikalingas ir tai yra dėsningas žingsnis, kurį mes privalome atlikti. Ankstesni išaiškinimai tikrai parodo, kad yra įvairių galimybių, ir tikslaus atsakymo bent jau aš, ką atsakys Konstitucinis Teismas, nežinau. Aš manau, tai, kad šiuo metu 22 tūkst. žmonių turi dvigubą pilietybę, remiantis tuo, kad jie buvo išvykę iš Lietuvos iki 1990 metų, įrodo, kad išaiškinimas gali būti įvairus. Aš manau, kad Konstitucinio Teismo teisėjai jaučia tiek laikmečio poreikius, tiek dvasią. Tam erdvės tikrai yra, suvokiant pačius įstatymus šiuo klausimu. Aš tikrai kviečiu palaikyti šį kreipimąsi, nes jis yra reikalingas, o vėliau atliksime tuos įstatymais paremtus žingsnius, kurie būtini tam, kad išspręstume dvigubos pilietybės problemą, kuri tikrai Lietuvai, kaip mažai valstybei, šiandien yra labai aktuali ir pribrendusi.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamieji Seimo nariai, nežinau, kiek kadencijų šis klausimas tęsiasi Seime, ir mes nerandame sprendimo. Ar ne geriau būtų, užuot kreipusis į Konstitucinį Teismą (aš tikrai manau, kad gausime daugiau ne atsakymų, negu atsakytų klausimų), rengti referendumą, artėja savivaldybių rinkimai, Prezidento rinkimai ir kartu su jais rengti referendumą, taisyti Konstituciją ir būtų baigtas klausimas? Kaip tauta nuspręs, taip ir bus. Nereikėtų daugiau grįžti prie šito klausimo.
Aš manau, kad nereikėtų mums bijoti visuomenės, tautos, ir tikrai manau, kad aktyviai dalyvautų tiek užsienyje gyvenantys piliečiai, darytų poveikį Lietuvoje likusiems giminaičiams. Referendumas įvyktų ir būtų priimti jo rezultatai. Todėl čia yra tik dienos ilginimas ir šitas kreipimasis į Konstituciją… tikrai neišspręs keliamo klausimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitą nuomonę, nuomonę už, turi R. J. Dagys. Suteikiu jums žodį.
R. J. DAGYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, gerbiamasis kolega Balsy, iš tikrųjų aš galbūt ir norėčiau taip, kad Konstitucinis Teismas vieną kartą nusprendęs to laikytųsi visą laiką. Bet, deja, taip nėra, nes jis jau vieną kartą išaiškino, kad atsižvelgiant į laikmetį jo dvasia gali keistis. Taip jis, aišku, užtikrino sau darbą ilgus metus į priekį, nes teisė naujai interpretuoti savo sprendimus, kai tik baigs dabartinius klausimus, bet jis tokią ateitį sau užtikrino. Todėl galime drąsiai kreiptis ir dėl kitų įstatymų galime kreiptis, nes ta dvasia galbūt pakitusi, mes nežinome, nes su dvasiomis kalbasi Konstitucinis Teismas. Pažiūrėkime, kokia dvasia jie dabar gyvena, ir pažiūrėsime, ką jie nuspręs.
PIRMININKĖ. Ir nuomonę už kviečiu sakyti A. Vinkų.
A. VINKUS (LSDPF). Gerbiamieji Seimo nariai, norėčiau atkreipti jūsų dėmesį ir pakartotinai informuoti, kad Lietuvos Respublikos Seimo ir Pasaulio lietuvių bendruomenės komisija šių metų balandžio 28 dieną priėmė rezoliuciją dėl pilietybės išsaugojimo. Rezoliucijoje komisija palaiko Lietuvos Respublikos Seimo narių išreikštą politinę valią. Todėl komisija prašo Lietuvos Respublikos Seimą imtis visų galimų teisinių priemonių kaip įmanoma greičiau… šį visuotinį politinių partijų susitarimą, siekti teisiškai įtvirtinti gimimu įgytos Lietuvos pilietybės išsaugojimą, kai yra įgyjama ir kitos valstybės pilietybė, įtvirtinti teisės aktuose.
Kaip komisijos pirmininkas turiu pažymėti, kad komisija šią rezoliuciją priėmė išklausiusi garbių teisininkų pranešimų, kuriuose buvo akcentuojama, kad pilietybės išsaugojimo klausimas turi būti sprendžiamas gerbiant Konstituciją. Todėl daugybinis pilietybės įteisinimas turi būti pasiektas teisinėmis priemonės, neapeinant Konstitucijos, o tai reiškia – gerbiant Konstitucinio Teismo sprendimus ir į juos atsižvelgiant. Ačiū.
PIRMININKĖ. Nuomonę prieš dar nori sakyti K. Glaveckas. Prašom.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, iš tikrųjų negalima nepastebėti to fakto, kad mes, Seimas, žaidžiame su Konstituciniu Teismu pingpongą: mes jiems, jie mums. Ir taip jau vyksta gal kokie šešeri metai. Matyt, tas Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad be referendumo išspręsti to klausimo negalima, yra teisingas. Todėl mūsų pagrindinis uždavinys, bent aš galvoju, turėtų būti sukoncentruotas į tai, kad būtų sumažinta referendumo pripažinimo kvota nuo 300 tūkst. iki 200 tūkst. ir kad referendumas įvyktų 2019 metais su vienais iš rinkimų. Tai būtų tikras atsakymas dėl problemos sprendimo, nes tai, ką mes dabar darome, yra grynai formalus žaidimas, kuris tikrai rezultatų neduos. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – J. Sabatauskas.
J. SABATAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Aš tik noriu atkreipti gerbiamų kolegų dėmesį dėl pirmosios dalies pataisos, kuria prašoma Konstitucinio Teismo pasakyti, ar neprieštarauja 22 tūkst. 913 asmenų, kurie turi ir Lietuvos, ir kitos valstybės pilietybę, faktas, kad jie turi dvigubą pilietybę. Čia noriu atkreipti dėmesį, kad kolega L. Balsys šiuo klausimu yra teisus, mano įsitikinimu. Mes čia pavojingai, labai pavojingai, sakysime taip, intriguojame, provokuojame Konstitucinį Teismą pasakyti, ar tie piliečiai teisėtai turi dvigubą pilietybę, todėl aš ir buvau prieš šios frazės įrašymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Išsakytos nuomonės, keturi – už, keturi – prieš. Apsispręskime ir balsuokime dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą.
Šio nutarimo priėmimas
Balsavo 111 Seimo narių: už – 100 Seimo narių, prieš – 4, susilaikė 7 Seimo nariai. Seimo nutarimas „Dėl kreipimosi į Lietuvos Respublikos Konstitucinį Teismą“ (projektas Nr. XIIIP-629(3) priimtas. (Gongas)
P. Saudargas – replika po balsavimo.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama posėdžio pirmininke. Iš tiesų norėčiau kaip fizikas pasakyti kai kuriems mūsų Seimo teisininkams, kad tiek įstatymai, tiek Konstitucija nekaba beorėje erdvėje. Jie yra kontekste pasaulio ir Lietuvos įvykių, gyvenimo, kuris keičiasi, ir gali Konstitucinis Teismas išaiškinti kitaip, lygiai taip pat, kaip Seimas gali priimti kitą Konstituciją ar jos pataisas, todėl nekalbėkime to, ko nėra. Nors aš neturiu teisininko išsilavinimo, bet man atrodo, kad tai yra akivaizdu. Ir sveikinu su Seimo šios dienos sprendimu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. N. Puteikis – replika po balsavimo.
N. PUTEIKIS (LVŽSF). O aš atvirkščiai, o aš nesveikinu. Jei Konstitucinis Teismas išaiškins, kad nėra kito būdo, kaip tik taisyti Konstituciją, mes būsime priversti organizuoti referendumą, į kurį neateis pakankamas skaičius piliečių ir liks dabartinė E. Kūrio sugalvota lietuvių kalbos taisyklių neatitinkanti redakcija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replika po balsavimo – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Pritarsiu, dar sykį pakartoju, ką sakė Naglis. Iš tikrųjų šiandien visi tie, kurie balsavote dėl kreipimosi į Konstitucinį Teismą, tiesiu taikymu balsavote, kad būtų rengiamas referendumas ir nebūtų ieškoma tų kelių, kuriuos profesorius A. Vinkus citavo iš PLB ir Seimo rezoliucijos dėl politinio susitarimo, dėl teisinio kelio ir t. t. Kreipimasis į Konstitucinį Teismą bus lygiai toks pat išaiškinimas, koks jau buvo duotas po to, kai kreipėsi Prezidentė D. Grybauskaitė lygiai tuo pačiu klausimu. Gerbiamieji kolegos, aš suprantu norą ką nors nuspręsti, bet niekaip nepritarsiu kolegos M. Puidoko pasakymui, kad tikime Konstituciniu Teismu ir jis mus čia išgelbės. Taip, tikime Konstituciniu Teismu, gerbiame jo sprendimus, tačiau jo doktrina turi įstatymo galią ir tai jis yra išaiškinęs jau ne vieną kartą, o gal dešimt kartų. Ir praeitą kadenciją mes Konstitucijos pataisų komisijoje lygiai prie tų pačių išvadų buvome priėję. Žodžiu, sveikinu padarius eilinį žingsnį atimant – jau dabar netgi atimant dvigubą pilietybę iš tų žmonių, kurie ją turėjo.
PIRMININKĖ. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Tikrai labai liūdna, kad kai kuriems kolegoms atrodo, kad Konstituciniam Teismui reikėtų daryti tam tikrą spaudimą ir formuoti iš anksto atsakymą, koks jis bus. Aš manau, kad nė vienas to atsakymo šiandien, jeigu kalbėtume objektyviai ir analitiškai, nežinome. Tas atsakymas būtent bus įvertinus ir laiko dvasią, visas įstatymų ir teisines peripetijas, tik tada tas atsakymas gims. O kol jis negimė, sakyti, kad mes ką nors iš ko nors atėmėme, ketiname atimti – priešingai, mes stengiamės spręsti įstatymais ir teisiniu būdu. Tikrai manau, kad Seimas priėmė teisingą sprendimą, ir už tai dėkoju kolegoms.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos išsakytos po balsavimo.
10.55 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 100, 101, 106 ir 133 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4120(2) (priėmimas)
Kviečiu grįžti prie mūsų darbotvarkės. 1-5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 100, 101, 106 ir 133 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4120(2). Pranešėjo J. Sabatausko nekviečiu, nes nėra jokių pasiūlymų. Priėmimo stadijoje daugiau nei Teisės departamento, nei kitų pasiūlymų nėra gauta. Iš viso mes turime penkis straipsnius.
Dėl 1, dėl 2, dėl 3, dėl 4, dėl 5 straipsnių pasiūlymų, kaip jau minėjau, nėra gauta. Kad nori kalbėti, niekas neužsirašė. Prašom balsuoti ir savo balsavimu apsispręsti dėl įstatymo projekto Nr. XIIP-4120(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo… Dingo mūsų duomenys, prašom juos sugrąžinti. Balsavo 106 Seimo nariai: 104 – už, prieš – 1, susilaikė 1. Seimo nutarimas (projektas Nr. XIIP-4120(2) priimtas. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, dėl Švietimo įstatymo nematau pranešėjo. O dėl Planuojamos ūkinės veiklos, kaip ir tarėmės, dar turi sureguliuoti konsoliduotą, suvestinį įstatymo projektą.
Kviečiu svarstyti dabar darbotvarkės 1-8 klausimą – Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos ir Lenkijos strateginio dialogo stiprinimo“ projektą Nr. XIIP-4237(3). Ar galėtų L. Kasčiūnas, ar turime sulaukti?.. Gerai, jeigu jūs laukiate pagrindinio pranešėjo Ž. Pavilionio, tai aš kviečiu atsiversti mūsų rezervinius klausimus.
Kol surasime pranešėjus, prašau visada pasirengusį P. Čimbarą. Seimo protokolinius nutarimus galime aptarti. Gerbiamasis P. Čimbaras, kol ateis dėl kito įstatymo projekto pranešėjas.
10.58 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Alfonso Butės peticijos“ (projektas Nr. PNP-24) priėmimas
Prašom, rezervinis 5 klausimas – Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Alfonso Butės peticijos“ projektas Nr. PNP-24. Prašom.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Šių metų birželio 21 dieną komisija iš esmės išnagrinėjo A. Butės ir kitų pareiškėjų peticiją ir nusprendė atmesti pateiktus pasiūlymus pakeisti Civilinio kodekso 346 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Kasacija galima, jeigu yra bet koks įstatymo pažeidimas, galėjęs turėti įtakos nepagrįstam ar neteisėtam teismo sprendimui priimti.“
Ir kitą pasiūlymą. Pakeisti Baudžiamojo proceso kodekso 369 straipsnį ir jį išdėstyti taip: „Įsiteisėjęs nuosprendis arba nutartis apskundžiami ir bylos nagrinėjamos kasacine tvarka, jeigu netinkamai pritaikytas įstatymas, yra kitų teisės aktų normų pažeidimų.“ Komisija priėmė atsižvelgusi į Teisingumo ministerijos pateiktą nuomonę, todėl prašau pritarti komisijos išvadai priimti Seimo protokolinį nutarimą atmesti peticijai pateiktus pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonių prieš nėra, už nėra. Pritariame bendru sutarimu? Pritariame. Dėkoju.
10.59 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Edmundo Raubos peticijos“ (projektas Nr. PNP-25) priėmimas
Prašom pateikti kitą Seimo protokolinį nutarimo „Dėl Edmundo Raubos peticijos“ projektą Nr. PNP-25, rezervinis 1-6.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Taip pat birželio 21 dieną komisija išnagrinėjo peticiją dėl E. Raubos ir priėmė sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą išbraukti iš naujojo Darbo kodekso, įsigaliosiančio šių metų liepos 1 dieną, 38 straipsnį, t. y. visą straipsnį dėl nekonkuravimo. Komisija šį sprendimą priėmė atsižvelgusi į Socialinių reikalų ir darbo ministerijos pateiktą nuomonę ir todėl kad anksčiau darbo teisė to nereguliavo, tačiau praktikoje šie susitarimai buvo taikomi. Konfidencialumo ir nekonkuravimo sutartys yra gana dažnas reiškinys šiuolaikiniame pasaulyje. Užsienio šalyse tai taip pat paplitęs reiškinys, reglamentuotas teisės aktais. Taigi prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti protokolinį nutarimą atmesti pateiktą pasiūlymą išbraukti iš Darbo kodekso 38 straipsnį dėl nekonkuravimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti nėra. Ar galime bendru sutarimu pritarti? (Balsai salėje) Norite balsuoti. J. Razma siūlo balsuoti. Seniai balsavome. Prašom apsispręsti balsuojant. Kas pritariate Seimo protokoliniam nutarimui, kad atmestume E. Raubos peticiją?
Balsavo 95 Seimo nariai: už – 83, prieš – 3, susilaikė 9. Peticija atmesta.
11.02 val.
Seimo protokolinio nutarimo „Dėl Antano Algimanto Miškinio peticijos“ (projektas Nr. PNP-26) priėmimas
Prašom pateikti dar vieną Seimo protokolinį nutarimą dėl A. A. Miškinio peticijos.
P. ČIMBARAS (LSDPF). Komisija išnagrinėjo A. A. Miškinio peticiją ir priėmė sprendimą atmesti pateiktą pasiūlymą pripažinti netekusia galios Lietuvos Respublikos geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 6 dalį, kur numatyta, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkai turi teisę vandens pirkimo ir pardavimo vietą pasirinkti įvade. Komisija atsižvelgė į Aplinkos ministerijos pateiktą nuomonę ir mano, kad daugiabučių namų butų ir kitų patalpų savininkams turi būti suteikta galimybė rinktis pirkimo ir pardavimo vietą arba įvade, arbe bute ir nuspręsti, kokia kaina mokėti už geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo paslaugų teikimą. Taigi prašau pritarti komisijos išvadai ir priimti protokolinį nutarimą atmesti peticijoje pateiktą pasiūlymą išbraukti Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymo 35 straipsnio 6 dalį. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių kalbėti nėra. Galime bendru sutarimu? (Balsai salėje) Galime. J. Razma šiandien labai aktyvus ir nori balsuoti. Tai jo valiai paklūstame. Balsuojame apsispręsdami dėl protokolinio nutarimo dėl A. A. Miškinio peticijos. Komisija siūlė atmesti.
Balsavo 94 Seimo nariai: už – 87, prieš – 1, susilaikė 6. Seimo protokolinis nutarimas priimtas, pritarta Peticijų komisijai.
11.04 val.
Seimo rezoliucijos „Dėl Lietuvos ir Lenkijos strateginio dialogo stiprinimo“ projektas Nr. XIIP-4237(3) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Dabar grįžtu prie pagrindinės darbotvarkės ir maloniai kviečiu į tribūną Ž. Pavilionį. Seimo rezoliucija Nr. XIIP-4237(3) „Dėl Lietuvos ir Lenkijos strateginio dialogo stiprinimo“. Prašau, gerbiamasis pranešėjau.
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiami Seimo nariai, labai ilgai derinome šį tekstą su visais atsakingais komiteto nariais, visomis partijomis ir šįkart bendru sutarimu siūlome strateginę Lietuvos ir Lenkijos užsienio politikos darbotvarkę. Kaip diplomatas puikiai žinau, kad yra labai svarbu nusistatyti visų pirma savo tikslus, ko norime su ta valstybe, o ne bandyti nuolat atsakyti į kitos valstybės reikalavimus. Šiuo metu tikrai labai gražiai, beje, ir su Užsienio reikalų ministerijos pritarimu turime sklandų strateginį tekstą, kuriam labai prašau visų pritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamasis pranešėjau, jūsų nori paklausti grupė Seimo narių. L. Kasčiūnas klausia pirmasis.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis pranešėjau, vis dėlto šitą rezoliuciją turbūt reikėtų vertinti ir platesniame kontekste. Mes turime Europos integracijos procesus, kurie vis daugiau užduoda klausimų, kokia ta Europos Sąjunga bus ateityje. Mes su nauju Prancūzijos prezidentu vis matome didesnes tokias takoskyras tarp Vidurio Europos šalių, vadinamųjų Višegrado valstybių, ir Vakarų Europos. Yra ir tokių apsižodžiavimų, ir nesutarimų dėl pabėgėlių kvotų, ir t. t. Galų gale ir solidarumo sampratos kaip tokios.
Norėčiau paklausti dėl Lietuvos užsienio saugumo politikos prioritetų. Ar kartais neatrodo, kad pastaraisiais metais mes užsienio politikos vektorių esame pernelyg susieję su didžiosiomis Vakarų Europos šalimis, o ne su Vidurio Europa, ne su Višegradu, tai yra šiek tiek užmiršta teritorija, kad neva su jais dabar nemadinga kalbėtis? Aš noriu pabrėžti, kad šitas geopolitinis regionas visą laiką turės labais stiprų ryšį su Jungtinėmis Amerikos Valstijomis, o tai bet kokiu atveju, nepaisant įvairių dabar pasirodžiusių interpretacijų, yra pagrindinis strateginis Lietuvos partneris ir saugumo garantas.
Noriu paklausti tokio klausimo. Ar mes pakankamai išlaikome pusiausvyrą tarp šių vektorių, tarp Vakarų Europos ir Višegrado šalių, ar mums čia reikėtų ką nors koreguoti?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Sutinku su jumis. Manau, ta pusiausvyra galėtų būti šiek tiek geresnė, užsidarymas tam tikrose grupėse mums nėra naudingas. Manau, paramos turime siekti iš visų įmanomų grupių ir kaimynų, žinant, kad Lenkija įgauna vis didesnį svorį regione, ką demonstruoja ir prezidento D. Trampo vizitas, antrasis užsienio vizitas būtent į Lenkiją. Manau, be abejonės, ten bus svarstomi labai svarbūs klausimai ir mūsų regionui, todėl turime sugebėti atkurti tą dialogą su Lenkija, ko, beje, ir siekiame šia rezoliucija. Aiškiai išdėstome, ko norime, turime aiškų politinį strateginį pagrindą, kuriuo galės naudotis mūsų diplomatai ir mūsų Seimo nariai dalyvaudami įvairiose asamblėjose ir dvišalėse grupėse siekdami šių tikslų, kuriuos mes įvardijame.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Gerbiamasis pranešėjau, dėkoju už puikią iniciatyvą ir tuos darbus, kuriuos jūs darote siekdamas suartinti mus su mūsų kaimyne ir mums labai svarbia valstybe. Aš noriu paklausti jūsų asmeninės nuomonės apie Lenkijos vidaus politikos situaciją. Kaip diplomatui gal nelabai dera komentuoti, bet kaip politikai mes visi turime savo nuomonę. Vis dėlto kaip vertinate tuos valdančiosios partijos veiksmus D. Tusko atžvilgiu ir to lėktuvo tyrimo kontekste?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš manau, tas tyrimas kaip tik suartina mus visus ir Lenkijos įvairias grupes, ir visas regiono kaimynes. Mes tikrai šia rezoliucija nesikišame į vidaus politiką, neužimame nei vienos, nei kitos pozicijos. Mes tiesiog pasakome, kad Rusija nebendradarbiauja. Tai, kad lėktuvo nuolaužos iki šiol yra neperduotos Lenkijai, tai yra tam tikras Lenkijos, kaip valstybės, pažeminimas. Mes turime ne vieną tokio nebendradarbiavimo atvejį savo garsiose istorinėse bylose ir dar kartą išreiškiame paramą Lenkijai, kad taip neturėtų būti daroma. Aš manau, tai yra visos Europos Sąjungos iš esmės pozicija ir mes jokiu būdu čia nesikišame į Lenkijos vidaus politiką, ko, aišku, stengiamės vengti vykdydami savo užsienio politiką.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kolega, iš tikrųjų rezoliucija yra svarbi. Nors kartais, kai siūloma skatinti bendradarbiavimą tarptautiniu lygiu, įvertinti komunizmo, nacionalsocializmo nusikaltimus, atrodo, kad iki tol to bendradarbiavimo nebuvo. Bet jis jau ketvirtį amžiaus yra, ir gana intensyvus.
Mano kitas klausimas. Paskutinis punktas yra plėtoti strateginį dialogą parlamentiniu lygmeniu. Žinant, kad jau keliolika metų, bijau pasakyti net kiek, bendros parlamentinės asamblėjos nesugebame surengti, tai kokios perspektyvos atsiveria, galbūt daugiau žinote?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš dalyvavau trišalėje asamblėjoje su Ukraina. Atmosfera buvo tikrai labai gera, dėl visų strateginių klausimų mes sutarėme. Kaip suprantu, po trupučiuką tas pasitikėjimas atkuriamas ir dvišaliu parlamentiniu lygmeniu prasidėję kontaktai tarp dviejų šalių. Aš tikiuosi, kad mes sugebėsime atkurti tą dialogą, kuris kažkada, kaip jūs teisingai sakote, buvo vienas iš stipriausių ir pavyzdinių dialogų Europos Sąjungoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Klausia…
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Mes turime visas galimybes tai padaryti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Rinkevičius. Prašom, kolega.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Jūs minėjote dėl lėktuvo katastrofos. Aišku, tai labai aktualus klausimas šiuo metu Lenkijai. Bet žiūrėdami į ilgalaikę perspektyvą mes daugiau kalbame apie strateginį bendradarbiavimą ir turbūt ilgalaikėje perspektyvoje. Tas lėktuvo katastrofos klausimas, žiūrint į bendrą kontekstą, lyg truputį, man atrodo, iškrenta. Ar jūs, kaip diplomatas… Ar mes tiktai šiuo momentu norime kuo geresnius palaikyti santykius su dabartine Vyriausybe, valdančiąja dauguma, nes prieš tai buvusi Vyriausybė šiek tiek kitaip žiūrėjo į tą klausimą? Ateity vėlgi gali pasikeisti, tie klausimai gali būti galbūt šiek tiek kitaip traktuojami. Ar tas pynimas į tą bendrą kontekstą šiuo klausimu duos gerą efektą, ar čia galbūt tiktai momentinis yra tas klausimas?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš manau, mes tikrai neturėtume vertinti pagal kairės ir dešinės kategorijas. Čia kalbama apie žuvusį Lenkijos prezidentą, kurį mes gerbiame kaip tokį. Mes gerbiame savo kaimynę. Jeigu šis klausimas yra toks skaudus ir jautrus, mes, be abejonės, išreiškiame solidarumą savo kaimynei. Tačiau tai taip pat yra klausimas, susijęs su Rusijos žaidimu pagal tam tikras tarptautines taisykles, kas yra bėda. Vakarai iki šiol nesugeba įtikinti Rusijos pagal tas taisykles žaisti.
Tai yra dar vienas priminimas, kad vis dėlto tam tikros civilizuotos taisyklės egzistuoja. Jeigu Rusija nori, kad su ja būtų normaliai elgiamasi, kad nebūtų sankcijų, turi atitraukti karius iš tam tikrų vietų, turi elgtis pagal tarptautines taisykles, kurias ji yra pamynusi iš esmės visais atvejais. Čia tiesiog mažas priminimas ir solidarumas su kaimynais. Aš manau, tai yra svarbiausia. Lietuvių diplomatija ir valstybė iš esmės per 27 metus sunkiausiais Lenkijai momentais būdavo su Lenkija. Kai mums būdavo ar bus sunku, mes labai tikimės, kad Lenkija tokį pat solidarumą išreikš ir mums. Tai, manau, yra labai svarbu drauge gyvenant regione.
PIRMININKĖ. Klausia M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Noriu padėkoti kolegai pranešėjui už prisidėjimą prie Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio santykių stiprinimo ir už lankstumą, kartu su kolega E. Vareikiu derinant patį rezoliucijos tekstą. Manau, kad strateginiai santykiai Lietuvai su Lenkija yra išskirtinai svarbūs. Privalome dėti visas pastangas, kaip tai daro ir dabartinė S. Skvernelio Vyriausybė, kad tie santykiai tikrai tvirtėtų, nes mums tai yra be galo svarbu ir NATO kontekste, ir bendraregioniniame kontekste, kad taip būtų. Tikrai iš Lenkijos galime daug ko pasimokyti, kaip ginti nacionalinį interesą, taip pat šeimos politiką, tradicines vertybes. Ši valstybė mums tikrai yra svarbi.
Klausimas būtų, kaip būtų galima mūsų santykius, jūsų manymu, ir kokiose srityse artimiausiu metu dar sustiprinti?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Neatidėliotini darbai yra energetikos sektoriuje. Mes turime pasiekti sinchronizavimą. Taip pat yra prasidėjęs nuostabus bendradarbiavimas dujų sistemų sujungimo srityje. Beje, ir mes, ir Lenkija šiuo metu, atrodo, importuosime suskystintąsias dujas iš Amerikos. Jeigu mes dar sujungsime savo sistemas, yra galimybė padaryti Ukrainą galutinai nepriklausoma nuo įvairių tranzito schemų, kurios yra įkalinusios Ukrainą tiek dėl priklausomybės, tiek dėl tam tikros korupcijos.
Taigi bendradarbiauti yra daug galimybių. Aišku, aš labai norėčiau, kad atsikurtų politinis strateginis bendradarbiavimas, kuris buvo tarp mūsų šalių ir kuris nulemdavo labai daug netgi ir europinių sprendimų. Aš tikiuosi, kad tas variklis tarp Vilniaus ir Varšuvos gali ir turi būti užvestas.
Ką mes šiuo metu darome? Mes, kaip parlamentai, rodome tam tikrą pavyzdį.
PIRMININKĖ. Dar suteiksiu žodį paklausti. K. Glavecko nematau. P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiamas pranešėjau, aš manau, kad šiandien yra labai aktualių klausimų Lenkijai. Vienas iš jų, kad Europos Sąjunga grasina sankcijomis dėl pabėgėlių. Būtų labai gražu, kad mes įrašytume, kad Lietuva vetuos tas sankcijas solidarizuodamasi ir palaikydama Lenkiją. Tai būtų konkretus mūsų žingsnis.
Antras dalykas. Aš manau, kad mums, Lietuvai, labai tiktų priklausyti Višegrado šalių grupei. Tai taip pat būtų sustiprinimas tos pačios Lenkijos ir kitų šalių, kurios įeina į Višegradą. Galbūt reikėtų tikrai priminti, jeigu kalbame apie rezoliuciją, kad siekiame įkurti Lietuvos ir Lenkijos tarpparlamentinę grupę, kurios šiuo metu tokiu aukštu lygiu nėra. Čia tokie dalykai, kurie nelabai ką sako. Ar nepritartumėte, kad reikėtų papildyti konkrečiais punktais šitą rezoliuciją?
Ž. PAVILIONIS (TS-LKDF). Aš manau, ką jūs minite, bent du iš trijų punktų jau yra. Grupė yra, bet ji dar nesusitinka taip intensyviai, kaip galėtų. Tiesiog mums reikia realizuoti tai.
Dėl priklausymo Višegradui. Dabar tas formatas yra vadinamas šiek tiek kitaip – trijų jūrų ar dviejų jūrų koncepcija. Kaip žinote, Prezidentė yra kviečiama į susitikimą liepos pradžioje, kur bus ir prezidentas D. Trampas. Mes esame tos grupės nariai.
Dėl pabėgėlių. Aš iš esmės pritariu tam, ką jūs sakote. Aš manau, mes turėtume solidariau laikytis su Lenkija šiais klausimais, tačiau, kaip žinote, šis procesas dar nėra pasiekęs tokio lygio, kad mes jau ją šiuo metu turėtume ginti. Yra inicijuotas tyrimas, ir aš tikrai tikiuosi, kad nesibaigs jokiomis sankcijomis Lenkijai. Aš manau, tokiu atveju mes turėtume tikrai solidarizuotis su Lenkija, nes kitą kartą tai gali baigtis blogai ir mums, nes aš manau, kad Lenkijos pozicija šiais klausimais yra teisinga.
PIRMININKĖ. Dėkoju gerbiamajam pranešėjui. Jūs atsakėte į visus klausimus. Po pateikimo nebalsuojama.
Skelbiu diskusiją. Norinčių kalbėti diskusijoje niekas neužsirašė. Dabar atitinkamai Seimas turi apsispręsti pagal Statuto 184 straipsnį.
Yra nuomonė už ir nuomonė prieš. Gal tik nuomonės už? L. Kasčiūnas. (Balsai salėje) L. Kasčiūnas. Šventa pareiga pasakyti nuomonę už.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Labai ačiū pirmininkei. Aš pasakysiu, be abejo, ragindamas pritarti, esu irgi vienas iš idėjos, teksto autorių. Pasakysiu, kad mes dažnai tą partnerystę su Lenkija suvokiame nepagrįstai per trijų raidžių prizmę. Mums reikia suvokti daug plačiau būtent dėl sutampančių saugumo interesų. Būtent dėl to, kad Lenkijai reikia mūsų paramos įtvirtinant istorinį teisingumą, išsiaiškinant, kas padarė tą nusikaltimą prieš Lenkijos politinį elitą 2010 metais, remiant lenkus svarbiais europinės politikos klausimais. Šiuo atveju ir atsiskleis visa mūsų strateginė partnerystė. Todėl raginu matyti visa tai plačiame kontekste. Manau, dokumentas yra labai geras. Judame pirmyn ir visi kartu pritarkime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – P. Gražulis.
P. GRAŽULIS (TTF). Gerbiami Seimo nariai, aš uždaviau klausimą, iš dalies atsakymą gavau. Tačiau mes galėtume užsiminti rezoliucijoje bent tai, nes pradėtas tyrimas prieš Lenkiją, kad Lietuva, kaip turinti veto teisę, tikrai vetuos sankcijas Lenkijai dėl pabėgėlių klausimo.
Taip pat aš manyčiau, kad mes tikrai galėtume priklausyti, ne tik dalyvauti Višegrado valstybių grupės pasitarimuose kaip stebėtojai, galėtume būti jos nariai. Tikrai tai būtų konkretus, pozityvus žingsnis. Šitų konkrečių žingsnių tikrai nėra numatyta šitoje rezoliucijoje. Tai daugiau istorinis dokumentas, kuris tikrai ko nors nespręs.
Aš manau, kad mes galėtume taip pat pasiūlyti, kad jeigu būtų parlamentinės grupės tarp Lietuvos ir Lenkijos, galėtų būti mažiausiai Seimo vicepirmininko lygiu, kad jos būtų tikrai dirbančios, veiksnios, o ne kaip dabar suformuotos, ir faktiškai jokio veiksmo nėra, jokio konkretesnio bendradarbiavimo nėra. Todėl aš manau, kad šita rezoliucija ne kažin ką tokio efektyvaus duos stiprinant Lenkijos ir Lietuvos santykius.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Turiu suteikti galimybę visiems, dar norintiems kalbėti ir už. Ne visiems, o keturiems. V. Rinkevičius nori.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, pirmininke. Pačiame rezoliucijos pavadinime yra daug kas pasakyta – strateginio dialogo stiprinimas. Be abejo, mes su Lenkija, artimiausia kaimyne ar viena artimiausių šalių, su kuria sieja ir seni istoriniai ryšiai, turime iš tikrųjų daug bendrų sąsajų saugumo, transporto, energetikos, kitose srityse.
Lenkijos politinis svoris Europos Sąjungoje yra tikrai didelis. Lenkai dažnai išsako tai, ko mes nedrįstame pasakyti Europos Sąjungos institucijose įvairiais klausimais. Mes turėtume daugiau turbūt derinti tas pozicijas ir daug kur kartu su jais siekti bendrų tikslų Europos Sąjungoje. Pritariu rezoliucijai ir manau, kad to dialogo reikia. Turime jį stiprinti. Balsuoju už.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonę už nori išsakyti A. Anušauskas. Prašom, kolega.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų rezoliucijas visada galima tobulinti, tačiau atkreipiu dėmesį, kad rezoliucijos dažniausiai apibrėžia tam tikras gaires. Jeigu bendradarbiavimas vystomas, gilinamas, atsiranda naujų klausimų, papildomų, pavyzdžiui, bendravimas, ir užsiminta apie sankcijas Lenkijai, apie pabėgėlių klausimą. Atsirastų ir kitų klausimų, atsirastų ir kitų dokumentą. Siūlau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – A. Armonaitė. Prašom, kolege.
A. ARMONAITĖ (LSF). Dėkoju. Aš taip pat noriu pasisakyti už, mes beveik visi kalbėjome už, bet dėl truputį skirtingų motyvų. Vadinasi, dokumentas išties yra geras, jeigu ir tie, kurie palaiko Lenkijos Vyriausybės kai kuriuos veiksmus, galbūt labai tradicionalistinius ir konservatyvius, ir tie, kurie yra už laisvesnę visuomenę ir liberalesnę santvarką, irgi gali palaikyti šitą projektą. Pirmiausia aš į šią rezoliuciją žiūriu kaip į tam tikrą ženklą ne tik valdžiai, bet ir Lenkijos visuomenei, kad Lietuva yra atvira, Lietuvai Lenkija yra labai svarbi, Lietuvai lenkai yra labai svarbūs ir Lietuvos žmonėms ne tik dėl kertinių klausimų, kurie yra šitoje rezoliucijoje, tai yra projektai, bet ir dėl kitų dalykų. Šiaip, žinoma, mano, kaip politikės, asmenine nuomone, aš vis dėlto tikiuosi ir linkiu, kad Lenkija eis atviresnės visuomenės keliu, ir tie judėjimai šioje šalyje bunda, ir tikiuosi, kad turėsime tvirtesnę partnerystę ir draugystę.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, nuomonės išsakytos. Mums balsuojant reikia apsispręsti, ar priimti rezoliuciją be pataisų pagal Statuto 184 straipsnį. Kurie balsuojate už, manote, kad rezoliuciją galime priimti be pataisų, kurie balsuojate kitaip, tarsimės, kaip mes ją redaguosime ir ar redaguosime.
Šios rezoliucijos priėmimas
Balsavo 93 Seimo nariai: už – 90, prieš – nėra, susilaikė 3. Seimo rezoliucija „Dėl Lietuvos ir Lenkijos strateginio dialogo stiprinimo“ priimta. (Gongas)
Gerbiamieji kolegos, L. Kaščiūnas, replika po balsavimo. Prašom.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Dėkodamas Seimui už beveik vienbalsį apsisprendimą, aš tik gerbiamai Aušrinei pasakysiu vieną sakinį – liberali ir laisva visuomenė nėra tas pats, ir čia yra rimta diskusija. Mielieji, nesisavinkite laisvos visuomenės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamoji A. Armonaitė.
A. ARMONAITĖ (LSF). Iš tikrųjų man labai keista, kai politologo išsilavinimą turintis kolega bando nuo liberalizmo atkirsti fundamentalią idėją – laisvę.
11.24 val.
Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIP-4804(3)ES (priėmimas)
PIRMININKĖ. Dėkoju. Replikos išsakytos, dabar kviečiu dėl mūsų darbotvarkės 1-7a klausimo – Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo Nr. I-1495 pakeitimo įstatymo projekto Nr. XIIP-4804(3). Aplinkos apsaugos komiteto pranešėja V. Vingrienė. Priėmimas. Priėmimo stadijai yra gauta daug pasiūlymų. Mes dabar pastraipsniui visus pasiūlymus aptarsime, bet prieš tai prašome pasakyti komiteto poziciją priėmimo stadijoje.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, Aplinkos apsaugos komitetas priėmimo stadijoje apsvarstė daug pateiktų pasiūlymų, tiek Seimo Teisės departamento, tiek grupės Seimo narių pataisas. Aplinkos apsaugos komitetas pritarė šiems pasiūlymams. Už balsavo 6, susilaikė 1.
PIRMININKĖ. Gal mes susitarsime nuosekliai. 1 straipsnis. Yra išdėstyta visa nauja 1 straipsnio redakcija. Mes tada eikime prie bendrųjų nuostatų. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nebuvo gauta. 2 straipsnis – pagrindinės šio įstatymo sąvokos. Yra Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia yra redakcinio pobūdžio pasiūlymas ir komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Grįžtu akcentuodama, kad 1 straipsnis priimtas. 2 straipsnis. Deja, mes dar negalime priimti, turime aptarti visus kitus Teisės departamento pasiūlymus. Čia pasiūlymas buvo dėl 7 punkto. Galime bendru sutarimu pritarti komiteto nuomonei? Galime.
Dėl 10 punkto – „Poveikio aplinkai vertinimo dokumentų rengėjas“ yra Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat yra redakcinio pobūdžio ir komitetas siūlo jam pritarti.
PIRMININKĖ. Galime bendru sutarimu? Galime. Dėkoju. Dėl 11 punkto – „Poveikio aplinkai vertinimo subjektas“ yra Teisės departamento pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Teisės departamento siūlo dar įtraukti savivaldybės vykdomąją instituciją. Komitetas pritarė šitam pasiūlymui ir siūlome taip pat pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl viso 2 straipsnio. Galime jį priimti Teisės departamentui ir komitetui pritarus? Galime. 3 straipsnis. Dėl 3 straipsnio 6 dalies yra gautas Teisės departamento pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Teisės departamentas taip pat redakcinio pobūdžio pasiūlymą pateikė. Komitetas siūlo jam pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 3 straipsnį galime priimti bendru sutarimu? Galime.
4 straipsnis – „Poveikio aplinkai vertinimo tikslai“. Taip pat yra dėl 5 papunkčio gautas Teisės departamento pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Teisės departamentas pasiūlė papildyti 4 straipsnio 3 dalies 5 punktą, įtraukiant papildomas institucijas, tai yra visuomenės sveikatos, nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos, gaisrinės ir civilinės saugos institucijas, atsižvelgiant į jų teisės aktų reikalavimus. Komitetas siūlo šiam pasiūlymui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Su Teisės departamento pasiūlymu ir komiteto pozicija galime priimti 4 straipsnį? Galime priimti.
5 straipsnis. Taip pat buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat redakcinio pobūdžio. Komitetas siūlo pataisyti ir pritarti.
PIRMININKĖ. 5 straipsnį su komiteto pasiūlymu ir Teisės departamento pasiūlymu, ir komiteto pozicija galime priimti? Galime.
6 straipsnis. Dėl 6 straipsnio 8 punkto yra gauta Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Prašom.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Seimo Teisės departamento pasiūlymas buvo dėl 8 dalies, jis taip pat redakcinio pobūdžio. Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKĖ. Galime priimti visą 6 straipsnį komitetui pritarus Teisės departamentui? Galime. Dėkoju
II skyrius. II skyriaus 7 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti 7 straipsnį ir visą II skyrių? Galime.
III skyrius 8 straipsnis. 8 straipsnio 3 dalis. Yra gauti Seimo narių K. Mažeikos, V. Vingrienės, P. Nevulio, K. Bacvinkos ir A. Šimo pasiūlymai. Atsiprašau, gerbiamoji pranešėja, kuris iš kolegų pristato? Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie matydami šio pasiūlymo redakciją pritartų, kad būtų pateiktas…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Galiu truputį patikslinti? Čia tiesiog priimant svarstymo stadijoje pasiūlymą Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas…
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia tiesiog buvo praleista nuostata, kurią mes siūlome įtraukti, įtraukiant papildomas institucijas į poveikio aplinkai vertinimo subjektus. Todėl Teisės departamentas ir mes siūlome papildyti pasiūlymą ir įtraukti papildomas institucijas.
PIRMININKĖ. Supratau. Gerbiamoji pranešėja ir gerbiamieji Seimo nariai, noriu jūsų atsiklausti, ar galime, kadangi komitetas pritarė ir Seimo nariai taip pat, matau, linksi galvą sakydami, kad reikia pritarti?.. Nėra kitokių nuomonių? Galime pritarti.
Taip pat buvo gautas dėl 8 straipsnio 4 dalies Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia buvo redakcinio pobūdžio ir komitetas siūlo šitam pasiūlymui pritarti.
PIRMININKĖ. Kitas pasiūlymas Teisės departamento dėl 8 straipsnio.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat redakcinio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, pritarė.
PIRMININKĖ. Seimo kanceliarijos Teisės departamento birželio 26 dienos pasiūlymas, dar vienas, kuriam komitetas iš dalies pritarė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Iš dalies pritarė, papildydamas tik dar aplinkos ministro nustatyta tvarka. Taip pat siūlo pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimo nariai K. Starkevičius, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė pateikė pasiūlymą dėl 8 straipsnio 4 dalies. Ar, kolegos, norite pateikti, ar atsiimate? Norite pateikti. Ar būtų 29 Seimo nariai? Prašom. Kurie Seimo nariai norėtų sutikti… Jus prašau sekti konsoliduotą, tai mums greičiau bus ir matysite pasiūlymus. Tada apsispręsime, ar leisti juos pateikti. O kad būtų leista pateikti priėmimo stadijoje, reikia 29 Seimo narių.
Yra tik 26, atsiprašome, deja. Komiteto nuomonė dėl šitų pasiūlymų buvo nepritarti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo nepritarti.
PIRMININKĖ. Seimo nariai D. Kreivys ir V. Sinkevičius siūlė pakeisti 8 straipsnio 4 dalį. Ar galime bendru sutarimu, nes komitetas pritarė…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKĖ. …kad svarstytume šitą pasiūlymą? Kas iš kolegų nori pristatyti, nes čia jau Seimo narių pasiūlymas?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Nėra pateikėjų. A, prašom.
PIRMININKĖ. D. Kreivys. Prašom, kolega.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Gerbiamieji kolegos, pataisa apie tai, kad jeigu Vyriausybė įstatymų nustatyta tvarka projektą pripažįsta ekonomiškai svarbų valstybei arba regionui, tuomet savivaldybės veto teisė yra netaikoma.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė, kaip jau minėjau.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKĖ. Nuomonė už, nuomonė prieš dėl kolegų D. Kreivio ir V. Sinkevičiaus pasiūlymo. Ar, kolegos, užsirašėte kalbėti dėl pasiūlymo, ar dėl viso?
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš tai taip.
PIRMININKĖ. Jūs dėl pasiūlymo? K. Mažeika dėl D. Kreivio pasiūlymo.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, mes komitete tikrai svarstėme ir su siūlytojais teko kalbėti. Išties svarstydami praleidome procedūros laiko tarpą, per kiek laiko savivaldybė turi pareikšti veto. Šito nebuvo, nes faktiškai situacija, jeigu savivaldybė norėtų, galėtų padėti į stalčių, ir tai užtruktų tiek, kol pasikeistų savivaldybės kadencija. Išties buvo labai logiškas, racionalus pasiūlymas nustatyti 20 dienų, per kiek savivaldybė turi pateikti veto teisę, ir taip pat dar buvo pasiūlymo geras argumentas, kad valstybinės reikšmės objektams negaliotų savivaldybės veto. Išties pritariame ir siūlau palaikyti šį pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl šio pasiūlymo A. Stančikas nori kalbėti prieš? Ne dėl šio pasiūlymo. Nei K. Starkevičius, nei V. Rinkevičius. Jūs užsirašėte dėl viso.
Gerbiamieji kolegos, prašom apsispręsti balsuojant, ar pritariate D. Kreivio ir V. Sinkevičiaus pasiūlymui, kuriam komitetas pritarė ir išsakytos nuomonės taip pat yra už.
Balsavo 98 Seimo nariai: už – 96, prieš nėra, susilaikė 2. Seimo narių D. Kreivio ir V. Sinkevičiaus pasiūlymui pritarta.
Dėl minėto straipsnio 6 dalies gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo pritarti. Čia taip pat daugiau redakcinio pobūdžio pasiūlymas ir mes siūlome pritarti.
PIRMININKĖ. Dar vienas buvo Teisės departamento pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Teisės departamentas siūlo taip pat papildyti dėl poveikio aplinkai vertinimo subjektų. Savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, tarnyba taip pat turėtų būti įtraukta prie poveikio aplinkai vertinimo subjektų. Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimo nariai D. Kreivys ir V. Sinkevičius pateikė pasiūlymą dėl 8 straipsnio 6 dalies. Kadangi komitetas pritarė, ar galime leisti kolegoms pateikti, neprašydami 29 balsuoti? Galime. Kuris iš kolegų? D. Kreivys. Nėra D. Kreivio. V. Sinkevičiaus taip pat nėra. Gal, komiteto pirmininke, tada jūs pateikite.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pristatyti?
PIRMININKĖ. Pristatykite ir pateikite komiteto nuomonę.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia aš jau prieš tai pristačiau, faktiškai į ankstesnį apeliuodama. Seimo nariai siūlo, kad jeigu poveikio aplinkai vertinimo subjektai ar savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama ūkinė veikla, taryba turėtų pateikti… nepateikė per numatytą laiką išvadų, laikoma, kad jie pritaria programai. Komitetas siūlo šiam pasiūlymui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame. Užsirašiusių kalbėti prieš, už nėra. Gal bendru sutarimu pritariame? Galime bendru sutarimu. Dėkoju. Visą 8 straipsnį galime priimti? Galime priimti. Dėkoju.
9 straipsnis. Dėl 9 straipsnio 3 dalies yra Teisės departamento pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat redakcinio pobūdžio. Vietoj „šalies“ rašyti „valstybė“ ir komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKĖ. Taip pat dėl 5 dalies analogiškas pasiūlymas. Dėl viso 9 straipsnio. Jį galime priimti? Galime priimti. Dėkoju.
10 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo. Galime priimti? Galime. Dėkoju.
11 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymas dėl 11 straipsnio 1 dalies 2 punkto.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia yra tik patikslinimas, daugiau redakcinio pobūdžio ir siūlome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar dėl 2 dalies yra Seimo narių K. Mažeikos, V. Vingrienės, P. Nevulio, K. Bacvinkos ir A. Šimo pasiūlymai.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia dėl terminų sutrumpinimo svarstymo stadijoje buvo pritarta, t. y. sutrumpinti terminus tuo atveju, jeigu…
PIRMININKĖ. Gerbiamoji Virginija, jūs jau pristatote. Aš noriu vis tiek Seimo atsiklausti. Komitetas pritaria. Ar būtų 29 Seimo nariai, ar bendru sutarimu galime leisti pateikti? Leidžiame pateikti. Kas pristato? Jūs pati ir pristatote pasiūlymą.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš pristatysiu. Čia buvo nubalsuota svarstymo stadijoje, kad sutrumpintume terminus nuo 50 dienų, kai pateikiama išvada, jeigu reikia pasitelkti ekspertus. Tačiau 50 dienų buvo maksimalus leistinas terminas, neprieštaraujantis viešųjų pirkimų sąlygoms. O šiuo metu, kada sutrumpinome iki 40 dienų, jau faktiškai nebeužtektų laiko ir netgi prieštarautų viešųjų pirkimų sąlygoms, todėl mes siūlome grąžinti 50 dienų terminą. Komitetas siūlo šiam siūlymui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Norinčių pasisakyti už, prieš nėra. Ar galime bendru sutarimu? Galime. Atkreipiu dėmesį, kad ir 1 dalies, ir 2 šio straipsnio dalies kartu su Teisės departamentu yra pateikta nauja redakcija.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Teisės departamentas taip pat…
PIRMININKĖ. Šio straipsnio 3 dalis. Yra gauti Seimo narių K. Mažeikos, V. Vingrienės, P. Nevulio, K. Bacvinkos, A. Šimo pasiūlymai. Komitetas. Birželio 22 dienos. 11 straipsnio 3 dalį siūlė išdėstyti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia taip pat dėl terminų, kurie buvo sutrumpinti svarstymo stadijoje.
PIRMININKĖ. Iki 15 darbo dienų.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, iki 15 darbo… Buvo iki 10, o mes siūlome sugrąžinti iki 15 darbo dienų, nes tai yra maksimalus galimas terminas.
PIRMININKĖ. Seimas sutinka, kad galima pristatyti, ir komiteto nuomonė yra už.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Pritarti, taip.
PIRMININKĖ. Jūs kartu jau ir pristatėte. Norinčių kalbėti už, prieš nėra. Bendru sutarimu pritariame, taip?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas. Keičiamo įstatymo 11 straipsnio 11 dalis.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat redakcinio pobūdžio ir komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
Seimo narių K. Mažeikos, V. Vingrienės, P. Nevulio, K. Bacvinkos pasiūlymas papildyti atitinkamai sąvoką. Leisime pateikti, komitetas pritarė. Jūs pakomentuokite.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia tik papildome „ir civilinės saugos“.
PIRMININKĖ. Įrašome papildomai prie gaisrinės saugos „ir civilinės saugos teisės aktų reikalavimų“.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip. Siūlome taip pat pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonių už, nuomonių prieš nėra. Galime bendru sutarimu?
Galime.
Dėl viso minėto straipsnio. Ar galime jį priimti bendru suarimu? Su Seimo narių ir Teisės departamento pasiūlymais 11 straipsnį priimame.
IV skyrius. Dėl 12 straipsnio pasiūlymų negauta. Galime priimti? Galime. 13 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo gauta. Galime priimti? Priimtas.
V skyriaus 14 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Galime priimti? Priimtas. 15 straipsnis. Pasiūlymų negauta. Galime priimti? Priimtas.
Verčiame toliau. Planuojamos ūkinės veiklos, kurios poveikis aplinkai privalo būti vertinamas, rūšių sąrašas. Čia dėl 2 dalies „Gavyba ir perdirbamoji pramonė“ yra gautas Seimo nario L. Balsio pasiūlymas. Ar visi matote pasiūlymą? Ar būtų 29 Seimo nariai, kurie sutiktų leisti pateikti L. Balsiui minėtą pasiūlymą?
Už leidimą pateikti pasisakė 22 Seimo nariai. Komitetas pasako savo poziciją. Nepritarta, kad L. Balsys pateiktų, o komitetas nepritarė. Prašom akcentuoti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas nepritarė siūlymui.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, dėl kitų šio sąrašo dalių pasiūlymų negauta. Ar galime priimti pirmąją „Žemės ir vandens ūkis“? Ar galime priimti „Gamyba ir perdirbamoji pramonė“, kur mes nepritarėme L. Balsio ir komiteto pasiūlymui? Dėl „Energetikos“ taip pat negauta, dėl „Metalo gamybos“ ir dėl kitų – 4, 5, 6, 7, 8, 9 šio sąrašo dalių pasiūlymų negauta. Galime priimti? Galime.
Verčiame kitą sąrašą – „Planuojamos ūkinės veiklos, kuriai turi būti atliekama atranka dėl poveikio aplinkai vertinimo, rūšių sąrašas“. Dėl 1 dalies yra gautas Seimo narių A. Nekrošiaus, A. Širinskienės ir V. Ačienės pasiūlymas. Komitetas pritarė. Ar galime bendru sutarimu, ar būtų 29 pritariantys? Prašom balsuoti, ar yra 29, kad leistume pateikti Seimo nariams A. Nekrošiui, A. Širinskienei ir V. Ačienei. Reikia 29 jūsų balsų, kad kolegos… Taip, yra. Kuris iš kolegų pateiksite – A. Nekrošius ar A. Širinskienė? Pateikia A. Nekrošius. Prašau.
A. NEKROŠIUS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, mano teikiamomis įstatymo pataisomis siūloma išlaikyti esamas laikomų gyvūnų normas, kada būtina atlikti poveikio aplinkai vertinimą. Konkrečiai siūlau vištoms ir broileriams palikti slenkstį, kada reikia atlikti vertinimą. Tai yra fermoms – nuo 10 tūkst. vienetų, jeigu dar paprasčiau tariant, siūlau palaikyti miestelio gyventojų teisę gyventi saugioje ir sveikoje aplinkoje. Kviečiu palaikyti šią pataisą, kad didelių paukštynų projektai neišvengtų poveikio aplinkai vertinimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo pritarti šiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonės už nėra. Nuomonė prieš – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš iš tikrųjų noriu, kad įsiklausytumėte. Prieš kelis posėdžius pritarėte Kaimo reikalų komiteto išdiskutuotiems, keletą metų svarstytiems, su visomis savivaldos institucijomis suderintiems, taip pat ir su ministerija, pasiūlymams, kurie yra susiję su sveika logika, su statybų kaštais, mastais ir kartu ekologija. Mes daug kalbame apie regioninę politiką, o šiuo sprendimu norime uždrausti elementariausios fermelės, fermikės, kaip norite, statybą. Jūs galite sakyti, kad štai atliksite poveikio aplinkai vertinimą ir viskas bus gerai. Mieli kolegos, tikai atsibuskime. Poveikio aplinkai vertinimas kainuoja maždaug tik iki 40 tūkst. euriukų. Tai pagalvokime, ar tas, kuris Norvegijoje, Airijoje, Anglijoje pluša, užsidirbo šiek tiek pinigų ir nori pradėti savo verslą kaime, įgyvendinti mūsų regioninę politiką, ar jis eis? Jis sugrįš atgal į Norvegiją ir ten tarnaus kitiems, bet tik ne mums, ne Lietuvai, nevykdys tos regioninės politikos, apie kurią mes garsiai kalbame. Čia yra esminė šio įstatymo pataisa, kurios ūkininkai laukia jau gerą dešimtį metų. Kviečiu nepritarti tam pasiūlymui, o prisiminti, dėl ko mes balsavome prieš kelias savaites, ir balsuoti už Kaimo reikalų komiteto išdiskutuotus pasiūlymus, tai yra juos palikti, o šiam nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už – L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Gerbiami kolegos, siūlau niekada neprisiminti gėdingo fakto, kai Aplinkos apsaugos komitetas parėmė Kaimo reikalų komiteto balsavimą, ir pamiršti visam laikui tą balsavimą. O dabar siūlau palaikyti kolegės A. Širinskienės siūlymą, nes tai yra logiškas siūlymas, kuris leis miestelio gyventojams apsiginti savo sveikatą nuo galimo poveikio (na, bent jau atlikti poveikio aplinkai vertinimą), kurį skleidžia vištidės. Kas nežinote, nuvažiuokite į Varėnos rajoną, kur netoli mokyklos yra vištidė. Ir kas ten vyksta? Kai vištidės langai atsidaro, tai mokyklos langai užsidaro ir vaikiukai sėdi ten nosies neiškišdami. Tai štai, jeigu kokiam nors dideliam vištininkui gaila 40 tūkst. euriukų, tai pagalvokite, kiek kainuoja sveikatytė tų vaikiukų, kuriais reikia rūpintis ir gydyti. Palaikykite bent jau šitą siūlymą, kolegos, nes prieš tai, atmesdami mano siūlymą šiek tiek apriboti naftos kompanijoms galimybę laisvai veikti, jūs įteisinote tai, kad naftos kompanija Žemaitijos nacionaliniame parke, kuris užima 22 tūkst. hektarų, nuo šiol galės laisvai, be jokio poveikio aplinkai vertinimo visada gręžti ir siurbti mūsų lietuvišką naftą galimai sugadindami… ne galimai, o gadindami kraštovaizdį ir kenkdami žmonių sveikatai. Tai dabar nors nepadarykite klaidos su vištidėmis.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiamieji Seimo nariai, ar visi supratome? Balsuosime dėl A. Nekrošiaus, A. Širinskienės pasiūlymo, kai siūloma vietoj 40 tūkst. vištų auginti tik 10. Seimo narių nuomonė buvo… (Balsai salėje) 10 tūkst., teisingai, 10 tūkst. Ką jau čia su 10 vištų mes Lietuvoje?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Aš norėčiau patikslinti, čia tik atranką daryti nuo tokio skaičiaus.
PIRMININKĖ. Ačiū už patikslinimą. Apsisprendžiame ir balsuojame. Pritariantys balsuojate už, kurie mano kitaip, pasirenkate kitus balsavimo būdus. Gerbiamas komiteto pirmininke Kęstuti Mažeika, aš prašyčiau jūsų… Pone Mažeika, atsisėskite, nenurodinėkite Seimo nariams, kaip balsuoti. Visi turi savo nuomonę ir žino pozicijas. (Balsai salėje)
Už kolegų pasiūlymą balsavo 37, prieš – 23, susilaikė 34. Pasiūlymui nepritarta.
Analogiškas pasiūlymas yra dėl broilerių. Ar reikia balsuoti? (Balsai salėje) Gerbiamoji pirmininke… tai yra, komiteto pranešėja, ar reikia balsuoti dėl kito Seimo narių pasiūlymo?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Siūlome balsuoti.
PIRMININKĖ. Siūloma balsuoti dėl broilerių.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas pritarė šiam siūlymui.
PIRMININKĖ. Leidžiame pateikti? Leidžiame. Kas pristatys?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia iš esmės analogiškas.
PIRMININKĖ. Analogiškas pasiūlymas. Bet jie skiriasi, reikia balsuoti?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Viename kalbama apie vištas, kitame – tiesiog apie broilerius, ką norėjo pasiūlyti. (Balsai, juokas salėje)
PIRMININKĖ. K. Mažeika – dėl vedimo tvarkos.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Aš, kaip veterinarijos gydytojas, norėčiau patikslinti, kad višta dedeklė ir broileris yra skirtingi. Kad višta ta pati, bet terminas…
PIRMININKĖ. Ir jūs siūlote balsuoti apsisprendžiant dėl…
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Reikia apsispręsti, nes tai yra pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Apsispręsime. Komiteto nuomonė. (Balsai salėje) Gerbiamoji pranešėja, komiteto nuomonė.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKĖ. Nuomonės už ar prieš. Nuomonė prieš – E. Pupinis mano, kad ir broilerių…
E. PUPINIS (TS-LKDF). Ačiū. Iš tikrųjų, gerbiami kolegos, taip pat reikia pritarti prieš, nes būtų nelogiška, kai vištų dedeklių kiekis būtų sureguliuotas, o broilerių – kur kas mažesnis. Iš tikrųjų balsuokime logiškai, nepritarkime šitam siūlymui. Ačiū. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Nuomonės už nėra. Prašom apsispręsti ir balsuoti. Kas pritariate Seimo narių A. Nekrošiaus ir A. Širinskienės bei V. Ačienės pasiūlymui, balsuojate už, kurie manote kitaip, turite kitą poziciją.
Balsavo 91 Seimo narys: už – 26, prieš – 18, susilaikė 47. Broilerių auginsime daugiau. Nepritarta Seimo narių pasiūlymui.
Yra gauti dėl 2 priedo 1.1 punkto Seimo narių K. Mažeikos, V. Vingrienės, P. Nevulio, K. Bacvinkos, S. Gentvilo, R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pasiūlymai. Ar galime bendru sutarimu leisti pateikti? Nebalsuojame dėl 29. Kuris iš Seimo narių pateikia?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Tegul Kęstutis pateikia. Prašom.
PIRMININKĖ. Pateikia K. Mažeika. Prašau, kolega. Jūs čia siūlėte daug ką pakeisti.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Atsiprašau, kad galbūt taip reagavote, bet viskas gerai. Tiesiog norėjau pristatyti tą kompromisinį variantą, kuris lyg ir buvo pačioje pradžioje tarp Kaimo reikalų komiteto ir Aplinkos apsaugos komiteto. Tikrai mes atmetėme tą mato vienetą, kur buvo skaičiuojama lyg ir sąlyginiais gyvuliais. Tai visiškai negali būti vertinama, todėl mes pasiūlėme tokius racionalius skaičius. Įvertinome, kokie Lietuvoje yra maždaug ūkiai, kokie skaičiai. Tikrai daugeliu atvejų netgi tokių skaičių Lietuvoje nėra ūkių. Bet su ta viltimi, kad galbūt plėsis ūkininkavimo tradicijos ir plėsis ūkiai, su ta mintimi ir priėmėme tuos skaičius. Kviečiu palaikyti būtent mūsų racionalų pasiūlymą.
Dar pasakysiu, kad tai yra gyvuliai, yra veislinės bandos ir žvaigždute pažymėti gyvuliai, yra neskaičiuojamas prieauglis. Vėlgi yra labai artima Kaimo reikalų komiteto pasiūlymui, nes prieauglis gali būti greičiau realizuojamas arba suvartojamas. Vėlgi mes prieiname prie to kompromiso. Kviečiu palaikyti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė. Gerbiamoji pranešėja, pristatykite.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo pritarti iš dalies, bet tiktai todėl, kad komitete buvo pritarta ankstesniam siūlymui, tai yra A. Nekrošiaus, A. Širinskienės ir V. Ačienės siūlymui išbraukti 20 tūkst. broilerių.
PIRMININKĖ. Mes dėl to jau apsisprendėme.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Mes tiesiog tada siūlome sugrąžinti komiteto siūlymą tuos 20 tūkst. tiek vištoms dedeklėms, tiek ir broileriams.
PIRMININKĖ. Nuomonė už pasiūlymą. Nematau. Nuomonė prieš – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Aš žiūriu, tikrai mes važiuojame gera linkme ir noriu dar paaiškinti, kur yra esmė. Iš tikrųjų vėlgi prieš kelis posėdžius buvo svarstomi Kaimo reikalų komiteto pasiūlymai, kuriems Aplinkos apsaugos komitetas pritarė, ministerija pritarė, visos suinteresuotos pusės pritarė. Tai yra mokslininkų apskaičiuoti, pagrįsti skaičiai. Jeigu mes dabar, čia buvo bandoma išmušinėti mus įvairiais būdais per įvairius Seimo narius, apie broilerius, apie vištas aiškinote, kuo jie skiriasi, tai čia dabar norima per viską taip maždaug per pusę pervažiuoti. Vėlgi aš sakau, džiaukimės štai tais ūkininkais, kurie buvo išvažiavę į užsienį, sugrįžo, įsivežė ožkų fermas, kaip D. Ėmužytė prie Vilniaus, G. Prokopavičius avių fermą, sugrįžęs iš Airijos, įsiveisė. Toliau vardyčiau ir vardyčiau tuos pavyzdžius. Štai dabar laukiame mes tų, kurie sugrįžtų, kurie dirbo fermose, užsidirbo pinigų ir norės pradėti nuo nedidelės fermikės. Mes vėlgi užkertame kelią tiems žingsniams. Per šitą laiką – nepriklausomybės metus Lietuvoje gal suskaičiuosime kokių naujų dešimt fermų pastatytų, o mes kalbame… O čia kalbame apie visiškai nedideles fermas. Pasakyta – iki 250 sutartinių gyvulių. Taigi leiskime, nesustabdykime! Ūkininkai, kaimo žmonės to laukia.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl nuomonės už K. Mažeikai nesuteiksiu, nes jūs esate šito pasiūlymo iniciatorius. A. Salamakinas.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Manau, kad komitetas rado tą balansą galimybių ir norų. Siūlau balsuoti už pataisą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Jūs labai gražiai pasakėte.
Dabar balsuosime. Po balsavimo replika… Tai yra ne replika, dėl vedimo tvarkos jūs galėsite sakyti arba repliką po balsavimo. Apsisprendžiame ir balsuojame. Kurie pritariate K. Mažeikos, V. Vingrienės, P. Nevulio, K. Bacvinkos, S. Gentvilo, R. Morkūnaitės-Mikulėnienės pasiūlymui, kuriam komitetas, taip išeitų, pritaria? Taip, gerbiamoji pranešėja?
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip, pritaria.
PIRMININKĖ. Balsavo 93 Seimo nariai: už – 59, prieš – 7, susilaikė 27. Minėtam Seimo narių pasiūlymui pritarta.
Dėl viso pirmojo – žemės ir vandens ūkis, miškininkystės skirsnio sąrašo galime pritarti bendru sutarimu? Galime jį priimti? Galime. Dėkoju.
Dėl vedimo tvarkos ar replika po balsavimo – gerbiamas K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiami kolegos, iš šalies žiūrint iš tikro mes labai įdomiai atrodome. Per 27 metus aš neatsimenu atvejo, kad Seimas spręstų, kiek vištų (tarp kitko, mes užmiršome gaidžius), kiek gaidžių reikia, bebrų, nutrijų ar dar ko nors. Čia iš tikro yra ministerijos arba Vyriausybės klausimas. Mes dabar sprendžiame tokius klausimus, kurie mūsų autoritetui tiesiog tikrai nepadeda. Todėl aš vis dėlto nepalaikau tos idėjos, kad Seime skirstytume, kiek turi būti vištų, kiek gaidžių, kiek bebrų, kiek visokių kitų gyvulių, kuriuos galima dauginti ir daryti. Mes nusiritome tiek, kad jau tiesiog pašaipos objektu patys save darome. Siūlau truputį susikaupti ir pereiti prie rimtų dalykų. Žmonės laukia iš tikro ne tik vištų skaičiaus (miestiečiams nelabai aktualu), bet laukia, kas bus su jų pinigais, kas bus su kainomis, su kitais dalykais, iš ko jie gyvena. O kiek bus vištų ir kiek gaidžių, tai nelabai jiems… Aišku, svarbu, bet nelabai.
PIRMININKĖ. Dėkoju, gerbiamasis kolega. Aš tik noriu pasakyti, kad kiekvienas įstatymas gali turėti priedus ir dėl kiekvieno priedo mes turime balsuoti rimtai ir atsakingai. Jūsų replika čia šiuo atveju galbūt nelabai tiksli. Seimas turi gilintis ir žinoti viską.
Šiuo atveju… Ar gerbiamas kolega… Jūs tiesiog vidury dėl vedimo eigos?
V. KAMBLEVIČIUS (TTF). Taip. Mieli kolegos, aš paprašyčiau gerbiamą seniūną Arūną Karbauskį pasikviesti savo frakciją ir… (Balsai salėje) Ramūnas. Nesvarbu, atsiprašau. Pasikviesti ir išaiškinti, nes pagal jų šituos teikimus chaosas. Tuoj neliks nei vištų, nei nieko kaime. Ką jūs, vyrai, galvojate? Čia tie, kurie teikia šitas pataisas, apskritai nieko neišmano. Labai gerai sakė gerbiamas profesorius K. Glaveckas, kad problemas spręsti turi tie, kurie išmano. O jūs dabar paleidote chaosą. Po jūsų šito sprendimo liksite tik jūs ir vištos kaime.
PIRMININKĖ. Nebereplikuokime! A. Salamakinas ir po to R. Karbauskis.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Kolegos, žiūrėkime, už ką balsuojame. Ne už vištų skaičių, o kada reikalingas PAV’as. Kiekvienas gyvenate ir norite turėti aplinką ne smirdančią, gražią. Dabar sakote – darykime, ką norime, vietos gyventojai tegul nesprendžia. Juk čia yra, gerbiamas profesoriau, ne vištų skaičius, o kada reikia poveikio aplinkai vertinimo. Esmė! (Balsai salėje) Nuo kokio skaičiaus.
PIRMININKĖ. Labai ačiū gerbiamam Algimantui už tikslų patikslinimą ir paaiškinimą.
R. Karbauskis.
R. KARBAUSKIS (LVŽSF). Aš prisidedu prieš kolegos paaiškinimo. Mes frakcijoje šnekėjomės. Iš tikro supratimas yra, dėl ko balsuojame. Mes nė trupučio nedraudžiame statyti, nė trupučio nedraudžiame vykdyti kokias nors kitas veiklas. Tiesiog apibrėžiame sąlygas, kada reikia poveikio aplinkai vertinimo. Šiuo atveju, manau, sprendimas labai logiškas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Iš tikrųjų ačiū už patikslinimus, nes priešingu atveju informacija, kurią kartais išgirstame, mus gali nuvesti į šunkelius. O jūsų patikslinimas leido mums sugrįžti į realybę.
Gerbiamieji kolegos, dėl 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9, 10, 11, 12 sąrašo skirsnių pasiūlymų nebuvo gauta. Galime juos priimti? Galime.
Europos Sąjungos įgyvendinimo teisės aktai. Taip pat nėra pasiūlymų.
Dabar dėl 2 straipsnio. Atsiprašau, dabar dėl viso 1 straipsnio, kadangi visas 1 straipsnis apima naują redakciją. Norinčių kalbėti nėra. Galime su visais pasiūlymais priimti bendru sutarimu? Galime. Dėkoju.
2 straipsnis. Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas. Yra gautas Teisės departamento pasiūlymas. Komitetas pritarė. Prašom, pirmininke. Datos.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Kadangi įstatymas turėjo įsigalioti nuo gegužės 1 dienos, pasiūlymas buvo gegužės 1 diena, Seimo Teisės departamentas, taip pat grupė Seimo narių siūlo pakeisti įsigaliojimo datą. Kadangi mes tuos terminus praleidome, tai įsigaliojimas ne gegužės 1 dieną, bet šių metų lapkričio 1 dieną. Kita dalis būtų – atitinkamus teisės aktus Lietuvos Respublikos aplinkos ministras priima iki įstatymo įsigaliojimo datos, t. y. iki spalio 30 dienos. Komitetas siūlo šitam pasiūlymui pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Lygiai toks pat pasiūlymas yra Seimo narių K. Mažeikos, V. Vingrienės, P. Nevulio, K. Bacvinkos ir A. Šimo, analogiškas. Tikrai nereikia atskirai apsispręsti, galime bendru sutarimu sutarti.
Dėl įstatymo viso 2 straipsnio. Galime jį priimti? Galime. Dėkoju, gerbiamoji komiteto pranešėja. Jūs puikiai pateikėte visas išvadas.
Dabar noriu paprašyti nuomonės už, nuomonės prieš dėl viso Planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimo įstatymo. Jūs galite dabar atsisėsti, kol bus išsakomos nuomonės.
K. Mažeika – nuomonė už.
K. MAŽEIKA (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Išties noriu pasidžiaugti, kad palaikėme tikrai racionalų įstatymo pakeitimą. Kalbant apie tuos skaičius, kurie sukėlė daugiausia aistrų, jeigu pažiūrėtume į dabar galiojančius ir esančius, išties tie skaičiai gerokai padidėja, ūkininkams kaime tikrai atsiranda daugiau galimybių plėstis ir investuoti į žemės ūkį.
Terminų mes šiandien nepaminėjome, bet labiausiai aišku yra dėl terminų. Ką mes pasiekėme, tai procedūros turi aiškius terminus, turės būti pagrįsti tie argumentai. Procedūros bus tikrai gerokai aiškesnės ir skaidresnės. Ačiū ir prašau palaikyti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – A. Stančikas.
A. STANČIKAS (LVŽSF). Dėkoju. Dėl to įstatymo, tai jis gana ilgai ir plenariniame posėdyje užtruko, net keletą mėnesių. Jis judėjo, judėjo ir niekaip… taip sakant, ir pabaigoje aštrios diskusijos šiandien. Aišku, gerbiu visų nuomones. Gerbiu tuos, kurie rūpinasi gamta ir įsivaizduoja, kad bet koks gyvūnas tai yra atitinkamas teršėjas. Kaip buvo įvardinta, pavyzdžiui, Platelių nacionalinis parkas, šalia yra Varnių nacionalinis parkas, tai yra regioninis parkas, Salantų regioninis parkas. Ir jeigu žiūrėtume į viską, faktiškai nėra nei kur ūkininkauti.
Kaimo reikalų komiteto siūlymas pagal tuos skaičius, kuriuos pateikė, yra, kad visų rūšių ūkinių gyvūnų laikymo sąlygos būtų vienodos. Tai yra reikalingas planuojamos ūkinės veiklos, kurios turi būti atliekamas atrankinis dėl… poveikis aplinkai vertinimas, būtent tas skaičius būtų vienodas. Mes buvome susitarę, kaip ir K. Starkevičius sakė, su savivaldos atstovais, su ministerijomis, suradę kompromisinį variantą, t. y. 250 sąlyginių gyvulių. Ir iš šito išskaičiuojamos visos kitos rūšys.
Aišku, šiandien labai daug diskutavome, nes kai pamatome didelius skaičius… bet iš tikrųjų tas skaičius nėra toks didelis. Jeigu pažiūrėsime putpeles, taip, skaičius didelis, atrodo, baisi ferma, bet tam baisi ta ferma, kuris nelabai matęs fermos, kas ji yra. Šiandien iš tikrųjų yra noras, kad vis dėlto kalbėtų tie, kurie supranta vieną ar kitą klausimą. Bet dažniausiai pas mus kalba tie, kurie, ko gero, nelabai supranta, bet nori gerai pasirodyti. Ką siūlė Kaimo reikalų komitetas, tam ir reikia pritarti, nes tai buvo išdiskutuota.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų nuomonę. K. Glaveckas nori kalbėti už.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamieji kolegos, aš iš esmės palaikau tą principą, bet, žinote, nesu tikras dėl to, kad įstatymo yra šios reguliacijos, nes faktiškai už reguliavimo ribų lieka ir kiti ne mažiau svarbūs mūsų gyvūnai, kaip minėjau, gaidžiai, ožkos, avinai, galų gale asilai, kurie taip pat reikalauja normavimo, koks jų skaičius turėtų būti.
Pritardamas jam vis dėlto abejoju, kad tai yra Seimo įstatymo reikalas. Galima būtų tą normatyvinę bazę sutvarkyti Vyriausybės lygmeniu, ir tada mes visi nesigraužtume dėl to, kad koks nors naminis gyvuliukas nepapuolė į tą reguliaciją ir dėl to jis pradeda išnykti ar dar kas nors, arba daro per daug neigiamo poveikio gamtai. Todėl aš už švarią gamtą, bet ne už gyvulėlių (gaidžių, vištų) skaičiavimą ir normavimą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Rinkevičius – nuomonė prieš.
V. RINKEVIČIUS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Nesu nusiteikęs visiškai prieš šį įstatymo projektą, tačiau iš kitos pusės, mes dabar norime stoti į Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizaciją. Svarstome įvairius projektus, keičiame, deriname, kad patenkintume mums nustatytas sąlygas. Iš kitos pusės, mes elgiamės atvirkščiai, skatiname žmones važiuoti į Lenkiją – važiuokite, pirkite daugiau produktų, ten pigiau, išvežkite pinigus į Lenkiją, darbo vietas kurkite Lenkijoje, ribodami savo ekonominę plėtrą ir gamybą. Pažiūrėkite, mes esame Europos Sąjungoje, laisva rinka, juda pinigai, juda prekės, juda produkcija ir žemės ūkio laisvai, kur norime. Mes, sudarydami griežtesnes sąlygas negu kaimyninės šalys, skatiname išvežimą kapitalo, pinigų iš šalies ir bloginame sau konkurencines sąlygas. Tiesiog susilaikysiu balsuodamas, nepritardamas tam.
PIRMININKĖ. V. Sinkevičius pritaria ir nori išsakyti nuomonę už.
V. SINKEVIČIUS (LVŽSF). Dėkoju, posėdžio pirmininke. Iš tiesų aš pagaliau sveikinu Seimą, kad priimame šį svarbų įstatymą. Džiaugiuosi Aplinkos ministerijos, Aplinkos apsaugos komiteto padarytu darbu pirmiausia trumpinant procedūras, kurios yra be galo svarbios. Man labai liūdna, kad buvo daug diskusijų dėl savivaldybių veto, kalbant apie užsienio investicijų stabdymą. Ir čia buvo įkištas tas padidinimas tų gyvulių, ir kas liūdniausia, tai buvo padidinta tik viena grupė, bandant tai tyliai prastumti, nediskutuojant. Aš labai džiaugiuosi, kad Aplinkos apsaugos komitetas į tai atsižvelgė.
Manau, kad Seime ne vieta ginti vieną grupę. Iš tiesų džiaugiuosi, kad priimsime subalansuotą įstatymą. Ir, sakau, labiausiai galiu pasidžiaugti sutrumpintais terminais, kad pagaliau tampame konkurencingesni regione, kur terminai sutrumpėjo dramatiškai, net iki pusės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – K. Starkevičius.
K. STARKEVIČIUS (TS-LKDF). Čia yra džiaugiamasi, kad terminai sutrumpėjo, tačiau aš jums galiu aiškiai pasakyti, kad terminai tris kartus pailgėjo, kai jūs įvedėte poveikio aplinkai vertinimą nedidelėms fermoms. Dabar kaimuose yra kalbama, kad 2017 metų laukėme ateinant valstiečių ir sulaukėme. Štai, dabar dovana yra kaimui, regioninei politikai, dovana kovojant su korupcija, ypač kur savivaldai suteikta veto teisė.
Įsivaizduojame, vyksta koks nors projektas, investuotojai nori ateiti į vieną ar kitą savivaldybę, o toje taryboje yra asmenys, kurie užėmę tą nišą, nenori konkurencijos. Ir štai yra suteikta puiki galimybė veto teise demokratiškai pasinaudojant tą verslininką geriausiu atveju pasiųsti į kitą rajoną arba ir toliau pasakyti, kad tu dirbk, kaip dirbai Anglijoje ar Norvegijoje. Štai yra tokie kol kas pirminiai pamąstymai apie šiandieninį įstatymą, kurį mes priimsime.
Dar dėl tų visų skaičių. Jie iš tikrųjų buvo ekonomiškai mokslininkų apskaičiuoti pagal gyvūnų rūšis, pagal tų gyvūnų taršą. O dabar viskas yra išbalansuota, nes kai buvo diskutuota su Aplinkos ministerija ir Kaimo reikalų komitete, tie skaičiai dvigubai arba dar daugiau sumažinti ir argumentuota, kad mes kovojame už žalią, už gražią Lietuvą. Iš tikrųjų mes kovojame ir vejame žmones iš kaimo, nes investuoti kaime taps dar sudėtingiau, dar brangiau, procedūros dar labiau pailgės.
PIRMININKĖ. Nuomonė už – A. Salamakinas. Prašom, kolega.
A. SALAMAKINAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji kolegos, mes daugiau čia kalbame apie priedėlį, apie lentelę, kiek turi būti gyvūnų. Bet aš manau, kad įstatyme yra ir kitų dalykų, ir komitetas pasielgė teisingai, Seimas balsavo, kad mes palikome savivaldybių taryboms vis dėlto teisę spręsti dėl PAVʼo. Pradiniame projekte to nebuvo.
O kalbant apie priedėlį, kiek gyvūnų reikia, tai, mielieji kolegos, kaip ten negalvok, jeigu yra kiaulidėje 4 tūkst. kiaulių, tai kilometro radiusu aplink vis tiek smirda. Štai kada tokios kiaulidės įsikuria kaimo teritorijoje, o, sakote, nereikia, kad kaimiečiai dalyvautų tame procese, to kaimo gyventojai, kad be jų įkursime kiaulidę, tai būkite malonūs, patys nusipirkite ten namą ir turėsite jį amžiną, nes jo nei parduosi, nei kam nors padovanosi – smarvė vis tiek aplinkui bus. Todėl reikalingi tie skaičiai, kad vis dėlto būtų PAVʼas daromas ten, kur tikrai žmonės nenori sutikti, kad tokie objektai atsirastų.
Kalbate apie Europą, tai Europos pavyzdys labai geras. Kada danai sugriežtino savo reikalavimus kiaulidėms statyti, jie susikėlė į Lietuvą. Kada sugriežtino reikalavimus dėl šinšilų, tai visos šinšilos atsirado Lietuvoje. Dabar mes paleiskime, kaip sako Kaimo reikalų komiteto nariai, nors aš juos suprantu, tai padarysime šinšilų ir kiaulidžių kompleksus arti gyvenviečių, arti saugomų teritorijų, arti nacionalinių parkų. Todėl aš tikrai kviečiu kolegas balsuoti už šį įstatymą. Jis yra tikrai subalansuotas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš kalba L. Balsys.
L. BALSYS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Gerbiamieji kolegos, čia daugelis pasisako prieš, manydami, kad čia per griežtas įstatymas. Aš tai raginu susilaikyti ar balsuoti prieš, kad čia yra per švelnus įstatymas. Deja, galėjome turėti neblogą įstatymą, tačiau kompromisai yra per dideli, virtę faktiškai nebe kompromisais, o nuolaidžiavimu. Šie balsavimai parodė, kad Seime ne tik formuojasi naujas darinys, kurį būtų galima pavadinti vištų koalicija, bet ir tai, kad Lietuvoje vis dėlto realiai valdo naftininkai, vištininkai ir kiaulininkai, kuriems rūpi tik jų interesai, o ne žmonių, kurie gyvena kaime, mažuose miesteliuose, interesai ir ne Lietuvos gamtos, ypač Žemaitijos unikalios gamtos, interesai. Mūsų pareiga – tuos interesus apginti, o ne padaryti taip, kad naftininkai galėtų siurbti naftą, kada nori, kur nori, kiek nori, be jokio įpareigojimo daryti poveikio aplinkai vertinimą ar atranką, nes jūs ką tik nubalsavote šios koalicijos balsais, kad naftininkai galėtų elgtis visiškai nevaržomai, absoliučiai.
Lygiai tas pats su vištininkais ir kiaulininkais. Savivaldos teisės labai apribotos, nors ir liko savotiška veto teisė, tai jau labiau parodija į veto teisę negu pati teisė, apie kokią kalbėjome pradžioje. Ta teisė labai apribota. Savivaldai rankos bus supančiotos ir, jeigu kas nors mano, kad į tokią Lietuvą, kuri bus nusėta nekontroliuojamais naftos gręžiniais, vištidėmis ir kiaulidėmis, kas nors norės grįžti ir pradėti gražų ekologinį ūkelį, kaip čia kai kuriems kolegoms patinka mažybinė maloninė forma, tai tie žmonės tikrai negrįš, nes į tokią gražių ekologinių ūkelių Lietuvą, kurioje karaliaus naftininkai, kiaulininkai ir vištininkai pramoniniu būdu, neįmanoma bus grįžti ir tuo užsiimti. Siūlau balsuoti prieš.
PIRMININKĖ. Nuomonės išsakytos. Apsisprendžiame ir balsuojame. Kas pritariate Planuojamos ūkinės poveikio aplinkai vertinimo įstatymo projektui, balsuojate už, kas turite kitą nuomonę, balsuojate prieš arba susilaikote.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 100 Seimo narių: už – 81, prieš – 3, susilaikė 16. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4804(3) priimtas. (Gongas)
12.16 val.
Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 16, 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4805(2)ES (priėmimas)
Gerbiamieji kolegos, aš norėčiau dar pakviesti Aplinkos apsaugos komiteto pranešėją V. Vingrienę. Lydimasis įstatymas – Aplinkos apsaugos įstatymo Nr. I-2223 1, 6, 7, 8, 15 straipsnių ir priedo pakeitimo ir 16, 17, 18 straipsnių pripažinimo netekusiais galios įstatymo projektas Nr. XIIP-4805(2)ES. Gerbiamoji pranešėja, noriu tiesiog kartu su jumis pasitardama… Seimo Teisės departamentas yra pateikęs pasiūlymą dėl pavadinimo.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo pritarti šiam pasiūlymui ir daugeliui…
PIRMININKĖ. Dėl 1 straipsnio pasiūlymų nėra. Galime priimti? Galime.
Dėl 2 straipsnio yra gautas Teisės departamento pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlė nepritarti, nes Seimo kanceliarijos Teisės departamentui kaip ir kilo dvejonių dėl vietos savivaldos institucijos dalyvavimo PAVʼo subjektų sąraše ir jiems kilo klausimas dėl neigiamo motyvuoto sprendimo pateikimo. Bet komitetas siūlo šiai jų nuomonei nepritarti ir kviečiame nepritarti.
PIRMININKĖ. Ar galime, kolegos, pritarti komiteto nuomonei, kuri nepritaria Teisės departamento pasiūlymui? Galime.
Dėl viso 2 straipsnio. Jį priimti galime? Galime bendru sutarimu.
3, 4 straipsniai. Nebuvo gauta pasiūlymų, juos galima priimti? Priimame.
5 straipsnis. Dėl jo buvo gautas Seimo kanceliarijos Teisės departamento pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia taip pat dėl savivaldybės, kaip vykdomosios institucijos, dalyvavimo PAVʼo subjektų sąraše. Komitetas taip pat siūlo nepritarti, nes mes siūlome savivaldybės vykdomąją instituciją įtraukti į poveikio aplinkai vertinimo subjektus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Galime pritarti komiteto nuomonei? Galime. Visą 5 straipsnio galime priimti? Galime.
6 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo, galime priimti. 7 straipsnis. Pasiūlymų nebuvo, galime jį priimti.
8 straipsnis. Teisės departamento pasiūlymai. Prašom pristatyti.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia redakcinio pobūdžio pastaba – vietoj žodžio „įgyvendinimas“ įrašyti žodį „taikymas“. Komitetas siūlo pritarti.
PIRMININKĖ. Pritariame. Kitų nuomonių nėra. Dėl 2 dalies taip pat yra Teisės departamento pasiūlymas.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat redakcinio pobūdžio ir taip pat siūlome pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dėl 8 straipsnio 2 dalies taip pat buvo gautas Teisės departamento pasiūlymas. Galime?..
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Taip pat komitetas siūlo pritarti iš dalies išdėstant…
PIRMININKĖ. Dėkoju.
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Čia korekcinio pobūdžio.
PIRMININKĖ. Ir dar buvo gautas taip pat pasiūlymas Seimo nario…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Dėl įsigaliojimo datos.
PIRMININKĖ. …dėl įsigaliojimo. Kadangi aną pagrindinį įstatymo projektą mes ir priėmėme nuo lapkričio 1 dienos, tikriausiai, kolegos, neprieštarausite ir pritarsime taip pat Seimo nario K. Mažeikos pasiūlymui ir komitetui…
V. VINGRIENĖ (LVŽSF). Komitetas siūlo pritarti įsigaliojimo datai nuo lapkričio 1 dienos.
PIRMININKĖ. Ar galime priimti visą 8 straipsnį su Teisės departamento ir Seimo nario pasiūlymais? Galime priimti.
Dėl viso įstatymo projekto keturi – už, keturi – prieš. Norinčių kalbėti nėra. Kviečiu balsuoti.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 92 Seimo nariai: už – 84, prieš – 2, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIIP-4805(2) priimtas. (Gongas) Skelbiu tai gongu.
12.20 val.
Švietimo įstatymo Nr. I-1489 37, 43, 47, 48, 53, 56, 57, 58, 59, 60, 64, 68 straipsnių pakeitimo ir Įstatymo papildymo 51, 563 straipsniais įstatymo projektas Nr. XIIIP-282(3) (svarstymo tęsinys)
Gerbiami kolegos, liko labai svarbus šiandienos rytinio posėdžio įstatymo projektas – Švietimo įstatymo tam tikrų straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIIIP-282(3). Jūs prisimenate, kad mes padarėme pertrauką ir grąžinome svarstyti komitetui. Pagrindinis komitetas dabar turėtų pateikti naują išvadą. Aš kviečiu komiteto pirmininką E. Jovaišą pateikti Švietimo ir mokslo komiteto išvadą. Po to diskusija ir svarstymas pastraipsniui.
Toliau posėdžiui pirmininkauja A. Nekrošius.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Gerbiamieji kolegos, kaip gerai prisimenate, per praėjusį svarstymą Seimas apsisprendė, kad švietimo vadovų kadencijos neturi būti ribojamos. Todėl keitėsi tam tikri straipsniai (atrodo, trys), kurie susiję su kadencijų neribojimu, todėl komitetas iš naujo svarstė šį naująjį variantą, jam yra pritarta: už – 8, prieš nėra, susilaikė 2.
Taip pat yra Seimo narių A. Papirtienės, R. Popovienės, E. Pupinio ir K. Smirnovo atskiroji nuomonė, apie kurią mes sužinosime svarstymo metu. Štai taip.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Dėkoju pranešėjui. Toliau skelbiama diskusija. Galite užimti savo darbą vietą. Frakcijos vardu kalbėti užsirašė A. Gumuliauskas. Prašom į tribūną.
A. GUMULIAUSKAS (LVŽSF). Ačiū. Gerbiami kolegos, iš tikrųjų nuo tada, kai buvo registruotas šis įstatymo projektas Prezidentės, dokumentas pakeitė savo formą ir turinį. Leisiu jums priminti, kad pirmajame šio dokumento variante buvo siūloma švietimo įstaigų vadovams eiti savo pareigas dvi kadencijas ir po to jie galėjo dalyvauti konkursuose kitose švietimo įstaigose.
Švietimo ir mokslo komitete atsirado iniciatyva, ji buvo įregistruota, kad tiems švietimo vadovams, kurie dirbo, nesvarbu, kiek laiko, įskaitoma viena kadencija, ir po to buvo pateiktas grafikas nuo 2019 metų iki 2021 metų, kada jie turėtų būti atestuoti. Taip mes suteikėme laiko socialiai persiorientuoti įstaigų vadovams nuo šešerių iki aštuonerių metų. Aš manau, kad tai buvo toks tarpinis variantas, kuris galėjo išlaikyti pirminio pasiūlymo turinį ir patenkinti abi puses.
Dabar, svarstymo metu, buvo balsuojama plenarinio posėdžio metu ir Seimas pasisakė už tai, kad švietimo įstaigų vadovų kadencijos yra neribojamos. Sutikdami su šia formuluote, Švietimo ir mokslo komiteto aštuoni nariai vis dėlto pasisakė už tai, kad po pirmos kadencijos švietimo įstaigos vadovas turėtų dalyvauti konkurse. Alternatyvus pasiūlymas (jis bus pristatomas) yra toks, kad jeigu vadovo veikla buvo įvertinta gerai ir labai gerai, tai jis automatiškai gali dirbti antrą kadenciją. Aš manau, kad jeigu konkursas po pirmos kadencijos būtų atmestas, faktiškai šis įstatymo projektas prarastų savo turinį ir tikslą. Manau, kad kiekviena kadencija turi būti ne tik įvertinta, bet ir vadovas turėtų dalyvauti konkurse.
Aš kalbu frakcijos vardu, t. y. didžiosios dalies vardu, ir labai jus visus kviečiu balsuoti už komiteto sprendimą, kad po pirmos kadencijos direktorius galėtų dalyvauti konkurse eiti savo pareigas antrą kadenciją. Ačiū.
PIRMININKAS. Frakcijos vardu kalbės M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Gerbiamasis posėdžio pirmininke, gerbiami kolegos, iš tiesų noriu pridėti prie kolegos A. Gumuliausko kalbos porą punktų.
Pirma, tas kelias, kurį šis įstatymo projektas nuėjo komitete, ir dėl mūsų bendrų pasiūlymų, darbų, per Seimo pusmetį buvo bene daugiausia pasiūlymų surinkęs įstatymo projektas. Pradinis siūlymas, kuris buvo gana paprastas ir trumpas, iš tiesų išaugo, apaugo nuostatomis, kurios yra labai svarbios. Tai ir etikos kodekso reikalavimai, ir vadovų rezervo tvarka ir detalizavimas, kas yra nepaprastai svarbu, kad žmonės, turintys kvalifikaciją būti vadovais, būtų rezerve, jeigu jie nėra šiuo metu vadovais, galėtų būti mentoriais pradedantiems vadovams ir t. t. Tai kryptingas darbas su žmonėmis, kurių įgyta kvalifikacija būtų panaudojama mūsų mokyklos kokybei kelti.
Dabar antras dalykas – pagrindinė nuostata. Iš tiesų mes po praeito Seimo balsavimo apsistojome prie labai paprasto dalyko. Konkursai, reguliarūs konkursai, kasmetinis vertinimas, kuris kyla pirmiausia iš pačios bendruomenės, ir visuminis vadovo veiklos įvertinimas prieš konkursą yra labai paprasti elementai. Bandymas dabar kaip nors juos keisti, modifikuoti, švelninti suteiktų tik neskaidrumo. Dabar mes turime tikrai labai paprastą tvarką: kas penkeri metai vyksta konkursas, tas pats vadovas gali dalyvauti savo mokyklos kiek nori konkursų ir, jeigu neatsiranda geresnio, jis lieka vadovu, jeigu atsiranda geresnis, jis gali dalyvauti kituose konkursuose ir patenka į vadovų rezervą. Kitaip tariant, dabar mes pasiekėme tai, kas yra įprastinė praktika daugelyje Vakarų šalių, kur išsilavinimas yra toks, kokį mes norime pasiekti.
Taigi nebandykime kaip nors tos tvarkos komplikuoti, tiesiog pasilikime prie komiteto varianto, nes jis atitinka iš tiesų ir gerosios praktikos pavyzdžius. Galų gale dėl mūsų bendro darbo jis tapo priimtinas ir asociacijoms, ir mokyklų vadovai pritaria tai tvarkai. Taigi linkiu mums šiandien priėmus žengti naują žingsnį, nes kelias, kurį turime nueiti, traukdami Lietuvos mokyklą iš tikrai nepavydėtinos situacijos, yra labai ilgas. Čia yra tik pirmas žingsnis – mokyklų vadovai. Paskui reikės galvoti, ką daryti su šlubuojančiomis mokyklomis, kaip joms perteikti geriausią patirtį, kaip galų gale tvarkyti mokyklų tinklą. Mūsų dar laukia labai daug darbų, todėl kaip mes pradėsime šį procesą, kaip žengsime tą pirmą ryškų žingsnį, įtvirtindami mokyklų vadovų kaitos europietiškas nuostatas, duos toną tolesniam procesui.
Aš sveikinu komiteto variantą ir kviečiu, kolegos, jį palaikyti. Ačiū.
PIRMININKAS. Dėkojame. Į tribūną kviečiame J. Narkevičių.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiamos ponios Seimo narės ir ponai Seimo nariai, grįžkime prie pradžios.
Pirmas dalykas. Kodėl atsirado būtent šio Švietimo įstatymo pakeitimo projektas? Jis atsirado dėl neva blogos švietimo įstaigų valdymo kokybės. Šitos blogos valdymo kokybės kaltininkai pagal minėto projekto autoriai buvo švietimo įstaigų vadovai. Ne tiek jie, kiek tai, kad jie dirba neterminuotai.
Antras dalykas, buvo minėta, kad reikia tobulinti vadovų vertinimo sistemą.
Trečias dalykas, be abejo, vadovai turėtų tapti politiškai nepriklausomi nuo įvairių rangų politikų.
Kitaip kalbant, ką mes norime dabartiniu metu pasiekti? Norime pagerinti švietimo įstaigų valdymo kokybę, bet mes turbūt žinome, kad įstaigų vadovas vykdo strateginius dokumentus, vykdo kitus teisės aktus ir nuo jų jis yra priklausomas, kokia linkme nukreips mokyklos valdymą.
Reikėtų pasakyti, kad iš dalies dabartinis projektas jau yra patobulintas ir jis turi jau delikatumo elementų. Gerai, kad yra pasiekta, kad švietimo įstaigų vadovų kadencijos laikotarpis toje pačioje įstaigoje yra neribotas. Tai tarpinis variantas, tačiau labai svarbus.
Manau, kad būtų svarbu pasiekti ir tai, kad po pirmos kadencijos įstaigos vadovas, jeigu gerai dirba, galėtų būti paskirtas eiti antrą kadenciją be konkurso. Kodėl? Vėlgi, jeigu mes kalbame, kad pakeitėme kontrolės vertinimo sistemą, čia apibūdinta ta naujoji vertinimo sistema turėtų veikti racionaliai. Iki šiol, pasirodo, pagal mūsų autorių žodžius ta sistema neveikė.
Ką mes pakeitėme? Mes pakeitėme tai, kad vietoje mokyklos metinės ataskaitos, kuri, beje, lieka steigėjui arba savininkui, privalo atsiskaityti kiekvienais metais vadovas. Padarėme tai, kad vadovas teikia ataskaitą, o ne savo mokyklos kokį nors metinį vertinimo darbą. Jeigu mokyklos taryba pritaria šiai ataskaitai, tai savininkas lyg ir neturi pagrindo nepritarti, tačiau jeigu keturis kartus iš penkių yra pritarta, mokyklos vadovas gauna labai didelį ir ženklų pranašumą prieš kitus kandidatus į vadovus naujo konkurso metu. Tas pranašumas yra tai, kad jis tiesiog gali dalyvauti konkurse. Kyla klausimas, kam tada tos ataskaitos, jeigu jam suteikia galimybę tik dalyvauti konkurse?
Dar vienas niuansas – lieka stebėsenos sistema, kuri iki šiol veikė. Atsiskaitoma, yra atsisakoma vadovų pirmosios, antrosios, trečiosios kokybės kategorijų, o lieka stebėsenos sistema. Vadinasi, ta vertinimo sistema iš esmės nepasikeitė, o čia glūdi didžiausia problema, užtikrinanti vadovų normalią kaitą, jeigu tai yra būtina. Todėl džiugu, kad tų punktų – 15 straipsnio 15, 16 punktų 7 dalyje yra numatyti griežtesni reikalavimai vadovui, jeigu jis daro šiurkščius pažeidimus. Aš manau, jeigu būtų patvirtintas šias kelias naudojant vertinimą ir skiriant šiurkštų pažeidimą iki atleidimo, nereikėtų ir kadencijų įvesti, todėl iš principo pasisakau prieš kadencijų įvedimą.
Dabar politinis niuansas. (Frakcijos vardu, tai man dar dvi minutės? Ačiū.) Dabar politinis momentas. Vadovai taps politiškai nepažeidžiami, nepriklausomi. Koks skirtumas?! Dabar, turėdami neterminuotą darbo sutartį, ir pagal priimtą, sakykime… vadovą skiria komisija, į kurią įeina ir steigėjai arba savininko teises turintys, ir socialiniai partneriai, trys įstaigos atstovai. Reikia ir kompetencijos vertinimo, jo neatsisakyta. Jeigu mes formaliai galvojame, kad tai yra apsaugota nuo politinės įtakos, tai kuo skiriasi nuo iki šiol egzistuojančios tvarkos? Į komisiją irgi įeina savivaldybės, steigėjo, mokyklos, Švietimo ministerijos atstovai. Konkursas turėtų vykti ne politiškai, taip ir veikia, kam tada keisti? Egzistuoja kokybės vertinimas. Mes norime pasakyti, kad egzistuoja visai nepolitiškai, o ar gali kas išnagrinėti, kiek per pastaruosius metus, kai veikia Kokybės vertinimo agentūra, kas gavo vertinimą, kas negavo ir pagal kieno neformalią protekciją gavo? Vadinasi, kas valdo Švietimo ir mokslo ministeriją, valdo ir tai gali valdyti (aš darau prielaidą)…
Kitaip kalbant, jeigu mes norime žiūrėti praktiškai, vadovas niekuo nesiskiria nuo politinės įtakos, nes jis priklauso ir šitame dokumente nėra apibrėžta, kokią paramą vadovui gali teikti savininkas. Jis priklauso nuo savininko ir liks. Vadinasi, iš esmės šie pakeitimai nekeičia siekio gerinti mokyklos valdymo. Todėl aš iš principo pasisakysiu prieš kadencijų įvedimą. Manau, kad pasitelkę vertinimą, sugriežtinimą ir kontrolę, padėjimą vadovui dirbti mes galime ištaisyti kokybę, kuri yra visai nebloga. Labai ačiū už dėmesį.
PIRMININKAS. Dėkojame. Į tribūną kviečiame R. Šarknicką.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Kolegos, iš principo mes nebegalime toliau tęsti ir užsiimti reformomis, ką darė buvusios Vyriausybės. Iš esmės reforma vyksta nuo 1988 metų. Visa mokslo bendruomenė niekada neturėjo ramybės dirbti normaliai, kokybiškai. Mes pamatėme, kokia yra pati mokymo kokybė, kaip mokiniai pasirenka ir netinkamas profesijas, pasirodo, bestudijuodami. Visa tai vyksta kompleksiškai.
Dabar, einant prie vadovų, iš esmės šis variantas yra labai neblogas. Taip pat siūlyčiau pritarti ir daugiau nebesivaikyti, nevažinėti į suomijas ir į estijas žiūrėti, kaip ten gyvuoja mokslo kokybė. Kokybiškai laikas pradėti spręsti čia ir nebetempti gumos. Siūlyčiau palaikyti šį projektą.
PIRMININKAS. Dėkojame. Į tribūną kviečiame M. Puidoką.
M. PUIDOKAS (LVŽSF). Gerbiami kolegos, iš tiesų manau, kad nuveiktas didžiulis darbas. Noriu padėkoti Švietimo ir mokslo komiteto pirmininkui ir visam komitetui, nes kad šis projektas pasiektų Seimą, iš tikrųjų buvo daug karštų diskusijų. Teko į tas diskusijas atsižvelgti ir kai ką koreguoti. Aš manau, kad tos korekcijos suteikė šiam visam pakeistam įstatymui dar daugiau gerumo, nes atsižvelgiant į tai, pirma kadencija, antra kadencija, kiekvieną kartą vyksta po kadencijų konkursas, o ketverius iš penkerių metų gerai įvertintas mokyklos vadovas taip pat turės galimybę dalyvauti konkurse ir trečią sykį. Aš manau, kad tie, kurie dirba gerai, atsakingai ir kokybiškai, taip pat skaidriai, turėtų būti skatinami ir jiems turėtų būti suteikiama tokia galimybė.
Taip pat, vertinant mokyklos valdymą, į tą valdymą yra labai aiškiai įtraukiama ir mokyklos bendruomenė, ir pakeičiami principai formuojant mokyklos tarybas, neleidžiama kištis politikams, jis šiandien būdavo per didelis. Tas problemas labai aiškiai matydavome mokyklų gyvenime, todėl tikiuosi, kad, priėmus šiuos pakeitimus, iš tikrųjų turėsime daug labiau subalansuotą švietimo politikos grandį vidurinių mokyklų lygiu. Taigi kviečiu visus palaikyti.
PIRMININKAS. Dėkojame. Laikas diskutuoti baigėsi. Daugiau nėra užsirašiusių. Toliau posėdžiui pirmininkauja Pirmininko pirmoji pavaduotoja R. Baškienė.
PIRMININKĖ (R. BAŠKIENĖ, LVŽSF). Ačiū. Gerbiamieji kolegos, tęsiame jūsų pasiūlymų svarstymą. Maloniai kviečiu komiteto pirmininką E. Jovaišą. Norėjau pakviesti jūsų bendravardį. E. Jovaiša tribūnoje. Mes pastraipsniui, dėl kiekvieno straipsnio svarstysime jūsų, gerbiamieji kolegos, gautus pasiūlymus.
1 straipsnis. Yra papildymas 51 straipsniu ir dėl jo – nepriekaištinga reputacija yra gauta Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas. Ar G. Steponavičius sutinka, kad pritarta iš dalies?
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū. Balsavimo neprašau.
PIRMININKĖ. Jūs sutinkate, kad pritarta iš dalies. Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, pritariame tokiam pasiūlymui – komiteto išvadai pritarti iš dalies.
Seimo narių M. Adomėno ir E. Jovaišos pasiūlymas, kad 1 straipsnį papildytume nauju 4 punktu.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Sutinkame pritarti komiteto versijai ir nereikalaujame balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas nepritarė ir siūlo savo poziciją. Seimo narių A. Papirtienės, M. Adomėno, K. Smirnovo ir E. Pupinio yra pasiūlymas papildyti įstatymo projekto 1 straipsnį nauju 4 punktu. Ar kolegos sutinka?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Sutinkame pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Sutinka pritarti iš dalies. Seimo nariai tam neprieštarauja, komiteto pozicija yra.
2 straipsnis. Pakeisti 37 straipsnio 4 dalį. Yra gautas Seimo narių M. Adomėno ir E. Jovaišos pasiūlymas papildyti nauju 2 straipsniu. M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Sutinkame. Komitetas pritarė iš dalies. Nereikalaujame balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 3 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 4 straipsnis. Nėra. 5 straipsnis. Nėra. 6 straipsnis. Nėra.
7 straipsnis. Čia yra Seimo narių M. Adomėno ir E. Jovaišos pasiūlymas. Komitetas pritarė iš dalies.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Sutinkame su komiteto redakcija.
PIRMININKĖ. Sutinkate su komiteto redakcija. Dėkoju. 8 straipsnis. Gauti pasiūlymai dėl 7 dalies Seimo nario G. Steponavičiaus. Komitetas pritarė iš dalies.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū. Mano pasiūlymai tinkamai atspindėti, nereikalauju balsavimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Pritariame komiteto pasiūlymui. 9 straipsnis. Yra Seimo narių… 8 straipsnis. Su pasiūlymais po svarstymo pritarėme.
9 straipsnis. Yra Seimo nario A. Palionio pasiūlymas pakeisti 59 straipsnio 6 dalį. Ar sutinka kolega?
A. PALIONIS (LSDPF). Sutinku.
PIRMININKĖ. Kolega sutinka su komiteto iš dalies pritarta pozicija. Seimo narė A. Papirtienė yra pasiūliusi pakeisti 59 straipsnio 9 dalį. Komitetas pritarė iš dalies.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Sutinku pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Dėkojame kolegei. Seimo nariai G. Landsbergis, M. Adomėnas yra pateikę pasiūlymus kovo 23 dieną. M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Sutinkame su komitetu.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė iš dalies ir jūs sutinkate su komiteto pasiūlymu?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Taip.
PIRMININKĖ. Dėkoju. 10 straipsnis. Pasiūlymų nėra. 11 straipsnis. Yra Seimo nario A. Palionio pasiūlymas. Ar sutinkate?
A. PALIONIS (LSDPF). Sutinku su komiteto nuomone.
PIRMININKĖ. Sutinkate, nes komitetas pritarė iš dalies.
A. PALIONIS (LSDPF). Ir dėl visų kitų, kur pritarė iš dalies, sutinku su komiteto nuomone.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Taip pat buvo jūsų pasiūlymas dėl 59 straipsnio 1 dalies. Komitetas pritarė iš dalies ir jūs sutinkate. Taip pat dėl 59 straipsnio 2 dalies, dėkoju, pritarėte.
Seimo narė A. Papirtienė įstatymo projekto 3 straipsnį siūlė išdėstyti atitinkamai. Ir čia jau apsispręsta, kolege?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Norėčiau pasakyti, kad siūlyčiau balsuoti dėl mano pasiūlymo, kadangi čia yra naujas sakinys, kurio nebuvo A. Matulo pasiūlyme. Šitas sakinys galbūt kai kam atrodo perteklinis, tačiau jis aiškiai įtvirtina principą dėl kadencijų neribojimo. Jis reikalingas tam, kad paskui nebūtų jokių kitų įstatymo interpretacijų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Dabar jau prašau komiteto pirmininko argumentavimo. Komiteto nuomonė buvo pritarti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Yra iš dalies pritarti, nes iš tikrųjų ji siūlo, kaip ir minėjo, aiškiai pritarti, kad kadencijų skaičius neribojamas, bet kadencija ribojama penkeriais metais. Teisingai? (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Minutėlę, patikslinti įjungsiu mikrofoną, kad visi suprastume dėl jūsų pasiūlymo, nes dabar reikės balsuoti būtent dėl jūsų pasiūlymo.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiamoji posėdžio pirmininke. Aš siūlau įtraukti sakinį „kadencijų skaičius tam pačiam asmeniui eiti tos pačios įstaigos vadovo pareigas neribojamas“, kadangi A. Matulo pasiūlyme tokio sakinio nebuvo.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Bet mes A. Matulo pasiūlymo, kaip prisimenate, išbraukėme paskutinį sakinį, kuris iš esmės ir reiškė, kad kadencijos yra neribojamas, bet čia Aušra nori…
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Kadangi mano pasiūlymas skiriasi, prašau balsuoti.
PIRMININKĖ. Gerai, kolegos. Tie, kurie… Atsiprašau, nuomonė už – V. Simulikas.
V. SIMULIK (LVŽSF). Mielieji kolegos, iš tikrųjų Seimo politinė valia buvo išreikšta. Ir kad nekiltų dviprasmybių, kad nekiltų dviejų sistemų ar dviejų greičių Lietuvos švietimo sistemos valdymo problemų, susijusių su vadovais, turi būti viskas aišku. Šiuo atveju gerbiamoji A. Papirtienė iš tikrųjų sudėliojo taškus ant „i“. Siūlau palaikyti.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, šis sakinys, pirma, yra perteklinis, kitaip tariant, yra aptartos sąlygos. Laimėjus konkursą, bet kuris vadovas gali pasilikti, kiek nori kadencijų, kadencijos nėra ribojamos, tai visiškai aišku iš visos įstatymo sandaros. Tokios imperatyvios nuostatos kaip tik sukeltų dviprasmybę, nes tuomet galima suprasti jį, kaip konfliktuojantį su nuostatomis dėl privalomų konkursų kas penkerius metus. Kolegos, siūlyčiau nepritarti, nes kadencijos yra neribojamos. Mes labai aiškiai dėl to apsisprendėme ir jokių dviprasmybių dėl įstatymo interpretavimo čia kilti negali.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Balsuojame. Kolegos, kurie pritariate Seimo narei A. Papirtienei, balsuojate už, kurie pritariate komiteto nuomonei pritarti iš dalies, balsuojate prieš arba susilaikote.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė – prieš.
PIRMININKĖ. Balsavo 87 Seimo nariai: už kolegės pasiūlymą balsavo 23, prieš – 35, susilaikė 29. Pasiūlymui nepritarta. Lieka, kaip mes ir tarėmės ir dėl ko siūlau nebalsuoti, nes jau apsisprendėme praėjusį kartą, Seimo narių G. Landsbergio, M. Adomėno, A. Matulo pasiūlymų. Taip? Pirmininke, ar teisingai?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Iš dalies taip, bet kartu lieka A. Matulo pasiūlymas kaip pagrindas.
PIRMININKĖ. A. Matulo, G. Landsbergio ir M. Adomėno, kurie yra tokie patys.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Seimo narys L. Balsys pateikė įstatymo projektą 3 straipsniu keisti 59 straipsnio 1 dalį ir pasiūlė ją atitinkamai išdėstyti. L. Balsio nematau. L. Balsys ateina. Minutėlę, tuoj įjungsime jums mikrofoną. Čia mes balsuodami apsisprendėme. Jau apsisprendėme ir, gerbiamasis Linai Balsy, jums negaliu suteikti žodžio, jau apsispręsta.
M. Adomėnas. Taip pat yra apsispręsta, nes ką tik balsavome. Seimo narys M. Puidokas.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Atsiėmė.
PIRMININKĖ. Atsiėmė. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. Jau apsisprendėme balsuodami.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Yra iš dalies pritarti, bet komitetas labai aiškiai ir griežtai pasisakė dėl konkursų.
PIRMININKĖ. Dėl konkursų Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas prašo leisti pateikti savo pasiūlymą. P. Urbšys. Prašom.
P. URBŠYS (LVŽSF). Komiteto siūlymas yra aiškiau apibrėžti, kas organizuoja konkursą ir kas tvirtina konkurso rezultatus. Dabartine siūloma redakcija nėra aiškiai apibrėžta, tada gali arba meras, ar vykdomoji institucija, ar kažkokia mistinė komisija. Mūsų siūlomame variante yra taip, kad savivaldybės švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savivaldybės meras, o konkurso rezultatus turi patvirtinti taryba. Man atrodo, tokiu būdu mes aiškiau apibrėšime būtent pasirinkimo vadovą ir jo patvirtinimą ir išvengsime politinių interpretacijų.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto pirmininke, prašom akcentuoti komiteto pasiūlymą.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas labai aiškiai pasakė, kas ir kaip turi daryti. „Į pareigas penkeriems metams skiria ir iš jų atleidžia, viešą konkursą švietimo įstaigos vadovo pareigoms eiti organizuoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija (dalyvių susirinkimas) ar jos įgaliotas asmuo.“ Labai aiškiai pasakyti dalykai, kas tą daro.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė už Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą – J. Narkevičius.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Manau, kad šis pasiūlymas yra aktualus ir nesikerta su iki šiol priimtomis pataisomis. Kodėl?
Jis tiesiog dar smulkiau išdėsto, nurodo, kaip steigėjas, savininko teises turinti institucija, turėtų elgtis. Tokiu būdu bus sutaupyta laiko ir nereikės laukti, kada bus šaukiamas savininkų susirinkimas, jeigu tai savivaldybės taryba, tai tarybos posėdis, o meras galės savo potvarkiu patvirtinti konkurso rezultatus ir teikti tarybai tvirtinti, jau sudaryti sutartis su konkurso laimėtoju, kandidatu.
Taigi, dėl tos priežasties manau, kad verta pritarti šitam pasiūlymui. Jis tiesiog konkrečiau, smulkiau reglamentuoja tvarką, kas iš organizuojančios institucijos, kokiu atveju, kokiu parašu turėtų vykdyti konkurso tolesnę eigą. Tai būtų naudinga, todėl siūlau balsuoti už. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš dėl šio pasiūlymo – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Aš ne dėl šito registravausi. Užleidžiu po manęs esančiam.
PIRMININKĖ. R. Karbauskis nepritaria Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui. Prašom išsakyti argumentus. Atsisakote.
Kolegos, matome tekstą, girdėjome.
M. Adomėnas. Prašom, tada M. Adomėnas – nuomonė prieš.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pataisa apibrėžia tik vieną instituciją – savivaldybės tarybą. Tuo tarpu mes turime kelių rūšių švietimo įstaigas, kurių ne visais atvejais savininko teises įgyvendina savivaldybė ir savivaldybės taryba. Taigi čia būtų netikslu ir teisiškai nekorektiška taip suformuluoti. Balsuokime prieš.
PIRMININKĖ. Apsisprendžiame balsuodami. (Balsai salėje) Gerbiamasis Povilai Urbšy, nei R. Karbauskio, nei G. Steponavičiaus nuomonės nebuvo išsakytos, nes jie atsisakė kalbėti ir išreikšti poziciją. Buvo viena nuomonė už, viena nuomonė prieš. Mes viską darome labai teisingai, taip, kaip numato Statutas.
Prašom, gerbiamieji Seimo nariai, apsispręsti ir balsuoti dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateikto pasiūlymo, kuriam Švietimo ir mokslo komitetas pritarė iš dalies. Tie, kurie balsuojate už, pritariate komiteto pozicijai, tie, kurie balsuojate prieš arba susilaikote, pritariate Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymui. (Balsai salėje)
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Prieš, prieš.
PIRMININKĖ. Manau, visi žinome ir garsiai nešaukiame.
Už Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetą balsavo 19. Iš viso balsavo 98 Seimo nariai: už – 19, prieš – 42, susilaikė 37. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui nepritarta. Lieka Švietimo ir mokslo komiteto pasiūlymas.
Dėl 2 straipsnio yra Seimo narių G. Landsbergio ir M. Adomėno pateiktas pasiūlymas. Kuris, kolegos, pristatote? M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Sutinkame su komiteto pritarimu iš dalies, mūsų intencijos atspindėtos, nereikalaujame balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
Yra siūlymas papildyti įstatymo projekto 3 straipsnį 2 dalimi. Gerbiamasis A. Strelčiūnas teikia pasiūlymą. Žodis jums. Dėl amžiaus.
A. STRELČIŪNAS (TS-LKDF). Pasiūlyme yra numatyta, kad būtų vienodos sąlygos kaip ir valstybės tarnautojams, numatyta, kad iki 65 metų pratęsimas vadovo leidimu. Prašau pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komitetas nepritarė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas nepritarė, nes tai būtų diskriminacija dėl amžiaus.
PIRMININKĖ. Nuomonių už, nuomonių prieš nėra. Apsisprendžiame ir balsuojame, ar pritariame A. Strelčiūno pasiūlymui, kad vadovo pareigas užimti gali ne vyresni kaip 65 metų, ir tai atitiktų valstybės tarnautojams pritaikytą poziciją.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Nepritariame. Prieš, prieš. (Šurmulys salėje)
PIRMININKĖ. Iš viso 99 balsavo, už pasiūlymą balsavo 9 Seimo nariai, prieš – 37, susilaikė 53. A. Strelčiūno pasiūlymui nepritarta.
Yra Seimo narės A. Papirtienės pasiūlymas dėl 59 straipsnio 3 dalies, siūloma ją išdėstyti… Bet dėl to jau apsispręsta.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ne!
PIRMININKĖ. Ne, neapsispręsta? Gerbiamoji kolege, prašom pristatyti. Prašom.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Mano siūlymas yra toks, kad po pirmosios penkerių metų kadencijos, jeigu buvo įvertinta „gerai“ ir „labai gerai“, pratęsiame dar vienai (antrai) penkerių metų kadencijai be konkurso ir po to jau einame į konkursus kas penkerius metus.
Bet aš labai noriu atkreipti jūsų visų dėmesį į trečią dalį, į paskutinį sakinį. Štai čia, jeigu atidžiai jį perskaitysite, atsiranda ribojimas, dėl kurio mes buvome apsisprendę neriboti. Skaitau: „Baigęs penkerių metų kadenciją, turi teisę dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos viešame konkurse vadovo pareigoms eiti tik tuomet, jei bent keturios iš penkių kasmetinių švietimo įstaigos vadovo veiklos ataskaitų per penkerių metų kadencijos laikotarpį buvo įvertintos „gerai“ arba „labai gerai.“ Vadinasi, tik tokiu atveju gali dalyvauti tos pačios švietimo įstaigos konkurse. Šiame sakinyje atsiranda ribojimas, o mes buvome nusprendę neriboti. Noriu atkreipti visų dėmesį ir paprašyti pritarti mano pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra labai aiški – šitam pasiūlymui nepritarti arba, tiksliau, pritarti iš dalies. Šituo principiniu atveju yra štai kaip: jau mes labai aiškiai apsisprendėme, kad ribojame kadencijas, tai yra, atsiprašau, neribojame kadencijų, tai yra kiekvienas vadovas gali kas penkeri metai dalyvauti konkurse, ir dabar daryti kokį nors paminkštinimą, dar kokią nors specialią išlygą, kad jis žengtų čia, nėra jokios prasmės. O keturi įvertinimai iš penkerių metų „gerai“ ir „labai gerai“ yra padaryti kaip tik dėl to, kad mes visi suprantame, kad jaunas arba naujas atėjęs direktorius gali susidurti su įvairiomis situacijomis ir dėl to padaryta keturi iš penkių.
Bet taip, juk mes norime padaryti savo švietimo sistemą ir mokyklą geresnę. Taip, mes norime, kad vadovautų patys geriausi mokytojai. Todėl mes panaikinome centrinį vertinimą, mes padarėme mokyklų vadovų ataskaitą ir kasmetinį jos vertinimą bendruomenėje. Taip, tegul jis dirba kasmet ir įsivertina pats bendruomenėje. Jeigu jo yra negerai įvertinta, tai pereina į steigėjo rankas tas įvertinimas. Galų gale, jei negerai, gali atsidurti ir Švietimo ministerijoje. Bet tai yra žingsnis dėl kokybės ir todėl daryti kokius nors specialius paminkštinimus, ėjimą dar kartą be konkurso nėra jokio reikalo. Tokia yra komiteto nuomonė.
PIRMININKĖ. Dėkoju komitetui už pateiktą nuomonę. Dėl pasiūlymų nuomonę už turi P. Urbšys ir ją prašome išsakyti.
P. URBŠYS (LVŽSF). Jeigu mes kalbame apie vadovų kadencijas, turime prisiminti: sveikatos apsaugos įstaigų vadovų kadencijos neribojamos ir jokių konkursų ten nėra, biudžetinių įstaigų vadovų kadencijos neribojamos ir jokių konkursų nėra. Švietimo įstaigos – tai yra specifinės įstaigos, kurias dar labiau negu biudžetines įstaigas, kaip ir sveikatos apsaugos įstaigas, reikia apsaugoti nuo politizavimo. Tai tie vadinamieji paminkštinimai kaip tik atima galimybę politizuoti patį paskyrimą.
Antras dalykas yra tai, kad švietimo įstaigų vadovų socialinės garantijos tikrai yra labai menkos. Man atrodo, jeigu mes padarytume tam tikrą išlygą, kad jeigu labai gerai dirbantis vadovas ar gerai dirbantis vadovas galėtų į antrą kadenciją pereiti be konkurso, mes iš tikrųjų padidintume motyvaciją ateiti į vadovus kompetentingesniems pedagogams, o ne tiems, kurie ateina tik penkeriems metams, o po to – nors ir tvanas.
PIRMININKĖ. Nuomonė prieš – G. Steponavičius.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Atsirado naujas žodis „paminkštinimas“, nežinau, kaip mes jį suprantame, bet, mano supratimu, jeigu pažvelgtume analogijos principu, tai apskritai be jokio gerai ar blogai vertinimo aukštųjų mokyklų vadovų kadencijų skaičius yra ir ribojamas, ir po ketverių ar penkerių metų tu turi irgi, nesakau, pereiti skaistyklą, bet pasitikrinti, ar tau gerai sekasi.
Gerbiami kolegos, ne vienas čia, salėje, kalbėjote apie tai, kad stiprėja mokyklų bendruomenių vaidmuo. Vadovas, kuris dirbo vieną kadenciją penkerius metus ir jam sekėsi, be abejo, dalyvaudamas konkurse kitą kadenciją gaus įvertinimą, nes jis turės (komisijoje iš septynių trys yra mokyklos bendruomenės atstovai) jų palaikymą. Jeigu einančiam ir norinčiam dar vienai kadencijai pretenduoti vadovui trūksta bendruomenės palaikymo, tai šitas konkursas ir yra geras pasitikrinimas. Galbūt į konkursą ateis dar geresnis pretendentas, negu daug kam atrodo normalus direktorius, bet suteikime šansą atsirasti dar geresniam. Aš manau, yra sąžininga ir to paties gerai dirbančio, ir norinčio tęsti darbą direktoriaus atžvilgiu parodyti, kad jis neturi jokių užpakalinių durų ar palengvintų sąlygų. Nemenkinkime tokių stiprių vadovų savigarbos oriai, lygiomis galimybėmis tęsti tai, ką jie pradėję. Visos prielaidos pagal šį variantą, kurį komitetas dabar yra suformulavęs, pagal kasmet jo gerai vertinamas ataskaitas ir reiškia, kad jis turi didelį privalumą tęsti tą darbą, bet nedarykime jam meškos paslaugos. Todėl šiuo atveju aš A. Papirtienės pasiūlymui siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Dėkojame už išsakytas nuomones. Apsispręsime balsuodami. Balsuojame dėl A. Papirtienės pateikto pasiūlymo.
Balsavo 102 Seimo nariai: už pasiūlymą – 26, prieš – 44, susilaikė 32. Pasiūlymui nepritarta.
Seimo narė R. Popovienė pateikė pasiūlymą, bet jau dėl to buvo balsuota. Jūs sutinkate? Sutinkate. Dėkoju. M. Puidokas savo pasiūlymą atsiėmė. Dėkoju. Dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto jau apsisprendėme balsuodami dėl A. Papirtienės pasiūlymo, todėl pateikti jums nebeleisime. Seimo narys L. Balsys pateikia pasiūlymą dėl įstatymo projekto 3 straipsnio, keičiamo 59 straipsnio, 3 dalies. Ar sutinka kolega, ar nori pateikti?
L. BALSYS (MSNG). Aš sutinku su pritarimu iš dalies dėl šešių mėnesių termino.
PIRMININKĖ. Dėkojame. Pritaria ir sutinka su komiteto pozicija pritarti iš dalies. Kitas jūsų pasiūlymas dėl 3 straipsnio, keičiamo 59 straipsnio, 4 dalies išdėstant… Komitetas nepritaria jūsų pasiūlymui. Ar jūs prašote?
L. BALSYS (MSNG). Ne, neprašau.
PIRMININKĖ. Pritariame jūsų pozicijai. 5 punktas. Seimo narys A. Palionis siūlo pakeisti 59 straipsnio 3 dalį, komitetas pritarė iš dalies. Jūs sutinkate su visais, kur komitetas iš dalies? Dėkoju. Jūsų pasiūlymui pritarta iš dalies. Seimo narys G. Steponavičius. Komitetas pritarė iš dalies. Ar sutinkate su pasiūlymu? 3 straipsnio 59…
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, taip, sutinku.
PIRMININKĖ. Sutinkate. Dėkoju. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas – jau apsisprendėme ir nebeteikiame jums galimybės pateikti. Ar čia kitas? Atsiprašau, galbūt aš suklydau. Gerbiamas komiteto pirmininke, čia kitas pasiūlymas, taip?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip. Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pirmininkas P. Urbšys pateikia komiteto pasiūlymą.
P. URBŠYS (LVŽSF). Man tikrai keista, kodėl Seimas vis dėlto… Gal galų gale yra aišku, kodėl nori politizuoti švietimo įstaigų paskyrimą, kad jie vienaip ar kitaip būtų priklausomi nuo vienos ar kitos politinės jėgos. Dabar mes, komitetas, irgi siūlome vis dėlto nesusieti visko su švietimo ministru. Mes žinome, kad švietimo ministras yra konkretaus politinio susitarimo, politinio atstovavimo skiriamas asmuo. Mes norime, kad labai svarbų dalyką, kuris susijęs su nustatymu įstaigų vertinimo tvarkos, nustatytų Vyriausybė, nes tai yra labai svarbu. Todėl aš, kaip komiteto pirmininkas, kviečiu palaikyti komiteto nuomonę.
PIRMININKĖ. Komiteto pirmininkas gerbiamas E. Jovaiša.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Čia visas paketas buvo pasiūlymų ir kadangi straipsniai labai stipriai keitėsi, daugelis pasiklydo tarp kitų straipsnių, bet faktiškai visiems tiems pasiūlymams iš dalies yra pritarta, išskyrus vieną nuostatą, apie kurią kaip tik kalbėjo pirmininkas. Mūsų manymu, tą tvarką turėtų nustatyti švietimo ministras, nes Vyriausybė, šiaip ar taip, kreipsis. Įdomu, kur ji nukreips padaryti tas nuostatas.
PIRMININKĖ. Ačiū. J. Narkevičius pritaria komiteto pasiūlymui.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Ačiū. Aš iš tikrųjų pritariu komiteto pasiūlymui dėl keleto priežasčių. Pirmas dalykas yra teorinis ir faktinis būvis. Mes norime kuo geriau, o išeina kaip visada. Tai dažnai yra taikoma praktikoje, gyvenime mūsų gražūs parašymai, gražiai įforminti vertinimai dažnai prasilenkia su faktiniu gebėjimu dirbti. Mes jau įrodėme, kad taip yra, atsisakydami vadovų atestacinių kategorinių palikimo, kuris teoriškai labai gražiai atrodė. Trečia kategorija – nori augti, kokybės rezultatai – antra, dar labiau – pirmoji kategorija. Puiku, bet pasirodo, kad praktiškai tai neveikė. Šitas kompetencijų vertinimas irgi praktiškai, mano įsitikinimu, neveikia, nes yra labai daug subjektyvių vertinimo atliekamų procesų. Praktiškai įrodyti tą subjektyvumą gana sudėtinga. Pavyzdžiui, įstaigoje ilgus metus dirbantis direktoriaus pavaduotojas, norėdamas teikti paraišką į konkursą, neperėjo tokio vertinimo, ir tai ne vienas atvejis, ir net negali apeliuoti į tai, ar teisingi, objektyvūs, ar neobjektyvūs vertinimai. Todėl šitą reikėtų peržiūrėti ir būtent ministerijos, ministro arba Vyriausybės nustatyta tvarka tai atlikti būtų naudinga. Todėl aš pasisakau už, kad arba švietimo ministras patvirtintų, arba kaip dabar vadovo atrinkimo tvarka būtų patvirtinta Vyriausybės. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. G. Steponavičius nepritaria Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama pirmininke. Pirmas dalykas. Komitetas ir Seimas balsuodamas jau apsisprendė, kad nebebus centralizuoto, biurokratizuoto valstybės mastu kasmetinio vadovų vertinimo. Tai yra perkeliama ir paliekama pirmiausia mokyklos bendruomenei kasmet vertinti, ar vadovas dirba gerai ar blogai. Šiuo požiūriu šitas siūlymas nėra tinkamas, nes apie vertinimo dalykų įtvirtinimą valstybės mastu kalba papildomo komiteto pasiūlymas. Tai viena.
Antras dalykas. Spekuliavimas politizavimo vėliava yra netinkamas ir dėl kitos priežasties. Nustatyta tvarka, galiojanti nuo 2011 metų, įtvirtino nepriklausomą vadovų vertinimą, kuriame nedalyvauja jokie politikai. Šita metodika yra vykdoma nepriklausomų ekspertų, kurie niekaip nėra susaistyti nei su savivaldybėmis, nei su partijomis, netgi ir su ta pačia ministerija ar Vyriausybe.
Pasižiūrėkime į praktiką. Savivaldybės dažniausiai pyko dėl to, kad jos negalėjo daryti įtakos šitai vertinimo tvarkai, ir štai dėl šios priežasties tai yra gera praktika. Aš suprantu, kad, ko gero, mes, didžioji dalis čia esančių, norime skaidrios ir nepriklausomos vadovų atrankos ir vertinimo.
Trečias dalykas, kodėl šis pasiūlymas yra netinkamas. Visos vadovų skyrimo atrankos, kvalifikacinių reikalavimų nustatymo tvarkos iki šiol buvo tvirtinamos ministro lygio sprendimais. Dabar tik vieną tvarką dėl ataskaitų vertinimo įtvirtinti Vyriausybės prasme būtų asimetriškas… ir tikrai neleistų sistemiškai to vertinti. Priešingu atveju tada viską, kas susiję su vadovais, reikėtų perkelti iš ministerijos į Vyriausybės lygmenį, tai, mano supratimu, irgi yra decentralizavimo prasme visiškai neracionalus siūlymas. Todėl aš tikrai siūlau įsiklausyti, kad komitetas iš dalies pritaria, ir nepritarti visam pasiūlymui, kurį teikia papildomas komitetas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsisprendžiame ir balsuojame dėl Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pateikto pasiūlymo, kuriam Švietimo ir mokslo komitetas pritarė iš dalies. (Balsai salėje) Kurie pritariate, balsuojate už, kurie manote, kad Švietimo ir mokslo komiteto pozicija yra teisingesnė, balsuojate prieš arba susilaikote.
Balsavo 102 Seimo nariai: už Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymą pasisakė 17, prieš – 50, susilaikė 35. Pasiūlymui nepritarta.
Seimo narys G. Steponavičius siūlė pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį – keičiamo 59 straipsnio 9 dalį. Komitetas pritarė iš dalies. Ar jūs sutinkate?
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū. Nereikalauju balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimo nariai M. Adomėnas ir E. Jovaiša siūlė papildyti įstatymo projekto 4 straipsnį – pildomo įstatymo 591 straipsnį nauju 9 punktu. Komitetas pritarė iš dalies.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Sutinkame su lakoniškesne komiteto pasiūlyta redakcija.
PIRMININKĖ. Sutinkate su komiteto pasiūlymu. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas siūlė kiekvienais metais vertinti švietimo įstaigos vadovą. Komitetas neprašo balsuoti? P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Čia yra pataisa, susijusi su tuo, kad savivaldybės švietimo įstaigos vadovo veiklą vertinant dalyvauja Švietimo ir mokslo ministerijos ar jos įgaliotos institucijos atstovas. Dabar aš nesuprantu – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos nariai…
PIRMININKĖ. Gerbiamas Povilai, mane patikino biuro vadovas sakydamas, kad mes dėl šito klausimo jau priėmėme sprendimą ir kad dabar papildomai dar kartą apie tą patį kalbėti nereikia. Ar gerbiamas komiteto pirmininkas galėtų pritarti?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip. Iš tikrųjų mes pritarėme iš dalies, nes čia buvo visas tas paketas.
PIRMININKĖ. Nes vertinama ne veikla, o ataskaita.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Sutariame?
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Ataskaita.
PIRMININKĖ. Dėl šito jau buvo balsuota, gerbiamas Povilai. Seimo narys A. Palionis.
P. Urbšys – dėl vedimo tvarkos.
P. URBŠYS (LVŽSF). Pirmininke, gal iš tikrųjų klystu, bet esmė yra ta, kad prieš tai, kur buvo kalbėta, mes diskutavome, mes kalbėjome, kad Vyriausybė nustato tvarką. Kuriuo atveju buvo balsuota dėl to, kad turi dalyvauti švietimo atstovas?
PIRMININKĖ. Gerbiamas Povilai, mes balsuodami už 2 straipsnio – 37 straipsnio pakeitimą. Dėl M. Adomėno ir E. Jovaišos pasiūlymo jau apsisprendėme, todėl dėl jūsų pasiūlymo dar iš naujo tą patį keičiant tikrai negalime balsuoti.
Toliau. Seimo narys A. Palionis pateikė pasiūlymą dėl 59 straipsnio 7 dalies. Komitetas iš dalies pritarė. A. Palionis sutinka su komiteto pozicija.
Seimo nariai M. Adomėnas, E. Jovaiša pateikė pasiūlymą dėl 591 straipsnio – pasiūlyta papildyti nauju 9 punktu. Komitetas pritarė iš dalies.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Šiam ir kitam pasiūlymui, sutinkame su redakcija iš dalies. Balsuoti nereikia.
PIRMININKĖ. Sutinkate. Ačiū. Dėkoju. Šį ir kitą, kuris eina po šito 591 straipsnio 9 punktu papildyti. Pritarta iš dalies ir pasiūlymų teikėjai sutinka.
Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas. 9 punktas. Ši nuostata jau išdėstyta 11 straipsnio – keičiamo 59 straipsnio 9 dalyje.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė iš dalies. Galime pritarti? Seimo narė A. Papirtienė. Kolege, prašau. Tuoj, minutėlę. Įjungsime.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Sutinku pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Sutinkate pritarti iš dalies. Dėkoju. Seimo narys gerbiamas A. Dumbrava dėl vietos bendruomenės seniūnų, seniūnaičių. Komitetas nepritarė. Tuoj įjungsime, gerbiamas Dumbrava.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, pirmininke. Galbūt aš pritarčiau komiteto nuomonei, nes čia tiesiog norėta atkreipti dėmesį, kad ne visur yra sudaromos tėvams atstovaujančios organizacijos, bet taupydamas laiką nereikalauju balsuoti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Seimo narys, Pirmininkas V. Pranckietis pateikė pasiūlymą, kuriam komitetas iš dalies pritarė. Pirmininko nėra. Komiteto pirmininke, prašom pakomentuoti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taip, mes iš dalies pritarėme. Mes pritarėme V. Pranckiečio nuostatai, kad tos įstaigos arba mokyklos direktorius neturėtų būti tarybos nariu.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kitų nuomonių nėra. Galime pritarti? Galime.
Seimo narys G. Steponavičius siūlė pakeisti įstatymo projekto 3 straipsnį – keičiamo 59 straipsnio 6 dalį. Komitetas pritarė iš dalies.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Ačiū. Tinka.
PIRMININKĖ. Gerbiamas pasiūlymo iniciatorius sutinka.
A. Papirtienė – pakeisti 59 straipsnio 7 dalį. Ar kolegė sutinka?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Norėčiau pristatyti.
PIRMININKĖ. Norėtumėte pristatyti. Prašau.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Kadangi čia yra komiteto siūloma, kad naujai įsteigtos mokyklos vadovo pareigoms eiti komisija sudaroma be mokyklos bendruomenės teikiamų asmenų, aš siūlyčiau papildyti, kad kas vietoj tų tada… vadinamąsias tuščias vietas, kad tokiu atveju papildomai po vieną narį į komisijos sudėtį deleguoja savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija ar jos įgaliotas asmuo ir atitinkamo švietimo įstaigos vadovo asociacija… atestuotą vadovą. Kadangi papildyti tas tuščias vietas komisijoje.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė – iš dalies pritarti. Pakomentuokite.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Iš dalies pritarti yra komiteto nuomonė ir labai aiškiai išdėstyta 14 punkte. Tiesa, ir kituose – ir 9, ir 14, ir 16, nematau čia didelio prieštaravimo.
PIRMININKĖ. J. Narkevičius pritaria gerbiamosios kolegės A. Papirtienės nuomonei.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Jeigu nėra prieš, aš pritariu. Manau, kad tai būtų teisinga, nes trims vietoms konkurse galėtų atstovauti ir steigėjas, ir ministerija, ir bendruomenės ir tai padėtų kokybiškiau atrinkti vadovą ir nustatyti jo prioritetus ir kokybės gerinimo elementus. Todėl pritariu šitam pasiūlymui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonė prieš – M. Adomėnas. Nenori kalbėti. R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Atsisakau.
PIRMININKĖ. Atsisako kalbėti. Prašom apsispręsti balsuojant dėl A. Papirtienės pasiūlymo, kuriam komitetas pritarė iš dalies.
Balsavo 93 Seimo nariai: už pasiūlymą – 32, prieš – 25, susilaikė 36. Pasiūlymui nepritarta.
Yra kitas Seimo narės A. Papirtienės pasiūlymas pakeisti 59 straipsnio 10 dalį. Gal galima, kolege, čia nebalsuoti, nes tai yra aptariama kitose dalyse?
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Taip.
PIRMININKĖ. Taip. Ačiū, kad sutinkate.
Seimo nariai G. Landsbergis ir M. Adomėnas teikia pasiūlymą vietoj žodžių „priimti sprendimą“ įrašyti „atleidžia švietimo įstaigos“. Komitetas pritarė iš dalies. Ir dar papildymas. Ar norite pateikti?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Norėtume pateikti šią nuostatą. Iš tiesų čia ta dalimi, kuriai komitetas nepritarė, yra nurodoma, kad jeigu buvo atleistas mokyklos vadovas po dviejų nepatenkinamų veiklos įvertinimų iš eilės, tai jis trejus metus negalėtų būti skiriamas į vadovaujamas pareigas kitose valstybės ar savivaldybių švietimo įstaigose. Kitaip tariant, jeigu mokyklos vadovas dėl blogo vadovavimo mokyklai yra atleistas, kad jis trejus metus labiau rūpintųsi savo kompetenciją kelti, o ne dalyvautų kituose konkursuose.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto argumentai.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas apsisprendė nepritarti tai nuostatai, kad trejus metus jis negalėtų dalyvauti. Čia daugelis dalykų veikia šiuo atveju: ar tai iš tikrųjų yra teisėta demokratinėje valstybėje tokie uždėti apynasriai? O gal tas žmogus ims ir padarys išvadas iš to savo vertinimo?
PIRMININKĖ. J. Narkevičius taip pat siūlo nepritarti kolegų pasiūlymui.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Aš siūlau pritarti komiteto pozicijai, jis gana nuodugniai išnagrinėjo. Vien tai, kad jis būtų atleistas arba dėl jo būtų priimtas sprendimas dėl jo tolesnių darbo santykių, turiu omeny, kai du kartus iš eilės nepatenkinamai vertinama vadovo ataskaita, jau yra gana didelė nuobauda. Mes kalbame ne apie šiurkščius drausmės pažeidimus, o kalbame apie tai, kad galbūt vadovui nepasisekė labai gerai arba gerai dvejus metus iš eilės dirbti. Jis galės, be abejo, kandidatuoti kaip lygiavertis su kitais, mano manymu, kandidatais kituose konkursuose, jeigu norės. O komisija, jeigu mes jau kalbame, kad bus objektyvus vertinimas, tai komisija iš septynių narių objektyviai įvertins, ar galima suteikti dar kartą teisę vadovui kitoje institucijoje dirbti, ar negalima. Uždraudimas trejus metus dalyvauti kitose veikose būtų per šiurkštus ir nekatalikiškas, gerbiamieji krikščionys demokratai. Gal palikime taip, kaip yra? Ačiū.
PIRMININKĖ. Aušra Armonaitė mano kitaip. Nuomonė už pasiūlymą.
A. ARMONAITĖ (LSF). Aušrinė Armonaitė mano, kad Bažnyčia atskirta nuo valstybės, čia tarp kitko. Šiaip aš manau, kad yra labai racionalus pasiūlymas tuo požiūriu, kad mes šiuo projektu esame atsisakę kadencijų kaip tokių. Jeigu mes paskaitytume, ką siūlo Seimo nariai, tai yra po dviejų nepatenkinamų veiklos įvertinimų. Vadinasi, du kartus. Tai yra tam tikras saugiklis, kad tie vadovai, kuriems sunkiai sekasi vadovauti, mes žinome tų istorijų labai daug, kad jie padarytų pertrauką ir nepretenduotų toliau į kitas pareigas kitose mokyklose. Aš tikrai siūlau palaikyti šių Seimo narių pasiūlymą.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, apsisprendžiame ir balsuojame už G. Landsbergio ir M. Adomėno pateiktą pasiūlymą. Dėl jo nuomonės yra skirtingos, tad balsavimu išreiškime poziciją.
Balsavo 90 Seimo narių: už pasiūlymą – 15, prieš – 47, susilaikė 28. Pasiūlymui nepritarta.
Balandžio 3 dieną buvo pateiktas Seimo nario G. Steponavičiaus pasiūlymas, kuriam komitetas pritarė iš dalies, teigdamas, kad šios nuostatos išdėstytos 14 dalyje. Ar sutinka gerbiamasis kolega?
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Taip, neprašau balsuoti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas teikia pasiūlymą, 10 dalis. P. Urbšys.
P. URBŠYS (LVŽSF). Mūsų komiteto siūlymas yra toks, kad jeigu yra pradedamas tarnybinis patikrinimas švietimo įstaigos vadovo atžvilgiu ir yra paskirtas laikinai eiti tos įstaigos vadovo pareigas kitas asmuo, kad apie tai būtų informuota taryba, kad atsirastų tokia prievolė. Sutikite, dabar savivaldybė išrenkama tiesiogiai mero… meras gali irgi įgyti perteklines galias piktnaudžiauti savo galiomis. Tas balansas tarp mero ir tarybos padėtų apsaugoti būtent švietimo įstaigų vadovus nuo politinio susidorojimo.
PIRMININKĖ. Gerbiamas Povilai, jūs pristatote ne tą pasiūlymą. Jūs nuskubėjote toliau, kur kalbama apie savivaldybių įstaigų vadovų atvejus. Papildėte pasiūlymą „savivaldybės taryba“. Šitą pristatykite.
P. URBŠYS (LVŽSF). Prieš tai buvo 11 straipsnis.
PIRMININKĖ. Čia yra 10 straipsnis.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). 10 straipsnis.
PIRMININKĖ. Jūsų kovo 31 dienos pasiūlymas dėl 10 straipsnio.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pasiūlymas dėl 10 straipsnio.
P. URBŠYS (LVŽSF). Gerbiamieji, mano lyginamajame variante nėra to dalyko. Aš turiu tai, ką jūs kalbėjote dėl 11 straipsnio…
PIRMININKĖ. Jūs ką tik pristatėte dėl 11 straipsnio, ar atitinka savivaldybės meras, o čia mes kalbame apie savivaldybės švietimo įstaigų vadovų atvejus – savivaldybės taryba, kur pajuodinta.
P. URBŠYS (LVŽSF). Aš dabar tai ir skaitau.
PIRMININKĖ. Gerai, sakykite apie vadovus.
P. URBŠYS (LVŽSF). Apie vadovus aš skaitau.
PIRMININKĖ. Ir savivaldybės tarybą.
P. URBŠYS (LVŽSF). Būtent aš ir sakau. Bet jeigu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos dauguma narių iš tikrųjų ryžtingai yra nusprendę politizuoti būtent švietimo įstaigų vadovus, padaryti juos partinio sandėrio įrankiais – pirmyn, balsuokite!
PIRMININKĖ. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komiteto nuomonė yra iš dalies pritarti, bet svarbiausia šiuo atveju, apie kurį kalba komiteto pirmininkas, tai yra, ar reglamentuoti, kas turi užimti vadovo vietą, jeigu tas vadovas pašalinamas iš pareigų ar kaip nors kitaip. Nereikėtų taip griežtai reglamentuoti, tai turėtų nuspręsti pati institucija.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Nuomonių niekas nenori išsakyti. Prašom apsispręsti ir balsuoti, kas pritariate Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymui.
Balsavo 97 Seimo nariai: už – 25, prieš – 30, susilaikė 42. Pasiūlymui nepritarta.
Dėl vedimo tvarkos – V. Juozapaitis. Prašom, suteikiu žodį.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Dėkoju. Gerbiamieji kolegos, kad neliktų ta frazė kaip nors ne taip suprasta ir pasaulis tikrai nepagalvotų, kad Lietuvoje Bažnyčia yra atskirta nuo valstybės, aš noriu priminti, kad taip buvo Sovietų Sąjungoje, kai Bažnyčia buvo atskirta nuo valstybės. Lietuvoje mes turime tarpvalstybinę sutartį su Vatikanu ir privalome laikytis. Tokios replikos iš tikrųjų gali būti labai dvejopai suprastos. Taigi, būkime malonūs, išlaikykime rimtį ir galvokime, ką kalbame. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Beje, aš noriu priminti, kad prieš tris dienas T. Matulionio beatifikacijos iškilmėse dalyvavo Lietuvos Respublikos Prezidentė, jeigu Bažnyčia būtų atskirta nuo valstybės, ji to negalėtų daryti.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar būtinai, Aušrine Armonaite, norite replikuoti?
A. ARMONAITĖ (LSF). Aš, kaip Katalikų Bažnyčios narė, noriu priminti Seimo nariams, kad Konstitucijoje yra parašyta: Lietuvoje nėra valstybinės religijos.
PIRMININKĖ. Ačiū. Grįžtame prie mūsų įstatymo svarstymo. Seimo narė A. Papirtienė siūlo pakeisti 59 straipsnio 11 dalį.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Neprašau balsavimo.
PIRMININKĖ. Neprašote balsuoti, nes komitetas…
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Dėl 12 dalies taip pat.
PIRMININKĖ. Ačiū. Taip pat sutarėme dėl 12 dalies. Gintarai Steponavičiau, ar sutinkate dėl jūsų pateikto pasiūlymo tais atvejais, kai paaiškėja, kad švietimo įstaigos vadovas nėra nepriekaištingos reputacijos?..
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Taip, sutinkame.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė iš dalies ir šias nuostatas išdėstė 59 straipsnio 15 dalyje. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pateikė pasiūlymą dėl savivaldybės… Nematau komiteto pirmininko. Komitetas pritarė iš dalies. Ar galime?.. Gerbiamas komiteto pirmininke, prašom jus komentuoti.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Yra pritarta iš dalies ir 59 straipsnio 15 dalyje viskas išdėstyta. Nebent tik komitetas turi kokį nors savo prieštaravimą, bet aš nematau čia…
PIRMININKĖ. Ar, kolegos, norite išsakyti nuomonę už, nuomonę prieš? Ne, nenorite. Ar norite balsuoti? Ar galime pritarti bendru sutarimu? Galime.
Taip pat buvo kitas Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto pasiūlymas. Švietimo ir mokslo komitetas pritarė iš dalies. Gerbiamasis pirmininke.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Taigi vėl čia Valstybės valdymo ir savivaldybių komiteto yra toks perdėm didelis reglamentavimas iki kiekvieno kablelio įsprausti į labai didelius rėmus. Mes atsisakome komitete tokio griežto reglamentavimo.
PIRMININKĖ. Dėkoju už šias nuostatas. Jūs kaip tik ir pasiūlėte išdėstyti 11 straipsnio keičiamoje dalyje – 59 straipsnio 15 ir 16 punktuose. Neprašome balsuoti. Pritariame.
Seimo narys A. Palionis pateikė pasiūlymą ir čia komitetas nepritarė jūsų pasiūlymui. Jūs norite pristatyti?
A. PALIONIS (LSDPF). Ne, ačiū. Sutinku su komiteto nuomone.
PIRMININKĖ. Sutinkate su komiteto argumentais.
A. Papirtienė. Pakeisti 59 straipsnio 13 dalį. Mes čia jau esame apsisprendę, kolega. Ačiū už pritarimą ir supratimą.
G. Steponavičius. 11 straipsnis. Siūlėte 11 straipsniu keičiamo 59 straipsnio 16 dalies dėl tarnybinio patikrinimo. Ar sutinkate su komiteto pasiūlymu?
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Kad čia yra techniniai pakeitimai, tik numeracija, tai nėra dėl ko ginčytis.
PIRMININKĖ. Techniniai pakeitimai, ačiū už pritarimą. Ir taip pat dėl kito jūsų pasiūlymo, kur komitetas pritarė iš dalies. Valstybės valdymo ir savivaldybių komitetas pateikė pasiūlymą. Gerbiamasis Švietimo ir mokslo komiteto pirmininke.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Iš tikrųjų iš esmės yra pritarta ir tiesiog stilistiškai kitaip jos suformuluotos, todėl iš dalies pritarta.
PIRMININKĖ. Ir tai atsispindi 59 straipsnio 16 dalyje. Galime pritarti? Galime.
Seimo narys A. Palionis. Siūlėte panaikinti 591 straipsnį. Komitetas pritarė iš dalies. Įjunkite A. Palioniui.
A. PALIONIS (LSDPF). Sutinku su komitetu.
PIRMININKĖ. Sutinkate su komiteto pozicija. Dėkoju. Seimo narė G. Skaistė siūlė pakeisti įstatymo projekto penktąjį skirsnį – keičiamo 60 straipsnio 4 dalį. Ar sutinka kolegė, ar nori pateikti savo pasiūlymą?
G. SKAISTĖ (TS-LKDF). Pritariu komitetui, jie išdėstė dar tiksliau. Ačiū.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė iš dalies ir jūs sutinkate. Dėkoju.
Seimo nariai G. Landsbergis ir M. Adomėnas pateikė pasiūlymą – kiekvienais metais centralizuotą nacionalinio lygmens švietimo įstaigų vadovų veiklos vertinimą. M. Adomėnas nori pateikti?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Komiteto išvada turėtų būti nepritarti, nes iš tikrųjų nebuvo jokiai nuostatai pritarta, bet mes sutinkame su tuo vertinimu.
PIRMININKĖ. Jūs sutinkate. Dėkoju.
Seimo nariai M. Adomėnas ir E. Jovaiša siūlė taip pat pakeisti 3 straipsnio…
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Sutinkame, balsuoti nereikia.
PIRMININKĖ. Taip pat sutinkate ir dėkoju. 13 straipsnis.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kaip ir tolesnė nuostata.
PIRMININKĖ. Dėl 12 straipsnio galime pritarti? Galime pritarti po svarstymo.
13 straipsnis – 64 straipsnio pakeitimas. Seimo nariai M. Adomėnas, E. Jovaiša. Ar sutinkate su 6 straipsnio 64 straipsnio pakeitimu?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Taip, ką tik minėjau, sutinkame…
PIRMININKĖ. Sutinkate, nes komitetas pritarė iš dalies. Dėl 13 straipsnio daugiau pasiūlymų nebuvo gauta, galime pritarti po svarstymo.
14 straipsnis. Ir nėra pasiūlymų.
15 straipsnis. Baigiamosios nuostatos. Seimo narė A. Papirtienė.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mano pasiūlymas yra pateiktas dėl 1 dalies, dėl 2 dalies, toliau dėl 3, 4, 5, 6 dalių ir norėčiau, kad dėl tų dalių taip pat būtų svarstoma pirmiausia, nes mano pateikimo data yra anksčiausia.
Dėl 1 ir 2 dalies pasiūlymas, kad šis įstatymas, išskyrus šio straipsnio 2 dalį, įsigalioja ne 2017 m., o 2018 m. liepos 1 d.
Ir 2 dalis. „Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministras priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus iki 2018 m. birželio 30 d.“ Komiteto siūlomas kompromisinis variantas gal ir neblogai, tačiau šiam įstatymui įgyvendinti reiktų skirti daugiau laiko, nes laukia labai daug pokyčių.
PIRMININKĖ. Jūs prašėte balsuoti. Komiteto nuomonė.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Pritarti iš dalies.
PIRMININKĖ. Nuomonių už nėra. Nuomonė prieš – M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Kolegos, įstatymo projektas ir taip yra sušvelnintas. Yra numatyta laipsniška įgyvendinimo tvarka, kuri iš tiesų metai nuo įstatymo įsigaliojimo iki pirmųjų konkursų turės įvykti. Tai nukeldami dar metams įsigaliojimą mes faktiškai atidėtume tokį reikalingą Lietuvos mokyklai jos vadovų kompetencijos patikrinimo procesą dar metams. Man atrodo, mes tikrai neturime laiko laukti, reikia, kad tie dalykai vyktų kiek galima greičiau, todėl siūlau nepritarti.
PIRMININKĖ. Gerbiamieji Seimo nariai, prašom balsuoti dėl A. Papirtienės pasiūlymų dėl baigiamųjų nuostatų, siūlymo pratęsti iki 2018 metų.
Balsavo 104 Seimo nariai: už pasiūlymą pasisakė 18, prieš – 48, susilaikė 38. Pasiūlymui nepritarta.
Seimo narė R. Popovienė teikė pasiūlymą dėl baigiamųjų nuostatų taip pat siūlydama pakeisti datas. Ar sutinka kolegė?
R. POPOVIENĖ (LSDPF). Sutinku.
PIRMININKĖ. Ką tik balsavome ir apsisprendėme. Dėkoju.
Seimo nariai M. Adomėnas ir E. Jovaiša siūlė papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauju 9 punktu. Komitetas pritarė iš dalies. M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Sutinkame su komiteto formuluote.
PIRMININKĖ. Sutinkate.
Kitas jūsų pasiūlymas papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 8 dalimi. Komitetas pritarė iš dalies. Ar sutinkate?
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Sutinkame su komiteto formuluote.
PIRMININKĖ. Sutinkate. Galime visi taip pat sutikti ir pritarti. Seimo narė A. Papirtienė teikė pasiūlymą. Komitetas pritarė iš dalies.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Dėl šios 3 dalies aš sutinku nebalsuoti, bet norėčiau, kad toliau mano būtų dėl kitų dalių balsuojama.
PIRMININKĖ. Gerai. Dabar sutinkate? Pritariame komiteto pasiūlymui. Seimo narė R. Popovienė dėl baigiamųjų nuostatų. Komitetas pritarė iš dalies. Ar norite pateikti? Jūs sutinkate. Taip, sutinkate. Seimo narė A. Papirtienė. Jūs dėl šito norite balsuoti ir norite pateikti. Kolegė A. Papirtienė dėl valstybės ir siūlo atitinkamai pakeisti 4 dalį.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Taip, 4 dalį. Iki šio įstatymo įsigaliojimo į valstybines, savivaldybės švietimo įstaigų vadovų pareigas neterminuotai priimtiems švietimo įstaigų vadovams penkerių metų kadencija nustatoma nuo įstatymo, siūlyčiau, įsigaliojimo, kadangi jau dėl datų priėmėte sprendimą, tai nuo įstatymo 2018 m. (čia mano buvo) liepos 1 d., bet dabar nuo priimtos datos tam, kad būtų visų vadovų pirma penkerių metų kadencija skaičiuojama nuo nulio, visiems vienodai, ne pagal grafiką. Mano toks pasiūlymas.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Komiteto nuomonė, gerbiamas pirmininke.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Komitetas yra padaręs tam tikrą grafiką, kurį jūs matysite baigiamosiose nuostatose ir kuris apima būtent tuos dalykus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Kaip mane informuoja, jeigu nebus sudarytas grafikas, tikrai bus sudėtinga priimti ir šitą įstatymą, tačiau… Nuomonės už nėra.
E. JOVAIŠA (LVŽSF). Palaukite, palaukite, komiteto pasiūlymas jau buvo? Gerai, tvarka.
PIRMININKĖ. G. Steponavičius nepritaria gerbiamosios kolegės A. Papirtienės pasiūlymui.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Taip, kaip gerbiama Aušra pristatė, ir taip, kaip aš suprantu, turbūt 95 % visų švietimo įstaigų vadovų yra dirbantys pagal neterminuotas sutartis ir, jeigu mes pritartume šitam siūlymui, iš esmės nesvarbu, kiek metų tu esi ėjęs vadovaujančias pareigas, tu vėl dvi kadencijas arba net neribotą kadencijų skaičių galėtum pretenduoti toliau eiti pareigas. Mano supratimu, kaitos prasme tai būtų milžiniška meškos paslauga.
O, kita vertus, mes juk ir priėmėme kompromisinius, gerbiami kolegos, sprendimus. Viena vertus, neriboti kadencijų, o, kaip matote, pagal patvirtintą grafiką išdėstant pagal stažą vadovaujančias pareigas, irgi yra atliepiami vadovų lūkesčiai, ko prašė ir vadovų asocijuotos struktūros. Aš manau, negriaukime pasiektų kompromisų ir dėl tos priežasties siūlau nepritarti A. Papirtienės pasiūlymui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. A. Dumbrava mano kitaip ir teigia nuomonę už.
A. DUMBRAVA (TTF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Taip, aš matau truputį kitaip, nes A. Papirtienės siūlymas yra logiškas, mes neturėtume žiūrėti atgal, įstatymas negali galioti atgaline data. Staiga mes vieną dieną pamatėme, kad tas vadovas dirba per ilgai, ir nutarėme skaičiuoti penkerius ar dešimt metų jo kadenciją. Manau, kad tą įstatymą priimame, kaip darėme, atrodo, su biudžetiniais vadovais, kad įsigalioja ir nuo to mes pradedame skaičiuoti jų kadencijas. Tai būtų logiška, teisinga ir būtų nepažeisti teisėti lūkesčiai. Manau, tai būtų sąžininga. Siūlau pritarti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Apsispręskime balsuodami dėl A. Papirtienės pasiūlymo.
Balsavo 93 Seimo nariai: už pasiūlymą – 16, prieš – 38, susilaikė 39. Pasiūlymui nepritarta.
Gerbiamieji Seimo nariai, aš norėčiau su jumis pasitarti. Svarstymui skirtas laikas baigėsi, tačiau liko labai nedaug pasiūlymų. Galbūt mes sutartume, kad pabaigtume ir tada pakviestume ministrą atsakyti į klausimus? (Balsai salėje) Bendru sutarimu? Dėkoju. (Balsai salėje) Gerai. Apsispręsime ir balsuosime.
E. Gentvilas turi kitą nuomonę.
E. GENTVILAS (LSF). Darbotvarkėje skirta 20 minučių ministrui atsakyti į klausimus. Jeigu bus išsaugota 20 minučių galimybė, tai maloniai pašom. Priešingu atveju, sutrumpinus tą laiką, būtų opozicijos teisių pažeidimas.
PIRMININKĖ. Tikrai, mielas, gerbiamas kolega, manau, kad kitaip net nebūtų ir siūloma. Ministras atsakys į jūsų pateiktus klausimus, 20 minučių, kaip numatyta, jis bus šioje garbingoje tribūnoje, atsakinėdamas į jūsų klausimus.
Seimo narys A. Dumbrava siūlė pakeisti įstatymo projekto 59 straipsnio 3 dalį. Sutinkate su komiteto nuomone pritarti iš dalies. Taip pat ir dėl antro jūsų pasiūlymo. Dėkoju.
Seimo nariai E. Jovaiša ir A. Gumuliauskas siūlo pakeisti 6 straipsnio 6 dalį. Komitetas nepritarė. Jūs atsiimate ar prašote?.. (Balsai salėje) Atsiimate. Dėkoju.
Seimo nariai E. Jovaiša ir A. Gumuliauskas pateikė antrą pasiūlymą, kuriam komitetas pritarė iš dalies. Ar sutinkate su komiteto pasiūlymu? Sutinkate.
A. Papirtienė pateikė pasiūlymą dėl šio straipsnio 1 straipsnio, išdėstyto Lietuvos Respublikos švietimo įstatymo 51 straipsnio 2 punkte.
A. PAPIRTIENĖ (LVŽSF). Neprašau balsuoti.
PIRMININKĖ. Komitetas pritarė iš dalies ir jūs neprašote balsuoti. Sutinkate su tokia pozicija.
Seimo narys A. Palionis pateikė pasiūlymą pakeisti įstatymo projekto 6 straipsnį ir jį atitinkamai išdėstyti. Komitetas pritarė iš dalies.
A. PALIONIS (LSDPF). Sutinku.
PIRMININKĖ. Sutinka su komiteto pozicija.
Seimo narys A. Dumbrava pateikė pasiūlymą papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 10 dalimi. Komitetas pritarė iš dalies. Ar Seimo narys sutinka su komiteto nuomone? Sutinka. Dėkojame. Taip pat jūs pasiūlėte papildyti naująja 11 dalimi. Ar sutinkate? Sutinkate. Dėkoju. Taip pat 12 dalimi.
A. DUMBRAVA (TTF). Atsiimu.
PIRMININKĖ. Atsiimate. Seimo nariai M. Adomėnas ir E. Jovaiša siūlo papildyti įstatymo projekto 6 straipsnį nauja 7 dalimi. Kolegos! M. Adomėnas.
M. ADOMĖNAS (TS-LKDF). Dėl šio ir tolesnio siūlymo su komiteto formuluote sutinkame.
PIRMININKĖ. Sutinkate, nes komitetas pritarė iš dalies. Nuoširdžiai dėkoju komiteto pirmininkui.
Mes aptarėme visus jūsų įregistruotus pasiūlymus, o jų gausa išties didžiulė. Nuomonė už, nuomonė prieš. Svarstymo stadija.
G. Steponavičius – nuomonė už.
G. STEPONAVIČIUS (MSNG). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, džiaugiuosi, kad po svarstymo mes išsaugome vieną svarbiausių Lietuvos Respublikos Prezidentės teikiamo įstatymo projekto keliamų idėjų užtikrinti su švietimo vadyba susijusių švietimo kokybės stiprinimo klausimų sprendimą.
Kolegoms, kurie bando sakyti, kad kadencijos nėra panacėja ir nepadės užtikrinti deramos kaitos, noriu pasakyti, deja, gyvenimo realybė… ne deja, o beje, gyvenimo realybė patvirtina priešingai. Per skaidrius konkursus, šiuo įstatymo projektu apribojant politizavimo dalykus, tikrai į mokyklas ateis dirbti daugiau talentingų, išsimokslinusių ir pasiruošusių vadovų.
Žinau, ką sakys oponuojantis kolega J. Narkevičius, kad yra kitų instrumentų – atestacija ir kiti dalykai. Puikiai žinome, kaip dažnai mokyklų vadovai yra suaugę su merais, su švietimo skyrių vadovybėmis. Natūralu, kad be konkurso pagrindu organizuojamos vadovų atrankos, kai didesnis vaidmuo nuo šiol bus suteiktas mokyklų bendruomenėms, švietimo įstaigų bendruomenėms, mes pokyčių nepasieksime.
Gerbiami kolegos, nepaisant to, kad kadencijų skaičius nėra ribojamas, svarbus dalykas yra tai, kad tai yra į pokyčius orientuotas sprendimas. Kviečiu po svarstymo pritarti.
PIRMININKĖ. Dėkoju už jūsų nuomonę. Nuomonė svarstymo stadijoje prieš – J. Narkevičius. Prašau, gerbiamasis kolega, žodis jums.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Iš tikrųjų keistai, o gal ir ne keistai, o gal, kaip kariuomenėje kalbama, vienas karys, žygiuojantis ne į koją, tai nereiškia, kad kariuomenė žygiuoja teisinga kryptimi, o gal atvirkščiai.
Taigi ir aš pasistengsiu dar kartą įtikinti ir pasakyti, kad vadovo kadencijos įvedimas nėra savaime suprantamas kokybės gerinimo būtinumas. Galime iš tiesų, kaip buvo kalbėta, panaudoti daugybę kitų svertų tam, kad išsaugotume gerai, kokybiškai, su kaita žingsnis į žingsnį einančio vadovo gerus siekius ir gerus darbus. O su tais, kurie atsilieka arba stagnuoja, arba sustoja, yra būdų ir priemonių atsisveikinti. Vienas iš jų yra tai, kas įtvirtinta šiose pataisose – ataskaitos griežtinimas, priėmimo, atleidimo iš darbo ir t. t. Mes dabar įėjome į eilinį formalizavimą, kuris praktikoje galėtų daryti meškos paslaugą. Manau, kad kadencijų įvedimas tam, kad pagerintume mokyklų vadovavimo sistemą, nėra būtinas, todėl balsuosiu prieš.
Dar vienas dalykas, dėl ko balsuosiu prieš, – dėl to, kad šiame projekte nesuteikiame galimybės gerai ir labai gerai dirbantiems vadovams pirmąją kadenciją… suteikti galimybę (tai nereiškia, kad jie būtų automatiškai paskirti) savivaldybėms, steigėjams, savininkams galbūt su ministerija, kitomis institucijomis sudaryti sąlygas dar vienai kadencijai. Ačiū už dėmesį. Balsuosiu prieš.
PIRMININKĖ. Ačiū. Nuomonės išsakytos. Kolegos, atsakingas momentas. Svarstymo stadija. Apsisprendžiame ir balsuojame dėl Švietimo įstatymo Nr. I-1489 daugybės straipsnių pakeitimo.
Balsavo 100 Seimo narių: už – 90, prieš – 1, susilaikė 9. Po svarstymo Švietimo įstatymui pritarta. (Triukšmas salėje)
Toliau posėdžiui pirmininkaus A. Nekrošius. Suteikiu žodį jums.
PIRMININKAS (A. NEKROŠIUS, LVŽSF). Replika po balsavimo – Jaroslavas. Prašau.
J. NARKEVIČ (LLRA-KŠSF). Labai ačiū. Procedūriškai. Yra toks posakis: esu labai už, kad netgi prieš. Mano atveju įvyko atvirkščiai, mano balsą per praėjusį balsavimą prašau įskaityti, be abejo, prieš. Ačiū.
PIRMININKAS. Gerai, atsižvelgsime. Judame toliau.
13.49 val.
Žemės ūkio ministro B. Markausko atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 str.)
Darbotvarkės 1-11 klausimas – žemės ūkio ministro B. Markausko atsakymai į Seimo narių raštu pateiktus klausimus (pagal Seimo statuto 208 straipsnį). Prašau, Broniau, į tribūną.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Laba diena, gerbiami kolegos Seimo nariai. Pirmiausia turiu prisipažinti, kad, ko gero, ne tais klausimais norėčiau kalbėti iš tos tribūnos ir kad klausimai tikrai yra aktualūs ir kontroversiški, ir turiu pripažinti, labai sunkiai sprendžiami.
Einant iš eilės, pirmas klausimas yra dėl Seimo Kaimo reikalų komiteto sprendimo sudaryti darbo grupę dėl Žemės ūkio paskirties žemės įsigijimo įstatymo pakeitimo projekto iki 2017 m. lapkričio 1 d. Klausimas – ar neįžvelgiate sąmoningo įstatymo atidėliojimo atstovaujant stambiųjų Lietuvos ūkininkų interesams? Čia klausimas iš dviejų dalių. Pirmiausia, ar neįžvelgiame sąmoningo atidėliojimo. Turbūt niekas nesiginčys, kad Žemės ūkio ministerija ir Vyriausybė padarė viską, kad pateiktų Seimui įstatymo pataisas, kad tie saugikliai būtų panaikinti. Aišku, tai yra susiję su Europos Sąjungos pradėta pažeidimo procedūra.
Iš kitos pusės, aišku, reikia pripažinti, kad ir Europos Sąjunga… Šiandien visos šalys narės yra sunerimusios dėl savo žemės rinkų. Ta pati Vokietija tą klausimą kelia, nes mato vykstančias spekuliacijas su žemės ūkio paskirties žeme. Šiandien pati Europos Sąjungos Komisija visai kitaip žiūri į tą problemą ir tikrai yra pasirengusi diskusijoms ir leisti šalims narėms turėti tam tikrus ribojimus. Aišku, Kaimo reikalų komitetas ir Seimas… Sakykim, nei Žemės ūkio ministerija, nei Vyriausybė negali primesti Seimui savo valios ir priėmė sprendimą sudaryti darbo grupę.
Beje, ir jūsų Liberalų frakcijos narys J. Baublys balsavo už sprendimą sudaryti darbo grupę ir yra tos darbo grupės narys. Šiandien, kiek aš kalbėjau su Seimo Kaimo reikalų komiteto pirmininku, yra gauta daugiau kaip šimtas įvairių pasiūlymų dėl šito. Turbūt tai parodo, kad klausimas iš tikrųjų yra jautrus, ir Lietuvos visuomenė labai į tai žiūri atsargiai. Bet irgi kalbėjome su Kaimo reikalų komiteto pirmininku, nes atsiranda dar viena problema dėl stojimo į EBPO, kad tą procesą kiek įmanoma greitintume.
Dabar dėl stambiųjų ūkininkų interesų. Šiuo atveju, aišku, aš vienareikšmiškai galiu pasakyti, kad šiandien per 70 % žemės yra parduodama pirmumo teise, t. y. kad pirmiausia teisę pirkti žemę turi tas, kas šalia parduodamos žemės dirba. Šiuo atveju, ar tai stambus, ar tai smulkus ūkininkas yra, nėra išskiriama. Čia kaip nors įžvelgti, kad yra kokių nors ar lengvatų, ar pataikavimo stambiems ūkininkams, turbūt nereikėtų.
Antras klausimas dėl XVII Vyriausybės programos 71.7 papunkčio „suteikti savivaldybėms teisę disponuoti valstybine žeme“. Seimo nariui pateikus Žemės įstatymo pakeitimus, Žemės ūkio ministerijos pažymos pagrindu Vyriausybė pateikė neigiamą išvadą. Klausimas – ar Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga ir Vyriausybė išsižada savo programinės nuostatos ir nepasitiki savivaldybėmis? Čia irgi yra dvi to klausimo pusės.
Pirmiausia, aišku, nei Vyriausybė, nei LVŽS neišsižada savo programinių nuostatų. Tai yra konkretizuota priemonių plane ir yra numatyta palengvinti valstybinės žemės perdavimo savivaldybėms procedūras, ir sutrumpinti terminai nuo septynių mėnesių, kiek šiandien užtrunka tas derinimas ir valstybinės žemės perdavimas savivaldybėms, iki maždaug mėnesio, pusantro mėnesio. Aš manau, kad tai įgyvendinus, jau teisės aktai yra rengiami ir bus atnešti į Seimą, savivaldybės tikrai žymiai greičiau galės įgyvendinti projektus ir tikrai bus mažiau kliūčių.
Dabar kalbant apie kitą pusę, kad apskritai būtų perduotas disponavimas valstybine žeme savivaldybėms. Šiuo atveju, aišku, mes turime ir aiškų Konstitucinio Teismo pasisakymą, ir prokuratūros pasisakymą, kad vis dėlto valstybine žeme turi disponuoti valstybinė institucija. Šiuo atveju, aišku, mes ne tiek daug laisvės turime pirmiausia dėl kelių priežasčių. Tai, kad turi būti užbaigtas žemės grąžinimo procesas. Aš manau, kad mes esame jau priėmę ir teisės aktus, turime konkrečius terminus ir žemės reformą mes turime užbaigti.
Antras dalykas. Be abejo, yra ne tik savivaldybių projektai, bet ir įvairių valstybės projektų: ir vystymo, ir infrastruktūros. Jeigu valstybinę žemę valdytų savivaldybės, valstybė tikrai susidurtų su problema įgyvendindama valstybinius projektus. Iš tikrųjų yra labai daug motyvų. Kaip aš minėjau, ir Konstitucinis Teismas yra aiškiai pasisakęs, kad valstybinę žemę turėtų valdyti valstybinė institucija. Taigi, kad reikia reformų, reikia pertvarkos, reikia skaidrinti Nacionalinės žemės tarnybos veiklą, tai yra neginčijama, tai yra daroma. Aš manau, kad artimiausiu metu rezultatai tikrai turėtų būti.
Toliau – trečias klausimas dėl Nacionalinės žemės tarnybos inicijuotų žemės nuomos sutarčių nutraukimo vienų įmonių atžvilgiu ir leidimo kitoms įmonėms toliau plėtoti pastatų griovimo darbus, pradėti naujus statybos darbus, nors Nacionalinė žemės tarnyba šioms įmonės taip pat buvo pradėjusi žemės nuomos sutarčių nutraukimo procesą. Klausimas – atsižvelgiant į tai, kad Nacionalinė žemės tarnyba taiko nevienodus standartus analogiškose situacijose, prašome atsakyti, kokiu teisiniu pagrindu vienoms įmonėms yra inicijuojami ir tęsiami žemės nuomos sutarties nutraukimo procesai, o kitoms įmonėms tokios procedūros yra sustabdytos ir žemės nuomos sutartys nebenutraukiamos?
Aišku, labai gaila, kad šiuo atveju nėra pateikta konkretaus atvejo, kurį galėtume išnagrinėti ir atsakyti, bet iš tos tribūnos jums visiems turiu pasakyti, kad iš tikrųjų atėjęs į Žemės ūkio ministeriją nesitikėjau rasti tokios situacijos kalbant apie žemės reformą, kalbant apie žemės reikalus. Turbūt ir čia sėdintys Seimo nariai, ypač tie, kurie yra ne pirmą kadenciją, turėtų prisiimti atsakomybę už tą situaciją, kurią mes turime, nes jeigu nuo pat pradžių išnuomojant valstybinę žemę būtų buvusios aiškiai nustatytos taisyklės, kokiu atveju galima plėtoti projektus, keisti žemės paskirtį ir keisti tuose žemės sklypuose esančius pastatus, aš manau, kad šiandien mes neturėtume tokios situacijos. Dabar yra atvejų, kai, pavyzdžiui, prie garažo yra pamatuoti 8 hektarai žemės. Tikrai yra labai daug problemiškų dalykų.
Čia kitas klausimas irgi yra susijęs su tuo, kad Vyriausybės pavedimu Žemės ūkio ministerija buvo įpareigota per mėnesį laiko parengti teisės aktus. Iš tikrųjų mes dedame labai daug pastangų. Ir šiandien Vyriausybėje vyko darbo grupės posėdis, kuriame dalyvavo ir viceministras. Iš tikrųjų mes daug kartų buvome susitikę su verslo atstovais, mes bandome rasti išeitį. Mes per mėnesį, kurį mums buvo davusi Vyriausybė, parengėme siūlymus, bet, aišku, nepavyko suderinti. Šiandien mes vėl esame išeities taške, nes iš esmės tikros ir geros išeities nėra.
Reikia pasakyti, kad šiuo atveju iš tikrųjų tame procese aktyviai dalyvauja ir prokuratūra. Ji labai rimtai kelia klausimą dėl atstovavimo visuomenės interesams, nes, aišku, mes sutinkame – verslas yra labai svarbu, investicijos yra labai svarbu, bet viskas turi būti daroma skaidriai ir aiškiai. Jeigu prokuratūra mato, kad taip nėra, kad pastatai, kurie buvo pirkti, nes daugeliu atvejų buvo pirkti pastatai, o ne žemė… Jeigu nuo pat pradžių būtų buvę aiškiai pasakyta, kad perkant pastatus turi būti ir nupirkta žemė, mes šiandien tos problemos nebūtume turėję. Aišku, aš labai gailiuosi, kad būtent šituo metu iškyla labai aštriai ta problema. Aš manau, kad neišvengiamai mes ją turėsime spręsti.
Vienas iš siūlymų buvo, kad papildomai būtų įvestas žemės paskirties keitimo mokestis, vadinamasis 5 % mokestis nuo žemės rinkos vertės. Bet šiandien vėl Vyriausybės teisininkai aiškiai pasakė, kad mes to negalime daryti. Tai turėtų būti naujas įstatymas, nes tai būtų naujas mokestis. Vadinasi, mes vėl grįžtame… Manau, kad turbūt būtų geriausia ir protingiausia vis dėlto vieną kartą ryžtis ir nutarti, kad norit keisti paskirtį, norit statyti – išsipirkite žemę. Manau, tai… Bet, žinoma, spaudimas yra didžiulis. Iš tikrųjų yra didžiulis spaudimas. Verslas nenori papildomai investuoti. Aišku, tada klausimas, kur yra viešasis interesas? Nes daugeliu atvejų verslas pirko ne žemę, o pirko pastatus, kurie yra sugriuvę ir tikrai nenaudojami pagal savo paskirtį.
Dar yra viena problema, kad mes iki šiol neturėjome netgi metodikos, kiek perkamam pastatui eksploatuoti reikia žemės, todėl ir turime tokią situaciją, kada prie pamatų bloko arba garažo pamatuojami keli hektarai žemės. Aš manau, jūs visi puikiai tą situaciją žinote, tik dabar kažkodėl Žemės ūkio ministerija ir aš, kaip ministras… bandoma ant manęs sukarti visus šunis.
Penktas klausimas. Žemės ūkio ministerija šių metų kovo16 dieną paskelbė Nacionalinės žemės tarnybos reorganizavimo planus. Klausimas – ar manote, jog iki apskričių administracijų panaikinimo 60 etatų turėjusi, o šiandien iki 964 etatų išsipūtusi tarnyba turi apsiriboti tik kosmetinėmis, o ne esminėmis reorganizacijomis?
Aš manau, kad yra pateikiami ne tokie skaičiai. Žinote, kad Nacionalinė žemės tarnyba tą tarnybą perėmė iš apskričių. Apskričių viršininkų administracijų žemės tvarkymo departamentuose, skyriuose dirbo 1 tūkst. 370 darbuotojų. Tai jeigu dabar tas skaičius – 60 etatų – yra lyginamas, aš galiu pasakyti, kad šiandien tų, kurie administruoja arba valdo tą procesą, t. y. Žemės išteklių departamentas, yra tik 19 etatų.
Aš iš šios tribūnos noriu pasakyti aiškiai, kad tik dabar mes pradėjome Nacionalinės žemės tarnybos reformą ir ji tikrai bus tęsiama. Dabar yra daugiau ar mažiau užbaigta centrinės Nacionalinės žemės tarnybos reforma, eisime toliau į rajonus ir apskritis. Tikrai bus daroma reforma. Aišku, mes galvojame, siekdami nepriskaldyti malkų, gal pasirinkti vieną pilotinį projektą ir vienoje apskrityje, nes galvojame apie jungimą. Šiuo atveju mes tikrai labai diskutuojame, kad vienas iš pilotinių projektų galėtų būti Klaipėdos apskrityje, bet jūs irgi puikiai suprantate, kad tai yra ir patalpų klausimas. Tai nėra labai paprastai sprendžiama, bet mes tų planų tikrai neatsisakome ir mes tą darysime. Mes tikrai skaidrinsime Nacionalinės žemės tarnybos veiklą. Pradėjome nuo centrinės tarnybos, nes matome, kad trūksta kontrolės, pažiūrėjome, kas darosi vietoje, nes aš irgi turiu pripažinti, kad maždaug 90 % visų skundų, kuriuos gauna Žemės ūkio ministerija, yra susiję su žemės reforma.
Šeštas. 2017 m. kovo 15 d. pareiškėte nepasitikėjimą Nacionalinės žemės tarnybos vadovu, tačiau tam pačiam Nacionalinės žemės tarnybos direktoriui nuo 2016 metų rugpjūčio mėnesio iki 2017 metų balandžio mėnesio pabaigos buvo mokama 40 % priemoka prie atlyginimo. Prašom paaiškinti, kodėl, pareiškęs nepasitikėjimą tarnybos vadovu, iš karto nepanaikinote ministro įsakymo dėl priedo ir tai padarėte tik po opozicijos viešų klausimų?
Dėl paskutinio, kad tik po opozicijos klausimo. Tai tikrai netiesa, tą aš padariau savo iniciatyva ir tik tada, kada nepavyko susitarti su Nacionalinės žemės tarnybos vadovu, nes aš buvau bent jau keturis kartus jį išsikvietęs ir tikrai tikėjausi, kad pavyks sutarti geruoju. Tik po to, kai nepavyko susitarti, aš tikrai savo iniciatyva visiškai panaikinau priedą.
Šiuo atveju, aišku, aš turiu pripažinti, kad reforma stringa ir dėl tikrai per didelio valstybės tarnautojo apsaugojimo. Kiek žinau, dabar Seime yra Valstybės tarnybos įstatymas, aš irgi kreipiuosi ir prašau Seimo narių, kad palengvintų tą duoną, nes vykdyti reformą labai sunkiai sekasi. Aišku, labai sunkiai sekasi ir dėl įtakos. Jūs patys matote, jeigu mes tik kažkur reformą pradedame, iš karto prasideda – kodėl? Žuvininkystės tarnyba dirba gerai, kam tai daryti, kodėl tai daryti? Jūs, iš vienos pusės, kritikuojate, kad nedarome, iš kitos pusės, kai tik pradedame ką nors konkrečiai daryti, tada prasideda spaudimas, kad gal to nedarykite, gal tą darykite. Šitaip mes tikrai reformos neįvykdysime.
Aišku, naudodamasis proga… atgarsiai pasiekia dėl savivaldybių žemės ūkio skyrių. Iš tribūnos galiu tikrai atsakingai pasakyti, kad niekas nesiruošia žemės ūkio skyrių naikinti, bet, kalbant apie efektyvesnį valdymą, kitiems metams Žemės ūkio ministerijai 33 mln. mažinami asignavimai. Savivaldybių žemės ūkio skyrių funkcijoms vykdyti kiekvienais metais skiriami 8 mln. eurų. Iš tikrųjų mes neišvengiamai turime peržiūrėti, bet tai nereiškia, kad mes žadame naikinti. Kaip tik prieš kelias dienas kalbėjome, kad galbūt tiems žmonėms seniūnijose, atvirkščiai, pridėti funkcijų, pridėti funkcijų tam, kad žmonės tikrai būtų apkrauti, nes turbūt visi esate iš savivaldybių, irgi puikiai žinote situaciją, kad situacija žemės ūkyje pasikeitusi, kad daug funkcijų, pavyzdžiui, pieno kvotų administravimas, iš viso neliko. Mes išmokome deklaruoti, todėl neišvengiamai turi keistis administravimo ir valdymo aparatas. Mes negalime visko turėti (…), bet niekas nekalba apie naikinimą. Šiuo atveju aš labai prašyčiau, kad nebūtų politikuojama ir naudojamasi tokia proga.
Iš tikrųjų esu labai atviras visiems klausimams, ir netgi probleminiams. Sutinku, aš tikrai pats nesitikėjau, kad žemės reformos yra labai bloga situacija, bet tai nėra tai, ką mes padarėme. Tai yra palikimas, ir labai blogas palikimas. Mes bandome jį taisyti, bet nėra taip paprasta, nes interesai labai skirtingi. Verslas, visuomenė, valstybės interesai – suderinti juos nėra taip paprasta. Mes suprantame, reikalingos investicijos, neturime daryti problemų investuotojams, bet kada šiandien pusė Vilniaus yra pastatyta ant valstybinės žemės, parduoti objektai ir gyvenamieji namai, ir investuotojai yra išėję, tai kokia ateitis?
J. RAZMA (TS-LKDF). Atiduokite miesto žemę Aplinkos ministerijai.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Tiek turėjau atsakymų. Nieko mes nedarome slaptai, ne viskas vyksta ir ne viskas vyksta lengvai. Ieškome būdų, ieškome sprendimų.
PIRMININKAS. Dėkojame ministrui. Pagal Statutą pirmiausia klausia Seimo nariai, kurie raštu kreipėsi į ministrą. Pirmasis būtų J. Baublys.
J. BAUBLYS (LSF). Gerbiamasis ministre, šiuo metu labai aktualus klausimas yra ūkininkų, ūkininkaujančių nederlingose žemėse, tolesnis rėmimas ir naujo nenašių žemių žemėlapio sudarymas, kurį ne kartą kritikavo Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija, teigdama, kad daugiau tai yra politinis žemėlapis, nei specialistų parengtas žemėlapis. Jūs vakar 11 valandą savo darbotvarkėje skelbėte apie pasitarimą dėl nenašių žemių, tačiau socialiniai partneriai, t. y. Lietuvos nederlingų žemių naudotojų asociacija, nebuvo pakviesta.
Prašom pasakyti, su kuo jūs aptarėte tas problemas dėl nenašių žemių, jeigu socialiniai partneriai visiškai nežino, neinformuojami? Ar vėl nebus taip, kad daugiau politikai turi įtakos toms problemoms, tačiau ne socialiniai partneriai? Ačiū.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų galiu prisipažinti ir pasakyti, kad vakar nebuvo jokio aptarimo dėl nederlingų žemių. Buvo užsirašęs Telšių meras, norėjo susitikti, bet aš vakar negalėjau. Aš manau, kad meras gali atvažiuoti ir išsakyti nuomonę, bet tai nereiškia, kad tai yra koks nors politinis sprendimas.
Dabar apskritai dėl išmokų ir kompensacijų. Juozai, tu puikiai žinai, kad mano nuomonė yra vienareikšmiška ir aš darau viską, kad ta išmoka būtų. Aš labai tikiuosi paties palaikymo. Tu žinai, kad aš kreipiausi ir į Ūkininkų sąjungą, ir į kitas žemdirbių organizacijas, kad solidarizuodamiesi sutiktų iš pirmo ramsčio perkelti į antrą ramstį. Dėl šito neturėtų būti jokių priekaištų.
Dėl žemėlapio. Mes vėlgi nuėjome tuo keliu, ko ir nori žemdirbių visuomenė, kad pagal žemės našumo balą, tiksliau, pagal gaunamą derlių būtų nustatomos išmokos. Aš manau, kad nieko objektyvesnio mes šiuo atveju nesurasime. Jeigu nėra derliaus, tai turi būti mokama išmoka. Bet, aišku, išmokos dydis, tu pats supranti, ne nuo manęs priklauso. Mes dedame visas pastangas, peržiūrime Kaimo plėtros programą, vedame derybas su Finansų ministerija, bet šiandien aš negaliu pasakyti, kokias išmokas turėsime. Kaltinti mane, kad aš kažką…
PIRMININKAS. Kadangi klausimų laikas baigėsi, gal galėtume bendru sutarimu dar penkias minutes pratęsti, kad galėtų bent į porą klausimų atsakyti? Dėkoju.
Kitas klausia K. Glaveckas.
K. GLAVECKAS (LSF). Gerbiamasis ministre, iš tikrųjų opozicijos pareiga yra kartais siūlyti tai, ko negalima padaryti, ir jūs neįsižeiskite. Aš manau, kad jūs gana iš esmės atsakėte į tuos klausimus ir minėjote tas problemas, kurios yra, bet mano klausimas būtų visų pirma susijęs su tuo, kad vis dėlto valstybinis interesas iš žemės ūkio yra tas, kad galima būtų kuo daugiau aprūpinti savo krašto gyventojus maisto produktais mažomis kainomis, kuo mažesnėmis kainomis, kiek leidžia aplinkinės rinkos ir viskas.
O dabar mūsų ekspertai – Europos Sąjungos Komisijos nariai paskelbė, kad šiais metais maisto produktų kainos vidutiniškai dėl nederliaus ar dar kitų dalykų, dėl spekuliacijų, dėl kitų, jau gali kilti iki 6–7 %. Iš tikro tas dydis kelia nerimą, matyt, tas neramumas dar skiriasi tuo, kad, pavyzdžiui, jaučiu Amerikos žemės ūkio ministras atsikėlęs skaito, koks yra biržoje grūdų, gyvulių, miežių ar rugių kursas. Aišku, jums atsikėlus ryte skaityti reikia ne tai, koks Lietuvos kursas, kokia kviečių kaina ir kaip parduosite, bet kaip jūs žiūrite, kad tos kainos, žadama, kils ir kaip galėsite reguliuoti? Reguliavimo priemonių iš tikro labai nedaug yra, o kainų didėjimas nebus visiškai kompensuotas atlyginimų augimu.
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Gerbiamasis Kęstuti, iš tikrųjų turbūt jokiu būdu nesulaukčiau jūsų palaikymo, jeigu sakyčiau, kad valstybė turėtų ir galėtų reguliuoti kainas. Nors ateityje, aš manau, esame įsipareigoję ir Žemės ūkio ministerija, ko gero, parengs projektą kriziniam laikui, kaip, pavyzdžiui, mes turėjome po Rusijos embargo. Manau, mes tą periodą galėtume įvardinti kaip krizę ir tokį įstatymą mes galėtume turėti trumpą laikotarpį, kol pasibaigs krizė, kad reguliuotume tuos gamintojų, perdirbėjų ir prekybininkų santykius. Kitos galimybės laisvojoje rinkoje mes iš esmės neturime. Aš esu ne kartą girdėjęs mūsų verslininkų, pavyzdžiui, pieno perdirbėjų, pasakymą, kai jie motyvuoja, kodėl kyla vidaus rinkos kainos. Jie sako, kad mums labiau apsimoka eksportuoti – tai kodėl mes turėtume vidaus rinkai parduoti pigiau, negu mes eksportuojame? Čia yra verslo supratimas, man atrodo, kad šiuo atveju, jeigu mes kalbame apie laisvąją rinką, daryti įtaką kainoms mes iš esmės neturime jokių galimybių. Jos priklauso tik nuo pasaulinių rinkos kainų, ar ten būtų pieno produktų, ar grūdų.
Ką mes galime padaryti ir ką mes darome, ir tas Vyriausybės priemonių plane yra numatyta, yra vadinamosios trumposios maisto grandinės. Mes dabar bandome pradėti nuo darželių, mokyklų, nuo kitų valstybinių įmonių tam, kad ūkininkai galėtų tiesiogiai tiekti. Mes buvome susitikę jau su Savivaldybių asociacija, sudarėme darbo grupę. Aišku, ten šiek tiek Viešųjų pirkimų įstatymą reikėtų tvarkyti. Tą mes galime, aišku, galime skatinti ir kita, ir skatinsime pardavimą turguje, ir internetinę prekybą. Tą mes iš tikrųjų darome, bet prekybos tinkluose, aišku, labai gaila, bet galimybės kaip nors… Žinoma, aš nežinau, su kuo susijusi ta prognozė dėl maisto produktų kainų augimo, nes mes matome ir pačios žaliavos, sakykime, grūdų ar pieno, nuolatinį svyravimą. Dabar iš tikrųjų yra kilimas pieno produktų, grūdų kainų irgi, bet žinoma situacija Pietų Europoje: kuo baigsis sausra, kokios bus pasekmės, šiandien sunku prognozuoti. Tos kainos gali šauti į viršų ir šiuo atveju mes, deja…
PIRMININKAS. Kadangi laikas visai į pabaigą, tai paskutinis klausia Juozas Liesys. Atsiprašau, Jonas – Jonas Liesys.
J. LIESYS (LSF). Noriu pasakyti ir paklausti. Žemės grąžinimas taip, kaip daina, prasidėjo prieš 25 metus. Ji tapo nekilnojamuoju turtu ir kilnojamąja vieta. Trakai, Vilnius irgi jau žemės tiek neturi. Ar nematote galimybės piniginiu ekvivalentu su žmonėmis atsiskaityti, kad būtų klausimas išspręstas? Jūs dabar paminėjote, kad žemę tikrai grąžinsite ir baigsite reformą. Ar negalite pasakyti, kada tai bus padaryta, ar kitąmet, ar 2020 metais, ar šios kadencijos metu, ar jūsų ministravimo metu, kas labai svarbu?
Ir dar vienas dalykas. NŽT daug praleido… yra padariusi klaidų. Grąžino žemę su elektros linijomis, su nematytais… miškais. Dabar žmonės eina į teismus ir kariauja. Kaip čia išspręsti tą problemą būtų galima?
B. MARKAUSKAS (LVŽSF). Iš tikrųjų dėl žemės reformos užbaigimo mes esame įsipareigoję kaimiškosiose teritorijose kitais metais užbaigti reformą. Mes tikrai matome tą galimybę, tik labai prašau Seimą, kad, kai ateis įstatymo pataisos, kurios nebeleis nešioti išvadų, tų vadinamųjų išvadų dėl iš vienos kadastrinės vietovės į kitą, tai jeigu Seimas čia pritars ir nuspręs tą nuostatą… tai aš manau, kad kitais metais kaimiškosiose teritorijose žemę grąžinsime, nes labai nedaug yra likę. Su miestais yra didesnė problema, mes esame įsirašę, kad miestuose žemės reforma bus užbaigta 2020 metų pirmąjį ketvirtį. Aš irgi matau realų šansą, kad tą galima padaryti.
Dabar pats geriausias dalykas mums būtų atsiskaityti pinigais, nekiltų problemų, jeigu mes galėtume atsiskaityti, nes nebe daug yra likusiųjų, kuriems negrąžinta rinkos kaina. Bet šiuo atveju mes matome, kad būtų didžiulė problema, nes tikrai būtų teisminiai ginčai. Tie, su kuriais jau yra atsiskaityta ne rinkos, o nominalia verte, tikrai kreiptųsi į teismą dėl pažeistų jų interesų. Čia yra didelė problema. Nominalia verte priversti ir grąžinti būtų tikrai sudėtinga. Mes matome, kad dar yra galimybė, yra žemės. Jeigu savivaldybė geranoriškai ir pagal naujas įstatymo pataisas formuos tuos sklypus, identifikuos, tai mes matome, kad yra galimybė grąžinti netgi ir Vilniuje žemę.
PIRMININKAS. Dėkojame žemės ūkio ministrui B. Markauskui. Laikas klausti baigėsi. Kviečiu registruotis tuomet.
Užsiregistravo 34 Seimo nariai. Birželio 27 dienos rytinį posėdį skelbiu baigtą. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: LLRA-KŠSF – Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS‑LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija; TTF – frakcija „Tvarka ir teisingumas“.