Stenogramas galima rasti |
Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija |
|
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
VIII (PAVASARIO) SESIJOS
RYTINIO posėdžio NR. 352
STENOGRAMA
2024 m. kovo 21 d.
Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo
Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Labas rytas, gerbiami kolegos! Pradedame kovo 21 dienos, ketvirtadienio, rytinį Seimo posėdį. (Gongas) Kviečiu registruotis.
Užsiregistravo 108 Seimo nariai.
10.00 val.
Seimo seniūnų sueigos patikslintos 2024 m. kovo 21 d. (ketvirtadienio) posėdžių darbotvarkės tvirtinimas
Gerbiami kolegos, darbotvarkės 1 klausimas – darbotvarkės tvirtinimas. Nieko nematau prie mikrofonų. Ar galime darbotvarkei pritarti bendru sutarimu? Galime pritarti bendru sutarimu. Dėkoju.
10.01 val.
Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3203(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-2 klausimas – Seimo nutarimo „Dėl Krašto apsaugos sistemos stiprinimo ir plėtros programos patvirtinimo“ projektas Nr. XIVP-3203(2). Priėmimo stadija. Kviečiu Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininką į tribūną. Priėmimas pastraipsniui. Pirmiausia pradėsime nuo priedo. Dėl I skyriaus yra Teisės departamento pastaba. Gal galėtumėte pristatyti ją ir komiteto nuomonę?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF*). Gerbiama Seimo Pirmininke, labai ačiū. Tai yra tikslinanti pastaba ta prasme, kad tų sąvokų, kurias mes buvome įrašę, nėra įstatyme. Mes sutikslinome su įstatymu. Todėl siūlome pritarti šiai Teisės departamento pastabai.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Gerbiami kolegos, ar galime pritarti I skyriui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta.
Dėl II skyriaus taip pat Teisės departamentas pateikė tris pastabas. Dviem iš jų komitetas pritarė, vienai nepritarė. Gal galėtumėte pristatyti?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tam, kam pritarėme, mes tiesiog irgi adaptavome sąvokas. O nepritarėme palikti sąvoką „komendantiniai vienetai“. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad KAS plėtros programa, kurią dabar priimsime, šiek tiek nubėgo toliau negu įstatymai. Įstatymas dėl komendantinių vienetų yra pateiktas, jis dabar laukia Vyriausybės išvados. Mes integruosime tas sąvokas ir tą dilemą išspręsime.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti visam II skyriui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Ačiū, pritarta.
Dėl III ir IV skyrių Teisės departamentas… atsiprašau, dėl III skyriaus pastabų nėra. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Dėl IV skyriaus yra Teisės departamento pastaba. Gal galėtumėte pristatyti?
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, čia yra numeravimo reikalai, tai tiksliname pagal Teisės departamento pasiūlymus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti IV skyriui, suredaguotam pagal Teisės departamento pasiūlymą? Ačiū, pritarta.
Dėl V skyriaus yra pasiūlymas… atsiprašau, dėl V skyriaus nėra pasiūlymų. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta. Toliau dėl priedo yra Teisės departamento pasiūlymas. Prašau pristatyti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, čia vėlgi yra tų pačių sąvokų derinimas su įstatymu. Mes pritarėme ir patikslinome.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti priedui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabas? Ačiū.
Ir 2 priedas. Dėl jo taip pat yra viena pastaba… ne, atsiprašau, dėl 2 priedo pastabų nėra. Ar galime 2 priedui pritarti bendru sutarimu? Ačiū, pritarta.
Taigi mes dabar grįžtame į pačią nutarimo pradžią. Ar galime priimti 1 straipsnį? Dėl jo pastabų nėra gauta. Ačiū, pritarta bendru sutarimu.
Dėl 2 straipsnio yra Teisės departamento pastaba. Prašau pristatyti.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Pirmininke, čia yra tiesiog techninė pastaba – vietoj „priėmimo“ žodis „įsigaliojimo“. Mes pritarėme Teisės departamento pastabai.
PIRMININKĖ. Ar galime pritarti 2 straipsniui, kaip jis suredaguotas pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta.
Dėl 3 straipsnio taip pat yra viena Teisės departamento pastaba.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, ir mes jai pritarėme su visais pakeitimais ir papildymais.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Ar galime pritarti 3 straipsniui, suredaguotam pagal Teisės departamento pastabą? Ačiū, pritarta. Dėkoju, gerbiamas komiteto pirmininke.
Dabar pereiname prie motyvų. Užsirašė kalbėti daug Seimo narių. Pirmasis už kalba V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Iškilus naujoms aplinkybėms dėl visų PVM’ų, galimai melagingas, neteisingas PVM’as (pridėtinės vertės mokestis), turiu daug klausimų finansų policijai. Darbo partija imasi iniciatyvos išsiaiškinti nuostolius ir kitas teisingumo nebuvimo pasekmes. Siūlau susilaikyti, kol nebus išsiaiškinta.
PIRMININKĖ. Bet jūs kalbate už?
V. VALKIŪNAS (DPF). Aš susilaikau, nes susilaikymas yra tarpinis tarp to ir to, nėra tokios opcijos, tai aš susilaikau.
PIRMININKĖ. Ne visai taip, jūs kalbate už.
V. VALKIŪNAS (DPF). Nekalbu už…
PIRMININKĖ. A. Mazuronis kalba prieš. Prašom.
A. MAZURONIS (DPF). Labai ačiū. Gerbiami kolegos, aš ne tai, kad prieš, bet noriu atkreipti dėmesį į keletą labai svarbių detalių, mano nuomone. Minėtame dokumente, kurį dabar svarstome, iš tikrųjų yra keletas nuostatų, tokių kaip: a) visuotinis šaukimas; b) 3 % gynybai nuo bendrojo vidaus produkto, kurios galbūt ir teisingos, bet jų nėra nacionaliniame politinių partijų susitarime. Jų nėra tame susitarime ne šiaip, diskusija buvo, diskutuojant dėl nacionalinio susitarimo tarp skirtingų politinių jėgų, tačiau nuostatos neatsirado ten todėl, kad nebuvo politinio susitarimo. Mes dabar priimame teisės aktą – žemesniu teisės aktu bandome įtvirtinti tai, ko nėra strateginiuose dokumentuose, jeigu taip galima pasakyti, arba strateginiame susitarime tarp parlamentinių politinių partijų. Ta praktika nėra gera, kai žemesniais teisės aktais mes bandome tam tikru jėgos būdu primesti tam tikras nuostatas politinėms jėgoms, nors jos joms nepritaria. (Balsai salėje) Tai aš sakau: visuotinis šaukimas, 3 % nuo bendrojo vidaus produkto. Ten yra įtvirtinta tai, dėl ko nepavyko susitarti, tvirtinant nacionalinį skirtingų politinių partijų susitarimą. Tas ėjimas per žemesnį teisės aktą nėra geras ir praktika nėra gera. Man atrodo, būtų daug teisingiau vėl sukviesti visų partijų atstovus, kurie užsiima nacionalinio saugumo, gynybos temomis, susodinti prie bendro stalo ir apšnekėti, ir išdiskutuoti. Galbūt yra poreikis, aš girdžiu, ir iš Laisvės partijos, iš kitų frakcijų, galbūt yra poreikis grįžti tik prie nacionalinio susitarimo, prie tam tikrų nuostatų, pasikeitus kokioms nors, nežinau, geopolitinėms, saugumo grėsmėms ir panašiems dalykams. Ten reikėtų įtvirtinti visų pirma tuos dalykus ir tik tada eiti prie žemesnių teisės aktų. O tai, kas dabar yra daroma, gilinantis į politinę technologiją, yra daroma nevisiškai teisingai ir nevisiškai korektiškai.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Anušauskas.
A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, šios programos krašto apsaugos sistema iš Seimo laukė jau pusę metų. Būtų gerai, kad jinai būtų priimta, nes daugelio pajėgumų vystymasis remiasi būtent šia programa. Aš manau, 6 mėnesių Seime tikrai pakako diskutuoti ir dėl ką tik paminėtų klausimų. Tik atkreipiu dėmesį, kad kai kalbame apie tuos procentus, tai čia, aš tik priminsiu pavadinimą, yra 2024–2030 metų finansavimo projekcijos. Tai nėra biudžetinis įstatymas, tai finansavimo projekcijos, nurodant, koks minimalus poreikis yra krašto apsaugos sistemai finansuoti. Jisai gali būti ir didesnis, bet yra brėžiama tokia finansavimo projekcija. O dėl konkrečių dalykų, biudžetinių, politinio susitarimo, aš manau, kad taip, apie tai reikia kalbėtis, priimti sprendimus. Dar kartą tiesiog pabrėžiu, kad buvo 6 mėnesiai diskusijų Seime, tikrai pakako laiko ir tuos skaičius tikslinti, ir juos aptarti. Dabar, priėmimo stadijoje, siūlau tikrai ne stabdyti, o balsuoti už, krašto apsaugos sistema šios programos laukia.
PIRMININKĖ. Ačiū. M. Puidokas kalba prieš.
M. PUIDOKAS (MSNG). Kalbėkime faktais. Pirmas faktas, kad 2023 metais gynybos biudžetas buvo virš 2 mlrd., 2,77 % nuo bendrojo vidaus produkto. Šiemet – 2024 metams – yra numatyta vėlgi 2,77 %, 2 mlrd. 91 mln. eurų biudžetas gynybai. Akivaizdu, kad problema yra ne biudžeto dydis ar jo didinimas iki 3 %, bet visų pirma užtikrinimas, kad pinigai, skirti krašto apsaugai, būtų panaudojami skaidriai. Tai, ką mes matome dabar iš dabar jau atsistatydinusio krašto apsaugos ministro A. Anušausko ir greičiausiai būsimo ministro L. Kasčiūno retorikos, akivaizdu, kad dėl to skaidrumo yra labai rimtų problemų, ir mes matome, kad Lietuvoje jau daugybę metų yra tai „auksinės“ kareivinės, tai „auksiniai“ šaukštai, kai pinigai nueina visiškai ne ten, kur reikėtų mūsų kariuomenei. Jeigu mes pinigus panaudotume tikslingai, investuodami juos į gynybos pramonę, į darbo vietų kūrimą, paimkime bet kurią sritį – nesvarbu, ar tai būtų dronai, ar uniformų siuvimas NATO, tai turbūt pusė NATO uniformų galėtų būti pasiuvama Lietuvoje, bet šiandien tas nėra daroma.
Dažnai bendrauju su karininkais ir su kareiviais ir akivaizdu, kad dėmesys mūsų personalui ir tiems žmonėms, kurie pirmieji turėtų ginti Lietuvą, yra netinkamas ir ne toks, koks jis turėtų būti. Vadinasi, vėlgi tie didžiuliai pinigai, paskirti iš mūsų valstybės biudžeto, yra panaudojami ne ten, kur turėtų. Dėl to toks projektas, pagrįstas žmonių mokesčių kėlimu, apie ką atvirai kalba konservatoriai, negali būti palaikytas šioje stadijoje. Pasakykite, kaip – iš rezervo ar iš kitų priemonių, bet nedidindami mokesčių gyventojams jūs tą problemą išspręsite ir užtikrinsite skaidrų mokesčių panaudojimą. Tada bus galima apie tai kalbėti. Dabar aš prieš.
PIRMININKĖ. V. Semeška – motyvai už.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke. Apie kosmosą ir kosmines pajėgas aš čia nekalbėsiu, kaip ką tik kolega pasisakė, tačiau ši plėtros programa – tikrai svarbus dokumentas. Jis buvo pirmą kartą pateiktas Seimui 2023 m. vasario 22 d. Keletą kartų grąžintas atgal tobulinti. Tikrai užtrukome ganėtinai ilgai ir pats metas priimti. Kariuomenė ir krašto apsaugos sistema jo laukia, nes yra ką veikti. Reikia toliau plėtoti mūsų sausumos pajėgas ir jas stiprinti. Ypač svarbi programa ir jūrų pajėgoms – tikrai turime atnaujinti laivyną. Visai netrukus turėsime naują laivą, jis į Klaipėdą atplauks greičiausiai metų viduryje. Oro pajėgos ir oro gynyba, tikrai ganėtinai svarbi, numatyta programoje. Specialiųjų operacijų pajėgos stiprinamos. Nepamirškime, kolegos, ir apie kibernetinį saugumą, tai yra Nacionalinį kibernetinio saugumo centrą, kuris vykdo ypač svarbias užduotis mūsų valstybės saugumui, kibernetiniam saugumui, ir ne tiktai Lietuvos kariuomenei, tačiau atsakingas už visos valstybės kibernetinį saugumą. Tad programa parengta, išdiskutuota, pats metas ją patvirtinti. Linkiu mums darniai ir visiems kartu prisidėti prie krašto apsaugos stiprinimo. Balsuokime už. Ačiū.
PIRMININKAS. V. Ąžuolas – motyvai prieš.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, iš tikrųjų tai yra eilinis pavyzdys, kad konservatoriais negalima pasitikėti. Kaip išdūrė su karių siuntimu į Ukrainą – pasirodo, per karo laikotarpį mes nesiuntėme ten jokių instrukcijų, dabar siųsime. Su šia visa programa irgi atsiranda visuotiniai šaukimai, dar visokios nesąmonės. Ministras šneka apie šešėlį pirkimuose ir dabar didinkime dar finansavimą! Žinoma, kad kuo daugiau šešėlio būtų ir įsavintų pinigų. Bet juokingiausia yra turbūt tai, nesvarbu, kiek procentų parašyta, turėjome milijardą pradžioje kadencijos, dabar turime du, ir kokia iš to nauda? Realybė yra ta pati – viduje yra nesusitvarkoma su tuo, kas vyksta. Na, bet, žinoma, labai gerai, kad jūs taip darote. Prarasite paskutinį pasitikėjimą ne tik Seimo narių, bet ir tautos. Ir ką jūs atnešite, dažniausiai teks balsuoti prieš. Ir dabar to įrodymas, kad teks imti pertrauką. Šaunuoliai, gerai išdūrinėjate, ir krašto gynybą išdūrinėjate. Labai gerai darote, toliau taip varykite!
PIRMININKĖ. V. Rakutis – motyvai už.
V. RAKUTIS (TS-LKDF). Gerbiami kolegos, iš tikrųjų atidėlioti šitos programos priėmimą yra ne laikas ir ne vieta. Būtent krašto apsaugos pajėgumų vystymas dabar turi būti pagrindinis mūsų Seimo prioritetas, nes tokios programos sudaro sąlygas daryti visus reikalingus pirkimus ir ruošti kariuomenę tam uždaviniui, kurio, gali būti, artimiausiu metu teks imtis – ginti tėvynę. Tai manau, kad ne laikas ir ne vieta dabar žaisti žaidimus, o jeigu yra kokių nors abejonių dėl skaidrumo, yra parlamentinės priemonės. Per parlamentinę kontrolę patikrinkime, esamus trūkumus ištaisykime, bet nestabdykime krašto gynybos pasirengimo. Dėkui.
PIRMININKĖ. Paskutinis dėl motyvų prieš kalba A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Tikrai dabar ne laikas spręsti tuos dalykus, kai valdantieji tarpusavyje daužo lėkštes savo virtuvėje, darydami didžiulę žalą Lietuvos gynybai ir Lietuvos saugumui. Argi šiuo nutarimu galima bus šį skandalą, kuris kilo Krašto apsaugos ministerijoje, uždengti? Greičiausiai, kad ne. Aš asmeniškai nesu prieš visuotinį šaukimą – tai gera priemonė ir ją palaikau, tačiau aš prieš neefektyvų ir galbūt neteisėtą pinigų taškymą krašto apsaugos reikmėms ir iš tautos reikalavimą, kad štai duokite dar pusę milijardo, padidinkime iki 3 %, po to dar kūrybos… O kaip tie pinigai išleidžiami? Vakar Audito komitete kamantinėjome Valstybės kontrolę, tai galų gale prisipažino, kad nebuvo atliktas nė vienas krašto apsaugos sistemos įsigijimų Valstybės kontrolės auditas. Viskas vyksta už uždarų durų. Tos pačios „Nota bene“, kurios pirko „auksinius“ šaukštus, pakeitusios pavadinimus greičiausiai iki šiol ganosi. Pažiūrėkime, koks neskaidrus buvo bokserių įsigijimas, kai reikėjo Europos Komisijai aiškintis. Tuo pačiu metu, 2016 metų rugpjūčio mėnesį, kai buvo sukeltas skandalas dėl „auksinių“ šaukštų, nupirkti 88 bokseriai iš eksperimentinės gamyklos, iš kurios pasitraukė britai, liko tik olandai su vokiečiais. Po to ilgai turėjome problemų. Ačiū Dievui, gal pavyko sureguliuoti tuos bokserius, kad jie tiktų gynybai, bet už juos buvo permokėta. Visi pirkimai daromi po kilimu. Aš prieš tokį mūsų visuomenės, mūsų mokesčių mokėtojų pinigų taškymą. Tai turi būti skaidru ir jokia čia paslaptis.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. L. Kasčiūnas, rodos, buvo pats pirmasis prie šoninio mikrofono. Dėl vedimo tvarkos.
L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Gerbiama Seimo Pirmininke, mes tikrai su opozicija galime pasiaiškinti dėl kai kurių sąvokų, bet aš noriu iškart visiems pasakyti – visuotinis šaukimas Lietuvoje yra nuo 2014 metų, jis yra reguliuojamas ribiniais skaičiais. Jeigu būtų sąvoka „visuotinis privalomas šaukimas“, tada aš su pastaba sutikčiau. Jūs dabar diskutuojate ir kritikuojate tai, kas Lietuvoje yra jau visą dešimtmetį.
PIRMININKĖ. D. Gaižauskas.
D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). Labai ačiū. Išties labai svarbus nutarimas. Jeigu mes norime visi jį priimti vieningai šiuo labai svarbiu metu, tačiau kyla diskusijų, interpretacijų, mes siūlome daryti pertrauką Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos vardu iki kito posėdžio, tai yra iki vakarinio, susirinkti ir padiskutuoti dėl to, dėl ko dabar kilo klausimų, apie kuriuos mes tikrai net nekalbėjome Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete. Buvo aiškinamas vienas, dabar vėl atsirado kitas. Kad nebūtų bet kokių interpretacijų, mes prašome pertraukos iki kito posėdžio.
PIRMININKĖ. Ar galime bendru sutarimu pritarti pertraukai iki vakarinio posėdžio? (Balsai salėje) Galime? Ne, reikalaujate balsuoti. Gerai. Balsuojame dėl pertraukos. Valstiečių ir žaliųjų frakcijos prašymu, pertrauka iki kito posėdžio.
Balsavo 112: už – 55, prieš – 51, susilaikė 6. Pertraukai pritarta. Popietiniame posėdyje grįšime prie priėmimo.
V. Semeška norėjo pasisakyti dėl vedimo tvarkos.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Pirmininke, atsiprašau, norėjau prisiduoti – ne savo mygtuką paspaudžiau, nes buvo tuščia vieta, nepastebėjau. (Balsai salėje) Aš prisiduodu sąžiningai. Tai yra neapsižiūrėjimas, mano klaida. Atsiprašau.
PIRMININKĖ. Ačiū. Dėkoju. Gerbiami kolegos… Prašau. B. Pietkiewicz.
B. PIETKIEWICZ (MSNG). Prašau įskaityti mano balsą už.
PIRMININKĖ. Dėkui.
10.19 val.
Baudžiamojo proceso kodekso 21, 22 ir 1891 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3355(2)ES (priėmimas)
Toliau darbotvarkės 1-3.1 klausimas – Baudžiamojo proceso kodekso kelių straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3355. Priėmimo stadija. Keturi straipsniai. Nė dėl vieno iš jų nėra gauta pastabų ir pasiūlymų. Ar galime kiekvienam pritarti bendru sutarimu? Dėkui, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Apsispręskime balsuodami. Kas pritariate Baudžiamojo proceso kodekso pakeitimo projektui, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 115: už – 113, prieš nebuvo, susilaikė 2. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3355) priimtas. (Gongas)
10.20 val.
Baudžiamojo kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3356(2)ES (priėmimas)
Darbotvarkės lydimasis 1-3.2 klausimas – Baudžiamojo kodekso priedo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3356. Jį sudaro vienas straipsnis. Dėl jo pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime. Kas pritariate projektui Nr. XIVP-3356, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 108: už – 107, prieš nebuvo, susilaikė 1. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3356) priimtas. (Gongas)
10.21 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3234(2)ES (priėmimas)
Kitas darbotvarkės 1-4 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 66 ir 67 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-3234(2). Pakeitimą sudaro du straipsniai. Dėl jų pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė. Balsuokime. Kas pritariate projektui Nr. XIVP-3234, balsuojate už, kas manote kitaip, balsuojate kitaip.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109: už – 101, prieš nebuvo, susilaikę 8. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-3234) priimtas. (Gongas)
Replika po balsavimo – D. Griškevičius.
D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dėkoju, Pirmininke. Aš norėčiau vis dėlto pasitikslinti. Vienas kolega minėjo, kad ne už save pabalsavo. Turbūt viskas gerai, žmonės mes, klystame, galbūt ne tą… (Balsai salėje) Atsiprašau, sakė, kad nespėjo pabalsuoti ar kaip?… Jūs patikslinkite. (Balsai salėje) Kad ne savo pultą paspaudė, taip, teisingai? Bet pažiūrėjome į balsavimą ir visa eilė, kur jūs esate, visi balsavo. Ar negali būti taip, kad balsuota ir už save, ir už kitą kolegą? Tai aš tikrai nenoriu nieko kaltinti, aš tiktai noriu patikslinti. Kad būtų mažiau interpretacijų, gal būtų visai tikslinga Etikos ir procedūrų komisijai vis dėlto patikrinti ir išsklaidyti visas galimas interpretacijas.
PIRMININKĖ. Tegul pakomentuoja pats Seimo narys. Kolegos, tikrai jūsų prerogatyva kreiptis į Etikos ir procedūrų komisiją, jeigu yra bent mažiausių abejonių dėl to, kas… dėl pateiktų paaiškinimų. V. Semeška. Prašau.
V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dėkui kolegai, kad nori išsiaiškinti. Tikrai aš čia stovėjau, norėjau repliką pasakyti, prasidėjo balsavimas, grįžau į vietą, bėgau ir mačiau, kad tuščia vieta, pagalvojau, kad čia mano, neįžiūrėjau, per toli pavardė buvo, dar esu… ir balsavau, bet paskui už save nuėjęs vėliau balsavau. Kiek pastebėjau, gerbiamas Vytautas balsavo už save.
PIRMININKĖ. V. Juozapaitis. Prašau.
V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Kadangi mano darbo vieta tapo nusikaltimo liudininke, mygtukas, kai aš atsisukęs pamačiau, kad mano pultas, arba ta vieta… na, aktyvuotas ir jau dega, aš savo rodomuoju pirštu dar kartą paspaudžiau tą patį mygtuką. Taigi, aš perbalsavau jau pagal save, o kolega grįžo prie savo prigimtinio pulto ir tą patį padarė rodomuoju pirštu paspaudęs taip pat savo mygtuką dar kartą. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ačiū už išsamų paaiškinimą. A. Skardžius, matyt, ta pačia tema norėtų. Prašau.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Taip, kadangi ponas V. Juozapaitis nepamatė, buvo nusisukęs, kai tiesėsi V. Semeškos ranka, todėl aš siūlau atlikti tyrimą, išsiaiškinti, paimti piršto antspaudus, ar nebuvo sulaužyta Konstitucija. (Balsai salėje)
PIRMININKĖ. Gerbiami kolegos, jei… Dar kartą pakartosiu, yra aiškios procedūros. Jeigu turite abejonių, kreipkitės į Etikos ir procedūrų komisiją. Siūlau to tokio šmaikštavimo temos nebetęsti. Bet matau, kad V. Ąžuolas dar nori pasisakyti. Prašom. Paskutinis pasisakymas šia tema.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Kadangi P. Gražulį išmetėme už tai, ko nepadarė, nes nei įraše nesimato, nei niekur nėra, kad jis paspaudė, o čia du kolegos prisipažino, kad vienas paspaudė, kitas neaiškiu pirštu dar užtvirtino, tai reikia išsiaiškinti, kaip su tais pirštais buvo, bet būtų gerai vienam kolegai pačiam atsistatydinti.
10.25 val.
Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1712(2) (priėmimas)
PIRMININKĖ. Tęsiame toliau. Darbotvarkės 1-5 klausimas – Administracinių nusižengimų kodekso 349 straipsnio pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-1712(2). Priėmimo stadija. Pakeitimą sudaro vienas straipsnis. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta. Dėl motyvų niekas neužsirašė, apsispręskime balsuodami.
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109: už – 104, prieš nėra, susilaikė 5. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-1712) priimtas. (Gongas)
10.26 val.
Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo Nr. IX-931 9, 16, 17, 21 straipsnių pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2107(2) (priėmimas)
Darbotvarkės 1-6 klausimas – Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimo įstatymo projektas Nr. XIVP-2107(2). Priėmimo stadija. Yra penki straipsniai. Pasiūlymų nėra gauta. Ar galime kiekvienam iš jų pritarti bendru sutarimu? Dėkoju, pritarta.
Dėl motyvų užsirašė kalbėti Seimo narių. Pirmoji kalba I. Pakarklytė – motyvai už.
I. PAKARKLYTĖ (LF). Dėkoju, Seimo Pirmininke. Nors šis projektas už savo pirminę versiją yra kiek švelnesnis, tačiau vis tiek jį palaikau visų pirma todėl, kad daug teisių yra paliekama savivaldai. Vadinasi, savivaldybių tarybos galės nustatyti civilinių pirotechnikos priemonių naudojimo tvarką, galės numatyti vietas, kur jos negalėtų būti naudojamos.
O apkritai kryptis griežtinti civilinių pirotechnikos priemonių naudojimą, tai yra fejerverkų naudojimą, yra teisinga, nes vis dėlto šiuolaikiniame tvariame mieste, manau, galima rasti kitų šventimo būdų, kurie nebūtų tokie teršiantys gamtą, kenkiantys laukinei gyvūnijai, gąsdinantys karo pabėgėlius. Yra daugybė puikių alternatyvų – dronai, lazerių šou. Ir džiaugiuosi, kad kai kurie miestai savo šventėse jau yra savarankiškai atsisakę šito šventimo būdo, nedraugiško gamtai ir žmonėms. Tai kviečiu palaikyti šį projektą.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai prieš – A. Bagdonas.
A. BAGDONAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Seimo Pirmininke, už suteiktą žodį. Gerbiami kolegos, neretai parlamente mes kalbame apie tai, kad savivalda turėtų daugiau savarankiškumo ir priimtų sprendimus, geriausiai atliepiančius būtent to rajono ar to miesto gyventojų poreikius. Tačiau šiuo įstatymo projektu, priešingai nei sakė I. Pakarklytė, mes norime nacionaliniu lygiu reglamentuoti pirotechnikos naudojimą savivaldybėse. Noriu atkreipti dėmesį, kad jau dabar ne viena savivaldybė yra nusprendusi apskritai atsisakyti fejerverkų. Tad siūlau leisti savivaldybėms savarankiškai apsispręsti ir tikiu, kad einant tokiu keliu mums nereikės toliau tęsti draudimo politikos. Todėl šio įstatymo projekto palaikyti aš tikrai negaliu. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Vyšniauskas.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Aš norėčiau patikslinti kelis dalykus. Kai kalbame apie savivaldą, savivalda šiandien gali nuspręsti pati savo šventėse nenaudoti pirotechnikos, nenaudoti pirotechninių įrenginių. Pavyzdžiui, jeigu savivaldybė organizuoja Naujųjų Metų šventę, tada gali pati nuspręsti naudoti lazerius. Tačiau kai turime atvejus dėl visokių privačių iniciatyvų, savivaldybė neturi galios ir teisės nieko reguliuoti. Vilniaus miesto savivaldybė yra padariusi vienintelį atvejį su „Vilniaus fejerija“, su festivaliu, kuris iš tikrųjų buvo toks labai triukšmingas, buvo neišduotas leidimas, bet ne dėl pirotechnikos, o, kiek žinau, dėl tam tikrų kitų priežasčių. Buvo rasta teisinė galimybė sustabdyti festivalį dėl netiesioginės priežasties.
Savivaldai šituo įstatymu mes kaip tik suteikiame žymiai daugiau galių, savivaldai suteikiame galimybę pačiai reguliuoti savo teritoriją, kur leisti, kur neleisti, galbūt nustatyti tam tikras zonas, o galbūt ir uždrausti visoje teritorijoje. Kitas labai svarbus dalykas, kad šitame įstatymo projekte yra daug ir kitų gerų niuansų. Pavyzdžiui, amžiaus kategorija, nuo kada galima pirkti fejerverkus, kuriuos naudojame per šventes, numatome, kad nuo 18 metų. Taip pat numatome, kad pats platusis pardavinėjimas iš esmės bus tik gruodžio mėnesį, sezono metu. Visais kitais atvejais – tik pirotechnikos arba ginklų parduotuvėse, kur žmogui yra lengviau paaiškinama, ką daryti su tais fejerverkais. Atsiranda ribojimas prekiauti pirotechnika degalinėse ir panašiai. Įstatymas labai geras. Aš labai noriu padėkoti opozicijai, kuri inicijavo šį projektą, konkrečiai – socialdemokratui L. Jonauskui ir tiems kolegoms, su kuriais radome sutarimą komitete. Tikrai padarėme gerą kompromisinį projektą, jis suderintas ir su Europos Komisija, jis yra notifikuotas. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai prieš – V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, gerbiama Pirmininke. A. Vyšniauskas Pietų Lietuvoje turbūt nežino, kas dedasi Šiaurės Lietuvoje. Jau į oro uostus, kodėl, sako, važinėja į Rygą, o ne į Vilnių? Tai ir tie patys pirotechnikas naudojimai, fejerverkai visi – Šiaurės Lietuva važiuoja į Rygą ir tenai ir biržiečiai, ir kiti… L. Jonauskui turbūt yra žinoma, jis pats ten yra kiek kartų važiavęs į Rygą, todėl turbūt laviruoja į Rygą, o ne kad Lietuvoje pirotechnikos pasiekimai būtų prieinami, o ne kad kitur važiuotų. Tas pats A. Vyšniauskas jau produktų važiuoja pirkti į Lenkiją, tai galbūt ir fejerverkų važiuos, ir pirotechnikos pasiekimų pažiūrėti į Lenkiją.
PIRMININKĖ. A. Vyšniauskas apie pirotechnikos pasiekimus pasisakys. Prašau.
A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Na, gerbiamas Valdemarai, kai sugrąžinsi tas patrankas, iš kurių būtų galima pažiūrėti pirotechniką, tai ir į Šiaurės Lietuvą atvažiuosime. Tai sėkmės kovojant šitą kovą, pirmiau tai išsispręsti.
PIRMININKĖ. Motyvai už – A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pirmininke. Dabartinės technologijos nereikalauja patrankų. Bet aš noriu pasveikinti Seimą – mes atėjome iki priėmimo stadijos ir jau kalbame už, prieš. Pagal tai, kiek kalba už ir kiek prieš, matau, kad mes priimsime šitą įstatymą. Nemanau, kad fejerverkai yra gyvybiškai būtinas produktas ir kad be jo, taip sakant, ir sveikata blogesnė, ir gyvenimo kokybė nukenčia. Aš manau, kad mes galėtume racionaliau išnaudoti tuos pinigus, kuriuos iššaudome į dangų. Taip, labai gražu. Jeigu kam nors per mažai, kas vyksta Rygoje, galite nuvažiuoti į Sidnėjų arba į Tokiją, tai ten dar gražiau, ten dar daugiau šaudo. Bet aš manau ir kviečiu pritarti įstatymo projektui. Ačiū.
PIRMININKĖ. Ir paskutinis už kalba A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš pritariu šiam siūlymui ir norėčiau pailiustruoti turbūt vienu pavyzdžiu, kodėl šis įstatymas reikalingas. Tarkime, Trakų savivaldybė jau seniai yra priėmusi sprendimą, kad draudžiami fejerverkai Trakų teritorijoje, tačiau Trakų savivaldybei nepavaldus istorinis nacionalinis parkas ir jo buvęs direktorius ponas G. Abaravičius. Jį labai gynė gamtosaugininkai, kad negalima jo atleisti, nuomojo įvairiems renginiams Užutrakio dvarą. Šią vasarą ne kartą teko matyti ir fiksuoti nusikaltimą, kada priešais Užutrakio dvarą barža, prikrauta turbūt ne viena tona fejerverkų, ištempiama į Galvės ežero pakrantę ir sutemus yra pleškinama. Ten peri įvairiausios rūšys, saugoma teritorija. Kur Kultūros ministerijos atsakomybė? Juk šis parkas pavaldus tik Kultūros ministerijai, Trakų istorinis nacionalinis parkas. Greičiausiai su pono G. Abaravičiaus leidimu viskas buvo daroma. Todėl aš tikrai pasisakau už ir prieš tokius nusikaltimus, kuriais „aplinkosaugininkai“ (tokie kaip ponas G. Abaravičius) terorizavo ir mus, Trakų gyventojus, ir visą fauną.
PIRMININKĖ. Motyvai išsakyti. Apsispręskime balsuodami dėl Civilinių pirotechnikos priemonių apyvartos kontrolės įstatymo pakeitimo projekto Nr. XIVP-2107(2).
Šio įstatymo priėmimas
Balsavo 109: už – 99, prieš – 4, susilaikė 6. Įstatymas (projektas Nr. XIVP-2107) priimtas. (Gongas)
Baigėsi balsavimo langas.
10.36 val.
Seimo nutarimo „Dėl Modesto Gelbūdos atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio pareigų“ projektas Nr. XIVP-3559(2) (pateikimas, svarstymas ir priėmimas)
Gerbiami kolegos, toliau pereiname prie 1-8 klausimo – Seimo nutarimo „Dėl Modesto Gelbūdos atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio pareigų“ projekto Nr. XIVP-3559 svarstymo. Primenu, kad jį svarstysime vadovaudamiesi Statuto 218 straipsniu. 2 punkte sakoma, kad diskusijoje dėl Seimo pareigūno ar valstybės institucijos vadovo atleidimo pirmiausia kalba atleidimo iniciatorių atstovas (iki 10 minučių), po to pareigūnas, kurio atleidimo klausimas yra svarstomas (iki 30 minučių), pastarajam skiriama dar iki 30 minučių atsakyti į klausimus. 3 punkte sakoma, kad toliau diskusija tęsiama bendra tvarka. 4 punkte – sprendimas dėl Seimo pareigūnų ar valstybės institucijų vadovų atleidimo dėl nepasitikėjimo priimamas slaptu balsavimu daugiau kaip pusės visų Seimo narių balsų dauguma, sprendimas dėl Seimo pareigūnų ar valstybės institucijų vadovų atleidimo kitais pagrindais ir taip toliau. Dėkoju.
Toliau perduodu pirmininkavimą pirmajam pavaduotojui J. Razmai.
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Kaip jau supratome iš Seimo Pirmininkės paaiškinimo, pradedame svarstyti Seimo nutarimo „Dėl Modesto Gelbūdos atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio pareigų“ projektą Nr. XIVP-3559(2). Pranešėja yra Seimo Pirmininkė V. Čmilytė-Nielsen.
V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dėkoju, gerbiamas posėdžio pirmininke. Gerbiami kolegos, atsižvelgusi į tai, kad gavau 74 Seimo narių pasirašytą pareiškimą „Dėl Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio Modesto Gelbūdos atleidimo dėl nepasitikėjimo“, įvertinusi tai, kad daugiau nei pusė visų Seimo narių išreiškė nepasitikėjimą Seimo kancleriu M. Gelbūda, ir vadovaudamasi Seimo statuto 31 straipsnio 2 dalimi, teikiu šį Seimo nutarimo projektą. Konkrečias nepasitikėjimo Seimo kancleriu priežastis, kaip tai numatyta Seimo statuto 218 straipsnyje, pristatys vienas iš iniciatorių atstovų. Dėkoju už dėmesį.
PIRMININKAS. Toliau pirmininkauti grįžta Seimo Pirmininkė.
A. MAZURONIS (DPF). Labai dėkui. Gerbiami kolegos, išties, matyt, reikia grįžti prie to, ką aš, kaip valdybos narys, šnekėjau jau turbūt 2023 metų gruodžio viduryje, prieš baigiantis žiemos sesijai, išvardindamas nemažai, mano nuomone, trūkumų, kuriuos kancleris, kaip vadovaujantis asmuo Kanceliarijoje, padarė, arba nemažai darbų, kurie nebuvo atlikti. Tuo metu ir mano vieši pasisakymai ne vienoje iš spaudos priemonių iš tiesų buvo, kad kancleriui Valdyba suteikia laiko iki kovo mėnesio pasitaisyti. Jeigu nebus tam tikri darbai atlikti, tiesiog kovo mėnesį reikės grįžti prie šito klausimo ir toliau svarstyti, kaip elgiamės. Štai kovo mėnuo ir mes vėl grįžę. Aš net neabejoju, kad jūs visi patys, kaip kasdien čia dirbdami, puikiai esate susipažinę su priežastimis. Tačiau kadangi čia viešumoje kilo įvairiausių diskusijų, tai aš tiesiog pervardinsiu keletą, mano nuomone, svarbiausių dalykų ar svarbiausių priežasčių, dėl ko šitą klausimą šiandien privalome svarstyti ir kaip galima greičiau ištaisyti net galbūt ne kanclerio, bet savo padarytą klaidą. Ją padarėme 2021 metais, kai tvirtinome kanclerį.
Iš tiesų struktūros pokyčiai, kuriuos kancleris įgyvendino, mano nuomone, buvo kvestionuojami nuo pat pradžios. Aš ir Valdyboje balsavau prieš. Tai yra, rodos, Strateginio planavimo ir vystymo skyriaus įsteigimas. Etatai į jį yra permesti kitų Seimo struktūrinių padalinių sąskaita. Tuose padaliniuose likusiems žmonėms padidėjo darbo krūvis. Strateginio planavimo skyriaus tikslai man iki šiol nėra žinomi, kokie atliktų darbų rezultatai, lygiai taip pat iki šiol nėra žinoma ir nėra suprantama. Todėl, mano nuomone, atlikti sprendimai buvo neteisingi, ne laiku ir be jokio konkretaus tikslo.
Reikia pabrėžti, kad keičiant struktūrą įvestos įvairiausios naujos tvarkos, pagal kurias Seimo kanceliarijos darbuotojai greta savo kasdieninio darbo, kasdienių funkcijų, kurias jie atlieka, privalo pildyti įvairiausias ataskaitas, įvairiausius procedūrų aprašymus ir panašiai, tik dar labiau sumažino Seimo atskirų struktūrinių padalinių efektyvumą, padidino, mano nuomone, betikslį darbo krūvį. Iš principo galima pasakyti, kad tiesiog padidino biurokratinius procesus parlamente, kur, mano nuomone, efektyvus ir modernus Kanceliarijos vadovas kaip tik turėtų daryti priešingus žingsnius ir efektyvinti Seimo struktūrinių padalinių veiklą, o ne priešingai – apkrauti juos betikslėmis funkcijomis, kurių esmės ir pridėtinės vertės nesuprantame ne tik mes, tačiau nesupranta ir patys Kanceliarijos darbuotojai. Taigi Kanceliarijoje atsirado labai daug darbuotojų demotyvacijos, atsirado labai daug kivirčų, labai daug įtampos tarp vienų ar kitų žmonių, o vėlgi pridėtinės vertės iš to, mano nuomone, nebuvo visiškai jokios.
Valstybės tarnybos reformos įgyvendinimas nuo Naujųjų metų. Vėlgi čia kilo gana didelė pasipiktinimo banga ir buvo vėlgi spaudoje gruodžio mėnesį aprašyta gana plačiai tai, kad kancleris užsakė už keliasdešimt tūkstančių eurų privačios bendrovės kažkokią studiją, kuri iš principo galbūt galėtų būti įgyvendinta privačios kompanijos gyvenime. Tačiau kai mes kalbame apie teisėkūrinę instituciją su specifinėmis įstatymų leidybos funkcijomis, mano nuomone, taikyti tokius metodus yra visų pirma elementariai ne visai protinga. Tą parodo tas rezultatas, kad vėlgi, kilus didžiulei pasipiktinimo bangai visų pirma ne politikų, tačiau Kanceliarijos darbuotojų, atskirų struktūros padalinių, tas klausimas arba ta keliasdešimt tūkstančių eurų mokesčių mokėtojams kainavusi studija buvo tiesiog padėta į stalčių ir neįgyvendinta. Iš jos visiškai nulis vien dėl paprastos priežasties, nes tie pasiūlymai, kurie buvo surašyti, elementariai ir sveiku protu buvo sunkiai suprantami: kai buvo siekiama išskirti kažkodėl tris dalykinius komitetus iš Seimo struktūros, ir dar tuos komitetus, kurie, žinoma, yra labai svarbūs, bet kad ypač svarbūs kitų komitetų atžvilgiu, taip pasakyti negalėčiau. Europos reikalų komitetas galbūt su tam tikromis specifinėmis funkcijomis, tačiau Užsienio reikalų komitetas ir Ateities komitetas tai niekuo neišsiskiria iš kitų komitetų, priešingai – aš atrasčiau daug kitų struktūrinių padalinių, kurie, mano nuomone, atlieka daug svarbesnę ar daug reikšmingesnę funkciją, bet jie buvo nepelnytai nužeminti. Tai vėl sukėlė labai daug įtampų Kanceliarijoje, kas iš principo sutrikdė darbą, efektyvumo prasme parlamento darbas, mano nuomone, gana stipriai nukentėjo.
Vėlgi reikia pabrėžti, kad darbuotojų vertinimas, kuris buvo atliktas, įgyvendinant tą pačią valstybės tarnybos reformą, buvo dar vienas akmenukas į tą nepasitenkinimo, įtampų, pykčių ir kivirčų Kanceliarijoje ne per politikų daržą, jis buvo atliekamas subjektyviais kriterijais, grindžiamas subjektyviais kriterijais. Žmonės buvo vertinami ne pagal labai aiškiai išrašytus popieriuje kokius nors tikslus, kuriuos galima patikrinti, ar jie buvo įgyvendinti, ar ne, kuriuos galų gale galima apskųsti po kokio nors vertinimo, tačiau subjektyviais kriterijais vertinant. Mano nuomone, subjektyviais kriterijais vertinant darbuotojų efektyvumą, vėlgi tai neprisideda prie sėkmingo institucijos tolesnio gyvavimo. Tai įnešė labai daug įtampos, labai daug sumaišties, nes kai žmogus eina į vertinimą ir jis jau iš anksto žino, kaip jis bus įvertintas, dar neprasidėjus pačiam vertinimui, mano nuomone, tokia praktika yra sunkiai suvokiama ir sunkiai suprantama.
Turbūt vienas priešpaskutinių dalykų – tai Seimo infrastruktūros plėtra ir palaikymas. Aš taip užsirašiau, kad čia yra labai daug aspektų, pradedant nuo teritorijos aplink Seimą tvarkymo, kas čia ne vieną ir ne du kartus buvo paminėta. Suprantu, kad tai kartu su savivaldybe, tačiau jokio reikšmingesnio proveržio šioje srityje nėra.
Inžinerinės sistemos trikdžiai pastate, informacinių technologijų trikdžiai ir dėl to negalėjimas dirbti. Štai frakcijos posėdį turėjome prieš keletą dienų, neveikė niekas: nei kompiuterių galėjome įsijungti, nei ekranai, nei dar kažkas. Na, normaliame parlamente, man atrodo, turėtų būti užtikrintos tinkamos sąlygos teisėkūriniams procesams.
Patalpų būklė, kurią mes matome, aš jau nekalbu apie konkrečias detales, nenorėčiau į jas gilintis, akivaizdu visiems, kurie bent dieną ar dvi dienas yra praleidę parlamente, kad patalpų būklė yra tiesiog apverktina.
Autoūkio valdymas. Čia kėliau nuo pat pirmos dienos šiam kancleriui klausimą: ar dar ilgai Seimas naudosis nuo 15 iki 25 metų senumo automobiliais? Lyg ir buvo toks pirminis supratimas, kad reikia daryti žingsnius ir reikia daryti kokį nors, nežinau, elementarų efektyvumo pokytį valdant autoūkį, tačiau sprendimų šiandien mes matome visišką nulį.
Seimui priklausančių patalpų valdymas, neefektyvus valdymas, mano nuomone, kad ten įvairiausios patalpos iškraustomos, tačiau paliekamos šildomos, žmonės stumdomi iš kampo į kampą. Labai daug nesusipratimų, labai daug įtampos, o pridėtinės vertės mes nematome visiškai jokios.
Ir, galų gale, pagrindinis dalykas, ką mes kėlėme kancleriui kaip frakcija, Darbo partijos frakcija. Jį buvome pasikvietę, rodos, gruodžio mėnesį, jeigu teisingai prisimenu, ar netgi lapkričio mėnesį, ir diskutavome apie Kanceliarijos veiklą. Tai iš tiesų pagrindinis ir toks fundamentalus nuomonių susikirtimas buvo, ar kancleris supranta ir suvokia specifinį institucijos statusą ir tai, kad Kanceliarijos funkcija yra ne funkcionuoti savaime, atskirai nuo teisėkūrinio proceso, tačiau padėti teisėkūriniam procesui, sudaryti sąlygas tam, kad įstatymų leidybos procesas vyktų sklandžiai, be trikdžių ir efektyviai. Ir, šiuo atveju turiu sąžiningai pasakyti, atsakymo ar bendro sutarimo ir bendro vardiklio mes lygiai taip pat negavome ir neradome. Ir tai yra labai rimtas dalykas, jeigu iš principo fundamentaliai Kanceliarijos funkciją jai vadovaujantis žmogus supranta kitaip, nei, mano nuomone, yra iš tiesų. Aš ketvirtą kadenciją esu Seime, man atrodo, aš jau turiu teisę spręsti arba daryti savo kažkokius apibendrinimus, kokia yra Kanceliarijos funkcija. Kanceliarijos funkcija nėra egzistuoti savaime, greta teisėkūrinio proceso, o padėti teisėkūriniam procesui būti efektyvesniam, ir tai yra labai svarbu.
Žinote, vėlgi aš čia susakiau daug tokių priekaištų, galbūt ne priekaištų, galbūt darbų trūkumų kancleriui ar jo veiklai, bet aš noriu pabaigoje pasakyti, kad (liko minutė) čia turbūt ne kanclerio yra problema – čia yra mūsų, kaip Seimo narių, kaip politikų, kurie 2021 metais darėme šitą sprendimą dėl kanclerio paskyrimo, problema arba padaryta klaida. Mes tada diskutavome šioje posėdžių salėje, iš principo rinkomės tokių dviejų koncepcijų kanclerio vaidmenį: A variantas buvo kancleris akademikas, teoretikas, politikas, kaip dabar mes matome, o B variantas buvo praktikas ir toks labiau ūkininkas. Ir tada buvo salėje diskusijų, ir, deja, Seimo dauguma, man turint šiek tiek kitokią nuomonę, vis dėlto priėmė sprendimą, kad kancleris akademikas, teoretikas ir politikas Seimui yra naudingiau. Šiandien, mes matome, turime procesą, kad 74 Seimo nariai pasirašė po nepasitikėjimo tekstu. Matyt, tai labai aiškiai atspindi ir iliustruoja tą paprastą faktą, kad tada mes, kaip Seimas, darydami sprendimą tikriausiai padarėme klaidą ir ją šiandien, manau, turėtume atitaisyti.
PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Dėkoju. Kviečiu į tribūną kanclerį M. Gelbūdą. Kaip ir minėjau, skiriama iki 30 minučių pasisakyti, vėliau dar 30 minučių atsakyti į klausimus. Prašom.
M. GELBŪDA. Laba diena, gerbiama Seimo Pirmininke. Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Iš tiesų džiaugiuosi, kad atsirado galimybė pasikalbėti apie Seimo kanceliarijos darbą, apie problemas. Ir aš tikrai nuoširdžiai tikiu, kad šita nepasitikėjimo procedūra paskatins visuomenėje ir tarp politikų diskusiją, kaip iš tiesų turėtų veikti parlamentas, koks turėtų būti santykis tarp politikų ir viešojo sektoriaus administravimo.
Kas man iš tiesų labai patiko, klausantis gerbiamo A. Mazuronio, kad jis išvardijo labai daug darbų, labai daug sprendimų ir problemų, į kurias politikai neturėtų kištis. Tai iš tiesų, kas yra labai svarbu, ką būtų galima teikti Seimo kancleriui ir apskritai Seimo kanceliarijai, tai kalbėti apie paslaugų kokybės lygį, ir kalbėti taip, kad jis būtų pamatuojamas. Kadangi man yra iškelta klausimų, tai aš pabandysiu atsakyti į tuos klausimus ir pakomentuoti tuos priekaištus. Iš karto galiu nuoširdžiai pasakyti, kad tikrai, kai pamačiau visus šiuos priekaištus, aš nė sekundės neabejojau, kad tikrai norėsiu ateiti čia ir pasikalbėti, išsakyti savo požiūrį, visiškai nepriklausomai nuo to, koks bus jūsų sprendimas, tikrai aš jį gerbsiu ir gyvensiu toliau, kad ir koks jis būtų.
Pirmiausia, noriu pakomentuoti priekaištus. Pakomentuoti priekaištus kaip išsilavinęs žmogus. Pirmas dalykas, kad jie neteisingi, vadinasi, nepagrįsti duomenimis ir faktais. Aš labai norėčiau pamatyti, kuriuo atveju kancleris sutrukdė teisėkūros procesui? Kuriuo atveju jis pablogino teisėkūros procesą ar kitą dalyką? Tarkime, taip pat buvo labai daug kalbama apie įtampą organizacijoje ir taip toliau. Aš esu pasirengęs priimti visas pastabas apie įtampas, pasitenkinimą, konfliktus, tik prašau man parodyti faktus, konkrečius faktus, bent vieną. Ar jūs išgirdote iš gerbiamo pranešėjo bent vieną faktą? Ar gal jūs gavote bent vieną skaičių, kuris nurodė, kad kažkoks skaičius žmonių yra nepatenkinti mano vadovavimu ar mano elgsena ir taip toliau.
Antras dalies šitų priekaištų bruožas yra, kad jie smulkmeniški. Seimo kancleris yra viena iš trijų aukščiausiųjų viešojo sektoriaus pareigūnų pareigybių ir tikrai dauguma tų priekaištų nėra susiję su Seimo kanclerio atsakomybe ar su kertine Seimo veikla.
Toliau. Yra teikime pastabų, kur klausimai yra seniai išspręsti, pavyzdžiui, vaiko kambarys. Jūs man pasakykite, ką kancleris turi veikti vaiko kambaryje ir kaip jis gali ko nors nepadaryti, jei vaiko kambarys buvo laiku įkurtas ir pradėjo veikti? Tiesiog mane šitie dalykai stebina ir iš tiesų kaip pilietį liūdina. Aš esu ir Seimo Pirmininkei minėjęs, kai kalbėjome apie mano teikimą, kad jeigu aš pažeisiu įstatymą, jeigu aš pažeisiu etiką, jeigu aš priimsiu akivaizdžiai kenksmingą sprendimą, aš tikrai pats nuoširdžiai atsistatydinsiu.
Toliau. Nekorektiški sprendimai, kai yra priekaištaujama dėl sprendimų, kurie buvo suderinti su Seimo valdyba. Yra, aš sakyčiau, pačių politikų ir Seimo valdybos narių sukurta problema, dėl kurios vėliau yra kaltinamas kancleris. Ir čia aš turiu mintyje atlygio politiką. Yra naujų suformuluotų klausimų, kurie man visiškai nauji. Bent jau tekste. Taip pat nėra įvardinta priežastingumo, priežasčių. Jeigu yra kažkokia pasekmė, tai aš norėčiau išgirsti ir pamatyti savo sprendimą, kuriuo aš tą pasekmę sukūriau.
Ir paskutinis dalykas, ką noriu pasakyti, tai, kad dauguma veiklų apsiriboja vienu departamentu – ūkiniu departamentu, ir jeigu šitie priekaištai būtų pagrįsti ir neturėtų, tarkime, kai kurie pateisinamų priežasčių, tai pirmiausiai pokyčius reikėtų daryti tame departamente.
Dabar šiek tiek toliau. Paprastai, kai kalbama apie žmogaus kompetenciją ir jo darbo vertinimą, visada kalbama taip pat ir apie išorines rizikas. Politikai labai dažnai taip pat kalba apie atsakomybę, apie aplinkos pokyčius – karą, pandemiją. Visi šitie dalykai yra labai dažnai minimi. Tai tie patys dalykai galioja ir Seimo kancleriui: pandemija, nuotolinis darbas, biudžeto asignavimų lygis, rinkos dalyvių elgsena ir interesai, netgi pačių Seimo narių priimti sprendimai, įstatymų numatytos sąlygos ir terminai, ir procedūros, kurių mes turime laikytis vykdydami viešuosius pirkimus.
Ir kas yra unikalu, Seimo narys A. Mazuronis kalbėjo apie mano kompetenciją. Jeigu jis turėtų vadybos kompetenciją, tai jis kalbėtų apie organizacinę struktūrą ir pastebėtų tokį nedidelį dalyką, kad kancleris turi 52 tiesiogiai pavaldžius žmones. Nė vienoje pasaulio šalyje, nė labiausiai atsilikusioje šalyje nėra tokios organizacinės struktūros, kurią aš paveldėjau ir į ją atėjau. Plius šalia 52 tiesiogiai pavaldžių žmonių man reikėjo dirbti tarpinstituciniu lygmeniu, man reikėjo dirbti tarptautiniu lygmeniu ir joks patyręs ekspertas niekada tokiomis sąlygomis dirbantį žmogų nenuteis. Jeigu turės sąžinės ir jeigu turės kompetencijos, niekada nedrįs nuteisti ir nuvertinti. Bet mes pažiūrėsime, kuo visas šis procesas baigsis.
Dabar, kai aš sulaukiau tų priekaištų, aš pagalvojau: oho, kokie skirtingo lygio, skirtingo mastelio, smulkmeniškumo. Ir koks gi vis dėlto to teikimo tikslas? Idėja paprasta: jeigu mes kaip į maišą sumesime daug skirtingų kaltinimų, tada Seimo nariai greitai pasirašys, nes va, žiūrėkite, ir ten problemos, ir ten problemos.
Antras dalykas. Kai turi sąrašą, tada galima jį parodyti kancleriui ir pasakyti: na, matai, nepavyko tau, čia, žiūrėk, ir 70, ir plius… Iš tiesų, mano akimis žiūrint, tokį sąrašą gavęs, net jeigu būtų ir 141 Seimo narys, aš vis tiek čia stovėčiau ir kalbėčiau apie tas problemas, kurias aš matau ir kurias, aš tikiu, Lietuvai anksčiau ar vėliau reikės išspręsti. Nuo šito mes niekur nesidėsime, tiktai klausimas, kada mes pradėsime jas spręsti.
Kokia geroji šio viso nepasitikėjimo procedūros pusė? Aš manau, kad tai tikrai pritrauks visuomenės dėmesį, tai tikrai pritrauks ekspertų dėmesį, ir aš manau, kad ši situacija paskatins tobulėjimą Seimo, kaip institucijos, ir Seimo kanceliarijos.
Vaiko kambario įrengimas. Labai trumpai. Vaiko kambarys įrengtas laiku. Buvo atidarymas, buvo nuotraukų. Iš tiesų seniai pamirštas. Tai įvyko prieš daugiau negu metus. Niekada nebuvo sietas su kanclerio darbo kokybe. Priekaištas įtrauktas tiesiog dėl skaičiaus.
Medicinos punkto paslaugos. Iš tiesų mūsų departamentas turėjo nutraukti sutartį, nes paslaugų teikėjui ekonomiškai neapsimokėjo teikti paslaugas, ir departamentas turėjo dirbti, atlikti rinkos konsultacijas. Vyko trys viešieji pirkimai. Jie neįvyko, nes nebuvo susidomėjimo dėl paslaugų kiekio ir tų pajamų, kurias rinkos dalyvis gali uždirbti. Jeigu jis negali uždirbti, tai kodėl jis čia turi ateiti? Galų gale po trečio pirkimo etapo pavyko surasti teikėją, paslaugos pradėtos teikti prieš pavasario sesiją, vadinasi, kai dauguma Seimo narių jau yra Seime.
Kitas dalykas, kad tai tikrai ne… Kanceliarija vykdo tūkstantį pirkimų per metus ir tai tikrai nėra kiekviename pirkimo procese dalyvauti Seimo kancleriui… Beje, yra netgi ribojimų, kad Seimo kancleris neturi kištis į pirkimų procesus ir daryti įtaką pirkimų komisijos, pirkimų užsakovų darbui.
Nepertraukiamas kavinės darbas. Aš tiktai pasakysiu labai trumpai, taupydamas laiką, kad sprendimas nutraukti sutartį su tiekėju buvo suderintas su Seimo valdybos nariais. Tuo metu mes laikinai suradome tiekėją, kuris pristatydavo maistą, o kai suradome jau pagrindinį tiekėją, sulaukėme daug padėkų ir taip toliau. Klausimas jau daugiau negu metai yra išspręstas ir pamirštas, dabar kažkodėl ištrauktas iš gilios praeities. Kodėl mes negalėjome iš karto sėkmingai vykdyti pirkimų ir pritraukti naujo tiekėjo? Todėl, kad buvo pandemija, todėl, kad buvo nuotolinis darbas, todėl, kad Seime nebuvo rinkos.
Antras dalykas. Buvo didelis nuomos mokestis. Kodėl rinkos dalyvis turi mokėti rinkos mokestį ir mažai uždirbti? Vadinasi, mes turėjome prasukti procesą, kad galėtume eliminuoti nuomos mokestį. Kitaip sakant, viskas labai logiškai paaiškinama, jeigu iš tiesų yra norima išgirsti. Lygiai taip pat galima bendromis frazėmis, bendrais žodžiais apmėtyti žmogų ir prikibti prie bet kokio darbo ar situacijos.
Šiek tiek apie parengtą Seimo, parlamento prieigų ir aikštės koncepciją. Iš tiesų tai yra labai sudėtingas ir tarpinstitucinis projektas. Mes esame kaip Kanceliarija ženkliai pasistūmėję šiame procese. Ir kai aš pradėjau dirbti kancleriu, aš noriu atkreipti jūsų dėmesį, parlamento prieigos, aikštės projektas jau buvo pradėtas. Jau preliminarus kalendorius buvo parengtas, tikslai jau buvo iškelti ir aš dėl šito projekto pradžios niekaip negalėjau daryti įtakos, aš jau turėjau dirbti su tais pažadais, kurie… Aišku, tie pažadai buvo susiję su rinkimais, nes kaspiną ar juostelę reikėjo perkirpti būtent prieš pat rinkimus.
Taip pat ką aš paveldėjau, kad Kanceliarijoje dominavo požiūris, kad viską reikia daryti savomis rankomis. Dėl to irgi reikėjo įsikišti ir paskatinti, kad jeigu kas nors stringa, tai mes turime pasitelkti išorės ekspertus. Didžiausias vėlavimas susidarė dėl Architektų rūmų ir sąjungos sprendimų. Jie rekomendavo savo nariams nedalyvauti mažiausia kaina grįstame konkurse, ko mes niekaip negalėjome numatyti.
Dabar išvada apie aikštės remonto projektą. Įdomu tai, kad mes nepraradome nė 1 euro. Pagal Vilniaus stadiono projektą buvo statoma, griaunama, klojama, perklojama, o pagal šį projektą mes veltui neiššvaistėme nė 1 euro. Ir antras dalykas, kol kas mes nepraradome nė 1 dienos, nes projektas yra tarpinstitucinis. Vadinasi, Vilniaus savivaldybė nėra baigusi savo projektų. Todėl net jeigu mes ir būtume ką nors greičiau padarę, mes nepadarėme jokios žalos. Ir tai galima patikrinti, tai galima įrodyti, bet reikia norėti į tuos įrodymus pasižiūrėti. O ar mes norėsime į tai pasižiūrėti, ypač, na, taip sakant, ar jūs, gerbiamieji Seimo nariai, norėsite, čia jau kita dalis.
Dabar sulaukiau priekaištų dėl autoūkio. Iš tiesų autoūkis, na, kalbama, labai neefektyviai valdomas. Mes dirbame pamažu ir per paskutinius dvejus metus, eliminavę remonto paslaugas, mes sutaupėme pusę milijono eurų. Tai yra ženkli suma. Ir šitie dalykai nebuvo tvarkomi iki štai šito labai nekompetentingo kanclerio atėjimo. Iki tol visi kancleriai labai sėkmingai dirbo ir buvo vertinami, o kai mes pradėjome tvarkyti autoūkį, tai tada išaiškėjo, kad viskas yra labai nesėkmingai. Plius mes dabar vykdome dialogą ir informavome Turto banką, pradedame su Turto banku diskusijas ir dialogą dėl pastatų atidavimo. Tuomet per metus sutaupysime dar apie 116 tūkst.
Valstybės tarnybos reforma. Manau, kad čia yra visko ašis ir visko širdis, nes čia susidūrė du skirtingi požiūriai. Susidūrė vakarietiškas požiūris, demokratinėse šalyse gyvuojantis požiūris, kad politikų darbas ir politinė veikla yra atskirta nuo administravimo ir politikai nekomentuoja, kokio pareigybės lygio turi būti viena ar kita pareigybė, ar labai efektyviai tvarkosi kancleris su vienu ar kitu padaliniu. Vienintelis dalykas, ko galima tikėtis iš kanclerio, tai yra skaidrumas, atvirumas, galima tikėtis paslaugos kokybės. O bet kokios pastabos, kas turi dirbti kokį darbą, ar reikia įsteigti Strategijos skyrių ir panašiai, normaliose, pažangiose valstybėse tai absoliučiai nėra politikų klausimas. Ir aš labai džiaugiuosi, kad šie priekaištai buvo labai aiškiai iš šitos tribūnos tokia forma išsakyti.
Tad labai įdomus dalykas. Valstybės tarnybos reformos įgyvendinimas turėjo tikslą sustiprinti vadovus, įgalinti juos efektyviai valdyti organizaciją. Ir kas atsitiko, kad čia, kur buvo tas Valstybės tarnybos įstatymas patvirtintas, viskas atsitiko lygiai priešingai. Ir kai kancleris norėjo, pasitelkęs ekspertus už ženkliai mažesnę sumą, negu kad įvardino A. Mazuronis, iš tiesų prasidėjo politikų kišimasis į tai, kas yra kanclerio kompetencija. Galiu pacituoti, kad Valstybės tarnybos įstatymo 19 straipsnio 3 dalyje sakoma, kad apmokėjimo sistemą tvirtina, nustato įstaigos vadovas. Tai štai čia ir klausimas, ar mes laikomės įstatymų, ar mes nesilaikome įstatymų. Ir turbūt atsiras ekspertų diskusija, jie pateiks savo nuomonę, aš manau.
Noriu pacituoti A. Mazuronį, kuris sakė (čia cituoju iš jo diskusijų žiniasklaidoje): atlygio sistema turbūt daugiausiai sukėlė… Kitaip sakant, kuriant atlygio sistemą ir ją tvirtinant, susidūrė, kaip ir minėjau, du požiūriai. Aš norėjau, kad Kanceliarija profesionaliai ir sąžiningai pasitvirtintų savo atlygio sistemą. Vis dėlto Seimo nariai, ypač dalis Valdybos narių, turėjo kitą nuomonę. Ko dar reikalavo Valdyba? Ji reikalavo kalbėtis ir kurti modelį kartu.
Noriu pacituoti gerbiamą P. Saudargą, jis sako: kadangi pokalbis nėra pasibaigęs, negaliu vertinti paties kanclerio, Kanceliarijos suskirstymo vertinti negaliu (pasirodo, turi teisę ir gali vertinti Kanceliarijos ar struktūrą, ar pareigybes; aš nežinau, kas yra suskirstymas), kadangi mes neišbaigėme modelio. Štai čia atsiranda labai skirtingi supratimai, kaip turi veikti modernioje visuomenėje parlamentas. Ir, aišku, citata, pateikus tuos visus kaltinimus, žurnalistas T. Ignatavičius pareiškia, kad turbūt kancleris, kaip ir tikimasi, kad jis pasitrauks savo noru. Ir tikrai savo noru, bet tik po jūsų sprendimo aš pasitrauksiu, jeigu jis toks bus.
Priedanga Seimo rūmuose – naujas klausimas, nes mes kalbėjome apie mobilizacijos planą. Iš tiesų, Seimo rūmų patalpos neatitinka statybos techniniame reglamente nustatytų reikalavimų. Tai mes dirbame prie to: yra patalpa, tvarkome, bet iš principo galimybės ją panaudoti ir apsaugoti Seimo narius yra ribotos.
Dabar apie darbuotojų nuomonės tyrimą. Taip, aš išgirdau labai daug pastabų ir labai daug visokių nuorodų į darbuotojus Kanceliarijoje. Per visus šituos beveik trejus metus aš nemačiau nei vieno tyrimo, nei vieno pagrindimo, kur man parodytų, kaip tie darbuotojai, tarkime, ar Valdybos užsakyti, ar atskiro Valdybos nario, nepriklausomos organizacijos… Vien tiktai teiginiai, vien tiktai kažkokie vertinimai ir visiškai nėra jokio turinio. Jeigu kas nors jį pamatėte, o aš nepamačiau, tai padėkite man tai suprasti.
Ir šiek tiek apie tai, kaip darbuotojai mane vertina ar nevertina. Per pusę dienos į anketą atsakė 200 žmonių. Kanclerio indėlį į mikroklimatą 52 % vertina visiškai teigiamai, sutinka, kad tai yra prioritetas, 28 – labiau sutinka. Vadinasi, 80 % žmonių, dirbančių organizacijoje, kanclerio prioritetą vertina kaip svarbų. Aš manau, kad tai yra stulbinančiai geri rezultatai ir nėra jokių kitų alternatyvių rezultatų, kurie galėtų tai paneigti.
Ar pagerėjo klimatas? Ką atsakė darbuotojai? 61 % darbuotojų atsakė, kad mikroklimatas pagerėjo, o dar 13 % neturi nuomonės. Kad nepagerėjo, yra labai maža suma.
Dabar ką galvoja Kanceliarijos darbuotojai, padirbę su mokslo žmogumi, su teoretiku ar vizionieriumi, ar kaip ten bepavadintume? Žmonės, kurie čia dirba, turi 20 metų patirtį, 30 metų patirtį, jie sako, kad Kanceliarija geriau vykdytų užduotis ir funkcijas, jeigu kancleris tęstų savo darbą. Tai čia, kai mes girdime, kad remiamasi darbuotojų nuomone ir, remiantis darbuotojų nuomone, reiškiami priekaištai Seimo kancleriui, tai aš sakau, kad jokių priekaištų – aiškių, dokumentuotų, pagrįstų, kokybiškai surinktų, – be nuomonių, aš neišgirdau. O kokį tyrimą turime? Tai tiesiog noriu padėkoti A. Mazuroniui, nes paskaičiau dar vieną straipsnį, kad aš esu atsakingas už prastą mikroklimatą. Tai paskaičiau užvakar vakare, paklausiau klausimų apie mikroklimatą ir gavome tokius atsakymus. Aš manau, kad skaičiai rodo labai įspūdingus rezultatus.
Ko reikia, kad vadovas sėkmingai dirbtų? Jisai turi būti motyvuotas. Aš, manau, esu labai motyvuotas. Atėjau dirbti neklausdamas, koks čia yra Seimo kanclerio atlygis. Aš iš anksto mačiau, kiek yra problemų. Ir gebantis. Aš manau, kad darbuotojai mane jau įvertino: jie norėtų, kad aš tęsčiau darbą.
Bet ko pritrūko? Pritrūko palaikymo ir įgalinimo. Ir, aišku, išteklių. Norint įgyvendinti pokyčius, nupirkti automobilių ir kitų dalykų, vis dėlto tam reikia pinigėlių. Seimo valdybos nariai labai aiškiai žino, kiek tų pinigėlių Seimas turi, nes Seimo valdyba patvirtino mūsų asignavimų prašymą Vyriausybei ir labai aiškiai žino, kiek mes gavome tų pinigų. Todėl čia nėra jokių vertinimų, čia yra tiesiog klausimas, su kokiais ištekliais mes dirbame.
Apie mano kompetencijas. Aš suprantu, kad gerbiamas A. Mazuronis turi savo skalę, kaip matuoti. Neabejoju, kad jis turės gerą karjerą ateityje, galės vertinti verslo kompetencijas. Bet ką mes turime, tai mes turime patikimą, ganėtinai patikimą, vienintelį formalų kompetencijų vertinimą, kurį atlieka Vidaus reikalų ministerija ir Viešojo valdymo agentūra. Visos kompetencijos, kurias vertino anonimai 360 laipsnių principu, yra labai aukštu lygiu įvertintos, nėra nė vienos, kuri būtų įvertinta žemiau. Jūs galite tai pamatyti.
Tad koks mano siūlymas? Aš suprantu, kad Seimo nariai turi ir nepasitenkinimo. Aš, mano šeima ir artimieji taip pat paskutiniu metu patyrė labai daug neigiamo streso ir komentarų. Bet aš, tiesą sakant, nesu vien tik emocionalus žmogus. Man atrodo, kad mes turime beveik trejų metų patirtį. Kolektyvas labai aiškų siunčia signalą: jis mane priėmė ir nori, kad mes toliau tęstume darbą. Tad mano pasiūlymas ir kvietimas būtų kartu išmokti pamokas, per kurias įvyko nesusipratimų ir nesusikalbėjimų, kartu įsipareigoti dirbti remiantis vakarietiškoms šalims būdingomis vertybėmis, įstatymų raide, dvasia ir pažangios vadybos principais.
Tad, man atrodo, paverskime šitą nueitą kelią pagrindu, kuris padėtų visam Seimui, visai Kanceliarijai atsinaujinti ir padėtų pamatus sėkmės istorijai. Man atrodo, jeigu mes norime Lietuvai pažangos, jeigu mes norime Lietuvai gero, aš tikiu, kad tokie žmonės su vakarietišku išsilavinimu mūsų šaliai yra reikalingi. Ir priešingai, jeigu Seimo kancleris patirs tokį vertinimą, tai mano klausimas, gerbiami Seimo nariai, gegužės mėnesį įvyks referendumas, kaip mes tada sakysime pasaulio lietuviams: grįžkite į Lietuvą, ateikite ir kurkite Lietuvą kartu?
Ačiū jums ir linkiu kuo didžiausios sėkmės jūsų darbe. Esu pasiruošęs atsakyti į jūsų klausimus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Jūsų norėtų paklausti Seimo nariai. Pirmasis klausia A. Gedvilas, ruošiasi T. Tomilinas. Primenu, kolegos, klausti yra skiriama iki 30 minučių.
A. GEDVILAS (MSNG). Gerbiamas kancleri, pirmiausia noriu padėkoti už jūsų pastangas dirbant atsakingą darbą. Prieš mums apsisprendžiant dėl atleidimo ar neatleidimo iš pareigų, norėtųsi išgirsti iš jūsų ne tik apie tai, kas pavyko, bet kas galbūt nepavyko arba kas trukdė atlikti visus būtinus, suplanuotus darbus, jeigu tokių, kaip sakyti, lieka? Ar galite išvardyti priekaištus, su kuriais vis dėlto sutinkate arba sutinkate iš dalies? Puikus pristatymas to, ką jūs nuveikėte, mikroklimato vertinimo skaičiai, visa kita, bet dar truputį iš kitos pusės. Susidarytume išsamesnį vaizdą apie tai, kiek surinkti parašai yra tvirti apsispręsti. Ačiū.
M. GELBŪDA. Tai pasakysiu, kas nepavyko, ir pasakysiu, ko man nepavyko įveikti, nežinau, kam pavyks tai įveikti, nes tai reikalauja naujo požiūrio, tai reikalauja sugebėti žaisti pagal taisykles. Pagrindinis dalykas, kuris man nepavyko, tai iš tiesų padaryti struktūrines permainas, paversti iš visiškai neaiškios organizacinės struktūros. Jeigu čia būtų dirbęs vakarietis, jis jau būtų išprotėjęs po 2 dienų. Tokioje struktūroje, su tokiu pavaldumu, su tokiomis atsakomybėmis ir su tokiais lūkesčiais, kad jisai atsakingas už viską. Aš galiu pasakyti, čia galima silpnesnių nervų žmogui tikrai labai liūdnai baigti gyvenimą.
Dabar tai, ko aš norėjau. Aš norėjau, kad Seimo kanceliarija turėtų modernią struktūrą, bet… Ką reiškia struktūrinis pokytis? Struktūrinis pokytis reiškia, kad tai iš esmės yra vienintelis būdas atleisti žmones. Tada aš, matydamas, kokie yra santykiai tarp politikų Seimo narių ir Kanceliarijos darbuotojų, ir visų kitų, kiek aš gaunu paklausimų ir priekaištų, aš supratau, kad reikia palaukti, reikia užsitikrinti darbuotojų pasitikėjimą ir tiktai tuomet daryti. Aš sakyčiau, ko dar norėjau, tai norėjau pritraukti daugiau vakarietiškų žmonių, bet to neleidžia atlyginimai ir neleidžia… Šiuo atveju tikrai turiu prisiimti atsakomybę. Bandžiau labai daug. Būdavo dienų, kai aš parašydavau po 50 linkedino žinučių tam, kad sudominčiau žmones Vakaruose, užsienio lietuvius, kad jie čia norėtų dirbti. Kalbėjau, kad kada nors bus konkursai, sekite, dalyvaukite ir taip toliau. Turbūt čia yra pagrindinis dalykas.
PIRMININKĖ. Klausia T. Tomilinas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
T. TOMILINAS (DFVL). Gerbiamas kancleri, vienintelė priežastis, kodėl aš norėjau, kad įvyktų šis pokalbis ir šitas klausinėjimas, buvo ta šokiruojanti informacija, kuri pasiekė mane prieš kurį laiką, kad ketinama išvalstybinti Seimo posėdžių sekretoriatą ir dalį darbuotojų arba visus darbuotojus, kurie padeda mums rengti šituos posėdžius, padaryti darbuotojais, o ne valstybės tarnautojais. Mane iš tikrųjų šokiravo ta informacija. Jūs puikiai žinote, aš kreipiausi į jus, deja, bet aiškaus atsakymo, tokio atsakymo, kuris vertas vadovo pozicijos, aš neišgirdau. Išgirdau tiktai tokį atsiribojimą, kažkokį visų atsakomybių delegavimą kitiems Kanceliarijos darbuotojams. Man kilo tokia asociacija: tiesiog vargas dėl proto. Aiškaus atsakymo, kas bus su mūsų Posėdžių sekretoriatu, aš neišgirdau.
M. GELBŪDA. Taip.
T. TOMILINAS (DFVL). Man atrodo, nesvarbu, kas užima kanclerio pozicijas, bet į tokį elementarų klausimą kancleris turi turėti elementarų atsakymą: ne, niekada žmonės, kurie užtikrina posėdžių kokybę, nebus išstumti iš valstybės tarnybos.
M. GELBŪDA. Taip, prisimenu jūsų laišką. Čia yra vakarietiški procedūriniai dalykai. (Balsai salėje) Mes turime… (Balsai salėje) Iš principo aš esu pasižiūrėjęs į struktūras. Dalis posėdžių sekretoriatų Vakaruose yra valstybės tarnybos dalis, bet jūs įsivaizduokite, kaip man dirbti ir kaip man būti skaidriam, jeigu, nepradėjus darbo grupei dirbti, nepradėjus svarstyti, aš jau pradėčiau kalbėti garsiai, kur ir koks turi būti padalinys, kuris žmogus išvalstybintas ar neišvalstybintas. Aš puikiai suprantu, kad mano atsakymai dalies jūsų netenkins, tiesiog tokia jau yra realybė, bet aš laikausi procedūrų ir aš tikrai nespręsiu ir nepriimsiu sprendimų. Aš žinau, kad savo mintyse aš turiu tas patirtis. Aš klausinėju užsienio šalių kanclerių, kaip pas juos veikia, aš domiuosi, aš suprantu svarbą Posėdžių sekretoriato. Aš įdėjau beprotiškai daug pastangų, kad kolega Mantas sugrįžtų iš „Igničio“, nes aš supratau, ką reiškia strateginės pareigybės. Čia dėl to nėra jokių abejonių, bet ar aš dabar turiu teisę, net jeigu mano galvoje yra kažkoks atsakymas ir linkimas, ar aš galiu dabar viešai visur atsakyti į klausimus emailu žiniasklaidoje ar panašiai? Aš manau, kad modernioje šalyje tai nėra labai korektiška, bet jūsų teisė spręsti.
PIRMININKĖ. Klausia V. Ąžuolas. Ruošiasi A. Skardžius.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiamas pranešėjau, jūs su savo atsakymais greitai visus Seimo narius įtikinsite vienbalsiai jus išmesti. Aš nežinau, ar jūs pats pasižiūrite iš šono, ką jūs darote, ką atsakinėjote, kaip žmonės jaučiasi dirbdami Seime?
Gerai, eikime prie detalių. Seimo IT realiai laikosi ant Marytės plauko. Visi buitiniai dalykai, pradedant sistemų veikimu ir visa kita, irgi tragiški. Ar jums normalu, kai išgriaunama siena ir pusę metų nesugebama užtaisyti sienos? Atsakymas – nėra pinigų. Čia jūsų toks pats geriausias atsakymas visada – nėra pinigų. Bet ar jūs žinote savo funkciją, kad jūs turite apsiginti Seimo biudžetą Finansų ministerijoje ir jūs turite ministeriją įtikinti, ko Seimui reikia, ką reikia pakeisti, ką reikia daryti? Na, jums nepavyksta to dalyko niekada padaryti. Jūs didžiuojatės, kad Transporto skyriui sutaupėte 1 mln. Jūs labai gerai sutaupėte: važiuoji į renginį – mašina užlinksta. Tada vairuotojas meldžiasi, kad tik datrauktų iki renginio. Degalinėje užgesina – nebeužsiveda. Jūs taip gerai sutaupėte, kad… Tai gal išvis išmeskite visas mašinas, nieko nereikia? Ar jūs pats suvokiate, ką jūs darote, užuot garbingai išėjęs ir čia tų nesąmonių nebešnekėjęs? Atsipeikėkite gal pagaliau.
M. GELBŪDA. Taip, tiesą sakant, aš atsipeikėju Lietuvoje kiekvieną dieną išgirsdamas ir komentarų savo adresu, ir visa ta. Ko aš tikėjausi, visa tai aš ir gaunu.
Dabar pakalbėkime apie biudžetą ir pakalbėkime, ar Lietuva yra moderni šalis, ar Lietuva yra vakarietiška šalis, ar nelabai. Daugumoje pasaulio šalių, demokratinių šalių, egzistuoja principas – parlamento biudžeto autonomijos principas, kai parlamentai patys nusistato savo biudžetą. Jūs galite kraipyti galvas, galite šypsotis – yra toks principas. Vyriausybė tai, ką Valdyba… Kanceliarija pateikia Vyriausybei, tai yra Seimo valdybai pateikia biudžetą, Valdyba jį patvirtina ir tas važiuoja. Tie poreikiai, tie lūkesčiai, kurie suprantami šitoje organizacijoje arba parlamente, yra perkeliami daugiau mažiau automatiškai į Vyriausybės biudžetą.
Dabar ką gali padaryti kancleris, jeigu Valdyba negauna atsakymo? Jūs man pasakykite, kodėl Vyriausybė nepateikė jokio atsakymo Valdybai apie tai, kad duoda arba neduoda pinigų? Kodėl čia dabar viskas nuveda, kad kancleris kažkur turi nubėgti ir pagrįsti? Aš manau, kad čia yra savivertės klausimas, tai yra parlamento reputacijos klausimas ir kada nors jisai vis tiek turės būti išspręstas. Man norėtųsi, kad tai būtų greičiau negu vėliau, bet matau, kad dar reiks palaukti.
PIRMININKĖ. Klausia A. Skardžius. Ruošiasi S. Jovaiša.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kancleri, tikrai jūs mane nustebinote, maloniai nustebinote, pasakęs, kad Seimas turi turėti savarankišką biudžetą. Taip, aš Seimo kanceliarijos kuratoriumi buvau 2000–2004 metais. Įstatymą mano iniciatyva Seimas priėmė, kad turėtų savarankišką biudžetą, bet atsirado tokia finansų ministrė, atėjo ponia D. Grybauskaitė, kuri greičiausiai už pakišą Konstituciniam Teismui, kadangi buvo didelė suma skirta remontui, pripažino antikonstituciniu. Tai čia jau praeitis. Dabar reikėtų kažkaip atsukti tą tvarką, kad Seimas pats sau pasiskiria pinigų tiek, kiek reikia.
Bet mano klausimas: ką jums pavyko nuveikti per šią kadenciją, vis dėlto prabėgo mažai metų, ir kaip jūs manote, ar parlamento Kanceliarija turi dirbti parlamentui, ar egzistuoti kaip savarankiškas dalinys su savo tikslais? Ačiū.
M. GELBŪDA. Atsakymas yra akivaizdus: Seimo kanceliarija turi dirbti parlamentui ir turi turėti tikslus, kaip ji gerai tą gali daryti. (Balsas salėje: „Tai kodėl nedirba?“)
PIRMININKĖ. Klausia S. Jovaiša. Ruošiasi M. Puidokas.
S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pirmininke. Gerbiamas kancleri, pradėsiu nuo to, kad noriu kategoriškai paneigti kaltinimus jums, kad 74 Seimo nariai pasirašė dėl to, kad jūs kažkokiu būdu prisidėjote prie tos skaidrinimo akcijos. Visiška netiesa. Galbūt jūs kitaip galvojate. Mano klausimas yra toks: kaip jūs užtikrinote savo darbuotojų minėtos apklausos anonimiškumą, jeigu jūs išplatinote į jų paštus klausimus, gavote atsakymus ir turėjote per intranetą aiškią galimybę žinoti, kas, kaip, kada atsakė?
M. GELBŪDA. Žinote, mes apklausas darome ir tai yra įprastas būdas. Nė karto nekilo abejonių ar kokių nors problemų, kad būtų kvestionuojami tyrimų rezultatai. Yra kitų tyrimų, taip pat atliktų panašiu būdu, ir tų tyrimų rezultatai taip pat nuosekliai sutampa su šitais rezultatais. Dabar aš galiu pasakyti jums labai paprastai: aš neplanavau šito tyrimo. Aš nekalbėjau nė su vienu Seimo nariu, nė vieno iš jūsų nebandžiau perkalbėti, nekalbėjau nė su vienu Valdybos nariu, nebandžiau nė vieno perkalbėti, nekalbėjau nė su vienu Kanceliarijos darbuotoju, kad ten prieitų, pakalbėtų su kažkuriuo, padėjusiu parašą.
Mano pozicija labai paprasta: aš žinau, kas aš esu, aš turiu pakankamai aiškių įvertinimų tarptautiniu mastu, vadybos srityje esu laimėjęs šešis konkursus, tarp jų ir globalius. Man nereikia patvirtinimų. Ir jeigu aš esu Lietuvai reikalingas, jeigu esu reikalingas Seimui kaip Seimo kancleris, aš esu pasiruošęs dirbti. Jeigu aš nesu reikalingas, tai jokių problemų tikrai nėra. Bet aš norėčiau, jeigu būtų sprendimas tęsti darbą, aš tikrai nespėlioju ir žinau Seimo narių nuotaikas, tai tada kelias turėtų būti vakarietiškas, laikantis įstatymų raidės ir naudojant pažangias vadybos sistemas ir principus. O kokia ta tikimybė, čia jau neverta galvoti, greitai, manau, mes tai žinosime.
PIRMININKĖ. Klausia M. Puidokas. Ruošiasi K. Masiulis.
M. PUIDOKAS (MSNG). Dėkui. Aš norėjau pasiteirauti, kaip jūs galvojate po tos visos tokios konfliktinės situacijos su Seimo valdančiąja dauguma, su kai kuriais kitais Seimo nariais iš opozicijos, kaip galimas tolesnis bendras darbas, nes iš tikrųjų iš to, ką pats matau kaip Seimo narys, to supratimo ir suvokimo, kaip reikėtų keisti Seimo kanceliarijos valdymą, iš pačios Seimo valdybos, Seimo vicepirmininkų, kurie turėtų tuos dalykus kuruoti ir teikti siūlymus, kažkaip nelabai yra. Ar iš viso yra įmanomas bendras darbas tarp tokių skirtingų žmonių, kai vieni nesuvokia, kokia turėtų būti ta naujoji vadyba, o kiti bando ją diegti? Tai ar iš viso tas dialogas yra įmanomas?
M. GELBŪDA. Aš manau, kad dialogas ne tik įmanomas – jis yra ir lengvas. Tiesiog reikia išsiaiškinti, kaip turi būti taikomi įstatymai, ir jų laikytis. Kitas dalykas – dėl emocijų. Tarkime, Kanados Parlamento administracijoje yra viena iš kompetencijų (yra dešimt kompetencijų, mes domimės, kaip veikia kiti parlamentai), viena iš kompetencijų vadinasi produktyvus konfliktas. Produktyvus konfliktas reiškia: kai kažkuri šalis pažeidžia kitos šalies ar mandatą, ar teises ar netinkamai elgiasi, produktyvus konfliktas reikalauja, kad tu tą signalizuoji kitai pusei ne dėl to, kad pyksti, ne dėl to, kad priekaištauji, bet todėl, kad būtų susikalibruota ir išsiaiškintos pozicijos.
Mano požiūris yra paprastas. Aš 13 metų gyvenau užsienyje, keturiose šalyse, ir visur sutardavau. Mane samdydavo geriausi pasaulio universitetai dėl charakterio, dėl to, kad aš būdavau brandus, aš būdavau kantrus, aš būdavau kuklus. Bet jeigu atsiranda iššūkis, kai kvestionuojami labai svarbūs dalykai, pavyzdžiui, šitas įvykis, aš tikrai nestoviu nuošalyje. Ar tai būtų viena partija, kuri manimi abejoja, ar tai būtų kita partija, ar kažkuris žmogus, man svarbu laikytis principų ir visiškai… Man principų nesilaikymas yra pralaimėjimas. O ar būsiu suprastas, ar ne, tai čia jau kita dalis.
PIRMININKĖ. Klausia K. Masiulis. Ruošiasi L. Nagienė.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Žinote, gerbiamas kancleri, aš nepasirašiau, bet dabar padėčiau tris parašus, jeigu galėčiau. Jūs taip save čia sudirbote, žodį „vakarietis“ pavertėte keiksmažodžiu. Aš jau dabar nebedrįsiu pasakyti „vakarietis“. Dėsčiau naująją viešąją vadybą, nebedrįsiu pasakyti „moderni vadyba“, „vakarietiška vadyba“. Jūs sudirbote visas sąvokas, kokios tik begali būti. Absoliučiai. Mano akyse viską sužeminote, kas įmanoma. Jūs sakote, kad esate kuklus, bet aš tokios arogancijos nedaug kur matau. Prašom užeiti į mano kabinetą, pažiūrėkite į baldus – ten dar yra A. M. Brazausko kvapas. Pažiūrėkite į kompiuterį – jisai, matyt, dar nuo caro laikų, neveikiantis. Mano padėjėjos turi dirbti namuose, nes ten „Delfio“ neatsivers. „Delfio“ puslapį vers maždaug 10 minučių ir net užlinks pačiame gale.
Tai, mielas kancleri, Seime yra chaosas, o jūs kalbate apie kažkokias kosmines vakarietiškas subtilybes, kurių čia niekas nesupranta, jūs vienintelis suprantate.
Na, žinote, čia reikia paprastų ūkinių sprendimų. Ir vakarietiškumas, ir gera vadyba pasireiškia efektyviais rezultatais.
PIRMININKĖ. Laikas! Laikas klausti.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Jų nematau.
M. GELBŪDA. Ačiū už komentarą. Norėčiau užeiti pas jus į kabinetą kartu su jūsų frakcijos nare finansų ministre pasikalbėti ir pasižiūrėti, kaip atrodo jūsų kabinetas.
PIRMININKĖ. Klausia L. Nagienė. Ruošiasi R. Šarknickas.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiamas kancleri, iš tikrųjų pakviesiu ir į bendrabutį ateiti. Ko labiausiai, tikriausiai trečią kartą, prašau – paprasčiausius dalykus padaryti ir net gėda, kai šiandien mes, Seimo nariai… Paprasčiausių dalykų ūkio būdu negalite sutvarkyti.
Dabar dėl Turto banko. Jūs sakote, kad dalį turto perduosite Turto bankui. Man labai įdomu: po to tos patalpos ir atitinkamas tas turtas jums bus nereikalingas? O jeigu reikalingas, ar jūs žinote, kiek tai kainuos? Nes realiai, kai perėmė Turto bankas visus infrastruktūros pastatus, aš kalbėsiu konkrečiai apie pačią „Sodrą“, tai mes mokame, moka „Sodra“ daug daugiau įmokų už tą nuomą, už visas paslaugas trigubai didesnę kainą. Tai ar manote, kad čia mes sutaupysime? Jūs sakote, kad sutaupysite. Man labai norėtųsi, kad pagrįstumėte.
Dėl teorijos ir praktikos. Teorijas jūs labai gerai žinote…
PIRMININKĖ. Laikas!
L. NAGIENĖ (DFVL). …bet praktikoje, matau, negalite pritaikyti. Tai kaip įsivaizduojate dabar savo teoriją pritaikyti praktikoje, nes paprasčiausiai anonimiškumo anketos neužtikrinote? Kaip galvojate, ar tai yra reali anketa?
M. GELBŪDA. Dabar dėl praktikos. Jūs man pasakykite, jeigu aš kiekvieną dieną ateinu į darbą, kiekvieną dieną dirbu su žmonėmis ir jie mane vertina. Jeigu jūs nepasitikite šia anketa, viskas gerai, galbūt kita, tai man parodykite patikimesnę. Juk Valdybos ir Seimo nariai, jeigu jie mato, kad kažkas negerai, tai mes kalbame apie įrodymais grįstą valdymą, mes kalbame apie įrodymus, kurie reikalingi priimant sprendimus dėl įstatymų. Tai naudokime šias įžvalgas ir aš mielai pasižiūrėsiu, ir galbūt suprasiu, kurioje vietoje yra, taip sakant, vertės tobulėti. Taip, prašau.
PIRMININKĖ. L. Nagienė labai trumpai. Bet kolegos dar klaus.
L. NAGIENĖ (DFVL). Apie anonimiškumą aš kalbu, apie anonimiškumą.
M. GELBŪDA. Taip. Dabar klausimas techninis, nes techninis IT padalinys užtikrina anonimiškumą ir ne vieną kartą tai yra paaiškinę. Kaip jisai užtikrinamas, aš nežinau. Šiuo atveju aš tikiu, kad tai yra absoliučiai anonimiška. Bet jeigu jūs abejojate, tada jau klausimas yra ne man, o tiems žmonėms, kurie organizuoja.
PIRMININKĖ. A. Mazuronis – replika.
A. MAZURONIS (DPF). Gerbiama Pirmininke, aš tikrai pasistengsiu labai trumpai. Na, gerbiamas kancleri, nemanipuliuokite tuo darbuotojų palaikymu. Aš tuoj, tuoj užbaigsiu. Matau, jūs norite pasakyti. Kai jūs sakote, kad darbuotojai palaiko, tai jie palaiko atviroje apklausoje, kai anonimiškumas nėra užtikrinamas ir kai paskui jūs juos persekiojate. Jums bešnekant, jums bešnekant čia, šioje tribūnoje, aš gavau bent penkias žinutes panašaus turinio. Vieną iš jų aš jums galiu paskaityti dėl jūsų apklausos: „Ji nebuvo anoniminė, reikėjo prisijungti su darbine paskyra. Antra, į ją galima atsakyti neribotą skaičių kartų. Gal jis pats sėdėjo ir maigė, o darbuotojai bijojo teikti neigiamus atsakymus dėl susidorojimo.“ Aš čia pats gal sau parašiau šitokią žinutę? Gal Kanceliarijoje nėra tokių nuomonių? Kaip per jūsų apklausas atsakinėjo į tuos klausimus? Baikite manipuliuoti, kancleri.
M. GELBŪDA. Dabar aš neturiu atsakymo į tokius argumentus. Aš tiesiog, jeigu jūs, na, referuojate į žinutes, jūs referuojate į skundus, jūs referuojate, kad darbuotojai nepatenkinti, tai parodykite patikimą apklausą. Aš padėkosiu, gal net ir finansiškai prisidėsiu. Parodykite.
PIRMININKĖ. Klausia R. Šarknickas. Ruošiasi R. Baškienė.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, posėdžio pirmininke. Turbūt kalbėsiu kitaip ir liksiu gal kai kurių nesuprastas. Asmeniškai mano komandoje, ir patarėjų, ir savo asmeniu, aš problemų tikrai nematau. Galiu padėkoti už jūsų darbą, kuris tikrai, man atrodo, yra efektyvus. Jeigu vietoje jūsų būtų kitas kancleris ar kanclerė stovėtų, tai, man atrodo, panašiai būtų, nes tai yra viso to pasekmė iš praeities, kas buvo prieš 10–15 metų daroma su visu ūkiu ir panašiai. Tiesiog jums dabar atiteko visas tas puodas tų problemų, kurias vienaip ar kitaip turėjote neišvengiamai spręsti. Aišku, man yra labai įtartina, kodėl ta partija, kuri inicijuoja jūsų nuvertimą, kuri pati ne iš gražios pusės truputį atrodo, inicijuoja šituos dalykus. Šiek tiek moraliai reikėtų irgi pasižiūrėti, ar tai…
PIRMININKĖ. Laikas! Suformuluokite klausimą.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tiesiog ačiū jums už pristatymą ir linkiu jums stiprybės.
M. GELBŪDA. Ačiū.
PIRMININKĖ. Toliau – R. Baškienė. Ruošiasi M. Skritulskas.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiamoji Seimo Pirmininke. Šiandien dienos Evangelijoje parašyti labai pranašiški žodžiai: jeigu šlovinu tik save, tokia šlovė yra niekai.
Gerbiamas kancleri, mes girdėjome šiandien jūsų savęs šlovinimo himną. Retai pavyksta Seime girdėti taip save mylintį žmogų. Ir kaltinimus, kad kiti buvę kancleriai ir Seimo nariai nei vakarietiški, nei išmintingi. Aš nekalbėsiu ir nekartosiu to, ką labai teisingai pasakė mano kolegos dėl jūsų darbo kritikos ir darbuotojai, kuriuos taip pat girdime. Tačiau jūs puikiai žinote Statuto 31 straipsnį, kad kancleris yra atsakingas ir atskaitingas Seimui ir kad Seimas skiria kanclerį, ne jis pats save, nors ir labai myli, bet Seimas. Prašau pasakyti, ką jūs turėjote omenyje sakydamas (cituoju) „Pažiūrėsime, kuo šis procesas baigsis“?
M. GELBŪDA. Labai akivaizdu, kad turėtų gimti diskusija. Ar man, ar kažkam. Aš įsivaizduoju, kad kultūringoje šalyje, jeigu išsilavinę žmonės kelia klausimus, tai jie vienaip ar kitaip rezonuoja. Gal ir nebus, gal visiems ir taip gerai, ir Seimas, ir Seimo kanceliarija dirbs su kitu kancleriu, kuris daug geriau atlieps Seimo narių poreikius. Aš tikrai ir suprasiu, ir gerbsiu, ir su savo gyvenimu judėsiu toliau. Kaip 50 metų gyvenau nedirbdamas Seime ir Seimo kanceliarijoje, tai dabar tiesiog teks sugrįžti prie buvusių veiklų. O ar iš to kils diskusijų, ar iš to kils pokyčių, tai pamatysime.
PIRMININKĖ. Klausia M. Skritulskas. Ruošiasi V. Targamadzė.
M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Gerbiamas kancleri, leiskite jus paklausti tokio filosofinio klausimo. Kaip jums atrodo, kodėl puikybė tarp septynių mirtinų nuodėmių yra pažymėta kaip pirmoji mirtina nuodėmė?
M. GELBŪDA. Turbūt kad jinai pati baisiausia, ar ne?
PIRMININKĖ. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū.
PIRMININKĖ. Ruošiasi V. Aleknatė-Abramikienė. Atsiprašau.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Jūs sakote, kad esate pripažintas vakarietiškose šalyse kaip profesorius ir panašiai. Kadangi vienaip ar kitaip ir aš esu pripažinta kaip profesorė, tai noriu paklausti.
Pirma. Atėjo žinutė dėl… respondentais ar informantais jūs vadinate. Iš tikrųjų ta apklausa, jeigu tikėtume, ką parašė Kanceliarijos darbuotojai, nėra adekvati, nes yra nepakankamas informantų ar respondentų skaičius. Tai viena.
Antra. Jūs skelbiate rezultatus, bet reikia mokėti juos ir interpretuoti. Jeigu jūs kalbate apie 80 %, kad geras mikroklimatas, o paskui sako 61 %, kad pagerėjo. Ką reiškia 39 %? Tai reiškia, problema turi būti identifikuota, numatytos priežastys ir taip toliau. Aš noriu paklausti. Jūs gyrėtės kaip vadybininkas, kaip profesorius. Ar jūs tikrai mokate modeliuoti ir interpretuoti tyrimus? Ačiū.
M. GELBŪDA. Ačiū už klausimus. Iš tiesų klausimai panašūs. Kalbant apie anketą, vienas klausimas, ar yra prioritetas, ar jie mato kanclerio pastangas, o kitas klausimas, ar pajutote tų pastangų pokytį. Pokytį pajuto mažiau žmonių. Ne visos pastangos, ne visi metimai į krepšį įkrenta. Turbūt toks atsakymas.
Dėl savo kompetencijos. Aš turbūt, pasiklausęs kai kurių komentarų, turėčiau jau suprasti, kad darbo gyvenime niekur daugiau negausiu, bet aš labai tikiuosi, kad kažkaip taip neatsitiks.
PIRMININKĖ. Klausia V. Aleknaitė-Abramikienė.
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Gerbiamas kancleri, žiūrėdama jums į akis, aš jaučiuosi sąžininga ir prieš jus, ir prieš save. Kai jūsų kandidatūra buvo pristatoma Seimui ir mes kalbėjomės su jumis frakcijoje, po to posėdžio mano frakcija prašė manęs balsuoti už, nes jūsų kandidatūrą pateikė koalicijos partneriai. Bet aš taip nepadariau ir už jus nebalsavau, nes jau pirmo pokalbio metu aš supratau, kad jūs neadekvačiai suvokiate savo būsimas funkcijas. Jūs nesate Vokietijos kancleris – jūs esate Lietuvos Respublikos Seimo kancleris. Man labai keista, kad žmogus, turintis profesoriaus vardą, nesupranta, kas turi įstatymų leidybos teisę Lietuvoje. Aš teikiu pavyzdį: labiausiai mane pritrenkė, kai jūs už 40 tūkst. eurų (ar kiek) ėmėtės samdyti ekspertus ir perrašyti Seimo statutą. Aš jums noriu pasakyti, Seimo statutas yra įstatymas.
PIRMININKĖ. Laikas!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Jį priima Seimo dauguma balsavimu ir dar didele dauguma. Jūs norėjote perrašyti Seimo statutą, nustatyti kažkokius viršesnius komitetus… Tai ir yra nekompetencijos įrodymas ir jūs vis tiek jaučiatės Vokietijos kancleriu. Atsiprašau, aš toliau netęsiu apie asmenis, kurie kuo nors jaučiasi.
PIRMININKĖ. Laikas!
V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Bet aš tik galiu save pagirti, kad balsavau prieš jūsų kandidatūrą prieš dvejus metus. Ačiū.
M. GELBŪDA. Ačiū už komentarą.
PIRMININKĖ. Paskutinis klausimas – A. Širinskienė.
A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Gerbiamas kancleri, jūs žinote, kad valstybės tarnautojų ir apskritai valstybės institucijose dirbančių asmenų atlyginimai yra viešai skelbiami. Ir štai, kai aš atsiverčiu Prezidento puslapį, tai aš ten atsivertusi galiu pasakyti, kiek uždirba prezidentūros kancleris, kuris yra vienas ir unikalus, ir iškart aišku, apie ką mes kalbame. Bet tai yra skelbiama, kaip teisės aktų nustatyta, – viešai.
Dabar kai aš atsiverčiu Seimo puslapį, tai aš, žinokite, vakar vakare knisausi, dabar šiandien salėje dar ieškau, aš nerandu jūsų nei prie tarnautojų, nei pagal sutartį dirbančių. Pagal jokią formą aš nerandu jūsų ir jūsų patarėjų ar pavaduotojų atlyginimų. Tai gal vis dėlto malonėtumėte paskelbti ir paviešinti, jeigu to nedarote Seimo puslapyje? Tikiuosi, prie Seimo narių savo atlyginimo neskelbėte, nes aš ten netikrinau. Tai pasakykite, kiek jūs vis dėlto uždirbate ir kiek uždirba jūsų aplinka, kuri čia taip yra įslaptinta su atlyginimais?
M. GELBŪDA. Dėl atlyginimų. Pradėsiu nuo to, kad aš dvejus su puse metų dirbau kaip Seimo kancleris už 2 tūkst. 300 eurų. Mano atlyginimas pakilo… (Balsas salėje: „Po mokesčių?“) . Taip, čia po mokesčių. Tai, kitaip sakant, aš būčiau gavęs, jeigu būčiau turėjęs 30 metų patirtį, tai mano atlyginimas būtų didesnis. Mano darbo stažas, kadangi negyvenau Lietuvoje arba nedirbau viešajame sektoriuje, buvo nulinis, tad mano atlyginimas buvo 2 tūkst. 300, ten gal 2 tūkst. 400. Po procentą taip ir kilo. Dabar kiek už… Dabartinis mano atlyginimas…. 2 mėnesius aš gavau ir daugiau nebegausiu turbūt (nežinau, kas nors kitas galbūt gaus tą atlyginimą). Dabartinis atlyginimas yra 4 tūkst. 230 eurų. Tai irgi labai įdomus… (Balsai salėje) Taip, 4 tūkst. 200 kažkiek. Taip, tai yra toksai sprendimas ir aš manau, kad šitas faktas taip pat gali sukelti tam tikrų diskusijų, kaip čia staiga atsirado naujas atlyginimas. Aš sulaukdavau irgi ir iš… Tiesiog yra tokia situacija, kad atlyginimas pakilo nuo sausio 1 dienos.
PIRMININKĖ. Dėkoju, jūs atsakėte į visus Seimo narių klausimus. Toliau pradedame svarstymą. Diskusijoje užsirašė kalbėti du Seimo nariai. Frakcijos vardu kalbės P. Saudargas. Ruošiasi V. Ąžuolas.
P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dėkui, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, turiu pasakyti, kad labai apgailestauju dėl susidariusios situacijos. Man tikrai nuoširdžiai gaila, kad tiek kancleris, tiek aš čia turime stovėti. Atsiprašau jūsų už tai. Atsiprašau, kad nepavyko padėti kancleriui dirbti savo darbą, nors stengiausi. Neduos gerbiamas Modestas sumeluoti – esame turbūt valandų valandas prakalbėję, pradiskutavę, spręsdami vieną ar kitą problemą. Dėkoju gerbiamam Modestui už pastangas, už tikrai daug sugaišto laiko, dirbant vienus ar kitus darbus, tačiau problema yra ta, kad jam šiandien reikėjo stovėti čia, šioje tribūnoje.
Gerbiamas kancleris kalba apie vakarietiškumą, tačiau Vakaruose yra ir tokio politinio vakarietiškumo ir politinės kultūros dalykai. Jeigu tu esi politinio pasitikėjimo pareigūnas, tai pirmiausia tu vadovaujiesi, ar turi politinį pasitikėjimą tų, kurie paskyrė, ar vis dėlto neturi. Visa kita yra išvedžiojimai.
Dabar dėl Valstybės tarnybos įstatymo įgyvendinimo. Nepavyko jums iš pirmo karto pasiūlyti tokio varianto, kuris turėtų visuotinį palaikymą Seime. Tada Valdybos pasitarime jūs pažadėjote, kad iki kovo 1 dienos bus sudaryta tokia darbo grupė šiam klausimui spręsti. Į tą darbo grupę, sutarėme, bus pakviesti du Valdybos nariai. Nežinau, gal kitas buvo pakviestas, gal ta darbo grupė jau kokius nors rezultatus turi, bet apie tą antrą aš tikrai žinau, kad aš nebuvau pakviestas ir nežinau, kokie yra tos darbo grupės rezultatai, nors dabar jau yra ne kovo 1 diena. Tai čia toks faktas, nes jūs prašėte faktų.
Toliau. Mikroklimatas, Kanceliarijos darbuotojų nuotaikos ir kiti dalykai. Aš manau, gerai, kad vykdomos apklausos, gerai, kad daromi tyrimai. Seime tikrai reikėtų turėti žmogų, kuris užsiimtų apklausomis, tyrimais, nuotaikų vertinimu, galbūt funkcijų ir taip toliau. Galbūt net gali būti ir tam tikros psichoterapinės grupės su darbuotojais, klausymai, pašnekesiai, diskusijos. Tikrai to reikia. Bet jeigu tai daro pats kancleris, tada laiko kitkam gali nelikti. Ir man atrodo, kad taip atsitiko. Vėlgi, aš nesu sociologas, aš tik kaip fizinių mokslų daktaras galiu paklausti dėl tyrimų metodologijos. Nes kai pateikiami rezultatai, tai pateikiama ir metodika, kaip tie rezultatai buvo pasiekti. Man atrodo, nekorektiška, kai vadovas apklausia savo pavaldinius, ar jis jiems geras, kai nėra užtikrinamas anonimiškumas. Tokiais duomenimis spekuliuoti nederėtų.
Kalbant apie ūkinius klausimus, tai čia yra daugybė, gerbiamas A. Mazuronis pateikė: nuo Nepriklausomybės aikštės, fontano, žvyruotos aikštelės, nuo medicinos punkto iki kavinės, nuo priedangos iki Sausio 13-osios memorialo. Tai yra ūkiniai dalykai, pavadinkime, kai reikia ką nors remontuoti, tvarkyti, statyti, perstatyti, įrengti ir taip toliau, ir taip toliau. Kai kas padaryta, kai kas nepadaryta. Bet ne Seimo nariams. Iš tikrųjų jūs labai teisingai sakote: politikai neturėtų kištis, jiems neturėtų rūpėti, nes darbai turėtų būti tiesiog padaryti. Praėjo treji metai. Jūs sakote, kad neduoda biudžeto. Jeigu du kartus davė ir rezultatas nepasiektas, trečią kartą sako: gal jau neduokime, nes nėra tų rezultatų. Čia tiesiog toks faktas.
Autoūkis. Iš tiesų pasiektas rezultatas, iš tiesų iš dalies įgyvendinta reforma, nes ją mes su Valdyba pradėjome dar su kitais laikinais kancleriais, dirbusiais iki jūsų. Pats lankiausi autoūkyje, apžiūrėjome pastatus, jie neefektyvūs. Valdyboje priėmėme politinį sprendimą, panaikinome neefektyvią remonto funkciją, visa tai įgyvendinome. Bet toliau procesas sustojo. Visiškai sustojo toje stadijoje, kurioje mes jį palikome. Tikrai ne mūsų darbas turėtų būti skambinti kam nors ir klausti: tai kaip ten reikalai? Tai turėtų būti jūsų darbas. Jūs savo darbo neatlikote.
PIRMININKĖ. Toliau diskusijoje kalbės V. Ąžuolas. Prašom.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tikrųjų kolega jau daug ką išsakė, bet šioje situacijoje turbūt yra liūdniausia kita vieta. Kad ir kaip būtų, tai yra žmogus, kurį paskiria politikai, politikai, kurie juo pasitiki. Jeigu tu prarandi pasitikėjimą, tai būk garbingas, padėk pareiškimą ir išeik, ir nebedaryk viso šito cirko. Bet jis turbūt jaučia malonumą darydamas cirką. Jis kažkokį orgazmą turbūt patiria, kai čia tyčiojasi iš salės. Ar taip turėtų būti? Tikrai taip neturėtų būti. Bet tai tikrai bus labai gera pamoka Seimui, kad su tokiu žmogumi, kaip šis kancleris, reiktų atsisveikinti daug greičiau. Atėjo, davei metinę užduotį, per metinei užduočiai skirtą laiką savo darbo nepadarė, nesvarbu, kas tave atvedė, kas tave pakvietė, kas tave paskyrė, neatlikai savo darbo, būk laisvas. Kitaip negalima daryti. Dabar viso jo darbo laiku mes turėjome tik totalų chaosą Seime. Sako, politikai turi nesikišti į jo darbą. Jeigu politikas nebegali dirbti savo darbo, tai jis turi tylėti, nieko nesakyti, labai gerai? Sako, sutaupėme autoūkyje milijoną. Tai aš noriu paklausti, tą sutaupytą milijoną kur padėjote? Gal naujų mašinų nupirkote? Kažkaip nematyti tų naujų mašinų. Jūs vis taupėte, taupėte, taupėte.
Dar labiau nustebino kanclerio atsakymas, kad ne jo reikalas apginti Seimo biudžetą Finansų ministerijoje. Ne jo reikalas! Tai kas tada turi apginti? Valdyba? Nežinau, Seimo nariai turi visi nueiti apginti biudžetą? Tai yra kanclerio darbas. Kaip kiekvienas ministras gina savo ministerijos biudžetą, kaip kancleriai ministerijų gina to, ko reikia kitiems metams, finansavimą, taip ir šis kancleris turi apginti. O jis pasakė, kad jis nemato reikalo netgi nueiti į Finansų ministeriją. Kaip toks žmogus išvis gali dirbti? Iki paprasčiausių dalykų: mūsų IT sistema kokia? Ji nuolat griūnanti, vos besilaikanti. Kancleris turbūt nežinojo, kad čia yra bėdų. Tai nueik, apgink. Remontai, visi kiti dalykai – jau tragikomiškos situacijos. Išgriaunama siena, sako: palaukę pusę metų, pažiūrėsime, gal nereikės remontuoti. Čia jau yra pasityčiojimas, kaip išleisti 20 eurų ten pašpakliuoti ar kažką. Kaip gali būti tokie dalykai? Ūkiniai elementarūs dalykai. Išvirtus plytelėms, sako: tai padažysime tą skylę, bus gerai. Dugnas realiai. Tai kur galima toliau eiti?
Tikiuosi, kad Seimo nariai tikrai jau įtikino visus Seimo narius, kad šis žmogus tikrai nebegali dirbti. Tai turbūt va bent jau šitą gerą darbą iš tribūnos jis padarė. Iš tikrųjų, mieli kolegos, nebekartokime tokių klaidų, nesvarbu, kas būsime valdantieji, kas būsime opozicijoje. Davei terminą – metai, nesugebi padirbti, laisvas, kito kelio nėra.
PIRMININKĖ. Priėmimo stadija. Nutarimas iš dviejų straipsnių. Galime 1 ir 2 straipsniams pritarti bendru sutarimu? Dėkojo, pritarta. Motyvai. Prieš kalbą B. Pietkiewicz, tačiau jos salėje… Yra. Yra salėje, tai prašau.
B. PIETKIEWICZ. (MSNG). Labai ačiū, gerbiama Pirmininke. Gerbiami kolegos, aš manau, kad kiekvienas netenkantis pareigų valdininkas turi teisę gintis ir turi teisę žinoti, dėl ko yra atleidžiamas. Taigi noriu paklausti: ar yra kokia nors išvada, ar nustatytas koks nors etikos pažeidimas, ar pradėtas vykdyti koks nors tyrimas kanclerio atžvilgiu? Tikrai yra krūva surašytų kaltinimų, iš kurių daugelio negalite pagrįsti faktais ir įrodyti. Tai yra tik jūsų vertinimas ir jūsų nuomonė. Nuomonė, kuri negali būti patikrinta pagal tiesos ir tikslumo kriterijų ir negali būti paneigta. Kiekvienas iš mūsų turime teisę tą nuomonę turėti, bet nuomonių pateikimas ir tušti plepalai – tai dažniausiai kiekvieno mūsų darbo įrankis, kai kuriems vienintelis. Taigi noriu irgi jus informuoti, kad iš tikro yra kitų būdų spręsti šitas problemas.
Gerbiamas kancleri, tikrai noriu išreikšti jums savo palaikymą, nes turėjau tikrai nemažai ir skambučių iš jūsų darbuotojų, kurie palaiko jus, ir tikrai manau, kad šitas visas dalykas, kuris dabar vyksta, yra perdėtas. Mes šiandien išgirdome daug pasityčiojimo žodžių jūsų pusėn. Taigi, jeigu vilkas nusprendžia suvalgyti ožką – tai prigimtis, jei ožkos nusprendžia suvalgyti vilką – tai demokratija.
Taigi ir pabaiga. Jeigu visgi ta afera pavyks (negaliu kitaip to pavadinti), turiu pasiūlymą Seimo Pirmininkei dėl kito kandidato. Manau, kad juo galėtų tapti A. Tapinas. Tada būtų ir skaidru, ir teisinga, ir Seimo reitingai pakiltų bent iki dugno lygio, nes dabar kasame taip sparčiai, kad tuoj išvysime Afrikos saulę. Ačiū.
PIRMININKĖ. Motyvai už – K. Masiulis.
K. MASIULIS (TS-LKDF). Irgi neplanavau kalbėti, bet pasakysiu gal tiktai vieną sakinį. Gero vadovo darbas matuojamas rezultatais – ne apklausomis, ne dar kokiais pasigyrimais, bet rezultatais. Kai nėra rezultatų, tai vadovas prastas. Aš taip bent suprantu, bent taip dėsčiau. Jeigu kompiuteriai neveikia – blogas rezultatas, jeigu aplinka per trejus metus buvo nesutvarkyta – tai blogas rezultatas. Čia daugybė blogų rezultatų buvo paminėta. Ne apie vilkus ir ožkas reikia šnekėti, ar ką ten jūs minėjote, Beata, bet apie rezultatus.
PIRMININKĖ. Dėkoju. Motyvai išsakyti. Turime pasitvirtinti slapto balsavimo biuletenį. Parodau jį. Jis yra standartinis: vienoje pusėje parašyta „Atleisti iš pareigų“, kitoje – „Neatleisti iš pareigų“. Užbraukiama… Jei balsuojant nuomonė yra atleisti iš pareigų, išbraukiama „Neatleisti iš pareigų“, jei balsuojama, kad neatleistume iš pareigų, išbraukiama „Atleisti iš pareigų“, tai yra taip, kaip mes įprastai ir balsuojame. Ar galime patvirtinti tokį balsavimo biuletenį? Dėkoju.
Primenu, kolegos, balsų skaičiavimo grupės sudėtį: A. Gedvilas iš Mišrios Seimo narių grupės, D. Kepenis – Valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija, M. Matijošaitis – Laisvės partijos frakcija, R. Baškienė – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, R. Vaitkus – Liberalų sąjūdžio frakcija, V. Semeška – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija, D. Šakalienė – Socialdemokratų partijos frakcija ir V. Giraitytė-Juškevičienė – Darbo partijos frakcija. Slaptas balsavimas numatytas nuo 13 valandos iki 13 val. 20 min.
Dabar perduodu pirmininkavimą R. Morkūnaitei-Mikulėnienei.
PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF). Sveiki, gerbiami kolegos. Kol Vyriausybė susirinks į čia įprastą vietą į Vyriausybės valandą, dar pažiūrime, ar yra užsirašiusių dėl pareiškimų.
11.59 val.
Seimo narių pareiškimai
Tuomet pareiškimų laikas. Prašau. M. Puidokas.
M. PUIDOKAS (MSNG). Šiandien kreipiuosi į mūsų šalies gyventojus, į visus žmones, kuriems rūpi, kad Lietuvoje būtų kitokia situacija, nei yra dabar. Mes matome, kad sisteminės politinės jėgos ir partijos veda mūsų valstybę konservatorių karo vanagų kryptimi. Aš kviečiu visus rinktis taiką ir sudaryti galimybę pasirinkti taiką. Kviečiu jungtis prie mūsų savanorių, kviečiu jungtis prie parašų rinkimo tam, kad koalicija „Pirmiausia – Lietuva!“ turėtų galimybę dalyvauti tiek Europos Parlamento, tiek Seimo rinkimuose ir pateikti Lietuvos gyventojams kokybiškai visiškai kitokį pasirinkimą, tai yra pasirinkimą gyventi taikiai, pasirinkimą rinktis diplomatines problemų sprendimo priemones, rinktis NATO 5 straipsnį ir jo apsaugą, ir skėtį dėl to, kad kito pasirinkimo šiandien mūsų valstybė neturi. O tai, ką daro šiandien neatsakinga valdžia ir kelia grėsmę mūsų šalies visam valstybingumui, yra nusikalstamas veikimas prieš valstybę.
Aš manau, kad žmonės privalo atsibusti ir suprasti, kad atsitraukti mes neturime jokios galimybės, nėra šiandien galimybės jaukiai sėdėti ant sofos, spaudyti kompiuterio klavišus ar mobiliojo telefono ekraną ir tikėtis, kad situacija mūsų valstybėje pasikeis. Tik veikdami vieningai, tik veikdami visi kartu, burdamiesi kartu su bendraminčiais mes įveiksime tą baimės atmosferą mūsų valstybėje. Junkitės ir dirbkime kartu. Dėkui.
PIRMININKĖ. Dėkoju. V. Valkiūnas.
V. VALKIŪNAS (DPF). Gerbiami kolegos, aš tik noriu, kad išgirstumėte dėl elektros kainų, dėl energetikos kainų. Aišku, yra minkštinančių krūvį, kaip šiandien ir G. Burokienė pateiks įstatymų pataisas, tai yra puiku, tačiau visas šitas veiksmas yra dekoratyvinis, reikia rimtai imtis prieš energetikų savivalę, jų kainas, nes pakėlus tris kartus kainas kenčia ir verslas, ką ir sako, dabar stoja verslas, perspektyvos, ir privatūs asmenys kenčia. Dabar užmuilinama tuo, kad atsinaujinančią energetiką čia tik dalina, tipo, kiekvienas pilietis bus elektros gamintojas, čia kaip Kinijoje – ten metalo slydė kiekviename kieme. Tai yra praėjęs etapas. Tačiau reikia sutramdyti šį reikalą, nes elektra yra mūsų valstybės kraujas. Jeigu kraujas necirkuliuos arba akcijas išpirkę mūsų valstybės kraujo… tai yra, mano nuomone, nusikalstama veika ir ją reikia stabdyti.
Gerbiami kolegos Seimo nariai, noriu dar kartą ir dar kartą atkreipti dėmesį. O kitą kartą papasakosiu apie tą BVP, galimai nusikalstamą, galimai falšyvą, ir apie tai labai įdomi situacija, apie BVP, kur dabar kalbama ir skirstoma, Europos Sąjunga ypač gudriai, jie ne sumas lėšų, o nuo bendrojo vidaus produkto… Kaip jie gudrauja, kitąkart papasakosiu. Sėkmės visiems teisingai ir sąžiningai dirbti Lietuvai!
PIRMININKĖ. Ačiū. Ir R. Šarknickas.
R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Laba diena, kolegos. Noriu perskaityti alytiškės Jotvingių gimnazijos… S. Jurgaitytės laišką apie tarpinius fizikos egzaminus.
„Tikriausiai dauguma vienuoliktokų man pritartų, kad pernai išgirdę apie tarpinius egzaminus buvome pasipiktinę, nes tikėjomės poilsio. Pagrindinio ugdymo pasiekimų patikrinimas įvyko ir ramių mokslo metų prieš 12 klasės egzaminus… kitokius turėjome. Mes buvome greitai nuraminti, jog tai tik geriau, jog tai sumažins stresą ir bus lengviau 12 klasėje. Bet, deja, tai buvo melas, kuris yra toli nuo realybės.
Dauguma dvyliktokų yra ramūs, išsilaikę pusę savo egzaminų, kuriems yra puikiai paruošiami. O mes, vienuoliktokai, turime atnaujintas programas, pagal kurias mokytojai neriasi iš kailio, nes nežino, kaip mums pateikti informaciją, nes vadovėliuose to nėra. Tarpiniai egzaminai – stresui sumažinti? Jie mus veikia atvirkščiai. Mums liepiama vos prabudus sėstis prie kompiuterių ir spręsti užduotis, kurių klausimai net nėra suvokiami, ir nesuprantame, ko mūsų klausia. Taip pat buvo užduočių, kurias matėme pirmą kartą gyvenime. Laiko skiriama nedaug, daug jo prarandama, nes sistema užstringa, net nekalbu apie tai, kad po visko turime eiti į pamokas. Ir jeigu duodamas kontrolinis, privalome rašyti. Egzaminų tvarkaraštis tragiškas, jie eina vienas po kito. Dauguma mūsų tokią prabangą kaip miegas esame pamiršę, nes turime ruoštis ir visiems atsiskaitymams mokyklose, ir egzaminams. Taip pat iš mūsų yra atimamoms atostogos, per jas turėsime kalbėjimo egzaminą laikyti. Visa tai labai vargina, žlugdo morališkai. Ištisai jaučiama įtampa, juk mes irgi žmonės, nesame robotai. Mano manymu, nėra normalu 17–18 metų moksleiviui prieš egzaminą gerti raminamuosius, o po jo išeiti iš kabineto visam perbalusiam ir drebančiam bei matyti kitus bendraamžius verkiančius. Ar čia toks tarpinių egzaminų tikslas?“
Miela Saule iš Jotvingių gimnazijos, drąsuole, ačiū už advokatavimą Jotvingių gimnazijos bei Lietuvos vienuoliktokams, už laišką. Jūsų drąsa gal paprotins liberaliąją valdžią dėl eksperimentų, ji atsitokės ir ištaisys grubias klaidas. Ačiū.
12.06 val.
Vyriausybės valanda
PIRMININKĖ. Dėkoju. Eikime prie kito darbotvarkės klausimo – Vyriausybės valandos. Tuojau ekranuose atsivers sąrašas, pagal jį ir galėsite užduoti klausimus. Pirmasis A. Veryga. Prašom.
A. VERYGA (LVŽSF). Dėkoju, pirmininke. Labai nenustebinsiu, bet aš norėčiau paklausti švietimo, mokslo ir sporto ministro. Ir klausiu turbūt tol, kol bus padarytos kokios nors išvados. Nėra dienos, kad nesulaukčiau ko nors, žinučių arba skambučių, iš tėvų, kurie pasakoja, kaip jaučiasi vaikai ir kad kai kuriems tėvams tenka su gerai besimokančiais vaikais sėdėti vakarais kartu, kad jie ko nors sau nepasidarytų.
Yra buvęs epizodas, kai jūs sakėte, kad nesate biologijos ekspertas, bet, pasirodo, psichologijos esate. Jūs sakėte, kad vaikams stresas yra labai gerai. Tai aš noriu paklausti: ką jūs planuojate daryti ir kokias priemones švietimo sistema diegia, kad padėtų vaikams susitvarkyti su šia trauma? Ir ar jūs prisiimsite atsakomybę, jeigu įvyks kažkas, ko atsukti nebus galima? Ačiū.
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Bendraujame ir mes su mokiniais ir iš tikrųjų tų patirčių yra įvairių. Iš esmės suprantame, kad egzaminai, koks jų būdas būtų, ar jie būtų pavasarį, ar jie būtų birželį, mokiniams kelia stresą. Stresą kelia dėl to, kad nėra įpročio laikyti egzaminus. Suprantame, kad būdavo aibė abiturientų, kurie pirmą kartą į bet kokį patikrinimą ateina, kai ateina brandos egzaminų laikotarpis 12 klasės pabaigoje. Dabar, esant tarpinių patikrinimų galimybei, suprantame, kad stresas yra mažesnis dėl to, kad gali dalį turinio atsiskaityti dar 11 klasėje, o jeigu rezultatas netenkina, už visą turinį galės atsiskaityti 12 klasėje. Net jeigu surinko 0 taškų, galės už visa tai gauti kad ir maksimumą taškų 12 klasėje. Jeigu pritrūko 1 taško iki maksimumo, galės bandyti dar kartą. Rezultatas bus įskaitytas tas, kuris yra geresnis.
Dėl švietimo pagalbos. Švietimo pagalba, suprantame, yra savarankiška savivaldybių funkcija, tačiau valstybė deda į tai reikšmingas investicijas, skirdama ir lėšas, ar tai būtų psichologų etatams, ar tai būtų mokytojų padėjėjams. Šiais metais švietimo pagalbai valstybės biudžete yra skirta 163 mln., praėjusiais metais buvo mažiau nei 140 mln. Lėšos tam yra skiriamos. Matome ir stojimą į šias specializacijas. Prieš ketverius metus įstodavo kelios dešimtys, dabar, matome, stojimas vyksta šimtais. Tai bus ir tų, kurie galės, didinant etatus, didinant finansavimą, ateiti dirbti į mokyklas.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia V. Targamadzė.
V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš dabar nežinau, ar vidaus reikalų ministrei, ar premjerei klausimas. Man skambino ne vienas iš Savivaldybių asociacijos ir sakė, kad civilinės saugos funkcijos yra deleguotos savivaldybėms, bet lėšos yra neskirtos. Sako, iš vidinių rezervų. Tai kaip galvojate spręsti, nes tų vidinių rezervų yra labai mažai?
Ir kitas klausimas yra premjerei dėl biurokratijos. Prie Vyriausybės buvo sukurta grupė. Deja, jokių rezultatų mes šiandien neturime, tuoj bus jau treji metai. Tai kaip jūs galvojate spręsti šį klausimą, nes mokyklos yra užverstos biurokratine našta? Ačiū.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Manau, kad aš turėčiau pradėti atsakyti į jūsų klausimą. Pirmiausia, kalbant apie civilinę saugą, atsirado nauja pareigybė, tai yra parengties pareigūnai, kuriems buvo numatytas ir finansavimas, buvo duotas savivaldybėms tam, kad jos galėtų tuos žmones įdarbinti. Priklausomai nuo savivaldybės dydžio, tai vienas arba du pareigūnai, kurie dirba ir atsakingi už ekstremaliųjų situacijų planus, už evakuacijos planus, už priedangų tinklo plėtrą. Pirmą kartą mes turime tokius žmones, kurie turi tik vieną atsakomybę – civilinę saugą. Anksčiau būdavo specialistai, kurie turėdavo dar įvairiausių funkcijų, ne visada susijusių su civiline sauga. Manau, tai yra labai didelis pastiprinimas. Mano žiniomis, apie 50 savivaldybių jau tokius pareigūnus turi. Noriu paraginti ir kitas savivaldybes aktyviau organizuoti procesą.
Kalbant apie pačią civilinę saugą, tai Vyriausybė yra patvirtinusi Civilinės saugos koncepciją. Šiuo metu mes ruošiame Civilinės saugos programą, kurioje numatysime konkrečias priemones, finansavimą priemonių stiprinant mūsų visuomenės pasirengimą, toliau plėtojant infrastruktūrą ir kitas priemones, susijusias su gyventojų informuotumu. Tai tikrai bus pateikta. Seime bus galima, matyt, dalyvauti ir diskusijose, svarstymuose. Ir aš labai tikiuosi, kad mes turėsime labai aiškias kryptis, aiškų finansavimą ir turėsime, galų gale, civilinę saugą. Kaip žinome, daugelį metų nebuvo deramo dėmesio, o mes pradėjome gaivinti ir esame pasiryžę maksimaliu greičiu tą daryti toliau.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, aš pabandysiu atsakyti, nors, kiek atsimenu, pagal Statutą lyg ir po vieną klausimą galima užduoti, bet jau, taip sakant, nesismulkinkime. Aš jums tikrai atsakysiu išsamiai į šitą klausimą raštu. Bet, kaip ir esu kalbėjusi anksčiau, kai jūs kėlėte tą klausimą, yra tam tikri sprendimai, kuriuos Vyriausybė gali padaryti dėl vadovų ataskaitų mažinimo, tie teisės aktų projektai yra parengti ir mes juos priimsime. Bet taip pat yra sprendimai, kurie steigėjo gali būti padaryti tam, kad biurokratinė našta būtų sumažinta.
Apie tai mes kalbamės su Savivaldybių asociacija ir žmonėmis, kurie ten atsakingi už švietimą. Juoba kad yra gerų pavyzdžių, pavyzdžiui, Marijampolėje, kur yra padaryti administraciniai sprendimai, leidžiantys sutaupyti daug laiko, daug darbo rankų ir paskirti tuos resursus kitur. Tai man šiek tiek apmaudu, kad savivaldybės nesinaudoja šita gerąja praktika ir nesimoko iš tų savivaldybių, kur tai veikia, bet tikrai pasistengsime papildomai paraginti savivaldybes tai daryti. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Sysas.
A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pirmininke. Mano klausimas bus Ministrei Pirmininkei, nes, matau, susisiekimo ministro nėra, turbūt asfaltuoja kelius. Labai gerai.
Sausio mėnesį Vyriausybės komisija leido diegti e. tollingą. Lyg reikėtų sveikinti, nes šita sistema dar 2023 metų pradžioje turėjo veikti. Bet prieš kelias dienas Aukščiausiasis Teismas vėl priėmė skundą, sustabdė šitos sistemos diegimą toliau, ir viena iš priežasčių parašyta, kad tiekėjas yra įtrauktas į nepatikimų tiekėjų sąrašą Lietuvoje. Aš žinau šitą firmą, kadangi ta pati firma „Proit“ dirba su SPISʼu, arba socialinių paslaugų diegimu, ji nesugebėjo įsisavinti 1 mln. pagal projektą per metus. Čia gi yra 40 mln. Todėl mano klausimas: kaip atsitinka Lietuvoje, kad projektus laimi įmonės, kurios įtrauktos į nepatikimų tiekėjų sąrašą? Dėl to nukenčia Lietuva, nes nesurenkame pinigų, eilės savivaldybėse ir visi kiti dalykai.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tikrai negaliu pasakyti, kokios konkrečios įmonės laimėjo tą pirkimą, nes ten yra tokia situacija, kai vienas konkurso dalyvis apskundė kitą konkurso dalyvį ir ta istorija tęsiasi jau, kaip jūs pats minėjote, ne vienerius metus. Buvo vienoks sprendimas vienoje instancijoje, dabar yra kasacija ir Aukščiausiasis Teismas tą turi svarstyti. Bet, mano supratimu, jau to laiko sugaišta šitame procese ir taip per daug, todėl Susisiekimo ministerijai yra duotas pavedimas ieškoti kitų būdų, kaip įgyvendinti šį projektą, nes mes negalime laukti, kol kas nors tarpusavyje išsiaiškins.
Aš nežinau, kuriuo metu kuri įmonė į kokį sąrašą buvo įtraukta. Labai gali būti, kad tai įvyko proceso metu ir atitinkamai taip ta situacija susiklostė. Tai aš tuo pasidomėsiu. Atsakysiu jums raštu, bet, mano supratimu, šitas pirkimas ir visa su juo susijusi epopėja tęsiasi taip ilgai, kad jau tikrai tikėtis iš to gauti kokį nors rezultatą nėra jokio pagrindo ir reikia ieškoti kitų sprendimų. Tie sprendimai, mano supratimu, yra galimi.
PIRMININKĖ. Klausia R. Tamašunienė.
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Mano klausimas švietimo, mokslo ir sporto ministrui. Klausimas apie tai, kodėl jūs visas pajėgas naudojate ne ten, kur reikia? To pasekmė – tai tarpiniai egzaminai, nes atnaujintas ugdymo turinys paleistas savieigai. O jūs su komanda nukreipėte savo jėgas į tautinių mažumų mokyklų bendruomenių nerimo kėlimą. Pirmiausia, kodėl nereaguojate į Vilniaus miesto vicemero saviveiklą, telefoninę teisę, formuojamas metines užduotis, kurioms prieštarauja mokyklų bendruomenės ir, nepatvirtinus nuostatų, nepakeitus mokyklos nuostatų, atsiranda galimybė užsiregistruoti į nesamą klasę, į lietuvių klasę, lenkų, tautinių mažumų ir kitose mokyklose?
Antras. Kodėl jūs nesirūpinate, kad būtų vadovėliai? Pirmos klasės mokiniai lenkų mokykloje neturi nei matematikos, nei pasaulio pažinimo vadovėlių. Sakote, kad neįvyksta viešieji pirkimai, bet tai yra jūsų užduotis, paskelbus atnaujintą turinį, pasirūpinti, kad procesas vyktų sklandžiai.
Ir trečias dalykas.
PIRMININKĖ. Laikas!
R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Kodėl jūs nekeičiate taip, kaip turėtų būti, atsiradus lenkų valstybiniam egzaminui, išplėstinio kurso? Jūs 2024–2025 metams savo įsakyme paliekate B lygio valandų skaičių pasirengti būtent valstybiniam egzaminui. Aš noriu sulaukti jūsų atsakymo.
G. JAKŠTAS. Dėkui už klausimus. Labiau, matyt, daugiau čia teiginių nei klausimų. Jiems paneigti neužimsiu visų eterio ir laiko, bet tikrai galiu pasakyti, kad atnaujintas ugdymo turinys nėra paleistas savieigai.
Kas yra reikalinga, esant atnaujintam ugdymo turiniui? Pirmiausia, pakeisti pačias programas, kas pradėta daryti nuo 2019 metų. Mokytojai turi turėti kompetencijas dirbti su atnaujintomis programomis. Tai pradėjo ši Vyriausybė, nes praėjusi Vyriausybė nebuvo numačiusi tam nei lėšų, nei pačių priemonių. Mokytojai, kurie dirbo su atnaujintomis programomis, gavo mokymų su jomis dirbti. Skirtos lėšos patiems mokytojams, kurie pradeda dirbti su atnaujintomis programomis, 20 % daugiau laiko dirbti su atnaujintu turiniu, nes suprantame, kad tie mokytojai užtrunka daugiau laiko pasirengti, kai turinys yra pasikeitęs. Tam buvo skirtos lėšos ir praėjusių metų rudenį, tęsiamas papildomas lėšų skyrimas ir dabar.
Vadovėlius leidžia leidyklos. Suprantame, kad vadovėlių neišleis visų vienu momentu. Kai yra suplanuojamas atnaujinti turinys vienu metu, yra užprogramuojama, kad vadovėliai vėluos. Mes tai suprantame ir, tai įvertinę, pasitelkiame dalykininkų asociacijas, kad parengtų metodinę medžiagą ir reikalingą informaciją dirbti su atnaujintu turiniu. Jeigu atsiranda nauja tema, kad būtų skaitmeninėje erdvėje, tai yra emokykloje, visa reikalinga medžiaga. Tai buvo padaryta ir tam turiniui, kuris startavo nuo šio rugsėjo. Šį mėnesį baigėsi konkursas, bus parengtas atnaujintas ugdymo turinys tam turiniui, kuris startuos nuo ateinančio rugsėjo.
Dėl tautinių mažumų kalbų. Suprantame, tai yra problema. Kalbamės ir su mokyklomis, su mokyklų vadovais, su bendruomene, su mokiniais. Jie jau mato teigiamų pokyčių. Buvau susitikęs su Visagino bendruomene – tiek su administracija, savivaldybės meru, tiek mokykloje su mokiniais, su mokinių tėvais, su mokytojais. Inicijavome šito klausimo aktyvesnį kėlimą, todėl mokyklos jau pradėjo priimti sprendimus, jau mato teigiamą efektą. Mokykloje priėmė sprendimą, kad 30 % turinio vyktų lietuvių kalba, nors mokomoji kalba yra rusų. Yra priėmę sprendimą nuo kito rugsėjo 50 % keisti šį rodiklį, nes supranta, kad labai svarbu gyvenant Lietuvoje gerai išmokti valstybinę kalbą. Suprantame, kad brandos egzaminai vyksta lietuvių kalba. Suprantame, kad turės studijuoti lietuvių kalba. Dėl to labai svarbu išmokti kalbą.
Dėl vicemero veiksmų, tai, matyt, ne man būtų klausimas. Mes suprantame, kad funkcijos yra išskaidytos. Aš niekaip negaliu daryti įtakos ir kontroliuoti savivaldybių ar kurių nors asmenų – merų, vicemerų ar administracijos. Matyt, reikėtų, jeigu turite klausimų, kreiptis į pačią savivaldybę. Aš jiems negaliu nei advokatauti, nei jų pasmerkti.
Dėl vadovėlių leidimo lenkų kalba. Suprantame, kad leidyklos apskritai veikia ekonomiką ir mąsto ekonomika, kai jų reikia mažai, tai vieneto kaina yra labai didelė. Todėl mes darome pirkimus, kad būtų išleistas turinys, kuris būtų skaitmeninis, parengtas, būtų galima naudoti skaitmeninį turinį.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia V. Bukauskas.
V. BUKAUSKAS (DPF). Labai ačiū, posėdžio pirmininke. Nematau susisiekimo ministro, tai Ministrės Pirmininkės norėčiau paklausti. Gerbiama Ministre Pirmininke, nuolatos susitikimuose klausiama dėl prastėjančių kelių, ypač dėl žvyrkelių, priežiūros. Tiek vietinės reikšmės, tiek regioninės reikšmės. Būtent atėjus pavasariui mus pasiekė labai daug nusiskundimų gyventojų, bendruomenių, nutolusių gyvenviečių nuo miesto centrų arba nuo seniūnijų, pavienių gyvenviečių, kad specialus transportas negali laiku pasiekti vien dėl to, kad Žvyrkelių programa jau yra sustojusi, važiavimas keliais neįmanomas. Praeitą savaitę, penktadienį, Savivaldybių asociacija darė valdybos posėdį, kreipėsi ir į komitetą, ir į Vyriausybę su siūlymu iš esmės peržiūrėti 2024–2028 metų strategiją.
Gerbiama Ministre Pirmininke, ar nemanote, kad Vyriausybei reikėtų dar šią kadenciją numatyti papildomų lėšų žvyro atnaujinimo problemai spręsti? Tos iškasenos yra mūsų žemėje, jos iš tiesų reikalauja mažiausiai sąnaudų ir duoda didžiausią pridėtinę vertę, kuri grįš į mūsų biudžetą. Atkreipkite į tai dėmesį. Iš tiesų tai yra labai aktuali problema. Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dėkoju. Aš norėčiau atkreipti dėmesį, taip jau yra, kad kelių finansavimas pastaruoju metu turbūt buvo didesnis negu bet kada, išskyrus 2020 metus, kai kovido metu Vyriausybė iš skolintų lėšų šiek tiek šiūpelių užmėtė Kelių priežiūros ir plėtros programą. Bet, man atrodo, jūs ne pirmą kadenciją Seime esate ir žinote, kad biudžetas yra ne tik išlaidos, bet dar ir pajamos. Kai mes pakalbėsime, iš kur ateis nauji pajamų šaltiniai, iš kurių galėtų būti finansuojama kelių infrastruktūra, žinoma, tada galėsime pakalbėti, kaip mes galime labiau kelius finansuoti. Bet, man atrodo, paprastai mes kalbame tik apie antrą dalį. Kaip suk, kaip nesuk, tuomet vis tiek atsiremi į tas pačias pajamas, kurias turime, ir į tas pačias skolas, kurias galime prisiimti. Todėl visų problemų išspręsti negalime. Ne tik žvyrkelių yra problema, mes jau strateginės savo infrastruktūros būklę turėjome išlaikyti, tuos pačius tiltus ir visus kitus projektus, kurie yra svarbūs ne tik valstybės, bet ir regiono mastu. Iš esmės tam iš viso jokio dėmesio pastaruoju metu nebuvo skiriama, tai pačiai „Via Balticai“ iki Lenkijos sienos.
Yra daug dalykų, kuriuos reikia padaryti vienu metu, ir visą laiką reikia rinktis prioritetą. Taip sakant, malonumo disponuoti neribotais ištekliais, deja, Vyriausybė neturi.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia, rodos, J. Razma.
J. RAZMA (TS-LKDF). Vėl klausiu švietimo ministro. Daug priekaištų pasakyta dėl tų egzaminų užduočių. Vilniaus licėjaus mokiniai rado, rodos, apie 20 netikslumų fizikos užduotyse. Ar jūs sutinkate, kad jų ten tiek ir yra?
Mano klausimas būtų dėl tų ekspertų, kurie parengia ir tikrina tas užduotis. Kaip jie atrenkami, kokios yra jų profesinės patirtys ir kaip pati procedūra vyksta? Ar tie antrieji ekspertai, kurie tikrina pirmųjų parengtas užduotis, pabando patys išspręsti? Ar po šitų įvykių jūs ketinate inicijuoti ekspertų sąrašo pakeitimą? (Balsai salėje)
G. JAKŠTAS. Ačiū už klausimą. Dėl fizikos. Ne tik Vilniaus licėjaus, pirmieji pateikė KTU gimnazijos vienuoliktokai. Ta informacija buvo perduota komisijai, kuri peržiūrėjo fizikos užduotis. Turime jau komisijos išvadas ir rekomendacijas. Šiandien bus paskelbta. Išties ten yra padaryta rengėjų klaidų. Bus paskelbta, kaip tai bus ištaisyta, kad nenukentėtų mokiniai, kurie laikė šį tarpinį patikrinimą.
Kaip yra rengiama? Už rengimą yra atsakinga Švietimo agentūra, kuri pasitelkia ekspertus. Norėjome, kad ekspertai būtų neanoniminiai. Prašėme Švietimo agentūros. Bet ji, bendraudama su tais ekspertais, gavo žinią, kad jeigu jie bus neanoniminiai, mes ekspertų nerasime. Suprantame, kad dabar visos strėlės ir visas linčo teismas vyktų tų mokytojų, kurie parengė šias užduotis ir recenzavo, bet visi suprantame, kad žmonės klysta ir net gali tą pačią klaidą padaryti keliese. Kas yra padaryta? Yra didinamas recenzentų skaičius nuo dviejų iki trijų, tai jau buvo padaryta. Ką mes papildomai inicijuojame? Dar peržiūrą po trijų recenzentų, pirmiausia dabar jau Švietimo agentūra skelbia konkursus, kad atsirinktų daugiau ekspertų, kurie dar peržiūrės, kad būtų dar trečias žingsnis… po rengėjų recenzentai patvarko ir tada trečias žingsnis, dar peržiūri. Žinoma, kai peržiūri, bando spręsti, žiūri, kiek užtrunka, kokie atsakymo variantai galimi ir taip toliau. Pereinamas visas veiksmų ciklas. Matome, kad to nepakanka, vis tiek yra padaroma klaidų. Procedūra yra tokia pat kaip valstybinio brandos egzamino rengimo. Prisiminkime, kiekvienais metais būna didesnių ar mažesnių problemų ir dėl brandos egzamino. Tada komisijos įvertina ir būna pakeistos skalės arba kurie nors uždaviniai įskaitomi atsakius ne taip, kaip buvo tikėtasi ir planuota. Visa tai yra taisoma ir apskritai žiūrima į vertinimą, kad tai nesikartotų ateityje, yra kuriamas užduočių bankas, mes turime turėti keletui ateinančių metų parengtas užduotis. Iš jų, atėjus patikrinimui ar egzaminui, yra pasirenkama, o ne kiekvienais metais vis iš naujo formuojamos komisijos, kviečiami rengėjai, bet kad būtų visada, žvelgiant į ateitį, parengta gana daug užduočių, iš kurių tiesiog būtų pasirenkama.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Dumbrava.
A. DUMBRAVA (LVŽSF). Labai ačiū. Klausimą norėčiau užduoti energetikos ministrui. Gerbiamas ministre, noriu jūsų paklausti. Gerbiamas ministre, yra patvirtintas bendrasis Respublikos planas ir truputį neramu mums, esantiems Ignalinos atominės elektrinės zonoje, trims savivaldybėms, Zarasams, Visaginui ir Ignalinai. Žinome, kad jūs teikiate tokius Specialiųjų žemės naudojimo sąlygų įstatymo pakeitimus, kurie riboja verslą, tai yra kad, pavyzdžiui, Ignalinos atominės elektrinės apsaugos, sanitarinės apsaugos, zonoje bus draudžiama steigti laisvąsias ekonomines zonas. Tai yra 53 straipsnio pakeitimas. Prašom pasakyti, ar tikrai, Seimo šitas įstatymo projektas dar nepasiekė, tikrai ketinate tai daryti, nes esame labai sunerimę, kad ta zona tokia ir išliks pilka, kad nieko negalėsime, nei verslo vystyti, nei ekonomikos ir taip toliau? Labai ačiū.
D. KREIVYS (TS-LKDF). Labai ačiū už klausimą. Reikia pirmiausia prisiminti, kad Ignalinos atominė elektrinė dirba su radikaliomis medžiagomis. Yra saugyklos, saugyklos nuolat plečiamos. Yra tikimybė, kad taip pat ten gali atsirasti giluminė saugykla. Tikimybė, tai pabrėžiu. Taip pat yra tikimybė, kad, atsirandant ir vystantis vis naujoms branduolinėms technologijoms, galėtų atsirasti ten maži moduliniai reaktoriai. Mes, turėdami omenyje visą šitą kompleksą aplinkybių, galvojame, kad tą teritoriją reikėtų pasaugoti dėl ateities sprendimų.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia R. Baškienė.
R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dėkoju, gerbiama pirmininke. Norėčiau paklausti aplinkos ministro. Gerbiamasis ministre, gyventojai išties užduoda labai daug klausimų dėl vis besikeičiančių, nuolat iki tol buvusių pakeistų Miškų įstatymo straipsnių. Šitie straipsniai netgi prieštarauja vienas kitam tarpusavyje. Žmonės kreipiasi į teismus ir neranda atsakymo dėl miškų paskirties žemės pakeitimo galimybių arba dėl paveldėjimo. Aš nedetalizuosiu viso šito, tiesiog noriu jūsų paklausti, nes ir jūs buvote minėjęs, kad į Seimą atkeliaus naujos redakcijos Miškų įstatymas. Ar jau galime jo tikėtis ir laukti artimiausiu metu? Labai ačiū.
S. GENTVILAS (LSF). Dėkoju, gerbiama Rima. Tai gal atvirkščiai pasakyčiau, kad Seime šią kadenciją Miškų įstatymas keistas tiktai vieną kartą J. Baublio iniciatyva. Iš esmės ta spaustuvė, įstatyminė spaustuvė, buvo sustabdyta, nes praeitoje kadencijoje Miškų įstatymo pakeitimų buvo toks skaičius, kiek per visą nepriklausomybės laikotarpį iki tol. Iš tikrųjų buvo paleista bele kaip. Šiuo metu Vyriausybėje yra aptariamas Miškų įstatymo projektas po dviejų viešų derinimų ir jisai šią pavasario sesiją pasieks Seimą. Ten yra daug ištaisymų to, ką jūs turbūt minite, bet turbūt nereikėtų laukti miškų paskirties žemės pakeitimo palengvinimų, kas dabar yra Miškų įstatymo 11 straipsnyje, tai išskirtinai yra tik viešojo intereso atvejis – keičiama miškų paskirties žemė. Tas pats Seimo Teisės departamentas visada Miškų įstatymo 11 straipsnio pakeitimą pažymi kaip prieštaraujantį Konstitucijai, nes miškų paskirties žemė gali tik išskirtiniais atvejais būti pakeista į ką nors kita.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia O. Leiputė.
O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dėkoju. Norėjau užduoti klausimą sveikatos ministrui. Kadangi jo nėra, tai gal premjerė galėtų atsakyti. Mano klausimas būtų susijęs su pacientų pavežėjimu, specializuotu pavežėjimu, kuris turėtų įsigalioti, būti pradėtas vykdyti liepos 1 dieną, nes bandomasis pradėtas praėjusių metų vasarą. Liko 3 mėnesiai iki tos datos, o savivaldybės nežino nei konkrečių sumų, nei kaip tai bus daroma. Kiek man yra žinoma, yra ir Savivaldybių asociacijos valdybos kreipimasis į ministrą, yra ir žiedinių savivaldybių vadovų kreipimasis. Gal jūs galėtumėte pakomentuoti, ar užteks to laiko ir ar bus tinkamai pasirengta? Ačiū.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiama Orinta. Taip, galiu pakomentuoti, nes čia yra iš tų projektų, kur taip pat ir Vyriausybės kanceliarija intensyviai padeda Sveikatos apsaugos ministerijai. Kadangi ten yra ir tam tikrų technologinių sprendinių, kaip tą procesą valdyti, tai aš taip pasakysiu: laiko tikrai turėtų užtekti. Ko labiau norėčiau, kad užtektų, tai kad užtektų geros valios, nes kai mes diskutuojame apie pinigus, kurie reikalingi šitam projektui, tai labai dažnai yra kalbama apie tai, kas jau nebėra… savivaldybė bando ekstrapoliuoti tuos vežimus, kur yra net ne savivaldybės teritorijoje, o kur mes kalbame, pavyzdžiui, apie vežimą į kitą savivaldybę, į kokią nors didesnę gydymo įstaigą, kur principai yra visiškai kiti. Yra savivaldybių, kurios tikrai yra gana gerai tą įsivertinusios, aš nenoriu čia jų įvardinti, bet jų tokių yra ir iš jų galėtų kitos savivaldybės mokytis.
Dabar mes esame tokiame galbūt tame etape, kur šiek tiek norisi galbūt ir geresnę derybinę poziciją turėti, ir truputį, truputį, galbūt nesakysiu kokio nors netinkamo žodžio, bet nepagrįstai teigti, kad šis projektas negali būti įgyvendintas… Mūsų supratimu, jis tikrai gali būti įgyvendintas. Mes išsamiai atsakysime asociacijai ir tada aš paprašysiu, kad jums kopiją padarytų, kur mes esame ir kaip mes tą dalyką matome. Tai tikrai yra ir suvaldomos lėšos, ir pats procesas, tik reikia truputėlį tokio galbūt atviresnio matymo, už ką tiktai savivaldybė atsakinga, kur jau atsiranda ta tarpsavivaldybinė atsakomybė, tada jau ten yra truputėlį kita istorija. Tad tai tikrai nėra pagrindiniai vežimai, kurie yra reikalingi. O savivaldybėse to lankstumo yra gana daug. Tikrai paprašysiu, kad jums išsamiai visą tą procesą aprašytų, ir dar kartą paprašysiu, kad su savivaldybėmis būtų susitikta ir tie praktiniai dalykai aptarti, nes aš tikiu, kad pavyks startuoti taip, kaip…
Dėl greitosios pagalbos taip pat, jūs turbūt prisimenate, diskusijų buvo, bet, mano supratimu, visi parametrai dabar rodo, kad tai buvo labai pasiteisinęs Seimo sprendimas, ir efektyvumo rodikliai, mano supratimu, tikrai patys už save kalba.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Gedvilas.
A. GEDVILAS (MSNG). Ministrei M. Navickienei turiu klausimą. Sausio 18 dieną vaiko teisių apsaugos kontrolierė, ištyrusi vaiko teisių apsaugos specialistų veiksmus vaiko paėmimo Palangoje metu, nustatė, kad dėl netinkamo tarnybos darbo organizavimo, specialistų profesionalumo ir kompetencijos stokos vaikas galimai patyrė neigiamus išgyvenimus, stresą ir baimę. Kontrolierės nuomone, siekiant, kad vaiko paėmimo procesas ateityje truktų kaip galima trumpiau, vaikas patirtų kuo mažesnį stresą, būtinas atsakingas, operatyvus ir išsamus pasiruošimas tokiam procesui. Siekdama tarnybos funkcijų įgyvendinimo efektyvumo ir kokybės, kontrolierė siūlo užtikrinti kokybišką vaiko teisių apsaugos specialistų reikiamų kompetencijų ugdymą ir tarnybos veiklos teisinio reglamentavimo tobulinimą. Nuo šių išvadų pateikimo praėjo jau 2 mėnesiai. Prašau atsakyti, kas per šį laiką buvo padaryta ir kokių priemonių buvo imtasi tobulinant netinkamus ir neprofesionalius specialistų darbo metodus ir gerinant šios jums pavaldžios tarnybos darbuotojų kompetencijas?
M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). Labai ačiū, gerbiamas kolega, už klausimą. Tai kaip tik šiandien įvyko bendra spaudos konferencija Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos ir policijos atstovų, būtent reziumuojanti tam tikrus sisteminius pokyčius ir algoritmus, kaip tarpusavyje bendradarbiaus šios dvi institucijos, užtikrindamos saugią aplinką vaikui tuomet, kuomet jau yra ta kraštutinė priemonė – vaiko paėmimas iš tėvų ar globėjų – pritaikyta. Daug apie tai diskutavome ir kalbėjomės tarpusavyje, daug algoritmų keitėme, bet lygiai taip pat manome, kad daug dėmesio reikia skirti pačių darbuotojų kompetencijoms ugdyti ir mokymams. Todėl keletą mėnesių ieškant tų geriausių sprendimų, kad procesas vyktų ir jautriau, ir empatiškiau, ir labiau apsaugant vaiką nuo galimos žalos, kad tas pats paėmimo procesas truktų kuo trumpiau, ir buvo priimti šie sprendimai, kurie šiandien buvo gana išsamiai pristatyti ir policijos pareigūnų, ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos.
Man atrodo, mums yra labai svarbu suprasti, kad kiekvienas sistemoje dirbantis žmogus irgi susiduria su tam tikru stresu, kai yra tam tikra situacija. Mes privalome užtikrinti, kad ir patys darbuotojai turėtų reikiamas kompetencijas, ir tai bus daroma privaloma tvarka, darbuotojai privalės šitas savo kompetencijas atnaujinti. Labiausiai tų mokymų metu bus kalbama apie tai, kad yra svarbu išklausyti vaiko nuomonę, metodus, kaip geriausia galima nuraminti vaiką ir supaprastintai paaiškinti sprendimo motyvus.
Tikrai tobuliname savo veiklą nuolatos, bet šiandien mes jau turime ir rezultatą – būtent pakeistą policijos ir Vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos specialistų bendradarbiavimo algoritmą.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Vinkus.
A. VINKUS (LVŽSF). Gerbiama vidaus reikalų ministre, gal jums ir nevisiškai žinoma situacija, bet noriu pasakyti, kad Kretingoje kovo 19 dieną, 13 valandą, atvyko šeima – vyras ir žmona. Paliko mašiną ligoninės teritorijoje ir pats nuėjo į ambulatorijos padalinį susilašinti vaistų. Išeina už valandos 20 minučių ir neranda žmonos. Sukėlė ant kojų visas tarnybas Kretingos rajono meras A. Kalnius, įsitraukė Šiauliai ir vis nepavyko rasti nei 19 dienos naktį, nei vėliau. Drįsau paskambinti taip pat 19 dienos vakare komisarui R. Požėlai, įsitraukė Klaipėdos apskrities komisariato vadas A. Motuzas, buvo mestos visos jėgos. Šiandien, po 2 parų, iš ryto, 9 valandą, 1948 metais gimusi moteris rasta įkritusi Padvariuose į trąšų duobę. Jūsų tarnyba nuostabiai dirbo. Būčiau labai laimingas ir Kretingos žmonės būtų laimingi, kad būtų paviešinta ir būtų pagerbti tie žmonės.
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai vertiname mūsų tarnybų darbą, profesionalumą. Tikrai perduosiu ir tikrai įvertinsime tuos pareigūnus, kurie savo pareigas atliko maksimaliai gerai. Labai ačiū už gerus žodžius.
PIRMININKĖ. Ačiū, Antanai. Toliau klausia L. Nagienė.
L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, gerbiama pirmininke. Mano klausimas vidaus reikalų ministrei. Aš pratęsiu gerbiamos Vilijos klausimą. Jūs pasakėte, paminėjote, kad yra skirti etatai. Etatai – taip, bet tai dar ne viskas. Mes žinome, norint įrengti priedangą ar slėptuvę, reikalingos lėšos. Savivaldybė, kaip visada, pasako: nėra pinigų, neturime galimybės tam skirti. Ar nenumatote atitinkamai, sakysime, nes yra labai svarbus ir labai aktualus šiandien tas klausimas, kaip padaryti, kad tikrai būtų įrengtos tos priedangos ar atsirastų viena ar kita slėptuvė, sakysime, savivaldybėje, kur tikrai galėtų priimti gyventojus ir apsaugoti juos nuo… Galbūt, tikėkimės, nebus tokių įvykių, bet turime būti pasirengę. Kaip galvojate spręsti, nes lėšų tikrai savivaldybė nesuranda?
A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Labai ačiū. Tikrai labai svarbus klausimas. Kaip suprantame, mes laiko daug neturime. Pirmiausia, ką mes dabar darome, ką greituoju būdu mes galime maksimaliai greitai padaryti, tai yra įsivertinti visus dabar esamus objektus, kurie atitinka priedangų kriterijus. Tikrai labai nuoširdžiai noriu padėkoti toms savivaldybėms, kurios aktyviai įsitraukia į šitą procesą. Turime 12 savivaldybių, kurios jau yra viršijusios arba pasiekusios tą numatytą skaičių, kokį esame suplanavę savo Civilinės saugos koncepcijoje, bet dažnai susiduriame su tokiu nenoru bendradarbiauti ar galbūt ne visu įsitraukimu, nes šiuo atveju yra būtina pažymėti, kad savivaldybės yra atsakingos už jų teritorijoje esančius objektus, jų, tarkime, įvertinimą. Tą techninį įvertinimą padeda Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento pareigūnai padaryti, bet juos surasti ir sužymėti turi savivaldybės. Ir tas įsitraukimas yra labai svarbus. Tai čia pirmas etapas.
Antras etapas. Mes suprantame, kad reikia investuoti į tuos pačius senus pastatus, į jų sutvarkymą. Yra gyvenamieji namai, kur yra rūsiai, juos reikėtų sutvarkyti. Kaip ir minėjau, šiuo metu yra rengiama Civilinės saugos programa ir ten tuos dalykus mes pabandysime susidėlioti.
Be to, reikia pažymėti, kad tvarkant tuos senus pastatus, kurie jau yra pastatyti, yra jau dabar Aplinkos ministerijos patvirtinta tvarka naujiems pastatams. Vadinasi, nauji pastatai, kurie dabar bus statomi, turės jau būti su tokiomis atitinkamomis priedangomis ir tikrai atitikti visus maksimalius reikalavimais.
Taip pat ieškome, kalbamės ir su Turto banku turėjome pokalbių. Yra identifikuota apie 500 pastatų, kurie gali būti taip pat įtraukti. Tikimės, kad artimiausiu metu taip pat pajudės. Kalbamės su verslu apie galimybes. Privatus verslas dabar taip pat savo iniciatyva daro atitinkamus veiksmus. Kalbėsimės su nekilnojamojo turto vystytojais dėl atitinkamų, kaip sakant, prioritetų ir judėjimo krypčių. Manau, kad visi kartu, surėmę pečius, mes pasieksime. Bet labai svarbu pažymėti, kad svarbus yra noras ir abipusis bendradarbiavimas. Čia nėra savivaldos ar Vyriausybės, ar ministro reikalas. Čia yra visų mūsų reikalas ir labai svarbus tas geranoriškas susitelkimas ir darbas tam, kad mūsų žmonės jaustųsi saugūs. Programa bus ir tada galėsime diskutuoti.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau truputį papildyti, nes norėčiau atkreipti dėmesį, kad iki šiol apskritai civilinei saugai net paskirtų žmonių savivaldybėse nebuvo, jūs gi žinote, buvo ten kas nors, kas yra kalbos redaktorius-civilinės saugos specialistas. Tai kai dabar jau tu turi tą paskirtą žmogų, tai tada jau paskirtas žmogus turi tam tikrą atsakomybę ir jisai turi tą atsakomybę vis dėlto ir nešti ant savo pečių.
Dabar dėl finansų. Vis dėlto dėl finansų visada yra prioriteto klausimas. Jūs puikiai žinote, kad savivaldybių biudžetai per šiuos dvejus metus, ta jų savarankiškoji dalis, kuri yra ne valstybės dotacija, užaugo 1 mlrd. eurų, ar ne? Tai yra, aišku, 60 savivaldybių, bet vis dėlto tai yra labai labai nemaži pinigai. Ir vis tiek savivalda, na, jeigu ji turi savarankiškąją funkciją, ji turi daug savarankiškųjų funkcijų, bet reikia kažkaip tarp tų funkcijų prioritetus pasirinkti. Kaip ir mes čia turime, kai valstybės biudžetą tvirtiname. Mes kažkaip tuos prioritetus susidėliojame, nes viskam reikia. Keliams, kolega klausė, tam reikia, tam reikia, šitam norisi daugiau skirti, kažkam galbūt būtų labai smagu daugiau tų lėšų skirti, bet vis vien turime susidėlioti pagal tai, kas atrodo patys aktualiausi šiandien poreikiai ir patys svarbiausi, kuriuos reikia tenkinti pirmąja eile.
Man atrodo, kad vis tiek savivaldos įsitraukimas ir praktinis yra labai svarbus, nes jie žino, kas pas juos yra ant žemės, jie žino, kas gali būti panaudojama, turi žmonių, tie žmonės yra apmokami ir turi dirbti savo darbą. Bet net ir išteklių požiūriu vis tiek reikėtų truputėlį savikritiškiau pasižiūrėti, nes valstybės biudžetai jau dabar tokiais tempais kaip savivaldos biudžetai neauga vien dėl to, kad savivaldų biudžetai yra išvestiniai iš darbo užmokesčio fondo. Ačiū.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia A. Skardžius.
A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pirmininke. Vakar Audito komitete svarstėme Valstybės kontrolės ataskaitą „Vaistų prieinamumas gyventojams“ ir paaiškėjo gana skandalingas faktas, nes Privalomojo sveikatos draudimo fondo rezerve 700 mln. eurų, ant kurių, pasirodo, letenėlę uždėjusi finansų ministrė ponia G. Skaistė. Klausimas: kodėl mokant mokesčius prieinamumo gyventojams nėra? Galbūt ponia premjerė galėtų į tą klausimą atsakyti. Buvo paaiškinta, kad pastaruosius trejus metus gauta viršplaninių pajamų. Nei Sveikatos ministerijos atstovai, nei Valstybinės ligonių kasos atstovai nesupranta, kodėl nors dalies tų pinigų negalima paimti iš to rezervo ir skirti gyventojams, kuriems reikia šios paslaugos. Gerbiama premjere, paaiškinkite, kaip čia su tais ten pinigais ir kodėl tas išpūstas rezervas nuo pastaruoju metu 500 mln. iki dabar 700 mln…
PIRMININKĖ. Trumpinkite.
A. SKARDŽIUS (MSNG). …vis tiek, na, yra užspaustas finansų ministrės. Ar jūs neleidžiate jai?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Pirmiausia tai noriu priminti, kad Sveikatos draudimo fondo biudžetą tvirtina Seimas ir tie skaičiai sveikatos draudimo rezervo, planuojami metų pabaigoje ir metų pradžioje, visada yra Seimui pateikiami. Taip, šiuos trejus metus buvo taip, kad darbo užmokesčio fondas visus trejus metus augo sparčiau, negu buvo prognozuojama rengiant biudžetą. Todėl ir „Sodros“ biudžetas buvo didesnis, ir rezervas buvo didesnis, negu buvo planuojama, ir atitinkamai Sveikatos draudimo fondas, kadangi šitas fondas taip pat yra renkamas nuo darbo užmokesčio fondo ir tiesiogiai nuo jo priklauso. Viskas labai gerai.
Jūs neteisus teigdamas, kad rezervo lėšos nebuvo naudojamos. Aš paprašysiu, kad Sveikatos ministerija jums asmeniškai pateiktų, kiek buvo lėšų iš rezervo panaudota 2023 metais, ir tada, tikiuosi, jūs per kitą Vyriausybės valandą pasakysite, kad jūs suklydote. Taip pat ir vaistams.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia K. Vilkauskas.
K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, gerbiama posėdžio pirmininke. Gerbiamai premjerei pusantro klausimo, nes, sako, dviejų negalima. Pirmas klausimas. (Balsai salėje) Tai aš pusantro. Pirmas klausimas dėl palūkanų.
Kaip žinome, Lietuvoje palūkanų norma yra tikrai gana didelė ir Europos Centrinis Bankas paleido žinutę, kad iš tikrųjų spręs. Pagal jų pačių teiginius, tai būtų gal balandžio mėnesį. Gal jūs turite informacijos, nes vis tiek tos jaunos šeimos, kurios pasiėmė paskolas, turėtų irgi savo biudžetus planuoti. Tai gal jūs dabar žinote, kadangi vis tiek, matyt, bendraujate tais klausimais, kada tai galėtų būti? Ir ar tai bus, kaip prognozuojama, vasarą, ar rudenį?
Ir antras klausimas. Gerbiama premjere, Lietuva pagal Pasaulio laimės indeksą užima 19 vietą. Ar jūs laiminga?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Manau, kad taip. Žinote, yra du būdai bandyti būti laimingam. Vienas būdas yra užkelti sau didžiulę ambiciją, kurią sunku pasiekti, ir visada dėl to frustruoti. O kitas būdas yra suprasti, kiek daug turi. Aš manau, kad Lietuvoje yra daug žmonių, suprantančių, kiek daug mes turime, kiek daug mes pasiekėme, ir kiek daug mes turime ką branginti, todėl tas santykis su aplinka ir su tikrove, man atrodo, leidžia žmonėms pajusti laimės jausmą. Be to, kas mane labai džiugina, kad mūsų jaunimas yra laimingiausias pasaulyje. Manau, kad tai yra labai malonu matyti. Bet, aišku, į visus tokius reitingus ir kitus dalykus vis tiek, nors jie ir malonūs, žiūrime su pūdu druskos, su žiupsniu druskos, šiuo atveju gal žiūrėčiau su žiupsniu druskos. Tikrai manau, kad yra gera dinamika ir geros tendencijos.
Dabar apie palūkanų normas. Kaip jūs žinote, ir Europos Centrinis Bankas, ir Lietuvos centrinis bankas nuo vykdomosios valdžios yra absoliučiai nepriklausomas. Tai aš šiandien žinau tiktai tiek, ką pasakė Europos Centrinis Bankas savo paskutiniame valdybos posėdyje, vykdomųjų direktorių posėdyje, pinigų politikos klausimais. Jis pasakė, kad atidžiai stebi situaciją ir išlaikys palūkanų normas gana aukštas tiek, kiek reikės, kad infliacijos sumažėjimas būtų ilgalaikis. Juk pagrindinis tikslas yra tvariai ir ilgam laikui sumažinti infliaciją, kas vertinama, kad pavyko padaryti, bet dar ne iki galo.
Kitas pinigų politikos posėdis yra balandį, o dar kitas – birželį. Ar kuriame nors iš šitų posėdžių Europos Centrinio Banko valdančioji taryba nuspręs kaip nors keisti palūkanų normas, aš tikrai nesiimu nei spekuliuoti, nei spėti, nes tie sprendimai priklauso nuo Europos Centrinio Banko ekonomistų prognozių ir išvados, kiek tvirtai yra įžeminta infliacija į 2 % lygį. Jeigu makroekonominiai duomenys rodys taip, kad Valdančioji taryba galės tokį sprendimą priimti, tai aš nė kiek neabejoju, kad tokie sprendimai ir bus priimti. Jeigu dar ne, tai, matyt, bus laukiama papildomų duomenų.
PIRMININKĖ. Dėkui. Klausia D. Kepenis.
D. KEPENIS (LVŽSF). Dėkui. Ne taip seniai visuomenė buvo sudrebinta žinios, kad mūsų premjerė savo rinkimų kampanijai pasirinko V. Putino šūkį apie stiprią valstybę ir stiprų prezidentą. Na, ačiū Dievui, tie nenaudėliai surasti, nubausti tie, kurie pakišo kiaulę premjerei.
Bet aš matau dar vieną grėsmę. Štai jums žinomas G. Landsbergis prieš kurį laiką davė interviu „Foreign Policy“ leidiniui. Jis pasakė, kad yra gana didelė tikimybė, kad Rusija nepatirs pralaimėjimo. Dabar mes visi girdime, kaip jis kviečia visus į karą. Tai ar nebus dabar jums toks šūkis pripirštas, kad „Visi į karą!“, gerbiama premjere? Ir kaip jūs žiūrėtumėte į tą šūkį, kuris dabar sklando erdvėje? Paprastai diplomatinių tarnybų vadovai pirmiausia rūpinasi karo alternatyvomis, kad surastų galimybę susitarti. Va, kaip Vytautas Didysis susitarė su kryžiuočiais ir 500 metų nebuvo jokio karo pas mus. Tai ar ne laikas apie tai kalbėti ir pasirūpinti, kad atsirastų susivienijimas dėl to? O dabar kolegos neseniai paskelbė, kad laikas kalbėti apie taiką. Jums taip neatrodo? Ačiū.
PIRMININKĖ. Sumušėme kryžiuočius.
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš norėčiau kalbėti apie taiką, o ne apie taikos imitaciją. Tai, apie ką jūs kalbate, yra, deja, taikos imitacija, nes jūs puikiai žinote, kad bet kokie taikos susitarimai su V. Putinu yra įmanomi tiktai V. Putino sąlygomis ir tai niekada nėra taika. Tai tiek aš galėčiau pakomentuoti šiuo klausimu. O šūkiai visi ir visa kita, tai manau, kad čia yra nei ta vieta, kur turėčiau komentuoti, nei Vyriausybės darbo dalykai.
PIRMININKĖ. Kitas klausiantis – T. Tomilinas, bet salėje nematau. B. Pietkiewicz. Irgi nematau. V. Ąžuolas visada pasiruošęs.
V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Gerbiama premjere, gaila, kad nėra finansų ministrės, bet gal jūs galėsite atsakyti dėl mokesčių rinkimo. Lietuva užima tokią gėdingą 4 vietą nuo galo dėl PVM’o surinkimo atotrūkio. Kaip finansų ministrė mums yra minėjusi, kad tenai yra nedarenkamas beveik milijardas PVM’o. Tai kokių planuojate veiksmų ar sprendimų imtis, kad tą surinkimą pagerintumėte? Ar eisite kaip tik kitu keliu – mokesčių didinimo keliu?
I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Gerbiamasis Valiau Ąžuolai, jums turbūt Finansų ministerijoje pasakė, kiek tas atotrūkis sumažėjo per pastaruosius, na, aš sakysiu, aštuonerius metus, tai yra per buvusios Vyriausybės kadenciją ir per šitos Vyriausybės kadenciją. Dvi vyriausybės sugebėjo tą atotrūkį sumažinti perpus. Tai ir toliau ketiname tai daryti, kol sumažinsime iki nulio. Kiek kadencijų mums reikės tam reikalui, tiek ir būsime. Ačiū.
PIRMININKĖ. Tai klausimai atsakyti. Klausėjų daugiau salėje nėra. L. Girskienės taip pat nematau. Tai Vyriausybės valanda baigta. Tik primenu, kad slaptas balsavimas nuo 13 valandos iki 13 val. 20 min. čia įprastai prie plenarinių posėdžių salės.
Pertrauka
PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Laba diena, gerbiami Seimo nariai. Tęsiame darbą.
14.00 val.
Seimo nutarimo „Dėl Modesto Gelbūdos atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio pareigų“ projektas Nr. XIVP-3559(2) (priėmimo tęsinys)
Dar nesame baigę rytinio posėdžio, bet labai greitai jį baigsime, paskelbus man balsų skaičiavimo protokolą dėl Seimo nutarimo „Dėl Modesto Gelbūdos atleidimo iš Lietuvos Respublikos Seimo kanclerio pareigų“ priėmimo.
Šio nutarimo priėmimas
Iš viso išduota biuletenių 108, rasta biuletenių 108, galiojančių 108: atleisti iš pareigų – 95, neatleisti iš pareigų – 13. Taigi priimtas nutarimas atleisti Seimo kanclerį iš pareigų. (Gongas)
Dėkui Seimo kancleriui už tuos trejus metus, kuriuos kartu su mumis buvo. (Plojimai) Kai atleidžiama dėl nepasitikėjimo, gėlių įteikti nepriimta, matyt, bet padėkoti plojimais galime, tai tą ir padarėme. Dabar po šio nutarimo rytinį posėdį baigiame. (Gongas)
* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija; LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.