Stenogramas galima rasti

Stenogramų leidiniai › 2020–2024 m. kadencija

 

 

 

LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS

 

VIII (PAVASARIO) SESIJOS

RYTINIO posėdžio NR. 352

STENOGRAMA

 

2024 m. kovo 21 d.

 

Pirmininkauja Lietuvos Respublikos Seimo Pirmininkė V. ČMILYTĖ-NIELSEN,
Seimo Pirmininko pirmasis pavaduotojas J. RAZMA
ir Seimo Pirmininko pavaduotoja R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ

 

 

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). La­bas ry­tas, ger­bia­mi ko­le­gos! Pra­de­da­me ko­vo 21 die­nos, ket­vir­ta­die­nio, ry­ti­nį Sei­mo po­sė­dį. (Gon­gas) Kvie­čiu re­gist­ruo­tis.

Už­si­re­gist­ra­vo 108 Sei­mo na­riai.

 

10.00 val.

Sei­mo se­niū­nų su­ei­gos pa­tiks­lin­tos 2024 m. ko­vo 21 d. (ket­vir­ta­die­nio) po­sė­džių darbo­tvarkės tvir­ti­ni­mas

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, dar­bo­tvarkės 1 klau­si­mas – dar­bo­tvarkės tvir­ti­ni­mas. Nie­ko ne­ma­tau prie mik­ro­fo­nų. Ar ga­li­me dar­bo­tvarkei pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu. Dė­ko­ju.

 

10.01 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos stip­ri­ni­mo ir plėt­ros pro­gra­mos patvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3203(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-2 klau­si­mas – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos stip­ri­ni­mo ir plėt­ros pro­gra­mos pa­tvir­ti­ni­mo“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3203(2). Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Kvie­čiu Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­to pir­mi­nin­ką į tri­bū­ną. Pri­ėmi­mas pa­straips­niui. Pir­miau­sia pra­dė­si­me nuo prie­do. Dėl I sky­riaus yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba. Gal ga­lė­tu­mė­te pri­sta­ty­ti ją ir ko­mi­te­to nuo­mo­nę?

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF*). Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, la­bai ačiū. Tai yra tiks­li­nan­ti pa­sta­ba ta pras­me, kad tų są­vo­kų, ku­rias mes bu­vo­me įra­šę, nė­ra įsta­ty­me. Mes su­tiks­li­no­me su įsta­ty­mu. To­dėl siū­lo­me pri­tar­ti šiai Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bai.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos, ar ga­li­me pri­tar­ti I sky­riui, su­re­da­guo­tam pa­gal Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bą? Ačiū, pri­tar­ta.

Dėl II sky­riaus taip pat Tei­sės de­par­ta­men­tas pa­tei­kė tris pa­sta­bas. Dviem iš jų ko­mi­te­tas pri­ta­rė, vie­nai ne­pri­ta­rė. Gal ga­lė­tu­mė­te pri­sta­ty­ti?

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Tam, kam pri­ta­rė­me, mes tie­siog ir­gi adap­ta­vo­me są­vo­kas. O ne­pri­ta­rė­me pa­lik­ti są­vo­ką „ko­men­dan­ti­niai vie­ne­tai“. Ką tai reiš­kia? Tai reiš­kia, kad KAS plėt­ros pro­gra­ma, ku­rią da­bar pri­im­si­me, šiek tiek nu­bė­go to­liau ne­gu įsta­ty­mai. Įsta­ty­mas dėl ko­men­dan­ti­nių vie­ne­tų yra pa­teik­tas, jis da­bar lau­kia Vy­riau­sy­bės iš­va­dos. Mes in­teg­ruo­si­me tas są­vo­kas ir tą di­le­mą iš­sprę­si­me.

PIRMININKĖ. Ar ga­li­me pri­tar­ti vi­sam II sky­riui, su­re­da­guo­tam pa­gal Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas? Ačiū, pri­tar­ta.

Dėl III ir IV sky­rių Tei­sės de­par­ta­men­tas… at­si­pra­šau, dėl III sky­riaus pa­sta­bų nė­ra. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

Dėl IV sky­riaus yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba. Gal ga­lė­tu­mė­te pri­sta­ty­ti?

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, čia yra nu­me­ra­vi­mo rei­ka­lai, tai tiks­li­na­me pa­gal Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ar ga­li­me pri­tar­ti IV sky­riui, su­re­da­guo­tam pa­gal Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mą? Ačiū, pri­tar­ta.

Dėl V sky­riaus yra pa­siū­ly­mas… at­si­pra­šau, dėl V sky­riaus nė­ra pa­siū­ly­mų. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta. To­liau dėl prie­do yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­siū­ly­mas. Pra­šau pri­sta­ty­ti.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, čia vėl­gi yra tų pa­čių są­vo­kų de­ri­ni­mas su įsta­ty­mu. Mes pri­ta­rė­me ir pa­tiks­li­no­me.

PIRMININKĖ. Ar ga­li­me pri­tar­ti prie­dui, su­re­da­guo­tam pa­gal Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bas? Ačiū.

Ir 2 prie­das. Dėl jo taip pat yra vie­na pa­sta­ba… ne, at­si­pra­šau, dėl 2 prie­do pa­sta­bų nė­ra. Ar ga­li­me 2 prie­dui pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Ačiū, pri­tar­ta.

Tai­gi mes da­bar grįž­ta­me į pa­čią nu­ta­ri­mo pra­džią. Ar ga­li­me pri­im­ti 1 straips­nį? Dėl jo pa­sta­bų nė­ra gau­ta. Ačiū, pri­tar­ta ben­dru su­ta­ri­mu.

Dėl 2 straips­nio yra Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba. Pra­šau pri­sta­ty­ti.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, čia yra tie­siog tech­ni­nė pa­sta­ba – vie­toj „pri­ėmi­mo“ žo­dis „įsi­ga­lio­ji­mo“. Mes pri­ta­rė­me Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bai.

PIRMININKĖ. Ar ga­li­me pri­tar­ti 2 straips­niui, kaip jis su­re­da­guo­tas pa­gal Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bą? Ačiū, pri­tar­ta.

Dėl 3 straips­nio taip pat yra vie­na Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­ba.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Taip, ir mes jai pri­ta­rė­me su vi­sais pa­kei­ti­mais ir pa­pil­dy­mais.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ar ga­li­me pri­tar­ti 3 straips­niui, su­re­da­guo­tam pa­gal Tei­sės de­par­ta­men­to pa­sta­bą? Ačiū, pri­tar­ta. Dė­ko­ju, ger­bia­mas ko­mi­te­to pir­mi­nin­ke.

Da­bar per­ei­na­me prie mo­ty­vų. Už­si­ra­šė kal­bė­ti daug Sei­mo na­rių. Pir­ma­sis už kal­ba V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Iš­ki­lus nau­joms ap­lin­ky­bėms dėl vi­sų PVM’ų, ga­li­mai me­la­gin­gas, ne­tei­sin­gas PVM’as (pri­dė­ti­nės ver­tės mo­kes­tis), tu­riu daug klau­si­mų fi­nan­sų po­li­ci­jai. Dar­bo par­ti­ja ima­si ini­cia­ty­vos iš­si­aiš­kin­ti nuos­to­lius ir ki­tas tei­sin­gu­mo ne­bu­vi­mo pa­sek­mes. Siū­lau su­si­lai­ky­ti, kol ne­bus iš­si­aiš­kin­ta.

PIRMININKĖ. Bet jūs kal­ba­te už?

V. VALKIŪNAS (DPF). Aš su­si­lai­kau, nes su­si­lai­ky­mas yra tar­pi­nis tarp to ir to, nė­ra to­kios op­ci­jos, tai aš su­si­lai­kau.

PIRMININKĖ. Ne vi­sai taip, jūs kal­ba­te už.

V. VALKIŪNAS (DPF). Ne­kal­bu už…

PIRMININKĖ. A. Ma­zu­ro­nis kal­ba prieš. Pra­šom.

A. MAZURONIS (DPF). La­bai ačiū. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš ne tai, kad prieš, bet no­riu at­kreip­ti dė­me­sį į ke­le­tą la­bai svar­bių de­ta­lių, ma­no nuo­mo­ne. Mi­nė­ta­me do­ku­men­te, ku­rį da­bar svars­to­me, iš tik­rų­jų yra ke­le­tas nuo­sta­tų, to­kių kaip: a) vi­suo­ti­nis šau­ki­mas; b) 3 % gy­ny­bai nuo ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to, ku­rios gal­būt ir tei­sin­gos, bet jų nė­ra na­cio­na­li­nia­me po­li­ti­nių par­ti­jų su­si­ta­ri­me. Jų nė­ra ta­me su­si­ta­ri­me ne šiaip, dis­ku­si­ja bu­vo, dis­ku­tuo­jant dėl na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo tarp skir­tin­gų po­li­ti­nių jė­gų, ta­čiau nuo­sta­tos ne­at­si­ra­do ten to­dėl, kad ne­bu­vo po­li­ti­nio su­si­ta­ri­mo. Mes da­bar pri­ima­me tei­sės ak­tą – že­mes­niu tei­sės ak­tu ban­do­me įtvir­tin­ti tai, ko nė­ra stra­te­gi­niuo­se do­ku­men­tuo­se, jei­gu taip ga­li­ma pa­sa­ky­ti, ar­ba stra­te­gi­nia­me su­si­ta­ri­me tarp ­par­la­men­ti­nių po­li­ti­nių par­ti­jų. Ta prak­ti­ka nė­ra ge­ra, kai že­mes­niais tei­sės ak­tais mes ban­do­me tam tik­ru jė­gos bū­du pri­mes­ti tam tik­ras nuo­sta­tas po­li­ti­nėms jė­goms, nors jos joms ne­pri­ta­ria. (Bal­sai sa­lė­je) Tai aš sa­kau: vi­suo­ti­nis šau­ki­mas, 3 % nuo ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to. Ten yra įtvir­tin­ta tai, dėl ko ne­pa­vy­ko su­si­tar­ti, tvir­ti­nant na­cio­na­li­nį skir­tin­gų po­li­ti­nių par­ti­jų su­si­ta­ri­mą. Tas ėji­mas per že­mes­nį tei­sės ak­tą nė­ra ge­ras ir prak­ti­ka nė­ra ge­ra. Man at­ro­do, bū­tų daug tei­sin­giau vėl su­kvies­ti vi­sų par­ti­jų at­sto­vus, ku­rie už­si­i­ma na­cio­na­li­nio sau­gu­mo, gy­ny­bos te­mo­mis, su­so­din­ti prie ben­dro sta­lo ir ap­šne­kė­ti, ir iš­dis­ku­tuo­ti. Gal­būt yra po­rei­kis, aš gir­džiu, ir iš Lais­vės par­ti­jos, iš ki­tų frak­ci­jų, gal­būt yra po­rei­kis grįž­ti tik prie na­cio­na­li­nio su­si­ta­ri­mo, prie tam tik­rų nuo­sta­tų, pa­si­kei­tus ­ko­kioms nors, ne­ži­nau, ge­o­po­li­ti­nėms, sau­gu­mo grės­mėms ir pa­na­šiems da­ly­kams. Ten rei­kė­tų įtvir­tin­ti vi­sų pir­ma tuos da­ly­kus ir tik ta­da ei­ti prie že­mes­nių tei­sės ak­tų. O tai, kas da­bar yra da­ro­ma, gi­li­nan­tis į po­li­ti­nę tech­no­lo­gi­ją, yra da­ro­ma ne­vi­siš­kai tei­sin­gai ir ne­vi­siš­kai ko­rek­tiš­kai.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai už – A. Anu­šaus­kas.

A. ANUŠAUSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, šios pro­gra­mos kraš­to ap­sau­gos sis­te­ma iš Sei­mo lau­kė jau pu­sę me­tų. Bū­tų ge­rai, kad ji­nai bū­tų pri­im­ta, nes dau­ge­lio pa­jė­gu­mų vys­ty­ma­sis re­mia­si bū­tent šia pro­gra­ma. Aš ma­nau, 6 mė­ne­sių Sei­me tik­rai pa­ka­ko dis­ku­tuo­ti ir dėl ką tik pa­mi­nė­tų klau­si­mų. Tik at­krei­piu dė­me­sį, kad kai kal­ba­me apie tuos pro­cen­tus, tai čia, aš tik pri­min­siu pa­va­di­ni­mą, yra 2024–2030 me­tų fi­nan­sa­vi­mo pro­jek­ci­jos. Tai nė­ra biu­dže­ti­nis įsta­ty­mas, tai fi­nan­sa­vi­mo pro­jek­ci­jos, nu­ro­dant, koks mi­ni­ma­lus po­rei­kis yra kraš­to ap­sau­gos sis­te­mai fi­nan­suo­ti. Ji­sai ga­li bū­ti ir di­des­nis, bet yra brė­žia­ma to­kia fi­nan­sa­vi­mo pro­jek­ci­ja. O dėl kon­kre­čių da­ly­kų, biu­dže­ti­nių, po­li­ti­nio su­si­ta­ri­mo, aš ma­nau, kad taip, apie tai rei­kia kal­bė­tis, pri­im­ti spren­di­mus. Dar kar­tą tie­siog pa­brė­žiu, kad bu­vo 6 mė­ne­siai dis­ku­si­jų Sei­me, tik­rai pa­ka­ko lai­ko ir tuos skai­čius tiks­lin­ti, ir juos ap­tar­ti. Da­bar, pri­ėmi­mo sta­di­jo­je, siū­lau tik­rai ne stab­dy­ti, o bal­suo­ti už, kraš­to ap­sau­gos sis­te­ma šios pro­gra­mos lau­kia.

PIRMININKĖ. Ačiū. M. Pui­do­kas kal­ba prieš.

M. PUIDOKAS (MSNG). Kal­bė­ki­me fak­tais. Pir­mas fak­tas, kad 2023 me­tais gy­ny­bos biu­dže­tas bu­vo virš 2 mlrd., 2,77 % nuo ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to. Šie­met – 2024 me­tams – yra nu­ma­ty­ta vėl­gi 2,77 %, 2 mlrd. 91 mln. eu­rų biu­dže­tas gy­ny­bai. Aki­vaiz­du, kad pro­ble­ma yra ne biu­dže­to dy­dis ar jo di­di­ni­mas iki 3 %, bet vi­sų pir­ma už­tik­ri­ni­mas, kad pi­ni­gai, skir­ti kraš­to ap­sau­gai, bū­tų pa­nau­do­ja­mi skaid­riai. Tai, ką mes ma­to­me da­bar iš da­bar jau at­si­sta­ty­di­nu­sio kraš­to ap­sau­gos mi­nist­ro A. Anu­šaus­ko ir grei­čiau­siai bū­si­mo mi­nist­ro L. Kas­čiū­no re­to­ri­kos, aki­vaiz­du, kad dėl to skaid­ru­mo yra la­bai rim­tų pro­ble­mų, ir mes ma­to­me, kad Lie­tu­vo­je jau dau­gy­bę me­tų yra tai „auk­si­nės“ ka­rei­vi­nės, tai „auk­si­niai“ šaukš­tai, kai pi­ni­gai nu­ei­na vi­siš­kai ne ten, kur rei­kė­tų mū­sų ka­riuo­me­nei. Jei­gu mes pi­ni­gus pa­nau­do­tu­me tiks­lin­gai, in­ves­tuo­da­mi juos į gy­ny­bos pra­mo­nę, į dar­bo vie­tų kū­ri­mą, pa­im­ki­me bet ku­rią sri­tį – ne­svar­bu, ar tai bū­tų dro­nai, ar uni­for­mų siu­vi­mas NATO, tai tur­būt pu­sė NATO uni­for­mų ga­lė­tų bū­ti pa­siu­va­ma Lie­tu­vo­je, bet šian­dien tas nė­ra da­ro­ma.

Daž­nai ben­drau­ju su ka­ri­nin­kais ir su ka­rei­viais ir aki­vaiz­du, kad dė­me­sys mū­sų per­so­na­lui ir tiems žmo­nėms, ku­rie pir­mie­ji tu­rė­tų gin­ti Lie­tu­vą, yra ne­tin­ka­mas ir ne toks, koks jis tu­rė­tų bū­ti. Va­di­na­si, vėl­gi tie di­džiu­liai pi­ni­gai, pa­skir­ti iš mū­sų vals­ty­bės biu­dže­to, yra pa­nau­do­ja­mi ne ten, kur tu­rė­tų. Dėl to toks pro­jek­tas, pa­grįs­tas žmo­nių mo­kes­čių kė­li­mu, apie ką at­vi­rai kal­ba kon­ser­va­to­riai, ne­ga­li bū­ti pa­lai­ky­tas šio­je sta­di­jo­je. Pa­sa­ky­ki­te, kaip – iš re­zer­vo ar iš ki­tų prie­mo­nių, bet ne­di­din­da­mi mo­kes­čių gy­ven­to­jams jūs tą pro­ble­mą iš­sprę­si­te ir už­tik­rin­si­te skaid­rų mo­kes­čių pa­nau­do­ji­mą. Ta­da bus ga­li­ma apie tai kal­bė­ti. Da­bar aš prieš.

PIRMININKĖ. V. Se­meš­ka – mo­ty­vai už.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Apie kos­mo­są ir kos­mi­nes pa­jė­gas aš čia ne­kal­bė­siu, kaip ką tik ko­le­ga pa­si­sa­kė, ta­čiau ši plėt­ros pro­gra­ma – tik­rai svar­bus do­ku­men­tas. Jis bu­vo pir­mą kar­tą pa­teik­tas Sei­mui 2023 m. va­sa­rio 22 d. Ke­le­tą kar­tų grą­žin­tas at­gal to­bu­lin­ti. Tik­rai už­tru­ko­me ga­nė­ti­nai il­gai ir pats me­tas pri­im­ti. Ka­riuo­me­nė ir kraš­to ap­sau­gos sis­te­ma jo lau­kia, nes yra ką veik­ti. Rei­kia to­liau plė­to­ti mū­sų sau­su­mos pa­jė­gas ir jas stip­rin­ti. Ypač svar­bi pro­gra­ma ir jū­rų pa­jė­goms – tik­rai tu­ri­me at­nau­jin­ti lai­vy­ną. Vi­sai ne­tru­kus tu­rė­si­me nau­ją lai­vą, jis į Klai­pė­dą at­plauks grei­čiau­siai me­tų vi­du­ry­je. Oro pa­jė­gos ir oro gy­ny­ba, tik­rai ga­nė­ti­nai svar­bi, nu­ma­ty­ta pro­gra­mo­je. Spe­cia­lių­jų ope­ra­ci­jų pa­jė­gos stip­ri­na­mos. Ne­pa­mirš­ki­me, ko­le­gos, ir apie ki­ber­ne­ti­nį sau­gu­mą, tai yra Na­cio­na­li­nį ki­ber­ne­ti­nio sau­gu­mo cen­trą, ku­ris vyk­do ypa­č svar­bias už­duo­tis mū­sų vals­ty­bės sau­gu­mui, ki­ber­ne­ti­niam sau­gu­mui, ir ne tik­tai Lie­tu­vos ka­riuo­me­nei, ta­čiau at­sa­kin­gas už vi­sos vals­ty­bės ki­ber­ne­ti­nį sau­gu­mą. Tad pro­gra­ma pa­reng­ta, iš­dis­ku­tuo­ta, pats me­tas ją pa­tvir­tin­ti. Lin­kiu mums dar­niai ir vi­siems kar­tu pri­si­dė­ti prie kraš­to ap­sau­gos stip­ri­ni­mo. Bal­suo­ki­me už. Ačiū.

PIRMININKAS. V. Ąžuo­las – mo­ty­vai prieš.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Na, iš tik­rų­jų tai yra ei­li­nis pa­vyz­dys, kad kon­ser­va­to­riais ne­ga­li­ma pa­si­ti­kė­ti. Kaip iš­dū­rė su ka­rių siun­ti­mu į Uk­rai­ną – pa­si­ro­do, per ka­ro lai­ko­tar­pį mes ne­siun­tė­me ten jo­kių in­struk­ci­jų, da­bar sių­si­me. Su šia vi­sa pro­gra­ma ir­gi at­si­ran­da vi­suo­ti­niai šau­ki­mai, dar vi­so­kios ne­są­mo­nės. Mi­nist­ras šne­ka apie še­šė­lį pir­ki­muo­se ir da­bar di­din­ki­me dar fi­nan­sa­vi­mą! Ži­no­ma, kad kuo dau­giau še­šė­lio bū­tų ir įsa­vin­tų pi­ni­gų. Bet juo­kin­giau­sia yra tur­būt tai, ne­svar­bu, kiek pro­cen­tų pa­ra­šy­ta, tu­rė­jo­me mi­li­jar­dą pra­džio­je ka­den­ci­jos, da­bar tu­ri­me du, ir ko­kia iš to nau­da? Re­a­ly­bė yra ta pa­ti – vi­du­je yra nesu­si­tvar­ko­ma su tuo, kas vyks­ta. Na, bet, ži­no­ma, la­bai ge­rai, kad jūs taip da­ro­te. Pra­ra­si­te pas­ku­ti­nį pa­si­ti­kė­ji­mą ne tik Sei­mo na­rių, bet ir tau­tos. Ir ką jūs at­ne­ši­te, daž­niau­siai teks bal­suo­ti prieš. Ir da­bar to įro­dy­mas, kad teks im­ti per­trau­ką. Šau­nuo­liai, ge­rai iš­dū­ri­nė­ja­te, ir kraš­to gy­ny­bą iš­dū­ri­nė­ja­te. La­bai ge­rai da­ro­te, to­liau taip va­ry­ki­te!

PIRMININKĖ. V. Ra­ku­tis – mo­ty­vai už.

V. RAKUTIS (TS-LKDF). Ger­bia­mi ko­le­gos, iš tik­rų­jų ati­dė­lio­ti ši­tos pro­gra­mos pri­ėmi­mą yra ne lai­kas ir ne vie­ta. Bū­tent kraš­to ap­sau­gos pa­jė­gu­mų vys­ty­mas da­bar tu­ri bū­ti pa­grin­di­nis mū­sų Sei­mo pri­ori­te­tas, nes to­kios pro­gra­mos su­da­ro są­ly­gas da­ry­ti vi­sus rei­ka­lin­gus pir­ki­mus ir ruoš­ti ka­riuo­me­nę tam už­da­vi­niui, ku­rio, ga­li bū­ti, ar­ti­miau­siu me­tu teks im­tis – gin­ti tė­vy­nę. Tai ma­nau, kad ne lai­kas ir ne vie­ta da­bar žais­ti žai­di­mus, o jei­gu yra ko­kių nors abe­jo­nių dėl skaid­ru­mo, yra par­la­men­ti­nės prie­mo­nės. Per par­la­men­ti­nę kon­tro­lę pa­tik­rin­ki­me, esa­mus trū­ku­mus iš­tai­sy­ki­me, bet ne­stab­dy­ki­me kraš­to gy­ny­bos pa­si­ren­gi­mo. Dė­kui.

PIRMININKĖ. Pas­ku­ti­nis dėl mo­ty­vų prieš kal­ba A. Skar­džius.

 A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Tik­rai da­bar ne lai­kas spręs­ti tuos da­ly­kus, kai val­dan­tie­ji tar­pu­sa­vy­je dau­žo lėkš­tes sa­vo vir­tu­vė­je, da­ry­da­mi di­džiu­lę ža­lą Lie­tu­vos gy­ny­bai ir Lie­tu­vos sau­gu­mui. Ar­gi šiuo nu­ta­ri­mu ga­li­ma bus šį skan­da­lą, ku­ris ki­lo Kraš­to ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jo­je, už­deng­ti? Grei­čiau­siai, kad ne. Aš as­me­niš­kai ne­su prieš vi­suo­ti­nį šau­ki­mą – tai ge­ra prie­mo­nė ir ją pa­lai­kau, ta­čiau aš prieš ne­efek­ty­vų ir gal­būt ne­tei­sė­tą pi­ni­gų taš­ky­mą kraš­to ap­sau­gos reik­mėms ir iš tau­tos rei­ka­la­vi­mą, kad štai duo­ki­te dar pu­sę mi­li­jar­do, pa­di­din­ki­me iki 3 %, po to dar kū­ry­bos… O kaip tie pi­ni­gai iš­lei­džia­mi? Va­kar Au­di­to ko­mi­te­te ka­man­ti­nė­jo­me Vals­ty­bės kon­tro­lę, tai ga­lų ga­le pri­si­pa­ži­no, kad ne­bu­vo at­lik­tas nė vie­nas kraš­to ap­sau­gos sis­te­mos įsi­gi­ji­mų Vals­ty­bės kon­tro­lės au­di­tas. Vis­kas vyks­ta už už­da­rų du­rų. Tos pa­čios „No­ta be­ne“, ku­rios pir­ko „auk­si­nius“ šaukš­tus, pa­kei­tu­sios pa­va­di­ni­mus grei­čiau­siai iki šiol ga­no­si. Pa­žiū­rė­ki­me, koks ne­skaid­rus bu­vo bok­se­rių įsi­gi­ji­mas, kai rei­kė­jo Eu­ro­pos Ko­mi­si­jai aiš­kin­tis. Tuo pa­čiu me­tu, 2016 me­tų rug­pjū­čio mė­ne­sį, kai bu­vo su­kel­tas skan­da­las dėl „auk­si­nių“ šaukš­tų, nu­pirk­ti 88 bok­se­riai iš eks­pe­ri­men­ti­nės ga­myk­los, iš ku­rios pa­si­trau­kė bri­tai, li­ko tik olan­dai su vo­kie­čiais. Po to il­gai tu­rė­jo­me pro­ble­mų. Ačiū Die­vui, gal pa­vy­ko su­re­gu­liuo­ti tuos bok­se­rius, kad jie tik­tų gy­ny­bai, bet už juos bu­vo per­mo­kė­ta. Vi­si pir­ki­mai da­ro­mi po ki­li­mu. Aš prieš to­kį mū­sų vi­suo­me­nės, mū­sų mo­kes­čių mo­kė­to­jų pi­ni­gų taš­ky­mą. Tai tu­ri bū­ti skaid­ru ir jo­kia čia pa­slap­tis.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. L. Kas­čiū­nas, ro­dos, bu­vo pats pir­ma­sis prie šo­ni­nio mik­ro­fo­no. Dėl ve­di­mo tvar­kos.

L. KASČIŪNAS (TS-LKDF). Ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, mes tik­rai su opo­zi­ci­ja ga­li­me pa­si­aiš­kin­ti dėl kai ku­rių są­vo­kų, bet aš no­riu iš­kart vi­siems pa­sa­ky­ti – vi­suo­ti­nis šau­ki­mas Lie­tu­vo­je yra nuo 2014 me­tų, jis yra re­gu­liuo­ja­mas ri­bi­niais skai­čiais. Jei­gu bū­tų są­vo­ka „vi­suo­ti­nis pri­va­lo­mas šau­ki­mas“, ta­da aš su pa­sta­ba su­tik­čiau. Jūs da­bar dis­ku­tuo­ja­te ir kri­ti­kuo­ja­te tai, kas Lie­tu­vo­je yra jau vi­są de­šimt­me­tį.

PIRMININKĖ. D. Gai­žaus­kas.

D. GAIŽAUSKAS (LVŽSF). La­bai ačiū. Iš­ties la­bai svar­bus nu­ta­ri­mas. Jei­gu mes no­ri­me vi­si jį pri­im­ti vie­nin­gai šiuo la­bai svar­biu me­tu, ta­čiau ky­la dis­ku­si­jų, in­ter­pre­ta­ci­jų, mes siū­lo­me da­ry­ti per­trau­ką Lie­tu­vos vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­jos var­du iki ki­to po­sė­džio, tai yra iki va­ka­ri­nio, su­si­rink­ti ir pa­dis­ku­tuo­ti dėl to, dėl ko da­bar ki­lo klau­si­mų, apie ku­riuos mes tik­rai net ne­kal­bė­jo­me Na­cio­na­li­nio sau­gu­mo ir gy­ny­bos ko­mi­te­te. Bu­vo aiš­ki­na­mas vie­nas, da­bar vėl at­si­ra­do ki­tas. Kad ne­bū­tų bet ko­kių in­ter­pre­ta­ci­jų, mes pra­šo­me per­trau­kos iki ki­to po­sė­džio.

PIRMININKĖ. Ar ga­li­me ben­dru su­ta­ri­mu pri­tar­ti per­trau­kai iki va­ka­ri­nio po­sė­džio? (Bal­sai sa­lė­je) Ga­li­me? Ne, rei­ka­lau­ja­te bal­suo­ti. Ge­rai. Bal­suo­ja­me dėl per­trau­kos. Vals­tie­čių ir ža­lių­jų frak­ci­jos pra­šy­mu, per­trau­ka iki ki­to po­sė­džio.

Bal­sa­vo 112: už – 55, prieš – 51, su­si­lai­kė 6. Per­trau­kai pri­tar­ta. Po­pie­ti­nia­me po­sė­dy­je grį­ši­me prie pri­ėmi­mo.

V. Se­meš­ka no­rė­jo pa­si­sa­ky­ti dėl ve­di­mo tvar­kos.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Pir­mi­nin­ke, at­si­pra­šau, no­rė­jau pri­si­duo­ti – ne sa­vo myg­tu­ką pa­spau­džiau, nes bu­vo tuš­čia vie­ta, ne­pa­ste­bė­jau. (Bal­sai sa­lė­je) Aš pri­si­duo­du są­ži­nin­gai. Tai yra ne­ap­si­žiū­rė­ji­mas, ma­no klai­da. At­si­pra­šau.

PIRMININKĖ. Ačiū. Dė­ko­ju. Ger­bia­mi ko­le­gos… Pra­šau. B. Piet­kie­wicz.

B. PIETKIEWICZ (MSNG). Pra­šau įskai­ty­ti ma­no bal­są už.

PIRMININKĖ. Dė­kui.

 

10.19 val.

Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so 21, 22 ir 1891 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3355(2)ES (pri­ėmi­mas)

 

To­liau dar­bo­tvarkės 1-3.1 klau­si­mas – Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so ke­lių straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3355. Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Ke­tu­ri straips­niai. Nė dėl vie­no iš jų nė­ra gau­ta pa­sta­bų ir pa­siū­ly­mų. Ar ga­li­me kiek­vie­nam pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­kui, pri­tar­ta. Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė. Ap­si­spręs­ki­me bal­suo­da­mi. Kas pri­ta­ria­te Bau­džia­mo­jo pro­ce­so ko­dek­so pa­kei­ti­mo pro­jek­tui, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 115: už – 113, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 2. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-3355) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

10.20 val.

Bau­džia­mo­jo ko­dek­so prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3356(2)ES (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės ly­di­ma­sis 1-3.2 klau­si­mas – Bau­džia­mo­jo ko­dek­so prie­do pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3356. Jį su­da­ro vie­nas straips­nis. Dėl jo pa­siū­ly­mų nė­ra gau­ta. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė. Bal­suo­ki­me. Kas pri­ta­ria­te pro­jek­tui Nr. XIVP-3356, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 108: už – 107, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kė 1. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-3356) pri­im­tas. (Gon­gas)

10.21 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 66 ir 67 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo projek­tas Nr. XIVP-3234(2)ES (pri­ėmi­mas)

 

Ki­tas dar­bo­tvarkės 1-4 klau­si­mas – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 66 ir 67 strai­ps­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-3234(2). Pa­kei­ti­mą su­da­ro du straips­niai. Dėl jų pa­siū­ly­mų nė­ra gau­ta. Ar ga­li­me kiek­vie­nam iš jų pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė. Bal­suo­ki­me. Kas pri­ta­ria­te pro­jek­tui Nr. XIVP-3234, bal­suo­ja­te už, kas ma­no­te ki­taip, bal­suo­ja­te ki­taip.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 109: už – 101, prieš ne­bu­vo, su­si­lai­kę 8. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-3234) pri­im­tas. (Gon­gas)

Re­pli­ka po bal­sa­vi­mo – D. Griš­ke­vi­čius.

D. GRIŠKEVIČIUS (DFVL). Dė­ko­ju, Pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau vis dėl­to pa­si­tiks­lin­ti. Vie­nas ko­le­ga mi­nė­jo, kad ne už sa­ve pa­bal­sa­vo. Tur­būt vis­kas ge­rai, žmo­nės mes, klys­ta­me, gal­būt ne tą… (Bal­sai sa­lė­je) At­si­pra­šau, sa­kė, kad ne­spė­jo pa­bal­suo­ti ar kaip?… Jūs pa­tiks­lin­ki­te. (Bal­sai sa­lė­je) Kad ne sa­vo pul­tą pa­spau­dė, taip, tei­sin­gai? Bet pa­žiū­rė­jo­me į bal­sa­vi­mą ir vi­sa ei­lė, kur jūs esa­te, vi­si bal­sa­vo. Ar ne­ga­li bū­ti taip, kad bal­suo­ta ir už sa­ve, ir už ki­tą ko­le­gą? Tai aš tik­rai ne­no­riu nie­ko kal­tin­ti, aš tik­tai no­riu pa­tiks­lin­ti. Kad bū­tų ma­žiau in­ter­pre­ta­ci­jų, gal bū­tų vi­sai tiks­lin­ga Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­jai vis dėl­to pa­tik­rin­ti ir iš­sklai­dy­ti vi­sas ga­li­mas in­ter­pre­ta­ci­jas.

PIRMININKĖ. Te­gul pa­ko­men­tuo­ja pats Sei­mo na­rys. Ko­le­gos, tik­rai jū­sų pre­ro­ga­ty­va kreip­tis į Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją, jei­gu yra bent ma­žiau­sių abe­jo­nių dėl to, kas… dėl pa­teik­tų pa­aiš­ki­ni­mų. V. Se­meš­ka. Pra­šau.

V. SEMEŠKA (TS-LKDF). Dė­kui ko­le­gai, kad no­ri iš­si­aiš­kin­ti. Tik­rai aš čia sto­vė­jau, no­rė­jau re­pli­ką pa­sa­ky­ti, pra­si­dė­jo bal­sa­vi­mas, grį­žau į vie­tą, bė­gau ir ma­čiau, kad tuš­čia vie­ta, pa­gal­vo­jau, kad čia ma­no, ne­įžiū­rė­jau, per to­li pa­var­dė bu­vo, dar esu… ir bal­sa­vau, bet pas­kui už sa­ve nu­ė­jęs vė­liau bal­sa­vau. Kiek pa­ste­bė­jau, ger­bia­mas Vy­tau­tas bal­sa­vo už sa­ve.

PIRMININKĖ. V. Juo­za­pai­tis. Pra­šau.

V. JUOZAPAITIS (TS-LKDF). Ka­dan­gi ma­no dar­bo vie­ta ta­po nu­si­kal­ti­mo liu­di­nin­ke, my­g­tu­kas, kai aš at­si­su­kęs pa­ma­čiau, kad ma­no pul­tas, ar­ba ta vie­ta… na, ak­ty­vuo­tas ir jau de­ga, aš sa­vo ro­do­muo­ju pirš­tu dar kar­tą pa­spau­džiau tą pa­tį myg­tu­ką. Tai­gi, aš per­bal­sa­vau jau pa­gal sa­ve, o ko­le­ga grį­žo prie sa­vo pri­gim­ti­nio pul­to ir tą pa­tį pa­da­rė ro­do­muo­ju pirš­tu pa­spau­dęs taip pat sa­vo myg­tu­ką dar kar­tą. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ačiū už iš­sa­mų pa­aiš­ki­ni­mą. A. Skar­džius, ma­tyt, ta pa­čia te­ma no­rė­tų. Pra­šau.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Taip, ka­dan­gi po­nas V. Juo­za­pai­tis ne­pa­ma­tė, bu­vo nu­si­su­kęs, kai tie­sė­si V. Se­meš­kos ran­ka, to­dėl aš siū­lau at­lik­ti ty­ri­mą, iš­si­aiš­kin­ti, pa­im­ti pirš­to ant­spau­dus, ar ne­bu­vo su­lau­žy­ta Kon­sti­tu­ci­ja. (Bal­sai sa­lė­je)

PIRMININKĖ. Ger­bia­mi ko­le­gos, jei… Dar kar­tą pa­kar­to­siu, yra aiš­kios pro­ce­dū­ros. Jei­gu tu­ri­te abe­jo­nių, kreip­ki­tės į Eti­kos ir pro­ce­dū­rų ko­mi­si­ją. Siū­lau to to­kio šmaikš­ta­vi­mo te­mos ne­be­tęs­ti. Bet ma­tau, kad V. Ąžuo­las dar no­ri pa­si­sa­ky­ti. Pra­šom. Pas­ku­ti­nis pa­si­sa­ky­mas šia te­ma.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ka­dan­gi P. Gra­žu­lį iš­me­tė­me už tai, ko ne­pa­da­rė, nes nei įra­še ne­si­ma­to, nei nie­kur nė­ra, kad jis pa­spau­dė, o čia du ko­le­gos pri­si­pa­ži­no, kad vie­nas pa­spau­dė, ki­tas ne­aiš­kiu pirš­tu dar už­tvir­ti­no, tai rei­kia iš­si­aiš­kin­ti, kaip su tais pirš­tais bu­vo, bet bū­tų ge­rai vie­nam ko­le­gai pa­čiam at­si­sta­ty­din­ti.

 

10.25 val.

Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 349 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1712(2) (pri­ėmi­mas)

 

PIRMININKĖ. Tę­sia­me to­liau. Dar­bo­tvarkės 1-5 klau­si­mas – Ad­mi­nist­ra­ci­nių nu­si­žen­gi­mų ko­dek­so 349 straips­nio pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-1712(2). Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Pa­kei­ti­mą su­da­ro vie­nas straips­nis. Pa­siū­ly­mų nė­ra gau­ta. Ar ga­li­me pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta. Dėl mo­ty­vų nie­kas ne­už­si­ra­šė, ap­si­spręs­ki­me bal­suo­da­mi.

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 109: už – 104, prieš nė­ra, su­si­lai­kė 5. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-1712) pri­im­tas. (Gon­gas)

 

10.26 val.

Ci­vi­li­nių pi­ro­tech­ni­kos prie­mo­nių apy­var­tos kon­tro­lės įsta­ty­mo Nr. IX-931 9, 16, 17, 21 straips­nių pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2107(2) (pri­ėmi­mas)

 

Dar­bo­tvarkės 1-6 klau­si­mas – Ci­vi­li­nių pi­ro­tech­ni­kos prie­mo­nių apy­var­tos kon­tro­lės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo įsta­ty­mo pro­jek­tas Nr. XIVP-2107(2). Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Yra pen­ki strai­ps­niai. Pa­siū­ly­mų nė­ra gau­ta. Ar ga­li­me kiek­vie­nam iš jų pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­ju, pri­tar­ta.

Dėl mo­ty­vų už­si­ra­šė kal­bė­ti Sei­mo na­rių. Pir­mo­ji kal­ba I. Pa­kar­kly­tė – mo­ty­vai už.

I. PAKARKLYTĖ (LF). Dė­ko­ju, Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Nors šis pro­jek­tas už sa­vo pir­mi­nę ver­si­ją yra kiek švel­nes­nis, ta­čiau vis tiek jį pa­lai­kau vi­sų pir­ma to­dėl, kad daug tei­sių yra pa­lie­ka­ma sa­vi­val­dai. Va­di­na­si, sa­vi­val­dy­bių ta­ry­bos ga­lės nu­sta­ty­ti ci­vi­li­nių pi­ro­tech­ni­kos prie­mo­nių nau­do­ji­mo tvar­ką, ga­lės nu­ma­ty­ti vie­tas, kur jos ne­ga­lė­tų bū­ti nau­do­ja­mos.

O ap­kri­tai kryp­tis griež­tin­ti ci­vi­li­nių pi­ro­tech­ni­kos prie­mo­nių nau­do­ji­mą, tai yra fe­jer­ver­kų nau­do­ji­mą, yra tei­sin­ga, nes vis dėl­to šiuo­lai­ki­nia­me tva­ria­me mies­te, ma­nau, ga­li­ma ras­ti ki­tų šven­ti­mo bū­dų, ku­rie ne­bū­tų to­kie ter­šian­tys gam­tą, ken­kian­tys lau­ki­nei gy­vū­ni­jai, gąs­di­nan­tys ka­ro pa­bė­gė­lius. Yra dau­gy­bė pui­kių al­ter­na­ty­vų – dro­nai, la­ze­rių šou. Ir džiau­giuo­si, kad kai ku­rie mies­tai sa­vo šven­tė­se jau yra sa­va­ran­kiš­kai at­si­sa­kę ši­to šven­ti­mo bū­do, ne­drau­giš­ko gam­tai ir žmo­nėms. Tai kvie­čiu pa­lai­ky­ti šį pro­jek­tą.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai prieš – A. Bag­do­nas.

A. BAGDONAS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke, už su­teik­tą žo­dį. Ger­bia­mi ko­le­gos, ne­re­tai par­la­men­te mes kal­ba­me apie tai, kad sa­vi­val­da tu­rė­tų dau­giau sa­va­ran­kiš­ku­mo ir pri­im­tų spren­di­mus, ge­riau­siai at­lie­pian­čius bū­tent to ra­jo­no ar to mies­to gy­ven­to­jų po­rei­kius. Ta­čiau šiuo įsta­ty­mo pro­jek­tu, prie­šin­gai nei sa­kė I. Pa­kar­kly­tė, mes no­ri­me na­cio­na­li­niu ly­giu reg­la­men­tuo­ti pi­ro­tech­ni­kos nau­do­ji­mą sa­vi­val­dy­bė­se. No­riu at­kreip­ti dė­me­sį, kad jau da­bar ne vie­na sa­vi­val­dy­bė yra nu­spren­du­si ap­skri­tai at­si­sa­ky­ti fe­jer­ver­kų. Tad siū­lau leis­ti sa­vi­val­dy­bėms sa­va­ran­kiš­kai ap­si­spręs­ti ir ti­kiu, kad ei­nant to­kiu ke­liu mums ne­rei­kės to­liau tęs­ti drau­di­mo po­li­ti­kos. To­dėl šio įsta­ty­mo pro­jek­to pa­lai­ky­ti aš tik­rai ne­ga­liu. Ačiū.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai už – A. Vyš­niaus­kas.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Aš no­rė­čiau pa­tiks­lin­ti ke­lis da­ly­kus. Kai kal­ba­me apie sa­vi­val­dą, sa­vi­val­da šian­dien ga­li nu­spręs­ti pa­ti sa­vo šven­tė­se ne­nau­do­ti pi­ro­tech­ni­kos, ne­nau­do­ti pi­ro­tech­ni­nių įren­gi­nių. Pa­vyz­džiui, jei­gu sa­vi­val­dy­bė or­ga­ni­zuo­ja Nau­jų­jų Me­tų šven­tę, ta­da ga­li pa­ti nu­spręs­ti nau­do­ti la­ze­rius. Ta­čiau kai tu­ri­me at­ve­jus dėl vi­so­kių pri­va­čių ini­cia­ty­vų, sa­vi­val­dy­bė ne­tu­ri ga­lios ir tei­sės nie­ko re­gu­liuo­ti. Vil­niaus mies­to sa­vi­val­dy­bė yra pa­da­riu­si vie­nin­te­lį at­ve­jį su „Vil­niaus fe­je­ri­ja“, su fes­ti­va­liu, ku­ris iš tik­rų­jų bu­vo toks la­bai triukš­min­gas, bu­vo ne­iš­duo­tas lei­di­mas, bet ne dėl pi­ro­tech­ni­kos, o, kiek ži­nau, dėl tam tik­rų ki­tų prie­žas­čių. Bu­vo ras­ta tei­si­nė ga­li­my­bė su­stab­dy­ti fes­ti­va­lį dėl ne­tie­sio­gi­nės prie­žas­ties.

Sa­vi­val­dai ši­tuo įsta­ty­mu mes kaip tik su­tei­kia­me žy­miai dau­giau ga­lių, sa­vi­val­dai su­tei­kia­me ga­li­my­bę pa­čiai re­gu­liuo­ti sa­vo te­ri­to­ri­ją, kur leis­ti, kur ne­leis­ti, gal­būt nu­sta­ty­ti tam tik­ras zo­nas, o gal­būt ir už­draus­ti vi­so­je te­ri­to­ri­jo­je. Ki­tas la­bai svar­bus da­ly­kas, kad ši­ta­me įsta­ty­mo pro­jek­te yra daug ir ki­tų ge­rų niu­an­sų. Pa­vyz­džiui, am­žiaus ka­te­go­ri­ja, nuo ka­da ga­li­ma pirk­ti fe­jer­ver­kus, ku­riuos nau­do­ja­me per šven­tes, nu­ma­to­me, kad nuo 18 me­tų. Taip pat nu­ma­to­me, kad pats pla­tu­sis par­da­vi­nė­ji­mas iš es­mės bus tik gruo­džio mė­ne­sį, se­zo­no me­tu. Vi­sais ki­tais at­ve­jais – tik pi­ro­tech­ni­kos ar­ba gin­klų par­duo­tu­vė­se, kur žmo­gui yra leng­viau pa­aiš­ki­na­ma, ką da­ry­ti su tais fe­jer­ver­kais. At­si­ran­da ri­bo­ji­mas pre­kiau­ti pi­ro­tech­ni­ka de­ga­li­nė­se ir pa­na­šiai. Įsta­ty­mas la­bai ge­ras. Aš la­bai no­riu pa­dė­ko­ti opo­zi­ci­jai, ku­ri ini­ci­ja­vo šį pro­jek­tą, kon­kre­čiai – so­cial­de­mok­ra­tui L. Jo­naus­kui ir tiems ko­le­goms, su ku­riais ra­do­me su­ta­ri­mą ko­mi­te­te. Tik­rai pa­da­rė­me ge­rą kom­pro­mi­si­nį pro­jek­tą, jis su­de­rin­tas ir su Eu­ro­pos Ko­mi­si­ja, jis yra no­ti­fi­kuo­tas. Ačiū.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai prieš – V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. A. Vyš­niaus­kas Pie­tų Lie­tu­vo­je tur­būt ne­ži­no, kas de­da­si Šiau­rės Lie­tu­vo­je. Jau į oro uos­tus, ko­dėl, sa­ko, va­ži­nė­ja į Ry­gą, o ne į Vil­nių? Tai ir tie pa­tys pi­ro­tech­ni­kas nau­do­ji­mai, fe­jer­ver­kai vi­si – Šiau­rės Lie­tu­va va­žiuo­ja į Ry­gą ir te­nai ir bir­žie­čiai, ir ki­ti… L. Jo­naus­kui tur­būt yra ži­no­ma, jis pats ten yra kiek kar­tų va­žia­vęs į Ry­gą, to­dėl tur­būt la­vi­ruo­ja į Ry­gą, o ne kad Lie­tu­vo­je pi­ro­tech­ni­kos pa­sie­ki­mai bū­tų pri­ei­na­mi, o ne kad ki­tur va­žiuo­tų. Tas pats A. Vyš­niaus­kas jau pro­duk­tų va­žiuo­ja pirk­ti į Len­ki­ją, tai gal­būt ir fe­jer­ver­kų va­žiuos, ir pi­ro­tech­ni­kos pa­sie­ki­mų pa­žiū­rė­ti į Len­ki­ją.

PIRMININKĖ. A. Vyš­niaus­kas apie pi­ro­tech­ni­kos pa­sie­ki­mus pa­si­sa­kys. Pra­šau.

A. VYŠNIAUSKAS (TS-LKDF). Ačiū. Na, ger­bia­mas Val­de­ma­rai, kai su­grą­žin­si tas pa­tran­kas, iš ku­rių bū­tų ga­li­ma pa­žiū­rė­ti pi­ro­tech­ni­ką, tai ir į Šiau­rės Lie­tu­vą at­va­žiuo­si­me. Tai sėk­mės ko­vo­jant ši­tą ko­vą, pir­miau tai iš­si­spręs­ti.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai už – A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Da­bar­ti­nės tech­no­lo­gi­jos ne­rei­ka­lau­ja pa­tran­kų. Bet aš no­riu pa­svei­kin­ti Sei­mą – mes at­ėjo­me iki pri­ėmi­mo sta­di­jos ir jau kal­ba­me už, prieš. Pa­gal tai, kiek kal­ba už ir kiek prieš, ma­tau, kad mes pri­im­si­me ši­tą įsta­ty­mą. Ne­ma­nau, kad fe­jer­ver­kai yra gy­vy­biš­kai bū­ti­nas pro­duk­tas ir kad be jo, taip sa­kant, ir svei­ka­ta blo­ges­nė, ir gy­ve­ni­mo ko­ky­bė nu­ken­čia. Aš ma­nau, kad mes ga­lė­tu­me ra­cio­na­liau iš­nau­do­ti tuos pi­ni­gus, ku­riuos iš­šau­do­me į dan­gų. Taip, la­bai gra­žu. Jei­gu ­kam nors per ma­žai, kas vyks­ta Ry­go­je, ga­li­te nu­va­žiuo­ti į Sid­nė­jų ar­ba į To­ki­ją, tai ten dar gra­žiau, ten dar dau­giau šau­do. Bet aš ma­nau ir kvie­čiu pri­tar­ti įsta­ty­mo pro­jek­tui. Ačiū.

PIRMININKĖ. Ir pas­ku­ti­nis už kal­ba A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš pri­ta­riu šiam siū­ly­mui ir no­rė­čiau pai­liust­ruo­ti tur­būt vie­nu pa­vyz­džiu, ko­dėl šis įsta­ty­mas rei­ka­lin­gas. Tar­ki­me, Tra­kų sa­vi­val­dy­bė jau se­niai yra pri­ėmu­si spren­di­mą, kad drau­džia­mi fe­jer­ver­kai Tra­kų te­ri­to­ri­jo­je, ta­čiau Tra­kų sa­vi­val­dy­bei ne­pa­val­dus is­to­ri­nis na­cio­na­li­nis par­kas ir jo bu­vęs di­rek­to­rius po­nas G. Aba­ra­vi­čius. Jį la­bai gy­nė gam­to­sau­gi­nin­kai, kad ne­ga­li­ma jo at­leis­ti, nuo­mo­jo įvai­riems ren­gi­niams Užut­ra­kio dva­rą. Šią va­sa­rą ne kar­tą te­ko ma­ty­ti ir fik­suo­ti nu­si­kal­ti­mą, ka­da prie­šais Užut­ra­kio dva­rą bar­ža, pri­krau­ta tur­būt ne vie­na to­na fe­jer­ver­kų, iš­tem­pia­ma į Gal­vės eže­ro pa­kran­tę ir su­te­mus yra pleš­ki­na­ma. Ten pe­ri įvai­riau­sios rū­šys, sau­go­ma te­ri­to­ri­ja. Kur Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jos at­sa­ko­my­bė? Juk šis par­kas pa­val­dus tik Kul­tū­ros mi­nis­te­ri­jai, Tra­kų is­to­ri­nis na­cio­na­li­nis par­kas. Grei­čiau­siai su po­no G. Aba­ra­vi­čiaus lei­di­mu vis­kas bu­vo da­ro­ma. To­dėl aš tik­rai pa­si­sa­kau už ir prieš to­kius nu­si­kal­ti­mus, ku­riais „ap­lin­ko­sau­gi­nin­kai“ (to­kie kaip po­nas G. Aba­ra­vi­čius) te­ro­ri­za­vo ir mus, Tra­kų gy­ven­to­jus, ir vi­są fau­ną.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Ap­si­spręs­ki­me bal­suo­da­mi dėl Ci­vi­li­nių pi­ro­tech­ni­kos prie­mo­nių apy­var­tos kon­tro­lės įsta­ty­mo pa­kei­ti­mo pro­jek­to Nr. XIVP-2107(2).

 

Šio įsta­ty­mo pri­ėmi­mas

 

Bal­sa­vo 109: už – 99, prieš – 4, su­si­lai­kė 6. Įsta­ty­mas (pro­jek­tas Nr. XIVP-2107) pri­im­tas. (Gon­gas)

Bai­gė­si bal­sa­vi­mo lan­gas.

 

10.36 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Mo­des­to Gel­bū­dos at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo kanc­le­rio pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3559(2) (pa­tei­ki­mas, svars­ty­mas ir pri­ėmi­mas)

 

Ger­bia­mi ko­le­gos, to­liau per­ei­na­me prie 1-8 klau­si­mo – Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Mo­des­to Gel­bū­dos at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo kanc­le­rio pa­rei­gų“ pro­jek­to Nr. XIVP-3559 svars­ty­mo. Pri­me­nu, kad jį svars­ty­si­me va­do­vau­da­mie­si Sta­tu­to 218 straips­niu. 2 punk­te sa­ko­ma, kad dis­ku­si­jo­je dėl Sei­mo pa­rei­gū­no ar vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jos va­do­vo at­lei­di­mo pir­miau­sia kal­ba at­lei­di­mo ini­cia­to­rių at­sto­vas (iki 10 mi­nu­čių), po to pa­rei­gū­nas, ku­rio at­lei­di­mo klau­si­mas yra svars­to­mas (iki 30 mi­nu­čių), pas­ta­ra­jam ski­ria­ma dar iki 30 mi­nu­čių at­sa­kyti į klau­si­mus. 3 punk­te sa­ko­ma, kad to­liau dis­ku­si­ja tę­sia­ma ben­dra tvar­ka. 4 punk­te – spren­di­mas dėl Sei­mo pa­rei­gū­nų ar vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų va­do­vų at­lei­di­mo dėl ne­pa­si­ti­kė­ji­mo pri­ima­mas slap­tu bal­sa­vi­mu dau­giau kaip pu­sės vi­sų Sei­mo na­rių bal­sų dau­gu­ma, spren­di­mas dėl Sei­mo pa­rei­gū­nų ar vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jų va­do­vų at­lei­di­mo ki­tais pa­grin­dais ir taip to­liau. Dė­ko­ju.

To­liau per­duo­du pir­mi­nin­ka­vi­mą pir­ma­jam pa­va­duo­to­jui J. Raz­mai.

PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). Kaip jau su­pra­to­me iš Sei­mo Pir­mi­nin­kės pa­aiš­ki­ni­mo, pra­de­da­me svars­ty­ti Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Mo­des­to Gel­bū­dos at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo kanc­le­rio pa­rei­gų“ pro­jek­tą Nr. XIVP-3559(2). Pra­ne­šė­ja yra Sei­mo Pir­mi­nin­kė V. Čmi­ly­tė-Niel­sen.

V. ČMILYTĖ-NIELSEN. Dė­ko­ju, ger­bia­mas po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, at­si­žvel­gu­si į tai, kad ga­vau 74 Sei­mo na­rių pa­si­ra­šy­tą pa­reiš­ki­mą „Dėl Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo kanc­le­rio Mo­des­to Gel­bū­dos at­lei­di­mo dėl ne­pa­si­ti­kė­ji­mo“, įver­ti­nu­si tai, kad dau­giau nei pu­sė vi­sų Sei­mo na­rių iš­reiš­kė ne­pa­si­ti­kė­ji­mą Sei­mo kanc­le­riu M. Gel­bū­da, ir va­do­vau­da­ma­si Sei­mo sta­tu­to 31 straips­nio 2 da­li­mi, tei­kiu šį Sei­mo nu­ta­ri­mo pro­jek­tą. Kon­kre­čias ne­pa­si­ti­kė­ji­mo Sei­mo kanc­le­riu prie­žas­tis, kaip tai nu­ma­ty­ta Sei­mo sta­tu­to 218 straips­ny­je, pri­sta­tys vie­nas iš ini­cia­to­rių at­sto­vų. Dė­ko­ju už dė­me­sį.

PIRMININKAS. To­liau pir­mi­nin­kau­ti grįž­ta Sei­mo Pir­mi­nin­kė.

A. MAZURONIS (DPF). La­bai dė­kui. Ger­bia­mi ko­le­gos, iš­ties, ma­tyt, rei­kia grįž­ti prie to, ką aš, kaip val­dy­bos na­rys, šne­kė­jau jau tur­būt 2023 me­tų gruo­džio vi­du­ry­je, prieš bai­gian­tis žie­mos se­si­jai, iš­var­din­da­mas ne­ma­žai, ma­no nuo­mo­ne, trū­ku­mų, ku­riuos kanc­le­ris, kaip va­do­vau­jan­tis as­muo Kan­ce­lia­ri­jo­je, pa­da­rė, ar­ba ne­ma­žai dar­bų, ku­rie ne­bu­vo at­lik­ti. Tuo me­tu ir ma­no vie­ši pa­si­sa­ky­mai ne vie­no­je iš spau­dos prie­mo­nių iš tie­sų bu­vo, kad kanc­le­riui Val­dy­ba su­tei­kia lai­ko iki ko­vo mė­ne­sio pa­si­tai­sy­ti. Jei­gu ne­bus tam tik­ri dar­bai at­lik­ti, tie­siog ko­vo mė­ne­sį rei­kės grįž­ti prie ši­to klau­si­mo ir to­liau svars­ty­ti, kaip el­gia­mės. Štai ko­vo mė­nuo ir mes vėl grį­žę. Aš net ne­abe­jo­ju, kad jūs vi­si pa­tys, kaip kas­dien čia dirb­da­mi, pui­kiai esa­te su­si­pa­ži­nę su prie­žas­ti­mis. Ta­čiau ka­dan­gi čia vie­šu­mo­je ki­lo įvai­riau­sių dis­ku­si­jų, tai aš tie­siog per­var­din­siu ke­le­tą, ma­no nuo­mo­ne, svar­biau­sių da­ly­kų ar svar­biau­sių prie­žas­čių, dėl ko ši­tą klau­si­mą šian­dien pri­va­lo­me svars­ty­ti ir kaip ga­li­ma grei­čiau iš­tai­sy­ti net gal­būt ne kanc­le­rio, bet sa­vo pa­da­ry­tą klai­dą. Ją pa­da­rė­me 2021 me­tais, kai tvir­ti­no­me kanc­le­rį.

Iš tie­sų struk­tū­ros po­ky­čiai, ku­riuos kanc­le­ris įgy­ven­di­no, ma­no nuo­mo­ne, bu­vo kves­tio­nuo­ja­mi nuo pat pra­džios. Aš ir Val­dy­bo­je bal­sa­vau prieš. Tai yra, ro­dos, Stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo ir vys­ty­mo sky­riaus įstei­gi­mas. Eta­tai į jį yra per­mes­ti ki­tų Sei­mo struk­tū­ri­nių pa­da­li­nių są­skai­ta. Tuo­se pa­da­li­niuo­se li­ku­siems žmo­nėms pa­di­dė­jo dar­bo krū­vis. Stra­te­gi­nio pla­na­vi­mo sky­riaus tiks­lai man iki šiol nė­ra ži­no­mi, ko­kie at­lik­tų dar­bų re­zul­ta­tai, ly­giai taip pat iki šiol nė­ra ži­no­ma ir nė­ra su­pran­ta­ma. To­dėl, ma­no nuo­mo­ne, at­lik­ti spren­di­mai bu­vo ne­tei­sin­gi, ne lai­ku ir be jo­kio kon­kre­taus tiks­lo.

Rei­kia pa­brėž­ti, kad kei­čiant struk­tū­rą įves­tos įvai­riau­sios nau­jos tvar­kos, pa­gal ku­rias Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­jai gre­ta sa­vo kas­die­ni­nio dar­bo, kas­die­nių funk­ci­jų, ku­rias jie at­lie­ka, pri­va­lo pil­dy­ti įvai­riau­sias ata­skai­tas, įvai­riau­sius pro­ce­dū­rų ap­ra­šy­mus ir pa­na­šiai, tik dar la­biau su­ma­ži­no Sei­mo at­ski­rų struk­tū­ri­nių pa­da­li­nių efek­ty­vu­mą, pa­di­di­no, ma­no nuo­mo­ne, be­tiks­lį dar­bo krū­vį. Iš prin­ci­po ga­li­ma pa­sa­ky­ti, kad tie­siog pa­di­di­no biu­ro­kratinius pro­ce­sus par­la­men­te, kur, ma­no nuo­mo­ne, efek­ty­vus ir mo­der­nus Kan­ce­lia­ri­jos va­do­vas kaip tik tu­rė­tų da­ry­ti prie­šin­gus žings­nius ir efek­ty­vin­ti Sei­mo struk­tū­ri­nių pa­da­li­nių veik­lą, o ne prie­šin­gai – ap­krau­ti juos be­tiks­lė­mis funk­ci­jo­mis, ku­rių es­mės ir pri­dė­ti­nės ver­tės ne­su­pran­ta­me ne tik mes, ta­čiau ne­su­pran­ta ir pa­tys Kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­jai. Tai­gi Kan­ce­lia­ri­jo­je at­si­ra­do la­bai daug dar­buo­to­jų de­mo­ty­va­ci­jos, at­si­ra­do la­bai daug ki­vir­čų, la­bai daug įtam­pos tarp vie­nų ar ki­tų žmo­nių, o vėl­gi pri­dė­ti­nės ver­tės iš to, ma­no nuo­mo­ne, ne­bu­vo vi­siš­kai jo­kios.

Vals­ty­bės tar­ny­bos re­for­mos įgy­ven­di­ni­mas nuo Nau­jų­jų me­tų. Vėl­gi čia ki­lo ga­na di­de­lė pa­si­pik­ti­ni­mo ban­ga ir bu­vo vėl­gi spau­do­je gruo­džio mė­ne­sį ap­ra­šy­ta ga­na pla­čiai tai, kad kanc­le­ris už­sa­kė už ke­lias­de­šimt tūks­tan­čių eu­rų pri­va­čios ben­dro­vės kaž­ko­kią stu­di­ją, ku­ri iš prin­ci­po gal­būt ga­lė­tų bū­ti įgy­ven­din­ta pri­va­čios kom­pa­ni­jos gy­ve­ni­me. Ta­čiau kai mes kal­ba­me apie tei­sė­kū­ri­nę ins­ti­tu­ci­ją su spe­ci­fi­nė­mis įsta­ty­mų lei­dy­bos funk­ci­jo­mis, ma­no nuo­mo­ne, tai­ky­ti to­kius me­to­dus yra vi­sų pir­ma ele­men­ta­riai ne vi­sai pro­tin­ga. Tą pa­ro­do tas re­zul­ta­tas, kad vėl­gi, ki­lus di­džiu­lei pa­si­pik­ti­ni­mo ban­gai vi­sų pir­ma ne po­li­ti­kų, ta­čiau Kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­jų, at­ski­rų struk­tū­ros pa­da­li­nių, tas klau­si­mas ar­ba ta ke­lias­de­šimt tūks­tan­čių eu­rų mo­kes­čių mo­kė­to­jams kai­na­vu­si stu­di­ja bu­vo tie­siog pa­dė­ta į stal­čių ir ne­įgy­ven­din­ta. Iš jos vi­siš­kai nu­lis vien dėl pa­pras­tos prie­žas­ties, nes tie pa­siū­ly­mai, ku­rie bu­vo su­ra­šy­ti, ele­men­ta­riai ir svei­ku pro­tu bu­vo sun­kiai su­pran­ta­mi: kai bu­vo sie­kia­ma iš­skir­ti kaž­ko­dėl tris da­ly­ki­nius ko­mi­te­tus iš Sei­mo struk­tū­ros, ir dar tuos ko­mi­te­tus, ku­rie, ži­no­ma, yra la­bai svar­būs, bet kad ypač svar­būs ki­tų ko­mi­te­tų at­žvil­giu, taip pa­sa­ky­ti ne­ga­lė­čiau. Eu­ro­pos rei­ka­lų ko­mi­te­tas gal­būt su tam tik­ro­mis spe­ci­fi­nė­mis funk­ci­jo­mis, ta­čiau Už­sie­nio rei­ka­lų ko­mi­te­tas ir At­ei­ties ko­mi­te­tas tai nie­kuo neiš­si­ski­ria iš ki­tų ko­mi­te­tų, prie­šin­gai – aš at­ras­čiau daug ki­tų struk­tū­ri­nių pa­da­li­nių, ku­rie, ma­no nuo­mo­ne, at­lie­ka daug svar­bes­nę ar daug reikš­min­ges­nę funk­ci­ją, bet jie bu­vo ne­pel­ny­tai nu­že­min­ti. Tai vėl su­kė­lė la­bai daug įtam­pų Kan­ce­lia­ri­jo­je, kas iš prin­ci­po su­trik­dė dar­bą, efek­ty­vu­mo pras­me par­la­men­to dar­bas, ma­no nuo­mo­ne, ga­na stip­riai nu­ken­tė­jo.

Vėl­gi rei­kia pa­brėž­ti, kad dar­buo­to­jų ver­ti­ni­mas, ku­ris bu­vo at­lik­tas, įgy­ven­di­nant tą pa­čią vals­ty­bės tar­ny­bos re­for­mą, bu­vo dar vie­nas ak­me­nu­kas į tą ne­pa­si­ten­ki­ni­mo, įtam­pų, pyk­čių ir ki­vir­čų Kan­ce­lia­ri­jo­je ne per po­li­ti­kų dar­žą, jis bu­vo at­lie­ka­mas sub­jek­ty­viais kri­te­ri­jais, grin­džia­mas sub­jek­ty­viais kri­te­ri­jais. Žmo­nės bu­vo ver­ti­na­mi ne pa­gal la­bai aiš­kiai iš­ra­šy­tus po­pie­riu­je ko­kius nors tiks­lus, ku­riuos ga­li­ma pa­tik­rin­ti, ar jie bu­vo įgy­ven­din­ti, ar ne, ku­riuos ga­lų ga­le ga­li­ma ap­skųs­ti po ko­kio nors ver­ti­ni­mo, ta­čiau sub­jek­ty­viais kri­te­ri­jais ver­ti­nant. Ma­no nuo­mo­ne, sub­jek­ty­viais kri­te­ri­jais ver­ti­nant dar­buo­to­jų efek­ty­vu­mą, vėl­gi tai ne­pri­si­de­da prie sėk­min­go ins­ti­tu­ci­jos to­les­nio gy­va­vi­mo. Tai įne­šė la­bai daug įtam­pos, la­bai daug su­maiš­ties, nes kai žmo­gus ei­na į ver­ti­ni­mą ir jis jau iš anks­to ži­no, kaip jis bus įver­tin­tas, dar ne­pra­si­dė­jus pa­čiam ver­ti­ni­mui, ma­no nuo­mo­ne, to­kia prak­ti­ka yra sun­kiai su­vo­kia­ma ir sun­kiai su­pran­ta­ma.

Tur­būt vie­nas prieš­pas­ku­ti­nių da­ly­kų – tai Sei­mo in­fra­struk­tū­ros plėt­ra ir pa­lai­ky­mas. Aš taip už­si­ra­šiau, kad čia yra la­bai daug as­pek­tų, pra­de­dant nuo te­ri­to­ri­jos ap­link Sei­mą tvar­ky­mo, kas čia ne vie­ną ir ne du kar­tus bu­vo pa­mi­nė­ta. Su­pran­tu, kad tai kar­tu su sa­vi­val­dy­be, ta­čiau jo­kio reikš­min­ges­nio pro­ver­žio šio­je sri­ty­je nė­ra.

In­ži­ne­ri­nės sis­te­mos trik­džiai pa­sta­te, in­for­ma­ci­nių tech­no­lo­gi­jų trik­džiai ir dėl to ne­ga­lė­ji­mas dirb­ti. Štai frak­ci­jos po­sė­dį tu­rė­jo­me prieš ke­le­tą die­nų, ne­vei­kė nie­kas: nei kom­piu­te­rių ga­lė­jo­me įsi­jung­ti, nei ek­ra­nai, nei dar kaž­kas. Na, nor­ma­lia­me par­la­men­te, man at­ro­do, tu­rė­tų bū­ti už­tik­rin­tos tin­ka­mos są­ly­gos tei­sė­kū­ri­niams pro­ce­sams.

Pa­tal­pų būk­lė, ku­rią mes ma­to­me, aš jau ne­kal­bu apie kon­kre­čias de­ta­les, ne­no­rė­čiau į jas gi­lin­tis, aki­vaiz­du vi­siems, ku­rie bent die­ną ar dvi die­nas yra pra­lei­dę par­la­men­te, kad pa­tal­pų būk­lė yra tie­siog ap­verk­ti­na.

Au­to­ūkio val­dy­mas. Čia kė­liau nuo pat pir­mos die­nos šiam kanc­le­riui klau­si­mą: ar dar il­gai Sei­mas nau­do­sis nuo 15 iki 25 me­tų se­nu­mo au­to­mo­bi­liais? Lyg ir bu­vo toks pir­mi­nis su­pra­ti­mas, kad rei­kia da­ry­ti žings­nius ir rei­kia da­ry­ti ko­kį nors, ne­ži­nau, ele­men­ta­rų efek­ty­vu­mo po­ky­tį val­dant au­to­ū­kį, ta­čiau spren­di­mų šian­dien mes ma­to­me vi­siš­ką nu­lį.

Sei­mui pri­klau­san­čių pa­tal­pų val­dy­mas, ne­efek­ty­vus val­dy­mas, ma­no nuo­mo­ne, kad ten įvai­riau­sios pa­tal­pos iš­kraus­to­mos, ta­čiau pa­lie­ka­mos šil­do­mos, žmo­nės stum­do­mi iš kam­po į kam­pą. La­bai daug nesu­si­pra­ti­mų, la­bai daug įtam­pos, o pri­dė­ti­nės ver­tės mes ne­ma­to­me vi­siš­kai jo­kios.

Ir, ga­lų ga­le, pa­grin­di­nis da­ly­kas, ką mes kė­lė­me kanc­le­riui kaip frak­ci­ja, Dar­bo par­ti­jos frak­ci­ja. Jį bu­vo­me pa­si­kvie­tę, ro­dos, gruo­džio mė­ne­sį, jei­gu tei­sin­gai pri­si­me­nu, ar net­gi lap­kri­čio mė­ne­sį, ir dis­ku­ta­vo­me apie Kan­ce­lia­ri­jos veik­lą. Tai iš tie­sų pa­grin­di­nis ir toks fun­da­men­ta­lus nuo­mo­nių su­si­kir­ti­mas bu­vo, ar kanc­le­ris su­pran­ta ir su­vo­kia spe­ci­fi­nį ins­ti­tu­ci­jos sta­tu­są ir tai, kad Kan­ce­lia­ri­jos funk­ci­ja yra ne funk­cio­nuo­ti sa­vai­me, at­ski­rai nuo tei­sė­kū­ri­nio pro­ce­so, ta­čiau pa­dė­ti tei­sė­kū­ri­niam pro­ce­sui, su­da­ry­ti są­ly­gas tam, kad įsta­ty­mų lei­dy­bos pro­ce­sas vyk­tų sklan­džiai, be trik­džių ir efek­ty­viai. Ir, šiuo at­ve­ju tu­riu są­ži­nin­gai pa­sa­ky­ti, at­sa­ky­mo ar ben­dro su­ta­ri­mo ir ben­dro var­dik­lio mes ly­giai taip pat ne­ga­vo­me ir ne­ra­do­me. Ir tai yra la­bai rim­tas da­ly­kas, jei­gu iš prin­ci­po fun­da­men­ta­liai Kan­ce­lia­ri­jos funk­ci­ją jai va­do­vau­jan­tis žmo­gus su­pran­ta ki­taip, nei, ma­no nuo­mo­ne, yra iš tie­sų. Aš ket­vir­tą ka­den­ci­ją esu Sei­me, man at­ro­do, aš jau tu­riu tei­sę spręs­ti ar­ba da­ry­ti sa­vo kaž­ko­kius api­ben­dri­ni­mus, ko­kia yra Kan­ce­lia­ri­jos funk­ci­ja. Kan­ce­lia­ri­jos funk­ci­ja nė­ra eg­zis­tuo­ti sa­vai­me, gre­ta tei­sė­kū­ri­nio pro­ce­so, o pa­dė­ti tei­sė­kū­ri­niam pro­ce­sui bū­ti efek­ty­ves­niam, ir tai yra la­bai svar­bu.

Ži­no­te, vėl­gi aš čia su­sa­kiau daug to­kių prie­kaiš­tų, gal­būt ne prie­kaiš­tų, gal­būt dar­bų trū­ku­mų kanc­le­riui ar jo veik­lai, bet aš no­riu pa­bai­go­je pa­sa­ky­ti, kad (li­ko mi­nu­tė) čia tur­būt ne kanc­le­rio yra pro­ble­ma – čia yra mū­sų, kaip Sei­mo na­rių, kaip po­li­ti­kų, ku­rie 2021 me­tais da­rė­me ši­tą spren­di­mą dėl kanc­le­rio pa­sky­ri­mo, pro­ble­ma ar­ba pa­da­ry­ta klai­da. Mes ta­da dis­ku­ta­vo­me šio­je po­sė­džių sa­lė­je, iš prin­ci­po rin­ko­mės to­kių dvie­jų kon­cep­ci­jų kanc­le­rio vaid­me­nį: A va­rian­tas bu­vo kanc­le­ris aka­de­mi­kas, te­ore­ti­kas, po­li­ti­kas, kaip da­bar mes ma­to­me, o B va­rian­tas bu­vo prak­ti­kas ir toks la­biau ūki­nin­kas. Ir ta­da bu­vo sa­lė­je dis­ku­si­jų, ir, de­ja, Sei­mo dau­gu­ma, man tu­rint šiek tiek ki­to­kią nuo­mo­nę, vis dėl­to pri­ėmė spren­di­mą, kad kanc­le­ris aka­de­mi­kas, te­ore­ti­kas ir po­li­ti­kas Sei­mui yra nau­din­giau. Šian­dien, mes ma­to­me, tu­ri­me pro­ce­są, kad 74 Sei­mo na­riai pa­si­ra­šė po ne­pa­si­ti­kė­ji­mo teks­tu. Ma­tyt, tai la­bai aiš­kiai at­spin­di ir iliust­ruo­ja tą pa­pras­tą fak­tą, kad ta­da mes, kaip Sei­mas, da­ry­da­mi spren­di­mą tik­riau­siai pa­da­rė­me klai­dą ir ją šian­dien, ma­nau, tu­rė­tu­me ati­tai­sy­ti.

PIRMININKĖ (V. ČMILYTĖ-NIELSEN). Dė­ko­ju. Kvie­čiu į tri­bū­ną kanc­le­rį M. Gel­bū­dą. Kaip ir mi­nė­jau, ski­ria­ma iki 30 mi­nu­čių pa­si­sa­ky­ti, vė­liau dar 30 mi­nu­čių at­sa­ky­ti į klau­si­mus. Pra­šom.

M. GELBŪDA. La­ba die­na, ger­bia­ma Sei­mo Pir­mi­nin­ke. La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Iš tie­sų džiau­giuo­si, kad at­si­ra­do ga­li­my­bė pa­si­kal­bė­ti apie Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos dar­bą, apie pro­ble­mas. Ir aš tik­rai nuo­šir­džiai ti­kiu, kad ši­ta ne­pa­si­ti­kė­ji­mo pro­ce­dū­ra pa­ska­tins vi­suo­me­nė­je ir tarp po­li­ti­kų dis­ku­si­ją, kaip iš tie­sų tu­rė­tų veik­ti par­la­men­tas, koks tu­rė­tų bū­ti san­ty­kis tarp po­li­ti­kų ir vie­šo­jo sek­to­riaus ad­mi­nist­ra­vi­mo.

Kas man iš tie­sų la­bai pa­ti­ko, klau­san­tis ger­bia­mo A. Ma­zu­ro­nio, kad jis iš­var­di­jo la­bai daug dar­bų, la­bai daug spren­di­mų ir pro­ble­mų, į ku­rias po­li­ti­kai ne­tu­rė­tų kiš­tis. Tai iš tie­sų, kas yra la­bai svar­bu, ką bū­tų ga­li­ma teik­ti Sei­mo kanc­le­riui ir ap­skri­tai Sei­mo kan­ce­lia­ri­jai, tai kal­bė­ti apie pa­slau­gų ko­ky­bės ly­gį, ir kal­bė­ti taip, kad jis bū­tų pa­ma­tuo­ja­mas. Ka­dan­gi man yra iš­kel­ta klau­si­mų, tai aš pa­ban­dy­siu at­sa­ky­ti į tuos klau­si­mus ir pa­ko­men­tuo­ti tuos prie­kaiš­tus. Iš kar­to ga­liu nuo­šir­džiai pa­sa­ky­ti, kad tik­rai, kai pa­ma­čiau vi­sus šiuos prie­kaiš­tus, aš nė se­kun­dės ne­abe­jo­jau, kad tik­rai no­rė­siu at­ei­ti čia ir pa­si­kal­bė­ti, iš­sa­ky­ti sa­vo po­žiū­rį, vi­siš­kai ne­pri­klau­so­mai nuo to, koks bus jū­sų spren­di­mas, tik­rai aš jį gerb­siu ir gy­ven­siu to­liau, kad ir koks jis bū­tų.

Pir­miau­sia, no­riu pa­ko­men­tuo­ti prie­kaiš­tus. Pa­ko­men­tuo­ti prie­kaiš­tus kaip iš­si­la­vi­nęs žmo­gus. Pir­mas da­ly­kas, kad jie ne­tei­sin­gi, va­di­na­si, ne­pa­grįs­ti duo­me­ni­mis ir fak­tais. Aš la­bai no­rė­čiau pa­ma­ty­ti, ku­riuo at­ve­ju kanc­le­ris su­truk­dė tei­sė­kū­ros pro­ce­sui? Ku­riuo at­ve­ju jis pa­blo­gi­no tei­sė­kū­ros pro­ce­są ar ki­tą da­ly­ką? Tar­ki­me, taip pat bu­vo la­bai daug kal­ba­ma apie įtam­pą or­ga­ni­za­ci­jo­je ir taip to­liau. Aš esu pa­si­ren­gęs pri­im­ti vi­sas pa­sta­bas apie įtam­pas, pa­si­ten­ki­ni­mą, kon­flik­tus, tik pra­šau man pa­ro­dy­ti fak­tus, kon­kre­čius fak­tus, bent vie­ną. Ar jūs iš­gir­do­te iš ger­bia­mo pra­ne­šė­jo bent vie­ną fak­tą? Ar gal jūs ga­vo­te bent vie­ną skai­čių, ku­ris nu­ro­dė, kad kaž­koks skai­čius žmo­nių yra ne­pa­ten­kin­ti ma­no va­do­va­vi­mu ar ma­no elg­se­na ir taip to­liau.

Ant­ras da­lies ši­tų prie­kaiš­tų bruo­žas yra, kad jie smul­kme­niš­ki. Sei­mo kanc­le­ris yra vie­na iš tri­jų aukš­čiau­sių­jų vie­šo­jo sek­to­riaus pa­rei­gū­nų pa­rei­gy­bių ir tik­rai dau­gu­ma tų prie­kaiš­tų nė­ra su­si­ję su Sei­mo kanc­le­rio at­sa­ko­my­be ar su ker­ti­ne Sei­mo veik­la.

To­liau. Yra tei­ki­me pa­sta­bų, kur klau­si­mai yra se­niai iš­spręs­ti, pa­vyz­džiui, vai­ko kam­ba­rys. Jūs man pa­sa­ky­ki­te, ką kanc­le­ris tu­ri veik­ti vai­ko kam­ba­ry­je ir kaip jis ga­li ko nors ne­pa­da­ry­ti, jei vai­ko kam­ba­rys bu­vo lai­ku įkur­tas ir pra­dė­jo veik­ti? Tie­siog ma­ne ši­tie da­ly­kai ste­bi­na ir iš tie­sų kaip pi­lie­tį liū­di­na. Aš esu ir Sei­mo Pir­mi­nin­kei mi­nė­jęs, kai kal­bė­jo­me apie ma­no tei­ki­mą, kad jei­gu aš pa­žei­siu įsta­ty­mą, jei­gu aš pa­žei­siu eti­ką, jei­gu aš pri­im­siu aki­vaiz­džiai kenks­min­gą spren­di­mą, aš tik­rai pats nuo­šir­džiai at­si­sta­ty­din­siu.

To­liau. Ne­ko­rek­tiš­ki spren­di­mai, kai yra prie­kaiš­tau­ja­ma dėl spren­di­mų, ku­rie bu­vo su­de­rin­ti su Sei­mo val­dy­ba. Yra, aš sa­ky­čiau, pa­čių po­li­ti­kų ir Sei­mo val­dy­bos na­rių su­kur­ta pro­ble­ma, dėl ku­rios vė­liau yra kal­ti­na­mas kanc­le­ris. Ir čia aš tu­riu min­ty­je at­ly­gio po­li­ti­ką. Yra nau­jų su­for­mu­luo­tų klau­si­mų, ku­rie man vi­siš­kai nau­ji. Bent jau teks­te. Taip pat nė­ra įvar­din­ta prie­žas­tin­gu­mo, prie­žas­čių. Jei­gu yra kaž­ko­kia pa­sek­mė, tai aš no­rė­čiau iš­girs­ti ir pa­ma­ty­ti sa­vo spren­di­mą, ku­riuo aš tą pa­sek­mę su­kū­riau.

 Ir pas­ku­ti­nis da­ly­kas, ką no­riu pa­sa­ky­ti, tai, kad dau­gu­ma veik­lų ap­si­ri­bo­ja vie­nu de­par­ta­men­tu – ūki­niu de­par­ta­men­tu, ir jei­gu ši­tie prie­kaiš­tai bū­tų pa­grįs­ti ir ne­tu­rė­tų, tar­ki­me, kai ku­rie pa­tei­si­na­mų prie­žas­čių, tai pir­miau­siai po­ky­čius rei­kė­tų da­ry­ti ta­me de­par­ta­men­te.

Da­bar šiek tiek to­liau. Pa­pras­tai, kai kal­ba­ma apie žmo­gaus kom­pe­ten­ci­ją ir jo dar­bo ver­ti­ni­mą, vi­sa­da kal­ba­ma taip pat ir apie iš­ori­nes ri­zi­kas. Po­li­ti­kai la­bai daž­nai taip pat kal­ba apie at­sa­ko­my­bę, apie ap­lin­kos po­ky­čius – ka­rą, pan­de­mi­ją. Vi­si ši­tie da­ly­kai yra la­bai daž­nai mi­ni­mi. Tai tie pa­tys da­ly­kai ga­lio­ja ir Sei­mo kanc­le­riui: pan­de­mi­ja, nuo­to­li­nis dar­bas, biu­dže­to asig­na­vi­mų ly­gis, rin­kos da­ly­vių elg­se­na ir in­te­re­sai, net­gi pa­čių Sei­mo na­rių pri­im­ti spren­di­mai, įsta­ty­mų nu­ma­ty­tos są­ly­gos ir ter­mi­nai, ir pro­ce­dū­ros, ku­rių mes tu­ri­me lai­ky­tis vyk­dy­da­mi vie­šuo­sius pir­ki­mus.

Ir kas yra uni­ka­lu, Sei­mo na­rys A. Ma­zu­ro­nis kal­bė­jo apie ma­no kom­pe­ten­ci­ją. Jei­gu jis tu­rė­tų va­dy­bos kom­pe­ten­ci­ją, tai jis kal­bė­tų apie or­ga­ni­za­ci­nę struk­tū­rą ir pa­ste­bė­tų to­kį ne­di­de­lį da­ly­ką, kad kanc­le­ris tu­ri 52 tie­sio­giai pa­val­džius žmo­nes. Nė vie­no­je pa­sau­lio ša­ly­je, nė la­biau­siai at­si­li­ku­sio­je ša­ly­je nė­ra to­kios or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros, ku­rią aš pa­vel­dė­jau ir į ją at­ėjau. Plius ša­lia 52 tie­sio­giai pa­val­džių žmo­nių man rei­kė­jo dirb­ti tar­pins­ti­tu­ci­niu lyg­me­niu, man rei­kė­jo dirb­ti tarp­tau­ti­niu lyg­me­niu ir joks pa­ty­ręs eks­per­tas nie­ka­da to­kio­mis są­ly­go­mis dir­ban­tį žmo­gų ne­nu­teis. Jei­gu tu­rės są­ži­nės ir jei­gu tu­rės kom­pe­ten­ci­jos, nie­ka­da ne­drįs nu­teis­ti ir nu­ver­tin­ti. Bet mes pa­žiū­rė­si­me, kuo vi­sas šis pro­ce­sas baig­sis.

Da­bar, kai aš su­lau­kiau tų prie­kaiš­tų, aš pa­gal­vo­jau: oho, ko­kie skir­tin­go ly­gio, skir­tin­go mas­te­lio, smul­kme­niš­ku­mo. Ir koks gi vis dėl­to to tei­ki­mo tiks­las? Idė­ja pa­pras­ta: jei­gu mes kaip į mai­šą su­me­si­me daug skir­tin­gų kal­ti­ni­mų, ta­da Sei­mo na­riai grei­tai pa­si­ra­šys, nes va, žiū­rė­ki­te, ir ten pro­ble­mos, ir ten pro­ble­mos.

Ant­ras da­ly­kas. Kai tu­ri są­ra­šą, ta­da ga­li­ma jį pa­ro­dy­ti kanc­le­riui ir pa­sa­ky­ti: na, ma­tai, ne­pa­vy­ko tau, čia, žiū­rėk, ir 70, ir plius… Iš tie­sų, ma­no aki­mis žiū­rint, to­kį są­ra­šą ga­vęs, net jei­gu bū­tų ir 141 Sei­mo na­rys, aš vis tiek čia sto­vė­čiau ir kal­bė­čiau apie tas pro­ble­mas, ku­rias aš ma­tau ir ku­rias, aš ti­kiu, Lie­tu­vai anks­čiau ar vė­liau rei­kės iš­spręs­ti. Nuo ši­to mes nie­kur ne­si­dė­si­me, tik­tai klau­si­mas, ka­da mes pra­dė­si­me jas spręs­ti.

Ko­kia ge­ro­ji šio vi­so ne­pa­si­ti­kė­ji­mo pro­ce­dū­ros pu­sė? Aš ma­nau, kad tai tik­rai pri­trauks vi­suo­me­nės dė­me­sį, tai tik­rai pri­trauks eks­per­tų dė­me­sį, ir aš ma­nau, kad ši si­tu­a­ci­ja pa­ska­tins to­bu­lė­ji­mą Sei­mo, kaip ins­ti­tu­ci­jos, ir Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos.

Vai­ko kam­ba­rio įren­gi­mas. La­bai trum­pai. Vai­ko kam­ba­rys įreng­tas lai­ku. Bu­vo ati­da­ry­mas, bu­vo nuo­trau­kų. Iš tie­sų se­niai pa­mirš­tas. Tai įvy­ko prieš dau­giau ne­gu me­tus. Nie­ka­da ne­bu­vo sie­tas su kanc­le­rio dar­bo ko­ky­be. Prie­kaiš­tas įtrauk­tas tie­siog dėl skai­čiaus.

Me­di­ci­nos punk­to pa­slau­gos. Iš tie­sų mū­sų de­par­ta­men­tas tu­rė­jo nu­trauk­ti su­tar­tį, nes pa­slau­gų tei­kė­jui eko­no­miš­kai ne­ap­si­mo­kė­jo teik­ti pa­slau­gas, ir de­par­ta­men­tas tu­rė­jo dirb­ti, at­lik­ti rin­kos kon­sul­ta­ci­jas. Vy­ko trys vie­šie­ji pir­ki­mai. Jie ne­įvy­ko, nes ne­bu­vo su­si­do­mė­ji­mo dėl pa­slau­gų kie­kio ir tų pa­ja­mų, ku­rias rin­kos da­ly­vis ga­li už­dirb­ti. Jei­gu jis ne­ga­li už­dirb­ti, tai ko­dėl jis čia tu­ri at­ei­ti? Ga­lų ga­le po tre­čio pir­ki­mo eta­po pa­vy­ko su­ras­ti tei­kė­ją, pa­s­lau­gos pra­dė­tos teik­ti prieš pa­va­sa­rio se­si­ją, va­di­na­si, kai dau­gu­ma Sei­mo na­rių jau yra Sei­me.

Ki­tas da­ly­kas, kad tai tik­rai ne… Kan­ce­lia­ri­ja vyk­do tūks­tan­tį pir­ki­mų per me­tus ir tai tik­rai nė­ra kiek­vie­na­me pir­ki­mo pro­ce­se da­ly­vau­ti Sei­mo kanc­le­riui… Be­je, yra net­gi ri­bo­ji­mų, kad Sei­mo kanc­le­ris ne­tu­ri kiš­tis į pir­ki­mų pro­ce­sus ir da­ry­ti įta­ką pir­ki­mų ko­mi­si­jos, pir­ki­mų už­sa­ko­vų dar­bui.

Ne­per­trau­kia­mas ka­vi­nės dar­bas. Aš tik­tai pa­sa­ky­siu la­bai trum­pai, tau­py­da­mas lai­ką, kad spren­di­mas nu­trauk­ti su­tar­tį su tie­kė­ju bu­vo su­de­rin­tas su Sei­mo val­dy­bos na­riais. Tuo me­tu mes lai­ki­nai su­ra­do­me tie­kė­ją, ku­ris pri­sta­ty­da­vo mais­tą, o kai su­ra­do­me jau pa­grin­di­nį tie­kė­ją, su­lau­kė­me daug pa­dė­kų ir taip to­liau. Klau­si­mas jau dau­giau ne­gu me­tai yra iš­spręs­tas ir pa­mirš­tas, da­bar kaž­ko­dėl iš­trauk­tas iš gi­lios pra­ei­ties. Ko­dėl mes ne­ga­lė­jo­me iš kar­to sėk­min­gai vyk­dy­ti pir­ki­mų ir pri­trauk­ti nau­jo tie­kė­jo? To­dėl, kad bu­vo pan­de­mi­ja, to­dėl, kad bu­vo nuo­to­li­nis dar­bas, to­dėl, kad Sei­me ne­bu­vo rin­kos.

Ant­ras da­ly­kas. Bu­vo di­de­lis nuo­mos mo­kes­tis. Ko­dėl rin­kos da­ly­vis tu­ri mo­kė­ti rin­kos mo­kes­tį ir ma­žai už­dirb­ti? Va­di­na­si, mes tu­rė­jo­me pra­suk­ti pro­ce­są, kad ga­lė­tu­me eli­mi­nuo­ti nuo­mos mo­kes­tį. Ki­taip sa­kant, vis­kas la­bai lo­giš­kai pa­aiš­ki­na­ma, jei­gu iš tie­sų yra no­ri­ma iš­girs­ti. Ly­giai taip pat ga­li­ma ben­dro­mis fra­zė­mis, ben­drais žo­džiais ap­mė­ty­ti žmo­gų ir pri­kib­ti prie bet ko­kio dar­bo ar si­tu­a­ci­jos.

Šiek tiek apie pa­reng­tą Sei­mo, par­la­men­to pri­ei­gų ir aikš­tės kon­cep­ci­ją. Iš tie­sų tai yra la­bai su­dė­tin­gas ir tar­pins­ti­tu­ci­nis pro­jek­tas. Mes esa­me kaip Kan­ce­lia­ri­ja žen­kliai pa­si­stū­mė­ję šia­me pro­ce­se. Ir kai aš pra­dė­jau dirb­ti kanc­le­riu, aš no­riu at­kreip­ti jū­sų dė­me­sį, par­la­men­to pri­ei­gos, aikš­tės pro­jek­tas jau bu­vo pra­dė­tas. Jau pre­li­mi­na­rus ka­len­do­rius bu­vo pa­reng­tas, tiks­lai jau bu­vo iš­kel­ti ir aš dėl ši­to pro­jek­to pra­džios nie­kaip ne­ga­lė­jau da­ry­ti įta­kos, aš jau tu­rė­jau dirb­ti su tais pa­ža­dais, ku­rie… Aiš­ku, tie pa­ža­dai bu­vo su­si­ję su rin­ki­mais, nes kas­pi­ną ar juos­te­lę rei­kė­jo per­kirp­ti bū­tent prieš pat rin­ki­mus.

Taip pat ką aš pa­vel­dė­jau, kad Kan­ce­lia­ri­jo­je do­mi­na­vo po­žiū­ris, kad vis­ką rei­kia da­ry­ti sa­vo­mis ran­ko­mis. Dėl to ir­gi rei­kė­jo įsi­kiš­ti ir pa­ska­tin­ti, kad jei­gu kas nors strin­ga, tai mes tu­ri­me pa­si­telk­ti iš­orės eks­per­tus. Di­džiau­sias vė­la­vi­mas su­si­da­rė dėl Ar­chi­tek­tų rū­mų ir są­jun­gos spren­di­mų. Jie re­ko­men­da­vo sa­vo na­riams ne­da­ly­vau­ti ma­žiau­sia kai­na grįs­ta­me kon­kur­se, ko mes nie­kaip ne­ga­lė­jo­me nu­ma­ty­ti.

Da­bar iš­va­da apie aikš­tės re­mon­to pro­jek­tą. Įdo­mu tai, kad mes ne­pra­ra­do­me nė 1 eu­ro. Pa­gal Vil­niaus sta­dio­no pro­jek­tą bu­vo sta­to­ma, griau­na­ma, klo­ja­ma, per­klo­ja­ma, o pa­gal šį pro­jek­tą mes vel­tui ne­iš­švais­tė­me nė 1 eu­ro. Ir ant­ras da­ly­kas, kol kas mes ne­pra­ra­do­me nė 1 die­nos, nes pro­jek­tas yra tar­pins­ti­tu­ci­nis. Va­di­na­si, Vil­niaus sa­vi­val­dy­bė nė­ra bai­gu­si sa­vo pro­jek­tų. To­dėl net jei­gu mes ir bū­tu­me ką nors grei­čiau pa­da­rę, mes ne­pa­da­rė­me jo­kios ža­los. Ir tai ga­li­ma pa­tik­rin­ti, tai ga­li­ma įro­dy­ti, bet rei­kia no­rė­ti į tuos įro­dy­mus pa­si­žiū­rė­ti. O ar mes no­rė­si­me į tai pa­si­žiū­rė­ti, ypač, na, taip sa­kant, ar jūs, ger­bia­mie­ji Sei­mo na­riai, no­rė­si­te, čia jau ki­ta da­lis.

Da­bar su­lau­kiau prie­kaiš­tų dėl au­to­ūkio. Iš tie­sų au­to­ūkis, na, kal­ba­ma, la­bai ne­efek­ty­viai val­do­mas. Mes dir­ba­me pa­ma­žu ir per pas­ku­ti­nius dve­jus me­tus, eli­mi­na­vę re­mon­to pa­slau­gas, mes su­tau­pė­me pu­sę mi­li­jo­no eu­rų. Tai yra žen­kli su­ma. Ir ši­tie da­ly­kai ne­bu­vo tvar­ko­mi iki štai ši­to la­bai ne­kom­pe­ten­tin­go kanc­le­rio at­ėji­mo. Iki tol vi­si kanc­le­riai la­bai sėk­min­gai dir­bo ir bu­vo ver­ti­na­mi, o kai mes pra­dė­jo­me tvar­ky­ti au­to­ū­kį, tai ta­da iš­aiš­kė­jo, kad vis­kas yra la­bai ne­sėk­min­gai. Plius mes da­bar vyk­do­me dia­lo­gą ir in­for­ma­vo­me Tur­to ban­ką, pra­de­da­me su Tur­to ban­ku dis­ku­si­jas ir dia­lo­gą dėl pa­sta­tų ati­da­vi­mo. Tuo­met per me­tus su­tau­py­si­me dar apie 116 tūkst.

Vals­ty­bės tar­ny­bos re­for­ma. Ma­nau, kad čia yra vis­ko ašis ir vis­ko šir­dis, nes čia su­si­dū­rė du skir­tin­gi po­žiū­riai. Su­si­dū­rė va­ka­rie­tiš­kas po­žiū­ris, de­mo­kra­tinėse ša­ly­se gy­vuo­jan­tis po­žiū­ris, kad po­li­ti­kų dar­bas ir po­li­ti­nė veik­la yra at­skir­ta nuo ad­mi­nist­ra­vi­mo ir po­li­ti­kai ne­ko­men­tuo­ja, ko­kio pa­rei­gy­bės ly­gio tu­ri bū­ti vie­na ar ki­ta pa­rei­gy­bė, ar la­bai efek­ty­viai tvar­ko­si kanc­le­ris su vie­nu ar ki­tu pa­da­li­niu. Vie­nin­te­lis da­ly­kas, ko ga­li­ma ti­kė­tis iš kanc­le­rio, tai yra skaid­ru­mas, at­vi­ru­mas, ga­li­ma ti­kė­tis pa­slau­gos ko­ky­bės. O bet ko­kios pa­sta­bos, kas tu­ri dirb­ti ko­kį dar­bą, ar rei­kia įsteig­ti Stra­te­gi­jos sky­rių ir pa­na­šiai, nor­ma­lio­se, pa­žan­gio­se vals­ty­bė­se tai ab­so­liu­čiai nė­ra po­li­ti­kų klau­si­mas. Ir aš la­bai džiau­giuo­si, kad šie prie­kaiš­tai bu­vo la­bai aiš­kiai iš ši­tos tri­bū­nos to­kia for­ma iš­sa­ky­ti.

Tad la­bai įdo­mus da­ly­kas. Vals­ty­bės tar­ny­bos re­for­mos įgy­ven­di­ni­mas tu­rė­jo tiks­lą su­stip­rin­ti va­do­vus, įga­lin­ti juos efek­ty­viai val­dy­ti or­ga­ni­za­ci­ją. Ir kas at­si­ti­ko, kad čia, kur bu­vo tas Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mas pa­tvir­tin­tas, vis­kas at­si­ti­ko ly­giai prie­šin­gai. Ir kai kanc­le­ris no­rė­jo, pa­si­tel­kęs eks­per­tus už žen­kliai ma­žes­nę su­mą, ne­gu kad įvar­di­no A. Ma­zu­ro­nis, iš tie­sų pra­si­dė­jo po­li­ti­kų ki­ši­ma­sis į tai, kas yra kanc­le­rio kom­pe­ten­ci­ja. Ga­liu pa­ci­tuo­ti, kad Val­s­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo 19 straips­nio 3 da­ly­je sa­koma, kad ap­mo­kė­ji­mo sis­te­mą tvir­ti­na, nu­sta­to įstai­gos va­do­vas. Tai štai čia ir klau­si­mas, ar mes lai­ko­mės įsta­ty­mų, ar mes ne­si­lai­ko­me įsta­ty­mų. Ir tur­būt at­si­ras eks­per­tų dis­ku­si­ja, jie pa­teiks sa­vo nuo­mo­nę, aš ma­nau.

No­riu pa­ci­tuo­ti A. Ma­zu­ro­nį, ku­ris sa­kė (čia ci­tuo­ju iš jo dis­ku­si­jų ži­niask­lai­do­je): at­ly­gio sis­te­ma tur­būt dau­giau­siai su­kė­lė… Ki­taip sa­kant, ku­riant at­ly­gio sis­te­mą ir ją tvir­ti­nant, su­si­dū­rė, kaip ir mi­nė­jau, du po­žiū­riai. Aš no­rė­jau, kad Kan­ce­lia­ri­ja pro­fe­sio­na­liai ir są­ži­nin­gai pa­si­tvir­tin­tų sa­vo at­ly­gio sis­te­mą. Vis dėl­to Sei­mo na­riai, ypač da­lis Val­dy­bos na­rių, tu­rė­jo ki­tą nuo­mo­nę. Ko dar rei­ka­la­vo Val­dy­ba? Ji rei­ka­la­vo kal­bė­tis ir kur­ti mo­de­lį kar­tu.

No­riu pa­ci­tuo­ti ger­bia­mą P. Sau­dar­gą, jis sa­ko: ka­dan­gi po­kal­bis nė­ra pa­si­bai­gęs, ne­ga­liu ver­tin­ti pa­ties kanc­le­rio, Kan­ce­lia­ri­jos su­skirs­ty­mo ver­tin­ti ne­ga­liu (pa­si­ro­do, tu­ri tei­sę ir ga­li ver­tin­ti Kan­ce­lia­ri­jos ar struk­tū­rą, ar pa­rei­gy­bes; aš ne­ži­nau, kas yra su­skirs­ty­mas), ka­dan­gi mes ne­iš­bai­gė­me mo­de­lio. Štai čia at­si­ran­da la­bai skir­tin­gi su­pra­ti­mai, kaip tu­ri veik­ti mo­der­nio­je vi­suo­me­nė­je par­la­men­tas. Ir, aiš­ku, ci­ta­ta, pa­tei­kus tuos vi­sus kal­ti­ni­mus, žur­na­lis­tas T. Ig­na­ta­vi­čius pa­reiš­kia, kad tur­būt kanc­le­ris, kaip ir ti­ki­ma­si, kad jis pa­si­trauks sa­vo no­ru. Ir tik­rai sa­vo no­ru, bet tik po jū­sų spren­di­mo aš pa­si­trauk­siu, jei­gu jis toks bus.

Prie­dan­ga Sei­mo rū­muo­se – nau­jas klau­si­mas, nes mes kal­bė­jo­me apie mo­bi­li­za­ci­jos pla­ną. Iš tie­sų, Sei­mo rū­mų pa­tal­pos ne­ati­tin­ka sta­ty­bos tech­ni­nia­me reg­la­men­te nu­sta­ty­tų rei­ka­la­vi­mų. Tai mes dir­ba­me prie to: yra pa­tal­pa, tvar­ko­me, bet iš prin­ci­po ga­li­my­bės ją pa­nau­do­ti ir ap­sau­go­ti Sei­mo na­rius yra ri­bo­tos.

Da­bar apie dar­buo­to­jų nuo­mo­nės ty­ri­mą. Taip, aš iš­gir­dau la­bai daug pa­sta­bų ir la­bai daug vi­so­kių nuo­ro­dų į dar­buo­to­jus Kan­ce­lia­ri­jo­je. Per vi­sus ši­tuos be­veik tre­jus me­tus aš ne­ma­čiau nei vie­no ty­ri­mo, nei vie­no pa­grin­di­mo, kur man pa­ro­dy­tų, kaip tie dar­buo­to­jai, tar­ki­me, ar Val­dy­bos už­sa­ky­ti, ar at­ski­ro Val­dy­bos na­rio, ne­pri­klau­so­mos or­ga­ni­za­ci­jos… Vien tik­tai tei­gi­niai, vien tik­tai kaž­ko­kie ver­ti­ni­mai ir vi­siš­kai nė­ra jo­kio tu­ri­nio. Jei­gu ­kas nors jį pa­ma­tė­te, o aš ne­pa­ma­čiau, tai pa­dė­ki­te man tai su­pras­ti.

Ir šiek tiek apie tai, kaip dar­buo­to­jai ma­ne ver­ti­na ar ne­ver­ti­na. Per pu­sę die­nos į an­ke­tą at­sa­kė 200 žmo­nių. Kanc­le­rio in­dė­lį į mik­ro­kli­ma­tą 52 % ver­ti­na vi­siš­kai tei­gia­mai, su­tin­ka, kad tai yra pri­ori­te­tas, 28 – la­biau su­tin­ka. Va­di­na­si, 80 % žmo­nių, dir­ban­čių or­ga­ni­za­ci­jo­je, kanc­le­rio pri­ori­te­tą ver­ti­na kaip svar­bų. Aš ma­nau, kad tai yra stul­bi­nan­čiai ge­ri re­zul­ta­tai ir nė­ra jo­kių ki­tų al­ter­na­ty­vių re­zul­ta­tų, ku­rie ga­lė­tų tai pa­neig­ti.

Ar pa­ge­rė­jo kli­ma­tas? Ką at­sa­kė dar­buo­to­jai? 61 % dar­buo­to­jų at­sa­kė, kad mik­ro­kli­ma­tas pa­ge­rė­jo, o dar 13 % ne­tu­ri nuo­mo­nės. Kad ne­pa­ge­rė­jo, yra la­bai ma­ža su­ma.

Da­bar ką gal­vo­ja Kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­jai, pa­dir­bę su moks­lo žmo­gu­mi, su te­ore­ti­ku ar vi­zio­nie­riu­mi, ar kaip ten be­pa­va­din­tu­me? Žmo­nės, ku­rie čia dir­ba, tu­ri 20 me­tų pa­tir­tį, 30 me­tų pa­tir­tį, jie sa­ko, kad Kan­ce­lia­ri­ja ge­riau vyk­dy­tų už­duo­tis ir funk­ci­jas, jei­gu kanc­le­ris tęs­tų sa­vo dar­bą. Tai čia, kai mes gir­di­me, kad re­mia­ma­si dar­buo­to­jų nuo­mo­ne ir, re­mian­tis dar­buo­to­jų nuo­mo­ne, reiš­kia­mi prie­kaiš­tai Sei­mo kanc­le­riui, tai aš sa­kau, kad jo­kių prie­kaiš­tų – aiš­kių, do­ku­men­tuo­tų, pa­grįs­tų, ko­ky­biš­kai su­rink­tų, – be nuo­mo­nių, aš ne­iš­gir­dau. O ko­kį ty­ri­mą tu­ri­me? Tai tie­siog no­riu pa­dė­ko­ti A. Ma­zu­ro­niui, nes pa­skai­čiau dar vie­ną straips­nį, kad aš esu at­sa­kin­gas už pras­tą mik­ro­kli­ma­tą. Tai pa­skai­čiau už­va­kar va­ka­re, pa­klau­siau klau­si­mų apie mik­ro­kli­ma­tą ir ga­vo­me to­kius at­sa­ky­mus. Aš ma­nau, kad skai­čiai ro­do la­bai įspū­din­gus re­zul­ta­tus.

Ko rei­kia, kad va­do­vas sėk­min­gai dirb­tų? Ji­sai tu­ri bū­ti mo­ty­vuo­tas. Aš, ma­nau, esu la­bai mo­ty­vuo­tas. At­ėjau dirb­ti ne­klaus­da­mas, koks čia yra Sei­mo kanc­le­rio at­ly­gis. Aš iš anks­to ma­čiau, kiek yra pro­ble­mų. Ir ge­ban­tis. Aš ma­nau, kad dar­buo­to­jai ma­ne jau įver­ti­no: jie no­rė­tų, kad aš tęs­čiau dar­bą.

Bet ko pri­trū­ko? Pri­trū­ko pa­lai­ky­mo ir įga­li­ni­mo. Ir, aiš­ku, iš­tek­lių. No­rint įgy­ven­din­ti po­ky­čius, nu­pirk­ti au­to­mo­bi­lių ir ki­tų da­ly­kų, vis dėl­to tam rei­kia pi­ni­gė­lių. Sei­mo val­dy­bos na­riai la­bai aiš­kiai ži­no, kiek tų pi­ni­gė­lių Sei­mas tu­ri, nes Sei­mo val­dy­ba pa­tvir­ti­no mū­sų asig­na­vi­mų pra­šy­mą Vy­riau­sy­bei ir la­bai aiš­kiai ži­no, kiek mes ga­vo­me tų pi­ni­gų. To­dėl čia nė­ra jo­kių ver­ti­ni­mų, čia yra tie­siog klau­si­mas, su ko­kiais iš­tek­liais mes dir­ba­me.

Apie ma­no kom­pe­ten­ci­jas. Aš su­pran­tu, kad ger­bia­mas A. Ma­zu­ro­nis tu­ri sa­vo ska­lę, kaip ma­tuo­ti. Ne­abe­jo­ju, kad jis tu­rės ge­rą kar­je­rą at­ei­ty­je, ga­lės ver­tin­ti ver­slo kom­pe­ten­ci­jas. Bet ką mes tu­ri­me, tai mes tu­ri­me pa­ti­ki­mą, ga­nė­ti­nai pa­ti­ki­mą, vie­nin­te­lį for­ma­lų kom­pe­ten­ci­jų ver­ti­ni­mą, ku­rį at­lie­ka Vi­daus rei­ka­lų mi­nis­te­ri­ja ir Vie­šo­jo val­dy­mo agen­tū­ra. Vi­sos kom­pe­ten­ci­jos, ku­rias ver­ti­no ano­ni­mai 360 laips­nių prin­ci­pu, yra la­bai aukš­tu ly­giu įver­tin­tos, nė­ra nė vie­nos, ku­ri bū­tų įver­tin­ta že­miau. Jūs ga­li­te tai pa­ma­ty­ti.

Tad koks ma­no siū­ly­mas? Aš su­pran­tu, kad Sei­mo na­riai tu­ri ir ne­pa­si­ten­ki­ni­mo. Aš, ma­no šei­ma ir ar­ti­mie­ji taip pat pas­ku­ti­niu me­tu pa­ty­rė la­bai daug nei­gia­mo stre­so ir ko­men­ta­rų. Bet aš, tie­są sa­kant, ne­su vien tik emo­cio­na­lus žmo­gus. Man at­ro­do, kad mes tu­ri­me be­veik tre­jų me­tų pa­tir­tį. Ko­lek­ty­vas la­bai aiš­kų siun­čia sig­na­lą: jis ma­ne pri­ėmė ir no­ri, kad mes to­liau tęs­tu­me dar­bą. Tad ma­no pa­siū­ly­mas ir kvie­ti­mas bū­tų kar­tu iš­mok­ti pa­mo­kas, per ku­rias įvy­ko nesu­si­pra­ti­mų ir ne­su­si­kal­bė­ji­mų, kar­tu įsi­pa­rei­go­ti dirb­ti re­mian­tis va­ka­rie­tiš­koms ša­lims bū­din­go­mis ver­ty­bė­mis, įsta­ty­mų rai­de, dva­sia ir pa­žan­gios va­dy­bos prin­ci­pais.

Tad, man at­ro­do, pa­vers­ki­me ši­tą nu­ei­tą ke­lią pa­grin­du, ku­ris pa­dė­­tų vi­sam Sei­mui, vi­sai Kan­ce­lia­ri­jai at­si­nau­jin­ti ir pa­dė­tų pa­ma­tus sėk­mės is­to­ri­jai. Man at­ro­do, jei­gu mes no­ri­me Lie­tu­vai pa­žan­gos, jei­gu mes no­ri­me Lie­tu­vai ge­ro, aš ti­kiu, kad to­kie žmo­nės su va­ka­rie­tiš­ku iš­si­la­vi­ni­mu mū­sų ša­liai yra rei­ka­lin­gi. Ir prie­šin­gai, jei­gu Sei­mo kanc­le­ris pa­tirs to­kį ver­ti­ni­mą, tai ma­no klau­si­mas, ger­bia­mi Sei­mo na­riai, ge­gu­žės mė­ne­sį įvyks re­fe­ren­du­mas, kaip mes ta­da sa­ky­si­me pa­sau­lio lie­tu­viams: grįž­ki­te į Lie­tu­vą, at­ei­ki­te ir kur­ki­te Lie­tu­vą kar­tu?

Ačiū jums ir lin­kiu kuo di­džiau­sios sėk­mės jū­sų dar­be. Esu pa­si­ruo­šęs at­sa­ky­ti į jū­sų klau­si­mus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Jū­sų no­rė­tų pa­klaus­ti Sei­mo na­riai. Pir­ma­sis klau­sia A. Ged­vi­las, ruo­šia­si T. To­mi­li­nas. Pri­me­nu, ko­le­gos, klaus­ti yra ski­ria­ma iki 30 mi­nu­čių.

A. GEDVILAS (MSNG). Ger­bia­mas kanc­le­ri, pir­miau­sia no­riu pa­dė­ko­ti už jū­sų pa­stan­gas dir­bant at­sa­kin­gą dar­bą. Prieš mums ap­si­spren­džiant dėl at­lei­di­mo ar ne­at­lei­di­mo iš pa­rei­gų, no­rė­tų­si iš­girs­ti iš jū­sų ne tik apie tai, kas pa­vy­ko, bet kas gal­būt ne­pa­vy­ko ar­ba kas truk­dė at­lik­ti vi­sus bū­ti­nus, su­pla­nuo­tus dar­bus, jei­gu to­kių, kaip sa­ky­ti, lie­ka? Ar ga­li­te iš­var­dy­ti prie­kaiš­tus, su ku­riais vis dėlto su­tin­ka­te ar­ba su­tin­ka­te iš da­lies? Pui­kus pri­sta­ty­mas to, ką jūs nu­vei­kė­te, mik­ro­kli­ma­to ver­ti­ni­mo skai­čiai, vi­sa ki­ta, bet dar tru­pu­tį iš ki­tos pu­sės. Su­si­da­ry­tu­me iš­sa­mes­nį vaiz­dą apie tai, kiek su­rink­ti pa­ra­šai yra tvir­ti ap­si­spręs­ti. Ačiū.

M. GELBŪDA. Tai pa­sa­ky­siu, kas ne­pa­vy­ko, ir pa­sa­ky­siu, ko man ne­pa­vy­ko įveik­ti, ne­ži­nau, kam pa­vyks tai įveik­ti, nes tai rei­ka­lau­ja nau­jo po­žiū­rio, tai rei­ka­lau­ja su­ge­bė­ti žais­ti pa­gal tai­syk­les. Pa­grin­di­nis da­ly­kas, ku­ris man ne­pa­vy­ko, tai iš tie­sų pa­da­ry­ti struk­tū­ri­nes per­mai­nas, pa­vers­ti iš vi­siš­kai ne­aiš­kios or­ga­ni­za­ci­nės struk­tū­ros. Jei­gu čia bū­tų dir­bęs va­ka­rie­tis, jis jau bū­tų iš­pro­tė­jęs po 2 die­nų. To­kio­je struk­tū­ro­je, su to­kiu pa­val­du­mu, su to­kio­mis at­sa­ko­my­bė­mis ir su to­kiais lū­kes­čiais, kad ji­sai at­sa­kin­gas už vis­ką. Aš ga­liu pa­sa­ky­ti, čia ga­li­ma sil­pnes­nių ner­vų žmo­gui tik­rai la­bai liūd­nai baig­ti gy­ve­ni­mą.

Da­bar tai, ko aš no­rė­jau. Aš no­rė­jau, kad Sei­mo kan­ce­lia­ri­ja tu­rė­tų mo­der­nią struk­tū­rą, bet… Ką reiš­kia struk­tū­ri­nis po­ky­tis? Struk­tū­ri­nis po­ky­tis reiš­kia, kad tai iš es­mės yra vie­nin­te­lis bū­das at­leis­ti žmo­nes. Ta­da aš, ma­ty­da­mas, ko­kie yra san­ty­kiai tarp po­li­ti­kų Sei­mo na­rių ir Kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­jų, ir vi­sų ki­tų, kiek aš gau­nu pa­klau­si­mų ir prie­kaiš­tų, aš su­pra­tau, kad rei­kia pa­lauk­ti, rei­kia už­si­tik­rin­ti dar­buo­to­jų pa­si­ti­kė­ji­mą ir tik­tai tuo­met da­ry­ti. Aš sa­ky­čiau, ko dar no­rė­jau, tai no­rė­jau pri­trauk­ti dau­giau va­ka­rie­tiš­kų žmo­nių, bet to ne­lei­džia at­ly­gi­ni­mai ir ne­lei­džia… Šiuo at­ve­ju tik­rai tu­riu pri­si­im­ti at­sa­ko­my­bę. Ban­džiau la­bai daug. Bū­da­vo die­nų, kai aš pa­ra­šy­da­vau po 50 lin­ke­di­no ži­nu­čių tam, kad su­do­min­čiau žmo­nes Va­ka­ruo­se, už­sie­nio lie­tu­vius, kad jie čia no­rė­tų dirb­ti. Kal­bė­jau, kad ­ka­da nors bus kon­kur­sai, se­ki­te, da­ly­vau­ki­te ir taip to­liau. Tur­būt čia yra pa­grin­di­nis da­ly­kas.

PIRMININKĖ. Klau­sia T. To­mi­li­nas. Ruo­šia­si V. Ąžuo­las.

T. TOMILINAS (DFVL). Ger­bia­mas kanc­le­ri, vie­nin­te­lė prie­žas­tis, ko­dėl aš no­rė­jau, kad įvyk­tų šis po­kal­bis ir ši­tas klau­si­nė­ji­mas, bu­vo ta šo­ki­ruo­jan­ti in­for­ma­ci­ja, ku­ri pa­sie­kė ma­ne prieš ku­rį lai­ką, kad ke­ti­na­ma iš­vals­ty­bin­ti Sei­mo po­sė­džių sek­re­to­ria­tą ir da­lį dar­buo­to­jų ar­ba vi­sus dar­buo­to­jus, ku­rie pa­de­da mums reng­ti ši­tuos po­sė­džius, pa­da­ry­ti dar­buo­to­jais, o ne vals­ty­bės tar­nau­to­jais. Ma­ne iš tik­rų­jų šo­ki­ra­vo ta in­for­ma­ci­ja. Jūs pui­kiai ži­no­te, aš krei­piau­si į jus, de­ja, bet aiš­kaus at­sa­ky­mo, to­kio at­sa­ky­mo, ku­ris ver­tas va­do­vo po­zi­ci­jos, aš ne­iš­gir­dau. Iš­gir­dau tik­tai to­kį at­si­ri­bo­ji­mą, kaž­ko­kį vi­sų at­sa­ko­my­bių de­le­ga­vi­mą ki­tiems Kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­jams. Man ki­lo to­kia aso­cia­ci­ja: tie­siog var­gas dėl pro­to. Aiš­kaus at­sa­ky­mo, kas bus su mū­sų Po­sė­džių sek­re­to­ria­tu, aš ne­iš­gir­dau.

M. GELBŪDA. Taip.

T. TOMILINAS (DFVL). Man at­ro­do, ne­svar­bu, kas už­ima kanc­le­rio po­zi­ci­jas, bet į to­kį ele­men­ta­rų klau­si­mą kanc­le­ris tu­ri tu­rė­ti ele­men­ta­rų at­sa­ky­mą: ne, nie­ka­da žmo­nės, ku­rie už­tik­ri­na po­sė­džių ko­ky­bę, ne­bus iš­stum­ti iš vals­ty­bės tar­ny­bos.

M. GELBŪDA. Taip, pri­si­me­nu jū­sų laiš­ką. Čia yra va­ka­rie­tiš­ki pro­ce­dū­ri­niai da­ly­kai. (Bal­sai sa­lė­je) Mes tu­ri­me… (Bal­sai sa­lė­je) Iš prin­ci­po aš esu pa­si­žiū­rė­jęs į struk­tū­ras. Da­lis po­sė­džių sek­re­to­ria­tų Va­ka­ruo­se yra vals­ty­bės tar­ny­bos da­lis, bet jūs įsi­vaiz­duo­ki­te, kaip man dirb­ti ir kaip man bū­ti skaid­riam, jei­gu, ne­pra­dė­jus dar­bo gru­pei dirb­ti, ne­pra­dė­jus svars­ty­ti, aš jau pra­dė­čiau kal­bė­ti gar­siai, kur ir koks tu­ri bū­ti pa­da­li­nys, ku­ris žmo­gus iš­vals­ty­bin­tas ar ne­iš­vals­ty­bin­tas. Aš pui­kiai su­pran­tu, kad ma­no at­sa­ky­mai da­lies jū­sų ne­ten­kins, tie­siog to­kia jau yra re­a­ly­bė, bet aš lai­kau­si pro­ce­dū­rų ir aš tik­rai ne­sprę­siu ir ne­pri­im­siu spren­di­mų. Aš ži­nau, kad sa­vo min­ty­se aš tu­riu tas pa­tir­tis. Aš klau­si­nė­ju už­sie­nio ša­lių kanc­le­rių, kaip pas juos vei­kia, aš do­miuo­si, aš su­pran­tu svar­bą Po­sė­džių sek­re­to­ria­to. Aš įdė­jau be­pro­tiš­kai daug pa­stan­gų, kad ko­le­ga Man­tas su­grįž­tų iš „Ig­ni­čio“, nes aš su­pra­tau, ką reiš­kia stra­te­gi­nės pa­rei­gy­bės. Čia dėl to nė­ra jo­kių abe­jo­nių, bet ar aš da­bar tu­riu tei­sę, net jei­gu ma­no gal­vo­je yra kaž­koks at­sa­ky­mas ir lin­ki­mas, ar aš ga­liu da­bar vie­šai vi­sur at­sa­ky­ti į klau­si­mus emai­lu ži­niask­lai­do­je ar pa­na­šiai? Aš ma­nau, kad mo­der­nio­je ša­ly­je tai nė­ra la­bai ko­rek­tiš­ka, bet jū­sų tei­sė spręs­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Ąžuo­las. Ruo­šia­si A. Skar­džius.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ger­bia­mas pra­ne­šė­jau, jūs su sa­vo at­sa­ky­mais grei­tai vi­sus Sei­mo na­rius įti­kin­si­te vien­bal­siai jus iš­mes­ti. Aš ne­ži­nau, ar jūs pats pa­si­žiū­ri­te iš šo­no, ką jūs da­ro­te, ką at­sa­ki­nė­jo­te, kaip žmo­nės jau­čia­si dir­b­da­mi Sei­me?

Ge­rai, ei­ki­me prie de­ta­lių. Sei­mo IT re­a­liai lai­ko­si ant Ma­ry­tės plau­ko. Vi­si bui­ti­niai da­ly­kai, pra­de­dant sis­te­mų vei­ki­mu ir vi­sa ki­ta, ir­gi tra­giš­ki. Ar jums nor­ma­lu, kai iš­griau­na­ma sie­na ir pu­sę me­tų ne­su­ge­ba­ma už­tai­sy­ti sie­nos? At­sa­ky­mas – nė­ra pi­ni­gų. Čia jū­sų toks pats ge­riau­sias at­sa­ky­mas vi­sa­da – nė­ra pi­ni­gų. Bet ar jūs ži­no­te sa­vo funk­ci­ją, kad jūs tu­ri­te ap­si­gin­ti Sei­mo biu­dže­tą Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jo­je ir jūs tu­ri­te mi­nis­te­ri­ją įti­kin­ti, ko Sei­mui rei­kia, ką rei­kia pa­keis­ti, ką rei­kia da­ry­ti? Na, jums ne­pa­vyks­ta to da­ly­ko nie­ka­da pa­da­ry­ti. Jūs di­džiuo­ja­tės, kad Trans­por­to sky­riui su­tau­pė­te 1 mln. Jūs la­bai ge­rai su­tau­pė­te: va­žiuo­ji į ren­gi­nį – ma­ši­na už­links­ta. Ta­da vai­ruo­to­jas mel­džia­si, kad tik dat­rauk­tų iki ren­gi­nio. De­ga­li­nė­je už­ge­si­na – ne­be­už­si­ve­da. Jūs taip ge­rai su­tau­pė­te, kad… Tai gal iš­vis iš­mes­ki­te vi­sas ma­ši­nas, nie­ko ne­rei­kia? Ar jūs pats su­vo­kia­te, ką jūs da­ro­te, užuot gar­bin­gai iš­ėjęs ir čia tų ne­są­mo­nių ne­be­šne­kė­jęs? At­si­pei­kė­ki­te gal pa­ga­liau.

M. GELBŪDA. Taip, tie­są sa­kant, aš at­si­pei­kė­ju Lie­tu­vo­je kiek­vie­ną die­ną iš­girs­da­mas ir ko­men­ta­rų sa­vo ad­re­su, ir vi­sa ta. Ko aš ti­kė­jau­si, vi­sa tai aš ir gau­nu.

Da­bar pa­kal­bė­ki­me apie biu­dže­tą ir pa­kal­bė­ki­me, ar Lie­tu­va yra mo­der­ni ša­lis, ar Lie­tu­va yra va­ka­rie­tiš­ka ša­lis, ar ne­la­bai. Dau­gu­mo­je pa­sau­lio ša­lių, de­mo­kra­tinių ša­lių, eg­zis­tuo­ja prin­ci­pas – par­la­men­to biu­dže­to au­to­no­mi­jos prin­ci­pas, kai par­la­men­tai pa­tys nu­si­sta­to sa­vo biu­dže­tą. Jūs ga­li­te krai­py­ti gal­vas, ga­li­te šyp­so­tis – yra toks prin­ci­pas. Vy­riau­sy­bė tai, ką Val­dy­ba… Kan­ce­lia­ri­ja pa­tei­kia Vy­riau­sy­bei, tai yra Sei­mo val­dy­bai pa­tei­kia biu­dže­tą, Val­dy­ba jį pa­tvir­ti­na ir tas va­žiuo­ja. Tie po­rei­kiai, tie lū­kes­čiai, ku­rie su­pran­ta­mi ši­to­je or­ga­ni­za­ci­jo­je ar­ba par­la­men­te, yra per­ke­lia­mi dau­giau ma­žiau au­to­ma­tiš­kai į Vy­riau­sy­bės biu­dže­tą.

Da­bar ką ga­li pa­da­ry­ti kanc­le­ris, jei­gu Val­dy­ba ne­gau­na at­sa­ky­mo? Jūs man pa­sa­ky­ki­te, ko­dėl Vy­riau­sy­bė ne­pa­tei­kė jo­kio at­sa­ky­mo Val­dy­bai apie tai, kad duo­da ar­ba ne­duo­da pi­ni­gų? Ko­dėl čia da­bar vis­kas nu­ve­da, kad kanc­le­ris kaž­kur tu­ri nu­bėg­ti ir pa­grįs­ti? Aš ma­nau, kad čia yra sa­vi­ver­tės klau­si­mas, tai yra par­la­men­to re­pu­ta­ci­jos klau­si­mas ir ka­da nors ji­sai vis tiek tu­rės bū­ti iš­spręs­tas. Man no­rė­tų­si, kad tai bū­tų grei­čiau ne­gu vė­liau, bet ma­tau, kad dar reiks pa­lauk­ti.

PIRMININKĖ. Klau­sia A. Skar­džius. Ruo­šia­si S. Jo­vai­ša.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas kanc­le­ri, tik­rai jūs ma­ne nu­ste­bi­no­te, ma­lo­niai nu­ste­bi­no­te, pa­sa­kęs, kad Sei­mas tu­ri tu­rė­ti sa­va­ran­kiš­ką biu­dže­tą. Taip, aš Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos ku­ra­to­riu­mi bu­vau 2000–2004 me­tais. Įsta­ty­mą ma­no ini­cia­ty­va Sei­mas pri­ėmė, kad tu­rė­tų sa­va­ran­kiš­ką biu­dže­tą, bet at­si­ra­do to­kia fi­nan­sų mi­nist­rė, at­ėjo po­nia D. Gry­baus­kai­tė, ku­ri grei­čiau­siai už pa­ki­šą Kon­sti­tu­ci­niam Teis­mui, ka­dan­gi bu­vo di­de­lė su­ma skir­ta re­mon­tui, pri­pa­ži­no an­ti­kons­ti­tu­ci­niu. Tai čia jau pra­ei­tis. Da­bar rei­kė­tų kaž­kaip at­suk­ti tą tvar­ką, kad Sei­mas pats sau pa­si­ski­ria pi­ni­gų tiek, kiek rei­kia.

Bet ma­no klau­si­mas: ką jums pa­vy­ko nu­veik­ti per šią ka­den­ci­ją, vis dėl­to pra­bė­go ma­žai me­tų, ir kaip jūs ma­no­te, ar par­la­men­to Kan­ce­lia­ri­ja tu­ri dirb­ti par­la­men­tui, ar eg­zis­tuo­ti kaip sa­va­ran­kiš­kas da­li­nys su sa­vo tiks­lais? Ačiū.

M. GELBŪDA. At­sa­ky­mas yra aki­vaiz­dus: Sei­mo kan­ce­lia­ri­ja tu­ri dirb­ti par­la­men­tui ir tu­ri tu­rė­ti tiks­lus, kaip ji ge­rai tą ga­li da­ry­ti. (Bal­sas sa­lė­je: „Tai ko­dėl ne­dir­ba?“)

PIRMININKĖ. Klau­sia S. Jo­vai­ša. Ruo­šia­si M. Pui­do­kas.

S. JOVAIŠA (TS-LKDF). Ačiū, Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas kanc­le­ri, pra­dė­siu nuo to, kad no­riu ka­te­go­riš­kai pa­neig­ti kal­ti­ni­mus jums, kad 74 Sei­mo na­riai pa­si­ra­šė dėl to, kad jūs kažko­kiu bū­du pri­si­dė­jo­te prie tos skaid­ri­ni­mo ak­ci­jos. Vi­siš­ka ne­tie­sa. Gal­būt jūs ki­taip gal­vo­ja­te. Ma­no klau­si­mas yra toks: kaip jūs už­tik­ri­no­te sa­vo dar­buo­to­jų mi­nė­tos ap­klau­sos ano­ni­miš­ku­mą, jei­gu jūs iš­pla­ti­no­te į jų paš­tus klau­si­mus, ga­vo­te at­sa­ky­mus ir tu­rė­jo­te per in­tra­ne­tą aiš­kią ga­li­my­bę ži­no­ti, kas, kaip, ka­da at­sa­kė?

M. GELBŪDA. Ži­no­te, mes ap­klau­sas da­ro­me ir tai yra įpras­tas bū­das. Nė kar­to ne­ki­lo abe­jo­nių ar ko­kių nors pro­ble­mų, kad bū­tų kves­tio­nuo­ja­mi ty­ri­mų re­zul­ta­tai. Yra ki­tų ty­ri­mų, taip pat at­lik­tų pa­na­šiu bū­du, ir tų ty­ri­mų re­zul­ta­tai taip pat nuo­sek­liai su­tam­pa su ši­tais re­zul­ta­tais. Da­bar aš ga­liu pa­sa­ky­ti jums la­bai pa­pras­tai: aš ne­pla­na­vau ši­to ty­ri­mo. Aš ne­kal­bė­jau nė su vie­nu Sei­mo na­riu, nė vie­no iš jū­sų ne­ban­džiau per­kal­bė­ti, ne­kal­bė­jau nė su vie­nu Val­dy­bos na­riu, ne­ban­džiau nė vie­no per­kal­bė­ti, ne­kal­bė­jau nė su vie­nu Kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­ju, kad ten pri­ei­tų, pa­kal­bė­tų su kaž­ku­riuo, pa­dė­ju­siu pa­ra­šą.

Ma­no po­zi­ci­ja la­bai pa­pras­ta: aš ži­nau, kas aš esu, aš tu­riu pa­kan­ka­mai aiš­kių įver­ti­ni­mų tarp­tau­ti­niu mas­tu, va­dy­bos sri­ty­je esu lai­mė­jęs še­šis kon­kur­sus, tarp jų ir glo­ba­lius. Man ne­rei­kia pa­tvir­ti­ni­mų. Ir jei­gu aš esu Lie­tu­vai rei­ka­lin­gas, jei­gu esu rei­ka­lin­gas Sei­mui kaip Sei­mo kanc­le­ris, aš esu pa­si­ruo­šęs dirb­ti. Jei­gu aš ne­su rei­ka­lin­gas, tai jo­kių pro­ble­mų tik­rai nė­ra. Bet aš no­rė­čiau, jei­gu bū­tų spren­di­mas tęs­ti dar­bą, aš tik­rai ne­spė­lio­ju ir ži­nau Sei­mo na­rių nuo­tai­kas, tai ta­da ke­lias tu­rė­tų bū­ti va­ka­rie­tiš­kas, lai­kan­tis įsta­ty­mų rai­dės ir nau­do­jant pa­žan­gias va­dy­bos sis­te­mas ir prin­ci­pus. O ko­kia ta ti­ki­my­bė, čia jau ne­ver­ta gal­vo­ti, grei­tai, ma­nau, mes tai ži­no­si­me.

PIRMININKĖ. Klau­sia M. Pui­do­kas. Ruo­šia­si K. Ma­siu­lis.

M. PUIDOKAS (MSNG). Dė­kui. Aš no­rė­jau pa­si­tei­rau­ti, kaip jūs gal­vo­ja­te po tos vi­sos to­kios kon­flik­ti­nės si­tu­a­ci­jos su Sei­mo val­dan­či­ą­ja dau­gu­ma, su kai ku­riais ki­tais Sei­mo na­riais iš opo­zi­ci­jos, kaip ga­li­mas to­les­nis ben­dras dar­bas, nes iš tik­rų­jų iš to, ką pats ma­tau kaip Sei­mo na­rys, to su­pra­ti­mo ir su­vo­ki­mo, kaip rei­kė­tų keis­ti Sei­mo kan­ce­lia­ri­jos val­dy­mą, iš pa­čios Sei­mo val­dy­bos, Sei­mo vi­ce­pir­mi­nin­kų, ku­rie tu­rė­tų tuos da­ly­kus ku­ruo­ti ir teik­ti siū­ly­mus, kaž­kaip ne­la­bai yra. Ar iš vi­so yra įma­no­mas ben­dras dar­bas tarp to­kių skir­tin­gų žmo­nių, kai vie­ni ne­su­vo­kia, ko­kia tu­rė­tų bū­ti ta nau­jo­ji va­dy­ba, o ki­ti ban­do ją dieg­ti? Tai ar iš vi­so tas dia­lo­gas yra įma­no­mas?

M. GELBŪDA. Aš ma­nau, kad dia­lo­gas ne tik įma­no­mas – jis yra ir leng­vas. Tie­siog rei­kia iš­si­aiš­kin­ti, kaip tu­ri bū­ti tai­ko­mi įsta­ty­mai, ir jų lai­ky­tis. Ki­tas da­ly­kas – dėl emo­ci­jų. Tar­ki­me, Ka­na­dos Par­la­men­to ad­mi­nist­ra­ci­jo­je yra vie­na iš kom­pe­ten­ci­jų (yra de­šimt kom­pe­ten­ci­jų, mes do­mi­mės, kaip vei­kia ki­ti par­la­men­tai), vie­na iš kom­pe­ten­ci­jų va­di­na­si pro­duk­ty­vus kon­flik­tas. Pro­duk­ty­vus kon­flik­tas reiš­kia: kai kaž­ku­ri ša­lis pa­žei­džia ki­tos ša­lies ar man­da­tą, ar tei­ses ar ne­tin­ka­mai el­gia­si, pro­duk­ty­vus kon­flik­tas rei­ka­lau­ja, kad tu tą sig­na­li­zuo­ji ki­tai pu­sei ne dėl to, kad pyks­ti, ne dėl to, kad prie­kaiš­tau­ji, bet to­dėl, kad bū­tų su­si­ka­lib­ruo­ta ir iš­si­aiš­kin­tos po­zi­ci­jos.

Ma­no po­žiū­ris yra pa­pras­tas. Aš 13 me­tų gy­ve­nau už­sie­ny­je, ke­tu­rio­se ša­ly­se, ir vi­sur su­tar­da­vau. Ma­ne sam­dy­da­vo ge­riau­si pa­sau­lio uni­ver­si­te­tai dėl cha­rak­te­rio, dėl to, kad aš bū­da­vau bran­dus, aš bū­da­vau kan­trus, aš bū­da­vau kuk­lus. Bet jei­gu at­si­ran­da iš­šū­kis, kai kves­tio­nuo­ja­mi la­bai svar­būs da­ly­kai, pa­vyz­džiui, ši­tas įvy­kis, aš tik­rai ne­sto­viu nuo­ša­ly­je. Ar tai bū­tų vie­na par­ti­ja, ku­ri ma­ni­mi abe­jo­ja, ar tai bū­tų ki­ta par­ti­ja, ar kaž­ku­ris žmo­gus, man svar­bu lai­ky­tis prin­ci­pų ir vi­siš­kai… Man prin­ci­pų ne­si­lai­ky­mas yra pra­lai­mė­ji­mas. O ar bū­siu su­pras­tas, ar ne, tai čia jau ki­ta da­lis.

PIRMININKĖ. Klau­sia K. Ma­siu­lis. Ruo­šia­si L. Na­gie­nė.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ži­no­te, ger­bia­mas kanc­le­ri, aš ne­pa­si­ra­šiau, bet da­bar pa­dė­čiau tris pa­ra­šus, jei­gu ga­lė­čiau. Jūs taip sa­ve čia su­dir­bo­te, žo­dį „va­ka­rie­tis“ pa­ver­tė­te keiks­ma­žo­džiu. Aš jau da­bar ne­be­drį­siu pa­sa­ky­ti „va­ka­rie­tis“. Dės­čiau nau­ją­ją vie­šą­ją va­dy­bą, ne­be­drį­siu pa­sa­ky­ti „mo­der­ni va­dy­ba“, „va­ka­rie­tiš­ka va­dy­ba“. Jūs su­dir­bo­te vi­sas są­vo­kas, ko­kios tik be­ga­li bū­ti. Ab­so­liu­čiai. Ma­no aky­se vis­ką su­že­mi­no­te, kas įma­no­ma. Jūs sa­ko­te, kad esa­te kuk­lus, bet aš to­kios aro­gan­ci­jos ne­daug kur ma­tau. Pra­šom už­ei­ti į ma­no ka­bi­ne­tą, pa­žiū­rė­ki­te į bal­dus – ten dar yra A. M. Bra­zaus­ko kva­pas. Pa­žiū­rė­ki­te į kom­piu­te­rį – ji­sai, ma­tyt, dar nuo ca­ro lai­kų, ne­vei­kian­tis. Ma­no pa­dė­jė­jos tu­ri dirb­ti na­muo­se, nes ten „Del­fio“ ne­at­si­vers. „Del­fio“ pus­la­pį vers maž­daug 10 mi­nu­čių ir net už­links pa­čia­me ga­le.

Tai, mie­las kanc­le­ri, Sei­me yra cha­o­sas, o jūs kal­ba­te apie kaž­ko­kias kos­mi­nes va­ka­rie­tiš­kas sub­ti­ly­bes, ku­rių čia nie­kas ne­su­pran­ta, jūs vie­nin­te­lis su­pran­ta­te.

Na, ži­no­te, čia rei­kia pa­pras­tų ūki­nių spren­di­mų. Ir va­ka­rie­tiš­ku­mas, ir ge­ra va­dy­ba pa­si­reiš­kia efek­ty­viais re­zul­ta­tais.

PIRMININKĖ. Lai­kas! Lai­kas klaus­ti.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Jų ne­ma­tau.

M. GELBŪDA. Ačiū už ko­men­ta­rą. No­rė­čiau už­ei­ti pas jus į ka­bi­ne­tą kar­tu su jū­sų frak­ci­jos na­re fi­nan­sų mi­nist­re pa­si­kal­bė­ti ir pa­si­žiū­rė­ti, kaip at­ro­do jū­sų ka­bi­ne­tas.

PIRMININKĖ. Klau­sia L. Na­gie­nė. Ruo­šia­si R. Šar­knic­kas.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mas kanc­le­ri, iš tik­rų­jų pa­kvie­siu ir į ben­dra­bu­tį at­ei­ti. Ko la­biau­siai, tik­riau­siai tre­čią kar­tą, pra­šau – pa­pras­čiau­sius da­ly­kus pa­da­ry­ti ir net gė­da, kai šian­dien mes, Sei­mo na­riai… Pa­pras­čiau­sių da­ly­kų ūkio bū­du ne­ga­li­te su­tvar­ky­ti.

Da­bar dėl Tur­to ban­ko. Jūs sa­ko­te, kad da­lį tur­to per­duo­si­te Tur­to ban­kui. Man la­bai įdo­mu: po to tos pa­tal­pos ir ati­tin­ka­mas tas tur­tas jums bus ne­rei­ka­lin­gas? O jei­gu rei­ka­lin­gas, ar jūs ži­no­te, kiek tai kai­nuos? Nes re­a­liai, kai pe­rė­mė Tur­to ban­kas vi­sus in­fra­struk­tū­ros pa­sta­tus, aš kal­bė­siu kon­kre­čiai apie pa­čią „Sod­rą“, tai mes mo­ka­me, mo­ka „Sod­ra“ daug dau­giau įmo­kų už tą nu­omą, už vi­sas pa­slau­gas tri­gu­bai di­des­nę kai­ną. Tai ar ma­no­te, kad čia mes su­tau­py­si­me? Jūs sa­ko­te, kad su­tau­py­si­te. Man la­bai no­rė­tų­si, kad pa­grįs­tu­mė­te.

Dėl te­ori­jos ir prak­ti­kos. Te­ori­jas jūs la­bai ge­rai ži­no­te…

PIRMININKĖ. Lai­kas!

L. NAGIENĖ (DFVL). …bet prak­ti­ko­je, ma­tau, ne­ga­li­te pri­tai­ky­ti. Tai kaip įsi­vaiz­duo­ja­te da­bar sa­vo te­ori­ją pri­tai­ky­ti prak­ti­ko­je, nes pa­pras­čiau­siai ano­ni­miš­ku­mo an­ke­tos ne­už­tik­ri­no­te? Kaip gal­vo­ja­te, ar tai yra re­a­li an­ke­ta?

M. GELBŪDA. Da­bar dėl prak­ti­kos. Jūs man pa­sa­ky­ki­te, jei­gu aš kiek­vie­ną die­ną at­ei­nu į dar­bą, kiek­vie­ną die­ną dir­bu su žmo­nė­mis ir jie ma­ne ver­ti­na. Jei­gu jūs ne­pa­si­ti­ki­te šia an­ke­ta, vis­kas ge­rai, gal­būt ki­ta, tai man pa­ro­dy­ki­te pa­ti­ki­mes­nę. Juk Val­dy­bos ir Sei­mo na­riai, jei­gu jie ma­to, kad kaž­kas ne­ge­rai, tai mes kal­ba­me apie įro­dy­mais grįs­tą val­dy­mą, mes kal­ba­me apie įro­dy­mus, ku­rie rei­ka­lin­gi pri­imant spren­di­mus dėl įsta­ty­mų. Tai nau­do­ki­me šias įžval­gas ir aš mie­lai pa­si­žiū­rė­siu, ir gal­būt su­pra­siu, ku­rio­je vie­to­je yra, taip sa­kant, ver­tės to­bu­lė­ti. Taip, pra­šau.

PIRMININKĖ. L. Na­gie­nė la­bai trum­pai. Bet ko­le­gos dar klaus.

L. NAGIENĖ (DFVL). Apie ano­ni­miš­ku­mą aš kal­bu, apie ano­ni­miš­ku­mą.

M. GELBŪDA. Taip. Da­bar klau­si­mas tech­ni­nis, nes tech­ni­nis IT pa­da­li­nys už­tik­ri­na ano­ni­miš­ku­mą ir ne vie­ną kar­tą tai yra pa­aiš­ki­nę. Kaip ji­sai už­tik­ri­na­mas, aš ne­ži­nau. Šiuo at­ve­ju aš ti­kiu, kad tai yra ab­so­liu­čiai ano­ni­miš­ka. Bet jei­gu jūs abe­jo­ja­te, ta­da jau klau­si­mas yra ne man, o tiems žmo­nėms, ku­rie or­ga­ni­zuo­ja.

PIRMININKĖ. A. Ma­zu­ro­nis – re­pli­ka.

A. MAZURONIS (DPF). Ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke, aš tik­rai pa­si­steng­siu la­bai trum­pai. Na, ger­bia­mas kanc­le­ri, ne­ma­ni­pu­liuo­ki­te tuo dar­buo­to­jų pa­lai­ky­mu. Aš tuoj, tuoj už­baig­siu. Ma­tau, jūs no­ri­te pa­sa­ky­ti. Kai jūs sa­ko­te, kad dar­buo­to­jai pa­lai­ko, tai jie pa­lai­ko at­vi­ro­je ap­klau­so­je, kai ano­ni­miš­ku­mas nė­ra už­tik­ri­na­mas ir kai pas­kui jūs juos per­se­kio­ja­te. Jums be­šne­kant, jums be­šne­kant čia, šio­je tri­bū­no­je, aš ga­vau bent pen­kias ži­nu­tes pa­na­šaus tu­ri­nio. Vie­ną iš jų aš jums ga­liu pa­skai­ty­ti dėl jū­sų ap­klau­sos: „Ji ne­bu­vo ano­ni­mi­nė, rei­kė­jo pri­si­jung­ti su dar­bi­ne pa­sky­ra. An­tra, į ją ga­li­ma at­sa­ky­ti ne­ri­bo­tą skai­čių kar­tų. Gal jis pats sė­dė­jo ir mai­gė, o dar­buo­to­jai bi­jo­jo teik­ti nei­gia­mus at­sa­ky­mus dėl su­si­do­ro­ji­mo.“ Aš čia pats gal sau pa­ra­šiau ši­to­kią ži­nu­tę? Gal Kan­ce­lia­ri­jo­je nė­ra to­kių nuo­mo­nių? Kaip per jū­sų ap­klau­sas at­sa­ki­nė­jo į tuos klau­si­mus? Bai­ki­te ma­ni­pu­liuo­ti, kanc­le­ri.

M. GELBŪDA. Da­bar aš ne­tu­riu at­sa­ky­mo į to­kius ar­gu­men­tus. Aš tie­siog, jei­gu jūs, na, re­fe­ruo­ja­te į ži­nu­tes, jūs re­fe­ruo­ja­te į skun­dus, jūs re­fe­ruo­ja­te, kad dar­buo­to­jai ne­pa­ten­kin­ti, tai pa­ro­dy­ki­te pa­ti­ki­mą ap­klau­są. Aš pa­dė­ko­siu, gal net ir fi­nan­siš­kai pri­si­dė­siu. Pa­ro­dy­ki­te.

PIRMININKĖ. Klau­sia R. Šar­knic­kas. Ruo­šia­si R. Baš­kie­nė.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Tur­būt kal­bė­siu ki­taip ir lik­siu gal kai ku­rių ne­su­pras­tas. As­me­niš­kai ma­no ko­man­do­je, ir pa­ta­rė­jų, ir sa­vo as­me­niu, aš pro­ble­mų tik­rai ne­ma­tau. Ga­liu pa­dė­ko­ti už jū­sų dar­bą, ku­ris tik­rai, man at­ro­do, yra efek­ty­vus. Jei­gu vie­to­je jū­sų bū­tų ki­tas kanc­le­ris ar kanc­le­rė sto­vė­tų, tai, man at­ro­do, pa­na­šiai bū­tų, nes tai yra vi­so to pa­sek­mė iš pra­ei­ties, kas bu­vo prieš 10–15 me­tų da­ro­ma su vi­su ūkiu ir pa­na­šiai. Tie­siog jums da­bar ati­te­ko vi­sas tas puo­das tų pro­ble­mų, ku­rias vie­naip ar ki­taip tu­rė­jo­te ne­iš­ven­gia­mai spręs­ti. Aiš­ku, man yra la­bai įtar­ti­na, ko­dėl ta par­ti­ja, ku­ri ini­ci­juo­ja jū­sų nu­ver­ti­mą, ku­ri pa­ti ne iš gra­žios pu­sės tru­pu­tį at­ro­do, ini­ci­juo­ja ši­tuos da­ly­kus. Šiek tiek mo­ra­liai rei­kė­tų ir­gi pa­si­žiū­rė­ti, ar tai…

PIRMININKĖ. Lai­kas! Su­for­mu­luo­ki­te klau­si­mą.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). Tie­siog ačiū jums už pri­sta­ty­mą ir lin­kiu jums stip­ry­bės.

M. GELBŪDA. Ačiū.

PIRMININKĖ. To­liau – R. Baš­kie­nė. Ruo­šia­si M. Skri­tuls­kas.

R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dė­ko­ju, ger­bia­mo­ji Sei­mo Pir­mi­nin­ke. Šian­dien die­nos Evan­ge­li­jo­je pa­ra­šy­ti la­bai pra­na­šiš­ki žo­džiai: jei­gu šlo­vi­nu tik sa­ve, to­kia šlo­vė yra nie­kai.

Ger­bia­mas kanc­le­ri, mes gir­dė­jo­me šian­dien jū­sų sa­vęs šlo­vi­ni­mo him­ną. Re­tai pa­vyks­ta Sei­me gir­dė­ti taip sa­ve my­lin­tį žmo­gų. Ir kal­ti­ni­mus, kad ki­ti bu­vę kanc­le­riai ir Sei­mo na­riai nei va­ka­rie­tiš­ki, nei iš­min­tin­gi. Aš ne­kal­bė­siu ir ne­kar­to­siu to, ką la­bai tei­sin­gai pa­sa­kė ma­no ko­le­gos dėl jū­sų dar­bo kri­ti­kos ir dar­buo­to­jai, ku­riuos taip pat gir­di­me. Ta­čiau jūs pui­kiai ži­no­te Sta­tu­to 31 straips­nį, kad kanc­le­ris yra at­sa­kin­gas ir at­skai­tin­gas Sei­mui ir kad Sei­mas ski­ria kanc­le­rį, ne jis pats sa­ve, nors ir la­bai my­li, bet Sei­mas. Pra­šau pa­sa­ky­ti, ką jūs tu­rė­jo­te ome­nyje sa­ky­da­mas (ci­tuo­ju) „Pa­žiū­rė­si­me, kuo šis pro­ce­sas baig­sis“?

M. GELBŪDA. La­bai aki­vaiz­du, kad tu­rė­tų gim­ti dis­ku­si­ja. Ar man, ar kaž­kam. Aš įsi­vaiz­duo­ju, kad kul­tū­rin­go­je ša­ly­je, jei­gu iš­si­la­vi­nę žmo­nės ke­lia klau­si­mus, tai jie vie­naip ar ki­taip re­zo­nuo­ja. Gal ir ne­bus, gal vi­siems ir taip ge­rai, ir Sei­mas, ir Sei­mo kan­ce­lia­ri­ja dirbs su ki­tu kanc­le­riu, ku­ris daug ge­riau at­lieps Sei­mo na­rių po­rei­kius. Aš tik­rai ir su­pra­siu, ir gerb­siu, ir su sa­vo gy­ve­ni­mu ju­dė­siu to­liau. Kaip 50 me­tų gy­ve­nau ne­dirb­da­mas Sei­me ir Sei­mo kan­ce­lia­ri­jo­je, tai da­bar tie­siog teks su­grįž­ti prie bu­vu­sių veik­lų. O ar iš to kils dis­ku­si­jų, ar iš to kils po­ky­čių, tai pa­ma­ty­si­me.

PIRMININKĖ. Klau­sia M. Skri­tuls­kas. Ruo­šia­si V. Tar­ga­ma­dzė.

M. SKRITULSKAS (TS-LKDF). Ger­bia­mas kanc­le­ri, leis­ki­te jus pa­klaus­ti to­kio fi­lo­so­fi­nio klau­si­mo. Kaip jums at­ro­do, ko­dėl pui­ky­bė tarp sep­ty­nių mir­ti­nų nuo­dė­mių yra pa­žy­mė­ta kaip pir­mo­ji mir­ti­na nuo­dė­mė?

M. GELBŪDA. Tur­būt kad ji­nai pa­ti bai­siau­sia, ar ne?

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Tar­ga­ma­dzė.

V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū.

PIRMININKĖ. Ruo­šia­si V. Alek­na­tė-Ab­ra­mi­kie­nė. At­si­pra­šau.

V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Jūs sa­ko­te, kad esa­te pri­pa­žin­tas va­ka­rie­tiš­ko­se ša­ly­se kaip pro­fe­so­rius ir pa­na­šiai. Ka­dan­gi vie­naip ar ki­taip ir aš esu pri­pa­žin­ta kaip pro­fe­so­rė, tai no­riu pa­klaus­ti.

Pir­ma. At­ėjo ži­nu­tė dėl… res­pon­den­tais ar in­for­man­tais jūs va­di­na­te. Iš tik­rų­jų ta ap­klau­sa, jei­gu ti­kė­tu­me, ką pa­ra­šė Kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­jai, nė­ra adek­va­ti, nes yra ne­pa­kan­ka­mas in­for­man­tų ar res­pon­den­tų skai­čius. Tai vie­na.

An­tra. Jūs skel­bia­te re­zul­ta­tus, bet rei­kia mo­kė­ti juos ir in­ter­pre­tuo­ti. Jei­gu jūs kal­ba­te apie 80 %, kad ge­ras mik­ro­kli­ma­tas, o pas­kui sa­ko 61 %, kad pa­ge­rė­jo. Ką reiš­kia 39 %? Tai reiš­kia, pro­ble­ma tu­ri bū­ti iden­ti­fi­kuo­ta, nu­ma­ty­tos prie­žas­tys ir taip to­liau. Aš no­riu pa­klaus­ti. Jūs gy­rė­tės kaip va­dy­bi­nin­kas, kaip pro­fe­so­rius. Ar jūs tik­rai mo­ka­te mo­de­liuo­ti ir in­ter­pre­tuo­ti ty­ri­mus? Ačiū.

M. GELBŪDA. Ačiū už klau­si­mus. Iš tie­sų klau­si­mai pa­na­šūs. Kal­bant apie an­ke­tą, vie­nas klau­si­mas, ar yra pri­ori­te­tas, ar jie ma­to kanc­le­rio pa­stan­gas, o ki­tas klau­si­mas, ar pa­ju­to­te tų pa­stan­gų po­ky­tį. Po­ky­tį pa­ju­to ma­žiau žmo­nių. Ne vi­sos pa­stan­gos, ne vi­si me­ti­mai į krep­šį įkren­ta. Tur­būt toks at­sa­ky­mas.

Dėl sa­vo kom­pe­ten­ci­jos. Aš tur­būt, pa­si­klau­sęs kai ku­rių ko­men­ta­rų, tu­rė­čiau jau su­pras­ti, kad dar­bo gy­ve­ni­me nie­kur dau­giau ne­gau­siu, bet aš la­bai ti­kiuo­si, kad kaž­kaip taip ne­at­si­tiks.

PIRMININKĖ. Klau­sia V. Alek­nai­tė-Ab­ra­mi­kie­nė.

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Ger­bia­mas kanc­le­ri, žiū­rė­da­ma jums į akis, aš jau­čiuo­si są­ži­nin­ga ir prieš jus, ir prieš sa­ve. Kai jū­sų kan­di­da­tū­ra bu­vo pri­sta­to­ma Sei­mui ir mes kal­bė­jo­mės su ju­mis frak­ci­jo­je, po to po­sė­džio ma­no frak­ci­ja pra­šė ma­nęs bal­suo­ti už, nes jū­sų kan­di­da­tū­rą pa­tei­kė ko­a­li­ci­jos part­ne­riai. Bet aš taip ne­pa­da­riau ir už jus ne­bal­sa­vau, nes jau pir­mo po­kal­bio me­tu aš su­pra­tau, kad jūs ne­adek­va­čiai su­vo­kia­te sa­vo bū­si­mas funk­ci­jas. Jūs ne­sa­te Vo­kie­ti­jos kanc­le­ris – jūs esa­te Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo kanc­le­ris. Man la­bai keis­ta, kad žmo­gus, tu­rin­tis pro­fe­so­riaus var­dą, ne­su­pran­ta, kas tu­ri įsta­ty­mų lei­dy­bos tei­sę Lie­tu­vo­je. Aš tei­kiu pa­vyz­dį: la­biau­siai ma­ne pri­tren­kė, kai jūs už 40 tūkst. eu­rų (ar kiek) ėmė­tės sam­dy­ti eks­per­tus ir per­ra­šy­ti Sei­mo sta­tu­tą. Aš jums no­riu pa­sa­ky­ti, Sei­mo sta­tu­tas yra įsta­ty­mas.

PIRMININKĖ. Lai­kas!

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Jį pri­ima Sei­mo dau­gu­ma bal­sa­vi­mu ir dar di­de­le dau­gu­ma. Jūs no­rė­jo­te per­ra­šy­ti Sei­mo sta­tu­tą, nu­sta­ty­ti kaž­ko­kius vir­šes­nius ko­mi­te­tus… Tai ir yra ne­kom­pe­ten­ci­jos įro­dy­mas ir jūs vis tiek jau­čia­tės Vo­kie­ti­jos kanc­le­riu. At­si­pra­šau, aš to­liau ne­tę­siu apie as­me­nis, ku­rie kuo nors jau­čia­si.

PIRMININKĖ. Lai­kas!

V. ALEKNAITĖ-ABRAMIKIENĖ (TS-LKDF). Bet aš tik ga­liu sa­ve pa­gir­ti, kad bal­sa­vau prieš jū­sų kan­di­da­tū­rą prieš dve­jus me­tus. Ačiū.

M. GELBŪDA. Ačiū už ko­men­ta­rą.

PIRMININKĖ. Pas­ku­ti­nis klau­si­mas – A. Ši­rins­kie­nė.

A. ŠIRINSKIENĖ (MSNG). Ger­bia­mas kanc­le­ri, jūs ži­no­te, kad vals­ty­bės tar­nau­to­jų ir ap­skri­tai vals­ty­bės ins­ti­tu­ci­jo­se dir­ban­čių as­me­nų at­ly­gi­ni­mai yra vie­šai skel­bia­mi. Ir štai, kai aš at­si­ver­čiu Pre­zi­den­to pus­la­pį, tai aš ten at­si­ver­tu­si ga­liu pa­sa­ky­ti, kiek už­dir­ba pre­zi­den­tū­ros kanc­le­ris, ku­ris yra vie­nas ir uni­ka­lus, ir iš­kart aiš­ku, apie ką mes kal­ba­me. Bet tai yra skel­bia­ma, kaip tei­sės ak­tų nu­sta­ty­ta, – vie­šai.

Da­bar kai aš at­si­ver­čiu Sei­mo pus­la­pį, tai aš, ži­no­ki­te, va­kar va­ka­re kni­sau­si, da­bar šian­dien sa­lė­je dar ieš­kau, aš ne­ran­du jū­sų nei prie tar­nau­to­jų, nei pa­gal su­tar­tį dir­ban­čių. Pa­gal jo­kią for­mą aš ne­ran­du jū­sų ir jū­sų pa­ta­rė­jų ar pa­va­duo­to­jų at­ly­gi­ni­mų. Tai gal vis dėl­to ma­lo­nė­tu­mė­te pa­skelb­ti ir pa­vie­šin­ti, jei­gu to ne­da­ro­te Sei­mo pus­la­py­je? Ti­kiuo­si, prie Sei­mo na­rių sa­vo at­ly­gi­ni­mo ne­skel­bė­te, nes aš ten ne­tik­ri­nau. Tai pa­sa­ky­ki­te, kiek jūs vis dėl­to už­dir­ba­te ir kiek už­dir­ba jū­sų ap­lin­ka, ku­ri čia taip yra įslap­tin­ta su at­ly­gi­ni­mais?

M. GELBŪDA. Dėl at­ly­gi­ni­mų. Pra­dė­siu nuo to, kad aš dve­jus su pu­se me­tų dir­bau kaip Sei­mo kanc­le­ris už 2 tūkst. 300 eu­rų. Ma­no at­ly­gi­ni­mas pa­ki­lo… (Bal­sas sa­lė­je: „Po mo­kes­čių?“) . Taip, čia po mo­kes­čių. Tai, ki­taip sa­kant, aš bū­čiau ga­vęs, jei­gu bū­čiau tu­rė­jęs 30 me­tų pa­tir­tį, tai ma­no at­ly­gi­ni­mas bū­tų di­des­nis. Ma­no dar­bo sta­žas, ka­dan­gi ne­gy­ve­nau Lie­tu­vo­je ar­ba ne­dir­bau vie­ša­ja­me sek­to­riu­je, bu­vo nu­li­nis, tad ma­no at­ly­gi­ni­mas bu­vo 2 tūkst. 300, ten gal 2 tūkst. 400. Po pro­cen­tą taip ir ki­lo. Da­bar kiek už… Da­bar­ti­nis ma­no at­ly­gi­ni­mas…. 2 mė­ne­sius aš ga­vau ir dau­giau ne­be­gau­siu tur­būt (ne­ži­nau, kas nors ki­tas gal­būt gaus tą at­ly­gi­ni­mą). Da­bar­ti­nis at­ly­gi­ni­mas yra 4 tūkst. 230 eu­rų. Tai ir­gi la­bai įdo­mus… (Bal­sai sa­lė­je) Taip, 4 tūkst. 200 kaž­kiek. Taip, tai yra tok­sai spren­di­mas ir aš ma­nau, kad ši­tas fak­tas taip pat ga­li su­kel­ti tam tik­rų dis­ku­si­jų, kaip čia stai­ga at­si­ra­do nau­jas at­ly­gi­ni­mas. Aš su­lauk­da­vau ir­gi ir iš… Tie­siog yra to­kia si­tu­a­ci­ja, kad at­ly­gi­ni­mas pa­ki­lo nuo sau­sio 1 die­nos.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju, jūs at­sa­kė­te į vi­sus Sei­mo na­rių klau­si­mus. To­liau pra­de­da­me svars­ty­mą. Dis­ku­si­jo­je už­si­ra­šė kal­bė­ti du Sei­mo na­riai. Frak­ci­jos var­du kal­bės P. Sau­dar­gas. Ruo­šia­si V. Ąžuo­las.

P. SAUDARGAS (TS-LKDF). Dė­kui, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, tu­riu pa­sa­ky­ti, kad la­bai ap­gai­les­tau­ju dėl su­si­da­riu­sios si­tu­a­ci­jos. Man tik­rai nuo­šir­džiai gai­la, kad tiek kanc­le­ris, tiek aš čia tu­ri­me sto­vė­ti. At­si­pra­šau jū­sų už tai. At­si­pra­šau, kad ne­pa­vy­ko pa­dė­ti kanc­le­riui dirb­ti sa­vo dar­bą, nors sten­giau­si. Ne­duos ger­bia­mas Mo­des­tas su­me­luo­ti – esa­me tur­būt va­lan­dų va­lan­das pra­kal­bė­ję, pra­dis­ku­ta­vę, spręs­da­mi vie­ną ar ki­tą pro­ble­mą. Dė­ko­ju ger­bia­mam Mo­des­tui už pa­stan­gas, už tik­rai daug su­gaiš­to lai­ko, dir­bant vie­nus ar ki­tus dar­bus, ta­čiau pro­ble­ma yra ta, kad jam šian­dien rei­kė­jo sto­vė­ti čia, šio­je tri­bū­no­je.

Ger­bia­mas kanc­le­ris kal­ba apie va­ka­rie­tiš­ku­mą, ta­čiau Va­ka­ruo­se yra ir to­kio po­li­ti­nio va­ka­rie­tiš­ku­mo ir po­li­ti­nės kul­tū­ros da­ly­kai. Jei­gu tu esi po­li­ti­nio pa­si­ti­kė­ji­mo pa­rei­gū­nas, tai pir­miau­sia tu va­do­vau­jie­si, ar tu­ri po­li­ti­nį pa­si­ti­kė­ji­mą tų, ku­rie pa­sky­rė, ar vis dėl­to ne­tu­ri. Vi­sa ki­ta yra iš­ve­džio­ji­mai.

Da­bar dėl Vals­ty­bės tar­ny­bos įsta­ty­mo įgy­ven­di­ni­mo. Ne­pa­vy­ko jums iš pir­mo kar­to pa­siū­ly­ti to­kio va­rian­to, ku­ris tu­rė­tų vi­suo­ti­nį pa­lai­ky­mą Sei­me. Ta­da Val­dy­bos pa­si­ta­ri­me jūs pa­ža­dė­jo­te, kad iki ko­vo 1 die­nos bus su­da­ry­ta to­kia dar­bo gru­pė šiam klau­si­mui spręs­ti. Į tą dar­bo gru­pę, su­ta­rė­me, bus pa­kvies­ti du Val­dy­bos na­riai. Ne­ži­nau, gal ki­tas bu­vo pa­kvies­tas, gal ta dar­bo gru­pė jau ko­kius nors re­zul­ta­tus tu­ri, bet apie tą an­trą aš tik­rai ži­nau, kad aš ne­bu­vau pa­kvies­tas ir ne­ži­nau, ko­kie yra tos dar­bo gru­pės re­zul­ta­tai, nors da­bar jau yra ne ko­vo 1 die­na. Tai čia toks fak­tas, nes jūs pra­šė­te fak­tų.

To­liau. Mik­ro­kli­ma­tas, Kan­ce­lia­ri­jos dar­buo­to­jų nuo­tai­kos ir ki­ti da­ly­kai. Aš ma­nau, ge­rai, kad vyk­do­mos ap­klau­sos, ge­rai, kad da­ro­mi ty­ri­mai. Sei­me tik­rai rei­kė­tų tu­rė­ti žmo­gų, ku­ris už­si­im­tų ap­klau­so­mis, ty­ri­mais, nuo­tai­kų ver­ti­ni­mu, gal­būt funk­ci­jų ir taip to­liau. Gal­būt net ga­li bū­ti ir tam tik­ros psi­cho­te­ra­pi­nės gru­pės su dar­buo­to­jais, klau­sy­mai, pa­šne­ke­siai, dis­ku­si­jos. Tik­rai to rei­kia. Bet jei­gu tai da­ro pats kanc­le­ris, ta­da lai­ko kit­kam ga­li ne­lik­ti. Ir man at­ro­do, kad taip at­si­ti­ko. Vėl­gi, aš ne­su so­cio­lo­gas, aš tik kaip fi­zi­nių moks­lų dak­ta­ras ga­liu pa­klaus­ti dėl ty­ri­mų me­to­do­lo­gi­jos. Nes kai pa­tei­kia­mi re­zul­ta­tai, tai pa­tei­kia­ma ir me­to­di­ka, kaip tie re­zul­ta­tai bu­vo pa­siek­ti. Man at­ro­do, ne­ko­rek­tiš­ka, kai va­do­vas ap­klau­sia sa­vo pa­val­di­nius, ar jis jiems ge­ras, kai nė­ra už­tik­ri­na­mas ano­ni­miš­ku­mas. To­kiais duo­me­ni­mis spe­ku­liuo­ti ne­de­rė­tų.

Kal­bant apie ūki­nius klau­si­mus, tai čia yra daugybė, ger­bia­mas A. Ma­zu­ro­nis pa­tei­kė: nuo Ne­pri­klau­so­my­bės aikš­tės, fon­ta­no, žvy­ruo­tos aikš­te­lės, nuo me­di­ci­nos punk­to iki ka­vi­nės, nuo prie­dan­gos iki Sau­sio 13-osios me­mo­ria­lo. Tai yra ūki­niai da­ly­kai, pa­va­din­ki­me, kai rei­kia ­ką nors re­mon­tuo­ti, tvar­ky­ti, sta­ty­ti, per­sta­ty­ti, įreng­ti ir taip to­liau, ir taip to­liau. Kai kas pa­da­ry­ta, kai kas ne­pa­da­ry­ta. Bet ne Sei­mo na­riams. Iš tik­rų­jų jūs la­bai tei­sin­gai sa­ko­te: po­li­ti­kai ne­tu­rė­tų kiš­tis, jiems ne­tu­rė­tų rū­pė­ti, nes dar­bai tu­rė­tų bū­ti tie­siog pa­da­ry­ti. Pra­ėjo tre­ji me­tai. Jūs sa­ko­te, kad ne­duo­da biu­dže­to. Jei­gu du kar­tus da­vė ir re­zul­ta­tas ne­pa­siek­tas, tre­čią kar­tą sa­ko: gal jau ne­duo­ki­me, nes nė­ra tų re­zul­ta­tų. Čia tie­siog toks fak­tas.

Au­to­ūkis. Iš tie­sų pa­siek­tas re­zul­ta­tas, iš tie­sų iš da­lies įgy­ven­din­ta re­for­ma, nes ją mes su Val­dy­ba pra­dė­jo­me dar su ki­tais lai­ki­nais kanc­le­riais, dir­bu­siais iki jū­sų. Pats lan­kiau­si au­to­ūky­je, ap­žiū­rė­jo­me pa­sta­tus, jie ne­efek­ty­vūs. Val­dy­bo­je pri­ėmė­me po­li­ti­nį spren­di­mą, pa­nai­ki­no­me ne­efek­ty­vią re­mon­to funk­ci­ją, vi­sa tai įgy­ven­di­no­me. Bet to­liau pro­ce­sas su­sto­jo. Vi­siš­kai su­sto­jo to­je sta­di­jo­je, ku­rio­je mes jį pa­li­ko­me. Tik­rai ne mū­sų dar­bas tu­rė­tų bū­ti skam­bin­ti kam nors ir klaus­ti: tai kaip ten rei­ka­lai? Tai tu­rė­tų bū­ti jū­sų dar­bas. Jūs sa­vo dar­bo ne­at­li­ko­te.

PIRMININKĖ. To­liau dis­ku­si­jo­je kal­bės V. Ąžuo­las. Pra­šom.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Iš tik­rų­jų ko­le­ga jau daug ką iš­sa­kė, bet šio­je si­tu­a­ci­jo­je tur­būt yra liūd­niau­sia ki­ta vie­ta. Kad ir kaip bū­tų, tai yra žmo­gus, ku­rį pa­ski­ria po­li­ti­kai, po­li­ti­kai, ku­rie juo pa­si­ti­ki. Jei­gu tu pra­ran­di pa­si­ti­kė­ji­mą, tai būk gar­bin­gas, pa­dėk pa­reiš­ki­mą ir iš­eik, ir ne­be­da­ryk vi­so ši­to cir­ko. Bet jis tur­būt jau­čia ma­lo­nu­mą da­ry­da­mas cir­ką. Jis kaž­ko­kį or­gaz­mą tur­būt pa­ti­ria, kai čia ty­čio­ja­si iš sa­lės. Ar taip tu­rė­tų bū­ti? Tik­rai taip ne­tu­rė­tų bū­ti. Bet tai tik­rai bus la­bai ge­ra pa­mo­ka Sei­mui, kad su to­kiu žmo­gu­mi, kaip šis kanc­le­ris, reik­tų at­si­svei­kin­ti daug grei­čiau. At­ėjo, da­vei me­ti­nę už­duo­tį, per me­ti­nei už­duo­čiai skir­tą lai­ką sa­vo dar­bo ne­pa­da­rė, ne­svar­bu, kas ta­ve at­ve­dė, kas ta­ve pa­kvie­tė, kas ta­ve pa­sky­rė, ne­at­li­kai sa­vo dar­bo, būk lais­vas. Ki­taip ne­ga­li­ma da­ry­ti. Da­bar vi­so jo dar­bo lai­ku mes tu­rė­jo­me tik to­ta­lų cha­o­są Sei­me. Sa­ko, po­li­ti­kai tu­ri ne­si­kiš­ti į jo dar­bą. Jei­gu po­li­ti­kas ne­be­ga­li dirb­ti sa­vo dar­bo, tai jis tu­ri ty­lė­ti, nie­ko ne­sa­ky­ti, la­bai ge­rai? Sa­ko, su­tau­pė­me au­to­ūky­je mi­li­jo­ną. Tai aš no­riu pa­klaus­ti, tą su­tau­py­tą mi­li­jo­ną kur pa­dė­jo­te? Gal nau­jų ma­ši­nų nu­pir­ko­te? Kaž­kaip ne­ma­ty­ti tų nau­jų ma­ši­nų. Jūs vis tau­pė­te, tau­pė­te, tau­pė­te.

Dar la­biau nu­ste­bi­no kanc­le­rio at­sa­ky­mas, kad ne jo rei­ka­las ap­gin­ti Sei­mo biu­dže­tą Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jo­je. Ne jo rei­ka­las! Tai kas ta­da tu­ri ap­gin­ti? Val­dy­ba? Ne­ži­nau, Sei­mo na­riai tu­ri vi­si nu­ei­ti ap­gin­ti biu­dže­tą? Tai yra kanc­le­rio dar­bas. Kaip kiek­vie­nas mi­nist­ras gi­na sa­vo mi­nis­te­ri­jos biu­dže­tą, kaip kanc­le­riai mi­nis­te­ri­jų gi­na to, ko rei­kia ki­tiems me­tams, fi­nan­sa­vi­mą, taip ir šis kanc­le­ris tu­ri ap­gin­ti. O jis pa­sa­kė, kad jis ne­ma­to rei­ka­lo net­gi nu­ei­ti į Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­ją. Kaip toks žmo­gus iš­vis ga­li dirb­ti? Iki pa­pras­čiau­sių da­ly­kų: mū­sų IT sis­te­ma ko­kia? Ji nuo­lat griū­nan­ti, vos be­si­lai­kan­ti. Kanc­le­ris tur­būt ne­ži­no­jo, kad čia yra bė­dų. Tai nu­eik, ap­gink. Re­mon­tai, vi­si ki­ti da­ly­kai – jau tra­gi­ko­miš­kos si­tu­a­ci­jos. Iš­griau­na­ma sie­na, sa­ko: pa­lau­kę pu­sę me­tų, pa­žiū­rė­si­me, gal ne­rei­kės re­mon­tuo­ti. Čia jau yra pa­si­ty­čio­ji­mas, kaip iš­leis­ti 20 eu­rų ten pa­špak­liuo­ti ar kaž­ką. Kaip ga­li bū­ti to­kie da­ly­kai? Ūki­niai ele­men­ta­rūs da­ly­kai. Iš­vir­tus ply­te­lėms, sa­ko: tai pa­da­žy­si­me tą sky­lę, bus ge­rai. Dug­nas re­a­liai. Tai kur ga­li­ma to­liau ei­ti?

Ti­kiuo­si, kad Sei­mo na­riai tik­rai jau įti­ki­no vi­sus Sei­mo na­rius, kad šis žmo­gus tik­rai ne­be­ga­li dirb­ti. Tai tur­būt va bent jau ši­tą ge­rą dar­bą iš tri­bū­nos jis pa­da­rė. Iš tik­rų­jų, mie­li ko­le­gos, ne­be­kar­to­ki­me to­kių klai­dų, ne­svar­bu, kas bū­si­me val­dan­tie­ji, kas bū­si­me opo­zi­ci­jo­je. Da­vei ter­mi­ną – me­tai, ne­su­ge­bi pa­dirb­ti, lais­vas, ki­to ke­lio nė­ra.

PIRMININKĖ. Pri­ėmi­mo sta­di­ja. Nu­ta­ri­mas iš dvie­jų straips­nių. Ga­li­me 1 ir 2 straips­niams pri­tar­ti ben­dru su­ta­ri­mu? Dė­ko­jo, pri­tar­ta. Mo­ty­vai. Prieš kal­bą B. Piet­kie­wicz, ta­čiau jos sa­lė­je… Yra. Yra sa­lė­je, tai pra­šau.

B. PIETKIEWICZ. (MSNG). La­bai ačiū, ger­bia­ma Pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mi ko­le­gos, aš ma­nau, kad kiek­vie­nas ne­ten­kan­tis pa­rei­gų val­di­nin­kas tu­ri tei­sę gin­tis ir tu­ri tei­sę ži­no­ti, dėl ko yra at­lei­džia­mas. Tai­gi no­riu pa­klaus­ti: ar yra ko­kia nors iš­va­da, ar nu­sta­ty­tas koks nors eti­kos pa­žei­di­mas, ar pra­dė­tas vyk­dy­ti koks nors ty­ri­mas kanc­le­rio at­žvil­giu? Tik­rai yra krū­va su­ra­šy­tų kal­ti­ni­mų, iš ku­rių dau­ge­lio ne­ga­li­te pa­grįs­ti fak­tais ir įro­dy­ti. Tai yra tik jū­sų ver­ti­ni­mas ir jū­sų nuo­mo­nė. Nuo­mo­nė, ku­ri ne­ga­li bū­ti pa­tik­rin­ta pa­gal tie­sos ir tiks­lu­mo kri­te­ri­jų ir ne­ga­li bū­ti pa­neig­ta. Kiek­vie­nas iš mū­sų tu­ri­me tei­sę tą nuo­mo­nę tu­rė­ti, bet nuo­mo­nių pa­tei­ki­mas ir tuš­ti ple­pa­lai – tai daž­niau­siai kiek­vie­no mū­sų dar­bo įran­kis, kai ku­riems vie­nin­te­lis. Tai­gi no­riu ir­gi jus in­for­muo­ti, kad iš tik­ro yra ki­tų bū­dų spręs­ti ši­tas pro­ble­mas.

Ger­bia­mas kanc­le­ri, tik­rai no­riu iš­reikš­ti jums sa­vo pa­lai­ky­mą, nes tu­rė­jau tik­rai ne­ma­žai ir skam­bu­čių iš jū­sų dar­buo­to­jų, ku­rie pa­lai­ko jus, ir tik­rai ma­nau, kad ši­tas vi­sas da­ly­kas, ku­ris da­bar vyks­ta, yra per­dė­tas. Mes šian­dien iš­gir­do­me daug pa­si­ty­čio­ji­mo žo­džių jū­sų pu­sėn. Tai­gi, jei­gu vil­kas nu­spren­džia su­val­gy­ti ož­ką – tai pri­gim­tis, jei ož­kos nu­spren­džia su­val­gy­ti vil­ką – tai de­mo­kra­tija.

Tai­gi ir pa­bai­ga. Jei­gu vis­gi ta afe­ra pa­vyks (ne­ga­liu ki­taip to pa­va­din­ti), tu­riu pa­siū­ly­mą Sei­mo Pir­mi­nin­kei dėl ki­to kan­di­da­to. Ma­nau, kad juo ga­lė­tų tap­ti A. Ta­pi­nas. Ta­da bū­tų ir skaid­ru, ir tei­sin­ga, ir Sei­mo rei­tin­gai pa­kil­tų bent iki dug­no ly­gio, nes da­bar ka­sa­me taip spar­čiai, kad tuoj iš­vy­si­me Af­ri­kos sau­lę. Ačiū.

PIRMININKĖ. Mo­ty­vai už – K. Ma­siu­lis.

K. MASIULIS (TS-LKDF). Ir­gi ne­pla­na­vau kal­bė­ti, bet pa­sa­ky­siu gal tik­tai vie­ną sa­ki­nį. Ge­ro va­do­vo dar­bas ma­tuo­ja­mas re­zul­ta­tais – ne ap­klau­so­mis, ne dar ko­kiais pa­si­gy­ri­mais, bet re­zul­ta­tais. Kai nė­ra re­zul­ta­tų, tai va­do­vas pras­tas. Aš taip bent su­pran­tu, bent taip dės­čiau. Jei­gu kom­piu­te­riai ne­vei­kia – blo­gas re­zul­ta­tas, jei­gu ap­lin­ka per tre­jus me­tus bu­vo ne­su­tvar­ky­ta – tai blo­gas re­zul­ta­tas. Čia dau­gy­bė blo­gų re­zul­ta­tų bu­vo pa­mi­nė­ta. Ne apie vil­kus ir ož­kas rei­kia šne­kė­ti, ar ką ten jūs mi­nė­jo­te, Be­ata, bet apie re­zul­ta­tus.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Mo­ty­vai iš­sa­ky­ti. Tu­ri­me pa­si­tvir­tin­ti slap­to bal­sa­vi­mo biu­le­te­nį. Pa­ro­dau jį. Jis yra stan­dar­ti­nis: vie­no­je pu­sė­je pa­ra­šy­ta „At­leis­ti iš pa­rei­gų“, ki­to­je – „Ne­at­leis­ti iš pa­rei­gų“. Už­brau­kia­ma… Jei bal­suo­jant nuo­mo­nė yra at­leis­ti iš pa­rei­gų, iš­brau­kia­ma „Ne­at­leis­ti iš pa­rei­gų“, jei bal­suo­ja­ma, kad ne­at­leis­tu­me iš pa­rei­gų, iš­brau­kia­ma „At­leis­ti iš pa­rei­gų“, tai yra taip, kaip mes įpras­tai ir bal­suo­ja­me. Ar ga­li­me pa­tvir­tin­ti to­kį bal­sa­vi­mo biu­le­te­nį? Dė­ko­ju.

Pri­me­nu, ko­le­gos, bal­sų skai­čia­vi­mo gru­pės su­dė­tį: A. Ged­vi­las iš Miš­rios Sei­mo na­rių gru­pės, D. Ke­pe­nis – Vals­tie­čių ir ža­lių­jų są­jun­gos frak­ci­ja, M. Ma­ti­jo­šai­tis – Lais­vės par­ti­jos frak­ci­ja, R. Baš­kie­nė – De­mok­ra­tų frak­ci­ja „Var­dan Lie­tu­vos“, R. Vait­kus – Li­be­ra­lų są­jū­džio frak­ci­ja, V. Se­meš­ka – Tė­vy­nės są­jun­gos-Lie­tu­vos krikš­čio­nių de­mok­ra­tų frak­ci­ja, D. Ša­ka­lie­nė – So­cial­de­mok­ra­tų par­ti­jos frak­ci­ja ir V. Gi­rai­ty­tė-Juš­ke­vi­čie­nė – Dar­bo par­ti­jos frak­ci­ja. Slap­tas bal­sa­vi­mas nu­ma­ty­tas nuo 13 va­lan­dos iki 13 val. 20 min.

Da­bar per­duo­du pir­mi­nin­ka­vi­mą R. Mor­kū­nai­tei-Mi­ku­lė­nie­nei.

PIRMININKĖ (R. MORKŪNAITĖ-MIKULĖNIENĖ, TS-LKDF). Svei­ki, ger­bia­mi ko­le­gos. Kol Vy­riau­sy­bė su­si­rinks į čia įpras­tą vie­tą į Vy­riau­sy­bės va­lan­dą, dar pa­žiū­ri­me, ar yra už­si­ra­šiu­sių dėl pa­reiš­ki­mų.

 

11.59 val.

Sei­mo na­rių pa­reiš­ki­mai

 

Tuo­met pa­reiš­ki­mų lai­kas. Pra­šau. M. Pui­do­kas.

M. PUIDOKAS (MSNG). Šian­dien krei­piuo­si į mū­sų ša­lies gy­ven­to­jus, į vi­sus žmo­nes, ku­riems rū­pi, kad Lie­tu­vo­je bū­tų ki­to­kia si­tu­a­ci­ja, nei yra da­bar. Mes ma­to­me, kad sis­te­mi­nės po­li­ti­nės jė­gos ir par­ti­jos ve­da mū­sų vals­ty­bę kon­ser­va­to­rių ka­ro va­na­gų kryp­ti­mi. Aš kvie­čiu vi­sus rink­tis tai­ką ir su­da­ry­ti ga­li­my­bę pa­si­rink­ti tai­ką. Kvie­čiu jung­tis prie mū­sų sa­va­no­rių, kvie­čiu jung­tis prie pa­ra­šų rin­ki­mo tam, kad ko­a­li­ci­ja „Pir­miau­sia – Lie­tu­va!“ tu­rė­tų ga­li­my­bę da­ly­vau­ti tiek Eu­ro­pos Par­la­men­to, tiek Sei­mo rin­ki­muo­se ir pa­teik­ti Lie­tu­vos gy­ven­to­jams ko­ky­biš­kai vi­siš­kai ki­to­kį pa­si­rin­ki­mą, tai yra pa­si­rin­ki­mą gy­ven­ti tai­kiai, pa­si­rin­ki­mą rink­tis di­plo­ma­ti­nes pro­ble­mų spren­di­mo prie­mo­nes, rink­tis NATO 5 straips­nį ir jo ap­sau­gą, ir skė­tį dėl to, kad ki­to pa­si­rin­ki­mo šian­dien mū­sų vals­ty­bė ne­tu­ri. O tai, ką da­ro šian­dien ne­at­sa­kin­ga val­džia ir ke­lia grės­mę mū­sų ša­lies vi­sam vals­ty­bin­gu­mui, yra nu­si­kals­ta­mas vei­ki­mas prieš vals­ty­bę.

Aš ma­nau, kad žmo­nės pri­va­lo at­si­bus­ti ir su­pras­ti, kad at­si­trauk­ti mes ne­tu­ri­me jo­kios ga­li­my­bės, nė­ra šian­dien ga­li­my­bės jau­kiai sė­dė­ti ant so­fos, spau­dy­ti kom­piu­te­rio kla­vi­šus ar mo­bi­lio­jo te­le­fo­no ek­ra­ną ir ti­kė­tis, kad si­tu­a­ci­ja mū­sų vals­ty­bė­je pa­si­keis. Tik veik­da­mi vie­nin­gai, tik veik­da­mi vi­si kar­tu, bur­da­mie­si kar­tu su ben­dra­min­čiais mes įveik­si­me tą bai­mės at­mo­sfe­rą mū­sų vals­ty­bė­je. Jun­ki­tės ir dirb­ki­me kar­tu. Dė­kui.

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. V. Val­kiū­nas.

V. VALKIŪNAS (DPF). Ger­bia­mi ko­le­gos, aš tik no­riu, kad iš­girs­tu­mė­te dėl elek­tros kai­nų, dėl ener­ge­ti­kos kai­nų. Aiš­ku, yra minkš­ti­nan­čių krū­vį, kaip šian­dien ir G. Bu­ro­kie­nė pa­teiks įsta­ty­mų pa­tai­sas, tai yra pui­ku, ta­čiau vi­sas ši­tas veiks­mas yra de­ko­ra­ty­vi­nis, rei­kia rim­tai im­tis prieš ener­ge­ti­kų sa­vi­va­lę, jų kai­nas, nes pa­kė­lus tris kar­tus kai­nas ken­čia ir ver­slas, ką ir sa­ko, da­bar sto­ja ver­slas, per­spek­ty­vos, ir pri­va­tūs as­me­nys ken­čia. Da­bar už­mui­li­na­ma tuo, kad at­si­nau­ji­nan­čią ener­ge­ti­ką čia tik da­li­na, ti­po, kiek­vie­nas pi­lie­tis bus elek­tros ga­min­to­jas, čia kaip Ki­ni­jo­je – ten me­ta­lo slydė kiek­vie­na­me kie­me. Tai yra pra­ėjęs eta­pas. Ta­čiau rei­kia su­tram­dy­ti šį rei­ka­lą, nes elek­tra yra mū­sų vals­ty­bės krau­jas. Jei­gu krau­jas ne­cir­ku­liuos ar­ba ak­ci­jas iš­pir­kę mū­sų vals­ty­bės krau­jo… tai yra, ma­no nuo­mo­ne, nu­si­kals­ta­ma vei­ka ir ją rei­kia stab­dy­ti.

Ger­bia­mi ko­le­gos Sei­mo na­riai, no­riu dar kar­tą ir dar kar­tą at­kreip­ti dė­me­sį. O ki­tą kar­tą pa­pa­sa­ko­siu apie tą BVP, ga­li­mai nu­si­kals­ta­mą, ga­li­mai fal­šy­vą, ir apie tai la­bai įdo­mi si­tu­a­ci­ja, apie BVP, kur da­bar kal­ba­ma ir skirs­to­ma, Eu­ro­pos Są­jun­ga ypač gud­riai, jie ne su­mas lė­šų, o nuo ben­dro­jo vi­daus pro­duk­to… Kaip jie gud­rau­ja, ki­tą­kart pa­pa­sa­ko­siu. Sėk­mės vi­siems tei­sin­gai ir są­ži­nin­gai dirb­ti Lie­tu­vai!

PIRMININKĖ. Ačiū. Ir R. Šar­knic­kas.

R. ŠARKNICKAS (LVŽSF). La­ba die­na, ko­le­gos. No­riu per­skai­ty­ti aly­tiš­kės Jot­vin­gių gim­na­zi­jos… S. Jur­gai­ty­tės laiš­ką apie tar­pi­nius fi­zi­kos eg­za­mi­nus.

„Tik­riau­siai dau­gu­ma vie­nuo­lik­to­kų man pri­tar­tų, kad per­nai iš­gir­dę apie tar­pi­nius eg­za­mi­nus bu­vo­me pa­si­pik­ti­nę, nes ti­kė­jo­mės po­il­sio. Pa­grin­di­nio ug­dy­mo pa­sie­ki­mų pa­tik­ri­ni­mas įvy­ko ir ra­mių moks­lo me­tų prieš 12 kla­sės eg­za­mi­nus… ki­to­kius tu­rė­jo­me. Mes bu­vo­me grei­tai nu­ra­min­ti, jog tai tik ge­riau, jog tai su­ma­žins stre­są ir bus leng­viau 12 kla­sė­je. Bet, de­ja, tai bu­vo me­las, ku­ris yra to­li nuo re­a­ly­bės.

Dau­gu­ma dvy­lik­to­kų yra ra­mūs, iš­si­lai­kę pu­sę sa­vo eg­za­mi­nų, ku­riems yra pui­kiai pa­ruo­šia­mi. O mes, vie­nuo­lik­to­kai, tu­ri­me at­nau­jin­tas pro­gra­mas, pa­gal ku­rias mo­ky­to­jai ne­ria­si iš kai­lio, nes ne­ži­no, kaip mums pa­teik­ti in­for­ma­ci­ją, nes va­do­vė­liuo­se to nė­ra. Tar­pi­niai eg­za­mi­nai – stre­sui su­ma­žin­ti? Jie mus vei­kia at­virkš­čiai. Mums lie­pia­ma vos pra­bu­dus sės­tis prie kom­piu­te­rių ir spręs­ti už­duo­tis, ku­rių klau­si­mai net nė­ra su­vo­kia­mi, ir ne­su­pran­ta­me, ko mū­sų klau­sia. Taip pat bu­vo už­duo­čių, ku­rias ma­tė­me pir­mą kar­tą gy­ve­ni­me. Lai­ko ski­ria­ma ne­daug, daug jo pra­ran­da­ma, nes sis­te­ma už­strin­ga, net ne­kal­bu apie tai, kad po vis­ko tu­ri­me ei­ti į pa­mo­kas. Ir jei­gu duo­da­mas kon­tro­li­nis, pri­va­lo­me ra­šy­ti. Eg­za­mi­nų tvar­ka­raš­tis tra­giš­kas, jie ei­na vie­nas po ki­to. Dau­gu­ma mū­sų to­kią pra­ban­gą kaip mie­gas esa­me pa­mir­šę, nes tu­ri­me ruoš­tis ir vi­siems at­si­skai­ty­mams mo­kyk­lo­se, ir eg­za­mi­nams. Taip pat iš mū­sų yra at­ima­moms atos­to­gos, per jas tu­rė­si­me kal­bė­ji­mo eg­za­mi­ną lai­ky­ti. Vi­sa tai la­bai var­gi­na, žlug­do mo­ra­liš­kai. Iš­ti­sai jau­čia­ma įtam­pa, juk mes ir­gi žmo­nės, ne­sa­me ro­bo­tai. Ma­no ma­ny­mu, nė­ra nor­ma­lu 17–18 me­tų moks­lei­viui prieš eg­za­mi­ną ger­ti ra­mi­na­muo­sius, o po jo iš­ei­ti iš ka­bi­ne­to vi­sam per­ba­lu­siam ir dre­ban­čiam bei ma­ty­ti ki­tus ben­dra­am­žius ver­kian­čius. Ar čia toks tar­pi­nių eg­za­mi­nų tiks­las?“

Mie­la Sau­le iš Jot­vin­gių gim­na­zi­jos, drą­suo­le, ačiū už ad­vo­ka­ta­vi­mą Jot­vin­gių gim­na­zi­jos bei Lie­tu­vos vie­nuo­lik­to­kams, už laiš­ką. Jū­sų drą­sa gal pa­pro­tins li­be­ra­li­ą­ją val­džią dėl eks­pe­ri­men­tų, ji at­si­to­kės ir iš­tai­sys gru­bias klai­das. Ačiū.

 

12.06 val.

Vy­riau­sy­bės va­lan­da

 

PIRMININKĖ. Dė­ko­ju. Ei­ki­me prie ki­to dar­bo­tvarkės klau­si­mo – Vy­riau­sy­bės va­lan­dos. Tuo­jau ek­ra­nuo­se at­si­vers są­ra­šas, pa­gal jį ir ga­lė­si­te už­duo­ti klau­si­mus. Pir­ma­sis A. Ve­ry­ga. Pra­šom.

A. VERYGA (LVŽSF). Dė­ko­ju, pir­mi­nin­ke. La­bai ne­nu­ste­bin­siu, bet aš no­rė­čiau pa­klaus­ti švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­ro. Ir klau­siu tur­būt tol, kol bus pa­da­ry­tos ko­kios nors iš­va­dos. Nė­ra die­nos, kad ne­su­lauk­čiau ko nors, ži­nu­čių ar­ba skam­bu­čių, iš tė­vų, ku­rie pa­sa­ko­ja, kaip jau­čia­si vai­kai ir kad kai ku­riems tė­vams ten­ka su ge­rai be­si­mo­kan­čiais vai­kais sė­dė­ti va­ka­rais kar­tu, kad jie ko nors sau ne­pa­si­da­ry­tų.

Yra bu­vęs epi­zo­das, kai jūs sa­kė­te, kad ne­sa­te bio­lo­gi­jos eks­per­tas, bet, pa­si­ro­do, psi­cho­lo­gi­jos esa­te. Jūs sa­kė­te, kad vai­kams stre­sas yra la­bai ge­rai. Tai aš no­riu pa­klaus­ti: ką jūs pla­nuo­ja­te da­ry­ti ir ko­kias prie­mo­nes švie­ti­mo sis­te­ma die­gia, kad pa­dė­tų vai­kams su­si­tvar­ky­ti su šia trau­ma? Ir ar jūs pri­si­im­si­te at­sa­ko­my­bę, jei­gu įvyks kaž­kas, ko at­suk­ti ne­bus ga­li­ma? Ačiū.

G. JAKŠTAS. Ačiū už klau­si­mą. Ben­drau­ja­me ir mes su mo­ki­niais ir iš tik­rų­jų tų pa­tir­čių yra įvai­rių. Iš es­mės su­pran­ta­me, kad eg­za­mi­nai, koks jų bū­das bū­tų, ar jie bū­tų pa­va­sa­rį, ar jie bū­tų bir­že­lį, mo­ki­niams ke­lia stre­są. Stre­są ke­lia dėl to, kad nė­ra įpro­čio lai­ky­ti eg­za­mi­nus. Su­pran­ta­me, kad bū­da­vo ai­bė abi­tu­rien­tų, ku­rie pir­mą kar­tą į bet ko­kį pa­tik­ri­ni­mą at­ei­na, kai at­ei­na bran­dos eg­za­mi­nų lai­ko­tar­pis 12 kla­sės pa­bai­go­je. Da­bar, esant tar­pi­nių pa­tik­ri­ni­mų ga­li­my­bei, su­pran­ta­me, kad stre­sas yra ma­žes­nis dėl to, kad ga­li da­lį tu­ri­nio at­si­skai­ty­ti dar 11 kla­sė­je, o jei­gu re­zul­ta­tas ne­ten­ki­na, už vi­są tu­ri­nį ga­lės at­si­skai­ty­ti 12 kla­sė­je. Net jei­gu su­rin­ko 0 taš­kų, ga­lės už vi­sa tai gau­ti kad ir mak­si­mu­mą taš­kų 12 kla­sė­je. Jei­gu pri­trū­ko 1 taš­ko iki mak­si­mu­mo, ga­lės ban­dy­ti dar kar­tą. Re­zul­ta­tas bus įskai­ty­tas tas, ku­ris yra ge­res­nis.

Dėl švie­ti­mo pa­gal­bos. Švie­ti­mo pa­gal­ba, su­pran­ta­me, yra sa­va­ran­kiš­ka sa­vi­val­dy­bių fun­k­ci­ja, ta­čiau vals­ty­bė de­da į tai reikš­min­gas in­ves­ti­ci­jas, skir­da­ma ir lė­šas, ar tai bū­tų psi­cho­lo­gų eta­tams, ar tai bū­tų mo­ky­to­jų pa­dė­jė­jams. Šiais me­tais švie­ti­mo pa­gal­bai vals­ty­bės biu­dže­te yra skir­ta 163 mln., pra­ėju­siais me­tais bu­vo ma­žiau nei 140 mln. Lė­šos tam yra ski­ria­mos. Ma­to­me ir sto­ji­mą į šias spe­cia­li­za­ci­jas. Prieš ket­ve­rius me­tus įsto­da­vo ke­lios de­šim­tys, da­bar, ma­to­me, sto­ji­mas vyks­ta šim­tais. Tai bus ir tų, ku­rie ga­lės, di­di­nant eta­tus, di­di­nant fi­nan­sa­vi­mą, at­ei­ti dirb­ti į mo­kyk­las.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Klau­sia V. Tar­ga­ma­dzė.

V. TARGAMADZĖ (DFVL). Ačiū. Aš da­bar ne­ži­nau, ar vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rei, ar prem­je­rei klau­si­mas. Man skam­bi­no ne vie­nas iš Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos ir sa­kė, kad ci­vi­li­nės sau­gos funk­ci­jos yra de­le­guo­tos sa­vi­val­dy­bėms, bet lė­šos yra ne­skir­tos. Sa­ko, iš vi­di­nių re­zer­vų. Tai kaip gal­vo­ja­te spręs­ti, nes tų vi­di­nių re­zer­vų yra la­bai ma­žai?

Ir ki­tas klau­si­mas yra prem­je­rei dėl biu­ro­kratijos. Prie Vy­riau­sy­bės bu­vo su­kur­ta gru­pė. De­ja, jo­kių re­zul­ta­tų mes šian­dien ne­tu­ri­me, tuoj bus jau tre­ji me­tai. Tai kaip jūs gal­vo­ja­te spręs­ti šį klau­si­mą, nes mo­kyk­los yra už­vers­tos biu­ro­kratine naš­ta? Ačiū.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). Ma­nau, kad aš tu­rė­čiau pra­dė­ti at­sa­ky­ti į jū­sų klau­si­mą. Pir­miau­sia, kal­bant apie ci­vi­li­nę sau­gą, at­si­ra­do nau­ja pa­rei­gy­bė, tai yra pa­reng­ties pa­rei­gū­nai, ku­riems bu­vo nu­ma­ty­tas ir fi­nan­sa­vi­mas, bu­vo duo­tas sa­vi­val­dy­bėms tam, kad jos ga­lė­tų tuos žmo­nes įdar­bin­ti. Pri­klau­so­mai nuo sa­vi­val­dy­bės dy­džio, tai vie­nas ar­ba du pa­rei­gū­nai, ku­rie dir­ba ir at­sa­kin­gi už eks­tre­ma­liųjų si­tu­a­ci­jų pla­nus, už eva­ku­a­ci­jos pla­nus, už prie­dan­gų tin­klo plėt­rą. Pir­mą kar­tą mes tu­ri­me to­kius žmo­nes, ku­rie tu­ri tik vie­ną at­sa­ko­my­bę – ci­vi­li­nę sau­gą. Anks­čiau bū­da­vo spe­cia­lis­tai, ku­rie tu­rė­da­vo dar įvai­riau­sių funk­ci­jų, ne vi­sa­da su­si­ju­sių su ci­vi­li­ne sau­ga. Ma­nau, tai yra la­bai di­de­lis pa­stip­ri­ni­mas. Ma­no ži­nio­mis, apie 50 sa­vi­val­dy­bių jau to­kius pa­rei­gū­nus tu­ri. No­riu pa­ra­gin­ti ir ki­tas sa­vi­val­dy­bes ak­ty­viau or­ga­ni­zuo­ti pro­ce­są.

Kal­bant apie pa­čią ci­vi­li­nę sau­gą, tai Vy­riau­sy­bė yra pa­tvir­ti­nu­si Ci­vi­li­nės sau­gos kon­cep­ci­ją. Šiuo me­tu mes ruo­šia­me Ci­vi­li­nės sau­gos pro­gra­mą, ku­rio­je nu­ma­ty­si­me kon­kre­čias prie­mo­nes, fi­nan­sa­vi­mą prie­mo­nių stip­ri­nant mū­sų vi­suo­me­nės pa­si­ren­gi­mą, to­liau plė­to­jant in­fra­struk­tū­rą ir ki­tas prie­mo­nes, su­si­ju­sias su gy­ven­to­jų in­for­muo­tu­mu. Tai tik­rai bus pa­teik­ta. Sei­me bus ga­li­ma, ma­tyt, da­ly­vau­ti ir dis­ku­si­jo­se, svars­ty­muo­se. Ir aš la­bai ti­kiuo­si, kad mes tu­rė­si­me la­bai aiš­kias kryp­tis, aiš­kų fi­nan­sa­vi­mą ir tu­rė­si­me, ga­lų ga­le, ci­vi­li­nę sau­gą. Kaip ži­no­me, dau­ge­lį me­tų ne­bu­vo de­ra­mo dė­me­sio, o mes pra­dė­jo­me gai­vin­ti ir esa­me pa­si­ry­žę mak­si­ma­liu grei­čiu tą da­ry­ti to­liau.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Taip, aš pa­ban­dy­siu at­sa­ky­ti, nors, kiek at­si­me­nu, pa­gal Sta­tu­tą lyg ir po vie­ną klau­si­mą ga­li­ma už­duo­ti, bet jau, taip sa­kant, ne­si­smul­kin­ki­me. Aš jums tik­rai at­sa­ky­siu iš­sa­miai į ši­tą klau­si­mą raš­tu. Bet, kaip ir esu kal­bė­ju­si anks­čiau, kai jūs kė­lė­te tą klau­si­mą, yra tam tik­ri spren­di­mai, ku­riuos Vy­riau­sy­bė ga­li pa­da­ry­ti dėl va­do­vų ata­skai­tų ma­ži­ni­mo, tie tei­sės ak­tų pro­jek­tai yra pa­reng­ti ir mes juos pri­im­si­me. Bet taip pat yra spren­di­mai, ku­rie stei­gė­jo ga­li bū­ti pa­da­ry­ti tam, kad biu­ro­kratinė naš­ta bū­tų su­ma­žin­ta.

Apie tai mes kal­ba­mės su Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja ir žmo­nė­mis, ku­rie ten at­sa­kin­gi už švie­ti­mą. Juo­ba kad yra ge­rų pa­vyz­džių, pa­vyz­džiui, Ma­ri­jam­po­lė­je, kur yra pa­da­ry­ti ad­mi­nist­ra­ci­niai spren­di­mai, lei­džian­tys su­tau­py­ti daug lai­ko, daug dar­bo ran­kų ir pa­skir­ti tuos re­sur­sus ki­tur. Tai man šiek tiek ap­mau­du, kad sa­vi­val­dy­bės ne­si­nau­do­ja ši­ta ge­rą­ja prak­ti­ka ir ne­si­mo­ko iš tų sa­vi­val­dy­bių, kur tai vei­kia, bet tik­rai pa­si­steng­si­me pa­pil­do­mai pa­ra­gin­ti sa­vi­val­dy­bes tai da­ry­ti. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Klau­sia A. Sy­sas.

A. SYSAS (LSDPF). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas bus Mi­nist­rei Pir­mi­nin­kei, nes, ma­tau, su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro nė­ra, tur­būt as­fal­tuo­ja ke­lius. La­bai ge­rai.

Sau­sio mė­ne­sį Vy­riau­sy­bės ko­mi­si­ja lei­do dieg­ti e. tol­lin­gą. Lyg rei­kė­tų svei­kin­ti, nes ši­ta sis­te­ma dar 2023 me­tų pra­džio­je tu­rė­jo veik­ti. Bet prieš ke­lias die­nas Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas vėl pri­ėmė skun­dą, su­stab­dė ši­tos sis­te­mos die­gi­mą to­liau, ir vie­na iš prie­žas­čių pa­ra­šy­ta, kad tie­kė­jas yra įtrauk­tas į ne­pa­ti­ki­mų tie­kė­jų są­ra­šą Lie­tu­vo­je. Aš ži­nau ši­tą fir­mą, ka­dan­gi ta pa­ti fir­ma „Proit“ dir­ba su SPISʼu, ar­ba so­cia­li­nių pa­slau­gų die­gi­mu, ji ne­su­ge­bė­jo įsi­sa­vin­ti 1 mln. pa­gal pro­jek­tą per me­tus. Čia gi yra 40 mln. To­dėl ma­no klau­si­mas: kaip at­si­tin­ka Lie­tu­vo­je, kad pro­jek­tus lai­mi įmo­nės, ku­rios įtrauk­tos į ne­pa­ti­ki­mų tie­kė­jų są­ra­šą? Dėl to nu­ken­čia Lie­tu­va, nes ne­su­ren­ka­me pi­ni­gų, ei­lės sa­vi­val­dy­bė­se ir vi­si ki­ti da­ly­kai.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš tik­rai ne­ga­liu pa­sa­ky­ti, ko­kios kon­kre­čios įmo­nės lai­mė­jo tą pir­ki­mą, nes ten yra to­kia si­tu­a­ci­ja, kai vie­nas kon­kur­so da­ly­vis ap­skun­dė ki­tą kon­kur­so da­ly­vį ir ta is­to­ri­ja tę­sia­si jau, kaip jūs pats mi­nė­jo­te, ne vie­ne­rius me­tus. Bu­vo vie­noks spren­di­mas vie­no­je ins­tan­ci­jo­je, da­bar yra ka­sa­ci­ja ir Aukš­čiau­sia­sis Teis­mas tą tu­ri svars­ty­ti. Bet, ma­no su­pra­ti­mu, jau to lai­ko su­gaiš­ta ši­ta­me pro­ce­se ir taip per daug, to­dėl Su­si­sie­ki­mo mi­nis­te­ri­jai yra duo­tas pa­ve­di­mas ieš­ko­ti ki­tų bū­dų, kaip įgy­ven­din­ti šį pro­jek­tą, nes mes ne­ga­li­me lauk­ti, kol kas nors tar­pu­sa­vy­je iš­si­aiš­kins.

Aš ne­ži­nau, ku­riuo me­tu ku­ri įmo­nė į ko­kį są­ra­šą bu­vo įtrauk­ta. La­bai ga­li bū­ti, kad tai įvy­ko pro­ce­so me­tu ir ati­tin­ka­mai taip ta si­tu­a­ci­ja su­si­klos­tė. Tai aš tuo pa­si­do­mė­siu. At­sa­ky­siu jums raš­tu, bet, ma­no su­pra­ti­mu, ši­tas pir­ki­mas ir vi­sa su juo su­si­ju­si epo­pė­ja tę­sia­si taip il­gai, kad jau tik­rai ti­kė­tis iš to gau­ti ­ko­kį nors re­zul­ta­tą nė­ra jo­kio pa­grin­do ir rei­kia ieš­ko­ti ki­tų spren­di­mų. Tie spren­di­mai, ma­no su­pra­ti­mu, yra ga­li­mi.

PIRMININKĖ. Klau­sia R. Ta­ma­šu­nie­nė.

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ačiū. Ma­no klau­si­mas švie­ti­mo, moks­lo ir spor­to mi­nist­rui. Klau­si­mas apie tai, ko­dėl jūs vi­sas pa­jė­gas nau­do­ja­te ne ten, kur rei­kia? To pa­sek­mė – tai tar­pi­niai eg­za­mi­nai, nes at­nau­jin­tas ug­dy­mo tu­ri­nys pa­leis­tas sa­vie­i­gai. O jūs su ko­man­da nu­krei­pė­te sa­vo jė­gas į tau­ti­nių ma­žu­mų mo­kyk­lų ben­druo­me­nių ne­ri­mo kė­li­mą. Pir­miau­sia, ko­dėl ne­re­a­guo­ja­te į Vil­niaus mies­to vi­ce­me­ro sa­vi­veik­lą, te­le­fo­ni­nę tei­sę, for­muo­ja­mas me­ti­nes už­duo­tis, ku­rioms prieš­ta­rau­ja mo­kyk­lų ben­druo­me­nės ir, ne­pa­tvir­ti­nus nuo­sta­tų, ne­pa­kei­tus mo­kyk­los nuo­sta­tų, at­si­ran­da ga­li­my­bė už­si­re­gist­ruo­ti į ne­sa­mą kla­sę, į lie­tu­vių kla­sę, len­kų, tau­ti­nių ma­žu­mų ir ki­to­se mo­kyk­lo­se?

Ant­ras. Ko­dėl jūs ne­si­rū­pi­na­te, kad bū­tų va­do­vė­liai? Pir­mos kla­sės mo­ki­niai len­kų mo­kyk­lo­je ne­tu­ri nei ma­te­ma­ti­kos, nei pa­sau­lio pa­ži­ni­mo va­do­vė­lių. Sa­ko­te, kad ne­įvyks­ta vie­šie­ji pir­ki­mai, bet tai yra jū­sų už­duo­tis, pa­skel­bus at­nau­jin­tą tu­ri­nį, pa­si­rū­pin­ti, kad pro­ce­sas vyk­tų sklan­džiai.

Ir tre­čias da­ly­kas.

PIRMININKĖ. Lai­kas!

R. TAMAŠUNIENĖ (MSNG). Ko­dėl jūs ne­kei­čia­te taip, kaip tu­rė­tų bū­ti, at­si­ra­dus len­kų val­­s­ty­bi­niam eg­za­mi­nui, iš­plės­ti­nio kur­so? Jūs 2024–2025 me­tams sa­vo įsa­ky­me pa­lie­ka­te B ly­gio va­lan­dų skai­čių pa­si­ren­g­ti bū­tent vals­ty­bi­niam eg­za­mi­nui. Aš no­riu su­lauk­ti jū­sų at­sa­ky­mo.

G. JAKŠTAS. Dė­kui už klau­si­mus. La­biau, ma­tyt, dau­giau čia tei­gi­nių nei klau­si­mų. Jiems pa­nei­g­ti ne­už­im­siu vi­sų ete­rio ir lai­ko, bet tik­rai ga­liu pa­sa­ky­ti, kad at­nau­jin­tas ug­dy­mo tu­ri­nys nė­ra pa­leis­tas sa­vie­i­gai.

Kas yra rei­ka­lin­ga, esant at­nau­jin­tam ug­dy­mo tu­ri­niui? Pir­miau­sia, pa­keis­ti pa­čias pro­g­ra­mas, kas pra­dė­ta da­ry­ti nuo 2019 me­tų. Mo­ky­to­jai tu­ri tu­rė­ti kom­pe­ten­ci­jas dirb­ti su at­nau­jin­to­mis pro­gra­mo­mis. Tai pra­dė­jo ši Vy­riau­sy­bė, nes pra­ėju­si Vy­riau­sy­bė ne­bu­vo nu­ma­čiu­si tam nei lė­šų, nei pa­čių prie­mo­nių. Mo­ky­to­jai, ku­rie dir­bo su at­nau­jin­to­mis pro­gra­mo­mis, ga­vo mo­ky­mų su jo­mis dirb­ti. Skir­tos lė­šos pa­tiems mo­ky­to­jams, ku­rie pra­de­da dirb­ti su at­nau­jin­to­mis pro­gra­mo­mis, 20 % dau­giau lai­ko dirb­ti su at­nau­jin­tu tu­ri­niu, nes su­pran­ta­me, kad tie mo­ky­to­jai už­trun­ka dau­giau lai­ko pa­si­reng­ti, kai tu­ri­nys yra pa­si­kei­tęs. Tam bu­vo skir­tos lė­šos ir pra­ėju­sių me­tų ru­de­nį, tę­sia­mas pa­pil­do­mas lė­šų sky­ri­mas ir da­bar.

Va­do­vė­lius lei­džia lei­dyk­los. Su­pran­ta­me, kad va­do­vė­lių ne­iš­leis vi­sų vie­nu mo­men­tu. Kai yra su­pla­nuo­ja­mas at­nau­jin­ti tu­ri­nys vie­nu me­tu, yra už­prog­ra­muo­ja­ma, kad va­do­vė­liai vė­luos. Mes tai su­pran­ta­me ir, tai įver­ti­nę, pa­si­tel­kia­me da­ly­ki­nin­kų aso­cia­ci­jas, kad pa­reng­tų me­to­di­nę me­džia­gą ir rei­ka­lin­gą in­for­ma­ci­ją dirb­ti su at­nau­jin­tu tu­ri­niu. Jei­gu at­si­ran­da nau­ja te­ma, kad bū­tų skait­me­ni­nė­je erd­vė­je, tai yra emo­kyk­lo­je, vi­sa rei­ka­lin­ga me­džia­ga. Tai bu­vo pa­da­ry­ta ir tam tu­ri­niui, ku­ris star­ta­vo nuo šio rug­sė­jo. Šį mė­ne­sį bai­gė­si kon­kur­sas, bus pa­reng­tas at­nau­jin­tas ug­dy­mo tu­ri­nys tam tu­ri­niui, ku­ris star­tuos nuo at­ei­nan­čio rug­sė­jo.

Dėl tau­ti­nių ma­žu­mų kal­bų. Su­pran­ta­me, tai yra pro­ble­ma. Kal­ba­mės ir su mo­kyk­lo­mis, su mo­kyk­lų va­do­vais, su ben­druo­me­ne, su mo­ki­niais. Jie jau ma­to tei­gia­mų po­ky­čių. Bu­vau su­si­ti­kęs su Vi­sa­gi­no ben­druo­me­ne – tiek su ad­mi­nist­ra­ci­ja, sa­vi­val­dy­bės me­ru, tiek mo­kyk­lo­je su mo­ki­niais, su mo­ki­nių tė­vais, su mo­ky­to­jais. Ini­ci­ja­vo­me ši­to klau­si­mo ak­ty­ves­nį kė­li­mą, to­dėl mo­kyk­los jau pra­dė­jo pri­im­ti spren­di­mus, jau ma­to tei­gia­mą efek­tą. Mo­kyk­lo­je pri­ėmė spren­di­mą, kad 30 % tu­ri­nio vyk­tų lie­tu­vių kal­ba, nors mo­ko­mo­ji kal­ba yra ru­sų. Yra pri­ėmę spren­di­mą nuo ki­to rug­sė­jo 50 % keis­ti šį ro­dik­lį, nes su­pran­ta, kad la­bai svar­bu gy­ve­nant Lie­tu­vo­je ge­rai iš­mok­ti vals­ty­bi­nę kal­bą. Su­pran­ta­me, kad bran­dos eg­za­mi­nai vyks­ta lie­tu­vių kal­ba. Su­pran­ta­me, kad tu­rės stu­di­juo­ti lie­tu­vių kal­ba. Dėl to la­bai svar­bu iš­mok­ti kal­bą.

Dėl vi­ce­me­ro veiks­mų, tai, ma­tyt, ne man bū­tų klau­si­mas. Mes su­pran­ta­me, kad funk­ci­jos yra iš­skai­dy­tos. Aš nie­kaip ne­ga­liu da­ry­ti įta­kos ir kon­tro­liuo­ti sa­vi­val­dy­bių ar ­ku­rių nors as­me­nų – me­rų, vi­ce­me­rų ar ad­mi­nist­ra­ci­jos. Ma­tyt, rei­kė­tų, jei­gu tu­ri­te klau­si­mų, kreip­tis į pa­čią sa­vi­val­dy­bę. Aš jiems ne­ga­liu nei ad­vo­ka­tau­ti, nei jų pa­smerk­ti.

Dėl va­do­vė­lių lei­di­mo len­kų kal­ba. Su­pran­ta­me, kad lei­dyk­los ap­sk­ri­tai vei­kia eko­no­mi­ką ir mąs­to eko­no­mi­ka, kai jų rei­kia ma­žai, tai vie­ne­to kai­na yra la­bai di­de­lė. To­dėl mes da­ro­me pir­ki­mus, kad bū­tų iš­leis­tas tu­ri­nys, ku­ris bū­tų skait­me­ni­nis, pa­ren­g­tas, bū­tų ga­li­ma nau­do­ti skait­me­ni­nį tu­ri­nį.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Klau­sia V. Bu­kaus­kas.

V. BUKAUSKAS (DPF). La­bai ačiū, po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ne­ma­tau su­si­sie­ki­mo mi­nist­ro, tai Mi­nist­rės Pir­mi­nin­kės no­rė­čiau pa­klaus­ti. Ger­bia­ma Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, nuo­la­tos su­si­ti­ki­muo­se klau­sia­ma dėl pra­stė­jan­čių ke­lių, ypač dėl žvyr­ke­lių, prie­žiū­ros. Tiek vie­ti­nės reikš­mės, tiek re­gio­ni­nės reikš­mės. Bū­tent at­ėjus pa­va­sa­riui mus pa­sie­kė la­bai daug nu­si­skun­di­mų gy­ven­to­jų, ben­druo­me­nių, nu­to­lu­sių gy­ven­vie­čių nuo mies­to cen­trų ar­ba nuo se­niū­ni­jų, pa­vie­nių gy­ven­vie­čių, kad spe­cia­lus trans­por­tas ne­ga­li lai­ku pa­siek­ti vien dėl to, kad Žvyr­ke­lių pro­gra­ma jau yra su­sto­ju­si, va­žia­vi­mas ke­liais ne­įma­no­mas. Pra­ei­tą sa­vai­tę, penk­ta­die­nį, Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­ja da­rė val­dy­bos po­sė­dį, krei­pė­si ir į ko­mi­te­tą, ir į Vy­riau­sy­bę su siū­ly­mu iš es­mės per­žiū­rė­ti 2024–2028 me­tų stra­te­gi­ją.

Ger­bia­ma Mi­nist­re Pir­mi­nin­ke, ar ne­ma­no­te, kad Vy­riau­sy­bei rei­kė­tų dar šią ka­den­ci­ją nu­ma­ty­ti pa­pil­do­mų lė­šų žvy­ro at­nau­ji­ni­mo pro­ble­mai spręs­ti? Tos iš­ka­se­nos yra mū­sų že­mė­je, jos iš tie­sų rei­ka­lau­ja ma­žiau­siai są­nau­dų ir duo­da di­džiau­sią pri­dė­ti­nę ver­tę, ku­ri grįš į mū­sų biu­dže­tą. At­kreip­ki­te į tai dė­me­sį. Iš tie­sų tai yra la­bai ak­tu­a­li pro­ble­ma. Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Dė­ko­ju. Aš no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, taip jau yra, kad ke­lių fi­nan­sa­vi­mas pas­ta­ruo­ju me­tu tur­būt bu­vo di­des­nis ne­gu bet ka­da, iš­sky­rus 2020 me­tus, kai ko­vi­do me­tu Vy­riau­sy­bė iš sko­lin­tų lė­šų šiek tiek šiū­pe­lių už­mė­tė Ke­lių prie­žiū­ros ir plėt­ros pro­gra­mą. Bet, man at­ro­do, jūs ne pir­mą ka­den­ci­ją Sei­me esa­te ir ži­no­te, kad biu­dže­tas yra ne tik iš­lai­dos, bet dar ir pa­ja­mos. Kai mes pa­kal­bė­si­me, iš kur at­eis nau­ji pa­ja­mų šal­ti­niai, iš ku­rių ga­lė­tų bū­ti fi­nan­suo­ja­ma ke­lių in­fra­struk­tū­ra, ži­no­ma, ta­da ga­lė­si­me pa­kal­bė­ti, kaip mes ga­li­me la­biau ke­lius fi­nan­suo­ti. Bet, man at­ro­do, pa­pras­tai mes kal­ba­me tik apie an­trą da­lį. Kaip suk, kaip ne­suk, tuo­met vis tiek at­si­re­mi į tas pa­čias pa­ja­mas, ku­rias tu­ri­me, ir į tas pa­čias sko­las, ku­rias ga­li­me pri­si­im­ti. To­dėl vi­sų pro­ble­mų iš­spręs­ti ne­ga­li­me. Ne tik žvyr­ke­lių yra pro­b­le­ma, mes jau stra­te­gi­nės sa­vo in­fra­struk­tū­ros būk­lę tu­rė­jo­me iš­lai­ky­ti, tuos pa­čius til­tus ir vi­sus ki­tus pro­jek­tus, ku­rie yra svar­būs ne tik vals­ty­bės, bet ir re­gio­no mas­tu. Iš es­mės tam iš vi­so jo­kio dė­me­sio pas­ta­ruo­ju me­tu ne­bu­vo ski­ria­ma, tai pa­čiai „Via Bal­ti­cai“ iki Len­ki­jos sie­nos.

Yra daug da­ly­kų, ku­riuos rei­kia pa­da­ry­ti vie­nu me­tu, ir vi­są lai­ką rei­kia rink­tis pri­ori­te­tą. Taip sa­kant, ma­lo­nu­mo dis­po­nuo­ti ne­ri­bo­tais iš­tek­liais, de­ja, Vy­riau­sy­bė ne­tu­ri.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Klau­sia, ro­dos, J. Raz­ma.

J. RAZMA (TS-LKDF). Vėl klau­siu švie­ti­mo mi­nist­ro. Daug prie­kaiš­tų pa­sa­ky­ta dėl tų eg­za­mi­nų už­duo­čių. Vil­niaus li­cė­jaus mo­ki­niai ra­do, ro­dos, apie 20 ne­tiks­lu­mų fi­zi­kos už­duo­ty­se. Ar jūs su­tin­ka­te, kad jų ten tiek ir yra?

Ma­no klau­si­mas bū­tų dėl tų eks­per­tų, ku­rie pa­ren­gia ir tik­ri­na tas už­duo­tis. Kaip jie at­ren­ka­mi, ko­kios yra jų pro­fe­si­nės pa­tir­tys ir kaip pa­ti pro­ce­dū­ra vyks­ta? Ar tie ant­rie­ji eks­per­tai, ku­rie tik­ri­na pir­mų­jų pa­reng­tas už­duo­tis, pa­ban­do pa­tys iš­spręs­ti? Ar po ši­tų įvy­kių jūs ke­ti­na­te ini­ci­juo­ti eks­per­tų są­ra­šo pa­kei­ti­mą? (Bal­sai sa­lė­je)

G. JAKŠTAS. Ačiū už klau­si­mą. Dėl fi­zi­kos. Ne tik Vil­niaus li­cė­jaus, pir­mie­ji pa­tei­kė KTU gim­na­zi­jos vie­nuo­lik­to­kai. Ta in­for­ma­ci­ja bu­vo per­duo­ta ko­mi­si­jai, ku­ri per­žiū­rė­jo fi­zi­kos už­duo­tis. Tu­ri­me jau ko­mi­si­jos iš­va­das ir re­ko­men­da­ci­jas. Šian­dien bus pa­skelb­ta. Iš­ties ten yra pa­da­ry­ta ren­gė­jų klai­dų. Bus pa­skelb­ta, kaip tai bus iš­tai­sy­ta, kad ne­nu­ken­tė­tų mo­ki­niai, ku­rie lai­kė šį tar­pi­nį pa­tik­ri­ni­mą.

Kaip yra ren­gia­ma? Už ren­gi­mą yra at­sa­kin­ga Švie­ti­mo agen­tū­ra, ku­ri pa­si­tel­kia eks­per­tus. No­rė­jo­me, kad eks­per­tai bū­tų ne­ano­ni­mi­niai. Pra­šė­me Švie­ti­mo agen­tū­ros. Bet ji, ben­d­rau­da­ma su tais eks­per­tais, ga­vo ži­nią, kad jei­gu jie bus ne­ano­ni­mi­niai, mes eks­per­tų ne­ra­si­me. Su­pran­ta­me, kad da­bar vi­sos strė­lės ir vi­sas lin­čo teis­mas vyk­tų tų mo­ky­to­jų, ku­rie pa­ren­gė šias už­duo­tis ir re­cen­za­vo, bet vi­si su­pran­ta­me, kad žmo­nės klys­ta ir net ga­li tą pa­čią klai­dą pa­da­ry­ti ke­lie­se. Kas yra pa­da­ry­ta? Yra di­di­na­mas re­cen­zen­tų skai­čius nuo dvie­jų iki tri­jų, tai jau bu­vo pa­da­ry­ta. Ką mes pa­pil­do­mai ini­ci­juo­ja­me? Dar per­žiū­rą po tri­jų re­cen­zen­tų, pir­miau­sia da­bar jau Švie­ti­mo agen­tū­ra skel­bia kon­kur­sus, kad at­si­rink­tų dau­giau eks­per­tų, ku­rie dar per­žiū­rės, kad bū­tų dar tre­čias žings­nis… po ren­gė­jų re­cen­zen­tai pa­tvar­ko ir ta­da tre­čias žings­nis, dar per­žiū­ri. Ži­no­ma, kai per­žiū­ri, ban­do spręs­ti, žiū­ri, kiek už­trun­ka, ko­kie at­sa­ky­mo va­rian­tai ga­li­mi ir taip to­liau. Per­ei­na­mas vi­sas veiks­mų cik­las. Ma­to­me, kad to ne­pa­kan­ka, vis tiek yra pa­da­ro­ma klai­dų. Pro­ce­dū­ra yra to­kia pat kaip vals­ty­bi­nio bran­dos eg­za­mi­no ren­gi­mo. Pri­si­min­ki­me, kiek­vie­nais me­tais bū­na di­des­nių ar ma­žes­nių pro­ble­mų ir dėl bran­dos eg­za­mi­no. Ta­da ko­mi­si­jos įver­ti­na ir bū­na pa­keis­tos ska­lės ar­ba ­ku­rie nors už­da­vi­niai įskai­to­mi at­sa­kius ne taip, kaip bu­vo ti­kė­ta­si ir pla­nuo­ta. Vi­sa tai yra tai­so­ma ir ap­sk­ri­tai žiū­ri­ma į ver­ti­ni­mą, kad tai ne­si­kar­to­tų at­ei­ty­je, yra ku­ria­mas už­duo­čių ban­kas, mes tu­ri­me tu­rė­ti ke­le­tui at­ei­nan­čių me­tų pa­reng­tas už­duo­tis. Iš jų, at­ėjus pa­tik­ri­ni­mui ar eg­za­mi­nui, yra pa­si­ren­ka­ma, o ne kiek­vie­nais me­tais vis iš nau­jo for­muo­ja­mos ko­mi­si­jos, kvie­čia­mi ren­gė­jai, bet kad bū­tų vi­sa­da, žvel­giant į at­ei­tį, pa­reng­ta ga­na daug už­duo­čių, iš ku­rių tie­siog bū­tų pa­si­ren­ka­ma.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Klau­sia A. Dumb­ra­va.

A. DUMBRAVA (LVŽSF). La­bai ačiū. Klau­si­mą no­rė­čiau už­duo­ti ener­ge­ti­kos mi­nist­rui. Ger­bia­mas mi­nist­re, no­riu jū­sų pa­klaus­ti. Ger­bia­mas mi­nist­re, yra pa­tvir­tin­tas ben­dra­sis Res­pub­li­kos pla­nas ir tru­pu­tį ne­ra­mu mums, esan­tiems Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės zo­no­je, trims sa­vi­val­dy­bėms, Za­ra­sams, Vi­sa­gi­nui ir Ig­na­li­nai. Ži­no­me, kad jūs tei­kia­te to­kius Spe­cia­lių­jų že­mės nau­do­ji­mo są­ly­gų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mus, ku­rie ri­bo­ja ver­slą, tai yra kad, pa­vyz­džiui, Ig­na­li­nos ato­mi­nės elek­tri­nės ap­sau­gos, sa­ni­ta­ri­nės ap­sau­gos, zo­no­je bus drau­džia­ma steig­ti lais­vą­sias eko­no­mi­nes zo­nas. Tai yra 53 straips­nio pa­kei­ti­mas. Pra­šom pa­sa­ky­ti, ar tik­rai, Sei­mo ši­tas įsta­ty­mo pro­jek­tas dar ne­pa­sie­kė, tik­rai ke­ti­na­te tai da­ry­ti, nes esa­me la­bai su­ne­ri­mę, kad ta zo­na to­kia ir iš­liks pil­ka, kad nie­ko ne­ga­lė­si­me, nei ver­slo vys­ty­ti, nei eko­no­mi­kos ir taip to­liau? La­bai ačiū.

D. KREIVYS (TS-LKDF). La­bai ačiū už klau­si­mą. Rei­kia pir­miau­sia pri­si­min­ti, kad Ig­na­li­nos ato­mi­nė elek­tri­nė dir­ba su ra­di­ka­lio­mis me­džia­go­mis. Yra sau­gyk­los, sau­gyk­los nuo­lat ple­čia­mos. Yra ti­ki­my­bė, kad taip pat ten ga­li at­si­ras­ti gi­lu­mi­nė sau­gyk­la. Ti­ki­my­bė, tai pa­brė­žiu. Taip pat yra ti­ki­my­bė, kad, at­si­ran­dant ir vys­tan­tis vis nau­joms bran­duo­li­nėms tech­no­lo­gi­joms, ga­lė­tų at­si­ras­ti ten ma­ži mo­du­li­niai re­ak­to­riai. Mes, tu­rė­da­mi ome­ny­je vi­są ši­tą kom­plek­są ap­lin­ky­bių, gal­vo­ja­me, kad tą te­ri­to­ri­ją rei­kė­tų pa­sau­go­ti dėl at­ei­ties spren­di­mų.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Klau­sia R. Baš­kie­nė.

R. BAŠKIENĖ (DFVL). Dė­ko­ju, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. No­rė­čiau pa­klaus­ti ap­lin­kos mi­nist­ro. Ger­bia­ma­sis mi­nist­re, gy­ven­to­jai iš­ties už­duo­da la­bai daug klau­si­mų dėl vis be­si­kei­čian­čių, nuo­lat iki tol buvusių pa­keis­tų Miš­kų įsta­ty­mo straips­nių. Ši­tie straips­niai net­gi prieš­ta­rau­ja vie­nas ki­tam tar­pu­sa­vy­je. Žmo­nės krei­pia­si į teis­mus ir ne­ran­da at­sa­ky­mo dėl miš­kų pa­skir­ties že­mės pa­kei­ti­mo ga­li­my­bių ar­ba dėl pa­vel­dė­ji­mo. Aš ne­de­ta­li­zuo­siu vi­so ši­to, tie­siog no­riu jū­sų pa­klaus­ti, nes ir jūs bu­vo­te mi­nė­jęs, kad į Sei­mą at­ke­liaus nau­jos re­dak­ci­jos Miš­kų įsta­ty­mas. Ar jau ga­li­me jo ti­kė­tis ir lauk­ti ar­ti­miau­siu me­tu? La­bai ačiū.

S. GENTVILAS (LSF). Dė­ko­ju, ger­bia­ma Ri­ma. Tai gal at­virkš­čiai pa­sa­ky­čiau, kad Sei­me šią ka­den­ci­ją Miš­kų įsta­ty­mas keis­tas tik­tai vie­ną kar­tą J. Baub­lio ini­cia­ty­va. Iš es­mės ta spaus­tu­vė, įsta­ty­mi­nė spaus­tu­vė, bu­vo su­stab­dy­ta, nes pra­ei­to­je ka­den­ci­jo­je Miš­kų įsta­ty­mo pa­kei­ti­mų bu­vo toks skai­čius, kiek per vi­są ne­pri­klau­so­my­bės lai­ko­tar­pį iki tol. Iš tik­rų­jų bu­vo pa­leis­ta be­le kaip. Šiuo me­tu Vy­riau­sy­bė­je yra ap­ta­ria­mas Miš­kų įsta­ty­mo pro­jek­tas po dvie­jų vie­šų de­ri­ni­mų ir ji­sai šią pa­va­sa­rio se­si­ją pa­sieks Sei­mą. Ten yra daug iš­tai­sy­mų to, ką jūs tur­būt mi­ni­te, bet tur­būt ne­rei­kė­tų lauk­ti miš­kų pa­skir­ties že­mės pa­kei­ti­mo pa­leng­vi­ni­mų, kas da­bar yra Miš­kų įsta­ty­mo 11 straips­ny­je, tai iš­skir­ti­nai yra tik vie­šo­jo in­te­re­so at­ve­jis – kei­čia­ma miš­kų pa­skir­ties že­mė. Tas pats Sei­mo Tei­sės de­par­ta­men­tas vi­sa­da Miš­kų įsta­ty­mo 11 straips­nio pa­kei­ti­mą pa­žy­mi kaip prieš­ta­rau­jan­tį Kon­sti­tu­ci­jai, nes miš­kų pa­skir­ties že­mė ga­li tik iš­skir­ti­niais at­ve­jais bū­ti pa­keis­ta į ką nors ki­ta.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Klau­sia O. Lei­pu­tė.

O. LEIPUTĖ (LSDPF). Dė­ko­ju. No­rė­jau už­duo­ti klau­si­mą svei­ka­tos mi­nist­rui. Ka­dan­gi jo nė­ra, tai gal prem­je­rė ga­lė­tų at­sa­ky­ti. Ma­no klau­si­mas bū­tų su­si­jęs su pa­cien­tų pa­ve­žė­ji­mu, spe­cia­li­zuo­tu pa­ve­žė­ji­mu, ku­ris tu­rė­tų įsi­ga­lio­ti, bū­ti pra­dė­tas vyk­dy­ti lie­pos 1 die­ną, nes ban­do­ma­sis pra­dė­tas pra­ėju­sių me­tų va­sa­rą. Li­ko 3 mė­ne­siai iki tos da­tos, o sa­vi­val­dy­bės ne­ži­no nei kon­kre­čių su­mų, nei kaip tai bus da­ro­ma. Kiek man yra ži­no­ma, yra ir Sa­vi­val­dy­bių aso­cia­ci­jos val­dy­bos krei­pi­ma­sis į mi­nist­rą, yra ir žie­di­nių sa­vi­val­dy­bių va­do­vų krei­pi­ma­sis. Gal jūs ga­lė­tu­mė­te pa­ko­men­tuo­ti, ar už­teks to lai­ko ir ar bus tin­ka­mai pa­si­reng­ta? Ačiū.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­ma Orin­ta. Taip, ga­liu pa­ko­men­tuo­ti, nes čia yra iš tų pro­jek­tų, kur taip pat ir Vy­riau­sy­bės kan­ce­lia­ri­ja in­ten­sy­viai pa­de­da Svei­ka­tos ap­sau­gos mi­nis­te­ri­jai. Ka­dan­gi ten yra ir tam tik­rų tech­no­lo­gi­nių spren­di­nių, kaip tą pro­ce­są val­dy­ti, tai aš taip pa­sa­ky­siu: lai­ko tik­rai tu­rė­tų už­tek­ti. Ko la­biau no­rė­čiau, kad už­tek­tų, tai kad už­tek­tų ge­ros va­lios, nes kai mes dis­ku­tuo­ja­me apie pi­ni­gus, ku­rie rei­ka­lin­gi ši­tam pro­jek­tui, tai la­bai daž­nai yra kal­ba­ma apie tai, kas jau ne­bė­ra… sa­vi­val­dy­bė ban­do eks­tra­po­liuo­ti tuos ve­ži­mus, kur yra net ne sa­vi­val­dy­bės te­ri­to­ri­jo­je, o kur mes kal­ba­me, pa­vyz­džiui, apie ve­ži­mą į ki­tą sa­vi­val­dy­bę, į ko­kią nors di­des­nę gy­dy­mo įstai­gą, kur prin­ci­pai yra vi­siš­kai ki­ti. Yra sa­vi­val­dy­bių, ku­rios tik­rai yra ga­na ge­rai tą įsi­ver­ti­nu­sios, aš ne­no­riu čia jų įvar­din­ti, bet jų to­kių yra ir iš jų ga­lė­tų ki­tos sa­vi­val­dy­bės mo­ky­tis.

Da­bar mes esa­me to­kia­me gal­būt ta­me eta­pe, kur šiek tiek no­ri­si gal­būt ir ge­res­nę de­ry­bi­nę po­zi­ci­ją tu­rė­ti, ir tru­pu­tį, tru­pu­tį, gal­būt ne­sa­ky­siu ko­kio nors ne­tin­ka­mo žo­džio, bet ne­pa­grįs­tai teig­ti, kad šis pro­jek­tas ne­ga­li bū­ti įgy­ven­din­tas… Mū­sų su­pra­ti­mu, jis tik­rai ga­li bū­ti įgy­ven­din­tas. Mes iš­sa­miai at­sa­ky­si­me aso­cia­ci­jai ir ta­da aš pa­pra­šy­siu, kad jums ko­pi­ją pa­da­ry­tų, kur mes esa­me ir kaip mes tą da­ly­ką ma­to­me. Tai tik­rai yra ir su­val­do­mos lė­šos, ir pats pro­ce­sas, tik rei­kia tru­pu­tė­lį to­kio gal­būt at­vi­res­nio ma­ty­mo, už ką tik­tai sa­vi­val­dy­bė at­sa­kin­ga, kur jau at­si­ran­da ta tarp­sa­vi­val­dy­bi­nė at­sa­ko­my­bė, ta­da jau ten yra tru­pu­tė­lį ki­ta is­to­ri­ja. Tad tai tik­rai nė­ra pa­grin­di­niai ve­ži­mai, ku­rie yra rei­ka­lin­gi. O sa­vi­val­dy­bė­se to lanks­tu­mo yra ga­na daug. Tik­rai pa­pra­šy­siu, kad jums iš­sa­miai vi­są tą pro­ce­są ap­ra­šy­tų, ir dar kar­tą pa­pra­šy­siu, kad su sa­vi­val­dy­bė­mis bū­tų su­si­tik­ta ir tie prak­ti­niai da­ly­kai ap­tar­ti, nes aš ti­kiu, kad pa­vyks star­tuo­ti taip, kaip…

Dėl grei­to­sios pa­gal­bos taip pat, jūs tur­būt pri­si­me­na­te, dis­ku­si­jų bu­vo, bet, ma­no su­pra­ti­mu, vi­si pa­ra­met­rai da­bar ro­do, kad tai bu­vo la­bai pa­si­tei­si­nęs Sei­mo spren­di­mas, ir efek­ty­vu­mo ro­dik­liai, ma­no su­pra­ti­mu, tik­rai pa­tys už sa­ve kal­ba.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Klau­sia A. Ged­vi­las.

A. GEDVILAS (MSNG). Mi­nist­rei M. Na­vic­kie­nei tu­riu klau­si­mą. Sau­sio 18 die­ną vai­ko tei­sių ap­sau­gos kon­tro­lie­rė, iš­ty­ru­si vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tų veiks­mus vai­ko pa­ė­mi­mo Pa­lan­go­je me­tu, nu­sta­tė, kad dėl ne­tin­ka­mo tar­ny­bos dar­bo or­ga­ni­za­vi­mo, spe­cia­lis­tų pro­fe­sio­na­lu­mo ir kom­pe­ten­ci­jos sto­kos vai­kas ga­li­mai pa­ty­rė nei­gia­mus iš­gy­ve­ni­mus, stre­są ir bai­mę. Kon­tro­lie­rės nuo­mo­ne, sie­kiant, kad vai­ko pa­ė­mi­mo pro­ce­sas at­ei­ty­je truk­tų kaip ga­li­ma trum­piau, vai­kas pa­tir­tų kuo ma­žes­nį stre­są, bū­ti­nas at­sa­kin­gas, ope­ra­ty­vus ir iš­sa­mus pa­si­ruo­ši­mas to­kiam pro­ce­sui. Siek­da­ma tar­ny­bos funk­ci­jų įgy­ven­di­ni­mo efek­ty­vu­mo ir ko­ky­bės, kon­tro­lie­rė siū­lo už­tik­rin­ti ko­ky­biš­ką vai­ko tei­sių ap­sau­gos spe­cia­lis­tų rei­kia­mų kom­pe­ten­ci­jų ug­dy­mą ir tar­ny­bos veik­los tei­si­nio reg­la­men­ta­vi­mo to­bu­li­ni­mą. Nuo šių iš­va­dų pa­tei­ki­mo pra­ėjo jau 2 mė­ne­siai. Pra­šau at­sa­ky­ti, kas per šį lai­ką bu­vo pa­da­ry­ta ir ko­kių prie­mo­nių bu­vo im­ta­si to­bu­li­nant ne­tin­ka­mus ir ne­pro­fe­sio­na­lius spe­cia­lis­tų dar­bo me­to­dus ir ge­ri­nant šios jums pa­val­džios tar­ny­bos dar­buo­to­jų kom­pe­ten­ci­jas?

M. NAVICKIENĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū, ger­bia­mas ko­le­ga, už klau­si­mą. Tai kaip tik šian­dien įvy­ko ben­dra spau­dos kon­fe­ren­ci­ja Vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos ir po­li­ci­jos at­sto­vų, bū­tent re­ziu­muo­jan­ti tam tik­rus sis­te­mi­nius po­ky­čius ir al­go­rit­mus, kaip tar­pu­sa­vy­je ben­dra­dar­biaus šios dvi ins­ti­tu­ci­jos, už­tik­rin­da­mos sau­gią ap­lin­ką vai­kui tuo­met, kuo­met jau yra ta kraš­tu­ti­nė prie­mo­nė – vai­ko pa­ė­mi­mas iš tė­vų ar glo­bė­jų – pri­tai­ky­ta. Daug apie tai dis­ku­ta­vo­me ir kal­bė­jo­mės tar­pu­sa­vy­je, daug al­go­rit­mų kei­tė­me, bet ly­giai taip pat ma­no­me, kad daug dė­me­sio rei­kia skir­ti pa­čių dar­buo­to­jų kom­pe­ten­ci­joms ug­dy­ti ir mo­ky­mams. To­dėl ke­le­tą mė­ne­sių ieš­kant tų ge­riau­sių spren­di­mų, kad pro­ce­sas vyk­tų ir jaut­riau, ir em­pa­tiš­kiau, ir la­biau ap­sau­gant vai­ką nuo ga­li­mos ža­los, kad tas pats pa­ė­mi­mo pro­ce­sas truk­tų kuo trum­piau, ir bu­vo pri­im­ti šie spren­di­mai, ku­rie šian­dien bu­vo ga­na iš­sa­miai pri­sta­ty­ti ir po­li­ci­jos pa­rei­gū­nų, ir Vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos.

Man at­ro­do, mums yra la­bai svar­bu su­pras­ti, kad kiek­vie­nas sis­te­mo­je dir­ban­tis žmo­gus ir­gi su­si­du­ria su tam tik­ru stre­su, kai yra tam tik­ra si­tu­a­ci­ja. Mes pri­va­lo­me už­tik­rin­ti, kad ir pa­tys dar­buo­to­jai tu­rė­tų rei­kia­mas kom­pe­ten­ci­jas, ir tai bus da­ro­ma pri­va­lo­ma tvar­ka, dar­buo­to­jai pri­va­lės ši­tas sa­vo kom­pe­ten­ci­jas at­nau­jin­ti. La­biau­siai tų mo­ky­mų me­tu bus kal­ba­ma apie tai, kad yra svar­bu iš­klau­sy­ti vai­ko nuo­mo­nę, me­to­dus, kaip ge­riau­sia ga­li­ma nu­ra­min­ti vai­ką ir su­pap­ras­tin­tai pa­aiš­kin­ti spren­di­mo mo­ty­vus.

Tik­rai to­bu­li­na­me sa­vo veik­lą nuo­la­tos, bet šian­dien mes jau tu­ri­me ir re­zul­ta­tą – bū­tent pa­keis­tą po­li­ci­jos ir Vai­ko tei­sių ap­sau­gos ir įvai­ki­ni­mo tar­ny­bos spe­cia­lis­tų ben­dra­dar­bia­vi­mo al­go­rit­mą.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Klau­sia A. Vin­kus.

A. VINKUS (LVŽSF). Ger­bia­ma vi­daus rei­ka­lų mi­nist­re, gal jums ir ne­vi­siš­kai ži­no­ma si­tu­a­ci­ja, bet no­riu pa­sa­ky­ti, kad Kre­tin­go­je ko­vo 19 die­ną, 13 va­lan­dą, at­vy­ko šei­ma – vy­ras ir žmo­na. Pa­li­ko ma­ši­ną li­go­ni­nės te­ri­to­ri­jo­je ir pats nu­ė­jo į am­bu­la­to­ri­jos pa­da­li­nį su­si­la­šin­ti vais­tų. Iš­ei­na už va­lan­dos 20 mi­nu­čių ir ne­ran­da žmo­nos. Su­kė­lė ant ko­jų vi­sas tar­ny­bas Kre­tin­gos ra­jo­no me­ras A. Kal­nius, įsi­trau­kė Šiau­liai ir vis ne­pa­vy­ko ras­ti nei 19 die­nos nak­tį, nei vė­liau. Drį­sau pa­skam­bin­ti taip pat 19 die­nos va­ka­re ko­mi­sa­rui R. Po­žė­lai, įsi­trau­kė Klai­pė­dos ap­skri­ties ko­mi­sa­ria­to va­das A. Mo­tu­zas, bu­vo mes­tos vi­sos jė­gos. Šian­dien, po 2 pa­rų, iš ry­to, 9 va­lan­dą, 1948 me­tais gi­mu­si mo­te­ris ras­ta įkri­tu­si Pa­dva­riuo­se į trą­šų duo­bę. Jū­sų tar­ny­ba nuo­sta­biai dir­bo. Bū­čiau la­bai lai­min­gas ir Kre­tin­gos žmo­nės bū­tų lai­min­gi, kad bū­tų pa­vie­šin­ta ir bū­tų pa­gerb­ti tie žmo­nės.

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Tik­rai ver­ti­na­me mū­sų tar­ny­bų dar­bą, pro­fe­sio­na­lu­mą. Tik­rai per­duo­siu ir tik­rai įver­tin­si­me tuos pa­rei­gū­nus, ku­rie sa­vo pa­rei­gas at­li­ko mak­si­ma­liai ge­rai. La­bai ačiū už ge­rus žo­džius.

PIRMININKĖ. Ačiū, An­ta­nai. To­liau klau­sia L. Na­gie­nė.

L. NAGIENĖ (DFVL). Ačiū, ger­bia­ma pir­mi­nin­ke. Ma­no klau­si­mas vi­daus rei­ka­lų mi­nist­rei. Aš pra­tę­siu ger­bia­mos Vi­li­jos klau­si­mą. Jūs pa­sa­kė­te, pa­mi­nė­jo­te, kad yra skir­ti eta­tai. Eta­tai – taip, bet tai dar ne vis­kas. Mes ži­no­me, no­rint įreng­ti prie­dan­gą ar slėp­tu­vę, rei­ka­lin­gos lė­šos. Sa­vi­val­dy­bė, kaip vi­sa­da, pa­sa­ko: nė­ra pi­ni­gų, ne­tu­ri­me ga­li­my­bės tam skir­ti. Ar ne­nu­ma­to­te ati­tin­ka­mai, sa­ky­si­me, nes yra la­bai svar­bus ir la­bai ak­tu­a­lus šian­dien tas klau­si­mas, kaip pa­da­ry­ti, kad tik­rai bū­tų įreng­tos tos prie­dan­gos ar at­si­ras­tų vie­na ar ki­ta slėp­tu­vė, sa­ky­si­me, sa­vi­val­dy­bė­je, kur tik­rai ga­lė­tų pri­im­ti gy­ven­to­jus ir ap­sau­go­ti juos nuo… Gal­būt, ti­kė­ki­mės, ne­bus to­kių įvy­kių, bet tu­ri­me bū­ti pa­si­ren­gę. Kaip gal­vo­ja­te spręs­ti, nes lė­šų tik­rai sa­vi­val­dy­bė ne­su­ran­da?

A. BILOTAITĖ (TS-LKDF). La­bai ačiū. Tik­rai la­bai svar­bus klau­si­mas. Kaip su­pran­ta­me, mes lai­ko daug ne­tu­ri­me. Pir­miau­sia, ką mes da­bar da­ro­me, ką grei­tuo­ju bū­du mes ga­li­me mak­si­ma­liai grei­tai pa­da­ry­ti, tai yra įsi­ver­tin­ti vi­sus da­bar esa­mus ob­jek­tus, ku­rie ati­tin­ka prie­dan­gų kri­te­ri­jus. Tik­rai la­bai nuo­šir­džiai no­riu pa­dė­ko­ti toms sa­vi­val­dy­bėms, ku­rios ak­ty­viai įsi­trau­kia į ši­tą pro­ce­są. Tu­ri­me 12 sa­vi­val­dy­bių, ku­rios jau yra vir­ši­ju­sios ar­ba pa­sie­ku­sios tą nu­ma­ty­tą skai­čių, ko­kį esa­me su­pla­na­vę sa­vo Ci­vi­li­nės sau­gos kon­cep­ci­jo­je, bet daž­nai su­si­du­ria­me su to­kiu ne­no­ru ben­dra­dar­biau­ti ar gal­būt ne vi­su įsi­trau­ki­mu, nes šiuo at­ve­ju yra bū­ti­na pa­žy­mė­ti, kad sa­vi­val­dy­bės yra at­sa­kin­gos už jų te­ri­to­ri­jo­je esan­čius ob­jek­tus, jų, tar­ki­me, įver­ti­ni­mą. Tą tech­ni­nį įver­ti­ni­mą pa­de­da Prieš­gais­ri­nės ap­sau­gos ir gel­bė­ji­mo de­par­ta­men­to pa­rei­gū­nai pa­da­ry­ti, bet juos su­ras­ti ir su­žy­mė­ti tu­ri sa­vi­val­dy­bės. Ir tas įsi­trau­ki­mas yra la­bai svar­bus. Tai čia pir­mas eta­pas.

Ant­ras eta­pas. Mes su­pran­ta­me, kad rei­kia in­ves­tuo­ti į tuos pa­čius se­nus pa­sta­tus, į jų su­tvar­ky­mą. Yra gy­ve­na­mie­ji na­mai, kur yra rū­siai, juos rei­kė­tų su­tvar­ky­ti. Kaip ir mi­nė­jau, šiuo me­tu yra ren­gia­ma Ci­vi­li­nės sau­gos pro­gra­ma ir ten tuos da­ly­kus mes pa­ban­dy­si­me su­si­dė­lio­ti.

Be to, rei­kia pa­žy­mė­ti, kad tvar­kant tuos se­nus pa­sta­tus, ku­rie jau yra pa­sta­ty­ti, yra jau da­bar Ap­lin­kos mi­nis­te­ri­jos pa­tvir­tin­ta tvar­ka nau­jiems pa­sta­tams. Va­di­na­si, nau­ji pa­sta­tai, ku­rie da­bar bus sta­to­mi, tu­rės jau bū­ti su to­kio­mis ati­tin­ka­mo­mis prie­dan­go­mis ir tik­rai ati­tik­ti vi­sus mak­si­ma­lius rei­ka­la­vi­mais.

Taip pat ieš­ko­me, kal­ba­mės ir su Tur­to ban­ku tu­rė­jo­me po­kal­bių. Yra iden­ti­fi­kuo­ta apie 500 pa­sta­tų, ku­rie ga­li bū­ti taip pat įtrauk­ti. Ti­ki­mės, kad ar­ti­miau­siu me­tu taip pat pa­ju­dės. Kal­ba­mės su ver­slu apie ga­li­my­bes. Pri­va­tus ver­slas da­bar taip pat sa­vo ini­cia­ty­va da­ro ati­tin­ka­mus veiks­mus. Kal­bė­si­mės su ne­kil­no­ja­mo­jo tur­to vys­ty­to­jais dėl ati­tin­ka­mų, kaip sa­kant, pri­ori­te­tų ir ju­dė­ji­mo kryp­čių. Ma­nau, kad vi­si kar­tu, su­rė­mę pe­čius, mes pa­siek­si­me. Bet la­bai svar­bu pa­žy­mė­ti, kad svar­bus yra no­ras ir abi­pu­sis ben­dra­dar­bia­vi­mas. Čia nė­ra sa­vi­val­dos ar Vy­riau­sy­bės, ar mi­nist­ro rei­ka­las. Čia yra vi­sų mū­sų rei­ka­las ir la­bai svar­bus tas ge­ra­no­riš­kas su­si­tel­ki­mas ir dar­bas tam, kad mū­sų žmo­nės jaus­tų­si sau­gūs. Pro­gra­ma bus ir ta­da ga­lė­si­me dis­ku­tuo­ti.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš no­rė­čiau tru­pu­tį pa­pil­dy­ti, nes no­rė­čiau at­kreip­ti dė­me­sį, kad iki šiol ap­skri­tai ci­vi­li­nei sau­gai net pa­skir­tų žmo­nių sa­vi­val­dy­bė­se ne­bu­vo, jūs gi ži­no­te, bu­vo ten kas nors, kas yra kal­bos re­dak­to­rius-ci­vi­li­nės sau­gos spe­cia­lis­tas. Tai kai da­bar jau tu tu­ri tą pa­skir­tą žmo­gų, tai ta­da jau pa­skir­tas žmo­gus tu­ri tam tik­rą at­sa­ko­my­bę ir ji­sai tu­ri tą at­sa­ko­my­bę vis dėl­to ir neš­ti ant sa­vo pe­čių.

Da­bar dėl fi­nan­sų. Vis dėl­to dėl fi­nan­sų vi­sa­da yra pri­ori­te­to klau­si­mas. Jūs pui­kiai ži­no­te, kad sa­vi­val­dy­bių biu­dže­tai per šiuos dve­jus me­tus, ta jų sa­va­ran­kiš­ko­ji da­lis, ku­ri yra ne vals­ty­bės do­ta­ci­ja, už­au­go 1 mlrd. eu­rų, ar ne? Tai yra, aiš­ku, 60 sa­vi­val­dy­bių, bet vis dėl­to tai yra la­bai la­bai ne­ma­ži pi­ni­gai. Ir vis tiek sa­vi­val­da, na, jei­gu ji tu­ri sa­va­ran­kiš­ką­ją funk­ci­ją, ji tu­ri daug sa­va­ran­kiš­kų­jų funk­ci­jų, bet rei­kia kaž­kaip tarp tų funk­ci­jų pri­ori­te­tus pa­si­rink­ti. Kaip ir mes čia tu­ri­me, kai vals­ty­bės biu­dže­tą tvir­ti­na­me. Mes kaž­kaip tuos pri­ori­te­tus su­si­dė­lio­ja­me, nes vis­kam rei­kia. Ke­liams, ko­le­ga klau­sė, tam rei­kia, tam rei­kia, ši­tam no­ri­si dau­giau skir­ti, kaž­kam gal­būt bū­tų la­bai sma­gu dau­giau tų lė­šų skir­ti, bet vis vien tu­ri­me su­si­dė­lio­ti pa­gal tai, kas at­ro­do pa­tys ak­tu­a­liau­si šian­dien po­rei­kiai ir pa­tys svar­biau­si, ku­riuos rei­kia ten­kin­ti pir­mą­ja ei­le.

Man at­ro­do, kad vis tiek sa­vi­val­dos įsi­trau­ki­mas ir prak­ti­nis yra la­bai svar­bus, nes jie ži­no, kas pas juos yra ant že­mės, jie ži­no, kas ga­li bū­ti pa­nau­do­ja­ma, tu­ri žmo­nių, tie žmo­nės yra ap­mo­ka­mi ir tu­ri dirb­ti sa­vo dar­bą. Bet net ir iš­tek­lių po­žiū­riu vis tiek rei­kė­tų tru­pu­tė­lį sa­vi­kri­tiškiau pa­si­žiū­rė­ti, nes vals­ty­bės biu­dže­tai jau da­bar to­kiais tem­pais kaip sa­vi­val­dos biu­dže­tai ne­au­ga vien dėl to, kad sa­vi­val­dų biu­dže­tai yra iš­ves­ti­niai iš dar­bo už­mo­kes­čio fon­do. Ačiū.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Klau­sia A. Skar­džius.

A. SKARDŽIUS (MSNG). Ačiū, pir­mi­nin­ke. Va­kar Au­di­to ko­mi­te­te svars­tė­me Vals­ty­bės kon­tro­lės ata­skai­tą „Vais­tų pri­ei­na­mu­mas gy­ven­to­jams“ ir pa­aiš­kė­jo ga­na skan­da­lin­gas fak­tas, nes Pri­va­lo­mo­jo svei­ka­tos drau­di­mo fon­do re­zer­ve 700 mln. eu­rų, ant ku­rių, pa­si­ro­do, le­te­nė­lę už­dė­ju­si fi­nan­sų mi­nist­rė po­nia G. Skais­tė. Klau­si­mas: ko­dėl mo­kant mo­kes­čius pri­eina­mu­mo gy­ven­to­jams nė­ra? Gal­būt po­nia prem­je­rė ga­lė­tų į tą klau­si­mą at­sa­ky­ti. Bu­vo pa­aiš­kin­ta, kad pas­ta­ruo­sius tre­jus me­tus gau­ta virš­pla­ni­nių pa­ja­mų. Nei Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­jos at­sto­vai, nei Vals­ty­bi­nės li­go­nių ka­sos at­sto­vai ne­su­pran­ta, ko­dėl nors da­lies tų pi­ni­gų ne­ga­li­ma pa­im­ti iš to re­zer­vo ir skir­ti gy­ven­to­jams, ku­riems rei­kia šios pa­slau­gos. Ger­bia­ma prem­je­re, pa­aiš­kin­ki­te, kaip čia su tais ten pi­ni­gais ir ko­dėl tas iš­pūs­tas re­zer­vas nuo pas­ta­ruo­ju me­tu 500 mln. iki da­bar 700 mln…

PIRMININKĖ. Trum­pin­ki­te.

A. SKARDŽIUS (MSNG). …vis tiek, na, yra už­spaus­tas fi­nan­sų mi­nist­rės. Ar jūs ne­lei­džia­te jai?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Pir­miau­sia tai no­riu pri­min­ti, kad Svei­ka­tos drau­di­mo fon­do biu­dže­tą tvir­ti­na Sei­mas ir tie skai­čiai svei­ka­tos drau­di­mo re­zer­vo, pla­nuo­ja­mi me­tų pa­bai­go­je ir me­tų pra­džio­je, vi­sa­da yra Sei­mui pa­tei­kia­mi. Taip, šiuos tre­jus me­tus bu­vo taip, kad dar­bo už­mo­kes­čio fon­das vi­sus tre­jus me­tus au­go spar­čiau, ne­gu bu­vo prog­no­zuo­ja­ma ren­giant biu­dže­tą. To­dėl ir „Sod­ros“ biu­dže­tas bu­vo di­des­nis, ir re­zer­vas bu­vo di­des­nis, ne­gu bu­vo pla­nuo­ja­ma, ir ati­tin­ka­mai Svei­ka­tos drau­di­mo fon­das, ka­dan­gi ši­tas fon­das taip pat yra ren­ka­mas nuo dar­bo už­mo­kes­čio fon­do ir tie­sio­giai nuo jo pri­klau­so. Vis­kas la­bai ge­rai.

Jūs ne­tei­sus teig­da­mas, kad re­zer­vo lė­šos ne­bu­vo nau­do­ja­mos. Aš pa­pra­šy­siu, kad Svei­ka­tos mi­nis­te­ri­ja jums as­me­niš­kai pa­teik­tų, kiek bu­vo lė­šų iš re­zer­vo pa­nau­do­ta 2023 me­tais, ir ta­da, ti­kiuo­si, jūs per ki­tą Vy­riau­sy­bės va­lan­dą pa­sa­ky­si­te, kad jūs su­kly­do­te. Taip pat ir vais­tams.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Klau­sia K. Vil­kaus­kas.

K. VILKAUSKAS (LSDPF). Ačiū, ger­bia­ma po­sė­džio pir­mi­nin­ke. Ger­bia­mai prem­je­rei pus­an­tro klau­si­mo, nes, sa­ko, dvie­jų ne­ga­li­ma. Pir­mas klau­si­mas. (Bal­sai sa­lė­je) Tai aš pus­an­tro. Pir­mas klau­si­mas dėl pa­lū­ka­nų.

Kaip ži­no­me, Lie­tu­vo­je pa­lū­ka­nų nor­ma yra tik­rai ga­na di­de­lė ir Eu­ro­pos Cen­tri­nis Ban­kas pa­lei­do ži­nu­tę, kad iš tik­rų­jų spręs. Pa­gal jų pa­čių tei­gi­nius, tai bū­tų gal ba­lan­džio mė­ne­sį. Gal jūs tu­ri­te in­for­ma­ci­jos, nes vis tiek tos jau­nos šei­mos, ku­rios pa­si­ė­mė pa­sko­las, tu­rė­tų ir­gi sa­vo biu­dže­tus pla­nuo­ti. Tai gal jūs da­bar ži­no­te, ka­dan­gi vis tiek, ma­tyt, ben­drau­ja­te tais klau­si­mais, ka­da tai ga­lė­tų bū­ti? Ir ar tai bus, kaip prog­no­zuo­ja­ma, va­sa­rą, ar ru­de­nį?

Ir ant­ras klau­si­mas. Ger­bia­ma prem­je­re, Lie­tu­va pa­gal Pa­sau­lio lai­mės in­dek­są už­ima 19 vie­tą. Ar jūs lai­min­ga?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ma­nau, kad taip. Ži­no­te, yra du bū­dai ban­dy­ti bū­ti lai­min­gam. Vie­nas bū­das yra už­kel­ti sau di­džiu­lę am­bi­ci­ją, ku­rią sun­ku pa­siek­ti, ir vi­sa­da dėl to frust­ruo­ti. O ki­tas bū­das yra su­pras­ti, kiek daug tu­ri. Aš ma­nau, kad Lie­tu­vo­je yra daug žmo­nių, su­pran­tan­čių, kiek daug mes tu­ri­me, kiek daug mes pa­sie­kė­me, ir kiek daug mes tu­ri­me ką bran­gin­ti, to­dėl tas san­ty­kis su ap­lin­ka ir su tik­ro­ve, man at­ro­do, lei­džia žmo­nėms pa­jus­ti lai­mės jaus­mą. Be to, kas ma­ne la­bai džiu­gi­na, kad mū­sų jau­ni­mas yra lai­min­giau­sias pa­sau­ly­je. Ma­nau, kad tai yra la­bai ma­lo­nu ma­ty­ti. Bet, aiš­ku, į vi­sus to­kius rei­tin­gus ir ki­tus da­ly­kus vis tiek, nors jie ir ma­lo­nūs, žiū­ri­me su pū­du drus­kos, su žiups­niu drus­kos, šiuo at­ve­ju gal žiū­rė­čiau su žiups­niu drus­kos. Tik­rai ma­nau, kad yra ge­ra di­na­mi­ka ir ge­ros ten­den­ci­jos.

Da­bar apie pa­lū­ka­nų nor­mas. Kaip jūs ži­no­te, ir Eu­ro­pos Cen­tri­nis Ban­kas, ir Lie­tu­vos cen­tri­nis ban­kas nuo vyk­do­mo­sios val­džios yra ab­so­liu­čiai ne­pri­klau­so­mas. Tai aš šian­dien ži­nau tik­tai tiek, ką pa­sa­kė Eu­ro­pos Cen­tri­nis Ban­kas sa­vo pas­ku­ti­nia­me val­dy­bos po­sė­dy­je, vyk­do­mų­jų di­rek­to­rių po­sė­dy­je, pi­ni­gų po­li­ti­kos klau­si­mais. Jis pa­sa­kė, kad ati­džiai ste­bi si­tu­a­ci­ją ir iš­lai­kys pa­lū­ka­nų nor­mas ga­na aukš­tas tiek, kiek rei­kės, kad in­flia­ci­jos su­ma­žė­ji­mas bū­tų il­ga­lai­kis. Juk pa­grin­di­nis tiks­las yra tva­riai ir il­gam lai­kui su­ma­žin­ti in­flia­ci­ją, kas ver­ti­na­ma, kad pa­vy­ko pa­da­ry­ti, bet dar ne iki ga­lo.

Ki­tas pi­ni­gų po­li­ti­kos po­sė­dis yra ba­lan­dį, o dar ki­tas – bir­že­lį. Ar ku­ria­me nors iš ši­tų po­sė­džių Eu­ro­pos Cen­tri­nio Ban­ko val­dan­čio­ji ta­ry­ba nu­spręs kaip nors keis­ti pa­lū­ka­nų nor­mas, aš tik­rai ne­si­i­mu nei spe­ku­liuo­ti, nei spė­ti, nes tie spren­di­mai pri­klau­so nuo Eu­ro­pos Cen­tri­nio Ban­ko eko­no­mis­tų prog­no­zių ir iš­va­dos, kiek tvir­tai yra įže­min­ta in­flia­ci­ja į 2 % ly­gį. Jei­gu mak­ro­e­ko­no­mi­niai duo­me­nys ro­dys taip, kad Val­dan­čio­ji ta­ry­ba ga­lės to­kį spren­di­mą pri­im­ti, tai aš nė kiek ne­abe­jo­ju, kad to­kie spren­di­mai ir bus pri­im­ti. Jei­gu dar ne, tai, ma­tyt, bus lau­kia­ma pa­pil­do­mų duo­me­nų.

PIRMININKĖ. Dė­kui. Klau­sia D. Ke­pe­nis.

D. KEPENIS (LVŽSF). Dė­kui. Ne taip se­niai vi­suo­me­nė bu­vo su­dre­bin­ta ži­nios, kad mū­sų prem­je­rė sa­vo rin­ki­mų kam­pa­ni­jai pa­si­rin­ko V. Pu­ti­no šū­kį apie stip­rią vals­ty­bę ir stip­rų pre­zi­den­tą. Na, ačiū Die­vui, tie ne­nau­dė­liai su­ras­ti, nu­baus­ti tie, ku­rie pa­ki­šo kiau­lę prem­je­rei.

Bet aš ma­tau dar vie­ną grės­mę. Štai jums ži­no­mas G. Land­sber­gis prieš ku­rį lai­ką da­vė in­ter­viu „Fo­reign Po­li­cy“ lei­di­niui. Jis pa­sa­kė, kad yra ga­na di­de­lė ti­ki­my­bė, kad Ru­si­ja ne­pa­tirs pra­lai­mė­ji­mo. Da­bar mes vi­si gir­di­me, kaip jis kvie­čia vi­sus į ka­rą. Tai ar ne­bus da­bar jums toks šū­kis pri­pirš­tas, kad „Vi­si į ka­rą!“, ger­bia­ma prem­je­re? Ir kaip jūs žiū­rė­tu­mė­te į tą šū­kį, ku­ris da­bar sklan­do erd­vė­je? Pa­pras­tai di­plo­ma­ti­nių tar­ny­bų va­do­vai pir­miau­sia rū­pi­na­si ka­ro al­ter­na­ty­vo­mis, kad su­ras­tų ga­li­my­bę su­si­tar­ti. Va, kaip Vy­tau­tas Di­dy­sis su­si­ta­rė su kry­žiuo­čiais ir 500 me­tų ne­bu­vo jo­kio ka­ro pas mus. Tai ar ne lai­kas apie tai kal­bė­ti ir pa­si­rū­pin­ti, kad at­si­ras­tų su­si­vie­ni­ji­mas dėl to? O da­bar ko­le­gos ne­se­niai pa­skel­bė, kad lai­kas kal­bė­ti apie tai­ką. Jums taip ne­at­ro­do? Ačiū.

PIRMININKĖ. Su­mu­šė­me kry­žiuo­čius.

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Aš no­rė­čiau kal­bė­ti apie tai­ką, o ne apie tai­kos imi­ta­ci­ją. Tai, apie ką jūs kal­ba­te, yra, de­ja, tai­kos imi­ta­ci­ja, nes jūs pui­kiai ži­no­te, kad bet ko­kie tai­kos su­si­ta­ri­mai su V. Pu­ti­nu yra įma­no­mi tik­tai V. Pu­ti­no są­ly­go­mis ir tai nie­ka­da nė­ra tai­ka. Tai tiek aš ga­lė­čiau pa­ko­men­tuo­ti šiuo klau­si­mu. O šū­kiai vi­si ir vi­sa ki­ta, tai ma­nau, kad čia yra nei ta vie­ta, kur tu­rė­čiau ko­men­tuo­ti, nei Vy­riau­sy­bės dar­bo da­ly­kai.

PIRMININKĖ. Ki­tas klau­sian­tis – T. To­mi­li­nas, bet sa­lė­je ne­ma­tau. B. Piet­kie­wicz. Ir­gi ne­ma­tau. V. Ąžuo­las vi­sa­da pa­si­ruo­šęs.

V. ĄŽUOLAS (LVŽSF). Ger­bia­ma prem­je­re, gai­la, kad nė­ra fi­nan­sų mi­nist­rės, bet gal jūs ga­lė­si­te at­sa­ky­ti dėl mo­kes­čių rin­ki­mo. Lie­tu­va už­ima to­kią gė­din­gą 4 vie­tą nuo ga­lo dėl PVM’o su­rin­ki­mo ato­trū­kio. Kaip fi­nan­sų mi­nist­rė mums yra mi­nė­ju­si, kad te­nai yra ne­da­ren­ka­mas be­veik mi­li­jar­das PVM’o. Tai ko­kių pla­nuo­ja­te veiks­mų ar spren­di­mų im­tis, kad tą su­rin­ki­mą pa­ge­rin­tu­mė­te? Ar ei­si­te kaip tik ki­tu ke­liu – mo­kes­čių di­di­ni­mo ke­liu?

I. ŠIMONYTĖ (TS-LKDF). Ger­bia­ma­sis Va­liau Ąžuo­lai, jums tur­būt Fi­nan­sų mi­nis­te­ri­jo­je pa­sa­kė, kiek tas ato­trū­kis su­ma­žė­jo per pas­ta­ruo­sius, na, aš sa­ky­siu, aš­tuo­ne­rius me­tus, tai yra per bu­vu­sios Vy­riau­sy­bės ka­den­ci­ją ir per ši­tos Vy­riau­sy­bės ka­den­ci­ją. Dvi vy­riau­sy­bės su­ge­bė­jo tą ato­trū­kį su­ma­žin­ti per­pus. Tai ir to­liau ke­ti­na­me tai da­ry­ti, kol su­ma­žin­si­me iki nu­lio. Kiek ka­den­ci­jų mums rei­kės tam rei­ka­lui, tiek ir bū­si­me. Ačiū.

PIRMININKĖ. Tai klau­si­mai at­sa­ky­ti. Klau­sė­jų dau­giau sa­lė­je nė­ra. L. Girs­kie­nės taip pat ne­ma­tau. Tai Vy­riau­sy­bės va­lan­da baig­ta. Tik pri­me­nu, kad slap­tas bal­sa­vi­mas nuo 13 va­lan­dos iki 13 val. 20 min. čia įpras­tai prie ple­na­ri­nių po­sė­džių sa­lės.

 

Per­trau­ka

 

PIRMININKAS (J. RAZMA, TS-LKDF). La­ba die­na, ger­bia­mi Sei­mo na­riai. Tę­sia­me dar­bą.

 

14.00 val.

Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Mo­des­to Gel­bū­dos at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo kanc­le­rio pa­rei­gų“ pro­jek­tas Nr. XIVP-3559(2) (pri­ėmi­mo tę­si­nys)

 

Dar ne­sa­me bai­gę ry­ti­nio po­sė­džio, bet la­bai grei­tai jį baig­si­me, pa­skel­bus man bal­sų skai­čia­vi­mo pro­to­ko­lą dėl Sei­mo nu­ta­ri­mo „Dėl Mo­des­to Gel­bū­dos at­lei­di­mo iš Lie­tu­vos Res­pub­li­kos Sei­mo kanc­le­rio pa­rei­gų“ pri­ėmi­mo.

 

Šio nu­ta­ri­mo pri­ėmi­mas

 

Iš vi­so iš­duo­ta biu­le­te­nių 108, ras­ta biu­le­te­nių 108, ga­lio­jan­čių 108: at­leis­ti iš pa­rei­gų – 95, ne­at­leis­ti iš pa­rei­gų – 13. Tai­gi pri­im­tas nu­ta­ri­mas at­leis­ti Sei­mo kanc­le­rį iš pa­rei­gų. (Gon­gas)

Dė­kui Sei­mo kanc­le­riui už tuos tre­jus me­tus, ku­riuos kar­tu su mu­mis bu­vo. (Plo­ji­mai) Kai at­lei­džia­ma dėl ne­pa­si­ti­kė­ji­mo, gė­lių įteik­ti ne­pri­im­ta, ma­tyt, bet pa­dė­ko­ti plo­ji­mais ga­li­me, tai tą ir pa­da­rė­me. Da­bar po šio nu­ta­ri­mo ry­ti­nį po­sė­dį bai­gia­me. (Gon­gas)


* Santrumpų reikšmės: DFVL – Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“; DPF – Darbo partijos frakcija;  LF – Laisvės frakcija; LSDPF – Lietuvos socialdemokratų partijos frakcija; LSF – Liberalų sąjūdžio frakcija; LVŽSF – Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcija; MSNG – Mišri Seimo narių grupė; TS-LKDF – Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcija.