LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS

TEISĖS DEPARTAMENTAS

IŠVADA

DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ELEKTRONINIŲ RYŠIŲ ĮSTATYMO NR. IX-2135 1 PRIEDO PAPILDYMO ĮSTATYMO PROJEKTO

2023-01-30 Nr. XIVP-2402

Vilnius

Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.

1. Projektu siūloma nustatyti, kad į duomenų, būtinų ryšio šaltiniui išaiškinti ir nustatyti, kurie turi būti saugomi, kategorijų sąrašą įrašomi ir tam tikri duomenys, susiję su mobiliojo kalbinio ryšio paslaugomis, kurios iš anksto apmokėtos. Svarstytinas projektu siūlomo reguliavimo tikslingumas ir pasirinktų priemonių proporcingumas projekto aiškinamajame rašte nurodytų siekiamų tikslų požiūriu.

Pirma, iš anksto apmokamų mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų vartotojai sutartis su viešųjų elektroninių ryšių teikėjais sudaro konkliudentiniais veiksmais, t. y. įsigijus SIM kortelę ir atlikus paslaugų teikimo inicijavimui būtinus veiksmus, nurodomus SIM kortelės pakete ar naudojantis viešųjų elektroninių ryšių teikėjo aiškiu bei suprantamu būdu pateikiama informacija, pavyzdžiui, interneto svetainėje. Atkreiptinas dėmesys, kad siūlomas reguliavimas neužkerta kelio elektroninių ryšių abonentui, atsiskaičiusiam už paslaugas išankstinio mokėjimo būdu, perduoti (parduoti) SIM kortelę kitam asmeniui, kuris nebeturėtų pareigos teikti savo duomenis elektroninių ryšių paslaugų teikėjui, kas savo ruožtu, įgalintų situaciją, kad galutinio SIM kortelės turėtojo duomenys identifikuojami nebus. Atsižvelgiant į projekto aiškinamajame rašte nurodomus argumentus dėl nusikalstamų veikų vykdymo išankstinio mokėjimo kortelių numerių pagalba bei į paties išankstinio mokėjimo kortelės abonento specifiką (nėra vertinamos abonento sutarties vykdymo finansinės galimybės, o pats apmokėjimas už iš anksto apmokamas mobiliojo kalbinio ryšio paslaugas nėra siejamas su konkrečiu abonentu, todėl vienas asmuo gali įgyti neribotą kiekį išankstinio mokėjimo SIM kortelių, išdalinti jas tretiesiems asmenims ir neturėti jokių finansinių nuostolių dėl įsipareigojimų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui vykdymo – trečiajam asmeniui iš anksto neapmokėjus už mobiliojo kalbinio ryšio paslaugas jos tiesiog nebus teikiamos). Atsižvelgiant į tai svarstytina, ar projektu siūlomas reguliavimas neturėtų būti atitinkamai tikslinamas.

Antra, projekte neatskleista, kaip abonento identifikaciniai duomenys turėtų būti atsiejami nuo konkrečios SIM kortelės, jeigu abonentas nuspręstų jos tiesiog nebenaudoti ir išmesti (arba tais atvejais, kai ji būtų fiziškai sugadinta ar pamesta). Tokiu atveju galutinis vartotojas, radęs „pamestą“ ar sutaisęs „sugadintą“ SIM kortelę, tai pat liktų neidentifikuotas. Be to, siūlomas reguliavimas neužkerta kelio elektroninių ryšių abonentams Lietuvos Respublikoje naudoti neidentifikuotas, užsienio valstybėse įsigytas SIM korteles.

Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, svarstytinas pasirinktų priemonių proporcingumas (pareiga visiems elektroninių ryšių abonentams, atsiskaitantiems už elektroninių ryšių paslaugas išankstinio mokėjimo būdu, pateikti savo duomenis) siekiant įstatymo projekto tikslų, kurių pasiekimas, įtvirtinant siūlomą reguliavimą, būtų abejotinas. Taip pat atkreiptinas dėmesys, kad projekte nenumatytas ir projekto įgyvendinimo mechanizmas, t. y. nėra aišku kokiu būdu (kokiomis priemonėmis) ir kokiems subjektams (elektroninių paslaugų teikėjams, jų įgaliotiems prekybos atstovams ar tiesiog prekybos SIM kortelėmis vietų darbuotojams) duomenys turėtų būti teikiami, kas savo ruožtu, taip pat apsunkina siūlomų priemonių proporcingumo įvertinimą.

2. Vertinant projektu siūlomos nuostatos santykį su keičiamo Elektroninių ryšių įstatymo nuostatomis, reglamentuojančiomis viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų pareigas ir teises, pažymėtina, kad pačiame įstatyme nenustatomos jokios galutinių paslaugų gavėjų ir vartotojų pareigos, susijusios su savo duomenų nurodymu, įsigyjant mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų, kurios iš anksto apmokamos, gavimui reikalingas priemones. Atsižvelgiant į tai, kad formalios viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikimo sutartys su mobiliojo kalbinio ryšio paslaugų, kurios iš anksto apmokamos, gavėjais nėra sudaromos, derinant įstatymą su projekte siūlomu reguliavimu, reikėtų papildyti keičiamo įstatymo 40 straipsnį, reglamentuojantį viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjų ir galutinių paslaugų gavėjų pareigas ir teises (jame įtvirtinant aukščiau nurodytą galutinių paslaugų, kurios iš anksto apmokamos, gavėjų ir vartotojų pareigą pateikti atitinkamus duomenis).

3. Iš projekto 1 straipsniu keičiamo Elektroninių ryšių įstatymo 1 priedo 1.3.2. papunktyje  siūlomo teisinio reguliavimo nėra aišku, kodėl prie duomenų, kurie turi būti saugomi, kategorijų sąrašo yra priskiriami ir duomenys apie asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tipą, seriją ir numerį, kas savo turiniu yra greitai aktualumą prarandantys ir papildomos esminės informacijos, kurią suteikia asmens kodas, nesuteikiantys duomenys. Taip pat nėra aišku ir tai, kodėl pareiga saugoti abonentą identifikuojančius duomenis - abonento vardą, pavardę (pavadinimą), asmens (įmonės) kodą ir adresą, asmens tapatybę patvirtinančio dokumento tipą, seriją ir numerį nebūtų taikoma asmenį identifikuojant nuotoliniu būdu. Siūlytina projekto nuostatas atitinkamai tikslinti.

4. Projektas taisytinas vadovaujantis Teisės aktų projektų rengimo rekomendacijomis, patvirtintomis teisingumo ministro 2013 m. gruodžio 23 d. įsakymu Nr. 1R-298 (2021 m. lapkričio 18 d. įsakymo Nr. 1R-388 redakcija).

4.1. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 1 priedo 1.3.1 papunktyje brauktinas žodis „telefono“.

4.2. Projekto pavadinime bei 1 straipsnio pavadinime vietoj žodžių „papildymo“ bei „papildymas“ įrašytini atitinkamai žodžiai „pakeitimo“ bei „pakeitimas“.

4.3. Projekto 1 straipsnio vienintelės dalies numeruoti nereikia. Be to, šio straipsnio pakeitimų esmėje brauktinas žodis „nauju“.

4.4. Projekto 2 straipsnio pavadinime vietoj žodžio „įgyvendinimas“ turėtų būti įrašytas žodis „taikymas“.

5. Projekto 2 straipsnyje nustatytos nelogiškos ir nesuprantamos įstatymo įsigaliojimą ir įgyvendinimą reglamentuojančios nuostatos, pagal kurią įstatyminė nuostata, nustatanti privalomo duomenų, susijusių su mobiliojo kalbinio ryšio paslaugomis, kurios iš anksto apmokėtos, saugojimo pradžią, turėtų įsigalioti 2023 m. liepos 1 d., o štai nuostata, numatanti, kad mobiliojo kalbinio ryšio paslaugos, kurios iš anksto apmokėtos, gavėjams iki šio įstatymo įsigaliojimo įsigytos mobiliojo kalbinio ryšio paslaugos, teikiamos, jei jie savo viešųjų ryšių tinklų ir (arba) viešųjų elektroninių ryšių paslaugų teikėjui yra nurodę savo duomenis – įsigaliotų tik 2024 m. sausio 1 d. Tai implikuoja nelogišką reguliavimą, pagal kurį 2023 m. liepos 1 d. įsigaliosianti įstatyminė nuostata kažkodėl faktiškai nebūtų taikoma iki 2024 m. sausio 1 d. Atsižvelgiant į tai, reikėtų suvienodinti ir projekto 1 straipsnio, ir projekto 2 straipsnyje išdėstytų įstatymo taikymą nustatančių nuostatų įsigaliojimą.

6. Atsižvelgiant į tai, kad Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija formuoja valstybės politiką elektroninių ryšių srityje ir organizuoja, koordinuoja, kontroliuoja jos įgyvendinimą, dėl projekto siūlytina gauti Vyriausybės išvadą.

Privatinės teisės skyriaus vyresnysis patarėjas,

laikinai atliekantis departamento direktoriaus funkcijas                                         Dainius Zebleckis

M. Masteikienė, tel. (8 5) 239 6843, el. p.[email protected]

E. Mušinskis, tel. (8 5) 239 6356, el. p. [email protected]