LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMO KANCELIARIJOS
IŠVADA
DĖL LIETUVOS RESPUBLIKOS ŠVIETIMO ĮSTATYMO NR. I-1489 2 STRAIPSNIO PAKEITIMO IR ĮSTATYMO PAPILDYMO 171 STRAIPSNIU
ĮSTATYMO PROJEKTO
2024-06-06 Nr. XIVP-3900
Vilnius
Įvertinę projekto atitiktį Konstitucijai, įstatymams, teisėkūros principams ir teisės technikos taisyklėms, teikiame šias pastabas.
1. Projekto aiškinamajame rašte nurodoma, kad projektu siekiama Švietimo įstatyme apibrėžti kultūros pasą, nustatyti jo paskirtį, įgyvendinimo principus ir aprėptį, kitus aktualius šios priemonės įgyvendinimo aspektus. Tačiau pažymėtina, kad nei iš projekto 1 straipsniu keičiamoje 2 straipsnio 8 dalyje pateiktos šios sąvokos apibrėžties, nei iš projekto 2 straipsniu pildomo įstatymo 171 straipsnyje nustatytų kultūros paso įgyvendinimo nuostatų, nėra aiški paties kultūros paso kaip priemonės kultūros patirčiai plėsti esmė bei šios priemonės turinys. Kitaip sakant nėra aišku, ar kultūros pasas yra kažkokios formos dokumentas, ar tiesiog konkrečiam asmeniui (mokiniui) suteikiama teisė naudotis tam tikromis kultūros ir meno paslaugomis, ar vis dėlto tam tikra asmeniui (mokiniui) skiriama pinigų suma, kuri gali būti naudojama tam tikroms paslaugoms gauti. Pavyzdžiui, keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad kultūros pasas yra priemonė teikti tam tikras kultūros ir meno paslaugas, 171 straipsnio 3 dalyje jau nurodyta, kad kultūros pasą ir sudaro pačios paslaugos, o 171 straipsnio 4 dalis implikuoja, kad kultūros pasas yra pinigų suma (nes numatytas kultūros paso indeksavimas). Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta bei įvertinus ir Konstitucinio Teismo oficialiąją doktriną, kurioje ne kartą konstatuota, kad „iš Konstitucijos, inter alia konstitucinio teisinės valstybės principo, kylantis reikalavimas paisyti teisės aktų hierarchijos suponuoja, kad įstatymuose vartojamų sąvokų turinys gali būti apibrėžiamas (inter alia aiškinamas) tik įstatymu, o ne žemesnės galios teisės aktu“ (2011 m. rugsėjo 28 d. nutarimas), siūlytina projekto nuostatas patikslinti, aiškiai atskleidžiant ir kultūros paso sampratą, ir nustatant bent principines kultūros paso įgyvendinimo (jo turinio nustatymo, paslaugų pagal kultūros pasą teikimo bei jų finansavimo) principus.
2. Projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje sąvokos „kultūros pasas“ apibrėžimą siūlytina suderinti su projekto 2 straipsnyje nustatomu teisiniu reguliavimu. Projektu 2 straipsniu siūlomoje papildyti Įstatymo 171 straipsnio 3 dalyje nurodoma, kad kultūros paso paslaugos teikiamos asmenims, besimokantiems pagal ikimokyklinio, priešmokyklinio, bendrojo ugdymo programas (išskyrus besimokantiems pagal suaugusiųjų bendrojo ugdymo programas); taip pat lituanistinio švietimo įstaigose besimokantiems mokiniams. Tuo tarpu kultūros paso apibrėžime, kuris įtvirtinamas projekto 1 straipsniu keičiamoje įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje, nurodoma, kad „Kultūros pasas – priemonė mokinių kultūros pažinimo įpročiams ugdyti ir jų kultūros patirčiai plėsti, teikiant jiems tam tikras kultūros ir meno paslaugas“.
3. Siekiant teisinio aiškumo, siūlytina projekte apibrėžti ir sąvokos „kultūros ir meno paslauga“, kuri vartojama keičiamo įstatymo 21 straipsnio 8 dalyje bei 171 straipsnio 1 dalyje, turinį.
4. Pažymėtina, kad projekto 1 straipsniu keičiamo įstatymo 2 straipsnyje yra nemažai dalių su novela, todėl straipsnio dalių pernumeravimas, numatytas projekto 1 straipsnio 2 dalyje, būtų netikslus. Atsižvelgiant į tai, siūlytina projekto 1 straipsniu pildyti keičiamo įstatymo 2 straipsnį ne nauja 8 dalimi, o 71 dalimi.
5. Siekiant teisinio aiškumo, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnyje reikėtų atskleisti šio straipsnio 2 dalyje minimų kultūros paso įgyvendinimo principų turinį.
6. Atsižvelgiant į tai, kad lituanistinio švietimo įstaigų trumpinys yra įvestas tik įstatymo 25 straipsnio 6 dalyje, projekto 2 straipsniu keičiamo įstatymo 171 straipsnio 3 dalies 2 punkte reikėtų naudoti pilną formuluotę „Įstaigos, įmonės, organizacijos užsienyje, kuriose mokoma lietuvių kalbos ar lietuvių kalba“.
7. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, priėmus įstatymą, tinkamam jo įgyvendinimui reikės patikslinti poįstatyminius teisės aktus, todėl projekto 3 straipsnis papildytinas nuostatomis, reglamentuojančiomis įstatymo įgyvendinimą, t. y. šiame straipsnyje reikėtų nurodyti, kurios valstybės institucijos ar ministrai iki kada priima šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Atitinkamai šio straipsnio pavadinimas turėtų būti išdėstytas taip: „Įstatymo įsigaliojimas ir įgyvendinimas“.
8. Projekto aiškinamajame rašte akcentuojama, kad šiuo metu kultūros paso priemonės įgyvendinimo aspektai (skirtų lėšų panaudojimo intensyvumas, pasirenkamų kultūros paso paslaugų įvairovė ir regioniškumas, pavėžėjimo sistemos taikymas) savivaldybėse skiriasi, o tai reiškia, kad skirtingose savivaldybėse augantys vaikai gauna skirtingo lygio paslaugų įvairovę ir/ ar kokybę. Tačiau nei iš projekto aiškinamojo rašto argumentų, nei iš paties projekto nuostatų nėra aišku, kaip siūlomas nustatyti teisinis reguliavimas padės pasiekti keliamų tikslų, t.y. sumažinti kultūros paso naudojimo netolygumus savivaldybėse. Vadovaujantis teisėkūros tikslingumo principu, reiškiančiu, kad teisės akto projektas turi būti rengiamas ir teisės aktas priimamas tik tuo atveju, kai siekiamų tikslų negalima pasiekti kitomis priemonėmis, svarstytinas projekto pagrįstumas bei reikalingumas projekto aiškinamajame rašte išdėstytų tikslų atžvilgiu.
9. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad, pagal Vietos savivaldos įstatymo 72 straipsnio 8 dalį, rengiami ar svarstomi su savivaldybių veikla susiję įstatymų ir kitų teisės aktų projektai aptariami su atskiromis savivaldybėmis arba Lietuvos savivaldybių asociacija Seimo statuto nustatyta tvarka.
10. Atsižvelgiant į Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos bei Kultūros ministerijos kompetencijas, nustatytas keičiamame įstatyme, manytina, kad dėl projekto turėtų būti gauta Vyriausybės išvada.
Departamento direktorius Dainius Zebleckis
I. Girdžiūnaitė, tel. (0 5) 209 6895, el. p. [email protected]
E. Mušinskis, tel. (0 5) 209 6356, el. p. [email protected]